ŠIAULI� UNIVERSITETAS

TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

STATYBOS INŽINERIJOS KATEDRA

Asta Sobatien�

Giedr� Š�iukien�

KAIMO TURIZMO SODYBA

UAB „ŽALIOJI GIRAIT�“

Bakalauro darbas

Vadovas lekt. L. Kelpšien�

Šiauliai 2010

ANOTACIJA

Vadovas: lekt. L. Kelpšien�

Diplomantas: A. Sobatien�

Diplomantas: G. Š�iukien�

Bakalauro baigiamojo darbo tema – Kaimo turizmo sodyba UAB „Žalioji girait�“. Darbe projektuojama kaimo

turizmo sodyba su žirgynu. Vietov� – Jonavos rajonas, Venecijos kaimas. Diplominis darbas sudarytas iš ši� dali�:

1. Architekt�rin� dalis - aprašomas pastato sklypo planas, pastato konstrukciniai sprendimai, išor�s bei vidaus

apdaila, inžinerin�s komunikacijos, priešgaisrin� sauga.

2. Konstrukcin� dalis – suprojektuota gelžbetonin� perdangos plokšt� ant plieninio sijyno, 6,4 m ilgio

surenkama gelžbetonin� kiaurym�toji perdangos plokšt� ir 33 m tarpatrmio klijuotosios medienos santvara.

3. Technologin� dalis – pateikiama sve�i� nam� gerb�vio �rengimo bei žirgyno stogo konstrukcij� montavimo

technologin�s kortel�s. Aprašomas mechanizm� parinkimas. Darb� technologijos bei organizavimas.

Medžiag� bei darbo j�gos pareikalavimo grafikai.

4. Ekonomin� dalis – pateikiama pastato lokalin� s�mata.

Baigiamojo darbo apimtis:

1. Aiškinamasis raštas: 106 puslapiai, kuriuose yra 31 paveiksl�li� ir 11 lenteli�.

2. Grafin� dalis: 10 A1 popieriaus formato br�žiniai.

ANNOTATION

Guru: lekt. L. Kelpšien�

Diplomaed: A. Sobatien�

Diplomaed: G. Š�iukien�

Bachelor ending job theme – countryside tourism homestead PLC „Žalioji girait�“. It is the project of country

tourism leisure�house with stud. Place – Jonava district, Venecija village. Disseration consist of:

1. Architecture part – caracteristic of the object area, general layout, size- planing desicion of building,

structural desicion and engineering services. Also there is wrote description about glow safety.

2. Structural part – calculations of monolite concrete slab with main and secondary steel beams. 6,4 m long

prefabricated ferroconcrete floor and 33 metres bay glued – laminated timber truss.

3. Technological part - is the technology of surrounding equipment and stud roof instaliation. There is describe

of machinery choise. Work technology and organization. Material and labour graphs.

4. Economy part – are calculated building local estimate.

Dissertation size:

1. Explanatory writing – 106 p, there are 31 pictures and 11 tables.

2. Graphics part – 10 A1 format drawings.

�

5

Turinys BR�ŽINI� S�RAŠAS .............................................................................................................6

1. ARCHITEKT�RIN� DALIS..............................................................................................7

1.1 STATOMO PASTATO SKLYPO CHARAKTERISTIKA ..................................................7

1.2 T�RINIS - PLANINIS SPRENDIMAS ................................................................................8

1.3 KONSTRUKCINIAI SPRENDINIAI ...................................................................................9

1.4 GAISRIN� SAUGA ............................................................................................................11

1.5 INŽINERIN�S KOMUNIKACIJOS ...................................................................................13

1.6 POVEIKIS APLINKAI.......................................................................................................15

2. KONSTRUKCIN� DALIS ................................................................................................16

2.1 GELŽBETONIN�S MONOLITIN�S PERDANGOS PLOKŠT�S ANT METALINIO

SIJYNO PROJEKTAVIMAS ....................................................................................................16

2.2 SURENKAMOS GELŽBETONIN�S PERDANGOS PLOKŠT�S PK 640-120-22

PROJEKTAVIMAS ..................................................................................................................32

2.3 MEDIN�S SANTVAROS PROJEKTAVIMAS .................................................................57

3. TECHNOLOGIN� DALIS................................................................................................87

3.1 MEDINI� SANTVAR� MONTAVIMO TECHNOLOGIN� KORTEL� ........................87

3.2 GERB�VIO �RENGIMO TECHNOLOGIN� KORTEL� .................................................93

4. EKONOMIN� DALIS .....................................................................................................103

ŽIRGYNO LOKALIN� S�MATA ....................................................................................103

LITERAT�ROS IR KIT� INFORMACIJOS ŠALTINI� S�RAŠAS ..........................105

6

Br�žini� s�rašas

Pateikiamas br�žini�, kurie pateikiami kartu su baigiamuoju darbu, s�rašas:

1. S.36/38.01.AD Sodybos fasadai. Sklypo genplanas.

2. S.36/38.02.AD R�sio planas. Pirmo aukšto planas. Atitvar� detal�s.

3. S.36/38.03.AD Antro aukšto planas. Stogo planas. Atitvar� detal�s.

4. S.36/38.04.AD Žirgyno fasadai. Pj�viai A-A ir B-B. Mazgai.

5. S.36/38.05.AD Žirgyno pirmo aukšto planas.

6. S.36/38.06.KD Arklidži� planas. Gelžbetonin�s r�sio perdangos planas. R�sio

perdangos armavimo br�žiniai.

7. S.36/38.07.KD Medin�s santvaros darbo br�žiniai.

8. S.36/38.08.KD Sodybos pirmo aukšto perdangos planas. Kiaurym�tosios

perdangos plokšt�s PK 640-120-22 br�žiniai

9. S.36/38.09.TD Medžio santvar� montavimo technologin� kortel�.

10. S.36/38.10.TD Gerb�vio rengimo technologin� kortel�.

7

1. ARCHITEKT�RIN� DALIS

1.1 STATOMO PASTATO SKLYPO CHARAKTERISTIKA

Kaimo turizmo sodyba su žirgynu statoma Jonavos rajone, Venecijos kaime. Pagrindinis

sodybos fasadas orientuotas šiaur�s rytus. Žirgynas su treniruoi� teritorija numatomas

vakarin�je sklypo dalyje. Pagrindinis fasadas orienutotas šiaur�. Arklidži� vartai orientuoti ryt�

kryptimi. Pietin�je sklypo pus�je sodybos teritorija ribojasi su valstybiu mišku. Šiaurin�je pus�je

�kininko ganykla už kurios teka Neries up�. Sklypo reljefas kalvotas su nedideliais nuolydžiais

bei kalvel�mis. Teritorija gamtos prieglobstyje, be sodybai priklausani� pastat�, kit� statini�

aplikui 2km spinduliu n�ra. Šiaurin� sklypo pus� apsodinama mažaaukšiais lapuoiais

medžiais, apželdinama veja ir nedidelio aukštingumo kr�mais, taip suformuojant nedidel� girait�

su poilsio zonai numatytais suoliukas bei laužaviet�mis. Šiaur�s rytuose yra važiavimas

sodybos teritorij�. Kitas važiavimas numatomas iš miško pus�s pietvakariuose. Teritorija

aptverta medine tvora su užveriamais vartais prie važiavim�.

Planuojamos teritorijos bendras plotas yra 2,4 ha, svei� namai užima 329 m2, žirgynas –

1820 m2.

Apribojimai vandens apsaugos zonos atžvilgiu yra išlaikomi, nes atstumas nuo Neries

up�s iki teritorijos yra apie pusantro kilometro.

Privažiavimas prie teritorijos iš šiaur�s rytu pus�s – asfaltuota kelio danga. Kelio iš

miško pus�s pietvakariuose danga neasfaltuota.

8

1.2 T�RINIS - PLANINIS SPRENDIMAS

Kaimo turizmo sodyb� sudaro du statiniai: svei� namai bei žirgynas su arklid�mis.

Svei� namai – tai dviej� aukšt� su r�siu pastatas (559,39 m2).

R�syje planuojamos sand�liavimo patalpos maisto produktams, bei sezoniam inventoriui.

Bendras r�sio patalp� plotas 144,57m2, patalp� aukštis nuo grind� paviršiaus iki r�sio perdangos

apaios – 3,0 m. � r�s patenkama gelžbetoniais monolitiniais laiptais iš pietin�s pastato pus�s.

Taip pat r�s galima nusileisti mediniais pusiau sraigtiniais laiptais iš pirmojo svei� nam�

aukšto.

� pirm�j pastato aukšt� patenkama per pagrindinio (šiaur�s ryt�) fasado pus�. Virš �jimo

suprojektuotas medinis stogelis. Patek� pastat�, atsiduriame jaukiame hole, aplik kur ratu,

pradedant iš dešin�s pus�s prieš laikrodžio rodykl� numatomos patalpos: WC, nam� kino

patalpa, erdvi svetain�/poilsio kambarys, sand�liukas, drabužin� bei virtuv�s patalpos. Tarp

virtuv�s ir drabužin�s suprojektuoti laiptai r�s. Aukšto aukštis nuo grind� iki pirmo aukšto

perdangos apaios – 3,1 m, svetainje nuo grind� iki medini� sij� – 3,5 m. Pirmo aukšto patalp�

suminis plotas – 251,28 m2.

Laiptais prie pagrindini� dur� pakylame antr�j statinio aukšt�. Iškart atsiduriame

žiediniame hole, kurio viduryje numatytas balkonas pirmo aukšto holo patalp�. Analogiškai

pirmajam aukštui, visos gyvenamosios bei pagalbin�s patalpos išd�stytos ratu. Antrajame aukšte

numatomi kambariai sveiams, kiekvienas ju turi atskir� vonios kambar bei drabužin�. Bendras

antrojo aukšto plotas – 163,54 m2. Aukšto aukštis nuo grind� iki lub� kintamas – nuo 2,5 m iki

4,31 m.

Žirgynas – tai vieno aukšto su r�sio patalpomis pastatas.

R�syje numatomos arklid�s. � patalpas patenkama per medinius vartus, orientuotus ryt�

kryptimi. Virš vart� numatomas medinis stogelis. Žirgyne suprojektuotos patalpos dešimiai

žirg�. Bei koridorius per vidur aukšto. Bendras plotas 469,68 m2, aukšto aukštis nuo grind� iki

r�sio perdangos plienini� sij� apaios – 3,74 m. Žirgams patekti uždar� trek�, projektuojama

rampa su 14 � nuolydžiu. Taupant plot�, rampa numatoma sukta, U formos.

Patekti žirgyno pirm�j aukšt�, numatomas �jimas iš pagrindinio statinio fasado pus�s.

Patek� pro duris vid�, atsiduriame tamb�re, iš kurio pereiname ilg� koridori�. Koridorius

sujungia beveik visas aukšto patalpas: veterinaro kabinet�, inventoriaus sand�l, treneri�

kabinet�, valytojos patalpa, per kuri� patenkama elektros punkt�. Taip pat iš koridoriaus

patenkama r�bin� su WC bei erdv� poilsio kambar. Koridoriaus gale numatomos durys

9

uždaro treko teritorij�. Tame paiame aukšte taip pat numatomas pašar� sand�lis. Iš uždaro treko

numatyti vartai lauko treniruoi� aikštel�. Per aikštel� taip pat veda iš�jimas link miško trasos.

1.3 KONSTRUKCINIAI SPRENDINIAI

Kaimo turizmo sodyb� sudaro suprojektuoti du skirtingi pastatai, kurie skiriasi ir

funkcine paskirtimi, ir konstrukciniais sprendiniais. Svei� namams projektuojamas dviej�

aukšt� su r�siu pastatas iš tipini� m�rini� bei surenkam�/monolitini� gelžbetonini� karkaso

element�. Statinio pamatai – monolitiniai gelžbetoniai, seklieji 50 cm ploio. Pamatai taip pat

atstoja r�sio sien�. Ji iš grunto pus�s šiltinama kieta akmens vata PAROC UNS 37z. Šilumos

sluoksnis iš abiej� pusi� hidroizoliuojamas ir padengiamas dr�gmei atspariu tinku su armavimo

tinkleliu cokolio zonoje. Pastato sienos dviej� tip�: pirmas tipas - trisluoksn�s su oro tarpu. Iš

išor�s m�rijamas apdailini� klinkerio plyt� m�ras 12 cm, rengiamas ventiliuojamas 2 cm oro

tarpas, už jo prie laikaniosios sienos stikloplastinikiniais ryšiais tvirtinami du šilumos

izoliacijos sluoksniai, pirmas 3cm kietos akmens vatos PAROC WAS 25t, bei minkštos vatos

sluoksnis PAROC UNS 37z 12cm. Laikantysis išorin�s sienos sluoksnis – tai 20 cm ploio FIBO

keramzitbetonio blokeli� m�ras. Antrasis išorini� sien� tipas – tinkuojamas fasadas iš 1 cm

storio tinko sluoksnio, tinkuojamo ant 15 cm storio termoizoliacijos plokšt�s PAROC FAS 4.

Termoizoliacija prie laikani� 20 cm ploio keramzitbetonio FIBO blokeli� m�ro tvirtinama

klijais bei tvirtinimo detal�mis. Kai kuriuose fasado plotuose, vietoj tinko naudojamos

impregnuotos medžio lentos. Žirgyno pamatai dvejopi: po kolonomis rengiamas gelžbetoninis

rostverkas, po kuriuom numatomi gr�žtiniai poliai. Virš kolonos rostverko rengiamas 55cm

aukšio gelžbetoninis rostverkas termopaneliams remti, bei cokoliui sudaryti. R�sio sienos

konstruojamos iš juostini� pamat�. Pamatiniai blokai 30 cm ploio, po jais dedama gelžbetonin�

pamato pap�d� arba paverstas pamatinis blokas. Sienos iš „Sandwich“ tipo termopaneli�

METALPLAST ISOTHERM SC 18cm kietos akmens vatos, bei apskardinti iš abiej� pusi�.

Laikantj žirgyno karkas� sudaro kolon� tinklas bei ant j� remiamos medin�s arkin�s 33 m

ploio santvaros. Pastato kraštuose, kur apkrovos tenka tik nuo pus�s tarpatramio, bei reikalingas

tankesni kolon� žingsnis termopaneliams tvirtinti, montuojamos plienin�s dvit�jo profilio sijos.

Svei� nam� stogas šlaitinis. Laikani� konstrukcij� sudaro 18x60 cm medin�s gegn�s,

tarp kuri� klojama akmens vata PAROC UNS 37z 15cm, bei PAROC WAS 25t 2cm. � išor� nuo

termoizoliacijos išilginiais t�šais prie gegni� tvirtinama hidroizoliacija – polietileno pl�vel�. Po

to tvirtinami skersiniai t�šai, ant kuri� montuojama numatytoji stogo danga – erpes imituojantys

skardos lakštai. Prie gegni� apatin�s pus�s tarp skersini� t�š� tvirtinamos 5cm storio

termoizoliacijos PAROC 37z plokšt�s ir apkalama dviem gipso kartono plokšt�mis, kuri�

bendras storis 2,5 cm.

10

Žirgyno stogo kanstrukcij� sudaro laikanioji santvara, išor� nuo jos tvitinami sudvejinti

ilginiai 100x180. Virš ilgini� klojamas 2,0 cm aukšio lent� paklotas, virš jo garo izoliacija.

Termoizoliaciniam sluoksniui naudojamos akmens vatos plokšt�s PAROC ROS 40 14cm, bei

PAROC ROB 60 2 cm. Ant termoizoliacinio sluoksnio prilydoma ritinin� stogo danga MIDA,

klojami du sluoksniai.

Žirgyne rengiama skersin� temperat�rin� – deformacin� si�l� tarp “7“ ir “8“ aši�.

FASAD� APDAILA

Svei� nam� fasad� apdailai pasirinkti skirtingi sprendimai: pirmame aukšte naudojamas

rank� darbo gelsvai rusv� klinkerio plyt� m�ras, bei šviesiai rusvas tinkas. Antras aukštas

papuošiamas impregnuotomis nat�ralios spalvos lentomis. Taip pat antrame aukšte yra

tinkuojam� ruož�. Stogas numatomas iš erpes imituojani� tamsiai rud� skardos lakšt�. Fasad�

fragmentai m�rijami iš gelsvai rud� rank� darbo klinkerio plyt�. M�ras užbaigiamas karnyzu iš

reljefini� plyt�. Palang�s taip pat m�rijamos iš apdailini� reljefini� plyt�. Lang� r�mai, karnyzo

medin�s detal�s bei pakalimas tokios pat spalvos, kaip ir fasado dailylent�s. Prie lang� r�m�

rengiamos varstomos dviv�r�s medin�s langin�s.

Žirgyno fasad� apdaila - daugiasluoksn�s pakabinamos metalin�s plokšt�s su šiluminiu

sluoksniu (“Sandwich“ tipo). Spalva – pagal pasirinktos firmos - gamintojos pateikt� spalv�

palet� (br�žiniuose pateikti spalviniai sprendiniai). Langai analogiškai svei� namams, su

langin�mis. Siekiant geresnio estetinio vaizdo, arklidži� vartai puošiami plieniniais rank� darbo

elementais.

11

VIDAUS APDAILA

Svei� pastato grindys išklojamos akmens mas�s plytel�mis, WC - grind� keramin�mis

plytel�mis, technin�se patalpose ir koridoriuje rulonin� pvc danga. Arklidži� ir pašar� sand�lio

grindys betonin�s su sustiprinaniu impregnuojaniu viršutiniu sluoksniu arba su cemento -

polimerine danga. Žirgyno pirmo aukšto techinin�s patalpos dengiamos rulonine pvc danga.

Mokymo treko grindys – sm�lis ant sutankinto grunto.

Svei� nam� lubas numatoma dažyti baltos spalvos akriliniais dažais. Lubos

administracin�je žirgyno dalyje pakabinamos (plastikin�s dailylent�s). Treke lubos

nerengiamos, numatoma atvira santvaros konstrukcija.

Vidaus sienoms abiejuose pastatuose naudojamas 12cm ploio silikatini� plyt� arba 25

cm keramzitbetonio m�ras iš abiej� pusi� tinkuojamas sm�giams atspariu tinku su tinkleliu.

1.4 GAISRIN� SAUGA

SKLYPAS

1. Privažiavimas prie pastato ir manevravimas gaisrin�mis mašinomis yra galimas iš vis� pusi�.

2. Suprojektuoti hidrantai išd�styti prisilaikant norm�.

ARCHITEKT�RIN� DALIS

1. Pastatas yra I ugniaatsparumo pagal STR 2.01.04:2004 klasifikavim�;

( II ugniaatsparumo pagal RSN 133-91 klasifikavim�).

2. Evakuacijos keliuose pra�jim� aukštis ne mažiau 2 m, plotis – 1 m, durys atidaromos

evakuacijos kryptimi.

3. Gamybin�s dalies patalpos suskirstytos ugniaatspariomis (0,75val) pertvaromis didesnes kaip

600 m2 ploto patalpas.

4. Iš kiekvienos saugykl� patalpos suprojektuoti 0,6 val. ugniaatsparumo 3 m ploio ir 3,5m

aukšio nuleidžiami vartai. Yra ne mažiau kaip po du iš�jimus iš patalp� kitas patalpas arba

lauk�.

5. Administracin�s dalies stogas plokšias, be pastog�s. Pastato perimetru rengiami parapetai,

kuri� minimalus aukštis 0,47 m.

6. Katilini� patalpose suprojektuotas iš�jimas lauk� per koridori�.

7. Užlipimui ant stogo numatytos gaisrin�s kop�ios. Per vis� dirbtuvi� pastato ilg, ties kraigu,

suprojektuotas tiltelis, nuo kurio aptarnaujamos d�msiurb�s ir priži�rimas stogas.

8. D�m� šalinimui iš kiekvienos dirbtuvi� patalpos suprojektuota po 2 (dvi) d�msiurbes.

12

9. Objekte suprojektuota automatin� gaisro gesinimo sistema.

10. Objekte suprojektuota gaisrin� signalizacija.

11. Objekte suprojektuotas avarinis, evakuacinis apšvietimas.

Pastatui suteiktas I ugniai atsparumo laipsnis. Konstrukcij� gaisrinio pavojingumo klas�

– K0. Leidžiama statinio gaisrinio pavojingumo klas� – C0. Pastato funkcin� grup� – P.5.2 , Bsg

kategorijos. S�lyginis gaisrinio skyriaus plotas ( FS ) – 2900 m2. Pastato aukštis – 13,35m.

Pagrindiniai parametrai nulemiantys pastato ir jo konstrukcij� atsparum� ugniai yra:

gelžbetonin�s kolonos, sunkusis betonas, kolon� matmenys 400x400. Atstumas nuo kolonos

krašto iki kolonos armat�ros ašies – 50mm. Kolon� atsparumas ugniai – 2 ir 2,5 val. arba R120.

Administracin�s dalies pastato denginys - kiaurym�tosios gelžbetonin�s iš anksto

tempto armavimo plokšt�s. Plokši� efektyvusis storis t = S/b = 147,3 mm , taiau atstumas iki

armat�ros ašies a = 25mm. Atsparumas ugniai mažiau negu 2 val., bet santykis tarp ilgalaik�s

apkrovos dalies G ir pilnos apkrovos V lygus 0,3 . Tokiu atveju atsparumas ugniai padid�ja 2

kartus. Remiantis šiuo punktu taip pat galima nustatyti, kad ir gelžbetonini� rygeli� atsparumas

ugniai bus daugiau negu 1val. t.y. R90. Denginio konstrukcijoms naudojamos medin�s santvaros

iš klijuotosios medienos (384x114 mm). Atsparumas ugniai - 0,5 val . Ugniai atsparumo laipsnio

padidinim� iki 1val galima pasiekti dviem b�dais :

a) dažant konstrukcijas ugniaiatspariais dažais 0,2 ÷ 0,25mm storio.

b) Didinant juost� matmenis.

Denginio paklotas – 19mm aukšio lent� paklotas apkaltas ugniai atspariomis medžio

plaušo plokšt�mis OSB 12,5 mm.

13

1.5 INŽINERIN�S KOMUNIKACIJOS

Pastatui tiekti vanden numatoma tiekti iš anksiau suprojektuot� vandentiekio tinkl�.

Statyb� metu vanden numatoma tiekti iš esamo gr�žinio.

Žirgyne projektuojama vidaus priešgaisrin� sistema pagal RSN 137-92 ir automatin�

sprinklerin� gaisr� gesinimo sistema remiantis RSN 138-92x. Gaisr� gesinimo sistemai

skaiiuotina vandens talpa 700 m3 . Gaisrinio vandens atsarga laikoma šalia pastato

suprojektuotame 750 m3 rezervuare. Gaisr� gesinimui vanduo iš rezervuaro tiekiamas

siurbliais (1 darbo, 1 atsarginis), kuri� našumas 190 m3/h H=37,5 m.

Automatin�je gaisr� gesinimo sistemoje suprojektuoti septyni valdymo mazgai.

Mazg� darbui garantuoti siurblin�je suprojektuotas 0,5 m3 impulsinis renginys,

palaikantis sl�g tinkle, ir du siurbliai – dozatoriai.

Pastate suprojektuoti priešgaisriniai iaupai, kurie prijungiami prie bendros

sprinklerin�s priešgaisrin�s sistemos. Gaisrini� iaup� spintel�s sukomplektuotos 20 m ilgio

DN65 žarna, DN19 švirkštais ir vieta gesintuvui.

Vandens atsarga gaisr� gesinimui numatoma požeminiuose rezervuaruose, o reikalingo

sl�gio sudarymui bus suprojektuota siurblin�. Šie renginiai bus reikalingi ir prijungus

vandentiek prie miesto tinkl�.

Krituli� vanduo nuo pastat� stog� ir kiet� dang� bus filtruojamas grunt�, kaip ir

dabartiniu metu, tuo labiau, kad jis nebus papildomai užterštas.

14

ŠILDYMAS IR V�DINIMAS

Kaimo turizmo sodybai Jonavos raj. projektuojamas lauko dujotiekio tinkl� vadas.

Prijungiama nuo ankšiau suprojektuoto vidutinio sl�gio dujotiekio Ø 160 mm gretimoje gatv�je.

Požeminis dujotiekis projektuojamas iš polietilenini� vamzdži� Ø 63 mm. Dujos bus

naudojamos šildymui ir ventiliacijai iš vietin�s katilin�s.

Pagal projektavimo užduot saugyklose turi b�ti palaikoma: temperat�ros režimas

16±2°C ir dr�gm�s režimas 35-40%. Temperat�ros ir dr�gm�s palaikymui saugyklose

projektuojama orinio šildymo ir kondicionavimo sistema.

ELEKTROS TIEKIMAS

Objekto elektros energijos tiekimo patikimumo kategorija yra antra. Gaisro gesinimo

sistem� elektros rengimai prijungiami prie vadinio skydo per ir veikia tik gaisro metu.

Bendras pareikalaujamas pastato galingumas sudaro 85 kW.

Prie sklypo ribos numatoma pastatyti 10/0,4 kV dviej� transformatori� modulin�

transformatorin� (MT), kuri maitinama sijungiant esam� dviem 10 kV kabeIiais.

Objekte numatoma rengti 0.38 kv elektros skyd� (�PS) iš dviej� sekcij�, su permetamais

kirtikliais vadin�je dalyje. Skydas prijungiamas prie MT 0,4 kv skydo dviem kabeliais . Elektros

energijos apskaita numatoma pastato viduje. �vadiniai automatai ir elektros apskaitos prietaisai

montuojami specialioje sekcijoje.

15

1.6 POVEIKIS APLINKAI

Statybos aikštel�je kertam� medži� n�ra. Visi inžineriniai tinklai išspr�sti atskiru projektu.

Susikaupusios šiukšl�s bus išvežamos s�vartyn�.

Turi b�ti išsaugotas dirvožemio sluoksnis ir panaudotas želdyn� tvarkymui. Išr�šiuotos

statybin�s atliekos, kad neteršt� aplinkos ir nekelt� pavojaus, iki statybos darb� pabaigos bus

kaupiamos ir saugomos aptvertoje statybos teritorijoje, konteineriuose ar kitose uždarose

talpyklose, kol bus baigti atitinkami statybos darbai. Statybin�s atliekos turi b�ti tvarkomos:

- sukiet�jusio betono ir skiedinio likuiai sunaudojami pagrind� (grind�) rengimui.

- medžio atraižos ir skiedros panaudojamos kurui.

- plyt� ir keramini� blokeli� laužas (nepanaudotas statyboje), akmens vatos, jos taros,

medžio plaušo, OSB plokši� atliekos sand�liuojamos konteineriuose. Šios atliekos privalo b�ti

išvežtos atliek� tvarkymo mon�, sudarius su ja atitinkam� sutart.

- ruberoido, izolo aerozolio tar�, apsaugini� pl�veli�, stiklo, eternito, put� polistirolo,

gipso - kartono plokši� atliekos sand�liuojamos aptvertoje aikštel�je ir, baigus statybas,

išvežamos atliek� tvarkymo mon�.

- buitin�s atliekos, pagal atitinkam� sutart, periodiškai išvežamos atliek� tvarkymo

mon�.

- pavojingos atliekos sand�liuojamos ne ilgiau 3 m�n.

- nepavojingos atliekos sand�liuojamos ne ilgiau 1 met�.

- Statytojas, perduodamas statin pri�mimo naudoti komisijai, turi pateikti dokumentus

apie faktin susidariusi� statybini� atliek� kiek, r�š bei j� tvarkymo viet� ir išvežamos atliek�

tvarkymo mon� sudarius su ja atitinkam� sutart.

Suprojektuotas pastatas neigiamo poveikio aplinkai netur�s.

16

2. KONSTRUKCIN� DALIS

2.1 GELŽBETONIN�S MONOLITIN�S PERDANGOS PLOKŠT�S ANT METALINIO SIJYNO PROJEKTAVIMAS

2.1.1 SIJYNO KOMPONAVIMAS IR SKAI�IUOJAMO VARIANTO PARINKIMAS

Numatomas denginys sudarytas iš plieninio sijyno ir gelžbetonin�s plokšt�s. Sijynui

priklauso pagrindin�s sijos (HEA320 profilis), prie kuri� jungiamos šalutin�s sijos (IPE 270

profilis).

2

CD

EF

10 11 12 13

Pagrindin�s sijos

Pagrindin�s sijos

Pagrindin�s sijos

2.1 pav. Plieninio sijyno schema.

Ilgiausia šalutin� sija yra 7,35 m, pagal j� ir rinksime skerspj�v. Konstrukcijos žingsnis

1,225 m. Parenkame skerspj�v šioms sijoms:

a= 1,225 m. Skaiiuotinis sijos ilgis :

17

mleff 23,760235,7 ����

2.1.2 ŠALUTIN�S SIJOS PROJEKTAVIMAS

Pakloto apkrov� skaiiavim� (apkrovos, tenkanios pakloto 21m ) atliekame 1.1 lentel�je.Sijos

skaiiuojamoji schema pateikiama 2.2 paveiksl�lyje.

2.2 pav. Pakloto sijos skai�iuojamoji schema.

2.1 lentel�

Eil. Nr.

Apkrovos pavadinimas

Charachteristin� apkrova (kN/ m )

Daliniai koeficientai:

,G� ,��

Skaiiuojamoji apkrova (kN/ 2m )

1.

išlyginamieji ir termoizoliaciniai

sluoksniai

1,1

1,35

1,49

2. Gelžbetoninis

paklotas 1 � 1 � 0,12 �25

3,0

1,35

4,05

3. Naudojimo apkrova

5

1,3

6,5

Sumin� apkrova

�kV 9,1

V=12,04

18

Skaiiuojame šalutin� pakloto sij� :

Užsiduodame, kad pakloto sija dvitejinio skerspj�vio IPE 270 (EN 19-57)

sg = 36,1 `mkg = 0,361 `m

N

Skaiiuojame apkrovas, tenkanias sijos vienam tiesiniam metrui.

Charachteristin� apkrova :

aVgp ksk ��� (1.1)

51,11225,11,9361,0,1 ����kp �m

kN

Skaiiuojamoji apkrova :

p = aVg sG ����

(1.2)

23,15225,104,12361,035,11 �����p �m

kN

2.1.3 LENKIMO MOMENT� IR SKERSINI� J�G� SKAI�IAVIMAS

Skaiiuojame maksimali� sijos momento reikšm�, veikiani� ties viduriu:

8

2

maxlp

M�

� (1.3)

mkNM k ���

� 2,758

23,751,11 2

max,

Skaiiuotinis lenkimo momentas:

mkNM ���

� 5,998

23,723,15 2

max

Skaiiuojame skersines j�gas:

2max

lpV

�� (1.4)

kNV k 6,412

23,751,11max, �

��

Skaiiuojamoji skersin� j�ga:

kNV 1,552

23,723,15max �

��

19

2.1.4 PAKLOTO SIJ� SKERSPJ�VIO PARINKIMAS IR TIKRINIMAS

Sij� veikia maksimalios ražos:

mkNMMEd ��� 5,99max

kNVVEd 1,55max ��

Saugos ribinis b�vis: vientiso skerspj�vio karpytos sijos iš plieno (stipris 530 MPa), veikiamos

tik statin�s j�gos ir jei užtikrintas bendras j� pastovumas, tada stiprumas skaiiuojamas vertinant

plastines deformacijas lenkiant vienoje iš svarbiausi� plokštum� , kai 9,0

dsf , (skaiiuotinis šlyties stipris) tikrinamas pagal formul� :

0,1,

, Rdpl

dE

M

M ; (1.5)

ia:

dEM , - maksimali skaiiuotin� lenkimo momento reikšm� elemento standumo ruože.

RdplM , - skaiiuotin� skerspj�vio lenkiamojo atspario pagal takumo rib� reikšm�

RdplM , = cydnetpl fWc ���� min,1, ;

ia: (1.6)

1,plc - koeficientas,vertinantis plastin darb� [6]

min,netW - skerspj�vio atsparumo momentas,

dyf , - plieno skaiiuotinis lenkimo stipris,

c� - darbo s�lyg� koeficientas [6]

Pasirenkame plien� S275. Plieno charakteristinis stipris pagal takumo rib� Mpaf y 275�

Plieno skaiiuotinis lenkimo stipris dyf , = Mpaf

M

y 2501,1

275��

� ;

M� -medžiagos patikimumo koeficientas [9]

20

Plieno skaiiuotinis šlyties stipris: m

yds

ff

�

��

58,0, ; MPaf ds 145

1,127558,0

, ��

� [6]

1,plC priklauso nuo skerspj�vio formos bei matmen� ([6] 7.5 lent.)

Užduota sija: IPE 270 (EN 19-57)

h=270 mm A=45,94 2cm

b=135 mm �yI 5790 4cm

t =6,6 mm �yW 428,9 3cm

�ft 10,2 mm

;ww

f

w

f

ht

bt

A

A

�

��

� �836,0

2,1022706,61352,10

����

��

w

f

A

A

Iš [6] 7,5 lent. 086,11, �plc

MPaPa 9,30109,3027,0106,6

101,55 63

3

�����

��

�

MPaMPa 5,1301459,09,30 ��

edV - maksimali skaiiuotin� skersin�s j�gos reikšm�.

Pagal 1.6 f-l� skaiiuojame skerspj�vio lenkiam�j atspar :

RdplM , = mkN ������� � 5,116110250109,428086,1 36

1�c�

Tikriname stiprum�: 1854,05,1165,99

,

��Rdpl

Ed

MM

Sijos skerspj�vio lenkiamasis stiprumas pakankamas.

Tinkamumo ribinis b�vis:

Tikrinam sijos link nuo charaktering� apkrov�:

IElp

d k

�

���

41

3845

cmmd 4,3034,0105790101,2

23,71051,11384

5811

43

�����

����

�

limdd

mm 036,0200

23,7034,0 � .

htV

w

ed

��

21

2.1.5 MONOLITIN�S GELŽBETONIN�S PERDANGOS PLOKŠT�S PROJEKTAVIMAS

Element� parinkimas ir išd�stymas

Monolitin� perdang� sudaro: pagrindin�s plienin�s sijos, šalutin�s plienin�s sijos

bei gelžbetonin� plokšt�. Pagrindin�s ir šalutin�s sijos suprojektuotos iš metalini� profili�.

Pagrindin�s sijos išd�stomos išilgai pastato kas 4,3 m ir atremiamos kolonas. Šalutin�s sijos

išd�stomos skersai pastato ir atremiamos pagrindines sijas bei sienas:

2

CD

EF

10 11 12 13

369 m

2.3 pav. Plieninio sijyno ir gelžbetonin�s plokšt�s planas.

Šalutin�s sijos išd�stomos kas a=1,225 m. Plokšt�s apkrovos kaip ir metalin�s

šalutin�s pakloto sijos (2.1 lent.).

22

2.1.6 R�Ž� SKAI�IAVIMAS Pateikiu denginio skaiiuojam�j� schem�:

2.4 pav. Denginio skai�iuojamoji schema.

Lenkimo momentai, veikiantys viename plokšt�s ploio metre, vertinus r�ž�

persiskirstym� bus:

.89,0......

;89,011

09,11004,12

11...

;29,0

;29,011

513,01004,1211

1

2322

32

2321

1

mkNMMM

mkNlp

MMM

mkNM

mkNlp

MM

nDC

n

B

B

�������

����

��

����

���

����

��

���

23

Skersin�s j�gos, veikianios viename plokšt�s ploio metre, vertinus r�ž�

persiskirstym� bus:

.56,609,11004,125,05,0

;56,6

;7,309,11004,126,06,0

;56,609,11004,125,05,0

;47,2513,01004,124,04,0

32,

,,

32,

32,

31

kNlpQ

kNVV

kNlpV

kNlpV

kNlpV

dC

kBkC

dB

kB

A

�����������

��

�����������

��������

���������

2.1.7 ARMAT�ROS PARINKIMAS

Betono ir armat�ros savybi� rodikliai:

Monolitinei gelžbetoninei perdangai naudosime C16/20 klas�s beton�. Šio betono

cilindrinis stiprumas MPafck 16� , tamprumo modulis GPaEcm 29� [9] 5lent. Skaiiuotinis

betono stipris apskaiiuojamas pagal formul�:

.6,95,1

160,19,0; MPaf

ff cd

ckcccd �������

���

Plokštei parenkame strypin� S400 stiprumo klas�s armat�r�. Armat�ros

charakteristinis stipris [9] MPaf yk 400� , tempiamasis stipris MPaf t 450� , santykin�

deformacija %,5,10�uk� 08,1125,1 ��yk

t

ff

- tai reiškia, kad armat�ra plastiška, tod�l priimame,

kad gniuždomasis stipris lygus .280MPaff scdsd ��

2.5 pav. Gelžbetonin�s plokšt�s skersinis pj�vis.

24

2.6 pav. Gelžbetonin�s plokšt�s apatinis bei viršutinis armavimas.

Skaiiuojame armat�ros parinkim� pj�vyje C-C:

Armat�ros parinkimas skaiiuojamas pagal 2.5 pav. pateikt� schem�. Kadangi

CMM �2 ir mmamma C 20162 � � , tod�l 2ame pj�vyje galima imti pj�vio C-C armat�r�.

Tokiu atveju tur�sime nedidel� atsarg�.

Skerspj�vio lenkiamasis stipris:

;89089,02 mNmkNMMMM CEdRd �������

Naudingasis skerspj�vio aukštis:

.1,010212 mcmahd ������

Skaiiuotinis trinties koeficientas:

01,01,016,9

89022 �

���

���

dbfM

cd

EdEd� ;

Santykinis gniuždomosios zonos aukštis:

01,001,0211211 ��������� Ed�� ;

Gniuždomosios zonos aukštis:

mdX eff 001,01,001,0 ����� � ;

Armat�ros skerspj�vio plotas:

.64,010280

001,01106,9 26

6

;

cmf

XbfA

XbfAf

sd

effcds

effcdssd

�����

���

�

����

Minimalus armat�ros skerspj�vio plotas:

25

.5,064,0

;5,0100

1,0105,0100

%;100

2min,

2

2minmin,

min,min

cmAcmA

cmdb

A

db

A

ss

ls

sl

���

���

���

�

��

�

�

�

Išvada: s�lyga tenkinama.

Priimame keturis Ø10 S400 stiprumo klas�s armat�ros strypus , kuri�

.14,3 21, cmAs �

Apsauginio betono sluoksnio parinkimo patikrinimas:

.20152

1010

;22

mma

dd

dca

���

����

Išvada: s�lyga tenkinama.

Skaiiuojame armat�r� pj�vyje B-B:

Armat�ros parinkimas skaiiuojamas 2.3 pav. pateikt� schem�. Kadangi BMM �1

ir mmamma C 20162 � � , tod�l 1ame pj�vyje galima imti pj�vio B-B armat�r�. Tokiu atveju

tur�sime nedidel� atsarg�.

Skerspj�vio lenkiamasis stipris:

;29029,02 mNmkNMMMM CEdRd �������

Naudingasis skerspj�vio aukštis:

.1,010212 mcmahd ������

Skaiiuotinis trinties koeficientas:

003,01,016,9

29022 �

���

���

dbfM

cd

EdEd� ;

Santykinis gniuždomosios zonos aukštis:

003,0003,0211211 ��������� Ed�� ;

Gniuždomosios zonos aukštis:

mdX eff 0003,01,0003,0 ����� � ;

Armat�ros skerspj�vio plotas:

.51,010280

0003,01106,9 26

6

;

cmf

XbfA

XbfAf

sd

effcds

effcdssd

�����

���

�

����

Minimalus armat�ros skerspj�vio plotas:

26

.5,051,0

;5,0100

1,0105,0100

%;100

2min,

2

2minmin,

min,min

cmAcmA

cmdb

A

db

A

ss

ls

sl

���

���

���

�

��

�

�

�

Išvada: s�lyga tenkinama.

Priimame keturis Ø6 S400 stiprumo klas�s armat�ros strypus , kuri�

.13,1 21, cmAs � Armat�ros parinkimo paklaida:

Apsauginio betono sluoksnio parinkimo patikrinimas:

.16926

6

;22

mma

dd

dca

���

����

Išvada: s�lyga tenkinama.

27

2.1.8 PLOKŠT�S NAUDOJIMO SITUACIJOS TINKAMUMO RIBINI� B�VI� SKAI�IAVIMAS

�r�ž� skaiiavimas tinkamumo ribiniams b�viams:

Plokšt� veikiani� charakteristini� apkrov� ir poveiki� reikšm�s nustatomos pagal

skaiiuotin� chem� 2.2 pav. Lenkimo momentai, veikiantys viename plokšt�s ploio metre,

vertinus r�ž� persiskirstym� bus:

.68,0......

;68,011

09,1101,9

11...

;22,0

;22,011

513,0101,911

1

2322

32

2321

1

mkNMMM

mkNlp

MMM

mkNM

mkNlp

MM

nDC

n

B

B

�������

����

��

����

���

����

��

���

Skersin�s j�gos, veikianios viename plokšt�s ploio metre, , vertinus r�ž�

persiskirstym� bus:

.96,409,1101,95,05,0

;8,2

;8,2513,0101,96,06,0

;96,409,1101,95,05,0

;87,1513,0101,94,04,0

32,

,,

32,

32,

31

NklpQ

kNVV

kNlpV

kNlpV

kNlpV

dC

kBkC

dB

kB

A

������������

��

�����������

��������

���������

Skaiiuojame skerspj�vio charakteristikas pj�vyje B-B:

2.7 pav. Gelžbetonin�s plokšt�s pj�vis.

Skerspj�vio plotas:

;127,01014,324,712,01 241 mAhbA sseff ���������� ��

28

ia: s� - armat�ros ir betono tamprumo moduli� santykis:

.24,7109,2101,2

4

5

���

��cm

sms E

E�

Skerspj�vio statinis momentas plokšt�s apatinio sluoksnio atžvilgiu:

.00735,002,01014,324,712,01.5,05,0 3421

2 maAhbS sseff ������������� ��

Ekvivalentinio skerspj�vio svorio centro atstumas nuo plokšt�s apatinio sluoksnio:

.0577,0127,0

00735,0m

A

Sy

eff

efft ���

Ekvivalentinio skerspj�vio inercijos momentas neutralin�s ašies atžvilgiu:

.000155,0)02,00577,0(14,324,7

)0577,012,05,0(12,0112

12,01)()5,0(

1242

23

21

23

m

ayAyhhbhb

I tssteff

�����

�������

�����������

� �

Skerspj�vio atsparumo momentas plokšt�s apatinio sluoksnio atžvilgiu:

.002685,00577,0

000155,0 3my

IW

t

effeff ���

Skerspj�vio atsparumo momentas, ivertinus betono plastines deformacijas,

apskaiiuotas plokšt�s apatinio sluoksnio atžvilgiu:

.004699,0002685,075,1 3mWW effpl ����� �

ia: 75,1�� kadangi perdanga yra staiakampio skerspj�vio [9] 5as priedas 1 lent.

Skaiiuojame kritin moment�:

.0068,000691,0004699,03,13,1 mMNMmMNWM rplcr ���������

Išvada: Naudojimo situacijos metu plokšt�s apaioje neatsiras statmen�j� (normalini�) plyši�.

Skaiiuojame skerspj�vio charakteristikas pj�vyje 1-1:

2.8 pav. Gelžbetonin�s plokšt�s pj�vis.

Skerspj�vio plotas ;122,01013,124,712,01 241 mAhbA sseff ���������� ��

29

Skerspj�vio statinis momentas plokšt�s apatinio sluoksnio atžvilgiu:

.00723,0016,01013,124,712,01.5,05,0 3421

2 maAhbS sseff ������������� �� Ekvivalentinio

skerspj�vio svorio centro atstumas nuo plokšt�s apatinio sluoksnio:

.0593,0122,0

00723,0m

A

Sy

eff

efft ���

Ekvivalentinio skerspj�vio inercijos momentas neutralin�s ašies atžvilgiu:

.0001475,0)016,00593,0(13,124,7

)0593,012,05,0(12,0112

12,01)()5,0(

1242

23

21

23

m

ayAyhhbhb

I tssteff

�����

�������

�����������

� �

Skerspj�vio atsparumo momentas plokšt�s apatinio sluoksnio atžvilgiu:

.00249,00593,0

0001475,0 3my

IW

t

effeff ���

Skerspj�vio atsparumo momentas, ivertinus betono plastines deformacijas,

apskaiiuotas plokšt�s apatinio sluoksnio atžvilgiu:

;004349,000249,075,1 3mWW effpl ����� �

.0022,000565,0004349,03,13,1 mMNMmMNWM rplcr ���������

Išvada: Naudojimo situacijos metu plokšt�s apaioje neatsiras statmen�j� (normalini�) plyši�.

30

2.1.9 PLOKŠT�S LINKI� SKAI�IAVIMAS

Plokšt�s linkis skaiiuojamas 1,225 m tarpatramyje. Kadangi

,91,668,0 mkNMmkNM crEd �� ��� naudojimo situacijos metu monolitin�je plokšt�je plyši�

neatsiras. Taigi plokšt�s linkis apskaiiuojamas pagal formul�:

.4321 ddddd ����

ia: 1d - visos apkrovos trumpalaikio poveikio sukeltas linkis, 2d - nuolatin�s ir

tariamai nuolatin�s apkrovos trumpalaikio poveikio sukeltas linkis, 3d - nuolatin�s ir tariamai

nuolatin�s apkrovos ilgalaikio poveikio sukeltas linkis, 4d - išlinkis, sukeltas apspaudimo j�gos

d�l betono valkšnumo ir susitraukimo.

Kadangi patalp� santykinis oro dr�gnis RH = 50%, tai koeficientas, apib�dinantis

tampriaplastišk� betono gniuždomosios zonos savyb�, imamas iš [9] 26 lent.: esant trumpalaikei

skaiiuotinei situacijai 45,0�� , ilgalaikei - .15,0��

Visos apkrovos trumpalaikio poveikio sukeltas plokšt�s išilgin�s ašies kreivis

tarpatramio viduryje:

;2lSd il ��� �

Kreivumo spindulys:

.1

drsc ��

��

��

Kreivumo spindulys nuo visos apkrovos sukelto trumpalaikio poveikio:

;)(

1

111 ssm

stot

cmf

c

ssm

s

AEdN

EdbAEdzM

r ����

��

����

�

������

���

���

����

���

� ����

��

Formul� pertvarkome mus� skaiiuojamajai schemai:

.)(

1

11���

����

�

������

���

���

����

���

����

��

cmf

c

ssm

s

EdbAEdzM

r

ia: mkNPMM dEd ���� 68,0inf, - lenkimo momentas, kNPN dtot 0inf, �� - ašin�

j�ga.

Santykinis gniuždomosios zonos aukštis:

307,0

68,0003,010)0035,0(51

8,1

1

10)(51

1

1

�

�����

��

�����

���

e

dX

����

� .

31

ia: 003,0104,0

1014,3 4

1 ��

��

� - elemento skerspj�vio armavimo koeficientas.

,042,016104,01

1068,02

3

2 ���

��

���

�

ck

Ed

fdbM

� 0�� , nes plokšt�s skerspj�vis staiakampis, 24,7�� -

plieno tamprumo modulio santykis su betono tamprumo moduliu, 8,1� - koeficientas,

vertinantis betono r�š [9] 14.39.

Gniuždomosios zonos aukštis:

.0145,0104,014,0 mdX ����� �

Vidini� j�g� petis:

.0967,02

0145,0104,0

2m

Xdz ��

�

���

�����

���

���

0�f� , nes skerspj�vis staiakampis. Koeficientas, vertinantis betono darb� su

plyšiais ;)8,15,3(

125,1

,

2

d

e totsm

mmss

���

�����

�

����

Formul� pertvarkome lenkiamiems elementams be iš anksto temptos armat�ros:

1�s� [9] 187p.

ia: 9,0�c� - koeficientas, vertinantis kraštinio gniuždomojo betono sluoksnio

deformacij� netolygum� ir sunkiajam betonui [9] 184p. 45,0�� - koeficientas, apib�dinantis

elastingai tampri� betono gniuždomosios zonos savyb� betonin�ms konstrukcijoms [10] 26 lent.

Tuomet kreivumo spindulys nuo visos apkrovos sukelto trumpalaikio poveikio:

.011,045,0109,2104,01)14,00(

9,01014,3102

10967,0104,0

00068,01 1445

1

�� ���

�

����

�

�������

�����

���

��

���

���

� mr

.3,40043,009,1011,0485 2 mmmd il �����

Plokšt�s ribinis linkis, kai .2,81501225

150,1225 lim, mm

ldmml eff

ileff ���� [9] 17.1

lent.

.2,83,4 lim, mmdmmd ilil � � Plokšt�s linkis neviršyja ribinio linkio.

Kadangi 1021,1012,0

1225���

h

leff , linkio padid�jimo d�l deformacij� nepaisoma.

Išvada: Monolitin� gelžbetonin� plokšt� atitinka tinkamumo ribini� b�vi� reikalavimus.

32

2.2 SURENKAMOS GELŽBETONIN�S PERDANGOS PLOKŠT�S PK 640-120-22 PROJEKTAVIMAS

2.2.1 PLOKŠT�S SKAI�IUOJAMO VARIANTO PARINKIMAS Pastato charakteristika. Projektuojama 2-j� aukšt� kaimo turizmo sodybos tarpaukštin�s

surenkamos perdangos plokšt� su apskritomis kiaurym�mis.

Atstumai tarp sien� aši� L = 6,3 m, plokšt�s atremiamos ant sienos 150mm, taigi ln=

L+2� 0,05=6,4 m (2.9 pav.).

2.9 pav. Perdangos fragmentas pastato skersiniame pj�vyje: 1 – perdang� plokšt�, 2 – rygelis.

2.10 pav. Skai�iuotin� plokšt�s schema: a – lenkimo moment� diagrama, b – skersini� j�g� diagrama

Pastato plot� panaudojimo kategorija – C1 (10.1 lent.[9]). Charakteristin� (normin�) naudojimo

apkrova ant perdang� qk = 3,0 kN/m2 (10.2 lent. [2]), taip pat pertvar� – qk = 0,5 kN/m2 (141.10.1 p.

[9]).

Pastato aplinkos s�lyg� klas� – X0 (1 lent. [9]), o patalp� santykinis oro dr�gmis RH = 50%.

Kiaurym�tosios perdang� plokšt�s nominalusis plotis – bn = 1200 mm.

Grind� konstrukcija: 1 – laminuota gr danga (7,0 mm; 10,0 kg/m2); 2 – cemento-sm�lio

skiedinio išlyginamasis sluoksnis (50 mm; 20 kg/m2); 3 – pusiau kieta akmens vata (30,0 mm; 8,0

kg/m2);

Pagal paskirt pastatas atitinka RC2 patikimumo klas� (1 lent. [l]). Esant tiems patiems

33

projektavimo (4 lent. [5]) ir tikrinimo (5 lent. [5]) lygiams – DSL2 ir IL2 – nuolatini� skaiiuotini�

situacij� pagrindini� derini� apkrov� dalinius koeficientus galima padauginti iš poveiki�

koeficiento KF1 = 1 (3 lent. [5]).

Plokšt�s medžiagos, pleiš�tumo reikalavimai ir gamyba. Kiaurym�toji temptojo

gelžbetonio perdang� plokšt� gaminama iš sunkiojo C25/30 klas�s betono. Naudojama išilgin�

tempiamoji A600 klas�s armat�ra tempiama elektroterminiu b�du atsparas (plienini� klojini�

galus). Betono stipris apspaudimo metu fcp = 0,8 fck = 0,8 x 25 = 20 MPa.

Plokštei leidžiami betono plyšiai, kuri� ribin�s ploi� atsiv�rimo reikšm�s: trumpalaikio

atsiv�rimo wlim1 = 0,30 mm, ilgalaikio atsiv�rimo w lim2 = 0,20 mm (24 lent. [9]).

Plokšt�s viršutin� lentyna armuojama A400 klas�s armat�rin�s vielos suvirintu tinklu.

Pak�limo kilpos daromos iš A240 klas�s armat�ros.

34

2.2.2 PLOKŠT�S SAUGOS RIBINI� B�VI� NAUDOJIMO SITUACIJOJE

SKAI�IAVIMAS

Apkrovos ir poveikiai

Skaiiuojama nuolatinei skaiiuotinei situacijai, kai perdang� plokšt� veikia nuolatin�s ir

kintamosios apkrovos. Nuolatin� apkrova apskaiiuojama pagal 2.11 pav. duomenis, o kintamosios

(laikinosios) apkrovos – imamos iš literat�ros [2]

1 – laminuota gr danga,

2 – cemento-sm�lio skiedinio išlyginamasis sluoksnis,

3 – pusiau kieta akmens vata,

2.11 pav. Grind� konstrukcija 4 – gelžbetonin� kiaurym�toji perdang� plokšt�

Apkrovos ir poveikiai apskaiiuoti 1.1 lentel�je. Atsižvelgiant 141.10 p. [2], kilnojam�j�

pertvar� apkrova sumuojama su naudojimo apkrova. Tokiu b�du perdangos plokšt� veikia tik

viena kintamoji apkrova qk = 3,0 + 0,5 = 3,5 kN/m2. Pasirinktos tokios apkrov� poveiki�

patikimumo koeficient� � reikšm�s: � G,sup = 1,30; � Ginf = 1,0 ir � Q,1 = 1,30, kai poveikis

nepalankus bei � Q,1 = 1,0, kai palankus.

35

Skaiiuotin� schema ir poveiki� efektai (�r�žos)

Plokšt�s skaiiuotin� schema. Atsižvelgiant 2.9 pav. duomenis, plokšt�s tarpatramio

skaiiuotinis (efektyvusis) ilgis:

leff =ln -2 a1/2 = 6,3– 2� 75 = 6,25 m, (ia a1 = 0,15 m).

2.2 lentel�. Apkrovos ir poveikiai, kN/m2

Charakteristin�s apkrovos

Poveiki� patikimumo koeficientai (� )

Skaiiuotin�s poveiki� reikšm�s

Tinkamumo ribiniams b�viams

Saugos ribiniams b�viams

Tinkamumo ribiniams b�viams

Saugos ribiniams b�viams

Nuolatin�s (G):

1. Laminuota gr danga (7 mm; 10 kg/m2) 2. Cemento-sm�lio

skiedinio sluoksnis (50 mm; 20,0 kg/m2)

3. Pusiau kieta akmens vata (30 mm; 8,0 kg/m2) 4. Gelžbetonin� plokšt�

2,80

� Gj,inf = 1,0 � Gj,inf = 1,0 � Gj,inf = 1,0 � Gj,inf = 1,0

� Gj,sup= 1,35 � Gj,sup = 1,35 � Gj,sup =1,35 � Gj,sup= 1,35

0,07

1,00

0,24

2,80

0,09

1,35

0,32

3,78

Sumin� gk = 4,11 – – g i n f = 4 , 1 1 gsup = 5,55 Kintamoji (Q) Naudojimo apkrova ir pertvar� svorio apkrova qk = 3,0 + 0,5 = 3,5

� Q,inf = 1,0

� Q,sup = 1,3

qinf = 3,5

qsup= 4,55

Skaiiuotines poveiki� reikšm�s 1 m plokšt�s ilgio, kai jos nominalusis plotis bn = 1,2 m:

– nuolatini� apkrov�, skaitant plokšt�s sav�j svor,

gd = gsup bn = 4,55 �1,20 = 6,66 kN /m;

– plokšt�s savojo svorio

gds = gks bn = 2,80�1,30�1,20= 4,54 kN/ m;

– kintam�j� apkrov�

qd = qsup bn = 4,55 �1,20 = 5,46 kN/m;

– suminis apkrov� poveikis

pd = gd + qd = 6,66 + 5,46 = 12,12 kN/ m.

36

Poveiki� efektai (r�žos). Skaiiuotinai poveiki� efektai nuolatinei situacijai:

– lenkimo momentas plokšt�s tarpatramyje nuo suminio poveikio

MEd = pd leff2 /8 = 12,12�6,252 /8 = 53,6 kNm;

– didžiausia skersin� j�ga

VEd = pd leff /2 = 12,12 �6,25 = 36,1 kN.

2.2.3 PLOKŠT�S SKERSPJ�VIO MATMEN� NUSTATYMAS

Geometriniai skerspj�vio matmenys. (2.12 pav.). �temptojo gelžbetonio kiaurym�tosios

perdang� plokšt�s skerspj�vio aukštis h = leff /30 = 6,25/30 = 0,198 m; imamas h = 0,22 m.

Skerspj�vio naudingasis (darbo) aukštis

d = h – a1 = 0,22 – 0,024 = 0,196 mm; ia a1 = 0,024 m, vertinant 230.2 p. [9] nurodymus.

Kiti plokšt�s skerspj�vio matmenys, imant 7 kiaurymes, kuri� skersmuo ! h = 0,120 m, bus

tokie: viršutin�s ir apatin�s lentyn� storis – (0,22 – 0,12)/2 = 0,050 m; briaun� plotis: (1160 –

7� l20)/8 = 40 mm = 0,04 m.

1.3 pav. Grind� konstrukcija: (2.12 pav. b, c). Skaiiuotinis kiaurym�t�j� plokši� skerspj�vis

yra dvit�jinis. Ekvivalentiško skerspj�vio aukštis h ir viršutin�s bei apatin�s lentyn� ploiai yra

tokie pat, kaip ir tikrojo skerspj�vio. Taiau skaiiuojant plokšt�s stipr (saugos ribiniai b�viai –

STR) rekomenduojama viršutin�s lentynos skaiiuotin aukšt heff imti lyg� minimaliam viršutin�s

plokšt�s storiui virš kiaurym�s, o dvit�jinio skerspj�vio briaunos plot bw – lyg� vis� vertikali�j�

briaun� minimali� stori� sumai. Be to, apatin�s (tempiamosios) lentynos takos skerspj�vio stipriui

nepaisoma.

37

����

�����

��� ���

���

���

��

��

����

���

��

��

�

���

����

���

���

����

��

�

�� ����� ����� ����� ����� ����� ����� ����

������ ��� ��� ��� ���

2.12 pav. Kiaurym�tosios plokšt�s skerspj�viai: a – tikrasis; b – skai�iuotinis saugos ribiniams

b�viams ir c – skai�iuotinis tinkamumo ribiniams b�viams.

Plokšt�s normalinio pj�vio stipriui apskaiiuoti imamas t�jinis skerspj�vis (2.12 pav. b), kurio

h=0,22 m, heff = 0,050 m, beff = 1,16 m, bw= beff – nk! h = 1,16 – 7�0,120 = 0,32 m.

Tikrinant plokšt�s atitikim� tinkamumo ribini� b�vi� s�lygoms, kiaurym�s keiiamos

staiakamp�mis taip, kad j� plotas ir inercijos momentas likt� nepasikeit�. Apskritos kiaurym�s,

kuri� skersmuo! h, pakeiiamos kvadratin�mis su kraštine h1 = 0,9! h.

Plokšt�s su apskritomis kiaurym�mis atitikimas tinkamumo ribini� b�vi� s�lygoms

skaiiuojamas imant tokius ekvivalentiško skerspj�vio matmenis: h = 0,22 m, heff = hf1 = (h –

0,9! h) /2 = (0,22 – 0,9 �0,120) /2 = 0,056 m, beff = 1,16m, bf1 = 1,19 m, bw = beff – nk �

0,9! h =1,16 – 7�0,9�0,120 = 0,404 m.

38

2.2.4 BETONO IR ARMAT�ROS SAVYBI� RODIKLIAI

Betonas. Sunkiojo C25/30 stiprio gniuždant klas�s betono mechanini� savybi� rodikliai (žr. [9],

5 lent.):

fck = 25 MPa, fctk,0,05 = 1,8 MPa, Ecm = 31�103 MPa. Betono apspaudimo stipris

fcp = 0,8 �25 = 20 MPa.

Skaiiuotiniai betono stipriai saugos ribiniams b�viams: gniuždant – fcd =� �� c� fck/� c =

= 0,9�1,0�25/1,5 =15 MPa,tempiant – fctd = ct�� � � fctk,0,05 / � c = 0,9 � l,0 �1,8/1,5 =

= 1,08 MPa.

Skaiiuotiniai betono stipriai tinkamumo ribiniams b�viams: gniuždant – fcd = 0,9 �1,0�25 /

l,0 = 22,5 MPa, tempiant – fctd = 0,9� l,0� 1,8 / l,0 = 1,62 MPa.

Armat�ra. Iš anksto temptoji armat�ra – A600 klas�s strypai (3 lent. [6]), kurios mechanini�

savybi� rodikliai: charakteristinis stipris fpk = 590 MPa, skaiiuotinis tempiamasis stipris fpd = 536

MPa, gniuždomasis stipris fpdc = 380 MPa, tamprumo modulis Esm = 2,1 � 105 MPa.

Viršutin�s plokšt�s lentyna armuojama konstruktyviai suvirintu S400 klas�s vielos tinklu.

Plokšt�s briaun� ruožai atstumu leff /4 = 6,25 /4 = 1,488 m nuo atram� armuojami plokšiais

strypynais, suvirintais iš A400 klas�s armat�ros, kurios mechanini� savybi� rodikliai: fyd = 355

MPa, fywd = fyd �� s1� � s2 =365 �0,8�0,9 = 263 MPa (skaiiuojant skersin� armat�r� – ((2.17)

formul� [6]). Plokšt�s pak�limo kilp� armat�ra A240 klas�s, kurios f yd = 214 MPa.

39

2.2.5 PRELIMINARINIS IŠ ANKSTO TEMPTOSIOS ARMAT�ROS

SKAI�IAVIMAS

Iš anksto temptoji armat�ra apskaiiuojama pagal 2.13 pav. pateikt� schem�. Iš ekvivalentiško

skerspj�vio matmenys: h = 0,22 m, d = 0,190 m, bw = 0,320 m, heff = 0,050 m, santykis hejj / h =

0,050/0,22 = 0,23 > 0,1 , tod�l skaiiuotinis t�jinio skerspj�vio gniuždomosios lentynos plotis beff =

1,16 m (76.2 p. [9]).

���

����

���

�

���

�

���

���� ���

�����������

������������

2.13 pav. Plokšt�s normalinio pj�vio stiprumo skai�iuotin� schema.

Atsižvelgiant reglamento [9] 139 p., pradiniai išankstiniai armat�ros tempiai imami: " p =

0,7fpk = 0,7 � 590 = 413 MPa.

Tikrinama (12.1) s�lyga [9]: elektroterminio armat�ros tempimo atveju tempi� nuokrypis

p = 30 + 360 /l = 30 + 360 /(1,05�6,25) =88 MPa;

" p + p = 413 + 88 = 501 < fpk = 590 MPa – s�lyga vykdyta.

Skaiiavimuose armat�ros pradinio išankstinio tempio reikšm�s dauginamos iš armat�ros

tempimo tikslumo koeficiento (žr. 143 p. [9])

� sp= 1± �# sp;

ia # � sp – dydis, kuris armat�r� tempiant elektroterminiu b�du nustatomas pagal (12.6)

formul�, imant tempiam� stryp� skaii� np = 6,

# � sp=(0,5 p/" p)(1+1/ pn =(0,5�88/500)(1+1/ 6 )= 0,149>0,1; imama # � sp = 0,155.

Esant nepalankiai išankstinio tempimo takai (pvz., skaiiuojant stiprum� armat�ros, esanios

zonoje, kuri yra gniuždoma veikiant apkrovai, taip pat skaiiuojant gamybos stadijoje), � sp = 1 +

# � sp = 1 + 0,149 = 1,149; esant palankiai išankstinio tempimo takai – � sp = 1 – # � sp =1 –

0,149 = 0,851.

�vertinus tempimo tikslum�, armat�ros išankstiniai tempiai " p = 0,90 �413 = 372 MPa.

Iš anksto temptosios armat�ros kiekis apskaiiuojamas iš plokšt�s normalinio pj�vio,

kuriame veikia didžiausias lenkimo momentas, stiprumo s�lygos; ia MEd = 53,6 kNm (1.2.2 sk.)

40

Lenkiamo elemento gniuždomosios zonos ribinis santykinis aukštis apskaiiuojamas pagal

reglamento [9] (8.14 ir 8.15) formules:

� lim =$ /(l +(" s,lim/" sc,lim) (1 –$ /1,1)) = 0,73 /(1+ (479/ 500 (1–0,73/1,1)) =0,552;

ia $ =� – 0,008 fcd = 0,85 – 0,008 � 15 = 0,73;

kai fpk = 590 > 400 MPa, tempiai " s,lim = fpd + 400 – " p – "# p = 536 + 400 – 372–44 =

479 MPa;

"# p = 1500" p /fpd – 1200 = 1500 � (413 � 0,845)/536 – 1200 = 44 MPa > 0, nes A600

klas�s stryp� fpk = 590 < 600 MPa ir tempiami elektroterminiu b�du (1 priedas [9]);

" sc,lim = 500 MPa, kadangi betonas sunkusis.

Laikant, kad neutralioji ašis yra t�jinio skerspj�vio lentynoje, t.y. xeff heff , koeficientas

� Ed = MEd /fcd beff d2 = 0,0552/15 � l,16�0,1962 = 0,08.

Pagal 3 priedo [6] (4.11) formul� santykinis gniuždomosios zonos aukštis

� eff = 1 – Ed�21� = 1 – 079,021 �� = 0,082 < � lim = 0,552.

Kadangi xeff = � eff d = 0,082 �0,196 = 0,016 < heff = 0,050 m, prielaida teisinga.

Apskaiiuojant gelžbetonio plokšt�, armuot� stipri�ja armat�ra (fpk = 590 > 550 MPa), kai � eff

<� lim , skaiiuotinis armat�ros stipris fpd dauginamas iš koeficiento � sy ((8.16) formul� [9]):

� s y= )1/2)(1( lim ��� ��%% eff =1 , 2 – ( 1 , 2 – 1 ) ( 2 �0 , 0 8 2 / 0 , 5 5 2 –1)=l ,32>% =1,2;

imamas � sy = 1,2; ia % =1,2, nes fpk = 590 > 750 MPa.

�temptosios tempiamosios armat�ros skerspj�vio plotas apskaiiuojamas pagal (4.18) formul�

[6], kai Ap2 = 0, b = beff:

Ap1=fcd beff � eff d/fpd � sy=15 196,0552,016,1 ��� /536 2,1� =4,44 10� –4 m2 (4,44 cm2).

Iš sortimento lentel�s imama 6!12 A600, kuri� Ap1 =6,79 10� -4 m2 (6,79 cm2).

41

2.2.6 PLOKŠT�S EKVIVALENTIŠKO SKERSPJ�VIO GEOMETRINIAI

RODIKLIAI

Plokšt�s ekvivalentiško skerspj�vio geometriniai rodikliai apskaiiuoti pagal schem� 2.14 pav.

ir 2.12 pav. c, nepaisant viršutin�s plokšt�s tinklo išilgin�s armat�ros 8!4S500 (d�l As2 dydžio

nereikšmingumo).

� ��

���

�

� ��

����

���

��

���

� �

�

����

����

2.14 pav. Ekvivalentiškas plokšt�s skerspj�vis

Skerspj�vio plotas Aeff = bw h + (beff – bw) heff + (bf1 – bw) hf1 + � e Ap1 = 0,404 �0,22 + (1,16 –

0,404) 0,056 + (1,19 – 0,404) 0,056 + 6,41 �4,71 �10–4 = 0,1798 m2,

ia � e – armat�ros ir betono tamprumo moduli� santykis � e = Esm / Ecm = 210 �103/31 �103 =

6,77.

Skerspj�vio statinis momentas plokšt�s apatinio sluoksnio atžvilgiu Seff = 0,5 bw h2 + (beff –

bw) heff (h – 0,5 heff) + 0,5 (bf1 – bw) h2f1+ � e Ap1 a1 = 0,5 �0,404 �0,222 + (1,16 – 0,404)

0,056 � (0,22 –0,5 �0,056) + 0,5( 1,19 – 0,404) 0,0562 + 6,77 �6,79� l0-4 �0,024=

0,01925 m3.

Ekvivalentiško skerspj�vio svorio centro atstumas nuo plokšt�s apatinio sluoksnio

ysc = Seff /Aef f = 0,01925 / 0,1798 = 0,107 m.

Ekvivalentiško skerspj�vio inercijos momentas 0 – 0 ašies atžvilgiu

Ieff = bw h3 / 12+ bw h (0,5 h – ysc)2 +(beff – bw) h3eff / 12 + (beff – bw) heff (h –ysc – 0,5

heff)2 + (bf1 – bw) h3f1 / 12+ (bf1 – bw) hf1 (ysc – 0,5 hf1)2 + � e Ap1 (ysc – a1)2 = 0,404 �0,223/12 + 0,404

�0,22 (0,5 �0,22 – 0,109)2 + (1,16 – 0,404) 0,0563/12 + (1,16 – 0,404) 0,056 (0,22 – 0,107– 0,5

�0,056)2 + (1,19 – 0,404) 0,0563 /12 + (1,19 – 0,404) 0,056 (0,107– 0,5 �0,056)2 +

6,79�4,71 � l0–4 (0,107– 0,024)2 = 0,0009941 m4.

Skerspj�vio atsparumo momentas plokšt�s apatinio sluoksnio atžvilgiu

Weff1=Ieff / ysc = 0,0009941/ 0,109= 0,00929 m3.

42

Skerspj�vio atsparumo momentas plokšt�s viršutinio sluoksnio atžvilgiu

Weff2 = Ieff /(h – ysc) = 0,0009941 / (0,22 – 0,109) = 0,0088 m3.

Skerspj�vio atsparumo momentas, vertinant betono plastines deformacijas, apskaiiuotas

plokšt�s apatinio sluoksnio atžvilgiu,

Wpll = � Weff1= 1,5 �0,00929 = 0,01393 m3;

ia � = 1,5, kadangi beff /bw =1,16 /0,404 = 2,87 < 6 (1 lent.[6]);

tas pats viršutinio krašto atžvilgiu:

Wpl2 = � Weff2 = 1,5 �0,0088 = 0,0132 m3.

2.2.7 PLOKŠT�S ARMAT�ROS IŠANKSTINI� TEMPI� NUOSTOLI�

SKAI�IAVIMAS

Išankstini� armat�ros tempi� nuostoli� dydžiai nustatomi pagal XII sk. [9] nuostatas. �tempiant

armat�r� atsparas, b�tina vertinti: pirmuosius nuostolius, atsirandanius d�l inkar� deformacijos,

temperat�r� skirtumo, klojini� deformavimosi (tempiant klojinius-atsparas), d�l greitai

pasireiškianio betono valkšnumo; antruosius nuostolius – d�l betono susitraukimo ir valkšnumo.

Apskaiiuojant armat�ros išankstini� tempi� nuostolius, imamas armat�ros tempimo tikslumo

koeficientas � p = 1,0. Tuomet pradinio išankstinio tempio reikšm� " p= p� " p = 1,0 �413 = 413

MPa.

Anksiau nustatyti ekvivalentiško skerspj�vio parametrai: Ap1 = 6,79�10–4 m2, Aeff = 0,1798

m2, ysc= 0,107m, a1 = 0,024 m, Ieff = 0,0009941 m4.

Armat�ros atstumas nuo ekvivalentiško skerspj�vio svorio centro ypl = ysc – a1 = 0,107– 0,024 =

0,083 m.

Pirmieji tempi� nuostoliai, apskaiiuojami naudojantis 9 lentel�s 1...6 p. [9]:

– armat�ros stryp� !10 ir A600 išankstini� tempi� nuostoliai d�l relaksacijos, tempiant

elektroterminiu b�du "# pr = 0,03" p = 0,03 � 413 =12,4 MPa;

– tempi� nuostoliai d�l temperat�r� atramose ir betone skirtumo, kai # t = 60 C ir betonas

C25/30 klas�s, "# T =1,25 # t =1,25 �60 = 75 MPa;

– tempi� nuostoliai d�l inkar� deformacijos, kai armat�ra tempiama elektroterminiu b�du,

"# l = 0;

– tempi� nuostoliai d�l klojini� deformacijos "# f = 0, nes armat�ra tempiama elektroterminiu

b�du.

43

Tokiu b�du betono apspaudimo j�ga po pirm�j� armat�ros tempi� nuostoli� iki j� atleidžiant iš

atspar� bus:

Pm,0 =Apl(" p– "# pr – "# T – "# l – "# f ) = 6,79 �10–4(413 –12,4 –75 – 0 – 0) =

= 0,221 MN.

Laikant, kad j�gos Pm,0 prid�ties taškas sutampa su armat�ros Ap1 svorio centru, jos

ekscentricitetams ep= (Ap1 yp1) / Ap1 =6,79 410�� � (0,109-0,024)/6,79�10–4 = ypl = 0,083 m.

Didžiausi gniuždymo tempiai betone nuo j�gos Pm,0 , nepaisant savojo plokšt�s svorio:

" cp0 = Pm,0/Aeff+Pm,0 ep ysc /Ieff = 0,221/0,1798+0,221�0,083 �0,107/ 0,0009941 =

=3,2MPa < 0,6 fcp = 0,6 �20 =12 MPa (ia fcp = 20 MPa – žr. 1.1 sk.)

�tempi� nuostoliai d�l greitai pasireiškianio betono valkšnumo apskaiiuojami pagal 9 lent.

6 p. [9]. D�l to reikia apskaiiuoti tempius betone nuo apspaudimo j�gos ir plokšt�s savojo svorio

sukelto lenkimo momento:

Ms.s = gk,s l2 /8 = 0,00454 �6,252 /8 = 0,018 MNm;

ia l = 5,8 m – atstumas tarp atram� plokštes sand�liuojant.

�tempiai betone ties iš anksto tempt�ja armat�ra, t.y. atstumu yp1= 0,083 m:

" cp1 = Pm,0 /Aeff + Pm,0 ep yp1 / Ieff – Ms.s ypl / Ieff = 0,221 / 0,1798 + 0,221 �0,083�0,083 /0,0009941

– 0,018�0,083/0,00099412 = 1,22 MPa.

Kadangi koeficientas � = 0,25 + 0,025 fcp = 0,25 + 0,025 � 20 = 0,75 >" cp,1/fcp =

1,22 / 20 = 0,061, tai šie armat�ros tempi� nuostoliai skaiiuojami pagal formul�:

"# pc,1 = 0,85 � 40" cp,1/fcp = 0,85 � 40 �1,22 / 20= 2,07 MPa.

Tokiu b�du pirmieji išankstini� tempi� nuostoliai bus:

"&# p1= "# pr+ "# T + "# l + "# f + "# pc,1= 12,4 + 75 + 0 + 0 + 2,07 = 89,5 MPa.

Betono apspaudimo j�ga, atmetus pirmuosius armat�ros išankstini� tempi� nuostolius,

Pm,1= Apl(" p – "&# p1) = 6,79 �10–4 (413 – 89,5) = 0,22 MN.

Antrieji tempi� nuostoliai apskaiiuojami pagal 9 lent. 8 ir 9 p. [9].

Nuostoliai d�l betono susitraukimo, kai gaminys šutinamas esant atmosferos sl�giui (C25/30

klas�s betonas):

"# ps = 40 MPa.

Apskaiiuojant armat�ros tempi� nuostolius d�l betono valkšnumo, reikia žinoti betono

tempius ties Ap1 armat�ra, atmetus visus pirmuosius tempi� nuostolius, t.y. apskaiiuojamus pagal

apspaudimo j�g� Pm,1 = 0,22 MN:

" cp,1 = Pm,1/ Aeff + Pm,1 ep yp1 /Ieff – Ms,s yp1 / Ieff = 0,22 /0,18 + 0,22�0,083 � 0,083 /0,0009941 –

0,018 �0,083 /0,0009941 = 1,2 MPa.

Kadangi " cp,1/fcp = 1,2 /20 = 0,06 < 0,75, tai armat�ros išankstini� tempi� nuostoliai d�l

betono valkšnumo (9 lent. 9 p. [9]) "# pc,2 = 0,85 �150 � 1,2/20 = 7,65 MPa.

44

Tokiu b�du visi (suminiai) armat�ros išankstini� tempi� nuostoliai:

"# p,com1 = "# pr+ "# T+ "# l + "# f + "# pc,1+ "# ps+ "# pc,2 = 12,4 +75 + 0 + 0 + 2,07 +

40,0 +7,65 =137,1 > 100 MPa.

Apspaudimo j�ga, atmetus visus armat�ros išankstinio tempimo nuostolius,

Pm' = Ap1(" p – "# p,com1) = 6,79 �10–4 (413 – 137,1) = 0,19 MN; šios j�gos

ekscentricitetas

epc =Ap1(" p – "# p,com1) yp l/Pm ' = 6,79� l0–4 (413 – 137,1)0,083/0,19 = 0,083 m.

2.2.8 PLOKŠT�S NORMALINIO PJ�VIO STIPRUMO VERTINIMAS

Tikrinamas plokšt�s tarpatramio vidurio normalinio pj�vio stipris, atsižvelgiant parinkt�

armat�r� Ap1 = 6,79 �10–4 m2 ir faktiškus armat�ros išankstinius tempius. Skaiiuotin� schema ta

pati kaip ir 2.9 pav.

Ribinis gniuždomasis zonos santykinis aukštis

� lim = $ /(1 + (" s,lim /" sc,lim) /(1 – $ /1,1)) = 0,73 /(1 + (660 /500) (1 – 0,73 /1,1)) =

0,506; ia $ ir " sc,lim – kaip ir anksiau (1. 2. 5 sk.);

" s,lim = fpd + 400 – (" p – "# p,com1) – "# p= 536+ 400 – (413 – 137,1) – 0 = 660 MPa;

"# p = 1500( 1,compp "" #� ) /fpd –1200 = 1500 (413 – 137,1) /536– 1200 = –430,6 < 0;

imama "# p = 0.

Armat�ros darbo s�lyg� koeficientas � s6 = % – (% – 1)(2 � e f f / � l i m –1)=1,2 – (1 ,2–

1)(2 � 0,082/0,505 – 1) = 1,38 >% = 1,2; imama % = 1,2;

ia skerspj�vio gniuždomosios zonos santykinis aukštis � eff = 0,082 <� lim = 0,505.

Gniuždomosios zonos aukštis iš &N = 0:

x�ff = � s6 fpd Ap1 /beff fcd = 1,2 �536�6,79� l0–4/ l,16�15 = 0,025 < heff = 0,050 m; � eff =

0,025/0,196 = 0,128 < � lim = 0,506.

MRd = � sy fpd Ap1(d – 0,5 xeff) = 1,2�536�6,79�10–4� (0,196 – 0,5�0,025) = 0,08 >

MEd = 0,054 MNm.

Išvada. Plokšt�s normalinio pj�vio stipris yra pakankamas.

45

2.2.9 PLOKŠT�S STRIŽ�J� PJ�VI� STIPRUMO SKERSINI� J�G� IR

LENKIMO MOMENTO ATŽVILGIU SKAI�IAVIMAS

Pradiniai duomenys. Kiaurym�tosios plokšt�s skaiiuotinis tarpatramis leff = 6,25 m. Jos

skerspj�vio fragmentas parodytas 2.15 pav.

����� �����

���

���

�������

��

���

�� �

���

���

2.15 pav. Plokšt�s skerspj�vio fragmentas �striž�j� pj�vi� stiprumui apskai�iuoti.

Betonas sunkusis C25/30 klas�s: fck = 25 MPa, fcd = 15 MPa, fctk,0,05 = 1,8 MPa, fctd = 1,08 MPa.

Kiekvieno išilginio armat�ros strypo išankstinio tempimo (apspaudimo) j�ga, vertinus visus

tempi� nuostolius: Pm' = 0,187 /6 = 0,031 MN; jos ekscentricitetas epc = 0,083m.

Skaiiuojant imamas 160 mm ploio plokšt�s fragmentas, kurio charakteristikos: Aeff = 0,0285

m2, atstumas nuo skerspj�vio svorio centro iki plokšt�s apaios ysc = 0,107m, inercijos momentas

skerspj�vio centro atžvilgiu Ieff = 0,0001733 m4.

Stipris skersini� j�g� atžvilgiu. Skaiiuotinis nuolatin�s apkrovos nuo plokšt�s ir grind� svorio

poveikis gd = 5,55 kN/m2, skaiiuotin�s laikinosios apkrovos – qd = 4,55 kN/m2.

Skaiiavimas atliekamas plokšt�s skerspj�vio ploiui beff = 0,16 m (atstumas tarp kiaurymi�

centr�) ir bw = 0,04m; d = 0,22 – 0,024 = 0,196 m.

Apkrov� poveikiai 0,16 m ploio plokšt�s ruožui:

– nuo vis� apkrov�

pd = (gd +qd) 0,16 = (5,55 + 4,55) 0,16 = 1,62 kN/m;

– nuo nuolatin�s ir ekvivalentiškos laikinosios apkrovos

peff,d = (gd +qd /2) 0,16 = (5,55 + 4,55/2) 0,16 = 1,25 kN /m.

Didžiausia skersin� j�ga pj�vyje prie atramos nuo vis� apkrov�:

VEd,max = (gd +qd) leff/2 = 1,62 �6,25/2 = 4,81 kN.

Tikrinama, ar plokšt� atitinka elemento be skersin�s armat�ros stiprumo (6.14) [6] s�lyg�:

2,5 fctd bw d =2,5 �1,08�0,04�0,196 = 0,02117MN = 21,17 kN > VEd,max = 4,8 kN.

46

Elementas (6.4) s�lyg� atitinka.

Tikrinama (6.12) [6] s�lyga. Pagal (6.23) formul� apskaiiuojami normaliniai betono tempiai

ties elemento skerspj�vio svorio centru:

" x = " c = NEd /Aeff = Pm' /Aeff = 0,031/0,107 = 1,1 MPa < 0,5 fcd = 0,5 �1 5 = 7,5 MPa.

Vadinasi, (6.2) s�lygos tikrinti nereikia.

Apskaiiuojamas plokšt�s ruožo ilgis nuo atramos krašto l1, kuriame saugos ribiniame b�vyje

neatsiranda normalini� plyši�, pagal (6.16) s�lyg�. Šiuo atveju ji atrodo taip:

MEd = 0,5 ((gd + qd) leff l1 – (gd + qd) l21) = Mcr,d.

Skaiiavimui supaprastinti imama Wpl = 1,5 Weff ir � = 0,9. Tuomet

Weff = Ieff / ysc= 0,0001733/0,107 = 0,00162 m3;

Wpl = 1,5 �0,00162 = 0,00243 m3.

Pagal reglamento [9] (14.10) formul�:

r = � Weff /Aeff = 0,9 �0,00162 /0,0285 = 0,051 m;

ep = ysc – a1 = 0,107 – 0,024 = 0,083 m;

Mcr,d = fctd Wpl + Pm' (ep + r) = 1,08 � 0,00243 + 0,031 (0,083 + 0,051) = 0,00681 MNm.

Iš aukšiau pateiktos lygties apskaiiuojamas atstumas l1 :

l1=leff /2– )/(2)2/( ,2

dddcreff qgMl �� =6,25/2–

32 1054,1/00681,02)2/95,5( ���� =2,33 m > cmax = 2d = 2 �0,196 = 0,392 m.

Normaliniai plyšiai neatsiranda gana ilgame elemento ruože, tod�l reikia tai atsižvelgti.

Plokšt�s strižojo pj�vio stiprumas tikrinamas pagal (6.5) s�lyg�, imant c = l1 = 2,33 m, kai

c =2,33 > cmax = 0,392 m, taip pat c, apskaiiuot� pagal reglamento [9] 3 priedo (6.27) formul�.

Tuo tikslu apskaiiuojami dydžiai Mc4, VRd,c,min ir Vcr,d pagal [10] (6.7), (6.8) ir (6.18) formules.

Pagal (6.9) formul�, imant NEd = Pm' , koeficientas

� n = 0,l Pm' /fctd bw d = 0,1 �0,031/1,08 �0,04 � 0,196 = 0,37 < 0,5.

Iš reglamento [9] 15 lentel�s � c4 = 1,5 ir � c3 = 0,6.

Iš [6] (6.5) s�lygos:

Mc4=� c4(1+ � n ) fctd bw d2 = 1,5(1 + 0,367) 1,08 �0,04 �0,1962 = 0,0034 MNm.

VRd,c,min = � c3(1+ � n) fctdbw d = 0,6(1+0,37) �1,08�0,04�0,196 = 0,007 MN.

Ekvivalentiško skerspj�vio dalies, esanios virš neutraliosios ašies, statinis momentas apie ši�

aš:

Seff = 0,5 beff (h–ysc)2–! h3/12 = 0,5�0,16 (0,22 – 0,107)2 – 0,1203/12 =

0,00088m3;

ia! h – kiaurym�s skersmuo.

47

Dydis Vcr,d apskaiiuojamas pagal [6] (6.18) formul�, nepaisant svarbiausi� gniuždymo

tempi� " y .

Laikant, kad svarbiausieji gniuždymo tempiai " y neturi takos betono tempiamajam stipriui,

pagal (6.19 a) formul� kerpamasis stipris

xy,Rd =fctd ctdx f/1 "� =1,08 53,12,1/092,11 �� MPa.

Tikrinama, ar galima taikyti (6.19 a) formul�.

Pagal (6.25) formul�

� mc,lim = 1 – 0,2 – � fck,cube = 1 – 0,2 – 0,01 �25 = 0,55 (ia � = 0,01 – sunkiajam betonui), o

pagal (6.26) formul� – ribin� kerpamojo tempio reikšm�

MPaff Rdxycdxmcmccdxy 53,168,7)15/1,155,0(55,015)/( ,lim,lim,lim, �������� "�� .

Vadinasi, tempiai Rdx ,� pagal (6.19 a) formul� yra apskaiiuoti teisingai.

Pagal (6.18) formul� apskaiiuojama strižuosius plyšius sukelianti kerpamoji j�ga:

Vcr, d = bw (Ieff / Seff) Rd = 0,04 (0,0001733 / 0,00088) �1,53 = 0,0121MN.

Pagal [6] (6.27) formul� apskaiiuojamas strižojo pj�vio projekcijos ilgis

c = Mc4 /Vcr,d = 0,0034 / 0,0121 = 0,281< cmax = 0,49 m; ia cmax= (� c4/� c3) / d = (1,5

/0,6)0,196= 0,49m – pagal [6] (6.6) formul�.

Be to, c = 0,281 < l1 = 2,33 m; tod�l ruože c = 0,281 m normalini� plyši� neatsiras.

Tokiu b�du tikrinamos dvi min�tos striž�j� pj�vi� stiprumo s�lygos pj�viui, kurio

projekcijos ilgis c = 0,281 m:

VEd = VEd,max – c peff,d = 4,81 – 0,281 �1,25 = 4,45 < Vcr,4 = 12,12 kN ir ruožo be normalini�

plyši� ilgio gale l1 =2,33 m > cmax = 0,49 m

VEd = VEdmax – l1 peff,d =4,81 – 2,33 �1,25 = 1,9 < VRd,c,min = 7,0 kN.

Abi s�lygos tenkinamos, tod�l plokšt�s nereikia armuoti skersine armat�ra.

�sitikinama, ar reikia plokšt� armuoti skersine armat�ra, ignoruojant normalini� plyši�

nebuvim� ruože prie atram�. Tikrinama (6.13) s�lyga:

VEd,max deffc pM ,4 = 8,425,14,3 �� kN < VRd,c,min = 7,0 kN;

Taigi, s�lyga VEd VRd yra tenkinama, tod�l ir pagal š skaiiavim� plokš�s nereikia armuoti

skersine armat�ra.

Pagal [9] 253 p. kiaurym�t�j� plokši�, kuri� skerspj�vio aukštis h < 300mm, leidžiama

nearmuoti skersine armat�ra. Taiau plokši� atraminiuose ruožuose leff /4 = 6,25/4(1,5 m ši

armat�ra parenkama konstruktyviai: kraštin�se briaunose ir dvejose vidurin�se briaunose dedami

plokšti suvirinti strypynai, kuri� vertikalus strypai !6A400 (atstumai tarp j� sw = h /2 = 220/2 =

48

110 mm; imama sw = 0,10 m); vidurin�je plokšt�s dalyje leff /2 šios armat�ros n�ra. Ši� strypyn�

horizontal�s strypai –) 8A400.

�striž�j� pj�vi� stipris lenkimo momento atžvilgiu. Laisvai atremtos plokšt�s pavojingas

strižasis pj�vis prasideda nuo atramos krašto. Kadangi atraminiuose plokšt�s ruožuose užtenka tik

konstrukcin�s skersin�s armat�ros, temptosios armat�ros inkaravimosi (tempi� perdavimo)

ilgyje lbpd dedami j� gaubiantys suvirinti ) 3–4 S500 vielos tinkleliai, ir strižojo pj�vio stipris

momento atžvilgiu netikrinamas.

2.2.10 PLOKŠT�S RIBINI� B�VI� GAMYBOS SITUACIJOSE

SKAI�IAVIMAS

Plokšt�s saugos ir tinkamumo ribiniai b�viai tikrinami pavojingoms laikinosioms

situacijoms: gamybos, transportavimo ir montavimo.

Plokštei pakelti ( išimant iš klojini�, montuojant ir pan.) gamybos metu dedamos

kilpos, atstumu lc = 0,5 m nuo jos gal�.

Viršutinio krašto pleiš�tumas apspaudžiant. Apskaiiuojamas plokšt�s savojo svorio sukeltas

lenkimo momentas, armat�ra atleidžiant nuo atspar� (nepaisant dinamiškumo koeficiento):

MEgd = gs,s lk2/8 = 2,8 �1,2�6,12/8 = 0,0156MNm.

Plokšt�s apspaudimo j�ga, atmetus pirmuosius armat�ros tempi� nuostolius, kai � sp =

1,1

Pd,sup=� sp Pm1= 1,1 � 0,221 = 0,243.

Skerspj�vio atsparumo momentai apatinio ir viršutinio krašto atžvilgiu: Weff1 = 0,00929 m3;

Weff2 = 0,0088 m3.

Didžiausi betono gniždymo tempiai apspaudžiant plokšt�:

" c,ma x= Pd,sup/Aeff + (Pd,sup ep1 – MEgd)/ Weff1= 0,243/0,18 + (0,243 �0,083 –

0,0156)/0,00929 = 1,84 MPa;

� = 1,6 – " c,max /fcp = 1,6 – 1,84 /20 = 1 > 0,7.

Atstumas nuo skerspj�vio branduolio centro iki jo virš�n�s, labiausiai nutolusios nuo

tempiamojo krašto:

r in f = � Weff2 /Aef f = 1,0 �0,0088/ 0,18 = 0,049.

Pagal 6 pried� arba 1 lent. [6], kai beff / bw = 1,16/0,404 = 2,87 < 6, � = 1,50.

Tuomet skerspj�vio atsparumo momentas, vertinant betono tampriai plastines savybes,

Wpl2= � Weff2 = 1,50 �0,0088 = 0,0132 m3.

49

Tikrinama [6] (2.26) s�lyga, imant Mr = MEgd = 0,016 kNm, Pd,sup = 0,243 MN:

Pd,sup (ep1 – rinf) + MEgd = 0,243 (0,083 – 0,049) + 0,0156 = 0,023 < fctk Wpl2 = 1,8�0,0132 =

0,024 MNm.

%9,2%100024,0

024,0023,0���

��#

Pleiš�tumas transportuojant ir montuojant. Skaiiuojama pagal 1.9 pav. Lenkimo

momentas gemb�je, t.y. atstumu lc = 0,5 m nuo plokšt�s galo (nepaisant dinamiškumo

koeficiento):

MEgd = gs,s lc2/2 = 2,8�1,2 �0,502/2 = 0,42 kNm.

Didžiausi tempiai betone " c,ma x= Pd,sup/Aeff + (Pd,sup ep1 – MEgd)/ Weff1= 0,243/0,18 +

(0,243 �0,083 – 0,00042) /0,00929 = 1,84 MPa;

� = 1,6 – " c,max /fcp = 1,6 – 1,84 /20 = 1,43 > 1,0; imama � = 1,0 > 0,7. Tuomet rinf =

0,049 m kaip ir anksiau.

Tikrinama [6] (2.26) s�lyga:

Pd,sup (ep1 – rinf) + MEgd = 0,243 (0,083 – 0,049) + 0,00039 = 0,0087< fctk Wpl2 = 1,8�0,0132

= 0,024 MNm.

�

!�"�

#� #�#$

��

��

%�%�

2.16 pav. Plokšt�s skai�iuotin� schema gamybos situacijose (keliant, transportuojant).

Išvada. Plyšiai viršutin�je plokšt�s zonoje gamybos metu neatsiras.

2.17 pav. �rž� schema ir �tempi� diagrama elemento skerspj�vyje, apskai�iuojant normalini� plyši�

atsiradim gamybos metu: 1 – branduolio virš�n�; 2 – ekvivalentiško skerspj�vio svorio centras.

50

Plokšt�s stiprumas gamybos situacijose. Plokšt�s normalinio pj�vio stiprumas

skaiiuojamas kaip ekscentriškai gniuždomo elemento (2.17 pav.) Laikoma, kad

skaiiuotinis plokšt�s savojo svorio poveikis bus didžiausias j� transportuojant, kai

dinamiškumo koeficientas yd = 1,6;

gs . sd =2,8�1,2�1,6 = 5,4 kN/m. Lenkimo momentas gemb�je

MEgd = gssd l2c /2 = 5,4 �0,52/2 = 0,67 kNm.

Apspaudimo j�ga, veikianti plokšt� kaip išorinis poveikis, irimo stadijoje iki naudojimo

(gamybos situacijose), vertinant " sc lim = 330 MPa (72 p. [9] ):

Ncon = NEd =( � sp" p – "&# p1 – 330) Ap1 =(l,l�413 – 89,5 – 330) 6,79 �10–4 = 0,024 MN.

J�gos NEd atstumas nuo viršutin�s netemptosios armat�ros skerspj�vio svorio centro

es2 = d2 – a1 + MEg,d /NEd = 0,196 – 0,024 + 0,00067 /0,024 = 0,2 m; ia d2 = h – a2 = 0,22

– 0,024 = 0,196 m.

Betono gniuždomasis stipris apspaudimo metu fcp = 20 MPa.

2.18 pav. Plokšt�s stiprumo transportuojant skai�iuotin� schema.

Skaiiuojant normalinio pj�vio stipr pagal schem� 2.18 pav., vertinama tokia išilgin�

armat�ra: iš anksto temptoji Ap1 8) 10 A600, netemptoji As2, kuri� sudaro plokšt�s atramini�

ruož� (leff /4) strypyn� horizontalieji armat�ros strypai 4) 8A400 (As = 2,01 �10–4 m2) ir viršutin�s

lentynos tinklo išilgin� armat�ra 8) 3S400 (As = 1 �10 –4m2).

Nepaisant min�to tinklo išilgin�s armat�ros, lieka As2 = 2,0l� l0 –4 m2.

Gniuždomosios zonos aukštis xeff nustatomas iš skaiiuotiname skerspj�vyje veikiani� r�ž�

pusiausvyros lygties &Nx = 0:

NEd + fyd As2 fcpd xeff bf1–" sc Ap1= 0; ia fcpd = 0,8 fcd = 0,8�15 = 12 > 11 MPa (37 p.[9]);

" sc = " sc,lim –� sp (" p – "&# p1) = 500 – 1,1(413 – 89,5) =144,1;

NEd = Pm1 = 0,221 MN.

Laikant, kad xeff hf1, turima:

51

xeff = (Pm1+ fyd As2 –" sc Ap1)/fcpd bf1 = (0,221 + 355 �2,0l�10 –4 – 144,1 �6,79�10–4)

/12� l,19 = 0,014 < h f1= 0,056 m.

Vadinasi, prielaida teisinga.

Apskaiiuojamas ribinis santykinis gniuždomosios zonos aukštis, imant " sc,lim = 330 MPa

(72p.[9]):

� lim =$ /(1 + ( $"" �1)(/ lim,lim, scs / l,l)) = 0,754/(l +355 /330)(l – 0,754/1,1)) = 0,563;

ia $ = 0,85 – 0,008 fcpd = 0,85 – 0,008 �12 = 0,754; " s,lim = fyd = 355 MPa.

Tikrinama stiprumo s�lyga:

MEd = Pm1 es2 MRd = fcpd bf1 xeff (d2 – 0,5 xeff) + " sc Ap1(d2 – a1)

MEd =0,221 � 0,2 = 0,044 < MRd =12� l,19�0,0014x(0,196 – 0,5�0,001) +

144,1�6,79 �10–4 (0,196 – 0,024) = 0,054 MNm.

Išvados: plokšt�s stipris transportuojant ir montuojant yra pakankamas; perdang� plokšt�

atitinka saugos ir tinkamumo ribini� b�vi� reikalavimus laikinosiose situacijose.

2.2.11 PLOKŠT�S TINKAMUMO RIBINI� B�VI� NAUDOJIMO

SITUACIJOJE SKAI�IAVIMAS

Normalini� plyši� atsiradimas. Plokšt� veikiani� apkrov� poveiki� charakteristin�s ir

skaiiuotines (tinkamumo ribiniam b�viui) reikšm�s nustatomos pagal skaiiuotin� schem� 1.3

pav.:

– plokšt�s savojo svorio charakteristin�s apkrovos poveikis

gd1 = gk1 = 2,8 �1,0 �1,2 = 3,36 kN /m;

– nuolatin�s apkrovos (su grind� konstrukcijos svoriu)

gd = gk = (2,8 + 1,31) 1,0 �1,2 = 4,93 kN/m;

– naudojimo apkrovos poveikis

qd = qk = 3,5 �1,2 = 4,2 kN/m;

– naudojimo apkrovos tariamai nuolatin�s dalies poveikis

qd,lt = qk,lt = * 2 6,0 � l,2 = 0,6�3,5�1,2 = 2,52 kN/m;

ia * 2 = 0,6 (10 priedo 1 lent.[2]).

Visos apkrovos poveikis pd = pk = gk + qk = 4,93 + 4,2= 9,1 kN/m.

Nuolatin�s ir tariamai nuolatin�s apkrov� poveikiai

pgd = pgk = gk+ qk,lt = 4,93 + 2,52 = 7,45 kN/m.

52

Plokšt�s r�žos (poveiki� efektai):

– lenkimo momentai:

MEd = pd leff2 /8 = 9,1 �6,252/ 8 = 40,4 kNm;

MEgd = pgd l2eff /8 = 7,45�6,252/8 = 33,0 kNm;

MEggd = gd1 leff /8 = 3,36 �6,252/8 = 14,9 kNm;

– skersin�s j�gos:

VEd = pd leff /2 = 9,1 �6,25 /2 = 27,2 kN;

VEgd = pgd leff /2 = 7,45 �6,25/ 2 = 22,2 kN.

�tempi� b�vis normalini� plyši� susidarymo momentu parodytas 2.19 pav.

2.19 pav. �tempim� b�vis skai�iuojant plokšt normalini� plyši� atsiradimui naudojimo metu:

1 – ekvivalentiško skerspj�vio svorio centras; 2 – skerspj�vio branduolio taškas.

Skaiiavime, atliktame 4 sk., nustatyta, kad plokšt�s viršuje gamybos metu plyši� neatsiras.

Tod�l koeficientas � = 0 (164 p. (14.14) formul� [9]).

Anksiau nustatyta (1.2.7 sk.): armat�ros išankstiniai tempiai, vertinus visus j� nuostolius,

" pm = " p – "# p,com =413 –137,1 = 275,9 MPa.

Vidutin� betono apspaudimo j�ga, vertinus visus tempi� nuostolius,

Pm '= " pm Ap1= 275,9�6,79� l0–4 = 0,187 MN.

Betono apspaudimo j�ga tinkamumo ribiniam b�viui:

Pd,sup = � spPm'= 1,1�0,187 = 0,206 MN;

Pd,inf = � sp Pm' = 0,9 �0,187 = 0,168 MN.

Didžiausi gniuždomojo betono tempiai d�l bendro išorin�s apkrovos ir išankstinio

apspaudimo poveikio

" c,max = Pd,inf / Aeff – Pd,inf ep (h – ysc) /Ieff + MEd(h –ysc)/Ieff = 0,168 / 0,18 –

0,168 �0,083 (0,22 – 0,107) / 0,0009941+ 40,4 �10–3 (0,22 – 0,107) / 0,0009941 = 3,9MPa;

ia Aeff = 0,18 m2, ep = 0,083, ysc = 0,107 m, Ieff = 0,0009941 m4 – žr. 1.2.6 sk.

Koeficientas � = 1,6 – " c,max /fck = 1,6 – 4 /25 = 1,42 > 1,0; imama � = 1,0 (164 p. [9]).

53

Atstumas nuo ekvivalentiško skerspj�vio svorio centro iki branduolio virš�n�s, labiausiai

nutolusios nuo tempiamosios zonos krašto,

rsup= � Weff1/ Aeff = 1,0 � 0,00929 / 0,18 = 0,052 m.

Plyši� atsiradimo momentas apskaiiuojamas pagal [9] (14.4) formul�:

Mcr = fctk Wpl1 + Pd,inf (ep + rsup) = 1 , 8 �0,01393 + 0,168 (0,083 + 0,052) = 47,8 kNm.

Išvada. Kadangi MEd = 40,4 kNm < Mcr =47,8 kNm, tai naudojimo metu plokšt�s apaioje

statmen�j� (normalini�) plyši� neatsiras.

Plokšt�s linkis. Kadangi MEd < Mcr, naudojimo metu kiaurym�toje plokšt�je naatsiras

normalini� plyši�. Plokšt�s linkis apskaiiuojamas pagal formul�:

4321 ddddd ����

ia d1 – visos apkrovos trumpalaikio poveikio sukeltas linkis; d2 – nuolatin�s ir tariamai nuolatin�s

apkrovos trumpalaikio poveikio sukeltas linkis; d3 – nuolatin�s ir tariamai nuolatin�s apkrovos

ilgalaikio poveikio sukeltas linkis; d4 – išlinkis, sukeltas apspaudimo j�gos d�l betono valkšnumo ir

susitraukimo.

Apskaiiuojame plokšt�s išilgin�s ašies kreivius. Plokšt� veikianios trumpalaik�s

apkrovos sukeltas kreivis

783

6

11

1097,410941,9103185,0

100,131 �������

����

�

���

�

effcmc

Eqd

IE

M

r � mm

1,

ia: � � � � 6

222 100,13

862502,43,01

81

�����

����

�lq

M dEqd

� N�m – trumpalaik�s apkrovos

sukeltas lenkimo momentas; �c1 =0,85 – koeficientas, vertinantis betono trumpalaikio

valkšnumo tak�; Ecm =31�103 N/mm2; Ieff =9,941�108 mm4.

Plokšt� veikianios nuolatin�s ir tariamai nuolatin�s apkrovos sukeltas kreivis

683

7

1

2

2

1052,210941,9103185,0

21031 �������

���

���

�

���

�

effcmc

cEgd

IE

M

r �

� mm

1,

ia 722

1038595045,7

8��

��

��

lpM gd

Egd N�m; �c2 =2 – koeficientas, vertinantis betono

ilgalaikio valkšnumo tak�.

Išankstinio apspaudimo j�gos Pd,inf sukeltas plokšt�s išlinkis

783

5

1

inf,

3

1034,510941,9103185,0

831068,11 �������

���

���

�

���

�

effcmc

pd

IE

eP

r � mm

1.

54

Plokšt�s išlinkis, kur sukelia betono susitraukimas ir valkšnumas nuo išankstinio

apspaudimo j�gos Pd,inf apskaiiuojamas pagal formul�:

744

21

4

1085,1196

1001,21037,21 ���

�����

��

���

���

�dr

cc �� mm

1,

ia betono santykin�s deformacijos išilginei tempiamosios armat�ros sunkio centro lygyje

� � � � 45

1,21,11 1037,2

101,24065,707,2 ���

�

���

#�#�#�

p

pspcpcc E

"""� ,

ia: #"pc1,1 – armat�ros išankstini� tempi� nuostoliai, atsirandantys d�l betono greitai

pasireiškianio valkšnumo; #"pc2,1 – armat�ros išankstini� tempi� nuostoliai, atsirandantys d�l

betono ilgalaikio valkšnumo; #"ps – nuostoliai d�l betono susitraukimo.

Betono santykin�s deformacijos kraštiniame gniuždomosios zonos sluoksnyje

� � 45

2,22,12 1001,2

101,2)4001,2( ���

�

���

#�#�#�

p

pspcpcc E

"""� ,

ia "# pc1,2 – tariamai esamos gniuždomosios zonos armat�ros tempi� nuostoliai d�l greitai

pasireiškianio betono valkšnumo, apskaiiuojami taip:

"# pc1,2 = 0,85 "(40� cp2/fcp) = 0,85 �40(1,2/20) = 2,1 MPa

ia " cp2 – betono tempiai kraštiniame gniuždomosios zonos sluoksnyje:

" cp2 = Pm0 /Aeff – Pm0 ep(h – ysc)/Ieff + MEgd(h – ysc) /Ieff = 0,221 /0,18 – 0,221�

0,083x (0,22 – 0,107) / 0,0009941 + 0,017(0,22 – 0,107) /0,0009941= 1,2 MPa;

"# pc2,2 – tariamai esamos gniuždomos armat�ros tempi� nuostoliai d�l betono valkšnumo, kai

betono tempiai kraštiniame gniuždomosios zonos sluoksnyje

" cp2 = Pm1 I Aeff – Pm1 ep (h – ysc) / Ieff = 0,221 /0,18 – 0,221�0,083 (0,22 – 0,107) /

0,0009941 = – 0,851 < 0; tod�l 2,2pc" = 0.

Atskir� poveiki� sukelti plokšt�s linkiai ir išlinkiai:

;mm83,16250485

1097,44851 272

11 ��������

�

���

�� �lr

d

;mm29,96250485

1052,24851 262

22 ��������

�

���

�� �lr

d

;mm36,2625081

1034,5811 272

33 ��������

�

���

�� �lr

d

55

.mm82,0625081

1085,1811 272

44 ��������

�

���

�� �lr

d

Apskaiiuojame plokšt�s link:

3,1482,36,229,983,14321 ��������� ddddd mm.

Kadangi 3,31200

6250200

3,14 lim ��� �l

dd mm, tai plokšt�s išorini� apkrov� sukeltas

linkis neviršija ribinio linkio.

Išvada. Plokšt�s linkis neviršija ribin�s reikšm�s.

2.2.12 PERDANGOS PLOKŠT�S KONSTRAVIMAS

Laikant, kad perdang� plokšt� gali b�ti keliama už dviej� pak�limo kilp�, jos savasis svoris,

su dinamiškumo koeficientu � d = 1,4, tenkantis vienai pak�limo kilpai:

Gs . s .d = 0,5 lk gd1 df �� = 0,5�6,1�3,36 �1,2�1,0�1,4 = 14,3 kN.

ia lk – konstrukcinis plokšt�s ilgis pagal duomenis 1.1 pav.

lk = ln – 2�0,5 b = 6,4 –2� 0,5�0,30 = 6,1 m.

Kilpos armat�ros skerspj�vio plotas As = Gs.s.d /fyd = 14,3� l0–3 /355 = 0,4 � l0–4m2 (0,4

cm2).

Iš sortimento lentel�s parenkamos pak�limo kilpos ) 8 S355, kuri� As = 0,503�10–4 m2 .

Iš anksto temptosios armat�ros, tempiamos atsparas, inkaravimosi (tempi� perdavimo)

ilgio ruože lbpd numatomi suvirinti ) 3–4S500 vielos armat�ros tinkleliai, gaubiantys j� iš apaios.

Skaiiuotinis armat�ros inkaravimosi ilgis nustatomas pagal 241 p. [9] taip

lbpd = 1,2lpt2 + � 2 ) ( bpdppd f)'�"" ;

ia pd" – armat�ros tempiai, kuriuos sukelia lenkimo momentas;

" pd = MEd /Ap1(d – 0,5 h xeff) = 0,05363 / 6,79�10–4(0,196 – 0,5�0,016) = 421 MPa;

" p' – išankstiniai armat�ros tempiai, vertinus visus j� nuostolius, " p'= " p – "# p,com1 =

421 – 137 = 276 MPa;

lpt2 – tempi� perdavimo zonos bazinis ilgis:

lpt2 = bptp f/121 )"�� = 1,25�0,25�0,0008 �323/2,33 = 0,35 m;

56

(ia 1� = 1,25; 2� = 0,25; " p1 = 1pp "" &#� = 413 – 90 = 323 MPa; fbpt – armat�ros ir

betono sankibos tempiai – fbpt = )(11 tf ctdp %% = 2,7 �1,0 �0,864 = 2,33 MPa, kai fctd(t) =

� � ct � 0,8 fctk ,0,05 / � c = 0,9�1�0,8�1,8 /1,5 = 0,864 MPa);

fbpd – armat�ros ir betono sankabos ribiniai tempiai – fbpd = % p2 % 1 0,8 fctd = 1,4�1,0�0,8

�1,08 =1,21 MPa.

Tokiu b�du skaiiuotinis iš anksto temptosios armat�ros inkaravimosi ilgis

lbpd = l,2�0,35+ 0,25 �0,0008(421 – 276) 1,21 =0,767 m; imama lbpd = 0,8 m.

Plokšt�s viršutin� lentyna, kaip ir iš anksto temptosios armat�ros inkaravimosi ilgio zonos,

armuojamos suvirintais aukšiau min�tos vielin�s armat�ros tinklais.

Plokšt�s armavimas parodytas br�žiniuose.

2.20 pav. Perdangos plokš�i� išd�stymo planas.

57

2.3 MEDIN�S SANTVAROS PROJEKTAVIMAS

2.3.1 KONSTRUKCIJ� PARINKIMAS IR IŠD�STYMAS

Laikanios konstrukcijos tipas ir žingsnis nurodytas užduotyje. Ilginiai išd�stomi atstumu 1– 1,5

m.

Konstrukcij� ir ryši� išd�stymo schema

7

7

A

C

D

E

1 2 3 4 5 6

1 2 3 4 5 6 10 11 129 13

10 11 129 13

B

F

A

C

D

E

B

8

8

F

2.19 pav. Stogo konstrukcij� schema.

58

2.3.2 SANTVAROS GEOMETRINI� DYDŽI� APSKAI�IAVIMAS

2.22 pav. Santvaros skai�iujamoji schema.

Santvaros aukštis:

lf ��61

�3.2�

5,53361

���f m.

Statybin�s pakylos aukštis:

lh ��2001

�3.3�

165,0332001

���h m.

Viršutin�s juostos kreivumo spindulys:

� �22 48

1fl

fR ���

�� �3.4�

� � 5,275,54335,58

1 22 �����

�R m.

Centrinis viršutin�s juostos ašies lanko kampas:

Rl�

�22

sin�

�3.5�

6,05,272

332

sin ��

��

; �74,73�� .

Viršutin�s juostos lanko ašies ilgis:

180�

+ ��� RS �3.6�

39,35180

74,735,2714,3 ����S m.

59

Viršutin� juost� projektuojame iš penki� vienodo ilgio blok�. Blok� ilgis:

5s

a � �3.7�

079,7539,35

��a m.

Apatin�s juostos paneli� ilgis:

4l

AD � �3.8�

25,84

33��AD m.

Centrinis lanko BB , kampas:

53�

� �, �3.9�

�

�

24,445

74,733�

��,�

Lanko BB , stygos ilgis:

2sin2

� ,��� RBB �3.10�

71,20224,44

sin5,272 �����

BB m.

Lanko AB horizontaliosios projekcijos ilgis:

2BBAA

AB,�,

� �3.11�

14,62

71,2033�

��AB m.

Atkarpos EN ilgis:

4sin2 2 � ,��� REN �3.12�

02,2424,44

sin5,272 2 �����

EN m.

Atkarpos EK ilgis:

ENEKNK �� �3.13�

48,302,25,5 ���NK m.

Spyrio BD ilgis:

� �22ABADNKBD ��� � 3.14 �

60

� � 06,414,625,848,3 22 ����BD m.

Viršutin�s juostos elemento CC‘ centrinis kampas:

--

��� 75,14574,73

5''

��

Viršutin�s juostos dalies CC‘ strypo ilgis:

.06,7275,14

sin5,272' mCC ����-

EM ilgis:

EM 227,0475,14

sin5,272 2 ����-

m.

Atkarpos KM ilgis:

KM = EK – EM = 5,5-0,227 = 5,273 m.

Spyrio DC ilgis:

�� 22 KMCEDKDC ��� ; � 3.15 �

� 077,7273,5)53,325,,8 22 ����DC m.

345,6273,553,3 2222 ����� KMCECK m.

Kampas tarp viršutin�s juostos liestin�s ir apatin�s juostos:

20�

� � � 3.16 �

�

�

87,36274,73

0 ���

Spyrio BD posvyrio kampas mazgui D:

sin� 3 = 855,006,448,3

��BDNK

; � 3 =58,79°

Spyrio DC posvyrio kampas mazge D.

sin� 4 = 745,0077,7273,5

��DCKM

; � 4 =48,16°

Spyrio CK posvyrio kampas mazge K.

sin� 5 = 831,0345,6273,5

��CKKM

; � 5 =56,2°

Kampas su liestine mazge B.

� 1 = --

�� 12,22224,44

2'�

61

� 2 = --

�� 37,7275,14

2''�

.

2.3.3 STOGO KONSTRUKCIJOS APKROV� SKAI�IAVIMAS

Denginio konstrukcijos skaiiavimas pateiktas lentel�je 2.3

Stogo konstrukcijos svoris 1 m2

2.3 lentel�.

Eil�s Nr.

Stogo elementai ir j� mas�

Normin� apkrova N/m2

�f

Skaiiuojamoji

apkrova N/m2

1.

2.

3.

4.

Rulonin� danga “MIDA“ � du sl q= 9,4 kg/m3 Termoizoliacija “PAROC“ 2 sl:

Apatinis:ROS 30 140mm, q=110 kg/m3

Viršutinis:ROB 80 30mm q=210 kg/m3 Garo izoliacija “ELTETE“ polietileno plievel� . q=860 kg/m3 Lent� paklotas iš 22 mm storio lent�. C16 klas�s. m =370 · 0,022 = 8,14 kg/m2

94

217

1,72

81,4

1,3

1,3

1,3

1,1

122,2

282,1

2,24

89,54

Iš viso:

gk = 394,12 - g = 496,08

62

2.3.4 SNIEGO APKROVA Sniego apkrovos stogo horizontali�j� projekcij� dydis nustatomas pagal formul�:

kte sCCs i�� ; (3.17)

ia: sk – sniego dangos ant 1 m2 horizontaliojo žem�s paviršiaus svorio charakteristin� reikšm�

[5] 156p.:

� – stogo sniego apkrovos formos koeficientas [5] 158–162 p.:

Ce – atodangos koeficientas, kurio reikšm� paprastai imama 1,0;

Ct – terminis koeficientas, priklausantis nuo energijos nuostoli� per stog� ar kitos termin�s

takos. Terminis koeficientas turi b�ti panaudojamas, kai atsižvelgiama d�l tirpimo sumaž�jusi�

sniego apkrov� ant stogo, turinio didel šilumin laidum� (> 1 W/m2K). Visais kitais atvejais, Ct

= 1,0.

Kadangi konstrukcijos forma lenkta , tai skaiiuojant paklot� � nustatomas: ties kraigu

11 �� ,ties karnyzu 21 �� . Jonava priklauso pirmajam sniego apkrov� rajonui sk=1,2. Tuomet

sniego charakteristin�s apkrovos i stogo horizontali�j� projekcij�, dydis pagal 2.1 f-l�:

2,1 2,12,11mkN

S k ���

2,2 4,22,12mkN

S k ���

Skaiiuojamosios sniego apkrovos sniego horizontali�j� projekcij� nustatomos:

QSS ��� k

(2.2)

Q� =1,3

21 56,13,12,1mkN

S ���

22 12,33,14,2mkN

S ��� .

63

2.3.5 KINTAMOJI KONCENTRUOTA(MONTAŽIN�) APKROVA

[2] 12.2 p.: kNQK 1,1�

3,1�Q� QKQQ ��� (2.3) kNQ 43,13,11,1 ���

2.3.6 PAKLOTO SKAI�IAVIMAS NUOLATINEI IR SNIEGO APKROVAI

Jei stogo nuolydis nuo 0 iki 15 %, tai veikianios apkrovos dedam�sias neskaidome, jei daugiau

skaidome skaiiuodami kaip ir strižai lenkiam� element�.

Pakloto skaiiuojamoji schema:

2.23 pav. Pakloto skai�iuotin� schema.

Momentas veiks ties kraigu ir karnyzu. � � 22coscos125,0 lSgM d ��� ��

(2.4)

� � mNM d �������� 81,44732,111560108,496125,0 22,1 ;

� � mNM d �������� 34,52132,18,031208,008,496125,0 22,2 ;

.34,5210,2 mMM dd ��

Priimame 1m ploio pakloto juostas.

6

2hbWd

�� (3.18)

342

10807,06022,01

mWd���

��

Lenkimo tempiai:

64

15,1, �� dmd

d fWM

" (3.19)

Paklotui naudojame C16 medienos klas�s lentas, kuri� charakteristinis stipris lenkimui

MPaf Km 16, � [9] 3lent.

Jei lenkiamojo elemento iš vientisosios medienos aukštis, o tempiamojo elemento plotis yra

mažesni nei 150 mm, charakteristin�s reikšm�s fm,k ir ft,0,k turi b�ti koreguojamos 150 mm

bandinio aukšiui ar ploiui, dauginant jas iš koeficiento kh [13] 6.1 f-�:

./

.0

1��

���

��

3,1

150 min

2,0

hkh ;

ia h – yra aukštis, mm.

2,0

3,1

150

min

.

./

..0

1��

���

�

�hkh (3.20)

3,13,1

22150

min

2,0

�

.

./

..0

1��

���

�

�hk

MPaf zm 8,203,116, ��� Skaiiuotinis medienos stipris nustatomas pagal [13] 6.3 f-l�:

modkf

fm

kd ��

� (3.21)

ia: kmod – modifikacijos koeficientas, vertinantis apkrovos veikimo pob�d ir eksploatacijos

s�lygas [13] 5 lent.

m� – medžiagos savyb�s rodiklio dalinis koefic. 3,1�M� [13] 6 lent.

Skaiiuotinis medienos stipris [13] 6.3 f-l�:

MPaf d 4,149,03,18,20

���

Paklote veikiantys itempiai:

MPafMPaPa dm 56,1615,14,1415,146,61046,610807,034,521

,6

4���� ���

��

�" .

Skaiiuojam pakloto tinkamum� ribiniam buviui, naudodami charakteristines apkrovas:

� �IE

lSgu

mean

KK

�����

�,0

42coscos384

13,2 �� (3.22)

65

PaMPaE mean93

,0 108108 ���� ( [9] 3lent: )

4733

1087,812022,01

12m

hbI ���

��

��

� �mu 4

79

42

1052,71087,8108

32,18,024008,012,394384

13,2 ��

�����

������

150l

uu n � ( [13] 12 lent. )

.108,8150

32,11052,7 34 mumu n

�� ��� ��

Išvada: S�lyga tenkinama.

2.3.7 PAKLOTO SKAI�IAVIMAS NUOLATINEI IR KINTAMAI KONCENTRUOTAI APKROVAI

Apkrov� sudaro tik pakloto garo ir šilumin�s izoliacijos svoris.

2.24 pav. Pakloto skai�iuotin� schema.

Kai atstumas tarp viengub� pakloto lent� ne mažesnis kaip 15cm. tada koncentruota kintama

apkrova tenka 2iem lentom.

kNQ 715,0243,1

��

Tuomet vienai lentai tenkanti apkrova:

Nuolatine apkrova tenkanti ,19mm vienos lentos, tiesiniam metrui :

2222 4,81814022,0370mN

mkg

g k ����

322 54,891,14,8120 m

Ngg gk ����� �

Visa nuolatine apkrova kvadratiniam metrui:

2. 9,3731,28224,254,89mN

g pakl ����

Apkrova tenkanti 1am lentos tiesiniam metrui:

66

254,8915,09,373mN

g ���

Tuomet skaiiuojamasis lenkimo momentas:

Md = (0,07 �cos)21,02 ����� lQgl (3.23)

Md = (0,07 Nm2051)32,171521,032,154,89 2 �������

Tikriname pakloto tempimus:

2,115,1, ��� dmd

d fWM

" (3.24)

Skaiiuojam atsparumo moment�:

;101,126

022,015,06

3622

mhb

Wd���

��

��

Tuomet:

MPaMPaPa 87,192,115,14,1495,161095,16101,12

205 66

��� ����

��

"

Tikriname pakloto tempimus:

%.5%73,14%10087,19

87,1995,16 ���

�

2.3.8 ILGINI� SKAI�IAVIMAS

Projektuojami daugiaangiai –nekarpyti vienod� ilinki� ilginiai.Jie projektuojami iš dviej�

sugretint� lent�.Braižome ilginio skaiiuojam�j� schem�:

2.25 pav. Ilgini� skai�iuotin� schema

H=150 mm, b=2×50 mm.

16C klases mediena. Charakteristinis stipris lenkimui kmf , =16 Mpa

MPaf dm 08,119,03,1

16, ���

67

kg ,1 = 0,1·0,15·3700 = 55,5 `mN

;

.1,611,15,55 `1 mN

g ���

Visa charakteristin� apkrova, tenkanti ilginiui:

kp = � � kkk glSg ,11 ��� ; (3.25)

l1-ilgini� žingsnis;

kg - stogo charakteristin� apkrova;

kg1 -ilginio charakteristin� apkrova;

Sk – sniego charakteristin� apkrova.

Charakteristin� apkrova, tenkanti ilginio tiesiniam metrui pagal bus:

kp = � � `21605,5532,1120012,394mN

����

p = � � 11 glSg ��� (3.26)

p = � � .1,27751,6132,1156008,496 `mN

����

Didžiausias lenkimo momentas:

12

2lpM d

�� (3.27)

;417712

25,41,2775 2

mNM d ���

�

Reikiamas skerspj�vio atsparumo momentas:

dm

dd f

MW

,

�

346

1077,31008,11

4177mWd

����

�

bW

h d��

6

mh 15,010,0

1077,36 4

���

��

Išvada: Ilgini� matmenys parinkti teisingai.

Tikriname ilgin tinkamumo ribiniam b�viui:

IElP

umean

k

�

���

,0

4

3841

; (3.28)

68

453

1081,212

15,01,0mI ���

�� ; (3.29)

mu 359

4

1016,81081,2108

25,421603841 �

���

����

�� ;

Ilginio linkis turi tenkinti šitoki� s�lyg� [13] 12 lent. :

200l

uu n � ;

.103,21200

42501016,8 33 mumu n

�� �����

Išvada: S�lyga tenkinama.

2.3.9 ILGINIO JUNGTIES SKAI�IAVIMAS Ilginio jungtis šiai schemai l�213,0 nuo atramos .Tuomet linkiai visose angose bus vienodi.

2.26 pav. Ilginio jungtis.

Atstumas nuo atramos iki vertikaliai sukalt� vini� centro, jei vinys išd�stytos vienoje vertikalioje

linijoje, bus:

dxxv 15�� ,

mlx 905,025,4213,0213,0 �����

mxv 83,0005,015905,0 ����

Skersin� j�ga, kuri� turi atlaikyt vinys:

v

dd x

MV

��

2 (3.30)

.516,2251683,02

4177kNNVd ��

��

Tuomet vienoje sand�ros pus�je reikalingas vini� kiekis bus:

Sand�rosXv

b

300

l=BX

50

0.21l

a

Trumpainis

Vn. d = 4.5; l = 125a a1 1 400-600

Vn.d = 4.5l = 125

2aa3

h

b b

69

n=vdj

d

nRV

�min,,

; (3.31)

dV - skersin� jega (kN)

min,,djR -vinies, vieno šlyties (s�lygiškai kerpamo), pj�vio skaiiuojamasis atsparis, esant

nesimetriniei jungiai (kN)

vn -skaiiuotinis jungimo si�li� skaiius jungtyje.

Mažiausias vinies atsparis nustatomas pagal medienos glemžimo ir vinies lenkimo salygas [9] 13

lent.

dtR dc ��� 2, 35,0 (3.32)

dcR , -vinies vieno pj�vio skaiiuotinis atsparis pagal medienos glemžim�, (kN) .

t2 – jungties vidurini� element� storis ir vienašlyi� jungi� vienodo storio arba storesni�j�

element� storis, (cm);

d – vinies skersmuo, (cm);

Vinies skersmuo turi b�ti ne didesnis kaip 0,25 perkalamo elemento storio

kNR dc 875,05,0535,0, ����

Tiek atlaikys pagal medienos glemžim�.

Skaiiuojame jungties atspar pagal vinies lenkim�:

dmR , = 221

2 401,05,2 dtd ���� ; (3.33)

dmR , -vinies vieno pj�vio skaiiuotinis atsparis pagal jo lenkim�, (kN).

�1t plonesniojo elemento storis, (cm).

d-vinies skersmuo(cm).

cmdtt 25,45,05,155,121 �������

dmR , = kNkN 15,04806,025,401,05,05,2 222 �� ����

min,,djR = dmR , =0,806kN,

Tuomet vini� skaiius:

n= .1,31806,0

516,2vnt�

�

Priimame keturias vinis, jas išd�stome skirtingais atstumais :

cmda 5,75,015151 ����2 Priimam 8 cm.

.25,04432 cmdaa ����2�

Priimame .0,6,5,5 32 cmacma ��

70

2.3.10 APKROV� SKAI�IAVIMAS

2.27 pav. Santvaros skai�iuotin� schema.

Denginio svoris imamas kaip tolygiai išskirstyta apkrova konstrukcijos

horizontalioje projekcijoje.

Tod�l esant lenktai formai konstrukcijos denginio svoris dauginamas iš koeficiento k:

ls

k � ; �3.34�

ia s – lanko ilgis, l – perdengiamos angos ilgis.

Tuomet:

;073,133

39,35��k

Tuomet charakteringos ir skaiiuojamosios apkrovos tenkanios santvaros horizontaliai

projekcijai bus:

kl

ggg k

kdeng ����

����

���

1

,1, ; (3.35)

71

kdengg , - charakteristine denginio konstrukcijos apkrova.( 2mN

)

kg - charakteristine stogo konstrukcijos apkrova. ( 2mN

)

kg ,1 - charakteristine ilginio tiesinio metro apkrova. ( �m

N)

k- denginio konstrukcines formos koeficientas.

1l -ilginiu žingsnis.

2, 468073,132,1

5,5512,394

mN

g kdeng ����

���

���

tuomet denginio skaiiuojamoji apkrova:

g deng ;1

1 klg

g ����

����

��� (3.36)

g deng .582073,132,1

1,6108,496 2m

N���

�

���

���

2.3.11 SNIEGO APKROVA

Sniego apkrovos stogo horizontali� projekcij� dydis nustatomas pagal 2.1 formul�

(žr. Pakloto skaiiavimas).

Kadangi konstrukcijos forma lenkta ,tai sniego apkrovos apkrovos formos koeficientas �

priimamas dvejoms apkrov� pasiskirstymo schemoms [5] 2pr.

1� f

l�

�81�

75,05,58

331 �

��� .

2� 167,033

5,52 ���

lf

� , tai 2� .2�

Charakteristin�s sniego apkrov� reikšmes:

2,1 9,02,175,0mkN

S k ���

2,2 4,22,12mkN

S k ���

Skaiiuotin� sniego apkrovos reikšm� nustatoma pagal 2.2 f-l�:

72

21 17,13,19,0mkN

S ���

Sniego apkrovos dalinis koeficientas:

.12,33,14,2 22 mkN

S ���

2.3.12 SANTVAROS SAVASIS SVORIS

Charakteristin� santvaros savojo svorio apkrov� nustatome:

g ks,

11000

,

��

��

lk

Sg

n

kkdeng ; (3.37)

g ks, - santvaros savojo svorio charakteristin� apkrova 2mN

;

kdengg , -charakteristin� denginio konstrukcijos apkrova 2mN

;

kS - charakteristin� sniego apkrova;

nk -konstrukcijos savojo svorio koeficientas ( )5,35,2 nk ;

l- santvaros ilgis.

g ks, 3,1831

3331000

1200468�

��

�� N/m 2 ;

tuomet skaiiuojamoji santvaros savojo svorio apkrova:

g s 2021,13,183, ����� gksg � N/m 2 .

73

2.3.13 SKAI�IUOJAMOSIOS APKROVOS, TENKAN�IOS SANTVAROS

MAZGAMS

Nuolatin�s apkrovos:

1F 9F� = � �214,6

��� Bgg sdeng ;

1F 9F� � � kN23,10214,6

25,4202582 ����� ,

2F 8F� � � kN59,212

83,614,625,4202582 �

����� ,

4F 6F� � � .11,232

06,783,625,4202582 kN�

�����

Laikinos apkrovos. Pirmas apkrovimas:

;214,6

119

11 �

�

���

����� BSQQ

;28,15214,6

25,4117019

11 kNQQ �����

;25,322

83,614,625,411701

81

2 kNQQ ���

���

� �����

.52,342

06,783,625,411701

61

4 kNQQ ���

���

� �����

Antram apkrovimo variantui nustatome sniego apkrovos koeficient� � ties 2u ir 4u mazgais.

Juos randame iš trikampi� panašumo:

36,105,162 2

2�� 255,15,1636,1022

2 ��

�� ;

53,35,162 2

4�� 428,05,1653,322

4 ��

�� .

Tuomet skaiiuotin�s sniego apkrovos i šiuos mazgus bus:

;97,532

83,614,625,43,1255,11200

283,614,62

22

2 kNBSQ Qk ��

������

����� ��

.69,192

06,783,625,43,1428,01200

206,783,62

42

4 kNBSQ Qk ��

������

����� ��

74

2.3.14 SANTVAROS ELEMENT� R�Ž� DERINI� SUDARYMAS

Santvaros element� r�ž� derini� lentel�

2.4 lentel�

�r�žos, veikiant sniego apkrovai Skai�iuotin�s �r�žos kN kN

Santvaros elementas

Elemento pažym�jimas

�r�žos, veikiant pastoviai apkrovai

Tolyg išskirstyta visa anga

Tolyg išskirstyta pus�je angos

Tolyg išskirstyta trikampiu

Tempimas Gniuždymas

1 -90,73 -135,53 -95,81 -131,48 - -226,26 4 -82,91 -123,84 -82,43 -107,86 - -206,75 8 -81,98 -122,46 -61,23 -83,47 - -204,44

12 -82,91 -123,84 -41,41 -82,16 - -206,75

Viršutin� juosta

15 -90,73 -135,53 -39,72 -92,82 - -226,26 2 78,96 117,94 83,38 114,41 196,90 - 6 81,98 122,46 74,33 89,42 204,44 -

10 81,98 122,46 48,13 77,52 204,44 - Apatin� juosta

14 78,96 117,94 34,56 80,77 196,90 - 3 2,36 3,52 -7,05 -19,47 - -17,11 5 -2,70 -4,04 8,08 22,34 19,64 - 7 0,00 0,00 -23,55 -10,70 - -23,55 9 0,00 0,00 23,55 10,70 23,55 -

11 -2,70 -4,04 -12,12 2,91 - -14,82

Spyriai

13 2,36 3,52 10,57 -2,70 12,93 -

75

2.3.15 SANTVAROS VIRŠUTIN�S JUOSTOS SKAI�IAVIMAS

Santvaros viršutin�s juostos elementus veikia ašin� j�ga, vietin� apkrova ir lenkimo momentas,

atsirad�s d�l juostos išlenkimo. D�l to viršutin� juosta apskaiiuojama, kaip necentriškai

gniuždomas strypas.

a) Panelis AB. Veikianti panel vertikali apkrova ( denginio svoris, sniegas ir santvaros savasis

svoris):

q=( gdeng +s+gs) ·B=(582+1170+202) ·6 = 8301,2 N/m. (4.1)

Lenkimo momentas panelio viduryje:

.391718

14,62,83018

22

0 Nmlq

M ��

��

� (4.2)

e0=EM=0,227

51460227,02262600 ����� eNM e Nm.

Panelio AB skaiiuojamasis lenkimo momentas:

1228951460391710 ������ ed MMM Nm.

12289��dM Nm = -12,29 kNm; �dN -226260 N = -226,60 kN (4.3)

Santvaros viršutin� juosta projektuojama iš 13os suklijuot� lent�, kuri� plotis 100mm, o storis

40mm. Nuobliavus lentas iš abiej� pusi�, j� tikrasis storis bus 32 mm,o plotis 104mm

Skerspj�vio aukštis: 416,0032,013 ���h m.

Viršutin�s juostos skerspj�vio geometrin�s charakteristikos:

Plotas: 21049,3416,084,0 ������� hbA m 2 .

Atsparumo momentas:

3322

1042,26

416,084,06

mhb

W ����

��

� ;

Inercijos spindulys:

mhi y 12,0416,0289,0298,0 ����� ;

Viršutin�s juostos bloko liaunis :

88,5812,0079,7

���y

dy i

l� ;

Ekscentriškai gniuždomo elemento stiprumas tikrinamas taip:

dgcd

d

net

dC fW

M

A

N,,0,

mod,, � ; (4.4)

dCN , - skaiiuotin� ašin� gniuždymo j�ga;

76

netA - skaiiuotinis plotas neto;

mod,dM - skaiiuotinis, modifikuotas skersini� ir ašini� j�g� poveikio lenkiamasis momentas,

nustatomas skaiiavimu pagal deformuot� schem�;

dW - skerspj�vio atsparumo momentas;

dgcf ,,0, - skaiiuotinis, gniuždomas išilgai pluošto, klijuotin�s medienos stipris.

Kai r�žos apskaiiuojamos ne pagal deformuot� schem�, tada

def

dd k

MM �mod, ; (4.5)

dM - skaiiuotinis nagrin�jamo pj�vio momentas, nevertinant papildomo momento d�l išlinkio;

defk -koeficientas, vertinantis papildom� moment� nuo ašin�s j�gos ir elemento išlinkio

Af

Nk

dgc

dCdef ��

��,,0,

,1�

; (4.6)

A- skaiiuotinis plotas bruto

� - klupumo koeficientas, nustatomas pagal [13] 7.4 ir 7.5 f-es.

Pasirenkam klijuot� pušin� medien�:

GL24h

Charakteristinis stipris gniuždymui išilgai pluošto:

dgcf ,,0, = 24Mpa

Tuomet skaiiuotinis medienos stipris pagal 2.8 f-l�:

mod,,0,

,,0, kf

fM

kgcdgc ��

�

MPaf dgc 28,179,025,1

24,,0, ���

77

Medžiagos savyb�s rodiklio dalini� koeficient� �M reikšm�s

2.5 lentel�

Poveiki� (situacij�) deriniai �M

Pagrindiniai deriniai:

vientisoji mediena 1,3

klijuotoji sluoksnin� mediena 1,25

fanera, OSB, smulkini�, plauš� plokšt�s 1,2

kitos medžiagos medienos pagrindu 1,3

jungtys 1,3

Kadangi 88,58�y� < 70 ,tai � nustatomas pagal [13] 7.4 f-l� :

2

1008,01 �

�

���

����

�

723,0100

88,588,01

2

���

���

�����

Tuomet defk pagal 4.6 f-l�:

481,01049,31028,17723,0

2262601

26�

������

�defk

Tuomet mod,dM pagal 4.5 f-l� :

mNM d ��� 25522481,0

12289mod,

Tuomet parinkto skerspj�vio viršutin�s juostos tempiai pagal 4 f-l�:

MPafMPa dgc 28,1701,171042,2

255221049,3

226260,,0,32� �

��

� ��

%6,1%10028,17

28,1701,17���

�.

Tikriname ekscentriškai gniuždom�j� element� formos pastovum�:

1,,,,0,

, ���

����

�

���

��

n

dgmdM

d,mod

dgc

dc

fW

M

fA

N

��;

ia: A – maksimalaus aukšio ld ruože skerspj�vio plotas bruto;

n = 2 – elementams, neturintiems tempiamosios zonos tvirtinim� (ryši�) iš

78

deformuojamosios plokštumos, ir n = 1 – elementams, turintiems tokius tvirtinimus;

� – klupumo koeficientas elemento, kurio skaiiuotinis ilgis ld, imamas tarp tvirtinim� iš

deformuojamosios plokštumos, nustatomas pagal [13] 7.5 f-l�;

�M – koeficientas, nustatomas pagal [13] 7.28 f-l�.

Kai elemento ld ruože yra tempiamosios briaunos tvirtinimai (ryšiai) iš lenkiamojo

momento plokštumos, tada koeficientas �M dauginamas iš koeficiento kM,mod, nustatomo

pagal [13] f-l�, o koeficientas � – iš koeficiento kN,mod, nustatomo pagal formul�:

Tada mbiz 0243,084,0298,0289,0 �����

7037,540301,032,1

���z

dz i

l�

kai elemento liaunis 70� 2

1008,01 �

�

���

��� z

z

�� , 763,0

10037,54

8,012

���

���

���z�

Staiakampio skerspj�vio lenkiamiesiems elementams, lanksiai tvirtintiems nuo

slinkties iš lenkimo plokštumos ir tvirtintiems atraminiuose pj�viuose nuo pos�kio aplink

išilgin� aš, koeficientas �M nustatomas taip:

Md

M khl

b2

140�� ; (4.8)

ia:

ld – atstumas tarp elemento atramini� pj�vi�, o gniuždom� briaun� tvirtinus nuo poslinkio iš

lenkimo plokštumos tarpiniuose taškuose – atstumas tarp ši� tašk�; b – skerspj�vio plotis; h

– maksimalus ld ruože skerspj�vio aukštis; kM – koeficientas, priklausantis nuo elemento

lenkiam�j� moment� diagramos formos ld ruože, nustatomas pagal [13] 1 pr. 2 lent.

03,213,1416,032,1

84,0140

2

���

��M�

Klijuotinio skerspj�vio elementams, kuri� aukštis lenkiant ir plotis tempiant yra mažesni nei

600 mm, charakteristin�s reikšm�s fm,g,k ir ft,0,g,k turi b�ti padidintos koeficientu kh: 1,0

1,1

600 min ./

.0

1��

���

�� hkh ; (4.9)

ia h – aukštis, mm.

79

1,0

1,1416600

min ./

.0

1��

���

��hk =1,1

Priimame 1,1

Tuomet skaiiuotinis medienos stipris : mod,,0,

,,0, kf

fM

kgcdgc ��

�

MPaf kgm 4,261,124,, ���

Perskaiiuojame charakteristin medienos stipr lenkimui:

MPakf

fM

kgmdgm 01,199,0

25,14,26

mod,,

,, ������

Pagal 4.7 f-l� tikrinam gniuždymo juostos formos pastovumas:

1565,01001,191042,203,2

255221028,171049,3763,0

2262602

6362 ����

����

�

�����

���� ��

Išvada: S�lyga tenkinama.

80

2.3.16 SANTVAROS APATIN�S JUOSTOS SKAI�IAVIMAS

4,204�EdN kN.

Imame du kampuoius 65×50×5 pagal [8]

Iš plieno S235

Skaiiuotinis tempiamasis atsparis pagal takumo riba:

MPaf dy 235, �

Tikrinant centriškai gniuždomo elemento pastovum�, turi b�ti tenkinama s�lyga:

0,1,

Rdpl

Ed

NN

; (4.10)

ia:

EdN – skaiiuotin� ašin�s j�gos reikšm�;

RdplN , – skaiiuotini� ašin�s j�gos veikiamo skerspj�vio stiprumo atspario pagal takumo rib�

reikšm�, apskaiiuojama taip:

cdynetRdpl fAN ���� ,, ; (4.11)

ia:

netA - grynasis skerspj�vio plotas

dyf , - skaiiuotinis tempiamasis-gniuždomasis-lenkiamasis plieno atsparis pagal takumo rib�

c� - darbo s�lyg� koeficientas [3].7.1 lent.

Pagal 4.11 f-l� skaiiuojam skerspj�vio atspar:

RdplN , = 2·5,54·10-4 · 235 · 103 · 0,95 = 224,9 kN

Tikrinam juostos stiprumo s�lyg� pagal 4.10 f-l�:

1909,09,2244,204

�

Išvada: Atsparis pakankamas.

B�tina patikrinti, ar tempiam� element� liaunis neviršija ribin�s liaunio reikšm�s. Tikrinama

pagal formul�:

uzy ���� � ),max(max ;

ia:

81

u� – ribinis elemento liaunis, pateikiamas [5] 7.19 lent.

Skaiiuojamasis santvaros tempiamo strypo ilgis santvaros plokštumoje.

mleff 25,8���

Skaiiuojamasis strypo ilgis statmenas santvaros plokštumos kryptimi:

mleff 91 ���

Tempiamos santvaros strypo liaunis:

2,201205,2

825�

���

y

effy i

l�

6,280247,1

825�

���

z

effz i

l�

Kadangi santvar� veikia tik statin�s apkrovos ribinis tempiamo strypo liaunis:

6,280400 ��� zu ��

Išvada: ribinis liaunis neviršytas. Tempiamas santvaros tinklelio strypas yra pakankamo

skerspj�vio.

82

2.3.17 SANTVAROS SPYRIO PROJEKTAVIMAS

Veikianti r�ža Nc,d = 23,55 kN

Spyr gaminame iš 5 lent� 100mm ploio.

Nuobliavus lentas iš abiej� pusi�, j� tikrasis storis bus 32 mm,o plotis 84mm

Skerspj�vio aukštis:. h = 5 · 0,032 = 0,16m;

Spyrio skerspj�vio geometrin�s charakteristikos:

Plotas: A = b · h = 0,84 · 0,16 = 1,344· 10-2 m2;

Inercijos spindulys:

;1062,416,0289,0289,0 2 mhi �������

Spyrio liaunis:

;1501371062,4

35,62 � �

���

� uy

efy i

l��

Neturi viršyti 50% , nes antraeilis elementas.

Pastovaus vientisinio ir klijuotinio skerspj�vio centriškai gniuždomieji elementai

tikrinami taip:

,,0, ,0,

c dc d c d

d

Nf

A"

��

�, (4.12)

ia:

dc ,0," – skaiiuotinis gniuždymo išilgai pluošto tempis;

dcN , – skaiiuotin� ašin� gniuždymo j�ga;

� – klupumo koeficientas, nustatomas pagal [13] (7.4), (7.5) f-es;

,0, , c g df – skaiiuotinis gniuždomos išilgai pluošto klijuotin�s medienos stipris;

dA – skaiiuotinis elemento skerspj�vio plotas, imamas:

- kai susilpninimai neišeina briaunas (2.28 pav., a):

Ad = A – jei susilpninim� n�ra arba susilpninim� plotas neviršija 25 % A;

� � netd AA 34� – jei susilpninim� plotas viršija 25 % A;

- kai simetriniai susilpninimai išeina briaunas (2.28 pav., b ):

netd AA � .

83

2.28 pav. Gniuždom�j� element� susilpninimai:

a – neišeinantys � briaunas; b – išeinantys � briaunas.

Pasirenkam klijuot� pušin� medien�:

GL24h

Charakteristinis stipris gniuždymui išilgai pluošto:

dgcf ,,0, - 24Mpa

Tuomet skaiiuotinis medienos stipris pagal:

mod,,0,

,,0, kf

fM

kgcdgc ��

�

MPaf dgc 28,179,025.1

24,,0, ���

Kadangi y� =149,8 70� , tai � nustatomas pagal [13] 7.5 f-l� :

2

3000�

� � ; ;159,01373000

2 ���

Gniuždomo strypo pastovumas:

MPafMPa dgcdc 28,1701,1110344,1159,0

1055,23,,0,2

3

,0, � ���

��

�" .

(a) (b)

84

2.3.18 SANTVAROS MAZG� PROJEKTAVIMAS

Viršutin�s juostos didžiausia r�ža Nc = -226,26 kN;

Apatin�s juostos- Nt = 204,44 kN;

Konstruojame mazg� :

250

UPN180

340

8

2(75x50x7)

Nt

Nc

2.29 pav. Santvaros atramos mazgas.

Kampines si�l�s reikalingos kampuoi� pritvirtinimui prie mazgini� lakšt� .Skaiiuojame

s�lyginiam kirpimui dviejuose pj�viuose :

1)Per si�l�s metal�:

0.1,,,

���� 3 cdfveffwfwf

Ed

flkN

� (5.1)

1)Per sulydymo metal�:

0.1,,,

���� 3 czdwveffwfwz

Ed

flkN

� ; (5.2)

ia: lw,eff – vienos virintin�s (lydytin�s) si�l�s skaiiuojamasis ilgis, imamas 10 mm

trumpesnis nei visas jos geometrinis ilgis;

wf ir wz – koeficientai, naudojami, kai virinam� plienini� element� takumo riba:

� iki 530 N/mm2 pagal 7.30 lentel�;

� didesn� kaip 530 N/mm2, neatsižvelgiant suvirinimo b�d�, si�l�s pad�t ir

elektrodin�s vielos skersmen wf = 0,7 ir wz = 1.

fk -si�l�s statinio aukštis

fvw,f,d - skaiiuotinis kertin�s (kampin�s) si�l�s kerpamasis metalo stipris (MPa)

fvw,Z,d - skaiiuotinis stipris per sulydymo srities metal�. (MPa)

85

[6]. 6 pr. 3.13 lent pasirenkame glaistytus elektrodus E38. Šiems elektrodams:

MPaf uvw 470, �

MPaf dfvw 8,206,, �

Pagal [6] 3.12 lent f-les nustatome, kad

���� 45,045,0,, udzvw ff 360=162MPa

uf -plieno jungimo elemento charakteristin� stiprumo riba.

Mazginiai lakštai kaip ir kampuoiai projektuojami iš to paio plieno

Iš plieno S235 uf =360MPa [6]

Iš [3] 7.30 lent. randame koeficientus wf ir wz

7,0�wf

1�wz

Patikriname, kuri jungtis suirimo atveju pavojingesn�:

MPafMPaf dzvwwzdfvwwf 16216218,1448,2067,0 ,,,, ���� ����

Gavom, kad pavojingesnis suirimas per si�l�s metal� .Pagal [6] 7.29 lent. pasirenkam

mažiausi� si�l�s statinio aukšt .

kf=5mm

Iš 5.1 f-�s reikiamas si�l�s ilgis prie kampuoio kampo:

cfdvwffw

Edeffwk fk

Nl

� �

����

��3

,,, 2

ml effwk2

6, 106,101108,206005,07,02

20444075,0 ��������

��3

Si�l�s ilgis prie kampuoio sparno:

cdfvwffw

Edeffws fk

Nl

� �

����

���3

,,,, 2

)1(

ml effws2

6, 105,31108,206005,07,02

204440)75,01( ��������

���3

Priimame si�l�s ilg : lwk,eff = lws,eff = lw,eff = 13,3 cm

Reikalingas si�l�s ilgis pagal 5.1 f-l� butu toks:

3 �����

� ;3,311108,206005,07,0

2044406, cml effw

Tikrasis si�l�s ilgis prie pasirinkto lovio UPN160 pagal DIN 1026 yra toks:

lw,eff = (16 + 2 · 6,5) · 2 = 58 cm >31,3 cm.

Lovio stiprumas lenkimui skaiiuojamas taip:

86

1,

RdC

Ed

MM

(5.3)

ia: MEd - maksimali skaiiuotin� lenkiamojo momento reikšm�.

MC,Rd – skaiiuotin� lenkiamojo tampriojo stiprumo atspario reikšm�.

MC,Rd = Wnet,min · fy,d · �c (5.4)

MC,Rd = 18,3 · 10-6 · 214 · 103 · 1 = 3,91 kN · m.

8lN

M cEd

�� ;

4,28

84,026,226�

��EdM kNm;

Tikriname lovio stiprum� pagal 5.3 f-l�:

1608,091,34,2

,

��RdC

Ed

MM

MPafMPaA

Ndgc

d

dcdc 28,1783,16

16,084,01026,226

,,0,

3,

,0, � ���

��" .

87

3. TECHNOLOGIN� DALIS

3.1 MEDINI� SANTVAR� MONTAVIMO TECHNOLOGIN� KORTEL�

3.1.1 KRANO PARINKIMAS Ratin kran� parenku pagal norm� nurodymus.

Numatomas kelti sunkiausias elementas yra medin� santvara, kurios Q=4,4 t

Santvaroms kelti naudojama traversa TS-12,5, kurios Q=245 kg, ilgis 5,85 m. Bendras

sunkiausio keliamo elemento svoris yra Qmax=4,4+0,245=4,645 t.

kran� parenku taip, kad b�t� tenkinama s�lyga Qkr2Qm, Qkr24,01 t.

ia, Qkr-krano, skirto numatomiems elementams kelti, k�limo galia t;

Qm- keliamo elemento mas�.

Minimalus leistinas krano siekis Lmin=6.5 m

Reikiamas kablio pak�limo aukštis

.55,2293,85,57,087,655,0 mH ������

Parenku ratin kran� KS-5363, kurio keliamoji galia kai maksimalus str�l�s siekis 25,1 m yra 0,8

t. Maksimali k�limo galia – 11,5 t. Maksimalus pak�limo aukštis 25,4m. Parinktas kranas

tenkina išvardintus reikalavimus.

3.1.2 TECHNOLOGIN�S KORTEL�S PANAUDOJIMO SRITIS

Technologin� kortel� skirta žirgyno medini� santvar� montavimui. Pastato ilgis 53,03 m,

plotis 33 m. Montuojamos santvaros yra 33 m ilgio ir nuo 5,5 m aukšio. Santvaros keliamos

kranu KS-5363, traversa TS-12,5. Darbai atliekami viena pamaina.

88

3.1.3 PROCESO TECHNOLOGIJOS IR ORGANIZAVIMO DETALUS APRAŠYMAS

Iki kortel�s taikymos pradžios turi b�ti atlikti šie darbai:

1. �rengti privažiavimo keliai,

2. Pilnai sumontuoti kolon� pamatai,

3. Sumontuotos kolonos ir patikrintas kolon� padeties tikslumas,

4. Patikrinta, ar kolon� ir pamat� sand�r� betonas pasiek� 70% projektinio stiprumo,

5. Atvežtos medžiagos, ranga, rankiai,

6. Susandeliuoti konstrukcij� elementai montavimo zonoje,

7. Išd�styti reikalingi mechanizmai, ranga montavimo zonoje.

Vietos paruošimas santvaroms montuoti:

- vietos nuvalymas nuo r�dži�, sukiet�jusio betono sluoksnio,

- patikrinami sujungimo varžtai,

- ant santvar� ir j� atr�mimo viet� pažymymos ašys,

- jeigu reikia pagal niveliavimo duomenis, santvar� atr�mimo vietose pakišamos

reikiamo storio metalin�s plokštel�s.

Santvar� montavimas:

Santvaros sandeliuojamos specialiose kaset�se. Santvaros montuojamos tik galutinai

pritvirtinus kolonas. Prieš jas keliant trys montuotojai netoli santvaros gal� pritvirtina dvejas

lipynes su aikštel�mis, po to j� apži�ri, patikrina d�tini� detali� pad�t, ašis ir prie gal�

pritvirtina atotampas. Specialia traversa stropuota santvara pakeliama 0,3-0,5m nuo žem�s

paviršiaus ir, patikrinus k�limo rang�, keliama projektin� pad�t, o du montuotojai

atotampomis reguliuoja jos pad�t erdv�je. Kai santvara atsiduria apie 0,5m virš atramos, du

montuotojai užlipa montavimo aikšteles, priima, centruoja l�tai leidžiam� santvar� pagal ašis ir

nuleidžia j� ant kolon�. Patikslinus jos projektin� pad�t, santvara tvirtinama prie kolonos ir

nuimama k�limo ranga. Kitos santvaros prie pastatytosios tvirtinamos standžiais spyriais,

kuriais reguliuojamas ir jau pastatytos santvaros vertikalumas. Travers� atkabina darbuotojas,

kuris pakeliamas autokeltuvu.

89

3.1.4 SANTVAR� MONTAVIMO KOKYB�S KONTROL�S REIKALAVIMAI

Leistinos nuokrypos montuojant santvaras (mm)

3.1 lentel�

3.1.5 MONTUOJAMA KONSTRUKCIJA IR STROPAVIMO SCHEMA

3.1 pav. Santvaros stropavimo schema.

90

3.1.6 MEDŽIAG� POREIKIS

3.2 lentel�

Eil.Nr. PAVADINIMAS Mato vnt Kiekis

KONSTRUKCIJOS

1. Santvaros vnt 11

MEDŽIAGOS

2. Inkariniai varžtai vnt 44

3.1.7 MATERIALINIAI – TECHNINIAI RESURSAI 3.3 lentel�

Eil. Nr. PAVADINIMAS Kiekis

1. INSTRUMENTAI

1.1 Metalin� rulet� 2 PK 2

1.2 Kop�ios su aikštele 10m 2

1.3 Plaktukas ST-1 3

1.4 Elektrodai �42A 2

1.5 Nivelyras H-10KL 1

1.6 Laužtuvas LM-24 2

1.7 Statybinis gulsiukas 700mm 2

1.8 Teodolitas 2T30 1

1.9 Atotampos mas�13,3kg 2

1.10 Apsauginis skydelis suvirinimui 2

1.11 Apsauginis šalmas 7

1.12 Apsaugos diržai 2

1.13 Metaliniai šepeiai 2

1.14 Chemin�s medžiagos detal�m valyti 2kompl.

1.15 Kreida ašims pažym�ti 2gab.

1.16 Veržliaraktis 2

2. Mechanizmai

2.1 Elektrinis suvirinimo aparatas Tc-500, Q=1,2kW 1

2.2 Kranas KS-5363 lstr=25m 1

2.3 Traversas TS-12,5 mas� 242kg 1

2.4 Kablys ir universalus stropas 4

91

3.1.8 PAGRINDINIAI SAUGUMO TECHNIKOS REIKALAVIMAI 1. Pastaius sumontavus projektin� pad�t santvaras b�tina patikimai tvirtinti.

2. Atkabinti travers� galima tik patikimai tvirtinus santvaras.

3. Pertrauk� metu draudžiama palikti pakeltus, kabanius ant krano kablio krovinius.

4. Draudžiama dirbti aukštyje atvirose vietose, kai v�jo greitis >15m/s bei plykšalos, lyjundros,

perk�nijos, r�ko ar blogo matomumo s�lygos darbo vietose metu.

5. Keliami elementai turi b�ti prilaikomi , kad nesisukt�, nesi�buot�.

6. Mechanizmai turi b�ti eksplotuojami tik techniškai tvarkingi.

7. Kablys negali b�ti allenktas arba yra nudil�s>10%.

8. Srov�s tiekimas elektrinius prietaisus tiekiamas izoliuotais laidais (kabeliais), jie negali kirsti

krano ir kit� automobili� važiuojamosios dalies.

9. Darbininkai po vien� negali nešti > 50kg.

10. Visi darbuotojai esantys statybos aikštel�je privalo dev�ti šalmus.

3.1.9 KRANO PAVOJINGOS DARBO ZONOS NUSTATYMAS

Krano str�l�s siekis

mRsiekis 0,6�

Skaiiuoju krano pavojing� zon�.

.0,122/0,120,62/ mlRP siekis �����

.0,2840,120,12 mrlPR pav �������

Rsiekis – didžiausias krano str�l�s siekis m;

l- didžiausias krovinio ilgis m;

r- nuol�kio atstumas.

92

3.1.10 BRIGADOS SUD�TIS IR DARB� VYKDYMO GRAFIKAS

Brigados sud�tis:

Krano vairuotojas, autokeltuvo vairuotojas, 4 pagalbiniai darbininkai, 3 aukštos kvalifikacijos

montuotojai.

3.4 lentel�

93

3.2 GERB�VIO RENGIMO TECHNOLOGIN� KORTEL�

3.2.1 PANAUDOJIMO SRITIS

Technologin� kortel� sudaryta 2a. su r�siu kaimo turizmo sodybai Jonavoje gerb�vio

rengimui. � darb� sud�t eina: privažiavimo keli� rengimas, šaligatvi� ir betonini� trinkeli�

dangos rengimas, kelio ir vejos bort� rengimas.

Naudojama technika: universalus ekskavatorius JUMZ, trinkeli� ir plyteli� klotuvas

PROMPT, vakuminis plyteli� prisiurbtuvas, savaeigis plentvolis AU6-25.

3.2.2 PROCESO TECHNOLOGIJA IR ORGANIZAVIMAS

Žem�s sankasos nužym�jimas

Prieš pradedant vykdyti žem�s darbus, b�tina nužym�ti žem�s sankasos profilio

charakteringus taškus: kelio aš, briaunas, pylim� ir iškas� šlait� susikirtimo su žem�s paviršiumi

taškus, vandens nuleidimo griovius.

Žem�s sankasa nužymima tokia tvarka:

a) kelio ašis nužymima reikalingais atstumais (tiesiuose ruožuose – kas 20 m);

b) iš nužym�t� tašk� kelio ašiai iškeliami statmenys;

c) statmen� kryptimis atidedami projektiniai atstumai.

Ant žem�s sankas� žymini� gaireli� turi b�ti užrašytas piketas ir užbr�žtas arba

skersinuku užfiksuotas sankasos projektinis aukštis arba užrašyta, kiek grunto reikia nukasti ar

supilti tame taške.

Pylim� ir iškas� šlait� susikirtimo su žem�s paviršiumi taškai fiksuojami:

a) gairel�mis – pylimuose iki 1 m aukšio ir iškasose iki 1 m gylio;

b) šlaitinukais – pylimuose (kas 3 m pagal aukšt), iškasose – kiekvieno kasimo pakopoje.

Rengiant žem�s sankas�, mechanizm� darbo zonoje turi b�ti ne mažiau kaip 75% vis�

pradini� nužym�jim�. Jeigu nužym�jim� yra mažiau, juos b�tina pilnai atstatyti.

94

Kreivi� žym�jimo b�dai

Žym�jimams ir aukši� reperiams naudojami ženklai:

- medin�s gairel�s (1,00 m�0,03 m), kuri� viršutin� dalis nudažyta raudonai;

- mediniai šlaitinukai (1,50 m�0,05 m�0,05 m), kas 0,20 m nudažyti raudonomis

juostomis;

- medin�s gairel�s šlaitinukams tvirtinti (1,00 m�0,05 m�0,05 m), kuri� viršutin� 0,20 m

dalis nudažyta raudonai;

- mediniai piketiniai stulpeliai (1,40 m�0,10 m�0,10 m), prie kuri� viršutin�s dalies

tvirtinama (0,25 m�0,10 m) lentel�, nudažyta m�lynai ir su baltu užrašu. Stulpeliai

tvirtinami 0,80 m gylyje, o likusioji 0,60 m dalis turi b�ti nudažyta raudonai;

- medin�s gair�s (2,50 m-3,50 m�0,04 m�0,04 m), kas 0,20 m nudažytos raudonomis

juostomis;

- skersinukai (0,15 m�0,03 m�0,005 m), nudažyti raudonai;

- gežbetoniniai gruntiniai reperiai (1,60 m�0,10 m�0,10 m), tvirtinti iki 1,40 m gyluje.

Dang� turiniuose plotuose, vietoje kuol� galima taikyti kitas ženklinimo priemones

pvz.: kalant metalinius vamzdžius, padarant gr�žinukus ir t.t.

95

3.2.3 DANG� KLOJIMAS

Asfalto danga

Asfaltavimo darbai atliekami sausu oru. Karšt� ir šalt� asfaltbetonio mišini� dang�

rengimas vykdomas pavasar ir vasar� kai oro temperat�ra ne mažesn� kaip 5oC, ruden – ne

mažesn� 10oC.

Leidžiama vykdyti darbus, naudojant karšto asfaltbetonio mišinius, esant žemesnei oro

temperat�rai už 0oC, prisilaikant sekani� reikalavim�:

- klojamo sluoksnio storis turi b�ti ne mažesnis kaip 4 cm;

- naudoti asfaltbetonio mišinius su paviršinio aktyvumo medžiagomis arba aktyvuotais

mineraliniais milteliais;

- klojamas tik apatinis asfaltbetonio sluoksnis; jei žiem� ir pavasar danga eksplotuojama,

naudojama tik tanki asfaltbetonio mas�;

- viršutin sluoksn leidžiama d�ti tik ant neatšalusio apatinio (ne žemesn� 20oC

temperat�ra);

- šalto asfaltbetonio klojim� b�tina baigti apie 15 dien� prieš rudens lietaus period�,

išskyrus mišinius su aktyvuotais mineraliniais priedais.

Prieš asfaltbetonio klojim� (prieš 1- 6 val.) b�tina apatin sluoksn paruošti bitumo

emulsija, skystu bitumu ir kt.

Medžiag� sunaudojimas, ltr/m2 nustatomas:

- paruošiant pagrindus bitumu – 0,5-0,8 , o apatin asfaltbetonio sluoksn – 0,2-0,3;

- paruošiant pagrindus 60% bitumine emulsija – 0,6-0,9 , o apatin asfaltbetonio sluoksn –

0,3- 0,4.

Apatinio asfaltbetonio sluoksnio galima neapdirbti rišamomis medžiagomis, jei viršutinis

klojamas ne v�liau kaip 2 paros ir apatinis dangos sluoksnis nebuvo eksplotuojamas.

Asfaltbetonio danga klojama asfaltbetonio klotuvais visu ploiu. Išimties tvarka

leidžiama kloti apatin ir rengti pagrindus greideriu. Išilgai sluoksni� krašt� rengiamos atramos

iš medini� t�š�.

Neprieinamose vietose su asfalto klotuvu leidžiama kloti rankomis.

�rengiant dangas asfalto klotuvu, storis paliekamas 10-15% virš projektinio, o

autogreideriu ar rankiniu b�du – 25-30%.

Klojant konstruktyvin daugiau kaip 10 cm storio sluoksn, reikia naudoti asfalto klotuv�

su sutankinimo renginiais.

96

A ir B tipo tankumo asfaltbetonio, poringo ir labai poringo asfaltbetonio su 40% skaldos

klojimo greitis 2-3 m/min. Naudojant tank� asfaltbeton kit� tip�, o taip pat poring� ir labiau

poring� asfaltbeton, kuriame yra mažiau kaip 40% skaldos – greitis 4-5 m/min.

Dang� sutankinim� reikia prad�ti iškart po paklojimo, prisilaikant temperat�rini� režim�.

Klojant asfalt� lygiagreiomis juostomis reikia naudoti du (ar daugiau) asfalto klotuvus

arba kraštus kaitinti 10-20 cm ploio karšto asfaltbetonio mišiniu.

Tankinant pirmosios juostos asfaltbetonio mišin negalima priart�ti su volu daugiau kaip

10 cm nuo si�l�s. Antr�j� juost� prad�ti tankinti išilgai susijungimo si�l�s. Sujungimas turi b�ti

lygus ir tankus.

Skersiniai sujungimai turi b�ti statmeni kelio ašiai. Pamainos pabaigoje sutankintos

juostos kraštas nukertamas, padarant vertikali� si�l�. Atnaujinus darbus, si�l� aptepama bitumu

arba bitumo emulsija. Dedant juostos gale atramin� lent�, krašto kapoti nereikia.

Prieš dedant asfaltbetonio sluoksn ant rekonstruojamo esamo asfaltbetonio b�tina

pašalinti senos dangos defektus (plyšius ir išmušimus).

Vykdant asfaltbetonio dang� statybos darbus b�tina vesti laboratorini� kokyb�s

patikrinimo žurnal�.

Ruošiant asfaltbetonio mišin reikia kontroliuoti:

- pastoviai – bitumo ir mineralini� užpild� temperat�r�;

- ne reiau kaip kart� per pamain� – mišinio kokyb�;

- ne reiau kaip kart� per 10 pamain� – skaldos, sm�lio ir mineralini� milteli� kokyb�.

Statybos eigoje papildomai reikia tikrinti:

- karšto ir šilto asfaltbetonio temperat�r� kiekviename automobilyje;

- pastoviai – skersini� ir išilgini� si�li� kokyb�;

Iškirtimus karšto asfaltbetonio dangose atlikti pra�jus 1-3 paroms po sutankinimo, o šalto

– po 15-30 par� 1m atstumu nuo dangos krašto.

Kelio dangos sutankinimo koeficientai turi b�ti ne mažesni:

- 0,99- tankiam asfaltbetoniui iš karšto ir šilto mišinio A ir B tipo;

- 0,98- tankiam asfaltbetoniui iš karšto ir šilto mišinio C, D ir E tipo, poringo ir labai

poringo asfaltbetonio;

- 0,96- šalto asfaltbetonio mišiniams.

97

Betono trinkeli� danga

Pagrindiniai techniniai rodikliai betonin�ms trinkel�ms yra betono ir stiprio klas�

gniuždant, betono atsparumas šaliui, vandens geriamumas, dilumas.

Vykdant betono trinkeli� klojmo darbus b�tina laikytis statybini� bei k�limo

mechanizm� saugios eksplotacijos taisykli� bei kelio darbinink� darb� saugos istrukcij�

reikalavim�.

Išlyginus grunt� yra pilamas pirmas sluoksnis, kuris saugo nuo šalimo, po to antras

laikantysis sluoksnis ir treias išlyginamasis sluoksnis.

Pagrindo konstrukcija yra si�loma, kai numatomas transporto (iki 8 t. ašiai) jud�jimas:

- sm�lio pasluoksnis 10-30 cm;

- dolomitin�s skaldos pagrindas 10-30 cm;

- sausas sm�lio – cemento mišinys 3-5 cm.

Kai rengiama danga tik p�stiesiems, pagrindas rengiamas iš sm�lio 10-20 cm. Ant

viršutinio sluoksnio yra dedamos betonin�s trinkel�s, kuri� tarpai pripildomi jungiamosios

medžiagos.

Net mažai išgaubta grindinio danga yra stabilesn� už horizontali� dang�. Grindinio

stabilum� didina tam tikras atskir� trinkeli� išd�stymas, atsižvelgiant pagrindin� važiavimo

krypt. Kai grindinio trinkel�s sudedamos staiakampiai pagal važiavimo krypt, dinamin�

apkrov� atlaiko dvi trinkel�s, o kai jos išd�stomos žambiai važiavimo krypties (45o kampu), t�

apkrov� priima iškarto 4 trinkel�s. Padid�ja atraminis plotas, sumaž�ja važiavimo triukšmas.

Reikiamas grindinio trinkeli� storis nustatomas pagal numatomas transporto apkrovas.

Optimal�s tarpai tarp dedam� grindinio trinkeli� turi b�ti 3-5 mm. Išlyginamasis

sluoksnis turi b�ti supiltas iš lengvai tankinamos medžiagos. Išlyginamasis sluoksnis visame

plote turi b�ti vienodo storio.

Grindinio lygumo nukrypimas nuo normos negali b�ti didesnis kaip 2 cm. Betono

trinkeli� paviršiaus nelygumai 4 m. ilgio atkarpoje neturi viršyti 1 cm. Betono trinkel�s ir

išlyginamasis sluoksnis rengiamas ant laikani�j� sluoksni�. �rengiant laikaniuosius sluoksnius

juos reikia tinkamai sutankinti, kad nesusimaišyt� su išlyginamuoju sluoksniu.

Laikaniojo sluoksnio paviršiaus lygis neturi nukrypti nuo normos daugiau kaip 2cm.

Paviršiaus nelygumai 4m ilgio atkarpoje neturi b�ti didesni kaip 2cm.

Šaligatvi� �rengimas

Šaligatvi� rengimo darbai vykdomi vadovaujantis normatyviniais dokumentais,

technologijos instrukcijomis. Geriasniam plyteli� priglaudimui ant sutankinto sm�lio pagrindo

98

rengiamas technologinis biraus sm�lio sluoksnis, o ant skaldos pagrindo – sm�lio- cemento

mišinio arba skaldos atsij� sluoksnis.

Paklotos plytel�s priglaudžiamos prie pagrindo vibracin�mis arba pl�kamosiomis

priemon�mis. Tarpai tarp j� užpildomi sm�liu, sausu sm�lio-cemento mišiniu arba skaldos

atsijomis.

Klojant plyteli� dang�, prie bort� linij�, pastat� sien�, atramini� sienui� ar pamat�

susidariusius dangos tarpus užpildyti betono mišiniu neleidžiama. Jie turi b�ti užpildomi t� pai�

plyteli� atkirptais ar atkirstais gabalais.

Kai tarpai tarp gretim� plyteli� yra didesni kaip 1 cm, jie užpildomi atpjautomis pagal

tarpo dyd plyteli� juostomis.

Kelio ir vejos bort� �rengimas

Bort� rengimo darbai vykdomi vadovaujantis normatyviniais dokumentais,

technologijos instrukcijomis.

Gatv�s važiuojamoji dalis nuo šaligatvi� ir vej� arba šaligatvi� nuo vej� atskiriama

betoniniais bortais.

Kelio bortai, skiriantys gatv�s važiuojam�j� dal nuo šaligatvi� arba vej�, rengiami ant

važiuojamosios dalies pagrindo. Jie montuojami ant betono pasluoksnio, sutvirtinant išorin� pus�

betono mišiniu, kuriam sukiet�jus, papildomai prispaudžiama gruntu.

Gatvi� ir privažiavimo sankryžose kampai apvalinami lenktais kelio bortais. Rengti

kampus iš tiesi� kelio bort� leidžiama, kai j� apvalinimo spindulys didesnis kiap 15m, jeigu

kitaip nenurodyta statybos projekte.

Transporto priemoni� važiavimui kiem1, šaligatvio zonoje, montuojami žemi

važiavimo bortai.

Si�l�s tarp bort� turi b�ti ne didesn�s kaip 10 mm, užpildytos smulkiagr�džiu betono

mišiniu.

Vejos bortai, skiriantys šaligatv nuo vej�, rengiami ant sutankinto skaldos arba sm�lio-

žvyro mišinio, betono pagrindo.

Sumontuot� bort� matom� pavirši� nukrypimai nuo projektin�s linijos plane ir profilyje

neleidžiami.

Bort� jungimosi vietose peraukšt�jimas tarp gretim� bort� neleidžiamas.

99

Skalda Sm�lio pasluoksnis

Vejos bordi�ro elementas Šaligatvio plytel�s i

Betonas B15

Gatv�s bordi�ro elementas GB1-30-5

iDangos konstrukcija

3.2 pav. Šaligatvio plyteli� dangos konstrukcija.

Dang� kontrol�

Kontroliuojant rengiam� dang� kokyb� yra tikrinama:

- aukši� altitud�s;

- tarpai ir peraukšt�jimai tarp plyteli�;

- dangos paviršiaus lygumas;

- bort� centravimas;

- augalinio grunto sluoksnio storis.

Dang� parametrai kontroliuojami geodeziniais prietaisais ir šablonais.

Dang� geometrini� matmen� reikšm�s neturi viršyti dydži� išvardint� žemiau esanioje

lentel�je, jeigu kitaip nenurodyta statybos projekte.

Dang� geometrini� matmen� leistini nuokrypiai

3.5 Lentel� Dang� leistini nuokrypiai

Eil.

Nr.

Parametrai

Leistini nuokrypiai

1. Pagrindo plotis, cm 4 10

2. Pagrindo sluoksni� storis, % 4 10 bet ne � 20 mm

3. Aukši� altitud�s, mm 4 50

4. Tarpai tarp plyteli�, mm iki 8

5. Gretim� plyteli� peraukšt�jimas, mm iki 2

6. Tarpai tarp 4 metr� ilgio liniuot�s ir paviršiaus, mm iki 10

7. Augalinio grunto sluoksnio storis, % 4 10

101

3.2.4 GERB�VIO DANG� MONTAVIMO GRAFIKAS

3.6 Lentel�. Pamat� montavimo darb� vykdymo grafikas

Darbo s�naudos Eil.

nr. Darb�

pavadinimas Mato vnt. Kiekis

Žm.val žm.d Profesija Kategor

ija Skai-ius

Pamain� skaiius Trukm�, d.d. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 1

0 11

12

13

1 Sankasos darbai 1000m3 0,267 1,39 1,0 Pagalbinis

darbuotojas 3,22 3 1 1,0

2 Gazonini� bordi�r� rengimas

100m 0,64 17,92 2,24 Montuotojas 3,22 2 1 2,0

3 Betonini� bordi�r� rengimas

100m 0,94 63,92 8,0 Montuotojas 3,22 4 1 2,0

4 Betonini� plyteli� rengimas m3 3,9 339 42,37 Montuotojas 3,22 5 1 9

5 Betonini� trinkeli� �engimas m3 0,71 85,2 10,65 Montuotojas 4,0 4 1 3

6 Asfaltavimas m2 268 50,92 6,36 Montuotojas 3,22 4 1 2

103

4. EKONOMIN� DALIS

ŽIRGYNO LOKALIN� S�MATA

L O K A L I N � S � M A T A

Sudaryta pagal 2009.10 kainas Statinys Žirgynas

Žiniaraštis 1

2010.06.03 Suma žiniaraš�iui 1823308.79 Lit�

S�m. Darbo Darb� ir išlaid� Mato Kaina (Lt)

eil. kodas aprašymai vnt Kiekis

D.užm. Medžiagos Mechanizm. Iš viso 1

1 F5-2 Gr�žtiniai monolitinio gelžbetonio pamatai

m3 88,74 5865,36 28284,2 15068,05 49217,61

2 F6-1-4 Monolitin�s betono 200 mm storio sienos (juostiniai pamatai), naudojant "Peri" klojinius

m3 107,12

11947,84 28367,47 8692,79 49008,1

3 F7-2-2 Surenkami gelžbetonio pamatai

m3 38,4 1270,08 16827,99 1451,52 19549,59

4 F60-8-1 (pamat�) šiltinimas iš išor�s mineralin�s vatos plokšt�mis ir �rengiant teptin� izoliacij�

m2 433,9 4526,44 22257,99 19,53 26803,96

5 F6-2-2 Monolitin�s gelžbetonio kolonos

m3 40,26 12196,36 23146,95 1884,17 37227,48

6 N7-35 Santvar�, kuri� ilgis iki 24.0m ir mas� didesn� kaip 15.0t, montavimas vienaaukš�iuose pastatuose

vnt 11,0 2698,91 39168,8 3203,2 45070,91

7 F12-1-3 Sutapdintas ventiliuojamas stogas, šiltinant mineralin�s vatos pl., jas tvirtinant ir prilydant 2 sl. dangos

100m2 64,0 152410 867569 10272,0 1030250

8 F11-1-8 Viensluoksn�s 30 mm storio liejamos grindys ant skiriamojo sluoksnio

100m2 2,184

1139,17 9888,71 72,73 11100,61

9 F1-1-1 Mechanizuotas grunto kasimas, suver�iant � sankas�

100 m3 6,12 111,73 1893,53 2005,26

10 F1-2-1 Grunto kasimas rankiniu b�du

m3 82,0 2927,4 2927,4

11 F1-2-4 Grunto tankinimas, užpilant tranš�jas ir duobes

m3 17,0 35,47 24,48 59,95

12 F1-1-5 Mechanizuotas tranš�j� ir duobi� užpylimas gruntu

100 m3 4,33 627,42 627,42

13 N9P-0312

"SANDWICH" metalin�mis kasetin�mis plokšt�mis (200mm), kai kase�i� plotas iki 0,5m2 k1=0.6, k2=0.7, k3=0.0

100m2 14,8 12350,04 699,3 13049,34

104

14 F10-3-2 Lang� blokai su vienkameriniu stiklo paketu ir medin�mis palang�mis (m2 bloko)

m2 84,0 3717,0 44448,54 151,2 48316,74

15 F10-4-6 Plastikin�s lauko durys (m2 bloko)

m2 6,8 220,66 3562,08 3782,74

16 R61P-3401

Bendrojo naudojimo patalp� dur� keitimas (vidaus medin�s durys) (m2 bloko

m2 77,0 2397,01 208,98 67,76 2673,75

17 F10-4-8 Vartai m2 12,7 2884,5 2884,5

18 N8-172-1

Silikatini� blok� (250x120x138mm) armuotos pertvaros (bokštiniu kranu)

100m2 4,13 6447,51 2260,81 1387,68 10096,0

19 N15-76-3

Sien� vidini� pavirši� 10 mm storio viensluoksnis tinkas (mechanizuotai)

100m2 7,18 4152,48 7390,86 581,58 12124,92

20 F11-3-6 Keramini� plyteli� praplatintom si�l�m danga, kai plytel�s klijuojamos saus� klij� mišiniais

100m2 3,6 11682,0 14565,24 26247,24

21 N9-106 Pakabinamos skyl�tos lubos iš plokš�i�, kai 1m2 lub� tenka iki 2.4kg aliuminio

100m2 3,2 9850,69 1426,58 547,2 11824,47

Skyriuje 1 245945,75

1112258,58 46644,14 1404848,47

Viso žiniaraštyje 1 245945,75

1112258,58 46644,14 1404848,47

Papildomas darbo užmokestis 8.00%(245945.75) 19675,66

265621,41

1112258,58 46644,14 1424524,13

Soc.draudimo išlaidos 31.00%(245945.75+19675.66) 82342,64

Iš viso tiesiogin�s išlaidos 1506866,77

Bendra vert� be PVM 1506866,77

Prid�tin�s vert�s mokestis 21.00% 316442,02

Bendra vert� su PVM 1823308,79

Sudar�: ____G. Š�iukien�, A. Sobatien�_________________________

(Pavard�)

105

LITERAT�ROS IR KIT� INFORMACIJOS ŠALTINI� S�RAŠAS

1. Statybos Techninis Reglamentas STR 2.05.03:2003 Statybini� konstrukcij�

projektavimo pagrindai.

2. Lietuvos statybos inžinieri� s�junga. Statybos inžinieriaus žinynas. Vilnius: Technika,

2004. 1096p.

3. E. K. Zavadskas, P. Mikšta, R. Sakalauskas, J. R. Šimkus. „Statybos organizavimas“.

Vilnius - 2001. 197p.

4. Statybos Techninis Reglamentas STR 2.01.04:2004 Gaisrin� sauga. Pagrindiniai

reikalavimai.

5. Statybos Techninis Reglamentas STR 2.05.04:2003 Poveikiai ir apkrovos.

6. Statybos Techninis Reglamentas STR 2.05.08:2005 “Plienini� konstrukcij�

projektavimas. Pagrindin�s nuostatos.“

7. J. Paulauskas, A. Kvedaras “Metalin�s konstrukcijos“ Vilnius ”Mokslas”, 1977 m.

8. UAB “Melesta“ gamini� katalogas.

9. Statybos Techninis Reglamentas STR 2.05.05:2005 Betonini� ir gelžbetonini�

konstrukcij� projektavimas.

10. Statybos Techninis Reglamentas STR 2.05.05:2005 Betonini� ir gelžbetonini�

konstrukcij� projektavimas: 3 priedas (Praktinio taikymo vadovas). – Vilnius: Leidykla

„Rekona“, 2005

11. Statybos Techninis Reglamentas STR 2.05.05:2005 Betonini� ir gelžbetonini�

konstrukcij� projektavimas: 4 priedas (Praktinio taikymo vadovas). – Vilnius: Leidykla

„Rekona“, 2006.

12. V. Venceviius, I. Židonis „Pastat� perdangos su surenkamosiomis

1. Gelžbetonin�mis kiaurym�tosiomis plokšt�mis“ mokomoji knyga. Šiauliai:

2. Vš� ŠU Leidykla 2007.

13. Statybos Techninis Reglamentas STR 2.05.07:2005 Medini� konstrukcij� projektavimas.

14. Valentinaviius A. „Klijuotin�s medžio konstrukcijos“. – Vilnius.: ”Mintis”, 1974.

15. Valentinaviius A. „Medin�s konstrukcijos“ – Vilnius.: ”Mokslas”, 1983.

16. Valentinaviius A. „Medin�s konstrukcijos“ – Vilnius.: ”Enciklopedija”, 2000.

17. Paulauskas J, Kvedaras A. „Metalines konstrukcijos“ - Vilnius.: ”Mokslas”, 1977.

18. E. K. Zavadskas, A. Karablikovas, V. Kriukelis, H. Nakas, R. Sakalauskas, J. R. Šimkus.

„Pastat� statybos technologija“. Vilnius - Alma littera, 2000. 262p. Kran� žinynas.

106

19. A. Kaminskas, P. Pukelis, A. Šniukšta, P. Vaini�nas „Gelžbetonini� ir m�rini�

konstrukcij� projektavimas“. Vilnius – Vilniaus inžinerinis statybos institutas, 1989.

124p.

20. V. Jok�baitis, A. Jurkša, Z. Kamaitis, J. Kivilša, Alg. Kudzys, Ant. Kudzys, G.

Mariukaitis, P. Pukelis, R. Vadl�ga, P. Vaini�nas „Gelžbetonin�s ir m�rin�s

konstrukcijos“. Vilnius – Mokslas, 1992m. 390p.

21. Saugos ir sveikatos taisykl�s statyboje DT5-00.

22. Internetas.

Elemento Bendras1 Pakloto lentos 709 15 x 2,2 132 0,004 3,088 III2 Ilginis 25 15 x 10 600 0,090 2,250 II3 Trumpainis 50 10 x 5 30 0,002 0,075 III4 Trinkel� 25 13 x 7,5 25 0,002 0,061 III5 Virš. Juosta 2 41,6 x 8,4 1769,5 0,618 1,237 II6 Spyris 2 16 x 8,4 406,6 0,055 0,109 II7 Spyris 2 16 x 8,4 634,6 0,085 0,171 II

25 Spyris 2 16 x 8,4 561,5 0,075 0,151 II8 And�klas 8 10 x 20 100 0,020 0,160 III9 Ryšis 8 13 x 6 660 0,051 0,412 III

10 Ryšis 8 13 x 6 600 0,047 0,374 II11 Ryšis 8 13 x 6 700 0,055 0,437 III

8,52Viso:

Den

giny

sS

antv

ara

Ryš

iai

Kiekis (vnt.)

Ilgis (cm)

Skerspj�vis (cm)

Medini� element� specifikacija santvaraiMed. r�šis

Med. t�ris m 3̂Elem.Nr. Elementas

Elemento Bendras12 Kampuotis 2 33000 143,55 287,1013 Lovis UPN160 2 84 154,39 308,7814 Plokštel� 4 340 x 250 10 6,67 26,6915 Plokštel� briaunai 2 80 x 13 140 1,14 2,2916 Atramin� plokštel� 4 340 x 10,4 400 11,10 44,4117 Plokštel� 6 50 x 16 450 2,83 16,9618 Plokštel� 4 80 x 16 900 9,04 36,1719 Plokštel� 4 80 x 16 900 9,04 36,1720 Plokštel� 6 320 x 20 450 22,61 135,6521 Varžtas, veržl� ir poveržl� 22 d = 18 400 0,97 21,3422 Varžtas, veržl� 12 d = 18 60 0,07 0,8823 Sraigtas 28 d = 18 80 0,08 3,4224 Kampuo�iai 24 200 0,75 18,10

937,96Viso:

65x50x5

50x50x5

160x65x7,5

Metalo specifikacija santvaraiElem.

Nr. Elementas Kiekis (vnt.)

Skerspj�vis (mm)

Ilgis (mm)

Mas� (kg)