Gerontologija 2010; 11(4): 233–239 GERONTOLOGIJA

Mokslinis straipsnis

Grįžtamojo ryšio įtaka lavinant sergančiųjų galvos smegenų infarktu pusiausvyrą

A. Juocevičius1,2, J. Ramanauskaitė2, D. Janonienė1,2, I. Tvarijonienė1,2, I. Jamontaitė1,2, V. Glamba3, A. Danys4

1 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos institutas2 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centras3 Abromiškių reabilitacijos ligoninė4 Birštono ,,Versmės“sanatorija

SantraukaGalvos smegenų infarktas yra pripažintas kaip viena iš pa-

grindinių sergamumo, mirtingumo ir ilgalaikės negalios prie-žasčių visame pasaulyje. Ir vienas iš dažnai pasitaikančių sutri-kimų bei pagrindinių veiksnių, ribojančių pacientų, sergančių galvos smegenų infarktu, kasdienę veiklą yra pusiausvyros sutrikimas. Todėl, sutrikus pacientų gebėjimui tiksliai suvok-ti savo kūno padėtį, pusiausvyros lavinimui yra ypač svarbus grįžtamasis ryšys. Grįžtamojo ryšio naudojimas pacientams su sensomotoriniais sutrikimais suteikia galimybę geriau įvertinti skirtingus fiziologinius reagavimus bei pagerinti kūno padėties simetriškumą.

Tyrimo tikslas. nustatyti grįžtamojo ryšio įtaką lavinant ser-gančiųjų galvos smegenų infarktu pusiausvyrą.

Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliktas VUL SK Reabi-litacijos, fizinės ir sporto medicinos centre, II stacionarinės reabilitacijos skyriuje. Tyrimas atliktas 2000–2009 metais. Ty-rime dalyvavo 240 pacientų po galvos smegenų infarkto: 190 pacientų pusiausvyra lavinta klasikiniu būdu (kineziterapija); 30 pacientų pusiausvyros lavinimo procedūra padalinta į 2 dalis ir lavinta klasikiniu būdu (kineziterapija) bei „MTD-ba-

lance“ sistema; 20 pacientų pusiausvyros lavinimo procedūra padalinta į 2 dalis ir lavinta klasikiniu būdu (kineziterapija) bei naudojant veidrodį. Abromiškių reabilitacijos ligoninės ir Birštono ,,Versmės“sanatorijos reabilitacijos stacionaruose pa-cientų pusiausvyra lavinta klasikiniu būdu.

Naudoti testai. Barthel indeksas (BI), funkcinio savarankiš-kumo testas (FIM), t.p. pusiausvyrą vertinantys testai: Bergo testas, Tinetti testas, „MTD-balance“ sistema buvo įvertinama pusiausvyra pacientui stovint atsimerkus bei užsimerkus.

Tyrimo rezultatai parodė, jog yra labai stiprus koreliacinis ryšys tarp klasikinių pusiausvyros testų ir „MTD balance“ tyri-mo rodiklių, bei funkcinio savarankiškumo testų indeksų. Sta-tistiškai reikšmingas Barthel indekso (BI) pagerėjimas gautas toje grupėje, kur pusiausvyra lavinta „MTD-balance“ sistema. Statinė pusiausvyra gerėjo tiek taikant „MTD-balance“ plat-formą, tiek veidrodį. „MTD-balance“ platformos naudojimas efektyviau pagerino statinę pusiausvyrą stovint užmerktomis akimis. Lavinant dinaminę pusiausvyrą su „MTD-balance“ platforma gauti geresni pusiausvyros lavinimo rezultatai.

Raktažodžiai:galvos smegenų infarktas, „MTD-balance“ platforma, pu-

siausvyra, reabilitacija, funkcinis savarankiškumas, grįžtama-sis ryšys

Adresas: A. JuocevičiusVUL SK, Reabilitacijos, fizinėsir sporto medicinos centrasSantariškių g. 2, VilniusTel. (+370 5)2365170El. paštas: alvydas.juocevicius@santa.lt

A. Juocevičius, J. Ramanauskaitė, D. Janonienė, I. Tvarijonienė, I. Jamontaitė, V. Glamba, A. Danys

ĮvadasGalvos smegenų insultas yra pripažintas kaip viena

iš pagrindinių sergamumo, mirtingumo ir ilgalaikės ne-galios priežasčių visame pasaulyje. Europoje kiekvienais metais apie 1 mln. žmonių patiria insultą, kurio dažnis yra nevienodas ir svyruoja nuo 100 iki 300 atvejų 100 000 gyventojų per metus. Lietuvoje sergamumas insultu yra didelis ir sergamumo rodiklis siekia maždaug 270 atvejų 100 000 gyventojų per metus.

Vienas iš dažnai po galvos smegenų infarkto pasitai-kančių sutrikimų yra pusiausvyros sutrikimas. Kad žmo-gus funkcionuotų kasdieniame gyvenime, jis turi sugebėti išlaikyti ir priimti įvairią kūno padėtį reaguodamas į išo-rinius sutrikdymus ir panaudodamas automatinius laiky-senos palaikymo atsakus. Esant galvos smegenų infarktui dauguma užduočių tampa labiau sudėtingos, reikalaujan-čios daugiau pastangų. Pusiausvyros sutrikimo tyrinėji-mas sistemingai įrodo, kad žmonės po galvos smegenų infarkto nesugeba išlaikyti stabilios arba reikiamos kūno padėties atlikdami įvairius judesius tam tikromis kūno dalimis ar išorės jėgų veikiami. Literatūros duomenimis pusiausvyros sutrikimai atsiranda apie 87,5 proc. galvos smegenų infarktą patyrusių žmonių. Todėl pusiausvyros sutrikimas yra vienas pagrindinių veiksnių, ribojančių pacientų, kasdienę veiklą.

Žmogaus pusiausvyra priklauso nuo gebos integruoti daugybinę sensorinę informaciją ir reguliuoti daugiase-gmentės biomechaninės sistemos padėtį. Todėl grįžtamo-jo ryšio naudojimas pacientams po galvos smegenų in-fakto suteikia galimybę geriau suvokti savo kūno padėtį, daugiau kūno svorio perkeliant ant silpnesnės kūno pusės taip pagerinant kūno padėties simetriškumą.

Tyrimo tikslas: nustatyti grįžtamojo ryšio įtaką lavi-nant sergančiųjų galvos smegenų infarktu pusiausvyrą.

Tyrimo metodika ir organizavimasTyrimas buvo atliktas VUL SK Reabilitacijos, fizinės

ir sporto medicinos centre, II stacionarinės reabilitaci-jos skyriuje. Tyrimas atliktas 2000–2009 metais. Tyrime dalyvavo 240 pacientų po galvos smegenų infarkto: 190 pacientų pusiausvyra lavinta klasikiniu būdu (kinezitera-pija); 30 pacientų pusiausvyros lavinimo procedūra pa-dalinta į 2 dalis ir lavinta klasikiniu būdu (kineziterapija) bei „MTD balance“ sistema; 20 pacientų pusiausvyros lavinimo procedūra padalinta į 2 dalis ir lavinta klasiki-niu būdu (kineziterapija) bei naudojant veidrodį.

Funkcinė būklė buvo vertinama pacientui atvykus

į reabilitacijos skyrių bei po 4 savaičių. Buvo vertinta raumenų jėga pagal Lovett 5 balų sistemą, jutimai (pa-viršiniai bei gilieji), raumenų tonusas pagal Ashworth spastiškumo skalę, funkcinis savaranjiškumas. Naudoti testai: Barthel indeksas (BI), funkcinio nepriklausomu-mo testas (FIM), Bergo testas, Tinetti testas, grįžtamojo ryšio principu veikianti pusiausvyros platforma „MTD balance“.

Statinės pusiausvyros vertinimui buvo pasirinkta grįžtamojo ryšio principu veikianti pusiausvyros vertini-mo „MTD-balance“ sistema. Platforma sudaryta iš dvie-jų plokščių, kurios sujungtos su kompiuteriu. Pacientas tyrimo metu stovi ant abiejų platformos plokščių vienodu atstumu nuo vidurio linijos. Platforma veikia svarstyklių principu: pacientas savo kūno svoriu spaudžia platformos plokštes. Kompiuterio ekrane stebimos kreivės, kurios rodo, kaip pacientas stovi, bei Niutonais fiksuojama jėga, kuria pacientas spaudžia platformos plokštes. „MTD ba-lance“ sistema galima konkrečiais skaičiais Niutonais įvertinti pusiausvyros sutrikimą ir, Niutonus pavertus kilogramais, įvertinti pusiausvyrą. Šios platformos ver-tinti parodymai Niutonais buvo verčiami į kilogramus. Platformos parodymų pagrindinis kriterijus buvo pacien-to svorio paskirstymo skirtumas tarp kūno pusių kilogra-mais, t. y. skirtumas tarp kreivių, atvaizduotų ektane.

Vertinimo metu tiriamųjų pusiausvyra buvo tiriama jiems stovint atsimerkus bei užsimerkus, patogioje pozo-je, kokioje jie stovi įprastai. Kiekvienas stebėjimas truko 30 sekundžių.

Tyrimo eiga. Tyrimo metu visiems tiriamiesiems buvo vykdoma specialiai sudaryta bendralavinančiųjų bei specialių, kryptingų fizinių pratimų programa, kuri truko 4 savaites (5 dienas per savaitę; po 2 kartus per dieną – t. y. bazinė ir funkcinė kineziterapijos procedū-ros). Viena procedūra vidutiniškai truko 30 minučių. Pa-pildoma pusiausvyros lavinimo priemonė visose grupėse truko vienodai laiko.

Tiriamųjų grupė, kurių pusiausvyra papildomai buvo lavinama naudojant „MTD-balance“ sistemą. Tiriama-sis, žiūrėdamas į kompiuterio ekraną ir stovėdamas ant platformos plokščių, stengiasi vienodai paskirstyti kūno svorį, siekdamas stabiliai išlaikyti kūno padėtį. Lavinimo programa susideda iš 3 sesijų trunkančių po 2 minutes, tarp kurių daromos trumpos pertraukėlės. Pusiausvyros lavinimo metu tiriamasis turėjo stovėti ant abiejų plat-formos plokščių vienodu atstumu nuo vidurio linijos ir nesilaikydamas į greta esančius turėklus bei stebėdamas

234

Grįžtamojo ryšio įtaka lavinant sergančiųjų galvos smegenų infarktu pusiausvyrą

savo kūno padėtį kompiuterio ekrane turėjo išstovėti 2 minutes. Pusiausvyros lavinimas truko 4 savaites.

Tiriamųjų grupė, kurių pusiausvyra papildomai buvo lavinama naudojant veidrodį. Veidrodžiu bei žodine komanda buvo siekiama padėti tiriamajam vienodai pa-skirstyti kūno svorį tarp abiejų kūno pusių. Lavinimo metu tiriamasis turėjo stovėti priešais veidrodį (50 cm atstumu) ant kurio vertikaliai buvo užklijuota juosta (2 cm). Ant tiriamojo viršutinių rūbų taip pat užklijuoja-ma juosta (2 cm) per kūno vidurio liniją. Tiriamasis turi pamėginti vertikalų brūkšnys ant jo marškinių sutapatinti su vertikaliu brūkšniu, esančiu ant veidrodžio. Lavinimo programa susideda iš 3 sesijų trunkančių po 2 minutes, tarp kurių daromos trumpos pertraukėlės. Pusiausvyros lavinimas truko 4 savaites.

Tyrimo rezultatai ir apibendrinimasStebėta, kad yra labai stiprus koreliacinis ryšys tarp

klasikinių pusiausvyros testų „MTD balance“ tyrimo pa-rodymų ir funkcinio savarankiškimo testų (1 lentelė.). Akivaizdu, kad „MTD balance“ tyrimas stovint labiau koreliuoja su funkciniu savarankiškumu, nei tyrimas sėdint, nes pusiausvyra sėdint mažiau įtakoja funkcinį savarankiškumą. „-“ ženklas gautas todėl, kad čia ver-

tintas skirtumas tarp kreivių: kuo skirtumas tarp kreivių didesnis, tuo labiau sutrikusi pusiausvyra ir BI bei FIM indeksas bus mažesnis.

Taip pat buvo nustatytas funkcinio savarankiškumo ir pusiausvyros testų tarpusavio ryšys (2 lentelė). Nustaty-ta, kad „MTD balance“ parodymai koreliuoja su klasiki-niais pusiausvyros testais.

Buvo nustatyti pusiausvyros testų ir įvairių veiksnių tarpusavio ryšiai (3 lentelė). Stebėta, kad klasikiniai pu-siausvyros testai koreliuoja su raumenų tonusu, giliaisiais jutimais, koordinacija (kelio-kulno mėginys (KKM), sveikuosios ir paralyžuotos kojos šlaunies tiesėjų jėga. Kuo arčiaus normos šie faktoriai, tuo pusiausvyra yra ge-resnė. Tuo tarpu, „MTD balance“ platformos parodymai stovint koreliuoja tik su raumenų tonusu ir su paralyžuo-tos kojos raumenų jėga. Manoma, taip yra todės, kad šio tyrimo metu vertinta tik statinė pusiauvyra, o klasikiniai pusiausvyros testai atpindi ir dinaminę pusiausvyrą.

Nustatyta, kad platformos parodymai išvykstant pri-klauso nuo pradinio pusiausvyros sutrikimo, koordi-nacijos ir nuo paralyžuotos kojos šlaunies tiesėjų jėgos atvykus (4 lentelė). BI atvykus tarp abiejų pacientų gru-pių statistiškai reikšmingai nesiskyrė, o išvykstant statis-tiškai reikšmingas pagerėjimas gautas toje grupėje, kur

1 lentelė. Funkcinio savarankiškumo ir pusiausvyros testų tarpusavio ryšiai

Pusiausvyros testai BI FIM

Bergo testas 0,84 0,80

Tinetti testas 0,74 0,73

„MTD balance“ tyrimas sėdint -0,31 -0,35

„MTD balance“ tyrimas stovint -0,44 -0,45

p < 0,01.

2 lentelė. Funkcinio savarankiškumo ir pusiausvyros testų tarpusavio ryšiai

Bergo testas Tinetti testas

„MTD balance“ tyrimas sėdint -0,48 -0,47

„MTD balance“ tyrimas stovint -0,55 -0,53

p < 0,01.

3 lentelė. Pusiausvyros testų ir įvairių veiksnių tarpusavio ryšiai

Veiksniai MTD stovint Bergo testas Tinetti testas

Raumenų tonusas 0,43 -0,48 -0,50

Gilieji jutimai – -0,29 -0,32

KKM – -0,32 -0,40

Sveikos kojos šlaunies tiesėjai – 0,31 –

Paralyžuotos kojos šlaunies tiesėjai -0,40 0,76 0,69

p < 0,01.

235

A. Juocevičius, J. Ramanauskaitė, D. Janonienė, I. Tvarijonienė, I. Jamontaitė, V. Glamba, A. Danys

4 lentelė. MTD platformos parodymų išvykstant priklausomybė nuo įvairių veiksnių atvykus

Veiksniai B Beta p

Konstanta 67,25 < 0,05

„MTD balance“tyrimas atvykus vizualinėje kontrolėje

0,14 0,37 < 0,01

KKM 25,50 0,26 < 0,05

Paralyžuotos kojos šlaunies tiesėjų jėga atvykus -17,98 -0,27 < 0,05

1 pav. Barthel indekso pokyčiai reabilitacijos metu skirtingo treniravimo grupėse

2 pav. FIM pokytis reabilitacijos eigoje skirtingo treniravimo grupėse

50

82,5

48,8

90

0102030405060708090

100

BI atv. BI išv.

KTKT su MTD

74

103,5

69,8

100,1

0

20

40

60

80

100

120

FIM atv. FIM išv.

KTKT su MTD

pusiausvyra lavinta naudojant „MTD balance“ sistemą (1 pav).

FIM indekso statistiškai reikšmingo pokyčio tarp pa-cientų grupių negauta (2 pav.). Manoma taip yra todėl kad FIM indeksas vertina daugiau faktorių, ne tik mobi-lumą ir apsitarnavimą (pvz. protinę veiklą ir kt.).

Atvykus Tinetti skalės parodymai statistiškai reikš-mingai nesiskyrė, o išvykstant statistiškai reikšmingas pagerėjimas gautas toje grupėje, kur pusiausvyra lavinta

„MTD balance“ sistemą (3 pav.). Tuo tarpu statistiškai reikšmingo Bergo skalės pokyčio tarp grupių nestebėta (4 pav.).Toje grupėje, kur naudota „MTD balance“ sis-tema, išvykstant buvo stebėtas statistiškai reikšmingas svorio paskirstymo tarp kūno pusių skirtumo sumažė-jimas (5 pav.). Atvykus pusiausvyra stovint tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė, o išvykstant gautas statistiškai reikšmingas pagerėjimas toje grupėje, kur pu-siausvyra lavinta „MTD balance“ sistema (6 pav.).

236

Grįžtamojo ryšio įtaka lavinant sergančiųjų galvos smegenų infarktu pusiausvyrą

5 pav. Pusiausvyra stovint tiesiai, vertinant su „MTD balance“ platforma

4 pav. Bergo skalės pokytis reabilitacijos eigoje

3 pav. Tinetti skalės pokytis reabilitacijos eigoje

14,3

1916,5

24,5

0

5

10

15

20

25

30

Tinetti atv. Tinetti išv.

KTKT su MTD

32,7

44,3

34,5

48

0

10

20

30

40

50

60

Berg atv. Berg išv.

KTKT su MTD

8,9

3,3

6,8

2,3

0123456789

10

svorio paskirstymo skirtumastarp pusių atv.

svorio paskirstymo skirtumastarp pusių išv.

KTKT su MTD

237

A. Juocevičius, J. Ramanauskaitė, D. Janonienė, I. Tvarijonienė, I. Jamontaitė, V. Glamba, A. Danys

6 pav. Statinės pusiausvyros rezultatai stovint tiesiai atmerktomis akimis prieš ir po kineziterapijos, įvertinti su „MTD-balance“ platforma

7 pav. Statinės pusiausvyros rezultatai stovint tiesiai užmerktomis akimis prieš ir po kineziterapijos, įvertinti su „MTD-balance“ platforma* p < 0,05, lyginant su II grupės antro tyrimo vidurkiu.

0,9110,989 0,977

0,917

0,00

0,20

0,40

0,60

0,80

1,00

1,20

I grupė II grupė

Jėga

, N AtvykusPo 4 savaičių

0,873 0,836

*0,976

0,913

0,00

0,20

0,40

0,60

0,80

1,00

1,20

II grupėI grupė

AtvykusPo 4 savaičių

Išanalizavus kūno svorio pasiskirstymo stovint už-merktomis akimis su „MTD-balance“ platforma rezulta-tus (7 pav.), nustatėme, kad atvykus tyrimo abiejų grupių vidurkiai buvo panašūs. Pakartotinai atlikus tyrimą po 4 savaičių, nustatyta, kad I (pusiausvyra lavinta su „MTD-balance“) grupės kūno svorio pasiskirstymas labiau pa-gerėjo nei II (pusiausvyra lavinta su veidrodžio pagalba) grupės. Tarp abiejų grupių vidurkių skirtumas statistiškai patikimas (p < 0,05).

IšvadosNustatytas stiprus koreliacinis ryšys tarp funkcinio 1. savarankiškumo ir pusiausvyros testų rodiklių, bei ryšys tarp klasikinių pusiausvyros ir „MTD balance“ platformos testų rodiklių.

Nustatyta, kad pusiausvyros būklė turi ryšį su raume-2. nų tonusu, koordinacija, giliaisiais jutimais, sveikos ir paralyžuotos kojos šlaunies tiesėjų ir paralyžuotos kojos kelio tiesėjų jėga, tačiau pusiausvyros rezulta-tus išvykstant labiausiai įtakoja koordinacijos sutri-kimai ir paralyžuotos kojos šlaunies tiesėjų jėga.Galima daryti prielaidą, kad, pacientams lavinant 3. pusiausvyrą kineziterapijos priemonių ir papildomai „MTD balance“ platformos pagalba, reabilitacijos ei-goje pusiausvyra pagerėja daugiau, nei pacientams, kuriems pusiausvyra lavinta taikant vien kinezite-rapijos priemones. „MTD-balance“ platformos pa-naudojimas efektyviau pagerino statinę pusiausvyrą stovint užmerktomis akimis (p < 0,05) bei dinaminę pusiausvyrą (p < 0,05).

238

Grįžtamojo ryšio įtaka lavinant sergančiųjų galvos smegenų infarktu pusiausvyrą

LiteratūraAvižonienė I. Nervų ligos. Vilnius. 1998: 1511. –2.Jamontaitė IE, Cirtautas A. Kineziterapijos proce-2.

dūrų poveikis pacientų pusiausvyrai po galvos smegenų kraujotakos sutrikimų. Sveikatos mokslai. 2004; 1(32): 29–32.

Belova AN. Neuroreabilitacija. Maskva. 2000: 3. 230–80.

Neurologijos seminarai. 1999; 3(7), 2.4. Neurologijos seminarai. 1999; 3(7), 2.5. Barclay-Goddard R, Stevenson T, Poluha W, Mof-6.

fatt M, Taback SP. Force platform feedback for standing balance training after stroke. Stroke. 2005; 36: 412–3.

Cheng PT, Wang CM, Chung CY, Chen CL. Ef-7. fects of visual feedback rhythmic weight-shift training on hemiplegic stroke patients. Clin Rehab. 2004; 18(7): 747–53.

Geiger RA, Allen JB, O‘Keefe J, Hicks RR. Ba-8.

lance and mobility following stroke: effects of physical therapy interventions with and without biofeedback/for-ceplate training. Phys Ther. 2001; 81(4): 995–1005.

Huang H, Wolf SL, Jiping H. Recent develo-9. pments in biofeedback for neuromotor rehabilitation. J NeuroEng Rehab. 2006; 3(11).

Haart M, Geurts AC, Huidekoper SC, Fasotti L, 10. Limbeek J. Recovery of standing balance in postacute stroke patiens: a rehabilitation cohort study. Arch Phys Med Rehab. 2004; 85(6): 886–95.

Teixeira da Cunha Filho I, Lim PA, Qureshy H. 11. Acomparison of regular rehabilitation and regular reha-bilitation with supported treadmill ambulation training for acute stroke patient. J Rehab Res Dev. 2001; 2.

Straipsnis įteiktas redakcijai 2009 m. gruodžio 14 d.,priimtas spaudai 2010 m. rugsėjo 16 d.

THE INFLUENCE OF FEEDBACK ON BALANCE IN

STROKE PATIENTS

A. Juocevičius1,2, J. Ramanauskaitė2, D. Janonienė1,2,

I. Tvarijonienė1,2, I. Jamontaitė1,2, V. Glamba3, A. Danys4

1 Vilnius University, Faculty of Medicine, Rehabilitation,

Sports Medicine and Nursing Institute2 The Center of the Rehabilitation, Physical and Sport Medicine

Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos3 Abromiškių Rehabilitation Hospital4 Birštonas sanatorium “Versmė”

AbstractStroke has been recognized as one of the basic reasons

what concerns illness, death-rate and long-term disability all over the world. Balance disorder is one of the most common disorders and one of the basic factors limiting the routine of cerebral stroke patients. Therefore the feedback is especially important to train balance of patients with the disorder to per-ceive their body position. The use of feedback provides pa-tients with sensomotoric disorders ability to evaluate different physiological reactions better and to improve simetricity of their body position.

Objective. to evaluate the feedback influence on the bal-ance training of stroke patients.

Methods and measures. The research was carried out from

2000 to 2009 Department of In-patient Rehabilitation (Centre of Physical Medicine and Rehabilitation, VUL SK). Measure-ments were 240 cerebral stroke patients: 190 stroke patients participate in physical therapy, 30 stroke patients participate in physical therapy and balance was trained using platform “MTD-balance”, 20 stroke patients participate in physical therapy and balance was trained using a mirror.

The patients of the study was to assess the Barthel Index (BI), the Functional Independence measure (FIM), balance was evaluated using the tests of Berg, Tinetti, static balance (standing, with eyes closed and eyes opened) was evaluated using the “MTD-balance” system.

Results. The results showed that there is a very strong cor-relation between the classical equilibrium tests and “MTD Balance” survey evidence and functional independence tests. Statistically significant Barthel index (BI) improvement ob-tained in the group, where the balance of developing the “MTD balance system”. Static balance improved so using the MTD-balance platform and a mirror. “MTD-balance”-based use of more efficient improved static balance when standing Shut eyes. Training in their dynamic equilibrium with the “MTD-balance” platform produces better balance training results.

Key words:stroke, “MTD balance” platform, balance, rehabilitation,

functional independence, feedback

239