cmyk

1

cmyk

„Respublikos” leidinys Nr.51 (992) 2013 m. gruodžio 21 d.

Teisininkė Alina ir lakūnas Vaidas Sinicos turėjo didžiules galimybes įsikurti už Atlanto... „Bet mus taip traukė Lietuva, kad nusprendėme: būsime Lietuvoje, čia bandysime kurti savo šeimą, realizuosime savo

specialybes ir niekur iš čia nevažiuosime...“ Ir savo pažadą tesėjo - tris atžalas jiedu augina gimtinėje. Ką tik duris atvėrė ir jų subrandintas šeimos

centras „Baltų šalelė“, kuriame vaikams diegiami lietuvybės pagrindai.

Alina ir Vaidas

Mintys 2Rimvydas Stankevičius:Nebanalus palinkėjimas

trupMenos 2Vyskupas Kęstutis Kėvalas:Kristaus gimimo šventei ruoškime savo širdis

šeiMa 3Bareikių namuose Kalėdos baigiasi ir šokiais

tradicijos 4Etnologė Nijolė Balčiūnienė:Adventas ir Kalėdos visada buvo laukiamos

idėjos 5Floristė Monika Daugnoraitė.Tautiškos šventų Kalėdų puošmenos

tradicijos 6Įdomūs ir mažai žinomi faktai apie KalėdasPatarimai, kaip ilgiau išlaikyti gyvą eglutę

tenisas 7L.Stančiūtė: „Apie karjeros pabaigą negalvoju“

žieMos sportas 8-9Kalėdų Seneli, atnešk olimpiečiams medalį

gardėsiai, dovanos 10Naminiai saldainiai: skanu ir be jokių E

likiMai 11Amžinieji jaunikiai ir nuotakos

žūklė 13Kolekcija papildoma kasmet

galvosūkiai 14-15Kryžiažodis, šachmatai, sudoku, kakuru, išbrauk, horoskopai ir, be abejo, vertingi prizai

poMėgiai 16Kariuomenės vado namus šildo angelai.Pokalbis su generolo leitenanto Arvydo Pociaus žmona Namida Pociene2

vaikus nori auginti Lietuvai

Gražių šv.Kalėdų

Saul

iaus

Ven

ckau

s nuo

tr.

2

cmykcmyk2

Norisi vaikus auginti Lietuvai

Trupmenosj/b laikasMintys

NebaNaluS paliNkėjimaS

Štai ir vėl, genamas retų pergalių, kur kas dažnesnių bėdų ir nuolatinių, nesibaigiančių rūpesčių, nejučia būsiu apsukęs metų ratą, dar kartą pražygia-vęs baltakailiu, pūkuotu žiemos kilimu, gyvastimi trykštančiu pavasariu, karščiu tvoskiančia vasara, romantišku grožiu ir liūdesiu varvančiu rudeniu... Be vos kelių, raudonai ženklintų kalendoriaus lapelių - iš šių metų jau nieko ničnieko nebeliko.

Šiandien ir vėl sėdęs rašyti kalėdinės skilties mintyse suskaičiavau - su šven-tomis Kalėdomis „Juliaus/Brigitos“ skilti-mi skaitytojus sveikinu jau septynioliktą kartą.

Apdulkėjusiuose archyvuose susira-dau ir visas šešiolika anksčiau rašytųjų - pirmosios, dar studento ranka skreben-tos, dvelkiančios jaunatvišku maištu, nu-kreiptu prieš snobizmą ir miesčionybę... Nevengta teisiojo, visažinio pozicijų... Ne-vengta pasiginčyti net ir su pačiu Dievu...

Vėlesnės - pamoksliškos, kritikuojan-čios šventinio blizgesio, dovanų ir puotos stalo gardėsių perteklių, pro kurio širmą vis sunkiau tampa pastebėti ir šventės esmę, ir patį užgimstantį Atpirkėją... Įsi-minė gražus palinkėjimas: „Gyventi ne žmonių, bet Dievo sukurtame pasaulyje, o ant šventinio stalo maldos turėti dau-giau negu duonos...“

Kuo arčiau pirmųjų žilų plaukų ir jais padabintos šios dienos - tuo daugiau skiltyse švelnumo, nostalgijos, vaikystės prisiminimų... Keista aptikti, kad už visus giliamintiškus filosofinius svarstymus ir pamokomas intonacijas ilgainiui svar-besnis tampa po išpuošta eglute gulinčio vaiko kitados užuostas ir visam gyveni-mui įsimintas spygliukų kvapas, vaikiška nuodėmių įšaldymo praktika kalėdiniu speigu alsuojančioje bažnyčioje, nakčiai paliekamos Kūčių vaišės, gyvieji ir miru-sieji, sutelpantys prie vieno stalo...

Įdomu skaitant senus rašinius tarsi iš šalies stebėti save vis kitokį kasmet įžen-giantį pro Kalėdų vartus, tarsi būčiau vie-nintelis kintantis dėmuo tobuluose amži-nybės apsoduose, mėginantis išskaidrėti, išsigryninti, įgyti jų vertą prabą...

Tačiau ką gi parašyti, kokiais žodžiais į skaitytojus prabilti šiemet, kai viskas, re-gis, jau išpasakota, išrašyta, išlinkėta?..

Būti banaliam, kartoti tą, ką jau sa-kęs, nesinori, nors, pagalvojus, kartojasi juk ir metų laikų kaita, ir advento tam-sybės, ir Kalėdų džiaugsmas, ryškiau ar blausiau, tačiau vis dar sužimbąs žvaigž-dele mūsų širdyse... Kasmet Kalėdų vaidi-nimuose, televizijos laidose pasakojama vis ta pati tvartelyje, šienu kvepiančiose ėdžiose gimusio kūdikėlio istorija... Kuri juk, nepaisant prabėgusio laiko, paki-tusių gyvenimo kontekstų, santvarkų ar valstybių pavadinimų, nepaisant netgi to, kad kiekvienas ją mokame atminti-nai, vis tiek nėra banali, kaip banalus negali būti tikėjimas, kaip banali nieka-da nebūna viltis, kaip banali nė nemoka būti meilė...

Todėl ir aš septynioliktą kartą tepa-kartosiu, neabejoju, kiekvienam jūsų jau daugsyk girdėtus, bet, tikiuosi, vis dar ne-banalius žodžius: mylėkime vienas kitą.

Tai, ko gero, vienintelis dalykas, kurio išties mus nori išmokyti Šventasis Raštas, tai, ko gero, vienintelis patikimas būdas žengti per sprindį virš dažnai nespalvo-tos ir kartkartėmis taip nelengvos kas-dienybės... Vienintelis būdas pasiekti, kad žemiškasis, visus mus skirtingais maršru-tais, bet visus ten pat vedantis gyvenimo kelias nebūtų banalus.

Su šv.Kalėdomis jus, mielieji!

Rimvydas StankevičiuS

„Tai kam mes auginame vaikus - kad vieną dieną jie išvyktų ir nebegrįžtų? Tai geriau kurkime gėrį čia! Ir savo vaikus išmokykime, kad lietuvybė nėra blogybė, atvirkščiai - tai mūsų stiprybė, mūsų šaknys, mūsų jėga“, - sako šeimos centro „Baltų šalelė“ sumanytojai Alina ir Vaidas Sinicos, kurie patys augina tris atžalas.

Ką tik duris atvėręs etnokultū-rinės veiklos centras išsiskiria tuo, kad čia darželinukai mokosi pažinti savo baltiškąsias šaknis, senąsias ir tikrąsias Lietuvos tradicijas. „Idėja kilo nuo to, kad mums ne-patiko valstybiniai darželiai, - sako vienas iš idėjos autorių V.Sinica. - Ir nepatiko tuo, kad auklėtojos vienaip elgiasi prie vaikų, o kitaip - prie tėvų. Ir jeigu nusiskundi au-klėtojos elgesiu - duodi pastabą, į ją nėra reaguojama. Tai labai piktino, ypač kad remiamasi senovinėmis auklėjimo priemonėmis, barimu ir netgi fizinėmis bausmėmis. Tai netinka mūsų vaikams ir apskritai visiems vaikams“.

Juntamas didelis susidomė-jimas pirmuoju Lietuvoje etno- darželiu, kur vaiką galima palikti kad ir kelioms valandoms. Ypač todėl, kad vaikams čia skiepijama lietuvybės dvasia. „Tai buvo pati pirma idėja. Su žmona iš karto nu-tarėme, kad tai bus lietuviškomis šaknimis paremta bendruomenė. Šiais laikais juntama labai didelė globalizacija ir apskritai vertybių

kaita, ypač dėl šeimos sampratos. Matyti, kad mokyklose vyresnie-ji mokiniai mokosi anglų kalbos tik tam, kad ateityje galėtų iš čia išvažiuoti. Tai kam mes čia augi-name vaikus? Kad vieną dieną jie išvyktų ir nebegrįžtų? Tai geriau kurkime gėrį čia. Ir savo vaikus išmokykime, kad lietuvybė nėra jokia blogybė, atvirkščiai - tai mū-sų stiprybė, mūsų šaknys, mūsų jėga“, - sako 31 metų vyras, ak-centuodamas, kad į „Baltų šalelę“ priimami ir ne lietuviai, tačiau šie vis tiek būtų mokomi lietuvybės pagrindų.

Trijų vaikų tėvas neskatina vaikų žaisti kompiuteriu, tele-vizorių jiems leidžia žiūrėti tik-tai savaitgalį. „Darbo dienomis mes piešiame, karpome, klijuo-jame. Švenčiame visas tradici-nes šventes, truputėlį mokomės istorijos, ypač su vyresniuoju važiuojame į pilis, keliaujame į

žymiausias Lietuvos vietas“, - pasakoja lakūnu dirbantis V.Sinica, paklaustas, kaip jis pats stengiasi vaikams puoselėti lietuvybę.

Studijas jis baigė Amerikoje, kur turėjo visas galimybes pasilikti ir gauti gerai mokamą darbą. „Ir aš galėjau ten išvažiuoti kaip teisinin-kė, - prisipažįsta 29 metų Alina. - Bet mus taip traukė Lietuva, kad nusprendėme: būsime Lietuvoje, čia bandysime kurti savo šeimą, realizuosime įgytas specialybes ir niekur iš čia nevažiuosime. Bū-davo, kad į užsienį išvyksti dviem trims savaitėms ir pradedi ilgėtis Lietuvos. Matėme, kad norisi Lie-tuvai vaikus auginti. Kaip tik tuo metu, prasidėjus krizei, visi pra-dėjo iš Lietuvos bėgti, buvo aišku, kad žmonėms trūksta kažkokių gilių vertybių, kurios juos sietų su gimtine ir skatintų likti“.

Šeimos centro idėją sutuokti-niai pradėjo realizuoti nuo vasaros.

„Reikia, kad šeimoje žmonės turė-tų tas pačias vertybes, tą pačią vi-ziją ir vienas kitą paremtų, nes ki-taip nieko nebus. Kaip pasišneka-me su vyru, jis kažin ar būtų tapęs lakūnu, jeigu mano požiūris būtų kitoks ir jeigu būčiau sakiusi: va, tu dabar retai būsi namuose - ne-gerai. Kad save realizuotum, šalia turi būti žmogus, kuris paremtų, paskatintų, padrąsintų ir galėtum atsiskleisti“, - sako sutuoktinio palaikymą jaučianti moteris.

Jiedu sulaukia nuostabos, kad, būdami tokie jauni, jau susilaukė trijų atžalų: 6-erių Artis, 3-ejų Vi-lius ir 1,5 metų Augustinas. „Pa-stebėjau, kad daugėja šeimų, kurios nori turėti daugiau vaikų. Šiaip mes planuojame turėti daugiau negu tris. Dėl to džiaugiamės, kad mes dar tokie jauni ir dar suspėsime“, - šypsosi Alina.

Deimantė ZaiLSkaitĖ

Sauliaus Venckaus nuotr.

- Negaila, kad šiais laikais Kalėdų dovanos nesusijusios su dvasingumu?

- Jei žmogus perka kitam do-vaną ir nori jam gera padaryti, tai yra dvasingumo pradžia. Dova-nos, ypač Kalėdų, esmė yra pri-minimas, kad aš noriu dovanoti dalelę savęs, tu man rūpi, kaip kad Dievas dovanoja save žmo-nijai iš meilės. Manau, kad labai svarbus yra advento laikas, kuris būtų skirtas susikaupimui, o ne išmainytas tik į lakstymą prieš Kalėdas po parduotuves.

- Vaikai kartais užduoda ir nepatogių klausimų, pavyz-džiui, o kas gi gimusio kūdikė-lio Jėzaus tėtis, kodėl jis gimė tvartelyje, o ne namuose, ką jis blogo padarė, kad jį taip greitai nukankino... Ar jums pasitaikė atsakinėti į tokius vaikų klausimus ir ką jūs pa-prastai jiems atsakote?

- Tie „nepatogūs“ klausimai, manau, yra patys įdomiausi. Man nėra sunku pasakyti, kad į kai ku-riuos klausimus aš galiu nežinoti

atsakymo. Aš gi pats esu mokinys Viešpaties mokykloje, nesvarbu, kad vyskupas. Aišku, vaikų klau-simai dažniausiai būna tipiniai, mano paties kažkada spręsti. Kai vaikai, taip pat ir suaugusieji, už-duoda įvairius klausimus, dažnai atsimenu save, kažkada į juos ieškojusį atsakymų. Tiesa, vaikų klausimai patys nuoširdžiausi. Čia ir man reikia būti nuoširdžiam ir paprastam. O vaikų reakcijos išgir-dus atsakymus kartais būna nepa-prastos. Kartą vaikas paklausė ro-dydamas į kryžių: „Kodėl jam taip padarė?“ Aiškinau, kad Jėzus buvo geras žmogus, visiems darė gera, bet blogi žmonės už tai jo neken-tė ir taip jam padarė. Tas vaikas išklausęs paprašė jį pakelti, kad pasiektų kryžių, o tada prigludęs jį pabučiavo. Nežinia, ar suaugu-siajam sektųsi būti tokiam sponta-niškam... Tėvams labai svarbu su vaikais šiais klausimais kalbėtis teikiant tokią pačią pagarbą kaip suaugusiesiems, nes gerbdami jų klausimus mes duodame jiems galimybę patirti, kad jie ir jų klau-simai yra labai svarbūs.

- Popiežius Pranciškus sa-vo kreipimesi akcentuoja, kad žmonijai reikia taikos ir santar-vės, o ko palinkėtumėte Lietu-vos žmonėms Kalėdų proga?

- Geriausias būdas pasirengti Kalėdoms - tai susitaikymas: su Dievu, su artimu žmogumi ir su savimi pačiu. Juk taika arba ka-ras prasideda žmogaus širdyje ir tik tada pasireiškia išorėje. Todėl labai svarbu sau ir kitiems padėti grąžinti dvasinę ramybę bei taiką. Tai gali padėti išpažintis, atsipra-šymas, susitaikymas su savo emo-cine atmintimi. Didelę sau pagalbą žmogus gauna, jei pasikviečia Die-vą į savo širdį. Juk jis yra taikos ir ramybės autorius. Tarsi ir pa-prasti dalykai: kaip susitaikymas su savo artimiausiais žmonėmis, gero darbo atlikimas, nelaukiant užmokesčio, gali tapti gilia ra-mybės patirtimi. Tai yra dvasinio gyvenimo klasika. Jei žmogui tai pavyksta, Kalėdos tampa ir asme-nine švente. O juk tokios šventės ir yra pačios svarbiausios.

Giedrė MiLkevičiŪtĖ

Kristaus gimimo šventei ruoškime savo širdis

Šiandien mūsų svečias - jau daugiau kaip metai į Kauno vyskupus įšventintas vos 40 metų sulaukęs kunigas, teologijos mokslų daktaras, plačių interesų žmogus Kęstutis Kėvalas.

Dai

niau

s lab

učio

nuo

tr.

cmyk

3

cmyk / 3

šeimaj/b žmonės

„Kartais pas mus Kalėdos baigiasi šokiais“, - prisipažįsta Dominyka ir Jokūbas Bareikiai, akcentuodami, kad šventes reikia švęsti iš visos širdies. Vilniaus mažajame teatre dirbantis J.Bareikis džiaugiasi, kad dabartinė teatro vadovybė taip išdėlioja spektaklių grafikus, kad ir aktoriai gali pasidžiaugti didžiosiomis metų šventėmis.

Deimantė ZaiLSkaitĖ

Šventes moka švęsti

Dominykos ir Jokūbo Bareikių namus švenčių atmosfera užplūs-ta gerokai anksčiau, mat kalėdinę nuotaiką kurianti eglė puošiama vos prasidėjus gruodžiui. „Eglė suteikia jaukumo ir šventinės nuotaikos. Ir vaikai yra didžiausi iniciatoriai, kad eglę puoštume kuo anksčiau. Kai važiuodamas iš darbo pamačiau, kad jau pardavinėjamos eglės, iš karto ir nupirkau“, - pasakoja 33-ejų J.Bareikis.

Pasirūpinti šventine egle yra vie-na iš šeimos tėvo pareigų. Ir skaroto-ji būtinai turi būti didelė. „Vaikystės namuose visada būdavo išpuošta Kalėdų eglė. Paskui metams bėgant tėvas norėdavo sugudrauti: gal šie-met pasipuoškime eglės šakelę. Bet gyvendama pas tėvus nepasidaviau: bus eglutė, ir gyva. Anksčiau būda-vo tokia tradicija, kad važiuodavo-me sutikti Kalėdų pas mano tėvus į Telšius, dabar visi susitinkame pas mus Vilniuje, kur švenčiame stengdamiesi laikytis visų tradicijų: ir vašką liejame, ir šiaudus traukia-me, ir mylimųjų vardus po pagalve dedame“, - pašmaikštauja aktoriaus žmona Dominyka.

Į Antakalnyje esančius šeimos namus per Kalėdas sugužės nemažai svečių, ateis ir Jokūbo tėvai Saulius Bareikis ir Danutė Kuodytė. Koks kils šurmulys, kai visi išpakuos po eglute rastas dovanėles. Ko jau ko, bet šiuose namuos, kur auga 8-erių Barbora ir 4-erių Severija, dovanė-lių nepritrūks. „Nors mes neįkritę į šventinį apsipirkinėjimo maratoną - mums svarbesnis susėdimas prie bendro stalo. Kūčių vakaras - rimtas, santūrus, bet jaukus ir šiltas. Nėra kito tokio metuose. O štai Kalėdos kartais baigiasi ir šokiais. (Juokiasi.) Mes šventes švenčiame linksmai, triukšmingai ir iš visos širdies“, - pa-sakoja 33-ejų Dominyka, nesikratan-ti šventės organizavimo darbų.

„Kai buvau mažas, atrodydavo, kad šventinė nuotaika tiesiog ore visur tvyro. Ir ne dėl parduotuvių vitrinų. Gaila, kad kartais pamiršta-me, kad tai ne tik išpardavimų lai-kas. Kalėdos yra kiekvieno šventė, kada gali šiek tiek sustoti ir skirti sau laiko, susitaikyti su savimi ar kitais, apgalvoti praeinančius me-tus, ieškoti įkvėpimo sekantiems“, - sako šventes raginantis švęsti J.Bareikis.

Ranka rašyti laiškai

Jaunieji Bareikiai puoselėja gra-žią tradiciją draugams švenčių proga siųsti ranka rašytus sveikinimus. „Visi labai džiaugiasi gavę popierinį sveikinimą, paskui mums dėkoja ir žada, kad kitais metais ir jie mums atsiųs laišką. Tai dabar ir galvoju, ar daug gavome popierinių sveiki-nimų... Žinau, kad tikrai gavome iš užsienyje gyvenančių draugų, kai kurie bendrakursiai atsiunčia atviru-ką. Ranka rašytas sveikinimas daug šiltesnis. Aš net parašau sveikinimą gydytojai, per kurią į pasaulį atėjo Severija, nes tai yra svarbus mū-sų šeimai žmogus. Labai gaila, kad Barborą priėmusios gydytojos jau nebėra“, - sako Dominyka.

Ar švenčių proga Jokūbas pa-sveikina savo kurso vadovą Rimą Tuminą? „Kad nežinau režisieriaus adreso Maskvoje. (Juokiasi.) Jeigu sutikčiau, būtinai pasveikinčiau. Reikėtų pasveikinti daugelį žmonių, kuriuos prisimeni, - ir savo auklėtoją mielai pasveikinčiau. Nors laiškus labiau Dominyka rašo“, - susizgrim-ba Jokūbas.

Ar švenčių neapkartina tai, kad

šeimos tėvas yra aktorius, o, kaip žinoma, šitos profesijos atstovams per šventes pats darbymetis? „Jau keletą metų teatro vadovė yra la-bai gerai sudėliojusi repertuarą - ji leidžia aktoriams atšvęsti Kalėdas šeimoje. Anksčiau iš tikrųjų būda-vo taip, kad visi Kalėdoms važiuo-davome kas namo, kas pas tėvus skirtinguose Lietuvos miestuose, o kitą dieną, gruodžio 26-osios ry-tą, jau rinkdavomės vaidinti - tada ir kolegoms, matosi, sunku, ir į spek-taklį vaikus atvedusiems tėveliams ne ką lengviau. Keistoki spektakliai tokie... Dabar kur kas geriau, spek-takliai prasidės jau po švenčių - gruodžio 27 dieną“, - atskleidžia darbų nestokojantis J.Bareikis. Bet per Naujuosius metus aktoriui vis tik reikės dirbti.

Duetai su tėvu

Jokūbas ką tik dalyvavo populia-riame televizijos projekte „Auksinis balsas“: nors projekto nugalėtoju netapo, pelnė labai daug simpatijų ir teigiamų įvertinimų. Vien ko vertas reikliosios Sigutės Stonytės įverti-nimas po vieno aktoriaus muzikinio

pasirodymo: operos solistė nusiste-bėjo, kad puikius vokalinius gebėji-mus turintis Jokūbas yra aktorius, o ne dainininkas. Ir tokie žodžiai, be abejonės, paglostė aktoriui širdį.

„Konkurso metu įsitikinau, kad man trūksta dar labai daug, todėl dabar vaikštau į dainavimo pamo-kas. Na, o kad priminėt Sigutės Stonytės žodžius, taip - neslėpsiu, kad man labai malonu sulaukti tokio komplimento, taip pat ir iš Vytauto Juozapaičio. Kadaise buvo kažkokių pamąstymų, pasvarstymų, iš pro-fesionalų pusės buvo pastebėjimų, kad turiu duomenis ir man vertėtų išbandyti dainavimą. Bet bėgo metai, o taip nieko doro ir nenuveikiau šia linkme. Šis konkursas tarsi įparei-gojo mane mokytis“, - prisipažįsta aktorius.

Po puikaus pasirodymo televi-zijoje galbūt padažnės Jokūbo pasi-rodymų su tėvu aktoriumi ir bardu Sauliumi Bareikiu? „Tai kad jų yra, esame turėję kokius šešis koncer-tus, tikrai neatsisakome pagroti, jeigu mus kas nors kviečia. Pasi-naudodamas proga galiu pasakyti, kad galite mus kviestis koncertuoti, mes tik neturime vadybininko, kuris

užsiimtų mūsų reklaminiais reika-lais. Būna daugiau atsitiktiniai pasi-rodymai, kai kažkas mus prisimena, pakviečia, susitariame, jeigu laikas tinka, atvažiuojame ir pagrojame“, - sako duetų su tėvu nevengiantis Jokūbas.

Dominyka džiaugiasi, kad didė-jantis populiarumas vyro nė kiek nepakeitęs - jis toks ir liko, koks buvo prieš keliolika metų, kai jiedu susitiko pirmą kartą. Nors receptu, kaip išsaugoti šeimyninę laimę, jiedu negali pasidalyti. „Nemėgstu apie tai kalbėti, nors dažnai apie tai esu klau-siamas. Ką gali žinoti - visiems visko gali nutikti. Tikiuosi, kad ir ateityje viskas bus gerai, vis tiek stengiesi gyventi garbingai ir gražiai“, - šei-myninio gyvenimo ypatumais dalijasi pripažintas aktorius.

Sutuoktiniai akcentuoja, kad kiekvienas žengdamas per pasaulį taip turi elgtis, kaip nori, kad ir su juo būtų elgiamasi. „Kiekviename gyvenimo etape žmogus išmoksta vis kažką nauja, pasimoko iš savo klaidų, kažką supranta arba ne. Bet norėtųsi taip gyventi, kad sutikus pa-žįstamą žmogų, tau nebūtų gėda pa-spausti jam rankos, ir atvirkščiai“, - savo gyvenimiška filosofija dalijasi J.Bareikis, kuris reziumuodamas pri-duria, kad ne mažiau svarbu mokėti save pradžiuginti.

„Šventes būtinai reikia švęsti, nes ką gi daugiau prisiminsi? Todėl mes švenčiame visus jubiliejus - ir dvidešimtmečius, ir trisdešimtme-čius, ir vestuvių metines. Vestuvių sukaktį mes „atkalėme“ kaip turi būti - sodyboje, su gyva muzika, su šokiais. Būna, galvoji: ai, ką čia švęsi. Bet reikia save džiuginti, jeigu pa-sitaiko galimybė. Jeigu nori kažkur išvažiuoti, būtinai važiuok, jeigu apie kažką svajoji, būtinai turi įgyvendinti savo svajonę“, - įsitikinęs aktorius J.Bareikis.

n Bareikių namuose šventinė atmosfera liejasi per kraštus. Ją sukuria Jokūbas, Dominyka, Barbora ir mažoji Severija

Keli štrichai

• Teatro ir kino aktorius Jokūbas Bareikis gimė 1980 m. rugsėjo 5 d. Vilniuje.

• 1998-2004 m. studijavo aktorinį meistriškumą Lietuvos muzikos

ir teatro akademijoje, režisie-riaus Rimo Tumino kurse.

• Nuo 2002 m. vaidina Vilniaus mažajame teatre.

• Pelnė geriausio aktoriaus ap-dovanojimą už Adomo Micke-vičiaus vaidmenį spektaklyje „Mistras“ (rež. Rimas Tuminas) Tarptautiniame Baltijos šalių teatrų festivalyje „Panevėžys 2010“.

• Pastarųjų metų svarbesni vaid-menys teatre:

• 2010 m. Adamas, poetas - Ma-rius Ivaškevičius, „Mistras“, rež. Rimas Tuminas, Vilniaus maža-sis teatras;

• 2011 m. Pulkininkas - „Mama ka-tinas“, rež. Evaldas Jaras, Vilniaus mažasis teatras (spektaklis nomi-nuotas Auksiniam scenos kryžiui spektaklio vaikams kategorijoje);

• 2012 m. Vyrai VII-IX - Friedrich Dürrenmatt, „Damos vizitas“, rež. Evaldas Jaras, Vilniaus ma-žasis teatras;

• 2012 m. Drontas - „Brangusis atrakcionų parko dėdė“ (pagal Tuvės Janson kūrybą), rež. Olga Lapina, Vilniaus mažasis teatras;

• 2013 m. Jožefas Joachimas - Is-raela Margalit, „Trio“, rež. Peter Galambos (Vengrija), Vilniaus mažasis teatras.

Bareikių šeima švenčia iš širdiesStasio Žumbio nuotr.

4

cmykcmyk4

Giedrė MiLkevičiŪtĖ

- Esate lietuvybės puoselėto-ja, aistringa keliautoja, žygeivė dar nuo tų sovietinių laikų, kai studijavote Vilniaus universite-to Gamtos mokslų fakultete. O dar esate ir nepailstanti sekma-dieninių kelionių pėsčiomis po Vilniaus apylinkes organizatorė, ilgametė liaudies dainų klubo „Raskila“ dalyvė. Tad senovės lietuvių tradicijos jums gerai žinomos ir puoselėjamos. Gal pirmiausia prisiminsite tuos lai-kus, kaip sovietmečiu žygeiviai švęsdavo Kalėdas, o tiksliau - Saulėgrįžos šventę, jos laukimą?

- Septintojo dešimtmečio pabai-goje Vilniaus universiteto žygeiviai savaitgalinių žygių metu keliavo į atokius kaimus, piliakalnius, pilka-pynus. Iš senolių mokėmės dainų, domėjomės, kaip jie, jų seneliai, šventė senovines šventes. Juk tra-dicijų tarybinėje mokykloje nemokė. Bendraudami su savas tradicijas ger-biančiais ir saugančiais kaimo žmo-nėmis, išmokome nemažą pluoštą dainų, supratome, kad žinomi daini-ninkai jų moka šimtais ir kiekvienu metų laiku gieda vis kitas giesmes. Gražios Kalėdų giesmės bei rateliai. Taip ir sukame tradicinių dainų ratą jūsų minėtame liaudies dainų klube „Raskila“. Supratę, kokios gražios savos tradicijos, jau nenorėjome švęsti tarybiškai su Seniu Šalčiu. Nuošalioje mokyk loje su vietiniais vaikais ėjome kalėdinius ratelius, žaidėme „Oi tu zuikeli, leliumoj...“ Kalėdų eglę žygeiviai dažniausiai puošdavo miške, pašokę, padainavę dar čiuoždavome slidėmis į susitiki-mą su senoliais ar kokią kaimo vaka-ronę. Pamenu, kaip mes, raskiliečiai, Vilniaus grąžtų gamykloje suren-gėme kalėdinę vakaronę. Pakvietė kažkoks profsąjungų veikėjas, prisi-rinko didžiulė pilna salė suaugusių ir vaikų. Jie galvojo, kad ateisim su standartiniu Seniu Šalčiu, padalysi-me dovanėles. O mes paprašėme vi-sus susikabinti rankomis, net keliais ratais, ir pradėjome mokyti ratelių, žaidimų, burtų, dainavome ir suko-me ratus. Visiems labai patiko, tačiau daugiau mūsų nekvietė.

- Kokios Kūčių ir Kalėdų tra-dicijos buvo jūsų šeimoje?

- Augau labai gražiame kaime ant Dubysos kranto. Nuo ryto lig vakaro sukosi malūnas, šniokštė vandens užtvanka, o tėvelis bu-vo malūnininkas. Kalėdų, o ir kitų švenčių išvakarėse namai pakvip-davo šviežiomis bandelėmis, duona. Mama didelėje krosnyje kepė labai skanius pyragus. Būtinai iškepdavo

ežiuką, o mes, dukros, kočiodavome spyglius iš tešlos. Žiemos būdavo šaltos, sniegingos. Per visą tarybinį laikotarpį mano tėvai laikėsi papro-čių, Kūčių vakarą ant stalo būdavo dvylika patiekalų: kisielius, silkė, žuvis, rasalas, grybai, riešutai, ant kūčiukų pildavome aguonpienį. Po balta staltiese mama padėdavo šie-no, būtinai traukdavome po vieną stiebelį, tikėdamiesi ilgo ir laimin-go gyvenimo. Ant stalo būdavo pa-dedama tuščia lėkštelė mirusiųjų vėlėms, nakčiai dalį maisto būtinai palikdavome ant stalo. Pavalgius tėvelis sakydavo, kad reikia atnešti malkų. Čiupdavome kuo didesnius glėbius ir nešdavome prie kros-nies. Tada skaičiuodavome: pori-nis ar neporinis. Kad sužinotume, ar šiais metais ištekėsim, taip pat eidavome tvoros apkabinti ir vėl skaičiuodavome. Mesdavome batą link durų ir žiūrėdavome, į kurią pusę atsisuks, ar namie dar liksim, o gal jau keliausim. Ragaudavom, ar šulinio vanduo nevirto vynu, dar sakydavo, kad vanduo gali būti sal-dus. Klausydavome, iš kurios pusės šunys loja, iš tos pusės gal piršliai atvažiuos. Paslaptingiausi dalykai prasidėdavo vidurnaktį. Visos trys dukros eidavom prie tvarto durų ir klausydavom, gal išgirsime, kaip gyvuliai žmogaus balsu šneka.

- Adventas sutampa su se-novėje lauktu saulės sugrįžimu. Kaip tautiečiai ištverdavo tą lai-kotarpį nuo Vėlinių iki Kūčių? Ar neprailgdavo vakarai?

- Ilgais advento vakarais netrūk-davo darbų. Kadangi auginome avis, turėjome daug vilnų ir todėl mama daug verpė. Ratelis sukosi, o mes, dukros, vyniodavome siūlus į ka-muolius. Daug megzdavome, teko ir plunksnas plėšyti. Priminsiu senovi-nį avių skaičiavimą: „Ragė, beragė, beragės vaiks, juodoji, pilkoji, vilko neštoji ir dar septintoji“. Tuo laiku kaimo vyrai aprišdavo obelis, kitus sodinukus šiaudais ir papurtydavo-me, kad derlius geras būtų.

Laukimo laikas ypatingas. Vieni laukia saulės sugrįžimo, kiti Kris-taus gimimo. Tuo laiku kaimo žmo-nės nedirbdavo kai kurių darbų (ne-kirsdavo medžių, nekirpdavo avių). Buvo pranašaujami orai, spėjama, koks bus kitų metų derlius. Jei Kū-čių dieną sninga, tai vasarą bus me-daus. Kai kur buvo išlikęs paprotys aplink namus apnešti duonos kepalą, tai tarsi Dzievulis su kūčele, tarsi miręs prosenis, nešantis gerovę ir skalsą. Per Kūčias mirusių kultas užėmė ypatingą vietą. Svarbus žino-jimas, kad vėlių meto susikaupimą ir rimtį pakeis sugrįžtančios saulės

šviesa, gamtos atgimimas, sielos atsinaujinimas. Brangi Kūčių va-karienė prie vieno stalo su vaikais, su anūkais, su seserų šeimomis. Labiausiai mane pačią džiugina, kad tėviškėje vis dar laukia mama. O visiems kitiems palinkėčiau ne-pamiršti per Kūčias savo mamų, tėčių, vienišų giminaičių.

- Ugnis - svarbus tiek pago-nims, tiek krikščionims simbo-lis. Per Vėlines deginame žvake-les, per Kūčias ir Kalėdas taip pat. Kuo ypatinga ši tradicija?

- Trumpiausiomis dienomis lie-tuviai melsdavosi, aukodavo die-vams aukas. Namų židinyje atlikda-vo apeigas derliaus ir žemės deivei Žemynai. Apeiginis gėrimas iš trijų kaušelių, leidžiant juos aplinkui de-vynis kartus, turėjo maginę prasmę. Panašūs veiksmai turėję galios su-grąžinti saulę, šviesą. Ugnies ger-bimas žinomas visose tradicinėse šventėse. Žvakučių deginimas ant Kalėdų eglutės buvo siejamas su vėlių atminimu. Šiai ugniai buvo pri-skiriama ypatinga antgamtinė galia apsaugoti nuo visokių nelaimių.

- Kaimo žmonės tikriausiai turėjo savų, gerokai įdomes-nių ir tautiškesnių, palyginti su miesto gyventojais, papročių. Kokie jie?

- Labai skiriasi galimybės mies-to ir kaimo žmonių, net sunku ap-rašyti. Kaimo žmonės galėjo atlikti daugiau apeigų: tvoros apkabinimas, malkų nešimas, gyvulių, šunų lojimo pasiklausymas, obelų ir avilių pur-tymas... Miestuose daugiau išlikęs

tik Kūčių stalas ir Kalėdų dova-nos. Pastaraisiais metais vis labiau šventinį laukimo džiugesį užgožia skubėjimas ir besaikis pirkimas. Ir kaimo jaunimas, mano galva, buvo išradingesnis, mokėjo pasigamin-ti kaukes, žinojo švenčių prasmę, mokėjo giesmes, žaidimus. Kol dar po kaimus vaikščiojo persirengėliai, kaimo žmonės mokėjo daug pokštų ir krėsdavo juokus. Vaikinai raiti jo-davo aplankyti giminių, draugų, rodė gebėjimą kovoti sėdomis ant žirgo. Išlikusi giesmė: „Aik, Kalėda“.

- Ką galite pasakyti apie mū-sų protėvių kalėdinius palinkė-jimus?

- Gražiausi palinkėjimai tai yra kalėdinės dainos. Jose daug sudėta prasmės, grožio, palinkėjimų. Iš-mokime kiekvienas bent po kelias Kalėdinės giesmes ir dainuokime. Mes per mažai dainuojame. Pame-nu, kaip studentai žygiavome per Lietuvą ir dainavome. O dainų mo-kėjome šimtus. Dauguma kalėdinių giesmių ir palinkėjimų išnyko, nes katalikų dvasininkija draudė žmo-nėms giedoti senoviškai. Daugiau-sia linkėdavo sėkmės ūkyje, gero derliaus ir sveikatos.

Kalėdų linkėjimai dažniausiai susiję su geru būsimu derliumi ir sveikata. Seniausia linkėjimų for-ma yra išlikusi - tai persirengėlių vaikščiojimas pakiemiais. Kalėda ir jo palyda lankydavo kaimynus, sveikindavo, giedodavo giesmes, šokdavo su vaikais, dalydavo riešu-tus. Apeiginių sveikinimų ir giesmių žodžiams buvo priskiriama magiš-ka galia padidinti javų derlingumą. Kalėdojimas trukdavo iki Trijų Ka-ralių. Giesmėse ypač buvo gerbia-mas elnias devyniaragis. Apie elnio (briedžio) kultą Lietuvoje žinome iš archeologinių radinių, mitinės tau-tosakos, kuris per Kalėdas siejamas kaip žiemos nugalėtojas, drauge su saule atgimstančio pavasario simbolis.

- Kuo labiausiai džiaugdavosi vaikai? Ar rašydavo laiškus Ka-lėdų Seneliui?

- Kalėdinės dovanos buvo pa-prastos, bet mielos. Tėvas iš terbe-lės pasemdavo saują paties pririnktų riešutų, o kartais ir saldainiais pavai-šindavo. Mama numegzdavo piršti-nių, kojinių, šalikų, megztinių. Vieni kitiems rašydavome linkėjimus. O tokios mados rašyti laiškus Kalėdų Seneliui nebuvo. Juk dovanos nebū-tinai turi būti brangios... Visada gra-žu dovanoti Kalėdoms kažką pačių padarytų. Vaikinai galėtų dovanoti merginoms pačių pririnktų riešutų, o merginos numegzti šiltas pirštines ar šaliką. Su dovanomis vaikams irgi nereikėtų persistengti. Ypač kai tos dovanos įteikiamos viešai darželyje ar mokykloje.

- Kokie burtai Kūčių naktį būtų tinkami šiais laikais?

- Tokie patys, kaip ir anuomet. Juk gera prisiminti ir puoselėti se-novės papročius. Pavyzdžiui, trys merginos galėtų burti taip: po puodu (ar po dubeniu) paslėpti rūtą, žiedą ir rožančių. Kuri, atvožusi dubenį, ras rūtą, ta šiais metais mergau-sianti, kuri žiedą - ištekėsianti, kuri rožančių - davatkausianti. Taip pat įprasta ir įdomu burti į vandenį laši-nant degančią žvakę, iš išsiliejusios figūrėlės spręsti apie savo ateitį.

Tradicijosj/b žmonės

Adventas ir Kalėdosvisada buvo

laukiamos

Tokios mados rašyti laiškus Kalėdų Seneliui nebuvo. Juk dovanos nebūtinai turi būti brangios... Visada gražu dovanoti Kalėdoms kažką pačių padarytų

Kai kas bando teigti, kad sovietmečiu žmonės nešvęsdavo Kalėdų, nežinojo Kūčių burtų ir advento rimties. Tai juk visai netolima praeitis, kurią gerai prisimena tie, kuriems per trisdešimt ir vyresni žmonės. Tik, žinoma, tokie ilgi kalėdiniai renginiai, o juo labiau dvi išeiginės Kalėdų dienos tuomet niekam nė nesisapnavo. Tad apie advento bei artėjančių gražiausių metų švenčių tradicijas šį sykį teiraujamės Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininko pavaduotojos, nepailstančios tradicinių renginių organizatorės Nijolės Balčiūnienės.

irman

to S

idar

evič

iaus

nuo

tr.

cmyk

5

cmyk / 5

Giedrė MiLkevičiŪtĖ

Šiaudiniai sodai neša laimę į namus

Džiugi artėjančių Kalėdų šven-čių nuotaika vyrauja Lietuvos nacio-naliniame muziejuje, čia atidaryta tradicinių lietuviškų, iš šiaudų pa-gamintų sodų paroda „Sesė sodų pina“. Jų pažiūrėti ateina tėvai ir seneliai su vaikais bei anūkais, moksleiviai, žmonės, kuriems dar rūpi mūsų tautiškos tradicijos, o ne visokie margi blizgučiai, daugiausiai atkeliavę iš Kinijos ar kitų šalių.

Šios parodos iniciatorė Vilniaus etninės kultūros centro vyriausioji edukacijos koordinatorė Marija Liu-gienė, kuri pati iš šiaudų pina sodus ir kitas grožybes jau bemaž 40 metų, džiaugiasi, kad pavyko prikalbinti at-vežti savo dirbinius tautodailininkes ir dar tik pradedančias rišėjas iš įvai-rių Lietuvos regionų. „Sodas, kuris pinamas iš šiaudų, yra tarsi pasaulio medis, kuris simbolizuoja ryšį su kosmosu. Gerai įsižiūrėkite ir pama-tysite, kad jis turi antžemį, požemį, žemę, - pasakoja sodų pynimo meis-trė. - Sodą būtina pakabinti taip, kad jis suktųsi. Jeigu sodas nesisuka, va-dinasi, patalpa nevėdinama, oras ten užsistovėjęs. Mistinę reikšmę turi ir pati tradicinė sodo forma: viršutinis

smaigalys sukoncentruoja dangiš-kąją energiją, kuri yra perduodama per apatinį smaigalį. Ši unikali namų puošmena kadaise buvo siejama su vėlių pasauliu. Mat per Vėlines ir Kūčias į namus grįžtančios artimų-jų vėlės mėgsta nutūpti ir pasisupti būtent ant sodo“.

Sodas namuose gali būti paka-binamas prieš šventes, ypač tinka prieš Kūčias, Kalėdas, jis gali būti ir puiki dovana vestuvininkams. Be-je, šiais laikais sodų pynėjų gretos išaugo. „Tuo amatu užsiima ne tik moterys, bet ir vyrai, o į semina-rus ir stovyklas, kuriose mokoma šio amato, susirenka daug jauni-mo. Jeigu dar nemokate rišti sodų ar neturite idėjų, kaip tai padaryti, ateikite į parodą, kuri veiks iki Trijų karalių“, - kviečia M.Liugienė.

Šiaudai nuo seno buvo laikomi gyvybės simboliu. Juk neatsitiktinai per Kūčias po staltiese dedama šie-no ar šiaudų. O kokių tik grožybių iš jų galima surišti ir nupinti! Tai ir besisukiojantys nuo menkiau-sio oro dvelksmo pakabinti sodai, ir paukštukai, avinėliai, visokie žvėriukai, snaigės, žvaigždutės... O svarbiausia, kad tas nuo seno mūsų tautai būdingas menas vėl atgimsta, didėja pynėjų gretos, o žmonės grįžta prie širdžiai artimų vertybių, kad meistrystės įgūdžiai perduodami iš kartos į kartą.

Laikantis senųjų ka-talikiškų tradicijų, tiesiog būtinas kiekvienuose na-muose advento vainikas. Jį galima nupinti patiems iš įvairiausių medžiagų. Šį šventės atributą nesunku pasidaryti patiems, o jeigu neišmanote, patars floristė Monika Daugnoraitė iš sa-lono „Indigo gėlės“.

Nuo ko pradėti pinti advento vainiką? monika, kuri yra baigusi interjero dizaino studijas, aiškina,

kad svarbiausia yra tinka-mas vainiko pagrindas. jam galima naudoti įvai-rias medžiagas. „puikiai tin-ka lanksčios augalų šakelės, vielos karkasas ar sodinin-kų naudojami tinkleliai, - aiškina floristė. - Galima ir iš kartono išsikirpti 20-50 cm skersmens ir 2-5 cm pločio žiedą. pirmiausia karkasą galima apsukti iš anksto sudrėkintu šienu ar minkštu popieriumi, ta-da tvirtiname spygliuočių - eglių, pušų, kadagių, kė-

nių - šakeles, kurias vynio-jame laikrodžio rodyklės kryptimi“. Vainikams de-koruoti tinka džiovinti la-pai ir žiedai, šermukšnių, gudobelių uogos, nedideli obuoliai, riešutai, kankorė-žiai, kaspinai, varpeliai ir kt. jūsų sumanytas smulkes-nes detales galima prikli-juoti klijais, o didesnes - pritvirtinti smeigėmis. ir dar labai svarbu yra ne tik puošmenos, bet ir tai, kad vainikas skleistų gaivų aro-matą.

Floristė džiaugiasi, kad šiemet itin populiarūs jų pagaminti advento vaini-kai ir iš šakelių surištos ka-lėdų eglutės bei kompo-zicijos. „Vos spėjame pinti. Gal žmonės nori iš anksto papuošti namus, kad pas-kui galėtų ramiai švęsti, - šypsosi mergina. - labai svar-bu, jog žmonės po truputį įsisąmonina, kad visai nebū-tina namuose puošti didelės eglės. O tik reikia pasitelkti fantazijos, išradingumo ir dar pridėti žiupsnelį meilės“.

irman

to S

idar

evič

iaus

nuo

tr.

Vos kelios dienos liko iki gražiausių metų švenčių - Kalėdų. Kai kas jau gerokai iš anksto namus papuošė eglutėmis, iš jų šakelių ir kitų gamtos dovanų bei žvakelių padarytomis kompozicijomis, advento vainikais. Bet tie, kurie neskubina švenčių ir įvykių, tikrai jaus malonumą namus išpuošti būtent per šį savaitgalį ar net Kūčių vakarą. Tad pateikiame keletą idėjų, kurios galbūt jums pravers ar bent jau sudomins.

Tautiškos šventų Kalėdų puošmenos

idėjosj/b šventė

n Floristė Monika Daugnoraitė įsitikinusi, kad advento vainikai turi būti ne tik gražūs, kvepėti, bet ir nešti laimę namams

Advento vainikas tiktų ir dovanai

6

cmykcmyk6

Tradicijosj/b šventės

Šokdami ratelį aplink eglutę mes, patys nė nenujausdami, laikomės tradicijų, susiformavusių prieš tūkstančius metų, dar prieš paplintant krikščionybei: daugumos kalėdinių ir naujametinių ritualų pagrindas yra pagoniški papročiai. Laikui bėgant šios tradicijos kito, o dabartinį pavidalą įgavo tik prieš šimtą metų.

Ankstyvieji krikščionys žavėjosi pagonimis

Būtų klaidinga manyti, kad šiuolaikinės Kalėdų tradicijų išta-kos - tiesiogiai ikikrikščioniškoje pagonybėje, sako Ronaldas Hatonas (Ronald Hutton), istorikas iš Bristo-lio universiteto. Tačiau ne mažesnė klaida būtų galvoti, kad Kalėdos - šiuolaikinės kultūros vaisius. Krikščionys, pirmaisiais mūsų eros amžiais skleisdami Europoje savo religiją, susidūrė su žmonėmis, iš-pažįstančiais kitas religijas. Visus juos krikščionių misionieriai vadi-no vienu žodžiu - pagonys. Anglų kalbos žodis „pagonis“ (pagan) kilo iš lotyniško „laukas“ (paganus), ir tai nėra atsitiktinumas: ankstyvoji krikščionybė buvo miesto „reiš-kinys“, o pagonybė ilgiau išliko kaimo vietovėje. Filipas Šo (Philip Shaw), senosios anglų kalbos tyri-nėtojas iš Leičesterio universiteto teigia, kad pagonių tradicijos tie-siog žavėjo krikščionis, nepaisant jų noro pagonis „perauklėti“. „To meto krikščionis pagonybė labai domino, - aiškina Šo. - Žinoma, jie manė, kad tai yra blogai, bet taip pat suvokė, kad tuos papročius verta įsidėmėti, juk jų laikėsi jų protėviai“. Galbūt būtent todėl kai kurių pagonių tradicijų krikščiony-bė neįveikė. Pavyzdžiui, laikoma, kad Kalėdų eglutė pas mus atėjo iš XVII a. Vokietijos, tačiau šis pa-protys yra tąsa pagonių praktikos žiemos vidury žalumynais puošti gyvenamąsias patalpas. Šiuolai-kinis Kalėdų Senelis - tiesioginis anglų Kalėdų Tėvo palikuonis, o šis dovanų nedalydavo. Šiaip ar taip, visi Kalėdų laiku vaikštantys geri senukai su dovanomis - seno pa-goniško tikėjimo dvasiomis, žiemą skraidančiomis danguje, šiuolaiki-nės variacijos.

Kalėdos - vaistas nuo depresijos

Kodėl Kalėdos švenčiamos žie-mą? Istorikų nuomone, tai tinka-miausias metas švęsti: derlius nu-imtas, visi darbai baigti, laukuose

daugiau nėra ką veikti. Laisvą laiką galima skirti religijai. Bet tai ir me-tas, kai visiems nekenkia pataisyti nuotaiką. Tarkime, Romos imperi-joje buvo švenčiamos Saturnalijos, iškilmės baigdavosi gruodžio 23 d. Saturnas buvo žemės ūkio dievas, todėl festivaliais jo garbei senovės romėnai reiškė padėką už derlių. Pergyventi tamsias žiemos dienas padėdavo šventės ir namų puoši-mas. „Gyvenant regione, kur žie-ma reiškia visuotinę tamsą, šaltį ir alkį, noras surengti šventę žiemos vidury, siekiant išvengti depresi-jos, tampa labai stiprus“, - aiškina R.Hatonas.

Bažnyčia labai ilgai Kalėdų nepripažino

Nepaisant krikščionybės išpli-timo, žiemos festivaliai kelis šim-tus metų negalėjo tapti Kalėdo-mis. O Biblijoje nebuvo nurodyta, kada gimė Kristus, pirmiesiems krikščionims tai nerūpėjo. „Jiems tiesiog neateidavo į galvą, kad rei-kia švęsti jo gimtadienį“, - sako Stivenas Nisenbaumas (Stephen Nissenbaum), Pulicerio premijos laureatas, knygos „Mūšis dėl Ka-lėdų“ (The Battle for Christmas“) autorius. Neturėdami Biblijos „di-rektyvų“, Romos bažnyčios lyde-riai Kalėdų šventę pripažino tik IV amžiuje. Tuo metu daugelis ti-kinčiųjų pradėjo laikytis požiūrio, kuris Bažnyčiai atrodė eretiškas, kad Jėzus žmogus neegzistavo, o buvo tik Jėzus - dvasinė būtybė. „Norint įrodyti, kad Jėzus buvo tik-ras žmogus, kaip ir bet kuris kitas, kas gali būti geriau už jo gimtadie-nio šventimą?“ - pagrįstai klausia S.Nisenbaumas.

Puritonai Kalėdų nekentė

Katalikų bažnyčia Kalėdas galop pripažino, o protestantų reformato-riai šventei pakenkė: XVI a. Kalėdų šventė tapo bažnyčios skilimo auka. Protestantai šią tradiciją laikė ne ge-resne už pagonių papročius. XVII a. Anglijoje švęsti Kalėdas buvo drau-džiama net 25 metus.

Dovanos - šiuolaikinis paprotys

Sunku Kalėdas įsivaizduoti be dovanų. Tačiau iki XIX a. jas bu-vo priimta dovanoti tik per Nau-juosius metus - kaip atlygį už tai, kad metai buvo geri. Tik XIX a. tradicija teikti dovanas prigijo ir per Kalėdas. Pirmąją Kalėdų do-vaną savo vyrui įteikė karalienė Viktorija, pradžiuginusi jį savo portretu, tapytu, kai jai buvo 7-eri. Naudoti Kalėdų Senelius vi-trinoms puošti prekybininkai pra-dėjo kiek anksčiau, XIX a. 4-ame dešimtmetyje.

Įdomūs ir mažai žinomi faktai apie Kalėdas

Be eglutės neapsieina nė vienos Kalėdos ir Naujieji metai. Atėjo metas rinktis miško gražuolę, ir bus geriau, jei ji bus gyva ir aromatinga. Štai keletas patarimų, kaip tokią eglutę išlaikyti per visą švenčių laikotarpį.

● Specialistai rekomenduoja prieš perkant eglutę sulenkti vieną šakelę. Jei linksta lengvai ir traška, vadinasi, medis sausas. Vadinasi, spygliai greitai nubyrės. Geros eglės šakos turi būti elastingos, sunkiai linkti, jų ant kamieno turi būti daug. Paskui patrinkite eglutės spyglius ant delno - iškart turite pajusti jų kvapą. Kiti geros eglutės požymiai: gana storas kamienas ir ryškiai žali spygliai.

● Nupirktos eglutės nesku-

bėkite statyti kambaryje, tegu ji iš pradžių kelias valandas pagu-lės balkone. Jei ją įsigijote labai iš anksto, apvynioję popieriumi lai-kykite šaltai.

● Kad nukristų sudžiūvę spy-gliai, pastuksenkite kamieną į grin-dis.

● Nuo kamieno apačios reikia nupjaustyti žievę (apie 10 cm) ir apdrožti aštriu peiliu (kad atsivertų naujos poros).

● Žaliaskarę gražuolę galima įstatyti ne tik į specialų stovą. Tiks bet koks gilus ir tvirtas indas.

● Įtvirtinkite medelį, panaudo-dami medines juosteles ir paprastą virvutę. Iš viršaus indą pridenkite gofruotu popieriumi, blizgučiais arba audeklu.

● Šakas vis apipurkškite vande-niu - eglutė ilgiau išliks šviežia.

● Eglutę galima įstatyti ir į

kibirą su šlapiu smėliu. Kibirui smėlio reikia maždaug litro van-dens, į jį įpilama truputį glicerino arba želatinos. Kamieno apatinė dalis turi būti smėlyje (maždaug 20 cm). Smėlį reikia laistyti kas antrą dieną.

● Jei eglutę įstatėte į indą su vandeniu, įberkite į jį pusę arba-tinio šaukštelio citrinų rūgšties, šaukštą želatinos ir truputį sutrin-tos kreidos. Arba tabletę aspirino, žiupsnį druskos ir šaukštą cukraus. Aspirinas neleidžia veistis puvimo bakterijoms, o druska ir cukrus maitina. Kai kas į vandenį deda kalio permanganato (vanduo turi būti tamsiai raudonas).

● Paprasčiausias būdas - ka-mieną apsukti drėgnu skuduru, kurį reikia reguliariai sušlapinti.

Parengė Milda kunSkaitĖ

Patarimai, kaip ilgiau išlaikyti gyvą eglutę

epa-eltos nuotr.

cmyk

7

cmyk

7

k

INTERNETE - WWW.RESPUBLIKA.LT 2013 m. gruodžio 21 d., šeštadienis RAŠYKITE MUMS: sportas@respublika.net

DIENRAŠČIO „RESPUBLIKA“ PRIEDAS

Leidinys Nr. 92

TENISAS �

L.Stančiūtė: „Apie karjeros pabaigą negalvoju“2013-ieji artėja prie pabaigos. Tačiau 27-erių tenisininkė Lina Stančiūtė negalėtų pasigirti, kad jie buvo puikūs. Po blogų 2012-ųjų mergina tikėjosi, kad šiemet pavyks vėl judėti į priekį, tačiau viskas pasisuko priešinga puse ir buvo dar blogesni metai, pasaulio reitinge ji nukrito į vieną žemiausių vietų per savo karjerą. Nors L.Stančiūtė ir nusivylusi metais, bet labai nenusimena, juk čia sportas ir niekada nežinai, kaip viskas gali susiklostyti, negali visada būti tik gerai.

Aistė LABINAITĖŽurnalistė

Žaidė nedaug

Gruodžio 16 d. paskelbtoje Moterų teni-so asociacijos (WTA) reitingų lentelėje L.Stančiūtė iš 722-osios vietos nukrito į 729-ąją. 27-erių tenisininkė turi 30 tšk. Kitas rei-tingas bus skelbiamas gruodžio 23 d.

„Manau, kad mano dabartinis reitingas neatspindi mano tikro sugebėjimo žaisti. Ži-noma, nėra smagu baigti metus tokioje že-moje pozicijoje, tačiau tiesiog metai nebuvo geri, todėl taip ir atsitiko. Kai metai dar tik prasidėjo, galvojau apie jų geresnę pabaigą, geresnę vietą reitinge, negu esu dabar. Ta-čiau yra, kaip yra“, - sakė tenisininkė.

Per šiuos metus tenisininkė sužaidė 15 tur-nyrų. Nors dažniausiai vidutiniškai tenisininkės sudalyvauja 25 turnyruose. Taigi, pasak L.Stan-čiūtės, šiais metais ji žaidė tikrai nedaug.

Paskutinis 2013-ųjų turnyras, kuriame dalyvavo L.Stančiūtė, buvo suorganizuotas Minske. Baltarusijoje vykusio Tarptautinės teniso federacijos (ITF) turnyro „Pavlov Cup“, kurio prizų fondą sudarė 25 tūkst. JAV dolerių, vienetų varžybų pirmajame rate L.Stančiūtė 3:6, 6:4, 3:6 pralaimėjo 136-ajai pasaulio raketei 19-metei baltarusei Alek-sandrai Sasnovič. Į pagrindines šio turnyro varžybas Lietuvos tenisininkė pateko po at-rankos turnyro, kuriame įveikė dvi varžoves iš Baltarusijos ir Rusijos.

27-erių tenisininkės teigimu, per šiuos metus jai labiausiai ir įsiminė būtent šios paskutinės varžybos.

„Įveikiau atrankos varžybas ir pirmajame rate kovojau su A.Sasnovič, kuri turėjo aukš-čiausią reitingą šiose varžybose. Nors ir pra-laimėjau mačą, tačiau buvau patenkinta savo žaidimu. Tiesiog mačas buvo labai įtemptas, tačiau geras“, - kalbėjo L.Stančiūtė.

Įtemptas grafikas

„2013-ųjų varžybų sezonas man baigė-si jau lapkričio viduryje. Paskui keturis savaitgalius atstovavau klubui Prancūzijo-je. Paskutinis mačas vyko gruodžio 8 d. Taigi, galima sakyti, nelabai ir turėjau lai-ko atostogauti. Tiesiog į klubinius mačus žiūriu labai rimtai. Kadangi šią vasarą tu-rėjau du laisvus mėnesius, per kuriuos atostogavau, tai dideliu nuovargiu nelabai galiu skųstis“, - teigė sportininkė.

Paklausta apie būsimus 2014-uosius, ge-riausia Lietuvos tenisininkė sakė, jog dar tikslių planų neturi. Tiesiog ji dar nežino, kur ir kada vyks pirmosios varžybos. Tačiau, pri-sipažino mergina, ji tikisi, kad per ateinantį sezoną pavyks pagerinti savo poziciją reitin-ge, o gal net susigrąžinti senąsias pozicijas.

Primename, kad aukščiausią poziciją pa-saulio reitinge L.Stančiūtė buvo pasiekusi 2009 m. Lietuvos tenisininkė buvo užlipusi

ant 197-ojo geriausiųjų reitingo laiptelio.„Tiesą sakant, gana rimtos treniruotės

vyksta jau ir dabar. Žinoma, kadangi žaidžiau mačus savaitgaliais, tai treniruotės nebuvo tokios labai intensyvios, kaip pasirengimo naujajam sezonui metu. Mano tėtis visada sako, kad sportininkas dirba 24 val. per parą. Ir manau, kad jis teisus. Nes norint pasiekti gerą rezultatą turi save prižiūrėti nuolat ir laikytis režimo. Šiaip per dieną turiu 2-3 tre-niruotes. Ir iš tikrųjų jos užima beveik visą dieną. Juk prieš kiekvieną treniruotę turi pa-daryti apšilimą, po treniruotės vėl „išsitam-pyti“. Taigi namo dažniausiai grįžtu jau po 20 val., visai vakare“, - pasakojo tenisininkė.

Aktyvus vaikas

Į pirmąją teniso treniruotę L.Stančiūtė nuėjo, kai jai buvo 8-eri. Tiesiog mama pa-matė skelbimą laikraštyje, kad vyksta teniso užsiėmimai, ir pasiūlė jai pabandyti.

„Buvau labai aktyvus vaikas ir vedžiau visus iš proto. O tada, kai paėmiau pirmą kar-tą raketę į rankas, tai ir nebepaleidau“, - šyp-sodamasi sakė tenisininkė.

Tiesa L.Stančiūtės gyvenime buvo ne tik

tenisas. Mergina yra išbandžiusi ir krepšinį. Tačiau, prisipažįsta ji, šią, Lietuvoje taip die-vinamą sporto šaką, pasirinko dėl dviejų prie-žasčių. Pirmiausia dėl to, kad komandoje žai-dė sesuo, ir dėl to, kad po teniso treniruočių dar būdavo per daug aktyvi.

„Dar lankiau ir plaukimą, tiesiog kad at-sipalaiduočiau po teniso treniruočių. Nieka-da negalvojau apie kitą sporto šaką, kuri ga-lėtų išstumti tenisą. Man patiko ką aš da-riau“, - pridūrė tenisininkė. Sportininkės teigimu, geram tenisininkui reikia daug už-sispyrimo, noro ir, aišku, talento.

„Manau, kad ten, kur aš žaidžiu, yra svar-biau psichologija, nes juk visi profesionalai daugmaž yra fiziškai stiprūs. Tai juk ištreni-ruojamas dalykas. Sunkiau yra suvaldyti sa-vo psichologiją lemiamais momentais. Turbūt geriausi žaidėjai tuo ir skiriasi nuo vidutinio-kų, kad visada sugeba save suvaldyti ir kri-tinėje situacijoje pasirenka teisingą sprendi-mą“, - kalbėjo L.Stančiūtė.

Apie pabaigą negalvoja

Pasak sportininkės, 27 metai tenise nėra labai daug. Dauguma šios sporto šakos atsto-vų dar pilna jėga žaidžia ir negalvoja apie karjeros pabaigą. Nors, žinoma, tai priklauso nuo labai daug dalykų. Tačiau ir pati L.Stan-čiūtė apie tai dar negalvoja.

„Žaisiu kitais metais ir žiūrėsiu, kas išeis. Kadangi dar nebaigiau sportuoti ir apie pabaigą šiuo metu negalvoju, tai net nežinau, ką veik-čiau baigusi karjerą. Tiesiog noriu susikaupti ir susikoncentruoti į tai, ką darau dabar. Po tiek metų, praleistų tenise, manau, ir baigusi kar-jerą liksiu sporte“, - kalbėjo tenisininkė.

Sportininkė pasidžiaugė, kad per savo karjerą ji neturėjo rimtesnių traumų. Tiesiog jos fizinį pasirengimą nuo mažų dienų prižiū-rėjo tėtis, dirbantis teniso treneriu: „Už tai jam esu dėkinga, nes ilgiau nei porą savaičių nesu nuo nieko gydžiusis“.

Prisiminimais grįžusi į karjeros pradžią L.Stančiūtė pasakojo, kad visada, nuo mažų dienų, žavėjosi Vokietijos tenisininke Štefi Graf (Steffi Graf).

„Kai buvau maža, visada žiūrėdavau jos mačus ir, žinoma, palaikydavau ją. Tiesiog ji buvo labai gera žaidėja. O kalbant apie tai, su kuo norėčiau sužaisti, tai galbūt įdomu būtų pakovoti kortuose su amerikiete Serena Vil-jams (Serena Williams). Tačiau tikrai negalė-čiau pasakyti, kad tai kažkokia didelė ir sena mano svajonė“, - atviravo L.Stančiūtė.

Trūksta moterų turnyrų

Pasak tenisininkės, kiekvieno sportinin-ko svajonė - patekti į šalies rinktinę. Taip pat ir jai visada malonu, kai pakviečia atstovauti gimtajai šaliai. Pirmą kartą ji tokį kvietimą gavo, kai jai buvo dar tik 14 metų.

„Paskutinį kartą žaidžiau Lietuvoje, kai man buvo 17, dalyvavau tarptautinėse var-žybose Kaune. Tada su Aurelija Misevičiūte žaidėme dvejetų varžybų finale. Iš tikrųjų sulaukėme didelio palaikymo iš savų sirgalių. Buvo tikrai labai smagu. Sirgaliai suteikia daugiau jėgų. Gaila, kad šiuo metu neturime jokių moterų teniso turnyrų Lietuvoje, kur galėčiau dalyvauti. Užsienyje sirgaliai gal šiek tiek santūresni nei mūsiškiai, ir, žinoma, kiekvienoje šalyje visi palaiko savus, tai nor-malu“, - sakė L.Stančiūtė.

Sportininkė paklausta, ar seka kitų Lie-tuvos tenisininkų pasirodymus, rezultatus, atsakė trumpai - kartais. O į klausimą, ar duoda patarimų jaunosioms mūsų tenisinin-kėms, atsakymas buvo neigiamas.

„Iš tikrųjų su jaunimu susitinkame gana retai, nes mūsų grafikai skiriasi ir retai mato-mės. Patarimų nedaliju, nes kiekvienas turi savo planą ir trenerį, kuris pataria ir pasako, ką reikia padaryti. Tačiau, žinoma, jeigu manęs paklaustų patarimo, tai tikrai stengčiausi pa-dėti kuo tik galėčiau. Šiuo metu yra pora jau-nų gerų tenisininkių mūsų šalyje, bet juk labai sunku pasakyti, kas bus toliau, svarbu siekti savo tikslo ir rezultatas tikrai ateis“, - užtik-rintai kalbėjo L.Stančiūtė.

PATIRTIS. Į pirmąją savo teniso treniruotę Lina Stančiūtė nuėjo prieš 19 metų�

Didelių sportinių svajonių neturiu. Galbūt dėl to, kad man jau 27-eri? Tačiau tikrai labai norėčiau dar sužaisti „Didžiojo kirčio“ serijos teniso turnyre

�

Stasio Žumbio nuotr.

8

cmykcmyk

�

cmyk

�

cmyk

Sporto gyvenimas 2013 m. gruodžio 21 d., šeštadienis2 Sporto gyvenimas2013 m. gruodžio 21 d., šeštadienis 3

SavaitėS gimtadieniai �

Margarita Drobiazko (1971 m. gruodžio 21 d.)

Čiuožėja. Su Povilu Vanagu pelnė bronzos medalius 2000 m. pasaulio čempionate bei 2000 ir 2006 m. Eu-ropos čempionatuose.

Daina GuDzinEViČiūtė (1965 m. gruodžio 23 d.)

Šaulė. 2000 m. olimpinė čempionė, 1��� m. pasaulio čempionė, 1��� m. Europos čempionė. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė.

Jolanta ViLutytė (1969 m. gruodžio 24 d.)

krepšininkė. Su Lietuvos rinktine 1��7 m. tapo Europos čempione. Su tSrS rinktine 1��� m. tapo pasaulio jaunimo čempione.

Gediminas baGDonaS (1985 m. gruodžio 26 d.)

Dviratininkas. 2012 m. Europos treko čempionato bronzos medalio laimėtojas. 2006 m. Europos jauni-mo vicečempionas.

Birutė kaLėDiEnė (1934 m. gruodžio 27 d.)

Lengvaatletė, ieties metikė. 1�60 m. olimpinėse žaidynėse pelnė bronzą, 1�64 m. užėmė 4-ąją vietą. 1�5� m. Europos vicečempionė.

ŽiemoS SportaS �

Kalėdų Seneli, atnešk olimpiečiams medalįKai praeis didžiosios kalendorinės šventės, sporto gerbėjai galės pradėti skaičiuoti laiką iki kitos šventės - Sočio žiemos olimpinių žaidynių. Ko federacijų vadovai palinkėtų savo sportininkams Sočyje? Dažniausiai linkėta sveikatos ir sėkmės. Juk įpratome, kad didysis tikslas - medalis - mūsų žiemos sportininkams yra nepasiekia svajonė. Visgi dviejų labiausiai nenuspėjamų sporto šakų - greitojo čiuožimo trumpuoju taku ir biatlono - atstovai drįsta pasvajoti apie apdovanojimus.

Arūnas abroMaitiS„Respublikos“ žurnalistas

Kad ir kaip baigtųsi varžybos, jau dabar aišku, jog va-sario 7-23 d. Sočyje vyksiančios žaidynės Lietuvos žiemos sportui bus išskirtinės. Olimpiadoje dalyvaus mažiausiai devyni mūsų šalies atstovai ir tai bus rekordas. Iki šiol daugiausiai lietuvių - aštuoni - buvo 2002 m. Solt Leik Sityje. 2010 m. Vankuveryje startavo šeši Lietuvos olim-piečiai.

Iki Sočio žaidynių pradžios mūsų šalies delegacija ga-li dar padidėti. Vilčių vykti į olimpiadą neprarado čiuožė-ja Inga Janulevičiūtė ir slidinėjimo varžybose kelialapio siekianti biatlonininkė Natalija Kočergina. Jei joms pasi-seks, mūsų atletų skaičius išaugs iki 11. Beje, visi Lietu-vos sportininkai, išskyrus biatlonininkę Dianą Rasimovi-čiūtę, bus žaidynių debiutantai. Tikrai nepadidės savo atstovus į Sočį deleguosiančių sporto šakų skaičius. Jų yra penkios. Šių sporto šakų federacijų vadovus pakalbi-no „Sporto gyvenimas“.

Diana RASiMovičiūtė (29 metai, biatlonas) tomas KAuKėnAS (23 metai, biatlonas) isabella toBiAS (22 metai, dailusis čiuožimas) Deividas StAGniūnAS (28 metai, dailusis čiuožimas) inga JAnulevičiūtė (18 metų, dailusis čiuožimas) Agnė SeReiKAitė (19 metų, greitasis čiuožimas trumpuoju taku) ingrida ARDišAuSKAitė (20 metų, slidinėjimas) vytautas StRoliA (21 metai, slidinėjimas) natalija KočeRGinA (28 metai, slidinėjimas) ieva JAnušKevičiūtė (19 metų, kalnų slidinėjimas) Aivaras tuMAS (18 metų, kalnų slidinėjimas) Rokas ZAvecKAS (17 metų, kalnų slidinėjimas)

olimpinėS komandoS nariai ir kandidatai

Ant leDo tAKo ViSKAS yrA įmAnomAšioje sporto šakoje tikrai viskas įmanoma. lietuvos olimpietė Agnė Sereikaitė nepriskiriama prie favoričių, bet 2002 m. Solt leik Sityje favoritu nebuvo vadinamas ir australas Stivenas Bredberis (Steven Bradbury), kurio istorija verčia tikėti stebuklais.tiek ketvirtfinalyje, tiek pusfinalyje, tiek finale australo varžovai krisdavo arba būdavo diskvalifikuojami. S.Bredberis nečiuožė greitai, bet sulaukė savo valandos. Kai finale susidūrė ir nukrito visi keturi varžovai, jis tapo 1000 metrų nuotolio olimpiniu čempionu.lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos generalinė sekretorė virginija ogulevičienė šią istoriją puikiai prisimena, todėl ji Kalėdų proga A.Sereikaitei linki aukščiausių vietų: „Kiekvieno svajonė yra medalis. Gal ne šiais metais, gal ne kitais, bet visi turi tokią svajonę. viena Ka-lėdų eglutės dovanėlė jau yra - mes patekome į olimpines žaidynes. Mūsų sporte niekada negali sakyti, kad ko nors nesitiki. Pas mus vis-ko būna, viskas įmanoma. Kartais tie, kurie labiausiai kovoja, griūva, o puse rato atsilikęs sportininkas tampa olimpiniu čempionu. čia ne slidinėjimas, kur atsistoji ir šliuoži valandą“.olimpinį kelialapį A.Sereikaitė užsitikrino lapkričio mėnesį vykusiose

pasaulio taurės varžybose. Sočyje 19-metė lietuvė startuos visuose trijuose nuotoliuose - 500, 1000 ir 1500 metrų. „1500 metrų distanci-joje rezultatai negerėja jau kelinti metai, todėl tą rungtį atmetu. 500 ir 1000 metrų yra Agnei palankesni nuotoliai“, - teigė v.ogulevičienė. Jos nuomone, prognozuoti konkrečią vietą šioje sporto šakoje yra beprasmiška.A.Sereikaitė jau kelerius metus treniruojasi čekijoje, tačiau v.ogulevičienė nėra patenkinta, kad sportininkė liko šioje šalyje. „Buvome suradę geresnį trenerį, bet pati Agnė atsisakė. ta komanda, su kuria ji treniruojasi, nelabai gerai pasirodo varžybose. Kalbėjome su keliomis valstybėmis. Pasiūlymą buvo pateikę vengrai, bendravo-me su olandų treneriu, kurio auklėtinės užima prizines vietas. tačiau Agnė pasirinko likti čekijoje“, - pasakojo čiuožimo specialistė.Anot jos, lietuvoje yra perspektyvių vaikų, bet sunku tikėtis, kad iki 2018 m. Pjengčango žaidynių čia užaugs daugiau olimpiečių: „esmė ta, kad ledo mes neturime. ir Agnė augo prekybos centro čiuožyklo-je, besitreniruodama su masėmis. Yra vienintelis variantas - tartis su kitomis valstybėmis ir išvežti sportininkus treniruotis kitur. Pas mus kol kas perspektyvų nėra daug“.

greitaSiS čiuoŽimaS trumpuoju taku

PAtyruSi olimPietė ir PAJėguS DebiutAntASlietuvos biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas ilgai puoselėjo viltis, kad į Sočį pavyks nuvežti estafečių komandas, bet po pavasarį Rusijoje vykusio pasaulio čempionato tokia galimy-bė dingo. tapo aišku, kad lietuva turės po vieną vietą moterų ir vyrų varžybose. šias vietas užims Diana Rasimovičiūtė ir tomas Kaukėnas.„norisi palinkėti, kad sportininkai deramai atstovautų lietuvai ir pasiektų geriausius rezultatus per savo karjerą. Dar norisi, kad pasi-rengimas vyktų kuo sklandžiau ir problemų būtų kuo mažiau“, - sakė A.Daugirdas. Geriausias Dianos pasirodymas yra 18-oji vieta, užimta sprinto varžybose 2006 m. turine. t.Kaukėnas olimpinėse žaidynėse nėra dalyvavęs, todėl jo atveju atskaitos taškas gali būti pasirodymas pasaulio čempionate. Pavasarį Rusijoje geriausias tomo pasiekimas buvo 22-oji vieta.Pasak A.Daugirdo, sunku prognozuoti, kuriose rungtyse lietuviai turės daugiausiai šansų: „Anksčiau sakydavome, kad Diana yra daugiau sprinto specialistė, o pastarieji keli sezonai rodo, kad jai geriau sekasi asmeninėse lenktynėse. vankuverio olimpinėse žaidynėse ji šioje rungtyje turėjo daugiau šansų laimėti medalį nei sprinte. tomas kol kas daugiau kartų pasižymėjo asmeninėse lenktynėse, nes jis šaudo gana stabiliai. ten jo vietos yra aukštes-nės. Kita vertus, 22-oji vieta pasaulio čempionate buvo iškovota sprinte“.t.Kaukėno pasirodymai planetos pirmenybėse buvo daug geresni nei D.Rasimovičiūtės, bet Dianos pranašumas turėtų būti patirtis. Ji dalyvavo jau trejose olimpinėse žaidynėse. „Jei Diana neperdegs, ji turės tikrai daug galimybių gerai pasirodyti Sočyje. tam perdegimui prieš startą įtakos turi daug veiksnių. Diana puikiai supranta, kad yra didelė atsakomybė, įdėta daug darbo. linkiu visiems tiems dalykams atsispirti ir parodyti, ką ji iš tiesų gali. o ką ji gali - mes matome per pratybas. Galimybės tikrai neblogos. Geroji tomo savybė yra ta, kad jis moka susikaupti svarbiausioms varžyboms“, - sportininkus apibūdino A.Daugirdas.Biatlonas yra sunkiai nuspėjama sporto šaka. vankuveryje olimpiniu čempionu tapo mažai kam žinomas prancūzas vensanas Žėjus

(vincent Jay), nes jis puikiai šaudė, o varžovams vėliau trukdė blogos oro sąlygos. nei iki vankuverio žaidynių, nei po jų v.Žėjus neparodė nieko ypatingo.„Medaliai yra visų šioje srityje dirbančių žmonių svajonė. Svajonės būna pamatuotos ir nepamatuotos. Mūsų sporto šakoje apie

medalius galima svajoti dažniau, nes mes turime du faktorius - tai fizinė parengtis ir sėkmė šaudykloje. Jei viskas susiklosto gerai, mes turime daugiau šansų nei, pavyzdžiui, slidininkai. Jei vankuveryje Diana būtų gavusi ne tris, o vieną baudos minutę, ji turėtų sidabro medalį“, - prisiminė A.Daugirdas.

BiatlonaS

AuKščiAu bAmboS Ant SliDžių neiššoKSičiuožėjai ar biatlonininkai gali pasvajoti apie stebuklus, bet slidinė-jime viskas yra daug labiau nuspėjama. Jei nuolat smarkiai atsilieki nuo lyderių, nei medalių, nei vietos 10-uke ar 20-uke nesitikėk. lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos generalinis sekretorius Gintautas černiauskas to ir nesitiki.Ko slidinėjimo specialistas paprašytų savo globotiniams, jei rašytų laišką Kalėdų Seneliui? „Paprašyčiau, kad būtų sveiki ir įvykdytų jiems iškeltas užduotys. o tos užduotys yra 45-60 vietos. iš šalies gali pasirodyti, kad tokiomis vietomis neverta džiaugtis, bet mus tokios pozicijos tenkintų“, - pripažino G.černiauskas.Kelialapius į Sočį jau turi ingrida Ardišauskaitė ir vytautas Strolia. Pa-saulio taurės varžybose jie būdavo tarp autsaiderių, patekti į lyderių gretas nepavyko ir žiemos universiadoje. „Dabar yra kažkokia duobė. tiesa, universiados komandiniame sprinte mūsiškiai startavo visai neblogai, bet apskritai startai šiek tiek nuvylė. Kažkur yra nepataikyta. 15 km distancijoje vytautas nuo lyderio atsiliko 4 minutes. tokiam nuotoliui tai yra daug. Juo labiau kad tas lyderis nėra pasaulio slidi-nėjimo lyderis. Į studentų varžybas atsiunčiamos antros ar trečios sudėtys“, - svarstė federacijos generalinis sekretorius.

Gera dovana Slidinėjimo federacijai taptų trečias kelialapis. „tai dar įmanoma, n.Kočergina gali patekti į žaidynes. Sportinį kelią ji pradėjo kaip slidininkė, paskui buvo primiršta, pasinėrė į mokslus. Dabar ji trejus metus užsiima biatlonu, bet ten prasimušti šansų nėra daug. Be to, n.Kočergina siekia mokslo aukštumų, yra lietuvos sporto universiteto doktorantė. Kad vyktų į Sočį, jai reikia patekti į reitingo 300-uką. Jos vieta prieš dvi savaites buvo maždaug 480-a“, - pasakojo G.černiauskas.Reitingo taškai skaičiuojami pagal atsilikimą nuo lyderio ir kas ketvirtį atnaujinami. Anot G.černiausko, norint patekti į 300-uką, reikia turėti maždaug 90 tšk. vidurkį: „neseniai Austrijoje n.Kočergina surinko bene 73 tšk. Reikėtų dar kelių labai gerų startų. Yra ir kitas variantas. Jei į 300-uką patektų ingrida, ji iškovotų papildomą kelialapį kitai lie-tuvos moteriai. šiuo atveju viltys yra teorinės“. G.černiauskas tikisi, kad prieš Pjengčango žaidynes norai bus didesni, nes lietuvos sportinin-kai yra jauni, o brandą slidininkai pasiekia būdami maždaug 30 metų.

SlidinėjimaS

Du PretenDentAi į Vyrų VAržybAS

Aišku, kad olimpinėse kalnų slidinėjimo varžybose lietuvai atstovaus du spor-tininkai. Moterų varžybose garantuotą vietą turi ieva Januškevičiūtė. Dėl vietos vyrų varžybose konkuruoja du lietuviai - Rokas Zaveckas ir Aivaras tumas.Ko iš Kalėdų Senelio paprašytų lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos prezidentas Paulius Augūnas? „Paprašyti norėtume tik sėkmės ir to, kad mūsų sportininkai finišuotų. tai, kad turime du sportininkus olimpinėse žaidynėse, jau yra didelis pasiekimas. Du kalnų slidininkus turime pirmą kartą lietuvos istorijoje“, - džiaugė-si federacijos vadovas.i.Januškevičiūtė kelialapį užsitikrino lapkričio pabaigoje varžybose italijoje. Kol kas ji įvykdė tik vienos rungties - slalomo normatyvą. 19-metė sportininkė tikisi dalyvauti ir slalomo milžino varžybose. neretai rašoma, kad olimpinį kelialapį turi ir R.Zaveckas, bet tai nėra tiesa.„lietuva turi vieną vietą moterims. Ji bus skirta i.Januškevičiūtei, nes daugiau pretendenčių nėra. vieną vietą turi ir vyrai. šiandien tas vyras yra A.tumas, jis yra įvykdęs slalomo ir slalomo milžino normatyvus. Skaičiuojant reitingą, imami rezultatai nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2014 m. sausio 19 d. Per šį laiką kiekvienoje rungtyje turi būti ne mažiau kaip penki finišai ir jų taškų vidurkis turi būti ne daugiau kaip 140. taškai skaičiuojami pagal atsilikimą nuo lyderio. 2012 m. Roko patirta sunki trauma lėmė, kad jis tik baigia vykdyti normatyvus. Manau, per savaitę ar dvi jis tai padarys“, - vylėsi P.Augūnas.Jei Rokas įvykdys normatyvus, bus suskaičiuoti abiejų vaikinų reitingo taškai. Kuris kalnų slidininkas - R.Zaveckas ar A.tumas - vyks į Sočį, turėtų paaiškėti sausio viduryje.

kalnų SlidinėjimaS

SugADinti nuotAiKą gAli tiK trAumoSDidžiąją dovaną ledo šokių pora izabela tobias (isabella tobias) ir Deividas Stagniūnas jau gavo. izabela neseniai tapo mūsų šalies piliete, o lietuviškas pasas suteikė duetui teisę startuoti Sočyje. Dabar belieka gerai pasiruošti.

„linkiu izabelai ir Deividui, kad jie nesusirgtų, negautų traumų ir galėtų visavertiškai atstovauti lietuvai taip, kaip yra pasirengę. Svarbu, kad nepakištų kažkas kojos, nes šiaip jų nuotaika yra puiki, pora dirba daug. noras kuo geriau startuoti yra didelis. visiems mums būtų di-delė šventė, jei jie sveiki, be traumų nuvyktų į Sočį. toks būtų mano didžiausias palinkėjimas“, - sakė lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė lilija vanagienė.ledo šokių porai planuojamos 10-15 vietos. Apie patekimą į 10-uką l.vanagienė kol kas nekalba: „Pasaulio čempio-nate buvome 15-i. Mes planuojame realiai. olimpiada yra ypatingos varžybos, tai ne europos ar pasaulio čempionatas. ten bet kas gali sudrebėti, tačiau gali būti ir taip, kad mūsų pora praeis kaip vėtra“. l.vanagienė ne kartą yra pažymėjusi, kad daug geresnes galimybes pora turės 2018 m. Pjengčan-go žaidynėse: „tai turėtų būti jų olimpiada. ten bus galima kovoti dėl pačių aukščiausių vietų“.Anksčiau žaidynėse dalyvaudavusi lietuvos pora - Margarita Drobiazko ir Povilas vanagas - dažnai likdavo nepatenkinta teisėjavimu. Pasak l.vanagienės, Sočyje šiuo atžvilgiu turėtų būti lengviau. „Į Sočį skris ir lietuvos teisė-ja laimutė Krauzienė, ji teisėjaus mūsų porai. Margaritos ir Povilo laikais to nebūdavo. Psichologiškai sportininkams tai yra labai didelis palaikymas. l.Krauzienė dirbo ir vanku-veryje, bet ten nebuvo mūsų poros“, - svarstė federacijos vadovė.Federacija gali sulaukti dar vienos dovanos. i.Janulevičiūtė atrankos varžybose tik per plauką nepateko į olimpines žaidynes ir dabar yra pirmoji atsarginių sąraše. Jei kuri nors iš 30 sportininkių atsisakys dalyvauti moterų varžybose, kelias atsivers lietuvei. l.vanagienė tiki, kad taip ir atsitiks: „Aš apskritai esu optimistė. Buvau viena iš tų, kurie tikėjo ga-limybe gauti pilietybę, nors manau, kad tikinčių buvo labai mažai. visa širdimi jaučiu, kad ir i.Janulevičiūtė gali nuvykti į Sočį. Kartais būna, kad nacionaliniai olimpiniai komitetai nesiunčia savo sportininkų. Gali būti ir traumų. inga tikrai nusipelnė dalyvauti žaidynėse“. Ar i.Janulevičiūtė įšoks į Sočio traukinį, turėtų paaiškėti sausio 19 d.

dailuSiS čiuoŽimaS

ateitiS. Dėl aukščiausių vietų izabela tobias ir Deividas Stagniūnas turėtų kovoti 2018 m., o Sočyje būtų gerai patekti į 15-uką

�

optimiZmaS. greitojo čiuožimo specialistė Virginija ogulevičienė (kairėje) palinkėjo Agnei Sereikaitei iškovoti medalį�

SavYBė. biatlonininkas tomas Kaukėnas pasižymi gebėjimu susikaupti prieš svarbiausius startus�

uŽduotiS. Perspektyviam kalnų slidininkui rokui Zaveckui dar reikės įvykdyti olimpinį normatyvą

�

irman

to S

idar

evič

iaus

, Sta

sio Ž

umbi

o, e

ltos,

Biat

lono

ir S

lidin

ėjim

o fe

dera

cijų

nuo

tr.

kukliai. Slidininkei ingridai Ardišauskaitei planuojamos 45-60 vietos

�

cmyk

9

cmyk

�

cmyk

�

cmyk

Sporto gyvenimas 2013 m. gruodžio 21 d., šeštadienis2 Sporto gyvenimas2013 m. gruodžio 21 d., šeštadienis 3

SavaitėS gimtadieniai �

Margarita Drobiazko (1971 m. gruodžio 21 d.)

Čiuožėja. Su Povilu Vanagu pelnė bronzos medalius 2000 m. pasaulio čempionate bei 2000 ir 2006 m. Eu-ropos čempionatuose.

Daina GuDzinEViČiūtė (1965 m. gruodžio 23 d.)

Šaulė. 2000 m. olimpinė čempionė, 1��� m. pasaulio čempionė, 1��� m. Europos čempionė. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė.

Jolanta ViLutytė (1969 m. gruodžio 24 d.)

krepšininkė. Su Lietuvos rinktine 1��7 m. tapo Europos čempione. Su tSrS rinktine 1��� m. tapo pasaulio jaunimo čempione.

Gediminas baGDonaS (1985 m. gruodžio 26 d.)

Dviratininkas. 2012 m. Europos treko čempionato bronzos medalio laimėtojas. 2006 m. Europos jauni-mo vicečempionas.

Birutė kaLėDiEnė (1934 m. gruodžio 27 d.)

Lengvaatletė, ieties metikė. 1�60 m. olimpinėse žaidynėse pelnė bronzą, 1�64 m. užėmė 4-ąją vietą. 1�5� m. Europos vicečempionė.

ŽiemoS SportaS �

Kalėdų Seneli, atnešk olimpiečiams medalįKai praeis didžiosios kalendorinės šventės, sporto gerbėjai galės pradėti skaičiuoti laiką iki kitos šventės - Sočio žiemos olimpinių žaidynių. Ko federacijų vadovai palinkėtų savo sportininkams Sočyje? Dažniausiai linkėta sveikatos ir sėkmės. Juk įpratome, kad didysis tikslas - medalis - mūsų žiemos sportininkams yra nepasiekia svajonė. Visgi dviejų labiausiai nenuspėjamų sporto šakų - greitojo čiuožimo trumpuoju taku ir biatlono - atstovai drįsta pasvajoti apie apdovanojimus.

Arūnas abroMaitiS„Respublikos“ žurnalistas

Kad ir kaip baigtųsi varžybos, jau dabar aišku, jog va-sario 7-23 d. Sočyje vyksiančios žaidynės Lietuvos žiemos sportui bus išskirtinės. Olimpiadoje dalyvaus mažiausiai devyni mūsų šalies atstovai ir tai bus rekordas. Iki šiol daugiausiai lietuvių - aštuoni - buvo 2002 m. Solt Leik Sityje. 2010 m. Vankuveryje startavo šeši Lietuvos olim-piečiai.

Iki Sočio žaidynių pradžios mūsų šalies delegacija ga-li dar padidėti. Vilčių vykti į olimpiadą neprarado čiuožė-ja Inga Janulevičiūtė ir slidinėjimo varžybose kelialapio siekianti biatlonininkė Natalija Kočergina. Jei joms pasi-seks, mūsų atletų skaičius išaugs iki 11. Beje, visi Lietu-vos sportininkai, išskyrus biatlonininkę Dianą Rasimovi-čiūtę, bus žaidynių debiutantai. Tikrai nepadidės savo atstovus į Sočį deleguosiančių sporto šakų skaičius. Jų yra penkios. Šių sporto šakų federacijų vadovus pakalbi-no „Sporto gyvenimas“.

Diana RASiMovičiūtė (29 metai, biatlonas) tomas KAuKėnAS (23 metai, biatlonas) isabella toBiAS (22 metai, dailusis čiuožimas) Deividas StAGniūnAS (28 metai, dailusis čiuožimas) inga JAnulevičiūtė (18 metų, dailusis čiuožimas) Agnė SeReiKAitė (19 metų, greitasis čiuožimas trumpuoju taku) ingrida ARDišAuSKAitė (20 metų, slidinėjimas) vytautas StRoliA (21 metai, slidinėjimas) natalija KočeRGinA (28 metai, slidinėjimas) ieva JAnušKevičiūtė (19 metų, kalnų slidinėjimas) Aivaras tuMAS (18 metų, kalnų slidinėjimas) Rokas ZAvecKAS (17 metų, kalnų slidinėjimas)

olimpinėS komandoS nariai ir kandidatai

Ant leDo tAKo ViSKAS yrA įmAnomAšioje sporto šakoje tikrai viskas įmanoma. lietuvos olimpietė Agnė Sereikaitė nepriskiriama prie favoričių, bet 2002 m. Solt leik Sityje favoritu nebuvo vadinamas ir australas Stivenas Bredberis (Steven Bradbury), kurio istorija verčia tikėti stebuklais.tiek ketvirtfinalyje, tiek pusfinalyje, tiek finale australo varžovai krisdavo arba būdavo diskvalifikuojami. S.Bredberis nečiuožė greitai, bet sulaukė savo valandos. Kai finale susidūrė ir nukrito visi keturi varžovai, jis tapo 1000 metrų nuotolio olimpiniu čempionu.lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos generalinė sekretorė virginija ogulevičienė šią istoriją puikiai prisimena, todėl ji Kalėdų proga A.Sereikaitei linki aukščiausių vietų: „Kiekvieno svajonė yra medalis. Gal ne šiais metais, gal ne kitais, bet visi turi tokią svajonę. viena Ka-lėdų eglutės dovanėlė jau yra - mes patekome į olimpines žaidynes. Mūsų sporte niekada negali sakyti, kad ko nors nesitiki. Pas mus vis-ko būna, viskas įmanoma. Kartais tie, kurie labiausiai kovoja, griūva, o puse rato atsilikęs sportininkas tampa olimpiniu čempionu. čia ne slidinėjimas, kur atsistoji ir šliuoži valandą“.olimpinį kelialapį A.Sereikaitė užsitikrino lapkričio mėnesį vykusiose

pasaulio taurės varžybose. Sočyje 19-metė lietuvė startuos visuose trijuose nuotoliuose - 500, 1000 ir 1500 metrų. „1500 metrų distanci-joje rezultatai negerėja jau kelinti metai, todėl tą rungtį atmetu. 500 ir 1000 metrų yra Agnei palankesni nuotoliai“, - teigė v.ogulevičienė. Jos nuomone, prognozuoti konkrečią vietą šioje sporto šakoje yra beprasmiška.A.Sereikaitė jau kelerius metus treniruojasi čekijoje, tačiau v.ogulevičienė nėra patenkinta, kad sportininkė liko šioje šalyje. „Buvome suradę geresnį trenerį, bet pati Agnė atsisakė. ta komanda, su kuria ji treniruojasi, nelabai gerai pasirodo varžybose. Kalbėjome su keliomis valstybėmis. Pasiūlymą buvo pateikę vengrai, bendravo-me su olandų treneriu, kurio auklėtinės užima prizines vietas. tačiau Agnė pasirinko likti čekijoje“, - pasakojo čiuožimo specialistė.Anot jos, lietuvoje yra perspektyvių vaikų, bet sunku tikėtis, kad iki 2018 m. Pjengčango žaidynių čia užaugs daugiau olimpiečių: „esmė ta, kad ledo mes neturime. ir Agnė augo prekybos centro čiuožyklo-je, besitreniruodama su masėmis. Yra vienintelis variantas - tartis su kitomis valstybėmis ir išvežti sportininkus treniruotis kitur. Pas mus kol kas perspektyvų nėra daug“.

greitaSiS čiuoŽimaS trumpuoju taku

PAtyruSi olimPietė ir PAJėguS DebiutAntASlietuvos biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas ilgai puoselėjo viltis, kad į Sočį pavyks nuvežti estafečių komandas, bet po pavasarį Rusijoje vykusio pasaulio čempionato tokia galimy-bė dingo. tapo aišku, kad lietuva turės po vieną vietą moterų ir vyrų varžybose. šias vietas užims Diana Rasimovičiūtė ir tomas Kaukėnas.„norisi palinkėti, kad sportininkai deramai atstovautų lietuvai ir pasiektų geriausius rezultatus per savo karjerą. Dar norisi, kad pasi-rengimas vyktų kuo sklandžiau ir problemų būtų kuo mažiau“, - sakė A.Daugirdas. Geriausias Dianos pasirodymas yra 18-oji vieta, užimta sprinto varžybose 2006 m. turine. t.Kaukėnas olimpinėse žaidynėse nėra dalyvavęs, todėl jo atveju atskaitos taškas gali būti pasirodymas pasaulio čempionate. Pavasarį Rusijoje geriausias tomo pasiekimas buvo 22-oji vieta.Pasak A.Daugirdo, sunku prognozuoti, kuriose rungtyse lietuviai turės daugiausiai šansų: „Anksčiau sakydavome, kad Diana yra daugiau sprinto specialistė, o pastarieji keli sezonai rodo, kad jai geriau sekasi asmeninėse lenktynėse. vankuverio olimpinėse žaidynėse ji šioje rungtyje turėjo daugiau šansų laimėti medalį nei sprinte. tomas kol kas daugiau kartų pasižymėjo asmeninėse lenktynėse, nes jis šaudo gana stabiliai. ten jo vietos yra aukštes-nės. Kita vertus, 22-oji vieta pasaulio čempionate buvo iškovota sprinte“.t.Kaukėno pasirodymai planetos pirmenybėse buvo daug geresni nei D.Rasimovičiūtės, bet Dianos pranašumas turėtų būti patirtis. Ji dalyvavo jau trejose olimpinėse žaidynėse. „Jei Diana neperdegs, ji turės tikrai daug galimybių gerai pasirodyti Sočyje. tam perdegimui prieš startą įtakos turi daug veiksnių. Diana puikiai supranta, kad yra didelė atsakomybė, įdėta daug darbo. linkiu visiems tiems dalykams atsispirti ir parodyti, ką ji iš tiesų gali. o ką ji gali - mes matome per pratybas. Galimybės tikrai neblogos. Geroji tomo savybė yra ta, kad jis moka susikaupti svarbiausioms varžyboms“, - sportininkus apibūdino A.Daugirdas.Biatlonas yra sunkiai nuspėjama sporto šaka. vankuveryje olimpiniu čempionu tapo mažai kam žinomas prancūzas vensanas Žėjus

(vincent Jay), nes jis puikiai šaudė, o varžovams vėliau trukdė blogos oro sąlygos. nei iki vankuverio žaidynių, nei po jų v.Žėjus neparodė nieko ypatingo.„Medaliai yra visų šioje srityje dirbančių žmonių svajonė. Svajonės būna pamatuotos ir nepamatuotos. Mūsų sporto šakoje apie

medalius galima svajoti dažniau, nes mes turime du faktorius - tai fizinė parengtis ir sėkmė šaudykloje. Jei viskas susiklosto gerai, mes turime daugiau šansų nei, pavyzdžiui, slidininkai. Jei vankuveryje Diana būtų gavusi ne tris, o vieną baudos minutę, ji turėtų sidabro medalį“, - prisiminė A.Daugirdas.

BiatlonaS

AuKščiAu bAmboS Ant SliDžių neiššoKSičiuožėjai ar biatlonininkai gali pasvajoti apie stebuklus, bet slidinė-jime viskas yra daug labiau nuspėjama. Jei nuolat smarkiai atsilieki nuo lyderių, nei medalių, nei vietos 10-uke ar 20-uke nesitikėk. lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos generalinis sekretorius Gintautas černiauskas to ir nesitiki.Ko slidinėjimo specialistas paprašytų savo globotiniams, jei rašytų laišką Kalėdų Seneliui? „Paprašyčiau, kad būtų sveiki ir įvykdytų jiems iškeltas užduotys. o tos užduotys yra 45-60 vietos. iš šalies gali pasirodyti, kad tokiomis vietomis neverta džiaugtis, bet mus tokios pozicijos tenkintų“, - pripažino G.černiauskas.Kelialapius į Sočį jau turi ingrida Ardišauskaitė ir vytautas Strolia. Pa-saulio taurės varžybose jie būdavo tarp autsaiderių, patekti į lyderių gretas nepavyko ir žiemos universiadoje. „Dabar yra kažkokia duobė. tiesa, universiados komandiniame sprinte mūsiškiai startavo visai neblogai, bet apskritai startai šiek tiek nuvylė. Kažkur yra nepataikyta. 15 km distancijoje vytautas nuo lyderio atsiliko 4 minutes. tokiam nuotoliui tai yra daug. Juo labiau kad tas lyderis nėra pasaulio slidi-nėjimo lyderis. Į studentų varžybas atsiunčiamos antros ar trečios sudėtys“, - svarstė federacijos generalinis sekretorius.

Gera dovana Slidinėjimo federacijai taptų trečias kelialapis. „tai dar įmanoma, n.Kočergina gali patekti į žaidynes. Sportinį kelią ji pradėjo kaip slidininkė, paskui buvo primiršta, pasinėrė į mokslus. Dabar ji trejus metus užsiima biatlonu, bet ten prasimušti šansų nėra daug. Be to, n.Kočergina siekia mokslo aukštumų, yra lietuvos sporto universiteto doktorantė. Kad vyktų į Sočį, jai reikia patekti į reitingo 300-uką. Jos vieta prieš dvi savaites buvo maždaug 480-a“, - pasakojo G.černiauskas.Reitingo taškai skaičiuojami pagal atsilikimą nuo lyderio ir kas ketvirtį atnaujinami. Anot G.černiausko, norint patekti į 300-uką, reikia turėti maždaug 90 tšk. vidurkį: „neseniai Austrijoje n.Kočergina surinko bene 73 tšk. Reikėtų dar kelių labai gerų startų. Yra ir kitas variantas. Jei į 300-uką patektų ingrida, ji iškovotų papildomą kelialapį kitai lie-tuvos moteriai. šiuo atveju viltys yra teorinės“. G.černiauskas tikisi, kad prieš Pjengčango žaidynes norai bus didesni, nes lietuvos sportinin-kai yra jauni, o brandą slidininkai pasiekia būdami maždaug 30 metų.

SlidinėjimaS

Du PretenDentAi į Vyrų VAržybAS

Aišku, kad olimpinėse kalnų slidinėjimo varžybose lietuvai atstovaus du spor-tininkai. Moterų varžybose garantuotą vietą turi ieva Januškevičiūtė. Dėl vietos vyrų varžybose konkuruoja du lietuviai - Rokas Zaveckas ir Aivaras tumas.Ko iš Kalėdų Senelio paprašytų lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos prezidentas Paulius Augūnas? „Paprašyti norėtume tik sėkmės ir to, kad mūsų sportininkai finišuotų. tai, kad turime du sportininkus olimpinėse žaidynėse, jau yra didelis pasiekimas. Du kalnų slidininkus turime pirmą kartą lietuvos istorijoje“, - džiaugė-si federacijos vadovas.i.Januškevičiūtė kelialapį užsitikrino lapkričio pabaigoje varžybose italijoje. Kol kas ji įvykdė tik vienos rungties - slalomo normatyvą. 19-metė sportininkė tikisi dalyvauti ir slalomo milžino varžybose. neretai rašoma, kad olimpinį kelialapį turi ir R.Zaveckas, bet tai nėra tiesa.„lietuva turi vieną vietą moterims. Ji bus skirta i.Januškevičiūtei, nes daugiau pretendenčių nėra. vieną vietą turi ir vyrai. šiandien tas vyras yra A.tumas, jis yra įvykdęs slalomo ir slalomo milžino normatyvus. Skaičiuojant reitingą, imami rezultatai nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2014 m. sausio 19 d. Per šį laiką kiekvienoje rungtyje turi būti ne mažiau kaip penki finišai ir jų taškų vidurkis turi būti ne daugiau kaip 140. taškai skaičiuojami pagal atsilikimą nuo lyderio. 2012 m. Roko patirta sunki trauma lėmė, kad jis tik baigia vykdyti normatyvus. Manau, per savaitę ar dvi jis tai padarys“, - vylėsi P.Augūnas.Jei Rokas įvykdys normatyvus, bus suskaičiuoti abiejų vaikinų reitingo taškai. Kuris kalnų slidininkas - R.Zaveckas ar A.tumas - vyks į Sočį, turėtų paaiškėti sausio viduryje.

kalnų SlidinėjimaS

SugADinti nuotAiKą gAli tiK trAumoSDidžiąją dovaną ledo šokių pora izabela tobias (isabella tobias) ir Deividas Stagniūnas jau gavo. izabela neseniai tapo mūsų šalies piliete, o lietuviškas pasas suteikė duetui teisę startuoti Sočyje. Dabar belieka gerai pasiruošti.

„linkiu izabelai ir Deividui, kad jie nesusirgtų, negautų traumų ir galėtų visavertiškai atstovauti lietuvai taip, kaip yra pasirengę. Svarbu, kad nepakištų kažkas kojos, nes šiaip jų nuotaika yra puiki, pora dirba daug. noras kuo geriau startuoti yra didelis. visiems mums būtų di-delė šventė, jei jie sveiki, be traumų nuvyktų į Sočį. toks būtų mano didžiausias palinkėjimas“, - sakė lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė lilija vanagienė.ledo šokių porai planuojamos 10-15 vietos. Apie patekimą į 10-uką l.vanagienė kol kas nekalba: „Pasaulio čempio-nate buvome 15-i. Mes planuojame realiai. olimpiada yra ypatingos varžybos, tai ne europos ar pasaulio čempionatas. ten bet kas gali sudrebėti, tačiau gali būti ir taip, kad mūsų pora praeis kaip vėtra“. l.vanagienė ne kartą yra pažymėjusi, kad daug geresnes galimybes pora turės 2018 m. Pjengčan-go žaidynėse: „tai turėtų būti jų olimpiada. ten bus galima kovoti dėl pačių aukščiausių vietų“.Anksčiau žaidynėse dalyvaudavusi lietuvos pora - Margarita Drobiazko ir Povilas vanagas - dažnai likdavo nepatenkinta teisėjavimu. Pasak l.vanagienės, Sočyje šiuo atžvilgiu turėtų būti lengviau. „Į Sočį skris ir lietuvos teisė-ja laimutė Krauzienė, ji teisėjaus mūsų porai. Margaritos ir Povilo laikais to nebūdavo. Psichologiškai sportininkams tai yra labai didelis palaikymas. l.Krauzienė dirbo ir vanku-veryje, bet ten nebuvo mūsų poros“, - svarstė federacijos vadovė.Federacija gali sulaukti dar vienos dovanos. i.Janulevičiūtė atrankos varžybose tik per plauką nepateko į olimpines žaidynes ir dabar yra pirmoji atsarginių sąraše. Jei kuri nors iš 30 sportininkių atsisakys dalyvauti moterų varžybose, kelias atsivers lietuvei. l.vanagienė tiki, kad taip ir atsitiks: „Aš apskritai esu optimistė. Buvau viena iš tų, kurie tikėjo ga-limybe gauti pilietybę, nors manau, kad tikinčių buvo labai mažai. visa širdimi jaučiu, kad ir i.Janulevičiūtė gali nuvykti į Sočį. Kartais būna, kad nacionaliniai olimpiniai komitetai nesiunčia savo sportininkų. Gali būti ir traumų. inga tikrai nusipelnė dalyvauti žaidynėse“. Ar i.Janulevičiūtė įšoks į Sočio traukinį, turėtų paaiškėti sausio 19 d.

dailuSiS čiuoŽimaS

ateitiS. Dėl aukščiausių vietų izabela tobias ir Deividas Stagniūnas turėtų kovoti 2018 m., o Sočyje būtų gerai patekti į 15-uką

�

optimiZmaS. greitojo čiuožimo specialistė Virginija ogulevičienė (kairėje) palinkėjo Agnei Sereikaitei iškovoti medalį�

SavYBė. biatlonininkas tomas Kaukėnas pasižymi gebėjimu susikaupti prieš svarbiausius startus�

uŽduotiS. Perspektyviam kalnų slidininkui rokui Zaveckui dar reikės įvykdyti olimpinį normatyvą

�

irman

to S

idar

evič

iaus

, Sta

sio Ž

umbi

o, e

ltos,

Biat

lono

ir S

lidin

ėjim

o fe

dera

cijų

nuo

tr.

kukliai. Slidininkei ingridai Ardišauskaitei planuojamos 45-60 vietos

�

10

cmykcmyk10

gardėsiaij/b smaližiams

Naminių saldainių receptai jau ne vieną šimtmetį perduodami iš kartos į kartą. Jų gaminimas suteikia begalinio džiaugsmo vaikams ir pripildo namus nepaprasto aromato. Gražiai supakavę, per ateinančias šventes jų galime įteikti draugams ir brangiems svečiams.

Turbūt nėra pasaulyje tokio krašto, kuriame nuo senų senovės vienaip ar kitaip nebūtų gaminami saldainiai. Archeologai, kasinėdami Egipte, yra atradę paveikslėlių ir užrašų, kurie liudija itin senas jų gamybos technologijas. Manoma, kad prieš daugiau nei tris tūkstan-čius metų egiptiečiai maišė figas ir riešutus su medumi - taip ir atsi-rado pirmieji pasaulyje saldainiai. Cukraus tuo metu dar nebuvo.

Rytuose saldainius gamindavo iš migdolų ir datulių, o senovės Romoje virdavo riešutus ir aguonų grūdelius su medumi, paskui api-barstydavo sezamo sėklytėmis.

Iki XX amžiaus namuose ga-minant saldainius dažniausiai buvo naudojamas klevų, kartais beržų sirupas, melasa (klampus skystis, gaunamas iš cukranendrių) ir me-dus. Pridėję vilkdalgių šaknies ir imbiero glazūros, smaližiai gaudavo puikius ledinukus.

Švieži saldainiai su vaisiais

Seniausias, paprasčiausias ir greičiausias receptas - medaus saldainiai su vaisiais. Tokie buvo lipdomi dar senovės Graikijoje.

Džiovintus abrikosus ir riešu-tus (lygiomis dalimis) sumalkite elektriniu maišytuvu ir gerai su-trinkite su medumi. Įpilkite šlakelį brendžio, nulipdykite saldainius ir apvoliokite kakavoje.

Kitam nesudėtingam receptui reikės 100 g pieno miltelių, 130 g kondensuoto pieno, 6 šaukštų cu-kraus pudros, šaukšto brendžio. Viską gerai sumaišykite ir for-muokite saldainius. Į kiekvieną per vidurį įdėkite bet kokį riešu-tą arba raziną, džiovintą slyvą ar abrikosą. Tada saldainius apipilkite glazūra ir pusvalandžiui padėkite į šaldytuvą.

Šokoladinę glazūrą ruoškite taip: 8 šaukštus cukraus, trečdalį pakelio sviesto, 3 šaukštelius ka-kavos ir 3 šaukštus pieno sumai-šykite ir virkite ant silpnos ugnies 5-7 minutes.

Šokoladinės uogos

Šokoladinę glazūrą galima nau-doti ir kitokiems gardumynams, pa-vyzdžiui, saldainiams iš uogų.

Jums reikės pusės kilogramo uogų, 2 stiklinių cukraus pudros ir 2 suplaktų kiaušinių baltymų.

Uogas (vyšnias, spanguoles, vynuoges - bet kokias) nuplaukite, apdžiovinkite (ant rankšluosčio), apvoliokite kiaušinių plakinyje, paskui - cukraus pudroje.

Iš anksto pakaitinkite (iki 70-80 laipsnių, tada išjunkite) orkaitę ir saldainius šiek tiek apdžiovinkite. Tada užpilkite šokolado glazūros.

Tokius receptus galite kūrybiš-kai papildyti ir patys įvairiausiais ingredientais: riešutais, cukatais, cinamonu, kava... Drąsiai eksperi-mentuokite!

Ledinukai

Kas yra ledinukai? Vandens ir cukraus mišinys! Svarbiausia - tin-kamas santykis ir sugebėjimas šį „santykį“ tinkamai (iki tinkamos temperatūros) pakaitinti.

Karameliniams ledinukams (450 gramų) pagaminti reikės: 350 g cukraus, 120 ml vandens, 170 g šviesaus kukurūzų sirupo, žiupsne-lio druskos, cukraus pudros.

Taip pat jums reikės 18x25 cm dydžio kepimo skardos, mažo puo-duko su dangteliu, kulinarinio ter-mometro, šepetėlio ir žirklių.

Skardą ištepkite sviestu. Į puo-delį suberkite cukrų, druską, supil-kite vandenį, sirupą ir viską mai-šykite tol, kol ištirps cukrus. Tada puoduką uždenkite. Kai masė už-virs, pamatuokite jos temperatūrą: ji turi būti 120 laipsnių.

Šepetėliu nuvalykite cukraus liekanas nuo puodo kraštų. Pavir-kite dar 3-4 minutes, išpilkite masę į skardą ir kai tik ji atvės, sukarpy-kite ją žirklėmis (pateptomis aly-

vuogių aliejumi) įvairios formos ga-balais. Užberkite cukraus pudros.

Angliški irisiukai

Tai vieni iš pačių mėgstamiau-sių vaikų saldainių. 60 vienetų rei-kės 230 g sviesto (nesūdyto), 250 g granuliuoto cukraus, šaukštelio šviesaus kukurūzų sirupo, žiupsne-lio druskos, 85 g migdolų.

Kepimo skardą ištepkite svies-tu. Puodelyje sumaišykite sviestą, cukrų, druską ir sirupą, dėkite ant ugnies (vidutinio kaitrumo) ir vir-kite apie 4 minutes. Tuomet dėkite migdolus ir virkite dar 7 minutes, kol masė įgaus rusvą atspalvį.

Gautą masę supilkite į skardą, išlyginkite ir leiskite atvėsti. Kai sutvirtės, sulaužykite mažais ga-baliukais.

Triufeliai su riešutais

Reikės 150 sviesto, 150 ml pieno, 7 šaukštelių kakavos, 1,5 stiklinės cukraus, 300 g riešutų, pakelio vaflių, 500 g sauso pieno mišinio.

Sumaišykite sviestą, pieną, ka-kavą ir cukrų ir virkite 5 minutes. Įberkite trintų riešutų, atvėsinkite ir gautą masę sumaišykite su sau-su mišiniu bei vaflių įdaru. Iš šios tešlos lipdykite saldainius.

Vaflius (be įdaro) sutrinkite tarka ir trupiniuose pavoliokite

saldainius.

Džiovintų slyvų saldainiai

Slyvas išmirkykite vandenyje (arba vandeniu atskiestame vy-ne), kad taptų minkštos, išimkite kauliukus ir į jų vietą įstatykite po graikinį riešutą. Tuomet pasmeiki-te slyvą maža šakute, panardinkite ją į šiltą šokoladą (indą su šokoladu įstatykite į karštą vandenį) ir iš-kart įmeskite į labai šaltą vandenį (dviem minutėms).

Paukščių pienas

Jums reikės dėžutės plombyri-nių ledų (250 g), pakelio sauso pie-no mišinio ir kakavos miltelių.

Pieno miltelius sumaišykite su plombyru, iš šios masės suformuo-kite skrituliukus, apvoliokite juos kakavoje ir padėkite į šaldytuvą.

Morkų saldainiai

Pusę kilogramo morkų sutar-kuokite smulkia tarka, užberkite tiek pat cukraus ir virkite ant silp-nos ugnies, kol pasidarys košė. Atvėsinkite ir įtarkuokite citrinos žievelės.

Iš gautos masės padarykite graikinio riešuto dydžio rutuliukus, pavoliokite juos cukruje, sumaišy-tame su vaflių trupiniais.

Karamelė

Jums reikės 3 stiklinių cukraus, 1 stiklinės vandens, 2 šaukštų ac-to. Cukrų virkite, kol sutirštės. Nemaišykite! Šią masę supilkite į keptuvę, pateptą saulėgrąžų alie-jumi, šiek tiek atvėsinkite (kad rankoms nebūtų per karšta) ir ją ištempkite. Kuo labiau ir stipriau ją ištempsite, tuo daugiau turėsite saldainių. Tuomet atplėškite po ga-balą, jį supjaustykite ir saldainius nudažykite burokėlių sultimis.

Aukso skrituliukai

Glazūrai - 1 stiklinės cukraus, 1 šaukšto kakavos, 10 šaukštelių pieno, 50 g sviesto.

Saldainiams papuošti turėkite 4 pakelius vaflių (citrusinių vaisių skonio).

Užmaišykite tešlą, iškočiokite ir suformuokite pailgą vamzdelį. Jį supjaustykite nedideliais gabaliu-kais. Per vidurį kiek paspauskite ir į įdubą dėkite riešutą. Suminkykite į rutuliuką.

Skardos niekuo netepkite, ga-lite pakloti kepimo popierių. Kep-kite 180-200 laipsnių karščio or-kaitėje.

Glazūros sudėtines dalis (iš-skyrus sviestą) gerai sumaišykite ir pavirkite porą minučių. Kai masė kiek atvės, įdėkite 50 g sviesto.

Vaflius sutarkuokite tarka. Kiek-vieną rutuliuką pamerkite į glazūrą ir iškart apvoliokite vafliuose arba tie-siog apibarstykite jais iš visų pusių.

Parengė vaiva vaiDiLaitĖ

Naminiai saldainiai: skanu ir be jokių EiDĖJOsKaip supaKuOti salDainius

• Juos galima susukti į gofrinį popierių, suberti į stiklainį (ypač gražiai atrodo mažuo-se stiklainėliuose nuo mar-melado) arba sudėti į karto-nines dėžutes.

• Nuo šiol neišmeskite tuščių kiaušinių dėžučių: jos gali praversti pakuojant saldai-nius kaip kalėdines dova-nėles. Dėžutę nuspalvinkite pagal savo išmonę, sudėkite saldainius ir apriškite kaspi-nėliu.

salDŪs FaKtai• Patys garsiausi pasaulyje sal-

dainiai vadinami „Praline“. Pir-mą kartą jie buvo pagaminti 1663 m. specialiai prancūzų pasiuntiniui Vokietijoje ir iki šiol viršija visus pardavimo rekordus Vokietijoje ir Šveica-rijoje.

• Pačius keisčiausius planeto-je saldainius gamina suomiai: rūgščius, sūrius ir netgi naftos skonio!

• Pirmieji šokoladiniai saldai-niai buvo pagaminti Briusely-je 1857 m. Šį stebuklą padarė vaistininkas Džonas Noihauzas (John Neuhaus) ieškodamas priemonės nuo kosulio. 1912 m. jo sūnus šį išradimą ėmė

pardavinėti. Auksinius popie-riukus šiems saldainiams su-galvojo jo žmona. 1715 m. už viešai pasakytą kalbą prancū-zų karalius Liudvikas XV gavo didžiulį dubenį saldainių. Tai suprantama: Liudvikui tuomet buvo penkeri metai.

• Marmeladas pradėtas gaminti Mažojoje Azijoje kryžiaus žy-gių metu. Tuomet jis būdavo verdamas iš obuolių ir svarai-nių.

• Vokiečių psichologai priėjo iš-vadą, kad romantikai mėgsta braškinius saldainius, ryžtingi - su vyšniomis, drovūs - su rie-šutais, kūrybingi - kokosinius.

epa-eltos nuotr.

cmyk

11

cmyk / 11

likimaij/b poros

Andželina Džoli (Angelina Jolie) ir Bredas Pitas (Brad Pitt)

Andželinos Džoli ir Bredo Pito sąjungai greitai bus jau devyneri metai, ir sprendžiant iš visko, dvi superžvaigždės viena kitos drau-gijoje jaučiasi visai gerai ir be san-tuokos liudijimo. Per kartu pra-leistus metus pora spėjo „įsigyti“ šešis padaužas ir pelnyti pravardę „Brandželina“, simbolizuojančią tarp jų viešpataujančią harmoniją, - iš esmės tai jau nemažai. Tačiau viskas krypsta vestuvių link, ir visai ne todėl, kad „jau metas“, o todėl, kad jaunoji karta svajoja pamatyti mamą vestuvine suknia. Tiesa, Bredas šiuo metu filmuojasi Holivude, o Andželina įgyvendina savo režisūros projektą Australi-joje, todėl laiko abiem užtenka tik trumpiems susitikimams.

Dženifer Eniston (Jennifer Aniston) ir Džastinas Terou (Justin Theroux)

Nuo praėjusių metų rugpjūčio, kai Dženifer Eniston ir Džastinas Terou paskelbė apie sužadėtuves, nė vienas aktorės interviu neap-sieina be klausimo apie būsimas vestuves. Reikia pagirti Džen išra-dingumą: vos ne kiekvieną mėnesį ji randa naują priežastį nežengti prie altoriaus. Priminsime, kad pirmąjį kartą, dar 2012 m. pabaigoje, ilgai lauktas įvykis buvo atidėtas, nes Dž.Eniston pasiekė gandai, kad vos ne tą pačią dieną sumanė tuoktis ir sena jos varžovė Andželina Džoli. Galop informacija nepasitvirtino, bet buvo jau vėlu. Paskui paaiškė-jo, kad remontas aktorės namuo-se - būtent ten buvo planuojama švęsti - nebus baigtas laiku. Paskui įsimylėjėliai vos nesusipyko, spręs-dami, kur gyventi po vestuvių: Ry-tų ar Vakarų pakrantėje. O paskui Dž.Eniston ir Dž.Terou neva sutarė, kad yra pernelyg užsiėmę, jog gaiš-tų laiką visokiems formalumams: juk svarbiausia jausmai, o ne žiedas ant piršto. Ką čia pasakysi? Skam-ba gražiai, bet neįtikinamai. Ypač turint omeny, kad Dž.Terou jau buvo pastebėtas vakarėlyje besibu-čiuojantis su neatpažinta gražuole. Kadangi vakarėlyje susirinko daug bendrų poros draugų, būtų buvę keista tikėtis, kad Dž.Eniston ne-sužinos apie jaunikio elgesį. Akto-rė kol kas nepaskelbė nutraukianti santykius, bet apie vestuves dau-giau nebekalba.

Beje, problemų Dž.Eniston ir Dž.Terou santykiuose atsira-do ne vakar. Iš pat pradžių juos temdė tai, kad Dž.Terou nenorė-jo nutraukti draugystės su savo buvusiąja - Haidi Bivens (Heidi Bivens), su kuria susitikinėjo net 14 metų ir kurią paliko dėl Dže-nifer. Be to, juodu yra labai jau keista pora: miela, bet visiškai neekstravagantiška Dž.Eniston ir, švelniai tariant, didelis originalas Dž.Terou. Pakanka pasakyti, kad

aktoriaus kabinetą puošia ekspo-natai, kuriems būtų vieta medici-nos muziejuje - vaškiniai žmogaus ausų modeliai, senoviniai švirkš-tai... O vazelėje ant žurnalinio staliuko - krūvelė tikrų žmogaus dantų, bičiulio dantisto dovana! Džastino humoro jausmas yra ne mažiau ekstravagantiškas už jo ko-lekciją. „Jam labai patinka pareiti namo anksčiau už mane ir slėptis už užuolaidų, o paskui netikėtai iš už jų iššokti!“ - juokdamasi pasa-

kojo Dž.Eniston, vaizduodama, kad tokie žaidimai jai patinka. Sunku pasakyti, ko tikėjosi aktorė, rimtai ruošdamasi tekėti už Dž.Terou. Vargu ar ji nuoširdžiai tikėjo, kad 42 metų Džastinas staiga pasikeis ir taps rūpestingu vyru, šeimos tėvu. Ne kitaip, kaip iš nevilties apgaudinėjo save. Juk biologinio laikrodžio nesustabdysi ir Dže-nifer, kuriai kitų metų vasarį su-kaks 45-eri, liko ne tiek daug laiko svajonei įgyvendinti. Apie vaikus

žvaigždė svajojo nuo vaikystės, ir kadaise, išsiskyrusi su B.Pitu, prisipažino: „Jei kas nors prieš daugelį metų būtų man pasakęs, kad sulaukusi 40 būsiu vis dar ne-tekėjusi ir neturėsiu vaikų, tiesiog nebūčiau patikėjusi!“ Keisčiausia, kad visi buvę Dž.Eniston vyrai visai nėra neatsakingi pleibojai. B.Pitas, kaip žinoma, su A.Džoli didvyriškai augina šešis vaikus. Kitas jos gerbėjas Vensas Vonas (Vince Vaughn) vėliau laimingai vedė ir susilaukė dviejų vaikų. Ko-dėl gi Džen niekaip neranda mo-teriškos laimės? Mistikos gerbėjai mano, kad virš Dž.Eniston kabo prakeiksmas. Arba būti laimingai jai trukdo žvaigždės. Ne veltui viena iš planetų, darančių, kaip teigia astrologai, didelę įtaką jos likimui, yra Merkurijus, iš kurio asmeniniame gyvenime neverta laukti nieko gera.

Robertas Patinsonas (Robert Pattinson) ir Kristen Stiuart (Kristen Stewart)

Publika vos spėja sekti vis nau-jus paauglių dievaičių santykių vin-gius: dar vakar Robas Patinsonas buvo mirtinai supykęs ant Kristen Stiuart, o šiandien kalbama, kad jis galutinai atleido neištikimai myli-majai. Vadinasi, greitai nuskambės vestuvių varpai: „patikimi šaltiniai“ praneša žurnalistams, kad porelė kuo rimčiausiai aptaria vedybų pla-nus. Teisybė, kaip jau būna, tikriau-siai yra kažkur per vidurį: žinoma, oficialiai pirštis vėjavaikei Kristen Robertas gal ir nepasirengęs (be to, nuo šio žingsnio jį atkalbinėja šei-ma), bet, sprendžiant iš visko, jis no-rėtų suteikti merginai antrąjį šansą.

Šiaip ar taip, poros draugai tvirtina, kad R.Patinsonas nesitraukia nuo draugės nė per žingsnį.

Vladimiras Klyčko ir Haiden Pentjer (Hayden Panettiere)

Garsusis ukrainietis boksinin-kas ir amerikietė aktorė susipa-žino 2009 m. ir, tarsi erzindami pavyduolius, tvirtinusius, kad jie gana keistai ir net juokingai atrodo drauge, iškart užmezgė aistringą tarptautinį romaną. Po dvejų metų Vladimiras ir Haiden neilgam išsiskyrė, bet šį pava-sarį santykius atnaujino, ir dar

su rimčiausiais ketinimais. Bent jau tokią išvadą padarė visuome-nė, kai H.Pentjer per Amerikos televizijos pokalbių šou pasigyrė sužadėtuvių žiedu. Netrukus 24 metų aktorės atstovas paskelbė ir tikslią vestuvių datą - gruodžio 14 d. Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad pa-miršo apie tai informuoti patį jauni-kį. „Kokios vestuvės? - nuoširdžiai nustebo boksininkas, iš žurnalistų sužinojęs apie būsimas tuoktu-ves. - Nieko mes nepaskyrėme!“ Tačiau apmaudus nesusipratimas greitai buvo išspręstas ir pasklido nauja informacija, šįkart suderinta su abiem pusėmis: vestuvės įvyks, bet ne gruodį, o pavasarį.

Skarlet Johanson (Scarlett Johansson) ir Romenas Doriakas (Romain Dauriac)

Holivudo superžvaigždė jau spė-jo ištekėti ir išsiskirti. Nors po sky-rybų su kolega Rajenu Reinoldsu (Ryan Reynolds) išlaikė šiltus ir draugiškus santykius, vėl žengti prie altoriaus neskuba. „Atvirai sakant, aš apskritai negalvoju apie santuoką. Nejau tai keista?“ - nuo-širdžiai stebisi 29 metų Skarlet, gindamasi nuo įkyrių aukštuomenės kronikos reporterių. Kur jau ne! Kino žvaigždės ir buvusio prancū-zų kultūros žurnalo redaktoriaus, o dabar - reklamos agentūros vadybi-ninko Romeno Doriako sužadėtuvės tyliai įvyko šių metų rugpjūtį. Nuo tada Skarlet interviu vis pasakoja, kokia brangenybė jai atiteko, bet dalytis vestuvių planais kategoriš-kai atsisako. Beje, ši porelė aiškiai ne iš tų, kurie svajoja surengti di-džiulę puotą: ko gera, iškilmės vyks mažame šeimos būrelyje, o visam likusiam pasauliui teks pasitenkinti pora nuotraukų aktorės tinklalapyje socialiniame tinkle.

Parengė Milda kunSkaitĖ

Kas garsioms poroms trukdo įteisinti santykius?

Amžinieji jaunikiai ir nuotakos

epa-

elto

s nuo

tr.

12

cmykcmykcmyk

13

cmyk / 13

Per laiką kiekvienas meškeriotojas savo žūkladėžėje sukaupia įvairių masalų rinkinį, kurį visai pagrįstai galima pavadinti kolekcija, tačiau visas tas kraitis - kasdien naudojamas žuvims vilioti, jį sudaro šiuolaikinės blizgės, sukrės, vobleriai. Kiekvieną sezoną tas rinkinys patiria nemažai netekčių, todėl papildomas naujais egzemplioriais, o anksčiau naudoti greitai pasimiršta. Tačiau yra meškeriotojų, kurie ne tik gaudo žuvis, bet ir kolekcionuoja meškeriojimo įrankius ir masalus, o jų kolekcijos galėtų atsidurti meškeriojimo istorijos muziejuje, jeigu mūsų krašte būtų toks įkurtas.

viktoras aRMaLiS

Sparti rotacija

Jei atliktume nedidelį eksperi-mentą ir jaunosios kartos meškerio-tojams parodytume masalus, kurie kaldinti vos prieš porą dešimčių me-tų, pamatytume, kad daugelis jiems pasirodys lyg iš Marso atgabentų

uolienų pavyzdžiai, o jų atsiradimo istorijos - visiškai pamirštos, nors galėtų daug papasakoti apie senąsias meškeriojimo tradicijas ir netgi apie tai, kokio dydžio žuvys buvo gaudo-mos pusę amžiaus.

Profesionalas žvejys Mindaugas Kulakauskas pirmą kartą apie tai susimąstė, kai išdėliojo ant stalo iš vieno senosios kartos pamario meškeriotojo paveldėtą spiningo ir poledinės žūklės masalų ko-lekciją. Pirmiausiai jį nustebino masalų dydis - blizgės ir sukrės, prieš pusę amžiaus naudotos Kur-šių marių ešeriams vilioti, atrodė lyg dekoracijos, sukurtos knygos „Guliverio kelionės“ skyriui, pa-sakojančiam apie meškeriojimą gigantų šalyje. Žinoma, jei toks skyrius šiame pasaulinės literatū-ros klasikos kūrinyje būtų. Tada ir kilo mintis rinkti senuosius meš-keriojimo įrankius, blizges, sukres, meškerioti jūroje skirtus masalus. Be to, tai buvo puiki proga padaryti garaže pavyzdinę tvarką ir įrengti stendus pirmiesiems kolekcijos eksponatams.

Sunku įsivaizduoti

Šiais laikais masalų - blizgių, švytuoklių, sukrių - žvalgomės parduotuvėse, todėl jaunajai meš-keriotojų kartai turbūt sunku įsi-vaizduoti, kad buvo laikai, kai ma-salus spiningavimui ar polediniam meškeriojimui daugelis mūsų kraš-to meškeriotojų kaldindavo patys, patys ieškodavo jiems medžiagų ir patys kurdavo jų projektus.

M.Kulakausko kolekcijoje - ne-mažai vertikalios eigos blizgių, ku-rios ne vienai pamario meškerioto-jų kartai buvo klasikinis Kuršmarių ešerių viliojimo masalas. Beje, ir profesionalūs žvejai dažnai ne tin-klus užmesdavo, o viliodavo eše-rius ir sterkus tokiomis blizgėmis. Puikiai žinodami žuvų susitelkimo vietas ir išmanydami jų elgsenos ypatumus, jie sugebėdavo sugauti per dieną po kelis šimtus kilogra-mų žuvų. Apie tuos laimikius dar ir šiandien senieji pamario žvejai pasakoja legendas ir apgailestau-ja, kad tokių meistrų jau neliko. Jų naudotų masalų gaminimo tradici-jos siekia turbūt jau visą šimtmetį, tačiau tokių retenybių beveik neiš-liko, nes prieš kelis dešimtmečius atsiradus gamyklinių tokio tipo masalų, meškeriotojai rankų darbo blizgių nebevertino. Nieko stebėti-no - daugelis senovinių blizgių atro-do negrabios, meškeriotojo akimis, tai, kas nepatinka jam pačiam, ne-traukia ir žuvų. Todėl senieji pama-rio meškeriotojų šedevrai išsibars-tė pakampiais. Jų liko tik vieno kito žilagalvio meškeriotojo masalinėse. Ir tai ne pačių seniausių modelių, o kaldintų geriausiu atveju prieš pusę

amžiaus. M.Kulakausko nuomone, gaila, kad didžiosios dalies tokio paveldo esame netekę.

Klaidingas manymas

Turbūt ir šiandien daugeliui meškeriotojų atrodo, kad reteny-bėmis tapę masalai įdomūs tik kaip seniena, muziejinis eksponatas. Tokiais jie laikomi ne tik todėl, kad atrodo gruboki ir netašyti, bet ir dėl visuotinai įsišaknijusios nuostatos, kad jie padaryti meškeriojimo auk-so amžiumi laikomais laikais, kai žuvų ištekliai buvo, regis, neiš-senkantys, o žuvys - neįnoringos ir stverdavo kiekvieną „gelžgalį“. Kam teko pačiam bandyti pasidaryti blizgę ešeriams vilioti, puikiai ži-no, kad taip nėra. Nelengva suras-ti aukso vidurį tarp blizgės masės ir formos, kad užtikrintų ešerius viliojantį žaismą. Todėl kiekviena ešerinė, aptikta senose skryne-lėse, kurių dar pasitaiko pamario sodybų užkaboriuose, anaiptol ne muziejinis eksponatas, o puikiai subalansuotas ir veiksmingas ma-salas. Tereikia tokį modelį išban-dyti ir viskas stos į savo vietas - pasirodys, kad net nenušveista

tokia blizgė kažkokiu stebuklingu būdu masina ešerius. Kai kurios yra tokios veiksmingos, kad „išju-dina“ ešerius ne tik vangaus, bet ir prasto kibimo dienomis. Senieji Kuršmarių ešerinių blizgių mode-liai atskleidžia per dešimtis sezonų sukauptą patirtį, tų blizgių forma išgryninta šimtais eksperimentų. Kūrybinė anų laikų meistrų poten-cija šiandien stebina specialistus, žinančius, kaip sunku parinkti rei-kiamas medžiagas, sukomponuoti jas ir suteikti gaminiui reikiamą formą, kad gimtų unikalus, labai veiksmingas masalas, kurio dau-giau niekas neturi. Tai pasakytina ne tik apie poledinio meškeriojimo blizges, bet ir apie sukres, varti-kles, naudotas ešeriams, lydekoms, sterkams gaudyti atviro vandens sezono metu.

Nauji eksponatai

Ilgainiui apie Melnragėje gy-venančio kolekcionieriaus pomėgį sužinojo kaimynai, bendradarbiai, todėl į jų rankas pakliūvančius se-nus meškeriojimo įrankius ėmė do-vanoti M.Kulakauskui, tad kasmet jo kolekcija prasiplečia įdomiais eksponatais. Šiemet ją papildė prieš pusę amžiaus gaminti meškerio-jimo museline meškere įrankiai, to pat amžiaus muselių kolekcija, prieškariu kaldintos blizgės, žvejų tinkluose aptiktų jūrinių blizgių rinkinys, kuriam sukabinti prireikė vos ne pusės vieno garažo sienos, vienas pirmųjų pamaryje naudotų spiningų, pagamintas iš klijuoto bambuko. M.Kulakauskas tikisi, kad ir ateinančiais metais blizgių ir sukrių rinkinius papildys nauji egzemplioriai.

rariTeTaij/b žūklė

ŽŪKlĖs prOgnOzĖ50 prOc. teisybĖsgeriausias laikas žūkleipagal kibimo kalendorių š.m.

gruODŽiO 22 D.9.00-11.30, 16.00-16.30 val.

gruODŽiO 28 D.10.00-12.00, 17.00-18.30 val.

Kolekcija papildoma kasmet

Vikt

oro

arm

alio

nuo

tr.

n Mindaugas kulakauskas meškerioja nuo vaikystės, o kolekcionuoti meškeriojimo įrankius pradėjo prieš pusantro dešimtmečio

n Blizgės su sidabriniais taškais buvo kaldinamos įvairių dydžių, į jas įlituodavo vienšakius ir dvišakius

n Prieš pusę amžiaus blizgiautojai nenaudojo ričių, o meškerėles droždavo iš kieto tinklų plūdėms naudoto putplasčio

n kuršmarių meškeriotojų daugiau kaip prieš pusę amžiaus pradėtų naudoti švytuoklių formą beveik tiksliai atkartoja šiuolaikiniai tokio tipo masalai

14

cmykcmyk14

galvosūkiaij/b žaidimai

KryŽiaŽODis

parengė žurnalo „oho“ redakcija

šachMatai

Nr.1 U.Abotas, 1875 m.Matas 2 ėjimais.

Nr.2 S.Loidas, 1880 m.Matas 2 ėjimais.

Nr.3 E.Kukas, 1855 m.Matas 3 ėjimais.

praėjuSiOS SaVaitėS atsaKyMai

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

3

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

2

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

1

1 padėtis 1.Vc6 bc6 2.Ra6x2 padėtis1.e4 Ke6 (1...Ke42.Žf6 Kf4 3. e3x)2.Bb7 Ke5 3.Be7x3 padėtis 1.e5 d5 2.ed6 e5 3.e4 de3 4.c4x

Šachmatų mėgėjams proto mankštą rengia tarptautinis meistras, Lietuvos šachmatų čempionas Algirdas BANDZA.

praėjuSiOS SaVaitėSatsaKyMai

VERTiKALiAi: išlavintas. Prudnikovas. Ošas. Dyka. Jeseninas. Jau. Varinis. Vytaras. Bak. Parodysi. Žavisi. Šokinės. Aka. Akis. Alanas. Ne. Pasas. Otas. Gėris. Sin. Ram. Pasakos. Oka. Kibiras. Kulis. Mira. Eris. Prakas. Pakasa. Ragas. Gaisas. Pataka. Karšis. Elas. Lisantės. Lis. Voverė. Ra. Gran. Atikas. Ek. Nikulinas. Ana. Graso. Ėsis. Prastuomenė.

HORizONTALiAi: Eva. Ankara. Kursyvas. Atelana. Etika. Begalinis. Ananasas. irakas. Ko. iri. Risas. Skina. Oras. Valė. Astatas. Klotis. Avis. Kam. Gaivini. Bris. Parsekas. Soja. Rišaras. Šaka. Pakasinės. Au. Sukast. Ar. Šis. Šagalas. Ėrena. Polėkis. Įsakas. Vakaros. Vasarinis. Ronas. Ma. Didės. ik. Trynys. Sora. Kis. Nikas. Asilena. Arbatinė.

PAŽyMĖTuOSE LANGELiuOSE: Raštininkas.

2 kvietimus į Martyno Levickio koncertą Vilniuje laimėjo:• jorė janavičiūtė

(Vilnius)Dėl prizo skambinti

tel.: 238-70-31, 238-70-32 Vilniuje iki gruodžio 23 d. 15 val.

ir 27 d. 15 val.

praėjuSiOS SaVaitėS prizO laiMĖtOJaKryžiažodžio atsakymą siųskite žinute numeriu

iki gruodžio 26 d. 19 val. Žinutės kaina - 1 Lt.1390SMS

PAVyzDyS: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

SpręSkite kryžiažodį ir laiMėkite:

Vienas skaitytojas, teisingai išsprendęs kryžiažodį, gaus dovanų kvietimą 2 asmenims į Martyno Levickio koncertą, kuris vyks sausio 4 d. Vilniuje.

cmyk

15

cmyk / 15

KaKurO

galvosūkiaij/b žaidimai

išbrauK suDOKu

(GruODŽiO 23-29 D.)hOrOsKOpas

avinai, iš visko sprendžiant, neiš-vengs nedidelio

konflikto su vyresnybe. Bet as-trologas pataria neprarasti savi-tvardos, nes šie nesutarimai ne-turės įtakos tolesnei karjerai. Verslininkai nepanaudos savo šanso, jeigu nesurengs derybų su partneriais.

jaučiai turėtų itin atidžiai dirbti su finansiniais ir kito-

kiais dokumentais. Astrologas įspėja, kad šioje sferoje galimos klaidos, kurios vėliau virs prob-lemomis, jeigu nebus pastebė-tos. Asmeniniame gyvenime ga-li atšalti santykiai su partneriu.

dvyniai turi susi-mąstyti, kaip atkurti finansinę gerovę, nes

dideli pirkiniai ir investicijos daug kainavo. Astrologas mano, kad turite riboti materialinį ape-titą ir smarkiai mažinti išlaidas, tuomet finansinė padėtis savai-me sunormalės.

vėžiams astrolo-gas pataria ateinan-čią savaitę vengti

konfliktų su vyresnybe, nes aplinkybės dabar jiems nepa-lankios. Atsitiktinis žvilgsnis ar-ba neatsargiai ištartas žodis gali suerzinti viršininką ir turėti nei-giamų padarinių padėčiai.

liūtai ras nema-žai originalių būdų sudėtingoms proble-

moms spręsti. Nebijokite jokių sunkumų, pasistenkite juos įveikti, pataria astrologas. Jis neabejoja, kad ištirps visos bė-dos, kai į pagalbą ateis artimas žmogus.

mergelės su-tvarkys visus reikalus, susikaupusius pasta-

rosiomis dienomis. Tarnyboje laikotarpis palankus pozicijai stip rinti. Jūsų autoritetas vėl iš-augs, aplinkiniai ir artimieji tikės jūsų idėjomis ir rems visus jūsų sumanymus.

svarstyklės gali drąsiai imtis ati-dėtų finansinių pro-

jektų, bet atminkite, kad komer-cinės operacijos, susijusios su ri-zika, bus nuostolingos. Astrolo-gas prognozuoja, kad asmeni-niame gyvenime bus reikšmin-gų įvykių, kurie jį pakeis į gerąją pusę.

skorpionai tu-rės kaip reikiant pa-dirbėti, kad įvykdytų

sunkius vyresnybės įpareigoji-mus. Astrologas pataria būti reik-lesniems sau, tuomet lengvai ra-site išeitį iš susiklosčiusios padė-ties. Palankiausios dienos bus ketvirtadienis ir šeštadienis.

šauliams pra-verstų aktyvesnės pastangos švietimo

sferoje. Studentams seksis laiky-ti egzaminus, o moksleiviams - rašyti kontrolinius darbus. Bet tai anaiptol nereiškia, kad gali-ma atsipalaiduoti ir viską palikti savieigai, primena astrologas.

ožiaragiams kitą savaitę seksis tvar-kyti visus reikalus. Pa-

vyks surengti svarbias dalykines derybas ir išplėsti veiklą. Verslinin-kai tikriausiai pasirašys naudingą sutartį arba gaus pelningą užsa-kymą. Naujos perspektyvos ir as-meniniame gyvenime.

vandeniai turi šansą gerokai padi-dinti pajamas arba

atskleisti gebėjimus naujoje veik los sferoje. Čia neįkainoja-mą pagalbą suteiks senas bičiu-lis. Sėkmingai tvarkysite reika-lus, susijusius su statyba ir nekil-nojamojo turto įsigijimu.

žuvys ateinančią savaitę greičiausiai turės baigti darbus,

kurie iki pastarojo meto buvo atidėliojami. Dabar, astrologo nuomone, pribrendo būtinybė išspręsti visas problemas, nes jos trukdo žengti į priekį, pir-miausia - kopti karjeros laiptais.

eidami nuo vienos raidės prie kitos (tik ne įstrižai), išbraukite pateiktus žodžius. atsakymas - žodis iš neišbrauktų raidžių.

pateiktų skaičių kombinacijos išbraukiamos įvairiomis kryptimis ( ), o atsakymas - likusių neišbrauktų skaitmenų suma.

ŠaUlyS-ožiaraGiS

n rašytojasSaulius ŠALTENIS(1945 m. gruodžio 24 d.)

n poetas, vertėjasGytis NORVILAS(1976 m. gruodžio 24 d.)

n SolistėJudita LEITAITĖ(1959 m. gruodžio 27 d.)

pagalbinĖs Skaičių Sumų reikšmėS3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

praėjuSiOS SaVaitėS atsaKyMai

4 78 9 3 7

1 57 5 8

7 35 4 7 9 8

5 7 34 5 9

7 6

3 5 9 1 78 1 6 3 4 5 2

7 8 69 7 8 2

4 2 76 1 9 4

6 4 3 2 99 3 8

5 4 2 7 1 6

parengė : „Galvosūkių klubas”

parengė žurnalo „oho“ redakcija

praėjuSiOS SaVaitėS atsaKyMai

1 8 7 3 5 6 9 4 23 2 4 1 9 7 6 8 56 9 5 8 4 2 7 1 32 5 3 4 7 9 8 6 17 4 6 5 1 8 2 3 99 1 8 2 6 3 5 7 45 7 1 6 2 4 3 9 84 3 9 7 8 5 1 2 68 6 2 9 3 1 4 5 7

9 3 1 4 5 6 8 7 22 4 5 7 8 9 6 3 17 8 6 1 3 2 4 9 53 5 4 9 1 8 7 2 68 1 2 5 6 7 3 4 96 9 7 2 4 3 5 1 84 6 9 8 7 1 2 5 35 2 3 6 9 4 1 8 71 7 8 3 2 5 9 6 4

praėjuSiOS SaVaitėS atsaKyMai

20 k O M u N I J A

16

cmykcmyk16

pomėgiaij/b laisvalaikis

Įžengus į Lietuvos kariuomenės vado Arvydo Pociaus namus, pirmiausia pasitinka geroji šių namų dvaselė - ant laiptų apgyvendintas angelas, kuris sutinka svečius ir grįžtančiuosius į namus. Jau kuris laikas generolo leitenanto žmona birutietė Namida Pocienė (56) renka angelų skulptūrėles, tad šių teigiamą energiją skleidžiančių suvenyrų galima aptikti kone visuose namų kampeliuose.

Deimantė ZaiLSkaitĖ

Karininko žmonos N.Pocienės angelų kolekcijos istorija labai ka-lėdinė, mat pirmieji eksponatai at-sirado nuo Kalėdų eglės. „Dovanų gavusi pirmą angelą, pajutau, kad jis skleidžia labai geras mintis, nepa-prastai gerą nuotaiką, tada ir pati vie-ną kitą įsigijau. Visi angelai ir keli pa-veikslai dovanoti. Jie tikrai skleidžia geras mintis, ir labai šviesias. Galiu papasakoti, kaip mūsų namuose atsi-rado paveikslų su angelais: prieš ke-letą metų Seime vyko angelų paroda. Seimo valgykloje, kur sueina politi-kai iš posėdžių su įvairiomis minti-mis. Ir ką jie mato - aplink save jie mato angelus. Pagalvojau, kaip būtų smagu angelus matyti visą laiką - taip jie atsirado mūsų namuose. Vienas paveikslas buvo nupirktas, keli padovanoti. Ir kai aš būnu na-muose, jie visą laiką su manimi“, - džiaugiasi N.Pocienė.

Paklausta, ar karininkas vyras yra padovanojęs angelą, moteris susimąsto: „Jis pats mano angelas. (Šypsosi.) Jeigu gerai atsimenu, an-gelo nėra man dovanojęs, bet mes nelabai ir laukiame vienas iš kito dovanų. Tarp mūsų draugų nėra to-kios tradicijos, kad po šventės kas nors klaustų: tai ką tau padovanojo vyras? Bučinį, gėlę, apkabinimą ar švelnų žodį...“ Tokias mielas ir nuo-širdžias dovanas vertinanti Namida, aplinkinių apmaudui, prieš šventes nesudarinėja dovanų sąrašo, nors kartais meta vieną kitą užuominą. Bet ir tai prieš gimtadienius, o ne per Kalėdas. „Per paskutinį gimta-dienį vyrui tiesiog patariau: jeigu kartais norėtum ką nors padovanoti, tai būtų labai gražu... O penkiasde-šimtmečio proga gavau nuostabų

žiedą, bet jį nešioju tik retomis pro-gomis“, - išsiduoda moteris.

Kalėdos Pocių šeimai kelia nepa-prastai malonius jausmus, nes prieš dvejus metus gruodžio 20 d. gimė jų pirmasis ir kol kas vienintelis vai-kaitis Titas. „Kaip močiutė jaučiuosi labai gerai, vyras, bent aš taip manau, jaučiasi dar puikiau, kaip senelis. Kaip sakydavo draugės: tu pamatysi, kai turėsi vaikaitį, kokią besąlygišką mei-lę pajusi. Tai tikrai stebuklas ir tikra tiesa: pabandyk iš močiutės ar senelio atimti vaikaitį, neleisti prie jo prieiti, kas, mūsų giliam liūdesiui, kartais šeimose nutinka, turbūt žiauriau gyvenime nieko ir nesugalvosi“, - sako kariuomenės vado žmona.

Per šias šv.Kūčias šeima pasi-

ges dukros Akvilės ir žento Dona-to, nes jie iš Airijos parvyks sausį ar vasarį. „Kai ištekėjau, šv.Kūčios visada būdavo pas mano tėvus Vil-niuje, o į Klaipėdą pas vyro tė-vus važiuodavome per šv.Kalėdas - kartais pakaitaliodavome. O dabar tradicijos tokios, kai kurios dar ne-įgyvendintos, kad Kūčių vakarienė pas mus, o neįgyvendinta svajonė būtų sekmadieniniai pietūs mūsų namuose, kai visi susirinksime prie bendro stalo. Tokios tradicijos turė-tų būti gilios ir nekaitaliojamos“, - įsitikinusi moteris.

Prieš daugelį metų Namida su vyru svajojo įsirengti jaukius namus, o kai pagaliau beveik įsirengė, tyliai pasvajoja apie privatesnį gyvenimą.

O kiekvieną rytą Lietuvos kariuo-menės vadą į darbą išlydi švelnūs ir nuoširdūs žmonos palinkėjimai.

„Prašau Dievo palaimos, apsau-gos ir vedimo, nes Dievas yra tas vienintelis kelias, kuriuo mes ei-name. Ir taip kiekvieną rytą akimis palydžiu nutolstantį automobilį. Tai, ko gero, pats gražiausias mano die-nos momentas, suteikiantis ramybės ir stiprybės, ypač vyrui išvykstant į „karštuosius“ pasaulio taškus“, - pri-sipažįsta 35 metus vedybinį gyveni-mą gyvenanti moteris.

Kiek karininko žmonai svarbu, kad sutuoktinis užimtų aukštą pos-tą? „Kaip mes su vyru kalbame, mū-sų nepakeistų nei pinigai, nei aukštos pareigos. Su pareigomis gauni tokį

nešulį ir atsakomybę, tiek iššūkių, tiek darbų nuveikti, kad jau, artė-jant vyro kadencijos pabaigai kitais metais, esu pasiruošusi naujiems vėjams. O birutietė aš esu ir būsiu iki mirties, nes esu karininko žmo-na. Kurį laiką dar vadovausiu LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjungai, paskui būsiu eilinė narė. Mūsų organizacijoje visuomet dar-bų netrūks. Supratau viena: jeigu turi tautiškumo jausmą, tradicinę šeimą supranti kaip vertybę, o pilie-tiškumas bei patriotizmas iki dabar skamba nenuvalkiotai, visa tai ir iš-liks, bet atsiras daugiau privatumo. Ir kaip mes su vyru pakalbame, jau norisi turėti privatesnio gyvenimo“, - prisipažįsta N.Pocienė.

n kariuomenės vado žmona namida Pocienė, netikėtai pradėjusi rinkti angelus, jaučia namuose skleidžiamą šių suvenyrų šilumą

Kariuomenės vado namus šildo angelaiSauliaus Venckaus nuotr.