fizinio aktyvumo skatinimo darbe intervencijos: sisteminė literatūros

2015/4(71) 27

„V ISUOMENĖ S S V EIK ATA” LIT ER AT ŪROS APŽ VALGOS

FIZINIO AKTYVUMO SKATINIMO DARBE INTERVENCIJOS: SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA

Lolita Pilipavičienė1, Rūta Markevičė1, Aušra Grigošaitienė1, Marius Strička2, Vaida Jakubynaitė1, Birutė Pajarskienė1

1Higienos inst i tutas , 2Lietuvos sveikatos mokslų univers i te tas

SantraukaTikslas. Apžvelgti fizinio aktyvumo skatinimo darbe intervencijas, taikytas įvairiose šalyse.Tyrimo medžiaga ir metodai. Mokslinių straipsnių paieška atlikta Medline (per Ovid), CDSR, CENTRAL, DARE,

Psychinfo, Social Science Citation Index, SportsDISCUS (1996–2013 m. publikuotų straipsnių) ir ASSIA, Cinahl, Em-base, Social Policy and Practice, Transport (1996–2007 m. publikuotų straipsnių) duomenų bazėse. Atliekant paiešką naudoti raktiniai žodžiai: workplace, worker, employees, exercise, physical activity, physical fitness, sports ir kt. Straips-niai atrinkti pagal išvardytus įtraukimo į apžvalgą ir atmetimo kriterijus. Surinkta informacija apie tyrimų dalyvius ir taikytas intervencijas. Įvertinta į apžvalgą įtrauktų tyrimų kokybė.

Rezultatai. Į sisteminę apžvalgą įtraukti 49 tyrimai (55 straipsniai), vertinantys įvairias fizinio aktyvumo skatinimo darbe intervencijas, kurios suskirstytos į grupes: (1) vaikščioti skatinančios intervencijos; (2) aktyvią kelionę į darbą skatinančios intervencijos; (3) lipti laiptais skatinančios intervencijos; (4) konsultavimo, mokymo, informavimo interven-cijos; (5) fizinių pratimų intervencijos. Aprašyti pagrindiniai kiekvienoje šioje grupėje taikyti intervencijų komponentai.

Apibendrinimas. Vaikščioti skatinančios intervencijos ir konsultavimo intervencijos gali padidinti ilgalaikį darbuoto-jų fizinį aktyvumą.

Reikšminiai žodžiai: fizinis aktyvumas, darbovietė, intervencija, intervencijų veiksmingumas.

Adresas susirašinėti: Lolita PilipavičienėHigienos institutasDidžioji g. 22, 01128 VilniusEl. p. [email protected]

ĮVADASFizinis aktyvumas – tai kūno judesiai, dėl kurių ener-gijos sunaudojama daugiau nei ramybės būsenoje [1]. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems re-komenduoja didesnę savaitės dalį bent po 30 minu-čių būti fiziškai aktyviems, o geriausia – kasdien. Šį rekomenduojamą laiką galima padalyti į mažesnius tarpsnius, tačiau ne trumpesnius kaip 10 minučių. Netgi mažesnės trukmės fizinis aktyvumas turi tei-giamą poveikį sveikatai [2, 3]. Daugelyje mokslinių tyrimų įrodyta fizinio aktyvumo nauda sveikatai. Fi-zinis aktyvumas mažina riziką susirgti širdies ir krau-jagyslių, kai kurių rūšių onkologinėmis ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu, taip pat kaulų ir raumenų sistemos bei infekcinėmis ligomis [4–13].

Lietuvoje atliktais tyrimais nustatyta, kad dar-bingo amžiaus asmenys nepakankamai fiziškai ak-tyvūs. Tik 19 proc. moterų ir 15 proc. vyrų eina į

darbą ir grįžta iš jo pėsčiomis, tam užtrukdami bent 30 minučių [14]. Beveik pusės 15–74 m. am-žiaus žmonių darbas ar kasdienė veikla nesusijusi su didelio ar vidutinio intensyvumo fizine vei-kla [15]. 24 proc. kompiuteriais dirbančių asmenų bent 30 minučių per dieną sportuoja ar mankštinasi 1 kartą per savaitę, 22 proc. – 2–3 kartus per savaitę, o likę – daug rečiau [16].

Darbingo amžiaus žmogus dažnai darbe pralei-džia didžiąją dienos dalį, todėl darbo vieta labai tin-ka fiziniam aktyvumui skatinti. Fizinio aktyvumo skatinimas darbo vietoje minimas daugelyje Euro-pos ir Lietuvos programų ir strategijų. Europos sau-gos ir sveikatos darbe agentūra pabrėžia, jog vienas iš sveikų darbo vietų kūrimo aspektų – darbuotojų fizinio aktyvumo skatinimas, sudarant jiems gali-mybę lankyti sporto užsiėmimus, užsiimti aktyvia fizine veikla, kurti aktyvią ir sveiką darbo aplinką [17]. Vienas iš Lietuvos sveikatos 2014–2025 m. programos uždavinių – ugdyti optimalaus fizinio aktyvumo įpročius. Programoje akcentuojama, kad darbas yra viena iš gyvenimo sričių, kuriose žmonės turi galimybę būti fiziškai aktyvūs [18]. Šešiolikto-sios Vyriausybės 2012–2016 m. programoje taip pat

28 2015/4(71)

LIT ER AT ŪROS APŽ VALGOS „V ISUOMENĖ S S V EIK ATA”

pažymima, kad „joks taupymas dirbančiųjų sveika-tos ir gyvybės sąskaita negali būti leistinas“ [19], o fizinis aktyvumas ir grūdinimas – viena iš rekomen-duojamų sveikatos stiprinimo darbe tematikų [20]. Fizinio aktyvumo skatinimo priemonės numatytos ir 2014–2020 m. nacionalinėje pažangos programo-je [21], Lietuvos sveikatos sistemos 2011–2020 m. plėtros metmenyse [22], Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plane [23], Sveiko senėjimo užtikrinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plane [24].

Darbuotojų fizinio aktyvumo skatinimas tampa vis aktualesniu profesinės sveikatos priežiūros tikslu. Todėl svarbu susisteminti duomenis apie moksliniais įrodymais pagrįstus darbuotojų fizinio aktyvumo skatinimo metodus. Šios sisteminės literatūros apž-valgos tikslas – apžvelgti fizinio aktyvumo skatinimo darbe intervencijas, taikytas įvairiose šalyse.

TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAISisteminė literatūros apžvalga atlikta vadovaujantis Jungtinės Karalystės Nacionalinio sveikatos ir prie-žiūros meistriškumo instituto (toliau – NICE) visuo-menės sveikatos gairėse Nr. 13 „Fizinis aktyvumas darbe“ parengta tyrimo metodologija [25]. NICE su-rinktuose moksliniuose straipsniuose, publikuotuose 1996–2007 m. birželio mėn., paskelbti rezultatai pa-pildyti 2007 m. liepos mėn. – 2013 m. moksliniuose straipsniuose pateiktais duomenimis. Šiame straips-nyje apžvelgiamos 1996–2013 m. publikuotuose moksliniuose straipsniuose vertintos fizinio aktyvu-mo skatinimo darbe intervencijos.

Mokslinių straipsnių paieška Medline (per Ovid), CDSR, CENTRAL, DARE, Psychinfo, So-cial Science Citation Index, SportsDISCUS (1996–2013 m. publikuotų straipsnių) ir ASSIA, Cinahl, Embase, Social Policy and Practice, Transport (1996–2007 m. publikuotų straipsnių) duomenų bazėse atlikta pagal kiekvienai jų pritaikytą paieš-kos strategiją. 2007–2013 m. laikotarpio tyrimų paieška vykdyta tik Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos prenumeruojamose arba individualiems vartotojams prieigą suteikiančiose duomenų bazė-se. Taip pat peržiūrėti nagrinėjamuose straipsniuose cituojami šaltiniai. Pilkoji literatūra ir disertacijos į sisteminę apžvalgą nebuvo įtrauktos. Atliekant paiešką naudoti raktiniai žodžiai: workplace, wor-ker, employees, exercise, physical activity, physical fitness, sports ir kt. Straipsnių atrankos schema pa-teikta 1 pav. Elektroniniai paieškos įrašai sutvarkyti naudojant RefWorks programą.

Mokslinių straipsnių tinkamumas nustatytiems atrankos kriterijams vertintas dviem etapais. Pirmojo etapo metu pašalinus besidubliuojančius įrašus vertinti tyrimų pavadinimai ir santraukos. Atmesti straipsniai, kurie neatitiko bent vieno iš įtraukimo kriterijų. Jei straipsnio pavadinime ir santraukoje nebuvo pateikta pakankamai informacijos, pagal kurią būtų galima nu-statyti publikacijos atitiktį įtraukimo / atmetimo kri-terijams, straipsnis buvo įtraukiamas į antrąjį – viso teksto straipsnių – peržiūros etapą. Straipsnių atranka buvo dubliuojama, ją abiejuose etapuose pagal tyrimų įtraukimo ir atmetimo kriterijus (1 lentelė) nepriklau-somai atliko dvi tyrėjų poros. Į tolesnį etapą pateko tik tie straipsniai, kuriuos atrinko abu tyrėjai arba straips-nio įtraukimui į tolesnį etapą buvo pritarta abiejų tyrėjų bendru sutarimu. Mokslinių publikacijų atrankos pro-cesas ir kiekvieno vertinimo etapo rezultatai pateikti 1 pav. Jame pateikiamas bendras straipsnių skaičius, skliausteliuose nurodant (1) straipsnių, publikuotų iki 2007 m. birželio mėn., skaičių; (2) straipsnių, publi-kuotų nuo 2007 m. liepos mėn., skaičių.

Tyrimų duomenys buvo renkami naudojant iš anksto parengtą duomenų rinkimo formą. Rinkta informacija apie tyrimus, dalyvius, intervencijas, tyrimų rezultatus. Į sisteminę apžvalgą įtrauktų tyri-mų metodologinis tikslumas ir kokybė įvertinti nau-dojant NICE tyrimų kokybės vertinimo įrankį [25]. Kiekvieno tyrimo kokybė įvertinta vienu iš trijų ko-kybės lygių: ++ (aukšta) – atitinka visus arba dau-gumą tyrimų kokybės kriterijų ir tikėtina, kad tokio

1 lentelė. Straipsnių įtraukimo į sisteminę apžvalgą ir at-metimo kriterijai

Straipsnių įtraukimo kriterijai Straipsnių atmetimo kriterijai• Straipsnyje vertinamas inter-

vencijos veiksmingumas;• Intervencija taikoma siekiant

padidinti darbuotojų fizinį aktyvumą;

• Intervencija taikoma dirban-tiems suaugusiems asmenims;

• Intervencija buvo inicijuota arba patvirtinta darbdavio;

• Intervencijos veiksmingumas vertinamas fizinio aktyvumo rodiklių pokyčiais;

• Straipsnis publikuotas anglų kalba;

• Tyrimas atliktas Europoje, Australijoje, Naujojoje Zelandi-joje arba Kanadoje.

• Intervencijos tikslas – ne fizinio aktyvumo skatinimas;

• Tyrimas atliktas ne Europos šalyse, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje arba Kanadoje;

• Bandomasis ar tik planuoja-mas tyrimas arba nėra aiškios intervencijos;

• Per nustatytą laikotarpį negau-tas pilnas straipsnis;

• Intervencija nebuvo inicijuota darbdavio;

• Straipsnyje nepateikiami fizinio aktyvumo pokyčių įrodymai;

• Pasikartojantis straipsnis; • Straipsnyje nepateikiami fizinio

aktyvumo matavimai; • Intervencija taikyta ne suaugu-

siems dirbantiems asmenims; • Straipsnis publikuotas ne anglų k.; • Intervencija yra dirbtinės /

natūralios atrankos atmaina.

2015/4(71) 29


tyrimo rezultatai arba išvados negali būti kitokie nei pateikti; + (priimtina) – atitinka kai kuriuos tyrimų kokybės kriterijus ir mažai tikėtina, kad tokio tyrimo rezultatai arba išvados gali būti kitokie nei pateikti; – (žema) – neatitinka nė vieno arba atitinka tik kelis ty-rimų kokybės kriterijus ir įmanoma, kad tokio tyrimo rezultatai arba išvados gali būti kitokie nei pateikti ir gali keistis. Ilgalaikiu laikytas darbuotojų fizinio aktyvumo padidėjimas, trukęs ne mažiau kaip 6 mėn. nuo intervencijos pradžios.

REZULTATAIApžvelgtų tyrimų duomenys pateikti 2 lentelėje.

1. Vaikščioti skatinančios intervencijos Vaikščioti skatinančiomis intervencijomis siekiama didinti fizinį aktyvumą, gausinant per dieną nueina-mų žingsnių skaičių. Iš viso į šios intervencijų grupės apžvalgą įtraukta 13 tyrimų (13 straipsnių) [26–38], iš kurių 7 buvo priimtinos kokybės. Tyrimuose da-lyvavusių darbuotojų skaičius skyrėsi: mažiausiai – 37 tiriamieji, daugiausiai – 927. Tyrimai dažniausiai vykdyti viešojo sektoriaus įstaigose (pvz., universite-tuose). Septyniuose tyrimuose tirti darbuotojai buvo

sėslaus būdo. Iš jų dviejuose tyrimuose nurodyta, kad tiriamieji dar ir dirbo sėdimą darbą. Tyrimuose buvo stebimi abiejų lyčių tiriamieji, išskyrus penkis tyri-mus, kuriuose dalyvių dauguma buvo moterys. Vidu-tinis tiriamųjų amžius buvo 40,2–42,5 m.

Taikant vaikščioti skatinančias intervencijas visais atvejais savikontrolei naudoti žingsniamačiai ir asme-niniai dienoraščiai. Dienoraščiuose darbuotojai įra-šydavo fizinio aktyvumo pokyčius: nueitus per dieną žingsnius, įgyvendintus arba neįgyvendintus išsikeltus padaromų žingsnių tikslus, papildomą fizinį aktyvumą. Gilson ir kt. 2013 m. tyrime žingsniamačiai buvo auto-matiškai susieti su internetine Walk@Work programa, kuri pateikdavo nueitų žingsnių skaičių, nurodydama dienas, kai tikslinis žingsnių skaičius buvo pasiektas ir kai tiek nebuvo nueita [33]. Murphy ir kt. tyrime atskirai buvo įrašomas žingsnių, nueitų per 45 minučių vaikščiojimo sesijas, skaičius [34].

Informavimas taikytas vienuolikoje tyrimų. Dažniausiai tyrimo dalyviams buvo siunčiami elektroniniai laiškai (savaitiniai, mėnesiniai), skirti motyvacijai judėti sustiprinti, taip pat pri-menantys apie fizinio aktyvumo naudą sveikatai ir išsikeltus žingsnių skaičiaus didinimo tikslus.

Paieškos rezultatain = 12 996 (6 780 + 6 216)

Bendras rezultatasn = 10 342 (4 564 + 5 778)

Pagal pavadinimą ir santrauką atrinkti straipsniai n = 526 (374 + 152)

Straipsniai, įtraukti į sisteminęapžvalgą n = 55 (35 + 20)

Straipsniai, atrinkti atlikuscituojamų šaltinių

peržiūrą n = 84 (49 + 35)

Pašalinti besidubliuojantys straipsniain = 2 654 (2 216 + 438)

Pagal pavadinimą ir santrauką atmestistraipsniai n = 9 816 (4 190 + 5 626)

Neįtraukti straipsniai, jų atmetimo priežastys n = 552 (388 + 167):• Intervencijos tikslas – ne fizinio aktyvumo skatinimas

n = 219 (180 + 39)• Tyrimas atliktas ne Europos šalyse. Australijoje, Naujojoje

Zelandijoje arba Kanadoje n = 90 (30 + 60)• Bandomasis ar tik planuojamas tyrimas arba nėra aiškios

intervencijos n = 57 (28 + 29)• Per nustatytą laikotarpį negautas visas straipsnis n = 39 (25 + 14)• Intervencija nebuvo inicijuota darbdavio n = 32 (32 + 0)• Straipsnyje nepateikiami fizinio aktyvumo elgsenos pokyčių

įrodymai n = 29 (19 + 10)• Pasikartojantis straipsnis n = 28 (20 + 8)• Intervencija taikyta ne suaugusiems dirbantiems asmenims

n = 17 (17 + 0)• Straipsnis publikuotas ne anglų k. n = 5 (3 + 2)• Intervencija yra dirbtinės / natūralios atrankos atmaina n = 2 (0 + 2)• Nevertinti fizinio aktyvumo matavimai n = 18 (15 + 3)• Disertacijos n = 13 (13 + 0)• Apžvalgos n = 5 (5 + 0)• Ekonominio efektyvumo tyrimas n = 1 (1 + 0)

1 pav. Mokslinių publikacijų atrankos schema

30 2015/4(71)


2 lentelė. Apžvelgtų tyrimų duomenys

Tyrimas(autorius,

metai, šalis)

Tyrimo tipas* ir kokybė

Tiriamųjų / stebėjimų skaičius, darbo vieta ir

jų skaičiusIntervencijos komponentai Pagrindiniai rezultatai

VAIKŠČIOTI SKATINANČIŲ INTERVENCIJŲ TYRIMAI

Chan ir kt., 2004,Kanada [26]

PPT, +

n = 177, viešasis sektorius: biurai, n = 5

Tikslo išsikėlimas ir pa-siekiamumo stebėjimas; savikontrolė; paskaitos ir seminarai

Žingsnių skaičius padidėjo nuo 7 029 ± 3 100 iki 10 480 ± 3 224 per dieną. Liemens apimties ir pulso dažnio sumažėjimas susijęs su žingsnių, nueinamų per dieną, padidėjimu (p = 0,0073; p = 0,023).

Gilson ir kt., 2007,Jungtinė Karalystė [27]

KAIT: asmenų,

+

n = 70, viešasis sektorius: universitetas, n = 1

Savikontrolė; informavimas el. žinutėmis ir leidiniais

Abiejose intervencinėse grupėse padidėjo nueinamų žingsnių skai-čius („maršrutų“ gr. +926 žingsniais per dieną, „kaupiamų žingsnių“ gr. +997 žingsniais per dieną). Po intervencijos kontrolinėje grupėje žingsnių skaičius sumažėjo (−767 žingsniais per dieną).

Gilson ir kt., 2009,Jungtinė Karalystė ir kt. [28]

KAIT: asmenų,

+

n = 179, viešasis sektorius: universitetai, n = 3

Tikslo išsikėlimas ir pa-siekiamumo stebėjimas; savikontrolė; informavimas el. žinutėmis ir leidiniais

Kasdienių žingsnių skaičius kontrolinėje gr. sumažėjo (–391 žingsnis per dieną), o intervencinėse gr. padidėjo („marš-ruto“ gr. 968 žingsniai per dieną; t = 3,9; p < 0,000; „atsitiktinio vaikščiojimo“ gr. 699 žingsniai per dieną; t = 2,5; p < 0,014). La-biau padidėjo fizinis aktyvumas tų darbuotojų, kurie iki intervenci-jos buvo mažiau fiziškai aktyvūs.

Borg ir kt., 2010,Australija [29]

KNAIT,+

n = 332, viešasis sektorius: sveikatos priežiūros paslaugų įstaiga, n = 1

Savikontrolė; informavimas el. žinutėmis ir leidiniais

Standartinės intervencijos ir jos palaikymo grupėje nustatyta sta-tistiškai reikšmingai daugiau vidutinio ir didelio fizinio aktyvumo minučių lyginant su standartinės intervencijos grupe (atitinkamai 118 min. ir 69 min.; p = 0,029).

Freak-Poli ir kt., 2011, Australija [30]

PPT,+

n = 762, privatus ir viešasis sektorius: įvairios įmonės, n = 10

Tikslo išsikėlimas ir pa-siekiamumo stebėjimas; savikontrolė; informavimas el. žinutėmis

Intervencijos metu darbuotojų fizinis aktyvumas (laikymasis fizinio aktyvumo skatinimo gairių) padidėjo 6,5 proc. (ŠS = 1,7; 95 proc. PI = 1,1–2,5). Intervencijos metu darbuotojų sėdėjimo laikas sumažėjo –0,6 (PI = –0,9, –0,3) val. per dieną.

Aittasalo ir kt., 2012,Suomija [31]

KAIT: asmenų,

+

n = 241, sektorius nenurodytas: biurai, n = 20

Tikslo išsikėlimas ir pa-siekiamumo stebėjimas; savikontrolė; informavimas el. žinutėmis; paskaitos ir seminarai

Praėjus 2 mėn. nuo intervencijos pradžios darbuotojų, vaikš-tančių pėsčiomis į darbą, dalis intervencinėje grupėje padidėjo (ŠS = 2,12; 95 proc. PI = 0,94–4,81), tačiau praėjus 6 mėn. nuo intervencijos pradžios ši tendencija nebebuvo stebima. Po 12 mė-nesių intervencinėje grupėje buvo šiek tiek didesnė dalis darbuo-tojų, lipančių laiptais darbe (ŠS = 2,24; 95 proc. PI = 0,94–5,31) bei vaikštančių laisvalaikiu (ŠS = 2,07; 95 proc. PI = 0,99–4,34).

Gilson ir kt., 2013,Jungtinė Karalystė ir kt. [32]

PPT,+

n = 330, viešasis sektorius: universitetai, n = 5

Tikslo išsikėlimas ir pa-siekiamumo stebėjimas; savikontrolė; informavimas el. žinutėmis; grįžtamasis ryšys

Žingsnių skaičius statistiškai reikšmingai padidėjo, lyginant priešintervencinį ir pointervencinį laikotarpius (1 477 žingsniais per dieną; p = 0,001). Darbuotojų, kurie buvo mažai aktyvūs ir neaktyvūs (< 5 000 dienos žingsnių), žingsnių skaičius padidėjo daugiau (p = 0,001) nei aktyvesnių darbuotojų (7 500–9 999 die-nos žingsnių).

Murphy ir kt., 2006,Jungtinė Karalystė [33]

KAIT: asmenų,

–

n = 37, viešasis sektorius: įmonė nenurodyta, n = 1

Tikslo išsikėlimas ir pa-siekiamumo stebėjimas; savikontrolė; informavimas leidiniais

Daugiau žingsnių nueinama tomis dienomis, kai vykdavo 45 mi-nučių vaikščiojimo sesijos, lyginant su likusiomis dienomis (p < 0,001).

Thomas ir Williams, 2006, Australija [34]

PPT,–

n = 927, viešasis sektorius: įmonės ir jų skaičius nenurodytas

Tikslo išsikėlimas ir pa-siekiamumo stebėjimas; savikontrolė; informavimas el. žinutėmis

Tyrimo metu 10 proc. daugiau žingsnių nueinama per dieną ir 25 proc. padidėjo dienų skaičius, kada tyrimo dalyviai pasiekdavo tikslą, t. y. nueidavo 10 000 žingsnių per dieną. Labiausiai nueitų žingsnių skaičių padidino darbuotojai, kurie tyrimo pradžioje nuei-davo mažiausiai žingsnių.

James ir kt., 2009,Jungtinė Karalystė [35]

KAIT: asmenų,

–

n = 102, viešasis sektorius: sveikatos priežiūros paslaugų įstaigos

Savikontrolė

Žingsniamačių nešiojimas neturėjo reikšmingos įtakos bendro-sios praktikos gydytojų požiūriui užsiimti fizine veikla (t

83 = 1,13; PI = –0,3626–0,099) ir pacientų fizinės veiklos skatinimui (t83 = 1,7; PI = –0,593–0,045).

Kwak ir kt., 2009,Nyderlandai [36]

KNAIT,–

n = 489, privatus ir viešasis sektorius: įvairios įmonės, n = 12

Tikslo išsikėlimas; infor-mavimas el. žinutėmis, leidiniais, stendais, plaka-tais; netikslinė specialisto konsultacija; fizinio aktyvu-mo užsiėmimai po darbo

Po 12 mėn. intervencijos grupėje bendras fizinis aktyvumas sta-tistiškai reikšmingai padidėjo labiau nei kontrolinėje (atitinkamai 400,7 min./sav. ir 191 min./sav.; ß = 185,93; 95 proc. PI = 14,38–357,48), tačiau po 24 mėn. jis truputį sumažėjo (b = 186,54; 95 proc. PI = –0,65–373,74). Po 12 mėn. intervencijos grupėje padidėjo visų sričių fizinis aktyvumas.

De Cocker ir kt., 2010, Belgija [37]

KNAIT,–

n = 298, viešasis sektorius: socialinių paslaugų kompanija, n = 1

Savikontrolė; informavimas el. žinutėmis, leidiniais, stendais, plakatais; var-žybos

Žingsnių skaičius po intervencijos sumažėjo (f = 3,3; p = 0,071). Intervencinėje gr. žingsnių skaičius sumažėjo reikšmingai mažiau (–618 žingsnių per dieną) nei kontrolinėje gr. (–1 389 žingsniai per dieną) (f = 8,8; p = 0,004). Intervencija buvo veiksminga tik tiems darbuotojams, kurie jau tyrimo pradžioje buvo aktyvūs (nueidavo 10 000 žingsnių per dieną) (intervencinėje gr. –1 706 žingsniai per dieną; kontrolinėje gr. –4 006 žingsniai per dieną) (f = 5,5; p = 0,023).

2015/4(71) 31


Tyrimas(autorius,

metai, šalis)




Hess ir kt., 2011,Australija [38]

PPT,–

n = 399, viešasis sektorius: ligoninė, n = 1

Savikontrolė; informavimas el. žinutėmis, leidiniais, stendais, plakatais; ren-giniai; varžybos; apdova-nojimas

Po intervencijos padidėjo nueitų minučių skaičius (mediana) per savaitę einant pėsčiomis nuo 125 iki 200 min. (p < 0,001) ir atlie-kant intensyvų fizinį krūvį – nuo 30 iki 85 min. 16,8 proc. darbuo-tojų padidino savo fizinį aktyvumą iki ≥150 min./sav.

AKTYVIĄ KELIONĘ Į DARBĄ SKATINANČIŲ INTERVENCIJŲ TYRIMAIMutrie ir kt., 2002,Jungtinė Karalystė [39–40]

KAIT: asmenų,

+

n = 295, viešasis sektorius: sveikatos priežiūros įstaigos, n = 2, ir universitetas, n = 1

Tikslo išsikėlimas ir pa-siekiamumo stebėjimas; informavimas leidiniais; išankstinė finansinė paska-ta; grįžtamasis ryšys

Po 6 mėn. intervencinės grupės dalyviai dažniau keliavo į darbą pėsčiomis (SR = 1,93; 95 proc. PI = 1,06–3,52). Po 12 mėn. nuo intervencijos pradžios 25 proc. (95 proc. PI = 17–32 proc.) inter-vencinės grupės dalyvių vis dar reguliariai į darbą keliavo aktyviai.

Wen ir kt., 2005,Australija [41]

PPT,–

n = 68, viešasis sektorius: sveikatos priežiūros įstaiga, n = 1

Tikslo išsikėlimas; infor-mavimas el. žinutėmis, stendais, plakatais; rengi-niai; išankstinė finansinė paskata

Po 12 mėn. nuo intervencijos pradžios aktyvios kelionės į darbą dažnis nebuvo statistiškai reikšmingai padidėjęs. Tačiau statis-tiškai reikšmingai (20 proc.) sumažėjo darbuotojų, kurie į darbą važiuoja automobiliu 5 kartus per savaitę, dalis.

Gatersleben ir Appleton, 2007,Jungtinė Karalystė [42]

Koky-binis

tyrimas,–


Savikontrolė; išankstinė finansinė paskata; apdova-nojimas

Po intervencijos 8 respondentai (36,4 proc.) žadėjo ir toliau važi-nėti į darbą dviračiu, 10 respondentų (45,5 proc.) planavo važinėti į darbą dviračiu, jei bus geras oras.

LIPTI LAIPTAIS SKATINANČIŲ INTERVENCIJŲ TYRIMAIMarshall ir kt., 2002, Australija [43]

NLE, ++

n = 158 350 kartų, viešasis sektorius: ligoninė, n = 1

Informavimas stendais, plakatais

Laiptais naudojamasi dažniau (pakoreguotas ŠS = 1,05 (PI = 1,01–1,10); p = 0,02), tačiau vėliau (12 savaitę) šis padidėjimas suma-žėjo iki pradinio lygio.

Kerr ir kt., 2001,Jungtinė Karalystė [44]

PPT,+

n = 14 982 kartai, privatus sektorius: devynaukštis biurų pastatas, n = 1


Nenustatyta statistiškai reikšmingo lipimo laiptais padidėjimo, tačiau padaugėjo laiptais besileidžiančių asmenų (ŠS = 1,21; PI = 1,07–1,37).

Adams ir White, 2002, Jungtinė Karalystė [45]

KPPT,+

n = 5 193 kartai, viešasis sektorius: universitetas, n = 1


Nustatytas dažnesnis naudojimasis laiptais, lyginant pradinius matavimus su pirmos savaitės vertinimais (atitinkamai 20,1 proc. ir 20,6 proc.), tačiau ketvirtą savaitę lipimas laiptais suma-žėjo iki 19,5 proc. Šie pokyčiai nebuvo statistiškai reikšmingi: p = 0,77 (tarp tyrimo pradžios ir 1 sav.) ir p = 0,74 (tarp tyrimo pradžios ir 4 sav.).

Kwak ir kt., 2007,Nyderlandai [46]

NLE, +

n = 6 771 kartas, privatus sektorius: biuro pastatas ir popieriaus fabrikas, n = 2


Naudojimasis laiptais intervencijos metu padidėjo nuo 32,6 proc. iki 37,7 proc., tačiau po intervencijos sumažėjo iki pradinio lygio – 33,8 proc.

Eves ir kt., 2012,Jungtinė Karalystė [47]

NLE, +

n = 58 206 kartai, viešasis sektorius: savivaldybė ir vandens tiekimo įmonė, n = 2


Įmonėje, kurioje buvo naudojami plakatai ir pranešimai laiptinė-se, laiptais lipančių darbuotojų skaičius (+12,3 proc.; ŠS = 1,52; 95 proc. PI = 1,40–1,66) labiau padidėjo nei toje įmonėje, kurioje buvo naudojami tik plakatai (+7,2 proc.; ŠS = 1,24; 95 proc. PI = 1,15–1,34).

Lewis ir Eves, 2012, Jungtinė Karalystė [48]

NLE,+

n = 14 138 kartai, viešasis sektorius: universitetai, n = 4


Lipimas laiptais statistiškai reikšmingai padidėjo, kai motyvacinis komponentas (plakatai) buvo papildytas valios komponentu, t. y. nukreipiančiais ženklais rinktis laiptus, o ne liftą (ŠS = 1,23; PI = 1,14–1,32; p < 0,001).

Titze ir kt., 2001,Šveicarija [49]

PPT,–

n = 3 486 kartai, viešasis sektorius: įvairios įmonės, n = 6

Informavimas leidiniais; renginiai; apdovanojimas

Nustatytas statistiškai reikšmingai didesnis naudojimasis laiptais po intervencijos, lyginant su pradiniu stebėjimu (p = 0,028).

Auweele ir kt., 2005,Belgija [50]

PPT,–

n = 3 146 kartai, viešasis sektorius: socialinė ir kultūrinė organizacija, n = 1

Informavimas el. žinutėmis, stendais, plakatais

Nustatytas statistiškai reikšmingas naudojimosi laiptais padidėji-mas, kai buvo naudojamos sveikatinančios iškabos (chi kvadratas (1) = 12,97, p < 0,001) ir gydytojų elektroniniai laiškai (chi kvadra-tas (1) = 15,58, p < 0,001), tačiau 7 savaitę padidėjęs naudojimasis laiptais grįžo į pradinį lygį.

Badland ir Schofield, 2005, Naujoji Zelandija [51]

KPPT,–

n = 46 tiriamieji, viešasis sektorius: įvairios įmonės, n = 2

Savikontrolė; informavimas stendais, plakatais; išanks-tinė finansinė paskata

Intervencijos metu nustatyta, kad plakatai nebuvo efektyvi prie-monė darbuotojų objektyviais rodikliais matuojamo bendro fizinio aktyvumo ir fizinio aktyvumo darbo metu padidėjimui (Coheno efekto dydis svyravo nuo nedidelio (0,04) iki vidutinio (–0,79)). Kai plakatai buvo matomi darbo vietose, vidutinis žingsnių skaičius mažėjo (–868 žingsniai (žingsniamačių reikšmė darbo metu) ir –1 861 žingsnis (bendra visos dienos žingsniamačių reikšmė)).

32 2015/4(71)


Tyrimas(autorius,

metai, šalis)




Eves ir kt., 2006,Jungtinė Karalystė [52]

PPT,–

n = 26 806 kartai, viešasis sektorius: įmonė, n = 1


Intervencijos metu lipimas laiptais padidėjo, ypač tarp turinčiųjų antsvorio (ŠS = 1,12; p < 0,05), taip pat padaugėjo nusileidimų laiptais (ŠS = 1,15; p < 0,005).

Meyer ir kt., 2010, Šveicarija [53]

PPT,–

n = 77 tiriamieji, viešasis sektorius: universiteto ligoninė, n = 1

Savikontrolė; informavimas stendais, plakatais

Lipimų į viršų ir nulipimų žemyn laiptais skaičius padidėjo: tyrimo pradžioje buvo 4,5 (PI = 1,8–7,2) lipimo per dieną viena laiptų marša ir 20,6 (PI = 14,2–28,1) lipimo per dieną viena laiptų marša intervencijos metu (p < 0,001). Tačiau po 6 mėn. lipimų į viršų ir nulipimų žemyn skaičius sumažėjo iki 7,2 (PI = 3,5–14,0) lipimo viena laiptų marša.

KONSULTAVIMO, MOKYMŲ IR INFORMAVIMO INTERVENCIJŲ TYRIMAI

Marshall ir kt., 2003, Australija [70]

KAIT: asmenų,

+ +


Tikslo išsikėlimas; savi-kontrolė; informavimas el. žinutėmis, leidiniais; apdo-vanojimas

Po 10 sav. padidėjo abiejų intervencinių grupių fizinis aktyvumas, bet tarp grupių statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Grupėje, kurioje intervencija buvo teikta spausdintos medžiagos pavidalu, statistiškai reikšmingai padidėjo bendras fizinis aktyvu-mas tų darbuotojų, kurie prieš intervenciją buvo fiziškai neaktyvūs (t [1,173] = –2,11; p = 0,04).

Proper ir kt., 2003,Nyderlandai [54–58]

KAIT: asmenų,

++

n = 299, viešasis sektorius: įvairios įstaigos, n = 3

Tikslo išsikėlimas ir pa-siekiamumo stebėjimas; informavimas leidiniais; netikslinė specialisto kon-sultacija

Padidėjo intervencinės grupės dalyvių energijos sunaudojimas (p = 0,003) bei jų širdies ir kvėpavimo fizinis pajėgumas (p = 0,001). Tyrimo dalyvių, besilaikančių visuomenės sveikatos rekomendacijos dėl saikingo intensyvumo fizinio aktyvumo, proporcija grupėse sta-tistiškai reikšmingai nesiskyrė (OR = 1,46; 95 proc. PI = 0,76–2,79).

O‘Loughlin ir kt., 1996, Kanada [59]

KPPT,+

n = 386, viešasis sektorius: pradinės mokyklos, n = 16

Tikslo išsikėlimas; infor-mavimas leidiniais; netiks-linė specialisto konsultacija

Padidėjo darbuotojų, kurie dalyvavo sveikatos patikroje, fizinis aktyvumas, matuojant MET minutėmis per savaitę (p = 0,05).

Cook ir kt., 2001,Naujoji Zelandija [69]

KAIT: asmenų,

+

n = 253, sektorius nenurodytas: gamybinės įmonės, n = 2

Informavimas leidiniais; paskaitos ir seminarai

Padidėjo intervencijos grupės dalyvių fizinio aktyvumo trukmė (po 12 mėn. nuo intervencijos pradžios). Kontrolinėje grupėje ši trukmė sumažėjo (p = 0,002).

Titze ir kt., 2001,Šveicarija [60]

KPPT,+

n = 598, viešasis sektorius: įstaigos skyriai, n = 6

Tikslo išsikėlimas; infor-mavimas leidiniais; pas-kaitos ir seminarai; tikslinė specialisto konsultacija; fizinio aktyvumo užsiėmi-mai po darbo; renginiai; grįžtamasis ryšys

Kontrolinės grupės dalyvių dalis, kurios fizinis aktyvumas buvo priskirtas „veiksmo“ (reguliariai mankštinasi šiuo metu, bet tai daro mažiau nei paskutinius 6 mėn.) ir „palaikymo“ (reguliariai mankštinasi ir tai daro paskutinius 6 mėn. ar ilgiau) pokyčių pakopoms, buvo statistiškai reikšmingai mažesnė (atitinkamai 35,7 proc. ir 49,3 proc.; p = 0,034).

Aittasalo ir kt., 2004,Suomija [61]

KAIT: asmenų,

+

n = 155, viešasis ir privatus sektorius: įvairios įstaigos, n = 9

Tikslo išsikėlimas ir pa-siekiamumo stebėjimas; savikontrolė; tikslinė specialisto konsultacija; grįžtamasis ryšys

Stebint darbuotojų fizinį aktyvumą (6 ir 12 mėn. nuo intervencijos pradžios), statistiškai patikimų fizinio aktyvumo skirtumų tarp grupių (gavusi konsultavimą; gavusi konsultavimą ir fizinio pajė-gumo įvertinimą; kontrolinė) nenustatyta (skirtumas = –9,9 proc. (95 proc. PI = –25,4–8,9 proc.); p = 0,28).

Plotnikoff ir kt., 2005 (2010), Kanada [71, 72]

KPPT,+

n = 2 121, viešasis ir privatus sektorius: įvairios įmonės, n = 5

Informavimas el. žinutėmis

Praėjus 1 sav. po intervencijos intervencinės grupės bendras fizinis aktyvumas reikšmingai padidėjo 19,63 metabolinio ekvivalento min./sav. (p < 0,01), o kontrolinės grupės – sumažėjo 75,9 me-tabolinio ekvivalento min./sav. (p < 0,01). Praėjus 6 mėn. po intervencijos pradžios padidėjo fizinis aktyvumas abiejose grupėse: 51,1 metabolinio ekvivalento min./sav. (p < 0,01) intervencinėje ir 129,9 metabolinio ekvivalento min./sav. (p < 0,01) kontrolinėje.

McEachan ir kt., 2011, Jungtinė Karalystė [73]

KAIT: grupių, +

n = 1 274, viešasis sektorius: universitetas, n = 1

Savikontrolė; informavimas el. žinutėmis, leidiniais, stendais, plakatais; varžy-bos; išankstinė finansinė paskata; grįžtamasis ryšys

Praėjus 9 mėn. po 3 mėn. trukusios intervencijos, padidėjo inter-vencijos dalyvių fizinis aktyvumas, tačiau statistiškai nereikšmin-gai (B = 52,70; 95 proc. CI = –132,92 – 238,32).

Van Hoecke ir kt., 2013, Belgija [62]

KNAIT,+


Tikslo išsikėlimas ir pa-siekiamumo stebėjimas; tikslinė specialisto konsul-tacija; grįžtamasis ryšys

Praėjus 12 mėn. intervencinės mokymų grupės dalyvių įtam-pos reikalaujantis (F = 5,346; p = 0,023) ir bendras (F = 8,570; p = 0,004) fizinis aktyvumas statistiškai reikšmingai padidėjo. Mokymų programa turėjo ilgalaikį poveikį fizinio aktyvumo padi-dėjimui (χ2 = 5,286; p = 0,017).

Pert, 1997,Jungtinė Karalystė [63]

PPT, –n = 49, viešasis sektorius: įmonių tipas ir skaičius nenurodytas

Tikslo išsikėlimas; savi-kontrolė; informavimas leidiniais, stendais, plaka-tais; tikslinė ir netikslinė specialisto konsultacijos

Daugiau tiriamųjų nurodė, kad yra reguliariai fiziškai aktyvūs, mažiau – kad jiems trūksta motyvacijos ir laiko mankštintis (šių „trukdžių“ po intervencijos sumažėjo 17 proc.). Didžiausi teigia-mi pasikeitimai nustatyti vyresniems nei 35 m. tiriamiesiems. 76 proc. tiriamųjų nurodė, kad dėl intervencijos pasikeitė jų požiū-ris į fizinį aktyvumą.

2015/4(71) 33


Tyrimas(autorius,

metai, šalis)




Hanlon ir kt., 1998,Jungtinė Karalystė [64]

Vienmo-mentis

tyrimas,–

n = 868, privatus sektorius: gamykla, n = 1

Informavimas leidiniais; netikslinė specialisto kon-sultacija

56 proc. tiriamųjų elgsena po 12 mėn. buvo pasikeitusi vienu ar daugiau aspektų (alkoholio suvartojimas, rūkymas, fizinis aktyvu-mas); dažniausiai tiriamieji buvo fiziškai aktyvesni.

Talvi ir kt., 1999,Suomija [65]

KPPT,–

n = 885, privatus sektorius: gamyklos, n = 2

Tikslo išsikėlimas ir pasie-kiamumo stebėjimas; tiks-linė ir netikslinė specialisto konsultacijos

Po 3 metų nuo intervencijos pradžios 24 proc. A grupės (kuriai buvo atlikta sveikatos patikra, suteikta sveikatos stiprinimo specia listo konsultacija ir taikytos fizinės treniruotės) ir 18 proc. B grupės (kuriai fizinių treniruočių nebuvo taikyta) dalyvių buvo peržengę minimaliai rekomenduojamo fizinio aktyvumo ribą: nu-rodė, kad energingai mankštinasi 2 ar daugiau k./sav. (p = 0,06).

Addley ir kt., 2001, Jungtinė Karalystė [66]

Vienmo-mentis

tyrimas,–

n = 2 595, viešasis sektorius: įmonė, n = 1

Informavimas leidiniais; netikslinė specialisto kon-sultacija

Po 6 mėn. nuo intervencijos pradžios 62 proc. (n = 626) interven-cijos dalyvių nurodė, kad jų fizinis aktyvumas padidėjo (jie yra reguliariai fiziškai aktyvūs).

Osteras ir Hammer, 2006, Norvegija [67]

PPT,–

n = 131, privatus sektorius: įmonių tipas ir skaičius nenurodytas

Tikslo išsikėlimas ir pasie-kiamumo stebėjimas; tiks-linė ir netikslinė specialisto konsultacijos

Fizinis aktyvumas statistiškai reikšmingai padidėjo (p < 0,001), skaičiuojant dienomis per savaitę, kai intervencijos dalyviai ilgiau nei 10 min. buvo vidutiniškai ar labai intensyviai fiziškai aktyvūs (vidutiniškai 2,5 d./sav. prieš intervenciją ir 2,9 d./sav. po 6 mėn.).

Plotnikoff ir kt., 2012, Kanada [74]

PPT,–

n = 202, viešasis ir privatus sektoriai: įvairios įmonės

Informavimas leidiniais

Po 12 mėn. trukusios intervencijos mažiau kaip 50 proc. daly-vių buvo skaitę pilną Kanados fizinio aktyvumo vadovo versiją. Jis motyvavo judėti mažiau kaip 10 proc. intervencijos dalyvių. 12,4 proc. intervencijos dalyvių iš fiziškai neaktyvių tapo aktyviais.

Siddiqui ir Shahid, 2012, Jungtinė Karalystė [68]

NLE,–

n = 57, viešasis sektorius: sveikatos apsaugos įstaiga, n = 1

Tikslo išsikėlimas; savikon-trolė; tikslinė specialisto konsultacija; fizinio aktyvu-mo užsiėmimai po darbo; išankstinė finansinė paskata

Tiek praėjus 6 mėn., tiek 12 mėn. nuo intervencijos pradžios ti-riamųjų fizinis aktyvumas buvo statistiškai reikšmingai padidėjęs (p = 0,002).

Suggs ir kt., 2013,Jungtinė Karalystė [75]

KAIT: grupių,

–

n = 331, viešasis sektorius: universitetai ir kolegijos, n = 5

Informavimas el. žinutėmis

Praėjus 1 mėn. bendras fizinis aktyvumas sumažėjo tiek interven-cinėje, tiek kontrolinėje grupėse, tačiau šis sumažėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (p = 0,213). Statistiškai reikšmingas fizinio aktyvumo skirtumas darbo vietoje buvo nustatytas, kai fizinis akty-vumas intervencijų grupėje sumažėjo 2,81 metabolinio ekvivalento val./sav. (β = –0,31; p = 0,035), lyginant su kontroline grupe.

FIZINIŲ PRATIMŲ INTERVENCIJŲ TYRIMAI

Edmunds ir kt., 2013, Jungtinė Karalystė [76]

PPT,+

n = 148, viešasis ir privatus sektorius: įvairios įstaigos, n = 17

Tikslo išsikėlimas; informa-vimas el. žinutėmis; tikslinė specialisto konsultacija; fizinio aktyvumo užsiėmimai darbo metu; išankstinė finansinė paskata

Po 6 mėn. trukusios intervencijos statistiškai reikšmingai padidėjo darbuotojų fizinis aktyvumas (nuo 1,66 d. per sav. iki 3,57 d. per savaitę). 31,7 proc. dalyvių fizinis aktyvumas atitiko rekomen-duojamą lygį (jie bent 30 min. vidutiniškai aktyviai sportavo 5 ar daugiau dienų per savaitę).

Rice ir Saunders, 2001, Australija [77]

Koky-binis

tyrimas,+


Paskaitos ir seminarai; fizinio aktyvumo užsiėmi-mai darbo metu

Rezultatų interpretacija patvirtina, kad į asmenį orientuoti mo-deliai tinka apibrėžiant fizinio aktyvumo elgseną. Vertinant fizinio aktyvumo intervencijas svarbu atsižvelgti ne tik į individualius asmenis, bet ir į aplinkos, kurioje bus vykdoma intervencija, pa-trauklumą ir vietą.

Sjogren ir kt., 2006, Suomija [78]

KAIT: grupių, +

n = 90, viešasis sektorius: administracinės įstaigos skyriai, n = 4

Informavimas leidiniais; tikslinė specialisto kon-sultacija; fizinio aktyvumo užsiėmimai darbo metu

Po 15 sav. trukusios intervencijos atliekant fizinius pratimus fizinės gerovės vidurkis padidėjo 5 proc. (95 proc. PI = 1,00–9,00) ir 4 vienetais (95 proc. PI = 1,00–7,00), o fizinių pratimų trukmės vidurkis padidėjo iki 5 min. per dieną ir 25 min. per savaitę.

Lee ir White, 1997, Australija [79]

KAIT: asme-nų, –

n = 37; viešasis sektorius: universitetai, skaičius nenurodytas

Informavimas leidiniais; fizinio aktyvumo užsiėmi-mai po darbo

Po 12 sav. trukusios intervencijos intervencinėje grupėje dar-buotojų fizinis darbo pajėgumas buvo statistiškai reikšmingai padidėjęs (113,1 nm/min.). Taip pat fizinis darbo pajėgumas buvo padidėjęs (55,4 nm/min.) ir 24 tyrimo savaitę intervencinėje gru-pėje, tačiau po 48 savaičių sumažėjo.

Perkio-Makela, 1999, Suomija [80]

KAIT: asme-nų, –

n = 126; privatus sektorius: įmonių tipas ir skaičius nenurodytas

Paskaitos ir seminarai; renginiai; fizinio aktyvumo užsiėmimai po darbo

Po intervencijos (2,5 mėn.) gerokai padidėjo tiriamųjų fizinis akty-vumas laisvalaikiu tiek intervencinėje (p < 0,000), tiek kontrolinėje grupėse (p = 0,001), tačiau šis padidėjimas buvo didesnis intervenci-nėje grupėje (p = 0,001). Fizinis aktyvumas laisvalaikiu intervencinėje grupėje 12 mėnesį nuo intervencijos pradžios vis dar buvo gerokai padidėjęs (p = 0,001). Praėjus 36 mėn. nuo intervencijos pradžios asmenų fizinis aktyvumas laisvalaikiu sumažėjo iki pradinio lygio.

* KAIT – kontroliuojamas atsitiktinių imčių tyrimas; KNAIT – kontroliuojamas ne atsitiktinių imčių tyrimas; KPPT – kontroliuojamas prieš ir po tyri-mas; NLE – nutrauktų laiko eilučių tyrimas; PPT – prieš ir po tyrimas.

34 2015/4(71)


Tačiau siunčiama informacija atskiruose tyrimuose šiek tiek skyrėsi. Pavyzdžiui, Borg ir kt. tyrime tikrinta hipotezė, ar standartinės intervencijos ir jos palaikymo grupės dalyvių fizinio aktyvumo lygiai po 12 mėnesių stebėjimo bus didesni nei standartinės intervencijos grupės dalyvių fizinio aktyvumo lygiai. Todėl šiame tyrime tik standartinės intervencijos ir jos palaikymo grupės dalyviai 4, 5, 9 ir 11 intervencijos mėnesiais gavo naujienlaiškius su patarimais ir galimais spren-dimais, susijusiais su laiko planavimu, socialine para-ma ir vaikščiojimo aplinka [30]. Gilson ir kt. 2013 m. tyrime elektroniniuose laiškuose pateikta pasiūlymų, kaip darbo dienos metu daugiau vaikščioti. I etape skatinamas neintensyvus, atsitiktinis vaikščiojimas, pavyzdžiui, pajudėjimas darbe skambinant mobiliuo-ju telefonu; II etape siūlomi trumpi (iki 10 minučių truk mės) pasivaikščiojimai kavos pertraukėlių metu; III etape rekomenduojami ilgesni nei 10 minučių pasi-vaikščiojimai pietų pertraukos metu [33]. Gilson ir kt. 2007, 2009 ir 2013 m. tyrimuose intervencinės grupės dalyviams („Maršrutų“ grupei) įteikti žemėlapiai su vaikščiojimo maršrutais, nurodant ėjimui skirtiną laiką ir nueitiną žingsnių skaičių [28, 29, 33].

Aštuoniuose tyrimuose taikyti tikslų išsikėlimo ir jų pasiekiamumo stebėjimo komponentai. Dau-gelio tyrimų pradžioje dalyviai nusistatydavo vi-dutinį per dieną nueinamų žingsnių skaičių ir išsi-keldavo tikslus padidinti žingsnių skaičių. Pavyz-džiui, Gilson ir kt. 2009 m. tyrimo dalyvių tikslai priklausė nuo jų fizinio aktyvumo: aktyvesni dar-buotojai (nueidavę iki intervencijos 10 000 žings-nių kiekvieną darbo dieną) turėjo išlaikyti arba padidinti šį lygį, pasyvesni – kas savaitę padidin-ti po 1 000 žingsnių per dieną [29]. Gilson ir kt. 2013 m. atliktame tyrime buvo siekiama skatinti daugiau vaikščioti darbe mažai fiziškai aktyvius universiteto darbuotojus (nueinančius mažiau nei 10 000 žingsnių per dieną), kas 2 savaites prie pra-dinio nueinamų per dieną žingsnių skaičiaus pride-dant po 1 000 papildomų kasdienių žingsnių [33]. Thomas ir kt. vertintoje intervencijoje dalyviai taip pat laipsniškai išsikeldavo vaikščiojimo tikslus, kad būtų pasiekta 10 000 žingsnių, nueinamų per dieną [35].

2. Aktyvią kelionę į darbą skatinančios intervencijosŠiomis intervencijomis siekiama skatinti darbuotojus į darbą keliauti ne nuosavu automobiliu, o pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu (einant pėsčiomis nuo namų iki stotelės ir nuo stotelės iki darbo vietos).

Į aktyvią kelionę į darbą skatinančių intervencijų gru-pę įtraukti 3 tyrimai (4 straipsniai) [39–42], iš kurių tik 1 buvo priimtinos kokybės. Tyrimuose dalyvavo didelių viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojai (daugu-ma moterys), kurių vidutinis amžius buvo 34–38,3 m.

Mutrie ir kt. atlikto tyrimo metu darbuotojai išsi-kėlė tikslą aktyviai keliauti į darbą ir pildė aktyvios kelionės į darbą dienoraštį. Intervencijos metu da-lyviams pateikta edukacinės praktinės informacijos apie elgsenos pokyčius, taip pat jie gavo po atšvaitą. Grįžtamojo ryšio intervencijos dalyviai sulaukė ap-tardami rezultatus fokus grupėse [40]. Kitų tyrimų metu taip pat naudoti tikslo išsikėlimo ir savikon-trolės komponentai. Tyrimų dalyviams elektroniniu paštu buvo siunčiami naujienlaiškiai, iškabinti in-formaciniai plakatai. Abiejų tyrimų metu panaudoti išankstinės finansinės paskatos komponentai: Wen ir kt. darbuotojus skatino dovanodami šaldytuvo ma-gnetukus [41], o Gatersleben ir Appleton – leisdami naudotis pasiskolintais dviračiais. Be to, šio tyrimo dalyviams suteikta galimybė laimėti dviračius [42].

3. Lipti laiptais skatinančios intervencijosŠiomis intervencijomis siekiama paskatinti darbuoto-jus lipti laiptais. Tai fizinio aktyvumo būdas, kurį gali-ma lengvai paversti kasdieniu įpročiu. Į šios interven-cijų grupės apžvalgą įtraukta 11 tyrimų (11 straipsnių) [43–53], iš kurių 6 buvo aukštos arba priimtinos koky-bės. Stebėtas naudojimosi laiptais ir liftu dažnumas ty-rimuose skyrėsi nuo kelių tūkstančių iki 158 350 kar-tų. Devyni tyrimai atlikti viešojo sektoriaus įstaigose (universitetuose, ligoninėse, miestų savivaldybių pas-tatuose, įvairiuose biuruose ir pan.). Viename tyrime dalyvavo tik moterys, visuose kituose – abiejų lyčių tiriamieji. Tik trijuose tyrimuose nurodytas tiriamųjų amžius, amžiaus vidurkis 42,3 m.

Dešimtyje tyrimų naudoti įvairūs informaciniai stendai ir plakatai, iškabinti fojė, prie laiptų, laiptų aikštelėse, liftuose ar prie liftų kiekviename aukš-te. Visuose aukštos ir priimtinos kokybės tyrimuose naudotas tik šis intervencijos komponentas. Dažniau-siai plakatuose buvo pateikiama informacijos apie li-pimo laiptais naudą sveikatai, pavyzdžiui, Adams ir White tyrimo metu naudoti plakatai informavo apie kalorijų deginimą, skelbė, kad naudojantis liftu su-gaištama daugiau laiko nei lipant laiptais, naudojima-sis laiptais prilygsta fiziniams pratimams [45]. Kerr ir kt. tyrimo plakatas skelbė: „Būkite sveiki, naudokitės laiptais“ [44]. Be plakatų, tyrimuose naudotos rody-klės ir (arba) pėdų formos grindų lipdukai, nukrei-piantys laiptų aikštelės link.

2015/4(71) 35


Auweele ir kt. tyrime papildomai darbuotojams siųsti elektroniniai laiškai, primenantys apie lipimo laiptais naudą [50]. Titze ir kt. tyrimo metu darbuo-tojams raštu teikta informacija apie naujausias fizinio aktyvumo rekomendacijas ir naudą sveikatai, taip pat organizuoti renginiai, skatinantys rinktis laiptus, o ne liftą. Laiptų aikštelėje siūlyta obuolių ir kitų vaisių bei organizuotos įvairios loterijos [49].

4. Konsultavimo, mokymo ir informavimo intervencijosKonsultavimo intervencijos. Šios intervencijų grupės tikslas – padidinti bendrą darbuotojų fizinį aktyvumą (judėjimą tiek darbo vietoje, tiek laisvalaikiu). Indivi-dualiomis specialistų konsultacijomis rėmėsi 11 tyri-mų (15 straipsnių) [54–68], iš kurių 5 buvo aukštos arba priimtinos kokybės, mokymu – tik 1 priimtinos kokybės tyrimas (1 straipsnis) [69]. Darbuotojų infor-mavimas sveikatos stiprinimo klausimais, jiems tiesio-giai nebendraujant su specialistais, taikytas 5 tyrimuo-se (6 straipsniuose) [70–75], iš kurių 3 buvo aukštos arba priimtinos kokybės. Tyrimai atlikti įvairiose vie-šojo ir privataus sektorių įstaigose. Darbuotojai, daly-vavę intervencijose, buvo tiek fiziškai aktyvūs, tiek ir sėslaus būdo. Vidutinis tiriamųjų amžius – 35–45 m.

Svarbiausias konsultavimo intervencijų kompo-nentas – tai individualios specialistų (sveikatos stiprinimo specialistų, profesinės sveikatos slaugytojų, darbo medicinos gydytojų, dietologų, fizioterapeutų, kineziterapeutų, trenerių) konsultacijos: tiek tikslinės (konsultuojama tik fizinio aktyvumo didinimo klau-simais) [60–63, 65, 67, 68], tiek netikslinės (konsul-tuojama įvairiais sveikatos stiprinimo klausimais) [54–59, 63–67].

Tikslinės konsultacijos – tai asmeninės konsulta-cijos, kaip padidinti fizinį aktyvumą [60, 62], fizinio pajėgumo įvertinimas, atliekamas kvalifikuotų fi-zioterapeutų ar kineziterapeutų [61, 63], asmeninis tinkamų fizinio aktyvumo veiklų parinkimas ir moty-vuojamieji pokalbiai su sporto instruktoriais [65, 68].

Netikslinės konsultacijos visais atvejais, išskyrus vieną [54–58], vyko kartu su didesnės ar mažesnės apimties atrankine tiriamųjų sveikatos patikra, atlie-kant vieną ar kelis fiziologinius ir / ar biocheminius tyrimus, fizinio pajėgumo vertinimą (pavyzdžiui, naudojant stacionarius dviračius) ir pan. Šios konsul-tacijos sukoncentruotos į asmeninį fizinio aktyvumo padidinimą, sveikos mitybos įpročių skatinimą, o esant reikalui – ir į kitus rizikos veiksnius: stresą dar-be, rūkymą, kaulų ir raumenų sistemos sutrikimus. Kartais rimtai savo svoriu susirūpinusiems asmenims

siūlyta dietologo konsultacija [63]. Talvi ir kt. atlikto tyrimo metu intervencijos dalyvius taip pat konsulta-vo psichologas, atskleisdamas problemas, susijusias su psichikos sveikata (patiriamas stresas, alkoholio vartojimas, sutrikęs miegas) [65]. Susitikimų su svei-katos stiprinimo specialistais metu siekta išsiaiškin-ti veiksnius, trukdančius tiriamiesiems būti fiziškai aktyviems, nustatyti gyvensenos pokyčių prioritetus, aptarti medicininių tyrimų ar medicininės pagalbos poreikį [61, 65, 67]. Darbuotojus konsultuojantys specialistai dažnai rėmėsi elgesio teorijų principais, pavyzdžiui, pokyčių pakopų modeliu [54–58, 60, 61].

Konsultavimo intervencijų metu dažnai buvo išsi-keliami tikslai. Specialistas padėdavo darbuotojams nusistatyti sritis, kur galima tikėtis pokyčių, ir pa-drąsindavo išsikelti pasiekiamus asmeninius tikslus. Vienu atveju užsibrėžta tiek padidinti tiriamųjų fizinį aktyvumą, kad jų suvartojamos energijos kiekis siek-tų bent 1 000 kcal per savaitę [60]. Kitais atvejais buvo nustatomi individualūs tikslai: sudaromas su sveikata susijusios elgsenos pokyčių planas [54–59], įteikiamas rašytinis asmeninis savaitės [61] ar arti-miausių 6 mėnesių [67] fizinio aktyvumo planas, pa-rengiama asmeninė fizinio aktyvumo programa [62, 65]. Siddiqui ir Shahid atliktame tyrime tikslai va-dinti „sveikatos pasižadėjimais“, pavyzdžiui, nueiti 10 000 žingsnių per dieną arba pasivaikščioti 30 mi-nučių 5 kartus per savaitę [68]. Su tikslo išsikėlimu glaudžiai siejosi tikslo pasiekiamumo stebėjimas. Konsultacijų metu būdavo diskutuojama, ar išsikeltas tikslas yra tinkamas. Fizinio aktyvumo planas vėliau būdavo pataisomas, jei jis neatitikdavo intervencijos dalyvio reikmių [54–58, 61, 62, 65, 67].

Mokymo intervencija. Pagrindinis mokymo inter-vencijos komponentas – paskaitos, organizuotos vie-ną kartą per mėnesį ir trukusios 30 minučių (iš viso 6 mėn.). Paskaitose siekta supažindinti su sveika mi-tyba, neužkrečiamųjų ligų rizikos veiksniais, saugiu alkoholio vartojimu bei fizinio aktyvumo nauda. Pas-kaitas papildė dalijamieji leidiniai (lankstinukai apie sveiką mitybą) [69].

Informavimo intervencijos. Pagrindinis informa-vimo intervencijų komponentas – spausdintos infor-macijos, susijusios su sveikatos stiprinimu, įteikimas arba jos siuntimas elektroniniu būdu. Viename tyri-me dar naudoti ir informaciniai plakatai [73].

Marshall ir kt. atliktame tyrime kas 2 savaites tiriamiesiems buvo siunčiamos judėti raginančios elektroninės žinutės, taip pat sukurta aktyvios gyven-senos interneto svetainė [70]. Plotnikoff ir kt. atlikto tyrimo metu poromis siųsta 12 žinučių apie aktyvią

36 2015/4(71)


gyvenseną ir 12 žinučių apie sveiką mitybą. Žinutės buvo sudarytos remiantis ekspertų patarimais, o kiekviena pora žinučių akcentavo vieną temą, tą savaitę pasirinktą pagrindine (pavyzdžiui, turimas ribotas laikas, riboti finansiniai ištekliai) [71, 72]. Marshall ir kt. atlikto tyrimo metu dalyti leidiniai (skrajutės apie aktyvią gyvenseną bei kas 2 savaites – spaus-dinti elgsenos pokyčius skatinantys laiškai, iš viso 4) [70]. Interaktyvūs lankstinukai, naujienlaiškiai apie fizinio aktyvumo naudą sveikatai ir bendravimui bei įmonės vadovybės paramos laiškai kiekvieną mėnesį siųsti McEachan ir kt. tyrimo metu [73]. Vieno tyri-mo metu intervenciją sudarė tik dalijamojo leidinio (Kanados fizinio aktyvumo vadovo pilnos arba su-trumpintos versijos) įteikimas darbuotojams [74].

5. Fizinių pratimų intervencijosŠios grupės intervencijomis siekiama skatinti dar-buotojus judėti atliekant fizinius pratimus (vedamus sveikatos stiprinimo specialistų, apmokytų kolegų arba atliekamus vienų darbuotojų, juos iš anksto ap-mokius). Į fizinių pratimų intervencijų grupę įtraukti 5 tyrimai (5 straipsniai) [76–80], iš kurių 3 buvo pri-imtinos kokybės. Tyrimuose dalyvavo sėdimą darbą dirbantys įvairaus amžiaus darbininkai ir tarnautojai.

Pagrindinis ir visuose tyrimuose naudotas inter-vencijų komponentas – fizinių pratimų užsiėmimai darbo arba ne darbo metu. Sjogren ir kt. tyrimo metu prieš fizinio aktyvumo užsiėmimus tyrimo dalyviams suteikta kineziterapeuto konsultacija, kurios metu darbuotojai apmokyti taisyklingai atlikti lengvo pa-sipriešinimo šešių dinaminių simetriškų judesių pra-timus (viršutinių galūnių sulenkimas ir ištiesimas, liemens sukimas į dešinę ir į kairę, kelio sulenkimas ir ištiesimas). Šiuos pratimus darbuotojai atlikdavo darbo vietoje [78]. Edmunds ir kt. tyrimo metu ap-mokyti kolegos atlikdavo specialistų funkciją, padė-dami kitiems darbuotojams nusistatyti fizinio aktyvu-mo tikslus ir motyvuodami juos užsiimti fiziniais pra-timais. Fizinių pratimų užsiėmimai, kuriuos vesdavo apmokyti kolegos, vykdavo ne darbo metu (mankštos pratimai, badmintono treniruotės, pasivaikščiojimai pietų metu) [76]. Kituose tyrimuose vyko tokie už-siėmimai: pasivaikščiojimai, aerobikos pratimai su muzika, bėgimas, slidinėjimas, plaukiojimas, mankš-ta, mokymai taisyklingai kelti daiktus.

REZULTATŲ APTARIMASVaikščiojimas yra itin paprastas fizinio aktyvumo būdas, nereikalaujantis jokių specifinių įgūdžių ar specialaus fizinio pasirengimo, tinkamas beveik visų

amžiaus grupių ir socialinių sluoksnių asmenims. Nustatėme, kad dažniausi vaikščioti skatinančių in-tervencijų komponentai – savikontrolė, tikslų išsikė-limas ir informavimas. Visose vertintose intervenci-jose tiriamieji savikontrolei, t. y. nueinamų žingsnių skaičiui stebėti, naudojo žingsniamačius. Tačiau atliktuose tyrimuose trūksta ilgalaikio intervencijos poveikio vertinimo, be to, šių tyrimų dalyviai patys žymėjo nueinamų žingsnių skaičių ir kitą fizinį ak-tyvumą, o tai gali turėti įtakos netiksliam savo fizi-nio aktyvumo įvertinimui. Mūsų rezultatai papildo FreakPoli ir kt. atliktą sisteminę 4 tyrimų, publikuo-tų iki 2012 m. pradžios ir atrinktų Cochrane Central Register of Controlled Trials, MEDLINE, Embase, CINAHL, OSH UPDATE, Web of Science duomenų bazėse, apžvalgą, kurioje nustatyta, kad įrodymų, no-rint įvertinti žingsniamačių naudojimu besiremiančių intervencijų darbo vietoje efektyvumą, didinant fizinį aktyvumą bei gerinant vėlesnius sveikatos rodiklius, yra nepakankamai ir jie žemos kokybės [81].

Skirtingai nei vaikščiojimas, lipimas laiptais priski-riamas sunkiai fizinio aktyvumo veiklai. Lipant laip-tais sunaudojama 9,6 karto daugiau energijos nei esant ramybės būklėje [47]. Nustatėme, kad vykdant lipti laiptais skatinančias intervencijas dažniausiai naudoti plakatai, rekomenduojantys rinktis laiptus vietoje lifto. Tokie plakatai buvo iškabinami fojė, prie laiptų, laip-tų aikštelėse, liftuose ar prie liftų kiekviename aukšte. Juose skelbiama informacija apie lipimo laiptais naudą sveikatai. Tačiau atliktuose tyrimuose aprašoma, kad atvirai matomi stebėtojai prie laiptų ir lifto gali turėti įtakos rezultatams (naudojimosi laiptais dažniui). Ne-vertintas ir ilgalaikis šių intervencijų poveikis.

Individualus specialistų konsultavimas darbo vie-toje yra svarbi mūsų apžvelgtų intervencijų grupė. Šios konsultacijos gali būti tiek netikslinės (konsultuo-jama ne vien fizinio aktyvumo didinimo klausimais, bet kartu ir kitomis sveikatos stiprinimo temomis), tiek tikslinės, skirtos vien tik fiziniam aktyvumui skatinti. Netikslinių konsultacijų metu dažnai kartu organizuo-jama tam tikra atrankinė darbuotojų sveikatos patikra, o pakartotinė sveikatos patikra (jei ji atliekama) pade-da įvertinti intervencijos poveikį. Konsultavimo inter-vencijose svarbiausia yra nusistatyti asmeninio fizinio aktyvumo tikslą, stebėti, kaip siekiama to tikslo, ir tai-kyti grįžtamąjį ryšį (intervencijos dalyvius supažindin-ti su tyrimų rezultatais ir pasiektais pokyčiais). Dalyje mūsų išanalizuotų intervencijų buvo ribotas sveika-tos specialisto (ar trenerio) ir darbuotojo susitikimų, vykstančių maždaug vieną kartą per mėnesį, skaičius. Nustatėme, kad intervencijos, kurių metu darbuotojus

2015/4(71) 37


individualiai konsultuoja sveikatos stiprinimo specia-listas, treneris ar kitas specialistas, dažniausiai didina darbuotojų fizinį aktyvumą. Kitos Higienos institute atliktos sisteminės literatūros apžvalgos autoriai taip pat nustatė, kad suaugusiųjų asmenų fizinį aktyvumą galimai skatina individualios fizinio aktyvumo konsul-tacijos arba nuotoliniu būdu teikiamos fizinio aktyvu-mo konsultacijos [82].

Nors vienas iš Pasaulio sveikatos organizacijos veiklos tikslų yra aktyvios kelionės į darbą skatini-mas [42], tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ty-rimų, vertinančių tokias intervencijas, labai trūksta.

Neradome įrodymų apie darbuotojų įtraukimo į intervencijos planavimo, įgyvendinimo ir vertinimo procesus svarbą. Tačiau nustatėme, kad konsultavi-mo intervencijų trukmė gali būti svarbi: visos 6 mėn. ar ilgiau trukusios konsultavimo intervencijos veiks-mingai skatino darbuotojus judėti.

Nenustatėme reikšmingų įrodymų, kad fizinio ak-tyvumo skatinimo intervencijos tinkamesnės tam tikros lyties, amžiaus, socialinio statuso darbuotojams. Tačiau dažnai jas siūloma taikyti mažiau fiziškai ak-tyviems darbuotojams.

Mūsų apžvelgtuose tyrimuose tyrėjai įžvelgė to-kias fizinio aktyvumo skatinimo darbe intervencijų diegimo kliūtis: nepakankamas organizuojamų ap-tarimų ir siunčiamų informacinių žinučių dažnumas, ypač motyvuojant fiziškai neaktyvius darbuotojus, kuriems reikia didesnės socialinės paramos; laiko, motyvacijos, susidomėjimo, paskatos stoka; grįžta-mojo ryšio ir mokymų trūkumas; intervencijos teiki-mas (pvz., fizinių pratimų) ne darbo vietoje. Kartais stebėtas menkas darbuotojų noras būti intervenciją padedančiais teikti savanoriais.

Darbuotojų fizinį aktyvumą skatino tokie veiks-niai: žingsniamačių įteikimas, internetinio stebėse-nos tinklo sukūrimas, paskatų sistemos diegimas, daugiau persirengimo kambarių ir dušų įrengimas.

Vieną mūsų sisteminės apžvalgos ribotumą lėmė tai, kad ne visos NICE naudotos duomenų bazės prieinamos Lietuvoje. Todėl mums nepavyko ASSIA,

Cinahl, Embase, Social Policy and Practice, Transport duomenų bazėse atlikti 2007 birželio mėn. – 2013 m. skelbtų publikacijų paieškos. Vis dėlto, mūsų nuomo-ne, tai neturėjo didelės įtakos rezultatams. Kitas ribo-tumas yra tas, kad labai retai fizinio aktyvumo skatini-mo darbe intervencijas vertinantys tyrimai yra aukš-tos kokybės dėl metodinių kliūčių (pvz., neįmanoma taikyti dvigubai aklo metodo) bei dažnai pasitaikančių aukščiau išvardytų intervencijos diegimo kliūčių.

APIBENDRINIMASVaikščioti skatinančios intervencijos ir konsultavimo intervencijos gali padidinti ilgalaikį darbuotojų fizi-nį aktyvumą. Individualios specialistų konsultacijos, kurių metu dažnai darbuotojai informuojami apie jų sveikatos patikros rezultatus, dažniausiai turi teigia-mą poveikį ilgalaikiam darbuotojų fizinio aktyvu-mo padidėjimui, įskaitant judėjimą tiek darbo metu, tiek laisvalaikiu. Vaikščioti skatinančios intervenci-jos – vienos dažniausių fizinio aktyvumo skatinimo darbe intervencijų. Jos didina darbuotojų per dieną nueinamų žingsnių skaičių ir bendrą fizinį aktyvumą, ypač kai taikomos mažiau fiziškai aktyviems dar-buotojams. Rinktis laiptus rekomenduojantys plaka-tai ir ženklai prie laiptų ir lifto darbe gali paskatinti darbuotojus naudotis laiptais, tačiau šių priemonių poveikis yra tik trumpalaikis. Darbuotojų fizinį akty-vumą, taip pat dažniausiai trumpalaikį, įvairaus tipo įmonėse gali padidinti ir fizinių pratimų užsiėmimai, vedami specialistų, apmokytų kolegų arba atliekami iš anksto apmokytų pačių darbuotojų.

Lietuvoje rekomenduotume įmonėms taikyti dar-buotojams asmeniškai pritaikytas individualias kon-sultacijas, kurios, literatūros duomenimis, labai pa-skatina darbuotojus keisti su sveikata susijusią elgse-ną. Tačiau reikėtų atsižvelgti į tai, kad individualios darbuotojų konsultacijos gali nemažai kainuoti darb-daviui. Puiki daug sąnaudų nereikalaujanti alternaty-va galėtų būti vaikščioti skatinančios intervencijos.

Straipsnis gautas 2015-11-09, priimtas 2015-12-04

Literatūra1. Stonkus S. Sporto terminų žodynas. Kaunas: Lietuvos kūno

kultūros akademija, 2002.2. Pasaulio sveikatos organizacija. Pasaulio sveikatos organizacijos

iniciatyva „Judėk ir būsi sveikas“. 2002. Prieiga per internetą: <http://www.who.int/moveforhealth/en/>.

3. Europos Sąjungos Tarybos 2013 m. lapkričio 26 d. rekomendacija dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo įvairiuose sektoriuose 2013/C 354/01.

4. Raskilienė A, Andriuškevičiūtė I. Fizinio aktyvumo ir paveldimų veiksnių sąsajos su dvynių kūno masės indeksu. Visuomenės sveikata. 2012;1(56):101-106.

5. Baceviciene M, Luksiene DI, Bernotiene G, Tamosiunas A. Estimation of all-cause and cardiovascular mortality risk in relation to leisure-time physical activity: a cohort study. Medicina. 2012;48(12):632-9.

6. Stroputė D, Andruškienė J, Raškauskienė N. Dirbančiųjų laisvalaikio fizinio aktyvumo raiškos sąsajos su depresijos simptomais. Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija. 2008;10(1):7-11.

38 2015/4(71)


7. Smailytė G, Uleckienė S, Mickė I ir kt. Krūties vėžys: biologijos ypatumai, epidemiologinė situacija ir rizikos veiksniai. Medicinos teorija ir praktika. 2012;18(1):66-74.

8. Kuzmickienė I, Petrauskaitė Everatt R. Fizinis aktyvumas ir piktybinių navikų rizika: epidemiologinių tyrimų apžvalga. Visuomenės sveikata. 2011;4(55):8-17.

9. Laurinskaitė J, Šostakienė N, Darginavičienė R. Sveikatos rizikos veiksnių analizė ir valdymas sergant kardiologinėmis ligomis. Visuomenės sveikata. 2013;priedas Nr.1:121-128.

10. Malinauskiene V, Leisyte P, Malinauskas R, Kirtiklyte K. Associations between self-rated health and psychosocial conditions, lifestyle factors and health resources among hospital nurses in Lithuania. Journal of Advanced Nursing. 2011;67(11):2383-93.

11. Reiner M, Niermann C, Jekauc D, Woll A. Long-term health benefits of physical activity – a systematic review of longitudinal studies. BMC Public Health. 2013;13:813.

12. Wolff E, Gaudlitz K, von Lindenberger BL, Plag J, Heinz A, Strohle A. Exercise and physical activity in mental disorders. European archives of psychiatry and clinical neuroscience. 2011;261(Suppl 2):186-91.

13. Wolin KY, Yan Y, Colditz GA, Lee IM. Physical activity and colon cancer prevention: a meta-analysis. British Journal of Cancer. 2009;100(4):611-6.

14. Grabauskas V, Klumbienė J, Petkevičienė J, Šakytė E, Kriaučionienė V, Veryga A. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, 2008. Kauno medicinos universitetas, Biomedicininių tyrimų institutas. Kaunas, 2009.

15. Valintėlienė R, Varvuolienė R, Kranauskas A. Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas, vertinant GPAQ metodu. Visuomenės sveikata. 2012;4(59):67-75.

16. Strukčinskienė B, Griškonis S, Raistenskis J. Kompiuteriu dirbančių specialistų fizinio aktyvumo ir sveikatos ypatumai. Sveikatos mokslai. 2012;4(22):19-22.

17. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra [Internetas]. 2014 [cituota 2014 m. rugsėjis]. Prieiga per internetą: <https://osha.europa.eu/lt/topics/whp>.

18. Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos programos 2014–2025 metams patvirtinimo“. Teisės aktų registras. 2014;2014-09403.

19. Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. XII-51 „Dėl Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos“. Valstybės žinios. 2012;149-7630.

20. Eičinaitė-Lingienė R, Matevičiūtė T. Darbuotojų sveikos gyvensenos mokymų ir sveikatos stiprinimo rekomendacijos. Higienos institutas. Vilnius, 2013.

21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimas Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos“. Valstybės žinios. 2012;144-7430.

22. Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. birželio 7 d. nutarimas Nr. XI-1430 „Dėl Lietuvos sveikatos sistemos 2011–2020 metų plėtros metmenų patvirtinimo“. Valstybės žinios. 2011;73-3498.

23. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 metų veiksmų plano patvirtinimo“. Teisės aktų registras. 2014;2014-10332.

24. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. V-825 „Dėl Sveiko senėjimo užtikrinimo Lietuvoje 2014–2023 metų veiksmų plano patvirtinimo“. Teisės aktų registras. 2014;2014-10374.

25. Methods for the development of NICE public health guidance, Third edition. London: NICE; 2012. Prieiga per internetą: <http://www.nice.org.uk/article/pmg4/resources/non-guidance-methods-for-the-development-of-nice-public-health-guidance-third-edition-pdf>.

26. Chan CB, Ryan DA, Tudor-Locke C. Health benefits of a pedometer-based physical activity intervention in sedentary workers. Prev Med. 2004;39(6):1215-22.

27. Gilson N, McKenna J, Cooke C, Brown W. Walking towards health in a university community: a feasibility study. Prev Med. 2007;44(2):167-9.

28. Gilson ND, Puig-Ribera A, McKenna J, Brown WJ, Burton NW, Cooke CB. Do walking strategies to increase physical activity reduce reported sitting in workplaces: A randomized control trial. The International Journal of Behavioral Nutrition and Physical Activity. 2009;6:43.

29. Borg J, Merom D, Rissel C. Staff walking program: a quasi-experimental trial of maintenance newsletters to maintain walking following a pedometer program. Health Promotion Journal of Australia. 2010;21(1):26-32.

30. Freak-Poli R, Wolfe R, Backholer K, de Courten M, Peeters A. Impact of a pedometer-based workplace health program on cardiovascular and diabetes risk profile. Preventive medicine. 2011;53(3):162-71.

31. Aittasalo M, Rinne M, Pasanen M, Kukkonen-Harjula K, Vasankari T. Promoting walking among office employees - evaluation of a randomized controlled intervention with pedometers and e-mail messages. BMC Public Health. 2012;12:403.

32. Gilson ND, Faulkner G, Murphy MH, Meyer MR, Washington T, Ryde GC. Walk@Work: An automated intervention to increase walking in university employees not achieving 10,000 daily steps. Preventive medicine. 2013;56(5):283-7.

33. Murphy MH, Murtagh EM, Boreham CA, Hare LG, Nevill AM. The effect of a worksite based walking programme on cardiovascular risk in previously sedentary civil servants. BMC Public Health. 2006;6:136.

34. Thomas L, Williams M. Promoting physical activity in the workplace: using pedometers to increase daily activity levels. Health promotion journal of Australia. 2006;17(2):97-102.

35. James I, Smith A, Smith T, Kirby E, Press P, Doherty P. Randomized controlled trial of effectiveness of pedometers on general practitioners‘ attitudes to engagement in and promotion of physical activity. Journal of Sports Sciences. 2009;27(7):753-8.

36. Kwak L, Kremers SPJ, Visscher TLS, van Baak MA, Brug J. Behavioral and Cognitive Effects of a Worksite-Based Weight Gain Prevention Program: The NHF-NRG In Balance-Project. Journal of Occupational and Environmental Medicine. 2009;51(12):1437-46.

37. De Cocker KA, De Bourdeaudhuij IM, Cardon GM. The effect of a multi-strategy workplace physical activity intervention promoting pedometer use and step count increase. Health Education Research. 2010;25(4):608-19.

38. Hess I, Borg J, Rissel C. Workplace nutrition and physical activity promotion at Liverpool Hospital. Health Promotion Journal of Australia. 2011;22(1):44-50.

39. Mutrie N, Carney C, Blamey A, Crawford F, Aitchison T, Whitelaw A. „Walk in to Work Out“: a randomised controlled trial of a self help intervention to promote active commuting. J Epidemiol Community Health. 2002;56(6):407-12.

40. Mutrie N, Carney C, Blamey A et al. Can active commuting increase quality of life? Three-month results from a randomized control trial. Journal of Sports Sciences. 2000;18:18-19.

41. Wen LM, Orr N, Bindon J, Rissel C. Promoting active transport in a workplace setting: evaluation of a pilot study in Australia. Health Promot Int. 2005;20(2):123-33.

42. Gatersleben B, Appleton KM. Contemplating cycling to work: Attitudes and perceptions in different stages of change. Transportation Research Part A Policy and Practice. 2007;41(4): 302-12.

43. Marshall AL, Bauman AE, Patch C, Wilson J, Chen J. Can motivational signs prompt increases in incidental physical activity in an Australian health-care facility? Health Educ Res. 2002;17(6):743-9.

44. Kerr J, Eves F, Carroll D. Can posters prompt stair use in a worksite environment? Journal of Occupational Health. 2001;43:205-7.

45. Adams J, White M. A systematic approach to the development and evaluation of an intervention promoting stair use. Health Education Journal. 2002;61:272-86.

46. Kwak L, Kremers SP, van Baak MA, Brug J. A poster-based intervention to promote stair use in blue- and white-collar worksites. Preventive medicine. 2007;45(2-3):177-81.

47. Eves FF, Webb OJ, Griffin C, Chambers J. A multi-component stair climbing promotional campaign targeting calorific expenditure for worksites; a quasi-experimental study testing effects on behaviour, attitude and intention. BMC public health. 2012;12:423.

2015/4(71) 39


48. Lewis A, Eves F. Prompt before the choice is made: Effects of a stair-climbing intervention in university buildings. British Journal of Health Psychology. 2012;17(3):631-43.

49. Titze S, Martin BW, Seiler R, Marti B. A worksite intervention module encouraging the use of stairs: results and evaluation issues. Sozial- und Praventivmedizin. 2001;46(1):13-9.

50. Auweele YV, Boen F, Schapendonk W, Dornez K. Promoting stair use among female employees: The effects of a health sign followed by an e-mail. Journal of Sport & Exercise Psychology. 2005;27:188-96.

51. Badland HM, Schofield GM. Posters in a sample of professional worksites have no effect on objectively measured physical activity. Health promotion journal of Australia. 2005;16(1):78-81.

52. Eves FF, Webb OJ, Mutrie N. A workplace intervention to promote stair climbing: greater effects in the overweight. Obesity (Silver Spring). 2006;14(12):2210-6.

53. Meyer P, Kayser B, Kossovsky MP, Sigaud P, Carballo D, Keller PF. Stairs instead of elevators at workplace: cardioprotective effects of a pragmatic intervention. European Journal of Cardiovascular Prevention & Rehabilitation. 2010;17(5):569-75.

54. Proper KI, Hildebrandt VH, Van der Beek AJ, Twisk JW, Van Mechelen W. Effect of individual counseling on physical activity fitness and health: a randomized controlled trial in a workplace setting. Am J Prev Med. 2003;24(3):218-26.

55. Proper K, Hildebrandt V, Van Der BA, Green BB. A patient-centred, workplace-based counselling programme may increase workers‘ physical activity. Evidence-Based Healthcare. 2003;7:138-139.

56. Proper KI, Heymans MW, Paw MJ et al. Promoting physical activity with people in different places – a Dutch perspective. Journal of Science & Medicine in Sport. 2006;9:371-377.

57. Proper KI, Van der Beek AJ, Hildebrandt VH et al. Worksite health promotion using individual counselling and the effectiveness on sick leave; results of a randomised controlled trial. Occupational & Environmental Medicine. 2004;61:275-279.

58. Proper KI, De Bruyne MC, Hildebrandt VH et al. A worksite physical activity and nutrition counselling program improves submaximal heart rate and energy expenditure at higher costs. Improving outcomes through Health Technology Assessment, 19th Annual Meeting of the International Society of Technology Assessment in Health Care. 2003 Jun 22-25:334.

59. O‘Loughlin J, Renaud L, Paradis G, Meshefedjian G. Screening school personnel for cardiovascular disease risk factors: short-term impact on behavior and perceived role as promoters of heart health. Prev Med. 1996;25(6):660-7.

60. Titze S, Martin BW, Seiler R, Stronegger W, Marti B. Effects of a lifestyle physical activity intervention on stages of change and energy expenditure in sedentary employees. Psychology of Sport & Exercise. 2001;2:103-16.

61. Aittasalo M, Miilunpalo S, Suni J. The effectiveness of physical activity counseling in a work-site setting. A randomized, controlled trial. Patient Educ Couns. 2004;55(2):193-202.

62. Van Hoecke AS, Delecluse C, Opdenacker J, Lipkens L, Martien S, Boen F. Long-term effectiveness and mediators of a need-supportive physical activity coaching among Flemish sedentary employees. Health Promot Int. 2013 Sep;28(3):407-17.

63. Pert V. Exercise for health. Physiotherapy. 1997;83:453-60.64. Hanlon PLC, Tannahill C, Kelly M, Gilmour H, Tannahill A. Behaviour

change following a workplace health check: how much change occurs and who changes? Health Promotion International. 1998;13:131-9.

65. Talvi AI, Jarvisalo JO, Knuts LR. A health promotion programme for oil refinery employees: changes of health promotion needs observed at three years. Occup Med (Lond). 1999;49(2):93-101.

66. Addley K, McQuillan P, Ruddle M. Creating healthy workplaces in Northern Ireland: evaluation of a lifestyle and physical activity assessment programme. Occup Med (Lond). 2001;51(7):439-49.

67. Osteras H, Hammer S. The effectiveness of a pragmatic worksite physical activity program on maximal oxygen consumption and the physical activity level in healthy people. Journal of Bodywork & Movement Therapies. 2006;10:51-7.

68. Siddiqui FR, Shahid A. Promoting healthy workplaces – health pledges initiative at North Kirklees Primary Care Trust, NHS, England. JPMA – Journal of the Pakistan Medical Association. 2012;62(10):1028-32.

69. Cook C, Simmons G, Swinburn B, Stewart J. Changing risk behaviours for non-communicable disease in New Zealand working men – is workplace intervention effective? The New Zealand Medical Journal. 2001;114(1130):175-8.

70. Marshall AL, Leslie ER, Bauman AE, Marcus BH, Owen N. Print versus website physical activity programs: a randomized trial. Am J Prev Med. 2003;25(2):88-94.

71. Plotnikoff RC, McCargar LJ, Wilson PM, Loucaides CA. Efficacy of an E-mail intervention for the promotion of physical activity and nutrition behavior in the workplace context. Am J Health Promot. 2005;19(6):422-9.

72. Plotnikoff RC, Pickering MA, McCargar LJ, Loucaides CA, Hugo K. Six-Month Follow-up and Participant Use and Satisfaction of an Electronic Mail Intervention Promoting Physical Activity and Nutrition. American Journal of Health Promotion. 2010;24(4):255-9.

73. McEachan RRC, Lawton RJ, Jackson C, Conner M, Meads DM, West RM. Testing a workplace physical activity intervention: a cluster randomized controlled trial. International Journal of Behavioral Nutrition and Physical Activity. 2011;8-29.

74. Plotnikoff RC, Todosijczuk I, Johnson ST, Karunamuni N. Canada‘s Physical Activity Guide: Examining Print-Based Material for Motivating Physical Activity in the Workplace. Journal of Health Communication. 2012;17(4):432-42.

75. Suggs S, Blake H, Bardus M, Lloyd S. Effects of text messaging in addition to emails on physical activity among university and college employees in the UK. Journal of Health Services Research & Policy. 2013;18(1):56-64.

76. Edmunds S, Stephenson D, Clow A. The effects of a physical activity intervention on employees in small and medium enterprises: A mixed methods study. Journal of Prevention Assessment & Rehabilitation. 2013;46(1):39-49.

77. Rice VJ, Saunders JE. Understanding participation in physical activity – an inductive analysis of a worksite active and healthy lifestyle program. ACHPER Healthy Lifestyles Journal. 2001;48:18-21.

78. Sjogren T et al. Effects of a physical exercise intervention on subjective physical well-being, psychosocial functioning and general well-being among office workers: a cluster randomized-controlled cross-over design. Scand J Med Sci Sports. 2006;16(6):381-90.

79. Lee C, White SW. Controlled trial of a minimal-intervention exercise program for middle-aged working women. Psychology & Health. 1997;12:361-374.

80. Perkio-Makela M. Influence of exercise-focused group activities on the physical activity, functional capacity, and work ability of female farmers – a three-year follow-Up. Int J Occup Saf Ergon. 1999;5(3):381-94.

81. Freak-Poli RL, Cumpston M, Peeters A, Clemes SA. Workplace pedometer interventions for increasing physical activity. Cochrane Database Syst Rev. 2013 Apr 30;4:CD009209. doi: 10.1002/14651858.CD009209.pub2.

82. Valintėlienė R, Janonienė R, Sobutienė A, Radzevičiūtė I. Suaugusiųjų asmenų fizinio aktyvumo skatinimo intervencijų veiksmingumas ir taikymo praktika Lietuvoje. Baigiamoji ataskaita. Higienos institutas. 2014. Prieiga per internetą: <http://www.hi.lt/uploads/pdf/projektai/Ivykdyti%20projektai/88.Fizinio_aktyvumo_santrauka.pdf>.

40 2015/4(71)


SummaryObjective. To review occupational physical activity

interventions implemented in different countries.Methods. Electronic databases Medline (via Ovid),

CDSR, CENTRAL, DARE, Psychinfo, Social Science Citation Index, SportsDISCUS were searched for articles published in 19962013, and Assisi, Cinahl, Embase, Social Policy and Practice, Transport were searched for articles published in 19962007. The search was performed using the keywords: workplace, worker, employees, exercise, physical activity, physical fitness, sports etc. The articles were selected according to the inclusion and exclusion criteria listed in the paper. The information about participants and implemented interventions was collected. The quality of each study was assessed.

Results. The systematic review included 49 studies (55 articles), evaluating a diversity of occupational physical activity interventions, which were divided into following groups: (1) walking interventions; (2) active travel interventions; (3) stair walking interventions; (4)

counselling, teaching, and informing interventions; (5) physical exercise interventions. The main components comprising each intervention group were described.

Conclusion. Counselling interventions as well as walking interventions can increase employees’ longterm physical activity.

Keywords: physical activity, workplace, intervention, the effectiveness of interventions.

Correspondence to Lolita PilipavičienėInstitute of HygieneDidžioji str. 22, LT-01128 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]

Received 9 November 2015, accepted 4 December 2015

Occupational physical activity interventions: a systematic review

Lolita Pilipavičienė1, Rūta Markevičė1, Aušra Grigošaitienė1, Marius Strička2, Vaida Jakubynaitė1, Birutė Pajarskienė1

1Institute of Hygiene, 2Lithuanian University of Health Sciences

Documents

fizinio aktyvumo skatinimo darbe intervencijos: sisteminė literatūros