Giedrė Čičelienė EISMO SAUGUMO TAMSIUOJU PAROS METU

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS FAKULTETAS

Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra

Giedrė Čičelienė

EISMO SAUGUMO TAMSIUOJU PAROS METU TYRIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Studijų sritis: technologijos mokslai Studijų kryptis: mechanikos inžinerija Studijų programa: ž.ū. inžinerijos vadyba

Akademija, 2006

Magistro baigiamojo darbo valstybinė kvalifikacinė komisija:

(Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. 405)

Pirmininkas: Lietuvos žemės ūkio inžinerijos instituto prof. habil. dr. B. Kavolėlis

Nariai: Žemės ūkio inžinerijos fakulteto prodekanas doc. dr. J. Čėsna.

Žemės ūkio mašinų katedros prof. habil. dr. L. Špokas.

Transporto ir jėgos mašinų katedros vedėjas doc. dr. A. Janulevičius.

Mechanikos katedros l.e. katedros vedėjo p. prof.dr. J. Padgurskas

Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedros vedėjas prof. dr. J. Deikus.

Žemės ūkio ministerijos valstybės sekretorius dr. V. Kanopa.

Mokslinis vadovas

doc. dr. Juozas Eičinas, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Žemės ūkio inžinerijos

fakultetas, Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra.

Recenzentas

doc. dr. Gvidas Kazlauskas, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Žemės ūkio inžinerijos

fakultetas, Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra.

Oponentas

prof. dr. Gvidonas Labeckas, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Žemės ūkio inžinerijos

fakultetas, Transporto ir jėgos mašinų katedra.

SANTRAUKA

Lietuvos žemės ūkio universitetas

Žemės ūkio inžinerijos fakultetas

Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas

Pavadinimas: „Eismo saugumo tamsiuoju paros metu tyrimas“

Autorius: Giedrė Čičelienė

Darbo apimtis – 60 lapų

Lentelių skaičius – 6

Paveikslų skaičius – 47

Naudotos literatūros skaičius – 47

Priedų skaičius – 9

Darbo tikslas - atlikti eismo saugumo būklės analizę ir apšvietimo kokybės tyrimus

Akademijos miestelyje bei paruošti priemones kelių (gatvių) apšvietimui gerinti.

Darbe išanalizuoti autoįvykiai Respublikoje ir Akademijos miestelyje. Nustatyta, kad nuo

1980 iki 2005 metų autoavarijose žuvo 20637 žmonės ir 149801 buvo sužaloti. Nuo 2001 metų,

augant automobilių skaičiui bei eismo srautams, avaringumo lygis didėja. Maždaug 40 % visų

eismo nelaimių įvyksta tamsiuoju paros metu, kuomet apie 70 % eismo įvykyje dalyvavusių

pėsčiųjų žūva. Per paskutinius keturis metus Akademijos miestelyje buvo užfiksuoti 142 eismo

įvykiai. Jų metu buvo sužeisti 28 žmonės.

Darbe atlikta priemonių kelių apšvietimui gerinti analizė, atlikti Akademijos miestelio

gatvių apšvietos tyrimai. Akademijos miestelyje pakankamai apšviestos Mokyklos, Pilėnų ir

Tako gatvės (6 lx), o nepakankamai Studentų gatvė, Pėsčiųjų takas tarp Akademijos ir Ringaudų

gyvenviečių. Blogiausia apšvieta Universiteto gatvėje. Apšvieta ties penktuoju bendrabučiu

siekia vos 2,4 lx, o ties šeštuoju– 4,5 lx. Dalis Universiteto gatvės yra visiškai neapšviesta.

Naudojantis kompiuterine programa „Calculux road 6.2.2, suprojektuotas Akademijos

miestelio apšvietimas ir atliktas jo ekonominis įvertinimas. Vieno šviestuvo įrengimo kaina

1254,34 lt.

Darbas baigiamas išvadomis.

Reikšminiai žodžiai: saugus eismas, tamsa, apšvieta, skaistis, keliai, pėsčiųjų perėjos.

SUMMARY

Lithuanian University of Agriculture

The faculty of engineering of the agriculture

The department of the occupational safety ant engineering management

The graduate work of the master studies (theses)

The title: „Road safety in the dark period of the day“

Author: Giedrė Čičelienė

Volume of work – 60 pages

The number of tables – 6

The number of pictures –47

The number of literature sources – 47

The number of appendix - 9

The purpose of the work is to analyze road safety and the quality of illumination in

Akademija town, suggest the means for improving it.

In the work there is car accidents in Lithuania and the town of Akademija analized; it was

discovered, that in the period of 1980 – 2005 in the car accidents, 20637 people died and 14801

were injured. Since 2001, accident rate have been increased as the number of new cars and

traffic flows is rising every day. Approximately 40 % of traffic accidents happen in the dark

period of the day, and 70% of pedestrians, participating in the event, die. Traffic safety mostly

depends on the level of illumination. In Akedemija town were fixed 142 traffic events, during

last four years. There were injured 28 persons.

The analysis for road illumination improvements was done and the illumination of the

Akademija streets was observed. There are three streets in the area of Akademija and Ringaudai,

illuminated enough, Mokyklos, Pilėnų and Tako (6 lx). Not enough there are lighted Student

street and Pedestrian pathway between Akademija and Ringaudai. The worst situation is in the

Universiteto Street. The illumination near the 5th dormitory hardly reaches 2.4 lx, and there is 4.5

lx illumination near the 6th dormitory. A part of Universiteto street is not lighted up at all.

According to the requirements, with the help of computer program „Calculux road 6.2.2“,

there is illumination of Akademija town designed and the economical evaluation done. The cost

of illumination equipment is 1254,34 Lt.

The work is concluded with the findings.

Key words: road safety, darkness, illumination, luminance, roads, pedestrian crossings.

TURINYS SANTRAUKA..............................................................................................................................................................3 SUMMARY..................................................................................................................................................................4 TURINYS.....................................................................................................................................................................5 SIMBOLIŲ AIŠKINAMASIS ŽODYNAS................................................................................................................6 ĮVADAS........................................................................................................................................................................8 1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ ANALIZĖ ............................................................................................................9

1.1. EISMO SAUGUMO LIETUVOJE BŪKLĖS ANALIZĖ ..................................................................................................9 1.2. EISMO SAUGUMO BŪKLĖ AKADEMIJOS MIESTELYJE .........................................................................................12 1.3. EISMO RIZIKOS VEIKSNIAI TAMSIUOJU PAROS METU .........................................................................................15 1.4. APŠVIETIMO PROJEKTAVIMO ANALIZĖ..............................................................................................................23 1.5. LITERATŪRINĖS APŽVALGOS APIBENDRINIMAS ................................................................................................32

2. TYRIMŲ TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PROGRAMA .....................................................................................33 3. TEORINIAI TYRIMAI ........................................................................................................................................34 4. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI ......................................................................................................................36

4.1. EKSPERIMENTINIŲ TYRIMŲ OBJEKTAS IR METODIKA.........................................................................................36 4.2. AKADEMIJOS MIESTELIO APŠVIETOS TYRIMŲ REZULTATAI ...............................................................................37 4.3. MATUOTO GATVIŲ APŠVIETOS LYGIO STATISTINIS ĮVERTINIMAS ......................................................................39 4.4. EKSPERIMENTINIŲ TYRIMŲ IŠVADOS ................................................................................................................40

5. AKADEMIJOS MIESTELIO KELIŲ (GATVIŲ) APŠVIETIMO PROJEKTINIAI TYRIMAI .................41 5.1. PROJEKTINIŲ TYRIMŲ METODIKA .....................................................................................................................41 5.2. STUDENTŲ, TAKO, MOKYKLOS, PILĖNŲ, UNIVERSITETO GATVIŲ IR PĖSČIŲJŲ TAKO TARP AKADEMIJOS IR RINGAUDŲ GYVENVIEČIŲ APŠVIETIMO PROJEKTUOJAMOSIOS VERTĖS.....................................................................45 5.3. APŠVIETIMO PARAMETRŲ PROJEKTAVIMAS, REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS .....................................................45 5.4. GATVIŲ APŠVIETOS PROJEKTAVIMAS ŠVIESOS SRAUTO PANAUDOJIMO KOEFICIENTO METODU REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS..............................................................................................................................................................53 5.5. PROJEKTINIŲ APSKAIČIAVIMŲ IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS ..........................................................................54

6. EKONOMINIS SKAIČIAVIMAS.......................................................................................................................56 IŠVADOS ...................................................................................................................................................................57 LITERATŪROS SĄRAŠAS.....................................................................................................................................58 DARBO APROBACIJA ...........................................................................................................................................60 PRIEDAI....................................................................................................................................................................61

SIMBOLIŲ AIŠKINAMASIS ŽODYNAS

Terminai

Autoįvykis- tai eismo įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose įvykis, kurio metu,

dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar

apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio

vietoje buvęs turtas [19].

Vairuotojas - asmuo, kuris vairuoja ar moko vairuoti transporto priemonę, varo keliu gyvulius

ar paukščius, taip pat raitelis, vadeliotojas [19].

Pėsčiasis - asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų

vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis

(stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį [19].

Sankryža - kelių kirtimosi, jungimosi viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos

sudaro kelių susikirtimai, susijungimai. Sankryžomis nelaikomi kelių atsišakojimai ir vietos, kur

išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas (įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo

teritorijų). Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas.

Tamsus paros metas - laiko tarpas nuo saulėlydžio iki saulėtekio [19].

Pėsčiųjų perėja - važiuojamojoje dalyje esanti perėjimo per kelią vieta, pažymėta ženklais

"Pėsčiųjų perėja" ir važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis arba tik ženklais "Pėsčiųjų

perėja". Pėsčiųjų perėjos ribas žymi važiuojamosios dalies ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra -

įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo šių ženklų statmenai per kelią [19].

Kelias - eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį,

įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus,

skiriamąsias juostas [19].

Apšvietimas- šviesos energijos paskirstymas, gerinantis daiktų matomumą.

Apšvieta - kuriame nors paviršiaus taške į paviršiaus elementą krintantis šviesos srautas,

padalytas iš to elemento ploto, lx [45].

Skaistis – kuriame nors paviršiaus taške paviršiaus elemento šviesos pasirinkta kryptimi stipris,

padalytas iš statmenos to elemento projekcijos į statmeną pasirinktai krypčiai plokštumą ploto,

cd/m2 [45].

Šviesos stipris – fizikinis dydis, apibūdinantis šaltinio spinduliavimo intensyvumą, cd [43].

Šviesos srautas – energijos kiekis, kurį šviesa atneša į kūno paviršiaus plotą per 1 sekundę, lm

[45].

Regėjimo aštrumas - daikto dydžio, formos, spalvos, daiktų tarpusavio padėties, judėjimo ir

atstumo iki jų suvokimas [45].

Matomumas - galimybė atskirti supančios aplinkos ypatybes, santykiniai apšvietus juos ir esant

skaidriai aplinkai [45].

Fonas- paviršius, kuriame reikia įžiūrėti matomą objektą [45].

Akinimas- reiškinys, sukeliantis matomumo pablogėjimą, kada regėjimo lauke atsiranda per

daug ryškių objektų, prie kurių akys nėra prisitaikiusios [45]

Kelio dangos vidutinis skaistis – tai minimali reikšmė, kuri turi būti užtikrinta įrenginio

eksploatacijos metu [31].

Kelio dangos vidutinė apšvieta - tai minimali reikšmė, kuri turi būti užtikrinta įrenginio

eksploatacijos metu [31].

Kelio skaisčio tolygumas- tai minimalaus ir vidutinio skaisčių santykis. Tai kriterijus leidžiantis

kontroliuoti minimalų matomumą [31].

Slenksčio padidėjimas - tai skaičius, kuris įvertina matomumo praradimą dėl akinimo. Jis

parodo, kiek procentų lyginant su sąlygomis be akinimo reikia padidinti skaisčių skirtumą, kad

objektas pasidarytų matomas, esant akinimo poveikiui [31].

Aplinkos veiksnys- tai yra 5m pločio juostos greta kelio briaunos vidutinės apšvietos santykis su

jai gretimos 5m arba pusės kelio pločio juostos vidutine apšvieta [31].

Išilginis kelio paviršiaus skaisčio tolygumas –tai minimalaus ir maksimalaus skaisčių santykis

tiesėse, lygiagrečiose kelio linijai [31].

Simboliai

vidE - kelio dangos vidutinė apšvieta, lx.

L arba Lvid - kelio dangos vidutinis skaistis, cd/m2.

0U - bendras kelio skaisčio tolygumas.

TI - slenksčio padidėjimas.

IU - išilginis kelio paviršiaus tolygumas.

SR- aplinkos veiksnys.

8

ĮVADAS

Europos Transporto saugumo tarybos (ETSC) apžvalga rodo, kad ES šalyse kasmet

įvyksta apie 3,5 mln. autoįvykių , kurių metu žūsta apie 13000 žmonių. Pasaulyje kiekvienais

metais autoavarijose žūsta nuo 400 tūkst. iki 500 tūkst. žmonių, be to apie 15- 20 mln. žmonių

sužalojami. Kitaip tariant, kiekvieną dieną pasaulyje keliuose žūsta daugiau kaip 1100 žmonių ir

daugiau kaip 40000 žmonių yra sužalojami. Prognozuojama, kad per ateinančius 10 metų žus

daugiau kaip 6 mln. žmonių ir apie 60 mln. žmonių vienaip ar kitaip nukentės [1]. Įspūdingi

skaičiai. Tuo tarpu, kai išsivysčiusiose šalyse mirčių ar sužeidimų mažėja, tai besivystančiose,

tokiose kaip Rytų Europos šalys, kur automobilių savininkų sparčiai daugėja, mirčių ir

sužeidimų autoavarijose skaičius nenumaldomai auga.

Lyginant eismo saugumą Europos ir pasaulio mastu, situacija Lietuvoje vis dar yra

nepatenkinama. Europoje pastebima ryški žūstančių autoavarijose mažėjimo tendencija. Danijoje

per pastaruosius 25 metus žuvusių skaičius sumažėjo 2,5 karto. Panaši padėtis yra Švedijoje,

Suomijoje, Norvegijoje. Vakarų Europos šalyse per šį laikotarpį žuvusiųjų sumažėjo 1,6 karto,

nors automobilių skaičius per tą laiką padidėjo 2 kartus. Tuo tarpu mūsų šalyje nuo 1996 m.

avaringumas nepaliaujamai auga ir pagal žuvusiųjų skaičių, tenkančių 100 000 transporto

priemonių, Lietuva yra trečioje vietoje Europoje. 2005 metais Lietuvoje žuvo 760 žmonės [3].

Statistikos duomenys rodo, kad apie 40 ℅ kelių įvykių įvyksta tamsiuoju paros metu [4],

nors eismo intensyvumas tuomet yra mažesnis, tačiau pasekmės kur kas skaudesnės, nes žūva

daugiau žmonių.

Pagrindine autoavarijų priežastimi tamsiuoju paros metu galima laikyti matomumo

sumažėjimą. Svarbią rolę čia vaidina neapšviesti ar blogai apšviesti keliai, blogai sureguliuoti ar

eksploatuojami transporto priemonių žibintai.Nustatyta, kad tinkamai apšvietus gatves, galima

apie 30 ℅ sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių [5]. Tamsa, prastos oro sąlygos (rūkas, lietus,

sniegas), pablogina vairavimo sąlygas.

Nepaisant plataus eismo saugumo klausimo nagrinėjimo Lietuvos visuomenėje, tikslinga

rimtai pradėti rūpintis tuo, juolab, kad kasmet žuvusių ir sužeistų avarijose Lietuvos gyventojų

skaičius nemažėja, o patirti nuostoliai skaičiuojami šimtais milijonų.

Baigiamojo darbo tema pasirinkta eismo saugumo tamsiuoju paros metu problema ir

nagrinėjama eismo saugumo padėtis Lietuvoje bei Akademijos miestelyje. Ištirta Akademijos

miestelyje esanti kelių (gatvių) apšvieta, suprojektuota tobulesnė kai kurių gatvių apšvietimo

sistema.

9

1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ ANALIZĖ

Literatūros šaltinių analizės tikslas- įvertinti eismo saugumo būklę Lietuvoje ir

Akademijos miestelyje, susipažinti su norminiais apšvietimo projektavimo reikalavimais,

projektavimo metodais ir priemonėmis kelių (gatvių) apšvietimui gerinti.

1.1. Eismo saugumo Lietuvoje būklės analizė

Transporto kiekio augimas

Didelę neigiamą įtaką eismo saugumui keliuose ir miestų gatvėse daro staigus šalies

automobilių parko didėjimas. Kai automobilių skaičius sparčiai auga, o kelių tinklas nesiplečia,

didėja automobilių koncentracija, eismo intensyvumas, kamščiai ir t.t.. Todėl didėja eismo

įvykių, juose žuvusių ir sužeistų skaičius. Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių eismo įvykiai yra

valstybinio mąsto problema.

Nors ekonominė padėtis nepriklausomybės laikotarpiu buvo ir išlieka sunki, automobilių

skaičius Lietuvoje sparčiai auga (1.1 pav.).1999 ir 2000 metais, dėl ekonominės krizės šalyje

eismo intensyvumas sumažėjo, bet 2001 m. eismo intensyvumas vėl pradeda didėti. Per

paskutinius 10 metų automobilių skaičius padidėjo net 40 % ir 2005 gruodžio 31 dieną jis sudarė

beveik 1mln. 800 tūkst. [6].

1.1 pav. Individualių lengvųjų automobilių skaičius 1000-čiui gyventojų [7].

Eismo saugumo būklė Lietuvos automobilių keliuose

Lietuvoje nuo 1980 iki 2005 metų autoavarijose žuvo 20637 žmonės ir 149809 buvo

sužaloti. Paskutiniųjų 30 metų laikotarpio avaringumo Lietuvoje analizė rodo, kad šį laikotarpį

galima suskirstyti į 4 periodus: nuo 1977 iki 1986 metų žuvusiųjų skaičius autoavarijose po

truputį mažėjo. Nuo 1987 iki 1991 metų sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičius išaugo 1,8 karto, nuo

1992 iki 2000 metų žuvusiųjų skaičius svyruodamas po truputį mažėjo ir 2000 metais pasiekė

10

mažiausią ribą (641), o nuo 2001 m., augant automobilių skaičiui bei eismo srautams,

avaringumo lygis vėl pradėjo kilti. 2005 metais autoįvykiuose žuvo 760 žmonių (1.2 pav.) [8].

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1980

1981

1982

1983

1984

1985

1986

1987

1988

1989

1990

1991

1992

1993

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

metai

žuvu

siųjų

skaiči

us, v

nt

1.2 pav. Žuvusiųjų autoavarijose dinamika 1980-2005 m.

Avaringumas priklauso nuo daugelio veiksnių. Tarp jų – keliuose įrengtų saugaus eismo

priemonių kiekis ir kokybė. Nuo 2004 m. Lietuvoje pagal Vakarų Europos šalyse naudojamas

metodikas pradėti kaupti duomenys apie juodas dėmes“ Lietuvos keliuose, t.y. tokius ruožus,

kuriuose nuolat įvyksta autoavarijos. Vakarų šalių patirtis rodo, kad naikinant „juodąsias dėmes“

(pavyzdžiui: rekonstruojant sankryžas, įrengiant pėsčiųjų perėjas, pėsčiųjų ir dviračių takus,

apšvietimą), avaringumą galima sumažinti pusantro karto [9]. Lyginant eismo saugumą Europos

ir pasaulio mastu, situacija Lietuvoje vis dar nepatenkinama, pagal žuvusiųjų skaičių, tenkančių

100 000 transporto priemonių Lietuva yra trečioje vietoje [9].

Atlikus pastarųjų metų autoavarijų Lietuvoje analizę matyti, kad apie 38 % visų

autoįvykių įvyksta susidūrus transporto priemonei su pėsčiuoju. Maždaug 40 ℅ autoįvykių

įvyksta tamsiuoju paros metu arba prieblandoje (1.3 pav.) [4]. Šios autoįvykių tendencijos išlieka

nepakitusios jau šešerius metus iš eilės. Daugumą nelaimių pėstieji patiria pereidami kelią ar

gatvę. Pėstieji yra labiausiai nukenčianti eismo dalyvių grupė, nes iš 100 sužeistųjų 12 žūsta.

Daugiausia žūsta judriausi ir brandaus amžiaus piliečiai. Beveik kas trečiajam žuvusiajam buvo

nuo 26 iki 40 metų. Kas ketvirtam, žuvusiam tamsiu paros metu, būtų buvę galima išsaugoti

gyvybę, jei jis būtų su atšvaitu. 2005 metų statistika liudija, kad per tuos metus žuvo 252

asmenys ir 2173 pėstieji buvo sužeisti, tamsiuoju paros metu atitinkamai - 179 ir 770 [3].

Miestuose ir gyvenvietėse įvyksta 72,9 proc. eismo nelaimių, valstybinės reikšmės keliuose -

25,3 proc. ir 1,7 proc. vietiniuose keliuose. Apie 70 % įvykyje dalyvavusių pėsčiųjų žuvo tamsiu

paros metu (1.4 pav.).

11

1.3 pav. Autoįvykių pasiskirstymas tamsiuoju ir šviesiuoju paros metu 2000-2005 m. [3].

1.4 pav. Žuvusiųjų skaičius 2005 m. [3].

Analizuojant 2005 m. kelių eismo įvykių pasiskirstymą valandomis matome, kad

daugiausiai autoįvykių įvyksta nuo 16 iki 19 valandos (1.5 pav.). Tokių autoįvykių buvo

užfiksuota 1726. Didele gausa pasižymi ir vakaro laikas nuo 19 iki 21 valandos [3]. Mažiausiai

autoavarijų įvyksta naktį nuo 3 iki 6 valandos.

1.5 paveikslas. Eismo įvykių pasiskirstymas paroje [3].

12

Išnagrinėjus 2000-2005 metų laikotarpio autoavarijų kaltininkus nustatyta, kad apie 74 %

visų įskaitinių autoavarijų įvyksta dėl transporto priemonių vairuotojų kaltės ir apie 18 %, dėl

pėsčiųjų kaltės (1.6 pav.) [8].

1.6 paveikslas. Eismo įvykių kaltininkai 2000-2005 m. [8]

Įvertinus autoavarijų įvykusių Lietuvoje 1993... 2005 metais analizę, buvo nustatytos

svarbiausios avaringumo priežastys [10,11]:

1) kelių eismo taisykles pažeidžia vairuotojai (važiuoja didesniu greičiu už leistiną,

nepaiso kelio ženklų bei signalų ir kt.);

2) kelių eismo taisykles pažeidžia pėstieji (eina per kelią neleistinose vietose, būna

neatidūs ir kt.);

3)techniniai transporto priemonių defektai (netvarkingi stabdžiai, vairo mechanizmas ir

kt.);

4) bloga kelių būklė (netinkamas kelio apšvietimas, slidi danga, ir kt.).

Kelių (gatvių) apšvietimas turi didelę įtaką transporto eismo ir gyventojų saugumui

tamsiuoju paros metu. Tada atliekama apie 25% visų kelionių, o nelaimingų atsitikimų įvyksta 3

kartus daugiau, negu dieną [4]. 2005 metų duomenimis dėl netinkamo gatvės apšvietimo įvyko

1053 eismo įvykiai, t.y apie 16%, kurių metu žuvo 277 žmonės ir 1276 buvo sužeistų [3]. Eismo

įvykių skaičius pagal apšvietimo sąlygas pateiktas 1 priede.

1.2. Eismo saugumo būklė Akademijos miestelyje

Analizuojant autoįvykius buvo pasinaudota Kauno rajono policijos komisariato kelių

policijos 2002...2005 metų autoįvykių registracijos žurnalų duomenimis. Per nagrinėjamą

laikotarpį Akademijos miestelyje buvo užfiksuoti 142 eismo įvykiai (1.7 pav.). Jų metu buvo

sužeisti 28 žmonės. Nors 2005 metais eismo įvykių skaičius palyginus su 2002 metais sumažėjo,

tačiau eismo įvykių pasekmės yra kur kas skaudesnės, nes nukentėjo 9 žmonės, kai tuo tarpu

2002 metais nukentėjo 4 asmenys.

13

1.7 pav. Eismo įvykių dinamika Akademijos miestelyje 2002-2005 m.

Kaip matyti 29% sužalotų žmonių yra pėstieji (1.8 pav.). Trys pėstieji buvo sužaloti eidami

per pėsčiųjų perėją. Pėstieji Akademijos miestelyje nėra saugi eismo dalyvių grupė, todėl,

sprendžiant eismo gerinimo problemą, būtina gerinti pėsčiųjų eismo dalyvių saugumą.

Daugiausiai per nagrinėjamą laikotarpį autoįvykių metu nukentėjo keleiviai (42%).

1.8 pav. Akademijos miestelyje eismo įvykių metu sužaloti žmonės.

Analizuojant autoįvykių priežastis pastebime (1 priedas), kad dauguma eismo įvykių

įvyksta dėl pirmumo reikalavimų nesilaikymo. Tokių įvykių buvo užfiksuota 44, o tai sudaro

30.9 % visų įvykusių autoįvykių. Nemažai autoįvykių užfiksuota dėl saugios distancijos ir

saugaus greičio nesilaikymo. Didelę autoįvykių dalį sudaro stovinčių transporto priemonių

apgadinimas. Tokio pobūdžio užfiksuoti 34 įvykiai (23.9 %). 11 autoįvykių įvyko vairuotojams

išvažiavus į priešingą eismo juostą, 1 autoįvykio metu buvo sužalotas dviračio vairuotojas, 1

autoįvykis įvyko arkliui išbėgus į važiuojamąją dalį. Dėl netinkamo kelio įvyko 3 autoįvykiai:

dviem atvejais į kelio duobę buvo prakirstos padangos, vienu atveju automobilis važiuodamas

kliudė šulinio dangtį. Parkuojamų automobilių daugiausiai buvo apgadinta prie bendrabučių ir

prie prekybos centro "Pilėnai". Kadangi buvo užfiksuoti du atvejai, kai dėl prastos kelio dangos

buvo prakirstos automobilių padangos, reikalinga atkreipti dėmesį į kelių priežiūrą.

Autoįvykių gausa pasižymi sankryža Kaunas-Šakiai-Pilėnų gatvė-Universiteto gatvė

(toliau vadinsime "Šakių" sankryža). Šioje sankryžoje per 4 paskutinius metus įvyko 23

autoįvykiai. Tai sudaro 16,1% visų Akademijos miestelyje užfiksuotų autoįvykių, nors pastebėta,

kad įrengus apšvietimą šioje sankryžoje, autoįvykių joje ženkliai sumažėjo.

14

1.9 pav. Autoįvykių pasiskirstymas Akademijos miestelyje pagal laiko intervalus

Daugiausiai autoįvykių miestelyje įvyksta dienos metu nuo 9 iki 18 val. (1.9 pav.). Tuo

metu buvo užfiksuoti 75 eismo įvykiai, kas sudaro 52,8% visų autoįvykių. Šiuo laiku eismas

būna intensyvus, studentai ir darbuotojai skuba į darbą bei mokytis, važiuoja pietauti, o

pasibaigus paskaitoms - namo. Reikėtų išskirti laiką nuo 12 iki 15 valandos. Šiuo laiku iš viso

įvyko 28 eismo įvykiai (19,7%), tai didžiausias autoįvykių skaičius. Nuo 9 iki 12 val. užfiksuoti

23 autoįvykiai (16,1%), o nuo 15 iki 18 val. - 24 (16,9%). Saugiausias laikas Akademijos

miestelyje yra vidurnaktis: nuo 0 iki 3 val.

1.10 pav. Autoįvykių pasiskirstymas Akademijoje pagal metų laikus.

Stebint autoįvykių suvestinę pagal metų laikus, matome, kad didžiausias autoįvykių

skaičius - 52 buvo užfiksuotas rudenį, o tai sudaro 36,6 ℅ (1.10 pav.). Tai galima paaiškinti tuo,

kad po vasaros sezono vairuotojai nespėja persiorientuoti prie naujų eismo sąlygų rudenį.

Sutrumpėjęs šviesus paros metas, taip pat turi įtakos avaringumui. Tokiai įvykių gausai turi

įtakos ir į studijas atvykę "ratuoti" studentai, kurių dauguma yra mažai patyrę vairuotojai.

Nemaža dalis eismo įvykių, t.y. 46 (32,3%) užfiksuoti žiemos metu. Tam turi nemaža įtakos

slidus kelias bei trumpas šviesusis paros metas, todėl Akademijos miestelyje esant slidžiai kelio

dangai reikalinga gerinti eismo sąlygas barstant gatves ir šaligatvius ir didelį dėmesį atkreipti į

miestelio apšvietimo sistemos būklę. Mažiausias autoįvykių skaičius - 16, buvo užfiksuotas

vasaros metu.

15

1.3. Eismo rizikos veiksniai tamsiuoju paros metu

Sistemą „Vairuotojas – automobilis – kelias – aplinka“ (VAKA) sudaro dinamiškai

susijusių grandžių sistemą (1.11 pav.). Į šią dinaminę sistemą galima žiūrėti kaip į kontūrą,

kuriame vairuotojas saugiai valdo transporto priemonę, naudodamasis informacija apie kelią ir

supančią aplinką, kurią gauna per savo jutimo organus.

Be jokios abejonės svarbiausias eismo dalyvis yra vairuotojas, nes didžioji dalis eismo

nelaimių įvyksta būtent dėl vairuotojo kaltės [15]. Kitos eismo nelaimės įvyksta dėl kelio būklės,

supančios aplinkos, automobilio. Eismo saugumui įtaką daro ne atskiros eismo sistemos dalys, o

jų tarpusavio sąryšis. Ši sistema turėtų būti vertinama kaip vientisa grandis, nes atskiros jos dalys

negali pilnai funkcionuoti.

Vairuotojas informaciją gauna iš: kelio, kelio ženklų, kelio būklės, šviesoforų aplinkos,

judančių kelio ir nejudančių kelio objektų, aplinkos būklės.

1.11 pav. Pavojingi veiksniai tamsiuoju paros metu.

Vairuotojai orientuojasi aplinkoje dėka regos. Vairuotojo regimosios informacijos kiekis

ir suvokimo kokybė priklauso, nuo regos analizatoriaus charakteristikų, o taip pat ir nuo

supančios aplinkos šviesos techninių ir optinių charakteristikų: apšvietos lygio, fono ir objekto

skaisčio, jų matmenų.

Pastaruosius parametrus ir jų įtaką tyrė daugelis mokslininkų bei tyrinėtojų [16, 17].

Tyrimų rezultatai liudija, kad norint padidinti informacijos efektyvumą būtina, kad objektai

turėtų skiriamuosius matmenis, pakankamus su fonu kontrastus ir tinkamą apšvietą. Nustatyta,

16

kad tamsiuoju paros laiku, vairuotojo gaunama informacija, priklauso nuo kelio apšvietimo

parametrų kokybės bei nuo žibintų šviesos techninių charakteristikų.

Būtinos informacijos, reikalingos vairuotojui vairuojant, patekimas ir priėmimas,

priklauso ir nuo matomumo iš darbo vietos. Matomumas nustato tam tikras geometrinio matymo

zonas iš vairuotojo darbo vietos ir priklauso nuo langų dydžio, kėbulo, langų valytuvų, galinio

matymo veidrodžių, o taip pat nuo langų apšildymo prietaisų konstrukcijos, plautuvų ir

vairuotojo darbo vietos tarp šių sistemų ir prietaisų. Matymo kampai horizontalioje ir vertikalioje

plokštumose įvertinami, sugebėjimu matyti esančią padėtį kelyje skirtingomis situacijomis ir

sąlygomis.

Regimos informacijos, važiuojant keliu, trūkumas neleidžia vairuotojui tinkamai

orientuotis ir pasirinkti saugų važiavimo režimą. Atmosferos optinės savybės - svarbus veiksnys,

apsprendžiantis objektų matymo nuotolį ir važiavimo saugumą. Statistiniai duomenys,

charakterizuojantys meteorologinių sąlygų įtaką nelaimingiems atsitikimams kelyje liudija, kad

daugiau kaip 15% visų nelaimingų atsitikimų kelyje įvyksta esant rūkui ir krituliams [18].

Matymo ir važiavimo saugumo sąlygos kelyje tamsiuoju paros metu nustatomos "šviesos

klimatu", kurį sukuria kelio apšvietimas bei automobilio žibintai [17]. Paskutiniu metu vertinant

regos sąlygas, kart su gerai žinomais šviesos techniniais parametrais, kaip apšvieta ir skaistis,

pradėti naudoti fiziologiniai kriterijai, charakterizuojantys regos sąlygas: kontrastas ir

matomumas. Matomumas priklauso nuo kelio paviršiaus vidutinio ir stebimų objektų skaisčio,

akinimo poveikio ir kitų veiksnių.

Pagrindiniai veiksniai, kurie apsprendžia matomumą ir gaunamos informacijos apie

padėtį kelyje kiekį, - kelio fono nepakankamas skaisčio lygis, dideli skaisčio regos lauke kitimai

ir objektų ribotas stebėjimo laikas. Kad pastebėti objektą būtina, kad jo faktinis kontrastas su

fonu būtų didesnis arba lygus ribiniam.

Vienas iš svarbiausių sistemos „VAKA“ patikimumo veiksnių yra vairuotojas.

Vairuojant automobilį kelio aplinka greitai keičiasi ir visi vairuotojo veiksmai yra atsakomoji

reakcija į daugybę situacijų, kurios dažnai būna netikėtos ir nenuspėjamos. Be to, kad turi

suvokti savo veiksmus, vairuotojas dar turi stebėti transporto priemonės įrengimų rodmenis, sekti

kelio ženklus, matyti kitus eismo dalyvius.

Nedidelis eismo intensyvumas tamsiu paros metu verčia vairuotoją jaustis ramiai ir

saugiai, todėl pasireiškia mieguistumas, atsipalaidavimas, sulėtėja aplinkos vertinimas, padidėja

sprendimo priėmimo laikas, sumažėja atidumas, pasirengimas veiksmams.

Sunkių eismo sąlygų metu atsiranda labai stiprus papildomas emocinis veiksnys -

pastovus informacijos trūkumas apie kelių būklę. Važiuojant automobiliu tamsiuoju paros metu

17

nepakankamas kiekis regimos informacijos yra pirmasis ir pagrindinis veiksnys, apsunkinantis

vairuotojų veiksmus.

Vairuotojas blogai mato neapšviestą kelią, negali teisingai įvertinti kelio dangos būklės,

laiku pamatyti objektų ant kelio ir jo aplinkoje, neturi pakankamai orientyrų, kurie leistų įvertinti

automobilių važiavimo greitį. Informacijos nepakankamumas ir su tuo susijusios neigiamos

emocijos vargina vairuotojus, didina autoįvykių tikimybę.

Aprašant vidutinio statistinio vairuotojo prisitaikymą vairuoti tamsiuoju paros metu,

pirmiausiai turėtų būti nagrinėjami pagrindiniai žmogaus jutimo organai (regėjimas, klausa ir

pan.). Tamsiu paros metu pažeidžiamas sugebėjimas nustatyti atstumą iki daiktų (objektų) ir tarp

jų. Tai apsunkina vizualų automobilių važiavimo greičio įvertinimą, dėl to daromos klaidos. Ir

galų gale, sumažėjus matomumui, pažeidžiamas regėjimo kontrastingumas. Todėl tamsiai

apsirengusį žmogų tamsiame fone vairuotojai dažnai pastebi per vėlai. Kuo šviesesnė pėsčiojo

apranga, tuo iš didesnio atstumo jis tamsiu paros metu matomas [20]. Vairuotojo darbo

patikimumas ženkliai priklauso nuo jo regėjimo, nes juo suvokiama daugiau kaip 90% visų

eismo situacijų [21].

Regėjimo adaptacija - tai žmogaus akies prisitaikymas prie skirtingo ryškumo ir skirtingų

spalvų lauko. Tamsiu paros metu apšvietimas gali greitai keistis, todėl akys turi per trumpą laiką

priprasti tai prie labai ryškios šviesos, tai prie visiškos tamsos (adaptuotis). Akies sugebėjimas

adaptuotis leidžia gauti visą reikiamą informaciją apie kelio būklę esant skirtingų lygių

apšvietimui.

Akies prisitaikymo prie tamsos metu, jautrumas šviesai gali išaugti iki 200 tūkst. kartų,

vyzdžio išsiplėtimo laikas svyruoja apie 2 s. Akies prisitaikymas prie šviesos, po buvimo

tamsoje, užtrunka apie 5 s. Tuomet net neryški šviesa veikia neigiamai. Adaptacijos metu gali

sutrikti normali regos organų funkcija. Tai sumažina matomumą [22].

Eismo saugumas tamsiuoju paros metu priklauso ir nuo vairuotojo sugebėjimo priimti

informaciją esant netinkamam apšvietimui. Ši savybė individuali kiekvienam vairuotojui ir,

žinoma, keičiasi, priklausomai nuo vairuotojo amžiaus. 40 - mečių regėjimas tamsiuoju paros

metu prastėja, 60 - mečiai tamsoje mato 8 kartus prasčiau nei 20 – mečiai. Senėjimo procesai

paprastai mažina vairuotojų sugebėjimą saugiai vairuoti automobilį. Ankstesnės studijos parodė,

kad, didėjant amžiui, blogėja regėjimas. Prasčiau matant sunkiau manevruoti; kamuoja

suvokimo, periferinio matomumo sumažėjimas ir kartais spalvų neskyrimas. Problemos

priežastis - susilpnėjęs regėjimo aštrumas (regėjimas) ir sumažėjęs sugebėjimas pažinti, nuovoka

ir reakcijos laikas daugeliu atvejų, kai reikia laiku pamatyti automobilių manevrus, ženklus,

ženklinimą ir t.t. Nuovokos netekimas gali prisidėti prie klaidingų atstumų tarp važiavimo

priemonių vertinimo. Netekus periferinio regėjimo vairuotojas sunkiai mato artėjančius ir

18

lenkiančius automobilius. Laikas, reikalingas reaguoti į atitinkamus veiksnius, paprastai ilgesnis

senyvo amžiaus žmonėms. Tai aiškinama tuo, kad senyvo amžiaus žmonės ilgiau sprendžia, kaip

pasielgti įvairiose situacijose ir kaip atrinkti, kuri informacija reikalinga, o kuri ne [20]. Dar 1970

m. Vokietijoje paskelbti pagrindiniai vairuotojų tinkamumai važiuoti nakties metu. Nustatyta,

kad apie 40 % vyresnių nei 60 metų žmonių netinka važinėti tamsiuoju paros metu, nes mažėja

regėjimo galimybės, yra dažnai akinami. Jautrumas akinimui 60-69 metų žmonių grupėje

padidėja 21,4 % , 70-79 metų grupėje – 40 % [23].

Akinimo metu sumažėja matomumas (aklumo efektas) ir atsiranda diskomfortas [24].

Vairuotojo regos darbingumą įtakoja priešpriešais atvažiuojančių transporto priemonių žibintų, o

taip pat stacionarių apšvietimo įrenginių poveikis. Kai šviesos srautas nuo priešpriešiais

atvažiuojančios transporto priemonės patenka į vairuotojo akis - vyzdžio skersmuo sumažėja,

tinklainė adaptuojasi prie sutinkamos transporto priemonės žibintų apšviesto kelio ryškumo -

įvyksta fiziologinis vairuotojo akinimas. Tuo metu sumažėja vairuotojo matomumas į tolį,

įvyksta pilnas arba dalinis matomumo netekimas, nes vairuotojas buvo pripratęs prie važiavimo

režimo prieš sutikdamas kitą transporto priemonę. Matomumas gali sumažėti kai tarp

automobilių lieka 70-250 m atstumas (priklausomai nuo įrengtų žibintų ir jų sureguliavimo).

Tačiau bet kokiu atveju matomumas sumažėja priartėjus automobiliams vienas prie kito nuo 70

iki 15 m. Kai atstumas yra 25 m, sumažėja tiesioginis akinimas ir prasideda vairuotojo akių

kontrastinio jautrumo atstatymas. Šio periodo trukmė priklauso nuo maksimalaus matomumo

praradimo dydžio ir vairuotojo prisitaikymo prie tamsos greičio [25]. Vairuotojas akinamas ir per

galinio matymo veidrodėlį, jei jis įrengtas taip, kad atspindėta iš galo važiuojančių automobilių

šviesa nukreipta į vairuotojo akis. Akinimas sumažėja gerai apšviestuose keliuose bei dienos

metu.

Eismo saugai turi įtakos kelio objektų matomumai. Matomumas - galimybė atskirti

supančios aplinkos ypatybes, santykiniai apšvietus juos ir esant skaidriai aplinkai. Tai priklauso

nuo paros laiko ir atmosferos būklės. Matomumas sumažėja tamsiu paros metu, taip pat lyjant,

sningant, esant rūkui ir t.t. Išskiriami matomumo atstumas ir matomumo laipsnis. Matomumo

atstumas - atstumas nuo vairuotojo akies iki daikto, esančio ant kelio, kurį jis mato. Matomumo

laipsnis - tai kelio detalės ir daiktai ant jo, kuriuos mato vairuotojas. Keliuose reikalingas toks

mažiausias matomumas, kad vairuotojas galėtų laiku sustoti prieš pastebėtą kliūtį, saugiai

aplenkti kitą transporto priemonę, saugiai važiuoti per sankryžas ir pėsčiųjų perėjas [26].

Nemažą vaidmenį vairuotojo darbo patikimumui turi jo sugebėjimas koncentruoti

dėmesį. Dėmesys - tai vienas iš pagrindinių faktorių, lemiančių eismo saugumą. Fizinė dėmesio

esmė- įvairių dirgiklių atsiradimas galvos smegenų žievėje, nukreiptų į apmastymus apie objektą.

Vairuotojas, kuris negali sukaupti dėmesio vairuodamas transporto priemonę negalės teisingai ir

19

greitai perdirbti, apgalvoti informaciją ir savalaikiai reaguoti į eismo sąlygų pokyčius. Dėmesio

stabilumui įtaką turi akių nuovargis, kuris pasireškia sumažėjusiu darbingumu, padidėjusia

organizmo įtampa, nuovargis dažnai pasireiškia kuomet kelias apšviečiamas galingais

papildomais žibintais, turinčiais siaurą šviesos srautą arba kuomet žibintai netinkamai

sureguliuoti. Vairuotojas mažiau pavargsta vairuodamas dienos metu. Nustatyta, kad po 5

vairavimo valandų tamsiu paros metu matomumas prasilenkiant dviems automobiliams sumažėja

30% [22]. Transporto priemonės valdymas esant dideliam eismo intensyvumui tamsiu paros

metu (pvz., žiemą) reikalauja didelės įtampos. Tačiau jei yra atvirkščias variantas, t.y. eismas

nedidelis, tai vairuotojo dėmesys silpsta ir jis gali užmigti.

Kita sistemos „VAKA“ svarbi grandis yra automobilis, kurio patikimumas priklauso nuo

šviesos prietaisų naudojimo, važiavimo greičio ir kitų parametrų. Šviesos įtaisai gali sukelti

akinimą.

Kad išvengti akinimo šviesos prietaisų naudojimas galimas nuo saulėlydžio iki saulėtekio

ir kai matomumas blogas. Pagal Kelių konvenciją rūko žibintus galima įjungti tik tais atvejais,

kai tirštas rūkas, sninga, smarkiai lyja ar panašiomis aplinkybėmis, o priekinius rūko žibintus

galima naudoti vietoj artimųjų. Jokiomis aplinkybėmis transporto priemonėje negali būti įrengti

raudonai šviečiantys priekiniai žibintai ar baltai šviečiantys užpakaliniai žibintai [27].

Pagal kelių eismo konvenciją, šviesos prietaisai t.y tolimųjų šviesų žibintai, artimųjų

šviesų žibintai, priekinės ir užpakalinės gabaritines šviesos ir kt. Įtaisai turi būti griežtai

naudojami pagal paskirtį.

Kita priežastis, kodėl tamsiuoju paros metu įvyksta nemažai skaudžių nelaimių -

nesugebėjimas pasirinkti saugaus važiavimo greičio. Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė tamsiu

paros metu važiuojančių vairuotojų nesilaiko leistino važiavimo greičio. Nors eismo sąlygos

pablogėja, transporto priemonių važiavimo greičiai tamsiu paros metu ir dieną skiriasi nežymiai

(vidutiniškai 5-7 km/val. mažesni). Vairuotojus padrąsina tai, kad tamsiu paros metu nedidelis

eismo intensyvumas ir jų niekas nemato. Bet transporto priemonių apšvietimo sistema neturi

aukštų šviesos technikos charakteristikų, todėl negali garantuoti dideliais greičiais važiuojančių

transporto priemonių saugumo.

Kuo didesnis važiavimo greitis, tuo toliau nuo transporto priemonės vairuotojas

koncentruoja dėmesį, t.y. perneša savo žvilgsnį į mažiau apšviestus kelio ruožus. Eismo

saugumo sumetimais naktį greitį reikėtų sumažinti tiek, kad sustoti galima būtų matomumo

ribose. Kitaip tariant, automobilio sustojimo kelias (atstumas) turi būti mažesnis nei matomumo

ilgis. Kiekvieną kartą padidinus greitį 10 km/h., tamsiu paros metu matomumo atstumas

sumažėja 4 m [20].

20

Svarbų vaidmenį „VAKA“ sistemoje vaidina kelias. Kelio sąlygos - tai kelio geometrinių

elementų ir eksploatacinių rodiklių, turinčių tiesioginę įtaką eismui, visuma. Kelio elementai ir

eksploataciniai rodikliai gali būti pastovūs, kurie eksploatuojant kelią nesikeičia (kelio planas, jo

plotis, kelio danga, horizontalių ir vertikalių kreivių spinduliai, išilginis profilis ir kt.), ir kintami,

kurie keičiasi dėl meteorologinių sąlygų ir kelio priežiūros kokybės (kelio dangos lygumas,

sukibimas su automobilio ratais, kelio ženklai, apšvietimas, ir kt.). Šie veiksniai daro įtaką keliui

bei jo sąveikai su automobiliu, keleiviams ir vairuotojui, taip pat eismo intensyvumui ir

saugumui.

Eismo saugumui tamsiuoju paros metu įtakos turi kelio geometriniai elementai, kurie

priverčia vairuotoją sumažinti važiavimo greitį. Dažniausiai tai nutinka ruožuose, kuriuose bloga

kelio būklė ar blogas matomumas. Psichologinį spaudimą vairuotojas patiria kai priešais

atvažiuoja kita transporto priemonė, o kelias yra siauras. Važiuojamosios dalies įtaka eismo

saugumui labai didelė. Kai važiuojamoji dalis siaura, atstumas tarp susitinkančių ir

prasilenkiančių automobilių, taip pat atstumas nuo ratų iki kelkraščio yra nepakankamas, kad

vairuotojas galėtų patikimai valdyti automobilį. Todėl dažni automobilių susidūrimai, kurių

skaičius didėja mažėjant važiuojamosios dalies pločiui.

Kelio išdėstymas plane - taip pat viena svarbiausių sąlygų, nusakančių eismo saugumą.

Žinoma, kad plano kreivėse bei sankryžose eismo įvykių daugiau nei tiesiame ruože netgi šviesiu

paros metu. Bet koks eismo krypties pasikeitimas iššaukia regėjimo linijos posūkį. Dieną, esant

tolygiam natūraliam apšvietimui, matomumas pasiekiamas pasukus akį ir galvą. Tamsiu paros

metu eismas kreivėse pavojingesnis, nes regėjimo laukas yra apribotas transporto priemonės

žibintų šviesos išsklaidymo kampu horizontalioje plokštumoje. Tuomet vairuotojas juda taip

vadinamoje "akloje zonoje" įtempęs regėjimą, kad įžiūrėtų kelią [18].

Statistiniai duomenys rodo, kad daugiau avarijų įvyksta dėl nepakankamo matomumo kelio

išilginiame profilyje. Transporto priemonei judant vertikalia išgaubta kreive viršūnė neleidžia

matyti objektų už prasidedančios nuokalnės, kur gali iškilti kliūtis arba kelias gali leisti

trajektorija. Vertikalios kreivės viršūnėje vairuotojas visiškai nemato kelio (1.13 pav.) ir jei

priešpriešais atvažiuoja transporto priemonė, žibintų šviesos apakina jį. To pasėkoje galimas

nuvažiavimas nuo kelio [28].

1.13 pav. Matomumo sumažėjimas judant vertikalia išgaubta kreive tamsiu paros metu.

21

Judant išgaubta kreive paprastai vairuotojas padidina greitį, kad transporto priemonė

lengviau užvažiuotų ant kalno. Todėl kylant grietis yra didelis, o matomumas mažas. Judant

tokia kreive transporto priemonės žibintų šviesos kreivės apačioje remiasi į kelią visai netoli

transporto priemonės ir apšviečia jį nepakankamu atstumu (1.14 pav.)

1.14 pav. Matomumo sumažėjimas judant vertikalia įgaubta kreive tamsiu paros metu

Svarbus matomumo tamsiu paros metu rodiklis - kelio dangos atspindinčios

charakteristikos. Kelių dangos skirtingai išsklaido šviesos srautą erdvėje. Tai priklauso nuo kelio

dangos tipo, drėgmės, dulkėtumo, eksploatacijos laiko ir kt.

Cementbetonio dangose stebimas difuzinis šviesos atspindys. Asfaltbetonio dangose

išsklaidytas, o kai asfaltbetonio paviršius ne šiurkštus, užsidėjusi bitumo plėvelė - veidrodinis

atspindys. Šviesesnis cementbetonio dangų paviršius sąlygoja bendro fono ryškumo padidėjimą,

cementbetonio struktūros šiurkštumas sukuria tolygų difuzinį šviesos išsklaidymą visomis

kryptimis. Aukšto difuzinio atspindžio žibintų apšvietimo metu dėka padidėja tiek dangos

paviršiaus matomumas, tiek kelkraščių kraštų matomumas, sukuriamos sąlygos tolydžiam

ryškumo paskirstymui vairuotojo matomumo lauke [22].

Veidrodinis ir atgal nukreiptas asfaltbetonio dangų atspindys sąlygoja didelio ryškumo

blyksnių atsiradimą netgi esant sausai dangai. Todėl šviesos ryškumas yra nevienodas ir

apsunkinamos matomumo sąlygos.

Kelio lygumas taip pat begalo svarbi eismo saugumo požiūriu savybė. Manoma, kad

eismas nelygia danga būna saugus (mažas greitis), tačiau statistiniai duomenys rodo, kad

ruožuose su nelygia danga dažnai vyksta eismo įvykiai. Nustatyta, kad vairuotojas, važiavęs

lygia danga, įvažiuodamas į nelygios dangos ruožą, kurį pastebėti iš anksto sudėtinga, priverstas

staigiai stabdyti, todėl ant jo gali užvažiuoti kitas automobilis, važiavęs netoliese užpakalyje.

Ilguose nelygios dangos ruožuose, automobiliai dažnai susiduria, nes, aplenkdami duobes, jie

įvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą.

Eismą organizuoti bei jo saugumą užtikrinti padeda kelio ženklai. Veiksmingi kelio

ženklai patraukia vairuotojo dėmesį, perduoda suprantamą informaciją, atkreipia vairuotojo

dėmesį, išdėstyti taip, kad pakaktų laiko atitinkamam veiksmui. Turi būti užtikrinta, kad ženklo

22

ryškumas būtų pakankamas, kad vairuotojas ženklą galėtų perskaityti, kad galėtų pastebėti iš

didelio atstumo.

Važiavimo sauga kelyje priklauso nuo jo apšvietimo kokybės. Netinkamai apšvietus

kelius, kuomet šviesūs ruožai keičiasi su tamsiais (zebro efektas), arba esant dideliems

kontrastams tarp atskirų apšviestų ruožų, akys nespėja adaptuotis, todėl greičiau pavargsta.

Tamsiuoju paros metu padidėja vidutiniškai 0,6-0,7 s reakcijos laikas, kuomet staiga kelyje

pamatoma kliūtis. Per šį laiką, kai transporto priemonė važiuoja 60 km/val., ji gali nuvažiuoti

apie 17 m [16]. Dažnai to užtenka, kad užvažiuoti ant kliūties. Kuo mažiau apšviestas kelias,

tuo labiau sumažėja reakcijos greitis. Pavyzdžiui, kuomet apšvietimas 2 lx, reakcijos laikas

bus 1,0-1,5 s, jį sumažinus reakcijos laikas gali padidėti iki 2-3 s [16]. Tai paaiškinama tuo,

kad blogo matomumo sąlygomis reikia daugiau laiko, kad priimti informaciją ir ją apdoroti. Į tai

būtina atkreipti dėmesį vairuojant tamsiu paros metu. Kelių apšvietimo gerinimas yra viena iš

pagrindinių priemonių kelių įvykių kiekiui mažinti.

Sistemos „VAKA“ elementai (vairuotojas- automobilis- kelias) funkcionuoja aplinkoje.

Tamsusis paros metas apskritai yra metas, kuomet matomumo sąlygos yra nepakankamos. O jei

tvyro rūkas ar intensyviai sninga, ar lyja matomumo sąlygos ir transporto priemonių eismo

saugumas nustatomas transporto priemonių ir dirbtinio apšvietimo efektyvumu. Stacionarių

apšvietimo įrengimų taikymas žymiai pagerina matomumą naktiniame rūke.

Rūkas ypač pablogina važiavimą tamsiu paros metu. Ypatingai pavojingi vakariniai

rūkai, kuomet keliuose vis dar daug transporto priemonių, nes žmonės grįžta iš darbų. Netikėtai į

rūką patekęs vairuotojas praranda orientaciją. Dėl išskirtinių fiziologinių regėjimo savybių visi

kelio objektai rūko metu atrodo 2-3 kartus toliau ir kairiau ar dešiniau nuo tikrosios stovėjimo

vietos. Pasireiškia iliuzijos. Vos įžiūrimas rūke žiburėlis netikėtai gali virsti krovininiu

automobiliu vos 2-3 m atstumu nuo transporto priemonės. O nedidelis apšviestas autobusų

stovėjimo paviljonas gali „išplaukti“ miesto namu.

Rūke nesimato kelio ženklų. Italijoje sukurti specialūs ženklai, montuojami į kelio dangą.

Tai hermetiškai uždaryti šviesos šaltiniai, iš viršaus padengti stiklu, kuris atlaiko 10 t apkrovas.

Rūko dalelės apšviečiamos šio ženklo iš apačios ir prieš vairuotoją iškyla šviečiančiais, beveik

metro aukščio, kelio ženklo formą turinčiais stulpais.

Eismo reguliavimui raudona, žalia ir geltona spalva pasirinktos neatsitiktinai. Tai

padaryta todėl, kad rūko metu žalia spalva suprantama kaip geltona, o geltona kaip raudona.

Tuomet suklydus nekyla pavojus, kad įvyks nelaimė. Raudona spalva taip pat sklinda

ilgiausiomis bangomis, todėl matoma iš didelio atstumo [20].

23

1.4. Apšvietimo projektavimo analizė

Kelių (gatvių) apšvietimas padeda užtikrinti saugų transporto ir pėsčiųjų judėjimą. Kelių

ir teritorijų apšvietimas prasideda nuo jų projektavimo darbų.

Elektrinis gatvių, kelių ir aikščių apšvietimas rengiamas, atsižvelgiant į naudojamus

šviesos šaltinių tipus ir šviestuvus, jų išdėstymą, apšviečiamos teritorijos bei įrengimo aukštį,

transporto judėjimo intensyvumą, šviesos technines kelio dangos charakteristikas [40].

Suprojektuoto apšvietimo įrenginio šviesos techniniai parametrai turi atitikti galiojančias

normas, o techniniai- ekonominiai rodikliai – būtų galimai aukštesni.

Išorinio apšvietimo projektavimas atliekamas prisilaikant statybos techninių reglamentų

normų ir taisyklių.

Pagrindiniai kelių (gatvių) apšvietimo normavimo tikslai yra šie:

užtikrinti transporto priemonių saugų eismą;

apšviesti kliūtis, kad pėstieji galėtų jas pastebėti, atpažinti praeivius ir saugiai jaustis.

pagerinti aplinkos vaizdą nakties metu.

Kelių (gatvių) apšvietimo normavimo reikalavimai

Viena iš fotometrinių charakteristikų, apibūdinanti objektų matomumą gatvėse, yra

apšviečiamojo paviršiaus skaistis. Jis pagrinde priklauso nuo šviesos stiprio, jos kritimo kampo.

Dėl to esant pagerintai dangai (asfaltas, betonas), normuojamas vidutinis paviršiaus skaistis Lvid

[32]. Tais atvejais, kai apšviečiamasis paviršius duoda difuzinį atspindį (keliai be dangos, su

žvyro danga ir pan.), apsiribojama paviršiaus vidutinės apšviestos Evid normavimu [32].

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 1999 m. kovo 2d. įsakymu Nr. 61 patvirtinta

miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo linijų klasifikacija bei apšvietos vertės (2 priedas) [30].

Kelių (gatvių) apšvieta turi siekti (5...20 lx) vertes.

Atsižvelgiant į eismo intensyvumą ir sudėtingumą, eismo dalyvių atskyrimo galimybes

bei eismo reguliavimo priemones, rekomenduojama išskirti penkias (M1- M5) apšvietimo klases.

2 priede pateikti požymiai, pagal kuriuos keliai priskiriami vienai ar kitai apšvietimo klasei.

Motorinio transporto eismui normuojami šie parametrai: kelio dangos skaistis ir jo

tolygumas; kelio aplinkos apšvieta; akinimas (akinimas ir diskomfortas). Pagrindinės vertės

pateiktos 2 priede.

Be vidutinių skaisčių ir apšvietos yra normuojamas ir paviršiaus apšvietos ir skaisčio

netolygumas [32]. Jis apibūdinamas santykiu tarp maksimalaus ir minimalaus skaisčio Lmax/Lmin

arba santykiu tarp maksimalios ir vidutinės apšvietos Emax/Evid. Šių santykių normavimo

reikalavimai pateikti 3 priede.

Gatvių sankryžose apšvieta turi būti 50 % didesnė, palyginus su gatvių.

24

Apšvietimo įtaisų įrengimo būdo ir išdėstymo parinkimas

Tinkamas apšvietimo įtaisų parinkimas žymia dalimi nulemia apšvietimo ekonomiškumą

ir kokybę, o jų konstrukcija – patikimumą bei eksploatacines apšvietimo įtaiso savybes [32].

Siaurų ilgų juostų pavidalo objektai (gatvės, keliai ir pan.), paprastai apšviečiami

šviestuvais.

Prožektorius tikslinga naudoti plačių atvirų teritorijų, kur neįmanoma arba nepatogu

pastatyti atramas, apšvietimui (karjerai, stadionai). Šiuo atveju žymiai sumažėja atramų skaičius,

sutrumpėja elektros tinklai, gerai apšviečiamos vertikalios plokštumos, tačiau lyginant su

apšvietimu šviestuvais, padidėja akinimas, išryškėja šešėliai. Todėl gatvių, kelių ir aikščių,

kuriuose yra transporto judėjimas, apšvietimui naudoti prožektorius neleidžiama.

Pagrindiniai šviestuvų parametrai

Pagrindinis reikalavimas miestų gatvių šviestuvams – užtikrinti reikiamą apšvietos lygį ir

užtikrinti gatvių dangos skaistį.

Parenkant šviestuvus gatvių apšvietimui atsižvelgiama į šiuos pagrindinius jų parametrus:

šviesos srauto pasiskirstymą erdvėje, apsaugos laipsnį nuo užteršimo ir drėgmės, galios

koeficientą (ne mažesnį kaip 0,9), atsparumą mechaniniams smūgiams, konstrukciją [32].

Šviestuvų klasifikacija pagal šviesos srauto pasiskirstymą

Lauko šviestuvai klasifikuojami pagal šviesos srauto pasiskirstymą taip: tiesioginės

šviesos, pusiau tiesiogines šviesos, atspindinčios šviesos (1.15 pav.) [33]:

1.15 pav. Šviestuvai: 1- tiesioginės šviesos; 2- pusiau tiesioginės šviesos; 3- atspindinčios šviesos.

Šviestuvų šviesos srauto pasiskirstymą charakterizuoja jų šviesos stiprio sklaidos grafikai

bei atitinkamose lentelėse pateikiami parametrai.

Gatvėms apšviesti labiausiai tinka atspindinčios šviesos šviestuvai.

Šviesos srauto pasiskirstymas priklauso nuo šviestuvo tipo. Kai šviestuvas yra

atspindinčios šviesos tipo, vairuotojas geriau mato pėsčiuosius (1.16 pav.). Šviesa yra tinkamai

nukreipta į pėsčiuosius.

25

1.16 pav. Šviesos srauto pasiskirstymas priklausomai nuo šviestuvo tipo: a- atspindinčios šviesos šviestuvas; b- tiesioginės šviesos šviestuvas (rutulio tipo).

Apatiniame paveiksle, apšviečiant tiesioginės šviesos šviestuvu, pėstysis yra pavojingoje

situacijoje. Šio tipo šviestuvas dažnai sukelia vairuotojo akinimą. Kai pėstysis būna tarp

šviestuvo ir vairuotojo, jis tampa siluetu prie tiesioginės šviesos šaltinio, kuris formuoja šviesų

pagrindą vairuotojo regos lauke. Dar blogiau būna tada, kai pėstysis yra prie šviestuvo atramos

pagrindo, kur apšvieta yra sąlyginai maža. Taipogi rutulys išsklaido daugumą šviesos virš

horizonto plokštumos, sukurdamas nepatogumus, nuostolius, didina miestų dangaus taršą šviesa.

1.17 paveikslas parodo atspindinčios šviesos (a schema), t.y. neskleidžiantis į erdvę

šviesos ir rutulio tipo, t.y. tiesioginės šviesos šviestuvo (b schema), šviesos pasiskirstymą. Įstriža

linija vaizduoja nukirtimo kampą, virš kurio akinimas ir šviesos srautas pradeda mažėti sparčiau,

nei kad kampas artėja link horizontalės. Jokios tiesioginės šviesos nebus išspinduliuota ir jokio

akinimo nebus virš šios horizontaliosios linijos. Pagrindinis šviesos srautas ir akinimas yra

žemiau įstrižainės.

1.17 pav. Atspindinčios šviesos (a schema) ir tiesioginės šviesos tipo (b schema) šviestuvų, šviesos pasiskirstymas.

Apatiniame paveiksle matome, kad šviestuvas apšviečia tik šviestuvo pagrindą, atramą ir

aplinką aplink atramą.

Apšvieta eksponentiškai mažėja priklausomai nuo atstumo [32]. Pavyzdžiui, atstumą iki

spinduolio padidinus keturis kartus, apšvieta sumažėja 42 = 16. Matomumas yra patenkinamas

kuomet vidutinės ir minimalios apšvietos santykis yra artimas 1:4. Iš to seka, kad apšvietimas

a)

b)

26

suprojektuotas per dideliam atstumui– “siekiančiam” per toli yra neracionalus. Tuo tarpu

akinimo efektas nemažėja tokiam pačiam padidėjimui ir sukelia problemas žymiai didesniais

atstumais. Tai yra pagrindas “4 prie 1” taisyklei, kuri sako, kad šviesa neturėtų būti

išspinduliuojama kampais didesniais nei, kad šviesos projekcija keturis kartus viršija šviestuvo

pakabinimo aukštį. 75 laipsnių kampas (priėmus, kad horizontalė yra 90 laipsnių) kaip tik ir

suprojektuos apšvietą atstumu lygiu iki 4 kartų nei kad šviestuvo aukštis [33].

Taigi, spinduliavimo kampai, kai spinduliuojama šviesa neviršija atstumo lygaus

keturiem šviestuvo aukščiam, taupo energiją, eliminuojant prarandamą šviesos srautą virš 75

laipsnių, padidina vairuotojų ir pėsčiųjų saugumą sumažinant akinimą horizontalioje

plokštumoje, kuris formuoja mūsų matymo lauką, nes mes judame vertikalioje pozicijoje, galima

kontroliuoti nepageidaujamą svetimos nuosavybės apšvietimą, sumažina miestų dangaus taršą

šviesa.

Šviestuvų klasifikacija pagal apsaugos laipsnį nuo užteršimo dulkėmis ir drėgmės

Kelių ir gatvių šviestuvai turi turėti ne mažesnę kaip IPX3 apsaugą [44], kad nepatektų

drėgmė. Be to atviri šviestuvai (apsaugos laipsnis nuo užteršimo IPX2) turi eilę trūkumų

palyginti su uždarais (apsaugos laipsnis IPX5 ar IPX6) šviestuvais. Pagrindinis trūkumas yra tas,

kad eksploatacijos metu nusėdę nešvarumai sumažina šviestuvų šviesos srautą. Šviestuvų šviesos

srauto kitimo kreivės, esant įvairioms aplinkos užterštumo sąlygoms pateiktos 1.18 paveiksle.

1.18 pav. Atviro (______) ir uždaro tipo (-------) šviestuvų šviesos srauto kitimas eksploatacijos metu (skliausteliuose nurodytas teršalų kiekis. [38] .

Kaip matyti, uždarų šviestuvų šviesos srautas mažėja 7 kartus lėčiau, negu atvirų. Todėl

gatvių apšvietimui geriausia naudoti uždarus šviestuvus.

Šviestuvų su aukštesniu apsaugos nuo užterštumo laipsniu (IPX6) šviesos srautas

eksploatacijos metu mažėja lėčiau. 4 priede pateiktos šviesos srauto sumažėjimo dėl optinės

dalies užterštumo veiksnių reikšmės, įvairaus apsaugos laipsnio šviestuvams.

27

Kaip matyti IPX6 apsaugos laipsnio šviestuvai, valomi kas 3 metus vidutinio užterštumo

aplinkoje, praranda 5 % šviesos srauto mažiau, negu IPX5 apsaugos nuo užterštumo laipsnio

šviestuvai. Turint omenyje, kad praktiškai šviestuvai valomi tik keičiant lempas, t.y. su naujomis

natrio lempomis kas 5-6 metai (arba visai nevalomi), tai realus šviesos srauto sumažėjimo

skirtumas sudarys 8-9 %.

Ant šviestuvo optinės dalies nusėdę dulkės ir nešvarumai iš esmės pakeičia jos savybes ir

todėl pakinta šviestuvo šviesos stiprio kreivė. Tai įvyksta todėl, kad apdulkėjus atšvaitų

veidrodiniams paviršiams gaunamas ne veidrodinis, o difuzinis atspindys. Todėl nebus išlaikomi

normuojami gatvės apšvietimo parametrai. Todėl rekomenduojama parinkti gatvių apšvietimo

šviestuvus, kurių optinė dalis yra ne mažesnio kaip IPX6 apsaugos nuo užteršimo laipsnio [40].

Šviestuvų išdėstymas, pakabinimo aukštis bei konstrukcija

Didelę reikšmę gatvių apšvietimo tolygumui turi tinkamas šviestuvų išdėstymas.

Šviestuvų išdėstymo schema parenkama atsižvelgiant į gatvės plotį. Gali būti naudojamos

įvairios šviestuvų išdėstymo schemos (1.19 pav.) : vienaeilė, rekomenduojama kai

važiuojamosios dalies plotis (b) iki 12 m, dviejų eilių, šachmatinė - iki 18 m, dvieilė stačiakampė

- iki 32 m; dvieilė, pagal gatvės ašį, kai važiuojamosios dalies kiekvienos judėjimo krypties

plotis iki 12 m, dvieilė stačiakampė išdėstymo schema, pagal transporto judėjimo ašis - kai

važiuojamosios dalies plotis iki 36 m, ašinė schema - iki 18 m [40].

1.19 pav.. Gatvių apšvietimo šviestuvų išdėstymo schemos: a - vienaeilė; b - dviejų eilių, šachmatinė; c - dvieilė stačiakampė; d - dvieilė, pagal gatvės ašį; e - dvieilė stačiakampė, pagal transporto judėjimo ašis; f - ašinė schema.

Projektuojant išorinį apšvietimą, nustatoma, koks atstumas turi būti tarp šviestuvų (l).

Neatsižvelgiant į apskaičiuotą šviestuvų išdėstymo žingsnį, santykis tarp šviestuvų išdėstymo

atstumo ir jų aukščio visų kategorijų gatvėms turi būti ne daugiau kaip 5:1, o dėstant šviestuvus

šachmatine tvarka - 7:1 [40].

Minimalus šviestuvų atramų atstumas iki gatvės važiuojamosios dalies krašto - 0,6 m.

28

Kai šviestuvai išdėstomi viena eile išilgai šaligatvio, važiuojamosios dalies plotis turi būti

ne didesnis kaip 1 - 1,5 šviestuvų įrengimo aukščio, kitu atveju gatvė bus apšviesta netolygiai.

Šviestuvų stovų aukštis (h) parenkamas nuo šviesos srauto paskirstymo ekonomiškumo ir

akinimo sąlygų. Norint išvengti šviestuvų akinamojo poveikio, rekomenduojama juos įrengti 6-9

m aukštyje [40] (4 priedas).

Šviestuvai parenkami priklausomai nuo parinktos apšvietimo sistemos, šviestuvų

išdėstymo, apšviečiamojo objekto ypatybių. Konsoliniai šviestuvai dažniausiai naudojami gatvių,

kelių bei aikščių apšvietimui. Pakabinamieji šviestuvai įrengiami ant trosų, išdėstomi išilgai

važiuojamosios gatvės dalies viena ar keliomis eilėmis. Parkams, skverams, pėsčiųjų takams

apšviesti, labiausiai tinka toršero tipo šviestuvai.

Gatvės apšvietimo lempų klasifikacija

Gatvės apšvietimo lempoms keliami pagrindiniai reikalavimai tai – didelis šviesos

srautas, darbo amžius, patikimas darbas plačiose oro temperatūros kitimo ribose ir nedidelė

kaina.

Gatvės apšvietimo lempų klasifikacija [42]:

•Natrio:

a) Žemaslėgės .

b) Aukštaslėgės.

•Gyvsidabrio lempos.

•Metalų halogenai.

•Kaitinamosios lempos.

Lempų charakteristikos pateiktos 5 priede.

Aukštaslėgės natrio lempos palyginus su kitomis turi didelį šviesos srautą, sunaudoja

mažiausiai elektros energijos ir turi didelį eksploatacijos amžių, todėl šiuo metu jos yra pačios

populiariausios.

Gatvių apšvietimo apskaičiavimo metodų analizė

Išoriniam apšvietimui skaičiuoti naudojami du pagrindiniai skaičiavo metodai :

• šviesos srauto išnaudojimo koeficiento metodas;

• taškinis metodas.

Skaičiuojant išnaudojimo koeficiento metodu randama vidutinė apšviečiamojo paviršiaus

apšviesta bei skaisčiai. Skaičiavimai nesudėtingi, tačiau naudojant šį metodą nenustatoma, kaip

šviesos srautas pasiskirsto apšviečiamame paviršiuje, t.y. lieka nežinomas apšvietimo

netolygumas.

29

Skaičiuojant taškiniu metodu, randamos apšviestos bei skaisčiai bet kuriame

apšviečiamojo paviršiaus taške, kas leidžia nustatyti apšvietimo netolygumą. Šiuo metu, smarkiai

ištobulėjus kompiuterinei technikai, atsirado galimybė tiksliai apskaičiuoti visas apšvietimo

sistemų charakteristikas.

Šiuo metu Lietuvoje labiausiai paplitę apšvietimo skaičiavimo programos, veikiančios

Windows operacinės sistemos aplinkoje: Optiwin, Calculux, Relux, Diallux.

Šviesos srauto išnaudojimo koeficiento metodas

Skaičiuojant reikalingi pradiniai duomenys: normuojamas kelio dangos vidutinis skaistis

arba apšvieta, šviestuvų ar šviesos šaltinių tipas, gatvės ar kelio plotis,šviestuvų išdėstymo

aukštis, šviestuvų srauto panaudojimo koeficientas [32].

Nustatant šviestuvų išdėstymo žingsnį, pirmiausia randamas šviesos srautas, reikalingas

reikiamam dangos skaisčiui arba apšvietai gauti.

,/ LLKF ηπα= (1.1)

arba

,/ LEKF ηα= (1.2)

čia F- santykinis šviesos srautas, lm/m2;

L- vidutinis normuojamas paviršiaus skaistis, cd/m2;

E- vidutinė normuojama paviršiaus apšvieta,lx;

Kα- atsargos koeficientas (kaitinamosioms lempoms - K=1,3, dujinio išlydžio lempoms-

K=1,5);

Lη - panaudojimo koeficientas.

Plotas kvadratiniais metrais, kuriame šviestuvas su pasirinkta lempa užtikrina

normuojamą skaistį arba apšviestumą randamas pagal formulę:

,/ FFS AP= (1.3)

čia S- plotas, m2;

FAP- bendras visų šviestuvo lempų šviesos srautas, lm.

Atstumas tarp atramų (išdėstymo žingsnis), lengvai randamas žinant S ir apšviečiamojo

paviršiaus plotį (gatvės plotį) b.

,/ bSl = (1.4)

čia l- atstumas tarp atramų, m;

b- gatvės plotis,m.

30

Jeigu kelias ar gatvė apšviečiama dviem eilėmis šviestuvų, išdėstytų simetriškai

važiuojamosios dalies atžvilgiu, tai skaičiuojant žingsnį reikia sumažinti dvigubai, skaitant, kad

kiekviena šviestuvų eilė apšviečia tik pusę kelio.

Taškinis metodas

Išorinio apšvietimo įrenginio prietaisų matmenys visada būna žymiai mažesni už atstumą

iki apšviečiamojo paviršiaus, todėl juos galima laikyti taškiniais šviesos šaltinio apšviečiamojo

paviršiaus atžvilgiu.

Laisvai pasirinkto taško A apšvietimas, šviečiant taškiniam šviesos šaltiniui (1.20 pav.)

apskaičiuojamas pagal formulę [32]:

,coscos

21

31

21

111

111

hI

r

IE

AA

αα βαβα == (1.5)

čia βα11I - šviesos šaltinio (ŠŠ1) stiprumas kryptimis α β, cd;

1Ar - atstumas nuo taško A iki šviesos šaltinio, m;

h- šviesos šaltinio aukštis virš plokštumos, kurioje yra taškas A.

a) b)

1.20 pav. Apšvietimo skaičiavimo schemos.

Realiuose apšvietimo įrenginiuose kiekvieną tašką apšviečia ne vienas, bet keli

apšvietimo įtaisai, todėl skaičiuojant tenka sumuoti kiekvieno šviestuvo sukuriamą apšviestumą

duotajame taške. Praktiškai gatvių, kelių apšvietimo projektavime apsiribojama 2-4 artimiausiais

šviestuvais. Ieškant šviesos stiprumo βα ,I bei cosα konsoliniams šviestuvams būtina įvertinti tai,

kad jie horizonto atžvilgiu pakreipti 15-200 (20 pav. b schema). Tuo atveju į tašką A kris

31

spinduliai ne kampu α, β , bet kampu 015

150 ==yα , 0

15150 ==y

β , kuri su kampais α ir β surišti

šiomis priklausomybėmis [32]:

),15coscos15sincosarccos(sin 00150 αβαα

ϕ+=

= (1.6)

.sin

sinsinarcsin0

0

1515

==

=y

y αβαβ (1.7)

Apšviečiant gatvės plotą pakabinamais bei konsoliniais šviestuvais maksimalios

apšvietos gaunamos po jais /α =00/ , o naudojant toršero tipo šviestuvus, turinčius sinusinį

šviesos pasiskirstymą –maksimali apšvieta Emax atitinka 400. Remiantis tuo nustatomi taškai,

kuriuose reikėtų apskaičiuoti maksimalią apšvietą.

,cos10

2

33)1000(,

1maxα

βα α

Kh

FIE

j

jjAPjn

j

⋅⋅Σ=

−

= (1.8)

čia n- šviestuvų, kurių šviesos srautą įvertiname, skaičius (praktiškai n=2-4);

)1000(,βαjI - j-ojo šviestuvo šviesos stiprumas α, β kryptimi esant šviesos srautui 1000 lm

(randamas iš šviesos stiprio kreivių arba iš lentelių), cd;

jAPF - apšvietimo įrenginio šviesos srautas, lm;

jh - j-ojo apšvietimo prietaiso pakabinimo aukštis virš apšviečiamojo paviršiaus,m;

Kα- atsargos koeficientas (kaitinamosioms lempoms - K=1,3, dujinio išlydžio lempoms-

K=1,5);

Apskaičiavus Emax randamas santykis Emax/Evid ir patikrinama ar jis atitinka normas.

Sudėtingiau apskaičiuoti taško A skaistį, nes jis priklauso ne tik nuo apšvietos taške A,

bet ir nuo jo skaisčio koeficiento LAK stebėtojo kryptimi.

Taško A, apšviesto šaltiniu ŠŠ1 skaistis.

,11 π

LAAA

KEL ⋅= (1.9)

Taško A skaistis, įvertinant visus jį apšviečiančius šaltinius apskaičiuojamas pagal

formulę:

,1 Aj

n

jA LL=Σ= (1.10)

čia AjL - taško A skaistis apšviečiant j-ajam šviesos šaltiniui, cd/m2;

n- šviesos šaltinių, kurių įtaka taško A apšvietimui įvertiname, skaičius.

Įvertinant šviestuvų, esančių tarp taško A ir stebėtojo (šviesos stiprumo βα ,I vektorius

nukreiptas nuo stebėtojo) , skaisčio taške A dedamąją, imama LAK =0,1 [32].

32

Skaičiuojant kelio dangos skaisčio netolygumą sudaromas tinklas, kurio kraštinės ilgis

paprastai priimamas 5 m. Tinklo mazguose skaičiuojamas skaistis. Randamas Lmin, Lmax bei

santykis Lmin/Lmax , kuris negali viršyti normų. Suskaičiavus eilės taškų skaisčius galima rasti ir

vidutinį skaistį.

,1 j

n

jvid LL=Σ= (1.11)

čia Lj – j-ojo taško skaistis, cd/m2;

n- taškų skaičius.

Nustatant skaistį taškiniu metodu, šis skaičiavimas gaunasi labai imlus laiko požiūriu,

todėl tai rekomenduojama atlikti kompiuterio pagalba.

1.5. Literatūrinės apžvalgos apibendrinimas

Lietuvoje kasmet keliuose žūsta apie 800 ir sužalojama apie 6000 žmonių.

Maždaug 40 % visų eismo nelaimių įvyksta tamsiuoju paros metu arba prieblandoje,

kuomet apie 70 % eismo įvykyje dalyvavusių pėsčiųjų žūva.

Kasmet Akademijos miestelyje užregistruojama apie 30 autoįvykių.

Pavojingų kelio ruožų apšvietimas padeda autoavarijų skaičių jose sumažinti apie

30%, o žuvusiųjų skaičių— iki 40%.

Teisingas apšvietimo prietaiso parinkimas žymia dalimi nulemia apšvietimo

ekonomiškumą ir kokybę, o jų konstrukcija – patikimumą bei eksploatacines apšvietimo įtaiso

savybes. Gatvėms apšviesti labiausiai tinkami uždari atspindėtos šviesos šviestuvai su

aukštaslėgėmis natrio lempomis.

33

2. TYRIMŲ TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PROGRAMA

Darbo tikslas - atlikti eismo saugumo būklės analizę ir apšvietimo kokybės tyrimus

Akademijos miestelyje bei paruošti priemones kelių (gatvių) apšvietimui gerinti.

Įgyvendinant šį tikslą buvo sprendžiami šie uždaviniai:

1) atlikta eismo saugumo būklės literatūrinė analizė Respublikoje ir Akademijos miestelyje;

2) atlikta priemonių, kelių apšvietimui gerinti analizė;

3) atlikti Akademijos miestelio pagrindinių kelių (gatvių) apšvietos tyrimai;

4) atliktas Akademijos miestelio apšvietos statistinis įvertinimas;

5) suprojektuotas racionalus Akademijos miestelio kelių (gatvių) apšvietimas;

6) atliktas apšvietimo gerinimo priemonių ekonominis įvertinimas.

Tyrimų programa apima tris etapus:

1) teorinius tyrimus;

2) eksperimentinius tyrimus;

3) apšvietos Akademijos miestelio gatvėse projektavimą.

34

3. TEORINIAI TYRIMAI

Teorinių tyrimų tikslas- nustatyti apšvietos lygio įtaką eismo įvykių tikimybei.

Vienas svarbiausių sistemos „Vairuotojas- automobilis- kelias- aplinka“ patikimumo

grandžių yra ne tik vairuotojas, jo žmogiškasis faktorius (pvz.: reakcija, nuovargis), bet ir kelio

apšvietimas. Nustatyta, kad eismo saugumas tamsiuoju paros metu ženkliai priklauso nuo kelio

apšvietos lygio ir kokybės [46, 29].

Eismo įvykių tikimybė (PE) gali būti išreikšta tokia priklausomybe [3.1]:

Nustatyta, kad eismo įvykių tikimybė labai priklauso nuo apšvietos lygio [46].

( )EDDPE /50001log 221 += (3.1)

čia EP - transporto priemonių eismo įvykių tikimybė, vnt;

E- kelio apšvietos lygis, lx;

21, DD - koeficientai, įvertinantys kelio sąlygas. Važiuojant miesto gatvėmis D1 =0,4, D2

= 0,01

Vairuotojas kelio apšvietos lygį suvokia šviesą atspindinčių paviršių skaisčiu ( transporto

priemonių, kelio paviršiaus, ženklų). Esant difuziniam skaisčiui, apšvieta gali būti išreikšta taip

[3.2]:

,LEρπ

= (3.2)

čia L- skaistis, cd/m2;

ρ- šviesos atspindžio koeficientas.

Įstatę (3.2) į (3.1) gausime, kad:

,50001log 221 ⎟

⎠⎞

⎜⎝⎛

⋅⋅⋅

+=LDDPE π

ρ (3.3)

Taigi, iš (3.1) ir iš (3.3) matyti, kad juo E ir L mažesni, tuo eismo įvykių tikimybė

didesnė.

Priėmus, kad normaliomis dienos sąlygomis (esant E=5000 lx), eismo įvykių tikimybė

siekia 1·10-6 vertę (automobilių · km), nustatėme kaip kinta PE nuo kelio apšvietos lygio. Esant

kritiniam (minimaliam) 1 lx apšvietos lygiui ir siekiant pastebėti kliūtį 40 m nuotolyje, tikimybė

PE= 2,27 (3.1 pav.). Esant gatvėje norminei 6 lx apšvietai, eismo įvykių tikimybė sumažėja iki

1,29 vertės arba 1,76 kartų mažesnė, lyginant su tikimybe prie 1 lx apšvietos. Esant apšvietos

norminei vertei 15 lx, minėta tikimybė yra tik 0,846 vertės arba mažesnė 2,68 kartų, lyginant su

tikimybe esant 1 lx apšvietai. Iš pateiktos analizės matyti, kad siekiant mažinti kelių eismo

įvykius tamsiuoju paros metu, būtina gerinti gatvių apšvietą.

35

3.1 pav. Eismo įvykių tikimybės priklausomybė nuo kelio apšvietos lygio.

Kadangi jau eilę metų apie 16 ℅ eismo įvykių įvyksta dėl netinkamo kelių (gatvių)

apšvietimo, būtina tobulinti miestų gatvių apšvietimo sistemas.

36

4. EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI

Eksperimentinių tyrimų tikslas- ištirti Akademijos miestelyje esančią kelių (gatvių) apšvietą.

4.1. Eksperimentinių tyrimų objektas ir metodika

Tyrimai buvo atliekami Akademijos ir Ringaudų teritorijose esančiuose keliuose bei

gatvėse. Seniūnija įkurta 1999 metais sausio 1 dieną. Jos plotas - 276,4 ha., iš jų 13,2% užima

užstatyti plotai, 6% - žalieji plotai, 0,3% - vandens telkiniai, 80,5% - kitos paskirties plotai [14].

Per Akademijos miestelį praeina magistralinis kelias Nr. A5 ir krašto kelias Nr. 140 Kaunas –

Šakiai. Jie "padalina" Akademijos miestelį į dvi dalis. Seniūnijoje taip pat yra rajoninės reikšmės

kelias Nr.1903, kurio atkarpa Akademijos miestelyje pavadinta Universiteto gatve. Akademijos

ir Ringaudų teritorijų žemėlapiai pateikti 6 priede.

Kelių ir sankryžų apšvietos lygiai buvo tirti Kauno rajono Akademijos ir Ringaudų

gyvenvietėse: Mokyklos, Studentų, Universiteto, Tako, Pilėnų gatvėse, Pėsčiųjų take tarp

Akademijos ir Ringaudų gyvenviečių bei „Šakių“ ir „Ringaudų“ sankryžose.

Apšvieta buvo matuota nakties metu liuksmetru Ju-117. kurio matavimo diapazonas 5 -

100000 lx, matavimo paklaida ± 10 %, galvanometro rodyklės nusistovėjimo laikas iki 4 s.

Matavimai buvo atliekami laikant liuksmetro fotoelementą horizontalioje plokštumoje.

Atstumas nuo kelio dangos buvo pasirinktas lengvojo automobilio vairuotojo akių lygyje - 1 m

nuo kelio dangos. Liuksmetro fotoelementas buvo pritvirtintas ant lengvojo automobilio variklio

dangčio vairuotojo pusėje. Matavimai kartoti tris kartus, o rezultatai pateikti aritmetiniu

vidurkiu. Apšvieta buvo matuota penkiose vietose tarp šviestuvų atramų ir visame gatvės plotyje

(5 vietose). Matavimo schema pateikta 4.1 paveiksle. Neapšviesti kelių ruožai matuoti kas 50 m.

4.1 pav. Apšvietos lygio matavimo schema.

37

4.2. Akademijos miestelio apšvietos tyrimų rezultatai

Atlikus Akademijos miestelio apšvietos tyrimus, nustatyta, kad Universiteto gatvė

apšviesta netolygiai, o ir joje esančių pėsčiųjų perėjų apšvieta yra nuo 2,4 iki 4,5 lx. Pėsčiųjų

perėjos Universiteto gatvėje prie 5 bendrabučio apšvietos vidurkis siekia vos 2,4 lx. Dalis šios

gatvės yra visai neapšviesta. Apšvietos vidurkis šioje gatvėje turi siekti 6 lx.

Pėsčiųjų take tarp Akademijos ir Ringaudų gyvenviečių iš 28 stacionarių šviestuvų veikė

tiktai 14, apšvietos vidutinė vertė šiame kelyje siekia vos 0,8 lx (4.1 pav.). Didžiausia užfiksuota

apšvietos vertė yra 1,55 lx. Dalis Pėsčiųjų tako yra visai neapšviesta, kai jame vidutinis apšvietos

vidurkis turėtų būti 15 lx [31]. Sankryžoje ties Ringaudų gyvenviete, iš trijų joje esančių pėsčiųjų

perėjų, apšviestos yra tik dvi, kuriose apšvieta siekė nuo 0,9 iki 0,13 lx.

4.1 pav. Gatvių apšvietos vidutinės vertės : 1- Studentų g.; 2- Tako g.; 3- Mokyklos g.; 4- Pilėnų g.; 5- Pėsčiųjų takas tarp Akademijos ir Ringaudų gyvenviečių.

Nustatyta, kad iš šešių tirtų gatvių, tik trijų gatvių apšvieta atitinka LST EN 13201-

1:2004 apšvietos standarto rekomendacijas (2 priedas). Geriausiai yra apšviesta Mokyklos gatvė.

Joje apšvieta siekia apie 12,8 lx. Tako gatvės vidutinė apšvieta yra 9,4 lx , Pilėnų gatvės – 10,9

lx.

Iš 4.2 pav. pateiktų rezultatų matyti, kad geriausiai apšviesta Pilėnų ir Mokyklos gatvių

sankryža (apšvietos vidurkis 11,2 lx) ir Universitetog. – Studentų g. prie LŽŪU II rūmų

sankryža. Prasčiausiai apšviesta sankryža kelyje Kaunas- Šakiai ties Ringaudų gyvenviete

(apšvietos vidurkis 0,93 lx). Kelio Kaunas- Šakiai ir Pilėnų gatvių sankryža („Šakių“) taip pat

apšviesta netolygiai, apšvietos lygis svyruoja nuo 0,05 lx iki 25 lx. Toks apšvietos netolygumas

sunkina vairavimo sąlygas, akys turi nuolat adaptuotis skirtingam apšvietos lygiui, ilgina

38

reakcijos trukmę, o tuo pačiu didina sustojimo kelią bei avarijų riziką. Kelio Kaunas- Šakiai ir

Purienų g. sankryžoje yra trys pėsčiųjų perėjos, iš jų apšviestos tik dvi, kuriose apšvieta yra nuo

0,13 iki 2,1 lx. Sankryžų apšvieta turėtų siekti . Kadangi sankryžų apšvieta rekomenduojama 50

% didesnė nei kelių apšvieta, tai sankryžų vidutinė apšvieta turėtų siekti 7,5 lx , o sankryžų

kurias kerta kelias Kaunas-Šakiai 22,5 lx.

4.2 pav. Sankryžų apšvietos vidutinės vertės: 1- Universitetog. – Studentų g. prie LŽŪU II rūmų sankryža; 2- Universiteto g. – Studentų g. prie 5 bendrabučio sankryža; 3- Pilėnų g. – Mokyklos g. sankryža; 4- kelio Kaunas – Šakiai ir Liepų g. sankryža; 5- kelio Kaunas – Šakiai ir Pilėnų gatvių sankryža („Šakių“). Vizualiniu būdu buvo įvertinta Akademijos miestelio apšvietimo būklė. Nustatyta, kad

visiškai neapšviestas centrinis skveras tarp LŽŪU bendrabučių ir mokomųjų korpusų (rūmų),

jame esantys garbių asmenų paminklai, bendrabučių kiemeliai, pėsčiųjų takas tarp 4- jo

bendrabučio ir Valgyklos, stadionas, pėsčiųjų takas tarp 5- jo ir bendrabučio ir III rūmų,

transporto stovėjimo aikštelė ties III rūmais, šaligatviai tarp Universiteto gatvės ir 9- jo

bendrabučio, kuriame įsikūrusi LŽŪU koplyčia, šaligatvis- takas nuo „apvaliųjų“ garažų link

gyvenamųjų namų, intensyvaus eismo pavojingas įvažiavimo kelias į Mokyklos gatvę ir sodų

bendriją „Nemunas“ ir kitos teritorijos.

Iš apšvietos tyrimo rezultatų matyti, kad Akademijos ir Ringaudų gyvenvietėse, reikia

gerinti stacionarųjį gatvių ir ypač pėsčiųjų perėjų apšvietimą, kurių dalis yra įrengta neseniai,

tačiau prieš įrengiant nepagalvota apie tinkamą jų apšvietimą. O tai gali didinti avaringumo lygį.

39

4.3. Matuoto gatvių apšvietos lygio statistinis įvertinimas

Statistiniam įvertinimui buvo paimti visi kelių matavimo apšvietos rezultatai, išskyrus

visai neapšviestus kelių ruožus. Rezultatai suskaičiuoti Microsoft Office Excel 2003 pagalba.

Atliktas duomenų grupavimas ir dažnumų bei santykinių dažnumų apskaičiavimas (7

priedas). Stebėjimo duomenys pavaizduoti 4.3 , 4.4 ir 4.5 paveiksluose. Grafikų horizontalioje

ašyje (x – ašyje) žymimos grupavimo intervalų vidurinės reikšmės, o vertikalioje ašyje (y- ašyje)

žymimi atitinkami dažnumai ir histogramos reikšmės. Matavimo rezultatų skaitinės

charakteristikos pateiktos 4.1 lentelėje.

4.3 pav. Dažnumų pasiskirstymo diagrama.

4.4 pav. Santykinių dažnumų pasiskirstymo diagrama.

4.5 pav. Santykinių dažnumų histograma.

40

4.1 lentelė.Skaitinės charakteristikos

Skaitinės charakteristikos Vertės Paaiškinimai

Mean ( Vidurkis) 6,6730 Vidutinė gatvių apšvieta yra 6,6 lx

Standard Error (Standartinė paklaida) 0,1546 Vidurkio įvertinimo standartinė paklaida yra 0,1 lx

Median (Mediana) 3,85 Visų duomenų vidurinė reikšmė yra 3,8 lx

Mode (Moda) 2,8 Dažniausiai pasikartojanti apšvietos reikšmė yra 2,8 lx

Standard Deviation (Standartinis

nuokrypis)

6,2818 Vidutinė duomenų sklaida apie vidurkį yra 6,2 lx

Sample Variance (Dispersija) 39,461 Duomenų sklaidos lygis didelis

Kurtosis (Eksceso koeficientas) -0,874 Duomenų pasiskirstymo kreivė yra plokštesnė ir

žemesnė nei normaliojo skirstinio

Skewness (Asimetrijos koeficientas) 0,6894 Duomenys pasiskirstę į dešinę pusę nuo vidurkio

Range (Intervalas) 22,95 Skirtumas tarp mažiausios ir didžiausios apšvietos

reikšmės yra 22,95 lx

Minimum (Minimali imties reikšmė) 0,05 Mažiausia apšvietos reikšmė yra 0,05 lx

Maximum (Maksimali imties

reikšmė)

23 Didžiausia apšvietos reikšmė yra 23 lx

Count (Bandymų skaičius) 1650 Bandymų skaičius yra 1650 vnt.

Variacijos koeficientas 94,137 Vidutinės nuokrypos nuo vidurkio procentas yra 94,1 ℅

Iš gautų rezultatų matyti, kad Akademijos miestelio vidutinė apšvieta siekia 6,6 lx ,

tačiau matyti, kad duomenų sklaidos lygis yra didelis, vidutinės nuokrypos nuo vidurkio

procentas siekia 94,1 ℅ , tai reiškia, kad apšvieta pasiskirsčiusi netolygiai.

4.4. Eksperimentinių tyrimų išvados

1) Akademijos miestelyje pakankamai apšviestos Mokyklos, Pilėnų ir Tako gatvės, kurių

vidutinė apšvieta siekė 12,8, 11, 9,4 lx vertes ir atitinka LST EN 13201-1:2004 standarto

reikalavimus (6 lx).

2) Nepakankamai apšviestos yra Studentų, Universiteto ir Pėsčiųjų takas tarp Akademijos bei

Ringaudų gyvenviečių. Blogiausia padėtis yra Universiteto gatvėje. Apšvieta pėsčiųjų parėjoje

ties antraisiais universiteto rūmais siekia 7,4 lx, ties penktuoju bendrabučiu – 4,5 lx. Dalis

Universiteto gatvės visiškai neapšviesta ir apšvietos netolygumas siekia 1: 13,2.

3) Visų Akademijos miestelio apšviestų kelių apšvieta siekia 6,6 lx , tačiau statistiniai

skaičiavimai rodo, kad duomenų sklaidos lygis apie vidurkį yra didelis, o tai reiškia, kad apšvieta

pasiskirsčiusi netolygiai.

4) Skirtumas tarp mažiausios ir didžiausios apšvietos reikšmės – 22,95 lx.

41

5. AKADEMIJOS MIESTELIO KELIŲ (GATVIŲ) APŠVIETIMO PROJEKTINIAI TYRIMAI

Projektinių tyrimų tikslas- atlikti Akademijos miestelio gatvių (kelių) apšvietos

projektavimą.

5.1. Projektinių tyrimų metodika

Apšvietos skaičiavimo programa „Calculux road 6.2.2“ veikia Windows operacinės

sistemos aplinkoje. Skaičiavimams taikomas taškinis apšvietos skaičiavimo metodas. Ši

profesionali programa skirta lauko teritorijų, gatvių apšvietimui skaičiuoti, modeliuoti ir

projektuoti.

Projektavimas skaičiavimo programa „Calculux road 6.2.2“ atliekamas tokia eiga:

1) į programą įvedami kelio parametrai t.y jo plotis, važiuojamųjų dalių bei eismo

juostų skaičius;

2) sukuriamas savas arba parenkamas programoje sukurtas skaisčio, apšvietos

skaičiavimo tinklelis bei atsižvelgiant į kelio dangos tipą parenkamos kelio

atspindžių koeficientų lentelės reikšmės;

3) parenkami šviestuvai;

4) atsižvelgiant į kelio plotį parenkama šviestuvų išdėstymo schema;

5) apšvietimo projektuojamųjų verčių skaičiavimo lange pasirenkame parametrus,

kuriuos norime, kad skaičiuotų programa;

6) skaičiavimo rezultatų parinkimo lange pasirenkame kokiu būdu norime matyti

suskaičiuotus rezultatus (grafine lentele, trimate diagrama ir pan.);

7) keičiami šviestuvų pakreipimo kampai horizonto atžvilgiu, šviestuvų išdėstymo

žingsniai, jų įrengimo aukščiai, kol gaunamos kelio apšvietimo

rekomenduojamosios vertės.

42

Programos„Calculux road 6.2.2“ pagrindinis langas pavaizduotas 5.1 paveiksle.

5.1 pav. Programos „Calculux road 6.2.2“ pagrindinis langas.

Programa profesionaliai atlieka apšvietos tolygumo, akinimo ir kitų rodiklių

apskaičiavimus (5.2 pav.). Programa labai tiksliai išveda į ekraną trimačius vaizdus, užpildo ISO

kontūrus, grafines lenteles ir kt.

5.2 pav. Programos „Calculux road 6.2.2“ apšvietimo projektuojamųjų verčių skaičiavimo parinkimo langas.

43

Šioje programoje yra įvairūs šviestuvų išdėstymo būdai, įvairios kelio dangos, ganėtinai

didele biblioteka daugelio Vakarų Europos gamintojų lauko šviestuvų su visomis

charakteristikomis. Šviestuvų parinkimo langas pavaizduotas 5.3 paveiksle.

5.3 pav. Programos „Calculux road 6.2.2“ šviestuvų parinkimo langas.

Apšvietos skaičiavimo rezultatai gali būti pateikti izoliuksių pavidalu (ISO kontūras),

lentelėje arba trimačiu grafiku (5.4 pav.). Programa leidžia pasirinkti kelio dangos atspindžio

koeficientus, apšvietimo, šviestuvo orientaciją erdvėje (5.5 pav.), skaičiavimo taškų skaičių ir

žingsnį (5.6 pav.).

5.4 pav. Programos „Calculux road 6.2.2“ skaičiavimo rezultatų pateikimo parinkimo langas.

44

5.5 pav. Programos „Calculux road 6.2.2“ apšvietimo schemų parametrų parinkimo langas.

.

5.6 pav. Programos „Calculux road 6.2.2“ apšvietimo matavimo taškų tinklelio parinkimas.

Programa „Calculux road 6.2.2“ – tai profesionali kelių (gatvių) skaičiavimo programa,

leidžianti įvertinti daug gatvės parametrų. Daugelis Vakarų Europos gamintojų pateikia savo

šviestuvų duomenis programai „Calculux road 6.2.2“ tinkamu formatu.

45

5.2. Studentų, Tako, Mokyklos, Pilėnų, Universiteto gatvių ir Pėsčiųjų tako tarp Akademijos ir Ringaudų gyvenviečių apšvietimo projektuojamosios vertės

Pagal miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo linijų klasifikaciją Studentų., Tako,

Mokyklos, Pilėnų, Universiteto gatvėms priskiriamas C indeksas, o Pėsčiųjų takui tarp

Akademijos ir Ringaudų gyvenviečių priskiriamas B indeksas [30]. Įvertinus LST EN 13201-

1:2004 rekomendacijas, Studentų, Tako, Mokyklos, Pilėnų, Universiteto gatvėms parenkama M5

apšvietimo klasė, o Pėsčiųjų takui tarp Akademijos ir Ringaudų gyvenviečių - M3 apšvietimo

klasė (5.1 lentelė).

5.1 lentelė. Akademijos miestelio gatvių apšvietimo projektuojamosios vertės (NR- nėra reikalavimų) [31]. Apšvietimo

klasė Dangos vidutinis skaistis L , cd/m2

Minimali reikšmė

Dangos skaisčio

tolygumas 0U

Minimalus

Slenksčio padidėjimas

TI

Maksimalus pradinis

Išilginis skaisčio

tolygumas IU

Minimalus

Aplinkos veiksnys

SR

Minimalus

Dangos vidutinė

apšvieta Evid, lx

Minimali reikšmė

M3 1,0 0,4 10 0,5 0,5 15 M5 0,5 0,4 15 NR NR 6

5.3. Apšvietimo parametrų projektavimas, rezultatai ir jų aptarimas

Programa „Calculux road 6.2.2“ sudarytas kompiuterinis gatvių modelis. Studentų, Tako,

Mokyklos, Pilėnų, Universiteto gatvių plotis (W) -7,5 m, Pėsčiųjų tako tarp Akademijos ir

Ringaudų gyvenviečių -14 m, šviestuvų išsikišimas nuo gatvės borto (O) - 0,6m.

Apšvietimo projektavimui gatvių modeliai ir šviestuvų išdėstymas pavaizduoti 5.7 ir 5.8

paveiksluose.

5.7 pav. Studentų, Tako, Mokyklos, Pilėnų, Universiteto gatvių planas ir šviestuvų išdėstymas.

46

5.8 pav. Pėsčiųjų tako tarp Akademijos ir Ringaudų gyvenviečių planas ir šviestuvų išdėstymas.

Šviestuvai Studentų, Tako, Mokyklos, Pilėnų, Universiteto gatvėse išdėstomi viena eile,

Pėsčiųjų take tarp Akademijos ir Ringaudų gyvenviečių– dviem eilėm, šachmatine tvarka.

Šviestuvų išdėstymo žingsnis (S), šviestuvo pakreipimo kampas horizonto atžvilgiu (T),

šviestuvų pakabinimo aukštis (H) randami projektavimo eigoje.

Apšvietimo projektavimui daromas apšvietimo matavimo taškų tinklelis. Pasirenkame,

kad skaičiuosime skaistį ir apšvietą. Projektavimui parenkame kelio atspindžių koeficientų

lentelę kelių dangai CIE C2 [41].

Projektiniams apskaičiavimams parinkti gatvių apšvietimo šviestuvai, kurių optinė dalis

yra ne mažesnio kaip IP6X apsaugos nuo užterštumo dulkėmis laipsnio. Gatvių apšvietimo

skaičiavimams naudojamos ekonomiškos didžiaslėgės natrio lempos su skaidria cilindrine kolba.

Šios lempos leidžia išgauti tokias šviestuvų fotometrines charakteristikas, kurios užtikrina tolygų

gatvių paviršiaus apšvietimą. Šviestuvo šviesos stiprio poliarinė diagrama pateikta 5.9 paveiksle.

Projekte naudotų šviestuvų charakteristikos pateiktos 5.2 lentelėje.

5.9 pav. Šviestuvo SGS102 1xSON-PP100W šviesos stiprio poliarinė diagrama.

47

5.2 lentelė. Šviestuvo SGS102 1xSON-PP100W charakteristikos [42].

Šviestuvo tipas SGS102

Lempos tipas SON-PP100W

Gamintojas Philips

Pagrindinis pritaikymas Gatvės šviestuvas

Eksploatacijos trukmė 24000 val.

Lempos srautas 10200 lm

Šviestuvo aptarnavimo koeficientas 1

Lempos aptarnavimo koeficientas 1

Parinkus šviestuvus ir žinant normuojamus skaisčius, apšvietas bei kitus normavimo

reikalavimus, surastas optimalus šviestuvų išdėstymo žingsnis, šviestuvų pakabinimo aukštis bei

pakreipimo kampas horizonto atžvilgiu (5.3 lentelė).

5.3 lentelė. Šviestuvų išdėstymo ir montavimo suprojektuotos vertės.

Keliai (Gatvės) Šviestuvų įrengimo aukštis, (m)

Šviestuvų pakreipimo kampas horizonto atžvilgiu

( 0)

Šviestuvų išdėstymo žingsnis,

(m) Pėsčiųjų takas tarp Akademijos ir Ringaudų gyvenviečių

10 0 15

Studentų, Tako, Mokyklos, Pilėnų, Universiteto gatvės

11 10 30

Apskaičiuotas apšvietos pasiskirstymas tarp šviestuvų Studentų, Tako, Mokyklos, Pilėnų,

Universiteto gatvėse pavaizduotas 5.10 paveiksle.

48

5.10 pav. Apšvietos tarp šviestuvų pasiskirstymas Studentų, Tako, Mokyklos, Universiteto gatvėse. Skaisčio pasiskirstymas tarp šviestuvų Studentų, Tako, Mokyklos, Pilėnų, Universiteto

gatvėse pavaizduotas 5.11 paveiksle.

5.11 pav. Skaisčio (cd/m2) tarp šviestuvų pasiskirstymas Studentų, Tako, Mokyklos, Pilėnų, Universiteto gatvėse.

49

Studentų, Tako, Mokyklos, Pilėnų, Universiteto gatvių trimatės apšvietos ir skaisčių

diagramos pavaizduotos 5.12 ir 5.13 paveiksluose.

-50

510

X(m)0

510

1520

2530

3540

4550

Y(m)

5.12 pav. Trimatė apšvietos diagrama Studentų, Tako, Mokyklos, Pilėnų, Universiteto gatvėse.

-5

05

10

X(m)0

510

1520

2530

3540

4550

Y(m)

5.13 pav. Trimatė skaisčio diagrama Studentų, Tako, Mokyklos, Pilėnų, Universiteto gatvėse.

Suprojektuoto apšvietimo Studentų, Tako, Mokyklos, Pilėnų, Universiteto gatvėse

skaisčio ir apšvietos rezultatų grafinės lentelės pateiktos 5.14 paveiksle.

50

a) b)

5.14 pav. Studentų, Tako, Mokyklos, Pilėnų, Universiteto gatvių skaisčio (a) ir apšvietos (b) grafinės lentelės.

Apšvietos pasiskirstymas Pėsčiųjų take tarp Akademijos ir Ringaudų gyvenviečių

pavaizduotas 5.15 paveiksle.

5.15 pav. Apšvietos (lx) tarp šviestuvų pasiskirstymas Pėsčiųjų take tarp Akademijos ir Ringaudų gyvenviečių.

51

Apskaičiuotas skaisčio pasiskirstymas Pėsčiųjų take tarp Akademijos ir Ringaudų gyvenviečių pavaizduotas 5.16 paveiksle.

5.16 pav. Skaisčio (cd/m2) tarp šviestuvų pasiskirstymas Pėsčiųjų take tarp Akademijos ir Ringaudų gyvenviečių. Pėsčiųjų tako tarp Akademijos ir Ringaudų gyvenviečių trimatės apšvietos bei skaisčių

diagramos pavaizduotos 5.17 ir 5.18 paveiksluose.

5.17 pav. Pėsčiųjų tako tarp Akademijos ir Ringaudų gyvenviečių trimatė apšvietos diagrama.

52

5.18 pav. Pėsčiųjų tako tarp Akademijos ir Ringaudų gyvenviečių trimatė skaisčio diagrama.

Suprojektuoto apšvietimo Pėsčiųjų tako tarp Akademijos ir Ringaudų gyvenviečių

skaisčio ir apšvietos rezultatų grafinės lentelės pateiktos 5.19 paveiksle.

a) b)

5.19 pav. Pėsčiųjų tako tarp Akademijos ir Ringaudų gyvenviečių skaisčio (a) ir apšvietos (b) grafinės lentelės.

53

Suprojektuotos Akademijos miestelio gatvių apšvietimo projektuojamosios vertės

pateiktos 5.4 lentelėje.

5.4 lentelė. Suprojektuotos gatvių apšvietimo projektuojamosios vertės.

Gatvės Dangos vidutinis skaistis L , cd/m2

Dangos skaisčio

tolygumas 0U

Slenksčio padidėjimas

TI

Išilginis skaisčio

tolygumas IU

Aplinkos faktorius

SR

Dangos vidutinė apšvieta Evid, lx

Pėsčiųjų takas tarp Akademijos ir Ringaudų gyvenviečių

1,26 0,48 6,1 0,79 0,84 15,9

Studentų, Tako, Mokyklos, Pilėnų, Universiteto

0,65 0,6 5,1 NR NR 9.59

Projektuojant apšvietimą buvo įsitikinta kaip gatvės apšvietimo projektuojamosios vertės

priklauso nuo šviestuvų išdėstymo žingsnio, įrengimo aukščio bei jų kreipimo kampo horizonto

atžvilgiu. Išdėsčius šviestuvus kas 30 metrų, vidutinis kelio skaistis siekė 0,58 cd/m2 , o jo

tolygumas – 0,41. Keičiant šviestuvo kreipimo kampą buvo pasiektas geriausias kelio skaisčio

tolygumo rezultatas – 0,6, o kelio dangos vidutinis skaistis pakilo iki 0,65 cd/m2. Projektuojant

nėra paprasta išlaikyti kelio skaisčio tolygumo normą, todėl labai svarbu montavimo metu

tiksliai atlikti darbus, pagal projekte nurodytus reikalavimus.

5.4. Gatvių apšvietos projektavimas šviesos srauto panaudojimo koeficiento metodu rezultatai ir jų aptarimas

Šviesos srauto panaudojimo koeficientu metodu nustatysime Studentų, Tako, Mokyklos,

Pilėnų, Universiteto šviestuvų išdėstymo žingsnį. Pradiniai duomenys yra šie: gatvės plotis b=7,5

m, normuojamas vidutinis dangos skaistis –L= 0,5 cd/m2, šviestuvo SGS102 1xSON-PP100W

šviesos srautas- FAP= 10200 lm, šviestuvų kabinimo aukštis h=11 m, atsargos koeficientas

Kα=1,5, panaudojimo koeficientas priklausantis nuo važiuojamosios dalies pločio ir šviestuvo

kabinimo aukščio – Lη =0,06 (5.20 pav.).

54

5.20 pav. Šviestuvo SGS102 1xSON-PP100W panaudojimo koeficiento reikšmės [42].

1) Randamas šviesos srautas, reikalingas reikiamam dangos skaisčiui gauti :

1,4006.0/14.35.15,0/ =⋅⋅== LLKF ηπα 2/ mlm (5.1)

2) Randamas plotas, kuriame šviestuvas užtikrina normuojamą skaistį:

.3,2451,40/10200/ 2mFFS AP === (5.2)

3) Randamas atstumas tarp atramų:

mbSl 7,325,7/3,245/ === (5.3)

Kaip matyti, šis rezultatas yra artimas kompiuterine programa suprojektuotam

apšvietimui, kur šviestuvai išdėstyti kas 30 metrų. „Calculux road 6.2.2“ programoje išdėsčius

atramas kas 32,7 metrus, kelio dangos skaistis lygus 0,51 cd/m2, tačiau gautas kelio dangos

skaisčio tolygumas (0,38) neatitinka normos. Kaip matome, programa „Calculux road 6.2.2“

gana tiksli programa, nes skaičiuojant šviesos srauto panaudojimo koeficiento metodu užsiduotas

vidutinis skaistis nuo apskaičiuoto kompiuteriu skiriasi 1,9 ℅, bet didžiausias pranašumas yra

tas, kad apskaičiuoja visas kitas normuojamas projektuojamąsias vertes.

5.5. Projektinių apskaičiavimų išvados ir rekomendacijos

1) Pagal LST EN 13201-1:2004 rekomendacijas, Studentų, Tako, Mokyklos, Pilėnų,

Universiteto gatvės priskiriamos M5 apšvietimo klasei, o Pėsčiųjų takas tarp Akademijos

ir Ringaudų gyvenviečių - M3 apšvietimo klasei.

2) Akademijos miestelio gatvių projektavimui parinkti Philips gamintojo SGS102 1xSON-

PP100W tipo gatvės šviestuvai su ekonomiškomis dižiaslėgėmis natrio lempomis.

Šviestuvo galia 100 W.

55

3) Suprojektuota Studentų, Tako, Mokyklos, Pilėnų, Universiteto gatvių vidutinė dangos

apšvieta – 9,59 lx, vidutinis dangos skaistis- 0,65 cd/m2.

4) Suprojektuoto Pėsčiųjų tako tarp Akademijos ir Ringaudų gyvenviečių vidutinė dangos

apšvieta – 15.9 lx, vidutinis dangos skaistis – 1,26 cd/m2.

5) Apskaičiuotieji gatvių skaisčiai naudojantis „Calculux road 6.2.2“ programa, gauti

tikslesni ir skiriasi nuo apskaičiuotų pagal šviesos srauto panaudojimo koeficiento

metodą apie 1,9 ℅.

6) Projektuojant sunku išlaikyti kelio skaisčio tolygumo normą, todėl labai svarbu

montavimo metu tiksliai atlikti darbus, pagal projekte nurodytus reikalavimus.

56

6. EKONOMINIS SKAIČIAVIMAS Skaičiavimai buvo atlikti informaciniu – programiniu kompleksu „SĄMATA“, kurį

parengė UAB „Sistela“. Ši programa skirta naudotis statytojams, rangovams bei

projektuotojams, atliekant statybos darbų kainų sąmatinius apskaičiavimus, ruošiant pasiūlymus

konkursų dalyviams, vykdant atsiskaitymus už atliktus darbus, kontroliuojant lėšų panaudojimą.

Statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatomos pagal statybos kainos

apskaičiavimo rodiklius ir principus, patvirtintus LR aplinkos ministerijos STR 1.05.06:2005

„Statinio projektavimas“.

Programa turi didžiausių šalyje duomenų bazę apie statybos produktų, statybos darbų bei

statinių statybos sąnaudas bei kainas rinkoje. Duomenų bazė yra atnaujinama, pildoma ir

plėtojama. Statybos skaičiuojamajai kainai nustatyti skirti duomenys tikslinami, atsižvelgiant į

kintančias statybos darbų atlikimo technologijas, kokybės bei kitokių statybos darbų reikalavimų

kitimą, naujų statybinių medžiagų bei mechanizmų rinkoje atsiradimą bei naudojimą statybose.

Sąmatos, pagrįstos normatyvinėmis sąnaudomis, yra optimalus investicijų planavimo

įrankis.

Pagal projektinių skaičiavimų rezultatus su šia programa buvo atliktas ekonominis

skaičiavimas vienam apšvietimo įrenginiui pastatyti. Skaičiavimo rezultatai pateikti 5.1 lentelėje.

5.1 lentelė. Vieno apšvietimo įrenginio pastatymo sąmata.

Darbų ir išlaidų aprašymai Kaina, Lt Statybos montavimo darbai:

1. Gelžbetonio vienstiebių atramų pastatymas

2. Kronšteino vienam šviestuvui ant atramos montavimas

3. Šviestuvų montavimas nuo autohidrokeltuvo, tvirtinant kronšteinais

499,14

Medžiagos:

1. Natrio lempa 1xSON-PP100W

2. Šviestuvas SGS102

3. Šviestuvo tvirtinimo kronšteinas ŠV-1

4. Gelžbetoninė atrama T-S110

755,20

Viso: 1254,34 Vieno šviestuvo įrengimas kainuoja 1254,34 lt.

Universiteto gatvės apšvietimui reiktų 32 šviestuvų. Taigi Universiteto gatvės apšvietimo

įrengimas kainuotų 40138,88 lt. Kaip matome iš gautų rezultatų, apšvietimui įrengti didelių

investicijų nereikia.

Detalesni šviestuvo įrengimo kainos apskaičiavimai pateikti 8 priede.

IŠVADOS

1) Nustatyta, kad Lietuvoje kasmet keliuose žūsta apie 800 ir sužalojama apie 6000 žmonių,

iš jų apie 40 ℅ nukenčia tamsiuoju paros metu.

2) Akademijos miestelyje užregistruojami kasmet apie 35 autoįvykiai. Rudens ir žiemos

metu, esant trumpesniam šviesiajam paros metui, atitinkamai įvyksta apie 70 ℅ visų

autoįvykių

3) Autoįvykių skaičių tamsiuoju paros metu, kaip nurodoma užsienio šalių literatūros

šaltiniuose, galima sumažinti apie 30 ℅, o žuvusių asmenų skaičių apie 40 ℅, tinkamai

apšvietus pavojingus kelio ruožus.

4) Akademijos miestelyje visiškai neapšviestas centrinis skveras, pėsčiųjų takai tarp 5- jo

bendrabučio ir 3- jų rūmų, tarp 4- jo bendrabučio ir valgyklos, šaligatviai tarp

Universiteto gatvės ir 9- jo bendrabučio, kuriame įsikūrusi LŽŪU koplyčia, šaligatvis-

takas nuo „apvaliųjų“ garažų link gyvenamųjų namų, intensyvaus eismo pavojingas

įvažiavimo kelias į Mokyklos gatvę ir sodų bendriją „Nemunas“, bendrabučių kiemeliai,

transporto stovėjimo aikštelė ties 3- čiais rūmais, stadionas ir kitos teritorijos. Iš apšviestų

gatvių, nepakankamai apšviestos yra Studentų, Universiteto ir Pėsčiųjų takas tarp

Akademijos bei Ringaudų gyvenviečių. Blogiausia padėtis yra Universiteto gatvėje.

Apšvieta pėsčiųjų parėjoje ties antraisiais universiteto rūmais siekia 7,4 lx, ties penktuoju

bendrabučiu – 4,5 lx. Dalis Universiteto gatvės visiškai neapšviesta ir apšvietos

netolygumas siekia 1: 13,2.

5) Atlikus apšvietos eksperimentinių tyrimų statistinį įvertinimą, nustatyta, kad vidutinė

gatvių apšvieta siekia 6,6 lx, tačiau duomenų sklaidos lygis yra didelis, vidutinės

nuokrypos nuo vidurkio procentas siekia 94,1 ℅ , tai reiškia, kad apšvieta pasiskirsčiusi

netolygiai.

6) Naudojantis kelių apšvietimo projektavimo „Calculux road 6.2.2“ programa,

apskaičiuotos racionalios Studentų, Tako, Mokyklos, Pilėnų, Universiteto, Pėsčiųjų tako

tarp Akademijos bei Ringaudų gyvenviečių vidutinės apšvietos ir skaisčių vertės.

Tinkamam apšvietimui Universiteto gatvėje įrengti, reiktų sumontuoti 32 vnt. SGS102

1xSON-PP100W tipo šviestuvus. Tada gatvėje būtų pasiekta 9,59 lx apšvietos vertė, 0,65

cd/m2 skaistis. Vieno šviestuvo įrengimo kaina – 1254,34 lt. Visai Universiteto gatvei

apšviesti reiktų apie 40000lt.

LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Kazakevičius V. Apsauginės kelių sistemos // Lietuvos keliai, 2000/1. Vilnius: 2000.- 62-63 p. 2. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos. Kelių priežiūros ir plėtros programa. http://www.lra.lt/lt.php/atsisiunciami_dokumentai/ (2004 12 10). 3.Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba. Statistika 2005 m. http://www.lpept.lt/lt/statistika/2005/ (2006 02 10) 4. Lietuvos vairuotojų sąjunga. Saugaus eismo akcija "Matyk ir būk matomas". http://www.lvs.lt/i_akcija_1.html (2005 02 15). 5. Balsys R., Mikulionis A., Pakėnas V., Vaškys A. Kauno gatvių apšvietimo sistemos modernizavimas. http://www.maleidykla.katalogas.lt. (2004 11 10). 6.Valstybės įmonė „Regitra“. Statistika 2005 metų registravimas. http://www.regitra.lt/statistika/index.htm (2006 01 12) 7. Statistikos departamentas. Kelių transporto priemonių skaičius. http://www.std.lt/lt/pages/view/?id=1227 (2006 03 01) 8. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos. Eismo įvykių statistika. http://www.lra.lt/lt.php/eismo_saugumas/eismo_ivykiu_statistika/27#410 .(2006 03 04). 9. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos. Kelių priežiūros ir plėtros programa. http://www.lra.lt/lt.php/atsisiunciami_dokumentai/keliu_prieziuros_ir_pletros_programa/32. (2004 12 10). 10. Lietuvos policijos eskortavimo rinktinė. Eismo įvykių Lietuvoje statistika. http://www.policija.lt/keliu/index.php?menutype=stat&show=turini. (2006 02 16); 11. Sadauskas V. Eismo įvykiai per metus. http://www.lvs.lt/ei_per_metus.html. (2006 01 15). 12. Oleka R. Abejingumas eismo nelaimėms //Keturi ratai.-2002 Nr.2. 38-39 p. 13. Oleka R. Abejingumas eismo nelaimėms //Keturi ratai.-2002 Nr.3 40-41 p. 14. Kauno rajonas. Kaunas: Spauda, 1999.-17p. 15. R Liutkevičius ir kt. Eismo saugumo pagrindai.-Kaunas-Akademija: LŽŪU leidybinis centras. 1997. –79p. 16. Левитин К. М. Безопастность движения автомобилей в условиях ограниченой видимости.- Мocква: Транспорт, 1979.-112 с. 17. Волынский Б.М. Исследование и разработка мероприятий поповышению безопасности движения автомобилей в условиях тумана.- Мocква: МАДИ, 1978.-27 с. 18. Левитин К. М. Безопастность движения автомобилей в условиях ограниченой видимости.- Мocква: Транспорт, 1986.-166 с. 19. Kelių eismo taisyklės.- Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2003.- 112 p. 20. Мишурин В. М. Романов А.Н. Надежность водителя и безопасность движения.- Мocква: Транспорт, 1990.-166 с. 21. Lighting with Artificial Light. Reklaminis žurnalas. 22. Дьяков А.Б. Безопастность движения автомобилей ночъю.- Мocква: Транспорт, 1984.-200 с. 23. Scharwey K., Krzizok T., Herfurth M. Nachtfahreignung augen – gesunder personen verschiedener alstersstufen // der Opthalmologe. Volume 95, Issue 8, 555-558 p.

24. IES Lighting Handbook (The Standart Lighting Guide). Third Edition. Monumental Printing Company, Baltimore, Marylend, 1993. 25. Cправочник по безопасности дорожного движения . Οбзор мероприятий по безопасности дорожного движения. Институт экономики транспорта. Осло/Копeнгаген, 1996.- 646 c. 26. Techninių reikalavimų reglamentas STR 2.06.03:2001. Automobilių keliai. Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija. Vilnius, 2001 m. 27. Kelių eismo konvencija // Valstybės žinios,- 2002 m. Sausio 9 d., Nr.2 (54). P. 10-41. 28. Palšaitis E., Vidugiris L. Automobilių kelių projektavimas: teorija ir praktika. Vilnius, 1999.- 437 p. 29. Butkus R., Eičinas J. Apšvietos lygio ir transporto priemonės važiavimo greičio įtaka eismo saugai.// LŽŪU mokslo darbai VAGOS, 2002, Nr. 55 (8).- P.95-100. 30. STR 2.06.01:1999. Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos. 31. LST EN 13201-2:2004. Gatvių apšvietimas. 2 dalis. Eksploataciniai reikalavimai. 32. Balsys R., Koryzna J., Mikulionis A. Išorinio apšvietimo projektavimas : Metodiniai nurodymai.-Kaunas: KTU, 1993.- 48 p. 33. Optics for Streetlights. http://icole.home.att.net/rdwy_lite_graphix.html. (2005 09 15) 34. Biržietis V.. Lietuvos miestų gatvių apšvietimas :Apžvalginė informacija.-Vilnius, 1986 .-28 p. 35. Ramonas Z., Lankauskas A. Apšvietimas.-Šiauliai, 2002.-84 p. 36. Ramonas Z., Lankauskas A. Dirbtinio apšvietimo skaičiavimas: Metodiniai nurodymai.- Kaunas: KTU, 1990.- 71 p. 37. LST EN 60598-2-3:2003. Šviestuvai. 2 dalis. Ypatingieji reikalavimai. 3 skyrius. Kelių ir gatvių šviestuvai (IEC 60598-2-3:1993) 38. Айзенберг Ю.Б.. Справочная книга по светотехнике..- Мocква: Энергоавтомиздат, 1983.-472 c. 39. LST EN 60598-1:2000. Šviestuvai. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai ir bandymai. (EN 60598-1). 40. VGTU. Miestopožeminiai inžineriniai tinklai. Miesto teritorijų apšvietimas. http://www.vgtu.lt///leidiniai/elektroniniai/miestotvarka/12sk.turinys.pdf (2005 12 10) 41. Recommendations for the lighting of roads for motor and pedestrian traffic. Technical report CIE 115-1995. International Commision on Illiumination, CIE Central Bureau. Viena, Austria, 1999.-51. 42. Lighting catalogue. Lamps&Gear. http://www.prismaecat.lighting.philips.com . (2006 04 05) 43. Šatas J. Įmonių elektros įrenginiai ir tinklai: Teorija, projektavimas, pavyzdžiai.- Klaipėda: KU, 2003.- 129 p. 44. LST EN 60598-2-3:2005. Šviestuvai. 2-3 dalis. Ypatingieji reikalavimai. Kelių ir gatvių šviestuvai (IEC 60598-2-3:2002) 45.Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Darbuotojų sauga ir sveikata: Anglų- Lietuvių kalbų aiškinamasis žodynas. http://www.socmin.lt/dss/ . (2006 05 02) 46. Левитин К. М. Эффективностъ освесчения и световой синализации автотранспортних средств.- Мocква: Энергоавтомиздат, 1991.-240 с. 47. Rupšys P. Statistikos pagrindai. Kaunas-Akademija: LŽŪU, 2003.- 83 p.

DARBO APROBACIJA

Tyrimų rezultatai paskelbti leidinyje:

G. Čičelienė, N. Čičelis, J. Eičinas, A. Laurinėnas. Eismo saugumo analizė ir apšvietos tyrimas

Akademijos ir Ringaudų gyvenvietėse. /Respublikinės mokslinės konferencijos medžiaga.

Žmogaus ir gamtos sauga. 2005 birželio 2-4 d.

Straipsnio kopija pateikta 9 priede.

PRIEDAI

1 priedas 1 lentelė. Eismo įvykių skaičius pagal apšvietimo sąlygas 2005 m. [3].

Apšvietimas

Eismo

įvykių Žuvo Sužeista

Diena 4170 334 5278

Sutemos 419 53 546

Įjungtas kelio

apšvietimas 1148 96 1397

Neįjungtas kelio


Neįrengtas kelio


Iš viso 6790 760 8497

2 lentelė. Eismo įvykių priežastys ir pasekmės Akademijos miestelyje.

Autoįvykių priežastys ir pasekmės Metai Eismoįvykiai:

2002 2003 2004 2005 Vnt. %

Saugaus greičio nesilaikymas 5 3 4 3 15 10,56

Saugios distancijos nesilaikymas 3 6 2 5 16 11.26

Išvažiavimas į priešingą eismo

juostą

4 0 4 3 11 7.74

Eismo pirmumo reikalavimo

nesilaikymas

8 17 10 9 44 30.98

Užvažiavimas ant pėsčiųjų 5 2 0 2 9 6.33

Apgadinta stovinčių transporto

priemonių

6 7 12 9 34 23,9

Kitos priežastys 7 1 3 2 13 9,15

Viso: 38 36 35 33 142 100

Sužeista žmonių 4 9 6 9 28

2 priedas 1 lentelė. Pagrindinė susisiekimo linijų klasifikacija [30].

Gatvės ar kelio kategorija

Indeksas Gatvių, kelių paskirtis Dangos vidutinė apšvieta, lx

Greito eismo gatvės

A Miesto ilgi ir pastovūs transporto ryšiai bei ryšiai su užmiesčio svarbiausiais keliai. Tranzitinis eismas.

20

Pagrindinės gatvės

B Susisiekimas tarp miesto funkcinių zonų, rajonų, centrų. Didžiųjų transporto stočių. Ryšiai su užmiesčio keliais.

15

Aptarnaujančios gatvės

C Miesto plano funkcinės ir kompozicinės ašys. Pagrindinės keleivių viešojo susisiekimo linijos. Miesto vidaus transporto ryšiai.

6

Pagalbinės gatvės

D Lokalinės funkcinės ir kompozicinės ašys. Srautų pasiskirstymas į smulkias teritorijas, privažiavimai prie atskirų statinių ir kitų objektų.

5

2 lentelė. Kelių apšvietimo klasės [31].

Kelio aprašymas Apšvietimo klasė

Greitaeigio transporto keliai su skiriamąją juosta, be perėjų važiuojamosios dalies lygyje ir su visiška priėjimo kontrole; automagistralės Eismo intensyvumas ir kelio sudėtingumas(1 pastaba): Aukštas Vidutinis Žemas

M1 M2 M3

Greitaeigio transporto keliai, keliai suskiriamąja juosta Eismo valdymas (2 pastaba) ir skirtingų eismo dalyvių (3 pastaba) atskyrimas (4 pastaba): Blogas Geras

M1 M2

Svarbios miesto transporto arterijos, radialiniai keliai, rajoninės reikšmės eismo paskirstymo keliai Eismo valdymas ir įvairių eismo dalyvių atskyrimas: Blogas Geras

M2 M3

Mažiau svarbius kelius jungiantys keliai, vietinės reikšmės eismo paskirstymo keliai, vietiniai lengvai prieinami keliai. Keliai turintys tiesioginį įvažiavimą į savininkų valdas ir jungiamuosius kelius. Eismo valdymas ir įvairių eismo dalyvių atskyrimas: Blogas Geras

M4 M5

1 pastaba :Kelio sudėtingumas apima infrastruktūrą, eismą ir matymo aplinką.

Veiksniai, kuriuos reikėtų įvertinti:

- eismo juostų skaičius, nuolydžiai,

- ženklai ir signalai.

2 pastaba :Eismo valdymas apima ženklų ir signalų būvimą bei reguliavimą.

Valdymo būdai yra:

- šviesoforai, pirmumo taisyklės, pirmumo reguliavimas ir ženklai, eismo ženklai, krypčių

ženklai ir kelių žymėjimas.

Ten, kur viso to nėra arba yra retai, eismo valdymas vertinamas kaip blogas arba atvirkščiai.

3 pastaba: Skirtingi eismo dalyviai yra,pavyzdžiui, automobiliai, sunkvežimiai, lėtaeigės

transporto priemonės, autobusai, dviratininkai ir pėstieji.

4 pastaba :Atskyrimas gali būti panaudojant eismo juostas arba apribojant vienos ar daugiau

transporto priemonių eismą.Kuomet yra šis atskyrimas gali būti priimtinas žemiausias

apšvietimo laipsnis.

3 lentelė. Motorizuoto eismo apšvietimo reikalavimai, reglamentuojantys kelio paviršiaus skaistį

(NR – nėra reikalavimų) [31].

Taikymas Visiems keliams

Visiems keliams

Visiems keliams

Keliams be sankryžų arba su keliomis sankryžomis

Keliams su pėsčiųjų takais, neapšviestais atskirai

Apšvietimo klasė

L Minimali reikšmė

0U Minimalus

TI Maksimalus pradinis

IU Minimalus

SR Minimalus

M1 2,0 0,4 10 0,7 0,5 M2 1,5 0,4 10 0,7 0,5 M3 1,0 0,4 10 0,5 0,5 M4 0,75 0,4 15 NR NR M5 0,5 0,4 15 NR NR L - kelio dangos vidutinis skaistis, 0U - dangos skaisčio tolygumas, IU - išilginis

skaisčio tolygumas, SR – aplinkos veiksnys, TI – slenksčio padidėjimas.

3 priedas Kelio dangos skaisčio pakankamam tolygumui užtikrinti turi būti laikomasi šių sąlygų:

Lmax/Lmin ≤ 3, kai Lvid >0,6 cd/m2;

Lmax/Lmin ≤ 5, kai Lvid ≤ 0,6 cd/m2;

Kai normuojama apšviečiamojo paviršiaus vidutinė apšvieta Evid, būtina užtikrinti, kad

santykis Emax/Evid neviršytų šių reikšmių.

Emax/Evid ≤ 3, kai Evid ≥ 6 lx;

Emax/Evid ≤ 5, kai 4 < Evid < 6lx;

4 priedas

1 lentelė. Šviesos srauto sumažėjimo dėl šviestuvo optinės dalies užterštumo dulkėmis

veiksnio reikšmės, priklausomai nuo šviestuvų valymo laiko ir apsaugos laipsnio [39].

Šviestuvo optinės dalies apsauga ir aplinkos užterštumo laipsnis

IPX2

IPX5

IPX6

Aplinkos užterštumas

Laikotarpis

tarp

valymų,

mėn. Didelis Vidutinis Mažas Didelis Vidutinis Mažas Didelis Vidutinis Mažas

12 0,53 0,62 0,82 0,89 0,90 0,92 0,91 0,92 0,93

18 0,48 0,58 0,80 0,87 0,88 0,91 0,90 0,91 0,92

24 0,45 0,56 0,79 0,84 0,86 0,90 0,88 0,89 0,91

36 0,42 0,53 0,78 0,76 0,82 0,88 0,83 0,87 0,90

1 pastaba. Didelis aplinkos užterštumas yra didelių miesto rajonų centruose ir rajonuose, kuriuose

yra daug pramonės įmonių.

2 pastaba. Vidutinis aplinkos užterštumas yra miesto gyvenamuosiuose rajonuose ir rajonuose,

kuriuose yra nedaug pramonės įmonių.

3 pastaba. Mažas aplinkos užterštumas yra užmiesčio zonose.

2 lentelė. Minimalus šviestuvų įrengimo aukštis [40].

Šviesos šaltinio galia, W Mažiausias įrengimo aukštis,m

1000 ir daugiau 9

500-750 8

200-300 7

100 ir mažiau 6

5 priedas 1 lentelė. Lempų charakteristikos.

Lempos Vardinių

galių ribos, W

Šviesos efektyvumas,

Lm/W

Veikimo laikas, val.

Užsidegimo trukmė (šaltos

lempos)

Kitos savybės

Natrio žemaslėgės 18 ÷ 200 60 ÷ 110 5000 ÷ 8000 7 ÷ 12min.

Spalva geltonai oranžinė. Blogai atkuria spalvas. Mažai jautrios įtampos nuokrypiams.

Natrio aukštaslėgės 35 ÷ 1000 70 ÷ 130 8000 ÷ 24000 2 ÷ 4 min.

Šviesa aukso spalvos. Gerai atkuria spalvas. Mažai jautrios įtampos nuokrypiams.

Gyvsidabrio 50 ÷ 2000 36 ÷ 55 5000 ÷ 10000 3 ÷ 5 min.

Spalva melsva. Šviesa pulsuoja, jei lempa be liuminoforo.

Metalų halogeninės 35 ÷ 2000 60 ÷ 100 2000 ÷ 10000 3 ÷ 5 min.

Spalva balta arba balta su žaliu ar melsvu atspalviu. Jautrios maitinimo įtampos nuokrypiams. Šviesa pulsuoja.

Kaitinamosios 10 ÷ 2000 8 ÷ 26 1000 ÷ 3500 0

Šviesa gelsva. Atsparios dažnam junginėjimui. Gerai atkuria spalvas.

6 priedas

1 pav. Akademijos miestelio žemėlapiai.

7 priedas 1 lentelė. Sugrupuoti duomenys.

Grupavimo intervalas

Pradžia Pabaiga

Vidurio reikšmės

xi

Dažnumai ni

Santykiniai dažnumai

wi

Histogramos reikšmės

0 3 1,5 749 0,453939 249,6667 3 6 4,5 188 0,113939 62,66667 6 9 7,5 160 0,09697 53,33333 9 12 10,5 151 0,091515 50,33333 12 15 13,5 169 0,102424 56,33333 15 18 16,5 152 0,092121 50,66667 18 21 19,5 70 0,042424 23,33333 21 24 22,5 11 0,006667 3,666667 Suma: 1650 1

Documents

Giedrė Čičelienė EISMO SAUGUMO TAMSIUOJU PAROS METU