GLIMSTEDT TEISĖS ŽINIOS · Civilinė atsakomybė interneto paslaugų teikėjui už neteisėtos informacijos sau-gojimą ir paskleidimą gali būti taikoma tik nustačius visas būtinas

GLIMSTEDT

TEISĖS ŽINIOS

TEISINIAI POKYČIAI ELEKTRONINĖJE ERDVĖJE – kokios naujovės?

2 0 1 5 m . N r . 3 ( 2 2 )

Ne įsiliejau į technologijų pasaulį, o tik prisišliejau iš verslo plėtros ir komunikacijos

pusės. Deja, programuoti nemoku, o kartais rankos tikrai „niežti“

komunikacijos ir ryšių su visuomene specialistas a. jonkus

REDAKCIJOS ŽODIS

MĖNESIO SKAIČIUS

2015 m. birželio 16 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) priėmė pirmą ir ilgai lauktą sprendimą byloje „Delfi AS“ v. Es-tija dėl naujienų portalo atsakomybės talpinant šmeižikiško pobūdžio lankytojų komentarus. Ką reiškia šis sprendimas?

„Teisės žinių“ svečias komunikacijos ir ryšių su visuomene specialistas Artūras Jonkus pristatys artimiausių savo tre-jų metų planus. „Verslo plėtros, tarptautinės komunikacijos patirtis ir žinios labai praverčia dirbant su startuoliais. Kai informacija apie kompaniją atsiduria tokiose žiniasklaidos priemonėse, kaip CNN, BBC, pagrindinėse kinų televizijose ir

kitose pasaulio žiniasklaidos priemonėse tada supranti, jog be dvidešimt metų patirties to padaryti tikrai nebūtų pavy-kę“, – sako A. Jonkus.

GLIMSTEDT ekspertai šiose „Teisės žiniose“ išsamiau aptars reguliavimo ir teisės naujoves IT srityje ir elektroninėje er-dvėje ir ką jie gali lemti.

Malonaus skaitymo!

„GlimsteDt teisės žinių“ reDakcija

Suteikime daugiau galimybių

JAUNIEMS žmonėms

www.ateiciai.lt

GLIMSTEDT praėjusio mėnesio skaitytojai, paklausti dėl to, ar reikėtų keisti darbo santykių reguliavimą, buvo kaip niekada vieningi. Praėjusio mėnesio apklausoje paklausti apie tai, ar jų nuomone reikėtų keisti reguliavimą, 100 proc. respondentų pasisakė, kad su tuo greičiau sutinka nei nesutinka arba visiškai sutinka.

100

GLIMSTEDT TEISĖS ŽINIOS

INTERAKTYVUS TURINYS

Kviečiame Jus prisidėti prie šio leidinio turinio kūrimo. Siųskite klausimus, siūlykite temas, diskutuokite.

El. paštas: [email protected]

Sekite mus tinkle: www.linkedin.com/company/245835

Už ką yra atsakingi interneto PASLAUGŲ TEIKĖJAI? 4

MĖNESIO TEMA

6Neapgalvoti TEISINIAI KLAUSIMAI gali virsti neištaisoma klaida

A. JONKUS: ne įsiliejau į technologijų pasaulį, o tik prisišliejau iš verslo plėtros ir komunikacijos pusės 8DOMENŲ REGISTRAVIMAS – kaip tinkamai pasirinkti? 12

VARTOTOJŲ TEISĖSPERKANT INTERNETE: ką privalu žinoti verslininkui? 14

RAMINTA STRAVINSKAITĖGLIMSTEDT teisininkė

10

INTERVIU

Norėdami UŽSIPRENUMERUOTI GLIMSTEDT teisės žinias

spauskite čia:

ELEKTRONINĖMS OPERACIJOMS ES – mažiau kliūčių

ASMENS DUOMENŲ APSAUGA: ką turi žinoti būsimi (esami) verslininkai?

Pakeista apmokestinimo PVM TAISYKLĖ – kuo turės vadovautis paslaugų teikėjai? 17

18

21

3


Internetiniame paslaugų teikime daly-vauja daug skirtingų subjektų, atliekančių nevienodas funkcijas ir priklausomai nuo veiklos pobūdžio ir atliekamų funkcijų, jie turi skirtingas teises bei pareigas ir būtent jų statuso ypatumai turi įtakos teisinėms pasekmėms, kylančioms dėl kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.

Neteisėtas turinys elektroninėje erdvėje gali būti pateiktas tiek paslaugos gavė-jo, kuris sutartiniu pagrindu naudojasi interneto paslaugų teikėjo svetaine savo turiniui pateikti, tiek trečiosios šalies, kuri nėra įsipareigojusi jokiais sutartiniais san-tykiais su interneto paslaugų teikėju, tiek paties interneto paslaugų teikėjo, jei jis tokią informaciją sukūrė ir patalpino.

Būtinos sąlygosCivilinė atsakomybė interneto paslaugų teikėjui už neteisėtos informacijos sau-gojimą ir paskleidimą gali būti taikoma

tik nustačius visas būtinas civilinės at-sakomybės taikymo sąlygas: žalą, ne-teisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp jų bei paslaugų teikėjo kaltę; be to, turi būti nustatyta, ar paslaugų teikėjo vei-kla neatitinka Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 12–14 straipsniuose nustatytų išimčių, kada atsakomybė ne-taikoma, kadangi nurodytos atsakomy-bės išimtys taikomos tik tada, kai infor-macinės visuomenės paslaugų teikėjas yra tarpinis teikėjas. Sprendžiant civili-nės atsakomybės taikymo klausimą, turi būti nustatyta, ar paslaugų teikėjo veikla leidžia jį pripažinti tarpiniu teikėju. Pagal Informacinės visuomenės paslau-gų įstatymo ir Elektroninės komercijos direktyvos nuostatas bei jas aiškinančią LAT ir ESTT teismų praktiką, tarpiniu in-formacinės visuomenės paslaugų teikė-ju gali būti pripažintas tik toks interneto

paslaugų teikėjas, kurio vaidmuo neu-tralus, o veiksmai yra tik techninio, au-tomatinio ir pasyvaus pobūdžio, ir todėl jis neturi žinių apie saugomus duomenis arba jų nekontroliuoja. Kitaip tariant, jei interneto paslaugų teikėjas, kuris neini-

cijuoja informacijos perdavimo, nepa-renka perduodamos informacijos gavė-jo, neparenka ir nekeičia perduodamos informacijos, neturi faktinių žinių apie neteisėtą veiklą arba informaciją ir rei-kalavimų atlyginti žalą atžvilgiu nežino apie faktus ir aplinkybes, rodančias, kad verčiamasi neteisėta veikla arba teikia-ma neteisėta informacija, nėra ir negali būti atsakingas už teikiamą informaciją.Žinoma, taip nėra, kai interneto pas-laugų teikėjas, užuot neutraliai teikęs paslaugą tik techniškai ir automatiškai apdorodamas klientų pateiktus duome-nis, atlieka aktyvų vaidmenį, leidžiantį jam turėti žinių apie šiuos duomenis ar juos kontroliuoti (ESTT 2010 m. kovo 23 d. sprendimo, priimto byloje Goo-gle France ir Google, sujungtos bylos Nr.C 236/08 iki C 238/08, 113 – 114, 120 punktai; 2011 m. liepos 12 d. sprendi-

mo, priimto byloje L‘Oréal SA ir kt. prieš eBay International AG ir kt., bylos Nr. C-324/09, Rink. p. I-000, 116 punktas).„Delfi AS“ v. Estija 2015 m. birželio 16 d. Europos Žmogaus

Už ką yra atsakingi INTERNETO PASLAUGŲ TEIKĖJAI?

teisininkė

raminta stravinskaitė

TEMA

Interneto paslaugų teikėjas visais atvejais tam tikra prasme neša atsakomybę prieš trečiuosius asmenis, kuriuos gali pažeisti neleistino turinio informacija

Įprastai asmenys, susidūrę su neteisėto turinio informacijos pateiki-mu internetinėje erdvėje, kreipiasi į interneto paslaugų teikėją (ISP), prašydami pašalinti tokio turinio informaciją ir atlyginti patirtą žalą, tačiau ar visais atvejais atsakingas yra interneto paslaugų teikėjas?

4


Į turinį

Teisių Teismas (EŽTT) priėmė pirmą ir il-gai lauktą sprendimą byloje „Delfi AS“ v. Estija dėl naujienų portalo atsakomybės talpinant šmeižiško pobūdžio lankytojų komentarus. Didžioji kolegija konstata-vo, kad atsakomybės taikymas naujie-nų portalui buvo teisėta ir proporcinga priemonė saviraiškos laisvės atžvilgiu.

Principinės nuostatos, kuriomis buvo va-dovautasi šioje byloje, siekiant paneigti, kad naujienų portalas nėra ir negali būti atsakingas už skelbiamą turinį, yra įtvir-tintos Estijos nacionaliniame teisės akte, kuriame įgyvendinama Elektroninės ko-mercijos direktyva. Naujienų portalas Delfi laikėsi pozicijos, kad toje aplinkoje, kurioje lankytojai komentuoja, naujienų portalo vaidmuo yra neutralus, o veiks-mai yra tik techninio, automatinio ir pasyvaus pobūdžio. Kitaip tariant, nau-jienų portalas nėra nei komentarų auto-rius, nei turi pareigą juos kontroliuoti. Be to, naujienų portale yra aiškiai nurodyta, kad komentarai nėra koreguojami, o prieštaraujantys gerajai praktikai – drau-džiami, ir asmenys prisiima visą atsako-mybę už talpinamų komentarų turinį.

Tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės buvo nepakankamas teisinis pagrindas konstatuoti, jog naujienų portalas nepri-valo prisiimti atsakomybės. EŽTT vertino,

visų pirma, pačių komentarų turinį ir kons-tatavo, kad naujienų portalas turėjo tikėtis šmeižikiško pobūdžio komentarų bei im-tis papildomų atsargumo priemonių.

Antra, veiksmai, kurių ėmėsi naujienų por-talas yra nepakankami, siekiant užkirsti kelią šmeižikiškų komentarų atsiradimui. EŽTT vertinimu, automatinė sistema, kuri užtikrina komentarų trynimą, jei juose minimas šmeižikiško pobūdžio žodis, yra nepakankama priemonė apsaugoti trečiuosius asmenis nuo kylančios žalos, kaip ir kita sistema, leidžianti mygtuko paspaudinimu informuoti apie netinka-mą komentarą. Be to, EŽTT akcentavo, kad komentarų autoriams nebuvo sutei-kiama galimybė nei šalinti, nei koreguoti komentarų nuo to momento, kai jie buvo

paskelbti – tik naujienų portalas turėjo technines galimybes tą padaryti. Atsižvel-giant į tai, ir buvo konstatuota, kad naujie-nų portalo veiksmai nebuvo vien tik tech-ninio, automatinio ar pasyvaus pobūdžio. Taip pat buvo nagrinėjamas ir subjekto, kuris turi būti pripažintas atsakingu už šmeižikiško pobūdžio komentarus, nu-statymo klausimas. EŽTT konstatavo, kad atsakingais yra laikomi tiek komentarų autoriai, tiek naujienų portalas talpinęs tokio pobūdžio komentarus, todėl nu-kentėjusiam asmeniui suteikiama laisvė pasirinkti, kam reikšti ieškinį teisme. EŽTT savo sprendime nurodė, kad naujienų portalui neužtikrinus reikiamų techni-nių priemonių, leidžiančių identifikuoti komentarų autorius, naujienų portalas pats prisiėmė riziką nešti atsakomybę už šmeižikiško pobūdžio komentarus, juos ne tik talpinant, bet ir administruojant. Pažymėtina ir tai, kad EŽTT aiškiai pasi-sakė ir dėl kitų elektroninėje erdvėje su-kurtų priemonių, leidžiančių lankytojams reikšti savo nuomonę ar mintis, talpinant komentarus. Diskusijų forumai, skelbimų portalai, socialinės žiniasklaidos platfor-mos, valdomi interneto paslaugų teikėjo, kuris pats netalpina juose jokio turinio, nepatenka į šio precedento taikymo sritį. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad in-terneto paslaugų teikėjo statusas (tarpi-nis teikėjas ar ne) yra reikšmingas spren-džiant tik dėl atsakomybės (civilinės, administracinės, baudžiamosios) jam taikymo, tačiau neturi reikšmės spren-džiant dėl reikalavimo pašalinti neteisėtą informaciją tenkinimo sąlygų. Interneto paslaugų teikėjas privalo pašalinti sau-gomą neteisėtą informaciją, jei iš tiesų informacija yra neteisėta ar neskelbtina. Kriterijai, kada interneto paslaugų teikė-jas laikomas sužinojusiu apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie tai, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija įgyta, sukurta, pakeista ar naudojama ne-teisėtu būdu, įtvirtinti Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją tvarkos apraše. Taigi, vadovaujantis esamu teisiniu re-guliavimu ir nuoseklia teismų formuo-jama praktika, manytina, kad interneto paslaugų teikėjas visais atvejais tam tikra prasme neša atsakomybę prieš tre-čiuosius asmenis, kuriuos gali pažeisti neleistino turinio informacija. Tai gali būti tiek aktyvių veiksmų ėmimasis ša-linant tokio pobūdžio informaciją, tiek pačios atsakomybės prisėmimas.

TEMA

Atsakingi – tiek komentarų autoriai, tiek naujienų portalas

5


TEMA

Bendraudami su naują verslą prade-dančiais klientais, pastebime, kad daž-nu atveju teisiniai klausimai pradedami nagrinėti tik po to, kai produktas ar pa-slauga jau sukurta, galbūt net pateikta į rinką. Vėlesniame etape sprendžiant tei-sinius klausimus neretai gali paaiškėti, kad sukurtame verslo procese, prekės ar paslaugos pateikime ar net pačioje pre-kėje ar paslaugoje būtina atlikti pakeiti-mus, siekiant, kad nebūtų pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės ar teisės aktų rei-kalavimai.

Dar blogiau, kai šie klausimai nagrinė-jami tik tuomet, kai susiduriama su tei-sinėmis problemomis. Tuomet spręsti reikia ne tik kilusią problemą, bet ir tai, kaip nuo panašių problemų apsidrausti ateityje. Tai reiškia, kad patiriamos išlai-dos (taip pat ir išlaidos teisinėms paslau-goms) dar labiau išauga.

Kita neretai pasitaikanti klaida – itin siau-ras aktualių teisinių klausimų suvokimas. Kartais verslininkams atrodo, kad pa-kanka, pasižiūrėjus į keletą panašių pa-vyzdžių, parašyti naudojimosi interneto svetaine taisykles, ir tuo bus išspręsti visi teisiniai klausimai. Mūsų patirtis rodo, jog kartais gali nutikti priešingai ir tokiu principu sukurtos naudojimosi taisyklės gali ne tik neišspręsti aktualių teisinių klausimų, bet ir sukurti papildomų pro-blemų ar sukelti ginčą.

Nepakankamai įvertinti intelektinės nuosavybės klausimai gali tapti dar rimtesnių problemų priežastimi. Jeigu verslo kūrimo pradžioje nebus imtasi

tam tikrų veiksmų, siekiant apsaugoti turimas žinias (angl. know how) ar konfi-dencialią informaciją, perimti autorių ar kitas teises arba apsaugoti savo išradimą ar prekės ženklą, konkurentas, (buvęs) verslo partneris ar paslaugų teikėjas gali tuo pasinaudoti ir bendrovės intelekti-nės nuosavybės pagrindu pasiūlyti rin-kai konkuruojančią paslaugą ar prekę ar pareikalauti teisme pripažinti, kad teisės

į Jūsų verslą priklauso jam. Kaip parodė „Facebook“ įkūrėjo Marko Zuckerbergo atvejis, toks reikalavimas teisme nebū-tinai bus patenkintas, tačiau neabejoti-nai reikš papildomas laiko ir finansines sąnaudas. Todėl siekiant išvengti tokių situacijų ir papildomų kaštų, geriausia išeitis dar ankstyvoje verslo kūrimo sta-dijoje pasikonsultuoti su profesionaliu teisininku.

GlimsteDt asocijuota partnerė, aDvokatė GieDrė rimkūnaitė-manke

Neapgalvoti TEISINIAI KLAUSIMAIgali virsti neištaisoma klaidaKuriant verslą elektroninėje erdvėje, greta įvairių ekonominių, technolo-ginių, socialinių, rinkodaros klausimų būtina įvertinti ir teisinius aspektus. Nors pirmųjų klausimų svarba kiekvienam verslininkui atrodo savaime su-prantama, patirtis rodo, kad apie teisinių klausimų sprendimą dažnai nepa-galvojama arba tai padaroma vėliau nei reikėtų. Tokiais atvejais patiriamos nenumatytos papildomos išlaidos, sugaištama daug laiko, o kartais gali būti ir prarandamas verslas.

6


Į turinį

TEMA

Pagrindinių teisinių klausimų sąrašas (angl. checklist)

Juridinė forma Kokią juridinę formą ir jurisdikciją pasirinkti

Intelektinės nuosavybės teisės

▪ Ar atlikau visus reikiamus veiksmus ir ėmiausi visų reikiamų apsaugos prie-monių, prieš atskleisdamas savo idėją būsimiems partneriams ar paslaugų teikėjams, ar pateikdamas prekę ar paslaugą į rinką?

▪ Ar veikloje gali ar turi būti taikoma patentų, dizaino ar kitų intelektinės nuo-savybės teisių apsauga?

▪ Kokį(-ius) prekių ženklą(-us) ir kur registruoti? Kokioms prekių ir paslaugų klasėms?

▪ Kokį domeną pasirinkti ir kur jį registruoti? ▪ Ar visos teisės į interneto svetainę, mobiliąją aplikaciją ar kt. (įskaitant pro-

gramavimo, dizaino darbus, tekstus, fotografijas ir kitus svetainės elementus) priklausys man? Ar turėsiu neapribotą teisę juos naudoti?

▪ Ar turiu teisę naudoti duomenis ir duomenų bazes, kurios reikalingos prekių pardavimui ar paslaugų teikimui?

▪ Ar skelbiamam turiniui reikėtų taikyti „© visos teisės saugomos“ ar „CC (Creative Commons) kai kurios teisės saugomos“ principą?

Duomenų apsauga ir privatumas

▪ Kokie duomenys bus renkami ir kuriuos iš jų yra būtina rinkti? ▪ Ar bus naudojami slapukai (angl. cookies)? ▪ Kokiais tikslais šie duomenys bus renkami ir tvarkomi? ▪ Ko reikia, kad duomenų rinkimas ir tvarkymas būtų teisėtas? ▪ Kaip duomenų subjektai įgyvendins savo teises, susijusias su asmens duo-

menimis? ▪ Kokių priemonių reikėtų imtis, siekiant apsaugoti duomenis? ▪ Ar reikalinga registracija, pranešimas Valstybinei duomenų apsaugos inspek-

cijai ar kiti papildomi veiksmai?

Vartotojų teisių apsauga (jeigu potencialūs klientai - vartotojai)

▪ Kaip bus pateikiama informacija apie teikiamas paslaugas ar parduodamas prekes?

▪ Ar pirkėjai (vartotojai) turės teisę atsisakyti sutarties ir grąžinti prekes ar pas-laugų rezultatą? Jeigu taip, ar yra tinkamai užtikrinta šios teisės įgyvendini-mo tvarka? Jeigu yra sąlygos, kuomet ši teisė netaikoma, ar jos yra tinkamai išpildytos?

▪ Ar pakankamai užtikrinama vartotojų teisių apsauga?

Atsiskaitymas (jeigu teikiamos mokamos paslaugos ar parduodamos prekės)

▪ Kokios atsiskaitymo priemonės bus galimos? ▪ Kokios sutartys ar kiti veiksmai reikalingi tokių priemonių naudojimui? ▪ Kam ir kokia atsakomybė už atsiskaitymus taikoma?

Asmens identifikavimas Kokias asmens identifikavimo elektroninėje erdvėje priemones reikėtų naudoti?

Atsakomybė

▪ Ar tretieji asmenys turės teisę talpinti savo turinį, siūlyti savo prekes ar pas-laugas?

▪ Kas bus atsakingas už vykdomą veiklą, teikiamas paslaugas, parduodamas prekes?

▪ Kokia atsakomybė taikoma?

Informacijos teikimas Kokią informaciją privaloma skelbti viešai?

Mokestiniai klausimai Kokie mokesčiai ir kokioje valstybėje turės būti mokami?

Taikoma teisė ▪ Ar šiai veiklai bus taikoma tik Lietuvos teisė? ▪ Ar privaloma laikytis kitos valstybės duomenų, vartotojų teisių apsaugos ar

kitų reikalavimų?

Taisyklės, privatumo politika Kurie iš šių klausimų turi būti sureguliuoti / atskleisti taisyklėse, privatumo politikoje ar kitame dokumente?


7

INTERVIU

„Prekės ženklas yra svarbi paslaugos ar produkto dalis. Jį renkantis labai reikia pagalvoti, o kokia bus paslaugos ar pro-dukto komunikacinis koncepcija“, – sako A. Jonkus.

Interviu su A. Jonkumi – šio mėnesio „Teisės žiniose“.

Aplikacija „RottenWiFi“ gimė 2014 me-tais. Kiek pavyko pasiekti per metus?

Per 2014 metus sukūrėme „iOS“, „An-droid“ bei „Web“ programėles. Pradėjo-me atskirą viešbučių reitingavimą pagal gautus duomenis http://wifirank.com. Geriausio viešo „Wi-Fi“ šalių dvidešim-tukas sulaukė didelio tarptautinės ži-niasklaidos dėmesio. Neseniai paskelb-tas geriausių „Wi-Fi“ pasaulio oro uostų dešimtukas. Šiais metais šis startuolis įsikūrė Didžiojoje Britanijoje Mančeste-

rio inovacijų centre „MediaCity UK“. Ofi-cialus kompanijos pavadinimas „TelcoQ Ltd“. Taip pat sukūrėme B2B sprendimą telekomunikacijų bendrovėms, teikian-čioms mobiliojo ryšio paslaugas, kuris leidžia matyti padėtį tinkle pagal 14 pa-grindinių parametrų.

Dirbate daug sričių. Ar sudėtinga buvo įsilieti į technologijų pasaulį? Kuo jame

Programėlė „RottenWiFi“ pernai plačiai nuskambėjo didžiausiose ži-niasklaidos priemonėse. Prie jos žengimo į plačiuosius vandenis pri-sidėjęs Artūras Jonkus, komunikacijos ir ryšių su visuomene specia-listas, sako, kad šiais metais šis startuolis įsikūrė Didžiojoje Britanijoje Mančesterio inovacijų centre „MediaCity UK“. Oficialus kompanijos pavadinimas „TelcoQ Ltd“.

A. Jonkus: ne įsiliejau į technologijų pasaulį, o tik prisišliejau iš verslo plėtros ir komunikacijos pusės

komunikacijos ir ryšių su visuomene specialistas

artūras jonkus

8


Į turinį

INTERVIU

praverčia kitur įgyta patirtis?

Sakyčiau, kad ne įsiliejau į technologijų pasaulį, o tik prisišliejau iš verslo plėtros ir komunikacijos pusės. Deja, progra-muoti nemoku, o kartais rankos tikrai „niežti“ (šypsosi).

Verslo plėtros, tarptautinės komunika-cijos patirtis ir žinios labai praverčia dir-bant su startuoliais. Kai informacija apie kompaniją atsiduria tokiose žiniasklai-dos priemonėse, kaip CNN, BBC, pagrin-dinėse kinų televizijose ir kitose pasaulio žiniasklaidos priemonėse tada supranti, jog be dvidešimt metų patirties to pada-ryti tikrai nebūtų pavykę.

Kur „WiFi“ ryšys geriausias? Ar tikrai Lie-tuva turi kuo pasigirti? Ir kurie pasaulio regionai stebina savo atsilikimu pagal ryšio kokybę?

Taip, Lietuva turi gerą interneto ryšį ir tikrai verta tuo didžiuotis tik nereikėtų užmigti ant laurų. Interneto sparta įvai-riose pasaulio šalyse skiriasi kartais. Ir įdomu tai, kad tame pačiame regione galima rasti šalių su didele interneto sparta ir su labai maža. Taip pat stebina tai, kad „Wi-Fi“ pasaulio viešbučiuose skiriasi šimtais kartų. Tai galite pamatyti http://wifirank.com.

Kas buvo netikėta plėtojant projektą? Ką darytumėte kitaip?

Prieš bet ką darydami, mes turime tik įsivaizdavimą, kaip produktas ar paslau-ga bus priimta vartotojų. Kai produktas startuoja tada pamatome, kuo skiriasi kūrėjų įsivaizdavimas nuo realybės. Toks „realybės testas“ kartais būna šaltas du-šas, bet į tai reikia žiūrėti, kaip į naujai

išmoktas pamokas, kurių nesurasi jokia-me vadovėlyje.

Su kokiomis teisinėmis problemomis tenka susidurti dirbant Lietuvoje ir už-sienio šalyse?

Ypač jauni inovatyvūs žmonės ignoruo-ja teisinius verslo klausimus tol, kol jie nepradeda trukdyti pačiam verslui. Jei startuolis siekia pritraukti investicijas, tai teisiniai klausimai, prekinių ženklų ap-sauga, intelektinės nuosavybės apsau-ga turi būti tinkamai sutvarkyti. Dėl šių klausimų ignoravimo kartais žlunga net dideli projektai.

Kaip vertinate naujų verslo idėjų inova-tyvumą ir aktualumą mūsų šalies rinkai?

Manau, kad tai vienintelis kelias siekiant, kad Lietuva toliau galėtų didinti ekspor-tą, kurti naujas darbo vietas. Ir būtent inovacijos turėtų būti ta sritis, kurias la-biausiai skatintų vyriausybė. Deja, kol kas

deramas dėmesys tam nėra skiriamas.

Kokia, Jūsų nuomone, prekių ženklo reikšmė elektroninėje erdvėje ir į ką rei-kėtų atkreipti dėmesį renkantis prekių ženklą?

Prekės ženklas yra svarbi paslaugos ar pro-dukto dalis. Jį renkantis labai reikia pagal-voti, o kokia gi bus paslaugos ar produkto komunikacinis koncepcija. Koks bus pozi-cionavimas, visos komunikacijos tonas.

Kur žvelgiate toliau? Ką Artūras Jonkus veiks po trejų metų?

Pagrindinė veikla ir toliau liks strategijos ir komunikacijos konsultacijos. Pernai įkurta „Agentūra 1323” būtent šia veikla ir užsiima. Toliau vystysime „IQ Polls“, „Rotten WiFi“ ir „TelcoQ“ projektus.

Artimiausiems trims metams to tikrai užteks.

Ačiū už pokalbį.

Jūsų nuomone, ar gerai žinote savo teises IT srityje?

• Visiškai sutinku.• Greičiau sutinku, nei nesutinku.• Greičiau nesutinku , nei sutinku• Visiškai nesutinku.

SPAUSKITE ATSAKYMĄ

KLAUSIMAS

Toks „realybės testas“ kartais būna šaltas dušas, bet į tai reikia žiūrėti, kaip į naujai išmoktas pamokas, kurių nesurasi jokiame vadovėlyje

9


TEMA

teisininkė

raminta stravinskaitė

ELEKTRONINĖMS OPERACIJOMS ES – mažiau kliūčių

Visų pirma, elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo už-tikrinimo paslaugų reglamentu (eIDAS) įtvirtinamos aiškios taisyklės dėl elektro-ninių parašų teisinės galios. Šiuo metu ga-liojanti direktyva tiesiogiai nenustatė elek-troninio parašo teisinės galios, palikdama tą padaryti konkrečios valstybės nacio-naliniams įstatymams. Tačiau, įsigaliojus aukščiau nurodytam reglamentui, kvalifi-kuoto elektroninio parašo galia bus prily-ginama rašytiniam parašui, o kvalifikuotas elektroninis parašas, patvirtintas vienoje valstybėje narėje išduotu kvalifikuotu ser-tifikatu, visose narėse bus pripažįstamas

kaip kvalifikuotas elektroninis parašas. Taigi, valstybės narės, bent kiek tai yra su-siję su viešosiomis paslaugomis, negalės nusistatyti jokių papildomų reikalavimų, dėl kurių gali atsirasti kliūčių elektroninio parašo naudojimui. Ilgą laiką vienos valstybės piliečiai negalė-jo pasinaudoti savo elektroninėmis atpa-žinties priemonėmis (elektroniniais para-šais), kad jų tapatybė būtų nustatyta kitoje valstybėje narėje, kadangi jų šalyje taiko-mos nacionalinės elektroninės atpažinties schemos kitose valstybėse narėse buvo neatpažįstamos. Įsigaliojus elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patiki-

mumo užtikrinimo paslaugų reglamentui (eIDAS), elektroninės atpažinties priemo-nės, kurios yra išduotos pagal elektroninės atpažinties schemą ir įtrauktos į Europos Komisijos paskelbtą sąrašą, privalės būti pripažintos ir kitose valstybėse.Kitas esminis elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užti-krinimo paslaugų reglamento (eIDAS) pri-valumas – visų elektroninės atpažinties ir pasitikėjimo paslaugų reglamentavimas, elektroninį parašą numatant tik kaip vie-ną iš tokių paslaugų. Reglamente apibrė-žiamas elektroninių parašų, elektroninių spaudų arba elektroninių laiko žymų kū-

2015 m. liepos 23 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė reglamentą (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje (eIDAS), įsigaliosian-tį 2015 m. rugsėjo 17 d., kuriuo panaikinama direktyva 1999/93/EB dėl Bendrijos elektroninių parašų reguliavimo sistemos. Šiuo reglamentu siekiama pašalinti esamas tarpvalstybinio naudojimo kliūtis, kurios at-siranda norint nustatyti tapatybę naudojant elektroninės atpažinties priemones ar siekiant pasinaudoti viešosiomis paslaugomis.

10


Į turinį

TEMA

rimas, patikrinimas ir patvirtinimas, elek-troninio registruoto pristatymo paslaugos ir su tomis paslaugomis susiję sertifikatai arba interneto svetainių tapatumo nusta-tymo sertifikatų kūrimas, patikrinimas ir patvirtinimas, arba elektroninių parašų, spaudų ar su tomis paslaugomis susijusių sertifikatų ilgalaikis išsaugojimas. Mano-ma, kad tokios elektroninės atpažinties priemonės kaip elektroniniai spaudai, elektroninės laiko žymos, elektroninio pri-statymo paslaugos bei svetainių tapatu-mo nustatymas, palengvins tarpvalstybinį įvairių paslaugų teikimą vidaus rinkoje ir suteiks įmonėms galimybę vykdyti veiklą tarpvalstybiniu mastu.Dokumentus bus galima pasirašyti ne tik elektroniniu parašu, bet ir elektroniniu spaudu, kuriam bus taikoma prezumpci-ja dėl duomenų, su kuriais susietas kva-lifikuotas elektroninis spaudas, vientisu-mo ir tų duomenų kilmės tinkamumo. Kaip ir elektroninis parašas, kvalifikuotas elektroninis spaudas, patvirtintas vieno-je valstybėje narėje išduotu kvalifikuo-tu sertifikatu, visose kitose valstybėse narėse bus pripažįstamas kvalifikuotu elektroniniu spaudu ir nebus galima at-sisakyti pripažinti elektroninio spaudo teisinės galios ar jo tinkamumo naudoti kaip įrodymą teismo procese tik dėl to, kad spaudas yra elektroninis arba kad jis neatitinka kvalifikuotų elektroninių spaudų reikalavimų.Labai svarbu pažymėti ir tai, kad yra nu-statyti ir įsigalios kvalifikuotoms laiko žy-moms keliami reikalavimai, kurie susieja datą ir laiką su duomenimis taip, kad pa-grįstai neliktų galimybės nepastebimai pakeisti duomenų. Elektroninės laiko žy-

mos paskirtis jau seniai nėra vien tik infor-macinė, nurodanti dokumento sukūrimo ar sandorio sudarymo laiką, bet ir teisinė, patvirtinanti sandorio pirmumo teisę. La-bai svarbu, kad skirtingose šalyse būtų taikomi tie patys kvalifikuotos laiko žymos pripažinimo principai.Taip pat nustatoma, kad nebus galima atsisakyti pripažinti naudojantis elektro-ninio registruoto pristatymo paslaugomis išsiųstų ir gautų duomenų teisinės galios ir jų tinkamumo naudoti kaip įrodymą teis-mo procese tik dėl to, kas jis yra elektroni-nis arba neatitinka kvalifikuotoms elektro-ninio registruoto pristatymo paslaugoms keliamų reikalavimų.Be to, norint, kad interneto svetainės tapatumo nustatymas taptų pasitikėji-mo didinimo priemone, kuri pagerintų vartotojo patirtį ir toliau skatintų vidaus rinkos augimą, reglamente nustatoma interneto svetainių tapatumo paslau-ga. Nors interneto svetainės tapatumo nustatymo paslaugų teikimas ir naudo-jimas pripažįstama kaip visiškai savano-riška priemonė, tačiau interneto svetai-nės lankytojai, naudodamiesi interneto svetainių tapatumo paslaugomis, galės būti tikri, kad interneto svetainė priklau-so tikram ir teisėtam subjektui. Kvalifikuotuose interneto svetainės ta-patumo nustatymo sertifikatuose bus pateikiama ne tik domeno vardas, kurį naudoja fizinis ar juridinis asmuo, kuriam išduotas sertifikatas ir duomenys apie sertifikato galiojimo laikotarpio pradžią ir pabaigą, bet ir juridinio asmens atveju: pavadinimas ir, jei taikoma, oficialiame registre nurodytas registracijos numeris; fizinio asmens atveju: asmens vardas ir

pavardė arba slapyvardis bei kiti duome-nys, leidžiantys be jokio papildomo vargo identifikuoti interneto svetainės savinin-ką. Darytina pagrįsta išvada, kad atsiradus priemonei, leidžiančiai patikrinti, ar pirkė-jas prisijungė prie norimos paslaugų teikė-jo svetainės, o ne prie suklastotos svetai-nės, suaktyvės ir internetinė prekyba.Be to, įsigaliojus naujam teisiniam regu-liavimui, nebebus galima atsisakyti pri-pažinti elektroninio dokumento teisinės galios ir jo tinkamumo naudoti kaip įro-dymą teismo procese tik dėl to, kad jis yra elektroninis. Manytina, kad jeigu teikiant viešąją paslaugą bus reikalaujama origi-nalaus dokumento arba sertifikuotos ko-pijos, kitose valstybėse narėse, netaikant jokių papildomų reikalavimų, turėtų būti priimami bet kokie elektroniniai doku-mentai, kuriuos parengė kompetentingi asmenys ir, kurie pagal kilmės valstybės nacionalinius teisės aktus laikomi origina-lais arba sertifikuotomis kopijomis. Akivaizdu, kad kaip ir Europos Komisija teigia, reglamentu bus panaikinamos esa-mos elektroninės atpažinties priemonių naudojimo Europos Sąjungoje kliūtys, t.y. įmonės galės elektroniniu būdu dalyvauti įvairių valstybių narių valdžios institucijų skelbiamuose viešuosiuose konkursuo-se, nes nebus galima atsisakyti priimti jos elektroninį parašą vadovaujantis specia-liais nacionaliniais reikalavimais ir nekils sąveikumo problemų. Be to, įmonės turės galimybę elektroniniu būdu pasirašyti su-tartis su kitoje valstybėje narėje įsisteigu-siu partneriu, nesibaimindamos skirtingų patikimumo užtikrinimo paslaugoms ke-liamų reikalavimų. Galiausiai ir pati inter-netinė prekyba bus patikimesnė.

Įmonės galės elektroniniu būdu dalyvauti įvairių valstybių narių valdžios institucijų skelbiamuose viešuosiuose konkursuose

11


Dažniausiai, siekiant išvengti painiavos ir sustiprinti produktų ar paslaugų pozici-jas rinkoje, įmonės pavadinimas ir prekės ženklas pasirenkamas tapačiu pavadini-mu. Registruojant domeną taip pat svarbu užtikrinti, kad vartotojai lengvai galėtų in-ternete suvedus girdėtą prekės ženklą pa-

siekti interneto svetainę. Kad tokia verslo strategija veiktų be kliūčių, svarbu iš anks-to apgalvoti keletą reikšmingų aspektų.

Pirmiausia, rekomenduojama apsvarstyti kokioje teritorijoje bus plėtojamas vers-las. Reikėtų įvertinti potencialias galimy-bes ateityje plėsti verslą į kitas teritorijas.

Tuomet reikėtų pasirinkti prekės ženklą, kurį naudojant bus vykdomas verslas ir patikrinti, ar nėra registruotų tapačių ar panašių prekių ženklų planuojamoje verslo vykdymo teritorijoje. Prekių ženklų registraciją priklausomai nuo pasirinktos verslo vykdymo teritorijos reikėtų pati-

TEMA

DOMENŲ REGISTRAVIMAS – kaip tinkamai pasirinkti?

GlimsteDt teisininkė, aDvokatė

asta macijauskienė

Šiandieninis verslas neatsiejamas ir neįsivaizduojamas be interneto. Kuriant verslo strategiją svarbu iš anksto apgalvoti kokiu pavadinimu veiks įmonė, kokį prekės ženklą naudojant bus pardavinėjamos prekės ar teikiamos paslaugos, koks domenas bus registruojamas. Tinkamo pa-vadinimo pasirinkimas užtikrins žinomumą ir sėkmę rinkoje.

12


Į turinį

TEMA

krinti nacionalinėje, bendrijos ir tarptau-tinėje prekių ženklų duomenų bazėse.Įsitikinus, kad nėra panašių ar tapačių re-gistruotų prekių ženklų, rekomenduoja-ma preliminariai patikrinti, ar nėra regis-truotas domenas tokiu pavadinimu. Taip pat reikia pasirinkti ir bendrinį aukščiausio lygio domeno, pavyzdžiui, - .com, .org, .net (toliau - gTLD). gTLD pasirinkimas priklau-so nuo planuojamos verslo vykdymo teri-torijos ir nuo prekių ar paslaugų pobūdžio.Šiuolaikiniame interneto pasaulyje egzis-tuoja įvairiausių gTLD, tačiau visų jų, su-sijusių su vykdomu verslu, užregistruoti neįmanoma ir ekonomiškai nepagrįsta. Už interneto vardų sistemos priežiūrą atsakinga organizacija ICANN (The In-ternet Corporation for Assigned Names and Numbers) suteikė galimybę regis-truoti tokius gTLD kaip .kitchen, .meniu., .coffee, .photos. Skaičiuojama tūkstančiai gTLD ir vis suteikiama galimybė registruo-ti naujus. Užregistruoti domenus visais įmanomais su prekėmis ar paslaugomis susijusiais gTLD neįmanoma ir ekonomiš-kai nepagrįsta, tačiau rekomenduojama įver tinti esminį verslo aspektą ir pasirink-ti labiausiai susijusius gTLD, atsižvel giant į tai, kad domenus tapačiu pavadinimu, bet kitu gTLD, gali registruoti kiti asmenys. Esant tokiam sutapimui, jei veiklos terito-rija ar prekių ir paslaugų kategorija bus ta pati, gali atsirasti nuostolių dėl klientų pra-radimo ar vartotojų bei verslo partnerių suklaidinimo, taip pat gali grėsti ieškiniai dėl nesąžiningos komercinės veiklos ar ki-tos neigiamos pasekmės.Nemaža dalis didelių verslo kompanijų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, nesistengia užregistruoti visų įmanomų su jų verslu susijusių gTLD, argumentuodami ir taip geru savo prekės ženklo žinomumu ir dideliais tokios registracijos kaštais. Toks atsisakymas registruoti naujus gTLD paaiškinamas ir tuo, kad neįmanoma susekti ir registruoti visų naujai atsiran-dančių gTLD. gTLD plėtros kritikai teigia, kad tokia plėtra yra nereikalinga ir ji kelia grėsmę prekių ženklų savininkams, nes jie yra priversti pirkti naujus interneto adresus, kol už akių neužbėgo kiti, sieda-mi prevenciškai apginti savo verslą.Tam tikrą prevenciją dėl prekių ženklų savininko teisių pažeidimo gali suteikti ICAAN teikiamos mokamos paslaugos, susijusios su registruotų prekių ženklų įtraukimu į Trademark clearinghouse (TMCH) duomenų bazę. Asmenys, tu-rintys registruotus prekės ženklus, gali

pateikti prašymą dėl jų prekių ženklų įtraukimo į virtualią duomenų bazę TMCH. Įtraukus tokį prekės ženklą į mi-nėtą duomenų bazę, priklausomai nuo pasirinktos siūlomos programos, gali būti suteikiamos tokios paslaugos: 1) pirmenybė registruoti naujus gTLD per nustatytą prioritetinį, vadinamą saulėte-kio laikotarpį (prekių ženklų savininkai, kurių prekių ženklai neįtraukti į TMCH gali kreiptis dėl gTLD registravimo tik pa-sibaigus saulėtekio laikotarpiui); 2) tuo

atveju, jei kažkas bandys užregistruoti domeną, kurio sudėtyje yra duomenų bazėje esantis prekės ženklas, savininkui ar jo nurodytam atstovui bus pranešama apie tokį ketinimą, o asmuo, ketinantis įregistruoti minėtą domeną, taip pat bus įspėjamas apie galimą prekių ženklo sa-vininko teisių pažeidimą.Tinkamai neapgalvojus aukščiau išvardytų aspektų bei neįvertinus verslo rizikos, tikė-tina, kad gali kilti ginčas dėl domenų nau-dojimo. Viena vertus, kitas prekių ženklo

savininkas gali pareikšti, kad, pavyzdžiui, domene naudojamas žodis yra klaidinan-čiai panašus į jo registruotą prekės ženklą ar ženklą, kurį jis naudojo ilgą laiką ir kuris yra plačiai žinomas visuomenėje. Kita ver-tus, pats domeno savininkas gali pastebėti, kad kažkas naudoja panašų prekės ženklą, kurį jis naudoja domene. Tokiam ginčui pa-siekus teismą, vertinama daugelis aplinky-bių: ar naudojami žymenys registruoti kaip prekės ženklai; prekės ženklų registravimo data; lyginamos prekės ir paslaugos, žymi-

mos ginčijamu žymeniu; vertinama ar yra suklaidinimo tikimybė ir panašiai. Jei ginčo baigtis nepalanki domeno savininkui, tai gali reikšti nemažas išlaidas, nes galimai gali tekti keisti produkcijos ženklinimą, re-gistruoti naują domeną, prekės ženklą. Dėl aukščiau išvardytų priežasčių, ypač svarbu iš anksto apgalvoti kiekvieną domeno registravimo aspektą bei pasi-naudoti šiuolaikinėmis technologinėmis galimybėmis, siekiant sumažinti ginčų dėl domenų naudojimo kilimo riziką.

Ginčui pasiekus teismą, vertinama daugelis aplinkybių: ar naudojami žymenys registruoti kaip prekės ženklai; prekės ženklų registravimo data ir kiti.

13


Susirūpino ir Europa

Pastaraisiais metais ir Europos Sąjungos institucijos intensyviai veikė vartotojų teisių apsaugos srityje: 2012 m. parengė ES interneto teisių kodeksą (angl. Code of EU Online Rights), 2011 m. spalio 25 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Ta-rybos direktyva 2011/83/ES dėl vartoto-jų teisių (toliau – Direktyva), įsigaliojusi 2014 m. birželio 13 d., Europos Komisija išleido daug informacinių leidinių, skir-tų informuoti plačiąją visuomenę apie jų turimas teises e. komercijoje. Vado-

vaujantis Direktyvos nuostatomis buvo atitinkamai koreguojamas ir Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, įvedant naują 181 skyrių.

Atkreiptinas dėmesys, kad teises, kurias turi vartotojai, pravartu žinoti ne tik pa-tiems vartotojams, bet ir kitai sandorio pusei – verslininkui: kuo geriau verslas išmanys vartotojų teises tuo didesnė tikimybė, kad parduodamų prekių/tei-kiamų paslaugų kokybė atitiks keliamus teisės aktų reikalavimus ir bus mažesnės galimybės nuginčyti sudarytą sandorį.

GlimsteDt teisininkė minGailė šilkūnaitė

TEMA

PERKANT INTERNETE: ką privalu žinoti verslininkui?

VARTOTOJŲ TEISĖS

Dėl populiarėjančios e. komercijos plačiau pradedama kalbėti ir apie vartotojų teises šioje srityje: kaip užtikrinti vartotojų teises, kuomet pre-kės ir paslaugos yra įsigyjamos ne akis į akį, ir kaip vartotojai gali ginti savo galimai pažeistas teises prieš verslininkus?

14


Į turinį

TEMA

Kadangi sandoriai sudaryti elektroninėje erdvėje turi tam tikros specifikos, kiekvie-nam verslininkui ketinančiam pradėti ar perkelti savo verslą į elektroninę erdvę pravartu susipažinti su šio verslo specifika.

Ką reikėtų žinoti?

Informacija, kurią verslininkas turi pateikti vartotojui prieš sudarant sutartį internetu. Verslininkas turi pateikti aiškią, teisingą ir suprantamą pagrindinę informaciją apie produktą arba paslaugą. Ši informacija turi apimti pagrindines produkto savybes, kai-ną su mokesčiais, pristatymo išlaidas, ap-mokėjimo, pristatymo ar įvykdymo tvarką, prekybininko tapatybę ir geografinį adre-są, atsisakymo ar nutraukimo teisės buvi-mą (produktams, kuriems tokia teisė tai-koma), laikotarpį, kurį galioja pasiūlymas ar kaina ir, jei taikytina, minimalią sutarties trukmę ir panašiai.

Aiškios ir išsamios informacijos apie su-tartį pateikimas laiku. Kiekvienas inter-neto vartotojas, sudarantis vartojimo sutartį ES, turi teisę nesunkiai, tiesiogiai, jam suprantama kalba ir nuolat gau-ti informaciją bent apie prekių tiekėją/paslaugos teikėją ir produktą/paslaugą prieš vartotojui sudarant sutartį interne-tu. Vartotojas taip pat turi turėti galimy-bę susipažinti su elgesio kodeksais, taip pat sutarčių sąlygomis ir bendrosiomis sąlygomis, kurių laikosi prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas, kad galėtų jas išsisau-goti ir atgaminti (išspausdinti).

Kiekvienas vartotojas, užsisakęs prekes arba paslaugas, turi teisę raštu arba pa-tvarioje laikmenoje, pvz., el. paštu gauti pagrindinių sutarties sudedamųjų dalių patvirtinimą. Ši informacija turi būti pa-teikta vėliausiai prekių pristatymo metu, o teikiant paslaugas – tinkamu laiku, jų teikimo metu. Tačiau verslininkas nepri-

valo kartoti jau pateiktos informacijos. Patvirtinimas visada turi apimti infor-maciją apie tai, kokiomis sąlygomis ir kaip vartotojas gali atsisakyti sutarties, ir adresą, kuriuo vartotojas gali teikti skun-dus, gauti informaciją apie prekių prie-žiūros paslaugas ir esamas garantijas, o jeigu sutartis yra daugiau nei vienerių

metų trukmės arba neterminuota – su-tarties nutraukimo sąlygas.

Nesąžiningos sutarties sąlygos. Nesąži-ningomis sąlygomis yra laikomos varto-jimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebu-vo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš

Teises, kurias turi vartotojai, pravartu žinoti ne tik patiems vartotojams, bet ir kitai sandorio pusei – verslininkui

KĄ REIKĖTŲ ŽINOTI? ▪ Reikia pateikti aiškią informaciją apie produktą prieš vartotojui sudarant sutartį internetu

▪ Būtina laiku pateikti aiškią ir išsamią informaciją apie sutartį

▪ Negalima taikyti nesąžiningų sutarties sąlygų

▪ Negalima klaidinti vartotojų, taikyti agresyvių rinkodaros priemonių

▪ Vartotojas turi teisę per 14 dienų atsisakyti sutarties

15


TEMA

esmės pažeidžiama šalių teisių ir parei-gų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.2284 straipsnyje yra išvardytos sąlygos, kurios yra laikomos nesąžiningomis, ta-čiau atkreiptinas dėmesys, kad teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas. Jeigu sutar-tyje yra tokios nesąžiningos sąlygos, var-totojui jos neprivalomos, nors pati su-tartis paprastai lieka galioti. Bet kuriuo atveju įrodyti, kad sutartyje numatyta konkreti sąlyga nėra nesąžininga tenka verslininkui, bet ne vartotojui.

Nesąžininga komercinė veikla. Bet ku-ris vartotojas turi teisę skųstis vartotojų teisių apsaugos institucijoms arba imtis teisinių veiksmų prieš nesąžiningą ko-

mercinę veiklą vykdantį verslininką, jei-gu vartotojo nuomone, tai pažeidžia jo teises. Vartotojai neturi būti klaidinami ir jiems neturi būti taikomos agresyvios rinkodaros priemonės. Bet koks ES pre-kybininkų teiginys turi būti teisingas, aiškus, tikslus ir pagrįstas, kad vartotojai galėtų pasirinkti remdamiesi informacija ir prasmingai.

Vartotojo teisė atsisakyti sutarties. Var-totojas turi keturiolika dienų persigal-voti dėl prekių ir paslaugų, kurias inter-netu užsisakė iš verslininko. Prekėms atsisakymo terminas skaičiuojamas nuo pristatymo dienos, paslaugoms apskri-tai – nuo tos dienos, kai internetu buvo pateiktas užsakymas. Vartotojai gali atsi-

sakyti sutarties be sankcijų ir nenurodę atsisakymo priežasties. Vartotojui atsisa-kant sutarties sumokėti pinigai turi būti grąžinti kuo greičiau, tačiau verslininkas gali negrąžinti vartotojui jo sumokėtų sumų tol, kol prekės negrąžintos versli-ninkui arba kol vartotojas pateikia įrody-mą, kad prekės yra išsiųstos verslininkui, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta pirmiau, išskyrus atvejus, kai pagal sutartį varto-tojui atsisakius sutarties pareiga atsiimti prekes tenka pačiam verslininkui. Vie-nintelis vartotojui taikytinas mokestis sutarties nutraukimo atveju gali būti tiesioginės prekių grąžinimo išlaidos, tačiau jeigu verslininkas tinkamai nein-formavo vartotojo, kad šias išlaidas turės padengti vartotojas, jos tenka pačiam verslininkui.

Taigi, siekiant sklandžiai vykdyti preky-bą internete, verslininkui rekomenduo-tina atkreipti dėmesį ne tik į prekės/paslaugos vaizdų pateikimą, bet ir į patį internetinės svetainės turinį, informaci-jos kiekį, tikslumą, išsamumą, kitus ke-liamus reikalavimus, susijusius išimtinai su vartotojų teisėmis. Vartotojų teisių internetinėje prekyboje išmanymas ap-saugos verslą nuo galimų (ne)pagrįstų nepatenkintų vartotojų skundų ir nesu-sipratimų.

Vartotojų teisių internetinėje prekyboje išmanymas apsaugos verslą nuo galimų (ne)pagrįstų nepatenkintų vartotojų skundų ir nesusipratimų

16


Į turinį

Aiškumo dėlei, pažymėtina, kad teleko-munikacijų paslaugos apima tokias pas-laugas kaip internetu teikiamos telefono paslaugos, įskaitant IP telefoniją (VoIP), balso paštas, skambučio laukimas, skam-bučio persiuntimas, faksas, telegrafas, prieiga prie interneto, įskaitant žiniatinklį, fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono pa-slaugos balsui, duomenims ir vaizdui per-duoti ir perjungti. Transliavimo paslaugos apima radijo arba televizijos programas, kurios perduodamos radijo arba televizijos tinklu, internetu arba panašiu elektroniniu tinklu platinamoms radijo arba televizijos programoms ir kitas. Savo ruožtu elek-troniniu būdu teikiamomis paslaugomis plačiąja prasme yra laikomos paslaugos, kurios teikiamos internetu arba elektroni-niu tinklu, dėl kurių pobūdžio jų teikimas yra iš esmės automatizuotas ir kurių teiki-mo neįmanoma užtikrinti be informacinių technologijų panaudojimo (pavyzdžiui, el. knygos, internetiniai žaidimai, reklamos ploto suteikimas interneto svetainėje, pro-graminės įrangos pardavimas ir kitos).

Minėtos paslaugos, suteiktos neapmo-kestinamiesiems asmenims, laikomos suteiktomis jų rezidavimo valstybėse narėse. Neapmokestinamuoju asmeniu yra laikomas ne tik ekonominės veiklos nevykdantis fizinis asmuo, bet ir ekono-minės veiklos nevykdantis bei PVM mo-kėtojo kodo neturintis juridinis asmuo.

Taisyklių pakeitimas palengvino admi-nistracinę naštą paslaugų teikėjams, teikiantiems paslaugas ne vienoje ES valstybėje narėje. Nuo šiol paslaugų tei-kėjai turi galimybę pasinaudoti specialia „vieno langelio schema“ (angl. Mini One Stop Shop, MOSS).

MOSS sudaro galimybę paslaugų tei-kėjams, teikiantiems paslaugas bent keliose valstybėse narėse registruotis PVM mokėtoju tik vienoje valstybėje na-rėje, kurioje yra įsteigtas verslas ir visas savo PVM prievoles, susijusias su pas-laugų teikimu, vykdyti per pasirinktos valstybės mokesčių administratoriaus palaikomą MOSS sistemą. Atkreiptinas dėmesys, kad verslininkai neprisijungę prie MOSS sistemos, tačiau turintys prie-volę mokėti PVM skirtingose valstybė-se narėse ir toliau gali tai daryti atskirai kiek vienoje valstybėje narėje.

Paslaugų teikėjai, pageidaujantys įsiregis-truoti PVM mokėtoju per MOSS sistemą, nustatytos formos prašymus privalo teikti elektroniniu būdu per atitinkamos vals-

tybės narės mokesčių administratoriaus sukurtą sistemą. Pareiškėjas, įsiregistravęs PVM mokėtoju per MOSS sistemą atitinka-moje valstybėje narėje, mokestį deklaruoti ir mokėti turės tik toje valstybėje narėje, tačiau taikydamas tos valstybės narės PVM tarifą, kurioje paslaugos laikytinos suteikto-mis. Kitu palengvinimu galima vertinti tai, kad MOSS deklaracija būtų teikiama ir PVM sumokamas ne už kiekvieną kalendorinį mėnesį, o už atitinkamą kalendorinį ketvirtį per 20 dienų nuo ketvirčio pabaigos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad MOSS įsi-registravęs Paslaugų teikėjas gauna PVM mokėtojo kodą, tačiau šis kodas galioja tik teikiant paslaugas kitų valstybių na-rių neapmokestinamiesiems asmenims. Teikiant kitokias paslaugas, o taip pat teikiant elektronines paslaugas toje vals-tybėje narėje, kurioje pasaugų teikėjas įsisteigęs, MOSS nėra taikoma, o MOSS suteiktas PVM mokėtojo kodas negali būti naudojamas tokiems teisiniams san-tykiams. Tai reiškia, kad MOSS PVM kodas gali būti naudojamas tik MOSS.

Svarbu pažymėti, kad MOSS sistema nepanaikina paslaugų teikėjo pareigos išrašyti PVM sąskaitos faktūros už suteik-tas paslaugas. Reikalavimai tokiai sąs-kaitai, deja, nėra šiai dienai suvienodin-ti ir paslaugų teikėjai turės vadovautis paslaugos suvartojimo valstybės narės teisės aktų reikalavimais.

Pakeista apmokestinimo PVM TAISYKLĖ – kuo turės vadovautis paslaugų teikėjai?

vyresnysis teisininkas, mokesčių konsultantas eDvarD Gasperskij

Nuo 2015 m. sausio 1 d. pakeista ap-mokestinimo PVM taisyklė, nusta-tanti, kad pasikeitė telekomunikaci-jų, transliavimo ir elektroninių būdu teikiamų paslaugų suteikimo vieta.

17


teisininkė kornelija BoGniukaitė

ASMENS DUOMENŲ APSAUGA: ką turi žinoti būsimi (esami) verslininkai?

Duomenų apsaugai daugumoje Euro-pos Sąjungos ir kitų pasaulio valstybių skiriamas didelis dėmesys. Tiek verslas, tiek privatūs asmenys, tiek valstybinės institucijos žino apie poreikį saugoti as-mens duomenis ir apie tuo tikslu sukur-tą teisinę bazę. Lietuvoje Asmens duomenų teisinės ap-saugos įstatymas galioja nuo 1996 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau - Įstatymas), tačiau vertinant visuo-menės apklausas, galima teigti, kad mūsų visuomenės sąmoningumas šiuo klausi-mu yra dar palyginti žemas. 2014 m. atli-kus apklausą, suskaičiuota, kad tik 43 proc. respondentų nurodė žinantys apie jiems Įstatymo suteikiamas teises1. Palyginimui: 2014 m. ICO (ang. Information Commissio-ner‘s Office) analogiškai paklausė Jungti-nėje Karalystėje gyvenančių asmenų: 62 proc. respondentų nurodė žinantys savo teises, 97 proc. nurodė girdėję apie as-mens duomenų apsaugos klausimus re-guliuojantį teisės aktą2. Šie statistiniai duomenys turi kitą meda-lio pusę: kuo mažiau vartotojų žino apie savo teises asmens duomenų apsaugos srityje ir jas įgyvendina, tuo mažiau vers-lo subjektas (pradedantis ar veikiantis) yra linkęs šia apsauga pasirūpinti ir to-kias teises asmenims užtikrinti. Ir atvirkš-čiai: kuo daugiau vartotojų bus gerai

informuoti apie savo teises, tuo labiau verslas bus priverstas paisyti teisinio re-guliavimo ir asmens duomenų teisinę apsaugą įtraukti į savo verslo politiką ir kasdienius procesus.Šiandieniniame pasaulyje asmens duo-menų ir jų teisinės apsaugos klausimas yra itin aktualus, kai kalbame apie Inter-netą ir veiklą jame. Elektroninė erdvė ir jos potencialas atveria kelią įvairiems verslo sprendimams ir projektams. Jeigu versle/projekte yra numatoma as-mens duomenis rinkti, analizuoti, rūšiuoti ir kt., vienas iš sąrašo klausimų, kurį turi įsi-vertinti verslą ar tam tikrus projektus elek-troninėje erdvėje ketinantis įgyvendinti (ar įgyvendinantis) subjektas, yra asmens duo-menų teisinė apsauga3. Yra būtina atsakyti į pagrindinius klausimus:Kas yra asmens duomenys?Asmens duomenimis yra bet kuri infor-macija, susijusi su fiziniu asmeniu – duo-menų subjektu, kurio tapatybė yra žino-ma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant bet kuriais duo-menimis. Tokiais duomenimis gali būti asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologi-nio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai.Taigi asmens duomenimis gali būti tiek

duomenys, tiesiogiai identifikuojantys asmenį (pavyzdžiui, vardas ir pavardė, as-mens kodas, gyvenamoji vieta, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, IP adresas, kt.), tiek netiesiogiai (pavyzdžiui, profesija, pomėgiai, mėgstami Internetiniai puslapiai, kt.), naudojant su kitais duomeni-mis, leidžiantys nustatyti asmens tapatybę.

Asmens duomenimis gali būti laikomi ir tokie duomenys, kaip siunčiamo elektro-ninio laiško dydis, arba jo siuntimo laikas, taip pat duomenų subjekto Interneto svetainėje peržiūrėtų prekių sąrašas, kt.

Atkreiptinas dėmesys, kad taip pat yra išskiriama atskira asmens duomenų gru-pė - ypatingi duomenys (kitaip – jautrūs duomenys), kuriais yra: duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjun-gose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą.

Verslo subjektams patartina atidžiai įsi-vertinti, kokius duomenis (informaciją) planuoja savo veikloje kaupti, rūšiuoti, kopijuoti, kt., siekiant konstatuoti, ar jie turi būti laikomi asmens duomenimis.Kokių veiksmų atlikimas yra laikomas asmens duomenų tvarkymu?Tai yra bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: jų rinkimas, užra-

1 http://www.spinter.lt/site/lt/vidinis/menutop/9/home/publish/Njk4Ozk7OzA=2 https://ico.org.uk/media/about-the-ico/documents/1043485/annual-track-september-2014-individuals.pdf

3 Tinkamų organizacinių ir techninių priemonių, skirtų apsaugoti asmens duomenims nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo, parinkimas yra vienodai svarbus sąrašo klausimas.

Yra sakoma, kad asmens duomenų apsaugos teisė egzistuoja kaip tar-pininkas, subalansuojantis, iš vienos pusės, asmenų teisę į privatumą, ir, iš kitos pusės, galimybę verslo subjektams naudoti asmenų duomenis savo versle.

18


Į turinį

šymas, kaupimas, saugojimas, klasifika-vimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, pa-skelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidi-mas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys.

Taigi jei verslo subjektas atlieka bent vie-ną iš aukščiau išvardintų veiksmų, yra lai-koma, kad jis asmens duomenis tvarko.

Atkreiptinas dėmesys, kad vaizdo stebė-jimas taip pat yra laikomas vaizdo duo-menų, susijusių su fiziniu asmeniu, tvar-kymu panaudojant automatines vaizdo stebėjimo priemones (vaizdo ir fotoka-meras ar pan.), nepaisant to, ar šie duo-menys yra išsaugomi laikmenoje, ar ne.

Jeigu veikloje ketinama vykdyti vaizdo stebėjimą, taip pat jei planuojama vyk-dyti vaizdo stebėjimą savo darbuotų darbo vietoje, reikia įvertinti, ar vaizdo stebėjimas yra vykdomas siekiant už-tikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveika-tą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves. Reikalaujama, kad vaizdo stebėjimas, kaip priemonė, būtų pasitelkiamas tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų.

Pažymėtina, kad jeigu bet kurie iš aukščiau aptartų asmens duomenų tvarkymo veiks-mų yra atliekami vidaus administravimo tikslais, tai nėra laikoma asmens duomenų tvarkymu Įstatymo prasme. Tačiau reikia

įsidėmėti, kad vidaus administravimu yra laikoma tik tokia veikla, kuria užtikrina-mas duomenų valdytojo savarankiškas funkcionavimas, t.y. struktūros tvarkymas, personalo valdymas, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas ir naudojimas, raštvedybos tvarkymas.Kada yra laikoma, jog asmens duome-nys yra pradėti tvarkyti?Nuo momento, kai verslo subjektas su as-mens duomenimis pirmą kartą atliko bet kurį iš aukščiau nurodytų veiksmų, t.y. su-rinko, užrašė, sukaupė, išsaugojo ir t.t. Kaip žinoti, ar verslo subjektas gali tvar-kyti asmens duomenis? Verslo subjektas privalo įsitikinti, kad jo atliekamas asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas.

Yra nustatomi šeši teisėto asmens duo-menų tvarkymo kriterijai. Asmens duo-menys gali būti tvarkomi, jei:

1) duomenų subjektas duoda sutikimą;

2) sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas;

3) pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis;

4) siekiama apsaugoti duomenų subjek-to esminius interesus;

5) įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įsta-tymais ir kitais teisės aktais suteikti vals-tybės bei savivaldybių institucijoms, įstai-goms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys;

6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso,

kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto in-teresai nėra svarbesni.

Dažniausiai privačiame sektoriuje pasi-taikantys teisėto asmens duomenų tvar-kymo kriterijai yra duomenų subjektų sutikimas arba sutartinis pagrindas.

Duomenų subjektų sutikimui yra kelia-mi tam tikri reikalavimai: sutikimas turi būti (i) savanoriškas duomenų subjekto valios pareiškimas tvarkyti jo asmens duomenis (ii) jam žinomu tikslu.

Sutikimas nebūtinai turi būti pateiktas ra-šytine forma, tačiau pareiga įrodyti, kad su-tikimas buvo duotas (gautas), tenka verslo subjektui, ne duomenų subjektui.

Jeigu numatoma tvarkyti ypatingus as-mens duomenis, toks sutikimas turi būti

Jei verslo subjektas atlieka bent vieną iš aukščiau išvardintų veiksmų, yra laikoma, kad jis asmens duomenis tvarko

19


išreikštas rašytine, jai prilyginta ar kita forma, neabejotinai įrodančia duomenų subjekto valią.

Sutartinis pagrindas teisėtam asmens duomenų tvarkymui yra bet kokios rū-šies sutarties sudarymas (vykdymas), kai viena iš šalių yra duomenų subjektas. Tokios sutarties pavyzdžiais gali būti te-lekomunikacijų paslaugų teikimo, prekių (paslaugų) Internete pirkimo sutartys, kt.Ar verslo subjektas turi atlikti kokius nors veiksmus, jeigu savo veikloje keti-na tvarkyti asmens duomenis?Tai priklauso nuo to, kokią funkciją as-mens duomenų tvarkyme atlieka verslo subjektas. Įprastai tvarkyme dalyvauja vienas arba du subjektai, t.y. duomenų valdytojas arba duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas.

Duomenų valdytoju yra juridinis ar fizi-nis asmuo, kuris vienas arba drauge su kitais nustato asmens duomenų tvarky-mo tikslus ir priemones. Jeigu duomenų tvarkymo tikslus nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, duomenų valdytojas ir (arba) jo skyrimo tvarka gali būti nustatyti tuo-se įstatymuose ar kituose teisės aktuose. Duomenų tvarkytoju yra juridinis ar fizi-nis (kuris nėra duomenų valdytojo dar-buotojas) asmuo, duomenų valdytojo įgaliotas tvarkyti asmens duomenis.

Jeigu subjektas yra duomenų valdyto-jas, jis privalo būti įregistruotas Asmens duomenų valdytojų valstybės registre, kurį tvarko ir registraciją atlieka Valsty-binė duomenų apsaugos inspekcija. Tuo tarpu asmens duomenų tvarkytojui jo-kių veiksmų atlikti nereikia.

Jei numatoma tvarkyti ypatingus as-mens duomenis, duomenų valdytojas privalo atlikti papildomą procedūrą – kreiptis dėl išankstinės patikros atlikimo. Valstybinė duomenų apsaugos inspek-cija atlieka išankstinę patikrą ir išduoda arba atsisako išduoti leidimą duomenų valdytojui atlikti ypatingų asmens duo-menų tvarkymo veiksmus.Kokias teises verslo subjektas turi už-tikrinti duomenų subjektams, kai yra tvarkomi jų duomenys? Verslo subjektas viso asmens duomenų tvarkymo metu privalo užtikrinti šias duomenų subjektas įstatymo teises:

žinoti (būti informuotam) apie savo

asmens duomenų tvarkymą;

susipažinti su savo asmens duome-nimis ir kaip jie yra tvarkomi;

reikalauti ištaisyti, sunaikinti savo asmens duomenis (kitaip – įgyvendinti teisę būti pamirštam, ang. right to be for-gotten) arba sustabdyti (išskyrus saugo-jimą), savo asmens duomenų tvarkymo veiksmus, kai duomenys tvarkomi nesi-laikant šio ir kitų įstatymų nuostatų;

nesutikti, kad būtų tvarkomi jo as-mens duomenys.

Duomenų valdytojas (bet ne tvarkyto-jas) taip pat privalo suteikti duomenų subjektui, iš kurio tiesiogiai renka as-mens duomenis, tam tikrą informaciją (išskyrus atvejus, kai duomenų subjek-

tas tokią informaciją jau turi):

savo (duomenų valdytojo) ir savo at-stovo, jeigu šis yra, tapatybę ir nuolatinę gyvenamąją vietą (jeigu duomenų valdy-tojas ar jo atstovas yra fizinis asmuo) arba nurodyti pavadinimą, juridinio asmens kodą ir buveinę (jeigu duomenų valdyto-jas ar jo atstovas yra juridinis asmuo);

kokiais tikslais ketinami tvarkyti duo-menų subjekto asmens duomenys;

kitą papildomą informaciją, pavyz-džiui, kam ir kokiais tikslais teikiami duomenų subjekto asmens duomenys; kokius savo asmens duomenis duome-nų subjektas privalo pateikti ir kokios yra duomenų nepateikimo pasekmės, apie duomenų subjekto teisę susipažinti su savo asmens duomenimis ir teisę rei-kalauti ištaisyti neteisingus, neišsamius, netikslius savo asmens duomenis. Kokia atsakomybė yra taikoma už pažei-dimus asmens duomenų teisinės apsau-gos srityje?

Pažeidus Įstatymo reikalavimus, subjek-tui gali kilti administracinė atsakomybė4. Šiuo metu LR Administracinių teisės pa-žeidimų kodeksas nustato tokias sankci-jas (baudas):

už asmens duomenų tvarkymą pažei-džiant Įstatymą – 144-289 EUR (21414 str.)

už duomenų subjekto teisių, nusta-tytų Įstatyme, pažeidimą - 144-289 EUR (21416 str.);

už Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pareigūnų teisėtų nurody-mų duomenų apsaugos srityje nevyk-dymą, žinomai melagingų duomenų pateikimą arba trukdymą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai atlikti tikrinimus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka – 28-57 EUR (21417 str.).

Tačiau 2015 metų pabaigoje arba 2016 metų pirmoje pusėje planuojama priim-ti dar 2012 m. pradėtą derinti Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos pasiū-lytą Reglamentą dėl fizinių asmenų ap-saugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Ben-drasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – „Reglamentas“).

Reglamento projekte yra numatyta žen-kliai padidinti baudas už Reglamento pa-žeidimus. Priėmus Reglamentą, šiuo metu galiojanti 1995 m. Direktyva 95/46/EB dėl asmens apsaugos tvarkant asmens duo-menis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo netektų galios, o Reglamentas būtų tiesio-giai taikomas teisės aktas. Tai reikštų, kad ES turės atsisakyti nacionalinės teisės aktuose nustatomų sankcijų (Lietuva - LR Adminis-tracinių teisės pažeidimų kodekse) ir taikyti Reglamente aptartas sankcijas.

Reglamento projekte yra siūlomos to-kios baudos, kurias skirtų asmens duo-menų teisinės apsaugos priežiūrą vals-tybėse narėse vykdančios institucijos (Lietuvoje - Valstybinė duomenų apsau-gos inspekcija):

bendrovėms - iki 2 proc. metinės pa-saulinės bendrovės apyvartos;

kitiems – ik 1 000 000 EUR.

Tokio dydžio baudos, palyginti su šiuo metu Lietuvoje taikomomis baudomis, galėtų būti didelė paskata daugeliui vers-lo subjektų rimčiau susirūpinti tinkama asmens duomenų teisine apsauga.

4 Asmuo, patyręs žalą dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo arba kitų duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo, bei dėl kitų asmenų veiksmų (neveikimo) taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

5 Šiuo metu vyksta diskusija, ar nereikėtų padidinti baudos dydžio bendrovėms, nustatant iki 5 proc. metinės pasaulinės bendrovės apyvartos.

Yra nustatomi šeši teisėto asmens duomenų tvarkymo kriterijai

20


Į turinį

MĖNESIO ŽMOGUS

Apie Ramintą

Laisvalaikį stengiasi praleisti kaip įmanoma produktyviau. Tobulina už-sienio kalbų bei profesines žinias, leidžia laiką su draugais ir šeima, ke-liauja. Kelionės – didžioji Ramintos gyvenimo aistra. Kiekvienais metais stengiasi kruopščiai pasirinkti šalis, kurias nori aplankyti, pati susipla-nuodama detalų maršrutą. Ramintos manymu, kelionės lydimos gido atima didelę dalį atradimų žavesio.

Visuomet teikia pirmenybę dar nematytoms ir mažai turistų lankomoms vietoms. Domisi kitų šalių kultūromis bei virtuvės ypatybėmis. Ypatingai Ramintą žavi Prancūzija: Provansas, Šampanė, Normandija ir kiti regionai stebina ne tik unikalia gamta, bet ir gastronominiais stebuklais. Taip pat pavasarį patinka leisti laiką kalnuose. Slidinėjimas neseniai tapo vienu iš mėgstamiausių šaltojo sezono pomėgių.

RAMINTA STRAVINSKAITĖGLIMSTEDT teisininkė

Praktikos sritys ▪ Bendrovių ir komercinė teisė

▪ Intelektinė nuosavybė

▪ Technologijų, žiniasklaidos ir telekomunikacijų teisė (TMT)

▪ Darbo teisė

Patirtis ▪ 2015 – iki dabar teisininkė advokatų kontoroje GLIMSTEDT

▪ 2013 – 2015 teisininkė VĮ “Infostruktūra”

▪ 2012 – 2013 teisininkė AB Lietuvos paštas

▪ 2011 – 2012 teisininkė advokatų profesinė bendrijoje „Baltic Legal Solutions“

▪ 2008 – 2011 teisininkų padėjėja advokatų kontoroje „Raidla Lejins & Norcous“

Išsilavinimas ▪ 2006-2011 Magistro laipsnis, Vilniaus Universitetas, Teisės fakultetas

Narystė ▪ Bendrovių ir institucijų teisininkų asociacija (B.I.T.A)

▪ Asociacija „ITechLaw“

Kalbos ▪ Lietuvių, anglų, rusų

21


GLIMSTEDT

Jogailos g. 4LT-01116 Vilnius, LietuvaTel. +370 5 269 0700Faks. +370 5 269 0701

El. paštas: [email protected]

Kviečiame Jus prisidėti prie šio leidinio turinio kūrimo. Siųskite klausimus, siūlykite temas, diskutuokite. Parengė: „VIP Viešosios informacijos partneriai“ El. paštas: [email protected]

Sekite mus tinkle: www.linkedin.com/company/245835

KONTAKTAI

TEISĖS ŽINIOSGLIMSTEDT

Norėdami užsiprenumeruoti GLIMSTEDT teisės žinias, spauskite čia:

Visiems GLIMSTEDT teisininkų straipsniams, publikuojamiems šiose „Teisės žiniose“, suteikiame licenciją pagal „Creative Commons Attribution-NoDerivatives 4.0 License“.

Documents

GLIMSTEDT TEISĖS ŽINIOS · Civilinė atsakomybė interneto paslaugų teikėjui už neteisėtos informacijos sau-gojimą ir paskleidimą gali būti taikoma tik nustačius visas būtinas