Fluoras Fizikinės savybės Cheminės savybės Istorija Panaudojimas Fluoro radimas ir paskirtis Fluoro perteklius ir trūkumas Fluorido pavojai

Fluoras – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas F, eilės numeris 9. Tai nuodingos halogeninės dujos, chemiškai pats aktyviausias ir didžiausio elektroneigiamumo elementas. Gryname pavidale labai pavojingas, gali sukelti rimtus nudegimus.

Fluoras sudaro apie 0,054 % Žemės plutos masės

Atomine masė ~19 Tankis 1,696 g/cm³ Lydymosi temperatūra -

220°C Virimo temperatūra -

188°C Spalva dujinėje būsenoje

šviesiai žalsvai geltona

Branduolio krūvis +9 Molekulinis modelis Molekulinė formulė F2 Atomo spindulys 0,064 nm Elektrinis neigiamumas 4,0 Neigiamasis oksidacijos laipsnis –1

  Pirmą kartą aprašytas kalcio fluorido

formoje 1529 metais, kai Georgius Agricola panaudojo šią cheminę medžiagą metalų ir mineralų lydymui. Pirmasis 1886 m. fluorą izoliavo Henri Moissan, už tai 1906 metais apdovanotas Nobelio chemijos premija.

Fluoras sudaro apie 0,054 % Žemės plutos masės

Fluoro junginiai buvo žinomi nuo XIX a pradžios, bet niekam nepavyko surasti cheminės reakcijos, tinkamos išskirti laisvą fluorą, F2. Tik 1886m. H. Moissan’ui pavyko pagaminti F2(d) elektrolizės būdu - jis elektrolizavo HF tirpalą išlydytame KHF2. Iki šiol Moissan’o metodas yra vienintelis pramoninis F2 gamybos metodas. 

Iki Antrojo pasaulinio karo komercinės gryno fluoro gamybos nebuvo.Fluoras ir jo junginiai yra naudojami uranui gryninti ir daugiau kaip 100 pramoninių fluoro-chemikalų, pvz., gerai žinomų aukštos temperatūros plastikų - TeflonTM ir TefzelTM gamybai.

Vandenilio fluorido rūgštis yra ekstensyviai naudojama elektros lempučių ir kitų stiklinių objektų ėsdinimui. Kai kurie fluoro bei tantalo junginiai nepakeičiami sintetinio kaučiuko gamyboje. Fluoras naudojamas dantų pastos gamyboje.

Fluoro randama geriamajame vandenyje, arbatžolių arbatoje, riešutuose, menkėje, kepenyse.

Fluoras padeda kalciui kauptis ir įsitvirtinti kauluose. Fluoras įeina į dantų ir kaulinio audinio sudėtį, saugo dantis nuo ėduonies.

Fluoras yra dantų ir kaulinio audinio sudedamoji dalis.

Trūkstant fluoro, vaikams sutrinka kaulinio audinio, dentino ir dantų emalio formavimasis, suaugusiems vystosi dantų ėduonis, didėja osteoporozės rizika.

Fluoro perteklius yra kenksmingas - atsiranda fluorozė, pasireiškianti dantų emalio susidarymo sutrikimu, šleikštuliu, galvos skausmais.

Fluoridai yra labai nuodingi žmogui ir gyvuliams. Fluoridai sukelia dantų ir kaulų degradacija, psichikos nestabilumus, neurologinius pažeidimus. Nevaisingumas, trapūs kaulai, odos ir akių sudirginimai, kvėpavimo takų lėtiniai sutrikimai, širdies, kepenų ir inkstų veiklos sutrikimai, mirtis.