Nr. 1(340)

Geranija yra gana populiarusvaistinis augalas, turintis fiton-cidø, kurie gali sunaikinti ne tikpavojingas bakterijas, bet ir gry-belius. Jos malonus aromatas ra-mina ir pagerina miegà, padedagydyti hipertenzijà, neurasteni-jà, endokrininius sutrikimus,skrandþio bei þarnyno, kepenø irtulþies pûslës ligas. Geranijoseteriniame aliejuje yra labai daugbiologiðkai aktyviø medþiagø,kurios pasiþymi antibakterinë-mis ir antivirusinëmis savybëmis.Juo gydomos þaizdos, nudegi-mai, kaulø lûþiai, egzema, derma-titas ir kitokios odos ligos, radi-kulitas, osteochondrozë, stiprina-ma imuninë sistema, jis rekomen-duotinas onkologiniø ligø profi-laktikai.

Gydymo tikslais galima var-toti geranijos aliejø arba lapus.Namø sàlygomis galima gydy-tis paèiu augalu, o tiksliau –jo kvapu. Kad sustiprëtø aro-matas, reikia apipurkðti gerani-jà kambario temperatûros van-deniu. Atsisëdus maþdaug 60cm nuo jos pirmiausia reikia 3kartus giliai ákvëpti jos aroma-to, o po to ramiai kvëpuoti pronosá. Aromaterapijos seansusreikia daryti praëjus 1-2 valan-doms po valgio arba prieð mie-gà.

Prieð pradedant gydytis gera-nija, bûtina patikrinti, ar organiz-mas jai neásijautrinæs. Pirmàjàdienà reikia ant nosinës uþlaðin-ti 1 laðà eterinio aliejaus ir kart-kartëmis jo ákvëpti. Antràjà die-nà – laðà aliejaus sumaiðyti su tru-puèiu vaikams skirto kremo ir pa-tepti vidinæ rieðo pusæ. Treèiàjàdienà – á paruoðtà vonià álaðinti1-2 laðus aliejaus, pagulëti joje2-3 minutes. Jeigu tokios proce-

Bronchinë astma – liga, pasi-reiðkianti bronchø spazmais, su-kelianèiais dusulio priepuolius.Ði liga sunkiai gydoma, todël fi-toterapija paprastai bûna efekty-vi tik pradinëse ligos stadijose.Vëlesnëse ji gali bûti rekomen-duojama tik kaip papildoma gy-dymo priemonë. Vaistingieji au-galai suðvelnina ligos simpto-mus ir pagerina ligonio savijau-tà.

��Sumaiðoma po 1 dalá lan-kos dobilo þolës bei gudobelësþiedø ir 5 dalis vaistinës veroni-kos þolës; 1 valgomàjá ðaukðtà

Bûkite namuose. Izoliuokitemaþàjá ligoniukà nuo kontaktøsu sveikais vaikais. Neleiskite joá vaikø darþelá, á sveèius ir ap-skritai su vaiku niekur neikite iðnamø vos pastebëjæ bent men-kiausius jo perðalimo poþymius.Kuo daugiau laiko praleiskite suserganèiu maþyliu (jei dirbate,pasistenkite gauti atleidimà nuodarbo), kuriam ypatingai svarbusmamos dëmesys ir artumas.

Sukurkite tinkamà mikrokli-matà. Daþnai vëdinkite vaikokambará ir valykite já drëgnu bû-du. Idealu, jeigu kambaryje, ku-riame bûna ligoniukas, yra 17-20laipsniø ðilumos, o jo oro drëg-numas siekia 75-90 proc.. Tokiossàlygos yra optimalios gleiviø,turinèiø savyje virusus naikinan-èiø medþiagø, gamybai kvëpavi-mo takuose. Dël netinkamo mik-roklimato gleivëms pernelyg su-tirðtëjus, tø medþiagø sumaþëtø,todël rastøsi labai palankios sà-lygos otito ir pneumonijos vys-tymuisi.

Nuolatos rûpinkitës sergan-èiu vaiku. Ûmine respiracine in-fekcija serganèiam vaikui nebû-tina gulëti lovoje. Daugelis vai-kø gerai jauèiasi, net karðèiuoda-mi iki 38,5OC. O blogai jausda-miesi patys nenori keltis. Todëltik stebëkite vaiko savijautà, rû-pinkitës ligoniuku ir jo patalëlioðvara, reguliariai pamatuokite kû-no temperatûrà, bet nepiktnau-dþiaukite jà maþinanèiais vais-tais – prireikus, duokite jø vai-kui ne daþniau, kaip 3-4 kartusper parà. Jei maþylis labai karð-èiuoja ilgiau, kaip 2-3 paras, bû-tinai kvieskite gydytojà.

Darykite reikiamas procedû-ras. Nebijokite serganèio vaikomaudyti – vandens procedûros netik pageidautinos, bet ir bûtinos:vanduo nuplauna nuo odoskenksmingus toksinus, kurie pra-siskverbia ið serganèio organiz-mo pro jos poras. Tik specialiainekaitinkite vaiko kûnelio ir per-nelyg ðiltai jo neapmuturiuoki-te, nes gali sutrikti jo ðilumosapykaita ir pablogëti savijauta.Plaukite vaiko nosytæ druskostirpalu, net jeigu jis beveik ne-sloguoja – tirpalas sudrëkina glei-vinæ ir palengvina sutirðtëjusiøgleiviø pasiðalinimà.

Teisingai gydykite kosulá.Jeigu vaikas kosi sausai, nepro-duktyviai (neatkosi skrepliø),duokite jam èiulpti ledinukusnuo kosulio. Jeigu jis jau nesun-kiai atsikosi, tai vietoje atsiko-sëjimà lengvinanèiø vaistø, ver-èiau duokite jam negazuoto ðar-minio mineralinio vandens. O jei-gu kosulys drëgnas, krûtinëje„karkuojantis“, tai stenkitës pa-lengvinti gleiviø pasiðalinimà re-

GERANIJOS GYDOMOSIOS SAVYBËS

dûros nesukëlë alerginiø reakcijø,galima dràsiai gydytis ðiuo auga-lu.

Inhaliacijos. Á 1 l karðto van-dens álaðinama keletas laðø gera-nijos eterinio aliejaus ir uþsigobusgalvà 5-10 minuèiø pakvëpuoja-ma karðtais kvapiais garais.

Aromaterapija. Galima ákvëp-ti aromato tiesiai ið buteliuko arbanaudoti specialià lempà. Patalpo-je pasklidæs aliejaus aromatas perkeletà minuèiø sunaikina pelësius,stafilokokus, streptokokus ir dau-gelá kitokiø pavojingø mikroorga-nizmø. Jis gali apsaugoti nuo gri-po ir kai kuriø kitø oru laðiniu ke-liu plintanèiø infekciniø ligø. Beto, geranijos eterinio aliejaus aro-matas ramina nervus, gerina nuo-taikà, ðalina nemigà, normalizuo-ja arteriná spaudimà, malðina gal-

vos skausmà ir net sulëtina orga-nizmo senëjimo procesus.

Vonios su geranijos eteriniu alie-jumi ne tik malonios, bet ir labai nau-dingos. Jos stiprina organizmà ir pa-didina jo atsparumà ligoms. Gulintðiltoje (36-37OC) vonioje, aromati-niame aliejuje esanèios medþiagos áorganizmà skverbiasi pro odà ir kvë-pavimo takø gleivines. Kad jos per-nelyg greitai neiðgaruotø, geriausiaaliejø ne laðinti tiesiai á vandená (6-12 laðø), o pirmiausia sumaiðyti supienu, grietine, jogurtu, augaliniualiejumi ar medumi ir supilti á pa-ruoðtà vonià. Tokias vonias galimadaryti 2-3 kartus per savaitæ.

Masaþas. Ðiai procedûrai nau-dojamà eteriná aliejø reikia atskies-ti alyvuogiø, sojos, migdolø, ku-kurûzø, saulëgràþø ar kitokiu au-galiniu aliejumi.

KAIP GYDYTIPERÐALUSIUS VAIKUS

VAISTINGIEJI RECEPTAINUO BRONCHINËS ASTMOS

miðinio termose uþpilama 0,5 l ver-danèio vandens, po 4-6 valandøperkoðiama. Geriama po 0,5 stikli-nës keletà kartø per parà (ir naktá)su medumi arba uogiene.

��Sumaiðoma po 200 g ramu-nëliø þiedø bei gailiø ûgliø, 60 gberþo pumpurø bei jaunø lapø ir40 g efedros þolës; 2 valgomuo-sius ðaukðtus miðinio uþpilama 500ml verdanèio vandens, po 1 valan-dos perkoðiama. Geriama po 0,5stiklinës 3 kartus per parà (ir naktá)gresiant priepuoliui.

�� Sumaiðoma po 20 g any-þiaus sëklø, èiobrelio þolës bei

rudmenës ðaknø, 10 g puðiespumpurø ir 5 g gailio þolës; 2 val-gomuosius ðaukðtus miðinio ter-mose uþpilama 0,5 l verdanèiovandens, po 4 valandø perkoðia-ma. Geriama po 1/3 stiklinës karð-to antpilo 4-5 kartus per parà (irnaktá).

��Gresiant dusulio priepuoliui,reikia gerti karðtà brukniø lapø beiuogø arba kà tik pagamintà dilgë-liø lapø antpilà: po 1 stiklinæ 2-3kartus per dienà. Be to, bûtø labainaudinga kasdien pagulëti vonio-je, ápylus á vandená raudonëlio ar-ba barkûno antpilo.

guliariai pamasaþuodami vaikokrûtinëlæ. Atsargiau naudokitegarstyèiø trauklapius, krûtinësátrynimams skirtus tepalus irvaistinius augalus, siekdami ap-saugoti vaikà nuo galimø aler-giniø reakcijø, odos sudirgimø,kuriø tikimybë padidëja dël li-gos susilpnëjus imunitetui.

Teisingai maitinkite. Ser-gantis vaikas gali bûti labai ne-valgus. Dël to nepanikuokite irnesistenkite maþylio priverstisuvalgyti bent kàsnelá. Apetitopraradimas – laikinas ir visið-kai normalus reiðkinys. Siûly-kite nedideles porcijas vaikuiáprasto ðilto maisto, o jeigu jisatsisako, nesikrimskite ir nesu-kite galvos, koká skanëstà jamnupirkti ar pagaminti, kad su-valgytø: negalima „eksperi-mentuoti“ su maistu, kol imu-ninë sistema, kiek ámanydama,kovoja su liga. Imunitetui su-silpnëjus, neáprasti maisto pro-duktai gali sukelti alergijà.Rekomenduojami:��skysti ir pusiau skysti pa-

tiekalai – koðës, darþoviø, më-sos, paukðtienos, þuvies tyrës,kruopø sriubos;

��rûgðtaus pieno produktai;�� nelabai saldûs ir ne per

daug rûgðtûs vaisiai bei jø sul-tys;

�� ledinukai (jeigu vaikasjau geba juos èiulpti), ypaè sumentoliu, kuris suðvelnina ger-klës skausmà;

��kiauðiniø tryniai, pertrin-ta varðkë.Nerekomenduojami:��mësos sultiniai (susilpnë-

jus imunitetui, jie gali sukeltialergijà);

�� aðtrûs, sûrûs, rûgðtûs pa-tiekalai (jie dirgina gerklës glei-vinæ ir stiprina skausmà bei ko-sulá);

��labai saldûs ir rûgðtûs vai-siai bei jø sultys, rieðutai, sau-sainiai (irgi dël gleivinës dirgi-nimo).

Gausiai girdykite. Skysèiailabai svarbûs ir kûdikiams, ir vy-resniems vaikams, nes jie pade-da greièiau pasiðalinti toksi-nams ir apsaugo organizmà nuodehidracijos. Tinka ir paprastasgeriamas vanduo, ir mineralinis,taipogi ávairûs nuovirai, mor-sai, silpnos arbatos. Svarbiausia,kad jie bûtø maþdaug 37OC tem-peratûros, nes tokie lengviau pa-sisavinami uþ karðtus, kuriuos or-ganizmui pirmiausiai tenka at-vësinti, naudojant savo papildo-mus resursus, sergant labai rei-kalingus kovai su liga.

Jeigu teisingai priþiûrimas irkruopðèiai slaugomas vaikasper 2-3 dienas nepradeda sveik-ti, bûtinai kvieskite gydytojà!

Ðaltasis metø sezonas jauniems tëveliams sukelia nemaþainerimo, nes jø vaikuèiams nuolatos gresia tuo periodu siau-èianèios ûminës virusinës respiracinës infekcijos, áprastaivadinamos perðalimo ligomis. Ðiomis ligomis sergama ne-priklausomai nuo amþiaus, taèiau vaikus jos uþklumpa daþ-niau dël dar nepakankamai stipraus jø imuniteto. Kà rei-kia daryti, kai maþylis pradeda èiaudëti, kosèioti ir karð-èiuoti, kad infekcija jo ilgai nekamuotø ir nesukeltø sun-kiø komplikacijø, kurias tektø gydyti stipriais cheminiaisvaistais? Pasikliaukite pediatrø patarimais.

2

OÞKAROÞËOþkaroþë – daugiametis þoli-

nis augalas tiesiu, apie 2 m aukð-èio stiebeliu, eiliðkais vientisais

þvilganèiais tamsiai þalios spal-vos lapais, kuriø apatinëje pusë-je iðsiraizgiusios aiðkiai matomosgyslelës. Þydi birþelio-rugpjûèiomënesiais rausvai violetiniais ar-ba ðviesiai roþiniais þiedais. Sëk-las sunokina ankðtelëse, panaðio-se á stiebelio ataugëles.

Augalo antþeminëje dalyje yradaug vertingø medþiagø: balty-mø, fosforo druskø, organiniørûgðèiø, karotino ir geleþies, va-rio, mangano, nikelio, titano, mo-libdeno bei boro mineraliniødruskø. Todël jis ramina nervus,malðina traukulius, skausmà ir uþ-

„Norëdama iðvengti vitaminøtrûkumo ir perðalimo ligø, visà þie-mà valgau apelsinus, citrinas, ki-vius. Valgyèiau ir kitokius, bet ne-þinau, kuo jie naudingi. Pavyz-dþiui, bûtø labai ádomu ðá tà suþi-noti apie persimonus ir raudonàjáapelsinà”.

Persimonai – naudingas vaisius.Jame yra labai daug karotino (dau-giau negu morkose), gausu gliuko-zës, fruktozës ir kalio – medþiagø,labai naudingø ðirdies raumeniui.Persimonai stimuliuoja ðlapimoskyrimàsi ir maþina tinimus. Nesu-nokæ persimonai pasiþymi riðamo-siomis savybëmis, kurias suteikia

Norint visiems laikams atsikra-tyti rëmens, reikia:

��suvartoti visus gydytojo pa-skirtus preparatus, net jeigu savi-jauta pagerëja gerokai anksèiau;

��gydantis nevartoti vaistø, dir-ginanèiø skrandþio ir stemplës glei-vinæ;

��gydantis nepersivalgyti ir ne-vartoti alkoholio, kavos bei kitøgërimø, turinèiø kofeino;

��nevalgyti aðtriø ir keptø pa-tiekalø, marinuoto, riebaus, labaiðalto ir labai karðto maisto;

��valgyti daþnai, bet negausiai;��nerûkyti (cigaretëse esanèios

medþiagos dirgina stemplës glei-

Varnalëða numalðins strënøskausmà. Sudrëkinkite apatinæþalio varnalëðos lapo pusæ ðalta-me vandenyje ir uþdëkite antskaudamos vietos. Apriðkite. Taigera priemonë nuo skausmo. Pri-sirinkite ir sudþiovinkite varna-lëðos lapø vasarà – þiemà galësi-te juos suðlapinti ir naudoti ly-giai taip pat, kaip ir þalius vasa-rà.

Gydomoji krienø vonia. 50-70 gramø tarkuotø krienø ávynio-kite á marlæ ir pamerkite á 37 laips-niø temperatûros vandens vonià.Maudykitës prieð naktá. Veiks-minga nuo reumato, podagros,miozito. Gydymo kursas – 12-14procedûrø.

Ridikai gydo miozità ir po-dagrà. Nuvalykite ir sutarkuoki-te ridikà. Koðele átrinkite skau-damas vietas. Padeda sergantneuritu, miozitu, nuo reumatoskausmø ir podagros.

Jeigu podagros skausmai stip-rûs, dëkite karðtus kompresus iðpusës puodelio dþiovintø juodo-jo ðeivamedþio þiedø ir tiek patramunëliø. Þoliø miðiná supilki-te á emaliuotà indà ir uþplikykitetrupuèiu verdanèio vandens. Uþ-denkite ir palaikykite 10 minu-èiø. Po to karðtà masæ sudëkite ámaiðelá (geriausia drobiná) ir uþ-dëkite ant skaudamo sànario.Kompresà pridenkite vilnoniuaudiniu.

Citrina ir èesnakas – nuo po-dagros. Jums reikës 4 citrinø ir 3galvuèiø èesnako. Iðimkite citri-nø kauliukus ir sumalkite jasmësmale drauge su èesnakais.Masæ uþpilkite 7 stiklinëmis ver-danèio vandens, iðmaiðykite irleiskite parà nusistovëti. Po tonukoðkite ir gerkite po 40 mili-litrø kartà per dienà, prieð valgá.Gydykitës mënesá, o jeigu reikia,kursà pakartokite po dviejø sa-vaièiø.

Dobilø nuoviras. 50 gramøsmulkintø dþiovintø dobilø þie-dø uþplikykite litru verdanèiovandens. Po dviejø valandø nu-

koðkite. Maudykitës prieð miegà.Gydymo kursas 12-14 voniø.

Reumato sukeltus skausmus irpodagrà gydo virta ropë – sutrin-kite jà ir dëkite ant skaudamos vie-tos.

Erðkëtroþës – nuo reumato.100 gramø dþiovintø smulkintøerðkëtroþës ðaknø uþpilkite puselitro etanolio tirpalo ir laikykite 3savaites tamsioje vietoje, kartkar-tëmis suplakdami. Skaudamas vie-tas átrinkite trauktine arba dëkitekompresus.

Ridikai ir radikulitas. Ðvieþio-mis ridikø sultimis galite gydytineuralgijà ir radikulità. Sultis átrin-kite á odà paþeisto nervo kryptimi:gydomoji reakcija prasideda grei-tai ir panaði á garstyèiø poveiká.

Gydomoji garstyèiø vonia.250-400 gramø garstyèiø milteliømaiðykite nuolat po truputá ápilda-mi ðilto vandens, kol susidarysskysta koðelë. Jà trinkite, kol atsi-ras aðtrus garstyèiø kvapas. Koðelæsupilkite á vonià (180-200 litrøvandens) ir gerai iðmaiðykite. Mau-dykitës 35-36 laipsniø ðiltumovandenyje. Po vonios nusiskalau-kite po ðiltu duðu ir apsisiauskitepledu. Tokia vonia padeda nuo ra-dikulito.

Skausmà malðinantys átryni-mai. Valgomàjá ðaukðtà pelynø uþ-plikykite 300 mililitrø vandens irleiskite 2 valandas nusistovëti. Nu-koðkite ir vartokite kaip iðorináskausmo malðinamàjá vaistà nuoreumato, neuralgijos ir lumbago.

Raktaþolë gydo artrità. Su-smulkinkite 10 gramø dþiovintøraktaþoliø ir uþplikykite stiklineverdanèio vandens. 15-20 minuèiøpalaikykite, kad nusistovëtø. Ger-kite po 1/4-1/2 stiklinës 3-4 kartusper dienà. Ðvieþiø raktaþoliø dëki-te á salotas, sriubas.

Jeigu skauda sànarius. Arbati-ná ðaukðtelá smulkintø pelkiniogailio lapø ir ûgliø uþplikykite 2stiklinëmis verdanèio vandens ir20-30 minuèiø pavirkite ant sil-pnos ugnies. Gerkite po valgomàjáðaukðtà nuoviro 3 kartus per die-nà. Tokiu pat bûdu paruoðkitenuovirà ið 3-4 arbatiniø ðaukðteliøþolës ir trinkite juo skaudamas vie-tas.

Taip pat galite iðmëginti ir ki-toká bûdà: á drabuþiø kiðenes ási-dëkite po kaðtonà ir laisvalaikiugniauþykite juos rankoje. Tokiubûdu jûs masaþuosite refleksi-nius taðkus i r numalðinsi teskausmà.

taninas. Vaisiams sunokus, tani-nas iðnyksta.

Persimono vaisiai, kurie atga-benami á mûsø parduotuves, nu-skinami nesunokæ. Antraip, jø ne-pavyktø atgabenti. Vëliau ðievaisiai sunokinami ðaldiklyje.Sunokæs persimonas yra minkð-tas, rusvos spalvos, su sudþiûvu-siais lapeliais ir vaiskoèiu.

Raudonasis apelsinas kitaipdar vadinamas ðokoladiniu per-simonu. Ðis vaisius net ir nesu-brendæs neturi riðamøjø savybiø.Raudonasis apelsinas yra kietas.Jis turi oranþinæ þievelæ ir ðoko-ladinës spalvos minkðtimà.

vinæ ir kartu maþina jos atsparu-mà kenksmingam poveikiui);

��vakarieniauti likus maþiau-siai 3 valandoms iki miego, odienà pavalgius niekada negulë-ti;

��nevilkëti siaurø, ankðtø dra-buþiø, varþanèiø krûtinæ ir spau-dþianèiø skrandþio sieneles;

��po valgio nedirbti pasilen-kus, kad á stemplæ nepatektøskrandþio turinio;

��miegoti padëjus galvà antaukðtos pagalvës (arba specialiaipakelti lovos galvûgalá);

��jeigu yra antsvorio, bûtinajo atsikratyti.

degiminius procesus. Liaudies me-dicinos atstovai oþkaroþës antpi-lais ir nuovirais rekomenduoja gy-dyti opaligæ, anginà, stomatità, oti-tà, migrenà, nemigà, lytiniø orga-nø uþdegimines ligas, tireotoksi-kozæ, medþiagø apykaitos sutriki-mus, cukriná diabetà, nutukimà.

��1 valgomàjá ðaukðtà þolës uþ-pilama 1 stikline verdanèio vandens,po 30 minuèiø perkoðiama. Geria-ma po 0,3 stiklinës 3 kartus per die-nà, prieð valgá, sergant opalige, an-gina, uþdegiminëmis ligomis.

�� 2 valgomuosius ðaukðtusdþiovintos þaliavos uþpilama 2stiklinëmis vandens, 1 valandà pa-laukiama, 3 minutes pavirinama,atvësinama, perkoðiama. Geriamapo 0,3 stiklinës 3-4 kartus per die-nà, padidëjus nervingumui, ka-muojant nemigai, sergant uþdegi-minëmis ligomis.

PAPRASTASIS VIRÞISVirþis – visþalis smulkialapis

krûmas, uþaugantis iki 1 m aukð-èio. Daþniausiai auga smëlinguo-se puðynuose, þydi smulkiai vio-

letiniais arba rausvai violetiniaisþiedeliais, iðsidësèiusiais kekës pa-vidalo þiedynuose, ir nokina sëk-las keturbriaunëse dëþutëse.

Virþio antþeminëje dalyje yraðiø medþiagø: rauginiø medþiagø,mineraliniø druskø, cukraus, gliko-zidø, daþomøjø medþiagø, alkaloi-dø, enzimø, saponinø. Jos antpilaiir nuovirai skatina prakaitavimà,ðlapimo skyrimàsi, dezinfekuoja.Jais gydomas ðlapimo pûslës uþ-degimas, prostatitas, kepenø beitulþies ligos, inkstø akmenligë,pielonefritas, nervø sistemos sutri-kimai, poliartritas, podagra. Virþiodedama á augalø miðinius, skirtusðirdies ligoms gydyti.

��1 valgomàjá ðaukðtà smulkin-tø þiedø bei stiebeliø uþpilama 1stikline verdanèio vandens, po 30minuèiø perkoðiama. Geriama sumedumi prieð naktá, kamuojant ne-migai.

��1 valgomàjá ðaukðtà dþiovin-tos þaliavos uþpilama 1 stiklinevandens, 1 minutæ pavirinama, po1 valandos perkoðiama. Geriama po1/4 stiklinës 3 kartus per dienà, ser-

gant bet kuria ið anksèiau minëtøligø.

��300g þydinèiø ðakeliø uþpi-lama 3 l vandens, 1 minutæ paviri-nama, po 1,5 valandos perkoðiama.Nuovirà supilama á paruoðtà voniàir pagulima joje 10-12 minuèiø,padidëjus dirglumui, kamuojantnemigai.

PAPRASTOJI SUKATÞOLËSukatþolë – daugiametis þolinis

60-130 cm aukðèio augalas tiesiuketurbriauniu stiebeliu, apaugusiuilgais plaukeliais. Þydi smulkiaisrausvais þiedeliais, susitelkusiais áþiedo pavidalo þiedynus virðutiniø

lapø paþastyse. Paplitæs dykvietë-se, darþuose ir soduose.

VAISTINGIEJI AUGALAI, PASIÞYMINTYS RAMINAMUOJU POVEIKIU

JEI KAMUOJA RËMUO

KUO NAUDINGIPERSIMONAI

SENOVINIAI RECEPTAINUO ÁVAIRIØ LIGØ

Sukatþolës þolëje yra ávairiømedþiagø: alkaloidø, kartumynø,gliukozës, cholino, rûgðèiojo sa-ponino, organiniø rûgðèiø, kaliobei kalcio druskø, dervø, rauginiømedþiagø, flavonoidø, antocianø,eterinio aliejaus. Jos antpilai irnuovirai ramina centrinæ nervø sis-temà, malðina traukulius, stimu-liuoja ðlapimo skyrimàsi, stiprinaorganizmà. Jais (ir farmacijos pra-monës gaminamais sukatþolëspreparatais) gydoma neurastenija,isterija, epilepsija, galvos smege-nø kraujagysliø sklerozë, skran-dþio bei þarnyno ligos.

��2 valgomuosius ðaukðtusdþiovintos smulkintos þolës uþ-pilama 300 ml verdanèio van-dens, 10 minuèiø pavirinama, at-vësinama, perkoðiama. Geriamapo 0,5 stiklinës 2 kartus per die-nà arba - prieð miegà.

��1 valgomàjá ðaukðtà dþio-vintos þaliavos termose uþpila-ma 1 stikline verdanèio vandens,po 3 valandø perkoðiama. Varto-jama po 1 valgomàjá ðaukðtà 3kartus per dienà.

3

DRUSKA REIKALINGAORGANIZMUI

Valgomoji druska (natrio

chloridas) yra sudaryta ið natrioir chloro. Ðiø medþiagø yra vi-suose organizmo skysèiuose: sei-lëse, kraujyje, ðlapime, prakaite,aðarose ir net skrepliuose. Natrisir chloras stimuliuoja druskosrûgðties gamybà skrandyje. Nat-rio jonai organizmo làstelëseperneða aminorûgðtis ir cukrø.Natrio ir chloro jonai padeda ið-saugoti rûgðèiø-ðarmø pusiau-svyrà làstelëse ir audiniuose. Or-ganizmui negaunant pakankamainatrio chlorido, jis pasisavina-mas ið kraujo ir audiniø, todëlpradeda kamuoti troðkulys, o vë-liau ir nuovargis bei raumenøspazmai.

PERTEKLIUSKENKIA

Specialistø teigimu, per die-nà organizmui reikia maþdaug 6g druskos, nes bûtent tiek jos galipasiðalinti su ðlapimu. Bet pa-prastai suvartojama net po 10-30 g. Todël didëja svoris, o kar-tu ir ðirdies bei kraujagysliø sis-temai bei atramos-judëjimo apa-ratui tenkamas krûvis. Dël ilga-laikio piktnaudþiavimo druskaorganizme susikaupia skysèiø irlàstelës tarsi iðsipleèia, todël at-siranda tinimø, padidëja arteri-nis spaudimas, gali sutrikti inks-tø veikla.

Siekiant iðvengti ðiø sutriki-mø, reikëtø riboti suvartojamosdruskos kieká ir valgyti daugiaumaisto produktø, turinèiø kalio:bulviø, salotø lapø, abrikosø, ba-nanø ir kt.

DRUSKOS VERTINGOSIOSSAVYBËS

Valgomoji ir jûros druska galibûti naudojamos vonioms. To-kios vonios ne tik palankiai vei-kia odà, gydo kai kurias jos li-gas, bet ir tonizuoja visà organiz-

mà, maþina nuovargá, ramina ner-vus, didina darbingumà. Jos ypaèrekomenduotinos pervargus (tik ne

prieð miegà), sergant dermatoze,psoriaze.

Kitados buvo pastebëta, kaddruskø kasyklose dirbantys þmo-nës neserga plauèiø ligomis. Tuopasikliaujant buvo pradëta gydy-ti tokiomis ligomis serganèius li-gonius. Gydymas druskos kasyk-lø olose vadinamas speleoterapi-ja. Vëliau tiems patiems tikslamsbuvo pradëtos rengti specialiosdruskø gydyklos. Tokiose gy-dyklose dabar gydomos virðuti-niø kvëpavimo takø ligos (bron-chitas, bronchinë astma), odos irkai kurios nervø ligos. Ðis gydy-mo metodas vadinamas halotera-pija. Specialiai árengtose kame-rose (halokamerose), naudojantsausà natrio chlorido aerozolá, su-kuriamas unikalus mikroklima-tas: nekintanti temperatûra ir at-mosferos slëgis, maþas oro drëg-numas ir neigiami (ákrauti) jonai.Tokioje aplinkoje beveik nërabakterijø.

Sûrus jûros vanduo, prisodrin-tas druskos, taip pat gydo. Jis pa-lankiai veikia odà, nervus ir visàorganizmà.

DRUSKA PADEDAAPSIVALYTI

Daugelyje pasaulio ðaliø drus-ka nuo seno naudojama apsivaly-mo (negatyvios energijos neutra-lizavimo) ritualams. Tø ðaliø gy-ventojai linkæ manyti, kad druskagali sugràþinti dvasinæ pusiausvy-rà, prarastà dël blogo iðorinio po-veikio. Todël kamuojant slogu-èiui, nemigai, blogiems sapnams,miegamajame suformuojami dudruskos ratai – didysis, einantis pa-lei visas kambario sienas bei kam-pus, ir maþasis, einantis palei lovà.Tikima, kad miegant druska neut-ralizuoja negatyvià energijà ir pa-deda organizmui prisipildyti pozi-tyvios.

DRUSKA LIAUDIESMEDICINOJE

Druska galima gydyti ávairias li-gas namø sàlygomis. Pavyzdþiui:

��Sloguojant nosies ertmæ plau-nama druskos tirpalu (40 g drus-kos á 1 l ðilto vandens).

��Sergant angina, keptuvëje pa-kaitinama maþdaug 1 kg druskosir áberiama 2-3 valgomuosiusðaukðtus pipirø. Kojas apmaunamamedvilninëmis kojinëmis ir palai-koma ðiame miðinyje, kol jis atvës-ta.

��Skaudant galvai, á maiðelááberiama druskos, atðaldoma ðal-dytuve ir atsigulus palaikoma antkaktos bei virðugalvio maþdaug10-15 minuèiø, kol atlëgsta skaus-mas.

��Sergant osteochondroze, 1 kgdruskos sumaiðoma su 2 valgomai-siais ðaukðtais garstyèiø milteliø ir1/4 stiklinës vandens (galima áber-ti truputá sëlenø), pakaitinama iki50OC, uþdedama ant skaudamosnugaros vietos, pridengiama kli-

Gráþus po darbo labai naudingapalásti po duðu ir nuplauti visà „in-formaciná purvà”. Galima pagulëtivonioje arba padaryti rankø, kojøvoneles. Ðios procedûros stiprinanervø ir ðirdies bei kraujagysliøsistemà, palankiai veikia odà. Jasgalima kaitalioti.

Kraujagysles puikiai treniruo-ja kasdienis kontrastinis duðas ar-ba paprasèiausi kûno apipylimaiskirtingø temperatûrø vandeniu.Jo temperatûrø skirtumà reikia di-dinti pamaþu. Negalima daryti

procedûros blogai ventiliuojama-me vonios kambaryje, nereko-menduojama vonioje gulëti labaiilgai. Atpalaiduojamojo pobû-dþio raminamàsias vonias geriau-sia daryti 30 minuèiø prieð miegà.Á vandená reikia áberti 1 kg rupiosdruskos, ápilti puðø ekstrakto, uþ-plikytø sëlenø ar þoliø (ðalavijo,levandos, ramunëlës) antpilo. Poprocedûros reikia iðgerti ðilto erð-këtuogiø antpilo, þoliø arba þalio-sios arbatos, pasaldinus jà ðaukð-teliu medaus.

Daugelis þmoniø skundþiasi,kad þiemà rankø oda parausta, ið-sausëja, paðiurkðtëja, suskirsta. Jieklausia, kaip rankas nuo ðiø blo-gybiø apsaugoti.

Rankø oda reikia rûpintis nuo-latos – jà ðvariai nuplauti, nusau-sinti, patepti drëkinamuoju ir mai-tinamuoju kremais. Kiekvienu at-veju rankoms reikalinga kruopðtiprieþiûra.

��Norint suðvelninti paðiurkð-tëjusià rankø odà, reikia jà kasdienkeletà kartø patrinti miðiniu, paga-

Ði procedûra suaktyvina or-ganizmo valymàsi.

Susiraskite tokià vietà, kurio-je yra ðvaraus sniego (geriausiabûtø uþmiestyje, bet galima irparke). Su savimi turëkite rankð-luostá, maþà kilimëlá arba patie-salà ir ðvarias sausas kojines. Ly-giai 12-tà valandà nusiaukite ba-tus ir 50 sekundþiø basomis ko-jomis pastovëkite ant sniego (il-giau negalima, nes gresia perða-limas). Po to greitai patrinkite ko-jas rankðluosèiu ir apsiaukite ko-jines bei batus. Apautos pëdosnetrukus maloniai uþkais.

Paduose yra daug aktyviøjøtaðkø, susijusiø su visais orga-nais. Todël ði procedûra ne tikgrûdina organizmà, bet ir pade-da jam atsikratyti ðlakø.

APIE DRUSKOS SAVYBES IR JOS POVEIKÁ ORGANIZMUISakoma, kad druska þaloja organizmà. Bet taip galima pa-sakyti tik apie nesaikingai vartojamà druskà. Daugeliu at-vejø yra atvirkðèiai – baltieji druskos kristalai padeda ið-saugoti arba susigràþinti sveikatà. Svarbu mokëti kiekvie-nu atveju druskà deramai panaudoti.

RANKOMS REIKALINGA PRIEÞIÛRAmintu ið 1 valgomojo ðaukðto cuk-raus pudros ir keleto laðø migdoløaliejaus.

��Sausai rankø odai labai pra-verstø kaukë, pagaminta ið tarkuo-tø morkø ir alyvuogiø aliejaus. Jàreikia palaikyti maþdaug 10 minu-èiø.

��Paraudusias rankas vakaraisreikia 15 minuèiø pamirkyti ðilta-me àþuolo þievës nuovire, o po tonusausinti, patepti kamparo alie-jumi, uþmauti medvilnines pirðti-nes ir eiti miegoti.

��Ðàlanèias rankas vakaraisreikia keletà kartø paeiliui pamir-kyti tai ðiltame (5 minutes), taiðaltame (30 sekundþiø) vandeny-je, po to sausai nuðluostyti irátrinti miðiniu, pagamintu ið 1 ar-batinio ðaukðtelio arnikos bei ke-leto laðø rozmarino aliejaus. To-kios procedûros suaktyvina ran-kø kraujotakà, todël jos nebeðà-la.

��Suskirdusià rankø odà nau-dinga gausiai tepti alyvuogiøaliejumi.

juote bei storu vilnoniu audiniu irpalaukiama, kol atvësta.

��Sergant smulkiøjø sànariø ar-troze, sumaiðoma po lygiai drus-kos bei upës smëlio, paðildoma,ákiðama skaudamus pirðtus ir pa-laukiama, kol miðinys atvësta.

��Ðunvotës ir pûlingi odos uþ-degimai gydomi ðiltais 10 proc.druskos tirpalo kompresais. Kom-presus keièiama kas 10-15 valan-dø.

DRUSKA KOSMETIKOJEDruska kosmetikoje naudojama

vonioms, dalinëms vonelëms, odosðveitimui, kûno trynimui.

��Á vonià prileidþiama 35-40OCtemperatûros vandens, jame iðtir-pinama druskos (15 g á 1 l vandens)ir pagulima 10-15 minuèiø. Drus-kos tirpalas palankiai veikia odà irramina nervus.

�� Á vonelæ ápilama 40-45OCtemperatûros vandens, iðtirpinamareikiamà kieká druskos (30 g á 1 lvandens) ir 15-20 minuèiø pamir-

KOKIAS VANDENS PROCEDÛRAS GALIMADARYTI NAMØ SÀLYGOMIS?

PASTOVËKIME ANT SNIEGO

Labai naudingi „pasivaikðèio-jimai” po vësø vandená vonioje.Vandens pripilama maþdaug ikipusës blauzdø ir 1-2 minutesþingsniuojama vietoje, aukðtaikeliant kelius. Galima trumpam(nuo keleto sekundþiø iki 1-2 mi-nuèiø) visu kûnu panirti á ðaltàvandená.

Procedûrø efektyvumas labaipriklauso nuo vidinio nusiteiki-mo. Pajutus nemalonius simpto-mus, reikia procedûros atsisaky-ti arba jà pakeisti ðvelnesne.

koma kojas. Ði procedûra pageri-na kraujotakà ir suaktyvina me-dþiagø apykaità.

��Dubenyje pagaminama 35-40OC temperatûros druskos tirpa-là ir mirkoma rankas, kol jis at-vësta.

��Sumaiðoma po 1 arbatináðaukðtelá druskos bei medaus, 1valgomàjá ðaukðtà glicerino ir 1/4 ðaukðto baltojo molio. Ðiuo mi-ðiniu galima ðveisti visø tipø odà.

��Sausai ir normaliai odaiðveitiklis gaminamas ið druskosir grietinës (1:2).

��Sumaiðoma po 1 valgomàjáðaukðtà druskos bei mësmale su-maltø ðvieþiø kopûstø. Ðiuo mi-ðiniu aptepama tik kà nupraustàveidà, 5 minutes já pamasaþuoja-ma, nuplaunama ðiltu vandeniuir patrinama ledo gabalëliu.

��2 valgomuosius ðaukðtusdruskos iðtirpinama 1 l ðilto van-dens ir ðiuo tirpalu átrinama visàkûnà, ypaè celiulito paþeistas vie-tas.

4

��Norint patikrinti, ar brilian-tas tikras, ar dirbtinis, reikia jáámesti á ðaltà vandená. Tikras van-denyje þëri, o dirbtinis – ne.

��Kad perlai graþiai blizgë-tø, jie turi glaustis prie kûno.Bet negalima leisti jiems liestisprie laku apipurkðtø plaukø ar-ba kvepalais suvilgytos odos.Valyti perlus geriausia muilotirpalu.

��Auksas gana minkðtas me-talas. Kad auksiniai dirbiniai ne-sideformuotø, jie gaminami iðaukso ir sidabro arba vario lydi-niø. Aukso kiekis tokiuose lydi-niuose þymimas karatais arbatûkstantinëmis dalimis.

��Praradusià blizgesá auksinægrandinëlæ reikia 15 minuèiø pa-laikyti acto ir druskos tirpale, nu-plauti ðaltu vandeniu ir patrintiminkðtu audiniu.

��Auksiná papuoðalà su in-krustuotu akmeniu galima nuva-lyti ðepetëliu, pamirkytu odeko-lone arba amoniake.

��Papuoðalus su daugybe ak-

�� Kandys maitinasi audi-niais. Joms ypaè patinka vilnair kailis. Todël vilnonius ir kai-linius drabuþius reikia daþnaiapþiûrëti, vëdinti ir valyti. Ka-dangi kandþiø kiauðinëliai ne-toleruoja saulës ðviesos, tai ge-riausia drabuþius neðti á laukàvëdinti saulëtomis dienomis.

��Retai vilkimus drabuþiusreikia laikyti drobiniuose ar-ba plastmasiniuose maiðuose

�� Kandims nepatinka ter-pentino kvapas. Todël skalau-jant vilnonius drabuþius reko-menduojama á vandená álaðin-ti laðelá terpentino.

��Kandys nemëgsta levan-dos kvapo. Todël spintoje rei-kia nuolatos laikyti medþiagi-ná maiðelá su levandø þiedais,kur ie ne t ik a tba ido ð iuosvabzdþius, bet ir suteikia dra-

Kad ilgiau nesuplyðtø pëdkel-nës, jas keletà valandø pamirky-kite vandenyje su keliais laðaisglicerino.

Þalsvas vazø apnaðas galimaiðnaikinti actu su druska.

Langø stiklai ilgiau nesusi-teps, jei iðtepsite juos vandens(30 g), glicerino (70 g) ir amo-niako (keli laðai) miðiniu.

Nemalonø vandentiekiovamzdþiø kvapà galima panai-kinti: ápilti á angà stipraus borotirpalo.

Retkarèiais reikia paðalintivirdulio nuoviras: ápilti á vande-ná acto, pakaitinti 10-15 minu-èiø, atauðinti ir virdulá gerai ið-plauti ðvariu vandeniu.

Jei girgþda durys, sàvaras pa-tepkite vazelinu.

Þirklës geriau kirps, jei jø að-menis sutepsite vaðku.

Spintelëje, kurioje laikotemaisto produktus, pastatykite in-dà su smulkia medþio anglimi.Ji sugers visus kvapus ir apsau-gos produktus nuo gedimo. An-

Apie lietuviø puotas ir garbin-gø asmenø priëmimus XV a. Lietu-vos valdovø pilyse þiniø iðlikæ ne-daug. Daþniausiai raðytiniai ðalti-niai randami Vakarø Europos ar-chyvuose ir bibliotekose, Lietuvosaristokratø, gyvenanèiø uþsienyje,archyvuose.

Lietuvos karalystëje, kuri taislaikais pagal teritorijà buvo vienadidþiausiø ðaliø Europoje, lankësiPrancûzijos ambasadorius kuni-gaikðtis Þilberas de Lanua (Ghil-lebert de Lannoy) ir paliko raðyti-niø duomenø apie Lenkijos kara-liaus Jogailos ir Lietuvos karaliausVytauto Didþiojo rûmø paproèius,sutinkant sveèius. KunigaikðtisLanua gyrësi buvæs vienà iðkilmin-gà dienà “pakviestas prie karalið-ko stalo ir atsivalgæs labai graþiøpuikiø pietø”.

Per kità kelionæ – 1421 m. – jistaip pat buvo graþiai sutiktas, pa-kviestas á medþioklæ, apdovanotas,jam buvo iðkelti dveji pietûs “iððeðiasdeðimt porø valgiø”.

1429 m. Lietuvos karalius Vy-tautas Didysis savo rezidencijojeLucko pilyje sukvietë suvaþiavi-mà, á kurá atvyko Romos impera-torius Zigmantas Liuksemburgie-tis, popieþiaus legatas, daug Euro-pos ir Azijos ðaliø karaliø ir kuni-gaikðèiø. Lietuvos Metraðtyje ra-ðoma: “Kai sveèiai Lucko pilyjevieðëjo pas Lietuvos karaliø Vy-tautà ir Lietuvos karalius Vytautasvisus juos gausiai vaiðino, kasdienvaiðëms iðeidavo septyni ðimtaistatiniø midaus, neskaitant muska-telio (saldaus desertinio vynuogiøvyno) ir kitø vynø, septyni ðimtaitelyèiø, septyni ðimtai avinø ir par-ðø, po ðeðis ðimtus stumbrø.

Puotø metu buvo ne tik valgo-ma ir geriama, bet ir linksminama-si bei ðokama. Lietuvos karalystësrûmuose vykusius garbingø sve-èiø, uþsienio pasiuntiniø priëmi-mus nuolat lydëdavo muzika ir ðo-kiai. Kitos istorinës þinios, susiju-sios su karaliðkomis vaiðëmis muspasiekë ið XV a. II pusës. Veneci-jos pasiuntinys Ambrozijus Kon-tarinis (Ambrosio Contarini) 1474m. kovo mën. po audiencijos pasLietuvos karaliø Kazimierà Jogai-laitá buvo pakviestas pietø, “kuriejam atrodë maþdaug italiðkai pa-gaminti ir didþiai gausûs ir ska-nûs”.

1477 m. antrosios kelionës me-tu po pusvalandinio pokalbio sukaraliumi Venecijos pasiuntinysAmbrozijus Kontarinis buvo nu-vestas á salæ, kur buvæ paruoðti sta-lai. Pietûs vyko su visomis cere-monijomis: trimitams gaudþiant at-vyko karalius Kazimieras su dviem

menø reikia trumpai palaikyti ið-valytame benzine, paðildytamekarðto vandens vonelëje, o po tonuplauti vandeniu ir nublizgintiminkðtu audiniu.

��Opalui, smaragdui, turkiui, la-zuritui kenkia ilgalaikis tiesioginiøsaulës spinduliø poveikis. Dël togali pakisti ðiø akmenø spalvos.

��Jeigu briliantai, rubinas arba ki-tokie brangakmeniai pasidengë ma-tinëmis apnaðomis, reikia juos patrintiðvelnia skepetële arba pamirkyti mui-lo tirpale, álaðinus á já keletà laðø amo-niako: po to nuplauti ir nusausinti.

��Patamsëjusius varinius pa-puoðalus reikia keletà valandøpalaikyti pasukose. Po to kruopð-èiai nuplauti vandeniu ir nudþio-vinti.

��Susimazgiusià grandinëlæ rei-kia suvilgyti augaliniu aliejumi,truputá palaukti ir pabandyti maz-gelius atpainioti adatële.

��Patamsëjusius sidabrinius pa-puoðalus reikia pamirkyti bulviønuovire, nuplauti ðvariu vandeniuir patrinti minkðtu audiniu.

glá kartais pakeiskite nauja.Perlai, gintarai, malachitas ne-

mëgsta drëgmës. Jei jie susitepë,greitai nuplaukite juos muiluotuvandeniu su etilo spiritu (1:1) iriðkart nuðluostykite flaneliniuskudurëliu.

Pradëdami namø ruoðà, nusiim-kite visus þiedus, apyrankes.

Siûlus visuomet pasirinkiteðiek tiek tamsesnius uþ audiná, nessiûlai ritëje atrodo tamsesni neiant audinio.

Tankø audiná lengviau siûti su-tepus adatà muilu.

Siuvant siuvamàja maðina labaiplonà audiná, padëkite po juo po-pieriaus lapà – siûlë bus tiesesnë.

Muilo, laikomo sausai, uþten-ka kur kas ilgiau.

Tabako kvapas patalpoje ið-nyksta greièiau pakabinus jojedrëgnà skudurà.

Jei norite, kad ilgiau tarnautøskëtis, nedþiovinkite jo iðskleis-to. Já plaukite vandens ir amonia-ko miðiniu (2 ðaukðtai amoniakostiklinei vandens).

savo sûnumis. “Jie atsisëdæ ið deði-niojo ðono, ið kairiojo – pirmasisvyskupas ir ðalia jo ambasadorius.Tolëliau sëdëjo prie stalø Lietuvosdidikai, kokios keturios deðimtysasmenø. Valgius á stalà neðë tarnai,irgi pirma trimitams sugaudus, antdideliø padëklø, gausiai prikrau-tø. Tie valgiai buvæ patiekiami supeiliu, kaip Venecijoje”.

Jis pastebëjo, kad èia maistas pa-naðus á Italijoje gaminamà, ir kadatsiþvelgiama á ðalies, ið kur atvy-kæ pasiuntiniai, maitinimosi pa-proèius, nepaisant vietiniø tradici-jø.

Pagal Europos viduramþiø vai-ðinimosi tradicijas ðalia Lietuvosvaldovo ið abiejø pusiø turëjo së-dëti kilniausi puotos dalyviai irgarbingiausi sveèiai. Tame stalogale paprastai bûdavo sudedami irgardþiausi bei graþiausiai papuoð-ti valgiai, o kiti sveèiai turëjo ten-kintis paprastesniais patiekalais.Stalo serviravimu ir patiekalø ið-dëliojimo tvarka bei eiliðkumu rû-pinosi stalininkas – pareigybë, at-siradusi Lietuvoje kaip tik XV a., ákurià pretenduoti galëjo kilmingødidikø vaikai. Valgoma bûdavorankomis imant suraikytà maistà,patiektà dideliuose padëkluosekartu su peiliu. Maistà smulkinda-vo specialus rûmø patarnautojas –raikytojas, o gërimais rûpinosi rû-mø taurininkas.

Viduramþiø Lietuvoje puotosbûdavo ne tik prabangios, bet ne-stokojo ir ðou elementø. Puotau-janèius Lietuvos didikus ir jø sve-èius aptarnavo raiti tarnai, net ir ce-remonmeisteris raitas nurodinëjoraitiems tarnams, kur kokius val-gius ir gërimus reikia iðdëlioti. Tar-nai jodinëjo ant dresuotø þemaitu-kø veislës nedideliø arkliø. Stalaibûdavo apdengti staltiesëmis, antstalø bûdavo daug ávairiø puotosindø: dubenø, lëkðèiø, àsoèiø, gra-finø, tauriø, peiliø. Valgiai buvopatiekiami dubenyse su dangèiais,gërimai – grafinuose.

Ðtai kaip XVI amþiaus pradþio-je metraðtininkai apraðë Lietuvosvaldovø Ðventøjø Velykø pietus:„Ant Lietuvos ir Lenkijos kara-liaus Þygimanto Senojo Kazimie-raièio Jogailaièio (1506-1548)Ðventøjø Velykø stalo buvo de-damas keptas ádarytas avinëlis,simbolizuojantis Dievo avinëlá.Já, pagal tø laikø etiketà, valgytigalëdavo tik damos, aukðèiausipasaulietiniai ir dvasininkijos as-menys.

Stalo kampuose bûdavo keturikepti ðernai, garbinantys keturismetø laikus. Ðernai bûdavo ádaryti

keptais parðiukais, kumpiais irdeðromis. Dvylika keptø paukð-tiena ádarytø elniø su paauksuo-tais ragais vaizduodavo dvylikamënesiø. Kartais tarp elniø bû-davo dedami kepti stumbrai.

Aplink ðiuos fantastinius ku-linarijos stebuklus bûdavo sudë-lioti 365 ragaiðiai, þemaitiðkigrybais, kiauðiniais ir kopûstaisádaryti pyragai, þemaitiðki pa-ploèiai, papuoðti meduje mirky-tais dþiovintais vaisiais. Dvyli-ka kibiro dydþio sidabriniø pa-auksuotø bosø su vynu vaizduo-davo dvylika mënesiø, 52 maþes-ni sidabriniai boseliai su Italijos,Ispanijos ir Kipro vynais atitin-kamai atstovavo 52 metø savai-tes, 365 buteliai su Vengrijos„Tokajumi“ reiðkë dienø skaièiømetuose.

Tarnams valdovai liepdavopatiekti 8760 kvortø midaus, ku-rios rodë valandø skaièiø metuo-se“...

Miestieèiai, pirkliai, amati-ninkai, kareiviai, dvasininkai,vienuoliai, valstieèiai taip pat tu-rëjo savo virtuves, kurios, su-prantama, skyrësi nuo aukðtosiosdidikø virtuvës, bet pagrindiniaimaisto produktai buvo vartoja-mi tie patys, tik paprasèiau pa-ruoðti.

Vilniaus, Kauno, Këdainiø,Klaipëdos senamiesèiø namuosedar ir dabar yra iðlikusios didþiu-lës virtuvës-þidiniai, kur þmogusgali stovëti visu ûgiu ir gamintivalgá virð þarijø, kepti, virti, troð-kinti, ruoðti kitokius valgius.

Tokiø þidiniø, kur valgá galigaminti keletas þmoniø, galimarasti Vilniaus, Kauno, Këdainiø,Klaipëdos senuose rûmuose, netnamuose.

Rusijos imperijos ambasado-rius Nikolajus Repninas, kurissu karaliø Stanislovà Augustà ly-dëjusia svita lankësi Radvilø rû-muose Nesvyþiuje, raðë: „Kara-lius atvyko á Radvilø rûmus Ne-svyþiuje. Po nuostabaus dirbti-niø ugniø demonstravimo beipietø trims ðimtams sveèiø kara-lius nusileido á poþemius. Ten pa-matë aukso luitus, sukrautus ikipat lubø. Aukso buvo ðimtai pû-dø, buvo daug auksiniø daiktø ir12-os apaðtalø skulptûros ið ðiometalo bei sidabro, nusagstytosbrangiais akmenimis“.

Aukðtuomenës virtuvëse jautada bûdavo naudojami sudëtin-gi árengimai, indai ir árankiai.

Nepriklausomas mitybos irkulinarijos ekspertas

Vincentas SAKAS

JEI PAPUOÐALASNEBESPINDI

KAIP PUOTAVO MÛSØ SENOLIAIVIDURAMÞIAIS

KAIP IÐVENGTIKANDÞIØ

BUITIES SMULKMENOS

buþiams malonø aromatà.��Aptikus ant drabuþio kan-

dþiø lervuèiø, reikia já iðskalbtiarba 1-2 dienas palaikyti ðaldik-lyje. Lervutës þûva -5–5OC tem-peratûroje.

��Virtuvinës spintos virðus ilgai-niui pasidengia neðvarumø sluoks-niu, kurá gana sunku nuvalyti. No-rint iðvengti tokio varginanèio dar-bo, reikia spintos virðø uþdengtiminkðtu popieriumi (pavyzdþiui,popieriniu rankðluosèiu), kuris su-geria dulkes ir riebalus.

��Norint, kad virtuviniai pei-liai kuo ilgiau tarnautø, reikia pa-naudotus peilius ðvariai nuplauti,nusausinti ir laikyti sausoje vieto-je (jiems skirtoje dëþutëje).

��Brangius, stalo serviravimui

APIE VIRTUVËS REIKMENØ PRIEÞIÛRÀskirtus peilius reikia visada plautirankomis, o ne indaplovëje, kur ga-li atðipti jø aðmenys. Ant tokiø pei-liø atsiradusias dëmes galima va-lyti taip: pabarstyti druska, patrin-ti drëgnu kamðèiu, o po to nuplau-ti vandeniu ir sausai nuðluostyti.

��Dëmëtus plastikinius virtuvësreikmenis galima nesunkiai nuva-lyti augaliniu aliejumi.

�� Indø, padengtø teflonu, ne-galima ðveisti ðepeèiais ir abrazy-viniais milteliais. Norint ið tokioindo paðalinti priskrudusio maisto

likuèius, reikia á já ápilti vandens,áberti keletà ðaukðtø sausø mieliømilteliø ir 15 minuèiø pavirinti. Poto iðplauti ir iðdþiovinti.

��Kad indaplovë gerai iðplautølëkðtes, reikia jas sudëti ne kaip pa-puola, o kaitaliojant maþas su di-delëmis.

��Jeigu maisto apdorojimo len-telë ilgainiui iðsilenkia, reikia jàsuvynioti á drëgnà rankðluostá irpalaikyti prislëgus sunkiu daiktu.

��Jeigu viena ant kitos sudëtosstiklinës taip stipriai sukibo, kad

neámanoma atskirti, reikia apati-næ stiklinæ ástatyti á ðiltà vande-ná, o á virðutinæ ápilti ðalto van-dens.

�� Jeigu ant termoso vidiniøsieneliø susiformavo rudas apna-ðø sluoksnis, reikia já pripildytipopieriaus skiauteliø, ápilti tru-putá vandens, sandariai uþdengtiir papurtyti.

�� Á patamsëjusá arba dëmëtàporcelianiná indà reikia ábertidruskos ir patrinti kamðtine me-dþiaga –jis vël bus kaip naujas.