Pamėginsime naujai pažvelgti į kiekvieną stalčių, kiekvieną spintą, kiekvieną kambarį ir įsitikinti,

kad kiekvienas mūsų turimas daiktas mums reikalingas.

FRANCINE JAY (Fransin Džei), dar žinoma kaip Pane-lė minimalistė, – amerikiečių autorė, rašanti apie tai, kaip gyventi turint mažiau daiktų. Savo interneto svetainėje www.missminimalist.com ji teikia patarimų, dalijasi pa-tirtimi ir diskutuoja su nuolat augančia auditorija apie minimalistinio gyvenimo būdo teikiamus džiaugsmus. Be to, ji rašo knygas, užsiima joga ir nuolat keliauja po pasaulį su... mažyčiu kelionkrepšiu.

Ar kada jautėte, kad jūsų turimas turtas gniuždo jus – užuot džiuginęs? O gal slapta svajojote, kad kiltų viesulas ir švariai iššluotų namus? Jei taip, metas imtis paprastinti savo gyvenimą! Francine Jay knyga „Laimė turėti mažiau“ – lengvas ir smagus vadovas į minimalisto gyvenseną. Ji skirta žmonėms, kurie pavargo nuo to, kad jų daiktai valdo juos pačius. Jei gaištate laiką ieškodami, kur ką padėjote, jei išleidžiate daugybę pinigų daiktams, kurių jums iš tiesų nereikia, jei svajojate apie patogius, lengvai tvarkomus ir švarius namus, ši knyga – kaip tik jums.

Pirmoje dalyje „Filosofija“ kalbama apie džiaugsmus ir naudą, kurią teikia išsilaisvinimas nuo daiktų pertekliaus. Antroje dalyje „Kryptingas metodas“ pateikiama 10-ies paprastų ir lengvai įgyvendinamų žingsnių programa, pa-dėsianti atsikratyti šlamšto. Trečioje dalyje „Po kambarį“ nurodomi konkretūs būdai, kaip kuriame kambaryje tvarkytis. Ketvirta dalis „Gyvenimo būdas“ pa-dės jums sutrumpinti privalomų atlikti darbų sąrašą ir taip laimėti laiko svar-besniems dalykams jūsų gyvenime.

MAŽIAU DAIKTŲ = DAUGIAU DŽIAUGSMO

Laimė turėti mažiau

Laimė turėti m

ažiau

Ką daryti, kad jūsų gyvenime

būtų daugiauTVARKOS

Francine JayFrancineJay

Minimalistinės gyvensenos vadovas

Iš anglų kalbos vertė Rita Vidugirienė

Laimė turėti mažiau

Francine Jay

Minimalistinės gyvensenos vadovas

VILNIUS 2016

UDK 159.923.5Ja-153

Francine JAYTHE JOY OF LESS, A MINIMALIST LIVING GUIDE: How to Declutter, Organize, and Simplify Your LifeAnja Press, Medford NJ, 2010

Copyright © 2010 by Francine Jaskiewicz© Rita Vidugirienė, vertimas į lietuvių kalbą, 2016© „Tyto alba“, 2016

ISBN 978-609-466-161-7

5

TurinysĮvadas 9

PIRMA DALIS •Filosofija 151 Išvyskitesavodaiktustokius,kokiejieyra 172 Nesusitapatinkitesutuo,kąturite 223 Mažiaudaiktų=mažiaustreso 274 Mažiaudaiktų=daugiaulaisvės 315 Atsiribokitenuosavodaiktų 356 Būkitegerivartininkai 407 Rinkitėserdvę 448 Išmokitedžiaugtisneturėdami 489 Džiaugsmas,kurįsuteikia„pakankamai“ 5310 Gyvenkitepaprastai,kadkitigalėtųtiesioggyventi 57

ANTRA DALIS •Kryptingasmetodas 6111 1Pradėkitenuonulio 6312 2Šlamštas,TurtasarbaPerduokkitam 6713 3Pagrįskitekiekvienąturimądaiktą 7214 4Viskamsavavieta 7615 5Visipaviršiaitušti 8016 6Moduliai 8417 7Ribos 8918 8Kažkamatsiradus,kažkasturipasitraukti 9319 9Apkarpykiteturimųdaiktųsąrašą 9720 10Kasdienėpriežiūra 102

TREČIADALIS •Pokambarį 10721 Svetainė 10922 Miegamasis 13023 Drabužinė 14624 Darbokabinetas 16925 Virtuvėirvalgomasis 19526 Vonioskambarys 21827 Sandėliukai 23728 Dovanos,paveldimiirsentimentųkeliantysdaiktai 259

KETVIRTA DALIS •Gyvenimobūdas 28129 Supaprastinkitesavodienotvarkę 28330 Dėlgerovės 306

Baigiamasisžodis 328Apieautorę 333

Lengvas drugelis plevenalyg neapsunkintas troškimų pasaulio

Kobayashi Issa The Spring of My Life: And Selected Haiku („Mano gyvenimo pavasaris: haiku rinktinė“)

9Įvadas

Įvadas

O jeigu aš jums pasakyčiau, kad taptumėte laimingesni turėdami mažiau daiktų? Skamba beprotiškai, tiesa? Nes kiekvieną dieną, kad ir kur žengtume ar ką darytume, sulaukiame tūkstančių ži-nučių, bylojančių apie visiškai priešingus dalykus: nusipirkite šį daikčiuką – ir būsite gražesni, turėkite tą ir tą – ir jus lydės dides-nė sėkmė, įsigykite štai aną – ir jūsų laimė bus beribė.

Na, gerai, įsigijome šį, tą ir aną. Ir turbūt jau jaučiamės devin-tame danguje, tiesa? Dauguma mūsų atsakytų „ne“. Tiesą sakant, gana dažnai būna atvirkščiai: daugelis šių daiktų ir su jais susiju-sios tuščios viltys išsiurbia pinigus iš mūsų kišenių, kerus iš mūsų tarpusavio santykių ir džiaugsmą iš mūsų gyvenimo.

Ar kada žvalgotės po savo namus, į visus daiktus, kuriuos nusipirkote, paveldėjote ar gavote dovanų, ir, užuot džiaugęsi, pasijuntate prislėgti jų gausos? Ar jus slegia skolos, kurių susi-darė atsiskaitant kredito kortele, ir vargiai suskaičiuojate visus ja apmokėtus pirkinius? O gal slapta trokštate, kad sykį užeitų audra ir stiprus vėjo gūsis iššluotų visą šlamštą iš namų ir su-teiktų jums galimybę pradėti viską nuo nulio? Jeigu taip, tuomet minimalistinis gyvenimo būdas – jums tikras išsigelbėjimas.

10 ĮVADAS

Pirmiausia panagrinėkime patį terminą „minimalizmas“. Dažnai jis kelia keistai bauginamų asociacijų, siejamų su rinktine prabanga, milijonų dolerių vertės loftais su vos trimis baldais. Vaizduotėje kaipmat iškyla šaltas santūrus interjeras, betoninės grindys ir žvilgantys balti paviršiai. Visa tai atrodo labai nuosaiku, rimta ir sterilu. Bet ar gali minimalizmas rasti vietelę mūsų gyvenime, kurį užpildo vaikai, naminiai gyvū-nėliai, įvairūs pomėgiai, šūsnys paštu gaunamos reklamos ir skalbiniai?

Dauguma žmonių išgirdę žodį „minimalizmas“ pagalvoja „tuščias“. Deja, sąvoka „tuščias“ nekelia susižavėjimo, ji papras-tai siejama su netektimi, nepritekliumi ir trūkumu. Bet pažvel-kite į „tuščias“ kitu aspektu – pagalvokite, kas gi yra „tuščias“, – ir ateina atsakymas: „Erdvė.“ Erdvė! O jos mums visur trūksta! Erdvės spintose, erdvės garažuose, erdvės darbotvarkėje, erdvės mąstyti, žaisti, kurti ir smagiai leisti laiką su šeima... tad štai jis: minimalizmo grožis.

Mąstykite taip: dėžė vertingiausia, kai yra tuščia. Argi galim mėgautis šviežiai malta kava, jeigu puodelyje yra likę panau-dotos kavos nuosėdų; ir argi galim parodyti savo žydintį sodą, jeigu vazoje stovi nuvytusios gėlės. Taip pat ir kai mūsų na-mai – mūsų kasdienio gyvenimo dėžė – yra užgriozdinti, mūsų sieloms atitenka antraeilė vieta, po mums priklausančių daiktų. Jau neturim nei laiko, nei energijos, nei erdvės naujiems po-tyriams. Jaučiamės suvaržyti ir prislopinti, tarsi neįstengtume išsitiesti visu ūgiu ir iki galo savęs išreikšti.

Tapdami minimalistais imame valdyti savo daiktus. Susigrą-žiname erdvę ir atkuriame namų paskirtį bei galimybes. Per-tvarkome savo namus į atviras, erdvias, tuščias dėžutes, kuriose

11Įvadas

tilptų mūsų gyvenimo turinys. Paskelbiame nepriklausomybę nuo netvarkos tironijos. Tiesiog tikras išsilaisvinimas!

Skamba fantastiškai – bet kaip tai pasiekti? Nuo ko pradėti? Kuo gi šita knyga skiriasi nuo visų kitų knygų apie tai, kaip sutvarkyti savo buitį?

Na, priešingai nei kitose tvarkos knygose, šioje nerasite in-formacijos apie įmantrias dėžes ar sandėliavimo sistemas daik-tams sudėti, joje raginama sumažinti savo turimų daiktų kiekį. Be to, jums nereikės dalyvauti apklausose ir atsakinėti į įvai-riausius klausimus, kad išsiaiškintumėte, kas ir kokie esate, ne-reikės pildyti jokių lentelių – kas turi tam laiko? Čia nerasite ir jokių tyrimų apie kitų žmonių saugomą šlamštą, šioje knygoje svarbiausias esate jūs.

Visų pirma mėginkime išsiugdyti minimalistinį požiūrį. Nesijaudinkite, tai nesunku! Mes tik įsigilinsime į tvarkingo, šlamšto neužgriozdinto gyvenimo atlygius ir pranašumus – taip įgysime motyvacijos, kuri bus būtina vėliau, kai, tarkim, spręsime, ką daryti su senoviniais porcelianiniais indais, pavel-dėtais iš senelės. Išmoksime išvysti savo daiktus tokius, kokie jie yra, pažaboti tą jėgą, kuri galbūt mus valdo, ir atrasti laisvę gyventi su tuo „pakankamu“ kiekiu daiktų, kurių reikia mūsų poreikiams patenkinti. Mes net įprasime į daug ką pažvelgti filosofiškai ir susimąstyti apie tai, kaip mūsų naujasis minima-lizmas praturtins gyvenimą ir paskatins teigiamas permainas pasaulyje.

Kodėl apie visa tai kalbame? Nes pastangos atsikratyti to, kas nereikalinga mūsų gyvenime, primena bandymus laikytis dietos. Galime entuziastingai pulti skaičiuoti savo mantos taip, kaip skaičiuojame kalorijas, ir „marinti save badu“, kad tik kuo

12 ĮVADAS

greičiau pasiektume rezultatą. Tačiau labai tikėtina, kad galiau-siai pasijusime labai nelaimingi ir, sykį patenkinę savo užgaidas, vėl grįšime prie to, nuo ko pradėjome. Pirma, turime pakeis-ti savo požiūrį ir įpročius – taip, kaip nustojame valgyti mėsą ir bulves ir pereiname prie Viduržemio jūros dietos. Išsiugdę minimalistinį požiūrį, išmoksime priimti kitokius sprendimus, susijusius su daiktais, kuriuos jau turime ir kuriuos priimame į savo gyvenimą. Toks požiūris mums žada ne trumpalaikį pro-blemos sprendimą, o ilgalaikį įsipareigojimą, vedantį į naują, nuostabų gyvenimo būdą. Po psichologinio apšilimo pereisime prie kryptingo metodo – veiksmingiausių būdų, kaip sukurti ir išlaikyti neužgriozdintus namus. Štai čia ir prasideda visas smagumas! Pamėginsime naujai pažvelgti į kiekvieną stalčių, kiekvieną spintą, kiekvieną kambarį ir pasistengti, kad kiek-vienas mūsų turimas daiktas tikslingai tarnautų mūsų buityje. Kiekvienam daiktui rasime tinkamą vietą ir nustatysime ribas, padedančias suvaldyti daiktus. Pritaikę šiuos būdus, įveiksime netvarką visiems laikams!

Kiekvienoje namų kertelėje laukia specifiniai iššūkiai. Todėl keliausime nuosekliai – iš kambario į kambarį, kiekviename iš jų surasdami konkrečių problemos sprendimo būdų. Pradėsi-me nuo svetainės – sukursime joje lanksčią, dinamišką erdvę, skirtą mūsų poilsiui ir laisvalaikiui. Aptarsime kiekvieno baldo pranašumus ir išsiaiškinsime, ką daryti su šiame kambaryje lai-komomis knygomis, DVD filmais, vaizdo žaidimais ir meno dirbiniais. Tada pereisime į miegamąjį, kur atsikratysime nerei-kalingų daiktų ir sukursime ramią oazę savo pavargusioms sie-loms. Mūsų tikslas – suformuoti švarią, ramią, neužgriozdintą erdvę, kuri mus nuramintų ir suteiktų naujos gyvasties.

13Įvadas

Kadangi dažnam iš mūsų perpildytos drabužinės sukelia ne-mažą galvos skausmą, skirsime visą skyrių spintoms ir drabu-žiams. (Paisykite ten duotų patarimų, ir atrodysite pasakiškai, apsiribodami tik dalimi dabartinių savo drabužių.) Taip ženg-dami pramintu taku, pereisime prie šūsnių dokumentų savo darbo kabinetuose ir ištrinsime kalną elektroniniu paštu gautų žinučių, palikdami tik mažą jų dalį. Nenukrypstant nuo mini-malistinio požiūrio, mums bus pavaldžios ir pačios netvarkin-giausios darbo vietos!

Toliau nukreipsime savo žvilgsnį į virtuvę. Atsikratę dalies puodų, keptuvių ir stalo įrankių, įsitikinsime, kad švarus vir-tuvinis stalas ir paprasti virtuvės reikmenys gali įkvėpti mūsų kulinarinį meistriškumą. Tada stabtelėsime vonios kambaryje: kol būsime ten, persijosime jo turinį ir sukursime elegantišką aplinką kaip moderniame kosmetikos salone. Net supaprastin-sime įprastą kūno priežiūros tvarką, kad minimaliomis priemo-nėmis atrodytume įstabiai.

Žinoma, nepamiršime ir savo rūsių, mansardų ir garažų. Daiktai gali būti paslėpti nuo akių, bet iš minčių jų taip lengvai neišmesi. Pasiraitojus rankoves šiose daiktų saugyklose, joks griozdas čia nepasislėps! Be to, trumpai aptarsime ir dovanas, paveldėtas šeimos vertybes ir suvenyrus. Išsiaiškinsime, kaip šie daikčiukai įsėlina į mūsų gyvenimą, ir atrasime įdomių būdų jiems atsispirti.

Bet kodėl turėtume apsiriboti keturiomis namų sienomis? Išvalę namus (ir nusistebėję, kodėl to nepadarėme anksčiau!) ir pasitelkę naują minimalistinį požiūrį, peržiūrėsime savo dieno-tvarkę ir ją supaprastinsime. Išmoksime ištarti „ne“, nustatyti prioritetus ir atlikti darbus lengvai ir produktyviai. Apkarpysi-

me savo užduočių sąrašą ir susigrąžinsime laiką taip, kaip su-sigrąžinome vietą – pasistengėme, kad ji būtų atvira, tuščia ir laisva.

Galiausiai išsiaiškinsime, kaip minimalizmas leidžia mums tapti geresniais planetos gyventojais ir padeda išsaugoti jos dovanas ateities kartoms. Panagrinėsime tikrąjį mūsų, kaip vartotojų, pasirinkimų poveikį, atkreipdami ypatingą dėmesį į daiktų, kuriuos perkame, žalą – tiek žmogui, tiek aplinkai; ir sužinosime svarbius lengvo ir gracingo gyvenimo Žemėje pra-našumus. Ir svarbiausia: suprasime, kad vietos spintose taupy-mas ir pasaulio gelbėjimas yra glaudžiai susiję.

Ar jau esate pasirengę atsikratyti netvarkos visiems laikams? Tad verskite puslapį, kur jūsų laukia pirmoji minimalistinės fi-losofijos porcija, po kelių minučių jau žengsite keliu į papras-tesnį, tvarkingesnį ir ramesnį gyvenimą.

P I R M A D A L I S

Filosofija

Įsivaizduokite, kad esate generolas, einantis į mūšį, arba spor-tininkas prieš svarbias varžybas: kad atliktume užduotį kuo ge-riau, turime mintyse pasirengti mūsų laukiantiems iššūkiams. Kituose knygos puslapiuose mes gvildensime sėkmę lemiančią paslaptį: minimalistinę mąstyseną.

Šioje dalyje kalbėsime vien apie požiūrį. Prieš išmokdami valdyti daiktus, turime pakeisti savo santykį su jais. Mes jį api-brėšime, išsiaiškinsime, koks jis yra ir kaip jis veikia mūsų gy-venimą. Perpratę pagrindinius principus, išmoksime lengviau atsisakyti daiktų ir nereikalingų neįsileisti pro duris. Ir svar-biausia – suprasime, kad daiktai yra skirti tarnauti mums, o ne atvirkščiai.

17Išvyskite savodaiktus tokius, kokie j ie yra

F I L o S o F I j A

1

Išvyskitesavodaiktustokius,kokiejieyra

Apsidairykite aplinkui – greičiausiai bent dvidešimt ar tris-dešimt daiktų yra jūsų tiesioginėje matymo zonoje. Kokie tai daiktai? Kaip jie čia pateko? Kokia jų paskirtis?

Metas išvysti daiktus tokius, kokie jie yra. Įvardykime, api-brėžkime juos, išlukštenkime jų paslaptį. Kokie konkrečiai yra tie daiktai, kuriuos įsigydami, prižiūrėdami ir saugodami ski-riame tiek daug laiko ir energijos? Ir kaip atsitiko, kad jų susi-kaupė tokia daugybė? (Gal jie dauginasi, kai mes miegame?)

Apskritai visus mūsų daiktus galima suskirstyti į tris katego-rijas: į naudingus, gražius ir žadinančius jausmus.

Pradėkime nuo lengviausios kategorijos: naudingų daik-tų. Tai daiktai, kurie yra praktiški, funkcionalūs ir padeda mums atlikti darbus. Dalis iš jų yra gyvybiškai svarbūs, kiti daro mūsų gyvenimą lengvesnį. Maga tikėti, kad visi mūsų daiktai yra naudingi, – bet ar kada esate skaitę knygą apie išlikimo būdus? Smilkteli mintis – kiek iš tikrųjų nedaug daiktų mums reikia, kad išgyventume: paprasčiausios pasto-gės, drabužių kūno temperatūrai reguliuoti, vandens, maisto, kelių dėžių ir dar keleto reikmenų valgiui gaminti. ( Jeigu tiek

18 FILoSoFIjA

teturite, galite toliau nebeskaityti; jeigu ne, prisidėkite prie mūsų ir tęskite!)

Be būtiniausių daiktų, yra ir tokių, be kurių galime išgyventi, bet jie vis dėlto labai naudingi: lovos, paklodės, nešiojamieji kompiuteriai, virduliai, šukos, rašikliai, šviestuvai, knygos, lėkš-tės, šakutės, sofos, elektros ilgintuvai, plaktukai, atsuktuvai, plaktuvai, – na, turbūt įsivaizduojate. Visi daiktai, kuriuos nau-dojate dažnai ir kurie iš tiesų pagerina jūsų gyvenimo kokybę, minimalistiniame namų ūkyje yra visiškai sveikintini.

Bet atminkite: kad būtų naudingas, daiktas turi būti naudo-jamas. Čia ir slypi visa gudrybė: dauguma mūsų turime dau-gybę galimai naudingų daiktų, kurių paprasčiausiai nenau-dojame. Puikus pavyzdys yra atsarginiai daiktai: kiek maisto plastikinių dėžučių iš tiesų jums reikia – priešpiečiams susi-dėti ar į šaldiklį, – ir kiek jų yra sudėta virtuvinėje spintelėje? Ar tikrai jums reikia dviejų belaidžių grąžtų? Kiti daiktai tin-giai riogso neliečiami, nes yra per daug sudėtingi naudoti ar tiesiog vargas juos valyti: į galvą ateina virtuviniai kombainai, fondiu indai ir oro drėkintuvas. Jie tiesiog yra tik „dėl visa ko“, „o gal prireiks“ ir tik užima vietą mūsų spintelėse ar stalčiuo-se, laukdami, kada išmuš jų valanda. Daiktai, kurių naudojimo dienos suskaičiuotos.

Greta naudingų daiktų yra tokių, kurie neturi praktinės pa-skirties, bet tenkina kitokius poreikius: kalbant paprastai, mums patinka į juos žiūrėti. Nuo senų laikų žmonės įpratę puošti savo aplinką – tą įrodo tiek senovės urvų tapyba, tiek paveikslai, ka-bantys virš mūsų sofų.

Estetinis skonis yra svarbi mūsų tapatumo dalis ir jo nerei-kėtų neigti. Puošnios vazos blizgesys arba grakščios modernios

19Išvyskite savodaiktus tokius, kokie j ie yra

kėdės linijos gali suteikti gilaus ir džiugaus pasitenkinimo mūsų sieloms, todėl tokie daiktai turi neabejotiną teisę būti mūsų gy-venimo dalimi. Perspėjimas: jiems su visa derama pagarba turi būti skirta gerai matoma vieta. Jeigu Murano stiklo kolekcija dulka lentynoje arba dar blogiau – yra užkelta į palėpę, ji viso labo spalvingas šlamštas.

Peržiūrėdami savo sukauptus daiktus, venkite vertinti juos mašinaliai. Vien todėl, kad vieną vasaros dieną per amatų mugę įsigytas daiktas jums patiko, dar nereiškia, kad jis nusipelno vietos ant jūsų židinio atbrailos visiems laikams. Kita vertus, jeigu jis sukelia šypseną arba jo akivaizdi harmonija pažadina jūsų sieloje gilesnį gyvenimo grožio suvokimą, jo vieta jūsų na-muose visiškai pelnyta.

Ir jeigu visi daiktai jūsų namuose yra arba gražūs, arba nau-dingi, nebus sunku. Bet akivaizdu kaip dukart du keturi – tikrai atsiras daiktų, kurie nėra nei gražūs, nei naudingi. Iš kur jie at-keliavo, kodėl jie čia? Devyniais atvejais iš dešimties jie susiję su tam tikru prisiminimu arba emociniu prieraišumu: senoviniai jūsų senelės porcelianiniai indai, jūsų tėčio pypkių kolekcija, sa-rongas, kurį nusipirkote per savo medaus mėnesį. Jie primena mums itin svarbius žmones, vietoves ir įvykius. Dažniausiai jie patenka į mūsų namus kaip dovanos, paveldėtos šeimos verty-bės ir suvenyrai.

Ir vėlgi – jeigu daiktas, dėl kurio negalite apsispręsti, pripil-do jūsų širdį džiaugsmo, su pasididžiavimu rodykite jį kitiems ir patys mėgaukitės juo. Ir vis dėlto, jeigu laikotės jo įsikibę iš pareigos jausmo (teta Edna apsiverstų karste sužinojusi, kad iš-dalijote jos porcelianinius arbatos puodelius) arba jeigu saugote jį kaip savo patirčių įrodymą (niekas nepatikės, kad lankėtės

20 FILoSoFIjA

Didžiajame Kanjone, jeigu išmesite kičinį sniego rutulį), tuo-met kritiška daiktų perkrata pačiu laiku.

Vaikščiodami po savo namus, pasikalbėkite su daiktais. Pa-klauskite kiekvieno iš jų: „Kas tu ir ką čia veiki?“, „Kaip atsi-radai mano gyvenime?“, „Ar aš tave nupirkau, ar buvai man padovanotas?“, „Kaip dažnai tave naudoju?“, „Ar pakeisčiau tave kitu, jei pasimestum ar sulūžtum, ar atsikvėpčiau iš palen-gvėjimo tavęs atsikratęs?“, „Ar apskritai tavęs kada norėjau?“ Sąžiningai sau atsakykite į šiuos klausimus – juk neįskaudinsite savo daiktų jausmų.

Klausinėjant greičiausiai į akiratį pateks daiktų, priklausan-čių ypatingai kategorijai, pavyzdžiui, tokiai kaip „daiktų daik-tai“. Patys žinote, ką turiu galvoje, – kai kurie daiktai tiesiog savaime pritraukia kitų daiktų: tokių kaip aksesuarai, prietaisų eksploatavimo instrukcijos, daiktai, neatsiejami nuo kitų daik-tų, daiktai, kurie ką nors rodo, talpina ar taiso. Ir tada, galimas daiktas, jūsų laukia didysis kuopimas: išmetus vieną daiktą gali tekti atsisakyti visos daiktų virtinės!

Į kitą kategoriją patenka „kitų žmonių daiktai“. Čia gali kilti keblumų. Išskyrus galbūt jūsų (mažus) vaikus, jūsų įtaka kitų žmonių daiktams yra gana ribota. Tarkim, tai baidarė, kurią jūsų brolis paprašė jus palaikyti rūsyje ir kurios neatsiėmė per penkiolika metų, – tuomet turite teisę imti reikalą į savo rankas (žinoma, prieš tai paskambinę ir paprašę kuo greičiau tą daik-tą atsiimti). Tačiau jeigu tai kalnas jūsų sutuoktinio pomėgio reikmenų arba jūsų paauglio sūnaus kitados rinkta popžvaigž-džių simbolika, būtinas kiek diplomatiškesnis požiūris. Jeigu pasiseks, jūsų tvarkymasis taps užkrečiamas ir tie kiti žmonės nutars peržiūrėti savo pačių daiktus.

Bet kol kas tiesiog pasivaikščiokite po namus ir pažinkite savo daiktus: tas daikčiukas naudingas, anas gražus, o šis pri-klauso kažkam kitam (lengva kaip blynus kepti!). Dar nesku-bėkite išmesti daiktų: mes prie to netrukus prieisime. Žinoma, jeigu į akis krinta koks nors bevertis, bjaurus ar sunkiai iden-tifikuojamas daiktas, – pirmyn, nieko nelaukite ir meskite jį lauk!

22 FILoSoFIjA

F I L o S o F I j A

2

Nesusitapatinkitesutuo,kąturite

Nors rinkodaros specialistai tvirtins priešingai, vis dėlto – nesu-sitapatinkite su tuo, ką turite. Jūs esate jūs, o daiktai yra daiktai; jokia fizikinė ar matematinė magija nepakeis šių ribų, kad ir kaip mėgintų jus įtikinti žurnalo reklama per visą puslapį ar sumaniai surežisuota komercinės televizijos laida.

Deja, kartkartėmis tampame reklamos aukomis. Todėl svar-bu paaiškinti dar vieną mūsų turimų daiktų kategoriją – kas yra „prestižiniai daiktai“. Tai daiktai, kuriuos įsigyjame norėdami padaryti įspūdį kitiems arba siekdami įsiteikti įsivaizduojamam „aš“ – na, žinot, tam, kuris yra dešimčia kilogramų lieknesnis, keliauja po pasaulį, lankosi kokteilių vakarėliuose ar groja roko grupėje.

Gal ir nenorim to pripažinti, bet nemažai daiktų turbūt įsi-gyjame norėdami susikurti tam tikrą įvaizdį. Kad ir automo-bilius. Juk galime patenkinti savo poreikį nukakti iš punkto A į punktą B įsigydami paprastą automobilį. Bet kurių galų mo-kėti dvigubą (ar trigubą) kainą už prabangų? Nes automobilių gamintojai moka reklamos bendrovėms apvalias sumas, kad mus įtikintų, jog mūsų automobiliai byloja apie mus, mūsų

23Nesusitapat inkite sutuo, ką tur i te

asmenybę ir mūsų vietą verslo pasaulyje ar socialinėje hierar-chijoje.

Ir čia dar ne viskas, žinoma. Neįveikiamas potraukis susita-patinti su vartojimo prekėmis giliai įsišaknijęs mūsų gyveni-me – nuo namų, kuriuos pasirenkame, iki daiktų, kuriuos į juos įsinešame. Dauguma sutiks, kad nedidukas paprastas namelis puikiausiai patenkintų mūsų poreikį turėti pastogę (ypač lygi-nant su trečiojo pasaulio būstais). Tačiau prestižą pabrėžianti rinkodara rėkte rėkia, kad mums „reikia“ šeimininkų miega-mojo, miegamųjų kiekvienam vaikui, dviejų vonios kambarių ir virtuvės su profesionalia aukščiausios klasės įranga, kitaip nepasieksime „lygio“. Būsto plotas tampa statuso simboliu, ir, žinoma, norint įsirengti didesnį namą prireikia daugiau sofų, kėdžių, stalų ir kitokių daiktų daikčiukų.

Mums aiškinama, kad mūsų namai atspindi mus pačius, to-dėl turime rodyti „tinkamus“ daiktus, kurie sudarytų trokšta-mą įspūdį. Meškų kailio kilimai ir sietynai iš elnio ragų liudija mūsų veržlią novatorišką dvasią; antikvariniai baldai kalba apie mūsų rafinuotą europietišką skonį; Maroko žibintai ir grindų pagalvėlės atskleidžia mūsų egzotišką, bohemišką pusę. Ir vis dėlto nė vienas šis daiktas iš tikrųjų nėra būtinas, kad perteik-tume savo pomėgius ar asmenybę, apie mus daug daugiau pa-sako tai, ką darome, o ne tai, ką turime.

Reklamos taip pat ragina mus prisistatyti apranga, o idea-liausia – drabužio prekės ženklu. Bet dizainerių etiketės nedaro mūsų drabužių šiltesnių, rankinių – tvirtesnių, o gyvenimo – ža-vesnio. Be to, mados kryptį diktuojantys daiktai išeina iš mados vos juos nusipirkus, ir mūsų drabužinės nepastebimai prisipildo nebemadingų skarmalų, kurie, viliamės mes, galbūt kada nors

24 FILoSoFIjA

grįš į madą. Iš tiesų daugumai mūsų nė nereikia garsenybių garderobo, nes mūsų drabužiai ir aksesuarai niekada nepatrauks plačiosios visuomenės replikų ar susidomėjimo. Vis dėlto rin-kodaros specialistai bando mus įtikinti, jog gyvename dėmesio centre, ir tam, kad lydėtų sėkmė, turime atitinkamai ir rengtis.

Nelengva būti minimalistu žiniasklaidos valdomame pasau-lyje. Reklaminiai laikraščiai be paliovos bombarduoja mus ži-nutėmis, esą materialių gėrybių kaupimas yra sėkmės matas. Jie bando įteigti, neva daug lengviau nusipirkti statusą, nei jį pelnyti. Kiek kartų esate girdėję „daugiau yra geriau“, „atlik vieną ar kitą vaidmenį, kol jis taps tavimi“ arba „apie žmogų sprendžiama iš jo drabužių“? Jie aiškina mums, kad kuo dau-giau daiktų turėsime, tuo laimingesni būsime, o iš tikrųjų – kuo daugiau daiktų, tuo didesnis galvos skausmas ir didesnės sko-los. Gal kas nors ir turės naudos, jei nusipirksime visus šiuos daiktus... bet ne mes.

Tikra tiesa, prekės niekada nepadarys mūsų kitokių, nei esa-me. Vardinės rankinės nepadarys mūsų turtingesnių, madin-giausi lūpdažiai nepavers mūsų supermodeliais, o prabangūs rašikliai – sėkmės lydimais vadovais. Brangūs sodo įrankiai ne-įdiegs mums sodininkystės įgūdžių, o aukštos klasės fotoapara-tai dar nereiškia, kad tapsime apdovanojimų vertais fotografais. Ir vis dėlto negalime susilaikyti nepirkę ir saugoję daiktų, kurie žada, kad tapsime laimingesni, gražesni, protingesni, gabesni, organizuotesni, mylimesni, geresni tėvai ar sutuoktiniai.

Bet susimąstykite: jeigu šie daiktai iki šiol neištesėjo savo pažadų, galbūt metas juos paleisti.

Be to, vartojimo prekės nepakeičia potyrių. Mums tikrai nereikia garažo, pilno stovyklavimo reikmenų, sporto įrangos

25Nesusitapat inkite sutuo, ką tur i te

ir baseino žaislų, kad kokybiškai leistume laiką su savo šeima. Pripučiami elniai ir kalnai dovanų dar negarantuoja džiugios šventės, o susibūrimas artimiausiųjų būryje – taip. Krūvos siūlų, šūsnys valgių gaminimo knygų ir dėžės su piešimo reikmeni-mis dar nereiškia, kad tapsime pripažintais mezgėjais, virtuvės šefais ar dailės genijais. Pati veikla – ne medžiagos – yra svar-biausia sąlyga patirti džiaugsmą ir tobulėti.

Mes susitapatiname ir su daiktais iš praeities, laikomės įsi-kibę į tam tikrus daiktus, kad įrodytume, kas buvome ar ką pasiekėme. Dažnas iš mūsų vis dar saugo komandos palaikymo šokėjų uniformas, megztinius su raide priekyje, plaukimo var-žybų trofėjus ar seniausiai baigtos vidurinės mokyklos užrašus. Teisinamės, esą saugome juos kaip savo pasiekimų įrodymą (gal mums dar paieškoti senų matematikos testų, kad įrodytume, jog išlaikėme egzaminą). Tačiau tie daiktai paprastai guli sugrūsti kur nors į dėžes ir niekam nieko neįrodo. Jeigu iš tiesų taip, gal jau metas paleisti šiuos mūsų vakarykščio „aš“ pėdsakus.

Kritiškai vertindami savo daiktus, turbūt nustebsime, kiek daug iš jų primena mūsų praeitį, atspindi ateities viltis arba priklauso mūsų įsivaizduojamam „aš“. Deja, skirdami per daug vietos, laiko ir energijos šiems daiktams neįstengiame gyventi dabartyje.

Kartais nuogąstaujame, jog atsikratydami tam tikrų daiktų tartum atsikratome dalies savęs. Nesvarbu, kad retai griežiame tuo smuiku ar kad dar nė karto nebuvome apsivilkę tos va-karinės suknelės, – jų atsisakę, kaipmat neteksime galimybės tapti smuikininku virtuozu ar įsilieti į aukštuomenę. Ir neduok Dieve, jei išmestume studentišką kepurę, – tai jau būtų tolygu neturėti diplomo.

Turime atminti: mūsų prisiminimai, svajonės ir troškimai – tai ne tie daiktai, o būtent mes. Mes nesame tai, ką turime; esame tai, ką darome, ką mąstome ir ką mylime. Atsisakydami to, kas liko nuo ankstesnės laisvalaikio veiklos, neįgyvendin-tų siekių ir svajonių, mes palaisviname erdvės naujoms (ir re-alioms) galimybėms. Prestižiniai daiktai – tai lyg tiltas į mūsų įsivaizduojamą gyvenimą; turime išvalyti tą chaosą, kad atsi-rastų laiko, energijos ir erdvės atskleisti tikrąjį savo „aš“ ir visas savo galimybes.

Pamėginsime naujai pažvelgti į kiekvieną stalčių, kiekvieną spintą, kiekvieną kambarį ir įsitikinti,

kad kiekvienas mūsų turimas daiktas mums reikalingas.

FRANCINE JAY (Fransin Džei), dar žinoma kaip Pane-lė minimalistė, – amerikiečių autorė, rašanti apie tai, kaip gyventi turint mažiau daiktų. Savo interneto svetainėje www.missminimalist.com ji teikia patarimų, dalijasi pa-tirtimi ir diskutuoja su nuolat augančia auditorija apie minimalistinio gyvenimo būdo teikiamus džiaugsmus. Be to, ji rašo knygas, užsiima joga ir nuolat keliauja po pasaulį su... mažyčiu kelionkrepšiu.

Ar kada jautėte, kad jūsų turimas turtas gniuždo jus – užuot džiuginęs? O gal slapta svajojote, kad kiltų viesulas ir švariai iššluotų namus? Jei taip, metas imtis paprastinti savo gyvenimą! Francine Jay knyga „Laimė turėti mažiau“ – lengvas ir smagus vadovas į minimalisto gyvenseną. Ji skirta žmonėms, kurie pavargo nuo to, kad jų daiktai valdo juos pačius. Jei gaištate laiką ieškodami, kur ką padėjote, jei išleidžiate daugybę pinigų daiktams, kurių jums iš tiesų nereikia, jei svajojate apie patogius, lengvai tvarkomus ir švarius namus, ši knyga – kaip tik jums.

Pirmoje dalyje „Filosofija“ kalbama apie džiaugsmus ir naudą, kurią teikia išsilaisvinimas nuo daiktų pertekliaus. Antroje dalyje „Kryptingas metodas“ pateikiama 10-ies paprastų ir lengvai įgyvendinamų žingsnių programa, pa-dėsianti atsikratyti šlamšto. Trečioje dalyje „Po kambarį“ nurodomi konkretūs būdai, kaip kuriame kambaryje tvarkytis. Ketvirta dalis „Gyvenimo būdas“ pa-dės jums sutrumpinti privalomų atlikti darbų sąrašą ir taip laimėti laiko svar-besniems dalykams jūsų gyvenime.

MAŽIAU DAIKTŲ = DAUGIAU DŽIAUGSMO

Laimė turėti mažiau

Laimė turėti m

ažiau

Ką daryti, kad jūsų gyvenime

būtų daugiauTVARKOS

Francine JayFrancineJay

Minimalistinės gyvensenos vadovas