Guy Debord - Spektaklio Visuomenė

1Guy Debord

4UDK 316.3

De29

G U Y D E B O R D

spektaklio visuomen

I prancz kalbos vert Dainius Gintalas

vad para Gintautas Maeikis

Versta i:

Guy Debord. La Socit du Spectacle

Editions Gallimard, 1994

Knygos dizainas:

vario burnos | idj dirbtuvs

www.id.varioburnos.com

Editions Gallimard, 1992

Dainius Gintalas (vertimas), 2006

Gintautas Maeikis (straipsnis), 2006

vario burnos (dizainas), 2006

kitos knygos, 2006

ISBN 9955-640-17-0

Cet ouvrage, publi dans le cadre du programme daide la publication Oscar Milosz, bncie du soutien du Ministre des Aaires Etrangres, de lAmbassade de France en Lituanie et du Centre Culturel Franais.

Knygos leidim remia Pranczos usienio reikal ministera, Pranczos ambasada Lietuvoje, Prancz kultros centras(O. Milaiaus programa knyg leidimui remti).

Cet ouvrage est publi avec le concours du Ministre franais de la Culture - Centre national du livre.

Knyg remia Pranczos kultros ministera ir Nacionalinis knygos centras.

Dkojame Alice Debord ( Photos coll. A.D.) u leidim knygoje panaudoti ikonograj.

6

9Revoliucos takais: sukils prie spektaklio visuomenGintautas Maeikis

Tapo tradica, kad Prancz revoliucos paymi svarbiausius Europos civilizacos raidos etapus ir pralaimi. Nes ar galima laikyti pergale numalint sukilim, nauj diktatr? Bet ar galima vardyti pralaimjimu nauj laisvs potyr? Revoliucos ambivalentikumas rodo jos dinamikum, tai, kad jos ties atveria tik nuolatinis pokytis. Taiau revoliucos netrunka aminai, ir, jei norima isaugoti jos vies, poez ir muzik, ji privalo... pralaimti. Laimj revoliucionieriai tampa tokiais pat aklais struktrini sveik tarnais ar dar daugiau entuziastingais diktatoriais. Revoliuca tik gali parodyti laisv, taiau negali jos gyvendinti, nes tai paprasiausiai nemanoma. Didysis su-kilimas prie santvark, prie valdios sistemas ir mstymo bd gali parodyti nepriklausomybs vies, taiau nemanoma io vyturio paversti knu. Nes laisv, nepriklausomyb yra asmeninis veiksmas, situaca, kuri prietarauja anonimini struktr hegemonai. Revo-liucas Didij Prancz (17891794), 1848-j (po jos buvo priim-ta Antrosios Pranczos Respublikos Konstituca), 1871 m. Paryiaus komunos ir 1968-j sieja sukilimas prie regimas hegemonos for-mas: luomin, monarchin, kapitalistin, vartotoj manipuliacin. Ir vis j baigtis ambivalentika: Didioji Prancz revoliuca atvr keli Napoleono Bonaparto karams, taiau ilaisvino tautas. 1968 m. Paryiaus revoliuca parod komunist partos silpnum, taiau at-vr keli intelektualins emancipacos bangai.

10

Po Antrojo pasaulinio karo Vakar visuomen, atsivelgdama kapitalizmo kritik ir iauktindama humanizuotus socialdemokrati-jos idealus, sukuria visai kitokias susvetinimo ir istmimo formas, nei atviri klasiniai eksploataciniai reimai. Kairiojo sparno kritikai pastebi, kad humanizmas, kur iauktina didiosios pasaulio alys, tra prekinio humanizmo atmaina: preks humanizmas rpinasi darbininko laisvalaikiu ir monikumu1. Naujoji humanistin tvarka reikalauja nuolatinio savs labdaros, humanitarins pagalbos, meils mogui lovinimo, nes toks garbinimas yra demonstracinio huma-nizmo dalis. Bent dvi Vakar loso jos srovs Frankfurto socialins kritikos mokykla ir situacionistai pastebjo, kad XX a. antroje pusje svarbiausia prievartos forma tampa ne atvira diktatra ir jos ideo-log a, o anonimins galios struktros, kurios naudojasi tikinjimu, populiari vaizd krimo mechanizmais, normatyvinmis elgesio schemomis, reprezentac kontrole. Dominuojant struktrinms su-svetinimo ir subjekto formavimo galioms, vartotojika visuomen per-sekioja ir eksploatuoja save pai. Nereikalingi jokie ypatingi prievartos mechanizmai: demokrat a gali bti savo paios budeliu.

Kita vertus, XX a. meniniai ir loso niai sjdiai subran-dino vis aib bandym prieintis anoniminiam, i masi kultros kylaniam manipuliavimui, subjekt formavimui ir kontrolei, savi-raik legitimac ai. Vieni pirmj pasiprieinimo idjas suformulavo dadaistai, kurie siek eisti dominuojant skon ar sitikinimus to, kas yra pasaulis ir kokia yra daikt tvarka. Panai sukilimo epizod atrasime siurrealist, letrist, situacionist, postsituacionist veik-

1 Debord G. Spektaklio visuomen. Kitos knygos, 2006, 43 tez.

10

11

loje. Abi puss, anonimins vartotoj struktros ir jas atstovaujan-ios politins galios, kita vertus menininkai, nenorintys paklusti diskurs galiai studentai, susidr 1968 m. gegu Paryiaus gatvse. Guy-Ernstas Debordas buvo ios revoliucos Dantonas ir Robespjeras, Leninas ir Trockis.

Debordas, Paulee Rossi ir Martialo Debordo snus, gim 1931 m. gruodio 28 dien Paryiuje. Apie 1951 m. jis susitiko (Kan lm festivalyje) su Letrist Internacionalo (Lerist International) grups nariais ir jos lyderiu, Rumunos yd ieiviu I. Isou (Ioanu-Isidoru Goldsteinu). Letristai postdadaist meninink ir raytoj grup siek griauti buruazines vertybes, pltojo onomatopoetin kryb, hiperminimalistin, ranuot stili. Isou 1942 m. paskelb letrist poezos manifest, kuriame ra: Kiekviena jaunysts perga-l buvo pergal prie odius. Kiekvienas laimjimas prie odius buvo gaivumas, jaunysts pergal.2 Pasak Isou, tiek pat reikminga yra nugalti kalbjim, svokas, formas. Jis buvo raytojas, kino kriti-kas, politikas ir stipriai veik jaunojo Debordo vaizduot. Pastarasis tuo metu taip pat buvo susiavjs trockizmo idjomis ir tapo kairij radikal grups Socializmas ar barbaryb (Socialisme ou Barbarie) nariu. Gana greitai, jau apie 1952 m. tapo vienu i letrist sjdio lyderi. Taiau Debordui nepakako vien meninio aktyvumo. Savo maiting dvasi jis nukreipia prie popmen, prie manipuliac visuomens nuomonmis pasitelkiant kultr. Vienas pirmj triuk-mingas ir skandalingas vieasis aktas, kuriuo jis pasiymjo, buvo protestas prie Charly Chaplin, kai is 1952 m. atvyko Europ.

2 Isou I. Manifesto of leerist poetry. 1942, tinklalapyje

hp://www.391.org/manifestos/isidoreisou_leerist.htm

12

Debordas savo platinamuose atsiaukimuose pavadino komik-

humanist vaizduojant asmen jausm sukiumi ir kani antais-

tu. Jo platinami kiai skambjo: Go home, Mister Chaplin!

Savitai pltodamas letristinio sjdio idjas Debordas suk-

r pirmj lm Klyksmai ginant de Sad (Hurlements en faveur de

Sade, 1952), kur sudar balto ir juodo ekrano kaita. Balt lydjo bal-

sas u kadro, o juodas ekranas buvo be komentar. Filmo pradioje

buvo paaikinta: Filmo periros metu Guy-Ernstas Debordas

turt pakilti scen trumpam pasisakymui. Jo metu jis pasakyt:

Filmo nra. Kinas mir. Filmo ir negali bti . . . iuo lmu auto-

rius pralenk A. Warholo kino lmus ir panajo XX a. pab. video

instaliacas. Nihilizmo, nonkonformizmo nuostatas jis pltojo savo

straipsniuose letristins pakraipos urnaluose Lerist International ir

Potlatch. Taiau aidimas kalbos formomis, permanentinis meninis

nihilizmas ir vis taisykli lauymas negaljo ilg laik tenkinti jo

politini sieki.

Debord stipriai paveik soviet kariuomens iauriai nu-

malintas Budapeto (1956 m.) sukilimas, Krontato jreivi numal-

into pasiprieinimo (1921 m.) istora, todl greit jis tampa prieikas

trockizmui, stalinizmui ir biurokratiniam, totalitariniam socializmui.

Nuo tada savo politines idjas jis formuoja marksistinio anarchizmo

dvasia. Marksistinis anarchizmas (ios srovs pradininku laiko-

mas J. Dietzgenas) remiasi K. Marxo Kapitalo analize, pridtins

verts kritika, prekinio fetiizmo demaskavimu, kova prie vairias

susvetimjimo ir manipuliacos formas, taiau nesiekia sukurti jokios

biurokratins, valstybins sistemos, kuri galt pakeisti senj, o ska-

13

tina struktrini sveik disbalans, nes tik pergal prie anonimines formas yra gaivumas ir jaunyst.

Be Marxo didel tak Debordo politini pair formavi-muisi padar G. Lukcsas, H. Lefebvreas, H. Marcuse, M. Hork-heimeris, T. Adorno. Ypa jam buvo domi i autori pltojama kritika prie melaging ideologin mstym, manipuliacas klasiniu smoningumu, prie masi visuomens dominavim bei populiario-sios kultros, iniasklaidos ir propagandos suartjim.

1957 m. Debordas su keletu buvusi letrist sukr Situacio-nizmo Internacional (SI) ir tapo jo ideologu bei nuo 1958 m. bire-lio SI urnalo Internationale Situationniste pagrindiniu redaktoriumi. Prie SI prisung Tarptautinis Bauhaus imaginist sjdis (Interna-tional movement for an imaginist Baugaus) ir Londono psichogeogra-jos asociaca (London Psychogeographical Association). SI tapo menine ir politine asociaca, kur revoliucionieriai, anarchistai pltojo tstin avangardin projekt. Jo tikslas buvo kurti siurrevoliucin men, pltoti antikultrin (atitinkamai: antispektaklio, antitelevizos ir t.t.) veikl. J poiriu, nieko nra pastovaus, o grois egzistuoja tik tam tikrose situacose, kurias laisvas mogus nuolatos kuria. Pl-todamas SI idjas Debordas 1959 m. kartu su dan situacionistu, tapytoju-vandalistu Asgeru Jornu ileido knyg Prisiminimai (Mmoires). Tai knyga-koliaas, sudarytas i foto monta, pieini, vent ir profanik, originali ir ikreipt citat bei ritas vitriniu popieriumi.

SI pradioje Debordas pareik: Mes inome, kaip padaryti gyvenim patraukl, o jo redaguotas ir paskelbtas 540 asmen sra-

14

as nurod svarbiausius situacionist intelektualaus teroro objektus pradedant apgailtinu naciu (pauvre nazi) M. Heideggeriu ir baigiant J.P. Sartreu. Teroro tikslas buvo kurti estetines, menines nepakantos vardytiems autoriams situacas, kuriose didt absurdo pojtis, b-t griaunama apie juos susiklosiusi kulto aureol. SI neig statines galios struktras, laik jas prievartos formomis, pasireikianiomis i-niasklaidoje, moksliniuose ir politiniuose kriniuose.

1966 m. ei studentai situacionistai pradjo vadovauti Stras-bro universiteto savivaldai ir labai greitai j pavert bsimo sukili-mo tabu. 1968 m. situacionizmo kiai, plakatai, atsiaukimai buvo atveti Sorbonos universiteto lial Nanterre ir vliau platinami Paryiuje. Svarbiausiu buvo laikomas situacionist iplatintas pam-etas Apie student gyvenimo skurd: apmstymai apie ekono-mines, psichologines, seksualines ir labai intelektualines problemas bei kukls pasilymai joms sprsti. Reikia pastebti, kad SI nebuvo vienintel Paryiaus revoliucos politin galia. ia savo tak band daryti ir Pranczos komunist parta, ir trockistai bei maoistai, vairios profesini sjung organizacos. Ypa aktyvus iuo laikotar-piu buvo Debordas. Taiau sukilimo piko metu situacionistai buvo atstumti revoliucinio tabo. I ia SI revoliucinis kis Ugnis tabus!.

Pasak SI, pasiprieinimas tiesioginms ir netiesioginms ma-nipuliavimo formoms, siekis veikti dominuojanius diskursus ar jie bt popkultros krinys, tautini svajoni rezultatas, banytin tradica, siaurakakt mokslin teora ar valstybin ideologa yra individo laisvs, jo veiklaus pilietikumo tikslas. I daugelio situacio-nist pltot idj iskirsiu dvi: atstatym (recuperation) ir ikreipim

15

(detournement). Atstatymas yra visuomens spektaklio stratega:

paimti bet kok istorin, politin, ypa radikal, reikming vyk ir

j adaptuoti vartotojikos visuomens poreikiams. Taip pasaulyje

paplito Che Guevaros markinliai, Fidelio Castro kokteiliai, L. van

Beethoveno muzikos fragmentai preki reklamoje. Rekuperaca kelia

pavoj bet kokiai revoliucai. Taip atsitiko su Spalio revoliuca Rusi-

joje, kuri tiesiog pasisavino ir savaip atstat vlesn propaganda.

Bolevikin proletariato revoliucos propaganda greitai eliminavo

menin, naujas perspektyvas atveriant revoliucos patos ir msi

energing veiksm paveriant maitingus diskursus reimui pri-

imtinais. Paprastai panaikinamos opozicins, radikalios tendenci-

jos, sugriaunama stiprij simboli ir ki galia, paliekant tui,

nukenksmint iraikos form.

Taiau atstatymas tapo ir viena i situacionist technolog,

kuri btinai lydi kitas, ilaisvinantis estetinis ikraipymas, satyrin

paroda, meninis perklimas nauj, provokacin aplink3 . Dtour-

nement ijudina, eidia autoritet sistem, griauna dominuojani

pasakojim gali ir, svarbiausia, veikia susvetimjim (disaliena-

te). Spektaklis paveria revoliuc vartojama preke, o situacionistai

populiar brend taip ikreipdavo, kad jis griaudavo kasdienybs

proius, virsdavo absurdu, sukurdavo netiktas aplinkybes, tapdavo

netinkamas vartoti. Buvo irenkami visuomens kultiniai kultriniai

objektai personaai, paminklai, simboliai ir, pakeitus j kontekst,

jiems buvo suteikiama prieinga, destrukcin arba dekonstrukcin

reikm. Pavyzdiui, SI urnale buvo perspausdinami komerciniai

3Dtournement as Negation and Prelude. Internationale Situationniste #3 1959.

16

komiksai (daniausiai sus su seksu ir prievarta), kuri herojams buvo priskiriama maitinga, revoliucin leksika. Arba buvo garsi-nami elementars koviniai (veiksmo) kino lmai pasitelkiant radikal diskurs (prisimintinas SI kis: Ar gali dialektika dauyti plytas?). Postmodernizmo laikotarpiu ikraipymo principas buvo transfor-muotas citavimo, pastio, plagiato technologas.

Pagrindiniai SI kritikos objektai buvo isipltojusi kapitaliz-mo visuomen, jai bdingi socialinio susvetimjimo, totalinio supre-kinimo ir vartotojiko konformizmo reikiniai bei bolevikinis totali-tarizmas Soviet Sjungoje. Situacionistai prieinosi suprekinaniai sistemai ir komunistinei ideologai kurdami maitingus performan-sus, tekstus, projektus. Taiau visuomen buvo pasiryusi suprekinti bet kok populiar protest, maito ir revoliucos formas. Nuolatin rungtis tarp pasiprieinimo ir komodikacos charakterizavo vis situacionist raid. Ideologiniu poiriu situacionistai pltojo kai-rj radikalizm, marksistin anarchizm, kurie turjo saugoti ben-druomen nuo spektaklizacos ir falsikacos, nuo modernios kapitalistins sistemos erdies: vartojimo ideologos. Savo rengtuose ar redaguotose SI manifestuose Debordas ir jo bendraygiai kviet kovoti prie isipltojusio kapitalizmo propagandinius poveikio me-todus, griauti buruazin laims getalt, tvirtinti krybinio vi-suminio urbanizmo, eksperimentini nuostat, situac konstravi-mo principus. SI alininkai neatskyr politikos ir meno, laikydami situacionistin projekt universalia gyvenimo nuostata. O Debordas pltojo socialin, ardomosios veiklos estetik, taiau grietai kovojo prie perdt meno estetizac4, reikalaudamas politikos ir meno dialektins vienovs.

17

Debordas paymi, kad vienas prekinio fetiizmo tiksl yra pasiekti aistringo susaudinimo bkl5, kuri reikt lygiai taip pat nuosekliai ir pasionarikai neigti, eisti, kompromituoti, ijuok-ti. Popkultros kaitinamos aistros yra spektaklio visuomens skms simptomas. Debordo ir jo bendraygio R. Vaneigemo poiriu spek-taklis yra nauja kapitalo akumuliavimo ir visuomenini santyki for-ma, kai vietoje gamybinio kapitalo ipltojama kultrin industra, populiarioji kultra, iniasklaida. Spektaklis kultros kodus paver-ia prekmis, sukuria enkl industr. Ir jei industrinio (tradicinio) kapitalizmo laikotarpiu mogus nors trumpam likdavo laisvas po darbo, vartotoj visuomenje asmens laisvalaik uvaldydavo popu-liarioji kultra, paversdama mog industriniu viej ryi ir preki enkl vartotoju. Darbininkas gamina pridtin vert ne tik darbo metu, bet ir laisvalaikiu, o prekinis fetiizmas klesti ne tik gamyboje, bet ir poilsio metu. Debordas ra:

I dalies ianalizuota tikrov isiskleidia savo paios neapi-brtos vienybs erdvje kaip iskirtinis tariamas pasaulis, pasiduo-dantis vien kontempliacai. Pasaulio regini specializaca tampa ubaigta savarankiku tapusiame reginio pasaulyje, kur melagis me-luoja sau paiam. Spektaklis apskritai, kaip konkreti gyvenimo inver-sa, yra negyvojo (non-vivant) savarankikas judjimas6.

4 Dl meno menui akcentavimo Debordas paalino i SI brit meninink R. Rumney ir

prancz raytoj M. Bernstein (ilgamet savo koleg, letrist, SI pradinink).



18

Spektaklio visuomenje Debordas skyr dvi teatralizacos

formas: koncentruot ir isklaidyt. Isklaidytas spektaklis bdin-

gas rinkos ekonomikai, o koncentruotas totalitariniams reimams

Soviet Sjungoje ir Kinoje. SI spektakliui ir anonimini struktr

hegemonai prieino laisv, krybin situac konstravim be jokio

tstinio komercinio projekto. Situaca yra kasdienybs erdis, todl

buvo manoma, kad padarius kasdienybs revoliuc, bus galima

sugriauti spektaklio visuomens pagrindus. Kasdienybs situacos

yra konstruojamos tam tikroje erdvje, kuri privalo bti dinamika,

krybika. SI aktyvistai miest aikino antropologikai kaip cere-

mon erdv, dl kurios nuolatos kinta emocingumas ir revoliucinis

anarchizmas. Situac konstravimas yra ir asmeninis, ir komandinis

veiksmas, nes kolektyvinis bendradarbiavimas padeda kurti visumi-

n aplink bei gyvenimo akimirk aidim. Debordas ved dri-

ve eksperimentin-estetin nuostat, kurios esm yra urbanistins

patirties kaita krybikai pltojant savo emocas, idjas, koncepci-

jas, vizas. Tai panau i pairos betiksl, aidybin vaikiojim

gatvmis, kai krybin fantaza jas transformuoja mums priimti-

niausia linkme. aidimo svoka intrigavo Debord ir situacionistus

ir ia jie nuolatos rmsi J. Huizingos homo ludens koncepca, j at-

virai prieindami homo sapiens ir homo faber idjoms. Debordas per

vis savo gyvenim nebuvo ivyks i Europos, niekada nebuvo JAV,

nra skrids lktuvu, o daugel savo kelioni atliko vaizduotje. Dri-

ve artimai siejasi su siurrealist automatinio raymo koncepca, kai

menininkas tiesiog slysta svajomis pusiau miego bsenoje. Debordo

sivaizduojam kelioni nuostata artima I. Kantui, kuris neivyks

i Karaliauiaus, vaizduotje apkeliavo daugel ali. Pagaliau drive

yra bdas sukurti savo miest ir aplink bei atsispirti hegemoniniam

19

kultros spaudimui. Debordas ra: Drive inaudoja konstrukcin-aidybin elges, psichogeograns aplinkos tak ir tuo smarkiai skiriasi nuo klasikins kelions ar pasivaikiojimo sampratos.7 i aidybin, konceptuali patirtis savo ruotu buvo siejama su visumi-nio urbanizmo idja, t.y. kompleksine krybine meno patirties teora ir integralins aplinkos konstravimo technika8.

Pradioje SI dar turjo ryki estetinio utopizmo bruo ir sieki bei buvo patrauklus daugeliui meninink, taiau SI pabaigoje, 1972 m., dominavo praradusios menin patrauklum politins nuotai-kos. Galbt prie to prisidjo ir Debordo reikalavimas puoselti poli-tikos ir meno dialektik, kovoti prie meno menui tendencas. Dauge-liui meninink pasitraukus i SI, vyraujant pralaimjimo nuotaikoms, sjdis, Debordo sprendimu, buvo udarytas.

Spektaklio visuomen (La socit du spectacle, 1967) yra svar-biausias Debordo krinys. Jis paymi, kad nauja socialins organiza-cos, socialini santyki forma tampa susvetiminti vaizdai, lengvai manipuliacai paklstanios reprezentacos. Spektaklio visuome-nje jis pasmerkia vieni masi epoch. Antrindamas E. Frommo knygai Turti ar bti, Debordas pastebi, kad pradinis bti pavirto turti, taiau ir is inyko. J pakeit atrodyti. Anapus simboli-ns, vaizd realybs inyksta daiktika, egzistencin tikrov. Realybs nykimas prilygsta Joano apokalipsei, pasaulio pabaigai. Debordas pirmas apra realybs inykim, kur vliau atkartojo daugelis post-moderni visuomens kritik iki Sl. ieko imtinai.

7 Debord G. Theory of the Drive. Internationale Situationniste #2, 1958.

8 Unitary Urbanism at the End of the 1950s. Internationale Situationniste#3, December

1959.

20

Modern visuomens spektakl Debordas apibria kapitalo termina: Spektaklis yra tokio kaupimo lygio kapitalas, kad tampa reginiu9. Vartotojikoje visuomenje, visuotinai prieinamos, ultraak-tyvios iniasklaidos laikotarpiu, skirtingai nei Marxo gyventu laiku, kapitalas nustoja bti neregimas, nesuvokiamas procesas, o virsta regima iliuza, gyja savo veid, pavidal, kuriuo jis atpastamas. Pinigai kaip visuotins verts ekvivalentas perengia savo ribas ir virsta matomu, pripastamu, valdaniu gyvenimo teatru. ie reikmingumo kodai turi visuotin perkeliamumo galimyb: i eko-nominio spektaklio politin, i jo televiz, relig, teismus, sport. Prisiminkime viej ryi prezident funkcas. Jie ir yra regimieji visuotiniai kodai, kurie pasveikin tautos didvyrius skuba sporto rungtynes, po to kultrin rengin, susitikim su verslininkais, visur, kur lmuojama, fotografuojama, siekdami akumuliuoti kuo daugiau populiarumo. Populiarumo kiekis reikia gali. Industrin vaizd gamyba, poreikis bti paklausiam paveria prezidentus ir ministrus pirmininkus spektaklio llmis. Kartais ie teatrai dalyviams nebna malons, kai prasideda irona, kritika, pilkosios ir juodosios tech-

nologos. Taiau tai taip pat yra gamybos dalis.

Teatralizaca yra ne vaidmen suma, o visuomeniniai santy-kiai tarp moni ir iems santykiams tarpininkauja vaizdai. Spek-taklis nra kieno nors kslas ar konspiracinio suokalbio rezultatas, o objektyvuotas, dominuojantis pasaulio matymo bdas. Visuomen, kuri iri spektakl, nra auka. Jos nuostatos yra irovo, ir ji pati, tenkindama savo geismus reikalauja i regimybi. Intensyvios, po-puliarios reprezentacos yra ekonomika ir administracin galia, o spektaklio tikslas yra jis pats, u jo nieko nra.

9 Debord G. Spektaklio visuomen. 34 tez.

21

Rusos prezidentas V. Putinas gyvas atrodymo siknimas, toli pralenks lietuvikus politinio teatro herojus. Kasdien pasiro-dydamas Rusos irovams per ORT ir RTV valstybinius kanalus, visainis faraonas, seniai virto pagrindiniu autoritarinio spektaklio herojumi. Jis tai padar smoningai, suprasdamas, kad propagandi-nis veidas yra tikriausias realybs enklas. U spektaklio herojaus bruo nra nieko, Putino reprezentaca yra viskas, ir ji valdo al.

Debordo knyg Spektaklio visuomen reikt suprasti ir kaip naujos kapitalizmo formos ir gamybini santyki analiz, ir kaip propagandos ir manipuliacos kritik, ir kaip revoliucin menin bei politin manifest. Daugeliui ia idstyt tezi didel tak padar Marxo politiniai ir ekonominiai samprotavimai, kuriuos Debordas adaptavo iuolaikinei kultros teorai. tai kodl kartais Spektak-lio visuomens interpretatoriai j vadina naujos kartos Kapitalu, Kapitalo tsiniu iuolaikinei epochai. Aptariamoje knygoje auto-rius parodo klasikinio marksizmo neadekvatum, neefektyvum aikinant iuolaikins visuomens raid. Jis mano, kad tai, kad vis dar negalima veikti prekinio fetiizmo, i problema kvestionuoja bet kokio revoliucinio sjdio galimyb ir kelia bet kokiai revoliu-cai isivadavimo nuo spektaklio slygas. Spektaklis vietiniams revoliucionieriams pasilo melagingus revoliucinius modelius10, geidiamus, visuotinai populiarius tikslus. Populiarumas ir pataika-vimas visuotiniams norams sukilim paveria dar vienu teatru. Pri-siminkime Rusos Spalio revoliuc. Paskesn sukilimo teatralizaca greitai tapo svarbiausiu porevoliucins Rusos politikos tikslu. Nau-jo kulto krimas, retrospektyvs meniniai revoliucos vaizdai (S. Ei-zensteino Spalis), augantis dmesys propagandai, populiariosios


22

kultros kontrol visa tai instrumentai, kuriais nuudomas laisvs gaivalas. moni tarpusavio santyki fetiizaca ir vizualizaca pa-naikina buruazos ir darbinink klass opozic aikum. i gupi susitapatinimas spektaklio visuomens akivaizdoje tapo proletarins revoliucos asko bei Marxo teoros devalvacos prieastimi.

Bet kokia revoliuca vyksta du kartus: kaip naujos situaci-jos konstravimas ir kaip io veiksmo reprezentaca, vaizdin simu-liaca. Antruoju atveju apie j sukuriamos legendos ir nulmuojami kino lmai. Ideologins, teatralizuotos reprezentacos ikreipia, su-gniudo revoliucas, pakeisdamos gyvenim vizos kanonu. ios transformacos pagrindas yra tikjimas es revoliucos tikslas yra gyvendinti tam tikr veiksm program, t.y. tam tikr ideolog, diskurs. Ir kai tik i naujoji simbolin tvarka gyvendinama, revoliu-ca yra ataukiama, kartu su laisve, su nepriklausomybs gaivumu. iandienins aksomins revoliucos demonstruoja vis vardyt ambivalentikum. Jos ne tik atveria laisv, bet vis daugiau panaja revoliucin postmoderno spektakl. tai kodl tikri revoliucionieriai turi mokytis vaikioti reprezentac skustuvo amenimis.

Taiau tai nereikia, kad reikia atsisakyti sukilimo, pasiprie-inimo anoniminms struktroms. Prieingai, krybikumas ir kaita turi bti ilaisvinti, kad kaskart bt kuriamos naujos situacos ir aplinka, nepaliekant vietos nei totalitarinms, nei vartotojikoms ide-ologoms, juo labiau propagandinms programoms. tai kodl De-bordas ir SI aktyvistai ateinanios revoliucos aukliais ir pagrindine galia laik menininkus. Spektaklio visuomen, kaip ir Marxo Tezs apie Fojerbach, kvieia grti prie praktikos, net jei ta praktika bus

23

pasikartojantys meniniai maitai, nes spektaklio visuomenje, kaip paymi Debordas, net pats nepasitenkinimas tapo preke 11.

Vienas labiausiai krybai Debord kvpusi krini buvo Horkheimerio ir Adorno vietimo dialektika, kurioje kritikuoja-mos kultros industros ssajos su propaganda, su melagingomis smoningumo formomis ir eksploataca. ie autoriai pastebjo, kad popkultros vaizd vartojimas tapo darbo jgos reprodukavimo for-ma siekiant didinti gamybos apimtis ir pridtin kapital. Jie pabr, kad populiarioji industra ne tik nesumaina susvetimjimo, bet j meistrikai umaskuoja. Taiau ie autoriai neapra to, k akcentavo Debordas: popkultros vaizdai, subanalintos ir ivieintos gyvenimo scenos ir yra produktas, u kurio nesislepia jokia kita gamyba. Pats spektaklis ir yra industra, gaminanti pridtin kapital. iandien, atsivelgdami P. Bourdeau samprotavimus, galime pridurti, kad po-puliarioji kultra gamina ne tik pridtin, bet ir simbolin kapital, akumuliuoja populiarum, gali ir peln. Spektaklio visuomen i esms pakeiia nuosavybs santykius. Svarbiausia tampa ne ems nuosavyb ir renta, o autorins teiss, kurios diegia taisykl, kad bet koks laisvalaikio malonumas, bet kokia gyvenimo akimirka kainuoja. Tokio eksploatacos masto nerasime ir vergovje, o kapitalo cirkulia-ca iauga tiek, kad aprpia vis asmens gyvenim ir net dal laiko po mirties.

Debordo samprotavimus veik W. Benjamino apmstymai apie realybs ir reprodukavimo ssajas. Benjaminas pastebjo, kad reprodukavimas panaikina legendas, ritualus, o daiktus ir moni santykius paveria gamyba ir politika. Mass savo ruotu reikalauja


24

ipildyti j norus mechanine reprodukca ir politikai iuos poreikius tenkina. Benjaminas rao: iuolaikini masi trokim erdvikai ir mogikai priartinti daiktus atitinka tokia pat aistringa tendenca reprodukca veikti kiekvienos realybs unikalum12. Reproduka-vimo modernizaca reikalauja vartotojo, kuriam gana greitai vaizdo vert m pralenkti saugumo, sveikatos vert.

Debordas pabria, scenin aplinka iandien vis plaiau si-veria kasdien gyvenim ir j transformuoja, pakeiia ne tik vie-j, bet ir privai sfer, vis kasdienyb. Galiausiai nelieka analitik, kurie galt aikiai atskirti, kur yra reisuojamas spektaklis, vaidina-mos rols, o kur tikras gyvenimas. Spektaklio visuomen pretenduo-ja tapti amina dabartimi ir, prieingai, dabartis virsta spektakli sankaupa:

Itisas visuomeni, kuriose viepatauja modernios gamybos slygos, gyvenimas pasireikia kaip milinika spektakli sankaupa. Tai, kas buvo igyventa tiesiogiai, pasitrauk atvaizdavimo srit. 13

Debordas pastebi, kad spektaklis yra links panaikinti isto-rikum, pakeisdamas j aminu biurokratiniu struktravimu ir vaizdavimu. Amina dabartis tai kas yra spektaklio siekiamyb. Biurokratin totalitarin visuomen gyvuoja aminoje dabartyje, kur viskas, kas atsitinka, egzistuoja jai vien kaip jos prieirai pri-imtina erdv.14 Amina spektaklio dabartis tiesiogiai siejasi su

12 Benjamin W. Meno krinys techninio jo reprodukuojamumo epochoje. Benjamin W.

Nuvitimai. Es rinktin. Vilnius: ALK, VAga, 2005, p. 219.



25

struktralizmo losoja ir atitinkamai ideologa, kuri siekia parody-

ti visuomens element funkcionalum, nekintamum, harmonos

galimyb. Medos, diskursai struktruodami tikrov, paveria j

manipuliac realybe. iekas, nagrindamas interpeliacos subjekto

ir ideologins realybs ssajas, paymi: gyvename reginio visuo-

menje (Guy Debordas), kurioje meda i anksto struktruoja ms

realybs suvokim ir daro realyb neatskiriam nuo jos estetizuoto

vaizdo15. Toks nuolatos reprodukuojamas struktravimas panaiki-

na istor, proces, konikt. Debordas: Poirio takas, kur tarpsta

antiistorinis struktralizmo mstymas, yra poirio takas aminai

gyvuojanios sistemos, kuri niekada nebuvo sukurta ir niekada nebus

baigta16. Reikia pastebti, kad 7 de. atsirandanti politin antropo-

loga, kurios pradininkai tapo V. W. Turneris, M. J. Swartzas, A.

Tudenas paymjo, kad ilg laik sociokultrinje antropologoje

dominavs struktrinis funkcionalizmas i esms buvo koloninis

mokslas apie tai, kaip reikia valdyti primityvias gentis ir tautas.

Struktrinis funkcionalizmas, kognityvinis struktralizmas ignoruo-

ja konikto, veiksmo, proceso, pagaliau, istoros svarb. Analogikai,

daugelis iuolaikini liberalizmo teoretik, pradedant F. Fukuyama,

kalba apie istoros pabaig kaip demokratos ir liberalizmo pergal,

po kurios iliks struktriniai-funkciniai santykiai. Taip pasireik

antiistorin liberalizmo ir kapitalizmo utopa, kuri kalba apie amin

kapitalo cirkuliac vangiai kintanioje struktrinje sistemoje.

15 iek S. Viskas, k norjote suinoti apie iek, bet nedrsote paklausti Lacano.

Darb rinktin. Vilnius: Lietuvos raytoj sjungos leidykla. 2005, p. 89.


26

Spektaklis kuria tikrov: tikrov staiga atsiveria spektak-

lyje, o spektaklis tampa tikrove.17 Spektaklio ir realybs18 inversi-

ja skatina mog susieti, perkelti anksiau nepalyginamas, niekur

nesusikertanias gras ir santykius. Karo, bado metu kil kani

vaizdai susilieja su prabangia reklama ir humanikais pasisakymais.

Samprotavim ir kod tvarka prarado savo aplink ir dabar siejasi

kaip papuola naujien reportauose. i vaizd gritis paklsta tik

vienai vizualizacos taisyklei. Tarp tkstani vyki reikmingi

tampa tik tie, kuriuos galime paversti vaizdais, spektakliais, trumpa-

metramis dramomis. Turint galvoje, kad technologos ir vaidyba

nuolatos tobulja, suliedami mogaus kn su Gutenbergo galaktiko-

mis, audiovizualini demonstrac galia stiprja, o jos interaktyvus

elgesys demonstruoja, kad pasiglemiami ne tik pasyvs irovai.

Patys stebtojai mielai dalyvauja ir pataikauja kurdami spektakl,

puoseldami vienintel trokim inykti jame. Spektaklio pltra, jo

galia paveria visa, kas yra anapus spektaklio, dykuma: tai, kas yra

anapus pokalbi, diskus, anapus dmesio centro, tai, kas spektak-

liui yra nesvarbu, turi bti ibraukta i pasaulio.

Knygos Spektaklio visuomen reikm galt bti lyginama

su M. McLuhano Kaip suprasti medas, H. Marcuseso Vienmatis

mogus, J. Boudrillardo Vartojimo visuomen, J.-F. Lyotardo Post-

modernus bvis. Taiau skirtingai nei i autori knygos, Debordo

samprotavimai netapo labai populiars akademiniame pasaulyje.


18 Postmoderni losoja (J. Lacanas, Sl. iekas, A. ukauskait) yra linkusi skirti realy-

b ir tikrov. Realyb (la ralit, reality) yra simbolin, j kuria spektaklis ir, apskritai,

simbolin mogaus veikla, o tikrov (le rel, the Real) yra gamta, egzistenca, suvokta

27

Galbt dl savo revoliucingumo, dl manifest primenanio teksto, dl autoriaus skandalingos praeities, dl jo kairumo, anarchizmo.

Kovos su reprezentacomis ir vaizd hegemona problema, apmstymai apie revoliucos ir teatralizacos santykius persmel-kia ir ia tema jo sukurt kino lm (La Socit du spectacle, 1973), ir Komentarus Spektaklio visuomenei (Commentaires sur La socit du spectacle, 1988), kur jis paymjo, kad neatsisako n vieno odio, kuris buvo paskelbtas 1967 m. ir tik nort papildyti teigin apie spektaklio formas. Anksiau jis iskyr koncentruot ir isklaidyt teatralizaci-j, taiau grinant Soviet Sjungai ir pltojantis iniasklaidai paplito integruota arba dalyvaujanti teatralizaca. Tai reikia, kad spektaklis sismelk kiekvien gyvenimo lstel, transformuodamas ne tik in-formacos vartojim, bet ir privat gyvenim.

Debordo samprotavimai yra artimi M. Foucault, J. Boudri-llardo, R. Barto, E. Frommo diskusoms apie bt, gali, ties. Fou-cault spektaklio, amteatro metaforas papild panoptikumo ir anoni-minio stebtojo gromis. Diskursas, kuris stebi ir kontroliuoja save ir nuolatos interpeliuojamus subjektus utikrina vaizd industros ne-pertraukiam veikl. Boudrillardas gana danai grta prie spektaklio temos, pabrdamas nuolatin irovo ir aktoriaus kait. Svarbiau-sia vaidybos vieta tampa naujienos, dienraiai, internetins inios, dienos reportaai, kurie vis labiau panaja ilgesnes ar trumpesnes muilo operas, turinias trilerio, veiksmo, melodramos bruo. Ne gy-

kaip I. Kanto Ding an sich daiktas savaime. Taip realybs tkm paklsta diskursyviai

tvarkai, kapitalo cirkuliacos dsniams, o tikrov gamtos bei egzistencos srautui. Taiau

akivaizdu, kad realyb linkusi pakeisti, eliminuoti gamtos ar nereeksyvios egzistencos

srauto savarankikum ir suvokiamum, paversdama tai spektakli sankaupa.

28

venimas, o vaidyba ikelia pagrindinius egzistencinius klausimus.

Ne kasdiens problemos, o j vaizdavimas tampa skms ir nelaims

prieastimis. Reperentac dilemos ugoia pat veiksm. Pasak

Boudrillardo, spektaklis yra pasaulio skurd dangstantis muliaas.

Prekinis fetiizmas, pavirts spektaklio visuomene, sukuria prekinio

humanizmo fenomen, kuris paklsta didiosios iniasklaidos reika-

lavimams ir yra iuolaikins globalizacos galios forma. Skurdo ir

totalitarins ideologos epochas pakeiia turto ir totalinio susvetini-

mo bei tikslingos manipuliacos laikas. Specialusis manipuliac in-

strumentas yra specialist patarimai ir rekomendacos, kurie yra

spektaklio analitin scena. Bartas tsia situacionist samprotavimus

apie spektakl ir vaizdakalysts industr. Jis mano, kad spektaklis

yra naujoji valdios stratega, kaip depolitizacos ir susvetinimo ins-

trumentas, kurio tikslas sutaikyti mones su juos supania tikrove,

palaikyti visuomenje esant status quo. Analizuodamas spektaklio poveik, Frommas paymi, kad iuolaikins manipuliacos schema

visikai paprasta: tiesioginis stimulas (S) tiesiogin pasyvi reakca

(R). Taiau kad stimulas bt intensyvus, stiprus, btina j nuolatos

keisti ir sekti, kad stimul taka nenuslopt n minutei. Seksas, turto

kaupimas, sadizmas, popkultra, narcisizmas . . . visa tinka trumpam

laikui ir visa tai nuolatos dauginama ir keiiama iniasklaidoje.

Likus deimiai met iki mirties G. Debordo vardas buvo

minimas prancz spaudoje dl jo mecenato, leidjo ir gerbjo G.

Leboviciaus ties. Lebovicius labai avjosi iuo situacionistu, pas-

kelb daug jo knyg, jo lm demonstracai buvo specialiai sigs

Paryiuje kino sal, kur daugel met i eils buvo rodomi io revo-

liucionieriaus lmai. Lebovicius buvo pasirengs nansuoti naujus

Debordo lmus, kai buvo nuudytas, o Debordas tartas nusikaltimu.

29

Leboviciaus mirtis ir aplinkybs, sususios su klaidingu Debordo kaltinimu, paskatino revoliucionieri persikelti gyventi provinc, buvo udrausta ir toliau demonstruoti jo lmus. Pasitraukdamas De-bordas paskelb krin Samprotavimai apie Grardo Leboviciaus nuudym (Considrations sur lassassinat de Grard Lebovici, 1985), kur apra dramatikas Leboviciaus ir ymiausio Pranczos nusi-kalstamo autoriteto, galingiausio Paryiaus gangsterio J. Masrinio gyvenim sampynas . . . Shampot vietov Debordas pasirinko vedi-nas N. Machiavellio patarimo laukti progos ir C. Clausewitzo silymo: kai pralaimima, pasitrauk savo tvirtov tam, kad laimtum laiko ir sulauktum geresns vyki situacos19. Jo vienatv apglb kautyni, mi studos, perversm ir sukilim analiz. Jo draugais tapo Ma-chiavellis, Clausewitzas, Sun Tzu ir Tukididas20.

Paskutinieji Debordo kriniai yra ypa autobiograki. Tai: Panegirikas (Pangyrique, 1989), i bloga reputaca ... (Cee mau-vaise rputation... 1993). Panegirikas viena elegantikiausi io au-toriaus knyg, kur lovinamas grimas, poeza ir losoja. Ir neatsi-tiktinai Debordo gyvenimo pabaig Shampote lydjo gausios vyno taurs, poeza ir regjimai. Jo vliausi kriniai, komentarai panas negailestingas apgirtusios Sibils pranaystes. Kart Debordas yra pasaks, kad grimas veikiausiai yra jo vienintelis profesionalus u-simimas, kitur: vis savo gyvenim a tik skaiiau ir griau. Ir nors perskaiiau a daug, vis dlto igriau gerokai daugiau. A paraiau gerokai maiau, nei tie, kurie uimti raymu, taiau tikrai igriau daug daugiau, nei tie, kurie uimti grimu21.

19 Clausewitz Carl von. On War. New York, 1993. P. 471.

20 Merrield A. Guy Debord. London: Reaktion Books, 2005. P 11.

21 Debord G. Pangyric, vol. I. London: James Brook, 1991. P. 37.

30

Paskutine ideologine-menine akca tapo Debordo saviudy-b. Mirtis taip pat turi bti estetika, situacin. Debordas nusiov Shampot kaime, nuosavame name, kur praleido paskutinius savo gyvenimo metus. Tai jis padar i scen nulmuodamas kino ka-mera. Saviudyb jis norjo paversti epigrafu pirmajai laidai apie j, Debord, kuri turjo vykti 1995 m. sausio 9 d. ioje laidoje turjo bti parodytos itraukos ne tik i daugelio ankstesni jo kino krini, bet taip pat Debordas turjo pristatyti savo paskutin antitelevizin kri-n, parengt kartu su B. Cornand: Guy Debordas, jo menas, jo laikas (Guy Debord, son art, son temps). Likdamas itikimas situacionizmui, jis neatsakinjo garsiems prancz kritikams, intelektualams, kurie beveik vienbalsiai pasmerk Spektaklio visuomens perleidim 1988 m., kur buvo daug pesimistini ivad apie demokratos, libera-lizmo ir ideologos raid, o tik rod Libano, Jugoslavos likim po demokratinio isilaisvinimo.

31

Post scriptum

Debordo nuoseklus bandymas kritikuoti komercinius projek-tus, smerkti ir vieai ignoruoti kultros industr yra ambivalentikas. Galiausiai visi didieji kultros industr kritikai Debordas, Ador-no, Horheimeris buvo t pai kultrini industr pasisavinti ir ipopuliarinti. Be to, ie autoriai nepastebjo, kad naujoji industrin kultros ir krybos banga sukr milinikus naujuosius komunika-cinius tinklus, kurie atgaivino SI idjas globaliniame internete. Tai, kas iandien vadinama krybinmis industromis (jos dar atviriau ak-centuoja krybingumo ir verslumo sintez), utikrina ne tik spartesn ekonomin raid, bet ir visuomenin originalumo, krybinio nihi-lizmo, situac konstravimo paklaus. Paymtina, kad komercins krybins industros gyvuoja tik turdamos aktyvius idjinius, konceptualius sryius su nekrybinmis industromis, kurias i esms ir pltojo letristai ir SI. Ir prieingai, komercins krybins industros yra ne tik nansinis nekomercini industr altinis, bet ir nuolatinis technologinis ikis ir parama. Debordo pltojama isilaisvinimo nuo vaizdakalysts hegemonos idja, kad ir kiek ji bt egzistencikai ir politikai svarbi, vis dlto kartais ugodavo komercini ir nekomercini krybini industr dialektik. Taiau verta sutikti, kad ta negailestinga kritika, kuria Debordas demaskuo-ja popkultros ir propagandos ssajas, naujas kapitalo ir eksploataci-jos formas, kiekvienos revoliucos priklausomyb nuo reprezentac tvarkos, iandien ilieka aktuali.

33

Pratarm treiajam pranczikam leidimui

Spektaklio visuomen pirm kart buvo ileista 1967 m. lapkrit Paryiuje, Buchet-Chastel leidykloje. 1968-j neramumai j igar-sino. Knyga, kurioje nepakeiiau n vieno odio, buvo perleista 1971 m. leidykloje Champ Libre, kuri po leidjo nuudymo 1984 m. buvo pavadinta Grardo Leboviciaus vardu. Naujj leidim sera tssi iki 1991 m. Dabartinis leidimas taip pat liko grietai tapatus 1967 m. leidimui. To paties principo, savaime aiku, bus laikomasi ir perleidiant visas mano knygas Gallimard leidykloje. A ne i t, kurie save taiso.

Pakeisti toki teor nebus btinybs tol, kol nebus sunaikin-tos ilgo istorinio periodo, kur i teora pirmoji tiksliai apibr, ben-drosios slygos. io periodo pltros tsa tik patvirtina ir iliustruoja spektaklio teor, kurios ia idstyta apvalga maiau pakyltos sampratos atvilgiu taip pat gali bti vertinama kaip istorin, nes ji liuda pai kratutiniausi pozic kivir laikotarpiu 1968 m. ir tai, k jau tada buvo galima suvokti. Patys didiausi to laikotarpio leng-vatikiai dl viso savo gyvenimo nusivylim pagaliau galjo suprasti, k reikia gyvenimo, tapusio matomu, neigimas, su forma-preke susaistytos kokybs praradimas ir pasaulio proletarizaca.

Be to, atitinkamu metu pridriau ir kitus pastebjimus, susi-jusius su paiomis rykiausiomis naujovmis, kurias turjo sukelti vlesnioji to paties proceso eiga. 1979 m. naujajam italikam vertimui

34

skirtos angos proga apmsiau realius pasikeitimus tiek paioje pra-monins gamybos, tiek ir valdymo technolog, kurios m teisinti reginikos jgos vartojim, srityje. 1988 m. Komentaruose apie spektaklio visuomen buvo aikiai idstyta, kad pirmesnis pasaulinis reginik uduoi padalimas tarp besivarani sutelkto teatralikumo ir isklaidyto teatralikumo viepat nuo iol yra ubaigtas j susi-liejimu bendr integruotos teatralizacos form.

is susiliejimas gali bti glaustai apibendrinamas taisant 105 tez, kuri susiedama tai, kas vyko prie 1967 m., dar vis skyr anks-tesnisias formas atsivelgiant tam tikras oponuojanias praktikas. Dabar, kai klasins valdios Didysis Skilimas baigsi susitaikymu, reikia pasakyti, kad vieninga integruoto teatralikumo praktika ian-dien ekonomikai pakeit pasaul tuo paiu metu, kai jis policikai pakeit suvokim. Juk iomis aplinkybmis pati polica i pagrind atsinaujina.

Tik dl to, kad is susiliejimas vyko viso pasaulio ekonomin-je ir politinje tikrovje, pasaulis pagaliau galjo skelbtis ess visuoti-nai vieningas. Taip pat dl to, jog situaca, kurioje visuotinai vyko val-dios padalimas, yra tokia rimta, kad pasaulis kuo greiiau turjo susivienyti, dalyvauti kaip vientisas blokas konsensuso pagrindu for-muojant pasaulin rink, reginikai suklastot ir utikrint. O dl to gal gale jis ir nesusivienys.

Totalitarin biurokrata, toji valdanti klas pereinant rinkos ekonomik, visada nelabai tikjo savo likimu. Ji inojo esanti nepa-kankamai isipltojusi valdanios klass forma, bet norjo daugiau. 58 teze dar anksiau suformuluota tokia aksioma: Spektaklio aknys

35

slypi gausia tapusios ekonomikos dirvoje ir kaip tik ten nokinami vai-siai, kurie gal gale siekia viepatauti regini rinkoje.

tai i spektaklio modernizacos ir vienimo valia, susieta su visais kitais visuomens paprastinimo aspektais, 1989 m. pastmjo rus biurokrat staiga kaip vienam mogui atsiversti esam de-mokratos ideolog, tai yra diktatorik Rinkos laisv, slopinam mogaus irovo Teisi pripainimo. Niekas Vakaruose n vienos dienos neskyr svarstymams apie tokio ypatingo informacinio vykio reikm ir pasekmes. Taip patvirtinama reginikos technologos pa-anga. Tereikjo uregistruoti apraik tarsi geologin smg. Mes datuojame fenomen ir j vertiname kaip gerai suvokiam, pasiten-kindami tuo, kad nustatme labai paprast signal Berlyno Sienos griuvim tiek pat neginytin, kaip ir kiti demokratiniai enklai.

1991 m. pirmieji modernizacos veiksniai pasirod visikai suirus Rusai. ia dar aikiau nei Vakaruose reikiasi pratingas visuotins ekonomikos pltros rezultatas. Netvarka tra to pasekm. Visur keliamas tas pats siaubingas klausimas, kuris pasaul persekio-ja jau du imtmeius: kaip priversti dirbti vargus ten, kur iliuzos apvyl, o prievarta lugo?

111 tez, nurodanti pirmuosius Rusos smukimo, kurio ga-lutin sprogim mes k tik matme, simptomus, ir nuspjanti, kad pasaulin visuomen greitai inyks, ir kaip reikt pasakyti iuolaiki-ne kalba, isitrins i kompiuterio atminties, isak strategik nuomon, kurios teisum lengva pajusti: Pasaulio biurokratins mistikacos sjungos susiskirstymas gal gale yra pats nepalankiausias dabartins kapitalistins pltots veiksnys.

36

i knyg reikia skaityti turint galvoje, kad ji smoningai buvo raoma norint pakenkti spektaklio visuomenei. Ji niekada neteig nieko perdto.

1992 m. birelio 30 d. GUY DEBORD

39

I

Ubaigtas atskyrimas

Be abejo, ms laikai labiau vertina regin nei daikt, kop nei

original, atvaizdavim nei tikrov, ior nei bt Jiems venta tra iliu-

za, o tiesa profanika. Be to, j akyse ventumas auga tokiu mastu,

kokiu maja tiesa ir didja iliuza, taigi, aukiausias iliuzos laipsnis

prilygsta aukiausiam ventumo laipsniui.

Feuerbachas

(anga antrajam Krikionybs esm leidimui)

40

1

Itisas visuomeni, kuriose viepatauja modernios ga-mybos slygos, gyvenimas pasireikia kaip milinika spek-takli sankaupa. Tai, kas buvo igyventa tiesiogiai, pasitrauk atvaizdavimo srit.

2

Nuo bet kurios gyvenimo sferos atsiskyr reginiai si-lieja bendrj tkm, kur io gyvenimo vientisumas nebegali bti atkurtas. I dalies ianalizuota tikrov isiskleidia savo paios neapibrtos vienybs erdvje kaip iskirtinis tariamas pasaulis, pasiduodantis vien kontempliacai. Pasaulio regini specializaca tampa ubaigta savarankiku tapusiame reginio pasaulyje, kur melagis meluoja sau paiam. Spektaklis apskri-tai, kaip konkreti gyvenimo inversa, yra savarankikas negy-vumo (non-vivant) judjimas.

3

Spektaklis vienu metu pasirodo kaip pati visuomen, kaip visuomens dalis ir kaip vienodinimo instrumentas. Kaip visuomens dalis jis aikiai pasireikia kaip sektorius, sutel-kiantis kiekvien vilgsn ir kiekvien smon. Faktas, kad is sektorius yra atskirtas, sako, jog pastarasis tampa suklaidinto

41

vilgsnio ir klaidingos smons vieta; ir jo atliekamas suvieno-dinimo aktas yra ne kas kita kaip ociali io visuotinio atsky-rimo kalba.

4

Spektaklis ne regini visuma, o socialinis regini sklei-diamas ryys tarp asmen.

5

Spektaklis neturi bti suprastas nei kaip piktnaudia-vimas kakokiu vizualiniu pasauliu, nei kaip masins regini sklaidos produktas. Greiiau tai veiksmingas ir materialiai i-reiktas Weltanschauung. Tai pasireikusi pasaulio viza.

6

Spektaklis savo visuma vienu metu yra ir gyvuojanios gamybos bdo rezultatas, ir jo projektas. Jis nesireikia kaip joks realaus pasaulio, jo perkrautos dekoracos priedas. Viso-mis savo atskiromis formomis, knaniomis informac ar propagand, reklam ar betarpik pramog vartojim, spek-taklis sudaro iuo metu visuomenje viepataujant gyveni-mo model. Jis patvirtina visuotin, jau gamyboje vykdyt

42

pasirinkim ir tolesn jo vykdym. Atitinkamai spektaklio forma ir turinys visikai pateisina esanios sistemos slygas ir tikslus. Spektaklis taip pat nuolatos dalyvauja io pateisinimo procese kaip kad uima laiko, gyvento u modernios gamybos rib, pagrindin dal.

7

Pats atskyrimas yra pasaulio vienybs ir socialins glo-balins veiklos, skylanios tikrov ir regin, dalis. Socialin praktika, prie kuri atsiveria nuo jos nepriklausantis spek-taklis, taip pat yra ir reali visuma, talpinanti spektakl. Taiau skildama i visuma taip sudarkoma, kad spektakl tenka paro-dyti kaip savj tiksl. Spektaklio kalba konstruojama remian-tis viepataujanios gamybos enklais, kurie tuo paiu metu yra ir galutinis tos gamybos tikslas.

8

Negalima suprieinti spektaklio ir veiksmingos socia-lins veiklos atskirai pamus, nes is sudvejinimas pats yra su-dvejintas. Tikrov apveriantis spektaklis i tikrj yra sukur-tas. Igyvenama tikrov tuo paiu metu materialiai uvaldoma stebint spektakl ir ji pati atkuria spektaklio srang, jam su-teikdama pozityv pagrind. Objektyvi tikrov pasirodo esan-ti dvilyp. Taip abi nustatytos svokos tra pagrstos perjimu

43

prieingyb: tikrov staiga atsiveria spektaklyje, o spektaklis tampa tikrove. is abipusis susvetimjimas yra gyvuojanios visuomens esm ir atrama.

9

Tikrovikai apverstame pasaulyje tiesa tampa melu.

10

Spektaklio svoka apima ir paaikina didel akivaiz-di reikini vairov. Ji ir kontrastai yra ios socialiai kuria-mos regimybs, kuri pati turi bti atpastama savo visuotins teisybs erdvje, apraikos. Spektaklis, nagrinjamas atsivel-giant jo srang, patvirtina regimyb bei patvirtina vis mo-gaus, tai yra socialin gyvenim kaip paprast regimyb. Taiau kritika, prasibraunanti iki spektaklio tiesos, j atskleidia kaip regim gyvenimo neigim, kaip gyvenimo, tapusio regimu, nei-gim.

11

Norint aprayti spektakl, jo formavimsi, funkcas ir jgas, siekianias j sunaikinti, reikia dirbtinai atskirti neper-skiriamus elementus. Analizuodami spektakl iki tam tikro

44

laipsnio mes kalbame paia spektaklio kalba, kartu pereida-mi spektaklyje pasireikianios visuomens metodologin aplink. Taiau spektaklis nra kas kita, kaip ekonominio ir socialinio formavimosi bei visa apimanios praktikos prasm, jos laiko vaidmuo. Tai kaip tik tas istorinis momentas, kuris mus traukia.

12

Spektaklis pasirodo kaip milinika neginytina ir nepa-siekiama teigiamyb. Jis nieko nesako, iskyrus, kad tai, kas atsiranda, yra gera, tai, kas yra gera, atsiranda. Jo i princi-po reikalaujamas atsakas yra pasyvus primimas, kur jis ities jau vald dl savo ypatybs neiprovokuoti atkirio, dl savo regimybs monopolio.

13

I esms tautologinis spektaklio pobdis kyla i pap-rasto fakto, kad jo priemons tuo paiu metu yra ir jo tikslas. Jis yra saul, kuri niekada nenusileidia ant iuolaikinio pasy-vumo imperos. Jis udengia vis pasaulio paviri ir aminai maudosi savo lovs spinduliuose.

45

14

Visuomen, kuri remiasi iuolaikine industra, nra at-sitiktinai ar dirbtinai reginika, ji i esms spektaklika. Spek-taklyje, tame viepataujanios ekonomikos reginyje, tikslas nieko nereikia, o pltra reikia visk. Spektaklis nieko kito kaip tik savs paties, nesiekia.

15

Kaip btinas iomis dienomis gaminam objekt pa-puoalas, kaip visuotinis praneimas apie sistemos racionalu-m, kaip paangus ekonominis sektorius, tiesiog formuojantis vis augani regini-objekt galyb, spektaklis yra pagrindin iuolaikins visuomens gamybin veikla.

16

Spektaklis paaboja gyvybingus mones taip kaip juos visikai paabojo ekonomika. Jis ne kas kita, kaip dl savs paios besipltojanti ekonomika. Jis tikslus daikt gamybos atspindys ir netiksli gamintoj iraika.

46

17

Pirmoji ekonomikos viepatavimo socialiniame gyve-nime faz bet kokios mogaus veiklos apibrt ne aki-vaizd nuopuol, nurodant perjim i bti turti. Dabartin faz, nusakanti visik socialinio gyvenimo ugrobim remian-tis ekonomikos pasiekimais, stumia visuotin kait nuo turti atrodyti, i kurios bet koks veiksmingas turti privalo bti ireiktas visuotiniu prestiu ir aukiausiomis pareigomis. Tuo paiu metu bet kokia asmenin tikrov tampa socialine, tiesiogiai priklausania nuo visuomenins valdios, kuri ji ir suformavo. Vien dl to, kad jos nra, jai leista pasirodyti.

18

Ten, kur tikrovikas pasaulis persimaino paprastus reginius, paprasti reginiai tampa tikrovikomis btimis, o veiksmingos paskatos hipnotika elgsena. Spektaklis kaip polinkis skirtingais specializuotais tarpininkavimo bdais pa-rodyti pasaul, kuris tiesiogiai nebeapiuopiamas, regjim pa-teikia kaip privileguot pojt, koks anksiau buvo lytjimas. is abstrakiausias ir labiausiai mistikuojamas pojtis atitin-ka visuotin iuolaikins visuomens abstrakc. Taiau spek-taklis nra atpastamas prastu vilgsniu, netgi derinamu su klausa. Jis yra tai, kas islysta i moni veiklos, j krini periros ir taisym. Jis dialogo priepriea. Visur, kur tik gyvuoja nepriklausomas atvaizdavimas, spektaklis atsikuria.

47

19

Spektaklis yra visos vakarietikos losons minties silpnybs pdinis, minties, suprantamos kaip veikla, kurioje vyrauja regjimo kategoros; lygiai taip pat jis remiasi i io mstymo kilusio tikslaus techninio racionalumo nenutrks-tama pltote. Jis nepaveria losojos tikrovika, o losofuoja tikrov. Taip vis apiuopiamas gyvenimas isigimsta virsda-mas spekuliatyviu pasauliu.

20

Filosoja kaip atskirto mstymo galia ir kaip atskirtos galios mstymas niekada savo pastangomis negaljo pranokti teologos. Spektaklis yra materiali religins iliuzos rekon-strukca. Reginio technika neisklaid religini debes, ku-riuos mons sudjo savo pai atskirtas galias: ji tik i naujo juos sujung su ems pagrindu. Taip is emikiausias gyve-nimas tampa neaikus ir tvankus. Jis nebeimeta dang, bet savyje priglaudia visik savo atsisakym, savo apgauling roj. Spektaklis tai techninis mogaus sugebjim trem-ties an pasaul gyvendinimo bdas, tai galutinis skilimas mogaus viduje.

48

21

Pagal tai, kaip btinyb pasirodo esanti visuomenikai sapnuojama, sapnas tampa btinas. Spektaklis yra iuolaiki-ns supaniotos visuomens, kuri galiausiai ireikia vien sa-vo trokim miegoti, blogas sapnas. Spektaklis io miego sargas.

22

Faktas, kad praktin iuolaikins visuomens galia atsis-kyr nuo savs paios ir sukr nepriklausom imper spek-taklio erdvje, tegali bti paaikintas remiantis kitu faktu kad iai galingai praktikai trko rilumo ir ji toliau prietaravo sau paiai.

23

Pati seniausia spektakl siaknusi visuomenika spe-cializaca valdios. Taip spektaklis tampa specializuota veik-la, kalbania u daugel kit. Tai diplomatikas hierarchins visuomens atstovavimas jos paios akivaizdoje, kai i jos pa-alinamas bet koks kitonikas odis. Moderniausias dalykas ia kartu yra ir pats archaikiausias.

49

24

Spektaklis yra nenutrkstamas kalbjimas, kuris esama tvarka nukreiptas save pat, jo pagyrnikas monologas. Tai valdios autoportretas, kada ji vadovavo totalitariniais gyvavi-mo slyg metodais. Fetiistin grynojo objektyvumo ivaizda spektaklio ryiuose slepia moni ir klasi santykio pobd, todl atrodo, kad antrin prigimtis savo fatalikais statymais uvaldo ms aplink. Bet spektaklis nra btinas technins pltros, laikomos natralia, produktas. Spektaklio visuomen, prieingai, yra forma, kuri pasirenka savo paios technin turi-n. Jei spektaklis, apvelgiamas ribotu masini komunikacos priemoni poiriu, kurios pasireikia pavirutiniku ir ypa gniudaniu pavidalu, gali pasirodyti uvaldantis visuomen kaip paprastas instrumentarus, taip is faktas neisako nieko neutralaus, bet teigia, jog pats instrumentarus yra dsningas savo paties visa apimaniam judjimui. Jei laikotarpio, kada pltojasi tokios technins priemons, visuomenins reikms gali pasitenkinti tik savo tarpininkavimu, jei ios visuomens valdymas ir bet koks ryys tarp moni dabar gali reiktis tik per ios momentinio bendravimo galios tarpinink, tai vyksta dl to, kad is bendravimas i esms vienpusikas. Taip dl jo koncentracos, esanios administracos rankose, mgina-ma sutelkti priemones, kurios leidia tsti nustatyt valdymo proces. Visuotinis spektaklio skilimas yra neatskiriamas nuo iuolaikins valstybs, tai yra nuo visuotinio visuomens su-siskaidymo, kylanio i visuomeninio darbo pasiskirstymo ir klasi siviepatavimo.

50

25

Atskyrimas yra spektaklio alfa ir omega. Visuomeni-nio darbo pasiskirstymo teisinimas ir klasi suformavimas sukr pirmj vent kontempliac, mitin tvark, kurioje i pat pradi pasislp bet kuri valdia. ventenyb pateisino kosmin ir ontologin tvark, kuri atitiko valdov interesus, ji paaikino ir pagraino tai, ko visuomen negaljo padaryti. Vadinasi, kiekviena atskira valdia buvo reginika, bet visa ko sujungimas vien tok regin tereik bendr pripainim, kad realios visuomenins veiklos, dar plaiau suvokiamos kaip vienanti slyga, skurdumas yra tariamai ilginamas. iuolaikinis spektaklis, prieingai, ireikia tai, k visuomen gali padaryti, bet iame posakyje leidimas visikai prietarau-ja galimybei. Spektaklis tai nesmoningumo isaugojimas keiiantis gyvenimo slygoms. Jis yra savo paties gaminys ir pats sau nustat taisykles tai tariama ventenyb. Spektakl rodo, kas jis toks yra: tai atskira pati sau auganioje gamyboje besipltojanti galia, kuri remiasi nuolatiniu darbo padalimo mantrumu paskirstant veiksmus, iuo metu paklstanius nepriklausom main veikimui; galia, dirbanti nuolatos be-sipleianiai rinkai. Bet koks bendrumas ir bet koks kritinis jausmas sunaikinami io judjimo metu, kada jgos, kurios galjo didti atsiskirdamos, dar nra surastos.

51

26

Visuotinai atskiriant darbinink ir jo gamin, prapuola bet kokios nuostatos dl vykdomos veiklos, bet koks tiesiogi-nis (asmeninis) bendravimas tarp gamintoj. Sulig atskir ga-mini kaupimo paanga ir gamybos proceso koncentravimu vienyb ir bendravimas tampa iskirtiniu sistemos valdymo atributu. Ekonomins atskyrimo sistemos baigtis yra pasaulio proletarizaca.

27

Dl atskiros gamybos kaip atskirumo gamybos paios skms fundamentali patirtis, primityviose visuomense su-saistyta su pagrindiniu darbu, iuo metu i sistemos pltros poliaus pasislenka nedarbo (non-travail) ir neveiklumo poli. Bet is neveiklumas visikai priklausomas nuo gamy-bins veiklos: jis nuo jos priklauso, jis rpestingai ir kupinas pasigrjimo paklsta gamybos reikmms ir rezultatams; ga-lop jis pats yra savojo racionalumo gaminys. Laisv negalima u veiklos rib, o spektaklio rmuose bet kokia veikla panei-giama, taip kaip reali veikla buvo visikai pasiglemta, norint visuotinai pasiekti rezultat. Taip iuolaikinis ilaisvinimas nuo darbo, laisvalaikio isipltimas nieku gyvu nra ilaisvi-nimas dirbant nei ilaisvinimas nuo iuo darbu sukurto pasau-lio. Niekas i veiklos, nugvelbtos i darbo, negali vl paklusti jo rezultatui.

52

28

Atribojimu pagrsta ekonomin sistema yra ciklika atri-bojimo gamyba. Atribojimas kuria technik, o techninis proce-sas savo ruotu atsako atribojimu. Nuo automobilio iki tele-vizos visos gerovs, atrinktos reginikos sistemos, taip pat yra jos ginklai kovoje u vieni mini atskyrimo slyg nepa-lauiam sustiprinim. Vis konkretesni form pasiekdamas spektaklis i naujo atranda savo paties prielaidas.

29

Spektaklio itakos pasaulio vienybs praradimas, o milinika jo ekspansa ireikia io praradimo visuotinum: bet kokio asmeninio darbo abstrahavimas ir visuotinis kolekty-vinio darbo abstrahavimas tobulai pasireikia spektaklyje, ku-rio konkretus buvimo bdas kaip tik ir yra abstrahavimas. Spek-taklyje prie pasaul atsiveria viena pasaulio dalis ir ji tampa neprilygstama. Spektaklis tra visuotin io atskyrimo kalba. Tai, kas suburia irovus, tra negrtamas ryys su paiu cen-tru, kuris palaiko j atribojim. Spektaklis suviena atskiryb, bet j suviena kaip atskirtj.

53

30

irovo susvetimjimas stebimo objekto, kuris yra jo paties nesmoningos veiklos pasekm, naudai reikia itai: kuo daugiau jis stebi, tuo maiau gyvena; kuo labiau jis nori susivokti viepataujaniuose reikmi reginiuose, tuo menkiau supranta savo paties egzistenc ir trokimus. Iorin spektak-lio pus veikianio mogaus atvilgiu reikiasi tuo, kad jo pa-ties veiksmai priklauso nebe jam, o tam kitam, kuris juos jam pateikia. tai dl ko irovas niekur nesauia ess namuose nes spektaklis plyti visur.

31

Darbininkas savs paties nekuria, jis kuria nepriklau-som gali. ios gamybos skm, jos gausa pas gamintoj su-grta kaip nusavinimo gausa. Visas jo pasaulio laikas ir erdv su savo sukaupt svetim gamini gausa tampa jam svetimi. Spektaklis yra io naujojo pasaulio emlapis, kuris tiksliai u-kloja jo teritor. Mus apleidusios jgos dabar mums pasirodo visa savo galybe.

54

32

Spektaklis visuomenje atitinka konkrei susvetimji-mo gamyb. Ekonomin ekspansa i esms yra ios tikslios pramonins gamybos ekspansa. Tai, kas auga kartu su eko-nomika, augania sau paiai, tegali bti susvetimjimas, egzis-tavs jos pirmapradiame branduolyje.

33

Atskirtas nuo savo gaminio mogus vis galingiau pats gamina visas savo pasaulio detales ir taip tampa vis labiau atskirtas nuo savo pasaulio. Kuo labiau iandien jo gyvenimas yra jo gaminys, tuo daugiau jis atskiriamas nuo savo gyveni-mo.

34

Spektaklis yra tokio kaupimo lygio kapitalas, kad tampa reginiu.

55

II

Prek kaip spektaklis

Juk prek savo tikrja esme gali bti suprasta tik kaip visos vi-

suomenins bties universali kategora. Tik iame kontekste sudaiktini-

mas, kils i prekini santyki, gyja lemiam reikm tiek objektyviai

visuomens pltotei, tiek moni elgsenai jo atvilgiu, j smons pa-

klusnumui formoms, kuriomis is sudaiktinimas pasireikia is paklus-

numas dar padidja dl to, kad kuo labiau auga darbo proceso raciona-

lizavimas ir mechanizavimas, tuo labiau darbininko veikla praranda savo

veiklos pobd ir tampa kontempliatyvia nuostata.

Lukcsas

(Istora ir klasin smon)

56

35

iame esminiame spektaklio, kuriam svarbiausia trauk-ti save visk, kas mogaus veikloje egzistavo tekaniu bviu, judjime, norint j turti sustingusio bvio kaip daiktus, gu-sius iskirtin vert dl j igyvenamos verts negatyvaus for-mulavimo, mes atpastame savo senj prie, kuri taip puikiai moka i pirmo vilgsnio pasirodyti kakuo paprasta ir savaime suprantama, tuo tarpu ji, prieingai, tokia sudtinga ir kupina metazini subtilybi, tai prek.

36

Kaip tik prekinio fetiizmo principas, neapiuopiam, taip pat apiuopiam daikt visuomeninis viepatavimas, visikai isipildantis spektaklyje, kur apiuopiamas pasaulis pakeiiamas vir jo egzistuojani regini atranka, tuo paiu metu tampa atpastamas kaip apiuopiamyb par excellance.

37

Vienu metu egzistuojs ir neegzistuojs pasaulis, kur rodo spektaklis, yra preks, viepataujanios visame, kas i-gyvenama, pasaulis. Ir taip parodoma, koks yra preks pasaulis, nes jo judjimas yra tapatus moni atitolimui vienam nuo kito, kaip ir nuo j visuotinio gaminio.

57

38

Tokios visuose spektaklio kalbos lygmenyse akivaizdios kokybs praradimas, tos kalbos garbinami objektai ir jos nu-statomi poelgiai kaip tik ireikia esminius realios, tikrov atstumianios gamybos bruous: preks forma visais atvejais nusako lygyb sau paiai, ji yra kiekybin kategora. Ji pltoja tik kiekyb ir tik joje gali pltotis.

39

i kokyb atmetanti pltra, jei tai pltra, pati paklsta kokybinei kaitai: spektaklis reikia, kad jis pereng savo pa-ties pertekliaus slenkst; itai teisinga tik i dalies, dar tik vie-tomis, bet jau tikra pasauliniu mastu, nusakaniu pirmaprad preks santyk, kur patvirtino praktinis judjimas, em su-vienantis kaip pasaulin rink.

40

Gamybini jg pltot buvo tikra nesmoninga istori-ja, kuri sukr ir pakeit moni grupi gyvavimo slygas kaip igyvenimo slygas ir jas iplt, i pltot buvo vis moni ekonominis pagrindas. Preks sektorius tikros eko-nomikos erdyje buvo igyvenimo pertekliaus konstituca. Preki gamyba, numatanti apsikeitim skirtingais gami-

58

niais tarp nepriklausom gamintoj, ilg laik galjo likti amatininkika, suturta antraeilse ekonominse funkcose, kur jos kiekybin tiesa dar vis umaskuota. Vis dlto ten, kur susidr su didiosios prekybos ir kapital kaupimo visuomeninmis slygomis, ji visikai uvald ekonomik. Tada visa ekonomika tapo tuo, kuo prek pasirod esanti io ukariavimo metu kiekybins pltots procesu. i nenutrks-tanti ekonomins galios sklaida preks forma, preks, pakeitu-sios mogaus darb darbu-preke, samdomuoju darbu, kaupimo bdu atved prie gausos, kuriai esant pirmasis igyvenimo klausimas isprendiamas be abejons, bet taip, kad jis visa-da privalo save atpainti ir kiekvien kart bti i naujo ke-liamas auktesn pakop. Ekonomikos kilimas ilaisvina visuomenes nuo natralaus spaudimo, reikalavusio kovos u igyvenim, bet tada jos nra laisvos nuo ivaduotojo. Preks nepriklausomyb isiplt visoje ekonomikos, kurioje ji vie-patauja, sistemoje. Ekonomika keiia pasaul, bet j keiia tik ekonomikos pasaul. Tariama gamta, kurioje mogaus dar-bas tapo svetimas, reikalauja iki begalybs tsti jo tarnyb, ir i tarnyba, teisiama ir iteisinama tik jos paios, i ties kaip savo patarnautoj sulaukia vis pastang ir visuomenikai leidiam projekt. Preki, tai yra prekini santyki, gausa dabar gali bti tik padidjusio igyvenimo galimyb.

59

41

Preks viepatavimas ekonomikoje, kuri pati kaip visuo-meninio gyvenimo materialinis pagrindas liko nepastebta ir nesuprasta, kaip ir neivengiamai nepaintas artimas mogus, i pradi reiksi paslaptingai. Toje visuomenje, kur konkreti prek tampa reta ar lieka antraeil, kaip tik ir matomas pinig, pasirodani kaip visagaliai pasiuntiniai, viepatavimas, kuris kalba neinomos galios vardu. Kartu su industrine revoliuca, manufaktriniu darbo padalimu ir masine gamyba pasau-linei rinkai prek i esms pasirodo kaip galia, kuri realiai ketina okupuoti visuomenin gyvenim. Kaip tik iuo momentu politin ekonoma tampa viepataujaniu mokslu ir mokslu apie viepatavim.

42

Spektaklis jau ta stada, kada prek visikai okupavo visuomenin gyvenim. Matomas ne tik kad santykis su preke, bet vien jis ir tematomas: pasaulis, kur matome, yra jo pasau-lis. Ekonomin gamyba pleia savo diktatr ekstensyviai ir intensyviai. Maiausiai pramons paliestose vietovse jos vie-patavimas jau juntamas veikiant keletui preki-vaigdi ir sigaljusioms imperialistinms zonoms, kurios pirmauja gamybos pltros srityje. iose paangiose zonose visuomeni-n erdv apimta nepertraukiamo preks geologini klod sluoksniavimosi. Tokiu mastu nuo antrosios pramonins re-

60

voliucos susvetimjs vartojimas masms tampa papildoma prievole susvetimjusios gamybos atvilgiu. Kaip tik visas vi-suomens parduodamas darbas globaliai tampa visuotine preke, kurios ciklikumas privalo tstis. Norint tai pasiekti reikia, kad i visuotin prek dalimis sugrt pas fragmentik individ, visikai atskirt nuo gamybini jg, veikiani kaip visuma. Taip kaip tik ia specializuotas mokslas apie viepatavim ir turi specializuotis tvarkingai i eils: jis subyra sociolog, psichotechnik, kibernetik, semiolog ir kt., rpindamasis, kad procesas vykt visais lygiais.

43

Tuo tarpu kai pirmapradje kapitalistinio kaupimo fa-zje politin ekonoma proletar mato tik kaip darbinink, kuris turi gauti btin minimum norint isaugoti jo darbo jg, visikai negalvojant apie jo laisvalaik ir monikum, i viepataujanios klass idjin pozica pasikeiia, kai tik gau-sos laipsnis, pasiektas preki gamyboje, pareikalauja i darbi-ninko papildomo bendradarbiavimo. is darbininkas, staiga ilaisvintas visikos paniekos, kuri jam aikiai buvo reikiama visais organizaciniais ir gamybos prieiros bdais, kiekvien dien atsiduria u pastarj rib ir i pairos mandagiai bei paslaugiai imamas vertinti kaip svarbus asmuo, persirengs vartotoju. Tada preks humanizmas rpinasi darbininko lais-valaikiu ir monikumu paprasiausiai todl, kad politin ekonoma dabar gali ir privalo valdyti ias sferas kaip politin

61

ekonoma. Taip ubaigtas mogaus neigimas ima rpintis mogikosios bties visuma.

44

Spektaklis yra nuolatinis opiumo karas, kuriuo norima teigti priimti gerovi sutapatinim su prekmis, o pasitenki-nim su igyvenimu, auganiu pagal jo paties dsnius. Bet jei vartojamas igyvenimas yra tai, kas turi visada augti, tai yra todl, kad jis nuolatos savyje slepia nepritekli. Jei nieko nra u auganio igyvenimo galimybi rib, jokio atskaitos tako, kur jis galt nustoti augti, tai yra ne todl, kad u nepritekliaus rib jo paties nra, o todl, kad jis pats yra nepriteklius, kuris tapo dar didesnis.

45

diegus automatizac, kuri vienu metu yra ir pats pa-angiausias iuolaikins pramons sektorius, ir modelis, ku-riame glaustai ir tobulai idstoma jos praktika, reikia, kad preks pasaulis perengt prietaravim: techninis instru-mentavimas, objektyviai panaikinantis darb, tuo paiu metu turi isaugoti darb kaip prek ir kaip vienintel preks gimimo viet. Tam, kad automatizaca ar bet kokia kita maiau radi-kali darbo produktyvumo augimo forma i esms nesumain-t btino visuomeninio darbo laiko visuomens mastu, btina

62

kurti naujas darbo vietas. Tretinis, tai yra tarnybos, sektorius yra milinikas distribucins armos keli ir dabartini preki gyrimo ipltojimo mechanizmas; papildom jg mobili-zaca, kuri tinkamu laiku paioje reikmi, susiet su tokiomis prekmis, dirbtinumo akivaizdoje teigia tokio papildomo dar-bo organizavimo btinyb.

46

Apsikeitimo vert galjo susiformuoti tik kaip vartoja-mosios verts veiksnys, bet jos pergal remiantis savo paios ginklais sukr jos savarankiko viepatavimo slygas. Mobi-lizuodama vairiausi mogikj vartotojikum ir pasigrob-dama jo pasitenkinimo monopol, ji m valdyti vartotojiku-m. Apsikeitimo procesas susitapatino su bet kokiu manomu vartotojikumu ir j apribojo iki io apsikeitimo priklausomy-bs. Apsikeitimo vert yra vartojamosios verts samdomas ka-reivis, kuris galop kariauja dl savo paties interes.

47

i kapitalistins ekonomikos, nurodanios vartojamosios verts tendencing majim, konstanta kuria nauj nepritekliaus form auganio igyvenimo, kuris nra labiau ivaduotas i ankstesniojo skurdo, viduje, nes jis reikalauja, kad didioji dauguma moni dalyvaut kaip apmokami darbininkai,

63

aminai stebint j pastangas; todl kiekvienas ino, kad jam reikia paklusti arba mirti. Kaip tik io antao tikrov, faktas, kad vartotojikumas, gaudamas pai vargingiausi form (valgyti ir gyventi), dabar egzistuoja tik kalintas auganio i-gyvenimo iliuziniuose turtuose, nurodo, kad ji yra tikras visuo-tinai priimtos iliuzos pagrindas iuolaikini preki vartojimo akivaizdoje. Tikras vartotojas tampa iliuz vartotoju. Prek ir yra i i esms tikrovika iliuza, o spektaklis jos visuotinis pasireikimas.

48

Vartojamoji vert, kuri buvo neaikiai traukta apsikei-timo vert, dabar turi bti aikiai paskelbta esanti spektaklio apverstoje tikrovje kaip tik todl, kad jos esmin tikrov ardo-ma per daug ipltotos prekins ekonomikos; ir todl, kad ap-gaulingam gyvenimui tampa btinas tariamas pateisinimas.

49

Spektaklis yra pinig abstraktaus visuotinio vis pre-ki atitikmens kita pus. Bet jei pinigai vald visuomen kaip esminio lygiavertikumo, tai yra kaip daugybs keiiam gerovi, kuri vartojimas liko neprilygstamas, reprezentaca, spektaklis yra iuolaikinis ipltotas j papildinys, kur preky-binio pasaulio visuma pasirodo urmu kaip visuotinis atitik-

64

muo to, kuo visuomens vientisumas gali bti ir k daryti. Spektaklis yra pinigai, kuriuos mes tiktai irim, nes jame kaip tik vartojimo visuma jau pasikeit abstrakios reprezentacos visum. Spektaklis ne tik tariamo vartojimo tarnas, jis pats jau yra tariamas gyvenimo vartojimas.

50

Visuomeninio darbo koncentruotas rezultatas ekonomi-ns gausos momentu tampa akivaizdus ir bet koki tikrov pri-kausto prie regimybs, kuri dabar yra jo gaminys. Kapitalas nebe nematomas centras, vadovaujantis gamybos bdui, nes jo sankaupa j prapleia iki periferos, gavusios apiuopiam objekt form. Visa visuomens erdv yra jo portretas.

51

Savarankikos ekonomikos pergal tuo paiu metu tu-ri tapti ir jos pralaimjimu. J ilaisvinusios jgos panaikina ekonomin btinyb, kuri buvo nepajudinamas ankstesnij vi-suomeni pagrindas. Kai ji j pakeiia begalins ekonomins pltros btinybe, ji tegali pasitenkinim pirminmis paprastai pripaintomis mogaus reikmmis pakeisti tariam reikmi, gldini vienintelje tariamoje reikmje ilaikyti jos viepa-tavim, nepertraukiamu gaminimu. Bet savarankika ekono-mika visiems laikams atsiskiria nuo gilumins reikms kaip

65

ji ieina i visuomeninio nesmoningumo, kuris priklaus nuo jos to neinodamas. Visa, kas smoninga, susidvi. Tai, kas nesmoninga, lieka pastovu. Bet ar vien kart isilaisvinus, tai savo ruotu nepavirs griuvsiais? (Freudas)

52

Tuo momentu, kada visuomen supranta, jog ji priklau-so nuo ekonomikos, i ties ekonomika priklauso nuo jos. i slapta galia, iaugusi tiek, kad galjo pasireikti kaip vienvald, taip pat prarado savo gali. Ten, kur buvo ekonominis tai, turi grti a. Subjektas gali atsirasti tik visuomenje, tai yra kovoje, kuri joje slypi. Galima jo egzistenca visikai priklauso nuo klasi kovos, ikylanios kaip istoros ekonominio krimo gaminys ir gamintojas, rezultat.

53

Trokimo smon ir smons trokimas yra tapats pro-jektui, kuris savo negatyvia forma siekia panaikinti klases, tai yra tiesiogiai vadovauti darbininkams visais j veiklos atvejais. io projekto prieingyb yra spektaklio, kur prek atidiai stebi save paios sukurtame pasaulyje, visuomen.

67

III

Regimybs vienyb ir padalimas

Visoje alyje losojos fronte vyksta nauja gyva polemika dl

nuostat, kad vienas dalasi du ir du susilieja vien. is ginas yra

kova t, kurie palaiko, ir t, kurie prietarauja materialistinei dialektikai,

kova tarp dviej pasaulio suvokimo bd: proletarinio ir buruazinio.

Tie, kurie sutinka, kad vienas dalasi du yra esminis daikt princi-

pas, laikosi materialistins dialektikos pusje; tie, kurie sutinka, kad es-

minis daikt principas yra du susilieja vien, stoja prie materialistin

dialektik. ios dvi alys nubr aiki perskyros lin, o j argumentai

yra visikai prieingi. Apraoma polemika ideologine prasme atspindi

atri ir sudting klasin kov, kuri vyksta Kinoje ir pasaulyje.

(Raudonoji vliava, Pekinas, 1964 m. rugsjo 21 d.)

68

54

Kaip ir iuolaikin visuomen, spektaklis kartu yra ir vieningas, ir padalintas. Kaip ir ji, is kuria savo vienyb vir plyio. Bet prietaravimas, kada jis pasireikia spektaklyje, savo ruotu yra prietaringas prasms apvertimu; taip rodo-mas padalimas yra vientisas, kai tuo tarpu rodoma vienyb padalinta.

55

Kaip tik kova dl vairiausi valdios form, sudaryt norint valdyti t pai visuomenin ir ekonomin sistem, reikiasi kaip ocialus prietaravimas, i ties priklausantis tikrajai vienybei; itai egzistuoja tiek pasauliniu mastu, tiek ir kiekvienos valstybs viduje.

56

Besivarani atskirtos valdios form tariamos teatra-lizuotos kovos tuo paiu metu yra tikros tuo, kad jos perteikia nevienod ir koniktik sistemos pltr, santykinai prieta-ringus klasi interesus ar j padalinius, pripastanius sis-tem, ir apibria j pai dalyvavim jos valdyme. Taip, kaip paangiausios ekonomikos pltra nusako vien prioritet

69

susidrim su kitais, taip ir totalitarinis ekonomikos valdy-mas pasitelkus valstybin biurokrat ir ali, atsidrusi kolonizacos ar dalins kolonizacos sferoje, slygos yra api-briamos pagal reikmingas savybes gamybos ir valdios aki-vaizdoje. ios vairios prietaros spektaklyje, remiantis visikai nevienodais kriterais, gali pasireikti kaip visikai skirting visuomeni formos. Bet remiantis j privai sektori veiks-minga tikrove, j savitumas gyvuoja jas traukusioje univer-salioje sistemoje, tai yra ypatingame judjime, kuris planet pavert savo lauku kapitalizmu.

57

Visuomen, palaikanti spektakl, viepatauja silpnai isi-vysiusiuose regionuose ne tik dl ekonomins hegemonos. Ji juos valdo kaip spektaklio visuomen. iuolaikin visuomen reginikai jau utvind kiekvieno emyno visuomenin pa-viri ten, kur dar nra materialinio pagrindo. Ji apibria valdaniosios klass program ir vadovauja j teisinant. Taip, kaip spektaklio visuomen pateikia netikras geidiamas ge-roves, taip ji ir vietiniams revoliucionieriams pasilo melagin-gus revoliucinius modelius. Spektaklis, bdingas biurokratinei valdiai, savo rankose turiniai kelet pramonini ali, yra kaip tik visuotinio spektaklio dalis, taip pat ir jo visuotinis ta-riamas neigimas ir parama. Jeigu spektaklis, velgiant skirtin-gas jo apsireikimo vietas, akivaizdiai nurodo totalitarines

70

kalbjimo ir visuomeninio administravimo specializacas, ta-da pastarosios sistemos visuotinio veikimo lygiu siekia itirpti spektaklio uduoi pasaulinio padalimo erdvje.

58

Spektaklio uduoi padalimo procesas, saugantis esamos tvarkos bendrybes, i esms saugo vyraujant savo-sios pltros poli. Spektaklio aknys slypi gausia tapusios eko-nomikos dirvoje ir kaip tik ten nokinami vaisiai, kurie siekia galiausiai viepatauti regini rinkoje, nepaisydami jokio vieti-nio spektaklio, siekianio autokratos, protekcionistini ideo-logini ir policini klii.

59

Banalinimo judjimas mirguliuojaniais apgaulingais spektaklio manevrais iuolaikin visuomen valdo visame pa-saulyje, taip pat j valdo visur, kur ipltotas preki vartojimas iorikai padidino vaidmen ir objekt pasirinkim. Religa ir eima tos moralin repres tvirtinanios atgyvenos, ku-rios lieka pagrindine klasins valdios palikimo forma, gali susungti t pat darin su ipstu teigimu apie mgavimsi iuo pasauliu, kuris kaip tik ir tekuriamas kaip tariamas

71

mgavimasis, slepiantis savyje repres. Palaimingai priimant tai, kas gyvuoja, vien darin taip pat gali susilieti ir grynai parodomasis maitas tai patvirtina vien paprast fakt, kad pats nepasitenkinimas tapo preke nuo tada, kai ekonomin gausa pasuto galinti iplsti savo gamyb iki tos pirmins materos perdirbimo.

60

Savyje knydama galimo vaidmens regin, ymyb, gyvo mogaus reginikas atvaizdavimas, taip kna i ba-nalyb. ymybs padtis tai tariamo igyvenimo specializaci-ja, tai susitapatinimo su menamu pavirutiniku gyvenimu ob-jektas, kuriuo turi bti atlygintas produktyvi, tikrai igyvent specializac susmulkinimas. ymybs gyvuoja tam, kad at-vaizduot gyvenimo ir visuomens suvokimo stili varius tipus, galinius visuotinai reiktis. Jos kna nepasiekiam visuomeninio darbo rezultat, pamgdiodamos nepakanka-mus io darbo gaminius, paslaptingai pakyltus vir jo kaip tikslas: valdia ir atostogos, sprendimas ir vartojimas, kurie slypi neabejotino proceso pradioje ir pabaigoje. Vienu atveju vyriausybin valdia sikna tariam ymyb, kitu var-tojimo ymyb visuomenins nuomons patvirtinama kaip tariama valdia tam, kas igyventa. Bet taip, kaip ymybs veikla realiai nra visuotin, taip ji ir nevairiapus.

72

61

Spektaklio galiotasis asmuo, ikviestas scen kaip ymyb, yra individo prieingyb, individo prieas, akivaiz-diai gldintis jame paiame, kaip ir kituose. Pereidama spektakl kaip susitapatinimo modelis, imyb atsisa-ko bet kokio savarankikumo, kad pati daikt apyvartoje susitapatint su visuotiniu paklusnumo statymu. Vartojimo ymyb, iorikai visais bdais atvaizduodama skirtingus asmenybs tipus, rodo, kad kiekvienas i i tip vienodai pasiekia vartojimo visum ir panaiai joje suranda savo laim. Sprendimo ymyb privalo turti vis rinkin to, k priimta laikyti mogaus gerosiomis savybmis. Taip ocials nesutari-mai tarp j itrinami ocia-liais panaumais, kurie tampa j visapusiko tobulumo prielaida. Chruiovas tapo generolu, nordamas priimti sprendimus dl Kursko mio, bet ne karo veiksm zonoje, o dvideimtojo jubiliejaus metu, bdamas valstybs vadovu. Kennedis iliko oratoriumi net tada, kai sak pagiriamj od prie savojo kapo, nes Theodoras Sorensenas tuo metu pdiniui toliau redagavo kalbas tuo stiliumi, kuris leido atpainti velionio asmenyb. avingi mons, kuriuose sikna sistema, jie yra yms tam, kad nebt tuo, kas jie yra; jie tapo garsiais monmis, nusileisdami emiau niekingo asmeninio gyvenimo tikrovs, ir kiekvienas i j tai ino.

73

62

Apgaulingas pasirinkimas i regini gausos, pasirin-kimas, egzistuojantis sugretinant besivaranius ir solidarius spektaklius, kaip ir sugretinant vaidmenis (daugiausia rei-kiamus ir perteikiamus objekt), kurie tuo paiu metu yra iimtiniai ir derantys, pltojasi vaiduoklikos kokybs, skirtos sukurstyti susungim su kiekybine banalybe, kovoje. Taip atgimsta apgaulingos archains prietaros, regionalizmas ar rasizmas, pareigoti hierarchini tarnyb vartojimo srityje vulgarum pakeisti fantastik ontologin pranaum. Taip vl susidaro nepabaigiama sera ironik susidrim, mo-bilizuojani tam tikr pusiau juoking interes nuo sporto varyb iki rinkim. Ten, kur gausiai vartojama, pagrindin parodomoji prietara tarp jaunimo ir suaugusij pirmj plan istumia apgaulingus vaidmenis, nes niekur nra suau-gusiojo, savo gyvenimo eimininko, o jaunimas, gyvuojanios tikrovs permainos garantas, tikrai nra dabartini jaun moni, o ekonomins sistemos, kapitalizmo dinamikos, nuo-savyb. Kaip tik daiktai viepatauja ir yra jauni, kaip tik jie vie-nas kit istumia ir vienas kit pakeiia.

74

63

U parodomj prietar kaip tik ir slepiasi skurdo vienyb. Skirtingos paties susvetimjimo formos tarpusavyje kovoja, prisidengdamos visuotinio pasirinkimo kaukmis to-dl, kad jos visos sudarytos i reali atstumt prietaravim. Atsivelgiant ypatingos skurdo stados, kuri spektaklis nei-gia ir teigia, reikmes, pastarasis reikiasi sutelkta arba isklaidyta forma. Abiem atvejais jis tra reginys to, kas ramiame nelaims vidury skmingai apjuosia bei sujungia sielvart ir siaub.

64

Sutelkta teatralizaca i esms priklauso biurokratiniam kapitalizmui, nors ji gali bti panaudojama kaip valstybins valdios technika vairiari atsilikusi ekonomik atvilgiu arba tam tikrais paangaus kapitalizmo krizs momentais. Pati biurokratin nuosavyb i ties yra sutelkta ta prasme, kad atskiras biurokratas gali valdyti globalin ekonomik tik tarpininkaujant biurokratinei bendruomenei ir bdamas tos bendruomens narys. Be to, maiau pltota preki gamyba taip pat reikiasi sutelkta forma, nes prek, kuri valdo biurokrata, pagrsta visu visuomeniniu darbu, o tai, kad ji perparduodama visuomenei visuminiu pastarosios igyvenimu. Biurokratins ekonomikos diktatra inaudojamoms masms negali leisti jokios ymios pasirinkimo laisvs, nes visk parinkti privalo ji pati, o bet koks kitas iorinis pasirinkimas, suss su maistu

75

ar muzika, vadinasi, jau yra jos visiko sunaikinimo pasirinki-mas. Ji turi bti lydima nuolatins prievartos. Gerovs sukur-tas reginys diktatros spektaklio metu kaupia to, kas gyvuoja ocialiai, visum ir tikslingai susitelkia ties vienu mogumi, kuris yra jos totalitarins vienybs garantas. Kiekvienas pri-valo stebuklingai susitapatinti su ia absoliuia ymybe arba inykti. Nes galvoje turimas jos nevartojimo (non-consomma-tion) eimininkas ir kakuria prasme visikam inaudojimui priimtinas didvyrikas reginys, inaudojimui, kuris i ties yra pirmin teroro pagreitinta sankaupa. Kiekvienas kinas privalo mokytis i Mao ir taip bti Mao, kaip tik todl, kad jis neturi kito pasirinkimo, kad gyvent. Ten, kur viepatauja sutelkta teat-ralizaca, taip pat viepatauja ir polica.

65

Isklaidyta teatralizaca lydi preki gaus ir iuolaiki-nio kapitalizmo nesutrikdyt pltot. Kiekviena atskirai ima-ma prek ia pateisinama vis objekt gamybos galybs var-du, galybs, kurios utariamuoju katalogu ir yra spektaklis. Prieingi tvirtinimai turtingos ekonomikos vieningo spektak-lio scenoje grumiasi taip pat, kaip vairios preks, ymybs vienu metu palaiko savo prietaringus visuomens tvarkymo projektus, visuomens, kur automobili spektaklis reikalauja tobulo judjimo, griaunanio senamiesius, tuo tarpu, kai pa-iam senamiesio spektakliui reikia kvartal muziej. Taigi problematiku taps pasitenkinimas, priskiriamas bendrojo var-

76

tojimo sriiai, tutuojau klastojamas tuo, kad realus vartotojas gali tiesiogiai prisiliesti tik prie prekybins laims nuotrup, kur kiekvien kart visumai akivaizdiai suteiktos kokybs nra.

66

Kiekviena tiksliai apibrta prek kovoja u save pai, ji negali pripainti kit buvimo, nori visur save silyti tarsi ji bt vienintel. Tokiu atveju spektaklis tampa io susidrimo, kurio joks Trojos kritimas negali ubaigti, epine giesme. Spek-taklis apdainuoja ne vyrus ir j ginklus, o prekes ir j aistras. tai ioje akloje kovoje kiekviena prek, vedina savosios aistros, i ties nesmoningai gyvendina kak labiau pakylto, kad preks tapsmas pasauliu lygiai taip pat yra pasaulio tapsmas preke. Taigi dl prekinio proto gudravimo preks ypatingosios savybs nusidvi kovoje tada, kai preks forma juda visikos realizacos link.

67

Pasitenkinimas, kurio nebegali suteikti pertekliaus pre-k ja naudojantis, siekia bti rinktinis, jo vert pripastant kaip prek: toks preks naudojimas patenkina save pat, o preks vartotojas aukiausios laisvs atvilgiu gauna religinio po-lkio. Taip entuziazmo bangos dl vieno ar kito gaminio, kur palaiko ir platina visos informacos priemons, sklinda dide-

77

liu greiiu. Drabui stilius randasi i tam tikro lmo; tam tikras urnalas igarsina klubus, o pastarieji diegia vairius aidybinius apsirengimo bdus. Gadget ireikia tai, kad tuo metu, kai prekin mas nukrypsta nuo normos, pats nukrypi-mas tampa neprasta preke. Pavyzdiui, reklaminiuose rakt pakabuiuose, kurie neperkami, bet pateikiami kaip priedai prie brangi pirkini arba kurie mainais iplaukia i savo pai sferos, galima velgti mistinio atsidavimo preks pranaumui apraik. mogus, kolekcionuojantis rakt pakabuius, tam ir gaminamus, kaupia preks indulgencas loving jos tikro buvimo tarp jo tikinij enkl. Sudaiktintas mogus atvirai rodinja savo intym santyk su preke. Kaip ir konvulsik ekstazi ar senojo religinio fetiizmo stebukling igyjim atveju, prekinis fetiizmas pasiekia aistringo susaudinimo bkl. Vien ia pasireikiantis vartojimas ireikia pamatin atsidavim.

68

Be abejo, iuolaikinio vartojimo primetama tariama reikm negali bti prieinama jokiai natraliai reikmei ar no-rui, kuris pats nebt suformuotas visuomens ar jos istoros. Bet pertekliaus prek tarsi visikai nutraukia organin visuo-menini reikmi pltros grandin. Jos mechanin sankaupa ilaisvina neribot dirbtinum, prie kur tikras noras lieka be-ginklis. Nepriklausomo dirbtinumo suvienyta galia visur pas-kleidia visuomeninio gyvenimo klastot.

78

69

Reginyje, kur vartojimas skmingai suviena visuome-n, tikras atskyrimas tik sustabdomas iki artimiausio neisi-pildymo vartojimo sferoje. Kiekvienas atskiras gaminys, tu-rintis atvaizduoti trumpiausio ir aibiko kelio vilt, norint pagaliau pasiekti paadtj visuotinio vartojimo em, savo ruotu ikilmingai vaizduojamas kaip lemiama keistenyb. Ta-iau kaip ir tariamai aristokratikos momentaliai plintanios vard mados atveju, kai vienodus drabuius tuojau pat dvi beveik visi to paties amiaus asmenys, objektas, i kurio tikima-si ypatingos jgos, galjo bti atiduotas masi garbinimui tik todl, kad jis buvo tikrai gausiai tirauojamas, siekiant masiko jo vartojimo. Bet kuris gaminys tampa prestiiniu tik todl, kad jis vienu metu buvo patalpintas visuomeninio gyvenimo centr kaip galutinio gamybos tikslo atskleista paslaptis. Objektas, buvs prestiiniu spektaklyje, tampa menkavertis tuo akimirk-sniu, kada jis tuo paiu metu atsiduria pas visus vartotojus. Jis pernelyg vlai atskleidia savo esmin skurdum, kur objektas natraliai gauna i savo gamybos menkavertikumo. Bet tada jau kaip tik kitas objektas paenklinamas sistemos pateisinimu ir reikalavimu bti pripaintam.

70

Pasitenkinimo apgavyst turi iduoti save pai, pakeis-dama save kita apgavyste ir lyddama gamini bei visuotini

79

gamybos slyg pasikeitimo proces. Tas, kuris begdikiau-siai tvirtino ess galutinai tobulas, vis dlto pakeiiamas ne tik isklaidytame, bet ir sutelktame spektaklyje, o ilikti turi tik sistema: Stalinas kaip nebemadinga prek buvo iduotas t pai moni, kurie j kaip prek ir primet. Kiekviena nauja reklamin melagyst taip pat yra prie tai buvusios melagysts pripainimas. Kiekvienkart lugus totalitarins valdios ly-deriui, aiktn ikeliama iliuzin bendruomen, kuri vienbalsiai jam pritar ir kuri tebuvo neapgauling vienatvi aglomera-tas.

71

Tai, k spektaklis pateikia kaip nuolatin dalyk, yra sukurta kitimo pagrindu ir su visu juo turi bti pakeista tai. Spektaklis yra visikai dogmatikas ir tuo paiu metu realiai negali nustatyti jokios tvirtos dogmos. Jam nra nieko nekinta-mo tai spektakliui bdingas ir vis dlto pats prieikiausias jo prigimiai bvis.

72

Spektaklio skelbiama netikrovika vienyb yra klasi atskyrimo kauk, dl kurios laikosi tikra kapitalistins gamy-bos bdo vienyb. Tai, kas pareigoja gamintojus dalyvauti kuriant pasaul, kartu yra ir tai, kas juos nuo jo atitolina. Tai,

80

kas suartina nuo lokalini ir nacionalini apribojim ilais-vintus mones, kartu yra ir tai, kas juos atitolina. Tai, kas ska-tina tvirtinti racionalum, kartu yra ir tai, kas maitina hie-rarchinio inaudojimo ir repres iracionalum. Tai, kas kuria neapibrt visuomens valdi, kuria jos apibrt nelaisv.

81

IV

Proletariatas kaip subjektas ir reprezentaca

Vis lygios teiss gerov ir io pasaulio malonumus, bet kokio

autoriteto sunaikinimas, bet kokio moralinio stabdio neigimas, tai, jei

pavelgsime daikt esm, dl ko kilo kovo 18 d. sukilimas ir pavojingo

susivienimo charta, kuri jam suteik alinink arm.

(Parlamentinis Kovo 18 di

Documents

Guy Debord - Spektaklio Visuomenė