[FRIEDRICHO NIETZSCHES

SITAIP KALBEJO ZARATUSTRA]

AIso sprachZarathustrapriklauso treciajamir pas-kutiniam Nietzsches kurybos laikotarpiui. To veikalo(kurio daug pagrindiniu ideju randame anksciaupaskelbtoj Nietzsches knygoj - SchopenhaueraIsEr-zieher)pirmoji dalis buvo parašyta 1883, 0 pasku-tinioji (ketvirtoji, kuri žymiai skiriasi nuo triju pir-muju) -1884-1885metais.Nietzschekure Zaratustra(ne Zarathustra,kaip rašo vertejas) didžiausio ikve-pimo pagautas. "Kaip žaibas nušvinta mintis, kaipbutinybe, [ji reiškiasi] forma be abejojimu, - manniekuomet netekdavo rinktis", - raše jis pats apieZaratustros kurimo procesa. Savo veikalu Nietzschesukyla prieš mies~ioniška civilizacija ir miescioniš-ka patogumu ieškojima, prieš minios kvailuma irinertiškuma, prieš moderniško žmogaus susmulke-jima, prieš dideliu idealu ir dideliu asmenybiu sto-ka, prieš moteru emancipacija...

Taciau Nietzsche savo Zaratustra ne vien tik pei-kia, griauna, demaskuoja, bet rodo ir pozityvias do-rybes, pozityvius idealus. Tu visu idealu isikuniji-mas ir aukšciausia viršune esas antžmogis(Gber-.mensch).Šita savoka buvo ivairiausiai aiškinama,ir

. I

Friedrich Nietzsche, Sitaip kalbejo Zarafhustra: Knyga visiems ir nie-kam, verte A. Šileika, Kaunas: Antanas Šileika, 1938, 504 p.

91

ta tema buvo nemaža prifantazuota. Patsai Nietzscheantžmogi supranta kaip "paskutinio žmogaus" prie-

šingybe, 0 antžmogio morale - kaip krikšcio~j.škoirdemokratiško laikotarpio morales kontrasta. Dabar-ties žmogaus idealas turesias buti nugaletas. Niet-zsches idealusis žmogus stovi, Zaratustros autoriausnuomone, daug aukšciau už visus iki šiol buvusiusdidžiausiuosius. Jis esas "turtingiausios sielos, gi-liausios dvasios, aukšciausio religingumo" (0 reli-gingumas, anot Nietzsches, neturis nieko bendrosu "dusavimu ir saldumu"). Didysis žmogus aukle-jas pats save, išsilaisvinas iš visa to, kas menka, vi-dutiniška. "AntŽffiogis- yra žemes prasme." - "Kasyra žmogui beždžione? Pasityciojimas arba skaudigeda. Ir tas pat turi buti žmogus antŽffiogiui: pasi-tyciojimas arba skaudi geda."

Savo moksla apie antžmogi Nietzsche apv ilkoaukšciausio tobulumo žodine forma. Ne veltui kai

kuriu tvirtinama, kad jis esas didesnis poetas negufilosofas. Galima nesutikti su Nietzsches mintimis,

galima net ju neapkesti, taciau ir jo "idejiniai priešai"turi pripažinti, kad jis yra vienas iš didžiausiu pa-saulio rašytoju stilistu, poetu, žodžio menininku. Štaika pats Zaratustrosautorius, visai teisingai didžiuo-damasis, sako apie savo kurinio kalba ir stiliu: "Aštariuos tuo Zaratustra padares vokieciu kalba to-bula. Po Liuterio ir Goethesreikejo žengti dar treciažingsnI... Mano stilius - šokis: ivairiausiu simetrijužaismas ir tu simetriju peršokimas ir pajuokimas."

Del visu tu Nietzsches žodines kurybos ypaty-biu, del lyrinio Zaratustros ditirambu stiliaus, del

sunkiai atkuriamo poetines prozos ritmo, paga-liau - del daugybes Nietzsches naujai sukurta žo-džiu versti jo knyga, skirta" visiems ir niekam", ne-

paprastai sunku. Tam darbui atlikti nepakakta vienpuikaus abieju - vokieciu ir lietuviu - kalbu moke-jimo ir vidutines stilistines nuovokos: tas darbasšaukte šaukiasi poeto, nes tik poetas (tai dar nereiš-kia: "žmogus, išleides eilerašciu rinkini") gali pajus-ti ir suprasti visus tokio kurinio kalbos ir stiliaussubtilumus ir atkurti juos kita kalba.

Tuo poetu kureju panoro buti A. Šileika, vertejas,kuris del jam vienam težinomu priežasciu tiksla (dasZiel) laiko... priemone. Skaitau vertime viena Zara-tustros skyriaus antrašte - "Apie tukstanti ir vienapriemone" (p. 92) ir netikiu savo akimis. Originaleparašyta: "Von tausend und einem Ziele"... 0 gal tosdvi savo prasme giminingos, bet griežtai kontrastiš-kos savokos per koki (tiesa, neleis~a) neapsižiure-jima pakliuvo i to skyriaus antrašte? Gal toliau busverciama teisingai? Anaiptol. "Iki šiol buvo tukstan-tis tikslu" (Tausend Ziele gab es bisher) išversta:"Tukstantis priemoniu iki šiol buvo", 0 "wenn derMenschheit das Ziel noch fehlt..." - "jei žmonijaipriemonesdar truksta..." (p. 95).Kad ir kaip ten butu,taciau šiuo atveju tikslas jokiu budu nepateisinapriemoniu.

Ar skaitytojas žino, kas tai yra "mokslo kedes"?Gal tai kokia nauja mokykliniu suolu sistema, kurmokiniai bus susede po viena? Ne. Tai ne kas kitakaip katedra, iš kurios mokslininkai skelbia savomintis. Vertejas, matyt, nežinodamas, ka reiškia

92 93

vokieciu Žodis "Lehrstuhl", išverte ji pažodžiui, - irtaip atsirado toji beprasmiška baidykle. Vieno sky-riaus antraštej skaitome: "Apie dorybes mokslo

kedes" (p. 46, Von den LehrstiIhlender Tugend).ir to-liau: "...visi jaunuoliai sedejo prieš jo mokslo kede."

Kad ir kaip tai iš pirmo pažiurejimo atrodytu nuos-tabu, taciau entomologai šiame Zaratustros vertimeras visai nauju, iki šiol dar ne vienam vabzdžiu tyri-netojui nežinomu dalyku. Viso pasaulio universite-tu gamtos fakultetu žiniai 152-ame vertimo pusla-py skelbiama: vapsvos mezga tinklus. "Žiurekit, štaivapsvos lizdas! Tu nori pats ja pamatyti? gtai kybojos tinklelis..." Skyriaus antrašte: "Apie vapsvas". Vi-sas nesusipratimas paaiškeja, kai sužinome, jogoriginale kalbama apie tokia nuodingu voru ruši-tarantula (Tarantel),kuri Šileikos paverciama musulietuviška vapsva. Aš manau, kad vertejas ne ma-žiau negu mes del vapsvos tinklu nustebtu sužino-jes, kad kaip tik vapsva (ir butent: Pampilus rušies)žudo tarantulus ir maitinajais savo vikšrus. Taip gam-ta juokiasi iš blogu verteju.

Nietzsche kalba apie "mažinancia dorybe" (Vonder verkleinerndenTugend), 0 vertejas rašo (atvirkš-ciai!): "Apie menkejanciadorybe" (p. 254). Originaleskaitome: "Pabudesyra Zaratustra" (Ein ErwachteristZarathustra), 0 vertime: "Žadintoju virto Z." (p. 19).Nietzsche sako: "Ateis laikas, kai žmogus jokiosžvaigždes nebepagimdys" (Es kommt die Zeit, wo derMensch keinen Stern mehr gebiiren wird), 0 gileika:"Ir ateis laikas, kuomet žmogus jau jokiai žvaigždeidaugiau nebebus pagimdytas" (p.29).Aiški originalo

prasme (žmogus nebeat1iks jokiu dideliu žygiu)virsta visišku absurdu. Tokiu baisiu elementariuklaidu vertime rastum ne viena dešimti.

o gal vertejas blogai moka vokieciu kalba, bet už-tat atkuria originalo stiliu, ritma, pagauna jo dva-sia? I ši klausima teatsako citatos. "Jau laikas atejo,kad žmogus savo tikslosiekini ibestu" (p. 28). "Argi ašmelagingus parodymuskalbesiu?"(p. 47). "Tikrai nedi-dele siela juos cia saves palyginimuipasistate"(p. 254)."Aš esu mates ir dabar matau dar blogesniu ir kartais

taip baisiu dalyku, kad aš nebe apie visus jau irkalbeti, 0 apie kita ir tyleti negaliu: labiausiai apiežmones, kuriems gal visko truksta, išskyrus tai, kadviena ka gal per daug dideli jie turi - žmones, kuriejau daugiau niekas nera, tik didele akis, ar didelistik snukis, ar tik didelis pilvas, ar šiaip kas didelis..."(p. 212-213). Tuo gražiu periodo vertimu ir baigsi-me citatas.

Pabaigai liudna pranašyste. Musu jaunuomene,menkai temokanti svetimu kalbu, su didžiaisiais ki-tu tautu klasikais susipažista dažniausiai iš verti-mu. Perskaite Šileikos sužalota Nietzsches veikala(ir kitu "verteju" tokius pat" vertimus"), mes ne kieknesistebesime, jei netrukus musu jaunoji karta ToIs.toju, šekspyra ar Nietzsche paskelbs paprastais gra-fomanais.

[1938]

94 95