4 psl.3 psl.2 psl.

J Darius Kruopis

Vyriausybė palaiko Kauno spren­dimą tęsti naujos kogeneracinės jėgainės Petrašiūnuose statybos projektą.

Dėl pabrangusių dujų šiemet ši-lumos kaina yra beveik 20 proc. di-desnė negu pernai, todėl ne vienas kaunietis nerimauja, kokius skai-čius sąskaitose už šildymą išvysi-me po gilaus atšalimo pačioje sau-sio pabaigoje.

Dar labiau šiaušiasi plaukai pa-galvojus, kas bus ateityje, jei arti-miausiu metu nebus imtasi prie-monių, kaip pažaboti šiuo metu vyraujantį šilumos gamybos mo-nopolį. Vis dėlto, prošvaisčių yra!

arbitražo priteistas lėšas – investicijoms į biokuro jėgaines2003 m. parduodant Termofikaci-nę elektrinę, kartu su pirkimo-par-davimo sutartimi buvo pasirašytas Investicijų susitarimas. Jame nu-matyta, kad iki 2018 metų naujie-ji elektrinės savininkai į jos atnau-jinimą investuos ne mažiau kaip 400  mln. litų.

Pagal dokumentus, jau per pir-muosius trejus metus investicijų į elektrinę suma turėjo siekti 135 mln. litų. Metai bėgo, tačiau Inves-ticijų susitarime apibrėžti elektri-nės savininkų įsipareigojimai rea-lybe netapo.

2011-ųjų pabaigoje Vilniaus ko-mercinio arbitražo teismas iš atsa-kovės UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ (KTE) priteisė akcinės

pigesnio šildymo viltys siejamos su biokuruIeškant pigesnių šildymo alternatyvų, vėl atsisukta į Petrašiūnų elektrinės perspektyvas

Kol miestą saisto sutartiniai įsipareigojimai 80 proc. šilumos energijos pirkti iš KTE, tol dauguma galimų šilumos gamintojų Kauną eliminavo iš savo žemėlapių.

nukelta į 2 psl.

bendrovės „Kauno energija“ naudai 7,053 mln. litų dydžio baudą. Teismo sprendimu taip pat buvo priteistos palūkanos nuo šios sumos ir dalies bylinėjimosi išlaidų kompensacija.

Siekdama sumažinti kauniečiams tiekiamos šilumos energijos kainą, „Kauno energija“ planuoja šias lėšas panaudoti investicijoms į atsinauji-nančių energijos išteklių plėtojimą.

Tai jau antroji „Kauno energijos“ laimėta byla dėl netinkamo KTE

prievolių vykdymo pagal Investicijų susitarimą. Pagal pirmąjį ieškinį buvo priteista 5,4 mln. Lt dydžio bauda, palūkanos nuo šios sumos ir dalies bylinėjimosi išlaidų kompensacija.

Kaunas – nevykdomų įsipareigojimų įkaitas?Dėl numatytų įsipareigojimų ne-vykdymo koncernas „Gazprom“, kaip pagrindinis po sandorio įkur-tos „Kauno termofikacijos elek-

trinės“ akcininkas, yra pasirašęs 105 mln. litų laidavimo sutartį.

Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo pavesta at-naujinti „Kauno energijos“ suda-rytą derybų su KTE grupę, į ją pa-kviečiant energetikos ekspertus. Šie turėtų įvertinti konkrečias grės-mes Kauno miesto šilumos vartoto-jams dėl minėtos pirkimo-pardavi-mo sutarties Investicijų susitarimo nevykdymo.

Nevykdant sutarties sąlygų, iš-kyla reali grėsmė, kad pagrindi-nė miesto šilumos gamintoja nuo 2016 metų neatitiks Europos Są-jungos direktyvos dėl atmosferos taršos reikalavimų. Tokiu atveju Termofikacinę elektrinę reikėtų arba išvis uždaryti, arba teks mokė-ti didelius taršos mokesčius, kurie

neišvengiamai didins šilumos kai-ną vartotojams.

Derybų grupei nepasiekus tei-giamų rezultatų, savivaldybės ad-ministracija ir „Kauno energija“ bus įpareigotos nuo kovo 1 d. pradėti laidavimo sutarties vykdymo pro-cedūras. Be to, bus prašoma pateikti jėgainės pirkimo-pardavimo sutar-ties nutraukimo projekto programą.

reikalingi greiti sprendimaiDar 2010-aisiais tuometinė mies-to valdžia svarstė naujos kogene-racinės jėgainės statybos Petrašiū-nų elektrinės teritorijoje projektą.

Pernai pavasarį netgi buvo priei-ta prie konkrečių sprendimų, tačiau pasikeitus miesto valdančiajai koali-cijai, pasikeitė ir požiūris į šio projek-to reikalingumą: pradėta kalbėti apie mistinius investuotojus, kurie neva tik ir laukia miesto apsisprendimo parduoti Petrašiūnų elektrinę jiems.

Deja, bet kol miestą saisto su-tartiniai įsipareigojimai 80 proc. ši-lumos energijos pirkti iš KTE, tol dauguma galimų šilumos gamintojų Kauną eliminavo iš savo žemėlapių.

O laukti, kol kas nors vis dėl-to ryšis įsisprausti į „Gazpromo“ gniaužtų suvaržytą miesto šilumos ūkį, jau nebėra kada – reikalingi neatidėliotini sprendimai. Tad be-ieškant būdų, kaip sustabdyti šil-dymo kainų kauniečiams kilimo pasiutpolkę, dabartiniai miesto va-dovai grįžo prie biokuru varomos jėgainės Petrašiūnuose projekto.

Sutaupyti padėtų tinkama priežiūra

Kauno oro uostas – sėkmės kelyjeNauji maršrutai džiugina didėjančiais keleivių srautais

Kino teatras kviečia tiek į komercinius, tiek į nemokamus kino seansus, teatralų ir kitų menininkų pasirodymus

„Romuvoje“ – kultūros renginiai

prie didžiųjų miestų statomos biokuro elektrinės – Vyriausybės prioritetas ne tik Kaune, bet ir visoje lietuvoje. iStockphoto nuotr.

Pramonės pr. 8E (NIC centre), Kaune

Aukščiausios kokybės medinės ir laminuotos grindys

VAIKIŠKI DRABUŽIAI

Apsilankykite mūsų internetinėje parduotuvėje

www.eoxox.com

Pagaminti Lietuvoje!

OXOX fi rminė parduotuvė Raudondvario pl. 76, Kaune

Geros mintys – pozityviai mąstančiam kauniečiui! 2012 m. vasaris Nr. 2

NemoKamas laIKraštIs

sprendimą priims savivaldybėMetų pradžioje į Kauną atvykęs Energetikos ministras Arvydas Se-kmokas kartu su Kauno meru An-driumi Kupčinsku, AB „Lietuvos energija“ generaliniu direktoriumi Daliumi Misiūnu ir „Kauno ener-gijos“ vadovais lankėsi Petrašiūnų elektrinėje, kur aptarė šios jėgainės atnaujinimo galimybes.

Yra svarstomi 2 variantai. Vienas iš jų – esamo elektrinės katilo re-konstrukcija, pritaikant jį biokuro deginimui. Tai leistų išgauti iki 40 megavatų (MW) šilumos energijos ir 15 MW elektros.

Kitas variantas – naujos koge-neracinės jėgainės projektas da-bartinės Petrašiūnų elektrinės te-ritorijoje.

Jis leistų pasiekti 45-50 MW ši-

J ramūnas LaTvys

Žiemos, ypač – tokios šaltos kaip šiemet, aktualija – taupus šil­dymasis. „Geros Kauno žinios“ siūlo žiupsnį patarimų, kaip, ne­laukiant ilgalaikių sprendimų, pavyzdžiui, naujos kogeneracinės elektrinės statybų, patiems page­rinti savo piniginės būklę. ma­žiau mokėti už šilumą? tai rea­lu jau dabar.

Paanalizavus per pastaruosius vienerius metus įvykusius poky-čius, matyti nelinksma tendenci-ja. Nuo 2010 m. gruodžio iki 2011 m. gruodžio šilumos kaina kaunie-čiams padidėjo 19,29 proc.: nuo 23,48 iki 28,01 ct/kWh (be pridėti-nės vertės mokesčio).

Lemiamos įtakos tam turėjo vie-nintelis faktorius – didėjanti dujų bei iš UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ perkamos šilumos kaina.

Ji sudaro daugiau kaip 80 proc. galutinės vartotojams tiekiamos ši-lumos kainos.

Nepaisant to, per pirmuosius šio šildymo sezono mėnesius vidutinė sąskaita už šildymą šiemet buvo ma-žesnė nei pernai. Vėlgi, kalbame apie vidutinį dydį, nes teisybės dėlei ten-ka pripažinti, jog esama namų, ku-

sutaupyti padėtų tinkama priežiūraspaudžiant dujų kainoms, svarbus tampa pačių vartotojų požiūris

pastačius naują kogeneracinę jėgainę petrašiūnų elektrinės teritorijoje, šilumą, kaip tikimasi, pavyktų gaminti ketvirtadaliu pigiau nei dabar gamina dujomis kūrenama Kauno termofikacinė elektrinė.

pigesnio šildymo viltys siejamos su biokuru

riuose šildymo kaina ženkliai pakilo.O kodėl tada vienur kylant, kitur

šilumai išleidžiama suma nedidėja?

Gerai ten, kur šeimininkai neabejingiAtlikome paprastutį eksperimentą keliuose namuose ir pastebėjome, kad mažiausiai už šildymą moka-ma ten, kur yra renovuoti šilumos mazgai ir kur bendraturčiai yra ne-abejingi jų turto priežiūrai.

Nekalbame apie naujos statybos ir jau apšiltintus namus, kuriuose nedideles sąskaitas už šildymą lei-džia gauti didelė namų išorinių ati-tvarų šiluminė varža.

Namuose, kuriuose sutvarky-ti šilumos mazgai ir jų priežiūrą

„Kraupiausia“ padėtis namuose, kur šilumos srautas reguliuojamas senaisiais elevatoriais.

atkelta iš 1 psl.

vykdantys asmenys atsakingai žiū-ri į savo darbą, lapkritį ir gruodį ši-lumos energijos suvartota gerokai mažiau už tuos, kur tvarkos stoko-jama. Apie sausį dar duomenų ne-turime, tačiau tikėtina, kad, atmetus ryškių oro temperatūros svyravi-mų įtaką, pasitvirtins bendra ten-dencija.

Palyginimui stebėjome 3 plyti-nius namus, kurių viename iki šiol išvis nerenovuota šilumos mazgo šildymo dalis (karšto vandens tieki-mo dalis sutvarkyta), o kituose šilu-mos mazgai renovuoti, bet sąskai-tų už šildymą skirtumas juose siekė apie 1,5 Lt už kv. m buto ploto. Nuo šių namų palyginimo ir pradėsime savąsias išvadas.

Abu šie namai yra įkūrę bendri-jas ir šilumos ūkiu rūpinasi savo jė-gomis.

Pagrindinis pastebėjimas: ma-žiau suvartota ten, kur šilumos mazgo automatika buvo nustatyta taupesniu režimu.

Pavyzdžiui, esant teigiamai lau-ko temperatūrai šio namo butuose buvo 18-19 laipsnių, o radiatoriai – vos drungni.

Kito namo butuose vyravo 20-22 laipsnių šiluma, o radiatoriai skleidė plika ranka jaučiamą šilumą.

Rezultatas – 180 Lt viename name ir 260 Lt kitame už 50 kv. m buto ap-šildymą (už lapkričio mėnesį).

sena įranga tuština kišenesBet pati „kraupiausia“ padėtis na-muose, kur šilumos srautas regu-liuojamas senaisiais elevatoriais.

Tokiame mūsų stebėtame name už 50 kv. m butą reikėjo mokėti beveik 400 Lt. Namas nėra įkūręs bendrijos ir jo šilumos ūkiu rūpi-nasi administratoriaus samdomas prižiūrėtojas.

Šio namo gyventojai skundėsi naktimis smarkiai pakylančia tem-peratūra.

Pasirodo, vėlyvu paros metu, kai sumažėja karšto vandens sunau-dojimas, šildymo sistemoje paky-la paduodamo termofikacinio van-dens slėgis.

Taip yra todėl, kad nenaudojant karšto vandens iš esmės užblokuo-jamas termofikato padavimas į van-dens pašildymo sistemą.

Renovuoti šilumos mazgai auto-matiškai sulaiko ir didesnio termo-fikacinio vandens kiekio patekimą į šildymo sistemą, tuo tarpu elevato-riai nebesugeba to suvaldyti.

ir nesveika, ir branguNerenovuotuose šilumos mazguose termofikacinio vandens slėgis padi-dėja ne tik dėl savame name nenau-dojamo karšto vandens, bet ir todėl, kad pakyla bendras termofikato slė-gis trasoje, nes sumažėja jo padavi-mas į tuos namus, kur šilumos maz-gai jau renovuoti.

Todėl net ir esant teigiamai tem-peratūrai, šilumos tiekimo režimas čia pasidaro toks, lyg lauke būtų apie 10 laipsnių šalčio.

Butuose su gerais plastikiniais langais tokiu atveju temperatūra gali pakilti ir iki +25 laipsnių Cel-sijaus. Tokioje šilumoje miego-ti jau nėra sveika. Juolab – už ne-sveikas sąlygas mokėti milžiniškas sąskaitas.

Preliminariais skaičiavimais, ši-lumos mazgo (šildymo dalies) reno-vavimas 60 butų namo gyventojams atsieitų tiek, kiek jie per 2 mėnesius permoka už nesveikas gyvenimo są-lygas. Gal verta susimąstyti?

lumos energijos ir 20-25 MW elek-tros gamybos pajėgumus.

Bet svarbiausia, kad antruoju atveju pavyktų gaminti šilumą maž-daug 25 proc. pigiau nei dabar ga-mina dujomis kūrenama Kauno ter-mofikacinė elektrinė.

nauja jėgainė – perspektyviTiesa, antrasis variantas brangesnis, todėl viena „Kauno energija“ nėra pajėgi jį įgyvendinti. Šį projektą pa-sišovusi vystyti „Lietuvos energi-ja“ siūlo kartu su kauniečiais steigti naują įmonę ir bendromis jėgomis finansuoti jėgainės statybą.

Viso naujos jėgainės projekto vertė gali siekti nuo 260 iki 270 mi-lijonų litų.

„Lietuvos energija“ projektą ga-lėtų vykdyti savo lėšomis ir įgyven-dintų jį per maždaug 3 metus.

„Kauno energija“ suteiktų pri-sijungimą prie šilumos perdavimo tinklų, jėgainės statybai leistų pa-

naudoti žemę ir pastatus, esančius Petrašiūnų elektrinės teritorijoje.

„Lietuvos energijai“ atitek-tų 67 proc., o „Kauno energijai“ – 33 proc. bendros įmonės akcijų.

Kauno miesto savivaldybės administracijai pavesta artimiau-siu laiku apsispręsti ir paruošti vers-lo planą Petrašiūnų termofikacinės elektrinės bei kitų miesto elektri-nių vystymui.

Energetikos ministras remia „Lietuvos energijos“ apsisprendimą dalyvauti naujos elektrinės statybo-je, tačiau pripažino, kad ministeri-ja neketina kištis į savivaldybės pri-imamus sprendimus.

Pasak Energetikos ministro Arvydo Sekmoko, prie didžiųjų miestų statomos biokuro elektri-nės – Vyriausybės ir Lietuvos pri-oritetas.

„Mes visais įmanomais būdais

pasisakome už biokuro panaudo-jimą. Ūkio ministerija turi euro-pines lėšas ir ūkio ministras visiš-kai pritaria, kad maksimaliai būtų panaudojamos Europos lėšos per-einant prie biokuro panaudoji-mo, visų pirma, šilumos gamy-bai. Kaune taip pat būtų galima daryti rimtus žingsnius dėl bioku-ro panaudojimo ir statyti biokuro katilą Petrašiūnų elektrinėje, ly-giai taip pat Kauno termofikaci-nė elektrinė galėtų statyti bioku-ro katilus šilumos gamybai Kauno mieste“, – sakė A. Sekmokas.

Sausio 24-ąją AB „Kauno ener-gija“ valdyba oficialiai nuspren-dė atnaujinti derybas su „Lietuvos energija“ dėl bendros įmonės stei-gimo. Taigi, startas duotas. O tai suteikia realių vilčių ateityje matyti pagaliau nebedidėjančius, o realiai mažėjančius skaičius sąskaitose už šildymą.

Namuose, kuriuose sutvarkyti šilumos mazgai ir kur jų priežiūrą vykdantys asmenys atsakingai žiūri į savo darbą, lapkritį ir gruodį šilumos energijos suvartota gerokai mažiau už tuos, kur tvarkos stokojama.

SXC.hu nuotr.

2012 m. vasaris Nr. 2 2

Kauno Paminklinės Kristaus Pri-sikėlimo bažnyčios konferenci-jų salėje kas antrą sekmadienį po šv. Mišių vyksta jau tradicija tapę menininkų susitikimai su visuo-mene iš ciklo „Dialogas: Žodis ir Spalva“.

Susitikimų metu parapijiečiai ir visuomenė prasmingai leidžia sek-madienio popietes klausydamiesi

muzikos, poezijos, prozos. Prista-tomi dailininkų, grafikų, skulptorių bei fotografų kūrybos darbai.

Renginių ciklo „Dialogas: Žodis ir Spalva“ globėja – Lietuvos Respu-blikos Seimo narė, Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Sausio 8-ąją vykusiame ciklo renginyje Kauno valstybinio dra-mos teatro aktorius Liubomiras Laucevičius skaitė Justino Marcin-kevičiaus, Vytauto Mačernio poe-ziją, rusų klasiko Antono Čecho-vo apsakymus. Parodų salėje buvo atidaryta Viginto Stankaus tapybos darbų paroda.

Projekto organizatoriai – Kauno valstybinio dramos teatro direkto-rius Egidijus Stancikas ir dailinin-kas Vytautas Lagunavičius, kartu

su projekto rėmėja Krašto apsaugos ministre Rasa Juknevičiene kvie-čia kauniečius dalyvauti „Dialogas: Žodis ir Spalva“ renginiuose, susi-tikti su menininkais, kurių kūryba neša mums džiaugsmą, viltį ir pa-sitikėjimą.

Kristaus Prisikėlimo bažnyčios konferencijų salėje galima rasti 2011-2012 metų renginių programą, taip pat paskaityti apie juos interneto svetainėje www.prisikelimas.lt.

Numatoma, kad vasario 19-ąją žodžio valandoje dalyvaus aktorius Liubomiras Laucevičius, o visą va-sarį parodų salėje bus eksponuoja-mi dailininko Arvydo Martinaičio tapybos darbai.

Prasmingų susitikimų!

prisikėlimo bažnyčioje – „Dialogai“ su menininkais

J ŽyGimanTas sTanKEvičius

Lyg ir nurimo aistros dėl tilto tarp A. Juozapavičiaus ir Tilto gatvių sta-tybos darbų pirkimo konkurso. Vie-šųjų pirkimų tarnybai išnagrinėjus vykdytas viešųjų pirkimų procedū-ras ir dokumentus bei patvirtinus, kad jokių pažeidimų vykdant kon-kursą nebuvo, pasirašyta ir oficialiai įregistruota sutartis su konkursą lai-mėjusia AB „Kauno tiltai“.

Naujojo tilto statybos darbai iš viso kainuos 102,95 mln. litų.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vykdoma A. Juozapavičiaus pros-pekto rekonstrukcija, tikslinga būtų tilto statybas pradėti jau šiemet, apjungiant dviejų stambių objek-tų statybą.

Tuomet daugmaž vienodu metu būtų galima pradėti jų eksploatavi-mą ir pavyktų išvengti papildomų nepatogumų Panemunės bei Šan-čių gyventojams.

Kauno miesto savivaldybė krei-pėsi į Susisiekimo ministeriją su

prašymu finansuoti 70 proc. naujo-jo tilto statybos darbų vertės. Liku-sius 30 proc. lėšų įsipareigoja skirti savivaldybė.

Atkreipdami dėmesį į Panemu-nės tilto geografinę padėtį ir svar-bą Kauno miestui bei avarinę būklę, dėl statybos finansavimo į Susisieki-mo ministrą oficialiu raštu kreipėsi ir 15 kauniečių Seimo narių. Tiksli-nio finansavimo klausimas ministe-rijoje ar jai pavaldžiose institucijose turėtų būti apsvarstytas dar vasarį.

O kol kas naujojo tilto statybos darbus rangovas turės vykdyti sa-vomis lėšomis – tokia buvo viena iš rangos sutarties sąlygų.

Artimiausiu metu planuojama pasirašyti susitarimą dėl darbų, kuriuos rangovas įsipareigos atlikti šiais metais. Be to, su rangovu keti-nama pasirašyti ir statybvietės pri-ėmimo-perdavimo aktą.

Pasirašius minėtus dokumentus, „Kauno tiltai“ oficialiai taptų atsa-kingais už statybvietę ir galėtų pra-dėti darbus.

panemunės tilto statyba – prioritetinis Kauno infrastruktūros projektassutartis dėl Panemunės tilto statybos darbų pasirašyta, tereikia užsitikrinti finansavimą

Kauno oro uostas – sėkmės kelyjeKauną su pasauliu jungiantys nauji maršrutai džiugina didėjančiais keleivių srautais

J KęsTuTis KazLausKas

2011-aisiais keleivių skaičius Kau-no oro uoste išaugo beveik dešim-tadaliu. Tai lėmė septyniais naujais tiesioginiais maršrutais praturtė-jęs skrydžių žemėlapis ir sėkmin-gai įgyvendinti infrastruktūros plė-tros projektai.

Šiemet apsukų neketinama ma-žinti. Nuo kovo prasidės skrydžiai į Palmą de Maljorką, o nuo gegu-žės galėsime nepersėsdami pasiekti Kip ro bei Maltos oro uostus.

Keleivių skaičiaus augimą Kauno oro uostas fiksuoja devintus metus iš eilės. 2011 m. Kauno oro uosto keleivių srautas viršijo 872 tūkstan-

Keleivių skaičiaus augimą Kauno oro uostas fiksuoja jau net devintus metus iš eilės.

čius. Beveik 5 procentais (iki 9168) padaugėjo skrydžių skaičius.

Šiuo metu Europą su Kauno oro uostu tiesiogiai sieja 19 marš-rutų. Išsiplėtus skrydžių geogra-fijai, padidėjo ir aktyvaus veikimo zona – mūsų oro uosto paslaugo-mis naudojasi Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities ir šiaurinės Lenkijos dalies gyventojai.

Per 2011 metus Kauno oro uos-to skrydžių žemėlapis pasipildė 7 naujomis kryptimis į Koso ir Rodo salas, Alikantę, Stokholmą, Lyd-

są, Eindhoveną, o prieš pat Kalė-dų šventes pradėti skrydžiai ir rytų kryptimi – į Maskvą. Pastarasis maršrutas – gera paspirtis tradici-nių eksporto rinkų neužleidžian-tiems Kauno ir visos Lietuvos vers-lininkams.

Įgyvendina naujus projektuPrie oro uosto sėkmės prisideda ir sutartis su naujais strateginiais oro uosto investuotojais. „Norė-dami ilguoju laikotarpiu pasiekti dar efektyvesnių veiklos rezulta-tų, didelį dėmesį skyrėme plėtrai ir komerciniams projektams“, – sakė Kauno oro uosto generalinis direk-torius Arijandas Šliupas, džiaugda-

masis kartu su partneriais pradėtais įgyvendinti strategiškai svarbiais sraigtasparnių remonto bazės stei-gimo, viešbučio statybos ir aviaci-jos mokymų centro įkūrimo pro-jektais.

Šiais metais numatyti nauji skry-džiai į Maljorkos salą taps dvidešim-tąja kryptimi iš Kauno oro uosto.

Vėliau prisidės dar du maršrutai į Viduržemio jūros salas.

Nuo gegužės 2 dienos aviakom-panija „Ryanair“ kartą per savai-tę (trečiadieniais) planuoja vykdy-

ti skrydžius į Kiprą, o nuo gegužės 3-iosios lėktuvai dukart per savaitę (ketvirtadieniais ir sekmadieniais) skraidins į Maltą.

Pasak „Ryanair“ pardavimų ir rinkodaros vadovės Katarzynos Gaborec, šiomis kryptimis tikima-si pervežti 60 tūkst. keleivių.

oro uostas – dar saugesnis ir patogesnisKauno oro uostas nuolat moderni-zuojasi, siekdamas tapti kuo pato-gesniu ir kuo saugesniu. Neseniai įdiegta įranga garantuoja, kad lėk-tuvai oro uoste galės leistis dar blo-gesniu oru.

Sausio pabaigoje Kauno oro uos-to kilimo ir tūpimo takui suteik-ta aukštesnė, II kategorija. Įdiegta nauja sertifikuota įranga padidins skrydžių saugą ir leis orlaiviams leistis dar prastesnėmis matomu-mo sąlygomis.

Naujoji įranga atitinka tikslio-jo artėjimo tūpti reikalavimus, ku-riuos nustato Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija.

„Šis kilimo ir tūpimo tako ele-mentas yra garantas aviakompa-nijai, kad orlaivio kapitonui nusi-leidimas bus dar paprastesnis ir sklandesnis, o nepalankios oro sąly-gos nesutrukdys keleiviams pasiek-ti kelionės tikslą“, – teigė Kauno oro uosto Aerodromo operacijų vado-vas Artūras Stankevičius.

Nauji skrydžiai į Maljorką taps dvidešimtąja kryptimi iš Kauno oro uosto. Redakcijos archyvo nuotr.

panemunės tilto finansavimo klausimą susisiekimo ministerija bei jai pavaldžios institucijos turėtų išspręsti dar vasarį.

Redakcijos archyvo nuotr.

2012 m. vasaris Nr. 2 3

Nemokamas leidinys „Geros Kauno žinios“. leidžiamas nuo 2009 metų. leidėjas - uždaroji akcinė bendrovė „Report lT“. Telefonas pasiteiravimui: (8-616) 19424. El. paštas: press@report.lt. spausdino UAB „Diena Media print“. Tiražas 30 000 egzempliorių.

J Darius Kruopis

Jau ne vienerius metus sklinda kalbos, kad neužilgo kauniečiai gali susidurti su artimųjų laido­jimo vietų problema. šiuo metu naujos kapavietės mirusiems kauniečiams formuojamos tik ledos, Karmėlavos ir romainių kapinėse, tačiau jų likę ne tiek ir daug.Problemą išspręstų seniai planuo-jamos įrengti Vainatrakio kapinės, tačiau niekaip nepasibaigia ginčų su šios Kauno rajono vietovės že-mių savininkais epopėja.

Kol teismas priims sprendimą dėl Vainatrakio, šiek tiek sušvelnin-ti problemą turėtų kolumbariumai. Pirmąjį Kauno kolumbariumą iki lapkričio mėnesio ketinama pasta-tyti Petrašiūnų kapinėse.

Tereikia teismo sprendimoTeismo procesas dėl patekusių į Vainatrakio kapinių detaliojo pla-no teritoriją žemės sklypų vyksta jau trečius metus.

Jau gauti visi reikalingi doku-mentai kapinėms įrengti, arti-miausiu metu turėtų būti suteik-tas ir leidimas statyboms. Tuomet bus organizuojamas darbų pirkimo konkursas ir neilgai trukus būtų ga-lima pradėti kapinių įrengimo dar-bus. Tereikia sulaukti galutinio teis-mo sprendimo.

Pirmajame Vainatrakio kapinių įrengimo etape planuojama su-tvarkyti inžinerinę infrastruktūrą, įrengti šešis laidojimo vietų kvarta-

laidojimo vietų trūkumą sumažins pirmieji Kauno kolumbariumaiPasiūlius lietuvoje galimybę mirusiųjų palaikus kremuoti, kuriasi ir naujos atsisveikinimo su velioniu tradicijos

J sanDra GrEčEnsKaiTė

Nors dar nesibaigė užsitęsusi ginčų dėl senojo „Romuvos“ kino teatro turto epopėja, ši kultūros įstaiga jau surengė ne vieną plačiai nuskambė-jusį renginį.

Čia pažymėta Laisvės gynėjų diena, kartu su nekomercinių filmų demonstracijomis vyko susitikimai su jų kūrėjais, pasirodymus surengė unikalus gruzinų teatras. Vyksta ir komerciniai kino seansai.

spektakliai „vaikams nuo 4 iki 106 metų“Sausį Lietuvoje svečiavęsis rankų šešėlių teatras „Budrugana-Gagra“ iš Gruzijos galbūt ir nesulaukė to-kio dėmesio, kokio yra vertas už savo netikėtus ir emocijomis užbu-riančius spektaklius, tačiau gruzinų meistriškumu atėję pasigerėti kau-niečiai tikrai nenusivylė.

Gastrolėse ir tarptautiniuose fes-tivaliuose užsienyje pripažinimo su-laukę kūrybiškumu pasižymintys aktoriai stebuklus kuria vien savo rankų miklumu.

„Romuvoje“ jau vyksta kultūros renginiaiKino teatras „romuva“ kviečia tiek į komercinius, tiek į nemokamus kino seansus, teatralų ir kitų menininkų pasirodymus

Filmas „Partizano žmona“ pasa-koja legendinio partizanų vado Juo-zo Lukšos-Daumanto ir jo žmonos Nijolės Bražėnaitės tragiškos mei-lės istoriją.

1950 m. susituokę užsienyje, jau po mėnesio jie buvo priversti išsi-skirti visam laikui: Juozas grįžo į Lietuvą ir 1951-aisiais paaukojo gy-vybę kovoje dėl Laisvės.

Nijolė apie vyro žūtį sužinojo tik 1957-aisiais...

Pristatant filmą dalyvavo jo re-žisierius Vytautas V. Landsbergis.

Dokumentinis filmas „Nežino-mi didvyriai“ prasideda žodžiais: „Tos sausio dienos daug vardų turi. Tos kruvinos dienos, kančių die-nos laiko tėkmėje įgavo vieną, api-bendrintą, grėsmingą pavadinimą - Sausio 13-oji“.

Jie puikiai nusako temą, apie ku-rią sukasi filmo eiga. Simboliška, kad „Nežinomų didvyrių“ premjera „Romuvoje“ vyko sausio 13-ąją, mi-nint Laisvės gynėjų dieną.

Filmą pristatė viešoji įstaiga „E2K“, kurianti istorinius doku-mentinius filmus apie svarbiausius Lietuvos istorijos faktus ir įvykius. Mintimis apie filmo gimimą bei visą kūrybinį procesą su gausiai susi-rinkusiais žiūrovais dalinosi scena-rijaus autorius ir režisierius Algis Kuzmickas.

„Bažnyčia laikosi pozicijos, jog pelenai negali būti išbarstomi bet kur ar laikomi namuose. Turi būti vieta, prie kurios artimieji turėtų galimybę gedėti. statant kolumbariumus svarbiausia užtikrinti, kad urnų niekas negalėtų pavogti ar kitaip išniekinti.“ (Mons. A. Grušas)

Šešėlių teatro „Budrugana-Gagra“ personažai kuriami rankų ir šviesos pagalba.

lus, automobilių stovėjimo aikštelę, pastatyti prekybos paviljonus, tua-letus ir tarnybinį pastatą.

Didžiausias poreikis – petrašiūnų kapinėseIšstudijavus situaciją nustatyta, kad kolumbariumus būtų galima įreng-

ti septyniose iš dvidešimt penkių Kauno kapinių. Didžiausias porei-kis nustatytas Petrašiūnų, Seniavos ir Romainių kapinėse.

Kolumbariumai galėtų būti pa-statyti ne tik laisvose kapinių vieto-se, bet ir tarnauti kaip kapinių teri-toriją žyminti siena vietoje apleistų, griūvančių tvorų.

Manoma, kad tinkamiausi ir – ypač svarbu – ilgaamžiškiausi būtų betono liejinio statiniai.

Pirmasis apie 700 vietų kolum-bariumas bus įrengtas Petrašiūnų kapinėse už savivaldybės lėšas. Ki-tose Kauno kapinėse turėtų būti sudaryta galimybė statyti kolum-bariumus privačia iniciatyva, taip suteikiant sąlygas miestiečiams pa-

tiems pasirinkti urnų su jų artimų-jų pelenais laikymo vietą.

Didžiausią kolumbariumą ga-lima būtų įrengti pirmosiose Ro-mainių kapinėse – apie 1500 vietų.

Apie 600 vietų kolumbariumas galėtų atsirasti antrosiose Romai-nių kapinėse.

Seniavos kapinėse numatomas 150 vietų kolumbariumas. Dar 350 vietų kolumbariumai galimi Kar-mėlavos, perpus mažesni – Eigulių kapinėse bei Karių kapinėse Aukš-tuosiuose Šančiuose.

Bažnyčia palaikų kremavimui neprieštarauja Neseniai Kėdainių rajone atidary-to pirmojo Lietuvoje krematoriu-mo veikla patvirtino, kad palaikų kremavimo poreikis šalyje yra išties nemažas. Tai susiję ne tik su laido-jimo vietų trūkumu, bet ir žmonių įsitikinimų, požiūrio į mirusįjį pa-sikeitimu.

Ilgą laiką buvo manoma, kad mi-rusiojo palaikus atiduoti ugniai yra

nekrikščioniška. Tačiau ilgainiui ka-talikų bažnyčios nuostata pasikeitė.

Kauno arkivyskupijos kurijos kancleris monsinjoras Adolfas Gru-šas teigia, kad kremavimas neprieš-tarauja nei bažnyčios normoms, nei tikėjimo tiesoms. Svarbu, kad žmo-gus būtų palaidotas.

„Bažnyčia laikosi pozicijos, jog pelenai negali būti išbarstomi bet kur ar laikomi namuose. Turi būti vieta, prie kurios artimieji turėtų galimybę gedėti. Statant kolumba-riumus svarbiausia užtikrinti, kad urnų niekas negalėtų pavogti ar ki-taip išniekinti“, – tikina dvasininkas.

Lietuvoje gimsta naujos tradicijosAnot pirmąjį ir kol kas vienintelį krematoriumą Lietuvoje valdančios bendrovės „K2 LT“ direktoriaus Vy-tenio Labanausko, kremavimo pa-slaugos mūsų šalies gyventojams išties labai trūko. „Jau pirmąją kre-matoriumo darbo dieną visos kre-macijų valandos, nurodytos inter-nete skelbiamame grafike, buvo rezervuotos“, – teigia vadovas.

Kaip praneša „K2 LT“, per dieną kremuojama vidutiniškai po 5 mi-rusiųjų palaikus.

Pasak V. Labanausko, pasiū-lius Lietuvoje galimybę mirusiųjų palaikus kremuoti, kuriasi ir nau-jos atsisveikinimo su velioniu tra-dicijos.

„Šiuolaikiniai žmonės nesisten-gia laikytis griežtų taisyklių, elgiasi liberaliau, todėl tiek atveža palaikus kremuoti po jų šarvojimo, tiek ir pir-

miau kremuoja, o tada veža šarvoti urną su pelenais. Beje, kinta ir pati atsisveikinimo ceremonija – susi-rinkusiesiems prie urnos rodomos skaidrės iš velionio gyvenimo, lei-džiama jam patikusi muzika, neša-mos subtilesnės gėlių puokštės. Kai kurie lydintys asmenys pageidauja pasinaudoti galimybe stebėti kre-mavimo procesą kompiuterio ekra-ne arba pro technologinį apžvalgos langelį“, – pasakoja V. Labanauskas.

Kremavimas paplitęs pasaulyjeKremavimas turi gilias pasaulines tradicijas. Kaip ir daugelis tautų, artimųjų palaikus degindavo ir se-novės baltai.

Šiuolaikiniame pasaulyje kre-mavimas yra viena labiausiai papli-tusių atsisveikinimo su žemiškuoju kūnu formų.

Pavyzdžiui, gruodžio pabaigoje miręs Čekoslovakijos antikomunis-tinės opozicijos legenda ir pirmasis pokarinės nekomunistinės Čekos-lovakijos prezidentas, paskui ir Če-kijos prezidentas Vaclavas Havelas taip pat kremuotas. Po iškilmingų gedulingų mišių Šv. Vito katedro-je Prahos tvirtovėje Hradčanuose, V. Havelo šeima su velionio palai-kais atsisveikino privačiai, o vėliau ceremonija pratęsta krematoriumo apeigų salėje. Urna su pelenais pa-dėta amžinojo poilsio vietoje Have-lų šeimos kriptoje, esančioje Vinoh-rady kapinių koplyčioje. V. Havelas ilsisi šalia žmonos Olgos palaikų.

Žymus Gruzijos menininkas, ak-torius ir režisierius Gela Kandala-kis šešėlių teatrą „Budrugana“ įkū-rė 1985-aisiais Tbilisyje. Pagrindinė teatro misija buvo keliauti su spek-takliais po atokias ir sunkiai pasie-

kiamas Gruzijos vietas, rodyti teat-ro meną tiems, kurie neturi kitokių galimybių jo išvysti.

Gruzijai atgavus nepriklausomy-bę, trupės vadovas G. Kandalakis

kartu su Šota Rustavelio kino ir te-atro akademijos studentais subūrė naują komandą ir pradėjo keliauti po svečias šalis.

Prie teatro pavadinimo prijung-tas nuostabaus Gagros miesto var-

das, siekiant atkreipti dėmesį į žmones, pasitraukusius iš agresiją patyrusios Abchazijos.

Šešėlių teatro spektakliai ypač mylimi vaikų ir paauglių, tačiau

savo tematika jie dažnai reikalau-ja ir gyvenimiškos patirties. „Šešė-lių teatras kalba visiems supranta-ma pasauline kalba. Manęs dažnai klausia, kuriai auditorijai skirti mūsų spektakliai. Aš atsakau, kad žiūrovų auditorija turėtų būti nuo 4 iki 106 metų“, – kalba profesorius G. Kandelakis.

istorinė dokumentika –Lietuvos kovų už laisvę atminimo išsaugojimuiReguliarūs nemokami dokumenti-nių filmų pristatymai visuomenei „Romuvoje“ jau tampa gražia tra-dicija. Seansuose dalyvauja patys filmų kūrėjai, nepabūgę kurti tiek menine, tiek istorine verte reikš-mingų darbų, atspindinčių sudėtin-gus tautos išgyvenimo etapus, kai teko rinktis iš dviejų aukų – Lais-vės arba Gyvybės.

Pažymėtina šių filmų ypatinga svarba jaunajai kartai, kuri užaugo jau po Nepriklausomybės atkūrimo ir tiesiogiai nesusidūrė su sovietme-čio realybe.

Teatro pateikta nuotr.

2012 m. vasaris Nr. 2 4