AT

EIT

IES

MO

KY

KL

A Š

IAN

DIE

NE

UR

OP

OS

SĄ

JU

NG

OS

ST

RU

KT

ŪR

INIŲ

FO

ND

Ų I

ND

ĖL

IS Į

MO

DE

RN

Ų L

IET

UV

OS

MO

KIN

IŲ U

GD

YM

Ą

1

Gera švietimo sistema yra ta, kuri eina visuomenės priešakyje. Ugdo asmenybes, kurios kurs ateitį ir naudosis šiandien dar neatrastomis tech-nologijomis. Šiuolaikiniame itin sparčiai besikeičiančiame pasaulyje tai – didžiulis iššūkis.

Lietuvos švietimas mėgina jį įveikti. Mokyklos aprūpinamos naujausia mokymosi įranga ir priemonėmis. Vis daugiau ugdymo turinio keliauja į skaitmeninę erdvę, sukurta įvairių dalykų mokymuisi skirtų interneto svetainių. Norime, kad mūsų vaikai išmoktų to, ko reikės jų gyvenime, ir išaugtų atsakingos, kūrybiškos, pilietiškos asmenybės.

Ko, kaip ir kodėl mokosi vaikai ir kuo šiandien gyvena mokykla – apie tai šis leidinys. Jis skirtas mokyklų bendruomenėms, bet labiausiai – tė-vams. Žinodami, kas vyksta švietime – kokie projektai, kokios naujovės įgyvendinamos, – tėvai gali tapti aktyviais mokyklų pagalbininkais ug-dant vaikus, kuriant jiems geriausią, saugią, palankią mokymosi aplinką.

Kartais sakome, kad pati veiksmingiausia prevencija – nuoširdus tėvų domėjimasis vaiku, jo mokymusi, pasiekimais, rūpesčiais. Pedagogai, psi-chologai, sveikatos specialistai vienu balsu tvirtina, kad vaikai, kuriems tėvai skiria daugiau dėmesio, auga laimingesni, sveikesni, pasiekia ge-resnių mokymosi rezultatų ir susikrauna sėkmės bagažą ateičiai.

Tad nepaisant visų nuolat modernėjančių informacinių technologijų, tapusių mūsų kasdienybe, didžiausia žmonių vertybe išlieka bendrystė. Patikima bendrakeleivė augant ir auginant.

Švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis

45

Turinys6 Įvairovė

14 Modernumas

20 Kokybė

24 Kūrybiškumas

30 Saugumas

36 Bendradarbiavimas

42 Ugdymas karjerai

48 Verslumas

67

Geras ikimokyklinis ugdymas kloja sėkmingo mokymosi ir gyvenimo pamatus

Kodėl vaikus pravartu leisti į darželį? Kokių metodų pasitelkus jie yra ugdomi? Kokioje aplinkoje? Atsakymų į šiuos klausimus suskanta ieškoti visi tėvai, kai tik ateina laikas apsispręsti, kam – auklei, močiutei ar pedagogams – patikėti mažy-lį, kai baigiasi tėvystės ar motinystės atostogos.

Panašių klausimų kyla ir kaime gyvenantiems tėvams, kuriuos pačius gyvenimas verčia būti arčiau namų. Tačiau darbas puse etato ar apskritai nedarbas neturėtų mažamečiams vaikams pastoti kelio į darželį ar į jį atstojantį daugiafunkcį centrą. Prasminga ugdomoji veikla, o prireikus – ir specialistų pagalba padeda nutiesti tvirtą kelią ne tik į pradinę mokyklą, bet ir į sėkmingas studijas, padeda siekti karjeros ir pajusti pasitenkinimą gyvenimu.

89

KoDėL – DarŽeLiS?Tėvai kuria savo vaikų ateitį, ieškodami visko, kas geriau-

sia. Yra šeimų, kurios gali susirasti gerą, pedagogikos žinių turinčią auklę ir už tai sumokėti tinkamą atlygį. Tad kodėl vaikus apskritai verta vesti į darželį?

„Patys kol kas negalime atlikti ilgalaikių ikimokyklinio ugdymo poveikio tyrimų. Bet stebime, ką daro kitos šalys. Pavyzdžiui, tokių tyrimų patirties turi JaV. Juos atliekant, buvo vertinami lankiusių darželius ir to nedariusių vaikų pasiekimai“, – pasakojo Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė.

Tyrimų nešama žinia palanki ikimokyklinio ugdymo įstai-gas lankiusiems vaikams. Jų skaitymo bei rašymo gebėjimai buvo daug aukštesni už namuose mokyklos sulaukusių vaikų.

Lietuvoje atlikta ne ilgalaikių, bet lyginamųjų tyrimų, per kuriuos buvo vertinamas ketvirtokų matematikos, kalbos bei gamtos mokslų raštingumas. anot G. Šeibokienės, vai-kų, kurie gavo kokybišką ikimokyklinį ugdymą, gebėjimai kai kuriais atvejais net trečdaliu lenkė tų mokinių, kurie augo namie, rezultatus.

Be to, buvo vertinami ir miesto bei kaimo vaikų pasieki-mai. Kaime vos kas dešimtas vaikas lanko darželį. retas iš tų mažylių, kurie auga namuose, pradinės mokyklos slenkstį peržengia pramokęs pažinti raides. Tyrimų duomenimis, kai-mo vaikų pradinio mokslo pasiekimai yra gerokai prastesni nei darželius lankiusių miestiečių.

„Tai – akivaizdūs įrodymai, kad ikimokyklinio ugdymo nau-da yra ypač didelė, – patikino G. Šeibokienė. – Be abejo, įtakos turi ir socialinė aplinka šeimoje.

Bet Norvegijoje bei Švedijoje atlikti ilgalaikiai tyrimai liu-dija, kad mažyliams reikia kitokio ugdymo ir kitokios aplin-kos nei ta, kokią suteikia šeima, kad ir kokia ideali ji būtų.“

Vaikams svarbi komunikacija. Būdami tarp kitų vaikų, žais-dami su jais mažyliai daug ko išmoksta. Žaidimas yra pa-grindinė jų veikla, kurios tėvai negali niekuo kitu pakeisti, nes šeimoje paprasčiausiai nėra tokio paties amžiaus vaikų.

TaLKiNa ProJeKTaS ikimokyklinio ugdymo veidas keičiasi. Tam įtakos turi ir

įvairūs eS struktūrinių fondų finansuojami infrastruktūriniai projektai, už kurių lėšas darželiai renovuojami, aprūpinami moderniomis ugdymo priemonėmis, o pedagogai dalyvauja mokymuose – vyksta į stažuotes užsienyje, kur perima pa-tirtį iš kolegų.

Be darželių, yra ir daugiau ikimokyklinio ugdymo modelių – kaimuose steigiami daugiafunkciai centrai ir juose įren-giamos patalpos mažiesiems ugdyti.

Kuriamos ir modernios lopšelių grupės kūdikiams iki vie-nerių metų. Jose savo mažylius ilgesniam ar trumpesniam laikui palieka studijų ar kitokių rūpesčių turinčios mamos.

Plečiama pagalba specialiųjų ugdymosi poreikių turin-tiems mažamečiams vaikams. Telkiamos tarpinstitucinės komandos, dirbančios su vaikais iš socialinės rizikos šeimų, o kartu – ir jų tėvais.

Svarbų vaidmenį padedant keistis ikimokyklinio ugdymo sistemai atlieka iš eS struktūrinių fondų finansuojamas pro-jektas „ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“.

„Vienas šio projekto rezultatų – sukurtas interneto porta-las www.ikimokyklinis.lt. Jis skirtas ir šeimoms, ir pedago-gams profesionalams.

Jo tikslas – suteikti tėvams bei pedagogams kuo daugiau informacijos apie ikimokyklinį ugdymą, jo naudą vaikui, siekti, kad keistųsi jų požiūris į vaikus ir vaikystę. Portale pateikiamos žinios bei geroji praktinė patirtis padeda keis-tis nuostatoms. Kol kas ne visi žmonės pastebi, kaip ugdant

keičiasi jų mažieji ir kaip jie reaguoja į modernią, kurti ska-tinančią aplinką.

„Pedagogams svarbu gauti kuo daugiau žinių, kad galėtų tikslingai ir kryptingai keisti ugdymo aplinką, parinkti tin-kamų priemonių, sukurti užduočių, skatinančių vaikus imtis veiklos bei kurti“, – kalbėjo G. Šeibokienė.

DarŽeLio ĮTaKa VaiKų raiDai Geras vaikų lopšelis-darželis turi ypač didelę įtaką vaiko

raidai. Todėl, anot pašnekovės, šioms ikimokyklinio ugdy-

mo institucijoms reikia padėti – jas sustiprinti, sukurti jose gerą edukacinę aplinką.

Pamažu tai jau daroma. Pasitelkus eS struktūrinių fondų paramą pastaruoju metu Lietuvoje buvo modernizuota per 130 ikimokyklinio ugdymo įstaigų.

atnaujintuose vaikų darželiuose sukuriama aplinka daro didelę įtaką vaikų žinių siekiui: daiktai ir žaislai žadina jų smalsumą, skatina norą tyrinėti, daryti atradimus, kurti. Mažyliams tai suteikia orumo bei pasitikėjimo savimi.

1011

Vyresnių grupių vaikams atnaujintuose darželiuose jau yra galimybių, pasitelkus prieigas prie interneto, ugdyti komu-nikacinius gebėjimus. Tai daroma žaidžiant intelektualius žaidimus, kai naudojamos interaktyvios lentos ar kompiu-teriai.

atnaujintuose darželiuose nupirkta naujų, mobilių baldų, įrangos, kuri leidžia eksperimentuoti, tyrinėti. Patys vaikai prireikus gali modeliuoti aplinką – kitaip perstatyti baldus, savaip sukomponuoti erdvę, kurioje jie žaidžia ar ilsisi.

„Mūsų užduotis – darželiuose sukurti tokią aplinką, ku-rioje skleistųsi vaiko galimybės, kūrybiškumas, gimtų sva-jonės. Bet svarbu ir tai, kad patys pedagogai būtų atviri naujovėms“, – sakė G. Šeibokienė.

Todėl įgyvendinant projektą pedagogai kviečiami į įvairius mokymus. Kaip pastebėti vaikų gebėjimus? Kaip vertinti jų pasiekimus? Kaip parinkti individualų ugdymą?

atsakymų į šiuos klausimus įvairiuose seminaruose bei už-sienio stažuotėse tenka ieškoti ne tik darželinukų auklėto-jams, bet ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovams ar tokį

ugdymą globojantiems savivaldybių administracijos švieti-mo padalinių specialistams.

DarŽeLiS „GėLYNaS“ – NaUJa PaTirTiS

Tėvai, kas rytą palydintys vaikus į Vilniuje esantį darželį „Gėlynas“, dar mena, koks jis buvo prieš metus kitus. „Na, jis buvo toks eilinis vaikų darželis. o šiuo metu jis tiesiog žėri. ir vaikams jame saugu. Nebereikia sukti galvos, kad už-kliuvę už atplyšusios grindų dangos jie pargrius, užsigaus“, – pratarė vienas tėtis.

„Nežinodavome, nė kaip dukrą aprengti. Nes senus langus kiaurai perkošdavo vėjas. Vaikai juk nepasako, ar jiems šal-ta, ar karšta“, – prisiminė Justinos mama.

Pasak darželio „Gėlynas“ vadovės rasos Žukauskienės, iki renovacijos darželio situacija buvo sudėtinga – higieninės sąlygos prastos, patalpos – šaltos.

Kas mėnesį tekdavo kviesti avarines tarnybas tvarkyti sa-

nitarinių mazgų ar vandentiekio, meistrus – taisyti nuolat lūžtančių baldų.

„Dabar darželyje puikios sąlygos ir vaikams žaidžiant mo-kytis, ir pedagogams gerai dirbti. Įgyvendindami projektą ir gavę eS paramos, atnaujinome ne tik patalpas – logopedo kabinetą, grupes, salę, bet ir įsigijome naujų baldų, kompiu-terinės įrangos, interaktyvią lentą.

Darželio pareiga – užtikrinti vaikų saugą ir sveikatą. Visa tai pavyko sukurti naudojantis eS paramos lėšomis.

avarinės tarnybos nebetrikdo užsiėmimų. Todėl pedagogai gali sutelkti dėmesį į vaikų ugdymą. Juolab kad tvarkinga, atnaujinta aplinka skatina juos kurti, imtis veiklos.

o skurdas, atvirkščiai, tarsi pakerta motyvaciją dirbti, kur-ti, eksperimentuoti“, – kalbėjo r. Žukauskienė.

Jos teigimu, vaikai ugdomi žaidžiant. Manipuliuoda-mi žaislais ir daiktais, jie sukuria įvairių situacijų ir ieško joms sprendimų. Be to, mažyliams ypač svarbi socializacija. Bendraudami su bendraamžiais jie įgyja patirties, kaip per-teikti, pagrįsti savo idėjas. To išmokti namuose jie neturi galimybių.

SiLPNiaUSieMS – PaGaLBoS raNKa

Lietuvoje daugybė vaikų auga šeimose, kur niekas kas rytą neveda į darželį, atsisveikinant – neapkabina ir nepamyluo-ja. ar tokiose šeimose augantiems vaikams projekte numa-tyta ką nors pasiūlyti?

Pasak G. Šeibokienės, projektas „ikimokyklinio ir priešmo-kyklinio ugdymo plėtra“ kuria galimybes daugiau dėmesio skirti vaikams, kurie auga nepalankiomis sąlygomis – šei-mose, kuriose stokojama supratimo, kas yra gera tėvystė, ar kurioms geresnio gyvenimo viltį žlugdo nedarbas, skurdas, vaikų negalia.

Šiems vaikams ir jų tėvams kompleksiškai teikiamos švieti-mo, ugdymo, socialinės, sveikatos priežiūros paslaugos.

Todėl įgyvendinant projektą savivaldybėse telkiamos tar-pinstitucinės komandos. Jose dirbantys žmonės – psicholo-gai, pedagogai, socialiniai darbuotojai, sveikatos priežiūros specialistai – mokomi atsižvelgti į konkrečią situaciją ir pa-gelbėti ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. atžaloms siūlomas ikimokyklinis ugdymas, o šeimai – sudėtinė pagalba.

Tam tikrais atvejais jiems talkina policijos ar vaiko teisių priežiūros inspektoriai. Visi kartu jie dirba kompleksiškai tol, kol išsprendžia šeimą prislėgusias problemas.

KeiSiS ir DarBo VaLaNDoS Dar vienas ikimokyklinio ugdymo pokytis, apie kurį, tikė-

tina, svajoja daugybė tėvų, susijęs su vaikų darželių darbo laiku.

„Viena mūsų iniciatyvų – lankstesnių darželių veiklos orga-nizavimo modelių paieška.

Daugelio tėvų netenkina, kad darželis dirba nuo 7 valandos ryto iki 18 valandos vakaro. Tėvai, ypač didmiesčiuose, pri-versti mesti nebaigtus darbus ir strimgalviais lėkti į darže-lius atsiimti vaikų. Be to, paslaugų, kultūros ar meno sričių darbuotojams tenka dirbti pamainomis, po pietų ar vakarais.

Todėl projektas konkurso būdu ir kvietė, ir finansiškai pa-skatino darželius įvertinti šeimų poreikius ir taikyti veiklos organizavimo modelį, labiausiai atitinkantį tėvų lūkesčius, pavyzdžiui, kelių pamainų, kelių dienų per savaitę, savait-galio ar kitokį“, – sakė G. Šeibokienė.

Kad įstaigoms būtų lengviau pasirinkti, projekte supažin-dinama su pora dešimčių galimų organizacinių modelių. apie juos ne kartą buvo diskutuota savivaldybėse, jie pateikiami kaip metodinės rekomendacijos portale www.ikimokyklinis.lt. Tačiau, anot pašnekovės, organizuojant konkrečios ikimoky-klinio ugdymo įstaigos darbą, svarbiausia atsižvelgti į tėvų poreikius.

1213

Panaudojant eS lėšas Lietuvoje steigiami arba renovuojami 75 daugiafunkciai centrai. Jie kuria-mi miesteliuose ir kaimuose su ne daugiau kaip tūkstančiu gyventojų. Dažniausiai pritaikomi reorganizuojamų, mažėjančių mokyklų pastatai, buvusieji kultūros namai. Pagrindinis reikalavi-mas daugiafunkciams centrams – teikti ugdymo paslaugas vietovėse, kur dėl mažo vaikų skaičiaus neveikia atskiras darželis ar mokykla.

Kokias veiklas ir paslaugas siūlys daugiafunkcis centras, nusprendžia savivalda. Šalia švietimo, kultūros, specialiojo ugdymo, sveikatos įstaigų būtinai turi veikti ikimokyklinio ar priešmokykli-nio ugdymo grupė.

„KitoKiems“ vaiKams – specialios moKymo priemonės

„Specialiosios pedagogikos ir psi-chologijos centro projektas „Speci-aliųjų mokymo priemonių rengimas“ yra pirmasis, kurį įgyvendinant buvo pradėtos rengti ir leisti specializuo-tos mokymo priemonės. Ugdymo įs-taigoms jų iki šiol labai trūko“, – sakė projekto vadovė izabelė Grauslienė.

Šios mokymo priemonės skirtos ir tiems mokiniams, kurie mokosi pagal pritaikytas bendrojo ugdymo progra-mas, ir mokiniams, turintiems didelių ar labai didelių ugdymosi poreikių, besimokantiems pagal individuali-zuotas programas.

Multifunkcinė, keleto autorių pa-rengta specialioji mokymo priemonė „Mokslininkų pėdomis“ yra pirmoji Lietuvoje, skirta ugdyti mokinius, turinčius įvairių – regos, mokymosi, specifinių pažinimo, kalbos ir komu-nikacijos, intelekto, judesio, padėties – sutrikimų. Ji talkina vaikams, kurie mokosi vienoje klasėje su savo ben-draamžiais.

„Mokslininkų pėdomis“ – tai ketu-rios skirtingos 6 klasei skirto vado-vėlio versijos: spausdintas vadovėlis, vadovėlis, pritaikytas specialiųjų ug-dymosi poreikių mokiniams, ir abiejų

šių vadovėlių skaitmeninės versijos.

anot i. Grauslienės, ši mokymo prie-monė gali būti naudinga ne tik vai-kams, turintiems įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių, bet ir tiems ben-draklasiams, kurie turi akademinių žinių spragų ar sunkiau susikaupia pamokose.

Šiuo metu Specialiosios pedagogi-kos ir psichologijos centras (SPPC) baigia rengti dar dvi multifunkcines mokymo priemones: 5 klasei skirtą istorijos vadovėlį „Kelias“ ir 7 klasei skirtą geografijos vadovėlį „Žemė“.

Įgyvendinant projektą buvo pareng-ta kompiuterinė matematikos moky-mo priemonė, skirta specialiesiems pedagogams, dirbantiems su moki-niais, turinčiais matematikos moky-mosi sunkumų.

Šiuo metu baigiama rengti logo-pedinė priemonė kalbos ir kalbėjimo įgūdžiams lavinti. Priemonė skirta lo-gopedams, dirbantiems su ikimokykli-nio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikais.

Įgarsintos lietuvių Kalbos pamoKos

Keleto autorių komanda lietuvių ir lietuvių gestų kalbomis parengė specialiąją mokymo priemonę klau-sos sutrikimų turintiems vaikams.

Tai skaitiniai pradinių klasių moki-niams.

Mokymo priemonę sudaro knyga ir DVD diskas, kuriame pateiktas visų tekstų (grožinių ir informacinių) vertimas į lietuvių gestų kalbą, o kartu ir įvairios užduotys šia kalba. Šalia užduočių pateikiama ir papil-doma informacija mokytojams.

Tekstai šiai mokymo priemonei at-rinkti atsižvelgiant į pradinio ugdy-mo bendrąsias programas.

Šiuo metu SPPC baigia rengti „Skaitinius“ – tokio paties pobūdžio specialiąją mokymo priemonę 7 ir 8 klasių mokiniams.

Negalia – Ne priežastis sustoti

anot i. Grauslienės, įgyvendinant projektą „Specialiųjų mokymo prie-monių rengimas“, dienos šviesą iš-vydo keletas specialiųjų mokymo priemonių, kurios skirtos mokyti socialinių įgūdžių bei pažintinei ir komunikacinei veiklai ugdyti.

Specialiąsias mokymo priemones sudaro pratybų sąsiuviniai ir korte-lės, taip pat rekomendacijos moky-tojui. Jos padeda mokytis naujų ir įtvirtinti jau turimus įgūdžius: savi-tvarkos, savarankiškumo, bendravi-mo ir bendruomeninius.

„atsiras situacijų, kai darželiai turės pradėti dirbti dviem pamainomis. Nes vieniems tėvams pagalba reikalinga iš ryto, kitiems – po pietų, kai laukia vakarinis darbas. Ypač dažnai tokios pagalbos prireikia kūrybinių darbuotojų šei-moms.

Dėl tokios pat priežasties – savaitgalinio tėvų darbo – darželiuose gali prireikti ir šeštadieniais bei sekmadieniais veikiančių grupių.

Tokie daug lankstesni organizaciniai modeliai jau skinasi kelią kai kuriose savivaldybėse“, – sakė G. Šeibokienė.

DaUGiafUNKCiS CeNTraS – DarŽeLio aTMaiNa

Vaikų darželis, vaikų dienos centras, suaugusiųjų švietimo kursai, moterų klubas, biblioteka, sveikatos punktas, krašto muziejus – tiek įstaigų atranda Ukmergės rajono Balelių kaimo žmonės, pravėrę daugiafunkcio centro duris. Buvu-sios pagrindinės mokyklos pastate įkurtame centre lankosi ir dideli, ir maži vietos gyventojai. Tai kaimo bendruomenę telkiantis židinys, čia kiekvienam yra širdžiai artimos vei-klos.

„Mūsų centras įsteigtas prieš kelerius metus, pagrindinė jo misija – suteikti mūsų kaime, Baleliuose, gyvenantiems vaikams ikimokyklinio ugdymo paslaugų.

Centrą šiuo metu lanko devyni vaikai. Tik tiek jų, ikimo-kyklinukų, ir gyvena mūsų kaime. Ugdymo nauda akivaiz-di. Taujėnų pradinės mokyklos mokytojos, kurios perima iš mūsų vaikus, žino, kad vaikai į pirmą klasę ateis pramokę ir skaityti, ir rašyti“, – sakė Balelių daugiafunkcio centro vadovė ramutė Liubomirskienė.

Tačiau dagiafunkcio centro paskirtis – ne tik ugdyti mažy-lius. Daugumai jų – septyniems iš devynių centrą lankančių vaikų – reikalinga logopedo pagalba. Jis dukart per savaitę

atvažiuoja į Balelius ir dirba su šiais mažyliais.

Būna atvejų, kai vaikams prireikia psichologo pagalbos. Tada iš Ukmergės pedagoginės psichologinės tarnybos at-važiuoja konsultantė. Jei to nepakanka, įvertinus socialinės gerovės komisijai, vaikai vežami į minėtą tarnybą.

Tokia kaimo kasdienybė. Tai vaikai iš socialiai remtinų šei-mų, todėl negali kelti nuostabos, kad jiems reikia įvairiapu-sės pagalbos.

Vis dėlto kaimo žmonės, kad ir kokie rūpesčiai juos spaus-tų, nesibaido švenčių.

Tėvai kartu su savo vaikais ateina į bendrus renginius.

Kaziuko mugė, Joninės ir kitos metų kalendorinės šventės labai laukiamos. „Jos sujudina visą bendruomenę. Visi pa-sidalijame pareigomis – kas ką daro, kas už ką atsakingas. ir kimbame į širdžiai malonius darbus“, – pasakojo r. Liu-bomirskienė.

1415

Mokyklų durys atviros naujovėms

Nauja mokymosi įranga, elektroniniai mokymosi šaltiniai ir juos puikiai išmanan-tys mokytojai, modernia įranga aprūpintos gamtos mokslų laboratorijos – tokia šiandieninė mokykla.

„Tai – daug įdomiau“, – prataria gimnazistai, kuriems kasdien tenka atlikti elektroninių užduočių. „Nežinau, ar kitaip besugebėčiau“, – prisipažįsta moky-tojai, kurie vesdami pamokas naudojasi interaktyviomis lentomis, o pamokos temai naujausios informacijos ieško internete.

Dauguma mokyklų neatpažįstamai pasikeitė. Kompiuterizuotose klasėse galima sklaidyti literatūros klasikos ir vadovėlių puslapius, atlikti užduotis, gauti moky-tojo patarimų. Tad mokyklos turi kuo didžiuotis. Mat jų ugdytiniai dažniau nei bendraamžiai kitose ES šalyse mokydamiesi naudoja informacines ir komunikaci-nes technologijas.

1617

PaMoKoS – Ne TiK GiMNaziJoJe

Kėdainių Šviesiosios gimnazijos biologijos mokytoja eks-pertė rasa Baltušytė nestokoja idėjų. Ji sugalvoja daugybę praktinių darbų, į kuriuos po pamokų suburia mokinius.

Pavyzdžiui, praėjusią vasarą Šventojoje ji surengė jaunų-jų biologų stovyklą. Įsikūrę prie jūros gimnazistai tyrė jos vandenį, taršą, lygino visa tai su Šventosios upės vandeniu. Jie stebėjo kopų, pajūrio miškų augalus. ir talkinant moky-tojai ieškojo atsakymo į klausimą, kodėl kai kurie Pajūrio regioninio parko augalai įrašyti į raudonąją knygą.

r. Baltušytė gimnazijoje dirba kone 20 metų. Ugdydama vaikus, ji ypatingą dėmesį skiria jų kūrybingumui. Pro jos

akis neprasprūsta naujausi biologijos mokslo pasiekimai, apie kuriuos ji žinią netrunka perduoti mokiniams.

Ne kartą gimnazistams pamokas r. Baltušytė vedė Žemdir-bystės, Sodininkystės ir daržininkystės institutuose, a. Stulginskio universitete. Ši mokytoja pamokose neišsi-verčia ir be informacinių technologijų, o jos sudominti mo-kiniai vieni per kitus imasi mokslo tiriamosios veiklos.

Kai Šviesiojoje gimnazijoje pavasarį apsilankė mokslinin-kai, moksleivius sužavėjo tyrėjų darbas. Mikroautobusu at-sigabenę laboratorinės įrangos, mokslininkai surengė „Jau-nųjų tyrėjų“ dieną.

Pasak mokytojos r. Baltušytės, po šio vizito mokiniams kilo daugybė idėjų, kaip tęsti savo mokslinius tiriamuosius darbus.

„Svarbiausia – sudominti mokinius. Jiems nereikia oficia-laus bendravimo. Užtat reikia meilės ir nuoširdumo. Visa tai vaikai akimirksniu pajunta. Be to, ne tas pat, ar pamokai mes, mokytojai, rengiamės pusvalandį, ar dvi tris valandas, naujausių žinių ieškodami talkinant informacinėms techno-logijoms. Sausa informacija per pamokas neduoda jokios naudos“, – sakė pašnekovė.

anot r. Baltušytės, nuolat mokytis tenka ir patiems moky-tojams. antraip jie prarastų galimybę su mokslo naujovėmis žengti koja kojon.

Po MoKYKLaS KeLiaUJa MoKSLiNė LaBoraToriJa

Naudojant europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, šiuo metu įgyvendinami projektai, kurių tikslas – suteikti Lietuvos moksleiviams galimybę susipažinti su mokslininkų darbo ypatumais.

Tokį projektą pernai pradėjo įgyvendinti Lietuvos moki-nių neformaliojo švietimo centras. Viena šio projekto dalių – bendrojo ugdymo mokyklas lankanti didžioji laboratorija „ant ratų“. Įvairios tyrimams būtinos įrangos prikrautas vil-kikas, suderinus vizitų grafiką, suka bendrojo ugdymo mo-kyklų link.

Mokiniai, susidomėję konkrečia mokslo sritimi, turi gali-mybių joje atlikti savo mokslinius tyrimus.

Vilkike-laboratorijoje sumontuota fizinių, technologinių ir biomedicinos mokslų demonstracinė įranga: lazerinės pro-jekcinės sistemos, planetariumas, teleskopai, mikroskopai, mechatroninės sistemos, robotikos stendai, gamtos tyrimui skirti technologinių priemonių paketai, kino projekcinė apa-ratūra.

Tokios laboratorijos misija – ir pažintinė, ir praktinė. Per kelias jos vizito į mokyklą dienas mokiniai ne tik bus su-pažindinami, kokius tyrimus ar eksperimentus ir su kokia

įranga įmanoma atlikti.

Planuojama, kad per trejus metus laboratorijoje galės pa-dirbėti kone visi 9–12 klasių mokiniai.

eLeKTroNiNė erDVė ViLioJa MoKYTiS

Šiaulių rajono Kuršėnų rajono Pavenčių vidurinės moky-klos anglų kalbos mokytoja Staselė riškienė yra viena tų, kurios dalyvauja eS lėšomis finansuojamame projekte „Peda-gogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“.

Ji nestokoja projektinių idėjų, o darbui su mokiniais pasi-telkia informacinių ir komunikacinių technologijų.

Keletas šios mokytojos koordinuojamų projektų yra pelnę įvairių apdovanojimų, aukščiausias iš jų – „eLearning award 2009“ (liet. „elektroninio mokymosi apdovanojimas“), skir-tas už projektą „Mano klasė – super klasė“.

Šiuo metu Pavenčių vidurinėje mokykloje vaikai naudojasi ir šešiolika planšetinių kompiuterių. Jų nupirkta tiek, kiek paprastai anglų kalbos grupėse yra mokinių.

Pasak S. riškienės, modernios mokymo priemonės be joms skirtų užduočių būtų bevertės. Todėl svarbiausia – sukurti įdomių, pagal temą, kurios mokomasi, parengtų užduočių. Jomis susidomėję mokiniai noriai kimba į darbą.

Planšetiniuose kompiuteriuose yra įrašytų programų – žai-dimų pobūdžio užduočių, kurios skirtos užsienio kalbų žo-džiams mokytis. Tačiau jomis dalijamasi ir su kitų dalykų – dailės, technologijų, muzikos, matematikos – mokytojais. Jie taip pat per savo pamokas mokiniams pateikia skaitme-ninių užduočių.

Stacionarūs ar planšetiniai kompiuteriai, interaktyvios lentos – visa tai mokyklose atsirado ne itin seniai. ar tokios technologijos turi įtakos sužadinant mokinių smalsumą? Di-

1819

dina pažangumą?

Pasak S. riškienės, jos ne tik pakursto smalsumą. Vaikai išmoksta mokytis: susirasti reikalingos informacijos, atsi-siųsti programą, kuri padeda išmokti.

elektroninės užduotys užima vis daugiau vietos ir namų darbuose. Į platformą – socialinį mokyklos tinklą – mokiniai gali patekti iš įvairių elektroninių įrenginių – stacionarių ir planšetinių kompiuterių, išmaniųjų telefonų. Naudodamiesi įvairiais elektroniniais įrenginiais, jie pasiima užduotis ir išsiunčia atliktas.

iNTerNeTe – KūriNiai ir UŽDUoTYS

Svarbiausia mokykloms nebijoti naujovių. Ugdymo speci-alistai įsitikinę, kad tuomet, kai tradiciniai mokymo būdai ir priemonės nebeįstengia konkuruoti su taip mokinių pa-mėgtais kompiuteriais, reikia, kad vaikai juos naudotų mo-kydamiesi.

Šiuo metu 5–8 klasių mokiniai lietuvių kalbos, gamtos mokslų, geografijos, žmogaus saugos ir sveikatos gali moky-tis naudodamiesi skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis. ir tai daryti jie gali įdomiai – kurdami komiksus, minčių žemėlapius, istorijas. reikalingos informacijos įvairioms užduotims atlikti mokiniai gali rasti šių dalykų interneto svetainių žinynuose. Visose svetainėse yra patarimų mo-kiniams, kurie ypač naudingi, kai mokomasi savarankiškai, sudaryta galimybė įvertinti savo gebėjimus ir įsivertinimą išsiųsti mokytojams arba tėvams.

interneto svetainėje „Lietuvių kalba 5–6 klasėms“ (http://lietuviu5-6.mkp.emokykla.lt/) mokiniai gali leisti laikraš-čius, rengti pristatymus, žiūrėti filmukus ir juos aptarti. Perskaitę ar perklausę įvairaus pobūdžio tekstus, jie gali atlikti teksto suvokimo užduotis. Minėtoje svetainėje patei-kiami 385 mokymosi objektai bei 200 testų užduočių.

Šiuo metu kuriama dar viena svetainė, skirta mokytis lie-tuvių kalbos 7–8 klasėse http://lietuviu7-8.mkp.emokykla.lt/. Svetainėje jau galima rasti daugiau kaip 100 paaugliams skirtų mokymosi objektų, apimančių skirtingas dalyko sritis ir gvildenančių šio amžiaus tarpsnio mokiniams aktualias temas.

Gamtos mokslų interneto svetainėje http://gamta7-8.mkp.emokykla.lt/ mokiniai gali atlikti virtualius tiriamuosius darbus, o nagrinėdami demonstracinius objektus išsiaiškin-ti, kaip ir kodėl vyksta įvairūs reiškiniai ir procesai gamtoje.

Naujoje geografijos svetainėje http://geografija6-8.mkp.emokykla.lt/, kaip ir kitose svetainėse, gausu demonstracijų ir kūrybinių užduočių. Tačiau išskirtinis geografijos svetai-nės mokymosi objektas – kartografinis įrankis. Pasinaudo-dami pateiktais politiniu, gamtiniu ir kontūriniu žemėla-piais bei sutartiniais ženklais ir objektas, mokiniai galės kurti įvairius žemėlapius ir kartoschemas, juos išsaugoti ir vėliau papildyti.

Dar viena nauja svetainė http://sauga-sveikata5-8.mkp.emokykla.lt/ skirta mokytis žmogaus saugos ir sveikatos. Nagrinėdami šioje svetainėje pateiktus demonstracinius, gausiai iliustruotus filmuota vaizdo medžiaga, mokymosi objektus ir atlikdami įvairias užduotis, mokiniai išsiaiš-kins, kaip sveikai maitintis, dirbti kompiuteriu nekenkiant sveikatai, sudaryti dienotvarkę, išvengti pavojų buityje ir gamtoje, saugiai elgtis ekstremaliose situacijose ir suteikti pirmąją pagalbą ir pan.

Pastaruoju metu mokinių rankose dažniau galima pama-tyti mobiliuosius telefonus, planšetinius kompiuterius, MP3 grotuvus nei knygą. o ir mokyklų bibliotekose knygų trūksta. Todėl per 70 lietuvių ir užsienio autorių literatūros kūrinių ePUB, TXT, PDf ir MP3 formatais paskelbta skaitme-ninėje bibliotekoje http://ebiblioteka.mkp.emokykla.lt/. ieškant būdų sudominti mokinius, kurie nenoriai atsiver-čia privalomus perskaityti kūrinius, sugalvota pasikviesti

moKyKla moKo ir moKosi

loreta žadeikaitėŠvietimo ir mokslo ministerijos pa-grindinio ir vidurinio ugdymo sky-riaus vedėja

Šiuolaikinės mokyklos neįmanoma įsivaizduoti be modernios mokymosi bazės. Pasinaudojus eS fondų parama mokyklose kuriama moderni moky-mosi aplinka, jos aprūpintos gamtos mokslams, menams, technologijoms ir kitiems dalykams mokytis skirta mo-dernia įranga ir priemonėmis.

interaktyvios lentos, kompiuteriai,

į talką garsių aktorių, kurių balsais prašneko skaitmeninėje bibliotekoje paskelbti kūriniai.

Biblioteka naudinga ne tik Lietuvos mokyklų mokiniams, bet ir besimokantiems užsienyje. Įgarsintos knygos labai vertingos ir regėjimo sutrikimų turintiems žmonėms.

Metodinė interneto svetainė „Kompetencijų ugdymas“ (http://www.ugdome.lt/kompetencijos5-8) skirta mokyto-jams. Joje pateikta informacija ir gerosios patirties pavyz-džiai turėtų padėti planuoti ir organizuoti ugdymo procesą, vertinti mokinių pasiekimus ir daromą pažangą, pasirengti konkrečiai į kompetencijų ugdymą orientuotai pamokai ar

kitai ugdomajai veiklai.

Visos šios svetainės sukurtos įgyvendinant eS finansuo-jamą projektą „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro 5–8 klasių mokinių esminių kompetencijų ugdymas“.

Vyresnių klasių mokiniai, pavyzdžiui, dvyliktokai, jau gali naudotis elektronine lietuvių kalbos ir literatūros chresto-matija, kurią parengė Lietuvių literatūros ir tautosakos ins-titutas. Joje galima rasti ir epochų apžvalgų, pasakojimų apie joms atstovaujančias asmenybes, autorių biografijų, kūrinių ar jų ištraukų.

kopijavimo aparatai – viso to prirei-kia ir per pamokas, ir po jų.

Modernios technologijos sukuria naujų galimybių mokytis. Praktinis darbas – viena svarbiausių mokymo-si formų, suteikianti galimybę ne tik plėtoti jau įgytas žinias, bet ir aiš-kintis, „atrasti“ naujų, taip pat žinias pritaikyti kituose kontekstuose ir mokytis dirbti komandoje, mokiniai patys gali planuoti darbus, pažinti, eksperimentuoti. Tai stiprina moty-vaciją mokytis.

Pasitelkus įvairias programas, daug skaitmeninio turinio perkeliama į in-

terneto svetaines. Ypač daug moder-nių svetainių sukurta 5–8 klasėms. Pavyzdžiui, gamtos mokslams skirtoje svetainėje mokiniai gali atlikti ekspe-rimentų, patys sukurti jiems reikalin-gą mokymosi aplinką. Tai palengvina mokymo procesą, vaizdinė medžiaga, skaitmeninis mokymosi turinys lei-džia mokiniui mokytis patogiausiu būdu ir tempu.

atsirandančios naujos technologijos keičia ir pačią mokyklą, ji tampa atvi-ra. Todėl svarbu nuolatinis profesinis mokytojų tobulinimasis bei noras mo-kytis.

2021

Gera ar bloga mano mokykla? Ji – geriausia

„Mūsų mokytojas – pats geriausias“, – pradinukų tėvai būna įsitikinę, kad savo vaikams surado ge-riausią mokyklą ir puikiausią pedagogą. Tačiau tai nereiškia, kad ketverius metus jie bus ramūs.

Į kokią mokyklą reikės leisti savo atžalą, kai jis pabaigs pradinę? Tokios mintys neduoda ramybės tėvams, vos tik jie ima tarpusavyje dalytis su vaikų ugdymu susijusiais rūpesčiais.

Jie ieško galimybių įsprausti vaikus į tas mokyklas, kurios apipintos sėkmingų abitūros egzaminų le-gendomis. Bet ar tai normalu? Juk kiekviena bendrojo ugdymo mokykla gali būti geriausia. Tik kartais reikia jai pagelbėti.

„Objektyvus situacijos įvertinimas – tai vienas iš svarbiausių žingsnių, vedančių į sisteminius pokyčius mokyklose, – sako Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamen-to direktorius Saulius Zybartas. – Dabar mokyklos pradeda taikyti standartizuotus testus, leidžiančius objektyviai įvertinti vaikų ugdymo pasiekimus. Taip pat turime ir visapusišką mokyklų įsivertinimo ir įvertinimo sistemą, vertinimo ugdymo procese instrumentų. Jie padeda surinkti informaciją, kuria naudodamosi konkrečios mokyklos galės priimti tokius sprendimus, kurie padės paspartinti jų pažan-gą.“

Neseniai Nacionalinis egzaminų centras (NeC) sukūrė eS lėšomis finansuoja-mą projektą, kurio tikslas – padėti mokykloms pačioms įvertinti jų teikiamo ugdymo kokybę ir, jei reikia, ją pagerinti. Viena iš tokių vertinimo priemonių yra standartizuoti testai.

NeC įgyvendinamas projektas „Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas“ pradėtas įgy-vendinti 2009-aisiais.

Jis skirtas mokinių pasiekimams, o kartu ir ugdymo kokybei įvertinti bendro-jo ugdymo mokyklose. 2012-ųjų pavasarį jis persirito į antrąjį etapą. Tad šis

NaUDa MoKYToJaMS, MoKiNiaMS, TėVaMS

2223

elgesys“, – svarstė V. Blinovas.

apibendrinusi ketvirtokų ir aštuntokų standartizuoto ver-tinimo rezultatus praėjusiais mokslo metais progimnazija nutarė, kad nuo šiol didesnį dėmesį skirs vaikų skaitymui ir rašymui – raštingumui ugdyti.

„Palyginę istorijos, matematikos ir lietuvių kalbos testų rezultatus supratome, kad raštingumas yra silpnesnis nei norėtųsi. Todėl šiais mokslo metais jam skiriame daugiau dėmesio“, – sakė V. Blinovas.

aPGYNė MoKYKLoS PreSTiŽąPasak Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos direkto-

riaus rimvydo Latvio, jo vadovaujama mokykla neretai su-laukdavo gimnazijos priekaištų, kad prastai parengia moks-leivius. esą jų lietuvių kalbos, matematikos ar kitų mokslų žinios anaiptol neblizga.

„Tai mus žeisdavo. Negalėjome patikėti tuo, ką girdėjome. Juk ir patys buvome sukūrę metodikų, kurias pasitelkę ti-krindavome mokinių žinias. Užtat lengviau atsikvėpėme, kai savo mokinių žinioms patikrinti pasitelkėme standartines užduotis. Įvertinus rezultatus paaiškėjo, kad esame gerokai aukščiau nei Lietuvos vidurkis“, – pasidžiaugė r. Latvys.

Jo teigimu, ir praėjusiais mokslo metais, ir ankstesniais atlikti testai pakėlė mokyklos prestižą.

VaiKų PaSieKiMai PriKLaUSo ir NUo ŠeiMoS

Kartu su testais NeC projekte dalyvaujančioms mokykloms siūlė užpildyti anketas, kuriose tyrė socialinę vaikų aplinką – šeimos, kurioje jie auga, socialinę ekonominę padėtį.

Paaiškėjo, kad aukštesni mokinių rezultatai nėra vien mo-kyklos nuopelnas. Vaikų pasiekimų rezultatai buvo aukštes-ni, kai jų šeimos socialinė aplinka buvo palankesnė.

projektas tęsiamas toliau.

Ketvirtųjų klasių mokiniai, lankę projekte dalyvaujančias mokyklas, 2013-ųjų pavasarį palinko prie lietuvių kalbos bei matematikos žinioms patikrinti skirtų standartizuotų testų. aštuntokai, be šių dviejų mokomųjų dalykų, pildė ir istorijos testus.

2014-ųjų pavasarį testus galės išbandyti ir antrokai. Nuo 2015-ųjų planuojama pasitelkti standartizuotus testus ti-krinant ketvirtokų pasaulio pažinimo žinias, aštuntokų – gamtos bei socialinių mokslų žinias.

Testai nėra egzaminas. Jie skirti tam, kad mokyklos pa-čios savarankiškai ir objektyviai įvertintų savo mokinių pasiekimus. Kartu tai yra priemonė grįžtamojo ryšio in-formacijai surinkti, kurios reikia gerinant ugdymo kokybę ir vadybą.

„Tai pagalba ir mokiniui, ir mokytojui. Pastarasis, maty-damas vertinimo rezultatus, žinos, ką ir kaip ugdant kon-kretų vaiką reikia pakeisti“, – kalbėjo Nacionalinio egza-minų centro direktoriaus pavaduotojas, projekto mokslinis vadovas dr. Pranas Gudynas.

Testų rezultatai – tai ir objektyvi informacija tėvams apie jų vaikų pasiekimus.

ViSieMS VieNoDi VerTiNiMo KriTeriJai

Pasak sostinės Baltupių progimnazijos direktoriaus Vikto-ro Blinovo, mokinių žinioms patikrinti yra daugybė būdų, kuriuos sukuria pačios mokyklos. Šiuo atveju visos projekte dalyvaujančios ugdymo įstaigos gavo vienodą įrankį joms nustatyti.

„Mokinių pasiekimų vertinimas būtų beprasmis, jei po to neatsirastų vadybos pokyčių, jei nesikeistų dalyko moky-tojų ar klasės vadovų darbas. Turi keistis ir tėvų bei vaikų

moKyKlų veiKlos KoKybei Įvertinti – techninė pagalba

gražvydas Kazakevičius Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros vadovas

Naudodama eS socialinio fondo lė-šas, Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra (NMVa) įgyvendino pro-jektą „Bendrojo lavinimo mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas ir diegimas“.

Mokyklas įvertinti savo veiklą įpa-reigoja Švietimo įstatymas. Tą atlik-damos jos turi nemažai darbo. Juoba kad mokyklos vadovybei svarbu ir tai, kad informacija apie realią mokyklos padėtį visose veiklos srityse būtų perduota mokytojams bei tėvams.

Norėjome tą darbą joms techniškai palengvinti. Pirmiausia atlikome tyri-mą – žiūrėjome, kurios iš eS valstybių turi panašių instrumentų ir kaip jais naudojamasi.

Įgyvendindami projektą tokią siste-mą įdiegėme Lietuvoje, ir šiemet kovą „iQeS online Lietuva“ sistema starta-vo. Joje jau užsiregistravo 82 proc. Lietuvos mokyklų.

„iQeS online“ – tai internetinė mo-kyklų veiklos kokybės įsivertinimo ir pamokos tobulinimo sistema. Joje pa-teikiami profesionaliai parengti ins-trumentai, skirti įvairioms mokyklos veiklos sritims įvertinti. Įsivertinimo instrumentai yra kelių lygių: skirti vi-sos mokyklos kaip organizacijos įver-tinimui, mokytojų komandų įvertini-mui ir mokymuisi drauge bei pamokos sėkmingumo įvertinimo klausimynai ir grįžtamojo ryšio metodai, skirti mokytojui.

Be to, pagal pateiktų klausimynų pavyzdžius mokyklos pačios gali su-kurti savus, išsirinkti iš parengtų klausimynų tinkamus klausimus ar visą teminį klausimų bloką, juos reda-guoti ir pritaikyti prie savo mokyklos specifikos.

Tai gali būti klausimynai, susiję su mokyklos valdymu, mokinių pažan-gumu, elgsena, kultūra ir kitokie. ar mokykloje patiriama patyčių? Kaip vaikai ar tėvai vertina maitinimą? Kaip vaikai jaučiasi mokykloje? Pasi-telkus klausimyną visa tai išsiaiškinti įmanoma be didesnio vargo.

Pavyzdžiui, apklausti galima pasi-rinkto amžiaus vaikus, jų tėvus, kla-sių mokytojus. Didelis šios sistemos

privalumas – ji garantuoja anonimiš-kumą.

apklausas sistemoje galima atlikti keliais būdais – respondentus ap-klausiant internetinėje sistemoje, naudojant popierinius klausimynus ir juos perkeliant į internetinę sistemą. Sistema automatiškai parengia sta-tistinę apklausos rezultatų ataskaitą. Todėl mokykloms nebereikia mecha-niškai sisteminti duomenų, tai sutau-po daug laiko.

Svarbu, kad įvertinti duomenys nebūtų nukišti į stalčių. Gauta in-formacija reikalinga tam, kad būtų planuojami tolesni veiksmai situacijai gerinti, veiklai tobulinti, nes įsiverti-nimas nėra savitikslis, jis – dėl moki-nių, mokyklos pažangos.

Tuo metu, kai pradėjo veikti siste-ma, specialiai parengti konsultantai mokė mokyklas, kaip ja naudotis. Šiuo metu jie moko, kaip apibendrinti gau-tus duomenis – sužinoti „grįžtamąjį ryšį“. 2014 metų pavasarį šie kon-sultantai Lietuvos mokyklas mokys įsivertinimu grįsto pamokos kokybės tobulinimo, remiantis siūlomais pa-mokos tobulinimo metodais.

2425

Kūrybos kibirkštį įskelia netradicinės pamokos Pamokos seniai nebėra tik 45 minutės drausmės, kontroliniai ir į lentą įbestas žvilgsnis. Dažnoje pamokoje naudojamos informacinės technologijos, mokiniai dirba grupėmis, įsitraukia į projektinę veiklą. „Mokyklos tikslas – ne tik suteikti gyvenimui reikalingų žinių, bet ir padėti ugdytis savaran-kiškai, atsakingai ir kūrybiškai asmenybei. Kūrybiškumas yra viena iš savybių, būtinų šiuolaikiniame kintančiame pasaulyje gyvenančiam ir dirbančiam žmogui“, – sakė Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja Loreta Žadeikaitė.

Mokyklose kūrybiškumo kibirkštis įskelia menininkai – per pamokas kartu su mokytojais dirba įvairių meno sričių kūrėjai. Mokytojai su vaikais vis dažniau palieka klases ir mokytis istorijos traukia į vieną ar kitą muziejų.

rengdamasi į kūrybines dirbtuves mokyklose, kurių tema – „Kaip garsas kuria animaciją“, kompozitorė egidija Medeikšaitė pasiimdavo ne tik kom-piuterį. Ji pasirūpindavo ir tuo, kad mokiniai į tas dirbtuves atsineštų muzikos instrumentų, kuriais patys groja.

Kauno Jurgio Dobkevičiaus moky-kla, Pakruojo rajono Linkuvos gim-nazija, Salantų gimnazija Kretingos rajone – tai tik keletas mokyklų, ku-riose kūrybines dirbtuves buvo suren-gusi kompozitorė.

„Norėjau vaikams parodyti, kokią įtaką garso takeliams daro vizuali informacija. Per teorinę dalį – pas-kaitoje mokiniams parodydavau ypač gerų animacinių filmukų iš įvairių pasaulio šalių. Juos peržiūrėję dis-kutuodavome, kaip jie sukurti: koks siužetas, istorija, kaip perteikti per-sonažų bruožai“, – pasakojo egidija.

antroji jos paskaitų dalis tapdavo kūrybinėmis dirbtuvėmis. Žaisdami muzikos instrumentais – jų garsais ir pasitardami tarpusavyje, mokiniai su kompozitore animaciniams filmukams patys sukurdavo garso takelių.

„Prieš kiekvieną paskaitą, nesvar-bu, ar ji būdavo teorinė, ar praktinė, norėdama susipažinti ir atrasti kon-taktą su mokiniais, suorganizuodavau linksmų žaidimų. Tai labai populiaru Didžiojoje Britanijoje. Juos šiek tiek pakeičiau, ir tai pasiteisino. Moki-niams prašant, tekdavo tuos žaidimus pakartoti ir po paskaitų“, – patirtimi pasidalijo kompozitorė.

2627

MeNiNiNKai TraUKia Į MoKYKLaS

e. Medeikšaitė – viena iš poros šimtų menininkų, dalyvau-jančių eS socialinių fondų finansuojamame projekte „aukš-tosios kultūros impulsai mokykloms“ (aKiM).

Jo tiklas – paskatinti vyresnių – 8–12 klasių moksleivius domėtis kultūra.

architektai, muzikai, rašytojai, kompozitoriai, dailinin-kai, fotomenininkai ir įvairių kitų sričių kūrėjai kartkartė-mis išsirengia į mokyklas, su savimi pasiimdami ir tai, kas praverčia kūrybos smalsumą žadinančiose pamokose. Tokių mokyklų, kurios dalyvauja projekte ir kviečiasi menininkus, yra apie 600.

„Didžiausias iššūkis man buvo sugalvoti, kaip savo dirbtu-vę sudėti į automobilį, kad viskas jame tilptų“, – prakalbin-tas nusijuokė vitražininkas Vincas Matonis.

Vitražo gamybos technologijų jis moko studijoje sostinės M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Tačiau nusigabenti vitra-žo gamybos laboratoriją į Senamiesčio mokyklą Mažeikiuo-se, Naujamiesčio mokyklą Panevėžio rajone ir kitas rajonų mokyklas nebuvo paprasta. Bet pavyko.

„Nuvykęs į mokyklą, vaikams pirmiausia pateikdavau te-orinių žinių. Veždavausi kompiuterį, ir su jais peržvelgda-vome vitražo įvairovę. Daug kam vitražas – tik spalvotų stikliukų mozaika. Dažnam būna staigmena, kai sužino, kad tai – ir tapybos, ir interjero dizaino, ir skulptūros sritis.

Pasisėmę teorijos, vėliau visi kartu gamindavome vitražo miniatiūras. Mokiau vaikus technologijos“, – pasakojo V. Matonis.

Sukūręs kompozicijos eskizą, pagal jį kiekvienas mokinys pjaudavo, šlifuodavo, vyniodavo į varį spalvotą stiklą. Kol

galop toks „kolektyvinis“, kūrybos džiaugsmo palytėtas vi-tražas atrasdavo vietą mokykloje.

SKaTiNa DoMėTiS KULTūraLietuvos meno kūrėjų asociacija aKiM projektą pradėjo

įgyvendinti 2011-aisiais. Jis tapo ypač populiarus, todėl jį buvo nutarta tęsti – iki 2014 metų liepos.

Kokia bus pamoka bei praktiniai užsiėmimai – kokia jų tema ir eiga, nutaria patys menininkai. atsižvelgdamos į užsiėmimų temas, mokyklos ir kviečia juos į viešnagę.

„Tos menininkų viešnagės mokyklose nelieka be atsako. Neabejoju, kad tai paskatino ne vieną moksleivį praverti parodų salės duris ar nužingsniuoti į koncertą.

Juk į mokyklas išsirengia garsūs kūrėjai. Ypač atokiuose miesteliuose, kuriuos pasiekia menininkai, vaikai apskritai pirmą kartą gyvenime prisiliečia prie kultūros.

o jei koks operos solistas, tarkim, Liudas Mikalauskas iš-sirengia pas gimnazistus, kone visas miestelis susirenka jo pasiklausyti“, – kalbėjo projekto vadovas, žurnalo „Lite-ratūra ir menas“ redaktorius, poetas ir vertėjas Kornelijus Platelis. Jis nė neabejoja, kad projektas kūrybai neabejin-gus vaikus paskatino domėtis kultūra.

Mokyklos ypač geidžia operos dainininkų, bet jie, net ir labai norėdami, negali visur suskubti. Ne ką mažiau jose laukiama ir rašytojų. Nes mokytojai nori moksleivius su-pažindinti su autoriais tų kūrinių, kurie įrašyti į ugdymo programas.

„Projekte dalyvauja įvairių kūrybos sričių menininkai. Mokykloms tenka rinktis – pakviesti dailininkų ar muzikos kūrėjų, nors dailė, kaip ir muzika, dažnoje gimnazijoje tėra fakultatyvas. ir pasėtos poreikio domėtis kultūra sėklos sudygsta“, – sakė K. Platelis.

MoKYKLoMS – ir KULTūroS LeiDiNių PreNUMeraTa

Dar viena projekto aKiM dalis – prestižinių kultūros žur-nalų prenumerata projekte dalyvaujančioms mokykloms. To-kių žurnalų yra vienuolika: „Literatūra ir menas“, „Kultūros barai“, „Dailė“, „Naujasis židinys“, „Metai“ ir kiti. Tai savita kultūros „injekcija“ mokykloms, kurių užmačia – didinti mo-kinių kultūrinį sąmoningumą, o mokytojams įduoti į rankas metodinę medžiagą.

ar mokiniams tai ne per sunkūs leidiniai? „Pirmiausia juos turi skaityti mokytojai ir rekomenduoti mokiniams tai, kas jiems gali būti įdomu. Leidėjai taip pat nepamiršta, kad dalis jų skaitytojų auditorijos yra mokyklose“, – sakė K. Platelis.

Pavyzdžiui, žurnalas „Literatūra ir menas“ turi jaunimui skirtą rubriką „aktyvios jungtys“, o jai rašančių jaunų kūrė-jų publikacijos skelbiamos ir internete.

Projekte dalyvaujantys leidėjai nemažai publikuoja tokių kūrinių, kurie susiję su mokymo programomis, bei naujienų apie autorius, kurios gali būti svarbios mokymo procese.

Į PaMoKaS – SU KūrėJaiS Mokinių ir mokytojų kūrybiškumui ugdyti, įprastam mo-

kymosi procesui praturtinti skirtas ir eS socialinių fondų lėšomis finansuojamas projektas „Kūrybingumo plėtra Lie-tuvos bendrojo lavinimo mokyklose, pritaikant ir įdiegiant kūrybinių partnerysčių modelį“.

Šis Ugdymo plėtotės centro įgyvendinamas „Kūrybinių

2829

partnerysčių“ projektas vyksta jau trečius mokslo metus. Mokyklose, dalyvaujančiose projekte, įprastas mokymasis virsta kūrybišku ir žaismingu procesu.

Savarankiškai prie „Kūrybinių partnerysčių“ projekto veiklos prisideda ir mokytojai – jie ir moksleiviai bendra-darbiauja su menininkais, kultūros ir kūrybinio sektoriaus atstovais bei mokslininkais.

„Projektinė veikla vyksta neatsitraukiant nuo mokyklos. Kūrėjai įpučia naujų vėjų – naują ir savitą požiūrį į mo-kymąsi“, – sakė Šiaulių „Jovaro“ progimnazijos matemati-kos mokytoja, Pagrindinio ugdymo skyriaus vedėja Skaidra Mockevičienė.

Pirmiausia, bendraudami su mokytojais ir mokiniais, kū-rėjai išsiaiškina, kurie iš mokomųjų dalykų vaikams sekasi sunkiausiai. Matematika? Lietuvių kalba? o gal anglų? ir kartu su mokytojais sudaro kūrybiško mokymosi projektą.

Pasak S. Mockevičienės, praėjusiais mokslo metais viena iš penktųjų klasių dalyvavo kūrybinio mokymosi projekte „epochų gatvė“. Jį parengė ir jam vadovavo architektas.

Per mokomųjų dalykų pamokas – matematikos, istorijos bei technologijų – kartu su vaikais jis keliavo epochomis. Pavyzdžiui, per istoriją vaikai tyrinėjo antikos ar gotikos bruožus, per technologijas gamino toms epochoms būdingų architektūros pastatų modelius, o per matematiką skaičia-

pamoKos muziejuose sugrąžiNa į praeitį

Mokiniams atsiveria muziejų du-rys. Jie gali prisiliesti prie sukauptų lobynų, „pačiupinėti“ istoriją ir ge-riau suprasti, kas ir kodėl vyko prieš daugelį metų ir kokią reikšmę tai turėjo ateities – o gal ir jų – kartai.

Švietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos muziejų asociacijos įgy-vendinamame projekte „Muziejus – mokykla – moksleivis. Muziejų ir bendrojo lavinimo mokyklų naciona-linis partnerystės tinklas“ dalyvauja mokyklos iš visų Lietuvos savivaldy-bių.

Šiaulių „aušros“ muziejuje vyks-tanti edukacinė programa „Dvaro istorijos: dvaro mada ir gyvensena“. Lietuvos dailės muziejaus programa „Laikrodis – taikomojo meno dalis“. Lietuvos gyventojų genocido ir re-zistencijos tyrimo centro programos „okupacijos istorija jaunimui“ ar „Tuskulėnų paslaptys“. Tai tik kele-tas iš daugybės ilgalaikių edukaci-nių programų, kurias sukūrė projek-to dalyviai. Programų tematika kuo įvairiausia: istorija, archeologija, menai, literatūra, gamta, tikslieji mokslai, inžinerija.

Mokiniai bei mokytojai lankosi ne tik muziejuose, bet ir kultūros pa-veldo objektuose, istorinėse vieto-vėse. Per tokias pamokas-išvykas

taikomi ypač patrauklūs ugdymo me-todai, pavyzdžiui, virtualūs žaidimai, laboratoriniai tyrimai, praktiniai už-siėmimai, vaidybinės užduotys.

Projektą įgyvendinantys muziejai įsigijo būtinų mokymo priemonių bei įrangos, reikalingos edukacinėms programoms įgyvendinti. Jie parengė ir audiovizualinių priemonių, išleido metodinės medžiagos, užduočių są-siuvinių ir kitokių edukacinėms pa-mokoms reikalingų priemonių.

Nuo 2012 m. rugsėjo visų Lietuvos savivaldybių moksleiviai ir mokyto-jai gali nemokamai dalyvauti 17-koje neformalaus švietimo programų, iš dalies suderintų su mokyklų bendrojo ugdymo programomis.

Moksleiviai, dalyvaudami su Lietu-vos kultūros istorija ir paveldu susi-jusiose veiklose, atranda pažinimo džiaugsmą, o mokytojai – muziejų kaip itin patrauklią ir įvairiapusę mo-kymo ir mokymosi vietą.

Pavyzdžiui, Nacionalinis muziejus yra parengęs edukacinę programą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai: viduramžių, renesanso ir ankstyvojo baroko muzika Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvare“.

Pasak edukacinės grupės adminis-tratorės muziejininkės Vidos Kaunie-nės, moksleiviai ne tik patys aktyviai dalyvauja užsiėmimuose, bet ir rašo straipsnius, su savo bendraamžiais dalijasi įspūdžiais.

„Mums ypač smagu sulaukti eduka-cinių programų dalyvių ne tik iš Vil-niaus, bet ir iš kitų Lietuvos miestų ir gyvenviečių, – sakė V. Kaunienė. – iš toliau atvykę vaikai yra ypač smalsūs. Jie geidžia žinių: nori ieškoti, pajaus-ti, pamatyti.“

Muziejaus edukacinėje programo-je grojama istoriniais muzikos ins-trumentais – įvairiomis fleitomis, gotikine arfa, viduramžių šalamaja, vargonėliais, kornetu. Moksleiviai akompanuoja renesansiniais būgnais, nagrinėja unikalius muzikos instru-mentus, domisi senosios muzikos kul-tūros tradicijomis.

„Tai ne tik lavina meninį estetinį pojūtį, vaizduotę, bet ir ugdo kūry-binio mąstymo gebėjimus, padeda suvokti kultūros gyvenimo sąsają su kitomis žmogaus veiklos sritimis“, – paaiškino V. Kaunienė.

europos socialinio fondo ir Lietu-vos valstybės finansuojamame mu-ziejų asociacijos projekte „Muziejus – mokykla – moksleivis. Muziejų ir bendrojo lavinimo mokyklų nacionalinis partnerystės tinklas“ dalyvauja Lietuvos dailės, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejai, Nacionalinis muzie-jus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštys-tės valdovų rūmai, Lietuvos aviacijos, Lietuvos teatro, muzikos ir kino bei daugybė kitų muziejų.

vo įvairių toms epochoms būdingų geometrinių figūrų plotą.

„Jovaro“ progimnazijoje būta ir daugiau „Kūrybinių part-nerysčių“ projektų, sujungusių fizikos ir menų pamokas arba chemiją, geografiją ir technologijas.

Sutarus su mokytojais, kūrėjas kartą per savaitę ateina į skirtingas projekte numatytas pamokas. Dirbdamas išvien su mokytoju, jis naudoja kūrybinius mokymo metodus.

„Į mokyklą dažnai pakviečiame įvairių menininkų. Vaikai tų žmonių „iš išorės“ labai laukia. Tačiau „Kūrybinės part-nerystės“ projektas tuo yra išskirtinis, kad tai nėra viena-dienis menininko vizitas. Dirbama po pusmetį, ir tas ben-dravimas keičia ir mus pačius, mokytojus.

Mes, pedagogai, esame įsprausti į ribotą pamokų laiką, supančioti tasyklių. o jie, menininkai, ateina nešini laisve ir tą pačią temą per pamokas su vaikais įveikia kitaip, len-gviau. Jie – charizmatiški, teigiamą įtaką darantys žmonės.

Pastebėjau, kaip pasikeitė ir patys mokytojai, bendravę su kūrėjais. Tie, kurie pernai su jais dirbo išvien, šiais mokslo metais patys sugalvojo, kaip tęsti tokią veiklą“, – pasakojo S. Mockevičienė.

Pasak „Kūrybinių partnerysčių“ projekto vadovės Mildos Laužikaitės, projekto tikslas – padėti mokykloms atsinau-jinti ir skirti kuo daugiau dėmesio vaikams – pastebėti ir ugdyti tai, ką kiekvienas jų turi savito.

3031

Emocinį klimatą kuria visa mokyklos bendruomenė

Ką daryti tėvams, kur ieškoti pagalbos, kai vaikams mokykloje kyla mokymosi ar bendravimo sun-kumų? Kur kreiptis, su kuo kalbėtis, jei iš vaikų tyčiojamasi? Jei jie nebenori lankyti mokyklos? Jei atsiranda agresija ar netramdomas pyktis, kurių anksčiau neteko pastebėti?

„Pirmiausia – kalbėkite su vaiku“, – pataria psichologai. Jei problemų nepavyksta įveikti, verta tartis su mokytojais. Juoba kad yra tam tikrų situacijų – patyčių ar bendraamžių smurto, kurias sprendžiant privalo padėti suaugusieji.

Saugią aplinką ir gerą emocinį klima-tą reikia kurti ir juo rūpintis nuolat. Dalyvaudamos įvairiose prevencinėse programose mokyklos lavina vaikų socialinius įgūdžius. Tokių programų tikslas – užbėgti už akių galimoms

elgesio problemoms ar socialiniams konfliktams. o jei vis dėlto jų kyla – reaguoti akimirksniu ir sustabdyti jų plitimą. Todėl labai svarbu, kad mokyklos būtų budrios – netoleruotų netinkamo ugdytinių elgesio.

Socialiniai įgūdžiai – tai vaiko mo-kėjimas prisitaikyti prie bendraam-žių (pritapti visuomenėje), realizuoti savo gebėjimus, neprarasti savitumo ir kartu nepažeisti kitų vaikų interesų bei teisių.

anot psichologų, vaikai bendruome-nėje jaučiasi gerai, kai suvokia savo jausmus, sugeba suprasti, atjausti kitą, kai sugeba valdyti pyktį, nesi-elgia impulsyviai, kai moka spręsti konfliktus.

Vykdydami prevencines programas mokytojai moko vaikus, kaip elgtis įvairiose gyvenimo situacijose ir būti draugiškiems.

3233

KoKia MoKYKLa – SaUGiaUSia?

Ta, kur netoleruojamos nei patyčios, nei emocinė prie-varta, o atsiradusios problemos sprendžiamos nedelsiant ir nelaukiant, kol jos įsisenės. Tai padaryti nėra paprasta. To-dėl mokykloms siūloma įvairių pagalbos būdų – prevencinių programų.

Šios programos – tai tam tikra suplanuota, nuosekli veikla, kurią mokykla vykdo mažiausiai metus. Kuo ilgiau progra-ma mokykloje įgyvendinama, tuo jos poveikis stipresnis. Jei prevencinė programa įsilieja į mokyklos gyvenimą ir tampa jos dalimi, tada pasiekiami maksimalūs rezultatai.

Šių programų kokybe rūpinasi Švietimo ir mokslo minis-terijos Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (SPPC). Šiuo metu jis įgyvendina europos socialinio fondo

ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Sau-gios aplinkos mokykloje kūrimas“.

„Projektas skirtas prevencinių programų įgyvendinimo plėtrai šalies mokyklose bei šių programų kokybei užtikrin-ti. Stebime, kad mokyklas pasiektų tik kokybiškos progra-mos ir kad jos būtų veiksmingai įgyvendinamos“, – sakė šio projekto vadovė Kristina ignatavičienė.

Į projektą įtrauktos keturios prevencinės programos: „zipio draugai“, „antrasis žingsnis“, norvego profesoriaus Dano olweuso patyčių prevencinė programa bei „Lions Qu-est“ programa „Paauglystės kryžkelės“.

PaGaLBa – ĮVairaUS aMŽiaUS VaiKaMS

Kaip veikia šios programos? Kokią žinią jos neša tėvams? Užsienio šalyse, kur šios programos buvo pradėtos įgyven-

dinti anksčiau nei Lietuvoje, buvo atlikta nemažai jų veiks-mingumo tyrimų. Jų duomenimis, programos daro teigiamą įtaką ugdant vaikų socialinius įgūdžius. Ypač jos talkina vai-kams, turintiems elgesio ar emocinių problemų.

„Programų „zipio draugai“, „antrasis žingsnis“ bei „Paau-glystės kryžkelės“ tikslai panašūs. Visos jos skirtos vaikų so-cialiniams, emociniams įgūdžiams ugdyti. Jos moko įveikti sunkumus, spręsti konfliktus, ištarti tam tikrose situacijose „ne“, būti draugiškais“, – sakė K. ignatavičienė.

Kiekviena programa pateikia savo metodinę medžiagą mo-kytojams bei informacinę – tėvams. Mokytojai, išklausę tam tikrus kursus, vaikams veda klasės valandėles arba pamo-kėles.

Pavyzdžiui, programa „zipio draugai“ skirta priešmokykli-nio amžiaus – 5–7 metų vaikams. Kuriant pasakojimų apie vabaliuką zipį tęsinius, nagrinėjami vaikams aktualūs savęs pažinimo ir bendravimo aspektai.

Tyrimų duomenimis, programoje „zipio draugai“ dalyvavę vaikai įgijo pasitikėjimo savimi ir savo gebėjimais. Jie tapo atsparesni neigiamai aplinkos įtakai, jautresni draugams ir artimiesiems, išmoko susivaldyti, susitarti, drauge rasti išeitį. anot tyrėjų, sumažėjo vaikų agresyvumo, nevaldomo elgesio atvejų, padidėjo dėmesingumas.

Programa „antrasis žingsnis“ skirta pradinių klasių moki-nių socialiniams, emociniams įgūdžiams lavinti bei stiprin-ti. Jos tikslas – mažinti vaikų agresyvų elgesį, išmokyti juos valdyti savo jausmus, atsispirti impulsyviam elgesiui, iš-pręsti konfliktus, suprasti savo elgesio pasekmes.

„Lions Quest“ gyvenimo įgūdžių ugdymo programa „Pa-auglystės kryžkelės“ įgyvendinama nuo 5 iki 7 klasės. Joje dalyvaujantys mokiniai keliauja „paauglystės labirintais“ – gilinasi į savo jausmus, mokosi spręsti įvairias problemas, kaupia draugystės „receptus“, įgyja žinių apie sveikus pasi-rinkimus, kuria laimingos šeimos modelius.

PaTYČioS: PriVaLU NeToLerUoTi

Pasak SPPC Psichologijos skyriaus vadovės Sigitos Keme-rienės, D. olweuso patyčių prevencijos programa yra speci-finė, nes pirmiausia skirta suaugusiems mokyklos bendruo-menės nariams.

„Jei atsiradusi patyčių problema nėra sprendžiama, ji di-dėja. Vaikas kasdien eina į mokyklą sukaustytas baimės, ir tai žaloja jo asmenybę. Kiekvienas juk norime priklausyti tam tikrai žmonių grupei, jaustis joje saugūs, priimami, mėgstami. ir atvirkščiai, nesaugu, kai tenka nuolat sulaukti kandžių replikų, apkalbų, pastabų, kai tenka jaustis at-stumtam ar ignoruojamam.

Jei matydami vaikų patyčias suaugusieji apsimeta, kad nieko bloga nevyksta, vaikas jaučiasi paliktas likimo valiai ir netiki, kad jam kas nors gali padėti. Visai tai formuoja nevisavertiškumo, bejėgiškumo jausmus, žemina savivertę“, – aiškino S. Kemerienė.

Vaikai, iš kurių tyčiojamasi, elgiasi skirtingai. Vieni prade-da vengti mokyklos, būna nuliūdę, skundžiasi įvairiais nega-lavimais, galiausiai gali susirgti depresija. Kiti, atvirkščiai, tampa agresyvūs: jie neištveria patyčių ir ginasi.

PaTariMaS TėVaMS: BūTiNa iŠKLaUSYTi

Pasak S. Kemerienės, svarbu, kad tėvai nuolatos, nuo pat vaiko gimimo deramai reaguotų į jo poreikius, nuotaiką – pažintų savo vaiką. Tuomet jiems lengviau pastebėti vai-kų elgesio pokyčius. Jis nuliūdęs? Tapo agresyvus? Blogiau miega? Prastai valgo? Tikėtina, kad užklaustas, kas jam yra, vaikas išsipasakos.

3435

„Labai svarbu, kad tėvai tokiais atvejais jį išklausytų ra-miai, nenutraukdami pasakojimo, neskubėdami dalyti savo patarimų, nekritikuodami, nekaltindami, kad ir kaip to no-rėtųsi. Kai kuriais atvejais to pakanka. išsikalbėjęs vaikas pajunta, kad šalia yra žmogus, kuriam jis gali atverti širdį“, – sakė psichologė.

Jei tėvai mano, kad privalo nedelsdami veikti ir kuo sku-biau užkirsti kelią patyčioms, svarbu nesielgti impulsyviai. Ką daryti, reikia aptarti su vaiku, apmąstyti visas aplinky-bes, o ne tučtuojau pulti skambinti skriaudėjo tėvams ar pan.

reikėtų prižiūrėti vaiko veiklą, išsiaiškinti, su kuo jis ben-drauja, kas jo draugai mokykloje, kaip jis leidžia laisvalaikį.

Kraštutiniais atvejais, kai skriaudėjų niekaip nepavyksta nustatyti, o situacija vis blogėja, tėvams derėtų patikrinti vaiko mobilųjį telefoną, el. paštą, susirašinėjimą sociali-niuose tinkluose. Gali būti, kad skriaudėjai vaiko nepalieka ir elektroninėje erdvėje.

Kol sprendžiama patyčių problema, vaiką skatinti išlikti ramų ir neatsakyti tuo pačiu skriaudėjams, pvz., nesuduoti atgal, vengti įžeidžiančių žodžių. Skriaudikai tikisi, kad jų elgesys įskaudins, todėl vaikui reikėtų išlikti pasitikinčiu savimi ir tiesiog pasijuokti iš situacijos, kad ir kaip būtų sunku. Kai kuriais atvejais padeda ir situacijos ignoravimas – kartais nesulaukę norimos reakcijos po kurio laiko skriau-dėjai aprimsta.

Vertėtų vaiką skatinti greičiau adaptuotis klasėje, susi-rasti draugų: leisti jam dalyvauti klasės išvykose, lankyti būrelius.

Patiems tėvams derėtų visada rodyti gerą pavyzdį: neįžei-dinėti, nežeminti ir neapkalbinėti šeimos narių, bendradar-bių, draugų ar kitų asmenų.

Mokyklos, kurios dalyvauja D. olweuso patyčių prevencijos programoje, turi parengusios tam tikras „nuobaudų kopė-

čias“. ir mokytojai, ir mokiniai turi žinoti, kokios sankcijos laukia, jei nepageidaujamas elgesys nesiliauja.

PaKiTęS eLGeSYS SLePia ProBLeMaS

Ką daryti tėvams, kur jiems ieškoti pagalbos, jei jų vai-kams kyla kitokių problemų? Jei jie nesugeba susikaupti? apskritai nenori mokytis ar lankyti mokyklos? Kuriems se-kasi sunkiau bendrauti?

„Svarbiausia – pastebėti, kad vaiko elgesys pasikeitė. ir kalbėtis su vaiku bei kartu ieškoti būdų, kaip įveikti proble-mą“, – sakė K. ignatavičienė.

Pokalbis šeimoje su vaiku yra svarbiausia. Kitas žingsnis – pagalbos reikia ieškoti mokykloje: kalbėtis su klasės auklė-toja, socialiniu pedagogu ar mokyklos administracija.

Jei mokykloje nepavyksta rasti problemos sprendimo būdų, tuomet reikia kreiptis pagalbos į pedagoginę psicho-loginę tarnybą.

Vis dėlto, anot S. Kemerienės, jei vaikas elgiasi agresyviai ar nenori lankyti mokyklos, neretai už visų šių dalykų slypi emocinės problemos.

„Nepageidaujamas vaiko elgesys dažniausiai yra išorinė vaiko užgniaužtų emocijų, vidinių konfliktų išraiška. Juk gali būti, kad vaikas nenori lankyti mokyklos todėl, kad siekia išvengti pažeminimo ar užgauliojimų, nes yra „ne-mokša“.

Galbūt, atvirkščiai, vaikas yra labai gabus, ir tai, kas vyksta mokykloje, jam neįdomu. o tai sumažina motyvaciją mokytis. Gali būti ir kad vaikas turi problemų su klasės draugais.

Vengti mokyklos vaikai gali dėl pačių įvairiausių priežas-čių ir tik jas išsiaiškinus galima parinkti tinkamą problemos sprendimo būdą“, – sakė S. Kemerienė.

patyčias reiKia atpažiNti ir NaiKiNti

Vytautas DumčiusKlaipėdos Martyno Mažvydo pro-gimnazijos direktorius

Mūsų progimnazija D. olweuso paty-čių prevencijos programoje dalyvauja nuo 2008 metų.

Pagal programą pirmiausia išmoks-tama atpažinti patyčias. Tą turi mo-kėti ir vaikai, ir visi mokykloje dirban-tys suaugusieji: mokytojai, valytojai, buhalterė, stalius, darbininkai.

Visi šie suaugę žmonės suskirstyti į tam tikras grupes, turinčias savo ly-

vaiKų labui – gerovės Komisijos

Tai pagalbą vaikams teikiančių specialistų grupė: logopedas, specialusis pedagogas, psichologas, mokyklos admi-nistracijos bei tėvų atstovai. Ji nagrinėja visus su vaikų ugdymu susijusius klausimus. Pavyzdžiui, ji nutaria, ar vaikui skirti palengvinto ugdymo programą.

Jos rankose – ir visa žalingų įpročių prevencija: alkoholio, tabako bei kitų. Prieš komisiją tenka stoti ir neklauža-doms – elgesio problemų turintiems vaikams. Jei komisija neįstengia jiems pagelbėti, vaikai perduodami savivaldy-bės komisijai.

Į komisiją dėl mokinių elgesio ar kitų juos užklupusių problemų kreipiasi ir mokytojai, ir tėvai. o kartais – ir patys vaikai, supratę, kad jiems reikia pagalbos.

derius.

Jie grupės susirinkimuose skaito paskaitas bei nagrinėja įvairias situ-acijas, mokančias atpažinti patyčias ir tinkamai į jas reaguoti. Pavyzdžiui, jei vaikai koridoriuose stumdosi (tai vadinama tampymosi žaidimais), bū-tina tam užkirsti kelią.

Kiekvienoje mokyklos klasėje iška-bintos „Drausmės kopėtėlės“ – moki-niams drausminti taikomų priemonių sąrašas.

anksčiau kartu su mokytojais mo-kyklos koridoriuose budėdavo ir patys mokiniai. atsižvelgiant į D. olweuso programos reikalavimus, mokinių budėjimo teko atsisakyti.

ir ne tik koridoriuose, bet ir drabuži-nėje, nes tai yra patyčioms tinkamos terpės.

700 iš 800 mokykloje besimokančių vaikų nupirkome individualių, rakina-mų spintelių. Liko tik maža suaugu-siųjų prižiūrima drabužinė.

Pasikeitė ir mokyklos emocinis mi-kroklimatas.

Tėvams esame išleidę atmintinę, kaip reaguoti į patyčias virtualioje erdvėje.

Tėvai taip pat nebėra abejingi. Jie patys draudžia vaikams žiūrėti tokias televizijos laidas, kuriose tyčiojamasi ir šaipomasi iš žmonių.

3637

Tėvų misija mokykloje Kodėl užsivertę niekada nesibaigiančiais darbais tėvai dar turi gaišti laiką ir kartkartėmis praverti mokyklos duris? Kad išklausytų mokytojų priekaištų? Anaiptol. Pasak psichologės Ramunės Želionie-nės, tėvų mokykloje reikia ne mokytojams, bet patiems vaikams. Ir lankytis mokykloje jie turi ne tam, kad kontroliuotų vaikų elgesį ar mokslus, bet kad apsikeitę su mokytojais žiniomis, galėtų kartu juos ugdyti.

„Daugybę kartų žingsniuojant į mokykloje vykstančius tėvų susi-rinkimus iš jaudulio daužėsi širdis. Kodėl reikėjo jaudintis? Todėl, kad mano vaikai nebuvo tobuli. Dukra mokėsi gerai, bet mėgdavo per pa-mokas „atsijungti“ – užsimiršdavo ir imdavo plepėti“, – pasakojo tris vaikus užauginusi moteris.

„Sūnūs? Nuo pat pirmosios klasės mokytojai skųsdavosi, kad mūsų vi-durinėlis nesugeba susikaupti. Tie skundai driekėsi klasė iš klasės.

Visa laimė, kad buvo mokytojų, ku-rie akis į akį pasakydavo ir kad tas išsiblaškęs mano vaikas turi tokių būdo savybių, kurių trūksta idealiai besimokantiems vaikams, – sakė pašnekovė. – Jaunėlis sūnus pri-tingi, nors išminties turi į valias. Tai išgirsdavau kone per kiekvieną tėvų susirinkimą. Laimei, tie susi-rinkimai nebuvo viešas vaikų ydų ar tobulybių aptarimas. Mokytojai su kiekvienu iš tėvų kalbėdavo akis į akį ir taip mums, tėvams, padėjo

patiems išmokti, kaip ugdyti savo vaikus.

Šiuo metu mano vaikai – jau stu-dentai. Kalbėdami tarpusavyje apie mokyklą, kurią lankė, visada ge-ruoju mini tuos mokytojus, kurie buvo greta jų ir mūsų per pačius di-džiausius sunkumus. Kurie ir mums, tėvams, patarė, kaip taisyti vieną ar kitą ydą ir kaip paskatinti savo vaikus.“

3839

UGDYTi KarTU – LeNGViaUKodėl svarbu, kad tėvai neignoruotų mokyklos? ar tai kam

nors duoda naudos? Tai – klausimai, į kuriuos patys tėvai ne visada žino atsakymą. Todėl vieni jų apskritai neprave-ria mokyklos durų, kiti, atvirkščiai, kone kasdien kamanti-nėja mokytojus, kaip sekasi jų atžaloms.

„Šalia esantis žmogus keičiasi tuomet, kai keičiamės mes patys. Todėl svarbiausia suprasti, kad tėvai, kurie domisi, kaip vaikams sekasi mokykloje, tai daro dėl savo vaikų.

Vaikai ugdomi ne tik mokykloje, bet ir namie. Tuomet, kai vienas ugdytojas nesusikalba su kitu, kai nebendrauja ir nesitaria, tas ugdymas kartais būna ne toks veiksmingas“, – sakė psichologė r. Želionienė.

Vaikai išleidžiami į mokyklą tarsi į kitą – draugo šeimą. Todėl tėvams turi rūpėti, kokia tai šeima, kokią įtaką daro jų vaikui mokykloje kiti suaugusieji. Taigi turi domėtis tuo, kas vyksta, ir dalyvauti mokyklos bendruomenės gyvenime.

anot pašnekovės, tuomet, kai mokykla yra atvira tėvams, kai mokytojai su jais susipažįsta ir natūraliai bendrauja, vaikams atrodo, kad taip dvi suaugusiųjų grupės – tėvai ir mokytojai – tampa svarbiausia jų aplinka. Jie jaučiasi sau-gūs. Nes supranta, kad tai – ne priešingos stovyklos, bet bendra jiems artimų ir svarbių suaugusiųjų erdvė.

augančius vaikus šeimoje gaubia didelis tėvų rūpestis. Tas pat ir mokykloje: kol vaikai maži, jiems reikia dides-nės globos – dažniau patarpininkauti, pagelbėti, kai tenka įveikti su mokslais ir ne tik su jais susijusius rūpesčius.

augdami vaikai tampa savarankiškesni ir vis daugiau atsa-komybės gali prisiimti patys. Vyresni vaikai savarankiškiau sprendžia iškilusius sunkumus. Tad bėgant laikui vaikų, tėvų ir mokytojų bendravimo dažnumas bei formos keičiasi.

Tėvams verta žinoti, jog leisdami į mokyklą pradinukus, patys joje turi dažniau lankytis, kad pamatytų mokyklos re-alybę iš vidaus. Nes tik taip tėvai gali prisidėti prie svarbių pokyčių mokykloje.

„Svarbiausia suvokti, kad mokykla – tai ne sankaupa pro-blemų, kurias tenka nuolat įveikti. Daug tėvų ateina į mo-kyklą tik tuomet, kai kyla problemų. Tačiau ši praktika yra ydinga ir neefektyvi. Nes santykių puoselėjimas – tai ne problemų sprendimas. Svarbiausia užduotis – surasti moky-tojus ir tėvus vienijančią veiklą.

augantiems vaikams reikia suteikti galimybių ir patiems kurti santykius su mokykloje esančiais suaugusiaisiais, o tam tikrai atvejais – ir patiems įveikti tam tikras situacijas. Tik tuomet, kai to padaryti jie neįstengia, reikia pagelbėti“, – patarė psichologė.

DiDiNa MoTYVaCiJą analizuojantys vaiko raidą mokslininkai pagrįstai teigia,

kad tuomet, kai tėvai pradeda aktyviai domėtis gyvenimu mokykloje, didėja ne tik vaikų mokymosi motyvacija. Jie pradeda domėtis ir kitomis ugdymo veiklomis.

anot psichologės r. Želionienės, tėvai, dalyvaudami ug-dant vaikus, daro gerą įtaką jų raidai. Vaikai pradeda pasiti-kėti savimi, teigiamai save vertina.

Tėvai gal net neįtaria, kad ateidami į mokyklos renginius padeda vaikams lengviau prisitaikyti prie naujų situacijų, pastiprina juos. ir patys užsideda „pliusą“ už teigiamą jų auklėjimą ir ugdymą.

„Tiems žmonėms, kuriems mokslininkų argumentų per maža, priminčiau, kad būti su savo vaikais jiems svarbioje

aplinkoje, dalyvauti su jais įvairioje veikloje yra ne tik pras-minga, bet tiesiog smagu ir gera“, – sakė psichologė.

Pasak r. Želionienės, mokytojai taip pat turi išmokti tin-kamai pakviesti tėvus į mokyklą, o tėvai – tinkamai pasisiū-lyti: paprastai, nuoširdžiai, žmogiškai.

Mokytojams patartina neįsijausti į griežtų pedagogų vaidmenį, tėvams – neapsimesti visažiniais. Mokykloje ir vieniems, ir kitiems pravartu pamiršti norą pamokyti, mo-ralizuoti, paauklėti. Tačiau į įvairias bėdas ir vieni, ir kiti privalo reaguoti nedelsdami ir imtis priemonių neteisybei sustabdyti.

r. Želionienės teigimu, neverta tikėtis, kad į mokyklą ateis visi kviečiami tėvai. Bus tokių, kurie niekada nepra-vers mokyklos durų. Yra mokytojų, kurie į mokyklą atėjusius tėvus vadina „nieko joje nepametusiais“. Pas tokius ir eiti nereikia.

„Todėl geriau džiaugtis tais tėvais, kurie ateina, ir tais mo-kytojais, kurie vertina tėvų dalyvavimą mokykloje, – sakė psichologė. – Darykime mokykloje tai, kas mums teikia ma-lonumo. organizuokime tokias veiklas, kurios būtų įdomios tėvams, vaikams ir mokytojams. Tik mūsų asmeninis įkvėpi-mas ir aktyvumas gali užkrėsti kitus – tiek mokytojus, tiek tėvus.“

Kad tėvai, mokiniai ir mokytojai darniai bendradarbiautų, reikia sugaišti nemažai laiko ir susitarti, kas už ką atsakin-

4041

gas, ką visi kartu norėtų nuveikti ir ko vieni iš kitų tikisi.

Pasak psichologės, kartais ugdymo įstaigų bendruome-nėms prireikia ir dvidešimties metų, kad jos galėtų pasa-kyti: „Mūsų mokinių tėvai aktyviai dalyvauja mokyklos gy-venime.“

BeNDraDarBiaViMo SėKMėKas svarbu mūsų vaikams? Kokių bendrų tikslų siekiame?

Kaip pagelbėti vieni kitiems įgyvendinant švietimo tikslus? Tai klausimai, į kuriuos atsakymų ieškoti mokytojams tenka kartu su tėvais.

Tėvų švietimo priemonių yra kuo įvairiausių. Tai elektro-niniai dienynai, susitikimai su specialistais, seminarai, ku-riuose dalyvauja ir mokytojai.

Viena sėkmingiausių veiklų, kurią vykdo „Lietuvos tėvų

forumas“ su bičiulių organizacijomis – Humanistinės peda-gogikos asociacija, „Šviesos kampeliu“, Tėvų pedagogų są-jūdžiu ir kitomis. Tai saviugdos klubai. Saugioje aplinkoje tėvai analizuoja jiems aktualius klausimus ir prisideda prie mokyklos pokyčių.

„Mūsų užduotis – atrasti, kas mus skiria, ir kurti tokią aplinką, kad galėtume tinkamai panaudoti kiekvieno unika-lumą“, – sakė r. Želionienė.

Dera nepamiršti, kad tėvai mieliau ateina į malonius su-sirinkimus. Todėl reikia pakurstyti jų norą – susirinkimai neturi kelti įtampos nei tėvams, nei mokytojams. Visiems verta pasimokyti, kaip spręsti konfliktus, kaip drauge kons-truktyviai įveikti sunkumus.

Pasak psichologės, reikia skatinti tėvų savanorystę mo-kykloje. Šiems talkinant galima paįvairinti ir formalų, ir neformalų vaikų ugdymo procesą.

tėvai ir Kuria projeKtus, ir juose DalyVauja

Mokyklose vis dažniau įvair ių iniciatyvų imasi patys tėvai. eS lė-šomis finansuojamas projektas „T kla-sė“ skirtas mokyklos, mokinių ir tėvų bendradarbiavimo bei atviro ugdymo sistemai sukurti.

Įgyvendinant šį projektą, pedagogai komunikacijos patirties sėmėsi užsie-nio stažuotėse – eS šalių mokyklose. Ten įgijo drąsos, kurios prireikia, kai tenka savo vietą prie lentos retkar-čiais užleisti mokinių tėvams ar kartu su jais imtis veiklos po pamokų.

Mat viena projekto „T klasė“ ypaty-bių – tėvai dalyvauja susijusioje su mokomaisiais dalykais mokyklos vei-kloje per pamokas ar po jų.

Šiame projekte dalyvaujančios mo-kyklos dalijasi patirtimi. Pavyzdžiui, sostinės Jeruzalės mokykloje klasės valandėlę, skirtą aptarti temai ,,Kas aš esu“, ne kartą vedė psichologe dirbanti mokinio mama. Tėvų medikų iniciatyva keletas gamtos pažinimo pamokų vyko gamtoje.

„DarNi ŠeiMa, tVari Mo-KyKlos beNDruoMeNė – ateities lietuva“

Tai dar vienas eS lėšomis finansuo-jamas projektas, kurį sukūrė patys tė-vai, susibūrę į organizaciją „Lietuvos tėvų forumas“.

Projektas – tai edukacinių renginių ciklas, skirtas mokyklos bendruome-nei stiprinti. Tą padaryti siekiama skatinant tėvus įsitraukti į švietimo veiklą ir kartu su pedagogais ugdy-ti vaikų sąmoningumą, atsakomybę, smalsumą.

Projekto iniciatoriai įsitikinę, kad taip būtų galima pagerinti statistiką, pagal kurią Lietuvoje tėvai vidutiniš-kai savo vaikui skiria apie 7 minutes per parą. Dalyvaujantys mokyklų vei-kloje tėvai šias minutes gerokai pa-ilgina.

Prieš vaikus klasėse stoja tėvai – įvairių sričių specialistai. Tai ir gy-dytojai odontologai, sportininkai, vadybininkai bei kitų sričių profesio-nalai. Tėvų iniciatyva būna ir pažin-tinių pamokų, kurios vyksta jų pačių darbuose.

Įgyvendinant projektą „T klasė“ tė-vai imasi ir bendros su vaikais veiklos.

Pasak Mažeikių Merkelio račkausko gimnazijos direktoriaus pavaduotojo ugdymui Laimono Terasiaus, nefor-maliojo švietimo būrelius gimnazijoje mokiniai lanko kartu su tėvais ir mo-kytojais.

Vienas iš tokių būrelių – tautinės tekstilės – atsirado technologijų mokytojos iniciatyva. Į jį renkasi ir mokytojos, ir mokinės su savo mamo-mis. Viena iš kitos jos mokosi megzti, nerti riešines ir kitokių technologijų.

anot L. Terasiaus, tėvų, mokytojų ir mokinių bendradarbiavimas suteikia neabejotinos naudos. Nors, atrody-tų, gimnazistai – gana dideli, visiems bendraujant tarpusavyje jie jaučiasi daug geriau.

4243

Pagalba renkantis būsimą karjeros kelią „Nežinau. Nesuvokiu, kuo norėčiau būti“, – tokios mintys apninka ne vieną dešim-toką ar abiturientą. Kaip nesuklysti?

Atsakymo į šį klausimą pravartu ieškoti anksčiau, nei priartėja abitūros ar pagrin-dinės mokyklos baigimo egzaminai. Kaip pasirinkti profesiją, kaip planuoti būsimą karjerą, mokiniams pataria karjeros specialistai.

4445

KUr PLaNUoJaNT KarJerą raSTi NaUDiNGoS iNforMaCiJoS?

renkantis ir planuojant būsimą mokymosi ir darbo kelią būtina gerai susipažinti su mokymosi galimybėmis ir pažinti profesijų pasaulį. Vienas iš galimų būdų – internete skelb-ti aktualią informaciją apie studijų ir mokymo programas, profesijas.

Kad mokiniai galėtų susiorientuoti tarp daugybės Lie-tuvoje vykdomų mokymo ir studijų programų, susipažintų su profesijų ir kvalifikacijų įvairove, 2007 m. buvo sukurta ir nuolat atnaujinama atvira informavimo ir konsultavimo sistema aiKoS.

aiKoS interneto svetainėje www.aikos.smm.lt pateikiama išsami informacija apie mokymosi galimybes Lietuvoje.

Joje mokiniai gali rasti kuo įvairiausių profesijų aprašus, o kartu sužinoti, kokiose profesinėse ar aukštosiose mokyklo-se jų mokoma. Svetainėje galima rasti svarbiausių profesijų aprašą pagal studijų kryptis – peržvelgti studijų ir mokymų programas, susijusias su dominančia profesija.

Ši sistema vis dar yra plečiama – į ją įtraukiama anksčiau neaprašytų profesijų. Kone kasdien atnaujinama informacija apie švietimo ir mokslo institucijas, studijų ir mokymo pro-gramas ir jas baigus įgyjamą kvalifikaciją.

Kad mokiniams būtų lengviau pasirinkti, aiKoS svetainėje pateikta 50 filmų, supažindinančių su profesijomis.

Danutė talačkaitė lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Karjeros planavimo skyriaus vedėja

Profesinio orientavimo sistema buvo pradėta kurti 2005–2007 me-tais. Tuo metu, mokyklose įkūrus profesinio informavimo vietas, moki-niams buvo pradėtos teikti informa-vimo ir konsultavimo paslaugos.

Šios veiklos tęstinumui buvo užti-krintas eSf (europos socialinio fondo) finansavimas, taigi procesas išsiplė-tė. Profesinio orientavimo paslaugos glaudžiai siejamos su ugdymo pro-cesu. Tad šiuo metu mokiniai ne tik informuojami ir konsultuojami, bet ir ugdoma jų karjeros kompetencija – jie mokomi planuoti savo ateitį.

Karjeros kompetencija ugdoma pa-dedant mokiniams suprasti, kam jie yra gabūs. Įvertinę savo asmenines savybes, įsigilinę į savo polinkius, jie geriau pradeda pažinti save. Taip pat jie turi pažinti įvairias mokymosi ir darbo galimybes ir išmokti sudaryti

KarJera – ViSo GYVeNiMo KeLiaS

Švietimo ir mokslo ministerijos Lietuvos mokinių neforma-liojo švietimo centras nuo 2010-ųjų pavasario įgyvendina eS lėšomis finansuojamą projektą „Ugdymo karjerai ir ste-

bei įgyvendinti savo karjeros planą. Tą padarius, paprasčiau pasirinkti to-lesnio mokymosi ar studijų programą, vėliau – ir darbo vietą.

Karjera nėra lipimas karjeros laip-tais per kitų galvas ar nuolat didėjan-ti atsakomybė darbe. Tiesiog tai yra visą gyvenimą trunkantis procesas, vykstantis tam tikrais laikotarpiais: mokykloje, renkantis darbą, dirbant.

Šiuo metu Lietuvos mokinių nefor-maliojo švietimo centras organizuo-ja darbą karjeros konsultantų, kurie ne tik mokiniams teikia profesinio orientavimo paslaugas, organizuoja įvarius renginius, seminarus karjeros tema, bet ir priskirtuose regionuose kuruoja karjeros koordinatorių darbą.

Visose bendrojo ugdymo mokyklo-se, kuriose mokosi daugiau nei 100 mokinių, dirba vadinamieji karjeros koordinatoriai. Tai mokytojai, socia-liniai pedagogai, psichologai. Visi jie yra baigę specialius mokymo kursus ir teikia profesinio orientavimo pas-laugas.

bėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme (1 etapas)“.

Veiksminga profesinio orientavimo paslaugų sistema, pa-siekianti kiekvieną mokinį. Toks yra šio projekto tikslas. ar jis gali suteikti naudos kiekvienam mokiniui?

Ugdymas karjerai vykdomas ne tik renkantis papildomas pamokas, per seminarus ar karjeros temai skirtus renginius, bet ir per pamokas įtrau-kiant karjeros kompetencijų ugdymui aktualias temas į kitų dalykų turinį.

Sukurta mokinių ugdymo karjerai informacinė interneto svetainė MUKiS, kurioje galima bendrauti su karjeros specialistais.

Netrukus ne tik didžiosiose moky-klose, bet ir tose, kurias lanko per 50 mokinių, bus įdarbinti karjeros spe-cialistai.

Įgyvendindami projektą šiuo metu kuriame ir vadinamąjį profesinio veiklinimo modelį. Norime jį sukurti tokį, kad kiekvienas vaikas rinkdama-sis profesiją prieš tai galėtų ją „pa-simatuoti“ – aktyviai pažinti įvairių profesijų ypatumus stebėdamas ar da-lyvaudamas praktinėje įmonių, įstai-gų veikloje arba virtualioje erdvėje.

4647

TYrėJaMS – NaUJoS GaLiMYBėS

rečiau karjeros specialistų pagalbos prireikia mokiniams, kurie junta polinkį į gamtos mokslus ir mielai leidžia laiką eksperimentuodami. Ne vienas jų jau mokyklos suole būna nusižiūrėjęs mokslininko kelią.

Kaip hospitalinė – ligoninėse plintanti infekcija gali pa-tekti į žmonių namus, jei jie nekelia kojos į gydymo įstai-gą? ar užkratą gali pernešti ir mūsų regione gyvenantys vabzdžiai?

atsakymų į šiuos klausimus paieškos buvusį Kauno Stepo-no Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos mokinį Povilą Kava-liauską pakylėjo į mokslo aukštumas. 2011 metais jis buvo pripažintas geriausiu europos jaunuoju tyrėju.

„Tyrimas, kurį atlikau besimokydamas gimnazijoje, buvo iš biomokslų srities. Gilinausi, kaip į žmonių namus gali atkeliauti sunkios infekcinės ligos.

Mokslas žino daugybę atsakymų į tuos „kaip“, tačiau anaiptol ne visus. infekcija plinta per neplautas rankas, personalo drabužius, orą. aš nustačiau, kad ją gali pernešti ir musės. Jos minta ne tik ant stalo likusiu maistu. Ligoni-nėse jos randa nepadėtų į vietą panaudotų tvarsčių, kraujo, kūno skysčių, kuriuose telkiasi pavojingų bakterijų koloni-jos. ir jas perneša į greta ligoninės esančius namus“, – apie darbą, pelniusį jam geriausio europos jaunojo tyrėjo vardą, pasakojo P. Kavaliauskas.

Šiuo metu jis – Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto an-trakursis.

„esu iš prigimties eksperimentuotojas. Medicinoje nėra daug galimybių tuo užsiimti, todėl pasirinkau gamtos moks-lų studijas. ir toliau auginu sėklą, kurią pasėjo mokykla: atlieku įvairių mokslinių tyrimų. Tęsiu ir tai, ką pradėjau

būdamas gimnazistas – toliau tyrinėju hospitalinę infekci-ją“, – sakė pašnekovas.

Besimokydamas mokykloje, P. Kavaliauskas buvo įsiprašęs į Kauno medicinos universiteto laboratoriją. Nes jo tyrimų objektas buvo ligas sukeliantys mikroorganizmai. Jie ypač pavojingi, todėl mokyklose tokie tyrimai negali būti atlie-kami.

„Dabar bandau išsiaiškinti, kaip ir per kiek laiko paprastos bakterijos, kurių gausu ir ant mūsų odos, tampa mikroor-ganizmais, sukeliančiais mirtinas infekcijas. Tokias, kurių neįveikia net ir patys stipriausi antibiotikai“, – sakė P. Ka-valiauskas.

MoKSLiNiNKų KeLio PraDŽia – MoKYKLoSe

„Nėra negabių vaikų. Tereikia neužgesinti jų prigimtinio noro pažinti ir sudaryti tinkamas sąlygas kūrybinėms ga-lioms atsiskleisti“, – sako fizikas Vilniaus universiteto pro-fesorius Vladas Vansevičius.

Jo iniciatyva idėją pavertus „kūnu“, prieš keletą metų at-sirado eS lėšomis finansuojamas projektas „Mokinių jaunųjų tyrėjų atskleidimo ir ugdymo sistemos sukūrimas“. Šio pro-jekto misija – sudaryti sąlygas jauniesiems mokslininkams eksperimentuoti, o jį įgyvendina Lietuvos mokinių neforma-liojo švietimo centras.

Projekto sumanytojų iniciatyva įrengtos ir mobilios moks-linės laboratorijos. Jos suteikia Lietuvos moksleiviams gali-mybę prisiliesti prie mokslininkų darbo ypatumų.

Bendrojo ugdymo mokyklas lanko ne tik mikroautobusas, kuriuo įrangą (lazerinė projekcinė sistema, planetariumas, didelio dažnio vaizdo kamera, judesių detektavimo sistema ir kt.) į mokyklas atsivežę mokslininkai skaito paskaitas bei pademonstruoja įvairių bandymų.

Įrengta ir didelė mobili laboratorija – įvairios tyrimams būtinos įrangos prikrautas vilkikas. Mokiniai, susidomėję konkrečia mokslo sritimi, per keletą jos vizito į mokyklą dienų gali atlikti savo mokslinius tyrimus.

Vilkike-laboratorijoje vežiojama fizinių, technologijos ir biomedicinos mokslų įranga: teleskopai, įvairūs mikrosko-pai, robotikos stendai, gamtos tyrimui skirti priemonių pa-ketai, vaizdo projekcinė aparatūra ir kt.

Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centre jau atsirado ir mokslinių tyrimų bazės užuomazgų, kur pa-gal projekto veiklas 2014-ųjų pavasarį turėtų prasidėti mo-kytojų mokymai, o mokiniai konsultuojant mokslininkams imtis tiriamųjų darbų.

DiDŽiaUSia VerTYBė – KūrYBaanot profesoriaus V. Vansevičiaus, jaunuolius būtina ska-

tinti ir sudaryti mokyklose sąlygas įvairiems tyrimams at-likti dėl Lietuvos ateities.

„Taip ugdomos asmenybės, kurios ne tik išsaugo prigim-tinį norą pažinti ir tyrinėti, bet ir išlavina kūrybines galias – tai ir yra pati didžiausia vertybė žmogui ir šaliai“, – sakė V. Vansevičius.

Jis pasidžiaugė ir tuo, kad talkinant eS projektams dauge-lis mokyklų po ilgos pertraukos gavo naujos laboratorinės įrangos. Ją naudojant kūrybiškai galima daug veiksmingiau ugdyti mokinių pažinimo galias.

„Į projektą „Mokinių jaunųjų tyrėjų atskleidimo ir ugdy-mo sistemos sukūrimas“ investuotos lėšos ir mokslininkų skiriamas laikas grįžta su kaupu – mokiniai tyrėjo karjerą renkasi sukaupę daugybę motyvų. ir prieš stodami į aukš-tąsias mokyklas jau būna pasitikrinę, ar jiems priimtinas mokslininko tyrėjo kelias.

Mokykloje įmanoma atlikti tikrą tiriamąjį darbą. Tai liudija mūsų mokinių įgyjama kvalifikacija bei mokslinių darbų ly-gis“, – patikino profesorius.

Jis ne kartą girdėjo oponentų replikas, esą mokyklose ne-įmanoma atlikti realių mokslinių tyrimų, todėl pakaktų vien mokslo imitacijos – žaislinės įrangos ir metodų.

„Taip, jei kalbama apie darželį ar pradines klases. Tačiau maždaug nuo 7 klasės reikia sudaryti sąlygas mokiniams da-lyvauti realioje eksperimentinėje veikloje.

Nesvarbu, kad eksperimentai atliekami kartu su vadovu ar padedant konsultantui. Svarbu išbandyti, kaip tai daroma.

Kasmet vykstantys eS Jaunųjų mokslininkų konkurso ren-giniai sudaro sąlygas tobulėti. Mokinių atliekami tyrimai tęsiasi net 4–5 metus.

Tai dar vienas įrodymas, kad kryptingas darbas ir tinkamos sąlygos padeda atsiskleisti jauniesiems talentams.

Be to, išbandę mokslinį darbą geriausiose šalies laborato-rijose mokiniai neskuba rinktis studijų užsienyje. Jie patys pamato šalies mokslo situaciją ir jiems nebesvarbios nuogir-dos“, – kalbėjo V. Vansevičius.

anot profesoriaus, eksperimentinėje veikloje dažniau da-lyvauja mažesnių savivaldybių mokyklos. Nuo jų neatsilieka Klaipėdos, Šiaulių ar Kauno mokiniai.

„Svarbu, kad mokinių tiriamiesiems darbams pagelbėtų kvalifikuoti ir entuziastingi mokytojai”, - patikino V. Van-sevičius.

Mokinių bendrovių veikla – lyg laboratorinis verslumo darbas Kad ir kur mokiniai mokytųsi – bendrojo ugdymo mokyklose ar profesinio rengimo centruose, jie turi galimybių prisiliesti prie verslo. Moksleiviai kviečiami dalyvauti verslumą ugdančiose programose. Ir dauguma noriai to imasi.

Kaip parduoti paties nutapytą paveikslą? Pasiūtus drabužius? Pagamintus suvenyrinius padėklus? Kaip parodyti meistrystės gebėjimus? Kaip patiems įsteigti įmonę ar ją likviduoti? Visa tai padaryti mokiniai bando mokomosiose bendrovėse.

išskirtiniai, mokinių įkurtos įmo-nės „Glaslita“ logotipu paženklinti stikliniai padėklai. Proginės gėlių puokštės. Buitinės technikos re-montas.

Visa tai praėjusiais mokslo metais gamino ar teikė paslaugas Šiaulių profesinio rengimo centro (ŠPrC) Buitinių paslaugų skyriaus moki-

niai, kurie buvo įkūrę net penkias mokomąsias bendroves.

Minėtame skyriuje mokomasi ypač patrauklių profesijų: floristikos, vi-zualinės reklamos gamybos, buiti-nių prietaisų remonto, siuvėjo bei kirpėjo specialybių. Tad vieni moki-niai, praėjusiais mokslo metais bai-

gę mokslus, jau ėmėsi savo verslo. Kiti nuėjo dirbti į įmones, kurios patirties turinčius ŠPrC absolven-tus priėmė nė nesuabejojusios jų kompetencija.

Šiais mokslo metais ŠPrC spar-nus kelia naujos mokomosios mo-kinių bendrovės (MMB). Viena jų –

4849

lapkritį veiklą pradėjusi bendrovė „Black and red“. Ją įkūrė vizualinės reklamos gamintojo specialybės besimokantys baigiamosios grupės mokiniai.

„Šiais mokslo metais šiek tiek pakeitėme strategiją. Moki-niai vykdo tikrą akcinės bendrovės veiklą – gamina ne vie-

ną, bet keletą produktų“, – sakė Šiaulių profesinio rengi-mo centro ekonomikos ir verslo mokytoja reda Valiukienė.

Bendrovėje „Black and red“ dirba 10 aktyviausių minė-tos specialybės moksleivių. Įmonė jau turi ir savo interne-to svetainę www.blackandred.lt.

Mokiniams priklauso visos jos akcijos, kurių kiekvienos vertė siekia 5 litus. Įstatinis jų valdomos įmonės kapitalas sudaro 500 litų. Kadangi reikėjo investicijų, mokiniai, kaip ir normaliame versle, rizikavo savo pinigais – išsinuomojo spausdinimo aparatą.

„Steigėjai pasiskirstė pareigomis, išrinko valdybą, bendro-vės prezidentą, rinkodaros, finansų, gamybos direktorius. Visa veikla joje vykdoma kaip tikroje bendrovėje. Pinigai, kurių reikia apyvartai, taip pat tikri. Tad dirbdami mokiniai pritaiko teorines ekonomikos žinias ir kaupia patirtį.

Skirtumas nuo tikros bendrovės tik tas, kad mokomosios įmonės negali būti įregistruotos registrų centre kaip juridi-nis asmuo“, – paaiškino r. Valiukienė.

Pasak įkurtosios bendrovės prezidentės Juditos Sereikai-tės, jų įmonė spausdina vizitines korteles, kalendorius, piešinius ant marškinėlių. Dirbama kasdien nuo 9 iki 17 va-landos.

Nuo kitų įmonių veiklos mokomoji bendrovė skiriasi ir tuo, kad jos teikiamos paslaugos daug pigesnės. Darbuotojų nuostata skirti dėmesio kiekvienam klientui įgyvendinama su kaupu. „Mes – arčiausiai jūsų“, – toks yra bendrovės reklaminis šūkis.

Pasak mokytojos r. Valiukienės, mokomosios mokinių ben-drovės vidutiniškai veikia 3–5 mėnesius, tačiau vizualinės reklamos agentūrai „Black and red“ buvo padaryta išimtis. Ji veiklą tęs aštuonis mėnesius – iki 2014-ųjų liepos.

„Praėjusiais mokslo metais visos penkios bendrovės dir-bo pelningai. akcininkai susigrąžino savo investicijas ir dar gavo apie 20–30 proc. dividendų.

Bendrovių darbuotojai išsimokėdavo ir algas. Nors jos buvo simbolinės, tačiau jų pačių uždirbtos“, – pasakojo mokytoja.

Savo gaminiais mokinių bendrovės prekiavo įvairiose Šiau-liuose vykusiose MMB mugėse bei tarptautinėje MMB mu-gėje rygoje.

MoKoSi BūTi ir DarBUoToJaiS, ir DarBDaViaiS

„Profesinio rengimo centruose besimokantys mokiniai už gimnazistus yra labiau motyvuoti imtis mokomųjų bendro-vių veiklos. Paprastai gimnazijose mokiniai siekia aukštojo mokslo ir jiems labiausiai rūpi geri mokymosi rezultatai.

Tuo tarpu mūsų mokiniams smulkusis verslas yra viena iš netolimos ateities galimybių. Didžiausia tikimybė, kad bai-gę mokslus jie imsis savo veiklos.

Dirbdami pagal specialybę ir valdydami mokomąsias ben-droves jie paragauja ir darbdavio, ir darbuotojo duonos.

Jei mūsų absolventai savo verslo ir nesukurs, bet dirbs samdomais darbuotojais, jie jau turės praktinių įgūdžių. Nes jie žino, kaip uždirbami pinigai, kaip nustatomos paslau-gų ar produktų kainos ar kaip skaičiuojami atlyginimai“, – svarstė mokytoja r. Valiukienė.

Mokomąsias bendroves mokiniai kuria savanoriškai. Jų įs-tatuose numatyta net tai, kad akcininkai, kurie neateina į keletą susirinkimų iš eilės, valdybos nutarimu gali būti pašalinti iš bendrovės. anot pašnekovės, mokiniai gali ne-nueiti į pamokas, bet susirinkimus lanko kuo stropiausiai.

VerSLUMo PaMoKoS MoKYKLoSe

Pernai Lietuvoje veikė apie 200 mokomųjų mokinių ben-drovių 99 mokyklose. Jos siūlė vartotojams kuo įvairiausių prekių ir paslaugų.

Ne vienai bendrovei padėjo ir realaus verslo patirties turintys konsultantai. Jų užduotis – suteikti moksleiviams trūkstamos informacijos, paskatinti jų kūrybiškumą ir iniciaty-

5051

Verslo įMoNės Dirba iŠVieN su profesiNėMis moKyKlomis

Švietimo ir mokslo ministerijos bendrojo ugdymo ir profesinio mo-kymo departamento direktoriussaulius Zybartas

Profesinės mokyklos bendradar-biauja su verslu ir ugdo darbuotojus, sudaro galimybes ne tik įgyti profesi-ją, bet ir susikurti darbo vietą.

Nors bendras mokinių ir abituri-entų skaičius vidurinėse mokyklose ir gimnazijose kasmet mažėja, norin-čiųjų patekti į profesines mokyklas skaičius tik auga.

Tam įtakos turi besikeičiantis vi-suomenės požiūris į profesiją, atsi-gaunanti šalies darbo rinka ir smar-kiai didėjantis profesinio mokymo patrauklumas.

Pastaruoju metu daug investicijų skiriama profesinėms mokykloms at-naujinti. Naudojant eS paramą profe-

vumą, patarti bei pasidalyti asmenine patirtimi.

Mokomosios mokinių bendruomenės – tai dalis eS lėšomis finansuojamo projekto „Praktinių verslumo ugdymo pro-gramų įgyvendinimas“, kurį kuruoja jaunimo ekonominio švietimo programų lyderė viešoji įstaiga „Lietuvos Junior achievement“.

Pasak šios įstaigos vadovo eugenijaus Savičiaus, projektas yra dvilypis. Viena jo kryptis – mokytojams skirti rinkos ekonomikos seminarai, kuriuos išklausė apie 3000 Lietuvos švietimo įstaigų darbuotojų.

Kita kryptis – tai verslumo pamokos mokyklose.

„Mokinių verslumo ugdymas yra tokia pati mokyklų užduo-tis kaip ir visos kitos. Šiuolaikinėje mokykloje tenka moky-tis ne tik skaityti, rašyti ar skaičiuoti, bet ir įgyti žinių, kaip veikia rinkos sistema.

Kaip imtis veiklos? Kaip parduoti tai, kas pagaminama? ir kaip prisiimti atsakomybę už savo veiklą? atsakymų į šiuos klausimus yra įvairių.

Vieniems žmonėms rūpi sėkmingai parduoti savo gebė-jimus, kitiems – sukurti savo verslą ir nepriklausyti nuo darbdavių. o kaip tai padaryti, tenka mokytis“, – kalbėjo e. Savičius.

Jis įsitikinęs, kad verslumo pamokų pravartu imtis jau mo-kyklos suole. „Kuo anksčiau viso to mokomasi, tuo didesnė žinių nauda“, – patikino pašnekovas.

DėMeSYS – ir aSMeNYBei anot e. Savičiaus, yra dvi verslumo ugdymo kryptys. Viena

jų – asmeninių savybių ugdymas: komunikavimo, lyderys-tės, pasitikėjimo, komandinio darbo, oratorystės ir kitų.

Kitas kryptis – tai specifinių įgūdžių formavimas: rekla-mos, apskaitos ir kitų specifinių mokslų pagrindai.

„Dažnai manoma, kad verslumui ugdyti pakanka antrojo komponento. Tačiau užmirštamas žmogiškasis veiksnys. Te-orinės žinios nepagelbės, jei žmogus nerodys iniciatyvos, nenorės viso to imtis, bijos“, – kalbėjo e. Savičius.

Jo teigimu, verslumo būtina mokytis ne tik tiems moki-niams, kurie savo ateitį sieja su gamybinėmis profesijomis. Tokių įgūdžių ne ką mažiau reikia ir kūrybinių specialybių kelią nusižiūrėjusiems moksleiviams. Kaip parduoti nutapy-tą paveikslą? Sukurtą muzikos kūrinį? Parašytą knygą? Tokių rūpesčių kyla kiekvienam menininkui.

„Kūrėjams verslumas rūpi ne ką mažiau nei amatininkams, informacinių technologijų specialistams, gamybininkams ar paslaugų teikėjams.

Jei šaltkalvis moka nukalti gražią tvorą, kodėl gi jam ne-sukūrus sau darbo vietos – savo įmonės? o jei kulinaras kepa gardžius pyragus – kodėl jų pačiam nepardavus? Net ir namų šeimininkėms pravartu turėti verslumo žinių.

Kad žmogus šiais laikais gerai jaustųsi darbo rinkoje, jis turi suprasti, kaip ji veikia“, – įsitikinęs e. Savičius.

Jo teigimu, mokomosios mokinių bendrovės, kurias gau-siau pradėta steigti praėjusiais mokslo metais, yra vienas geriausių būdų teorinėms žinioms pritaikyti praktikoje.

„Juk ir chemija tėra sausas mokslas, bet tik tol, kol moki-niai atsiduria laboratorijoje.

Tas pat ir mokantis verslumo. Tik tiek, kad jo laboratorinis darbas – tai žingsniavimas visais verslo etapais. Tą ir daro mokinių mokomosios bendrovės. Jos gamina tikrus produk-tus arba teikia realias paslaugas. ir visa tai turi parduoti už tikrus pinigus. o baigę veiklą – likviduoti įmonę“, – sakė e. Savičius.

Knygų leidyba, suvenyrų gamyba, komercinės „Kalėdų se-nelio“ paslaugos vaikų darželiams, komercinis teatras ar renginių organizavimas – mokinių verslo idėjoms nėra ribų.

sinės mokyklos aprūpintos tokia ga-mybine įranga, kuri leidžia parengti specialistų net ir modernioms Lietu-vos verslo įmonėms.

Profesinės mokyklos tikslas – pa-rengti kvalifikuotą darbuotoją, kad baigęs mokyklą jis iškart galėtų eiti dirbti arba sukurtų darbo vietą sau ir kitiems.

Mokyklose mokiniai patirtį kau-pia mokydamiesi dirbti su įranga, kokia bus ir tam tikroje darbo vie-toje. Juoba kad ir darbdaviai mielai priima mokinius praktikai, o vėliau didelė dalis praktikantų įsidarbina jų įmonėse.

Stiprinamas profesinis praktinis rengimas realiose darbo vietose ir profesinės mokymo įstaigos aktyviai dalyvauja šiame procese.

Darbdaviai – statybų, prekybos, energetikos, logistikos, medienos pramonės, žemės ūkio, tekstilės ir kitų pramonės bei paslaugų sričių atstovai – savo įmonėse organizuo-ja stažuotes profesijos mokytojams,

apmoko juos dirbti su naujausiomis technologijomis. Paskui pedagogai savo žinias perteikia šimtams būsi-mųjų specialistų.

Lietuvoje veikia 74 profesinio mokymo įstaigos, jose mokosi per 46 tūkst. moksleivių.

Bendrojo ugdymo mokyklų abi-turientai profesinę kvalifikaciją gali įgyti per vienerius ar pusantrų metų, o baigusieji 10 klasių ir siekiantys įgyti kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu profesinėse mokyklose mokosi trejus metus.

Profesinis mokymas yra nemoka-mas, pažangiems mokiniams moka-mos stipendijos.

Praėjusių metų duomenimis, įsi-darbino arba sukūrė savo verslą 73 proc. profesinių mokyklų absolven-tų, 14 proc. mokslus tęsė aukštosio-se mokyklose.

5253

Leidinį inicijavo:

Kalbos redaktorius edita birulienėiliustratorius ir maketuotojaslukas MisevičiusLeidinį spausdinouab „taurapolis”2013, Vilnius

EUROPOS SOCIALINIS FONDASEUROPOS REGIONINĖS PLĖTROS FONDASSANGLAUDOS FONDAS

EUROPOS SOCIALINIS FONDASEUROPOS REGIONINĖS PLĖTROS FONDASSANGLAUDOS FONDAS

AT

EIT

IES

MO

KY

KL

A Š

IAN

DIE

N