Gargždų „Vaivorykštės “ gimnazijos IIC klasės mokiniai : Edvinas Pakamorė;Ernestas Šeinius;Dovydas Šatkus;Martynas Jonušas;Simas Kovšovas;Vytautas Kasparavičius.

Branduolinis ginklas

Turinys :

• Kas yra branduolis ginklas?• Kas yra „Manheteno projektas“ ;• Atominės bombos sandara;• Atominės bombos veikimas;• Atominės bombos charakteristika;• Branduolinio ginklo panaudojimas kare;

Branduolinės valstybės.

Branduolis ginklas

Branduolinis ginklas – ginklas, naudojantis branduolių dalijimosi arba branduolių sintezės energiją ir turintis milžinišką griaunamąją galią lyginant su įprastiniais sprogmenimis. Dėl to vienu branduolinio ginklo užtaisu galima sunaikinti ištisą miestą.

Bomba „Mažylis“

Manheteno projektas

Manheteno projektas sukurtas 1942 m. rugsėjo mėn. Tam suburta mokslininkų grupė iš JAV, Anglijos ir Kanados, kurios tikslas buvo sukurti atominę bombą. Šio projekto dėka buvo pagamintos trys atominės bombos: „Trinity“, susprogdinta per bandymus 1945 m. liepos 16 d. netoli Alamogordo (Naujosios Meksikos valstija), „Mažylis“ (pagaminta iš urano) – numesta ant Hirošimos 1945 m. rugpjūčio 6 d. ir „Dručkis“ (pagaminta iš plutonio) – numesta ant Nagasakio 1945 m. rugpjūčio 9 d.

Plutonis

Atominės bombos sandaraAtominės bombos mechanizmas: 1.Kūginė uodega; 2.Uodegos stabilizaciniai sparneliai; 3.Oro slėgio detonatorius; 4.Oro įėjimo vamzdelis; 5. Aukščiamatis (altimetras); 6.Švino šarvo konteineris; 7.Kovinė galvutė; 8.Pagrindinis sprogstamasis užtaisas; 9.Tarpinė; 10.Radioaktyvi medžiaga - uranas U- 235 ( arba plutonis). 11.Neutronų deflektorius - uranas U- 238 ( palaiko branduolinę reakciją). 12.Telemetrijos (dydžių matavimas per atstumą) zondas; 13.Urano U-235 talpykla po detonacijos;14.Saugiklis.

Atominės bombos veikimas

Bombai atsiskyrus nuo lėktuvo aukščiamatis (arba oro slėgio detonatorius) nustato sprogimo tašką; detonuojamas sprogstamasis užtaisas; bomboje esančios mažesnioji ir didesnioji urano (plutonio) dalys veikiamos didžiulės sprogimo jėgos ir temperatūros susimaišo ir pasiekia taip vadinamą “kritinę masę”. Jos metu nuo urano (plutonio) branduolių atsilaisvinę neutronai, bombarduoja kitus urano (plutonio) branduolius, kurie skyla į mažesnius atomus. Skilimo metu išskiriama milžiniška energija bei nauji neutronai, kurie toliau bombarduoja branduolius. Vyksta grandininė reakcija.

Bomba „Dručkis“

1945 m. ant Nagasakio numesta atominės bombos vaizdas

Vykstant šiai reakcijai susidaro ugnies, dūmų, radiacijos ir milžiniškos energijos debesis, taip vadinamas “grybas”. Apie 50 % sprogimo sudaro sprogimo banga (vėjas), apie 35% - temperatūra, ir apie 15% - radiacija.

Atominės bombos charakteristikaSprogimo banga: Sprogimo bangos (vėjo) greitis epicentre (sprogimo vietoje) siekia net 1576 km/h, 500 m. spinduliu nuo epicentro – 997 km/h, 1500 m. spinduliu nuo epicentro – 310 km/h. Temperatūra: Temperatūra epicentre siekia apie 3870 °C.530 m. spinduliu nuo epicentro - lydosi keramika, pilki akmenys nuo karščio pabąla.2000 m. spinduliu nuo epicentro užsidega žmogaus rūbai. Radiacija: Sprogimo metu išspinduliuojamos Alfa, Beta, Gama dalelės ir neutronai. Alfa ir Beta dalelės absorbuojasi ore. Gama dalelės ir neutronai pasiekia žemę ir sunaikina arba pažeidžia gyvų organizmų ląsteles. Neįvertinant sprogimo bangos ir temperatūros, už 100 m. nuo epicentro esantys gyvi organizmai žūsta po 5 val., už 800 m. nuo epicentro esantys gyvi organizmai žūsta per 30 dienų, ir jau per pirmas 100 val. visi būna pažeisti radiacijos.

Branduolinio ginklo panaudojimas kare

Per visą istoriją nuo branduolinio ginklo sukūrimo kare jis naudotas du kartus. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, 1945 m. rugpjūčio 6 d., JAV numetė branduolinę bombą „Mažylis “ virš Japonijos miesto Hirošimos, o antrą bombą „Dručkis“ po trijų dienų numetė ant Nagasakio. Branduolinio ginklo panaudojimo būtinybė, atsižvelgiant į tai, kad dėl tiesioginio poveikio iškart žuvo apie 100-200 tūkst. žmonių ir dar daugiau po kurio laiko. Viena vertus teigiama, kad tai buvo nereikalingos masinės žudynės, kita vertus šios nuomonės priešininkai teigia, kad dėl ginklo panaudojimo buvo priartinta karo pabaiga ir taip išvengta dar didesnių aukų iš abiejų pusių.

Branduolinės valstybės

Po Antrojo pasaulinio karo branduolinės bombos apie du tūkstančius kartų naudotos tik bandymams ir galios demonstravimui septyniose šalyse : JAV, Rusija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Kinija, Indija, Pakistanas. Be šių valstybių, branduolinį ginklą turbūt turi Izraelis, kuris niekada oficialiai to nepripažino, nors ir turi išvystytą branduolinę programą ir greičiausiai turi sukaupęs 100-200 branduolinių galvučių arsenalą.

Šalių branduoliniai arsenalai (branduolinių bombų kiekiais; branduolinės galimybės netiesiogiai priklauso nuo galvučių kiekio, nes kai kurios šalys (Indija, Pakistanas) stengiasi kurti silpnesnius užtaisus, daugiau pritaikytas panaudoti mūšio lauke, kitos turi miestams naikinti skirtų užtaisų. Tik kelios šalys turi raketų, kurios gali branduoliniais užtaisais smogti bet kur pasaulyje, tuo tarpu likusios valstybės branduolinius užtaisus gali panaudoti tik savo regionuose.

Branduolinių ginklų skaičius valstybėse :

• Rusija – 13 000;• JAV – 10 500;• Kinija – 400;• Prancūzija – 350;• Jungtinė Karalystė – 185;• Izraelis – maždaug 80;• Indija – 85;• Pakistanas – 20;• Šiaurės Korėja – iki 10.

Informacijos šaltiniai :

• Http:google.lt/vaizai;• http://proin.ktu.lt/