ChemijaRita Dambrauskienė

Deima Grevienė

8Vadovėlis

3

Apie vadovėlį · 4

Ko mokysitės per chemijos pamokas · 6

1 skyrius. Iš chemijos istorijos · 8

1. Nuo alchemijos iki chemijos · 10 2. Chemija Lietuvoje · 122 skyrius. Pirmoji pažintis · 14 1. Medžiagos mūsų aplinkoje (I) · 16 2. Medžiagos mūsų aplinkoje (II). Maisto

priedai · 18 3. Saugus darbas chemijos laboratorijoje · 20 4. Medžiagos ir jų ženklinimas · 22 5. Cheminiai indai · 24 6. Praktikos darbas chemijos laboratorijoje · 26 7. Agregatinės būsenos kitimas · 28 8. Medžiagos tankis · 30 9. Mišiniai. Mišinių sudėtis · 32 10. Mišinio skirstymas · 34 11. Tirpalai. Ar tik vanduo gali būti tirpiklis · 36 12. Tirpumo priklausomybė nuo

temperatūros · 38 13. Kiekybinė mišinių sudėtis · 40 14. Tirpalų galima pasiruošti patiems · 42 2 skyriaus apibendrinimas · 44Projektas „Gimtinė pro rasos lašą“ · 48

3 skyrius. Medžiagų sudėtis ir savybės. Atomai ir molekulės. Cheminė formulė · 50

1. Cheminis elementas – atomų rūšis · 52 2. Cheminiai elementai gamtoje ir žmogaus

organizme · 54 3. Molekulės · 56 4. Cheminė formulė – medžiagos pasas · 58 5. Atomų ir molekulių masė · 60 6. Medžiagos kiekis · 62 7. Elemento masės dalis junginyje · 64 8. Kitoks žvilgsnis į atomo vidų · 66 3 skyriaus apibendrinimas · 684 skyrius. Periodinis dėsnis ir periodinė elementų

lentelė · 72 1. Periodinis dėsnis · 74 2. Periodinė elementų lentelė · 76 3. Periodinė lentelė ir atomo sandara · 78 4. Atomo sandara ir medžiagų savybės · 80 5. Cheminių elementų šeimos (I). Šarminiai

ir šarminių žemių metalai · 82 6. Cheminių elementų šeimos (II). Halogenai · 84 7. Cheminių elementų šeimos (III). Inertinės

dujos · 86 4 skyriaus apibendrinimas · 88

Turinys5 skyrius. Cheminis medžiagų kitimas · 92 1. Fizikiniai ir cheminiai reiškiniai · 94 2. Kaip susidaro naujos medžiagos · 96 3. Molekulių sudėties pokyčiai · 98 4. Cheminė lygtis – užrašyta cheminė

reakcija · 100 5. Paprasčiausių cheminių reakcijų tipai · 102 6. Ką galima apskaičiuoti pagal cheminę

lygtį (I) · 104 7. Ką galima apskaičiuoti pagal cheminę

lygtį (II) · 106 5 skyriaus apibendrinimas · 1086 skyrius. Deguonis. Anglis · 112 1. Apie oro sudėtį ir taršą · 114 2. Oro taršos faktai ir skaičiai · 116 3. Deguonis – gyvybiškai svarbus cheminis

elementas · 118 4. Deguonis, ozonas ir gyvieji organizmai · 120 5. Kas yra degimas. Oksidai · 122 6. Anglis ir jos alotropinės atmainos · 124 7. Anglis – gyvybės elementas · 126 8. Šiltnamio efektas ir jo padariniai

aplinkai · 128 9. Anglies ir deguonies ciklai · 130 6 skyriaus apibendrinimas · 132Mokymosi žingsniai · 136

Žodynėlis · 142

Priedai · 144

4 5

Apie vadovėlįAtsivertėte vadovėlį nauju pavadinimu – „Chemija“. Tokio da-

lyko jūs dar nesimokėte. Tad sveiki atvykę į medžiagų pasaulį! Jį apibūdinsime temoje „Ko mokysitės per chemijos pamokas“.

O dabar apie vadovėlio sandarą. „Šok“ serijos vadovėlių tikriausiai esate matę, o gal ir mokęsi iš jų kitų dalykų. Vadovėlis padalytas į še-šis skyrius. Skyrius apima nuo kelių iki keliolikos temų. Nuodugniau susipažinkite su skyriaus ir temos sandara, piktogramomis.

36

2 s k y r i u sP I R M O J I P A Ž I N T I S

37

11

. Sužinojote, kas yra nesotie-

ji, sotieji ir persotintieji tirpalai,

kas vadinama tirpikliu, o kas

tirpiniu.. Apsvarstėte universalaus

tirpiklio idėją.. Išmokote paruošti įvairių

tirpalų.

Šią pamoką

Netrukus

• Sužinosite, kad tirpalų

gali būti nesočiųjų, sočiųjų

ir persotintųjų.

• Prisiminsite alchemikus

ir nuspręsite, ar realūs buvo

jų užmojai sukurti universalų

tirpiklį.

❶ Išvardykite jums žinomus tirpiklius. Kodėl nereali universalaus tir-

piklio idėja?

❷ Patikrinkite, kaip įvairios trąšos tirpsta vandenyje kambario tempe-

ratūros sąlygomis.

❸ Paruoškite sotųjį kalio chlorido (tai vienos iš dažniau naudojamų

trąšų) tirpalą.

❹ Paruoškite persotintąjį kalio chlorido tirpalą.

❺ Žinoma, kad morkose yra karotino (žr. skyrelį „Tai įdomu“). Kodėl

rekomenduojama morkas kepti su sviestu, o morkų sultis gerti su

lašeliu aliejaus (2.42 pav.)?

Klausimai ir užduotys

Tirpalo sąvoka jums nėra nauja. Kasdienybėje nuolat susiduriate su tirpalais. Tiksliau sakant, gyvenime be jų neapsieinama. Tirpina-mas cukrus, druska ir daugelis kitų medžiagų.

Vienas iš tirpalo komponentų yra tirpiklis, kitas – tirpinys (2.39 pav.).

Tirpklis – medžiaga, kuri tirpina, o tirpinỹs – medžiaga, kuri tirpinama.

Tirpalai. Ar tik vanduo gali būti tirpiklis

Tirpalas – skystasis vienalytis mišinys.

Alchemikai vylėsi sukurti univer-salių medžiagų – išminties akmenį, panacėją, gyvybės eliksyrą.

Prisiminkite

http://mkp.emokykla.lt/gamta7-8/lt/

mo/demonstracijos

Tirpumas ir tirpalai.

Žodis „karotinas“ kilęs iš lotynų k. žodžio carota, reiškiančio „morka“, nes jo daugiausia yra morkose. Karotinas žmogaus organizme virsta vitaminu A, kuris saugo nuo kenksmingo laisvųjų radikalų veiki-mo, nudegimo nuo saulės, padeda išlaikyti elastingą odą, stiprina imunitetą. Karotinas tirpsta rieba-luose. Jo yra visuose geltonuose, oranžiniuose ir žaliuose vaisiuose bei daržovėse.

Tai įdomu

Dažnai manoma, kad medžiagos tirpsta tik vandenyje. Tai netiesa, tirpikliai gali būti įvairios skystosios medžiagos. Pavyzdžiui, benzinas tirpina riebalus, acetonas – dažus (2.40 pav.), riebalai – vitaminus A ir D. Taigi benzinas, acetonas, riebalai irgi yra tirpikliai.

Vienas iš alchemikų tikslų buvo atrasti universalų tirpiklį. Tai būtų buvusi tokia medžiaga, kurioje būtų galėjusi ištirpti bet kuri kita žinoma medžiaga. Tiesa, neaišku, kokiame inde alchemikai tokią medžiagą būtų laikę. Universalaus tirpiklio idėja neįgyvendinama, tačiau daugelis skysčių, kad ir vanduo, lėtai, po truputį tirpina beveik visas medžiagas.

Gyvenamojoje aplinkoje daugiausia vandeninių tirpalų. Vande-nyje galima ištirpinti didžiausią medžiagos kiekį. Kiek medžiagos ištirps, priklauso ne tik nuo jos prigimties, bet ir nuo temperatūros, o jei toji medžiaga dujos – dar ir nuo slėgio.

Tirpùmas – medžiagos savybė ištirpti tam tikroje tirpiklio ma-sėje.

Tirpalai gali būti nesotieji, sotieji ir persotintieji. Nesotùsis tipalas (2.41, a, b, c pav.) – toks tirpalas, kuriame dar

galima ištirpinti papildomą tirpinio kiekį. Bet ateis toks momentas, kai medžiaga daugiau nebetirps – bus gautas sotusis tirpalas.

Sotùsis tipalas – toks tirpalas, kuriame negalima ištirpinti daugiau to paties tirpinio nekeičiant tirpiklio temperatūros. Karštame vandeny-je gali ištirpti daugiau medžiagos negu šaltame. Jei tokį karštą sotųjį tirpalą iš lėto atvėsinsite, gausite persotintąjį tirpalą.

Pérsotintasis tipalas (2.41, d pav.) – toks sotusis tirpalas, kuriame, tirpiklį pakaitinus, dar ištirpintas tam tikras tirpinio kiekis ir tirpalas iš lėto atvėsintas.

2.40 pav. Nagų lako valiklio pagrin-das – acetonas arba kiti tirpikliai.

2.39 pav. Tirpalą sudaro tirpiklis ir tirpinys.

2.41 pav. Skirtingos koncentracijos nesotieji tirpalai (a, b, c) ir persotintasis tirpalas (d)

Tirpiklis

Tirpalas

Tirpinys

Tirpinio dalelės tolygiai pasiskirsčiusios tarp tirpiklio dalelių.

Atlikdami šį bandymą naudokitės „Mokymosi žingsniais“.❶ Paimkite dvi stiklines. Vienoje iš jų paruoškite sotųjį valgomosios drus-

kos tirpalą, o į kitą pripilkite vandens.❷ Į abi stiklines įdėkite po nevirtą kiaušinį. Ką pastebėjote? Paaiškinkite.

Namų bandymas

a b c d

2.42 pav. Morkos maistui ruošia-mos su sviestu arba aliejumi.

Skyrelyje „Netrukus“ labai trumpai pasa-koma, ko mokysitės tą pamoką.

Skyrelyje „Tai įdomu“ rasite įdo-mių, su pamokos tema susijusių faktų, paaiškinimų, kurie padės geriau suprasti pagrindinį tekstą.

Skyrelyje „Klausimai ir užduotys” galėsite pasitikrinti, ar supratote te-mą. Užduotys nėra vienodos – vienos lengvesnės, kitos sunkesnės. Atliekant sunkesnes užduotis reikės kai ką išsiaiškinti, pagalvoti ar paieškoti papildomos informacijos, naudotis „Mokymosi žingsniais“.

Skyrelyje „Šią pamoką“ trumpai, kartais tik vienu sakiniu, apiben-drinama tai, ką naujo sužinojote ir išmokote.

Skyriaus įvado atlanka

Joje rasite klausimus „Ko?“ „Kodėl?“ „Kaip?“ ir atsakymus į juos. Tai tarsi mokymosi planas.

Temos atlanka

Joje pateikiama pagrindinė moko-moji medžiaga. (Gretimame pusla-pyje žr. smulkesnę temos sandarą.)

Skyriaus apibendrinimo atlankos

Jas sudaro skyriaus temų santrauka, bendros skyriaus užduotys, namų bandymai ar praktikos darbai, sąvokos, įsivertinimo lentelės.

„Mokymosi žingsnių“ puslapiai

Juose pateikiami patarimai padės jums savarankiškai planuoti ir atlikti bandymus ar stebėjimus, juos pristatyti, rengti projektą, atlikti sunkesnes užduotis (jas atskirsite iš pilko numerio fonelio ).

Netrukus

Prisiminkite

Internete

Tai įdomu

Namų bandymai

Klausimai ir užduotys

Šią pamoką

mokėti nustatyti agregatinę būseną ir apskaičiuoti tankį?

• Kad žinotumėte, kur ir kam galima naudoti dirbinius iš tam tikrų medžiagų.

• Kad galėtumėte parinkti medžiagai tinkamos talpos indą.žinoti tirpalų savybes?

• Kad galėtumėte tinkamai juos naudoti laboratorijoje atlikdami bandymus ir kasdie-niame gyvenime.

KAIP mokysitės?

• Klausysitės mokytojo pasakojimo.

• Ieškosite informacijos įvairiuose šaltiniuose.

• Dirbdami grupėmis ar poromis, taikysite šešis mokslininko žingsnius, planuosite ir atliksite praktikos darbus ir namų bandymus.

• Dalyvausite projekto „Gimtinė pro rasos lašą“ veikloje.

• Analizuosite ir lyginsite įvairių medžiagų savybes.

• Spręsite uždavinius.

• Prisiminsite fizikos žinias apie medžiagos tankį; matematikos žinių prireiks apskai-čiuojant procentus, nežinomąjį, nustatant proporcijas ir sudarant diagramas.

KO mokysitės?

• Geriau pažinti savo aplinkos medžiagas.

• Saugiai dirbti chemijos laboratorijoje.

• Ženklinti medžiagas.

• Naudotis cheminiais indais.

• Atlikti chemijos praktikos darbus.

• Nustatyti agregatinę būseną.

• Apskaičiuoti medžiagos tankį.

• Skirti grynąsias medžiagas nuo mišinių, ir atvirkščiai.

• Pažinti tirpalus ir jų savybes.

KODĖL reikia:ką ne ką žinoti apie savo aplinkos medžiagas?

• Kad vengtumėte kenksmingų medžiagų ir daugiau naudotumėte sveikų, vertingų.turėti žinių apie saugų darbą chemijos laboratorijoje, nusimanyti apie medžiagų ženklinimą, cheminius indus?

• Kad nesusižalotumėte patys ir nesužalotumėte draugų, atlikdami praktikos darbus su nuodingosiomis, žmogaus sveikatai kenksmingomis, sprogiosiomis ir labai degiomis medžiagomis.

pažinti grynąsias medžiagas ir mišinius?

• Kad mokėtumėte iš mišinių, kurių aplinkoje yra daugiausia, atskirti grynąsias medžia-gas, reikalingas mitybai, gydymuisi.

2 skyrius PIRMOJI PAŽINTIS

36

2 s k y r i u sP I R M O J I P A Ž I N T I S

37

11

. Sužinojote, kas yra nesotie-

ji, sotieji ir persotintieji tirpalai,

kas vadinama tirpikliu, o kas

tirpiniu.. Apsvarstėte universalaus

tirpiklio idėją.. Išmokote paruošti įvairių

tirpalų.

Šią pamoką

Netrukus

• Sužinosite, kad tirpalų

gali būti nesočiųjų, sočiųjų

ir persotintųjų.

• Prisiminsite alchemikus

ir nuspręsite, ar realūs buvo

jų užmojai sukurti universalų

tirpiklį.

❶ Išvardykite jums žinomus tirpiklius. Kodėl nereali universalaus tir-

piklio idėja?

❷ Patikrinkite, kaip įvairios trąšos tirpsta vandenyje kambario tempe-

ratūros sąlygomis.

❸ Paruoškite sotųjį kalio chlorido (tai vienos iš dažniau naudojamų

trąšų) tirpalą.

❹ Paruoškite persotintąjį kalio chlorido tirpalą.

❺ Žinoma, kad morkose yra karotino (žr. skyrelį „Tai įdomu“). Kodėl

rekomenduojama morkas kepti su sviestu, o morkų sultis gerti su

lašeliu aliejaus (2.42 pav.)?

Klausimai ir užduotys

Tirpalo sąvoka jums nėra nauja. Kasdienybėje nuolat susiduriate su tirpalais. Tiksliau sakant, gyvenime be jų neapsieinama. Tirpina-mas cukrus, druska ir daugelis kitų medžiagų.

Vienas iš tirpalo komponentų yra tirpiklis, kitas – tirpinys (2.39 pav.).

Tirpklis – medžiaga, kuri tirpina, o tirpinỹs – medžiaga, kuri tirpinama.

Tirpalai. Ar tik vanduo gali būti tirpiklis

Tirpalas – skystasis vienalytis mišinys.

Alchemikai vylėsi sukurti univer-salių medžiagų – išminties akmenį, panacėją, gyvybės eliksyrą.

Prisiminkite

http://mkp.emokykla.lt/gamta7-8/lt/

mo/demonstracijos

Tirpumas ir tirpalai.

Žodis „karotinas“ kilęs iš lotynų k. žodžio carota, reiškiančio „morka“, nes jo daugiausia yra morkose. Karotinas žmogaus organizme virsta vitaminu A, kuris saugo nuo kenksmingo laisvųjų radikalų veiki-mo, nudegimo nuo saulės, padeda išlaikyti elastingą odą, stiprina imunitetą. Karotinas tirpsta rieba-luose. Jo yra visuose geltonuose, oranžiniuose ir žaliuose vaisiuose bei daržovėse.

Tai įdomu

Dažnai manoma, kad medžiagos tirpsta tik vandenyje. Tai netiesa, tirpikliai gali būti įvairios skystosios medžiagos. Pavyzdžiui, benzinas tirpina riebalus, acetonas – dažus (2.40 pav.), riebalai – vitaminus A ir D. Taigi benzinas, acetonas, riebalai irgi yra tirpikliai.

Vienas iš alchemikų tikslų buvo atrasti universalų tirpiklį. Tai būtų buvusi tokia medžiaga, kurioje būtų galėjusi ištirpti bet kuri kita žinoma medžiaga. Tiesa, neaišku, kokiame inde alchemikai tokią medžiagą būtų laikę. Universalaus tirpiklio idėja neįgyvendinama, tačiau daugelis skysčių, kad ir vanduo, lėtai, po truputį tirpina beveik visas medžiagas.

Gyvenamojoje aplinkoje daugiausia vandeninių tirpalų. Vande-nyje galima ištirpinti didžiausią medžiagos kiekį. Kiek medžiagos ištirps, priklauso ne tik nuo jos prigimties, bet ir nuo temperatūros, o jei toji medžiaga dujos – dar ir nuo slėgio.

Tirpùmas – medžiagos savybė ištirpti tam tikroje tirpiklio ma-sėje.

Tirpalai gali būti nesotieji, sotieji ir persotintieji. Nesotùsis tipalas (2.41, a, b, c pav.) – toks tirpalas, kuriame dar

galima ištirpinti papildomą tirpinio kiekį. Bet ateis toks momentas, kai medžiaga daugiau nebetirps – bus gautas sotusis tirpalas.

Sotùsis tipalas – toks tirpalas, kuriame negalima ištirpinti daugiau to paties tirpinio nekeičiant tirpiklio temperatūros. Karštame vandeny-je gali ištirpti daugiau medžiagos negu šaltame. Jei tokį karštą sotųjį tirpalą iš lėto atvėsinsite, gausite persotintąjį tirpalą.

Pérsotintasis tipalas (2.41, d pav.) – toks sotusis tirpalas, kuriame, tirpiklį pakaitinus, dar ištirpintas tam tikras tirpinio kiekis ir tirpalas iš lėto atvėsintas.

2.40 pav. Nagų lako valiklio pagrin-das – acetonas arba kiti tirpikliai.

2.39 pav. Tirpalą sudaro tirpiklis ir tirpinys.

2.41 pav. Skirtingos koncentracijos nesotieji tirpalai (a, b, c) ir persotintasis tirpalas (d)

Tirpiklis

Tirpalas

Tirpinys

Tirpinio dalelės tolygiai pasiskirsčiusios tarp tirpiklio dalelių.

Atlikdami šį bandymą naudokitės „Mokymosi žingsniais“.❶ Paimkite dvi stiklines. Vienoje iš jų paruoškite sotųjį valgomosios drus-

kos tirpalą, o į kitą pripilkite vandens.❷ Į abi stiklines įdėkite po nevirtą kiaušinį. Ką pastebėjote? Paaiškinkite.

Namų bandymas

a b c d

2.42 pav. Morkos maistui ruošia-mos su sviestu arba aliejumi.

44 45

P I R M O J I P A Ž I N T I S 2 s k y r i u s

• Aplinkui daugybė įvairių medžiagų. Žinodami jų savybes, ga-lėsite tinkamai jas naudoti.

• Sužinojote, kad, ženklinant produktus, raidė E reiškia maisto priedus.

• Susipažinote su saugaus darbo mokyklos chemijos laborato-rijoje taisyklėmis ir joje naudojamomis apsaugos priemonėmis, su medžiagų ženklinimo būdais; sužinojote, ką reiškia informacija, pa-teikta parduodamų prekių etiketėje.

• Išmokote suplanuoti ir atlikti praktikos darbą. • Žinote, kad tankis yra medžiagos masės ir tūrio santykis:

ρ = mV .

Tankis reiškiamas g/cm³, kg/m³.• Susipažinote su grynosiomis medžiagomis ir mišiniais. Gry-

nojoje medžiagoje yra tik vienos rūšies dalelių. Kasdienėje aplin-koje dažniau pasitaiko mišinių. Mišiniai – medžiagos, sudarytos iš kelių rūšių dalelių. Mišiniai gali būti vienalyčiai ir įvairialyčiai. Vienalyčiais vadinami tie mišiniai, kurių dalelių negalima įžiūrėti net pro mikroskopą. Įvairialyčiais vadinami tie mišiniai, kurių dalelės matomos.

• Jau žinote, kad tirpalai – vienalyčiai mišiniai, tirpiklis – me-džiaga, kuri tirpina, o tirpinys – medžiaga, kuri tirpinama. Tir-pumas yra medžiagos savybė ištirpti tam tikroje tirpiklio masėje. Tirpalai gali būti nesotieji, sotieji ir persotintieji.

• Išsiaiškinote, kad medžiagų tirpumas priklauso nuo temperatū-ros. Kiek gramų medžiagos ir esant kokiai temperatūrai gali ištirpti 100 g vandens, matyti iš tirpumo kreivės. Tirpumo kreivė rodo ir didžiausią tirpinio masę sočiajame tirpale.

• Išmokote apskaičiuoti tirpalų ir kitų mišinių procentinę sudėtį ir masės dalį:

ω (%) = m (tirpinio)m (tirpalo) · 100 %;

ω (%) = m (grynosios medžiagos)m (mišinio) · 100 %.

2 skyriaus apibendrinimas

2.50 pav. Stiklas – kietas vienalytis mišinys iš smėlio, sodos, klinčių.

• Jus supa daug įvairių daiktų. Iš kokių medžiagų jie pagaminti? • Ką žinote apie E priedus? • Pasirinkite kokį nors maisto produktą, atidžiai išnagrinėkite jo

etiketę, įvertinkite, kuo jame esantys maisto priedai naudingi ar kenks-mingi. Mokytojo padedami nuspręskite, ar rekomenduotumėte jį savo draugui.

• Pasirinkite du tos pačios rūšies maisto produktus su E priedais ir be jų. Palyginkite. Mokytojo padedami nuspręskite, ar produkte, kurio etiketėje parašyta „Be E priedų“, tikrai jų nėra.

• Kaip saugiai dirbti chemijos laboratorijoje?• Kokie indai naudojami chemijos laboratorijoje?• Yra buitinės chemijos priemonių, pažymėtų žalios varlytės žen-

klu. Ką tai galėtų reikšti? Pasikartokite žinias apie tai, kaip ženklina-mos medžiagos. Raskite namie nestandartinių medžiagų ženklinimo pavyzdžių.

• Kokių yra vienalyčių mišinių? Pateikite pavyzdžių.• Kokių yra įvairialyčių mišinių? Pateikite pavyzdžių.• Kokios yra medžiagos agregatinės būsenos? Išvardykite jas.• Kaip apskaičiuoti medžiagos tankį?• Kaip apskaičiuoti grynosios medžiagos masės dalį mišinyje?• Apskaičiuokite, kiek gramų grynosios medžiagos yra 200 ml

25 % tirpalo, kurio tankis 1,14 g/cm3. • Nubraižykite tirpumo kreives: a) kalio nitrato; jo tirpumas esant 10 °C temperatūrai – 22 g/100 g

vandens, esant 20 °C temperatūrai – 32 g/100 g vandens, esant 30 °C temperatūrai – 45 g/100 g vandens, esant 40 °C temperatūrai – 64 g/100 g vandens, esant 50 °C temperatūrai – 88 g/100 g vandens;

b) amoniako; jo tirpumas esant 0 °C temperatūrai – 88 g/100 g van-dens, esant 10 °C temperatūrai – 70 g/100 g vandens, esant 20 °C tem-peratūrai – 55 g/100 g vandens, esant 30 °C temperatūrai – 42 g/100 g vandens, esant 50 °C temperatūrai – 24 g/100 g vandens, esant 80 °C temperatūrai – 8 g/100 g vandens.

2.51 pav. Vario sulfato kristalai

2.52 pav. Azurito (vienos iš vario rūdų) kristalai

2.53 pav. Valgomosios druskos kristalas

Trumpai

Pasitikrinkite žinias

Naudingi patarimai. Norint išsiau-ginti kristalą, reikia turėti medžia-gą, kurios tirpumas esant 20 °C ir 100 °C temperatūrai skirtųsi bent 15–20 g. Tokių savybių turi, pa-vyzdžiui, vario sulfatas (vadinamas mėlynuoju akmenėliu), kurio gali-ma nusipirkti sodo ir daržo prekių parduotuvėje. Užvirinkite vandenį ir tirpinkite jame minėtą medžiagą tol, kol daugiau nebetirps. Geriau tirpinti be paliovos kaitinamame inde, kad vandens temperatūra laikytųsi neką žemesnė kaip 100 °C. Gautą sotųjį tirpalą perfiltruokite per vatą ar marlę (tada augs tik vienas didelis kristalas). Įmerkite vielos gabaliuką, pririštą siūlu, ir palikite indą su tirpalu lėtai aušti. Kuo tirpalas lėčiau vės, tuo didesnį kristalą gausite.

Atlikdami šį bandymą naudokitės „Mokymosi žingsniais“.

❶ Išsiauginkite valgomosios druskos ar vario sulfato kristalų. ❷ Pristatykite juos klasėje. ❸ Išrinkite gražiausius klasės draugų išaugintus kristalus.

Namų bandymas

Skyrelyje „Prisi-minkite“ patei-kiamos formulės, sąvokos, teiginiai jums padės su-sieti temos turinį su jau turimomis žiniomis.

„Šok“ serijos vadovėliuose VIII klasei nagrinėjamas bendras tarp-dalykinis projektas „Gimtinė pro rasos lašą“. Šio projekto tikslas – ty-rinėjant artimiausią aplinką, ieškant informacijos, bendradarbiaujant, pristatant veiklos rezultatus kitiems geriau pažinti savo kraštą, ugdy-tis kultūrinę savimonę, puoselėti meilę gimtajai aplinkai. Šį projektą atliksite tada, kai jau turėsite pakankamai chemijos žinių. Projektui siūlomos kelios veiklos rūšys.

„Žodynėlyje“ aiškinamos sąvokos, vadovėlio tekste išspausdintos pusjuodžiu šriftu. Jas reikia išmokti. Ten pat rasite ir nežinomų žodžių paaiškinimą. Tekste jie pažymėti žvaigždute *.

Vadovėlio gale įdėti „Priedai“. Jų duomenų prireiks atliekant už-duotis.

Nuoroda „Inter-nete“ pristato skaitmeninius mokymosi objektus (MO). Juos nagrinėda-mi galėsite atlikti bandymus virtu-alioje erdvėje. Jie padės aiškintis naujas sąvokas, reiškinius.

Skyrelyje „Namų bandymai“ pateikiama praktinių užduočių, kurias galėsite saugiai atlikti namie.

Mokymosi žingsniai

136

Mokymosi žingsniai

137136

Chemijos mokslas – eksperimentinis. Vadina-si, visus jo teiginius, hipotezes reikia patikrinti at-liekant bandymus, skaičiavimus. VIII klasėje jūs atliekate pirmuosius chemijos praktikos darbus ir bandymus – susipažįstate su medžiagų savy-bėmis, paprasčiausiomis cheminėmis reakcijomis, mokotės apskaičiuoti medžiagų kiekį, masę ir kitus dydžius, reikalingus bandymui atlikti. Kad darbas būtų sėkmingas, jį reikia kruopščiai suplanuoti. Tai padaryti jums padės šeši mokslininko žingsniai.

1 Kelkite klausimą ar problemą. Prieš pradėdami darbą, pirmiausia turite labai

gerai žinoti, į kokį klausimą ieškosite atsakymo, kokią problemą spręsite. Aiškus klausimo ar pro-blemos suformulavimas darbo pradžioje – pirmas, bet labai svarbus žingsnis.

2 Rinkite duomenis apie tai, ką jau žinote. Suformulavę klausimą ar problemą, turite iš-

siaiškinti, ką jau žinote. Žengiant šį žingsnį, jums labai padės minčių žemėlapis. Sąsiuvinyje ar po-pieriaus lape nubraižę žemėlapį, labai gerai maty-site, ką žinote ir ko nežinote, taip pat tai, kokiais informacijos šaltiniais reikėtų naudotis.

3 Formuluokite hipotezę. Surinkę duomenis ir išsiaiškinę, ką žinote ir

ką dar reikia sužinoti, ženkite dar vieną žingsnį – suformuluokite hipotezę. Hipotezė – moksliškai neįrodytas, patikrinimo reikalingas spėjimas ir juo paremtas ko nors aiškinimas. Taigi mėginkite numatyti ar nuspėti būsimo tyrimo rezultatą.

4 Tikrinkite, ar hipotezė teisinga. Stebėkite arba atlikite bandymus. Šį, ketvirtąjį žingsnį – savo praktinę veiklą –

pirmiausia turite suplanuoti, t. y. numatyti, kaip

dirbsite – individualiai ar grupėje, kokias prie-mones ir medžiagas naudosite, kokia bus darbo eiga.

5 Gaukite naujų duomenų. Akivaizdu, kad atlikdami bandymus ar prakti-

kos darbus, stebėjimus ar projektus, gaunate ir re-zultatus, kurie patvirtina arba paneigia jūsų iškeltą hipotezę. Juos atidžiai išnagrinėkite, apibendrinki-te ir ženkite dar vieną, jau šeštąjį žingsnį.

6 Darykite išvadas. Šis žingsnis labai svarbus – jis žengiamas tik

įvertinus ir aptarus darbo rezultatus. Kartais iš vieno bandymo ar praktinio darbo rezultatų rasti atsakymo į klausimą, patvirtinti ar paneigti hipote-zės nepavyksta. Tada, remiantis gautais rezultatais, galima planuoti kitus bandymus ar stebėjimus. Hi-potezė gali ir likti hipoteze, bet bandymo rezultatai rodys jums tolesnį kelią, kuriuo turite eiti.

Kaip kurti plakatąPer chemijos pamokas taikysite ne tik vieną

populiariausių pristatymo būdų – kompiuterines pateiktis. Greičiausiai jums prireiks ir kitų būdų. Tai gali būti plakatas, segtuvas, fotogalerija, koliažas ir pan.

Plakatui parengti reikės įvairios vaizdinės me-džiagos: nuotraukų, kitų paveikslų. Turėsite sukurti jų an traštes, parašus, komentarus. Labai svarbu, kad plakatas būtų aiškus, o informa cinė medžiaga išdės-tyta įdomiai ir logiškai. Tik toks plakatas atkreips klausytojų ir žiūrovų dėmesį.

1 Apmąstykite, kodėl norite rengti plakatą.• Kaip patogiausia pristatyti jūsų pasirinktą

temą.• Kokios turite medžiagos, ar ji tiks plakatui.• Kokius svarbiausius temos ar atlikto darbo

momentus norėsite parodyti.• Pagalvokite apie plakato pavadinimą.• Pagalvokite, kaip jį apipavidalinsite.

2 Suplanuokite, kaip rengsite plakatą.• Pasižymėkite svarbiausius dalykus, kuriuos

ketinate pavaizduoti.• Parenkite plakato apmatus paprastame po-

pieriaus lape, pažymėkite svarbiausius objektus.• Suplanuokite medžiagos pateikties schemą.

Pirmiausia apgalvokite, kaip pateiksite vaizdinę informaciją, pagal kokius principus išdėstysite ir susiesite medžiagą.

3 Kryptingai veikite.• Labai svarbu plakato pavadinimas. Jis turėtų

būti parašytas didelėmis ryškiomis raidėmis, kad iš karto būtų aišku, apie ką kalbama.

• Plakato antraštės, parašai po paveikslais, jų komentarai turėtų būti trumpi ir aiškūs, nes tokius lengva perskaityti ir įsiminti.

• Stenkitės suvienodinti šriftą, jei medžiagą plakatui rengiate kompiuteriu. Jei rašote ranka, rašykite dailiai ir tvarkingai, be klaidų.

• Nupieškite ar nubraižykite suplanuotą me-džiagos pateikties schemą, tada patikrinę užklijuoki-te surinktus kompiuteriu teiginius arba aiškiai juos užrašykite. Nuotraukas, piešinius ir kitus paveikslus klijuokite kuo didesnius ir kuo geresnės kokybės. Tačiau plakatas neturėtų atrodyti kaip nuotraukų albumas. Vykusiai išdėstyta vizualioji informacija yra lengviau suvokiama. Svarbiausi dalykai iš karto patraukia dėmesį.

• Sukurtą plakatą peržiūrėkite, perskaitykite; patikrinkite, ar tekstuose nėra kalbos klaidų.

• Plakato pristatymo kalbą užsirašykite po-pieriaus lape. Plakatai dažniausiai naudojami pra-nešimams iliustruoti, tad nepamirškite pranešimo rengimo taisyklių.

• Pasimokykite sakyti kalbą. Taisyklingai tar-kite ir kirčiuokite žodžius (jei kyla abejonių, pasi-tikrinkite žodyne).

• Įsidėmėkite, kad plakato pristatyme, kaip ir kituose pristatymuose, ištisai skaityti teksto nedera. Tik retkarčiais žvilgtelėkite į jį, kad nenu kryptumėte nuo plano.

• Pristatymas turėtų būti trumpas ir glaustas (2–3 min.).

4 Įvertinkite savo veiklos rezultatus.• Ar pavyko sudominti klausytojus?• Ar plakate išvengėte klaidų?• Ar pristatydami plakatą kalbėjote taisyklingai?• Ar likote patenkinti savimi?• Ką dar reikėtų tobulinti ar daryti kitaip?

Šeši mokslininko žingsniai

2 s k y r i u sP I R M O J I P A Ž I N T I S

34 35

Mišinių sudedamųjų dalių atskyrimo būdų yra įvairių. Sijojant galima perskirti kietųjų medžiagų mišinius, bet juos sudarančių me-džiagų dalelės turi būti skirtingo dydžio. Sijojama norint išrūšiuoti daleles pagal jų dydį, todėl parenkami sietai su skirtingo dydžio akutėmis. Filtruojamos kietosios dalelės taip pat turi būti tam tikro dydžio. Labai smulkios dalelės ir nenusistovi. Šie trys būdai tinka tik įvairialyčiams mišiniams perskirti.

O kaip iš sūraus vandens atskirti druską? Juk druskos vandeninis tirpalas – vienalytis mišinys. Tai galima padaryti vandenį garinant, bet taip gausite tik vieną grynąją medžiagą – druską. Vanduo išgaruos. Jei surinktumėte vandens garus ir juos atšaldytumėte – turėtumėte abu mišinio komponentus. Prietaisas iš sujungtų cheminių indų, kuriuo galima tai padaryti, parodytas 2.36 paveiksle. Toks mišinio perskyrimas vadinamas distiliãvimu. Taip galima atskirti ir vienas kitame ištirpusius skysčius, kurių virimo temperatūra skirtinga, pa-vyzdžiui, spiritą ir vandenį. Distiliuojant naftos perdirbimo įmonėse iš naftos gaunamas benzinas ir kiti produktai (2.37 pav.).

Kitas, jau sudėtingesnis, vienalyčio mišinio komponentų atskyri-mo būdas yra ekstrahãvimas. Ne visos medžiagos tirpsta vandenyje. Pavyzdžiui, vitaminai D ir E ar kitos mūsų organizmui reikalingos medžiagos gerai tirpsta tik aliejuje, kituose riebaluose. O kaip galėtų būti pagamintas vaistinėse parduodamas šaltalankių aliejus? Šalta-lankių uogose yra vitaminų ir kitų veikliųjų, gydomųjų medžiagų. Kaip jas atskirti? Pamėginkite patys.

10Mišinio skirstymas

2.36 pav. Prietaisas garams surinkti ir atšaldyti

. Išmokote paaiškinti sudė-

tingesnius grynųjų medžiagų

skyrimo iš mišinių būdus: disti-

liavimą, ekstrahavimą, chroma-

tografiją, centrifugavimą.. Sužinojote, kokiems miši-

niams skirstyti į sudedamąsias

dalis jie taikomi.

Šią pamoką

Centrifugãvimas – įvairialyčių miši-nių skirstymo į sudedamąsias dalis būdas, kai suspensija labai greitai sukama įrenginyje, vadinamame centrifuga (2.38 pav.). Kietosios, tankesnės dalelės prispaudžiamos prie konteinerio dugno, o skystį galima nupilti. Šiuo būdu klinikose atskiriami raudonieji kraujo kūne-liai, kurių koncentratas turi gydo-mųjų savybių.

Tai įdomu

Netrukus

• Sužinosite apie sudėtin-

gesnius mišinių komponentų

atskyrimo būdus: distiliavi-

mą, ekstrahavimą, chroma-

tografiją, centrifugavimą.

Kokiais jums jau žinomais būdais galima skirstyti mišinius į sudeda-mąsias dalis?

Prisiminkite

Šaltalankių uogas sutrinkite ir užpilkite aliejumi. Po kiek laiko aliejus ištirpins kai kurias uogose esančias medžiagas, pasikeis alie-jaus spalva. Mokyklos laboratorijoje jį atskirsite dalijamuoju piltuvu (2.35 pav.). Kavos ar arbatos užplikymas taip pat yra ekstrahavimas. Iš kavos pramoniniu būdu pašalinus netirpias medžiagas, gaunama tirpi kava, arba kava be nuosėdų.

Dar sudėtingesnis vienalyčio mišinio išskirstymo būdas – chro-matogrãfija. Ji pagrįsta nevienodu mišinio komponentų gebėjimu įsigerti į kito kūno paviršių (adsorbcija *). Šis būdas taikomas moks-linėse laboratorijose tiriant sudėtingus medžiagų mišinius. Chroma-tografiją galima stebėti atliekant labai paprastą bandymą. Ant siauros filtravimo popieriaus juostelės įvairių spalvų flomasteriais užtepkite vieną didelę dėmę. Į stiklinėlę įpilkite truputį etilo alkoholio ar ace-tono ir įmerkite juostelę taip, kad skystis nesiektų užteptos dėmės. Stebėkite, kaip juostele aukštyn kyla įvairiaspalvės dėmelės.

2.38 pav. Laboratorinė centrifuga 2.37 pav. Naftos distiliavimo kolona (a) ir jos veikimo schema (b)

Vandens garai

Švarus (distiliuotas)vanduo

Druskos tirpalas

Dujinis degiklis

Įtekantis šaltas vanduo

Ištekantis sušilęs vanduo

2.35 pav. Dalijamasis piltuvas, nau-dojamas ekstrahavimui

http://mkp.emokykla.lt/gamta7-8/lt/

mo/demonstracijos

Mišinių išskirstymas.

❶ Išvardykite cheminius indus, iš kurių sumontuotas prietaisas garams

surinkti ir atšaldyti (2.36 pav.). Naudokitės „Priedais“.

❷ Sugalvokite mišinių komponentų atskyrimo būdų – distiliavimo ir

ekstrahavimo – apibrėžtis. Vėliau pažiūrėkite, kaip šios sąvokos api-

brėžiamos „Žodynėlyje“.

❸ Mokytojo padedami ar savarankiškai sudarykite pasirinkto mišinio

skirstymo į komponentus planą ir jį įgyvendinkite. Jums padės „Mo-

kymosi žingsniai“ („Šeši mokslininko žingsniai“).

Klausimai ir užduotys

Nafta

Dujos

Benzinas

Mazutas (tepalas, alyva, vaškas)

Bitumas, asfaltas

a

bAušintuvas(šaldytuvas)

Dyzelinas

Žibalas

44 45

P I R M O J I P A Ž I N T I S 2 s k y r i u s

• Aplinkui daugybė įvairių medžiagų. Žinodami jų savybes, ga-lėsite tinkamai jas naudoti.

• Sužinojote, kad, ženklinant produktus, raidė E reiškia maisto priedus.

• Susipažinote su saugaus darbo mokyklos chemijos laborato-rijoje taisyklėmis ir joje naudojamomis apsaugos priemonėmis, su medžiagų ženklinimo būdais; sužinojote, ką reiškia informacija, pa-teikta parduodamų prekių etiketėje.

• Išmokote suplanuoti ir atlikti praktikos darbą. • Žinote, kad tankis yra medžiagos masės ir tūrio santykis:

ρ = mV .

Tankis reiškiamas g/cm³, kg/m³.• Susipažinote su grynosiomis medžiagomis ir mišiniais. Gry-

nojoje medžiagoje yra tik vienos rūšies dalelių. Kasdienėje aplin-koje dažniau pasitaiko mišinių. Mišiniai – medžiagos, sudarytos iš kelių rūšių dalelių. Mišiniai gali būti vienalyčiai ir įvairialyčiai. Vienalyčiais vadinami tie mišiniai, kurių dalelių negalima įžiūrėti net pro mikroskopą. Įvairialyčiais vadinami tie mišiniai, kurių dalelės matomos.

• Jau žinote, kad tirpalai – vienalyčiai mišiniai, tirpiklis – me-džiaga, kuri tirpina, o tirpinys – medžiaga, kuri tirpinama. Tir-pumas yra medžiagos savybė ištirpti tam tikroje tirpiklio masėje. Tirpalai gali būti nesotieji, sotieji ir persotintieji.

• Išsiaiškinote, kad medžiagų tirpumas priklauso nuo temperatū-ros. Kiek gramų medžiagos ir esant kokiai temperatūrai gali ištirpti 100 g vandens, matyti iš tirpumo kreivės. Tirpumo kreivė rodo ir didžiausią tirpinio masę sočiajame tirpale.

• Išmokote apskaičiuoti tirpalų ir kitų mišinių procentinę sudėtį ir masės dalį:

ω (%) = m (tirpinio)m (tirpalo) ∙ 100 %;

ω (%) = m (grynosios medžiagos)m (mišinio) ∙ 100 %.

2 skyriaus apibendrinimas

2.50 pav. Stiklas – kietas vienalytis mišinys iš smėlio, sodos, klinčių.

• Jus supa daug įvairių daiktų. Iš kokių medžiagų jie pagaminti? • Ką žinote apie E priedus? • Pasirinkite kokį nors maisto produktą, atidžiai išnagrinėkite jo

etiketę, įvertinkite, kuo jame esantys maisto priedai naudingi ar kenks-mingi. Mokytojo padedami nuspręskite, ar rekomenduotumėte jį savo draugui.

• Pasirinkite du tos pačios rūšies maisto produktus su E priedais ir be jų. Palyginkite. Mokytojo padedami nuspręskite, ar produkte, kurio etiketėje parašyta „Be E priedų“, tikrai jų nėra.

• Kaip saugiai dirbti chemijos laboratorijoje?• Kokie indai naudojami chemijos laboratorijoje?• Yra buitinės chemijos priemonių, pažymėtų žalios varlytės žen-

klu. Ką tai galėtų reikšti? Pasikartokite žinias apie tai, kaip ženklina-mos medžiagos. Raskite namie nestandartinių medžiagų ženklinimo pavyzdžių.

• Kokių yra vienalyčių mišinių? Pateikite pavyzdžių.• Kokių yra įvairialyčių mišinių? Pateikite pavyzdžių.• Kokios yra medžiagos agregatinės būsenos? Išvardykite jas.• Kaip apskaičiuoti medžiagos tankį?• Kaip apskaičiuoti grynosios medžiagos masės dalį mišinyje?• Apskaičiuokite, kiek gramų grynosios medžiagos yra 200 ml

25 % tirpalo, kurio tankis 1,14 g/cm3. • Nubraižykite tirpumo kreives: a) kalio nitrato; jo tirpumas esant 10 °C temperatūrai – 22 g/100 g

vandens, esant 20 °C temperatūrai – 32 g/100 g vandens, esant 30 °C temperatūrai – 45 g/100 g vandens, esant 40 °C temperatūrai – 64 g/100 g vandens, esant 50 °C temperatūrai – 88 g/100 g vandens;

b) amoniako; jo tirpumas esant 0 °C temperatūrai – 88 g/100 g van-dens, esant 10 °C temperatūrai – 70 g/100 g vandens, esant 20 °C tem-peratūrai – 55 g/100 g vandens, esant 30 °C temperatūrai – 42 g/100 g vandens, esant 50 °C temperatūrai – 24 g/100 g vandens, esant 80 °C temperatūrai – 8 g/100 g vandens.

2.51 pav. Vario sulfato kristalai

2.52 pav. Azurito (vienos iš vario rūdų) kristalai

2.53 pav. Valgomosios druskos kristalas

Trumpai

Pasitikrinkite žinias

Naudingi patarimai. Norint išsiau-ginti kristalą, reikia turėti medžia-gą, kurios tirpumas esant 20 °C ir 100 °C temperatūrai skirtųsi bent 15–20 g. Tokių savybių turi, pa-vyzdžiui, vario sulfatas (vadinamas mėlynuoju akmenėliu), kurio gali-ma nusipirkti sodo ir daržo prekių parduotuvėje. Užvirinkite vandenį ir tirpinkite jame minėtą medžiagą tol, kol daugiau nebetirps. Geriau tirpinti be paliovos kaitinamame inde, kad vandens temperatūra laikytųsi neką žemesnė kaip 100 °C. Gautą sotųjį tirpalą perfiltruokite per vatą ar marlę (tada augs tik vienas didelis kristalas). Įmerkite vielos gabaliuką, pririštą siūlu, ir palikite indą su tirpalu lėtai aušti. Kuo tirpalas lėčiau vės, tuo didesnį kristalą gausite.

Atlikdami šį bandymą naudokitės „Mokymosi žingsniais“.

❶ Išsiauginkite valgomosios druskos ar vario sulfato kristalų. ❷ Pristatykite juos klasėje. ❸ Išrinkite gražiausius klasės draugų išaugintus kristalus.

Namų bandymas

2 s k y r i u sP I R M O J I P A Ž I N T I S

4948

Projektas

Išėjote du vadovėlio skyrius. Per tą laiką susipa-žinote su nauju mokomuoju dalyku – chemija. Ar chemija turi ką nors bendra su magija? Dabar jau, tikriausiai, atsakytumėte į šį klausimą neigiamai. Magija yra tai, kas nepaaiškinama, nesuprantama. Įsitikinote, kad chemijos mokslas paaiškina daugelį gamtos reiškinių ir gali atsakyti į sudėtingus su medžiagų kitimu susijusius klausimus.

Svarbiausia išmokti apsidairyti aplink, paieškoti pokyčių ir įvertinti, kaip jie veikia mūsų gyvenimą. Neprotingas, besaikis įvairių medžiagų naudoji-mas, beatodairiškas šiukšlinimas, atsainus požiūris į atliekų tvarkymą, noras keisti gamtą vien dėl pa-togaus gyvenimo veda prie ekologinės katastrofos. Jeigu gamta galėtų prabilti, galbūt ji kreiptųsi į mus tokiais žodžiais:

„Žmonės, tai aš – Žemė. Kalbu su jumis savo kalba. Mano gyvenimas – graudi rauda. Mano skausmas, mano kančia – džiūstantys medžiai, dūs-tančios žuvys, gaištantys žvėrys, iš kaminų kylan-tys juodi dūmai, nualintas dirvožemis. Naudokitės manimi protingai, kad galėčiau linksmai šypsotis, o ne graudžiai raudoti.“

Kasdien atsakingai elgiantis savo įprastinėje aplinkoje, galima išpuoselėti gimtinę, bet tai turi rūpėti visiems.

Jeigu mokėtės iš „Šok“ serijos vadovėlių, vyk-dėte įvairių dalykų projektą „Gimtinė pro rasos lašą“. Atėjo laikas ir tokiam pat chemijos projektui. Jis padės apibendrinti iki šiol jūsų įgytas chemijos žinias.

Mokantis toliau, jums tikriausiai kils naujų idė-jų. Tad projekto veiklą galėsite pratęsti.

Štai keletas idėjų projektiniam darbui.

Galite rinkti informaciją ir tyrinėti:• Priemones, naudojamas virtuvėje (iš jų –

kenksmingas ir nenaudotinas) – šveitimo milte-lius, langų valiklius, grindų ploviklius, plautuvių, orkaičių ir mikrobangų krosnelių valiklius; nevar-tojamas maistui, bet turinčias sąlytį su juo – indų ploviklius, oro gaiviklius, šaldytuvų valiklius ir t. t.; medžiagas, vartojamas maistui ir jo gaminimui – sodą, actą, citrinų rūgštį, kepimo miltelius ir t. t.

• Priemones, naudojamas vonioje – muilus, šampūnus, plaukų lakus, dušo želė, dantų pastas, kremus ir t. t.

• Priemones, naudojamas tualete – dezinfeka-vimo valiklius, higieninius valiklius, oro gaiviklius ir t. t.

• Pakuočių medžiagą – popierių, kartoną, plas-tiką ir t. t.; galimybes ją perdirbti.

Atlikdami projektą, atsakykite į klausimus:• Kokios buityje naudojamos medžiagos ma-

žiausiai teršia gamtą?• Kokiomis natūraliomis medžiagomis vertė-

tų pakeisti dabar naudojamus valiklius, skalbiklius, baliklius, šampūnus ir kitas buitinės chemijos prie-mones? Eksperimentuodami sukurkite naujų eko-logiškų produktų.

• Kokių keblumų kyla dėl atliekų rūšiavimo?

Dirbdami nepamirškite šešių mokslininko žingsnių. Juos rasite skyriuje „Mokymosi žingsniai“. Iš to skyriaus sužinosite ir kaip rengti projektą.

Chemija buityje

Kas geriau mums ir aplinkai – pirktiniai valikliai ar nuo seno šeimininkėms pažįstama soda, actas ir kitos natūralios medžiagos?

Iškelkite problemą. Įvairūs prekybos centruose perkami valikliai gerai išvalo nešva-

rumus, bet yra kenksmingi, dirginantys, ardo valomus paviršius, o žmonėms sukelia alergines reakcijas, patekę į nuotekas – teršia dir-vožemį ir vandenis.

Rinkite duomenis.Peržiūrėkite namie naudojamų ir parduotuvėse esamų valiklių

etiketes ir įvertinkite jų kenksmingumą pagal įspėjamuosius ženklus ir aprašymus. Surašykite šiuos valiklius eilės tvarka, nuo kenksmin-giausio iki nekenksmingiausio.

Įvairiuose informacijos šaltiniuose paieškokite, kas galėtų pakeisti šias kenksmingas chemines priemones. Pavyzdžiui – kaip galima buityje panaudoti sodą, garstyčias, actą, kavos ir arbatos tirščius ar kitas maisto atliekas.

Suformuluokite hipotezę. Sodą, actą, garstyčias, įvairias maisto atliekas galima naudoti vietoj

sintetinių valiklių.

Atlikite bandymus. Naudodamiesi surinkta informacija, pasigaminkite valiklių iš ne-

kenksmingų, buityje naudojamų medžiagų. Tuos pačius paviršius, kuriuos valote prekybos centruose pirktais valikliais, – kriaukles, vonią, viryklę, čiaupus, garų rinktuvą, puodus, keptuves ir kita – išvalykite pasirinktomis medžiagomis ar pasigamintais mišiniais. Palyginkite valymo kokybę.

Aptarkite gautus rezultatus. Padiskutuokite apie tai, ar hipotezė pasitvirtino.

Padarykite išvadas. Remdamiesi gautais rezultatais, atsakykite į klausimą, ar hipotezė

pasitvirtino. Jei taip, parenkite rekomendacijas, kuo galima pakeisti buityje naudojamus pirktinius valiklius.

Savo darbo rezultatus paskelbkite bendramoksliams, drau-gams, šeimos nariams.

Jei liko neatsakytų klausimų – suplanuokite kitą projektinį darbą.

Projekto variantas