2010 m. gruodis, Nr. 12

Darbiečių žinioswww.darbopartija.lt

„Darbiečiai“ sostinės mero poste regi partijos lyderį V. Uspaskich

Opozicinė Darbo partija (DP) po savivaldos rinkimų kitų metų vasario 27-ąją ti-kisi gauti sostinės mero pos-tą. Į jį pretenduotų lapkričio 29 d. vykusiame DP Vilniaus skyriaus susirinkime rinki-minio sąrašo pirmojoje po-

zicijoje patvirtintas partijos lyderis europarlamentaras Viktoras Uspaskich. Jis ži-niasklaidai jau anksčiau yra pareiškęs, jog Europos Par-lamento nario mandatą ne-dvejodamas keistų į sostinės mero regalijas.

8 vietas savivaldybės tary-boje iš 51 sau prognozuojan-tys darbiečiai koalicijos par-tnerių žvalgytųsi remdamie-si parlamento politinių jėgų pasiskirstymu.

„Iki galo susitarta nėra, bet, manau, kad dabartinė opozicija Seime galėtų būti pagrindas tokiai daugumai ir miesto savivaldybėj“ - po DP Vilniaus miesto skyriaus su-sirinkimo sakė parlamenta-ras Jonas Pinskus, rinkimų sąraše į sostinės tarybą pa-tvirtintas antruoju numeriu.

Seimo nario vertinimu, da-bartinės parlamentinės opo-zicinės partijos - DP, Social-demokratų partija ir „Tvarka ir teisingumas“ - rinkimuo-se į sostinės tarybą gautų 27-30 balsų, tad galėtų formuoti valdančiąją koaliciją.

Pasak J. Pinskaus, darbie-čiai nekeltų koalicijos par-

tneriams sąlygų atiduoti jiems mero postą.

„Mes nereikalaujam mero posto, nekeliam tokių sąly-gų, tiesiog mūsų partijos pir-mininkas atsako į klausimą - jei bus tokia galimybė, kad mums bus patikėtas mero postas, juo būtų V.Upaskich, ir jis atsisakytų europarla-mentaro mandato“ — sakė J.Pinskus.

Tam, kad artėjančiuose sa-vivaldybių tarybų rinkimuo-se sąrašo lyderiu Vilniuje būtų V.Uspaskich, jau anks-čiau pritarė DP taryba.

„Jeigu rinkėjai suteiks man galimybę ir sostinėje for-muosis reali dauguma, kuri galėtų man patikėti mero postą, aš nedvejodamas atsi-sakysiu Europos Parlamento nario mandato“ - tuomet pa-reiškė Darbo partijos pirmi-ninkas.

Pusę kadencijos Seime dirbantys darbiečiai — lyderiai įstatymų leidyboje

Lapkričio 17 d. suėjo dveji metai nuo šio Seimo kaden-cijos pradžios. Lygiai pusę šios kadencijos Seime dir-banti Darbo partijos frakcija pasižymėjo nuosekliu ir ak-tyviu darbu teisės aktų ren-gimo srityje. Nuo pirmų-jų darbo dienų Seimo nariai

savo veikloje visada vadova-vosi Darbo partijos rinkimų į Seimą programa, o vėliau — ir Lietuvos ekonomikos sta-bilizavimo ir gaivinimo pa-siūlymų paketu. Pagrindi-niai Seimo Darbo partijos frakcijos darbo teisėkūros srityje prioritetai — vers-

lo sąlygų gerinimas, žmonių socialinių garantijų stiprini-mas ir šalies piliečių gerovės didinimas.

Nuo pat Seimo kadencijos pradžios Darbo partijos frak-cija yra pasiskelbusi opozi-cine frakcija, tačiau dėl dar-biečių profesionalumo jiems yra patikėtas Seimo pirmi-ninko pavaduotojo postas, Audito komiteto pirminin-ko ir Europos reikalų komi-teto pirmininko pavaduoto-jo pareigos.

Iš dešimties Seimo narių susidedanti frakcija yra tarp aktyviausių šiame parlamen-te. Didžiausias frakcijos ak-tyvumas atsiskleidė įstatymų leidybos procese. Nuo Seimo kadencijos pradžios Darbo partijos frakcijos nariai pa-teikė 1056 dokumentus, iš kurių — 274 įstatymų, nu-tarimų ir rezoliucijų projek-

tai, 418 pasiūlymai įstatymų pakeitimų projektams, 3 in-terpeliacijos švietimo, finan-sų ir susisiekimo ministrams. Nuo kadencijos pradžios frakcijos nariai neužleidžia lyderio pozicijų pagal pasisa-kymų ir užregistruotų doku-mentų skaičių vienam frak-cijos nariui. Per šiuos metus vienas Darbo partijos frakci-jos narys vidutiniškai užre-gistravo virš 100 dokumen-tų ir pasisakė virš 200 kartų.

Darbo partijos frakciją su-daro seniūnas Vytautas Gap-šys, jo pavaduotojas Valenti-nas Bukauskas, Seimo pirmi-ninko pavaduotoja Virginija Baltraitienė, Saulius Bucevi-čius, Kęstutis Daukšys, Vy-das Gedvilas, Seimo Audi-to komiteto pirmininkė Lo-reta Graužinienė, Dangutė Mikutienė, Jonas Pinskus ir Mečislovas Zasčiurinskas.

2010 m. gruodis Darbiečių žinios // 2www.darbopartija.lt

D. Mikutienė tęsia kovą už vaikų sveikatą

Seimo Darbo parti-jos frakcijos narė, Sveika-tos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė, krei-pėsi į Sveikatos apsaugos ministrą, norėdama at-kreipti dėmesį į tai, kad daugelyje prekybos vie-tų be apribojimų yra par-duodamas maisto papildas „Hematogenas su taurinu ir kofeinu“.

Anot Seimo narės, nors Valstybinės maisto ir ve-terinarijos tarnyba infor-mavo, kad „Hematoge-no su taurinu ir kofeinu“ ženklinimas atitinka tei-sės aktų reikalavimus, ta-čiau užrašas ant pakuotės

skelbia, kad „Maisto pa-pildas neturėtų būti varto-jamas kaip maisto pakai-talas, neviršyti nustatytos dozės, vartoti ne daugiau kaip 100 g per dieną (t.y. 1 pakuotė)“ ir svarbiausia —„Laikyti vaikams nepa-siekiamoje vietoje“.

„Hematogenas su tau-rinu ir kofeinu pateikia-mas šalia kitų saldumy-nų vaikams ir labai len-gvai prieinamas. Šriftas toks smulkus, kad vaikai tikrai neskaito jo sudėties ir nesigilina, kas ten para-šyta, o perka tikrai ne po vieną. Jie žino tik pavadi-nimą Hematogenas ir to

užtenka jų pasirinkimui,“ — savo susirūpinimą iš-reiškia Seimo narė.

Seimo narė prašo svei-katos apsaugos ministro pakeisti Lietuvos higie-nos normą „Maisto papil-dai“, kurioje iki šiol nėra apibrėžta grupė „papildai kūdikiams ir vaikams“, ir nustatyti specialiuosius reikalavimus šiai papildų grupei, kad būtų taikomi apribojimai dėl maisto pa-pildų vartojimo; dar kartą išsamiai išnagrinėti teisės aktų reikalavimų taiky-mą maisto papildui „He-matogenas su taurinu ir kofeinu“, įvertinant, kad nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniais teisės ak-tais nėra reglamentuotos maisto papildų sudedamo-sios dalys ir nėra numaty-ta jokių apribojimų tauri-no bei kofeino naudojimui maisto papilduose.

„Lietuvos atsakingos institucijos turi teisę ir privalo griežtai reglamen-tuoti maisto papildų nau-dojimą vaikams. Jos galė-jo ir pačios parodyti tokią iniciatyvą, ginant realiais darbais vaikų sveikatą“, — teigė D. Mikutienė.

V. Uspaskich perrinktas Europos demokratų partijos vicepirmininku

Lapkričio 11–12 dieno-mis Briuselyje vyko Eu-ropos demokratų partijos (EDP) suvažiavimas, ku-riame buvo renkami šios partijos koprezidentai ir jų pavaduotojai. EDP kopre-zidentais buvo perrinkti Fransua Bajoru bei Fran-česko Rutelis, o vienu iš jų keturių pavaduotojų — Darbo partijos pirminin-kas, Europos parlamento narys Viktoras Uspaskich. V. Uspaskich šios parti-jos vicepirmininko parei-gas eina jau šeštus metus. Pirmą kartą į šias pareigas jis buvo išrinktas 2004 m. gruodžio 10 d. Briuselyje įvykusiame steigiamajame

EDP suvažiavime.EDP įkurta buvusio Eu-

ropos Komisijos pirminin-ko Romano Prodžio inici-atyva. Šiuo metu R. Prodis yra partijos garbės pirmi-ninkas. Apibūdindamas partijos ideologiją, vienas iš jos steigėjų Fransua Ba-joru pareiškė, jog tai bū-sianti partija žmonėms, kurie nėra nei konserva-toriai, nei socialistai. EDP iš viso vienija 12 partijų iš Italijos, Prancūzijos, Lie-tuvos, Čekijos, Kipro, Bel-gijos, Ispanijos, Lenkijos, San Marino ir Slovakijos. EDP priklausančių parti-jų atstovai Europos Parla-mente kartu su liberalais

yra sudarę frakciją „Libe-ralų ir demokratų aljansas už Europą“. Šiai frakcijai priklauso ir V. Uspaskich.

Be kitų klausimų EDP suvažiavime buvo patvir-tinti partijos statuto pa-keitimai, aptarta EDP dar-bo grupių veikla, patvir-tintas partijos biudžetas ir priimta politinė rezoliuci-ja, nubrėžianti EDP politi-nės veiklos gaires.

Prienų skyrių į rinkimus ves Rima Zablackienė

Paskutinį lapkričio sekmadienį Prienų skyriaus darbiečiai rinkosi į visuotinį susirinkimą aptarti pasi-rengimo 2011 m. savivaldybės tary-bos rinkimams klausimų bei tvirtin-ti kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą.

Vieningai buvo nuspręsta, kad ko-mandą į rinkimus ves dabartinė ra-jono tarybos narė ir skyriaus pirmi-ninkė Rima Zablackienė. Pirmajame dešimtuke yra ir skyriaus pirminin-kės pavaduotojas Audrius Banionis, gydytojas traumatologas-ortopedas Vytautas Martinaitis, vet. gydytojas Robertinas Knašys, verslininkas An-tanas Krasnickas, pedagogas Algis Gustainis, ekonomistė Angelė Ra-munienė ir kt.

Darbiečių suformuotas sąrašas yra ne tik skaitlingas, bet ir svarus am-bicingais, išsilavinusiais ir kompe-tentingais kandidatais. Be to, sąra-še yra tik partijos nariai. Tai reiškia, kad Darbo partijos Prienų skyrius yra pajėgus ne tik sudaryti kokybiš-ką kandidatų sąrašą, bet ir dalyvauti rinkiminėje kampanijoje naudojant tik savo skyriaus žmogiškuosius iš-teklius ir potencialą.

Elektrėnuose vyko skyriaus visuotinis susirinkimas

Lapkričio 21 d. Vievio kultūros namuose vyko Darbo Partijos Elek-trėnų skyriaus visuotinis susirinki-mas. Be 80 skyriaus narių buvo at-vykę ir Seimo Darbo partijos frakci-jos narė Dangutė Mikutienė, partijos pirmininko pavaduotoja Vilija Fi-lipovičienė ir partijos Vilniaus aps-krities kuratorius Jonas Filipovičius. Visuotinio susirinkimo darbotvar-kėje buvo išketi 2011 m. savival-dos rinkimų Darbo partijos Elektrė-nų skyriaus kandidatų sąrašo patvir-tinimas ir vietos savivaldos rinkimų programos klausimai.

Buvo patvirtinti 34 kandidatai, da-lyvausiantys 2011 m. vietos savival-dos rinkimuose. Kandidatams nuo Darbo partijos Elektrėnų skyriaus tarybos buvo įteiktos angelo skulp-tūrėlės. „Būkit angelais, ne tik rinki-mų metu, bet ir po jų“, — taip svei-kindamas kandidatus kalbėjo Elek-trėnų skyriaus pirmininkas Vaidas Ratkevičius.

3 \\ Darbiečių žinios 2010 m. gruodiswww.darbopartija.lt

J. Pinskus: „Vilniuje išrinkti seimūnai nusispjovė į sostinę“

Lapkričio pradžioje Seime buvo svarstomas įstatymo projektas dėl sostinės statu-so suteikimo Vilniui. Sostinė yra valstybę reprezentuojan-tis miestas, kuriame įsikūru-sios centrinės Lietuvos vals-tybės valdžios institucijos, tai šalies mokslo, politikos, turizmo bei kultūros cen-tras. Miestui–sostinei reika-lingas ypatingas dėmesys ir, žinoma, papildomas finan-savimas. Todėl kartu su Te-ritorijos administracinių vie-netų ir jų ribų įstatymo pa-keitimais buvo teikiamas ir Savivaldybių biudžetų pa-jamų nustatymo metodikos įstatymo papildymo projek-tas.

Projekte numatoma, kad gyventojų pajamų mokes-čio dalis, skiriama Vilniaus miesto savivaldybės biudže-tui, būtų padidinta nuo 40 proc. iki 80 proc. Galiojan-čiame Savivaldybių biudže-tų pajamų nustatymo me-

todikos įstatymo priedėlyje nustatyta 40 proc. GPM da-lis, skiriama Vilniaus mies-to savivaldybės biudžetui. Palyginimui: Kauno mies-to savivaldybei skiriama 94 proc., Klaipėdos miestui — 86 proc., Mažeikių rajo-no savivaldybei — 95 proc. GPM, o visoms likusioms sa-vivaldybėms — 100 proc. Iš 40 proc., paliekamų Vilniaus miestui, realiai lieka tik 21 proc., nes kita dalis GPM grąžinama savivaldybėms pagal Vilniuje dirbančių-jų deklaruojamą gyvenamą-ją vietą. Skaičiai iškalbingi — iš 1 mlrd. Lt, kurį uždir-ba Vilnius, Vilniaus miesto savivaldybei telieka vos 210 mln. Lt. Priėmus šį įstatymo projektą, Vilniaus miesto sa-vivaldybės biudžetas padi-dėtų apie 420 mln. Lt. Pa-pildomos lėšos leistų išspręs-ti susidariusias mokyklų ir darželių renovacijos, naujų darželių kūrimo, kelių prie-

žiūros, spūsčių, automobilių statymo, gatvių apšvietimo, Nacionalinio stadiono staty-mo, rekreacinių zonų įkū-rimo bei priežiūros ir kitas problemas.

Po pateikimo siūlymui ne-pritarta. Vilniaus likimą nu-lėmė skepticizmas ir abejin-gumas.

Seimo nariai, išrinkti Vil-niaus vienmandatėse apy-gardose, turintys atstovauti vilniečių interesams, lemia-mu momentu to nepadarė. Ką atsakys Danutė Bekintie-nė, kai į ją kreipsis Karoliniš-kių gyventojai, skųsdamie-si tamsiomis gatvėmis? Ar Andrius Kubilius, išrinktas Antakalnio vienmandatinė-je apygardoje, tačiau dėl Vil-niaus nepajudinęs nė piršto? Naujojoje Vilnioje išrinktas Artūras Melianas, nematan-tis ar nenorintis matyti Vil-nių slegiančių problemų taip pat balsavo prieš šį siūlymą.

Balsuodami susilaikė Ire-na Degutienė, išrinkta Nau-jamiesčio vienmandatinėje apygardoje, Gintaras Stepo-navičius (Lazdynuose), Vi-lija Aleknaitė–Abramikie-nė (Žirmūnuose). Balsavi-me nedalyvavę Raimondas Šukys (išrinktas Fabijoniš-kių vienmandatinėje apygar-doje), Audronius Ažubalis (Šeškinės), Paulius Saudar-gas (Justiniškių) ir Mantas Adomėnas (Senamiesčio) pademonstravo ne tik atsai-nų požiūrį į Seimo darbą, bet

ir savo abejingumą Vilniui.Dėl tokio abejingumo Lie-

tuvos sostinei ir jos gyven-tojams Vilniaus savivaldy-bė ir toliau bus priversta lįs-ti į skolas bei vegetuoti. Kaip tai paaiškinti? Seimo nariai, išrinkti Vilniaus gyventojų, nepateisina vilniečių pasiti-kėjimo tokiu svarbiu klau-simu. Visi jie suabejojo, ar reikia Vilniui naujų darže-lių, renovuotų mokyklų, su-tvarkytų rekreacinių zonų. Jie parodė savo požiūrį į Vil-nių ir vilniečius — rinkite, mielieji, pašnekėsime gra-žiai, bet nieko konkretaus nesiimsime dėl jūsų, nes bi-jome. Bijome supykdyti dau-gumą, sukiršinti silpnas savi-valdybes.

Valdantieji ploja katu-čių — gimstamumas didė-ja. Bet kai atsiranda realus pasiūlymas, kaip spręsti tra-gišką darželių Vilniuje trū-kumo problemą — pasiūly-mą užgniaužia. Neapšviestos gatvės abejingiesiems neat-rodo bėda, jie tiesiog jomis nevaikšto. Jų vaikai nesimo-ko griūvančiose mokyklose, akių nebado apleisti parkai, poilsio zonų trūkumas, duo-bė kelyje. Ką išrinkome, tą ir turime.

Seimo Darbo partijos frakcijos narys,

Darbo partijos Vilniaus m. skyriaus pirmininkas

Jonas Pinskus

V. Gapšys: „Prisidirbę konservatoriai pabūgo prarasti savo šiltas vietas“

Komentuodamas balsa-vimo dėl pirmalaikių Sei-mo rinkimų rezultatus, Dar-bo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys teigia, kad jie patvirtino, jog konserva-toriai įsikibę laikosi savo šil-tų vietų, nes tarp balsavusių-jų prieš pirmalaikius rinki-mus daugiausia buvo būtent šios partijos atstovų.

„Seimas yra atsidūręs poli-tinėje krizėje. Nors kiekvie-nas jos priežastis ir mastus suvokia skirtingai, aš šią kri-zę suvokiu kaip pasitikėjimo

krizę. Piliečių pasitikėjimo trūkumas parlamentui tu-rėtų būti akivaizdus. Jis lie-čia ne atskirus Seimo narius ar pavienius sprendimus, o viso Seimo veiklą. Vyriausy-bė, žadėjusi įveikti ekonomi-nę krizę, pati atsidūrė jos du-gne. Piliečiai, balsavę už par-lamentą, tikėjosi nuoširdaus darbo ir bendradarbiavimo su tauta, tačiau gavo arogan-ciją ir neįsiklausymą. Viena politinė partija nusprendė, kad tik jos sprendimai yra geri ir kažkodėl tik ji vie-

na nori turėti tų sprendimų monopoliją. Ši Vyriausybė ir valdančioji dauguma, turė-jusi kovoti su iššūkiais, pati tapo iššūkių Lietuvai. Pasta-rųjų savaičių įvykiai Seime tapo paskutiniu lašu, perpil-džiusiu kantrybės taurę, to-dėl vienintelė išeitis iš šios situacijos galėjo būti pirma-laikiai Seimo rinkimai, bet valdžią uzurpavusios parti-jos jų išsigando“, — sakė V. Gapšys.

„Tik Lietuvos piliečiai šiandien gali atsakyti į esmi-

nį klausimą: koks turi būti Seimas ateityje. Nieko nuos-tabaus, kad valdantieji, pri-galvoję nebūtų dalykų, tie-siog pasislėpė nuo tautos ir išsaugojo savo šiltas vietas. Tačiau tikrieji valdžios atsto-vai turi galvoti ne apie pos-tus, o apie valstybės likimą. Šiandien parlamentu nepasi-tiki beveik 90 proc. Lietuvos žmonių, ar tai nėra pagrindi-nis ženklas, kad toks Seimas dirbti negali? Bet konserva-toriai, įsikibę į savo postus, bijo akistatos su tauta“.

2010 m. gruodis Darbiečių žinios // 4www.darbopartija.lt

Darbo partijos informacijos centrasTel. (8 5) 239 69 56

press@darbopartija.ltwww.darbopartija.lt

Šiandien daugelis ke-lia galbūt daugiau retorinį klausimą: ar išsivaikščiosime bėgdami nuo bendros valsty-bės skolos, ieškodami darbo, saugumo ir politinės išmin-ties?

Daugelis emigrantų, pasi-ryžusių palikti Tėvynę, tei-gia, kad išvyko ieškoti geres-nio uždarbio ir Lietuvoje ne-mato perspektyvos nei sau, nei vaikams. Išties politikai valdžioje riejasi, nedarbas auga, Vyriausybė, be diržų susiveržimo, nesiima jokių ryžtingų žygių šalies gero-vei kurti. Gyvenimas, regis, netenka prasmės, o žodis pa-triotizmas tampa rudimen-tu, greitai turbūt išvis išnyk-siančiu iš daugelio sąmonės.

Situacija, kai emigracija didesnė už imigraciją, užfik-suota penkiose Europos Są-

jungos (ES) šalyse, o Lietu-voje, skaičiuojant tūkstan-čiui gyventojų, — didžiausia jau dešimt metų. Tarptauti-nės migracijos organizacijos duomenimis, per pastaruo-sius 18 metų iš Lietuvos emi-gravo beveik pusė milijo-no žmonių, t.y. apie 20 proc. darbingo amžiaus gyvento-jų. Šie skaičiai nėra tikslūs, nes ne visi išvažiuodami ar sugrįždami apie tai prane-ša. Liūdna ne tik tai, kad iš Lietuvos išvyksta darbin-giausi žmonės, bet ir dėl to, kad emigracija lemia spartų mūsų visuomenės senėjimą. Emigravę jauni žmonės pa-prastai svetur kuria šeimas, taigi dar labiau blogina šalies demografinę padėtį.

Emigracija turi ir teigia-mų aspektų. Pirma, išvy-kę potencialūs darbuoto-

jai užleidžia savo darbo vie-tas čia pasilikusiems. Antra, dar prieš krizę, kai Lietuvos BVP augo, buvo daugiau op-timizmo, atsirasdavo emi-grantų, grįžtančių į tėvynę. Jie pirko butus, kūrė šeimas, augino vaikus ir t. t. Dauge-lis Lietuvos šeimų gyveno iš užsienyje uždirbančių gimi-naičių lėšų. Šiandien ir to-kios motyvacijos nebeliko, nes iš krizės vis dar neišlipo-me, o būsto jau nebelaiko-me gera investicija. Lietuvo-je kurti savo verslą sunku ir dėl nesikeičiančio požiūrio į patį verslininką, kaip soci-alinę kategoriją, ir dėl nuo-lat besikeičiančių mokesčių, nedidelės rinkos, vis dar ne-lankstaus kontroliuojančio bei kito biurokratinio apa-rato. Kai Vyriausybė pasiūlo per vieną naktį pakeisti įsta-tymus, kai trūksta valios pa-žaboti monopolinius intere-sus, kaip planuoti savo vers-lo perspektyvą?

Lietuvos valdžios misija – paskatinti išvažiavusius su-grįžti į Lietuvą. Išsilavinu-sius, turinčius idėjų ir ga-linčius investuoti tautiečius reikėtų motyvuoti sugrįž-ti ne ką mažiau nei ieško-ti užsienio investicijų. Būti-na kiek įmanoma supapras-tinti sąlygas verslo kūrimui bei stabilizuoti mokestinę sistemą. Paskutinė mokes-čių reforma padarė didžiu-

lę žalą valstybei, sugriauda-ma jos piliečių pasitikėjimą valdžia ir stabilumo sampra-tą. Labai svarbu, kad visą rei-kalingą informaciją apie mo-kesčius, sveikatos apsaugą, vaikų mokslą, nekilnojamą-jį turtą, darbą bei pensiją ke-tinantys grįžti į Lietuvą emi-grantai rastų vienoje, jiems gerai prieinamoje vietoje, geriausia – internete.

Kai kurios valstybės ima-si net organizuoti emigran-tų grįžimą, pavyzdžiui, nu-perka bilietus namo. Tokius žmones vėl reikia integruo-ti į visuomenę, nes netgi čia gyvenantys giminės nelabai žino, kur ieškoti darbo, kur yra artimiausia mokykla. Be specialių priemonių, netu-rint grįžtamosios migracijos politikos, tikėtis, kad paska-tinsime tautiečius sugrįžti į tėvynę, naivu.

Tikrai tikiu, kad sugebėsi-me priversti valdžią pakeisti iki šiol vykdomą neveikimo politiką arba pakeisime val-džią ir kartu su išvykusiais ar ketinančiais tai daryti sukur-sime gerovės valstybę čia – Lietuvos žemėje. Kiekvienas turime savęs paklausti: kas, jei ne aš ir ne mes? Atsaky-mas vienas – daugiau niekas.

Darbo partijos pirmininko pavaduotojas

Šarūnas Birutisdaugiau skaitykite

www.darbopartija.lt

Š. Birutis: „Emigruojame ar liekame?“

Kompetentingi vadybininkai Vyriausybei reikalingi tam, kad juos „reketuotų“?

Seimo Darbo partijos frak-cijos nariams įtarimų kelia kai kurių premjero patarėjų bandymas „reketuoti“ vals-tybės įmonę „Lietuvos ge-

ležinkeliai“ ir iš to kilęs skandalas. Kaip skelbė žinias-klaida, ministro pirmininko pata-rėjas Mykolas Ma-jauskas prieš kelias dienas skambino „Lietuvos geležin-kelių“ buhalterei ir reikalavo gry-naisiais arba divi-dendais į valsty-bės biudžetą per-vesti 250 mln. Lt. Darbiečiai įsitiki-

nę, kad toks elgesys priešta-rauja pačių valdančiųjų de-klaruojamoms vertybėms ir logikos principams.

„Iš vienos pusės Vyriau-sybės nariai ant kiekvieno kampo šaukia, kad politikai neturėtų kištis į valstybės įmonių veiklą, kad jų valdy-mą reikėtų perduoti kom-petentingiems vadybinin-kams, kuriems turi būti mo-kami milžiniški atlyginimai, o realiai premjero patarėjai skambinėja valstybės įmo-nių vadovams ir juos „reke-tuoja“. Man tokia logika yra visiškai nesuprantama, juo-lab, kad įmonė „Lietu-vos geležinkeliai“, ku-rią bandė spausti M. Majauskas, ir taip yra viena iš pelningiausių šalies valstybinių įmo-

nių, į kurią turėtų lygiuo-tis visos kitos valstybės ben-drovės“, — sako Seimo Dar-bo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.

V. Gapšys mano, kad po kilusio skandalo bei pigaus santykių aiškinimosi žinias-klaidoje premjeras turėtų priimti skubius sprendimus dėl savo komandos nario, at-sakomybė už kurį tenka ir pačiam ministrui pirminin-kui Andriui Kubiliui.