PROFESOREI HABILITUOTAI DAKTAREI

EUGENIJAI ADAÐKEVIÈIENEI – 60 METØ

„Visa mûsø didybë – mintis. Ne erdvë ir ne laikas, kuriø negalime uþpildyti, iðaukðtina mus, o bûtent mûsømintis“ ( B. Paskalis).

Profesorë habilituota daktarë Eugenija Adaðkevièienë yra viena iðkiliausiø akademiniø figûrø ne tik Klaipëdoje,Vakarø Lietuvoje, bet ir visoje mûsø ðalyje. Ji þinoma ir tarptautinëje mokslo erdvëje. Prof. E. Adaðkevièienë pelnëautoritetà savo gausiais ir brandþiais sporto teorijos ir praktikos, visuomenës sveikatos mokslo darbais.

E. Adaðkevièienë gimë Raseiniø rajone, Ðiluvoje. 1962 m. baigë Ðiluvos vidurinæ mokyklà ir tais paèiais metaisástojo á Ðiauliø pedagoginá institutà. Studijuodama institute aktyviai sportavo, buvo daugkartinë Lietuvos slidinëjimoèempionë. Jai suteiktas sporto meistrës vardas. 1966 m. ji baigë Ðiauliø pedagoginá institutà ir ágijo pradinio mokymopedagogikos ir metodikos mokytojo kvalifikacijà. Baigusi studijas pradëjo dirbti ðio instituto dëstytoja. 1976 m. baigëSSRS Pedagogikos mokslø akademijos Ikimokyklinio auklëjimo mokslo tyrimø instituto aspirantûrà Maskvoje. Joskûrybinis ir produktyvus mokslinis darbas sprendþiant vaikø fizinio ugdymo problemas buvo apibendrintas disertaci-niame darbe „Vyresniojo ikimokyklinio amþiaus vaikø judëjimo ágûdþiø formavimas“. E. Adaðkevièienë dirbo

dëstytoja, docente, vëliau – katedros vedëja (1981–1983 m.), Klaipëdos universiteto Pedagogikos fakulteto dekane (1995–1996 m.), Klaipëdos universi-teto mokslo ir meno prorektore (1996–1997). Nuo 1998 metø – Klaipëdos universiteto Kûno kultûros katedros profesorë. Dabartiniu metu yra Klaipëdosuniversiteto Kûno kultûros katedros vedëja.

Profesorës moksliniø interesø sritis – kûno kultûros ir sveikatos ugdymas vaikystëje, kûno kultûros teorija ir didaktika. Ji ðalies ir uþsienioprestiþiniuose mokslo þurnaluose ir kituose leidiniuose yra paskelbusi per 80 ávairiø moksliniø darbø, paraðë vadovëlá, 3 monografijas, keliolika metodiniøleidiniø. Minëtini leidiniai: „Maþøjø sporto abëcëlë“ (1990), „Lietuvos ikimokyklinukø fizinis ugdymas“ (1993), „Vaikø fizinio ugdymo pedagogika“(1994), „Judëjimas – vaiko sveikata, stiprybë, groþis“ (1996), „Vaikø sveikatos ugdymas. Pedagoginiai aspektai“ (1999). Autorës parengta ikimokyklinu-kø fizinio aktyvumo optimizavimo programa „Judëjimo dþiaugsmas“ (1996) suteikë akstinà sveikos gyvensenos darþeliø kûrimuisi ir plëtrai Lietuvoje.Naujausioje monografijoje „Vaikø fizinës sveikatos ir kûno kultûros ugdymas“ (2004) profesorë nagrinëja vaikø fizinës sveikatos ir kûno kultûros ugdymoedukacinius klausimus vaikø darþelyje, pradinëje mokykloje ir ðeimoje. Ði prof. E. Adaðkevièienës knyga dar kartà akivaizdþiai demonstruoja neeiliná josautorës interesø ir veiklos plotá, minties jëgà.

E. Adaðkevièienë sëkmingai dalyvauja rengiant mokslininkus. Ne vienerius metus prof. E. Adaðkevièienë buvo jungtinës Edukologijos kryptiesdoktorantûros ir habilitacijos komisijos narë, penkiø apgintø disertacijø oponentë. Jai vadovaujant apginta viena daktaro disertacija. Ðiuo metu profesorëyra Klaipëdos universiteto edukologijos krypties doktorantûros narë, keturiø doktorantø mokslinio darbo vadovë. Ji yra ir Universiteto senato narë, Lietuvossporto mokslo ekspertø tarybos narë, prestiþinio mokslo þurnalo „Ugdymas. Kûno kultûra. Sportas“ redaktoriø kolegijos narë. Uþ sporto mokslo populia-rinimà apdovanota Kûno kultûros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës atminimo medaliu.

Nuoðirdþiai sveikiname gerbiamàjà profesoræ garbingo jubiliejaus proga ir linkime stiprios sveikatos, neblëstanèios minties darbui ir kûrybai, iðtvermësir þmogiðkos ðilumos ðirdþiai.

PROFESORIUI HABILITUOTAM DAKTARUI

KÆSTUÈIUI KARDELIUI – 60 METØ

Lietuvos kûno kultûros akademijoje (LKKA) mokslo paskirtis – atskleisti kurios nors sportinio gyvenimo sritiesdësná, þengti didesná paþinimo þingsnelá, bûtinai naujà ir bûtinai atskleidþiantá objektyvià tiesà. Didþiausias dþiaugs-mas, kai ðá mokslo þingsnelá padaro savos Alma Mater auklëtiniai.

Kæstutis Kardelis – Lietuvos kûno kultûros instituto (dab. akademijos) auklëtinis, buvæs sportininkas, po studijøaktyviai ásitraukë á mokslinæ pedagoginæ veiklà. 1974 m. Tartu valstybiniame universitete apgynë biomedicinosmokslø (biologijos) kandidato (dabar – daktaro), o 1990 m. Maskvos centriniame kûno kultûros institute – socialiniømokslø (edukologijos) daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertacijas.

Yra publikuota per 150 Jubiliato moksliniø straipsniø (tarp jø per 20 uþsienio spaudoje), iðleista dvi jo monografijos:„Teigiamo moksleiviø poþiûrio á fiziná aktyvumà ugdymas“ (1988) ir „Mokslinë kûno kultûra: realijos ir perspektyvos“(bendraautoriai S. Kavaliauskas ir V. Balzeris, 2001), du vadovëlio „Moksliniø tyrimø metodologija ir metodai“ (1997,2002) leidimai bei dvi studijø knygos: „Kursinio (diplominio) darbo turinys ir struktûra“ (bendraautoris A. Zutkus, 1980)ir „Baigiamøjø darbø (kursiniø, diplominiø, magistro) raðymas ir áforminimas“ (bendraautoris S. Bagoèiûnas, 2000).

Prof. habil. dr. K. Kardelis dalyvavo per 30 tarptautiniø konferencijø Lietuvoje ir uþsienyje (Sankt Peterburge, Maskvoje, Lenkijoje, Suomijoje,Izraelyje ir kt.), skaitë praneðimus. Jam vadovaujant apgintos 8 daktaro disertacijos ir dar 5 yra rengiamos, dalyvauta 3 habilitacijos bei per 30doktorantûros komitetø bei ávairiø tyrimø projektø veikloje. Jo moksliniø interesø sritys yra ðios: asmenybës fizinis ugdymas ir saviugda, psichosocialinësveikata ir mokymosi motyvacija, kûno kultûros mokytojø kalbinë kompetencija, asmenybës socializacijos raiðka, moksliniø tyrimø metodologija ir kt.

Prof. K. Kardelis dëstë ir dabar skaito moksliniø tyrimø metodologijos kursà ne tik LKKA, bet ir kitø universitetø (KTU, VDU, ÐU, VU, KMU)magistrantams ir doktorantams. Jo iniciatyva 1998 metais LKKA ákurta Kûno kultûros ir sporto socialiniø problemø tyrimo laboratorija, kuriai jisvadovauja. Per ðá laikotarpá laboratorijos darbuotojai parengë ir iðleido vadovëlá, vienà monografijà ir 56 mokslinius straipsnius, ið kuriø 14 – uþsienioleidiniuose, dalyvavo (ir dalyvauja) 4 projektø veikloje.

Prof. K. Kardelis yra brandi asmenybë, pasiþyminti plaèia dalykine erudicija, didele mokslinio, pedagoginio, visuomeninio darbo ir vadovavimopatirtimi, tiesianti naujus kelius kuriant sporto mokslà Lietuvoje ir ágyvendinant naujas idëjas. Jubiliatas iðaugo LKKA, èia pasiekë savo talento pripaþinimà,tapo gerbiamu sporto mokslo specialistu.

Sveikiname gerbiamàjá profesoriø garbingo jubiliejaus proga, linkime kûrybingo darbo, tvirtybës ir asmeninës laimës.

Prof. habil. dr. Povilas Karoblis

2004 Nr. 3(37) 1

REDAKTORIØ TARYBAProf. habil. dr. Algirdas BAUBINAS (VU)Prof. habil. dr. Alina GAILIÛNIENË (LKKA)Prof. dr. Jochen HINSCHING (Greisvaldo u-tas, Vokietija)Prof. habil. dr. Algimantas IRNIUS (VU)Prof. habil. dr. Jonas JANKAUSKAS (VU)Prof. habil. dr. Jonas JAÐÈANINAS (Ðèecino universitetas, Lenkija)Prof. habil. dr. Povilas KAROBLIS (LOA, vyr. redaktorius)Prof. habil. dr. Sigitas KREGÞDË (VPU)Prof. habil. dr. Kæstas MIÐKINIS (LOA)Prof. habil. dr. Algirdas RASLANAS (KKSD)Prof. habil. dr. Juozas SAPLINSKAS (VU)Prof. habil. dr. Antanas SKARBALIUS (LKKA)Prof. habil. dr. Juozas SKERNEVIÈIUS (VPU)Prof. dr. Arvydas STASIULIS (LKKA)Petras STATUTA (LTOK)Prof. habil. dr. Stanislovas STONKUS (LKKA)Doc. Jonas ÞILINSKAS (LOA)Dr. Eglë KEMERYTË-RIAUBIENË (atsak. sekretorë)

© Lietuvos sporto mokslo taryba© Lietuvos olimpinë akademija© Lietuvos kûno kultûros akademija© Vilniaus pedagoginis universitetas

LIETUVOS SPORTO MOKSLO TARYBOSLIETUVOS OLIMPINËS AKADEMIJOS

LIETUVOS KÛNO KULTÛROS AKADEMIJOSVILNIAUS PEDAGOGINIO UNIVERSITETO

Þ U R N A L A S

JOURNAL OF LITHUANIAN SPORTS SCIENCE COUNCIL, LITHUANIAN OLYMPICACADEMY, LITHUANIAN ACADEMY OF PHYSICAL EDUCATION AND

VILNIUS PEDAGOGICAL UNIVERSITY

2 0 0 4

ISSN 1392-1401

S P O R T OMOKSLAS VILNIUS

S P O R TSCIENCE

Vyr. redaktorius P. KAROBLIS +370 5 262 21 85Atsakingoji sekretorëE. KEMERYTË-RIAUBIENË +370 5 233 74 31

Dizainas Romo DUBONIOVirðelis dail. Rasos DOÈKUTËSRedaktorë ir korektorë Zita ÐAKALINIENËAnglø k. redaktorë Ramunë ÞILINSKIENËMaketavo Eglë SLUÐNIENËLeidþia ir spausdina

Þemaitës g. 6, LT–03117 VilniusTel. +370 5 233 74 31; faks. +370 5 213 34 96El. paðtas: mmi@sportinfo.ltINTERNETE: www.sportinfo.lt

SL 2023. Tiraþas 200 egz. Uþsakymas 206.Kaina sutartinë

3(37)

Þurnale “SPORTO MOKSLAS” spausdinami straipsniaiðiø mokslo krypèiø:1. Sporto mokslo teorija.2. Sporto bei judesiø fiziologija, sporto medicina,sporto biochemija.3. Ávairaus amþiaus ir treniruotumo sportininkø organizmoadaptacija prie fiziniø krûviø.4. Sporto pedagogika ir psichologija.5. Sportiniø þaidimø teorija ir didaktika.6. Kûno kultûros teorija, sveika gyvensena ir fizinë reabilitacija.7. Sporto istorija, sporto sociologija, sporto vadyba, sportoinformatika, olimpinio sporto problemos.

LEIDÞIAMAS nuo 1995 m.; nuo 1996 m. – prestiþinis þurnalasTURINYS

ÁVADAS // INTRODUCTION ......................................................... 3P. Karoblis. Olimpinio ðvietimo raidos tendencijos pasaulyje .......... 3OLIMPINIS SPORTAS // OLYMPIC SPORT ......................................... 7S. Stonkus. Retrospekcija – olimpinës triados esmës, vertybiøkaitos prieþasèiø ir pasekmiø suvokimo bûdas ................................... 7A. Poviliûnas. Olimpizmas: istorija, dabartis, ateitis ....................... 12I. Smalinskaitë, L. Tubelis. Ðvietimo per sportà fenomenasEuropos Sàjungos ðalyse ...................................................................... 17SPORTO MOKSLO TEORIJA // SPORT SCIENCE THEORY ..... 21R. Mikalauskas, V. Veèkys, N. Veèkienë, A. Muliarèikas.Kûno kultûros ir sporto vadybos modernizavimo metmenys(teorinis poþiûris) ................................................................................. 21A. Laskytë, S. Laskienë. 15–17 metø sportuojanèiø moksleiviøagresijos raiðka ...................................................................................... 25BIOMEDICINOS MOKSLAI // BIOMEDICAL SCIENCES .......... 31E. Peèiûnas, B. Quistroff, A. Skurvydas, G. Volungevièius.Energijos apykaita priekiniame blauzdos raumenyje iðemijossàlygomis esant skirtingam raumens ilgiui ........................................ 31A. Gocentas, A. Landor, A. Andziulis. Aerobinio parengtumoparametrø ir krepðinio treniruotës pratimø intensyvumokoreliaciniai ryðiai ................................................................................ 34S. Poprzecki. The influence of exercise and antioxidantsupplementation on antioxidant system connected withthe blood glutathione ........................................................................... 39T. Venckûnas, A. Buliuolis, A. Stasiulis, J. Kudirkaitë,A. Jakubauskas. Nuosekliai didinamo krûvio mezociklopoveikis bëgikø aerobiniam pajëgumui ir varþybø rezultatams ...... 43S. Kamandulis, A. Skurvydas, M. Brazaitis. Pakartoto krûvioefektas esant skirtingam keturgalvio ðlaunies raumens ilgiui .......... 47S. Zak, M. Spieszny. Kinetics and dynamics of co-ordinationskills in children practising handball .................................................. 51H. Stoklosa. Ultrasonographic assessment of bone mass densityin ice-hockey players from the sport school ....................................... 55KÛNO KULTÛROS IR SPORTO ISTORIJA // PHYSICALEDUCATION AND SPORT HISTORY .................................................... 59J. P. Jankauskas. Kûno kultûra ir sportas Vilniaus universitete(1579–2004) ......................................................................................... 59R. Maþeikienë, L. Kalvaitienë. Lietuvos moterø sporto asociacijos1994–2003 metø veiklos analizë ........................................................ 68KRONIKA // CHRONICAL ...................................................................... 74

SPORTO MOKSLAS2

1918 m. atkûrus Lietuvos Valstybæ, didþiulis dëmesys buvo skiriamas ða-lies ûkio, kultûros, ðvietimo, sporto plëtotei. Sportiniam sàjûdþiui pleèiantisiðkilo bûtinybë pradëti rengti aukðtos kvalifikacijos kûno kultûros ir sportospecialistus, plëtoti sporto mokslà. Ðiems tikslams ágyvendinti buvo ákurtiAukðtieji kûno kultûros kursai. Jie atidaryti 1934 m. spalio 10 dienà. Taibuvo 5-oji Nepriklausomos Lietuvos aukðtoji mokykla. Pergyvenæ ávairiuspokyèius Aukðtieji kûno kultûros kursai iðaugo iki ðiuolaikinës universiteti-nës aukðtosios mokyklos – Lietuvos kûno kultûros akademijos, kurios gar-bingà 70 metø jubiliejø dabar ðvenèiame.

Per 70 savo veiklos metø LKKA parengë daugiau kaip 10 000 aukðtoskvalifikacijos specialistø, tarp kuriø yra áþymûs treneriai O. Butautienë,V. Garastas, A. Ðocikas, B. Zelkevièius, N. Dumbauskas, A. Graþiûnas,A. Brazys, G. Krapikas, A. Sereika ir daugelis kitø. Daug Akademijos auklë-tiniø – M. Paulauskas, V. Chomièius, A. Nenënienë, A. Ðalna, R. Kurtinai-tis, V. Èesiûnas, V. Alekna – yra tapæ olimpiniø þaidyniø èempionais ir pri-zininkais, pasaulio ir Europos èempionais.

Per visus 70 LKKA gyvavimo metø didþiulis dëmesys buvo skiriamas moks-linei veiklai. Ákurta daug moksliniø laboratorijø, doktorantûroje rengiamijaunieji mokslininkai, dalyvaujama ávairiose tarptautinëse programose, gau-siai publikuojami moksliniai darbai, palaikomi ryðiai su daugeliu pasauliouniversitetø. Sporto mokslas, kaip svarbus kultûros reiðkinys, kûno kultûrosir sporto sistemos dalis, nuolat ieðko naujoviø ir dësningumø, jais mokslið-kai pagrásdamas daugelá aktualiausiø teoriniø ir praktiniø problemø, susiju-siø su þmogaus sveikata, fiziniu pajëgumu, dideliø sportiniø rezultatø sieki-mu. Akademija iðugdë daug visuotiná pripaþinimà pelniusiø mokslininkø.Tai prof. habil. dr. P. Karoblis, prof. habil. dr. J. Skernevièius, prof. habil.dr. V. Stakionienë, prof. habil. dr. K. Kardelis, prof. habil. dr. S. Stonkus,prof. habil. dr. K. Miðkinis, prof. habil. dr. L. Poderys, prof. habil. dr. A. Skar-balius ir daugelis kitø.

„Sporto mokslo“ redaktoriø taryba sveikina LKKA kolektyvà garbingo70-meèio jubiliejaus proga, linki ir toliau vaisingai dirbti savo Tëvynës labui.

LIETUVOS KÛNO KULTÛROS AKADEMIJAI –

70 METØ!

2004 Nr. 3(37) 3

ÁVADASINTRODUCTION

Olimpinio ðvietimo raidos tendencijos pasaulyjeProf. habil. dr. Povilas Karoblis

SantraukaÐiuolaikinëmis sàlygomis olimpizmas, olimpinis sportas ir olimpinis ðvietimas, natûraliai plëtodamasis kartu su bendràja

tautos kultûra, pamaþu áauga á Nepriklausomos Lietuvos valstybës kultûriná gyvenimà, tampa svarbiu tautos fizinës irdvasinës stiprybës ugdymo ðaltiniu. Olimpinio ðvietimo svarbiausias tikslas – átraukti jaunimà á kûrybingà, kruopðtø darbàpropaguojant sveikà gyvensenà, olimpizmo idëjas, taip pat padëti tiems, kurie dràsiai áveikia ðiuolaikinës treniruotës krûvioreikalavimus, siekdami olimpiniø aukðtumø ieðko ekonomiðkesniø ir veiksmingesniø darbo formø. Olimpinis sàjûdis irðvietimas yra amþini, skirti harmoningai þmogaus raidai, sporto ir kultûros, mokslo ir sveikatos jungèiai, visa tai paremiantdþiaugsmu per pastangas ir mokomàsias vertybes, geru pavyzdþiu ir pagarba olimpiniams principams. Olimpizmas yragyvenimo filosofija, kuri iðkelia ir balansuotai sujungia kûno, valios, intelekto ir proto savybes, palieèia kiekvienà propaguo-dama lygybës, garbingumo, teisingumo, pagarbos þmogui ir kitas þmogiðkàsias vertybes. Kaip rodo olimpinio sporto istorija,jau senovës filosofai, pedagogai brandino visapusiðkos asmenybës ugdymo idëjà, svarbiausiu ugdymo komponentu laikëfiziná, dvasiná ir protiná þmogaus tobulumà. Todël visuomenës, sportininko olimpinis ðvietimas ðiandien aktualus ir prasmin-gas, turi teorinæ ir praktinæ reikðmæ. Remiantis olimpinio sàjûdþio tendencijomis pasaulyje, mokslininkø nuostatomis, patir-timi, reikia subalansuoti dabar turimas jëgas, numatyti plëtotës kryptis, nes turime þinoti, kur einame, turime þinoti, kas galikeistis ir kà mes patys turime keisti ar padaryti eidami bendru keliu.

Raktaþodþiai: olimpizmas, raida, kultûra, pagarba, intelektas, olimpinis ðvietimas.

Olimpinio ðvietimo sàvoka sporto mokslo isto-ri joje ir olimpiniuose tyrimuose pasirodë tik1970 m. Ðiuolaikinio olimpizmo koncepcijos auto-rius Pierre de Coubertinas (1893–1937) save visøpirma laikë ðvietëju, o jo pagrindinis tikslas buvoðvietimo reforma Prancûzijos mokyklose. Jis supra-to, kad jaunø þmoniø moralinë jëga gali bûti iðla-vinta per individualiàjà patirtá sportinëje veikloje irið ten perkelta á gyvenimà kaip visuminis procesas(Müller, 1988). P. de Coubertinas sekë Hegelio pë-domis siekdamas pritaikyti filosofijà gyvenime,veiksmuose ir moralëje (Cashman, 2003). Ið jo mesgavome sàvokos „Olimpizmas“ apibrëþimà: „Olim-pizmas jungia á visumà visus principus, kurie daroátakà þmonijos tobulëjimui (Maes, 2003). Jis teigë:„Sportas ir olimpinës þaidynës yra þmogaus protoir kûno, emocijø ir sàmonës kulto skelbimas“ (Par-ry, 2003). Ðis principas – tai ðiuolaikinës sporto edu-kologijos, turinèios antropologiná aspektà, pagrin-das. P. de Coubertinas olimpieèio rengimà iliustra-vo ðiuo piramidës principu: „Kad 100 þmoniø la-vintø savo kûnà, bûtina, kad 50 þmoniø sportuotø,o kad 50 sportuotø, reikia, kad 20 þmoniø speciali-zuotøsi, bet tam, kad 20 specializuotøsi, 5 turi bûtipasirengæ þymiems pasiekimams.“ Taigi „sportoðvietimas“, kurá skelbë P. de Coubertinas, rodë ke-lià visiems jauniems þmonëms ir visiems gyvento-jams, nes visi turëjo dalyvauti siekdami asmeninëspatirties. Jo skelbtas olimpinis ðvietimas ir moky-mas tapo plaèiu socialiniu judëjimu, padedanèiu ben-dram þmogaus ugdymui ir tarptautiniam supratimui.

Jis realizuoja savo svarbà, ugdydamas ir saugoda-mas fizines, intelektines ir moralines galias tobu-lam gyvenimui (Georgiadis, 2003).

Ðiuolaikiniai mokslininkai (Haaig, 1995) siûlobûtinai toliau stiprinti ir plëtoti olimpiná mokymà,nes olimpiniam sàjûdþiui ir þaidynëms gresia daugpavojø, iðkylanèiø dël jø didelio populiarumo arbapolitiniø bei ekonominiø interesø. Taèiau áspëja ne-apriboti olimpinio mokymo susikoncentruojant tiká apsaugà nuo paþeidimø bei jø taisymà, nes olim-pizmas ragina sportà pajungti harmoningam tautøvystymuisi, skatinant tokios visuomenës, besirûpi-nanèios þmogaus garbe, kûrimà. J. Kermano (1999)nuomone, edukologinis olimpinis ðvietimas yra skir-tas: 1) tarpasmeniniø santykiø gerinimui, bendra-vimui tarp asmenø ir grupiø, suteikiant galimybæsportuoti jauniems ir seniems; 2) jaudinimosi,dþiaugsmo ir laimëjimo jausmo pojûèiui, ypaè jau-name amþiuje, per fizinio lavinimo ir sporto pro-gramas kaip pagrindines subalansuoto ugdomojoproceso dalis. J. Parry (2003), reikðdamas poþiûrá áolimpiná mokymà XXI a., akcentuoja, kad morali-nio ðvietimo elementas ágyjant þinias labiau priklau-so nuo paties individo, vienas svarbiausiø veiksniøyra jo mokymosi ir màstymo evoliucija, kurià ge-riausia suvokti per olimpiná mokymà.

Darbo tikslas – apþvelgti olimpinio ðvietimo sà-jûdþio iðtakas, raidà, problemas, taip pat pareikðtinuomonæ tais klausimais, á kuriuos ateityje, toliaupleèiant ir gilinant olimpiná ðvietimà bûtina atkreiptidëmesá.

SPORTO MOKSLAS4

Šiandien olimpinës þaidynës uþkariavo pasaulá.Þavimasi sportininkø nuopelnais ir medaliais, ku-rie uþima svarbià vietà jø paèiø áskiepytø morali-niø vertybiø bei plaèiai paplitusios olimpizmo filo-sofijos aspektu. Inþinerijos, medicinos, komunika-cijos, muzikos, meno, kultûros, komercijos, moks-lo, socializacijos vystymasis mokymo, valdymo irtechnologijø laimëjimø yra projektuojamas á áspû-dingà olimpiniø þaidyniø reginá. Tai – svarbiausiasrodiklis, atspindintis ávairiø formø olimpiná moky-mà. Dël to padëtis pastebimai ir staigiai keièiasi:olimpinio mokymo konceptai (sàvoka, bendras vaiz-das) greitai tobulëja ir ðvietëjams tampa sunku su-teikti ðiam vaizdiniui specifinæ reikðmæ arba já api-bûdinti. Olimpizmas leidþia ávykiams vykti tinka-ma kryptimi, taèiau reikia atsiminti, jog bûtina tuotikëti, tam dirbti ir leisti olimpizmui bûti varomàjajëga kiekvienam ið mûsø. Kiekvienà turi ákvëpti es-më to, kà darome per savo veiklà, ir tik tada galimasiekti olimpizmo realizavimo.

Olimpinis mokymas yra olimpinio sàjûdþio, ku-ris siekia ne tik tapimo olimpiniu èempionu ar da-lyvavimo varþybose, bet ir kvieèia kelti kilnius keti-nimus, tinkanèius atskiriems asmenims arba jø gru-pei, turinèiai stiprø tautiná palikimà, pasekmë (Ge-orgiadis, 2003). Svarbûs dalykai, á kuriuos reikiaatsiþvelgti, yra edukologiniai reiðkiniai, tokie kaippagarba prieðininkui, taika, tarptautinis supratimasir garbingos kovos dvasia – tai ágyvendinama persporto programas. Esant ðiai alegorijai, ásijungimasá sportà kaip á socialinæ veiklà ir pagrindiná olimpi-nio sàjûdþio vienetà yra svarbiausias dalykas, pa-tvirtinantis jo ryðius su olimpizmu ir ðvietimu. Spor-tas, kuris yra individualus kiekvienam þmogui ir bû-dingas tam tikram laikotarpiui, priklauso nuo veiks-mo ir yra daugiausia fizinë veikla, kuri reikalaujavarþymosi maksimaliomis fizinëmis pastangomis irpasitenkinimo dalyvaujant. Tai ágimtas elgesys, taipelgiamasi nuo tam tikro laikotarpio subrendus ir vë-liau, kai asmuo yra pajëgus pats kelti aiðkius uþda-vinius. Tai – tam tikro elgesio iðraiðka visomis gy-venimo pakopomis, ypaè susijusi su jaunyste, ku-rios metu pasiekiama pilnatvë. Olimpinis mokymasapibrëþia asmens vaidmená sporte tuo, kad olim-pizmas ir ðvietimas yra artimai susijæ.

Aukðto lygio pasirodymas olimpinëse þaidynëseyra taip pat pergalë mokslo, meno ir ekonomikossrityse. Tai patvirtina ir tas faktas, jog ðalys, kuriospasiekia aukðtà pasauliná lygá olimpinëse þaidynë-se, taip pat pirmauja mokslo, technikos, ekonomi-kos ir meno srityse.

Sportas, kurio finalas – olimpinës þaidynës, ági-

jo reikiamà pripaþinimà kaip atitinkantis vertybiøsistemos kaità. Olimpizmo tikslas, kartu su ðvieti-mo uþdaviniais, yra laimëjimo garbë ir rekordai, pa-siekti aukðèiausio lygio sportininkø po sunkiø tre-niruoèiø, tai – motyvaciniai veiksniai ir paskatos,paryðkinanèios mokomàjá pobûdá. Olimpiná moky-mà sudaro nuolatinis mokymosi procesas per sà-veikà asmenø, dalyvaujanèiø olimpiniame sàjûdyje.Ðio galutinis tikslas yra siejamas su olimpinëmis þai-dynëmis, kuriose dalyvauja sportininkai, treneriai,vadybininkai, pareigûnai bei tarnybos, padedanèiosrealizuoti olimpizmà arba olimpiná sàjûdá.

Olimpinis sportas ir olimpizmas darë ir daro di-delá poveiká pasaulio visuomenës raidai, yra vienostvirèiausiø þmonijos kultûros vertybiø. Siekiantolimpiniø aukðtumø svarbiausia – visapusiðkas spor-tininko asmenybës tobulëjimas, proto, jausmø, fi-zinës galios ir valios harmonija. Prof. NorberasMülleris (1998) teigia: „Aukðèiausio lygio sporti-ninkø kaip modeliø vaidmuo tampa vis svarbesnis,norint, kad olimpizmas patirtø sëkmæ, tik olimpie-èiams dalyvaujant gali bûti pasiekta aukðèiausia ko-kybë. Tiek savo sportine veikla, tiek vieðu kilnauselgesio skleidimu didþiausio meistriðkumo sporti-ninkai rodo savo atsidavimà sporto etikai ir kartusvarbiausioms olimpizmo vertybëms. „Homo olympi-cus“ ið prigimties trokðta ir siekia tobulumo, tiekpasaulio, tiek savo“. Puikûs olimpieèiø sportiniai lai-mëjimai skatina jaunus þmones taip pat virðyti sa-ve, nesitenkinti vidutiniu arba buvusiu laimëjimu,rodyti pavyzdá. Ðio principo galima laikytis tik ta-da, kai ði þmogaus tobulumo forma pasiekiama sà-þiningomis, visø pripaþintomis priemonëmis. Ma-nipuliavimas ir kiðimasis á natûralø jauno þmogausvystymàsi (genetinë inþinerija, augimo skatinimas,dopingas ir kt.) labiau pakenkia jam nei duoda nau-dos „savæs tobulinimui“ þmogiðkàja prasme. „Eti-ka pirma, o laimëtojas paskui“, – teigia prof.N. Mülleris. Kiekvienas sportininkas, màstantisprotekcionizmo terminais ir keliantis savo tikslo sie-kimà aukðèiau uþ viskà, nëra supratæs Pierre de Cou-bertino ir jo olimpizmo koncepcijos.

Jaunø þmoniø olimpinis mokymas turi bûtiskirtas ne tik protui ir intelektui, bet ir kûnui. Olim-pinis ðvietimas reiðkia tiek fiziná, tiek protiná lavini-mà kartu. Kiekvienas vaikas turi teisæ patirti olim-pizmà per mokymà. P. de Coubertinas tikëjo, kadvisi þmonës, o svarbiausia – visais gyvenimo tarps-niais, gali dalyvauti siekiant sporto tobulumo. Mo-kiniai yra þaismingi, kupini entuziazmo, energijos,noro mokytis, jie labai þavisi savo olimpiniais did-vyriais. Mûsø jaunuomenës áþengimas á olimpinæ

2004 Nr. 3(37) 5

sporto aikðtelæ turi bûti didelës garbës dalykas, nessportininko vardas siejamas su dþentelmeno vardu,o mokyklos olimpiniø þaidyniø kelias turi bûti atvi-ras tik tauriam, drausmingam jaunimui. Prancûzøfilosofas, ðvietëjas, raðytojas Þ. Þ. Ruso (1712–1778), aptardamas tobulos kûno ir dvasios darnosbûtinybæ, teigë: „Norëdami iðlavinti mokinio protà– lavinkite jo kûnà ir jëgà, kuria remiasi protas; sau-gokite sveikatà, siekite stiprybës“. Tikrasis sportasturi ne tik tobulinti kûnà, bet taip pat tobulinti pro-tà bei ugdyti moralinæ sàmonæ, mokyti jaunuosiusmoksleivius per veiklà pabrëþiant draugystæ ir taippadedant sukurti taikesná pasaulá. P. de Couberti-nas, atgaivinæs olimpines þaidynes, troðko, kad olim-pizmo propaguotojai paverstø pasaulá geresne vie-ta gyventi. Moksleivio jauna siela – tai màstanèiojidvasia, tai paslaptinga energija, kurianti gërá ir nai-kinanti blogio sûkurá. Jaunuomenë – tautos ateitis.Ji kartu ir didþiausia tautos jëga. Sporto varþybos –ir moksleivio kultûrinës veiklos iðraiðka, ir moks-leivio kultûros dalis, apimanti sëkmingà mokymàsi,lavinimàsi, varþymàsi. Tai nuolatinis tobulëjimo sie-kimas, kûrybiniø ir prestiþiniø tikslø patenkinimomodelis.

Tarptautinis olimpinis sàjûdis áþengë á XXI am-þiø sàlygojamas besikeièianèios visuomenës, pasau-lio globalizacijos, tarptautinio bendradarbiavimo,þmonijos evoliucijos bei kitø veiksniø (Poviliûnas,2002). Ðiuolaikinë visuomenë – tai pliuralistinë vi-suomenë, kurioje nëra vienos ir visiems vienodosvertybiø sistemos. Sporto etiniai idealai daugiausiaremiasi klasikine olimpinio sàjûdþio vertybiø siste-ma, kurios pagrindas – antikinës Graikijos kultûra.Olimpizmas skleidþia ne tik sporto laimëjimus, olim-piniø þaidyniø dorovines vertybes, bet skatina tiekfiziná, tiek protiná, tiek dvasiná asmenybës tobulëji-mà. Olimpizmo principai skelbia, jog daug svarbiaudalyvauti sportinëje kovoje ne dël sportinio rezul-tato, o siekiant visapusiðkai tobulëti. Jie skelbia fi-zinio, intelektinio, dorovinio ðaunumo, pasiaukoji-mo, draugystës, laisvës idëjas, kurios neretai pamirð-tamos jëgos ir pinigø valdomoje visuomenëje. P. deCoubertinas áspëjo, kad sportas gali sukelti tiek ypaètaurius, tiek labai þemus jausmus.

Dabartinis Tarptautinio olimpinio komiteto(TOK) prezidentas dr. Jacques Rogge sako, kadsportas XXI amþiaus pradþioje turi tapti gerokaiðvaresnis, solidesnis. Jo nuomone, TOK svarbiau-sia atsinaujinti ir saugoti olimpiná sportà nuo do-pingo, korupcijos, smurto apraiðkø, nuo mokslo pa-þangos pavojaus (gàsdinanèios genetinës atrankosperspektyvos). Atënø olimpinëse þaidynëse buvo

paimta apie 3 tûkstanèius dopingo mëginiø, kuriepatvirtino, kad tarp sportininkø yra sukèiø, apgavi-kø, siekianèiø ðlovës. Net septyni dopingà vartojæatletai buvo uþkopæ ant olimpinës garbës pakylos.Èia susiduriame su garbingumo, kaip dorumo arbasportinio kilnumo, vertybe ir jà bûtina iðsaugoti mû-sø visose sporto visuomenës gyvenimo srityse. Jaus-mø taurumas, teisingumas, didþiadvasiðkumo sie-kimas, riteriðka dvasia ir taika yra pagrindiniai olim-pizmo principai ir poreikiai. Olimpizmas – tai gy-venimo filosofija, akcentuojanti sporto vaidmená pa-saulio raidai, jis palieèia kiekvienà þmogø, atsklei-dþia garbingos kovos esmæ ir garbingumo pagrin-dà. S. Ðukys (2003) teigia: „Analizuodami ávairiøautoriø pasvarstymus sporto etikos klausimais, ne-retai susiduriame su nuomone, jog sporto vertybësnegali garantuoti moralios kovos. Tai tam tikra pras-me jau uþprogramuota paèiame sporte, t. y. ðiuo-laikinis, ypaè didysis sportas kartu postuluoja per-galës siekimà ir lygiø galimybiø paradoksà“. Todëlbûtina numatyti, kuria linkme eina ðiuolaikinis spor-tas, koks jis bus ateityje ir kokià reikðmæ jame vai-dins humanistinës sporto vertybës ir dorovinës nuo-statos.

Apibendrinant olimpinio švietimo raidos tenden-cijas pasaulyje galima teigti, kad svarbiausias olim-pinio ðvietimo tikslas yra átraukti jaunimà á kûry-bingà, kruopðtø darbà propaguojant sveikà gyven-senà, olimpizmo idëjas, taip pat padëti tiems, kuriedràsiai áveikia ðiuolaikinës treniruotës krûvio rei-kalavimus, ieðko ekonomiðkesniø ir veiksmingesniødarbo formø siekdami sporto aukðtumø. Olimpinissàjûdis ir ðvietimas yra amþini, skirti harmoningamþmogaus vystymuisi, sporto ir kultûros, mokslo irsveikatos jungèiai, visa tai paremiant dþiaugsmu perpastangas ir mokomàsias vertybes, geru pavyzdþiuir pagarba olimpiniams principams. Olimpiniai prin-cipai, Olimpinë chartija, Antikos agonistika, kurieákvepia olimpiná ðvietimà, yra grásti teisingumu, de-mokratija, lygiateisiðkumu ir tolerancija. Svarbiau-sia – olimpinis ðvietimas turi tapti pagrindiniu kul-tûros varikliu. Olimpizmas yra gyvenimo filosofija,kuri iðkelia ir balansuotai sujungia kûno, valios, in-telekto ir proto savybes, palieèia kiekvienà propa-guodama lygybës, garbingumo, teisingumo, pagar-bos þmogui ir kitas þmogiðkàsias vertybes. Kaip ro-do olimpinio sporto istorija, jau senovës filosofai,pedagogai brandino visapusiðkos asmenybës ugdy-mo idëjà, svarbiausiu ugdymo komponentu laikë fi-ziná, dvasiná ir protiná þmogaus tobulumà. Todël vi-suomenës, sportininkø olimpinis ðvietimas ðiandienaktualus ir prasmingas, turi teorinæ ir praktinæ reikð-

SPORTO MOKSLAS6

mæ ateièiai. Turime subalansuoti dabar turimas jë-gas, numatyti plëtotës kryptis, turime þinoti, kureiname, turime þinoti, kas gali keistis ir kà mes pa-tys turime keisti ar padaryti eidami bendru keliu.Svarbiausia visiems taikiai gyventi po saule, varþy-tis ir tobulëti visose gyvenimo srityse – darbe, moks-le, mene, sporte. Taèiau á tai bûtina ádëti sielà, moks-lo þinias, patirtá. P. de Coubertinas atsisveikinimosu gyvenimu laiðke uþraðë: „Að praðau Jûsø iðsau-goti atgaivinto olimpizmo liepsnà ir apginti bûtinusjam principus bei institucijas“. Olimpizmo princi-pus ypaè reikia skiepyti jaunimui, nes jauna sielatarsi neliesta þemë, kurioje gerai prigyja laiku pasë-ta sëkla. Taèiau ir kiekvienam þmogui reikia dau-giau olimpinës ðviesos, apimanèios ne tik protà irintelektà, bet ir kûnà. Visi turime þiûrëti pirmyn irtikëti þmonijos tobulëjimu.

LITERATÛRA1. Cashman, P. (2003). Divergent sports and sportingcultures. 7th International Session for Directors of NationalOlympic Academies (pp. 1–17). Ancient Olympia, Greece.2. Couberten and Olympism Questions for the future. Reportof the Congress 1997 at the University of Le Harvre. P. 303.

3. Georgiadis, K. (2003). Sport, School and OlympicEducation. 7th International Session for Directors of NationalOlympic Acadiemies (pp. 1–12). Ancient Olympia, Greece.4. Haaig, G. (1995). The components of the Olympicmovement. International Olympic Academy. AncientOlympia. P. 102.5. International Conference of Ministers and Senior OfficialsResponsible for Physical Education and Sport (2003).UNESCO.6. Karoblis, P. (2003). Olimpinis švietimas globalizacijosamþiuje: perspektyva ir privalumai. Sporto mokslas, 2(32), 2–6.7. Kerman, J. N. (1999). The 24 Consensus Principles ofTraining and Conditioning. Olympic Coach, 2–7.8. Maes, M. (2003). Olympism and Culture. 7th InternationalSession for Directors of National Olympic Academies (pp.1–16). Ancient Olympia, Greece.9. Müller, N. (1998). Olympism and Olympic Education.International Olympic Academy. Ancient Olympia. P. 211.10. Parry, J. (2003). Olympism for the 21st century: Fromlocal to global, or from global to local? 7th InternationalSession for Directors of National Olympic Academies (pp.1–21). Ancient Olympia, Greece.11. Poviliûnas, A. (2002). Pasaulio olimpinio sàjûdþioraidos tendencijos. Sporto mokslas, 3(29), 2–9.12. Stonkus, S. (2002). Olimpija. Kaunas: Šviesa.13. Ðukys, S. (2003). Olimpizmas ir dorovës vertybës.Olimpinis ðvietimas ir kultûra (pp. 59–60). Vilnius.

TENDENCIES OF THE OLYMPIC EDUCATION DEVELOPMENT IN THE WORLD

Prof. Dr. Habil. Povilas Karoblis

SUMMARY

Gauta 2004 09 15Priimta 2004 09 29

Povilas KaroblisVilniaus pedagoginis universitetasStudentø g. 39, LT–2034 VilniusTel. +370 5 275 17 48

In modern situation Olympism, Olympic sportsand education develop together with overall nationalculture and gradually grows into the cultural life ofindependent state of Lithuania, become importantsource of development of nation‘s physical andspiritual potency. Main problem of Olympiceducation is to involve young people into creativeactivities, ensuring healthy lifestyle, perceiving ideasof Olympism, and also to assist those surmountinghigh requirements of modern training loads andsearching for more effective ways of working. Olympicmovement and education is eternal and devoted toharmonious development of personality, bondingsports and culture, science and health and basing allof this with joy via efforts and learning values, withsound pattern and respect to Olympic principles.Olympism is the philosophy of life that harmoniouslyintegrates qualities of body, will, intellect and mind,

changes every person via promoting values of equality,honesty, fairness, respect to human being andmastership. As history of Olympic sport shows, ancientphilosophers and pedagogues had an idea of overalldevelopment of personality. They regarded physical,spiritual and mental excellence as main componentsof education. Therefore Olympic education of athleteand society nowadays is relevant and expedient, withtheoretical and practical importance. So, basing onworld tendencies of Olympic Movement, on scientists‘attitudes and experience, we must balance ourrecourses and efforts, provide for developmenttendencies. We must know what we are targeting at,what we can change and what we must change or doon our common way.

Keywords: Olympism, development, culture,respect, intellect, Olympic education.

2004 Nr. 3(37) 7

OLIMPINIS SPORTASOLYMPIC SPORT

Retrospekcija – olimpinës triados esmës, vertybiø kaitosprieþasèiø ir pasekmiø suvokimo bûdas

Prof. habil. dr. Stanislovas Stonkus Lietuvos kûno kultûros akademija

SantraukaSuvokiant tai, kad:• olimpinë kultûra – tai þmonijos sukauptø istorijos þiniø, socialiniø ir etiniø normø, vertybiø, elgesio pavyzdþiø, atitinkan-

èiø neoolimpizmo ideologijà, visuma, jø pagrindu ir formuojamas (formuojasi) humanistinis sociumo gyvenimo bûdasir asmenybës gyvenimo stilius;

• olimpinio ugdymo ágyvendintojø tikslas yra sudaryti sàlygas suvokti, ásisàmoninti humanistines sporto vertybes, ugdyti(iðugdyti) ne primityvø sportininkà, bet pilietá, galintá ir gebantá garbingai ginti mokyklos, miesto, ðalies sportinæ garbæ,pilietá atletà, gebantá prieðintis gobðumui, prievartai, grubumui, agresijai, t. y. visam tam, kas griauna ir sporto esmæ, irpriedermæ, ir asmenybæ, ir visuomenæ;

• vis labiau plinta intelektinis neraštingumas,aktuali tampa mokslinë problema: kaip atskleisti, suvokti ir panaudoti olimpiniam ugdymui olimpinës triados esmës,

priedermës sàsajas, jø vertybiø kaitos prieþastis ir pasekmes.Vienas ið bûdø atsakyti á ðá probleminá klausimà galëtø bûti retrospekcija – praeities ávykiø analizavimas ir dabarties

lyginimas.Retrospekcijos objektai galëtø bûti:1. Antikos olimpizmas ir neoolimpizmas.2. Antikos sportas ir olimpinis sportas.3. Olimpijos ir olimpinës þaidynës ir kt.Raktaþodþiai: retrospekcija, olimpinë triada, olimpinë kultûra, olimpinis ugdymas, humanistinës sporto vertybës,

dorovingumo principas.

Ávadas Dar P. de Coubertinas (Kubertenas) savo olim-

piniuose memuaruose raðë: „…Man visuomet neri-mà këlë vis didëjantis intelekto silpnëjimas. /.../ Þi-nios, nesuprantant, nesuvokiant jø esmës, yra nie-kas, nors yra mananèiø, kad specialiosios þinios lei-dþia „pagauti“ visà problemos esmæ, bet ið tikrøjøtaip nëra: greièiau jos iðkreipia problemà…“ (Cou-bertin, 2000).

Nepamirštant to, kad:• olimpinë kultûra – tai þmonijos sukauptø is-

torijos þiniø, socialiniø ir etiniø normø, ver-tybiø, elgesio pavyzdþiø, atitinkanèiø neoolim-pizmo ideologijà, visuma, jø pagrindu ir for-muojamas (formuojasi) humanistinis sociumogyvenimo bûdas ir asmenybës gyvenimo sti-lius;

• supaþindinimas su olimpinës kultûros verty-bëmis daþniausiai vyksta per tradiciná fiziná la-vinimà ir sportiná rengimà, kuriø pagrindiniaiuþdaviniai yra fiziniø ypatybiø lavinimas irsportinis parengtumas, todël olimpinio ugdy-mo uþdaviniai sprendþiami sunkiai;

• dabar mokytojø, treneriø, olimpinio sàjûdþioorganizatoriø olimpinio ugdymo tikslas yra ne

tik átraukti vaikus, paauglius á aktyvià fizinæ,sportinæ veiklà, bet ir sudaryti sàlygas suvok-ti, ásisàmoninti humanistines sporto vertybes,ugdyti (iðugdyti) ne primityvø sportininkà, betpilietá, galintá ir gebantá garbingai ginti mokyk-los, miesto, ðalies sportinæ garbæ, kovojantá sta-dione ar sporto salëje, plaukimo baseine sàþi-ningai, dorai, be apgaulës, pilietá atletà, gebantáprieðintis gobðumui, prievartai, grubumui, ag-resijai, t. y. visam tam, kas griauna ir sportoesmæ, ir priedermæ, ir asmenybæ, ir visuome-næ;

• ugdyti (iðugdyti) atletà asmenybæ galima tik su-vokiant olimpinës kultûros, olimpiniø vertybiøesmæ ir paskirtá (Stonkus, 2002; Ëþáûøåâà,2004),

• aktuali tiek teoriniu, tiek praktiniu poþiûriutampa mokslinë problema: kaip atskleisti, su-vokti ir panaudoti olimpiniam ugdymui olim-pizmo, olimpiniø þaidyniø, olimpinio sàjûdþioesmës, priedermës sàsajas, jø vertybiø kai-tos prieþastis ir pasekmes.

Ypaè tai aktualu dabar, XXI a. prasidëjus, kaigana sparèiai plinta intelektinis neraštingumas, kainesugebama (neretai net nebandoma) atsirinkti tik-

SPORTO MOKSLAS8

rosios informacijos ðaltiniø, kai nesuvokiama, kasesminio norëta pasakyti, ir t. t., þodþiu, lyg ir mo-kama skaityti bei raðyti, bet ið esmës nemokama.

Èia verta prisiminti prasmingà Marko Tvenomintá: „Þmogus, kuris neskaito gerø knygø, nërapranaðesnis uþ þmogø, kuris nemoka skaityti“.

Tyrimo tikslas – iðtirti galimybæ retrospekcinësanalizës bûdu suvokti tiesà apie Olimpijos ir olim-piniø þaidyniø, jø svarbiausiø vertybiø kaità.

Nes „pagrindinë protinio ugdymo gërybë yra tie-sa, suorganizuota mokslo pavidalu“ (Ðalkauskis,1936), „tiesa taip pat yra paþiûrø ir ásitikinimø ug-dymo pamatas, gërio ir groþio pamatinë gërybë“ (Jo-vaiða, 2001).

Konceptualiosios Antikos ir neoolimpizmo,Olimpijos ir olimpiniø þaidyniø idëjos

Þymus Lietuvos krepðininkas, dukart Europosèempionas (1937 ir 1939 m.), paskui Antikos kul-tûros ir, þinoma, sporto þinovas Z. Puzinauskas(1960) raðë:

„Aei aristeuein – vis tobulëti – buvo trumpa se-novës graikø formulë. Ji nuolat priminë vystyti vi-sokeriopas kultûrines vertybes: poezijà, architek-tûrà, skulptûrà, tapybà, literatûrà, dramà, kalbà, filo-sofijà, mokslà, karo taktikà, ástatymdavystæ ir t. t.

Graikø gimnastika arba, moderniais terminais ta-riant, jø sportas buvo pilnutinë kultûrinës iðraiðkosdalis, kuri taip pat vaisino kitas kultûros sritis, ypaèdailøjá menà. Pagal Platonà, gimnastika buvo gim-toji meno mûzos sesuo. Asmuo, geriausiai suderi-næs dvasiná ir fiziná iðsilavinimà ir tuo paèiu pada-ræs kûnà iðtikimu dvasios tarnu, pagal graikus, bu-vo vienintelis pilnutinai ir harmoningai iðauklëtasþmogus. Jis buvo vadinamas Kalokagathos – gerasir graþus“.

Èia ir galime áþvelgti pagrindinæ Antikos olim-pizmo koncepcijos idëjà. Antikos olimpizmo idë-jomis buvo grindþiama ir visos Graikijos ðventë Pe-loponese – Olimpijos þaidynës. Garbingos kovosOlimpijos þaidynëse principai rëmësi autentiðka hu-maniðka senovës þmoniø kultûra, apëmë tris tos pa-èios idëjos vienijamas þmogaus veiklos sritis:

• filosofijà, ugdþiusià þmogaus gebëjimà þvelgtiá tikrovæ racionaliai màstant;

• muzikà, ugdanèià jausmus;• judesius, gimnastikà, fiziðkai ir dvasiðkai vei-

kianèius þmogaus bûtá.Sportinë dvasia senovës Graikijoje buvo ugdoma

remiantis aukðèiausiomis þmogaus vertybëmis: kûnoir dvasios jëga, tobulumas, groþis buvo labiausiai bran-ginamos ir pripaþástamos sporto arenose savybës.

Kilniø idealø, jø laikymosi senovës Graikijoje,Olimpijos þaidyniø klestëjimo laikotarpis truko tol,kol auklëjimui buvo skiriamas iðskirtinis dëmesys,kol vyravo dvasinës vertybës, tikrasis patriotizmas,kol tobulumo, pergalës buvo siekiama dël savo mies-to, ðeimos, asmeninës garbës. Tai truko maþdaugiki 450–400 m. pr. Kr.

Dël ko keitësi Antikos olimpizmas, o Olimpijosþaidynës ëmë tolti nuo kilniøjø Antikos idealø?

Prieþastys:• dël nuolatiniø, kartais ilgai trunkanèiø karø

(Peloponeso karas 431–404 m. pr. Kr.) pa-blogëjo ekonominës sàlygos;

• karø þiaurumai, netektys keitë þmoniø psichi-kà: þmonës vis labiau troðko aðtriø reginiø, sen-sacijø;

• pernelyg imta garbinti ir aukðtinti Olimpijosþaidyniø nugalëtojus, tik fizines jø galias ir pan.

Pasekmës:• pablogëjus ekonominëms sàlygoms, þmonës vis

maþiau mankðtinosi, sportavo;• siekiant patenkinti aðtriø reginiø poreiká, Olim-

pijos þaidyniø programoje atsirado naujø,þiaurokø sporto ðakø (antai pankrationo var-þybose berniukai ásisiautëjusiø þiûrovø aki-vaizdoje þiauriai þalojo vienas kità);

• dël perdëto atletø garbinimo, jø naudojimomiestø-valstybiø valdovø autoritetui didinti,jiems garbinti pradëta atletus vilioti ið vienomiesto á kità, papirkinëti ir pan.

Taip teigia ir prancûzø istorikas H. Marionas:„… Garbingà vietà sportas uþëmë tarp senovës kul-tûros vertybiø. Taèiau perdëtas garbinimas sportuibuvo fataliðkas…“ (Segrave, Chu, 1988).

Didþiuliø permainø metas Olimpijos þaidynëseprasidëjo tada, kai uþ pergales imta skirti nemaþuspinigus, privilegijas. Tada ir sporto ðakas, rungtis,jø varþybø nugalëtojus imta vertinti skirtingai: „ag-resyviosios“ sporto ðakos – kumðtynës, pankratio-nas – imtos laikyti prestiþinëmis, o atleto parengtu-mo harmonijos, visapusiðkumo, judesiø groþio rei-kalavusios sporto ðakos imtos vertinti maþiau. Blësodomëjimasis klasikine sporto ðaka – lengvàja atletika.

Neoolimpizmo grindëjà P. de Coubertinà ið An-tikos palikimo labiausiai þavëjo „… vienas ið paèiønuostabiausiø graikø civilizacijos ypatumø: raume-nø dalyvavimas ugdant þmogaus dorovingumà“(Cyíèê, 1994). Todël ir atkuriant olimpines þaidy-nes prioritetinis principas buvo dorovingumo prin-cipas. P. de Coubertinas neoolimpizmà siekë pripil-dyti pirmiausia dorovinio, dvasinio turinio.

Màstant apie neoolimpizmo prigimtá ir ypatu-

2004 Nr. 3(37) 9

mus, bûtina atsiminti, kad ðiø idëjø sistema turëjosavo prielaidas Europos minties istorijoje: jø for-mavimosi sfera – humanistinë Renesanso epochosdvasia, tokia kûno ontologija ir aksiologija, kuriaibûdingas holizmas. Ðios prielaidos ir sieja neoolim-pizmà su harmoningai iðugdyto þmogaus visybinepsichofizine asmenybës samprata (Âàñèëüåâà, Áà-ðàáàíîâà, 2004). Taip buvo sukurta konceptualineoolimpizmo sistema, kurios pagrindiniai teiginiaibuvo vienodai patrauklûs visoms pasaulio ðalims irtautoms, visiems visuomenës sluoksniams. Ji ne-skirstë þmonijos á elità ir mases, daugumà ir maþu-mas, á valdanèiuosius ir pavaldinius. Joje glûdëjooptimistinis tikëjimas galimybe tapti geresniam,graþesniam, pakeisti þmogø, individo siekimas, ávei-kiant ir savo ribotumà, pakeisti þmogiðkøjø galiø(galimybiø) ribas.

Tyrimo rezultataiKà perëmë ir iðlaikë neoolimpizmas, olimpinës

þaidynës ið Antikos olimpizmo, Olimpijos þaidyniø?Vienas ið bûdø paþinti, suvokti olimpinës triados(olimpizmo, olimpiniø þaidyniø, olimpinio sàjûdþio)esmës, kaitos prieþasèiø ir pasekmiø sàsajas galëtøbûti retrospekcija – praeities ávykiø, poelgiø, bûse-nø apmàstymas, analizavimas ir dabarties lyginimas(Vaitkevièiûtë, 2000).

Retrospekcijos objektai galëtø bûti:1. Antikos olimpizmas ir neoolimpizmas.2. Antikos sportas ir olimpinis sportas.3. Olimpijos ir olimpinës þaidynës ir kt.Vël kreipiamës á P. de Coubertinà: „…Neteisin-

ga nei per daug aukðtinti senovës olimpizmo este-tizmà, nei kritikuoti uþ siekimà rengti „profesiona-lus“. Lygiai taip pat nedera kritikuoti neoolimpiz-mà, matant jame tik tarptautiná varþymàsi ir sportokomercializacijà (…), kuri padeda gauti per dide-lius pelnus…“ (Êóáåðòåí, 1997).

Kaip kito Olimpijos ir olimpinës þaidynës, jø ver-tybës?

Þaidyniø dalyviaiAntikoje: Iki IV a. pr. Kr. Olimpijos þaidynëse

galëjo dalyvauti tik laisvi gimæ graikai, paskui teisævarþytis þaidynëse turëjo visi Graikijos pilieèiai, darvëliau – ir romënai. Tai turëjo bûti pasiturintys pro-fesionalûs atletai: nuolatinës pratybos, vadovaujantprofesionaliems treneriams, dalyvavimas varþybo-se nebepaliko laiko kitiems darbams. Be to, pinigøreikëjo apmokëti treneriams, specialiai mitybai ir t. t.

Dabar: Ið pradþiø atgaivintose olimpinëse þai-dynëse galëjo dalyvauti tik sportininkai mëgëjai. Ðiuometu gali dalyvauti visi (ir profesionalai) tinkamai

pasirengæ, atrinkti atletai. Taèiau politiniais sume-timais buvo draudimø.

AtrankaAntikoje: Atletø atranka pagal kûno sandarà, ge-

bëjimus, charakterá á vienà ar kità sporto ðakà arbarungtá prasidëjo apie 500 m. pr. Kr. Dalyvauti Olim-pijos þaidynëse buvo atrenkami geriausiai pasiren-gæ atletai, kurie deðimt mënesiø aktyviai joms ren-gësi savo miestuose ir dar trisdeðimt dienø – Elidë-je, grieþtai laikësi buities reþimo, nebuvo padaræ blo-gø darbø.

Dabar: Veikia gana sudëtinga atrankos sistema,taèiau:

• 1988 m. rugsëjo mën. Seulo olimpiniø þaidy-niø krepðinio varþybose A. Sabonis (tada SSRSrinktinës vidurio puolëjas) dalyvavo po …542dienø aktyvios sportinës veiklos pertraukos dëlsunkios kojos traumos, netgi specialiai nesi-rengæs tokio rango varþyboms (paskutiná kar-tà jis buvo rungtyniavæs 1987 m. kovo 27 d.);

• anksèiau atletø padaryti blogi darbai neakcen-tuojami.

Sportinës kovos pobûdisAntikoje: Kumðtyniø, pankrationo, imtyniø var-

þybos buvo þiaurios, þalojanèios netgi atletø svei-katà. Kovojama buvo tol, kol vienas ið atletø nebe-galëdavo tæsti kovos, kumðtynininkø kumðèiai bu-vo apvyniojami kietais dirþais, kad smûgiai bûtøveiksmingesni ir pan. Atletai, siekdami nugalëti, au-kojosi, kentëjo negalvodami, kas bus paskui.

Dabar: Suskirsèius atletus á atitinkamas svoriokategorijas, naudojant apsaugos priemones (ðalmus,bokso pirðtines ir kt.), patobulinus taisykles, dvi-kovos sporto ðakø atstovai vis labiau saugomi nuotraumø, tausojama jø sveikata, þinoma, jei to siekiair atletai, ir treneriai.

Taèiau … Atënø olimpinëse þaidynëse dalyvavoLietuvos boksininkas, neiðsigydæs traumos, supran-tama, ir reikiamai nepasirengæs tokio rango varþy-boms. Per paèios pirmos kovos su maþai þinomuvarþovu ketvirtàjá raundà – per 120 sek. – Lietuvosatletui buvo suduota 30 smûgiø (daugiausia á galvà)– kas 4 sek. smûgis. Vardan ko?

NugalëtojaiAntikoje: Olimpijos þaidynëse buvo pagerbiami

tik nugalëtojai – olimpionikai.Bet kai Olimpijos (ir kitø) þaidyniø nugalëtojus

imta naudoti miestø valdovø autoritetui didinti,jiems garbinti, atletø garbinimas ir branginimas per-þengë leistinas ribas: pradëti pirkti garsûs atletai,netgi apgaulës bûdu buvo keièiama pilietybë, kad

SPORTO MOKSLAS10

atletas galëtø atstovauti reikiamam miestui ir pan.Ëmë vyrauti lozungas: „Vainikas arba mirtis!“ Pa-sakojama, kad net motina nusigræþdavo nuo pralai-mëjusio sûnaus.

Dabar: Mûsø dienomis gerbiami ir vertinami netik olimpiniø þaidyniø nugalëtojai, bet ir prizinin-kai, atletai, pasiekæ gerø, pagal savo galimybes, re-zultatø. Gerbiami ir tie, kurie didþiausiomis valiospastangomis, kad ir paskutiniai, áveikia, pavyzdþiui,sunkø maratono nuotolá. Dar gyva viena ið neoolim-pizmo idëjø: „Svarbu garbingai dalyvauti þaidynë-se“. Tai paliudijo Lietuvos olimpieèiø sutikimo ðven-të Vilniuje 2004 m. rugpjûèio mën.

Vyksta gerø atletø migracija.

AtlygisAntikoje: Klasikiniu Olimpijos eros laikotarpiu

atletai varþësi dievo Dzeuso garbei – siekiant pri-artëti prie dievø, reikëjo pergalës Olimpijoje.

Pagrindinis atlygis – simbolis: supinta alyvme-dþio ðakelë. Maþdaug nuo IV a. pr. Kr. Olimpijos(ir kitø) þaidyniø nugalëtojams buvo skiriamas irmaterialinis atlygis: brangûs prizai, privilegijos.Vienu ið pagrindiniø prizø buvo tam tikras skaièiusamforø aliejaus. Tada pasigirdo balsø, kad tai Olim-pijos þaidyniø þlugimo pradþia. Tik tø balsø niekasnenorëjo girdëti.

Pavyzdþiui, pentatlono nugalëtojas gaudavo 60amforø aliejaus (arba 720 drachmø). Kvalifikuotasspecialistas turëjo dirbti 1,69 metø (dirbti 300 die-nø per metus), kad uþdirbtø tokià sumà. Pankra-tiono èempionas gaudavo 80 amforø aliejaus (960drachmø), o vadeliojimo lenktyniø nugalëtojas – 140amforø aliejaus, arba 1680 drachmø. Specialistastokià sumà uþdirbti galëjo per ketverius metus.

II a. pr. Kr. graikø oratorius ir filosofas D. Chry-sostomas apie to meto atletus raðë: „Jie kovoja nedël politinës valdþios, moterø ar savo garbës, betapimti vergiðko godumo, grumiasi dël niekingø pi-nigø“.

Dabar: 1896 m. olimpiniø þaidyniø maratono nu-galëtojas graikas atsisakë visø dovanø ir privilegijø– jam uþteko garbës. Ðiuo metu bene svarbiausiayra materialinis atlygis, tik paskui garbë, pripaþini-mas. Dël to pergalës olimpinëse þaidynëse siekia-ma neretai bet kokia kaina.

Lietuvos olimpietis – þaidyniø nugalëtojas gau-na 400 000 Lt premijà, neskaitant kitø dovanø (au-tomobilio ir kt.). Specialistas, uþdirbantis per më-nesá 2000 Lt., tokià sumà uþdirbtø per daugiau kaip16 metø.

Kà visø pirma mato, kuo gërisi þiûrovai?Antikoje: Klasikiniø Olimpijos þaidyniø laikotar-

piu graikø idealas – gero ir graþaus þmogaus ávaiz-dis – buvo perkeltas á þaidynes: þaidyniø þiûrovaiáþvelgë, matë ir vertino þmogaus kûno, judesiø, var-þymosi groþá. Ðtai apie ðuolininkø varþymàsi:

„Atleto ðuolio graþumas niekam neprasprûdopro akis. Jei jis bûtø nuðokæs dviem pëdom maþiau,þiûrovai bûtø ne menkiau þavëjæsi. Tasai gyvas svie-dinys, nulëkæs neprilygstamu lanku, iðreiðkë verty-bæ, virðijanèià bet koká matà. Atleto kûnas, suau-gæs su keliais muzikos taktais, atrodë juslëms priei-namas simbolis. Tokià bûtent reikðmæ atleto ðuolisir turëjo þiûrovams, kuriø atmintyje jis liko nelygi-nant melodijos gabalëlis“.

Dël nuolatiniø karø, þiaurumø keièiantis þmo-niø psichikai, kito ir vertybës: svarbiausiu dalykutapo rezultatas – bûtinai nugalëti, aðtrûs reginiai.

Dabar: Svarbiausia – sportinis rezultatas, kar-tais pasiekiamas ir brangiausia kaina, rizikuojantsveikata.

Atletø fizinis iðsivystymas ir parengtumasMokslo laimëjimai leidþia ir ðiuo poþiûriu atlikti

retrospektyvià analizæ.Antikoje: Palyginus neseniai (prieð 50 metø) at-

kastas maþdaug 2500 m. senumo sarkofagas, ku-riame, be gerai iðsilaikiusiø þmogaus griauèiø, bu-vo rasta daiktø, liudijanèiø, kad tai buvo Olimpijosir kitø Graikijos þaidyniø atletas. Atlikus sudëtin-gus tyrimus buvo atkurti kai kurie antrpometriniai at-leto parametrai: jo ûgis – 168 cm, kûno masë – 77 kg.

Nustatyti rankø ir raumenø pokyèiai dël inten-syviø pratybø (gerokai ilgesni, platesni deðinio pe-ties kaulai ir kt.) leido teigti, kad atletas buvo dau-giakovininkas – pentatlonininkas, daug treniravosiapkraudamas deðinës rankos, peties raumenis, kau-lus: daug mëtë diskà. Taip pat nustatyta, kad atletasgalëjo ið vietos nuðokti apie 3 metrus. Kaulø che-minë analizë leido padaryti iðvadà, kad atleto mais-to racione buvo daug mësos, vaisiø, darþoviø.

Dabar: 2000 m. olimpiniø þaidyniø deðimtkovësèempiono esto Erki Noolo ûgis – 184 cm., kûnomasë – 84 kg. Ið vietos á tolá jis nuðoka 3 m 31 cm.

2004 m. deðimtkovës olimpinio èempiono, pa-saulio rekordininko èeko R. Ðebrle ûgis – 186 cm,kûno masë – 88 kg.

Lietuvos deðimtkovës èempiono J. Spudþio ûgis –185 cm., kûno masë – 82 kg, ðuolis á tolá ið vietos – 306 cm.

2004 Nr. 3(37) 11

IšvadosRetrospekcija – taikytinas objektyvus olimpiz-

mo principø, Olimpijos ir olimpiniø þaidyniø esmës,kaitos tyrimo bûdas, leidþiantis nustatyti tos kaitosprieþastis:

• Olimpinës þaidynës – ðiandien iðlikusi viena iðsvarbiausiø ir galingiausiø jëgø kovojanti uþgërá, suþadinanti jaunø þmoniø susiþavëjimàþmogiðkosiomis vertybëmis.

• Lëðø stygius didþiajam sportui vertë ieðkotipapildomø ðaltiniø.

• Olimpiniø þaidyniø komercinimas turëjo es-miná poveiká sporto prigimties vertinimui, tik-rosioms sporto vertybëms, jo socialinëmsfunkcijoms.

• Olimpiniø þaidyniø komercinimas, papildomoslëðos brangina þaidyniø organizavimà, atletørengimà ir kt.

• Olimpiniø þaidyniø politizavimas darë átakà irpagrindiniams olimpizmo principams,

ir pasekmes:

• Augo olimpiniø þaidyniø autoritetas ir reikð-më, didëjo ðaliø ir sportininkø skaièius þaidy-nëse, sportinëje þaidyniø programoje atsira-do naujø sporto ðakø.

• Naudojantis sporto populiarumu imta parda-vinëti já kaip prekæ. Prasidëjo olimpinio spor-to, olimpiniø þaidyniø komercinimas.

• Olimpinio sporto, þaidyniø komercinimas per-kainoja dorovines vertybes: labiausiai imamavertinti ne atletø sportinë kova, jos groþis, otai, kiek atletas gali uþdirbti verslininkui, fir-mai. Todël prarandama ugdomoji sporto funk-cija, atsiranda „turtingos ir neturtingos“ spor-to ðakos, materialusis atlyginimas atletamstampa bene svarbiausiu dalyku, vis labiau plin-ta dopingas ir pan.

• Atletø rengimo þaidynëms brangimas ima kë-sintis á vienà pagrindiniø sportinës kovos prin-cipø – lygiø galimybiø siekti pergalës princi-pà. Maþos, neturtingos ðalys negali savo atle-tams rengti panaudoti visas bûtinas, ðiuolaiki-nes sportinio rengimo technologijas.

• Olimpinës þaidynës tapo ne tik atletø, bet irávairiø interesø þmoniø (politikø, verslininkø)kovos (ne visuomet ðvarios) arena.

Baigiamasis akcentasNe be reikalo pasigirsta nuogàstavimø, kad olim-

pinës þaidynës, apskritai didysis sportas, daugelá me-tø egzistuojantis klasikinis visuomenës reiðkinys, joskultûros dalis, fiziniø ir dvasiniø þmogaus galiø to-bulinimas varþymosi, lenktyniavimo bûdu, gali þlug-ti, virsti atrakcionu vertelgø rankose: sporto komer-cinimo tempai, per dideli fiziniai ir psichiniai krû-viai, kuriuos áveikti verèiami atletai stiprëjant spor-to komercijai, pergalës siekimas bet kuria kaina,naudojant nesuderinamus su sporto ir moralës prin-cipais bûdus bei priemones (dopingà, papirkinëji-mà, kenkimà varþovui ir pan.), yra svarios prielai-dos daryti tokias iðvadas. Bet iðlieka viltis, kad gar-binga sportinë kova, fizinis ir dvasinis atletø groþisneuþleis vietos olimpinëse arenose blogiui. Tà viltágaivina ir tai, kad olimpizmas, kaip filosofija, pa-gimdþiusi Antikos graikø kultûrà, turëtø padëti irXXI amþiaus visuomenei.

LITERATÛRA1. Coubertin, P. (2000). Olympism. Lausanne: InternationalOlympic Committee.2. Jovaiša, L. (2001). Ugdymo mokslas ir praktika. Vilnius:Agora. P. 30.3. Puzinauskas, Z. (1960). Olimpinë dvasia. Sportas(dvimënesinis Ðiaurës Amerikos lietuviø sporto laikraðtis),5 (8), 1–2.4. Segrave, J., Chu, D. (1988). The Olympic Games inTransition. Ilinois.5. Stonkus, S. (2000). Olimpinis sportas. Olimpijos irolimpinës þaidynës. Kaunas: Šviesa.6. Stonkus, S. (2002). Olimpija. Kaunas: Šviesa.7. Šalkauskis, S. (1936). Bendrieji pedagogikos pagrindai.Kaunas.8. Vaitkevièiûtë, V. (2000). Tarptautiniø þodþiø þodynas.Vilnius: Þodynas.9. Áàëüñåâè÷, B. K. (2004). Ñïîðò áåç äîïèíãà ôàíòàñòèêàèëè íåîòâðàòèìîñòü? Òåîðèÿ è ïðàêòèêà ôèçè÷åñêîéêóëüòóðû, 3, 29–30.10. Âàñèëüåâà, O.C. Áàðàáàíîâà, Â.Á. (2004).Îëèìïèéñêàÿ ïàðàäèãìà è ðàçâèòèå ñîâðåìåííîãîñïîðòèâíîãî ìûøëåíèÿ. Ôèçè÷åñêàÿ êóëüòóðà:âîñïèòàíèå, îáðàçîâàíèå, òðåíèðîâêà, 2, 2–5.11. Ïüåð äå Êóáåðòåí (1997). Îëèìïèéñêèå ìåìóàðû. Êèåâ:Îëèìïèéñêàÿ ëèòåðàòóðà. Ñ. 22, 62, 73, 170, 173.12. Ëþáûøåâà, È.A. (1999). Îëèìïèéñêàÿ êóëüòóðà èñïîðò â ñîâðåìåííîì îáùåñòâå. Òåîðèÿ è ïðàêòèêàôèçè÷åñêîé êóëüòóðû, 12, 23–25.13. Ëþáûøåâà, È.À. (2004). Îëèìïèéñêàÿ êóëüòóðà âñïîðòèçèðîâàííîì ôèçè÷åñêîì âîñïèòàíèè. Ôèçè÷åñêàÿêóëüòóðà: âîñïèòàíèå, îáðàçîâàíèå, òðåíèðîâêà, 3, 47–49.14. Ñóíèê, À.Á. (1994). Î ãåíåçèñå íåîîëèìïèçìà èñîâðåìååíîãî îëèìïèéñêîãî äâèæåíèÿ. Òåîðèÿ èïðàêòèêà ôèçè÷åñêîé êóëüòóðû, 8, 14.

SPORTO MOKSLAS12

RETROSPECTION AS THE KEY TO PERCEPTION OF OLYMPIC TRIAD’S ESSENCE, CAUSESAND CONSEQUENCES OF VALUES’ CHANGE

Prof. Dr. Habil. Stanislovas Stonkus

SUMMARY

On realizing that:• Olympic culture is the sum of human historical

knowledge, social ant ethical standards, values,behaviour patterns matching the ideology ofneo-Olympism. A formed (being formed)humanistic social life-style and the life-style ofan individual are based on this sum;

• The aim of Olympic education implementers isto provide opportunities to perceive, to developvalues of humanistic sport, to educate a higherathlete, a citizen able to respectfully defend thehonour of school, town and country; a citizen-athlete able to oppose greediness, violence,rudeness, aggression, that is, everything thatdestroys the essence of sport, obligation,personality and society;

• Intellectual illiteracy is further increasing,

the scientific problem has been becoming relevant:how to reveal, realize and use for Olympic educationthe links of the obligation and essence of Olympic triad,and the causes and consequences of their values’ change.

One of the solutions to this problem might be theretrospection – analyzing and comparing past andpresent events.

The objects of retrospection may be:• Ancient Olympism and neo-Olympism;• Ancient sport and Olympic sport;• Olympiads and the Olympic Games, etc.

The article discusses Olympiads and the OlympicGames, some causes and consequences of their values’change. This let us to draw the conclusion that theretrospection is the objective applicable method ofresearch while investigating the principles of Olympismand the change of Olympiads and the Olympic Games.

Gauta 2004 09 22Priimta 2004 09 29

Stanislovas StonkusLietuvos kûno kultûros akademijaSporto g. 6, LT–44221 KaunasTel. +370 37 30 26 36El. paðtas: zurnalas@lkka.lt

Olimpizmas: istorija, dabartis, ateitisArtûras Poviliûnas

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas

SantraukaEuropos Parlamentas ir Europos Taryba 2004 metus paskelbë Europos ðvietimo (edukacijos) per sportà metais. Ðiai

misijai pritarë ir Lietuvos Respublikos Seimas. Svarbius pasaulinio masto ávykius bei sukaktis: XXVIII Olimpiados þaidynesAtënuose, 2780 metø nuo istorinio antikos olimpiniø þaidyniø Olimpijoje pripaþinimo (776 m. pr. Kr.), 110 m. nuo Tarptau-tinio olimpinio komiteto ákûrimo (Paryþius, 1894 m.), papildë Lietuvos istorinës reikðmës ávykiai: 80 metø nuo Lietuvosolimpinio pripaþinimo (Paryþius, 1924 m.), Lietuvos priëmimas á Europos Sàjungà ir ðia proga (geguþës 1 d.) Vilniujesurengtos ðalies vaikø ir jaunimo þaidynës „Judëk ir tobulëk!”

Straipsnyje nuðvieèiami pagrindiniai olimpinio sàjûdþio bruoþai, dabartis ir ateities perspektyvos. Per 80 metø 265 Lietu-vos sportininkai rungtyniavo olimpinëse þaidynëse. Jie laimëjo 104 medalius, tarp jø 29 aukso. Europos Sàjungos valstybësAtënuose iðkovojo 31% visø pasaulio sportininkams apdovanoti skirtø medaliø.

Raktaþodþiai: Antikos olimpinës þaidynës, olimpiada, ðiø laikø olimpinës þaidynës, Olimpiados þaidynës, olimpieèiai.

Europos Sàjunga (ES) 2004-uosius metus pa-skelbë Ðvietimo per sportà metais. Èia sàvoka ðvie-timas (edukacija) suprantama kaip „visø veiksniø,kurie daro átakà asmeniui, produktas, kartu ir so-cialinis mokymo bei ugdymo procesø, kurie akty-viai pasireiðkia kaip pozityvus poþiûris á gyvenimà,produktas“.

Pirmieji XXI amþiaus olimpiniai metai šiamreikðmingam ðvietëjiðkam darbui senajame þemy-ne tobulinti pasirinkti ne atsitiktinai. 2004 m. olim-

piniø þaidyniø gimtinëje Graikijoje ir jø atgaivini-mo 1896 metais mieste Atënuose surengtos ðiø lai-kø XXVIII Olimpiados þaidynës ir jø neatskiria-mas (nuo 1960 m.) palydovas – XII parolimpinësvasaros þaidynës, kuriose rungtyniauja pasaulio ne-ágalieji sportininkai. Nemaþos átakos sprendimui tu-rëjo ir europieèiø mëgstamo þaidimo – futbolo Eu-ropos èempionato rengimas Portugalijoje. 2004 m.kupini sukakèiø, labai reikðmingø olimpiniam, spor-to ir visam kultûriniam gyvenimui ávykiø.

2004 Nr. 3(37) 13

Pirmoji þymi data – 2004 m. liepos 1 d. sukako2780 metø, kai graikai pirmàkart uþraðë Olimpijo-je kas ketvirtø metø vasarà rengiamø olimpiniø þai-dyniø, skirtø vyriausiajam Olimpo dievui Dzeusuipagerbti, nugalëtojà. Tas nugalëtojas buvo netoli-mo Eliso miestelio Peloponese gyventojas Koroi-bas. Greièiausiai stadijà áveikusio tautieèio laimëji-mo áregistravimo datà graikø istorikas Herodotas(484–425 m. pr. Kr.) pasirinko bendros istorijosatskaitos taðku, taip kaip mûsø laikø istorikai – Kris-taus gimimà. Herodotas, kaip ir visi senovës grai-kai, laiko tëkmæ skaièiavo (istorijos ávykius fiksa-vo) ne metais, o keturmeèiais – olimpiadomis, taiyra laiko tarpu (tëkme) tarp dvejø Olimpijojerengiamø olimpiniø þaidyniø. Mûsø laikø istorikai,remdamiesi Herodotu, nustatë (perskaièiavo), kadpirmosios graikø olimpinës þaidynës Olimpijoje, ku-riose nugalëjo Koroibas, ávyko 776 m. pr. Kr.

Ðios graikø sukurtos laiko skaièiavimo tradici-jos olimpiniame sàjûdyje laikomasi ir dabar. Olim-pinës chartijos 10 taisyklë nurodo, kad „terminas„Olimpiada“ reiðkia ketveriø ið eilës einanèiø metøperiodà. Olimpiada prasideda vienos Olimpiados þai-dyniø atidarymu ir baigiasi kitos artimiausios Olim-piados þaidyniø atidarymu“. Taigi terminas „Olim-piada“ reiðkia ne renginá, o laiko mato vienetà, pri-lygstantá beveik 4 metams. Renginys – olimpinësþaidynës. Jos apima Olimpiados þaidynes (OÞ), ren-giamas kiekvienais keliamaisiais metais, per jø ati-darymo ceremonijà paskelbiama naujos olimpiados(keturmeèio) pradþia; ir þiemos olimpines þaidy-nes (ÞOÞ), rengiamas antraisiais (lyginiais) olim-piados (keturmeèio) metais. Ir vienoms, ir kitomsskiriama 16 dienø, o konkreti olimpiados trukmë pri-klauso nuo artimiausiø þaidyniø rengëjø pasirinktoþaidyniø ðventimo laiko. Ilgiausia – 4 metai 126 die-nos – buvo XV olimpiada (nuo XV OÞ atidarymo1952 m. liepà Helsinkyje iki XVI OÞ atidarymo1956 m. lapkritá Melburne), o trumpiausia – 3 me-tai 277 dienos – XVI (nuo XVI OÞ atidarymo Mel-burne iki XVII OÞ atidarymo 1960 m. rugpjûtá Ro-moje).

Antroji istorinë sukaktis – 110 metø nuo tarp-tautinio olimpinio sàjûdþio pradþios. Ðiuolaikinioolimpizmo koncepcijos autorius baronas Pierre deCoubertinas (Pjeras de Kubertenas) (1863–1937)1894 m. birþelio 23 d. Paryþiuje, Sorbonos univer-sitete, surinkæs savo vienminèius á Pirmàjá olimpinákongresà, kuris vyko kartu su Prancûzijos atleti-kos sàjungos jubiliejaus iðkilmëmis, pasiûlë ákurticentrà jo paskelbtoms olimpizmo idëjoms ágyven-dinti. Kongresas nutarë ákurti Tarptautiniø olimpi-

niø þaidyniø komitetà (taip iki 1897 m. buvo vadi-namas Tarptautinis olimpinis komitetas – TOK).

P. de Coubertinas savo prezidentavimo TOK lai-kotarpiu (1896–1925 m.) daug dëmesio skyrë sportopsichologijai, pedagogikai, menui, istorijai, socio-logijai, higienai. Tie klausimai jo iniciatyva buvonagrinëjami net 5 olimpiniuose kongresuose pasi-telkus þymiausius pasaulio specialistus (mokslinin-kus, menininkus). XX a. olimpizmas ir þmogaus fi-zinio ugdymo problemos tapo prestiþiðkiausiømokslo ástaigø, svarbiausiø daugelio srièiø moksli-ninkø tyrimø objektu. Ðioje srityje nemaþai yra nu-veikæs ir lietuvis prof. Antanas Paplauskas-Ramû-nas (1910–1974), dirbæs Kanados universitetuose.1968 m. anglø kalba iðleistas jo veikalas „Visapu-siðkai iðlavinto þmogaus ugdymas kûno kultûrospriemonëmis“ buvo puikiai ávertintas tuometinioTOK prezidento Avery Brundage (EveriBrendedþo) (1887–1975). Didelis ir paties P. deCoubertino kûrybinis palikimas (apie 15000 psl.)pasiþymi ne tik apimtimi, bet ir turiniu. 1907 m.,pasitelkæs lotynø kalbos specialistus, P. de Couber-tinas sukûrë naujà ugdymo (ðvietimo) sentencijà„Mens fervida in corpore lacestoso“ (verþli mintisgerai iðlavintame kûne) ir, suderinæs su popieþiumiPijumi XII, jà prieðprieðino labai paplitusiai I–II a.Romos poeto Juvenalio sukurtai sentencijai „Menssana in corpore sano“. Buvo motyvuojama tuo, kadnaujasis posakis geriau atspindi olimpizmo esmæ,tikslus ir uþdavinius. Ne melsti reikia, kad sveika-me kûne bûtø sveika siela, o kovoti. Taip galimasuprasti ið TOK prezidento 1908 m. IV Olimpia-dos þaidynëse Londone pasakytos kalbos: „Svarbiau-sias dalykas olimpinëse þaidynëse yra ne nugalëti, odalyvauti (rungtyniauti), nes ir gyvenime yra svar-biausia ne triumfas, o kova. Svarbiausia ne nugalë-ti, o gerai ir sàþiningai kovoti“.

Ið pradþiø buvo stengtasi prisiderinti prie kitøtradiciniø autoritetingø renginiø (Pirmasis þaidyniøatkuriamasis olimpinis kongresas buvo rengiamaskartu su didþiausios Prancûzijos sporto organiza-cijos jubiliejumi, pirmosios ðiuolaikinës olimpinësþaidynës, davusios pradþià ðiø laikø olimpinei erai,Atënuose pradëtos Graikijos nepriklausomybës die-nà), taèiau po to, kai 1900 m. II Olimpiados þaidy-nës tapo beveik neatskiriama Paryþiuje surengtosPasaulio universaliosios parodos dalimi ir TOK su-laukë daug sportininkø bei sporto organizacijø prie-kaiðtø, P. de Coubertinas visas jëgas skyrë olimpi-nio sàjûdþio savarankiðkumui uþtikrinti. Galiausiai,nepaisant visø sunkumø bei kliûèiø, TOK ir jo va-dovaujamas tarptautinis olimpinis sàjûdis iðaugo á

SPORTO MOKSLAS14

visà pasaulá apimantá humanistiná (edukaciná) sàjûdá.Ne veltui Jungtiniø Tautø tûkstantmeèio susirin-

kimo deklaracijoje, paskelbtoje 2000 metais, raðo-ma: „Mes raginame Ðalis Nares laikytis olimpiniøpaliaubø, asmeniðkai ir kolektyviai, dabar ir ateity-je, ir paremti Tarptautiná olimpiná komitetà, ðiamstengiantis skleisti taikà ir þmoniø tarpusavio su-pratimà per sportà ir olimpinius idealus“.

Dar prieð Pirmàjá pasauliná karà buvo suformuo-ta darni trijø ramsèiø olimpinio sàjûdþio struktûra,taèiau dël neávykusiø VI Olimpiados þaidyniø Ber-lyne ji pradëjo egzistuoti tik po karo.

Ðiuo metu olimpiniame sàjûdyje dalyvauja 202ðaliø nacionaliniai olimpiniai komitetai (NOC), at-sakingi uþ olimpizmo idëjø skleidimà ir olimpiniosàjûdþio organizavimà savo ðalyse, turintys iðskirti-næ teisæ siøsti savo ðalies sportininkus á olimpinesþaidynes ir privalantys pasiøsti bent vienà sporti-ninkà á kiekvienas Olimpiados þaidynes. 35 olimpi-niø sporto (28 vasaros, 7 þiemos) ðakø tarptauti-nës federacijos organizuoja pajëgiausiø savo spor-to ðakos atletø atrinkimà þaidynëms ir jose technið-kai vadovauja varþyboms. Per visà ðiuolaikinio olim-pinio sàjûdþio istorijà 44 olimpinëse þaidynëse (25vasaros, 19 þiemos) rungtyniavo per 110 tûkstan-èiø atletø, ið jø daugiau kaip treèdalis – dvejose irdaugiau þaidyniø. Olimpinës þaidynës – olimpiniosàjûdþio virðûnë. Olimpiadø þaidynës – pats didþiau-sias pasaulyje renginys. Olimpieèiai – þaidynëserungtyniavæ atletai – yra susibûræ á Pasaulio olim-pieèiø asociacijà (WOA). Jiems Tarptautiniameolimpiniame komitete atstovauja ðio komiteto na-riais iðrinkti olimpieèiai ir prie jo sudaryta Atletø(sportininkø) komisija.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) yraaukðèiausioji olimpinë valdþia. Tai – nevyriausybi-në organizacija. Dabar TOK sudaro 122 nariai, t.y. fiziniai asmenys, kurie kartà per metus (olimpi-niø þaidyniø metais – du kartus) susirenka á sesijas– aukðèiausiàjà TOK institucijà – spræsti olimpiniosàjûdþio klausimø. TOK nariai sesijose renka ðiokomiteto narius, 15 asmenø Vykdomàjá komitetà,prezidentà, 4 viceprezidentus, prieð 7 metus renkamiestà, olimpiniø þaidyniø rengëjà, sudaro (24)nuolatines komisijas bei darbo grupes, kurios ad-ministracijos padedamos rengia klausimus.

Tarptautinis olimpinis sàjûdis áþengë á XXI am-þiø sàlygojamas besikeièianèios visuomenës, pasau-lio globalizacijos. Jis neiðvengë ir tarptautinio te-rorizmo bei kitø veiksniø poveikio. Esmines tarp-tautinio olimpinio sàjûdþio permainas „subrandino“XX amþiaus pabaigoje TOK sudrebinusios korup-

cijos, gigantomanijos, komercializacijos apraiðkos.1999 metø pabaigoje TOK sudaryta speciali„Komisija 2000“ pasiûlë imtis viso komplekso struk-tûriniø, organizaciniø ir kitokiø priemoniø, turin-èiø ið esmës pakeisti TOK ir visà olimpiná sàjûdá ágeràjà pusæ. Ðiø priemoniø iniciatorius buvo TOKprezidentas Juanas Antonio Samaranchas (Chua-nas Antonijus Samaranèas), su kurio vardu susiju-si iðtisa daugiau kaip 20-ies metø olimpinio sàjû-dþio epocha. Markizas Samaranchas per tuos me-tus sugebëjo TOK padaryti finansiðkai labai stipriaorganizacija bei viena paèiø autoritetingiausiø tarp-tautiniø organizacijø pasaulyje. Deja, paskutiniaisjo vadovavimo metais iðryðkëjo ir kai kurie negaty-vûs veiksniai, privertæ TOK prezidentà imtis per-mainø, nors jø ir nespëjo visø ágyvendinti. Septinta-sis TOK prezidentas J. A. Samaranchas savo postàpaliko paèiame reformø ákarðtyje – 2001 m. birþe-lio 16 d. 112-oje TOK sesijoje Maskvoje buvo ið-rinktas aðtuntasis TOK prezidentas. Juo tapo grafasdr. Jacques Rogge (Þakas Rogas).

Pirmajame oficialiame pareiðkime tuoj pat porinkimø naujasis TOK prezidentas J. Rogge iðvar-dijo ðiuos prioritetus:

• Tæsti visa tai, kà per 21 metus olimpiniamesàjûdyje ágyvendino J. A. Samaranchas ir ypaèpaskutiniø metø reformas.

• Atnaujinti TOK atsiþvelgiant á pasikeitimus vi-suomenëje.

• Saugoti olimpiná sàjûdá nuo dopingo, korupci-jos ir smurto apraiðkø.

Atsakydamas á þurnalistø teiginá, jog „daugeliskovà su dopingu laiko karu be nugalëtojø“, grafasRogge sakë:

„Mes ir nesitikime pergalës. Dopingas sporte vi-sada bus, taip kaip ir nusikalstamumas visuomenë-je. Mes turime padaryti, kad jo poveikis bûtø mini-malus, nes dabartiniai draudþiamø preparatø var-tojimo mastai yra nepriimtini. Tam mes sukûrëmePasaulio antidopingo komisijà, WADA, patrigubi-nome olimpinëse þaidynëse atliekamø testø skaièiøir darome viskà, kà galime: profilaktika, moksliniaityrimai, bausmës. Suprantu, kad kova negali vienàdienà baigtis kieno nors pergale, taèiau ar mes turi-me pasirinkimà? Sportas gali bûti visiðkai sukom-promituotas, dopingà vartojantys þmonës pradësmirti, o sportininkø vietà uþims monstrai“.

Reikia pripaþinti ir pasveikinti TOK bei jo pre-zidentà, jog jis ðiuo klausimu buvo ir liko nuosek-lus. Tai rodo Solt Leik Sièio þiemos ir Atënø olim-piniø þaidyniø pavyzdþiai!

Korupcijos olimpiniame sàjûdyje klausimais dr.

2004 Nr. 3(37) 15

J. Rogge taip pat pasiþymëjo kaip bekompromisis ko-votojas uþ ðvarià TOK veiklà. Uþ prasiþengimus atleis-ti keli nariai, o prieð pat Atënø olimpines þaidynes sus-penduota TOK nario Bulgarijai Ivano Slavkovo veikla.

Viena ið naujø TOK darbo krypèiø yra Olimpi-nës programos tobulinimas. Tuo tikslu buvo suda-ryta speciali TOK komisija, kuri pasiûlë bendruo-sius Olimpinës programos (ateièiai, po 2008 metø)sudarymo principus ir specifines nuostatas, susiju-sias su sporto ðakomis. Komisija apþvelgë kelias ga-limas alternatyvias Olimpines programas, paþymë-dama principus, bûdingus kiekvienai ið jø. Buvonuspræsta, kad Olimpinës programos struktûra ir mo-delis kol kas neturëtø bûti keièiami; taèiau dabartinis mo-delis turi numatyti galimybæ keisti Olimpinæ programà.

Visuomenës kaip visumos misija yra vieðøjø rei-kalø tvarkymas. Valstybës turi ypatingà pareigà ási-traukti á sportà, nes tai efektyvu auklëjant jaunimàir propaguojant sveikatingumà. Ðtai kodël negali bûtinë minties apie tai, kad politikai galëtø ignoruotisportà ar atsiriboti nuo jo. Taigi sportas turëtø bûtiásiliejæs á ðios politikos visumà. Savo ruoþtu sportovisuomenë privalo pripaþinti valstybës vaidmená, kadbûtø eliminuota daþnai girdima frazë „Nepainioki-me politikos su sportu“, teiginys, kuris ið tiesø ne-turi jokios gilios prasmës, taèiau kliudo pastangomsiðspræsti problemà. Iðaiðkinimas „Kas kà veikia“ ir„Kas uþ kà atsakingas“ vis dar aktualus!

Kur gali glûdëti sunkumai? Kokios yra sàlyginiødisfunkcijø tarp valstybës ir sporto sàjûdþio prie-þastys? Galbût finansinës? Taigi ar valstybë ásipa-reigojusi ið dalies finansuoti, galbût net didele dali-mi, sportà? Ar tai yra galimybë sutvirtinti valstybëskontrolæ? Atsakydamas á ðiuos ar panaðius klausi-mus, vienas þymiausiø ðiuolaikinio olimpinio sàjû-dþio teoretikø Nelsonas Pallou raðë: „Tai gali ska-tinti visuomenæ kaip visumà mëginti uþvaldyti sis-temà ir manipuliuoti ja savanaudiðkais tikslais (arjie bûtø komerciniai, ar politiniai). Ði tendencija galitik augti, didëjant þiniasklaidos susidomëjimui spor-to átaka þmonëms. Sporto átaka, neásivaizduojamaprieð ðimtmetá, ir þiniasklaidos átaigos visuomeneijëga negali nesukelti susidomëjimo, ypaè politinëjebei ekonominëje srityse“.

Be jokios abejonës, á ðiuos klausimus atsakymàduos laikas, taèiau jau ðiandien vis garsiau ir gar-siau skamba tezë: „Mes nusiviltume sportu ir Olim-piniais Idealais, jei jø deklaruojamos vertybës pasi-rodytø esanèios bejëgës save apginti ir iðlikti“.

• • •Geguþës 25 dienà Lietuva paminëjo ðalies olim-

pinio sàjûdþio 80 metø sukaktá. 1924 m. pavasará

vieno aktyviausiø ðalies sporto pradininkø StepoGarbaèiausko (1900–1983) iniciatyva Lietuva iðsi-rûpino kvietimà dalyvauti VIII Olimpiados þaidy-nëse. Tuo metu Lietuvos sportui vadovavusios Lie-tuvos sporto lygos (LSL) (pirmininkas – generolasJonas Jurgis Bulota, 1855–1942) rûpesèiu á Pary-þiø buvo pasiøsti futbolininkai ir 2 dviratininkai. Ge-guþës 25 d. „Perðingo“ stadione olimpiniame tur-nyre susitiko Lietuvos ir Ðveicarijos futbolo rinkti-nës. Ðios, nors ir pralaimëtos (0:9), rungtynës ir ta-po Lietuvos oficialaus olimpinio pripaþinimo data.1928 m. LSL CK pirmininko dr. Antano Jurgelio-nio (1894–1976) vadovaujami lietuviai rungtynia-vo II þiemos olimpinëse þaidynëse Sankt Morice irIX Olimpiados þaidynëse Amsterdame. 1932 m. poLietuvos sporto sàjûdþio valdymo reformos (suvals-tybinimo) LSL, 1924 m. ágijusi nacionalinio olim-pinio komiteto teises, savo veiklà nutraukë. Mûsøðalies sportininkai 1932 m. ir 1936 m. olimpinëseþaidynëse nebedalyvavo. Kûno kultûros rûmai(KKR) 1939 m. kreipësi á Tarptautiná olimpiná ko-mitetà dël teisës dalyvauti XII Olimpiados þaidy-nëse Helsinkyje. TOK Lietuvos praðymà iðsprendëteigiamai, taèiau dël Antrojo pasaulinio karo, ða-lies okupacijos Lietuvos sportininkams teko olim-pinëse þaidynëse dalyvauti tik SSRS delegacijø su-dëtyje. 1952–1988 m. 86 Lietuvos sportininkairungtyniavo vienuolikoje olimpiniø þaidyniø, 51 iðjø iðkovojo 60 medaliø.

1988 m. gruodþio 11 d. Lietuvos sporto federa-cijø, organizacijø ir visuomenës atstovø suvaþiavi-mas Vilniuje atkûrë Lietuvos olimpiná komitetà –LTOK. 1991 m. lapkrièio 11 d. Tarptautinis olim-pinis komitetas treèià kartà (1924 m. prezidentasbaronas P. de Coubertinas, 1939 m. prezidentas gra-fas Henri de Baillet-Latouras (Balë-Latûras)(1876–1942), 1991 m. prezidentas markizas J. A.Samaranchas) pripaþino Lietuvos olimpinæ organi-zacijà ir pakvietë dalyvauti þaidynëse. 1992–2004 m.ketveriø Olimpiadø þaidyniø ir ketveriø þiemosolimpiniø þaidyniø 18 sporto ðakø varþybose pirmàkartà þaidynëse rungtyniavo 164 Lietuvos sporti-ninkai. Tai yra 2 kartus daugiau negu sovietmeèiu.Prie jø prisidëjo dar 13 iki LTOK atkûrimo þaidy-nëse dalyvavusiø sportininkø. Ið 177 per 12 pasta-røjø metø startavusiø atletø 35 apdovanoti 4 auk-so, 2 sidabro ir 38 bronzos medaliais. Romas Ubar-tas, Daina Gudzinevièiûtë ir Virgilijus Alekna (2kartus) – olimpiniai èempionai, krepðininkas Gin-taras Einikis trejose þaidynëse apdovanotas bron-zos medaliu. Bendras 1924–2004 m. Lietuvos olim-pieèiø skaièius – 265, o jø laimëtø medaliø – 104.

SPORTO MOKSLAS16

Tarp TOK pripaþintø ir 2004 m. á Atënus atvyku-siø 202 ðaliø sportininkø Lietuva, iðkovojusi 1 auk-so ir 2 sidabro medalius, uþëmë neoficialià 45 vietàpasaulyje.

Lietuva 2004 m. geguþës 1 d. tapo ES nare, ási-jungë á ðaliø, turinèiø didelá sportinës veiklos paty-rimà, bendrijà.

Ið dabar ES esanèiø 25 valstybiø 11 valstybiø(Austrijos, Belgijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos,Jungtinës Karalystës, Olandijos, Prancûzijos, Suo-mijos, Ðvedijos ir Vokietijos) miestas yra surengæsolimpines þaidynes. Dvideðimt dviejø dabartinës ESvalstybiø sportininkai 2004 m. Atënuose, kaip ir2000 m. Sidnëjuje, laimëjo olimpinius apdovanoji-mus. Bendra ðiø ðaliø sportininkø Atënuose iðko-votø medaliø suma sudaro daugiau kaip 30 proc.viso pasaulio sportininkams skirtø apdovanojimø.

Europos Sàjungos poþiûris á jaunosios kartos fi-ziná ugdymà sportu visiðkai atitinka pagrindiniusðiuolaikinio olimpizmo principus ir Olimpinës char-tijos nuostatas.

2000 m. gruodþio mën. Nicoje Europos Tary-bos priimtame nutarime raðoma:

„Sportas yra þmoniø veikla, pagrásta fundamen-taliomis socialinëmis, ðvietëjiðkomis ir kultûrinëmisvertybëmis. Tai yra veiksnys, padedantis integruo-tis ir ásitraukti á socialiná gyvenimà, skatinantis to-lerancijà, skirtumø pripaþinimà ir þaidimà pagal tai-sykles. Sportinë veikla turi bûti prieinama kiekvie-nam vyrui ir kiekvienai moteriai, atsiþvelgiant á as-meninius siekius ir galimybes, aprëpiant visà diapa-zonà organizuojamø komandiniø ar asmeniniø var-þybø ar rekreaciniø renginiø.

Sporto organizacijos ir ðalys narës prisiima at-sakomybæ uþ sporto reikalø tvarkymà. Nors ir ne-turëdama jokiø tiesioginiø ágaliojimø ðioje srityje,Bendrija turi, veikdama pagal ávairius Sutarties nuo-

status, imtis daugelio socialiniø, ðvietëjiðkø ir kul-tûriniø funkcijø sporto srityje, suteikdama joms ypa-tingà statusà, atsiþvelgiant á tai, kad etikos kodeksas irsolidarumas, labiausiai padedantys iðsaugoti sporto so-cialiná vaidmená, galëtø bûti gerbiami ir puoselëjami“.

Olimpizmas – gyvenimo filosofija, aukðtinanti irá darnià visumà jungianti kûno, valios ir proto savy-bes. Jungdamas sportà su kultûra ir ðvietimu, olim-pizmas siekia kurti gyvensenà, pagrástà dþiaugsmudël ádëtø pastangø, gero pavyzdþio auklëjamàja ga-lia ir visuotiniø etikos principø gerbimu.

Olimpizmo tikslas – sportu ugdyti harmoningàþmogø, padëti kurti taikià visuomenæ, besirûpinan-èià þmogaus orumo saugojimu.

LITERATÛRA1. IOC (1993). Interpretation of the History of the OlympicMovement. Lausanne 3rd May. 1993 Ref. No 53C/Co 93/KWK/pec.2. IOC. Olympic Movement Directory. 1991 ... 2003.Lausanne.3. IOC (1998). Olimpinë chartija. Vilnius: LTOK.4. Lyberg, W. (1996). Fabulous 100 Years of the IOC.Lausanne.5. Lyberg, W. (2001). The Seventh President of the IOC.Lausanne.6. Lietuvos sporto lygos statutas. Kaunas, 1922.7. Narbutas, J. (1978). Sportas Nepriklausomoje Lietuvoje.I–II. Chicago.8. Rimða, P. (2003). Lietuvos olimpieèiai 1924–2002.Vilnius.9. Rimða, P. (1994). Kai kurie faktai ir dokumentai apiesportà ir Olimpiná judëjimà Lietuvoje. Vilnius.10. Periodiniai leidiniai:

Þurnalas „Lietuvos sportas“, 1922, Kaunas;Þurnalas „Sportas“, 1923–1924, Kaunas;Laikraðtis „Mûsø sportas“, 1932, Kaunas.

11. TOK, LTOK archyvø dokumentai, OSC fondai.12. TOK interneto svetainë.13. TOK periodiniai informaciniai leidiniai 1992–2004:„Highlights“, „Olympia Rewiu“.

OLYMPISM: HISTORY, PRESENT, FUTURE

Artûras Poviliûnas

SUMMARY

European Parliament and European Councildeclared year 2004 European Year of Educationthrough Sport. Seimas (The Parliament) ofLithuanian supported this declaration.

Important events and anniversaries of the world,namely: 28th Olympic Games in Athens, 2780 yearsfrom historical recognition of Antique OlympicGames in Olympia (776 BC), 110 years fromestablishing of International Olympic Committee(IOC, Paris, 1894) were complemented by Lithuanian

events of historical value: 80 years from Olympicrecognition of Lithuania (Paris, 1924), admission ofLithuania to European Union as well as NationalChildren and Youth Games „Move and Improve!“organised on this occasion (01 05 2004) in Vilnius.

Main characteristics of the Olympic movement,its‘ present and future perspectives are reflected inthis article. In 80 years 265 athletes of Lithuaniaparticipated at the Olympic Games. They won 104medals, including 29 golden. Countries of European

2004 Nr. 3(37) 17

Union were awarded with 31 per cent of all medals atthe Athens‘ Olympics in 2004.

Keywords: Antique Olympic Games, Olympiad,

modern Olympic Games, Olympiad Games,Lithuanian National Olympic Committee(Lithuanian NOC)

Gauta 2004 09 17Priimta 2004 09 29

Artûras PoviliûnasLietuvos tautinis olimpinis komitetasOlimpieèiø g. 15, LT–2051 VilniusTel. +370 5 278 06 40

Ðvietimo per sportà fenomenas Europos Sàjungos ðalyse

Dr. Inga Smalinskaitë, dr. Linas TubelisKûno kultûros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës,

Vilniaus pedagoginis universitetas

SantraukaLietuvai integruojantis á europines struktûras, kartu su politiniais, socialiniais ir ekonominiais pokyèiais vyksta ir naujø

vertybiø paieðka. Sportas, kaip laisvalaikio leidimo priemonë, imama vertinti ið vartotojiðkø pozicijø, dël privataus kapitaloinvesticijø gyventojai praranda galimybæ nemokamai arba labai pigiai naudotis sporto bazëmis, dël to daugëja pasyvausgyvenimo bûdo atstovø. Tokia situacija ypaè nepalanki vaikams ir jaunimui, kuriø vis daugiau dël nepakankamo fizinioaktyvumo patenka á sveikatos sutrikimø turinèiøjø sàraðus. Tam, kad sportas padëtø sveikatinti jaunus þmones, skatintøaktyviai ir socialiai teigiamai laisvalaikio veiklai, sporto ir ðvietimo institucijos turi sudaryti efektyvias ir patrauklias formalausbei neformalaus ugdymo per sportà formas.

Raktaþodþiai: ðvietimas, sportas, neformalus ugdymas, laisvalaikis, vertybës.

ÁvadasPertvarkos Lietuvos politiniame gyvenime neið-

vengiamai daro átakà visoms gyvenimo sritims, tarpjø ir socialinei. Vakarø kultûra keièia þmoniø, ypaèjaunø, poþiûrá á tradicines vertybes, normas, for-muoja naujoviðkà màstymà, pagrástà vadinamàjadaugiakultûrës visuomenës dimensija. Sportas, ku-rio samprata jau seniai perþengë vien sportiniø re-zultatø skaièiavimo ir rengimosi sporto varþybomsribas, taip pat yra veikiamas ðios daugiakultûrës vi-suomenës dimensijos ir pastaruoju metu apima visplatesná þmogaus gyvenimo diapazonà. Nustatyta,kad vaikai, kurie daugiau juda ir atlieka ávairius ju-desius, geriau vystosi psichiðkai, o geras bendradar-biavimas tarp ikimokykliniø ástaigø ir tëvø, visuo-menës teigiamai keièia tëvø poþiûrá ir kartu dalyva-vimà stiprinant ðeimos sveikatà (Dailidienë, 2001).Nors sportas glaudþiai siejasi su ávairiomis gyveni-mo sritimis, ypaè reikðmingos sàsajos su kultûra irðvietimu, taèiau, didëjant sportiniams laimëjimams,plëtojantis sporto mokslui bei medicinai, sporto pra-monei – taigi sporto verslui, sportas tarsi izoliuoja-mas nuo bendrojo þmogaus gyvenimo ir daugelioakyse tampa neprieinamu atskiru pasauliu, turin-èiu tik jam bûdingas taisykles. Neigiamo poþiûrio ásportà rezultatas – gyventojø, ypaè vaikø, nejudru-mas ir didëjantys sveikatos sutrikimø rodikliai (El-den, 2004; Volbekienë, 2001). Todël efektyviø bû-dø, siekiant formuoti teigiamà sporto, susijusio su

sveikatinimu, ávaizdá, paieðka ir gyventojø skatini-mas dalyvauti sporto pratybose, savarankiðkaimankðtintis, jø suvokimo apie sveikatà, kaip vienàpagrindiniø þmogaus vertybiø, ugdymas, bendraþ-mogiðkø vertybiø per sportinæ veiklà diegimas yraaktuali problema.

Darbo tikslas – iðanalizuoti vaikø ir jaunimougdymo galimybes panaudojant sportà kaip priemonæ.

Uþdaviniai:1. Atlikti Lietuvos ir kitø Europos Sàjungos ða-

liø gyventojø poþiûrio á sveikatos stiprinimàsporto priemonëmis lyginamàjà analizæ.

2. Iðtirti veiksnius, galinèius turëti átakà efekty-vesniam ðvietimui per sportà.

Darbas atliktas taikant literatûros ðaltiniø bei do-kumentø analizës tyrimo metodus.

Laisvalaikio aktyvumo problemaLietuvos gyventojø laisvalaikio leidimo bûdai pa-

naðûs á kitø Europos Sàjungos ðaliø gyventojø. 2003metais atlikto 15 Europos Sàjungos ðaliø statistiniotyrimo (Special Eurobarometer, 2003) duomenimis,sportas bei mankðtinimasis lieka treèioje vietoje (15proc.) po pasyvaus laisvalaikio leidimo bûdø (tele-vizoriaus þiûrëjimo – 88 proc., naudojimosi inter-netu – 19 proc.), o Lietuvoje padëtis ðiek tiek ge-resnë – savarankiðkai mankðtinasi ir sportuoja 31proc., organizuotai – 16,5 proc. Lietuvos gyvento-jø. 1 pav. pateikti mokiniø fizinio aktyvumo duo-

SPORTO MOKSLAS18

menys rodo, kad gana nedidelë dalis Lietuvos mo-kiniø yra fiziðkai pasyvûs (16 proc.).

Kûno kultûra ðvietimo sistemojeUþsienio autoriai daþnai kelia problemà dël ne-

pakankamo dëmesio mokyklinei kûno kultûrai pa-brëþdami jos antraeilá vaidmená kitø dalykø atþvil-giu (Mackendrick, 1996). K. Hardman, J. J. Mars-hall (1999) 126 pasaulio valstybëse atlikti tyrimairodo, jog kûno kultûra yra privalomas mokomasisdalykas 92 proc. tirtø ðaliø mokyklø sistemose, ta-èiau vis dar egzistuoja gana dideli skirtumai tarpdeklaruojamos ir realios kûno kultûros dalykoágyvendinimo bûklës. Atotrûkio tarp reglamentuotønuostatø ir realios ágyvendinimo bûklës rezultatai pa-teikti lentelëje.

2716

56

Mankštinasi ir sportuojatik savarankiškaiLanko organizuotaspratybasNesimankština irnelanko sporto pratybų

1 pav. Lietuvos mokiniø dalyvavimas sportinëje veikloje,proc. (Lietuvos 7–80 metø amþiaus…, 2002)

Tai, kad vaikai mëgsta sportinæ veiklà ir gana ak-tyviai joje dalyvauja, patvirtina ir D. Mockevièie-nës (2002) atlikti mokiniø laisvalaikio praleidimopo pamokø tyrimai. Buvo nustatyta, kad populia-riausi mokiniø laisvalaikio leidimo bûdai yra spor-to pratybos ir meninës kûrybos uþsiëmimai: po pa-mokø mokykloje sporto pratybas lanko 16,9 proc.,ne mokykloje – 29,3 proc. mokiniø.

Europinio sporto modelio koncepcijos pagrin-dà sudaro sporto klubai, siûlantys ávairias aktyvauslaisvalaikio leidimo formas ir sudarantys sàlygas tiekmasiniam ávairaus amþiaus gyventojø uþimtumui,tiek profesionaliø sportininkø rengimui. Nustaty-ta, kad sporto klubai yra itin populiari europieèiømankðtinimosi ir sportavimo vieta (2 pav.)

47

2320

16

7

05

10

15

20

25

30

35

4045

50

Kitur Sporto klube Fitneso centre Sporto centre Mokykloje/universitete

2 pav. ES ðaliø gyventojø nurodytossportavimo ir mankðtinimosi vietos, proc.(Special Eurobarometer, 2003)

Lietuvoje yra sporto klubø skaièiaus didëjimotendencija. 3 pav. pateikti duomenys leidþia prog-nozuoti ir tolesnæ ðios sporto formos plëtrà bei jospagrindu uþtikrinti efektyvesná sporto visiems nuo-statos ágyvendinimà.

197363

529629

719792

877 9731060 1125 1233

12991375

0

200400600

8001000

12001400

1991 1993 1995 1997 1999 2001 2003

3 pav. Sporto klubø skaièiaus kaita Lietuvoje 1991–2003metais, n

Lentelë

Kûno kultûros dalyko ágyvendinimo bûklë mokyklose, proc.(Hardman, Marshall, 1999)

Didëjant sporto klubø skaièiui ne maþiau svar-bus veiksnys yra jø siûlomø paslaugø kokybë beiturinys. Anot belgø mokslininko B. Vanreselio(2004), sporto klubai sutraukia labai daug norinèiøsportuoti vaikø, taèiau taip pat didelë jø dalis ið teniðeina. Pagrindinë to prieþastis, minëto mokslinin-ko nuomone, pernelyg didelis treneriø spaudimas,verèiantis vaikà siekti rezultatø varþybose. Kaip pa-þymëta 2003 m. birþelio 4–6 dienomis Esene (Vo-kietija) vykusioje ES konferencijoje ,,Jaunø þmo-niø gyvenimo bûdas ir nejudrumas“, sporto klubøkoncepcija turi bûti pertvarkoma taip, kad uþtik-rintø kuo didesná þmoniø dalyvavimà juose, teikiantprioritetà masiðkumui prieð meistriðkumà. Reikia,kad klubai taptø aktyvaus, turiningo laisvalaikio lei-dimo vieta, skatinanèia bendradarbiavimà tarp ávai-raus amþiaus þmoniø, taigi sudaranèia sàlygas sa-višvietai.

2004 Nr. 3(37) 19

Lietuvoje 1995 metais priimtas Kûno kultûros irsporto ástatymas numato tris savaitines kûno kultûrosvalandas bendrojo lavinimo mokyklose, taèiau visið-kai ðià nuostatà 2002–2003 m. m. 5–12 klasëse buvoámanoma ágyvendinti 33 proc. Lietuvos mokyklø.

Pateikti rezultatai byloja apie vis dar nelygiaver-tæ kûno kultûros pozicijà su kitais mokomaisiais da-lykais globalioje ðvietimo sistemoje, o tai uþkertakelià labiau panaudoti sportà kaip priemonæ aukð-tesniems gyvenimo tikslams pasiekti. Esant tokiaisituacijai, bûtina ieðkoti papildomø bûdø, leidþian-èiø sudaryti mankðtinimosi ir sportavimo sàlygas ne-formalaus ugdymo sistemoje bei integruoti sportotematikà á kitus mokomuosius dalykus formalausugdymo kontekste.

Paþangios ðvietimo sàsajø su sportu tendencijosEuropoje aktyvëja sporto dimensijø integravimas

á ávairias socialinio gyvenimo sritis. Jau 1978 me-tais priimtos UNESCO Kûno kultûros ir sportochartijos 1 straipsnyje nurodoma ,,neginèytina tei-së á kûno kultûrà ir sportà“, suteikianti kiekvienamasmeninio tobulëjimo galimybæ, kurià ,,turi uþtik-rinti tiek ugdymo sistema, tiek kiti socialinio gyve-nimo aspektai”(p. 5). 2004-ieji, olimpiniø þaidyniømetai, kai jos vyksta savo gimtinëje Graikijoje irEuropos civilizacijos lopðyje, suteikë naujà impul-sà ðvietimo ir sporto sàjungai ir paskatino vadina-mojo ,,kultûrinio sporto atgimimà Europoje“. Pa-laikant ðvietëjiðkà sporto idëjà, Europos Parlamen-to ir Tarybos sprendimu Nr. 291/2003/EB 2004-ieji metai paskelbti Europos ðvietimo per sportà me-tais. Jø tikslas – stiprinti ryðius tarp ðvietimo ir spor-to institucijø, gerinti formalaus ir neformalaus ug-dymo kokybæ, per sportà formuoti jaunø þmoniøvertybines nuostatas, lavinti socialinio gyvenimo ágû-dþius. 2003 m. spalio 16–17 d. Atënuose vykusiopirmojo Europos olimpinio ugdymo simpoziumometu buvo iðreikðta nuostata daugiau dëmesio skirtisporto ir ðvietimo bei socialinio uþimtumo reika-lams. Priimtoje deklaracijoje buvo pripaþinta, jog:

• olimpinio ugdymo programos, paremtos am-þinomis Antikos olimpinëmis vertybëmis, ga-li turëti reikðmingà átakà ugdymo sistemø per-tvarkai Europos Sàjungoje;

• kai kuriose Europos ðalyse atlikti bandomiejityrimai patvirtino, kad vertybiø perteikimasper sportà jaunimui yra priimtinas;

• fizinis aktyvumas ir sportinë veikla yra tinka-ma asmeninio tobulëjimo priemonë;

• jauni þmonës per sportà gali ugdytis socialiniuságûdþius – darbà grupëje, solidarumà, toleran-cijà, kurie bûtini daugiakultûrëje visuomenëje.

Paskelbta, kad sportas yra efektyvi pedagoginëpriemonë, kuri turi bûti naudojama formaliame irneformaliame ugdyme siekiant sukurti geresná ak-tyvaus pilietiðkumo suvokimà, paremtà Europos Sà-jungos ðaliø nariø vertybëmis, o aktyvus olimpiniosàjûdþio vertybiø skleidimas gali sutvirtinti ES veiklàðvietimo srityje. Lietuvoje ðis nutarimas sulaukë at-garsio – Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m.gruodþio 18 d. priëmë nutarimà ,,Dël 2004 metøpaskelbimo Ðvietimo per sportà metais Lietuvoje“,kuriuo vadovaujantis sudarytas veiksmø planas irágyvendinamos jo priemonës. Atliepiant europinespaþangias tendencijas kûno kultûros ir sporto sri-tyje, stiprëjant sporto socialiniam vaidmeniui ir di-dëjant jo globaliniam pripaþinimui, gerosios kitø ða-liø ðvietimo per sportà patirties perëmimas ir pri-taikymas prie Lietuvos sàlygø yra reali ir neiðven-giama bûtinybë formuojant asmenybæ pilnaverèiamgyvenimui.

Išvados1. Tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sàjungoje

pastebimos teigiamos gyventojø poþiûrio á sa-vo sveikatà kaip vertybæ sampratos tendenci-jos, taèiau ásitraukimà á sportinæ veiklà ribojafinansiniai gyventojø iðtekliai ir nesudarytossàlygos nemokamai naudotis aktyvaus laisva-laikio leidimo bazëmis.

2. Tvirtø, nuolatiniø ryðiø tarp ðvietimo ir spor-to bendruomeniø kûrimas padëtø uþtikrinti ge-resná tarpusavio problemø supratimà ir paleng-vintø sprendimo bûdø paieðkà.

3. Ðvietimas per sportà, savo turiniu atitinkantisolimpinio ugdymo esmæ, yra priimtinas bûdasjaunimui ugdytis pagarbà, tolerancijà ir kitasþmogiðkàsias vertybes dalyvaujant maloniojeveikloje, todël ðiai ugdymo formai turi bûti su-darytos sistemingo integravimo á formalaus beineformalaus ugdymo turiná sàlygos.

LITERATÛRA1. Dailidienë, N. (2001). Sveikos gyvensenos darþeliuoseikimokyklinukai sveikesni. ISSN 1392-4907. Sveikata, 5–6, 40–42.2. Elden, J. (2004). EU-Conference “Young people’s lifestylesand sedentariness”. Essen, Germany, June 4–5.3. Hardman, K., Marshall, J.J. (1999), World-Wide surveyon the state and status of physical education in schools (pp.15–37). World summit on Physical Education. Berlin.4. Lietuvos 7–80 metø amþiaus gyventojø poþiûris á kûnokultûros pratybas ir dalyvavimas jose. Sociologinio tyrimorezultatai (p. 32). Vilnius, 2002.5. Mackendrick, M. (1996). Active living+quality dailyphysical education=perfect solution. CAHPERD Journal,62 (1), 2.

SPORTO MOKSLAS20

PHENOMENON OF EDUCATION THROUGH SPORT IN EU COUNTRIES

Dr. Inga Smalinskaitë, Dr. Linas Tubelis

SUMMARY

Lithuanian process of integration to Europeanstructures calls for political, socio-economical changesaltogether with new values search. Sport as a meansfor leisure time activity currently is being regardedfrom user’s position and due to private investmentsgreat part of the citizens are losing a free or cheapaccess to sport facilities. This in turn causes passivelifestyle tendencies, especially remarkably this isreflected among the youth with increasing growth ofhealth disorders. Sport, seen as an effective meansto prevent young people from health risks, stimulatingthem for helthy lifestyle, active and socially positiveleisure activity must be encouraged by responsiblesport and education bodies. However, together withincrease in sport results and rapid development ofsport science and medicine, sport world seems to bemore and more isolated from general life of a person.Various forms of learning through sport, effective andattractive as such must be developed and employedin the context of formal and non-formal education.

Lithuanian citizens’ leisure time activities aresimilar to other EU countries citizens, and in somecases surpass in better sense, as they exercise moreboth self-dependently and in organized practises.Lithuanian children are keen in sporting activity, andscientific researches proved that (Mockevièienë,2002). One of the most popular form of physicalactivity all over Europe are sport clubs, this trend isincreasing also in Lithuania. The number of sportclubs has raised from 197 clubs in 1993 to 1375 in2003. However, the content and aim of sporting clubsis still very important factor, as children tend to leave

them for being pushed to competitive sportachievements (Vanrausell, 2004). Thus it is essentialto look through clubs’ conception by allocatingpriority to mass involvement and joy of movementversus high performance.

School physical education as an important factorfor young people’s harmonious development receivesmuch attention from many scientists due to its regardas unequal in comparison to other school subjects(Mackendrick, 1996), and situation between itsimplementation according to regulations and realsituation still differs. Lithuanian Law on PhysicalEducation and Sports establishes three weekly PEhours, however this regulation is possible toimplement in 33 percent of the schools. Herewith itis clear that the ways for sport topics implementationinto formal and non-formal education must beforeseen and stimulated. For this, European sportdimensions are being integrated into the number ofsocial life areas. One of it is decision by EuropeanParliament and Council announcing year of 2004European Year of Education through Sport, aimingat strengthening relations between education andsport institutions, improve quality of formal and non-formal education, develop young people’s valueattitudes through sport. Sport is perceived as aneffective pedagogic tool which must be used inprogressive European trends by improving Lithuanianlearning through sport quality.

Keywords: education, sport, non-formal education,leisure time, values.

Gauta 2004 09 15Priimta 2004 09 29

Inga SmalinskaitëKûno kultûros ir sporto departamentasprie Lietuvos Respublikos VyriausybësÞemaitës g. 6, LT–2600 VilniusTel. +370 5 233 65 57El. paštas: inga@kksd.lt

6. Mockevièienë, D. (2002). Socialinio pedagogo vaidmuogerinant vaikø uþimtumà ir laisvalaiká. ISSN 1392-0340.Pedagogika, 64, 47–52.7. Special Eurobarometer. European citizens and sport.Summary of results. Published November 2003.http://europa.eu.int/comm/public_opinion

8. UNESCO. (1978). Charter for Physical Education andSport. Paris, UNESCO.9. Vanreusel, B. (2004). EU-Conference “Young people’slifestyles and sedentariness”. Essen, Germany, June 4–5.10. Volbekienë, V. (2001). XX amþiaus palikimas: sparèiaisenstanti visuomenë. ISSN 1392-4907. Sveikata, 5–6, 18–20.

2004 Nr. 3(37) 21

SPORTO MOKSLO TEORIJASPORT SCIENCE THEORY

ÁvadasKûno kultûros ir sporto vadybos modernizavi-

mo poþiûriø analizë ir sprendimø poveikio vertini-mas – nauja ir aktuali tyrimø sritis. Jos aktualumàlemia intensyvûs visuomenës pokyèiai, naujø ûkioir veiklos srièiø formavimasis. Tai pasireiðkia nau-jomis gyvenimo bûdo nuostatomis ir naujomis kom-petencijomis, siekiu tobulinti demokratizavimo irekonominës raidos procesø valdymà, sparèiai didë-janèiu poreikiu kaupti konfigûruotas (susistemin-tas) þinias apie naujoviø taikymo poveiká, sociali-niø mokslø paþanga (Fullan, 1998).

Dël valstybës atsivërimo globaliniø erdviø vyks-mams, o kita vertus, dël siekio iðsaugoti savàjá iden-titetà reikia kokybiniø reformø ávairiose gyvenimobei ûkio srityse. Tai skatina svarstyti esminiø kûnokultûros ir sporto vadybos pokyèiø universalumoir specifiðkumo klausimà, nes vykstant moderniza-cijai, globalizacijai bei ðaliø integracijai didelæ reikð-mæ ágauna valstybës bei visuomenës pokyèius orga-nizuojanèiø ir veiklø derinimà arba kooperacijàstrûkturizuojanèiø naujo tipo sistemø formavima-sis, atitinkantis kaitos reikalavimus bei naujus stra-teginius tikslus (Drancenko, 1997).

Kûno kultûros ir sporto vadybos efektyvumoklausimas yra visapusiðkai aktualus ir tiesiogiai sie-tinas su ðiuolaikinës visuomenës bei valstybës rai-dos prioritetais. Taigi galima teigti apie ðios sritiesvaldymo problemø nustatymo bei joms spræsti rei-

kalingø galimybiø ir priemoniø paieðkos, atsiþvel-giant á kaitos keliamus reikalavimus, svarbà (III Lie-tuvos sporto kongresas, 2000). Valdymo problemønustatymas ir alternatyviø jø sprendimo bûdø pa-ieðka gali bûti laikomi prioritetine kûno kultûros irsporto aktyvinimo ir plëtojimo kryptimi.

Straipsnio tikslas – aptarti ir pagrásti kûno kul-tûros ir sporto vadybos modernizavimo veiksniusbei alternatyvas.

Uþdaviniai:1. Nusakyti kûno kultûros ir sporto vadybos pro-

blemas.2. Apibûdinti kûno kultûros ir sporto organiza-

vimo bei valdymo institucijø veiklà ir jos to-bulinimo kryptis.

3. Apibûdinti kûno kultûros ir sporto organiza-vimo bei valdymo sistemos potencialà ir plë-tojimo kryptis.

Apþvelgiant svarbiausias kûno kultûros ir sportovadybos problemas, bûtina apibûdinti tuos bendrus,kiekvienai valstybei bûdingus politinës, socialinës,ekonominës ir technologinës raidos prioritetus, ku-riø ágyvendinimas yra tiesiogiai sietinas su kiekvie-nos ðalies visuomeninio gyvenimo, taip pat ir kûnokultûros bei sporto, plëtote ir kokybine kaita.

Aktualios kûno kultûros ir sporto vadybos pro-blemos iðryðkëja analizuojant gyvenimo kokybæ,sveikatos normas ir standartus, vertinant, ar jie ati-tinka visavertá sporto visuomenës gyvenimo bûdà

Kûno kultûros ir sporto vadybos modernizavimo metmenys(teorinis poþiûris)

Doc. dr. Rimantas Mikalauskas, Lietuvos kûno kultûros akademijaDoc. dr. Vidmantas Veèkys, Lietuvos kûno kultûros akademija

Doc. dr. Nijolë Veèkienë, Vytauto Didþiojo universitetasDoc. dr. Algirdas Muliarèikas, Vilniaus teisës universitetas

SantraukaKûno kultûros ir sporto srities paskirtis ðalies gyvenime yra dvejopa. Visø pirma, ji vaidina labai svarbø vaidmená spren-

dþiant visuomenës sveikatinimo problemas. Antra, ði sritis sukuria papildomas politines ir ekonomines galimybes valstybësraiðkai pasaulinëje erdvëje. Kûno kultûros ir sporto valdymo efektyvumo klausimas yra visapusiðkai aktualus ir tiesiogiaisietinas su ðiuolaikinës visuomenës bei valstybës tolesnës raidos prioritetais. Straipsnio tikslas – aptarti ir pagrásti kûnokultûros ir sporto modernizavimo veiksnius bei alternatyvas. Atlikta analizë leidþia teigti, jog valdymo problemø nustatymasir alternatyviø jø sprendimo bûdø paieðka gali bûti laikomi prioritetine kûno kultûros ir sporto veiklos aktyvinimo ir plëtojimokryptimi.

Raktaþodþiai: sporto vadyba, modernizavimo metmenys, vadybos efektyvumas, raidos prioritetai, kûno kultûros irsporto plëtotë.

SPORTO MOKSLAS22

(Socialinis struktûrinimasis ir jo paþinimas, 1999).Svarbiausiomis tokio tapatumo charakteristikomislaikytinos tos, kurios:

• atlieka sveikatos stiprinimo ir palaikymo, so-cialinës apsaugos bei ekologinio saugumo uþ-tikrinimo funkcijas;

• leidþia bendrojo ir profesinio ðvietimo, moks-lo ir studijø, kultûros, socialiniø, aptarnavi-mo bei rekreacijos paslaugø, visuomenës in-formavimo ir kitø intelektiniø bei informaci-niø veiklos srièiø plëtotæ;

• stiprina valstybës þmogiðkàjá bei ekonominá po-tencialà ir laiduoja ávairiapusiðkà technologi-næ paþangà kûno kultûros ir sporto srityje(Êàðïóõèí, Ìèëüíåð, 1997).

Vadybos poþiûriu labai svarbus yra nuoseklus irnenutrûkstamas minëtø charakteristikø derinimas(Zakarevièius, 1998). Jis bûtinas siekiant uþtikrin-ti kûno kultûros ir sporto, visuomenës ir valstybësraidai bûtinà vidinæ harmonijà. Suderinamumo tu-rëtø bûti siekiama:

• derinant skirtingos prigimties kûno kultûros irsporto raidos bei pokyèiø vyksmus ir atliepiantpersonalinius bei socialinius poreikius;

• sinchronizuojant skirtingø regionø bei vietiniøbendruomeniø politinæ, socialinæ, ekonominæ,kultûrinæ raidà ir maþinant socialinæ atskirtá;

• derinant verslo ir vieðojo sektoriaus administ-ravimo sistemø veiklà ir taip uþtikrinant vi-suomenës sveikatos problemø sprendimo pa-þangà.

Suderinamumo reikalavimas iðryðkina esminækûno kultûros ir sporto vadybos problemà, kuri eg-zistuoja tiek personaliniu, tiek instituciniu, tiek na-cionaliniu lygiu, tiek jø sàveikoje. Tai skirtingi po-þiûriai á ðios veiklos srities paskirtá valstybës bei þmo-gaus gyvenime ir jos plëtotæ. Ðiuos poþiûrius lemiaskirtinga patirtis, skirtinga kompetencija, skirtin-gas socialinis ir ekonominis kapitalas. Komunika-cijos, kaip horizontalaus ir vertikalaus riðanèiojovyksmo kokybës, problema pabrëþiama daugelyjesocialiniø tyrimø, ir tai patvirtina mûsø nustatytos pro-blemos universalumà (Fullan, 1998; Veèkienë ir kt., 1997).

Taigi galima teigti, kad kûno kultûros ir sportovadybos problemos yra bendro pobûdþio ir bûdin-gos daugeliui valstybiø ir ðiø ðaliø sporto visuome-nei. Taèiau ávairiose valstybëse gali pasireikðti ir tamtikros specifinës problemos, nusakanèios atskirø re-gionø ar tam tikrø laikotarpiø ypatumus.

Apibûdinant kûno kultûros ir sporto organizavi-mo bei valdymo instituci jø veiklà ir jos tobulinimokryptis, taip pat valdymo struktûrà ir turiná valsty-

bës mastu (Kûno kultûros ir sporto ástatymas, 1995;III Lietuvos sporto kongresas, 2000), daþniausiaianalizuojamos ðios svarbiausios kûno kultûros irsporto vadybos posistemës:

• valstybinës valdþios, kûno kultûros ir sporto val-dymo bei savivaldos posistemës tiek naciona-liniu, tiek ir regioniniu bei vietiniu kûno kultû-ros ir sporto valdymo ir savivaldos lygiu;

• socialinæ, ekonominæ, kultûrinæ ir teisinæ visuo-menës raidà aprûpinanèios vyriausybinës ir ne-vyriausybinës organizacinës struktûros.

Kiekviena kûno kultûros ir sporto organizavi-mo ir valdymo posistemë valstybës bei visuomenësmastu (Kûno kultûros ir sporto ástatymas, 1995;III Lietuvos sporto kongresas, 2000) turi pasiþy-mëti ðiomis ypatybëmis:

• valstybëje ir visuomenëje atliekamomis funkci-jomis, kurios rodo kiekvienos posistemës pa-skirtá, tikslus, uþdavinius, atsakomybæ bei ási-pareigojimus;

• potencialu, kuris atskleidþia atitinkamose po-sistemëse sukoncentruotà galià, galimybes da-ryti poveiká valstybës bei visuomenës raidai,atitinkamø organizaciniø struktûrø dispozici-joje esanèius þmogiðkuosius, finansinius, ma-terialinius, techninius, informacinius ir kito-kius iðteklius;

• organizacinës struktûros tipu, kuris rodo kiek-vienai posistemei bûdingus valdymo stilius irsantykiø tipus organizacijose bei tarp jø ðiojeposistemëje;

• išoriniais ryšiais, atskleidþianèiais kiekvienosposistemës sàveikos ir santykiø su kitomis po-sistemëmis, su politine, socialine, ekonomine,informacine ir kitokio pobûdþio aplinka tipà.

Kûno kultûros ir sporto organizavimo ir valdy-mo sistemai turëtø bûti bûdingas funkcijø, poten-cialo, organizaciniø struktûrø bei iðoriniø ryðiø tar-pusavio adekvatumas (Melnikas, 1995; Kûno kul-tûros ir sporto ástatymas, 1995). Jis leistø pasiektividiná sistemos dermingumà, kuris gali bûti suvo-kiamas kaip esminë kûno kultûros ir sporto orga-nizavimo bei valdymo sistemos veiksmingumo sà-lyga.

Remiantis minëtais vadybos mokslo ir praktikospatvirtintais poþymiais galima teigti, kad ðiandieni-nës kûno kultûros ir sporto organizavimo bei val-dymo sistemos efektyvumo ávertinimas padëtø nu-statyti optimizavimo ir tolesnio modernizavimo ga-limybes. Tokio tyrimo rezultatai leistø atlikti siste-miná kûno kultûros ir sporto srities modernizavimànumatant naujus, bet realius pokyèiø planavimo pri-

2004 Nr. 3(37) 23

oritetus, vadinasi, ir naujus tikslus. Svarbiausios kû-no kultûros ir sporto vadybos modernizavimo pri-oritetinës kryptys galëtø bûti ðios:

1. Teisiniø aktø sistemos, reguliuojanèios kûnokultûros ir sporto organizavimà bei valdymàLietuvoje, ir Europos ðaliø kûno kultûros irsporto teisës aktø derinimas, leidþiantis stip-rinti ekonominá potencialà pritraukiant inves-ticijas ir papildomus materialinius bei infor-macinius išteklius.

2. Kûno kultûros ir sporto organizavimo ir val-dymo sistemos socialinio ir politinio reikšmin-

gumo plëtotë modernizuojant ðià sistemà.3. Regionø socialinës ir ekonominës raidos opti-

mizavimas decentralizuojant kûno kultûros ir sporto valdymà.4. Vietinio lygio kûno kultûros ir sporto organiza-

vimo ir valdymo struktûrø racionalizavimasir atnaujinimas.

Apibendrinant galima teigti, kad efektyvios or-ganizavimo ir valdymo sistemos bei jos ágyvendini-mo struktûrø optimizavimo samprata reikalauja su-vokti skirtingus poþiûrius bei jø derinimo galimybesir spræsti daugybæ konkreèiø problemø, susijusiø sukûno kultûros ir sporto institucijø sistemos kûrimubei ðios sistemos racionalizavimu ir modernizavimu.

Apþvelgus kûno kultûros ir sporto organizavimobei valdymo sistemos potencialà ir plëtojimo kryptis,iðryðkëja pagrindinës problemos (Màòâååâ, 1991;Kûno kultûros ir sporto ástatymas, 1995). Ðiø pro-blemø esmë yra ta, kad kûno kultûros ir sporto or-ganizavimo bei valdymo sistema ir atskiri jos struk-tûriniai elementai daþnai funkcionuoja kaip ið da-lies uþdaros sistemos, generuojanèios ir ágyvendi-nanèios savo vidinius tikslus ir interesus. Tokie vi-diniai tikslai daþnai yra daliniai, trumpalaikiai, o kaikuriais atvejais gali prieštarauti valstybës bei visuo-menës raidos nuostatoms (III Lietuvos sporto kon-gresas, 2000; Bagdonas, Rapalienë, 1996). Siekiantto iðvengti, tikslinga inicijuoti:

• realiøjø ir prioritetiniø valstybës bei visuome-nës raidos nuostatø vertinimà ir nustatymà,ðiø nuostatø „transliavimà“ á kûno kultûros irsporto organizavimo bei valdymo posistemes,kûrimà specialiø bendradarbiavimo mechaniz-mø, leidþianèiø tæstiná skirtingø institucijøveiklos, interesø, tikslø ir uþdaviniø derinimà,t. y. optimalaus ir decentralizuoto sprendimøproceso ágyvendinimà;

• kûno kultûros ir sporto organizavimo bei val-dymo sistemoje ágyvendinamø tikslø bei inte-resø ir valstybës bei visuomenës raidos nuo-

statø suderinimo ávertinimo metodikø rengi-mà, tai padëtø kisti organizavimo kultûrai;

• skatinimo metodikø kûrimà ir ávairiø skatini-mo priemoniø naudojimà, tai laiduotø, kad bû-tø ágyvendinta kûno kultûros ir sporto valdy-mo sistemoje vykdoma veikla ir ji atitiktø vals-tybës bei visuomenës raidos nuostatas, t. y.stiprintø dalyvavimo motyvacijà;

• vertinimo, kontrolës ir reguliavimo metodikø ren-gimà ir tikslingà bei sàmoningà habitualizacijosproceso ágyvendinimà, laiduojantá nuolatiná kû-no kultûros ir sporto organizavimo bei valdymostrategijø ir valstybës bei visuomenës raidos nuo-statø derinimà, sudarantá sàlygas tikslams kistiir vadybos procesams modernizuoti.

Iðdëstytos aplinkybës atskleidþia kûno kultûrosir sporto organizavimo bei valdymo sistemoje vyk-domos veiklos strategijø ir valstybës bei visuome-nës raidos nuostatø derinimo vyksmo struktûrà. Ta-èiau kûno kultûros ir sporto organizavimo bei val-dymo sistemos iðtekliø potencialas ir ypaè þmogið-køjø iðtekliø potencialas daþnai neatitinka valsty-bës bei visuomenës siekiø ágyvendinimo reikalavi-mø. Tai, kad ðio potencialo kiekybinës bei kokybi-nës charakteristikos neatitinka valstybës bei visuo-menës raidos nuostatø, yra esminë problema. To-dël, ieðkant kûno kultûros ir sporto organizavimobei valdymo þmogiðkøjø iðtekliø potencialo plëto-tës galimybiø, pirmiausia iðryðkëja kûno kultûros irsporto specialistø kompetencijos ir kvalifikacijostobulinimo sistemos problematika. Sisteminiø po-kyèiø poþiûriu svarbu, kad bûtø modernizuota arbaið naujo formuojama nuolatinio specialistø kvalifi-kacijos tobulinimo sistema (Jovaiða, 1998; Jucevi-èienë, 1994). Tai ágyvendinant reikëtø numatyti nau-jus, su kompetencijos samprata siejamus tikslus irparengti tolesnio kompetencijos plëtojimo koncep-cijà (Lauþackas, 1999). Esminis ðios koncepcijosbruoþas bûtø tas, kad á kûno kultûros ir sporto spe-cialistø kvalifikacijos tobulinimo sistemà turëtø bûtiintegruota daugelis funkcijø, susijusiø su þmogið-køjø iðtekliø plëtojimu:

• pirminis specialistø rengimas, atitinkantis šiuo-laikinius išsilavinimo reikalavimus;

• tikslinga specialistø paieðka konkreèiai veiklai(konkreèioms funkcijoms ir pareigoms) kû-no kultûros ir sporto organizavimo bei valdy-mo sistemoje;

• specialistø atranka konkreèiai veiklai (konkre-èioms funkcijoms ir pareigoms);

• tæstinis specialistø kvalifikacijos tobulinimas irjø kompetencijos plëtotë;

SPORTO MOKSLAS24

• darbuotojø atestavimas – ávertinimas pagal spe-cialius standartizuotus kriterijus nustatant, arjø kompetencija pakankama, ar atitinka kon-kreèias funkcijas arba pareigas;

• specialistø perkvalifikavimas, kai remiantisankstesniu iðsilavinimu bei ankstesne profe-sine patirtimi ágyjama nauja profesinë kom-petencija, pasirengiama naujai veiklai.

Nuolatinis kvalifikacijos tobulinimas, integruo-jantis iðvardytuosius elementus, yra tiesiogiai sieti-nas su kûno kultûros ir sporto specialistø karjerosplanavimu. Kiekvienoje kûno kultûros ir sportoástaigoje ar organizacijoje turëtø funkcionuoti þmo-giðkøjø iðtekliø plëtotës bei veiklos kokybës gerini-mo procesø valdymo sistemos, kurios leistø:

• kiekvieno specialisto kryptingos saviugdos beikompetencijos plëtotës ir konkreèios profe-sinës veiklos uþdaviniø bei turinio suderina-mumà, laiduojantá profesiná tobulëjimà ir pro-fesinæ karjerà;

• kiekvieno darbuotojo skatinimà tikslingai irsàmoningai siekti gyvenimo karjeros tikslø iruþdaviniø plëtojant kvalifikaciná potencialà;

• karjeros planavimo sutikimà su besikeièian-èiais reikalavimais, kuriuos lemia kultûros irsporto organizavimo bei valdymo sistemos di-namika ir modernizavimas.

Literatûros apþvalga rodo, kad svarbiausi tæsti-nio kûno kultûros ir sporto specialistø kvalifikaci-jos tobulinimo principai turëtø bûti: nuolatinumas,individualumas, organizavimo ir mokymosi formøávairovë (Arnold, 1997; Jucevièienë, 1994; Lau-þackas, 1999; Watts, 1994; Veèkienë ir kt., 1997).

Nuolatinumo principas reiðkia, kad kûno kultû-ros ir sporto vadybos specialistø rengimo, kvalifi-kacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo procesai or-ganizuojami lygiagreèiai, iðlaikant darbinës veiklostæstinumà (Ìàòâååâ, 1991). Taip ágyvendinamasEuropos Sàjungos inicijuotas Mokymosi visà gyve-nimà memorandumas.

Individualumo principas pabrëþia tæstinio kva-lifikavimo sistemos sudaromø galimybiø ir kiekvie-no besimokanèiojo kompetencijos plëtotës porei-kiø atitikimà. Ðiuo atveju ypatingà vaidmená vaidi-na naujosios mokymosi technologijos, lanksèios irefektyvios mokymosi organizavimo formos. Pasta-rosios atliepia organizavimo ir mokymosi formøávairovës principo reikalavimus. Ðio principo ágy-vendinimas sietinas su funkcinio, pareiginio, tiksli-nio, kompleksinio kvalifikacijos tobulinimo ir kom-petencijos plëtotës idëjø derinimu.

Apibendrinant apþvalgos rezultatus galima teigti,

kad þmogiðkøjø iðtekliø plëtotës strategijø kûno kul-tûros ir sporto organizavimo bei valdymo posiste-mëje ir valstybës bei visuomenës raidos nuostatøatitikimas turëtø bûti esminis siekis. Todël darni-namasis þmogiðkojo potencialo plëtotës problemøsprendimas turëtø bûti suvokiamas kaip pagrindi-nis visuminës kûno kultûros ir sporto organizavi-mo bei valdymo sistemos modernizavimo veiksnys.

Išvados1. Kûno kultûros ir sporto vadybos modernizavi-

mo problemø suvokimas, apibûdinimas sieti-ni su moksliniø tyrimø organizavimo bûtinu-mu, paieðka bûdø, kurie leistø kûno kultûrosir sporto organizavimo ir valdymo kaità.

2. Apibrëþiant reikalavimus kûno kultûros irsporto organizavimo bei valdymo instituci-joms, nustatant jø veiklos modernizavimokryptis, tikslinga atsiþvelgti á tai, kad ði veiklayra daugiafunkcë, jai bûdinga kompleksiniaitikslai ir orientacija á aktyvø dalyvavimà vals-tybës bei visuomenës raidoje, todël komuni-kacijos vyksmo kokybës gerinimas yra bûtinamodernizavimo prielaida.

3. Kûno kultûros ir sporto organizavimo bei val-dymo sistema bei jos skirtingø lygiø posiste-mës daþnai funkcionuoja kaip uþdaros siste-mos, tik ið dalies atitikdamos savo paskirtá, to-dël potencialo plëtojimo problemø sprendimasturëtø bûti suvokiamas kaip esminis kûno kul-tûros ir sporto organizavimo bei valdymo sis-temos modernizavimo veiksnys ir siekis.

LITERATÛRA1. Arnold, J. (1997). Managing Careers into the 21st Century.London: Paul Chapman Publishing Ltd.2. Bagdonas, E., Rapalienë L. (1996). Administravimoprincipai. Kaunas: Technologija.3. Drancenko, S (1997). Systematic Transformation inCentral Europe: Two Perspectives Compared. Economicand Social Change: Question of Balance: SelectedConference Papers. Tallinn.4. Fullan (1998). Pokyèiø jëgos. Vilnius: Tyto alba.5. Jucevièienë, P. ir kt. (1994). Þmogiškojo kapitalo vystymovadybos ir edukologijos problemos. Kaunas: Technologija.6. Kûno kultûros ir sporto ástatymas (1995). Vilnius.7. Lauþackas, R. (1999). Sistemoteorinës profesinio rengimokaitos tendencijos. Kaunas: Vytauto Didþiojo universitetas.8. Melnikas, B. (1995). Menedþmentas ir transformacijosRytø Europos ðalyse. Vilnius: Lietuvos karo akademija.9. Socialinis struktûrinimasis ir jo paþinimas. (1999).Lietuvos sociologijos ir filosofijos institutas. Vilnius.10. III Lietuvos sporto kongresas. Vilnius, 2000.11. Veèkienë, N., Veèkys, V. ir kt. (1997). Pasirengimasprofesinei veiklai kintanèioje socialinëje aplinkoje.

2004 Nr. 3(37) 25

Asmenybës ugdymo edukologinës ir psichologinëstendencijos (konf. tezës). Kaunas: LKKI.12. Zakarevièius, P (1998). Vadyba: genezë, dabartis,perspektyvos. Kaunas: VDU.13. Watts, A. (1994). Lifelong Career Development.Cambridge: CRAC/ Hobson.

14. Êàðïóõèí, Ä., Ìèëüíåð, Á. (1997). Ñîâðåìåííîåóïðàâëåíèå. Ýíöèêëîïåäè÷åñêèé ñïðàâî÷íèê. Òîìâòîðîé. Ìîñêâà: Èçäàòöåíòð.15. Màòâååâ, Ë. (1991). Òåîðèÿ è ïðàêòèêà ôèçè÷åñêîéêóëüòóðû: ó÷åáíèê äëÿ èíñòèòóòîâ ôèçè÷åñêîéêóëüòóðû. Ìîñêâà: ÔÈÑ.

The sphere of physical education and sport ischaracterized by its dual purpose in country‘s life.First, it plays a very important role in solving theproblems of community wellness. Second, this spherecreats additional posibilities for expressing country‘spolicy and economy in world area. The efficacy ofphysical education and sport management is aversatile relevant and directly associated question indefining the priorities of modern community as wellas country‘s development. The aim of the paper is to

THE MODERN OUTLINE OF PHYSICAL EDUCATION AND SPORT MANAGEMENT(THEORETICAL VIEW)

Assoc. Prof. Dr. Rimantas Mikalauskas, Assoc. Prof. Dr. Vidmantas Veèkys, Assoc. Prof. Dr. Nijolë Veèkienë,Assoc. Prof. Dr. Algirdas Muliarèikas

SUMMARY

dispute and motivate the updates factors andalternatives of physical education and sport. Themanagement (control) problems and the search forthe alternative ways to solve them are considered tobe the underlying in the development of physicaleducation and sport.

Keywords: sports management, modern outline,efficacy of sport management, the priorities ofmodern community, the development of physicaleducation and sport.

Gauta 2003 12 12Priimta 2004 09 29

Rimantas MikalauskasLietuvos kûno kultûros akademijaSporto g. 6, LT–3000 KaunasTel.: +370 37 30 26 78, +370 37 30 26 23El. paðtas: r.mikalauskas@lkka.lt

15–17 metø sportuojanèiø moksleiviø agresijosraiðka

Agnë Laskytë, doc. dr. Skaistë LaskienëLietuvos kûno kultûros akademija

SantraukaPaaugliø agresyvaus elgesio tyrinëjimo aktualumà lemia dabartinë Lietuvos situacija. Socialiniai gyvenimo pokyèiai

paskatino paaugliø agresijos protrûká, mokyklose padaugëjo paaugliø agresyvaus elgesio atvejø. Laikui bëgant ðis agresyvuselgesys gali peraugti á nusikalstamà veiklà. Agresyvumo mokyklose tema yra svarbi dël ilgalaikiø pasekmiø uþ mokyklos ribø– agresyviu elgesiu ir polinkiu á smurtà pasiþymintys mokiniai vëliau asocialiu ir nusikalstamu elgesiu gali kelti grësmævisuomenei. Agresija sporte plaèiau pradëta analizuoti ir tyrinëti nuo septintojo deðimtmeèio. Nors atlikta daug tyrimø, taèiaudël metodikos ávairovës pateikti duomenys yra labai kontroversiðki. Vis dëlto niekas neabejoja, kad agresija pasireiškiasportinës kovos metu, o daþnai ir labai intensyviai. Kai kurie autoriai (Russell,1993) ðá reiðkiná priskiria prie pagrindiniøneigiamø sportinës veiklos bruoþø. Neatsitiktinai pastaraisiais metais smurtas sporte, vykstantis tiek sportinës kovos, tiek irne jos metu, tampa rimta socialine problema.

Darbe siekiama iðtirti 15–17 metø sportuojanèiø moksleiviø agresijos raiðkos ypatumus.Raktaþodþiai: paaugliai, sportinë veikla, agresyvus elgesys, agresyvumas, agresijos raiška.

ÁvadasAnot H. Nixono (1997), dalyvavimas sportinëje

veikloje, kurioje vyrauja agresyvus elgesys, gali ska-tinti agresyvumo naudojimà ir kasdieniniame gyve-nime. M. Melnickas (1992) teigia, kad sportinëjekovoje þmonës mokomi naudoti savo kûnà kaip jë-

gos ir dominavimo prieð kitus instrumentà. Sporti-ninkas privalo bûti ryþtingas, norëdamas iðkæstiskausmà, áskaudinimus, agresyvumà ar tiesiog at-laikyti sportinës kovos átampà ir laimëti. Jeigusportininkai, ásitikinæ savo ryþtingumu, nebijo kitøagresijos, tai ir patys labiau linkæ bûti agresyvûs ki-

SPORTO MOKSLAS26

tø atþvilgiu. S. Heymanas (1987), vertindamas pa-didëjusio sportininkø agresyvumo prieþastis, iškëlëprielaidà, kad sportuojantiems paaugliams agresy-vumas yra vertybë, nes priverèia kitus kelia-klupsèiauti. J. Frey (1991) teigimu, toká jausmàpaaugliai sieja su nepaþeidþiamumo jausmu, kurisdaugelá pavojingø situacijø leidþia laikyti nulinës ri-zikos situacijomis.

Skirtingo meistriškumo sportininkø agresyvu-mas pasireiðkia nevienodai, taèiau ðiuo poþiûriu ávai-riø autoriø nuomonës nesutampa. Pavyzdþiui,D. Albrechtas (1982) mano, kad didelio meistrið-kumo sportininkai linkæ maþiau naudoti agresyviøveiksmø, taèiau kiti autoriai teigia prieðingai. Ma-þiau diskusijø kelia nuomonë, jog instrumentinësagresijos daugiau pasitaiko tarp didelio meistriðku-mo sportininkø, o priešiškos agresijos – tarp maþes-nio meistriškumo.

Yra daug veiksniø, kurie gali sukelti agresijàsportinës kovos metu. Anot G. Tenenbaumo ir kt.(1997), viena ið agresijos prieþasèiø yra frustraci-ja, kurià sportinëje kovoje gali sukelti pralaimëji-mas, blogas þaidimas, ðiurkštûs varþovø veiksmaiar apskritai negarbinga kova. Taigi agresija – iš da-lies išmoktas elgesys, kuris yra individo sàveikos sukitais þmonëmis ar socialine aplinka per tam tikràlaiko tarpà rezultatas. Agresijà sportininkas iðreið-kia daþniausiai tada, kai apibendrina matytus pa-vyzdþius, pastiprinanèius agresyvø elgesá (tai tëvø,bendraamþiø, treneriø pritarimo gavimas), ir kailaukiamo apdovanojimo vertingumas nusveria baus-miø, kurias gali gauti uþ ðiurkðtø elgesá, dydá. At-pildo, nepaisant galimos bausmës uþ agresyviusveiksmus, laukimas gali bûti iðmoktas remiantisankstesniu pastiprinimu ar imituojant kitø reikšmin-gø þmoniø (treneriø, tëvø, sporto herojø) elgesá irreakcijas.

D. Bromnickas ir L. Swallowas (1999) nustatë,jog beveik treèdalis paaugliø, nepaisant jø fizinioaktyvumo laipsnio, savo herojumi ávardija sportoþvaigþdes. Todël nereikëtø stebëtis, jog agresyvø he-rojaus elgesá, o ypaè jeigu taip elgdamasis jis pasie-kia pergalæ, pamëgdþioja jaunesni sportininkai. Va-dinasi, viena pagrindiniø agresyvaus elgesio prieþas-èiø yra tendencija pakartoti matytà elgesá, uþ kurákiti susilaukë atpildo, buvo apdovanoti. Vis dëltoyra mananèiø, kad asmuo, iðliedamas agresyvumà,vëliau tampa maþiau agresyvus. Taèiau empiriðkaitai nëra patvirtinta. Tyrimai parodë, jog matæ agre-sijà individai vëliau linkæ patys bûti agresyvesni. Visdëlto galima manyti, kad agresyvumas ne visosesporto šakose vienodai pasireiškia. Pavyzdþiui, gol-

fas praktiškai yra neagresyvi sporto šaka, o ledo ri-tulys kur kas agresyvesnis, ir toks agresyvumas yrapriimtinas ðioje sporto ðakoje (jeigu neperþengia tamtikrø susitarimø ir taisykliø).

Reikia paþymëti, kad Lietuvoje gana plaèiai ty-rinëtas asocialus elgesys, kuris artimai susijæs su ag-resyviu elgesiu. R. Paulauskas (1995) nagrinëjo de-linkventiðkos asmenybës formavimosi prieþastis beidelinkventiðkø paaugliø agresyvumà frustracinësesituacijose, R. Þukauskienë (1999) tyrë agresijosskirtumus tarp lyèiø, taèiau tik tarp vaikø. Tuo tar-pu paaugliø agresyvaus elgesio ypatumø lyties as-pektu ar sportuojanèiø paaugliø agresijos raiðkosypatumø tyrimø atlikta labai maþai.

Darbo tikslas – iðtirti sportuojanèiø 15–17 me-tø moksleiviø agresijos raiðkos ypatumus.

Tyrimo organizavimas ir metodaiTyrimas vyko 2003 m. sausio–balandþio mëne-

siais. Respondentø imtis buvo sudaryta remiantisnetikimybine patogiàja atsitiktine atranka. Tyrimeið viso dalyvavo 240 penkiolikos–septyniolikos me-tø sportuojanèiø sporto mokyklose paaugliø: 117merginø ir 123 vaikinai, neatsiþvelgiant á sporto ðakà.

15–17 metø sportuojanèiø moksleiviø agresijosraiðkos ypatumams tirti buvo naudotas A. Busso irA. Durkey klausimynas (1957). Šis klausimynasadaptuotas A.Osnickio (Oñíèöêèé, 1999) ir nau-dojamas agresijos formø bei prieðiðkumo reakcijøtipui nustatyti. Gautø rezultatø patikimumas pri-klauso nuo tiriamøjø pasitikëjimo tirianèiuoju.

A.Busso ir A. Durkey nuomone, agresyvumà ga-lima aiðkinti kaip asmenybës savybæ, charakterizuo-jamà destruktyviø tendencijø buvimu. Tikëtina, kadþmogiðkojo aktyvumo destruktyvus komponentasyra bûtinas kûrybinëje veikloje, kadangi individua-laus vystymosi poreikiai neiðvengiamai formuoja ge-bëjimà ðalinti pasitaikanèias kliûtis ir ávertinti tai,kas trukdo kûrybos procesui. Agresyvumas, anotautoriø, turi kiekybinæ ir kokybinæ charakteristikas.Kaip ir bet kuri kita savybë, agresyvumas gali bûtiskirtingo laipsnio. Autoriø nuomone, kiekvienai as-menybei yra bûdingas tam tikras agresyvumo laips-nis. Jei jo nëra, tai þmogus tampa pasyvus, konfor-mistiðkas ir pan. Stipriai iðreikðtas agresyvumas ga-li nulemti asmenybæ, ji gali tapti konfliktiðka, ne-bendradarbiaujanti ir pan. Pats savaime agresyvu-mas nedaro subjekto sàmoningai pavojingo. Nau-dojant ðià metodikà, bûtina atsiþvelgti á tai, kad ag-resyvumas kaip asmenybës savybë ir agresija kaipelgesio aktas gali bûti suprasti tik asmenybës moty-vacinës psichologinës analizës kontekste.

2004 Nr. 3(37) 27

Gautø duomenø interpretacija• Fizinë agresija (FA) – fizinës jëgos naudoji-

mas kito þmogaus atþvilgiu.• Verbalinë agresija (VA) – negatyviø jausmø

iðraiðka naudojant tam tikrà þodinio kreipi-mosi formà (ginèai, riksmai, spiegimas) ir tu-riná (grasinimai, barniai ir pan.).

• Netiesioginë agresija (NA) – pasireiðkia nau-dojant netiesioginiu bûdu kità asmenálieèianèias paskalas, gandus, juokelius ir ávai-rias neverbalines reakcijas: grimasas, dantøgrieþimà, trypimà kojomis ir pan.

• Negatyvizmas (N) – opozicinë elgesio forma,kaip paslëpto prieðiðkumo elementas, nukreip-ta prieð autoritetà, vadovà, organizacijà ir ga-linti didëti nuo pasyvaus pasiprieðinimo iki ak-tyviø veiksmø, kuriais prieðinamasi reikalavi-mams, taisyklëms, ásakymams, instrukcijomsir kt.

• Dirglumas (D) – polinkis á susierzinimà, pa-rengtis, esant menkiausiam dirgikliui, aštriai,grubiai ir pan. išsilieti.

• Átarumas (Á) – polinkis nepatikliai ir atsargiaibendrauti su þmonëmis, jis atsiranda ið ásitiki-nimo, kad aplinkiniai linkæ pakenkti arba po-tencialiai gali pakenkti.

• Skriauda (S) – pavydo ir neapykantos aplinki-niams pasireiðkimai, sàlygoti pykèio, kerðto,nepasitenkinimo kaþkuo arba visu pasauliu uþtikras arba ásivaizduojamas skriaudas.

• Kaltës jausmas (autoagresija) (K) – veiksmaiar elgesys savo paties ir aplinkiniø atþvilgiu,kylantys ið paties asmens ásitikinimo, kad jisyra blogas þmogus, elgiasi negerai, kenkia ki-tiems þmonëms ir patiria moralines kanèiasuþ padarytas nuodëmes.

Ðiame darbe buvo patikrintas skaliø vidinis pati-kimumas vaikinams ir merginoms atskirai naudo-jant Cronbacho alfa metodà. Gauti rezultatai rodo,kad nors skaliø patikimumas maþas, taèiau jis nëranulinis. 0,5–0,69 Cronbacho alfa koeficientas ro-do, kad skalës netinka matuoti individams, bet turitam tikrà vertæ matuojant grupes. Maþà skaliø pa-tikimumà galëjo lemti tokie veiksniai:

• nedidelis skaliø klausimø skaièius (5–13 klau-simø vienai skalei);

• galima didelë skaliø klausimø skiriamoji vertë– atsakymai á kiekvienà klausimà ávairûs ir ne-labai skirtingø daþniø;

• nepalankios klausimyno pildymo sàlygos (mo-kyklos aplinka ir pan.).

Tyrimo duomenys buvo apdorojami SPSS.11 pa-

ketu. Buvo naudojami ðie statistiniai kriterijai: ne-parametriniai Mann-Whitney, Kolmogorovo-Smir-novo, parametrinis porinis t kriterijus, Cronbachoalfa – skaliø patikimumo analizei. Taip pat taikytiapraðomosios statistikos metodai. Hipotezëms tik-rinti pasirinktas 0,05 reikðmingumo lygmuo.

Tyrimo rezultataiKadangi daugumos skaliø áverèiai statistiðkai pa-

tikimai skiriasi lyties aspektu, tai agresyvumo raið-kos ypatumus tikrinsime lyties aspektu.

Darëme prielaidà, jog 15–17 metø sportuojan-èioms merginoms verbalinë agresija yra bûdinges-në negu 15–17 metø sportuojantiems vaikinams (tkriterijus). 1 lentelë

Verbalinës agresi jos vaikinø ir merginø grupëse rodikliovidurkiø palyginimas

Verbalinës agresijos áverèiai yra didesni 15–17metø sportuojanèiø merginø grupëje. Ðis skirtumastarp lyèiø yra statistiðkai patikimas (p<0,05), taigihipotezë pasitvirtino.

Darëme prielaidà, jog 15–17 metø sportuojan-tys vaikinai netiesioginæ agresijà yra linkæ taikytireèiau negu merginos (t kriterijus).

2 lentelë

Netiesioginës agresi jos vaikinø ir merginø grupëse

rodiklio vidurkiø palyginimas

Netiesioginës agresijos iðreikðtumas lyèiø gru-pëse statistiðkai patikimai skiriasi (p<0,021). 15–17 metø sportuojanèios merginos pasiþymi didesnenetiesioginës agresijos raiðka nei 15–17 metø spor-tuojantys vaikinai, vadinasi, hipotezë pasitvirtino.

Darbe këlëme hipotezæ, jog 15–17 metø spor-tuojanèios merginos yra dirglesnës negu 15–17 metøsportuojantys vaikinai (t kriterijus).

3 lentelë

Dirglumo vaikinø ir merginø grupëse

rodiklio vidurkiø palyginimas

Dirglumo áverèiai 15–17 metø sportuojanèiømerginø grupëje yra didesni negu vaikinø grupëje.Ðis skirtumas yra statistiðkai patikimas (p<0,05),hipotezë pasitvirtino.

SPORTO MOKSLAS28

Darbe këlëme prielaidà, jog 15–17 metø spor-tuojanèiø merginø nuoskaudos iðreikðtumas yra di-desnis negu vaikinø (t kriterijus).

4 lentelë

Nuoskaudos vaikinø ir merginø grupëse rodiklio vidurkiøpalyginimas

Gauti rezultatai patvirtina hipotezæ, kad 15–17metø sportuojanèiø merginø grupëje nuoskauda yraiðreikðta labiau negu vaikinø grupëje. Ið 4 lentelëjepateiktø rezultatø matyti, kad nuoskaudos iðreikð-tumo skirtumas lyèiø grupëse yra statistiškai pati-kimas (p<0,05).

Darbe këlëme prielaidà, jog 15–17 metø spor-tuojanèios merginos pasiþymi didesniu priešiškumu(t kriterijus).

5 lentelë

Prieðiðkumo indekso vaikinø ir merginø grupëse rodikliovidurkiø palyginimas

Gauti rezultatai (5 lentelë) patvirtina iðkeltà hi-potezæ: prieðiðkumas yra didesnis 15–17 metø spor-tuojanèiø merginø grupëje. Ðis skirtumas tarp lyèiøyra statistiðkai patikimas (p<0,05).

Šiame darbe respondentø kultivuojamas sportoðakas susisteminome á dvi grupes: komandinio(krepðiná, tinkliná bei futbolà) ir individualaus po-bûdþio (aerobikà, lengvàjà ir sunkiàjà atletikà, plau-kimà). Aptarsime tik tas darbe suformuluotas hi-potezes, kurios pasitvirtino.

Hipotezë: komandinæ sporto ðakà pasirenkan-tys paaugliai yra fiziðkai agresyvesni uþ tuos, kuriepasirenka individualiàjà sporto ðakà (t kriterijus).

6 lentelë

Fizinës agresi jos rodiklio vidurkiø komandiniø irindividualiøjø sporto ðakø grupëse tarp vaikinø ir merginø

palyginimas

Iðkelta hipotezë pasitvirtino 15–17 metø spor-tuojanèiø merginø grupëje, taèiau nepasitvirtino vai-kinø grupëje. Komandinæ sporto ðakà pasirenkan-èios merginos yra labiau fiziðkai agresyvios nei tos,

kurios pasirenka individualiàsias sporto ðakas. Ðisfizinës agresijos iðreikðtumo skirtumas yra statis-tiðkai patikimas (p<0,05). Tuo tarpu vaikinø gru-pëje nëra statistiðkai patikimo skirtumo tarp fizi-nës agresi jos ir pasirenkamos sporto ðakos(p>0,05), taèiau atkreiptinas dëmesys, kad indivi-dualiàja sporto ðaka uþsiimanèiø vaikinø fizinës ag-resijos áverèiai yra ðiek tiek aukðtesni negu vaikinø,kultivuojanèiø komandinæ sporto ðakà.

Hipotezë: Komandinæ sporto ðakà pasirenkan-tiems paaugliams bûdingas stipresnis kaltës jausmas(t kriterijus).

7 lentelë

Kaltës jausmo rodiklio vidurkiø komandiniø irindividualiøjø sporto ðakø grupëse tarp vaikinø ir merginø

palyginimas

Tiek 15–17 metø sportuojanèiø vaikinø, tiekmerginø grupëje komandinio pobûdþio sporto ðakauþsiimantys paaugliai patiria didesná kaltës jausmà.Individualiàjà sporto ðakà pasirinkusiems paaug-liams atitinkamai bûdingas maþesnis kaltës jausmas.Kaltës iðreikðtumo skirtumas sporto grupëse yra sta-tistiškai reikšmingas tiek vaikinams, tiek merginoms(p<0,05). Hipotezë pasitvirtino.

Rezultatø aptarimasTyrimø duomenys apie agresyvaus elgesio skir-

tumus lyties aspektu yra gana prieðtaringi, o tyrimøduomenø lyginimà apsunkina metodikø ávairovë irrespondentø amþiaus skirtingumas. Anot J. S. Hy-de (1984), berniukø (kaip grupës) agresijos lygisyra aukðtesnis negu mergaièiø, ir ðis skirtumas ið-lieka per visà gyvenimà. Taip pat remiantis ðiais duo-menimis buvo teigiama, kad mergaièiø tarpusaviosantykiams agresyvus elgesys nebûdingas. Kitø ty-rëjø (Crick, Grotpeter, 1995) nuomone, tyrimøduomenis galima interpretuoti ir kitaip, pavyzdþiui,agresyvus berniukø elgesys tiesiog labiau matomasir greièiau pastebimas negu mergaièiø. Jeigu ði prie-laida teisinga, vadinasi, nebuvo fiksuojama kitokiosformos agresija, bûdinga mergaièiø elgesiui. Auto-riø nuomone, berniukai daþniau griebiasi fizinës irþodinës agresijos, t. y. muða kitus vaikus, stumdojuos, gàsdina ir grasina panaudoti fiziná smurtà. Toksreiðkinys ypaè bûdingas bendraamþiø grupëje, kaisiekiama fizinio vyravimo. Taèiau ir mergaitës kar-tais naudoja panaðias agresijos formas, nors, prie-

2004 Nr. 3(37) 29

ðingai negu berniukai, socialiai sàveikaudamos tar-pusavyje jos linkusios daugiau dëmesio skirti tar-pusavio santykiams. Mergaitës siekia áskaudinti ki-tus asmenis, sumaniai pritaikydamos tarpusavio san-tykius. Atitinkamu elgesiu jos iðardo kitø vaikødraugystæ arba pasiekia, kad auka ið bendraamþiøgrupës bûtø paðalinta, atstumta ir jaustøsi vieniða.

Analizuojant dviejø pastarøjø deðimtmeèiø duo-menis apie agresyvaus elgesio skirtumus tarp skir-tingø lyèiø, buvo prieita prie iðvados, kad tie skir-tumai yra daugiau kokybinio, o ne kiekybinio po-bûdþio. K. Björkqvistas, K. Östermanas ir kt.(1993) teigia, kad kokybinius skirtingø lyèiø agre-syvaus elgesio skirtumus galima paaiðkinti siekia-mo efekto ir galimø pavojø, ádëtø pastangø ir lau-kiamo atlygio santykiu. Efekto ir pavojø santykisatskleidþia subjektyvø agresyvaus veiksmo padari-niø ávertinimà. Agresorius ávertina sumanytos stra-tegijos efektyvumà ir fiziná, psichologiná ar sociali-ná pavojø, susijusá su jo numatytais veiksmais. Jotikslas yra surasti tokiø veikimo bûdø, kurie bûtølabai efektyvûs, bet kartu keltø kuo maþesná pavo-jø. Pavyzdþiui, fizinë agresija yra efektyvi, taèiaulabai rizikinga – iðtikus nesëkmei, kyla pavojus pa-èiam agresoriui. Todël vietoje fizinës agresijos in-dividas renkasi þodinæ arba netiesioginæ. Netiesio-ginës agresijos efekto ir pavojø santykis yra patspalankiausias. Kuo didesnis atstumas skiria agre-soriø nuo oponento, tuo lengviau jam pavykstaišvengti kontratakø ir tuo maþiau jis rizikuoja. Ne-tiesioginë agresija gali bûti labai efektyvi, o agreso-rius, jei pavyksta, lieka neþinomas.

Taigi agresyvaus elgesio skirtumai tarp lyèiø grei-èiau yra kokybiniai, o ne kiekybiniai. Nors moterysgriebiasi subtilesniø ir iðoriðkai sunkiau pastebimøagresyvaus reagavimo bûdø, negalima daryti iðva-dos, esà jos geriau prisitaikiusios prie socialinës ap-linkos ir yra maþiau agresyvios negu vyrai.

Daugumos autoriø manymu, yra trys pagrindi-niai agresyvaus elgesio perëmimo ðaltiniai. Vienasið jø – šeima, kurioje, susidurdami su agresyvauselgesio apraiðkomis, vaikai patys gali tapti agresy-vûs. Kitas ðaltinis – sàveika su bendraamþiais, kaiagresyvaus elgesio pranašumas suvokiamas þaidþiantsu kitais vaikais. Ir treèias ðaltinis – simboliniai pa-vyzdþiai, kuriuos pateikia þiniasklaida. Kaip jau mi-nëjome anksèiau, agresija sporte plaèiau pradëtaanalizuoti ir tyrinëti nuo septintojo deðimtmeèio,taèiau atliktø tyrimø duomenys dël metodikos ávai-rovës yra labai kontroversiðki. Neabejojama tik dëlto, kad agresija pasireiðkia sportinës kovos metu irdaþnai labai intensyviai.

Kalbant apie sportuojanèiø paaugliø agresyvu-mà, galima paminëti S. Heymanà (1987), kuris, ver-tindamas padidëjusio sportininkø agresyvumoprieþastis, iškëlë prielaidà, kad sportuojantiems pa-augliams agresyvumas yra vertybë, nes priverèia ki-tus keliaklupsèiauti. J. Frey (1991) teigimu, tokájausmà paaugliai sieja su nepaþeidþiamumo jausmu,kuris daugelá pavojingø situacijø leidþia priskirti nu-linei rizikai.

Iðanalizavus mûsø tyrimo rezultatus galima teig-ti, jog 15–17 metø sportuojanèiø moksleiviø agre-sijos raiðkos ypatumai greièiausiai susijæ su ðio am-þiaus psichosocialinës raidos ypatumais bei jø spor-tiniu meistriðkumu. Nors mokslinëje literatûroje tei-giama, kad skirtingo meistriðkumo sportininkø ag-resyvumas pasireiðkia nevienodai, taèiau ðiuo po-þiûriu ávairiø autoriø nuomonës nesutampa. Pavyz-dþiui, D. Albrechto (1982) nuomone, didelio meist-riškumo sportininkai linkæ maþiau naudoti agresy-viø veiksmø, taèiau F. Voigtas (1982) teigia prieðin-gai. Maþiau diskutuojama dël to, jog instrumenti-nës agresijos daugiau pasitaiko tarp didelio meist-riðkumo sportininkø, o priešiškos agresijos – tarpmaþesnio meistriškumo. Kaip jau minëjome,D. Bromnickas ir L. Swallowas (1999) nustatë, jogbeveik treèdalis paaugliø, nepaisant jø fizinio akty-vumo laipsnio, savo herojumi ávardija sportoþvaigþdes. Todël nereikëtø stebëtis, jog agresyvø he-rojaus elgesá, o ypaè jeigu taip elgdamasis jis pasie-kia pergalæ, pamëgdþioja jaunesni sportininkai. Va-dinasi, anot J. Silvos (1984), viena pagrindiniø ag-resyvaus elgesio prieþasèiø yra tendencija pakarto-ti matytà elgesá, uþ kurá kiti susilaukë atpildo, buvoapdovanoti. Vis dëlto yra mananèiø, kad asmuo,išliedamas agresyvumà, vëliau tampa maþiau agre-syvus. Taèiau empiriðkai tai nëra patvirtinta. Tyri-mai parodë, jog matæ agresijà individai vëliau linkæpatys bûti agresyvesni. Vis dëlto galima manyti, kadagresyvumas ne visose sporto ðakose vienodai pasi-reiškia. Pavyzdþiui, golfas praktiškai yra neagresy-vi sporto šaka, o ledo ritulys kur kas agresyvesnis,ir toks agresyvumas yra priimtinas ðioje sporto ða-koje (jeigu neperþengia tam tikrø susitarimø ir tai-sykliø).

Išvados1. Verbalinës agresijos áverèiai yra didesni 15–

17 metø sportuojanèiø merginø grupëje.2. 15–17 metø sportuojanèios merginos pasiþy-

mi didesne netiesioginës agresijos raiðka nei15–17 metø sportuojantys vaikinai.

3. Dirglumo áverèiai 15–17 metø sportuojanèiø mer-ginø grupëje yra didesni negu vaikinø grupëje.

SPORTO MOKSLAS30

4. 15–17 metø sportuojanèiø merginø grupëjenuoskauda yra iðreikðta labiau negu vaikinøgrupëje.

5. Prieðiðkumas yra didesnis 15–17 metø spor-tuojanèiø merginø grupëje.

6. Komandinæ sporto ðakà pasirenkanèios 15–17 metø sportuojanèios merginos yra labiaufiziðkai agresyvios nei tos, kurios pasirenka in-dividualiàsias sporto ðakas.

7. Tiek 15–17 metø sportuojanèiø vaikinø, tiekmerginø grupëje komandinio pobûdþio spor-to ðaka uþsiimantys paaugliai patiria didesnákaltës jausmà.

LITERATÛRA1. Albrecht, D. (1982). Empirische agressionsforschung imsport: diagnose einer diagnostik. In G. Pilz (Eds.). Sportund Gewalt (pp. 97–124). Schomdorf.2. Björkqvist, K., Lagerspetz, K. M. J., Österman, K.,Kaukiainen, A. (1993). Styles of aggression and sexdifferences: A developmental theory. Aggressive Behavior,19, 11–12.3. Bromnick, R. D., Swallow, B. L. (1999). I like being whoI am: A study of young peoples ideals. Educations Studies,25 (2), 117–129.4. Buss, A. (1961). The Psychology of Aggression. New York.

5. Crick, N. R., Grotpeter, J. K. (1995). RelationalAggression, Gender, and Social-Psychological Adjustment.Child Development.6. Frey, J. (1991). Sport and society. Annual Review ofSociology, 17, 503–522.7. Heyman, S. (1987). Counseling and psychotherapy withathletes: Special considerations. In J. May & M. Askeu(Eds.). Sport Psychology (pp. 135–156). New York.8. Hyde, J.S. (1984). How large are gender differences inaggression? A developmental meta-analysis. DevelopmentalPsychology, 20, 722–736.9. Melnick, M. (1992). Male athletes and sexual assault.Journal of Physical Aducation, Recreation and Dance, 63(5), 32–35.10. Nixon, H. L. (1997). Gender, sport, and aggressivebehavior outside sport. Journal of Sport & Social Issues, 21(4), 379–392.11. Paulauskas, R. (1995). Delinkventiðkos asmenybësformavimosi prieþastys ir jos perauklëjimo galimybës. Vilnius12. Russel, G. W. (1993). The Social Psychology of Sport.New York.13. Tenenbaum, G., et al. (1997). Aggression and violencein sport: an ISSP position stand. The Sport Psychologist, 11(1), 1–7.14. Þukauskienë, R. (1999). Fizinë, verbalinë ir netiesioginëagresija: skirtumai tarp lyèiø. Psichologija, 19.15. Oñíèöêèé, A.K. (1999). Ïðàêòè÷åñêàÿäèàãíîñòèêà. Ìåòîäèêè è òåñòû. Ñàìàðà, 1999.

AGGRESSION MANIFESTATION OF 15-17 YEAR-OLD SCHOOLCHILDREN ENGAGEDIN SPORTS

Agnë Laskytë, Assoc. Prof. Dr. Skaistë Laskienë

SUMMARYThe topicality of research in the aggressive

behaviour of adolescents is conditioned by the present– day situation of Lithuania. Social changes havingtaken place in the country have given rise to anoutbreak of aggression among adolescents. There hasbeen an increase in the number of cases of aggressivebehaviour of adolescents at schools and before longthis may grow into criminal activities. The matter ofaggressiveness at schools is an extremely importantone because of its likely long-term consequencesoutside school since schoolchildren inclined toaggressive behaviour and violence are likely to posethreat to society by their asocial and delinquentbehaviour in future. The first research in aggressionin sport has been under taken in the 70-ies. Since a

lot of research has been done due to the great varietyof methods of research the data accumulated seemto be of greatly controversial nature. There is nodoubt, however, that aggression manifests itself duringsports bouts, and frequently quiet extensively. Thisphenomenon is attributed to the main negativefactors of sports activities by some authors (Russell,1993). It is not accidentally that violence in sport bothduring sports bouts and not necessarily duringcompetition has turned into a serious social problemin recent years. The paper aims at establishing theaggression manifestation peculiarities among 15-17year-old schoolchildren engaged in sports.

Keywords: adolescents, aggressive behaviour,aggressiveness, manifestation of aggression.

Gauta 2004 09 14Priimta 2004 09 29

Skaistë LaskienëLietuvos kûno kultûros akademijaSporto g. 6, LT – 3000 KaunasTel. +370 7 30 26 52El. paðtas: slaskiene@lkka.lt

2004 Nr. 3(37) 31

BIOMEDICINOS MOKSLAIBIOMEDICAL SCIENCES

Energijos apykaita priekiniame blauzdos raumenyje iðemijossàlygomis esant skirtingam raumens ilgiui

Evaldas Peèiûnas, prof. Bjorn Quistroff, prof. habil. dr. Albertas Skurvydas, Gintautas VolungevièiusLietuvos kûno kultûros akademija, Kopenhagos universiteto Panumo institutas

SantraukaPastebëta, kad iðtemptas (pailgëjæs) griauèiø raumuo krûvio metu greièiau pavargsta negu sutrumpëjæs. Taip pat paste-

bëta, kad pailgëjæs raumuo yra jautresnis elektros stimuliavimui, t. y. esant tam paèiam stimuliavimo daþniui iðvysto didesnæjëgà. Dalis tyrëjø mano, kad stimuliuojant iðtemptà raumená susidaro daugiau aktomiozino junginiø, todël iðvystoma didesnëjëga ir suvartojama daugiau energijos negu sutrumpëjusiame raumenyje. Kiti tyrëjai, pasitelkæ branduoliø magnetinio rezo-nanso tyrimo metodà, nepastebëjo reikðmingø energijos apykaitos skirtumø sutrumpëjusiame ir pailgëjusiame raumenyjedarbo metu. Tuo tarpu J. P. Weiras ir kiti savo eksperimentu árodë, kad esant nuovargiui iðtemptame raumenyje susidarodaugiau aktomiozino junginiø negu sutrumpëjusiame. A. Haanas ir kt. nustatë, kad raumens darbo ekonomiðkumas di-dþiausias esant optimaliam raumens ilgiui, o raumeniui ilgëjant ar trumpëjant darbo ekonomiðkumas maþëja. Lieka neaið-ku, ar raumens ilgis turi átakos energijos apykaitai.

Hipotezë: pailgëjusiame raumenyje padidëja energijos suvartojimas ramybës sàlygomis.Tyrimo tikslas – palyginti adenozintrifosfato (ATP), fosfokreatino (PCr) ir neorganinio fosfato (Pi) apykaità iðemijos

sàlygomis, kai priekinio blauzdos raumens ilgis skirtingas.Buvo tiriama 11 sveikø, aktyviai nesportuojanèiø (25—33 metø amþiaus) savanoriø. Tyrimai atlikti esant trim skirtin-

goms tiriamøjø pëdos pozicijoms (kai raumuo pailgëjæs, optimalus ir sutrumpëjæs). Sustabdþius kraujotakà pripuèiamutvarsèiu, 10 minuèiø branduoliø magnetinio rezonanso metodu buvo registruojamas ATP, PCr ir Pi kiekis priekiniameblauzdos raumenyje.

Didþiausios PCr ir ATP sànaudos uþregistruotos esant pailgëjusiam raumeniui, o maþiausios – sutrumpëjusiame raume-nyje. Taèiau statistinis sànaudø skirtumas esant skirtingam raumens ilgiui nereikðmingas (p>0,05). Išvada: bûnant ramiaiiðemijos sàlygomis skirtingo ilgio priekiniame blauzdos raumenyje ATP ir PCr sànaudø skirtumas statistiðkai nereikðmingas,Pi koncentracijos pokyèiø skirtumas esant skirtingam raumens ilgiui taip pat statistiðkai nereikðmingas.

Raktaþodþiai: griauèiø raumuo, raumens ilgis, branduoliø magnetinis rezonansas, energijos apykaita.

ÁvadasAtlikta nemaþai tyrimø, kuriais bandyta iðsiaið-

kinti energijos sànaudø skirtumà griauèiø raume-nyse, kai raumens ilgis keièiamas. Nustatyta, kadiðtemptas (pailgëjæs) griauèiø raumuo greièiau pa-vargsta krûvio metu ir yra jautresnis elektros sti-muliavimui, t. y. esant tam paèiam stimuliavimo daþ-niui iðvysto didesnæ jëgà (Baker et al., 1992; Fitchand McComas, 1985; Haan et al., 1986; Newhamet al., 1988). Dalis tyrëjø mano, kad stimuliuojantiðtemptà raumená susidaro daugiau aktomiozino jun-giniø, todël iðvystoma didesnë jëga ir suvartojamadaugiau energijos negu sutrumpëjusiame raumeny-je (Fitch and McComas, 1985). Kiti tyrëjai (Bakeret al.,1992; Sacco et al., 1994), pasitelkæ branduo-liø magnetinio rezonanso tyrimo metodà, nepaste-bëjo reikðmingo energijos apykaitos skirtumo su-trumpëjusiame ir pailgëjusiame raumenyje darbometu. Tuo tarpu J. P. Weiras ir kiti savo eksperi-mentu (Weir et al., 2000) árodë, kad esant nuovar-giui pailgëjusiame raumenyje susidaro daugiau ak-tomiozino junginiø, lyginant su sutrumpëjusiu rau-

meniu. A. Haanas ir kiti (1986) nustatë, kad rau-mens darbo ekonomiðkumas didþiausias esant op-timaliam raumens ilgiui, o raumeniui ilgëjant artrumpëjant darbo ekonomiðkumas maþëja. Liekaneaiðku, ar raumens ilgis turi átakos energijos apy-kaitai. Ðiuo tyrimu ir bandyta atsakyti á klausimà:ar pailgëjusiame raumenyje padidëja energijos su-vartojimas ramybës sàlygomis?

Tyrimo tikslas – palyginti adenozintrifosfato(ATP), fosfokreatino (PCr) ir neorganinio fosfato(Pi) apykaità iðemijos sàlygomis, kai priekinio blauz-dos raumens ilgis skirtingas.

Uþdaviniai:1. Nustatyti ATP, PCr ir Pi apykaità priekiniame

blauzdos raumenyje iðemijos sàlygomis ir esantramybës bûsenai, kai pëdos padëtis optimali.

2. Nustatyti ATP, PCr ir Pi apykaità priekiniameblauzdos raumenyje esant ramybës bûsenai,kai pëda maksimaliai sulenkta.

3. Nustatyti ATP, PCr ir Pi apykaità priekiniameblauzdos raumenyje esant ramybës bûsenai,kai pëda maksimaliai iðtiesta.

SPORTO MOKSLAS32

Tyrimo metodai ir tiriamiejiBuvo tiriama vienuolika 25—33 metø amþiaus

sveikø, aktyviai nesportuojanèiø savanoriø: deðimtvyrø ir viena moteris.

ATP, PCr ir Pi kiekis raumenyje buvo nustato-mas naudojant spektrometrà, superlaidø horizon-talø branduoliø magnetinio rezonanso (NMR) mag-netà ir pavirðinæ 35 mm skersmens antenà, kuri tvir-tinama virð vidurinës priekinio blauzdos raumensdalies. Fosfatø spektras buvo registruojamas kas 5 s49,83 MHz daþnyje. Norint iðvengti paðalinio triukð-mo átakos, duomenø apdorojimo metu spektrai bu-vo sumuojami po ðeðis. ATP fosfatinë gama galvabuvo laikoma atspindinèia ATP kieká.

ATP apykaita buvo nustatoma pagal anaerobi-nës ATP apykaitos formulæ:

1 pav. ATP kiekio dinamika iðemijos sàlygomis, kaipriekinio blauzdos raumens ilgis skirtingas

2 pav. PCr, Pi ir ATP pokytis, kai priekinio blauzdosraumens ilgis skirtingas

3 ir 4 pav. pateikta PCr ir Pi kiekio dinamikaiðemijos sàlygomis, kai priekinio blauzdos raumensilgis skirtingas. PCr kiekiui raumenyje nuolat ma-þëjant (3 pav.), Pi kiekis didëja (4 pav.). Ðis dësnin-gumas iðlieka nepriklausomai nuo raumens ilgio.PCr kiekio vidutinis kvadratinis nuokrypis, kai rau-muo pailgëjæs, yra 1,134, kai optimalus – 1,088 irkai sutrumpëjæs – 1,1 mmol/kg. Neorganinio fosfo-ro (Pi) vidutinis kvadratinis nuokrypis yra 0,837;0,892 ir 0,97 mmol/kg atitinkamai, kai raumuo yrapailgëjæs, optimalus ir sutrumpëjæs.

èia — raumens buferiø talpos koeficientas,k — anaerobinës apykaitos koeficientas.

Tyrimo eiga. Tiriamojo koja su ant priekinioblauzdos raumens pritvirtinta antena buvo ákiðamaá cilindro formos magnetà ir imobilizuojama. 3 mi-nutës iki ATP, PCr ir Pi matavimø pradþios pripu-èiamu tvarsèiu buvo stabdoma kraujotaka tiriamo-jo kojoje, norint iðeikvoti raumenyse ir kraujagys-lëse susitvenkusiame kraujyje likusá deguoná ir su-daryti iðemijos sàlygas priekiniame blauzdos rau-menyje. Tvarstis buvo dedamas ant kojos ties kirkð-nimi. Praëjus trims minutëms nuo kraujotakos su-stabdymo, buvo pradedami registruoti metabolitøspektrai. Matavimas truko 10 minuèiø. Pabaigus ma-tavimà ið tvarsèio buvo iðleidþiamas oras, ir taip at-kuriama kraujotaka tiriamojo kojoje. Tiriamojoèiurna buvo átvirtinama. Kiekvienas tiriamasis bu-vo tiriamas tris kartus po kartà per dienà èiurnàfiksuojant: maksimaliai iðtiesus pëdà (sutrumpëjæspriekinis blauzdos raumuo); maksimaliai sulenkuspëdà (pailgëjæs priekinis blauzdos raumuo); natû-ralioje padëtyje (optimalus raumens ilgis).

Matematinë statistika. Apskaièiuotas rodikliømatematinis vidurkis ir standartinis nuokrypis. Skir-tumo tarp vidurkiø statistiniam reikðmingumui nu-statyti buvo taikomas priklausomø imèiø t testas.Skirtumas laikomas statistiðkai reikðmingu, kai klai-dos tikimybë (p) buvo <0,05.

Rezultatai1 pav. parodyta adenozintrifosfato kiekio

dinamika priekiniame blauzdos raumenyje iðemijos

32

P =PCr - – x (x pH + k x PCr),

sàlygomis per 10 minuèiø. Vidutinis kvadratinis nuo-krypis esant pailgëjusiam raumeniui – 0,168 mmol/kg, esant optimaliam raumens ilgiui – 0,256 mmol/kg ir esant sutrumpëjusiam raumeniui – 0,178mmol/kg. Statistiðkai reikðmingo skirtumo nëra(p>0,05). Pastovø ATP kieká raumenyje uþtikrinaPCr, jo kiekis maþëja (3 pav.) viso eksperimentometu, nepriklausomai nuo raumens ilgio.

4,5

5

5,5

6

6,5

0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 5 5,5 6 6,5 7 7,5 8 8,5 9 9,5 10 min

mmol/kgIlgas Optimalus TrumpasPailgëjæs Sutrumpëjæs

Trumpëjant raumeniui, maþëja ir ATP sànaudos.Didþiausias ATP pokytis (2 pav.) uþregistruotasesant pailgëjusiam raumeniui – 4,365 mmol/kg, kairaumens ilgis optimalus arba sutrumpëjæs — atitin-kamai 4,063 ir 3,716 mmol/kg. Skirtumas statistið-kai nereikðmingas (p>0,05).

-6,000

-4,000

-2,000

0,000

2,000

4,000

6,000

8,000

PCr Pi AT P

mmol/kg T rumpas Ilgas Optimalus Pail - gëjæsSutrumpëjæs

2004 Nr. 3(37) 33

3 pav. PCr kiekio dinamika iðemijos sàlygomis, kaipriekinio blauzdos raumens ilgis skirtingas

4 pav. Pi kiekio dinamika iðemijos sàlygomis, kai prieki-nio blauzdos raumens ilgis skirtingas

Tyrimo rezultatø aptarimasIš gautø rezultatø matyti, kad ilgëjant raumeniui

didëja ATP ir PCr suvartojimas (2 pav.), taèiau skir-tumas statistiðkai nereikðmingas. Þinoma, kad dau-gelio þmogaus griauèiø raumenø sarkomerø viduti-nis ilgis atliekant judesá visa amplitude pakinta ne-daug (Rassier, 1999; Maganaris, 2001), o þmogausgriauèiø raumenø jëgos ir ilgio tarpusavio priklau-somybë atsispindi kylanèioje bei plato jëgos–ilgiopriklausomybës kreivës dalyje. Tai ið dalies paaiðki-na mûsø gautà statistiðkai nereikðmingà ATP apy-kaitos skirtumà. Kadangi maþai kinta raumens sar-komero ilgis, aktino ir miozino filamentai vienas kitoatþvilgiu nepasislenka tiek, kad sumaþëtø miozinoskersiniø tilteliø ir aktino jungimosi taðkø skaièiusaktino ir miozino filamentø persidengimo vietose.Taèiau kai darbo metu pasireiðkia nuovargis, dalissarkomerø lieka sukibæ, taip padidindami átampàraumenyje bei vidutiná raumens sarkomero ilgá irsumaþindami aktino ir miozino filamentø persiden-gimo aktyviàjà zonà. Ðá fenomenà patvirtina ir D. J.Newhamo ir kt. (1995) gauti duomenys, rodantys,

kad nuvargusiame raumenyje ATP sànaudos padi-dëja kone dvigubai. P. Sacco ir kt. (1994) bei J. Ba-keris ir kt. (1992), savo eksperimentais gavæ pana-ðius ATP suvartojimo esant padidëjusiam ir suma-þëjusiam raumens ilgiui rodiklius, padarë iðvadà,kad, nepriklausomai nuo raumens ilgio, darbo me-tu jame susidaro panaðus aktomiozino jungèiø skai-èius. Didesnæ jëgà, iðvystytà pailgëjusiame raume-nyje, Bakeris aiðkina aktyvinimo sutrikimais sutrum-pëjusiame raumenyje. P. Sacco ðá fenomenà aiðkinaslopinanèiu Pi poveikiu. Mûsø gauti rezultatai ro-do, kad Pi koncentracija didëja panaðiai ir kai rau-muo pailgëjæs, ir kai sutrumpëjæs.

Išvados1. Esant ramybës bûsenai ir iðemijos sàlygomis

skirtingo ilgio priekiniame blauzdos raumeny-je ATP ir PCr sànaudø skirtumai statistiškainereikšmingi.

2. Pi koncentracijos pokyèiø skirtumas, esantskirtingam raumens ilgiui, statistiðkai nereikð-mingas.

LITERATÛRA1. Baker, J., Carson, P. J., Green, A. T., Miller, R. G. andWeiner, M. W. (1992). Influence of human mucle length onenergy transduction studied by 31P-NMR. J. Appl. Physiol.,73(1): 160—165.2. Fitch, S. and McComas, A. (1985). Influence of humanmuscle length on fatigue. J. Physiol. (Lond.), 362, 205—213.3. Haan, A., Jong, J., Doorn J. E., Hujing, P. A., Woitiez,R. D. and Westra, H. G. (1986). Muscle economy ofisometric contractions as a function of stimulation timeand relative muscle length. European Journal ofPhysiology, 407, 445—450.4. Newham, D. J., Jones, D. A., Ghosh, G. and P. Aurora.(1988). Muscle fatigue and pain after eccentric contractionsat long and short length. Clinical Science, 74, 553—557.5. Maganaris, C. N. (2001). Force–length characteristicsof in vivo human skeletal muscle. Acta Physiol. Scand.,172, 279—285.6. Newham, D. J., Jones, D. A., Turner, D. L. and McIntyre,D. (1995). The metabolic costs of different types ofcontractile activity of the human adductor pollicis muscle.Journal of Physiology, 488,3, 815—819.7. Rassier, D. E., MacIntosh, B. R. and Herzog, W. (1999).Invited review: Length dependence of active forceproduction in sceletal muscle. J. Appl. Physiol., 86 (5),1445—1457.8. Sacco, P., Mcintyre, D. B. and Jones, D. A. (1994).Effects of length and stimulation frequency on fatigueof the human tibialis anterior muscle. J. Appl. Physiol.,77 (3), 1148—1154.9. Weir, J. P., Ayers, K. M., Lacefield, J. F., Walsh, K. L.(2000). Mechanomyographic and electromyographicresponses during fatigue in humans: influence of musclelength. European Journal of Physiology, 81, 352—359.

15

17

19

21

23

25

0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 5 5,5 6 6,5 7 7,5 8 8,5 9 9,5 10min

mmol/kg

Ilgas Optimalus T rumpasPailgëjæs Sutrumpëjæs

0

1

2

3

4

5

6

7

0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 5 5,5 6 6,5 7 7,5 8 8,5 9 9,5 10

min

mmol/kg Ilgas Optimalus TrumpasPailgëjæs Sutrumpëjæs

SPORTO MOKSLAS34

ENERGY TURNOVER RATES IN TIBIALIS ANTERIOR MUSCLE UNDER ISCHAEMICCONDITIONS AT DIFFERENT MUSCLE LENGTH

Evaldas Peèiûnas, Prof. Bjorn Quistroff, Prof. Dr. Habil. Albertas Skurvydas, Gintautas Volungevièius

SUMMARYS. Fitch and A. McComas (1985) have

hypothesized that a greater fatigue response at a longmuscle length compared to a short muscle length wasdue to greater actin-myosin interaction at the longlength, resulting in greater ATP cost. However, J.Baker et al. (1992) and P. Sacco et al. (1994) havereported similar ATP turnover rates at both short andlong muscle lengths. Though J. P. Weir et al. (2000)showed greater rates of motor unit recruitment atlong muscle length vs. short one. Those findings letus suggest that there can be differences in energyuptake at long, short and optimal muscle length inrest conditions. Main purpose of this study was tocompare ATP, PCr, and P i turnover rates underischaemic conditions at different muscle length.

Experimental protocol: Eleven healthy volunteers(men, aged 25—33 years) participated in experiment.Energy uptake was measured in tibialis anteriormuscle at three different ankle positions (short,optimal and long muscle length) using nuclearresonance magnet (NMR). Blood flow in the legduring experiment was occluded. ATP, PCr, and Pi

turnover rates were measuring 10 minutes. Subjectsat still, without movement during blood flowocclusion and measurements. Results: Greatest PCrand ATP changes (figure 1,B,A) were observed at longmuscle length— - 3,601 (Standard deviation ± 1,094)and 4,365 (± 1,278) mmol/kg wet weight additionally.Although at short and optimal muscle length thosechanges were similar: 3,206 (± 0,54) and 3,306 (±0,9) mmol/kg wet weight of PCr, 3,715 (± 0,9) and4,063 (± 1,371) mmol/kg wet weight ATP. Greatest Pichanges observed at short muscle length— 2,562 (±0,363) mmol/kg wet weight, at long and optimalmuscle length Pi changes similar: 2,372 (± 0,476) and2,22 (± 0,728) mmol/kg wet weight additionally(figure 1,C). No significant changes of ATP, PCr andPi were observed at all muscle length.

Conclusions: According those findings weconclude that there is no significant differences inenergy uptake under ischaemic conditions at differentmuscle length.

Keywords: skeletal muscle, muscle length, NMR,energy uptake.

Gauta 2003 12 22Priimta 2004 09 29

Evaldas PeèiûnasLietuvos kûno kultûros akademijaSporto g. 6, LT–3000 KaunasTel. +370 37 37 26 50El. paðtas: e.peciunas@lkka.lt

Aerobinio parengtumo parametrø ir krepðinio treniruotëspratimø intensyvumo koreliaciniai ryðiai

Dr. Audrius Gocentas, doc. dr. Anatoli Landor, habil. dr. Artûras AndziulisVilniaus universiteto Eksperimentinës ir klinikinës medicinos institutas,

Tartu universiteto Sporto medicinos ir reabilitacijos klinika,Vilniaus universiteto Biochemijos ir fiziologijos katedra

SantraukaNaudojant ðiuolaikiðkus ðirdies susitraukimø daþnio monitorius ir kardiopulmonalinës analizës sistemà VMAX229, buvo

ieðkoma koreliaciniø ryðiø tarp aerobinio parengtumo rodikliø, nustatytø laboratorijoje veloergometrinio testo metu, ir krepðiniotreniruotës atskiro pratimo intensyvumo, iðreikðto ðirdies susitraukimø daþniu (ÐSD). Tyrime dalyvavo 10 profesionaliøkrepðininkø. Spearmano rangø koreliacijos koeficientai parodë, kad egzistuoja statistiðkai patikima atvirkðtinë koreliacijatarp maksimalaus deguonies suvartojimo ir ÐSD vidurkio 3,5 min metimø pratimo metu (r=-0,830, p=0,003). Nustatytastatistiðkai patikima atvirkðtinë koreliacija ir tarp maksimalaus deguonies suvartojimo bei ÐSD maksimumo 3,5 minmetimø pratimo metu (r=-0,699, p=0,024). Statistiðkai patikima tiesioginë koreliacija nustatyta tarp mechaninio darboefektyvumo rodiklio ir ÐSD vidurkio 3,5 min metimø pratimo metu (r=0,663, p=0,037). Remiantis gautais rezultataisgalima teigti, kad specifinë veikla krepðinio treniruotëje yra susijusi su aerobinio energijos generavimo kokybe. Aerobinioparengtumo ir specifinës krepðiniui veiklos sàsajos gráþtamojo ryðio principu, naudojant ðirdies ritmo monitorius, taikytinostreniruotës efektyvumui vertinti, lyginti, o kartu ir treniruotës procesui valdyti.

Raktaþodþiai: aerobinis parengtumas, deguonies suvartojimas, krepðinis, ðirdies susitraukimø daþnis, fizinio krûvio inten-syvumas.

2004 Nr. 3(37) 35

Nors Sveikatos apsaugos ministerija nëra regla-mentavusi profesionaliø sportininkø sveikatos tik-rinimø Lietuvoje, viena ið tiriamojo kontingento svei-katos patikrinimo sudedamøjø daliø buvo labora-torijoje atliekami standartiniai fizinio krûvio tole-rancijos testai, skirti adaptacijai ávertinti. Ðis mëgi-nys, laikantis ATS reglamento (ATS, 2003), buvoatliekamas veloergometru Ergometrics 800 (Ergo-line, Bitz, Vokietija), naudojant diagnostinæ siste-mà VMAX229 (Sensormedics Corps., Yorba Lin-da, JAV), leidþianèià vertinti kiekvieno kvëpavimociklo pokyèius. Diagnostinës sistemos VMAX229spirometras veikia kaip kompiuterinis tûriø ir srautøanalizatorius. Spirometras kontroliuojamas nuolatveikianèios kalibravimo patikros sistemos. Deguo-nies koncentracija tirta VMAX paramagnetiniu ana-lizatoriumi. Anglies dvideginio koncentracija tirtadidesnio tikslumo VMAX infraraudonojo spektroanalizatoriumi. Anaerobinis slenkstis (AT) nusta-tytas tûriø nuolydþio (V-slope) metodu ið VCO2 ir

Sutrumpinimai

ATS – American Thoracic Society

KMI – kûno masës indeksas

NBCCA – National Basketball Conditioning CoachesAssociation

r – koreliacijos koeficientas

ÐSD – ðirdies susitraukimø daþnis

ŠSD3.5max – maksimalus ðirdies susitraukimø daþnis pra-timo metu

ŠSD3.5v – ðirdies susitraukimø daþnio vidurkis pratimometu

VO2AT – deguonies vartojimas ties anaerobiniu slenks-èiu (ml/kg/min)

VO2max – maksimalus deguonies vartojimas

VO2 maxR – maksimalus deguonies vartojimas, perskai-èiuotas kilogramui tiriamojo svorio (ml/kg/min)

VO2/W – mechaninio darbo efektyvumo rodiklis

ÁvadasSportiniuose þaidimuose meistriðkumui pasiek-

ti bûtini iðugdyti taktiniai ir techniniai ágûdþiai, psi-chologinës savybës ir atitinkamas fizinis parengtu-mas. Sportinio meistriðkumo siekiama per treniruo-tës procesà, kurá ðiuolaikiniame didelio meistriðku-mo sporte sudaro kartotiniai pratimai, parinkti taip,kad indukuotø motoriniø ágûdþiø automatizmà irskatintø struktûriniø bei metaboliniø pokyèiø, rei-kalingø fizinio pajëgumo didëjimui, vystymàsi. Pa-siekti pageidaujamø atleto organizmo struktûriniøir metaboliniø pokyèiø ámanoma tik þinant atletøfiziologinio profilio parametrus ir adekvaèiai pa-skirstant treniruotës krûvius (Mueller, 2000). Fi-ziologinio profilio parametrø nustatymas krûvio më-giniais ðiuolaikinëse laboratorijose nëra problema,gerokai sudëtingiau yra patikimai ir pamatuotai per-kelti laboratorinio testavimo rezultatus á treniruo-tës praktikà (Stapff, 2000; Berg, 2003, di Prampe-ro, 2003).

Vienas svarbiausiø fiziologinio profilio rodikliø– maksimalus deguonies vartojimas (VO2max) – yravisuotinai pripaþintas geriausiu aerobinio pareng-tumo indikatoriumi (Bassett, 2000; Jones, 2002).Dël priklausomybës tarp ÐSD ir VO2, artimos tie-sinei (Richardson, 1998; Jones, 2000; Bassett,2000), ÐSD stebësena, kuria siekiama ávertinti tre-niruotës intensyvumà, tapo áprasta veikla sportopraktikoje. Sportiniuose þaidimuose, kurie patiria-mø krûviø pobûdþiu labai skiriasi tiek nuo iðtver-mës sporto ðakø, tiek vienas nuo kito, tiesioginëssàsajos tarp sportiniø laimëjimø ir iðugdytø aerobi-

niø savybiø sunkiai nusakomos, taèiau manoma, kadiðugdytos aerobinës savybës galëtø bûti naudingosatsigavimo tarp atskirø anaerobinio pobûdþio tre-niruotës ir varþybø apkrovø metu, taip pat leistøilgiau toleruoti anaerobinio pobûdþio krûvius(NBCCA, 1997; Tomlin, 2001; Hoff, 2004). Nau-dojant portatyvinius ðiuolaikiðkus ÐSD monitorius,kurie netrikdo treniruotës proceso, galima vertintiÐSD patiriamø krûviø metu, o kartu ir treniruotësintensyvumà. Ðio darbo tikslas buvo patikrinti, aregzistuoja, o jei egzistuoja, tai koks, ryðys tarp ae-robinio parengtumo parametrø, nustatytø labora-torinio testavimo metu, ir krepðinio treniruotëje at-liekamø pratimø intensyvumo.

Tyrimo objektas ir metodikaTyrimams buvo pasirinkta 10 krepðininkø ið vie-

nos pirmaujanèios Lietuvos lygos komandos. Jø ant-ropometriniai ir demografiniai duomenys pateikti1 lentelëje.

1 lentelë

Tirtø atletø demografiniai ir antropometriniai duomenys

SPORTO MOKSLAS36

VO2 santykio. Tai átraukta á VMAX229 sistemosprogramà.

Fizinio krûvio tolerancijos mëginio metu diag-nostinë sistema VMAX229 fiksuoja per ðimtà skir-tingø deguonies pernaðos grandþiø parametrø, ana-lizei buvo parinkti ðie: maksimalus deguonies su-vartojimas (absoliutine iðraiðka – VO2max ir kilog-ramui tiriamojo svorio – VO2maxR), deguonies su-vartojimas ties anaerobiniu slenksèiu (kilogramui ti-riamojo svorio – VO2AT), VO2AT/VO2maxR santykis,darbo efektyvumo rodiklis VO2/W.

Ergometrijai buvo pasirinktas 25 W/min krûviotolygaus didinimo protokolas.

ÐSD per treniruotæ, o kartu ir per jà atliekamøatskirø pratimø metu buvo analizuojamas POLARTEAM SYSTEM (Polar Electro Oy, Kempele, Suo-mija) ðirdies susitraukimø daþnio monitoriais irPOLAR PRECISION PERFORMANCE SW pro-gramine áranga. POLAR TEAM SYSTEM nustatoÐSD vidurkius kas 5 s realaus laiko mastelyje, iðlai-ko juos atmintyje iki perkëlimo á personalinio kom-piuterio duomenø laikmenas. POLAR TEAMSYSTEM gali sinchronizuoti visø monitoriø laikma-tá, tai svarbu vëliau atliekant analizæ. POLAR TEAMSYSTEM monitoriais buvo nustatomi ar apskaièiuo-jami: ÐSD vidurkis pratimo atlikimo metu (ÐSD3.5v)ir maksimalus ŠSD pratimo atlikimo metu(ŠSD3.5max).

Analizei buvo pasirinktas 3,5 min metimø prati-mas: sportininkas po garsinio signalo meta ið trijø tað-kø zonos, pats bëga pasiimti kamuolio, gráþta atgal ikitritaðkio linijos, vël meta. Toks darbas, kai metama irsiekiama kuo daugiau pataikyti, trunka 3,5 min, kolgarsiniu signalu paskelbiama pratimo pabaiga.

Pateikiamos gautø duomenø minimalios ir mak-simalios reikðmës bei vidurkiai. Duomenys apdo-roti SPSS programa. Spearmano rangø koreliacijoskoeficientai buvo taikomi ieðkant koreliaciniø ry-ðiø tarp aerobines savybes atspindinèiø laboratoriniotestavimo parametrø ir ÐSD reikðmiø pratimo metu.

RezultataiPagrindiniai aerobiná parengtumà rodantys ro-

dikliai, nustatyti fizinio krûvio tolerancijos testo me-tu, pateikti 2 lentelëje.

Visø sportininkø ÐSD vidurkis 3,5 min metimøpratimo metu siekë 83,3% apskaièiuoto individua-laus ÐSD maksimumo. Absoliutinë ÐSD vidurkioiðraiðka 3,5 min metimø pratimo metu svyravo tarp146 ir 173 tvinksniø. Atskirø atletø maksimalusÐSD 3,5 min metimø pratimo metu svyravo tarp159 ir 184 tvinksniø. Spearmano rangø koreliaci-jos koeficientai pateikti 3 lentelëje.

2 lentelë

Aerobinio parengtumo rodikliai, nustatyti standartiniukrûvio mëginiu

3 lentelë

Spearmano rangø koreliaci jos koeficientai

** Koreliacija statistiškai reikšminga 0,01 pasikliautinumolygmeniu.

* Koreliacija statistiškai reikšminga 0,05 pasikliautinumolygmeniu.

Kaip matyti ið lentelëje pateiktø duomenø, eg-zistuoja statistiðkai reikðminga atvirkðtinë korelia-cija tarp maksimalaus deguonies suvartojimo ir ÐSDvidurkio pratimo metu bei tarp maksimalaus deguo-nies suvartojimo ir ÐSD maksimumo pratimo me-tu. Tiesioginë statistiðkai patikima koreliacija yratarp darbo efektyvumo rodiklio VO2/W ir ŠSD3.5v.

Galima pastebëti, kad nëra koreliacijos tarp ÐSDpratimo metu ir laboratorijoje nustatyto deguoniessuvartojimo ties anaerobiniu slenksèiu. Aptiktø ko-reliaciniø ryðiø grafinë iðraiðka pateikta 1–3 pav.

140 145 150 155 160 165 170 175

0 1 2 3 4 5 6

ŠSD r = -0,830 p = 0,003

1 pav. ŠSD vidurkio pratimo metu ir maksimalausdeguonies suvartojimo koreliacija

VO2max(l/min)

2004 Nr. 3(37) 37

1516161717181819

0 1 2 3 4 5 6

r = -0,699 p = 0,024

VO2max

ÐSD

190185180175170165160155

2 pav. Maksimalaus ŠSD pratimo metu ir maksimalausdeguonies suvartojimo koreliacija

140

145 150

155 160

165 170

175

6 8 10 12 14

VO2/W

ŠSD r = 0,663

p = 0,037

3 pav. ŠSD vidurkio pratimo metu ir Wassermano rodik-lio koreliacinis ryšys

AptarimasNors krepðininkø fiziologinio profilio tyrimams

skirtø publikacijø nëra gausu, mûsø nustatyti aero-binio parengtumo rodikliai krûvio mëginio metu ati-tinka kitø ðaliø autoriø skelbiamus krepðininkø duo-menis (Malicevic, 2002; Hoffman, 2003; Laplaud,2004). K. Wassermanas (1999) teigia, kad sveikøþmoniø darbo efektyvumo rodiklis neturëtø bûtimaþesnis kaip 8,5 ml/min/W, o sportininkø gali siekti11–12 ml/min/W. Tai, kad mûsø gauti duomenys ati-tinka Wassermano pateikiamà normà, patvirtina pa-sirinkto ergometrijos protokolo tinkamumà.

Ieðkoti sàsajø tarp ÐSD visos treniruotës metuir aerobinio parengtumo rodikliø vargu ar ámano-ma dël nevienodø uþduoèiø, skiriamø skirtingø po-zicijø þaidëjams, ir dël nevienodos trukmës ir turi-nio santykinës ramybës intervalø. Todël buvo sie-kiama parinkti pratimà, kuris atspindëtø krepðinioþaidimo ypatumus (trumpi bëgimai, staigus judesiokrypties keitimas, ðuoliai, kamuolio varymas, meti-mai). Manome, kad 3,5 min metimø pratimas bentið dalies atitinka krepðiniui bûdingas apkrovas. Ganadidelá rezultatø iðsibarstymà veikiausiai lemia spe-cifinës þaidëjø funkcijos aikðtelëje (gynëjai, puolë-jai, vidurio puolëjai) ir su tomis funkcijomis susijæstreniruotës proceso kryptingumas.

Remiantis gautais rezultatais galima teigti, kadkuo geresnis sportininko aerobinis darbingumas, tuomaþesnis ÐSD specifinës krepðiniui veiklos metu. Taireiškia, kad geresnio aerobinio parengtumo krepði-ninkai dël metaboliniø ypatumø specifinæ veiklà at-

lieka efektyviau ir 3,5 min metimø pratimo metuiðeikvoja santykiðkai maþiau kardiovaskulinës sis-temos rezervo. Tai, kad nenustatyta koreliacijos tarpVO2AT, VO2AT/VO2maxR ir 3,5 min metimø prati-mo metu pasiekiamo ÐSD, galëtø reikðti, kad ðiodarbo metu anaerobinis slenkstis veikiausiai neturiesminës reikðmës.

Kita vertus, nustatyta darbo efektyvumo ir ÐSDpratimo metu koreliacija kiek netikëta. Atrodytø,kad kuo didesnis darbo efektyvumas, tuo maþiauturëtø bûti apkraunama kardiovaskulinë sistema.Taèiau ðià koreliacijà bûtø galima komentuoti darir taip: kuo daugiau deguonies 1W darbo ergomet-rijos metu atletas suvartoja, tuo didesná ÐSD jis pa-siekia specifinio krepðiniui pratimo metu. Reikëtøpatikslinti, ar tø atletø, kuriø didelis darbo efekty-vumas, toks pat aukštas ir deguonies pulsas. Visiškaiaišku, kad ryšys tarp VO2/W ir ÐSD 3,5 min meti-mø pratimo metu reikalauja papildomø tyrimø.

Kaip teigiama literatûroje, ateityje sportinio rezul-tato pasiekimui vis didesnæ átakà turës treniruotës ko-kybë, o ne kiekybë (Mueller, 2000), todël ÐSD atlieka-mø pratimø metu stebësena, kaip treniruotës intensy-vumo iðraiðka, ágaus papildomo svorio. Jau ðiuo metukai kurie taikomosios fiziologijos specialistai kalba apiebûtinybæ stebëti ÐSD per treniruotæ (Hoff, 2004).

Ateityje, jei apraðytos koreliacijos tarp aerobi-nio parengtumo ir treniruotës intensyvumo pasiro-dys tvarios, laboratorijoje nustatyti fiziologinio pro-filio parametrai ágaus realià vertæ sudarant bendrøtreniruoèiø ar individualiø pratybø planus. Naujau-siø studijø, atliktø su krepðininkais profesionalais,rezultatai (Laplaud, 2004) rodo, kad sezono metupatiriami krûviai sukelia adaptacinius pokyèius, bû-dingus iðtvermës sporto ðakø atletams. Bûtø pras-minga panagrinëti skirtingø krepðinio treniruotëspratimø ir aerobinio parengtumo rodikliø sàsajas.Tikslinga iðtirti ir kitø standartiniø krûvio testø metunustatytø rodikliø galimus ryðius su konkreèios tre-niruotës parametrais.

POLAR TEAM SYSTEM panaudojimas leidþianustatyti treniruotëje patiriamø krûviø intensyvu-mà ir suskirstyti juos pagal energinio aprûpinimozonas, suteikia galimybæ koreguoti treniruotës pro-cesà. Darbo skirtingose energinio aprûpinimo zo-nose trukmë ir apimtis priklauso nuo konkretaussportininko bûklës, sportinës veiklos fazës, þaidi-mo pozicijos. Sporto specialistams garantuojamasgráþtamasis ryðys (krûvio poveikis – organizmo re-akcija), kuris padeda valdyti treniruotës procesà.Portatyvius ðirdies susitraukimø daþnio monitoriustikslinga naudoti supaprastintam sportininkø bûk-

SPORTO MOKSLAS38

lës vertinimui ar supaprastintam lauko (natûralia-jam) tyrimui, kurá gali naudoti ne tik sveikatos prie-þiûros specialistai, bet ir treneriai.

Gauti rezultatai dar syká patvirtina nuostatà, kadgeras aerobinis parengtumas yra naudingas acikli-niø sporto ðakø atstovams.

Iðvados1. Nustatyta koreliacija tarp aerobinio pareng-

tumo ir ðirdies susitraukimø daþniu iðreikðtopratimo intensyvumo leidþia teigti, kad speci-finë veikla krepðinio treniruotëje susijusi suaerobinio energijos generavimo kokybe.

2. Geriau aerobiðkai parengti atletai sugeba spe-cifinæ sporto ðakai veiklà atlikti maþiau apkrau-dami ðirdies bei kraujagysliø sistemà. Aerobi-nio parengtumo ir specifinës krepðiniui veik-los sàsajos gráþtamojo ryðio principu taikyti-nos treniruotës efektyvumui vertinti, lyginti,o kartu ir treniruotës procesui valdyti.

LITERATÛRA1. ATS/ACCP Statement on cardiopulmonary exercise testing.(2003). Am. J. Respir. Crit. Care Med., 167(2): 211–277.2. Bassett, D, Howley, ET. (2000). Limiting factors formaximum oxygen uptake and determinants of enduranceperformance. Med. Sci Sports Exerc., 32(1): 70–84.3. Berg, K. (2003). Endurance training and performance inrunners: research limitations and unanswered questions.Sports Med., 33(1): 59–73.4. Hoff, J, Helgerud, J. (2004). Endurance and strengthtraining for soccer players: physiological considerations.Sports Med., 34(3): 165–180.

5. Hoffman, JR. (2003). Physiology of basketball. In: McKeag (Ed.). Basketball. Blackwell Science (p. 228).6. Jones, AM, Whipp, BJ. (2003). Bioenergetic constraintson tactical decision making in middle distance running. BrJ. Sports Med., 36(2): 102–4.7. Jones, NL, Killian, KJ. (2000). Exercise limitation inhealth and disease. N. Engl. J. Med., 31; 343(9): 632–41.8. Laplaud, D, Hug, F, Menier, R. (2004). Training-inducedchanges in aerobic aptitudes of professional basketballplayers. Int. J. Sports Med., 25(2): 103–8.9. Malicevic, S, Mazic, S, Igracki, I, Nesic, D. (2002).Comparative analysis of ergo metric parameters ofEuropean basketball championships 2001 winners – cadetsvs. seniors. Abstract book of XXVII FIMS World Congress ofSports Medicine (p. 38). Budapest, Hungary.10. Mueller, E., Benko, U., Raschner, C., Schwameder, H.(2000). Specific fitness training and testing in competitivesports. Med. Sci Sports Exerc., 32(1): 216–20.11. Prampero (di), EP. (2003). Factors limiting maximalperformance in humans. Eur. J. Appl. Physiol., 2003; 90: 420–429.12. National Basketball Conditioning Coaches Association.NBA power conditioning. (1997). Human Kinetics,Champaign.13. Richardson, DR, Randall, DC, Speck, DF. (1998).Cardiopulmonary system. Fence Creek Publ., Madison.14. Stapff, A. (2000). Protocols for the PhysiologicalAssessment of Basketball Players. In: C. P. Gore (Ed.).Physiological tests for elite athletes. (p. 480). AustralianSports Commission. Human Kinetics, Champaign.15. Tomlin, D. L., Wenger, H. A. (2001). The relationshipbetween aerobic fitness and recovery from high intensityintermittent exercise. Sports Med., 31(1): 1–11.16. Wasserman, K., Hansen, J. E., Sue, D. Y., Casaburi, R., Whipp,B. J. (1999). Principles of exercise testing and interpretation.3rd edition. Lippincott Williams & Wilkins.

CORRELATIONS BETWEEN AEROBIC PREPAREDNESS AND INTENSITY OF SPECIFICBASKETBALL EXERCISE

Dr. Audrius Gocentas, Assoc. Prof. Dr. Anatoli Landor, Dr. Habil. Artûras Andziulis

SUMMARYAim of this study was to assess relations between

heart rate responses during specific exercise ofbasketball training and data of aerobic preparednessfrom cardiorespiratory exercise testing. Tencompetitive high level basketball players completedthis study. Investigated athletes performedincremental exercise test on bike ergometer.Physiological variables recorded during exercise testingusing cardiopulmonary system VMAX229 and dataof aerobic preparedness (VO2max, VOAT, ratio VOAT/VO2max, VO2/W) were identified.

Each participant had his heart rate (HR)monitored during basketball practice. Mean HR(ŠSD3.5v), peak HR (ŠSDmax) were identified using

POLAR TEAM SYSTEM heart rate monitors during3,5 min shooting exercise.

Using Spearman rho correlation coefficient wefound statistically significant inverse correlationsbetween VO2max and mean HR (r= -0,830, p= 0,003)and between VO2max and peak HR (r= -0,699, p=0,024). We estimated statistically significant relevancebetween VO2/W and mean HR (r= 0,663, p= 0,037).

The results suggest that better aerobicpreparedness could be benefit for basketball players.Use of POLAR TEAM SYSTEM in basketballenables to control and to modify a quality of practice.

Keywords: aerobic preparedness, oxygen uptake,heart rate, basketball, exercise intensity.

Gauta 2004 06 06Priimta 2004 09 29

Audrius GocentasVU EKMI Reabilitacijos skyriusKalvarijø g. 6, VilniusTel. +370 5 277 77 45El. paðtas: audrius.gocentas@ekmi.vu.lt

2004 Nr. 3(37) 39

The influence of exercise and antioxidant supplementation onantioxidant system connected with the blood glutathione

Dr. Stanislaw PoprzeckiAcademy of Physical Education in Katowice, Poland

SummaryThe aim of the study was to evaluate the effect of a supplementation with antioxidant vitamins (AV) (E, C, b-carotene)

and selenium, as well as of a one-hour physical effort, on components of the blood glutathione redox cycle (GPx, GR, GSHand vitamins C, E). Twenty four students enrolled in the experiment were divided into two groups: group S (n=12)supplemented daily, over 6 weeks period, with the supplement containing: vitamin C - 150 mg, vitamin E - 24 mg, b-carotene– 14.40 mg and selenium - 80 mg, and group C (n=12) – of controls not receiving any supplement. Before starting theexperiment and then after 6 weeks, all subjects participated in an endurance cycling test. Venous blood samples were assayedfor GPx, GR, GSH, vitamin C, E and LA.

After six weeks of supplementation with AV and selenium only minor changes were observed in resting GPx and GRactivities, as well as in concentration of GSH, vitamin C and E. Except for GR activity in the S group, physical effort did notled to significant changes in any of the remaining parameters. This study demonstrates that 6 weeks period supplementationwith AV and selenium at doses used in the experiment and exercise has not led to significant alterations in the bloodantioxidants connected with glutathione.

Keywords: supplementation, antioxidants, glutathione, exercise.

IntroductionGlutathione (GSH) is a tripeptide (g-

glutamylcysteinylglicine), commonly present inorganism’s cells of all types. Under physiologicalconditions some 99% of glutathione appears inreduced form (GSH), while oxidized disulphid form(GSSG) makes only slight fraction of it. One offactors decreasing GSH concentration and at thesame time increasing GSSG one is an effort stress(Dufaux et al., 1997, Evelo et al., 1992).

During an effort it is observed an intensificationof oxidant stress resulting from considerable, eventenfold increase of oxygen intake, as well as overhundredfold increase of its using in mitochondria(Alessio et al., 1997, Vina et al., 2000). Duringintensified oxidation stress GSH is used by GPx inthe reaction of decomposition of hydrogen peroxide(H2O2) and organic hyperoxides, as well as in theprocess of neutralization of hydroxyl radicals (·OH)and singled oxygen (1O2) (Meister, 1994).Antioxidant function of GSH is supported byvitamin E, which reacts with vitamin C and â-carotene (Pappalardo et al., 1996). These vitamins,and proteins containing free thiol groups (-SH), remain,thanks to GSH, in reduced state (Meister, 1994).

The aim of the research has been determinationof influence of supplementation with anti-oxidantvitamins (C, E, â-carotene) and selenium, as wellas one-hour physical effort, on activity of selectedantioxidant enzymes and low molecular weightantioxidants concentration in blood, directly andindirectly connected with blood glutathione (glutathionereductase, glutathione peroxidase, reduced glutathione,vitamin C and vitamin E) of males.

Material and methods of the investigation24 students of physical education took part in

the research. Average parameters were: age – 20.7yr, body mass – 72.5 kg, body height – 177 cm,VO2max – 54.4 ml/min/kg. Examined persons weredivided into 2 groups, 12 persons each (S-group –supplemented, C-group – control group). The EthicsCommittee at the Medical University of Silesia inKatowice had approved experiment.

Feeding habits were determined by interview, andthen average energy consumption and vitamincontent in the diet were calculated with computerprogrammed Dietus BUI InFit 1995 (Poland).

Examined persons from the S-group weresupplemented with a specimen containing a dailydose of 150 mg of vitamin C, 24 mg d-a-tocopherolacetate, 14,40 mg â-carotene and 80 mg selenium.Subjects from the C group were not received anysupplements. Before investigation (trial I) and after6 weeks of investigation (trial II) examined personsperformed one-hour effort test with constant loadof 60% Wmax and various speed of pedalling onthe bicycle ergometer Monark 814E (Jeukendrupet al. 1996).

Blood samples were taken from antecubital veinbefore warm-up, 4-5 minutes after effort and after1 hour of recovery. In whole blood and inhaemolysate of erythrocytes there were determinedthe hemoglobin concentration (Hb) by Drabkinmethod (RANDOX, HG 980, G. Britain) andhaematocrit value (Ht). In whole bloodhaemolysates it was determined the concentrationof reduced glutathione (GSH) with Beutler et al.(2) method and activity of glutathione peroxidase

SPORTO MOKSLAS40

(GPx, EC 1.11.1.9) with Flohe andGunzler (5) method. In whole bloodit was determined vitamin Cconcentration with Omaye (14)method. In plasma it was measured-tocopherol concentration withHPLC method (Beckman SystemGold; Analogue Interface module406 and Programmable Solventmodule 126), as well as lactateconcentration, using a test-kit ofBioMérieux Company (France). Inerythrocyte haemolysate it wasdetermined the activity of glutathionereductase (GR, EC 1.6.4.2) withGlatzle et al. (6) method. Totalactivity of GR was measured afteraddition to reaction mixture FAD(GRFAD+), while real activity –without FAD (GRFAD-). It was alsocalculated the value of activationcoefficient GRáGR (GRFAD+/GRFAD-ratio), showing the extent ofsaturation of enzyme with co-enzymeand the level of organism saturationwith B2-vitamin.

Measured data was statisticallyanalyzed with a computerprogrammed Statistica 5.0 (StatSoftInc., 1995). There were arithmeticmeans (X) and standard deviations(SD) calculated. Significance ofdifferences between data wasdetermined with t-test for dependentand independent values, taking valueof p<0,05 as significant.

The results of the studyAnalysis of feeding interviews

showed in both groups similar caloricvalue of the diet, while insupplemented group (S-group),taking into account antioxidantsupplementation, its consumption(vitamins A, C and E) wassignificantly higher as compared withcontrol group (C-group) (tab. 1).

Six weeks supplementation withantioxidant vitamins did not influencethe activity of GR, determined bothwith FAD and without this co-enzyme (tab. 2), as well as activityof GPx (tab. 3). Activity of theseenzymes in the S-group did not differsignificantly from those of C-group.

Table 2

Glutathione reductase (GRFAD+ and GRFAD- , mmol·gHb-1) activity in supplemented (S)

and control groups (C) in trial I and II. Rest: pre-exercise

GRFAD+ GRFAD- Group Trial Time of sample

X SD X SD

Rest 25,1 4,7 24,3 5,0

3 min post 23,4 5,4 23,2 5,6

I

1 h post 24,4 6,1 24,2 5,8

Rest 26,3 3,9 24,1 3,3

3 min post 24,6 7,3 23,5 3,2

S

II

1 h post 24,8 5,4 24,4 4,7

Rest 24,8 4,8 23,7 3,9

3 min post 24,3 5,3 23,4 4,3

I

1 h post 24,8 4,6 23,6 4,1

Rest 25,2 3,9 23,7 3,0

3 min post 23,5* 3,9 23,0 3,2

C

II

1 h post 24,9 2,8 24,3 3,2

*Significantly (p<0,05) different from the rest value

Table 3

Glutathione peroxidase (GPx) activity, reduced glutathione (GSH) andlactate (LA) concentration in supplemented (S) and control groups (K), in

trial I and II

Rest 3 min post exerc. 1h post exercise Variable Group Trial

X SD X SD X SD

I 2,7 0,5 2,6 0,6 2,7 0,6 S II 2,9 0,5 2,9 0,4 3,1 0,4

I 2,7 0,5 2,6 0,3 2,7 0,5

GSH

(mol·gHb-1) C II 2,8 0,4 2,7 0,4 2,8 0,3

I 14,9 2,9 14,0 2,6 15,4 2,9 S II 15,1 3,1 14,6 3,3 15,4 2,1

I 15,1 2,6 14,0 2,6 15,0 2,7

GPx

(U·gHb-1) C II 14,9 2,2 14,2 2,3 15,1 2,2

I 1,6 0,4 7,4** 1,6 1,8 0,6 S II 1,7 0,3 7,9** 0,9 2,0 0,4

I 1,6 0,3 7,9** 0,7 1,5 0,2

LA

(mmol·l-1) C II 1,6 0,2 8,4** 0,8 1,7 0,2

Table 1

The average daily caloric value of the diets and the amount of vitamins A (retinol),

E (a-tocopherol) and C (ascorbic acid) in them in supplemented (S) andcontrol (C) groups

Group Energy intake (Kcal)

Vitamin A 1

(g) Vitamin C

(mg) Vitamin E

(mg) X 3856,7 844,6 (+2500)2* 59,74 (+150)* 8,36 (+24)*

S SD 409,7 239,2 30,6 3,7

X 3746,0 710,9 86,5 8,5 C

SD 1136,3 280,7 54,9 4,8 1Retinol equivalents: 1 retinol equivalent=1mg retinol or 6 mg b-carotene2In brackets there were given the values of additional supplementation with

vitamins* Significantly (p<0,01) different from the control group value

** Significantly (p<0,01) different from the rest value

2004 Nr. 3(37) 41

Also the concentration of GSH was similar in bothexamined groups (tab. 3). After 6 weeks of research,in the supplemented and control groups’ ascorbicacid in whole blood and a-tocopherol in plasmaconcentration was similar (tab. 4). Mean restcoefficients of GR activation (GR) were similar inboth groups and amounted to 1,03 – 1,08.

In both groups one-hour effort test with variedintensity caused statistically significant (p<0.01)increase of lactate concentration (tab. 3). After 1-hour recovery LA concentration in both groupsreturned to values observed before the effort. Inthe C-group the effort test, performed after 6 weeksresearch, caused statistically significant (p<0.05)decrease of GR activity (GRFAD+) (tab. 2). In bothgroups the GSH concentration did not change afterphysical effort both before starting of the researchand after 6 weeks period of investigations (tab. 3).

The discussion of the resultsExerciseIn the supplemented (S) group and control one

(C) there were no observed after-effort changes ofGSH concentration in whole blood both before andafter 6 weeks of investigation. The value of thisparameter did not change also after one-hourrecovery. Most research results presented in theliterature show the after-effort decrease of GSHlevel and GSH/GSSG relation, as well as increaseof GSSG concentration (Dufaux et al., 1997,Laaksonen et al., 1999).

In this study it was observed minor changes after-effort of GR activity in supplemented and controlgroups pre and after 6 weeks of investigation.However, before the research, both in S and Cgroups, it was observed slight decrease of GRactivity immediately after completing the test.Nevertheless, after one-hour recovery, the GRactivity reached value nearly the same as before theeffort. Literature data concerning that after-effortGR activity changes are not univocal (Vina et al.,2000). Then, it could be assumed that activity ofthis enzyme is regulated indirectly by force of aneffort stimulus and time of its duration. CalculatedGR activation coefficient (GR) testified to propersaturation of an organism with vitamin B2, becauseits value in all examined persons was lower than 1,2(Glatzle et al., 1970).

Physical effort caused in both groups not-significant lowering of glutathione peroxidase (GPx)activity. It seems to be probable that increasedreactive oxygen species (ROS) level and high lacticacid concentration during an effort slows down theactivity of this enzyme. Described in literature GPxactivity data during an effort stress are often

contradictory (Laaksonen et al., 1999). It appearsthat these differences could result from characterof adopted effort load.

Supplementation with antioxidant vitaminThe analysis of feeding questionnaires obtained

from examined males showed that daily energetic valueof the diet was similar in both groups under research.

Supplementation with vitamins C, E, â-caroteneand selenium had no influence on GSH-concentration in whole blood, which was similar inboth groups under research. In some literaturereports there was described positive influence ofsupplementation with antioxidant vitamins on GSHconcentration in blood (Johnston et al., 1993). Itappears to be possible that increasing of supplementdose in our experiment would probably influencethe GSH concentration and efficiency of glutathioneredox cycle to greater extent.

Six weeks supplementation had no influence onrest activity of GR and GPx in blood. It appearsthat the set of antioxidant vitamins and seleniumadministered to examined males was a stimulus notstrong enough to cause an increase of activity ofthese enzymes, because the supplementation hadsupported non-enzymatic antioxidant defencemechanisms. However, Hamilton et al. (8) haveshown the positive influence of antioxidant vitaminssupplementation on GR and GPx activity.

Supplementation participants with antioxidantenzymes during 6 weeks do not alter concentrationof vitamin E in plasma and vitamin C in wholeblood. Probably daily doses of this supplement weretoo small. In literature larger doses (mega dose too)of the same supplements significantly increasedantioxidant vitamins concentration in blood, wereobserved (Hamilton et al., 2000).

According to many authors, antioxidant defencemechanism connected with glutathione belongs tomost important ones, while other systems are oflesser importance. In a man the GSH/GSSG relationis keeping at the constant level by differentmechanisms and short-term physical effort withincreasing intensity does not disturb essentially thisproportion; moreover, it can even cause temporaryincrease of GSH concentration in blood, mainly becauseof releasing of this metabolite from liver reserve (Gohilet al., 1988, Skarpanska-Stejnborn et al., 2001).

ConclusionIn conclusion, supplementation with antioxidant

vitamins and selenium through 6 weeks period hadno influence on glutathione administration in bloodin rest conditions and during one-hour enduranceeffort with varied intensity and one-hour recovery.Moreover, it did not enhance the functioning of

SPORTO MOKSLAS42

glutathione redox cycle. It appears that adoptionof long-term endurance test with constant, sub-maximal intensity, as well as increasing the dosesof antioxidant vitamins and selenium in the diet ofexamined men could have more pronouncedinfluence both on glutathione administration andefficiency of glutathione redox cycle.

REFERENCES1. Alessio, H.M., Goldfarb, A.H., Cao, G. (1997). Exerciseinduced oxidative stress before and after vitamin Csupplementation. International Journal of Sport Nutrition, 7, 1-9.2. Beutler, E., Duron, O., Kelly, B. (1963). Improved methodfor the determination of blood glutathione. Journal ofLaboratory in Clinical Medicine, 61, 882-888.3. Dufaux, B., Heine, O., Kothe, A., et al. (1997). Bloodglutathione status following distance running. InternationalJournal of Sports Medicine, 18, 89-93.4. Evelo, C.T., Palmen, N.G.M., Artur, Y., et al. (1992).Changes in blood glutathione concentrations anderythrocyte glutathione reductase and glutathione S-transferase activity after running, training and afterparticipation in contests. European Journal of AppliedPhysiology, 64, 354-358.5. Flohé, L. and Gunzler, W.A. (1984). Assay of glutathioneperoxidase. Methods Enzymology, 105, 114-120.6. Glatzle, G., Korner, W.F., Christeller, S., et al. (1970).Method for the detection of a biochemical riboflavin deficiencystimulation of NADPH2 - dependent glutathione reductasefrom human erythrocytes by FAD in vitro investigations on thevitamin B2 status in healthy people and geriatric patients.International Journal of Vitamin Research, 40, 166-183.

7. Gohil, K., Viguie, C., Stanley, W.C., et al. (1988). Bloodglutathione oxidation during human exercise. Journal ofApplied Physiology, 64(1), 115-119.8. Hamilton, I.M., Gilmore, V.V.S., Benzie, I.F., et al. (2000).Interactions between vitamins C and E in human subjects.British Journal of Nutrition, 84(3), 261-267.9. Jeukendrup, A., Saris, W.H.M., Brouns, F., et al. (1996).A new validated endurance performance test. Medicine andScience in Sports and Exercise, 28, 266-270.10. Johnston, C.S., Mayer, C.G., Srilakshmi, J.C. (1993).Vitamin C elevates red blood cell glutathione in healthyadults. American Journal of Clinical Nutrition, 58, 103-105.11. Laaksonen, D.E., Atalay, M., Niskansen, L. et al. (1999).Blood glutathione homeostasis as a determinant of restingand exercise-induced oxidative stress in young men. RedoxReport, 4: 53-59.12. Meister A. (1994). Glutathione, ascorbate and cellularprotection. Cancer Research, 54(Suppl.), 1969S-1975S.13. Omaye, S.T., Turnbul, J.D., Sauberlich, H.E. (1979).Selected methods for the determination of ascorbic acid inanimal cells, tissues and fluids. Methods Enzymology, 62, 3-11.14. Pappalardo, G., Guadalaxara, A., Maiani, G., et al.(1996). Antioxidant agents and colorectal carcinogenesis: roleof b-carotene, vitamin E and vitamin C. Tumori, 82(1), 6-11.15. Skarpañska-Stejnborn, A., Szyszka, K., Zembroñ-£acny,A. (2001). Wp³yw diety wzbogaconej w witaminyantyoksydacyjne na poziom glutationu i zawartoœæproduktów peroksydacji lipidów we krwi wioœlarzy.Medicina Sportiva, 5(1), 35-40.16. Viòa, J., Gomez-Cabrera, M.C., Lloret, A., et al. (2000).Free radicals in exhaustive physical exercise: mechanism ofproduction and protection by antioxidants. IUBMB Life,50, 271-277.

Gauta 2004 02 28Priimta 2004 09 29

Stanislaw PoprzeckiDepartment of Physiological and Medical ScienceAcademy of Physical Education40-065 Katowice, PolandTel. (48) (032) 207 51 54Mail: stan@awf.katowice.pl

FIZINIO KRÛVIO IR MAISTO PAPILDØ SU ANTIOKSIDANTAIS VARTOJIMO ÁTAKAANTIOKSIDACINEI SISTEMAI, SUSIJUSIAI SU KRAUJO GLUTATIONU

Dr. Stanisùaw Poprzecki

SANTRAUKA

Tyrimo tikslas buvo ávertinti antioksidantø(vitaminø E, C, beta karotino ir seleno) ir 1 valandostrukmës fizinio krûvio átakà kraujo glutationo redoksociklui (GPx, GR, GSH ir vitaminø C, E). Dvideðimtketuri studentai, dalyvavæ tyrimuose, buvo suskirstytiá dvi grupes: grupë S (n=12) šešias savaites vartojo maistopapildà, kurio sudëtyje buvo: 150 mg vitamino C, 24 mgvitamino E, 14,40 mg beta karotino ir 80 mg seleno; Cgrupës tiriamieji (n=12) maisto papildø nevartojo.

Prieš tyrimus ir po ðeðiø savaièiø trukmëseksperimento visi tiriamieji atliko iðtvermësreikalaujantá testà dviraèiu. Kraujo mëginiai buvoimami ið venos ir analizuojami ðie rodikliai: GPx, GR,

GSH, vitaminai C, E ir LA. Po ðeðiø savaièiø trukmësmaisto papildo, kurio sudëtyje buvo vitaminø E, C,beta karotino ir seleno, vartojimo S grupës tiriamøjøGPx ir GR rodikliø aktyvumas, GSH koncentracija,vitaminø C ir E koncentracija kraujyje poilsio metubeveik nepakito. S grupës GR rodiklio aktyvumas pertyrimø laikotarpá padidëjo. Fizinis krûvis reikðmingosátakos kraujo parametrø kaitai neturëjo.

Šie tyrimai rodo, kad ðeðiø savaièiø trukmësantioksidantø (vitaminø E, C, beta karotino ir seleno)vartojimas nurodytomis dozëmis nedidina kraujoantioksidantø, susijusiø su glutationu, kiekio.

Raktaþodþiai: papildai, antioksidantai, glutationas,fizinis krûvis.

2004 Nr. 3(37) 43

Nuosekliai didinamo krûvio mezociklo poveikis bëgikøaerobiniam pajëgumui ir varþybø rezultatams

Tomas Venckûnas, Alfonsas Buliuolis, prof. dr. Arvydas Stasiulis, Jûratë Kudirkaitë,doc. dr. Albertas Jakubauskas

Lietuvos kûno kultûros akademija

SantraukaSportininko varþybø rezultatai gerëja tik atlikus optimaliai suplanuotus fizinius krûvius. Artëjant varþybø laikotarpiui,

bëgikai didina per treniruotes atliekamø pratimø intensyvumà, labai priartindami já prie varþybø. Be to, pastaruoju metu visdaugiau mokslininkø teigia, kad bûtent didelis treniruotës intensyvumas yra viena ið svarbiausiø sàlygø siekiant palaikyti irgerinti iðtvermës sportininko varþybø rezultatus. Tyrimo tikslas – ávertinti nuosekliai didinamos treniruotës apimties ir intensy-vumo poveiká bëgikø aerobiniam pajëgumui bei varþybø rezultatams.

12 vidutiniø ir ilgøjø nuotoliø vidutinio meistriðkumo bëgikø prieð keturiø mënesiø didëjanèio krûvio treniruotës programàir po jos laboratorijoje atliko du testus bëgtakiu abiem anaerobinës apykaitos slenksèiams (AAS – laktato ir laktato kaupi-mosi) ir teoriniam pasiektam maksimaliam deguonies suvartojimui (MDSp) nustatyti. Prieð testavimà bëgtakiu sportinin-kams buvo iðmatuotas ðirdies susitraukimø daþnis (ÐSD) ir arterinis kraujo spaudimas (AKS) ramybës metu. Taip patbëgikai prieð treniruotës programà ir po jos dalyvavo 600 bei 3000 m bëgimo kontrolinëse varþybose uþdarose patalpose(manieþe). Krûvio pratybose intensyvumas buvo dozuojamas pagal testavimo metu nustatytas individualias ŠSD reikšmes.Abu AAS bei MDSp po treniruotës programos padidëjo statistiðkai reikðmingai (p<0,05): laktato slenkstis – nuo 3,65 iki3,83 m/s, laktato kaupimosi slenkstis – nuo 4,59 iki 4,87 m/s, MDSp – nuo 74,7 iki 76,7 ml/kg/min. ÐSD ties AAS beiramybës metu nepakito, taèiau maksimalus ÐSD sumaþëjo statistiðkai reikðmingai (p<0,05): nuo 197,2 iki 192,9 k./min.Sistolinis AKS ramybës metu nepakito, taèiau diastolinis sumaþëjo statistiðkai reikðmingai: nuo 80,9 iki 74,7 mm Hg (p<0,05).Vidutinis 600 m bëgimo greitis kontroliniø varþybø metu padidëjo nuo 6,41 iki 6,94 m/s, o 3000 m – nuo 5,06 iki 5,19 m/s(abiem atvejais p<0,05).

Išvada – kryptingos keturiø mënesiø nuosekliai didinamos apimties ir intensyvumo (individualiai dozuojamo pagal ÐSD)treniruotës padidina vidutiniø ir ilgøjø nuotoliø bëgikø anaerobinës apykaitos slenksèius (p<0,05) bei pagerina varþybørezultatus (p<0,05).

Raktaþodþiai: vidutiniø ir ilgøjø nuotoliø bëgikai, treniruotës metodai, anaerobinës apykaitos slenksèiai, ðirdies susitrau-kimø daþnis.

ÁvadasÞmogaus organizmas pasiþymi dideliu organø

sistemø, audiniø ir làsteliø plastiðkumu bei gebëji-mu adaptuotis prie ávairiø dirgikliø, pvz., pakitusiofizinio krûvio (Astrand, 1992). Padidinus treniruo-tës fiziná krûvá, sportininko varþybø rezultatai pa-prastai pagerëja (Foster et al., 1996). Bëgikams fi-ziná krûvá galima padidinti trimis bûdais: tiek patlaiko dirbant intensyviau, dirbant ilgiau maþesniuintensyvumu arba padidinus abu minëtus krûvio pa-rametrus.

Kad sportininko darbingumas varþybø laikotar-piu nepablogëtø, labai svarbu iðlaikyti pakankamaididelá pratybø intensyvumà, o didelio meistriðku-mo bëgikams – dar ir pakankamà pratybø daþnumà(Houmard, 1991; Mujika, 1998; Mujika et al.,2000). Nustatyta, kad po intensyviø intervaliniø pra-tybø ávairaus meistriðkumo bëgikø iðtvermës spor-to varþybø rezultatai pagerëja dël padidëjusio mak-simalaus deguonies suvartojimo (Cunningham et al.,1979; Hagan et al., 1981; Gorostiaga et al., 1991).Vienareikðmiðkai nustatytas glaudus ryðys tarp bë-gimo greièio ties laktato slenksèiu (LS) ir ilgøjø nuo-toliø bëgikø varþybø rezultatø; taip pat teigiama,

kad LS treniruojantis kinta labiau nei maksimalusdeguonies suvartojimas: pastarasis organizmo ae-robiniø procesø galingumà apibûdinantis rodiklis ga-li net sumaþëti, o sportininko rezultatai varþybosepagerëti bûtent dël padidëjusio LS (Daniels et al.,1978; Potteiger et al., 1993). Kiti tyrëjai yra nusta-tæ stiprø ryðá tarp laktato kaupimosi slenksèio(LKS) ir ilgøjø nuotoliø bëgikø varþybø rezultatø(Conconi et al., 1982). Maþiau yra þinoma apie LSreikðmæ vidutiniø nuotoliø bëgikø varþybø rezulta-tams. Maþai tirtas nuosekliai didinamos pratybø ap-imties ir intensyvumo poveikis bëgikø pajëgumui.

Darbo tikslas – ávertinti nuosekliai didinamospratybø apimties ir intensyvumo poveiká bëgikø ae-robiniam pajëgumui bei varþybø rezultatams.

Tyrimo metodai ir organizavimasTiriamieji. Tyrime savo noru dalyvavo 12 viduti-

niø ir ilgøjø nuotoliø bëgikø. Jø amþius buvo21,4±4,4 metø, treniruotës staþas – 7,3±4,3 me-tø, kûno masës indeksas – 20,98±1,12.

Intervalinis testas bëgtakiu. Laboratorijoje spor-tininkai atliko intervaliná laipsniðkai sunkëjantá dar-bà, sudarytà ið keliø 4 min bëgimo ir pasyvaus poil-

SPORTO MOKSLAS44

sio sëdint pakopø. Pirmos bëgimo pakopos metutako greitis buvo 9–14,6 km/h (parenkamas pagaltiriamojo sportininko pajëgumà), kitø pakopø me-tu didinamas 0,7 km/h. Sportininkas atlikdavo tiekkrûvio pakopø, kol ÐSD 4-àjà atsigavimo po krûviominutæ bûdavo ne maþiau kaip 20 k./min didesnisuþ ramybës ÐSD. Netiesiogiai LS nustatëme pagalÐSD atsigavimo metu ir bëgimo greièio priklauso-mybæ (Stasiulis, 1997).

Conconi testas bëgtakiu. LKS nustatyti naudojo-me bëgtakiui pritaikytà Conconi tyrimo metodikà(Conconi et al., 1982, 1996). Ðio netiesioginio LKSnustatymo metodo esmë yra ÐSD nuokrypio nuotiesinës priklausomybës identifikavimas nepertrau-kiamo sunkëjanèio krûvio metu. Tiriamieji prieð tes-tà atlikdavo 12 min pramankðtà ant bëgtakio (2 minëjimas 6 km/h greièiu ir 10 min bëgimas 12 km/hgreièiu). Bëgimo tako judëjimo greitis testavimo me-tu kas 1 min didëjo po 0,7 km/h nuo 9 km/h iki16 km/h. Paskui greitis iðlikdavo pastovus, bet po1% kas 1 min buvo didinamas tako pasvirimo kam-pas, kol tiriamasis atsisakydavo bëgti dar 1 min.Abiejø testavimø bei ramybës metu ÐSD matuok-liais su atmintimi Polar ACCUREX-Plus registra-vome bëgikø ÐSD kas 5 s. Ðiuo testu taip pat nusta-tëme maksimaløjá ÐSD (ÐSDm) bei maksimalø te-oriná deguonies vartojimo intensyvumà (MDSp) pa-gal pasiektà didþiausià galingumà (Swain & Leut-holtz, 1997). ÐSDm apskaièiavome pagal didþiau-sià reikðmæ, gautà vidurkinant dvi laiko atþvilgiu gre-ta esanèias ÐSD reikðmes. AKS matavome kairiojoþasto srityje prieð testavimà sëdint.

Prieð treniruotës programà ir po jos sportinin-kus testavome LKKA Taikomosios fiziologijos irsveikatos ugdymo katedros laboratorijoje ant bëg-takio (LS ir LKS nustatyti) bei LKKA lengvosiosatletikos manieþe (600 ir 3000 m bëgimas). Kon-troliniø varþybø metu sportininkai stengësi áveiktinuotolá per kuo trumpesná laikà. Tarp kontroliniøvarþybø nuotoliø buvo 2–4 dienø pertrauka.

Treniravimo metodika eksperimento metu. Pirmà-já mënesá sudarë du ávadiniai, vienas ugdomasis irvienas atsigavimo savaitiniai mikrociklai. Per ávadi-nius mikrociklus kas antrà dienà 60–120 min buvotolygiai bëgama intensyvumu, artimu LS (taèiau jonevirðijant), per ugdomàjá mikrociklà bëgama in-tensyvumu, artimu LKS (taèiau jo nevirðijant), kasantrà dienà buvo tolygiai bëgama 30–50 min.

Antràjá ir treèiàjá mënesá sudarë po tris ugdo-muosius (po tris treniruotes 30–50 min tolygaus bë-gimo LKS intensyvumu kiekviename) savaitiniusmikrociklus ir vienà atsigavimo savaitiná mikrociklà.

Ketvirtàjá mënesá sudarë keturi didëjanèio inten-syvumo savaitiniai mikrociklai. Kiekvienà savaitæsportininkai atliko tris pagrindines (nuotoliø bëgi-mo) treniruotes: kiekvienoje jø didino bëgimo grei-tá artindami já prie varþybø. Bëgami nuotoliai, jøkartojimø skaièius ir atsigavimo trukmë – individu-alûs (pagal sportininko specializacijà). Kartais spor-tininkai vietoj jø dalyvaudavo varþybose.

Atsigavimo mikrociklus sudarë 40–60 min bë-gimas iki LS 4–5 kartus per savaitæ. Ávadiniø ir ug-domøjø mikrociklø atsigavimø treniruotes sudarë30–60 min bëgimas iki LS kitomis (ne nuotoliø bë-gimo pratybø ir ne varþybø) dienomis.

Pratybø ties LS ir LKS intensyvumà bëgikai kon-troliavo naudodami ÐSD matuoklius pagal ÐSD reikð-mes, nustatytas laboratorijoje bëgimo testø metu.

Matematinë statistika. Apskaièiavome tirtø ro-dikliø aritmetiná vidurká bei standartiná nuokrypá.Skirtumø tarp tirtø vidurkiø statistiniam reikðmin-gumui nustatyti taikëme t testà priklausomoms im-tims. Skirtumà laikëme statistiðkai reikðmingu, kaiklaidos tikimybë (p) buvo <0,05.

Rezultatai ir jø aptarimasSvarbiausiø tirtø rodikliø vidurkiai bei standar-

tiniai nuokrypiai pateikti 1 lentelëje. Ádomu, kad pomûsø taikytos santykiðkai neilgos (4 mënesiø) tre-niruotës programos statistiðkai reikðmingai(p<0,05) nuo 197,2±9,6 iki 192,9±7,2 k./min su-maþëjo ÐSDm, o ÐSDr, ÐSD ties LS ir LKS nepaki-to. Diastolinis AKS, rodantis bendrà kraujagysliøpasiprieðinimà kraujo tekëjimui, sumaþëjo nuo80,9±10,1 iki 74,7±12,3 mm Hg (p<0,05), norssistolinis AKS nereikðmingai sumaþëjo nuo138,2±7,4 iki 134,2±10,3 mm Hg (p>0,05). Dias-tolinio AKS sumaþëjimui átakos gali turëti daþnaipo aerobinio pobûdþio treniruotës programos su-maþëjæs smulkiøjø arterijø (arterioliø) tonusas.

Kaip matome 1-oje lentelëje, sportininkai treni-ravosi ne tik intensyviau, bet taip pat nuo 7,3±2,4iki 9,0±2,2 h/sav. (p<0,05) padidëjo jø bendra tre-niruotës apimtis, todël negalime vienareikðmiðkaiteigti, jog tik didesnis mûsø taikytos programos pra-tybø intensyvumas turëjo átakos darbingumo padi-dëjimui bei ÐSDm ar diastolinio AKS sumaþëjimui.

Per keturis treniruotës programos mënesius pa-gerëjo bëgikø aerobinis darbingumas: LS padidëjonuo 3,65±0,29 iki 3,83±0,34 m/s, o laktato kau-pimosi slenkstis – nuo 4,59±0,37 iki 4,87±0,35 m/s (abiem atvejais p<0,05). Kaip ir tikëtasi, po tre-niruotës programos nustatytas didesnis MDSp (bë-gikai sugebëjo ilgiau atlikti nepertraukiamà testà

2004 Nr. 3(37) 45

bëgtakiu, t. y. pasiekë didesná darbo galingumà):74,7±4,2 prieð ir 76,7±4,1 ml/kg/min po (p<0,05).Tai siejame tiek su reikðmingu LS ir LKS padidëji-mu, tiek su galimu anaerobinës iðtvermës pagerëji-mu ir (ar) sportininkø motyvacijos padidëjimu, ka-dangi pagerëjo ir sportininkø abiejø (ir 600 m, ir3000 m) kontroliniø varþybø rezultatai. Nors tyri-

muose nedalyvavo kontrolinës grupëstiriamieji, nustatytas eksperimentinësgrupës bëgikø darbingumo (LKS, LS irMDSp) padidëjimas, manome, nëra at-sitiktinis: statistiðkai patikimai pagerë-jo ir nemaþà sportinæ patirtá sukaupu-siø mûsø tirtø bëgikø kontroliniø varþy-bø rezultatai (2 lentelë).

Po mûsø taikytos keturiø mënesiøtrukmës treniruotës programos padidë-jæ AAS ir nepakitæs ÐSD ties jais lei-dþia daryti prielaidà, kad tiksliau pra-tybø intensyvumà ties LS ir LKS bëgi-kai galëtø parinkti pagal ÐSD, o LS irLKS galima nustatyti tiek testuojant la-boratorijoje ant bëgtakio, tiek stadio-ne ar manieþe. Teigiama, kad ilgøjø nuo-toliø bëgikø varþybø rezultatus, taigi irjø meistriðkumà, geriausiai rodo LS(Loat & Rhodes, 1993), taèiau daugiauabejoniø kyla dël LS átakos vidutiniønuotoliø bëgikø rezultatams. Po mûsøtaikyto eksperimento pagerëjo tiek vi-dutinio (600 m), tiek ilgo (3000 m)nuotolio varþybø rezultatai. Ádomu pa-stebëti, kad padidëjo ir LS: tai perða ið-vadà, kad ir vidutiniø nuotoliø bëgikøvarþybø rezultatams didelæ reikðmæ turine tik LKS, bet ir LS.

Labai didelæ átakà bëgikø darbingu-mo pokyèiams dël atliekamo fiziniokrûvio turi jø meistriðkumas. Dideliomeistriðkumo sportininkø darbingumogerëjimas dël keliø mënesiø treniruo-tës programos nebûna ryðkus, be to, ap-skritai jø darbingumui padidinti reikiaatlikti santykiðkai didesnio intensyvu-mo fizinius krûvius nei maþesnio meist-riðkumo sportininkams (Mujika,1998). Mûsø tiriamuosius galima laikytividutinio meistriðkumo sportininkais(þr. 2 lentelæ), galbût todël net gana ne-ilga treniruotës programa padidino tiekjø AAS, tiek varþybø rezultatus. Kitavertus, ÐSDm sumaþëjimas rodo ávyku-

sià ilgalaikæ ðirdies ir kraujagysliø sistemos adapta-cijà prie sunkiø fiziniø krûviø, kadangi þinoma, kadðis rodiklis kinta tik atlikus didelius fizinius krû-vius (Zavorsky, 2000).

IšvadaKryptingos keturiø mënesiø nuosekliai didina-

mos apimties ir intensyvumo (individualiai dozuo-

1 lentelë

Bëgikø AKS, treniruotës apimties, ÐSD ir aerobinio pajëgumo rodikliai

ŠSDLS, ŠSDLKS – atitinkamai ðirdies susitraukimø daþnis ties laktatoslenksèiu ir laktato kaupimosi slenksèiu.

2 lentelë

Kontroliniø varþybø metu pasiektas vidutinis bëgimo greitis (* -p<0,05)

SPORTO MOKSLAS46

jamo pagal ÐSD) treniruotës padidina vidutiniø irilgøjø nuotoliø bëgikø anaerobinës apykaitos slenks-èius (p<0,05) bei pagerina varþybø rezultatus(p<0,05).

LITERATÛRA1. Astrand, P. O. (1992). J. B. Wolffe Memorial Lecture.„Why exercise”? Medicine & Science in Sport & Exercise,24(2): 153–162.2. Conconi, F., Grazzi, G., Casoni, I., Guglielmini, C.,Borsetto, C., Ballarin, E., Mazzoni, G., Patracchini, M.,Manfredini, F. (1996). The Conconi test: methodology after12 years of application. International Journal of SportsMedicine, 17(7): 509–19.3. Conconi, F., Ferrari, M., Ziglio, P., Droghetti, P., Codeca,L. (1982). Determination of the anaerobic threshold bynoninvasive field-test in runners. Journal of AppliedPhysiology, 52(4): 869–873.4. Cunningham, D. A., McCrimmon, D., Vlach, L. F. (1979).Cardiovascular response to interval and continuous trainingin women. European Journal of Applied Physiology andOccupational Physiology, 41(3): 187–97.5. Daniels, J. T., Yarbrough, R. A., Foster, C. (1978). Changesin VO2max and running performance with training.European Journal of Applied Physiology, 39: 249–254.6. Foster, C., Daines, E., Hector, L., Snyder, A. C., Welsh, R.(1996). Athletic performance in relation to training load.Wisconsin Medical Journal, 95(6): 370–374.7. Gorostiaga, E. M., Walter, C. B., Foster, C., Hickson, R.C. (1991). Uniqueness of interval and continuous training

at the same maintained exercise intensity. European Journalof Applied Physiology, 63: 101–107.8. Hagan, R. D., Smith, M. G., Gettman, L. R. (1981).Marathon performance in relation to maximal aerobicpower and training indices. Medicine & Science in Sport &Exercise, 13: 185–189.9. Houmard, J. A. (1991). Impact of reduced training onperformance in endurance athletes. Sports Medicine, 12:380–393.10. Loat, C. E. R., Rhodes, E. C. (1993). Rerlationshipbetween the lactate and ventilatory thresholds duringprolonged exercise. Sports Medicine, 15: 104–115.11. Mujika, I. (1998). The influence of trainingcharacteristics and tapering on the adaptation in highlytrained individuals: a review. International Journal of SportsMedicine, 19: 439–446.12. Mujika, I., Goya, A., Padilla, S., Grijalba, A., Gorostiaga, E.,Ibanez, J. (2000). Physiological responses to a 6-d taper in middle-distance runners: influence of training intensity and volume.Medicine & Science in Sport & Exercise, 32(2): 511–517.13. Potteiger, J. A., Welch, J. C., Byrne, J. C. (1993). Fromparturition to marathon: a 16-wk study of an elite runner.Medicine & Science in Sport & Exercise, 25(6): 673–677.14. Stasiulis, A. (1997). The relationship between heart raterecovery level and lactate threshold during intermittentexercise. European Journal of Physiology, 433(6): R-131.15. Swain, D. P. & Leutholtz, B. C. (1997). Simplifiedmetabolic equations.16. Zavorsky, G. S. (2000). Evidence and possiblemechanisms of altered maximum heart rate with endurancetraining and tapering. Sports Medicine, 29(1): 13–26.

THE INFLUENCE OF GRADUALLY INCREASING TRAINING ON AEROBIC CAPACITY ANDCOMPETITIVE RESULTS IN DISTANCE RUNNERS

Tomas Venckûnas, Alfonsas Buliuolis, Prof. Dr. Arvydas Stasiulis, Jûratë Kudirkaitë, Assoc. Prof. Dr. Albertas Jakubauskas

SUMMARY

Introducion. The athlete’s competitive resultsimprove only if carefully planned workloads areperformed succesfully. When competitions approachrunners increase in training intensity in order to peaktheir shape. Recently many investigations havesupported the idea that namely training intensity playsa major role for to increase or maintain athlete’sfitness. Thus the aim of the study was to evaluate theinfluence of gradually increasing training load onaerobic capacity and competition results in distancerunners.

Materials and methods. 12 distance runners (age –21,4 years; training experience – 7,3 years, body massindex – 20,98) volunteered for the study. They wereinvestigated before and after four months ofexperimental training with gradually increasingvolume and intensity. Heart rate deflection point(Vhrdp) was measured using continuously increasing(Conconi) treadmill test. Lactate threshold (LT) was

determined indirectly using interval treadmill test(Stasiulis, 1997). Achieved theoretical peak oxygenconsumption (VO2peak) was calculated usingequations proposed for treadmill running (Swain &Leutholtz, 1997). Heart rate (HR) was recorded each5 s. Resting HR (HRr) and cuff blood pressure (BP)were measured in the seated position beforelaboratory testing. Runners also participated in 600 mand 3000 m time trials indoors.

Results. After experimental training period runnersincreased their training volume from 7,3 to 9 h/weekin (p<0,05), as well as it’s intensity. VO2peak (from74,7 to 76,7 ml/kg/min) and Vhrdp (from 4,59 to4,87 m/s) was significantly increased (p in both cases<0,05). It is important to note that LT increased (from3,65 to 3,83 m/s) also (p<0,05). Interestingly,maximal HR decreased from 197,2 to 192,9 beats/min(p<0,05), while HR at LT and HR at Vhrdp remainedunchanged (p>0,05). HRr before and after training

2004 Nr. 3(37) 47

program did not differ (p>0,05). Diastolic BPdecreased from 80,9 to 74,7 mmHg (p<0,05), whilesystolic BP remained unchanged (p>0,05). Averagerunning speed during time trials increased from 6,41to 6,94 m/s in 600 m and from 50,6 to 5,19 m/s in3000 m (p in both cases <0,05).

Conclusion. Directed gradually increasing training

program (the intensity of which was adjustedaccording to HR) in a course of 4 months enables toincrease anaerobic thresholds and improve competitiveresults of distance runners.

Keywords: distance running, training methods,anaerobic thresholds, heart rate.

Gauta 2003 12 22Priimta 2004 09 29

Tomas VenckûnasSporto g. 6–403, KaunasTel. +370 37 71 88 81 (n.), +370 37 30 26 71 (d.), 8 614 26621 (mob.)El. paðtas: t.venckunas@lkka.lt

Pakartoto krûvio efektas esant skirtingam keturgalvio ðlauniesraumens ilgiui

Sigitas Kamandulis, prof. habil. dr. Albertas Skurvydas, Marius BrazaitisLietuvos kûno kultûros akademija

SantraukaNeáprasti, didelio intensyvumo pratimai daþnai sukelia raumens suþalojimà, kurá netiesiogiai rodo raumens jëgos suma-

þëjimas ir uþsitæsæs atsigavimas, plazmos kreatinkinazës kiekio padidëjimas kraujyje, raumens skausmas. Pakartojus tà patáfiziná krûvá, raumens suþalojimo simptomai nëra tokie ryðkûs. Raumenø adaptacija, ágyta po pirmo krûvio, vadinamapakartoto krûvio efektu (PKE). Mûsø tyrimo tikslas – patikrinti, kaip PKE pasireiðkia esant skirtingam testuojamo keturgal-vio ðlaunies raumens ilgiui. Tyrime dalyvavo 8 aktyviai nesportuojantys vyrai (amþius – 22,6±3,2 m.). Tiriamieji atliko 50ðuoliø nuo 40 cm pakylos pritupdami iki 90o kampo per kelius ir staigiai pašokdami aukštyn. Tarp šuoliø buvo 30 s pertrau-kos. Po 72 h tas pats krûvis pakartotas. Prieð krûvá bei atsigavimo metu registruoti ðie keturgalvio ðlaunies raumens susitrau-kimo jëgos rodikliai: jëga, sukelta 1 (Pt), 15 (P15), 50 (P50), 100 (P100) Hz elektros stimulø, bei maksimalioji valinga jëga(MVJ) kojà fiksuojant 135o (maþas raumens ilgis), tada 90o (didelis raumens ilgis) kampu per kelio sànará. Pagal P15/P50santyká vertintas maþø daþniø nuovargis (MDN). Tyrimo rezultatai parodë, jog po pirmo krûvio tik MDN priklausë nuoraumens ilgio. Po pakartoto tokio pat krûvio raumens adaptacijà rodë MVJ greitesnis atsigavimas, MDN staigesnis iðnyki-mas, maþesnis raumenø skausmas ir kreatinkinazës aktyvumas. Iðskyrus maþø daþniø nuovargá, visi kiti rodikliai neparodëpakartoto krûvio efekto priklausomybës nuo to, kokiam raumens ilgiui esant jie buvo matuoti.

Raktaþodþiai: griauèiø raumenys, nuovargis, atsigavimas, raumens ilgis, adaptacija.

ÁvadasNeáprasti, didelio intensyvumo fiziniai pratimai

daþnai sukelia raumens suþalojimà, kurá netiesio-giai rodo raumens jëgos sumaþëjimas ir uþsitæsæsatsigavimas, plazmos kreatinkinazës kiekio padidë-jimas kraujyje, raumens skausmas. Pakartojus tà patáfiziná krûvá, raumens suþalojimo simptomai nëra to-kie ryðkûs (Ebbeling & Clarkson, 1988). Raume-nø adaptacija, ágyta po pirmo krûvio, vadinama pa-kartoto krûvio efektu (PKE) (Ebbeling & Clark-son, 1988).

Daþniausiai raumens jëga testuota esant vieno-dam raumens ilgiui (Warren et al., 1993) arba su-lenkus kojà vienu kampu per sànará (Byrne et al.2001, Clarkson et al. 1988) prieð ir po fizinio krû-vio. Taèiau raumens ilgio–jëgos kreivë po ekscen-triniø pratimø gali pasislinkti á deðinæ, taigi tam pa-èiam miofilamentø persidengimui po krûvio reika-lingas didesnis ilgis nei prieð krûvá (Morgan & Al-len, 1999). Ilgio–jëgos kreivës pasislinkimà galimanetiesiogiai nustatyti matuojant jëgos kitimà esant

dideliam, optimaliam ir maþam raumens ilgiui. Krei-vës pasislinkimà rodo reikðmingai didesnis jëgospraradimas esant maþam ilgiui (Morgan & Allen, 1999).

Nëra aiðku, kaip PKE reiðkiasi esant skirtingamtestuojamo raumens ilgiui. Kadangi nuovargio laips-nis, esant skirtingam (dideliam ir maþam) testuoja-mo raumens ilgiui, gali bûti nevienodas, keliame hi-potezæ, jog pakartoto krûvio efektas taip pat galireikštis skirtingai.

Mûsø tyrimo tikslas – patikrinti, kaip PKE pasi-reiðkia esant skirtingam testuojamo keturgalvioðlaunies raumens ilgiui.

Tyrimo metodikaTiriamieji: 8 sveiki, aktyviai nesportuojantys vy-

rai (amþius – 22,6±3,2 m.).Ekscentrinis-koncentrinis krûvis. Tiriamieji atli-

ko 50 ðuoliø nuo 40 cm pakylos pritupdami iki 90o

kampo per kelius ir staigiai pašokdami aukštyn. Tarpšuoliø buvo 30 s pertraukos. Po 72 h tas pats krûvispakartotas.

SPORTO MOKSLAS48

Matavimai. Vertikaliø ðuoliø aukðèiui nustatytinaudota kontaktinë platforma ir su ja sujungtaselektroninis ðuolio aukðèio ir atsispyrimo laiko ma-tuoklis. Keturgalvio ðlaunies raumens jëgos testa-vimas ir elektrostimuliacija vyko pagal ankstesnæmûsø apraðytà metodikà (Skurvydas, 1998). Rau-muo buvo dirginamas staèiakampës formos elek-triniu impulsu arba jø serija. Atskiro impulso truk-më – 1 ms, stiprumas – 150 V. Kreatinkinazës (CK)aktyvumui serume ávertinti ið tiriamøjø rankos ve-nos buvo imamas kraujo mëginys. Biocheminë ana-lizë atlikta naudojant automatiná analizatoriø „Mo-narch“(JAV–Italija). Patys tiriamieji nuo 1 iki 10balø vertino raumens skausmà (0 – visai nejutoskausmo, 10 – jautë labai didelá skausmà) atsigavi-mo po fiziniø krûviø metu.

Tyrimo eiga. Prieð krûvá tiriamiesiems eksperimen-tinëje këdëje fiksavus deðinæ kojà registruoti ðie ketur-galvio ðlaunies raumens susitraukimo jëgos rodikliai:

1. Jëga, sukelta 1 (Pt), 15 (P15), 50 (P50), 100(P100) Hz elektros stimulø, kojà fiksuojant135o (maþas raumens ilgis), tada 90o (didelisraumens ilgis) kampu per kelio sànará. Stimu-liavimo trukmë – 1 s, poilsis tarp stimuliavi-mø – 3 s. Pagal P15/P50 santyká vertintas ma-þø daþniø nuovargis (MDN).

2. Maksimalioji valinga jëga (MVJ) kojà fiksuo-jant 90o, tada 135o kampu per kelio sànará.Tiriamieji MVJ turëjo iðlaikyti 2 s, atlikdavopo 2 bandymus, kelio sànará fiksavus vienu irkitu kampu, poilsis tarp bandymø – 1 min.

Po 5 min apðilimo (bëgimas vietoje maþu inten-syvumu) atliktas ekscentrinis-koncentrinis fiziniskrûvis. 5 min, 10 min, 30 min, 60 min, 24 h ir 72 hpo krûvio pakartotinai registruoti visi rodikliai tapaèia tvarka kaip ir prieð krûvá. Po 72 h tas patsekscentrinis-koncentrinis krûvis pakartotas. MVJir elektrostimuliacija sukeltos jëgos testavimo eigapo antro krûvio buvo tokia pati kaip po pirmo. CKaktyvumas serume buvo vertinimas prieð pirmà irpakartotà krûvius bei po krûviø praëjus 24 valan-doms. 24 ir 72 h po pirmo ir pakartoto krûviø tiria-mieji pagal 10 balø sistemà vertino raumens skausmà.

RezultataiŠuolio aukštis ir atsispyrimo laikas pirmo krû-

vio metu labai nepakito. Nors krûvis pakartotas darne iki galo atsigavus raumeniui, ðuolio aukðèiui an-tro krûvio metu tai neturëjo átakos, taèiau pailgëjoatsispyrimo laikas (ðuolio aukðtis: I – 35,6 cm, II –34,1 cm; atsispyrimo laikas: I – 0,57 s, II – 0,62 s).

MVJ kitimas. Po pirmo krûvio MVJ sumaþëjoreikðmingai ir 5 min po krûvio sumaþëjimas nesi-

skyrë esant abiem raumens ilgiams (p<0,05,1 pav.). Praëjus 72 h po krûvio MVJ neatsigavo ikipradinës reikðmës ir esant dideliam bei maþam rau-mens ilgiui labai nesiskyrë (p<0,05). MVJ prieð pa-kartotà krûvá buvo reikðmingai maþesnë nei prieðpirmà esant abiem raumens ilgiams (p<0,05). Ly-ginant su pirmu krûviu, MVJ sumaþëjimas 5 minpo antro krûvio buvo panaðus ir nuo ilgio nepri-klausë. 72 h po antro krûvio valinga jëga buvo reikð-mingai didesnë nei tuo paèiu laiku po pirmo krûvioesant abiem raumens ilgiams (p<0,05).

Elektrostimuliacija sukeltos jëgos kitimas. P50 irP100 rodikliai eksperimento metu kito vienodai, to-dël pateikiame tik P50 rezultatus (2 pav.). Praëjus5 min po pirmo krûvio P50 sumaþëjo beveik tiekpat esant abiem raumens ilgiams, be to, reikðmin-gai daugiau nei MVJ (p<0,05). Praëjus 24 h popirmo krûvio P50 buvo didesnë esant dideliam rau-mens ilgiui nei maþam, bet po 72 h po krûvio nepri-klausë nuo ilgio. P50 neatsigavo per 72 h po pirmokrûvio, taigi prieð antrà krûvá buvo reikðmingai ma-þesnë, lyginant su kontroline reikðme esant abiemraumens ilgiams (p<0,05). P50 sumaþëjimas bei at-sigavimas po antro krûvio buvo toks pat kaip popirmo, nepriklausomai nuo to, kokiam ilgiui esantraumuo buvo testuotas (p<0,05).

Susitraukimo jëgos sumaþëjimas buvo daug di-desnis stimuliuojant raumená maþais (P15) nei di-deliais daþniais (P50) bei MVJ (p<0,05). P15 popirmo krûvio daugiau sumaþëjo esant maþam rau-mens ilgiui nei dideliam, be to, skirtumas iðliko at-sigavimo metu (p<0,05; 2 pav.). Vis dëlto, testuo-jant raumená po 72 h po pirmo krûvio, P15 nuoilgio nepriklausë, be to, buvo maþesnis, lyginant sukontroline reikðme, bei aiðkiai maþesnis nei P50tuo paèiu metu (p<0,05). P15 po antro krûvio su-maþëjo tiek pat kaip po pirmo esant abiem raumensilgiams. P15 atsigavimo laipsnis buvo gerokai dides-nis praëjus 24 h ir 72 h po antro nei po pirmo krûvio,taèiau tik esant maþam raumens ilgiui (p<0,05).

Raumens skausmas. Tiriamieji didþiausià skaus-mà jautë praëjus 24 h po pirmo krûvio (6,67 balai).Po 72 h skausmas vis dar buvo didelis (4,2 balai),taèiau nebedidëjo pakartojus krûvá. Raumens skaus-mas atsigavimo metu buvo aiðkiai maþesnis po pa-kartoto nei po pirmo krûvio (p<0,05).

Plazmos kreatinkinazë. CK padidëjo nuo196,2 U/l prieð pirmà krûvá iki 1270 U/l praëjus 24h po pirmo krûvio. Prieð antrà krûvá CK vis dariðliko aiðkiai didesnë uþ normalià (620,2 U/l). Poantro krûvio CK padidëjo maþiau nei po pirmo krû-vio (916 U/l) (p<0,05).

2004 Nr. 3(37) 49

Rezultatø aptarimas Po ekscentrinio-koncentrinio fizinio krûvio ne-

tiesioginiai indikatoriai rodë raumens suþalojimà:maksimalioji valinga jëga ir ávairiais stimuliavimodaþniais sukelta nevalinga jëga po krûvio reikðmin-gai sumaþëjo ir neatsigavo per 72 h, kraujyje padi-dëjo CK kiekis, pasireiðkë skausmas. MVJ bei di-deliø stimuliavimo daþniø sukelta jëga, skirtingai neiMorgano ir Alleno (1999) tyrimø duomenimis, pokrûvio maþdaug vienodai sumaþëjo esant dideliamir maþam testuojamo raumens ilgiui. Nuo raumensilgio priklausë tik maþø daþniø nuovargis.

Maþais stimuliavimo daþniais sukelta jëga su-maþëjo daugiau nei sukelta dideliais daþniais, be to,

daugiau sumaþëjo esant maþamraumens ilgiui. MDN negalëjo at-sirasti dël energijos pokyèiø rau-menyse, kadangi atskiro ðuoliotrukmë (0,3–0,5) buvo per maþa,o poilsio intervalas (30 s) – pakan-kamai didelis, kad nesumaþëtøATP ir kreatinfosfato atsargos làs-telëje. MDN sietinas su elektro-mechaninio ryðio sutrikimu, dëlkurio sumaþëja ið sarkoplazminioretikulumo iðmetamo Ca2+ kiekisbei greitis (Westerblad et al,1991). Á Ca2+ maþëjimà labiau re-aguoja maþø nei dideliø stimulia-vimo daþniø (15–20 Hz) sukeltajëga, ypaè esant maþam raumensilgiui (Westerblad et al., 1991). Ki-ta MDN prieþastis gali bûti dali-nis karkasiniø baltymø ir sarkome-rø paþeidimas (Morgan, 1990).Pasak Morgano sarkomerinës hi-potezës, ekscentrinio susitraukimometu sarkomerai pailgëja nevieno-dai. Kai kurie sarkomerai lengviaupasiduoda iðtempimui. Tokie sar-komerai iðtempiami uþ miofila-mentø persidengimo ribos ir ne-begráþta á normalià bûsenà. Kitisarkomerai kompensuoja iðtemp-tus sutrumpëdami ir aktyvinimometu turi susitraukti didesne,jiems nepalankia amplitude. Tai le-mia raumens ilgio – susitraukimokreivës pasislinkimà á deðinæ, kar-tu daugiau sumaþëja maþø nei di-deliø daþniø sukelta jëga (Morgan,1990, Skurvydas, 1998).

Ekscentrinis-koncentrinis krûvis buvo pakarto-tas praëjus 72 h po pirmo krûvio, kai raumens jëga,lyginant su kontroline, vis dar buvo sumaþëjusi, CKpadidëjusi, o raumens skausmas neiðnykæs. Taigikrûvis pakartotas dar nevisiðkai atsigavus raume-niui. Taèiau tai nepablogino raumens bûsenos, atsi-gavimas nesulëtëjo, o kai kuriø rodikliø net pagrei-tëjo. Stimuliuojant raumená maþais daþniais PKElabiau pasireiðkë esant maþam nei dideliam raumensilgiui, kitais atvejais nuo raumens ilgio PKE nepri-klausë.

Pakartoto krûvio efekto mechanizmas nëra aið-kiai suprantamas. Pagrindinës PKE aiðkinanèios te-orijos skirstomos á nervinæ, mechaninæ ir làstelinæ.

0

20

40

60

80

100

120

Prieš A5 A10 A30 A60 A24 A72 A5 A10 A30 A60 A24 A72Matavimai

MV

J,%

90 135

I KRÛVIS

IIKRÛVIS

*

*

0

20

40

60

80

100

120

Prieš A5 A10 A30 A60 A24 A72 A5 A10 A30 A60 A24 A72

Matavimai

Nev

alin

gajė

ga,%

P15(90 ) P15(135 ) P50(90 ) P50(135 )

IKRŪVIS

IIKRŪVIS

*

*

# #### ##### ##

1 pav. Keturgalvio ðlaunies raumens maksimaliosios valingos jëgos kitimasatsigavimo po pirmo ir pakartoto krûviø metu

Matavimai atlikti kojà fiksuojant 90o ir 135o kampu per kelá, praëjus 5 min(A5), 10 min (A10), 30 min (A30), 60 min (A60), 24 h (A24) ir 72 h (A72) pokrûviø.

* – p<0,05, lyginant reikšmes po pirmo bei pakartoto krûviø tuo paèiu laikomomentu.

2 pav. Keturgalvio ðlaunies raumens jëgos, sukeltos 15 Hz (P15) bei 50 Hz(P50) daþnio elektros impulsais, atsigavimas po dviejø ekscentriniø-koncentriniøkrûviø

Matavimai atlikti kojà fiksuojant 90o ir 135o kampu per kelá, praëjus 5 min(A5), 10 min (A10), 30 min (A30), 60 min (A60), 24 h (A24) ir 72 h (A72) pokrûviø.

* – p<0,05, lyginant pirmà ir pakartotà krûvius; # – p<0,05, lyginant P15 su P50.

proc

.pr

oc.

IKRÛ-VIS

IIKRÛ-VIS

SPORTO MOKSLAS50

Aiðku, jog PKE lemia visø trijø veiksniø sàveika,taèiau mechaniniai ir làsteliniai veiksniai iðskiriamikaip svarbesni (McHugh, 2001). Raumens nuovar-gio laipsnis tuoj po pirmo bei pakartoto krûviø iðli-ko toks pat, o PKE aiðkiau reiðkësi atsigavimo me-tu, be to, kuo vëliau testuota po krûvio, tuo ryðkes-nis apsauginis efektas. Tai rodo, jog mûsø atvejuPKE labiau susijæs ne su pagerëjusiu elektromecha-niniu ryðiu, nes tada nuovargio laipsnis iðkart popakartoto krûvio bûtø maþesnis, bet su struktûri-niu làstelës persitvarkymu.

Jeigu PKE reiðkiasi nevisiðkai atsigavus raume-niui, kaip ir mûsø atveju, tai apsauginio efekto ágiji-mas gali bûti siejamas su silpnø sarkomerø ir mio-fibriliø paþeidimu ir sunykimu po pirmo krûvio(Mair et al., 1994). Ðià hipotezæ neigia faktas, jogapsauginiam efektui ágyti nereikalingas didelis rau-mens suþalojimas (Brown et al., 1997; Nossaka &Clarkson, 1995). Pastaruoju atveju sarkomerai, ið-likæ nesuardyti pirmo krûvio metu, turëtø suirti popakartoto krûvio, taèiau taip neávyksta.

IšvadosAtlikus ekscentriná-koncentriná krûvá tik maþø

daþniø nuovargis priklausë nuo raumens ilgio. Popakartoto tokio pat krûvio raumens adaptacijà ro-dë MVJ greitesnis atsigavimas, MDN staigesnis ið-nykimas, maþesnis raumenø skausmas ir kreatinki-nazës aktyvumas. Iðskyrus maþø daþniø nuovargá,visi kiti rodikliai neparodë pakartoto krûvio efektopriklausomybës nuo to, kokiam raumens ilgiui esantjie buvo matuoti.

LITERATÛRA1. Brown, S. T., Child, R. B., Day, S. H., Donnely, A. E.(1997). Exercise induced skeletal muscle damage andadaptation following repeated bouts of eccentric musclecontractions. J. Sports Sci, 15: 215–222.2. Byrne, C., Eston G. S., Edwards, R. H. T. (2001).Characteristics of isometric and dynamic strenght lossfollowing eccentric exercise-induced muscle damage.Scand. J. Med. Sci Sports, 11: 134–140.3. Clarkson, P. M., Trembley, I. (1988). Exercise- inducedmuscle damage, repair and adaptation in humans. J. Appl.Physiol., 60, 26–31.4. Ebbeling, C. B., Clarkson, P. M. (1990). Muscle adaptationprior to recovery following eccentric exercise. Eur. J. Appl.Physiol., 60:26–31.5. Mair, J., Mair, M., Muler, E. et al. (1994). Rapidadaptation to eccentric exercise-induced muscle damage.Int. J. Sports. Med., 16(6): 352–6.6. McHugh, M. P. (2003). Recent advances in theunderstanding of the repeated bout effect: the protectiveeffect against muscle damage from a single bout of eccentricexercise. Scan. J. Med. Sci Sports, 13: 88–97.7. Morgan, D. L., Allen, D. G. (1999). Early events in stretch-induced muscle damage. J. Appl. Physiol., 87: 2007–2115.8. Morgan, D. L. (1990). New insights into the behavior ofmuscle during active lenghthening. Biophys. J., 507: 209–221.9. Nosaka, K., Clarkson, P. M. (1995). Muscle damagefollowing repeated bouts of high force eccentric exercise.Med. Sci. Sports Exerc., 27990: 1263–9.10. Skurvydas, A. (1998). Griauèiø raumenø susitraukimojëgos reguliavimo mechanizmø potencijuotoje ir nuovargiobûsenose analizë. Sporto mokslas, 2, 6–11.11. Warren, G. L., Hayes, D. L., Lowe, D. A., Prior, B. M.,Armstrong, R. B. (1993). Materials fatigue initiates eccentriccontractions induced injury in rat soleus muscle. J. Physiol.,464: 477–489.12. Westerblad, H., Lee, J., A. Lannergren, J. et al. (1991).Cellural mechanisms of fatigue in skeletal muscle. Am. J.Physiol., 261: 195–20.

REPEATED BOAT EFFECT ON QUADRICEPS MUSCLE WHILE TESTING IN DIFFERENTMUSCLE LENGTHS

Sigitas Kamandulis, Prof. Dr. Habil. Albertas Skurvydas, Marius Brazaitis

SUMMARYMany symptoms of eccentric muscle damage can

be substantially reduced if similar eccentric bout isrepeated within several weeks of the initial bout. Theadaptation after the first bout has been referred toas the ”repeated bout effect” (RBE). Our aim wasto determine how repeated bout effect is effected bythe muscle length at which force is measured. 8healthy, non-trained men were involved in the study(age 22,6±3,2). The work loud consisted of 50dropping jumps from 40 cm platform every 30 s withimmediate maximal rebounds with countermovement to 90° angle at the knee. The exercise bout

was repeated after 72 hours after an initial bout.Before exercise and at recovery the following datawas registered: the force of the quadriceps muscleelicited by electrical stimulation for 1 s at 1 Hz (Pt),15 Hz (P15), 50 Hz (P50) and 100 Hz (P100)frequencies and maximal voluntary contraction(MVC). The ratio of P15 and P50 forces was calculatedfor the evaluation of low frequency fatigue (LFF).The contractile force was measured at knee jointangles of 135o (short muscle length, SL) and 90o (longmuscle length, LL). The research results have shownthat from the indicators we have used, only LFF were

2004 Nr. 3(37) 51

length dependent after first bout of eccentric-concentric exercise. Greater recovery of MVC andLFF at short length, less muscle pain and CK activityafter second to first exercise bout showed the repeatedbout effect. Except LFF, other indicators did not show

repeated bout effect dependents from the length atwhich it is measured.

Keywords: skeletal muscle, fatigue, recovery,length, adaptation.

Gauta 2003 12 19Priimta 2004 09 29

Sigitas KamandulisPlechavièiaus g. 7–10, KaunasTel. +370 687 89416, +370 37 72 36 81El. paðtas: sigiskam@one.lt

Kinetics and dynamics of co-ordination skillsin children practising handball

Prof. Dr. Habil. Stanislaw Zak, Dr. Michal SpiesznyAcademy of Physical Education Cracow (Poland)

SummaryThe four-year continuous research covered 21 girls and 25 boys practising handball, with measurements applied

for five independent, best recognised and defined co-ordination skills: reaction time, static balance, movementfrequency, visual and motoric co-ordination and spatial orientation. In an attempt at defining the effect of sporttraining, the results of own research were standardised into population standards.

Handball is a sport game requiring the highest level of movement co-ordination, which means spatial accuracyof movements executed in minimum time units and under changing conditions. In this approach movement co-ordination is a predisposition, and technique is a skill. These are qualitatively different notions. Co-ordinationdevelops with mastering new exercises, and its higher level allows mastering more and more difficult movementtasks. This justifies the results of the analysis, as own research found positive effect of sport training on developmentof particular components of movement co-ordination in both the girls and boys groups.

Keywords: youth sport, movement co-ordination, handball.

IntroductionThe current scientific research on conditions of

the process of learning movement technique suggestthat speed of learning new movement acts and theirmastering largely depend on the level of co-ordination pre-dispositions. The higher level ofmovement co-ordination facilitates mastering moreand more difficult movement tasks, and co-ordination pre-dispositions form the “genetic” basisfor mastering sport technique (Starosta 2003). Itseffectiveness is determined with the level of the so-called co-ordination complexes (Raczek 1989),created by functional sets of differentiatedstructural connections, defined with the specificnature of taught sport activity. Co-ordination skillsinclude integrated psychomotoric properties basedon the functions of the central nervous system andplay a special role in the process of movementlearning. This problem is widely presented inliterature (Zimmermann 1986, Hirtz 1989,Szczepanik and Szopa 1993, Raczek et al. 1998).

This paper is an attempt at answering thequestion of the effect of directed training ondevelopment of selected co-ordination skills inhandball players–beginners.

Material and research methods1. Characteristics of the examined groups4-year continuous study covered 21 girls and 25

boys, who started education in 1998 in the fourthform with handball specialisation in No. 91 PrimarySchool in Krakow.

Children from the district of Elementary SchoolNo 91 attending grade 3 (about a thousand girlsand boys) were recruited. Number of hours ofphysical education in sport classes was 10 hours aweek (2 hours a day). Training program in grades 4consisted in versatile exercises and elements oftechnique. In next years number of hours designedfor specialistic (technical) exercises and taking partin sport games successively increased. The childrensubjected to annual examinations went to 2-weeksummer camp and 1-week winter camp.

The comparative material came from results ofcontinuous population research on children notpractising sport (Zak et al. 2004).

The study was conducted in annual intervals, inPE classes, by the team of employees of Instituteof Sports and Recreational Games Academy ofPhysical Education in Krakow.

SPORTO MOKSLAS52

%100)XX(t)XX(2

III1pp

1ppWTR

2. Research scopeThe research scope was:• Simple reaction time for an audio stimulus (M-

302 electronic meter);• Visual and movement co-ordination: US-6

Piórkowski’s meter (Polish design), at 107stimuli per minute (Migda³ et al. 1978);

• Spatial orientation: AKN 120 cross meter(Polish design), performance time for eitherhand registered in seconds (49 impulses)(Klodecka-Rozalska 1985); 

• Hand movement frequency: the “platetapping” test (Eurofit 1988);

• Balance: the “flamingo balance” modified test(Zak 1991).

3. MethodsStatistical analysis covered:• calculation of arithmetical average values (X)

and standard deviations (S),• assessment of progress or regression rate in

all parameters on the basis of the WTRIII index(Wolañski 1975):

where:Xp   – value of the examined feature during

examination pXp-1 - value of the examined feature in children

of age preceding examinationt   – time in years between successive

examinations

• calculation of differences in resultsstandardised between the examined sportgroups and population in particular calendarage categories:

population

populationedminexa

SXXWU

ResultsThe effect of specialised sport training in handball

to some extent depends on gender and isdifferentiated within particular co-ordination skills(Table 1).

Spatial orientation in both boys and girlsfeatures similar progression of changes in kinetics.In every successive year it causes enhancement insupremacy of sport groups over their populationcontemporaries (Table 2). As a result of the

recruitment to sport classes, these differences areat the level of 0.7-0.9s, with almost 100% increaseresulting from the applied movement stimuli in the3-year training cycle. Between 10.5 and 13.5 yearsof age, in both sexes there is a trend in thepopulation to reduce increases in spatial orientationbetween particular years. In sport groups thisphenomenon is not present. Increases betweenparticular years are differentiated here (Table 3).In both girls and boys, the peak increase of thediscussed pre-dispositions are in the range of 11.5-12.5 years of age. The global improvement in results(throughout the examined period) is higher withgirls, and is also higher from the results calculatedfor comparative series.

Similarly kinetics of changes in the scope ofsimple reaction time is shaped (Table 1). Thedeparture point in both sexes is quite serioussupremacy of children from sport forms over theirpopulation contemporaries (0.6-0.7s: Table 2). Inthe examined period, it is increased twice; in boysthis increase appears as early as at 11.5 years ofage (in further age categories, differences arestabilised and slight regression appears at 13.5 yearsof age), in training girls the development trend isincrease of differences at the age of 11.5 and 13.5.Development rate indexes (Table 3), except for theperiod of 10.5-11.5 years of age, indicate significantsimilarities in both compared populations. Theobserved variability shall be regarded as slight.Development rate for reaction time in these groupsis, however, almost twice as high as that in thepopulation.

The level of visual and movement co-ordinationis different between girls and boys in sport groupsalready at recruitment time. Supremacy of boys overthe control group at 10.5 years of age is 1.9 of thestandard deviation, in contemporary girls it isshaped at the level of 0.4s (Table 2). In the groupof handball players, slight effect of directedmovement stimulation is apparent only at 11.5 yearsof age. After this period, their supremacy overcontrol series is stabilised at a high level (1.5s).Training in girls results in sharp improvement inresults, the highest at the age of 12.5 years of age(2.3s more than in the population). In girls between10.5 and 12.5 years of age, faster rate of increasingvisual and movement co-ordination is noticed inindividuals subjected to directed movementstimulation against comparative series (Table 3). Inthe age group of 12.5-13.5, the above relationshipsare changed. Dynamics of growth is sharply broken

2004 Nr. 3(37) 53

Table 1 

Statistical characteristics of the level of co-ordination skills in girls and boys in sport classes

Table 3

WTRIII growth rate indexes for the level of co-ordination skills in girls and boys from sport classes and fromthe comparative group

in the group of female handball players. The trainingboys throughout the discussed period show verysmall increase in visual and movement co-ordination, much lower than in theircontemporaries in comparative groups.

Another course of changes features kinetics inmovement frequency changes. In the training girls,ontogenetic variability is identical with that of thepopulation, being only located at the level higher

10.5 11.5 12.5 13.5 age X S X S X S X S

Simple reaction time (0.00 s) 22,19 1,85 19,05 2,91 18,08 2,25 17,03 1,82 Visual and movement co -ordination (correct hits) 32,4 16,95 48,8 15,08 76,9 15,51 84,5 13,23

Spatial orientation (s) 87,2 10,84 82,1 11,46 61,1 7,12 55,5 6,71 Hand movement frequency (s) 7,99 0,47 7,23 0,56 6,69 0,40 6,44 0,75

girls

Balance (s) 4,92 2,18 6,34 2,06 5,64 1,90 6,31 1,82 Simple reaction time (0.00 s) 20,32 2,96 16,81 2,86 16,41 1,95 16,49 1,38 Visual and movement co -ordination (correct hits) 65,8 16,28 78,1 15,4 82,5 12,47 88,6 6,44

Spatial orientation (s) 79,7 10,89 71,6 8,40 58,0 8,10 51,2 6,26 Hand movement frequency (s) 7,85 0,78 7,12 0,53 6,39 0,57 5,56 0,59

boys

Balance (s) 3,98 2,18 4,20 2,23 5,05 1,96 8,84 3,69

Wu Age 10.5 11.5 12.5 13.5

Simple reaction time 0,61 1,02 1,04 1,43 Visual and movement co-ordination 0,42 1,81 2,32 1,86 Spatial orientation 0,74 0,41 1,22 1,30 Hand movement frequency 0,37 0,47 0,41 0,51

girls

Balance -0,14 0,14 -0,02 -0,05 Simple reaction time 0,70 1,40 1,43 1,18 Visual and movement co-ordination 1,87 2,12 1,58 1,50 Spatial orientation 0,85 0,78 1,19 1,47 Hand movement frequency 0,35 0,58 0,91 1,38 bo

ys

Balance -0,36 -0,37 -0,29 0,24

10.5 – 11.5 11.5 –12.5 12.5 –13.5 age Examined Population Examined Population Examined Population

Simple reaction time 15,2% 6,6% 5,2% 3,6% 6% 2,6% Visual and movement co-ordination 40,4% 19,9% 44,7% 41,5% 9,4% 30,9% Spatial orientation 5,9% 15,7% 29,3% 14% 9,6% 7,3% Hand movement frequency 10% 8,7% 7,8% 8,1% 3,8% 2,9%

girls

Balance 25,2% 5,3% -11,7% -1,7% 11,2% 14,6% Simple reaction time 18,9% 4,5% 2,4% 4,8% -0,5% 2,7% Visual and movement co-ordination 17,1% 3,3% 5,5% 37,5% 7,1% 16,3% Spatial orientation 10,7% 12% 21,1% 10,9% 12,3% 8% Hand movement frequency 9,8% 6,3% 10,8% 5,3% 13,9% 7,1% bo

ys

Balance 5,4% 3,6% 18,4% 17,9% 54,6% 7,2%

by 0.5s (Table 2). Boys show continuousimprovement of results throughout the examinedperiod, gradually increasing supremacy over thepopulation from 0.4s to 1.4 of the standarddeviation. In the scope of WTRIII indexes, thediscussed skill features similar course of changesas with the training girls and their contemporariesfrom the comparative group, showing reducingtrends throughout the discussed period (Table 3).

Table 2 

Standardised differences in average results of measuring co-ordination skills in the examined girls and boysinto X and S results of the population

SPORTO MOKSLAS54

Boys from the experiment group feature highergrowth dynamics than the population. Increasevalues in both groups are of progressive nature.

The effect of the factor of directed movementstimulation seems to be weakest within the feelingof balance. The range of changes refers herebasically to equalising differences from recruitment(Table 2). In the series of boys, dynamics ofdevelopment in the feeling of balance is higher by50% in handball players than in theircontemporaries from the population (Table 3). Also,major regression of the discussed skill in femalehandball players (much higher than in thepopulation) between 11.5 and 12.5 years of age is avery interesting phenomenon.

DiscussionThe current literature offers quite often views

that co-ordination skills are definitely less prone tomovement stimuli, and their training is limited,especially after the puberty period (Szopa et al.2000). It is not fully reflected in own research, asthese show, similarly to some papers by otherauthors (Szczepanik and Szopa 1993), that propertraining content leads fast to positive changes withinmajority of co-ordination pre-dispositions, althoughthe possibility of their training must be restrictedwith some limits of biological growth. Suggestionsthat the end of the puberty period is such a barrierare partly confirmed with own studies on visual andmovement co-ordination and spatial orientation ingirls. High openness of majority of co-ordinationpre-dispositions to training stimuli may amaze, evenfor the fact of their known relatively high inheritanceindexes (Mleczko 1991). One has to remember thatthese are features which are functionally complex,and these are equally inheritable and prone tovarious effects of the external environment (Szopaet al. 2000).

Some predispositions regarded by scientists asco-ordination ones have very differentiatedsusceptibility to environmental stimuli and geneticconditions. Thus studies of simple reaction time(Szopa et al. 1985) indicate its low inheritancedegree. Therefore, there are high opportunities forimproving results in the scope of this co-ordinationpre-disposition, which was also confirmed in ownresearch.

The observed children started regular sporttraining consisting in, especially in their first trainingyears, application of comprehensive exercisessensitive to shaping co-ordination pre-dispositions,relatively late, that is at 10.5 years of age. It seems

that until this period, stimulation of developmentof the discussed area of motoric activity was low inthese children. The factors of preliminary selectionwith relatively low values of the level of co-ordination observed in comparative groups couldthus decide about this value being higher than inthe population. Especially the latter phenomenoncould be (aside from the means applied in training)the cause of clearly apparent differences indeveloping co-ordination pre-disposition in thecompared groups.

Conclusions1. Directed movement stimulation poses clear

effect on increasing the level of co-ordinationskills. Their susceptibility to training is clearlydifferentiated, though.

2. Efficiency of training activities on developmentof particular co-ordination skills highlydepends on the level of these parameters atthe time of recruitment to sport groups.

3. Occasionally clearer effects of movementactivities on the co-ordination skills in girlsthan in boys are not necessarily justified intheir higher eco-sensitivity. Girls by naturefeaturing lower movement activity usegenetically determined potential of biologicalgrowth to a lesser degree. For these reasons,movement dose may bring about relativelybetter effects in females than in males in thelevel of development of co-ordination skills.

4. The analysis of kinetics and dynamics ofdevelopment of co-ordination skills in thetraining process encourages further studiesdetermining inter-relationships of co-ordination pre-dispositions with specialmovement skills and other motoric skills.

5. One has to think about the possibility ofmastering methods of shaping co-ordinationproperties in the training process in childrenand youth.

REFERENCES1. Eurofit, (1988). European Test of Physical Fitness. Brussels.2. Hirtz, P. (1989). Phänomen Koordinative Fähigkeiten.Theorie und Praxis der Körperkultur, 2.3. Klodecka-Rozalska, J. (1985). Zastosowanie wskaznikowpsychomotorycznych w systemie doboru i szkolenia mlodziezyuzdolnionej sportowo. (In:) M.Sklad (red.): Wybraneproblemy doboru i selekcji w sporcie. Instytut Sportu,Warszawa.4.Migdl, K.; Milczarek, S.; Pawelec, E.; Rosolek, A.; (1978).Piorkowski typ US-6. Elektrometr. Szczecin.5. Mleczko, E. (1991). Przebieg i uwarunkowania rozwojufunkcjonalnego dzieci krakowskich miedzy 7 a 14 rokiem

2004 Nr. 3(37) 55

zycia. Wydawnictwo Monograficzne AWF, Kraków, 44.6. Raczek, J. (1989). Rola koordynacyjnych zdolnoscimotorycznych w procesie nauczania sportowych umiejetnosciu dzieci i mlodziezy. Zeszyty naukowe AWF, Wroclaw, 50.7. Raczek, J.; Mynarski, W.; Ljach, W. (1998). Teoretyczno-empir yczne podstawy ksztaltowania i diagnozowaniakoordynacyjnych zdolnosci motorycznych. /In:/ Studia nadmotorycznoscia ludzka. AWF, Katowice, 4.8. Starosta, W. (2003). Motoryczne zdolnosci koordynacyjne- znaczenie, struktura, uwarunkowania, ksztaltowanie.Instytut Sportu, Warszawa.9.Szczepanik, M.; Szopa, J. (1993). Wplyw ukierunkowanegotreningu na rozwój predyspozycji koordynacyjnych orazszybkosc uczenia sie techniki ruchu u mlodych siatkarzy.Wydawnictwo Monograficzne AWF, Krakow, 54.10. Szopa, J.; Mleczko, E.; Cempla, J. (1985). Zmiennoscoraz genetyczne i srodowiskowe uwarunkowania

podstawowych cech psychomotorycznych i fizjologicznych wpopulacji wielkomiejskiej w przedziale wieku 7 - 62 lata.Wydawnictwo Monograficzne AWF, Krakow, 25.11. Szopa, J.,; Mleczko, E.; ¯ak, S. (2000). Podstawyantropomotoryki. PWN, Warszawa-Krakow.12. Wolanski, N. (1975). Metody kontroli i normy rozwojudzieci i mlodziezy. PZWL, Warszawa.13. Zimmermann, K. (1986). Ausprägung koordinativerFähigkeiten im Handballtraining. Körpererziehung, Jg. 36 H.14. Zak, S. (1991). Zdolnosci kondycyjne i koordynacyjnedzieci i mlodziezy z populacji wielkomiejskiej na tle wybranychuwarunkowañ somatycznych i aktywnosci ruchowej, cz I.Wydawnictwo Monograficzne AWF, Krakow, 43.15. Zak, S.; Spieszny, M.; Sakowicz, B. (2004). Rozwojzdolnosci motorycznych dziewczat i chlopcow w wieku 8-15lat w aspekcie skoku pokwitaniowego wysokosci ciala.Wydawnictwo Monograficzne AWF, Krakow – in the press.

VAIKØ, ÞAIDÞIANÈIØ RANKINÁ, KINETINIAI IR DINAMINIAI KOORDINACINIAI GEBËJIMAI

Prof. habil. dr. Stanislaw Zak, Dr. Michal Spieszny

SANTRAUKA

Ketveriø metø trukmës tyrime dalyvavo 21 mergaitëir 25 berniukai, þaidþiantys rankiná. Buvo matuojamipenki nepriklausomi, geriausiai koordinaciniusgebëjimus parodantys parametrai: reakcijos laikas,statinë pusiausvyra, judesio daþnis, vizuali ir motorinëbei erdvinë koordinacija. Bandydami charakterizuotisporto treniruotës átakà savo tyrimuose rëmëmëspopuliacijos standartais.

Rankinis yra sportinis þaidimas, reikalaujantisaukšèiausio judesio koordinacijos išlavinimo lygio, taireiškia, kad specialusis judesys turi bûti tiksliai atliktas

per tumpiausià laiko vienetà ir besikeièianèiomis sàlygomis.Taigi judesio koordinacija yra gebëjimas, o technika

– ágûdis. Tai yra kokybiðkai skirtingos sàvokos.Koordinacija lavinama atliekant naujus pratimus, iraukšèiausias jos išlavinimo lygis leidþia atlikti vissudëtingesnius judesius. Tà patvirtina ir mûsø tyrimørezultatai, kurie parodë teigiamà lavinamàjá sportotreniruotës poveiká tiek berniukø, tiek ir mergaièiøatskiriems judesio koordinacijos komponentams.

Raktaþodþiai: jaunimo sportas, judesiokoordinacija, rankinis.

Gauta 2003 12 19Priimta 2004 09 29

Michal SpiesznyCrocow Academy of Physical EducationAl. Jana Pawla II, 78, 31–571 Cracow, PolandTel. (48) (126)) 83 15 37El. paðtas: wgspiesz@cyf-kr.edu.pl

Ultrasonographic assessment of bone mass densityin ice-hockey players from the sport school

Dr. Habil. Helena StoklosaAcademy of Physical Education, Katowice, Poland

SummaryThe aim of this research was to assess bone mass density in ice-hockey players who were members of Polish under 18s

junior representation. A group of 14 ice-hockey players who were all pupils from The Sport Championship School wasexamined. The subjects’ training period was x =8.5 ± 1.7 years. A training amount per week was about 18 hours and mealsconsisted of between 4700 to 5100 kcal a day. The body height and mass as well as adipose tissue contents were assessedusing the “Tanita” Body Fat Monitor. Ultrasonographic measurements of calcaneus bone mass density were taken using theAchilles apparatus (Lunar Corp.). The parameters recorded during the transmission of ultrasound wave through a bone wereas follows: Speed of Sound (SOS), Broadband Ultrasound Attenuation (BUA), Stiffness index as a percent parametercalculated from SOS and BUA values. The recorded in the first examination parameters were as follows: BUA 118.7 ± 6.6dB/MHz, SOS 1582.0 ± 29.5m/s, Stiffness index 102.0 ± 10.2%. During the first examination the following somatic traitsvalues were calculated: body height 178.5 ± 5.0 cm, body mass 76.4 ± 8.0 kg, adipose tissue 9.5 ± 3.6%. The examinationwas repeated 8 months later. The second analysis showed a slight increase of all somatic traits values in most of the examined

SPORTO MOKSLAS56

ice-hockey players. The following changes were observed: Stiffness index increased by 8.2%, BUA by 4.1% and SOS by 1.2%.We can assume that both the intensive training and the high calcium intake contributed to a significant increase in bone massdensity; bigger changes in trabecular bone structure (BUA) and smaller ones observed in compact bone structure (SOS).

Keywords: ice hockey players, bone mass density, somatic structure, QUS.

IntroductionThe increase in the number of people affected

by osteoporosis created a need to define risk factorsof the disease and determine methods of its earlydetection. Among risk factors are: low bone massindex, lack of motor activity, low calcium diet andsuch stimulants as alcohol, cigarettes and caffeine(Jergas et al. 1992, Fehling et al. 1995). The mostpopular measurement methods of bone tissuedensity use x-ray or ionizing radiation. A safeand noninvasive method is the quantitativeultrasound method (QUS).

It has been found that exercise combined withhigh supply of calcium (over 1200 mg/per day) havea positive influence on the process of bone formationand make it possible to achieve maximum peak bonemass (PBM). Reports show that athletes involvedin highly competitive sports and individuals whoexercise regularly manifest higher bone mass densitythan those who are inactive (Drinkwater et al.1986,Sparling et al.1998, Sandström et al. 2000).Therefore one might expect to discover high bonemass density and exclusion of somatic risk factorsof the disease in national junior playerrepresentation.

The main aim of the research was to assess, injunior ice hockey players, the following features:

• bone mass density;• somatic structure parameters;• changes in the studied parameters observed

after 8 months.

Material and methodsMaterial was obtained from a group of 14 boys

who had been pupils of Sports ChampionshipSchool for 3 years. The examined had trained icehockey for x = 8.5±1.7 years and belonged toPolish junior representation. The subjects’ age was18.05±0.26 years. All the ice-hockey players livedin dormitory accommodation trained about 18hours per week and their daily meals consisted ofbetween 4700 to 5100 kcal.

Ultrasonographic measurements of calcaneousbone mass density were taken using the Achillesapparatus (Lunar Corp.). The parameters recordedduring the transmission of ultrasound wave througha bone were as follows: Speed of Sound (SOS)depending on bone density and flexibility;Broadband Ultrasound Attenuation (BUA)

depending on trabecular bone structure; Stiffnessindex as a per cent parameter calculated from SOSand BUA values. Bone mass density was calculatedusing a T-score that, according to WHO definition,describes (+)(-) 1 value as a norm, a range of –1 to–2.5 value as osteopenia, and a T-score of –2.5 orless as osteoporosis.

Measurements were taken of body height andmass, waist and hip circumference. One ofosteoporosis risk factors is low Body Mass Index;therefore BMI and WHR (Waist to Hip Ratio) werecalculated from direct measurements. Indexes weremeasured using the following calculator:

BMI = 2(m)]height body [

(kg) massbody WHR = circumfer. hipcircumfer.waist

BMI index value was assessed according to thefollowing WHO definitions:

20<BMI>24.9 normal weight;25<BMI>29.9 overweight.The use of WHR index made it possible to assess

the level of abdomen overweight in the examinedindividuals. Adipose tissue contents were alsomeasured using “Tanita” Body Fat Monitor (the“Athlete” mode). The obtained results werecalculated using basic statistics methods such as: x,SD, t-Student test to assess importance in thedifferences in average parameter values. All themeasurements were repeated 8 months later.

ResultsMost of the examined ice hockey players (n=12)

manifested high bone density value. In two playersStiffness index was from 85 to 87% and T-scorewas –1,39 and –1.19 which indicates the onset ofosteopenia. In one of the examined individuals,osteopenia was discovered also in the secondexamination (T-score –1.32). Among the othersStiffness index reached 23%, and only in three casesthe increase of bone mass was not discovered. Theresults have been presented in Table 1.

The values of features and indexes characteristicfor somatic build have been shown in Table 2.According to Martin classification ice hockeyplayers were characterized by enormous height.Body mass of the competitors was normal exceptfor four ice hockey players with excess weight that

2004 Nr. 3(37) 57

also persisted in 2nd examination. WHR index valueswere correct: very good (n=10) and good (n=4).

The t-Student test which was used to assessimportance in the differences in average parametervalues, taken in the 1st and 2nd examination of bonedensity, and somatic structure showed that theobserved differences were statistically insignificant(the level á=0.05), and therefore they were notincluded in this paper.

DiscussionThe presented results of ultrasonographic

examination of calcaneous bone density in juniorice hockey players confirm the existing data on apositive influence of exercise on the skeleton (Jergaset al. 1992, Peterson et al. 1999). Despite theidentical training programme and the same rich incalcium diet, the examinations showed the existenceof osteopenia cases. Literature proves the theorythat too heavy training programme acceleratesosseous metabolism and sometimes leads to thedecrease in bone density (e.g. examination ofrunners), whereas in female athletes it results inmenarche disorders (Hetland et al. 1993).

Obtaining PBM is in 75-80%, determinedgenetically, so the discovered osteopenia casescould have a genetic background. As a lifestyleparticipates (in 20-25%) in achieving the maximumPBM, therefore it is necessary to realize theimportance of preventive actions in the fight against

Table 1

The ultrasound parameters values of calcaneus bone

Table 2

Characteristics of somatic structure of ice hockey players

osteoporosis. It has been supported with the resultsof repeated ice hockey players’ examination andexamination of bone density in children and athletesthat is still being conducted (Myburgh 1998,Stoklosa, Raczek 1998).

The reports on the influence of fat contents foundin the organism, on the correct bone mineral density(BMD) are contradictory. Adipose tissue is animportant place of transformation of androgens intoestrogen, and then into estradiol. The significanceof this process in male bone metabolism is stillvague, although a positive influence of estradiol onfemale skeletal system has been proved. Someauthors claim that bone structure is influenced moreby body mass than by adipose tissue. Theexamination of runners showed that the increase inbody mass by 1.9 kg had led to bone density growthby 6.2% within 14 months (Drinkwater et al. 1986).In ice hockey players the increase in body mass by1.9% and in adipose tissue contents by 11.1%accompanied a bigger growth of BUA rather thanSOS parameter which suggests that changes occurfaster in trabecular bone structure than in compactbone structure.

The rate of bone loss after obtaining peakbone mass (approx. at the age of 35 years) is onaverage 1-2% per year, which compared with icehockey players with the average Stiffness growth of8.2% within 8 months means, a potential delay inosteoporosis onset of 4-8 years.

SPORTO MOKSLAS58

Conclusions1. Great physical effort has a beneficial effect

on bone mass growth if it is combined withhigh calcium supply.

2. Ultrasonographic assessment of bone densityshould be included in periodical biomedicalexamination of competitors in order to preventosteopenia development.

REFERENCES1. Drinkwater BL., Nilson K., Ott S., Chesnut CH 3d.(1986). Bone mineral density after resumption of mensesin amenorrheic athletes. JAMA, 256: 380-382.2. Fehling P.C., L.Alekel, J.Clasey, A.Rector, R.J.Stillman(1995) A comparison of bone mineral densities amongfemale athletes in impact loading and active loading sports.Bone, 3: 205-210.3. Hetland M.L., Haarbo J., Christiansen C. (1993). Lowbone mass and high bone turnover in male long distancerunners. J.Clin.Endocrinol Metab. 77: 770-775.

4. Jergas M., M.Uffmann, R.Wittenberg, P.Muller, O.Koster(1992) Ultrasonic velocity measurements at weight-bearingand non-weight-bearing sites of the peripheral skeleton. Theeffect of physical activity in soccer players. Rofo. Fortschritteauf dem Gebiete der Rontgenstrahlen und der NeuenBildgebenden Verfahren, 4, 420-424.5. Myburgh K.H. (1998) Exercise and peak bone mass: anupdate. South African Journal of Sports Medicine, vol. 5, no 2.6. Pettersson U., Nordstrom P., Lorentzon R. 1999. Acomparison of bone mineral density and muscle strength inyoung male adults with different exercise level. Calcif. TissueInt. 1999; 64: 490-498.7. Sandström P., Jonsson P., Lorentzon R., Thorsen K. 2000.Bone mineral density and muscle strength in female icehockey players. Int. J. Sports Med. 2000; 21: 524-528.8. Sparling PB, Snow TK., Rosskopf LB., O’Donnell EM.,Freedson PS., Byrnes WC. 1998. Bone mineral density andbody composition of the United States Olympic women’sfield hockey team. Br. J. Sports Med. 1998; 34: 315-318.9. Stok³osa H., Raczek J. (1998). Bone density and motorabilities in schoolchildren at adolescence period.Fizjoterapia. T.6, no 1-2, 10-12 (in Polish, English abstract).

SPORTO MOKYKLOS LEDO RITULININKØ KAULØ MASËS TANKIO ULTRASONOGRAFINISÁVERTINIMAS

Habil. dr. Helena Stoklosa

SANTRAUKA

Tyrimo tikslas buvo ávertinti ledo ritulio þaidëjøkaulø masës tanká. Tiriamieji buvo Lenkijos jaunimo(per 18 metø) ledo ritulio komandos þaidëjai. Buvotirta 14 moksleiviø, kurie þaidþia ledo ritulá ir mokosisporto mokykloje. Tiriamøjø treniravimosi patirtis –8,5±1,7 metø. Ledo ritulininkai treniravosividutiniðkai po 18 valandø per savaitæ. Jø paros maistoraciono kaloringumas buvo nuo 4700 iki 5100 kcal.Ûgis, kûno masë, riebalinio audinio masë buvovertinama naudojant „Tanita“ Body Fat monitoriø.

Ultrasonografiniai kaulø tankio matavimai buvo atliktiaparatu „Achilles“ (Lunar Corp.). Buvo registruojamišie parametrai, gaunami ultragarsui sklindant per kaulà:garso greitis (SOS), plaèiajuostës ultragarsiniø signaløsistemos silpnëjimas (BUA), stiprumo indeksas,apskaièiuojamas ið SOS ir BUA reikðmiø.

Pirmo tyrimo metu uþfiksuoti tokie parametrai:BUA – 118,7±6,6 dB/MHz, SOS – 1582,0±29,5 m/s,

stiprumo indeksas – 102,0 ± 10,2%. Tyrimo pradþiojevidutinës somatiniø rodikliø reikðmës buvo: tiriamøjøûgis – 178,5±5,0 cm, kûno masë – 76,4±8,0 kg,riebalai sudarë 9,5±3,6% kûno masës. Ðie tyrimaibuvo pakartoti praëjus 8 mënesiams nuo tyrimøpradþios. Per šiuos tyrimus beveik visø tirtø ledo ritulioþaidëjø somatiniai parametrai buvo padidëjæ.Labiausiai pakito šie rodikliai: stiprumo indeksaspadidëjo vidutiniðkai 8,2%, BUA – 4,1% ir SOS –1,2%.

Apibendrinant tyrimø rezultatus galima teigti, kadtreniruotës intensyvumas ir didelis kalcio kiekis maistoracione yra susijæ su kaulø masës tankio reikðmingupadidëjimu. Didþiausi pokyèiai buvo nustatytiakytojoje kaulo medþiagoje (BUA), kiek maþesni –tankiojoje kaulo medþiagoje (SOS).

Raktaþodþiai: ledo ritulininkai, kaulø masës tankis,somatinës struktûros.

Gauta 2003 12 10Priimta 2004 09 29

Helena StoklosaDept. Biological Sciences, Academy of Physical Education40-074 Katowice, ul. Raciborska 1E-mail: stoklosa@awf.katowice.pl

2004 Nr. 3(37) 59

KÛNO KULTÛROS IR SPORTO ISTORIJAPHYSICAL EDUCATION AND SPORT HISTORY

Kûno kultûra ir sportas Vilniaus universitete (1579–2004)

Prof. habil. dr. Jonas Petras JankauskasVilniaus universitetas

SantraukaDarbe apþvelgiama kûno kultûros ir sporto istorija Vilniaus universitete nuo jo ákûrimo iki ðiø dienø. Analizuojama

universiteto studentø fizinio ugdymo ir sporto sàjûdþio raida per 425 metø Vilniaus universiteto gyvavimo laikotarpá, jo indëlisá ðalies sporto sàjûdþio propagandà ir specialistø rengimà.

Raktaþodþiai: universitetas, istorija, katedra, kûno kultûra.

Gerai þinoma, kad bet kurio iðtisinio reiðkinionegalima apibrëþti grieþtomis chronologinëmis ri-bomis, juolab kada kalbama apie reiðkinius, kurieyra maþai tirti. Panaðiai yra ir gvildenant kûno kul-tûros ir sporto iðtakas mûsø tautos kultûros ir moks-lo þidinyje – Vilniaus universitete, ákurtame dar1579 m. balandþio 1 d.

Vilniaus akademija (1579–1781). Lietuvos Di-dþiojoje Kunigaikðtystëje (LDK) ásteigtas Vilniausuniversitetas (VU) keletà ðimtmeèiø buvo vienin-telë jos aukðtojo mokslo ástaiga, turëjusi didelæ áta-kà Lietuvos intelektiniam gyvenimui. 425 m. senu-mo VU istorija sudëtinga ir prieðtaringa. Beveik 200metø universitetas priklausë Jëzuitø ordinui, kurálaikà veikë Rusijos ir Sovietø Sàjungos valdþios sà-lygomis, du kartus (1832 ir 1943 metais) buvo vi-sai uþdarytas.

Nepaisant kontrastingos ideologinës, politinësaplinkos, kurioje teko veikti ðiai aukðtajai mokyk-lai, jos auditorijose iðaugo daug þymiø mokslo þmo-niø, buvo subrandinta ir ágyvendinta paþangiø idë-jø, sàjûdþiø, ákurta seniausia Rytø Europoje astro-nomijos observatorija (1753), turtinga biblioteka(1570). Universitete dëstë garsûs Europoje moks-lininkai, poetai, menininkai.

Paþangios minties gajumas ir istorinës sàlygos,susidariusios dël jëzuitø kovos su reformacija ir pro-testantizmu, leido Vilniaus akademijoje* rastis irkai kurioms kûno kultûros apraiðkoms – taip patpaþangiam to meto reiðkiniui. Prieþastys, vertusiosdvasininkus koreguoti mokymo sistemà, buvo Re-nesanso sàjûdis, tuo laiku apëmæs visà Europà. Re-nesanso humanistai á daug kà pradëjo þiûrëti nau-jaip. Jie skelbë, kad reikia ugdyti sveikà, þvalø, prak-

Ðiame darbe vartosime keturis Vilniaus aukðtosios mokyklos pavadinimus (jø laikosi dauguma istorikø): akademija(1579–1781), Vyriausioji mokykla (1781–1803), Imperatoriðkasis universitetas (1803–1832), toliau – universitetas. Terminà„Vilniaus universitetas“ (VU) vartosime turëdami galvoje visà jo istorijà.

tiðkà jaunimà, mokyti já atsiþvelgiant á individualiassavybes ir sugebëjimus. Pabrëþë higieniðkos moky-mo aplinkos svarbà, árodinëjo, kad besimokantá jau-nimà bûtina grûdinti, lavinti fiziðkai, sudaryti sàly-gas kûno poilsiui.

Matyt, dël to Vilniaus akademijos ðeimininkai irá jà atsiøsti ordino provincijolai leido akademijojereikðtis ir kai kurioms mokiniø bei studentø kûnokultûros formoms.

Jëzuitø ordino provincijolas L. Madþas, atvykæsá Vilniø, paliko regulà. Tai buvo dokumentas, kurioparagrafø mokykla turëjo grieþtai laikytis. Ið jo ma-tyti, kad VU jaunimo fizinis lavinimas nebuvo ig-noruojamas, dar daugiau: buvo stengiamasi suda-ryti mokymuisi higieniðkas sàlygas, poilsio dieno-mis rengti turistines iðvykas. Remdamiesi regula ga-lime teigti, kad kolegijoje reiðkësi ir kai kurios spor-tinës veiklos formos. Instrukcijoje raðoma: „Mûsømokiniams nedrausti ðaudyti ið lanko, nes tai visa-me karðte plaèiai paplitæs þaidimas, bet þiûrëti, kadbûtø ðaudoma strëlëmis be geleþiniø antgaliø“. Ðisdokumentas yra pirminis ðaltinis, duodantis pagrindàteigti, kad VU kûno kultûros ir sporto istorijos pra-dþia sutampa su jo ásteigimo data. VU buvo paþan-giø profesoriø, kurie këlë ir þmogaus kûno stiprini-mo, fizinio rengimo problemas.

Vienas pirmøjø profesoriø, vieðai pradëjæs ragintijaunimà lavintis fiziðkai, buvo A. Olizarovskis, dës-tæs 1647–1655 metais. Jis veikale „De politica ho-minum societate“ (1651), nagrinëdamas santuokos,ðeimos, kilmingojo ir pavaldinio santykius, nema-þai dëmesio skiria jaunimo fizinio lavinimo propa-gandai, iðkelia fiziniø pratimø bei fizinio darbo nau-dingumà sveikatai.

SPORTO MOKSLAS60

XVII–XVIII a. mokslo paþangos veikiami dva-sininkai verèiami taikytis prie naujø koncepcijø. Jøvaldomose mokyklose pamaþu atsiranda naujømokslo dalykø, mokymo ir auklëjimo metodø, dau-gumoje jø visapusis protinis, meninis lavinimas bu-vo derinamas su fizinëmis mankðtomis, þaidimais.

Laisvalaiká buvo rekomenduojama praleisti „pa-sivaikðèiojant ir þaidþiant“. Kolegijoje buvo moko-ma net sportiniø dalykø – fechtavimosi, jojimo. Ið-kilmiø apraðymuose paþymëta, kad, be dalykiniø var-þybø (retorikos, literatûros, istorijos ir kt.), buvo„kasdien po kelis kartus demonstruoti šokiai ir fech-tavimas“. Neabejotina ir tai, kad ðio meno studen-tus mokë pasaulieèiai. Fechtavimasis – pirmoji kû-no kultûros disciplina, pradëta dëstyti universitete.

Po ordino panaikinimo 1773 m. visø rangø mo-kyklos Lietuvos ir Lenkijos valstybëje perëjo á vals-tybës rankas. Ðie svarbûs pasikeitimai sutapo su krað-te prasidëjusiu ekonominiu pakilimu.

Vyriausioji Lietuvos mokykla ir Imperatoriškasis VU(1781–1842). 1795 m. spalio 24 d. Lietuva buvookupuota ir prijungta prie Rusijos. Buvo panaikin-tas aukðtøjø mokyklø statutas ir universitetas pa-vadintas Vilniaus vyriausiàja mokykla. Rusijos im-perijoje vyko intensyvus pavergtøjø tautø kultûrosapskritai ir kûno kultûros slopinimas.

XIX a. pasaulis perëjo á visà apimanèià ekono-minæ-socialinæ sistemà, formavosi ir sportas bei fi-zinis lavinimas ðiuolaikine ðio þodþio prasme. Jo pir-mieji daigai mûsø kraðte plito dar caro priespaudossaulëlydyje – XIX a. pabaigoje. Vilniuje, Kaune,Klaipëdoje steigësi sporto klubai, draugijos, rateliai.

Svarbûs pokyèiai Lietuvoje prasidëjo po 1831 m.sukilimo numalðinimo (buvo uþdarytas VU, uþda-romos mokyklos, vienuolynai, baþnyèios, atimamidvarai, vyko trëmimai). Spaudoje uþsimenama apiejaunuoliø fizinio lavinimo tobulinimà, 1870 m. gim-nastika ávedama á mokytojø seminarijø programas,o kitais metais paskelbti nurodymai dëstyti gimnas-tikà kaimo mokyklose.

Visoms Lietuvos ðvietimo provincijos mokyk-loms buvo pavesta vadovauti VU, kuris 1781 me-tais buvo pavadintas LDK Vyriausioji mokykla. Pa-sikeitë mokymo forma ir turinys. Reformø projek-te buvo paþymëta, kad reikia gilintis á gamtos moks-lus ne tik protui apðviesti, bet ir praktinei veiklai.Pradëjo kurtis naujos katedros, labiau imta vertintiir vadinamieji „matomieji menai“, tarp kuriø buvoir kai kurie fizinio lavinimo ir sporto dalykai. Dalisjø (jojimas, fechtavimasis, ðokiai, muzika) áraðyta ámokymo planus buvo ir anksèiau, bet kaip fakulta-tyviniai dalykai. Kai kuriø áraðymas á mokslo pro-

gramà buvo tiems laikams negirdëtas daiktas netgarsiuose universitetuose.

VU iðsilaikë per du ðimtmeèius susiklosèiusioskûno kultûros formos. Buvo tæsiamos studentømëgstamos ðaudymo ið lanko, turizmo, jodinëjimoir fechtavimosi tradicijos, atsirado ir naujø. Studen-tus pradëjo mokyti gimnastikos, atsirado ðiuos da-lykus dëstanèiø mokytojø. Visa tai patvirtina1803 m. Vilniaus imperatoriškojo universiteto sta-tutas, kuriame sakoma, kad „VU gali turëti uþsieniokalbø, taip pat laisvøjø menø ir gimnastikos prati-mø mokytojø…“

Istorikas M. Brenstejnas (1874–1938), ap-rašydamas universiteto pastatus, smulkiai paaiðki-na, kur ir kokios patalpos kam buvo naudojamos.Aptardamas centrinius rûmus, raðo: „Parteryje pa-sukæ á deðinæ nuo áëjimo ir palypëjæ kelis laiptelius,patenkame á rûbinæ, kuri senojo VU laikais iki XIX a.buvo ðokiø ir fechtavimo salë“ ir pastebi, kad „tødalykø akademiná jaunimà mokë etatiniai mokyto-jai“. 1808 metais VU buvo atiduotas metropolijospastatas su arklide ir uþdaru manieþu.

Imperatoriðkasis VU, ypaè 1814–1823 m., iðgy-veno klestëjimo laikotarpá. Paskutinius XVIII ir pir-muosius XIX amþiaus deðimtmeèius reikëtø laiky-ti ir fizinio lavinimo darbo pagyvëjimo metais. Taismetais susidomëjimas kûno kultûra buvo padidëjæsdar ir dël to, kad á universitetà ið viduriniø mokykløpradëjo ateiti daugiau fiziðkai prasilavinusiø jaunuoliø.

Imperatoriškojo VU klestëjimo laikotarpis bu-vo palyginti trumpas. 1832 m. geguþës 1 d. VU uþ-daromas. Vietoje jo buvo ásteigta Vilniaus dvasinëakademija ir Medicinos-chirurgijos akademija, ku-rioje ir toliau buvo kultivuojamos VU tradicijas tu-rëjusios fizinio lavinimo formos.

Pasaulietiniame VU pirmasis kûno kultûros idë-jas gynë þymus XIX a. pradþios chemijos ir medi-cinos prof. A. Sniadeckis (1768–1838). Jam pri-klauso pirmasis fizinio lavinimo problemoms skir-tas veikalas. 1805 metais Vilniaus mokslo þurnale„Dziennik Wilenski“ jis iðspausdino platø darbà, pa-vadintà „Uwagi o fizycznem wychowaniu dzieci“(„Pastabos pie vaikø fiziná lavinimà“). Mokslinin-kas vaikø, jaunimo fiziná lavinimà laikë labai svar-biu dalyku, puikiai suprato þmogaus organizmo san-darà ir judëjimo poveiká jam. Darbe „Organiniøkûnø teorija“ (1804) jis parodë visuomenei, kad vai-ko ir jaunuolio fizinis lavinimas yra tiek pat svar-bus, kiek ir protinis, teigë, kad visuomenei reika-linga visapusiðkai, „fiziðkai ir moraliai“, tobula as-menybë, todël auklëjimas turi bûti fizinis ir morali-nis. Profesorius aiðkina ir higienos dalykus, pata-

2004 Nr. 3(37) 61

ria, kaip elgtis, kad uþaugtø sveiki ir tvirti vaikai,bando klasifikuoti fizinius pratimus pagal amþiø, ly-tá, gydyti pramankðtomis ligas ir luoðumà.

Minëtinas ir istorikas T. Èackis (1765–1813),raginæs jaunimà lavintis fiziðkai, propagavæs mo-kyklinæ higienà, aktyvø poilsá, þaidimus. Jis savoveikla ir asmeniniu pavyzdþiu VU administruoja-mose mokyklose propagavo jaunimo fiziná lavini-mà, sudarë ðiai veiklai sàlygas, reikalavo ðio darboið mokytojø ir gydytojø.

Nors þiniø apie kûno kultûros ir sporto raidàVU nedaug, taèiau yra pagrindo teigti, kad studen-tø fiziniam lavinimui dëmesys buvo skiriamas nuopat universiteto ákûrimo dienos. Jau jëzuitø ðeimi-ninkavimo laikais studentams buvo leidþiamos kaikurios fizinio lavinimo, sporto ir turizmo formos.VU auklëtiniai kultivavo ðaudymà ið lanko, turisti-nes iðvykas á gamtà, þaidimus, buvo mokomi fech-tuotis, jodinëti. VU dirbo etatiniai dëstytojai, jie jau-nimà mokë dar ir gimnastikos. Novatoriðkas paþiû-ras skelbë ir tuomet dirbæ uþsienieèiai, jie këlë pa-þangias protinio ir fizinio lavinimo derinimo idëjas,fiziniø mankðtø reikðmæ formuojant visavertæ as-menybæ, jø socialinæ naudà.

Sportas Vilniaus Stepono Batoro universitete(1919–1939). XX a. pirmoji pusë Lietuvà ásuka áávykiø verpetà. 1915 m. rusus ið Lietuvos iðveja vo-kieèiai. Vokieèiø okupacija 1915–1918 m. 1917 m.bolðevikinis perversmas Rusijoje. 1918 m. vasario16 d. atkuriama nepriklausoma Lietuvos Valstybë.Lietuvos Valstybës Taryba 1918 12 05 parengia irpriima VU statutà. I straipsnis: „Vilniaus universi-tetas atgaivinamas nuo 1919 01 01“. Pagal ðá statu-tà VU atidarytas nebuvo, nes dël Raudonosios Ar-mijos veiksmø Lietuvos vyriausybë 1919 m. sausio2 d. pasitraukia á Kaunà; 1919 m. sausio 5–6 d. bol-ðevikai uþima Vilniø. V. Kapsuko vyriausybë 191903 13 dekretu (1 p.) nutaria: „Carinës reakcijosuþdaryto VU sienose ákurti visuotiná Darbo universi-tetà“. Deja, ir ši iniciatyva realizuota nebuvo, nesišsilaikiusi 105 dienas ši valdþia uþleido pozicijaslenkø legionininkams, 1919 m. balandþio 19 d. uþ-ëmusiems Vilniø. Lenkijos valstybës virðininkas(Naczelnik Panstwa Polskiego) J. Pilsudskis 191908 28 ásaku ásteigë Vilniuje Stepono Batoro univer-sitetà (SBU), gyvavusá iki 1939 m.

Nuo pasaulá apëmusio sporto sàjûdþio neatsili-ko ir Lenkija, todël sporto ðurmulys neaplenkë irlenkiðkojo SBU.

Panaðus sportinis pagyvëjimas buvo apëmæs irLietuvos universiteto (LU) Kaune studentijà. Ne-maþa dalis universitete veikianèiø sporto organiza-

cijø, varþybø ir kitø renginiø pradþià yra gavæ 1919–1939 m. SBU ir LU, todël, analizuodami VU kûnokultûros raidà, privalome, nors trumpai, aptarti abie-jø tuo laikotarpiu Lietuvos teritorijoje veikusiø uni-versitetø ðios srities veiklà.

Lenkijos valdþia SBU buvo pavertusi Lenkijosnacionaline ástaiga. Lietuviø jame mokësi maþai: vos3–4%. Surinkti duomenys verèia atskleisti ir SBUistorijos puslapius, nes ten buvæ kûno kultûros irsporto reiðkiniai siejasi su tolesne VU kûno kultû-ros ir sporto istorija. Paminësime keletà ið jø. Visøpirma, kad ir kaip ten bûtø, SBU yra VU – jo isto-rijos sudëtinë dalis, antra, jame mokësi nemaþas bû-rys lietuviø ir nelietuviø, kurie vëliau dirbo Lietu-voje, prisidëjo prie sporto këlimo apskritai ir VUkonkreèiai, treèia, SBU veikë savarankiðka lietuviøstudentø sporto sekcija, ketvirta, sovietiniu laiko-tarpiu VU sporto mëgëjai ilgà laikà naudojosi SBUsukurta sporto baze.

VU istorijos tyrinëtojai pagrástai teigia, kad SBUturëjo teigiamà reikðmæ kraðto gyvenimui. Ðis api-bendrinimas tinka ir vertinant jame nuveiktà kûnokultûros ir sporto darbà. SBU veikë daug ávairausprofilio studentø organizacijø, tarp jø ir sportodraugijø, sàjungø.

Pirmuoju veiklos deðimtmeèiu SBU ásirengë dvisporto sales, irklavimo prieplaukà prie Neries, te-niso aikðteles ir irklavimo bazæ Þydiðkëse. Iki1928 m. susiformavo irklavimo, slidinëjimo, futbo-lo, teniso, ledo ritulio komandos. Dauguma jø do-minavo Vilniaus m. varþybose, Lenkijos pirmeny-bëse pasiþymëjo tinklinio komanda, 1938 m. tapusièempione. Rengiama nemaþai vidaus varþybø, spor-to ðvenèiø. 1925 m. ávyko pirmosios bëgimo permiestà varþybos, 1929 m. – þiemos ðventë, kuriojeþiûrovus sudomino arkliø traukiamø slidininkø pa-sirodymas (“jazda wlokiem”).

1925 m. ásisteigë ir SBU lietuviø studentø sà-junga. Joje vëliau buvo atidaryta sporto sekcija, ku-rioje kelerius metus energingai veikë vandens spor-to ir lengvosios atletikos mëgëjai. 1933 m. Liepojo-je ávykusioje tarptautinëje vandens sporto ðventëjedalyvavo lietuviø studentø (4+) ir 2000 m laimëjoI vietà. Á SBU gyvavimo pabaigà turëtos tinklinio,stalo teniso komandos, þiemà rengtos turistinësiðvykos slidëmis, vasarà – baidarëmis iki Kauno, Vil-niaus bokso èempionu 1939 m. tapo J. Baranauskas.

Apibendrindami kûno kultûros ir sporto reiðki-nius SBU galime sakyti, kad buvo nemaþai padary-ta populiarinant ir diegiant sportà tarp akademiniojaunimo. Buvo árengta tiems laikams nebloga spor-to bazë, surengta nemaþai varþybø ir kitø renginiø,

SPORTO MOKSLAS62

kai kurios komandos ir pavieniai sportininkai pa-siekë gerø sporto rezultatø. Nemaþas SBU auklëti-niø bûrys ásiliejo á sovietinës Lietuvos kuriamàjá dar-bà. SBU iðaugo þymiø mokslo, kultûros þmoniø, ku-rie vienaip ar kitaip yra prisidëjæ prie kûno kultû-ros, sporto, turizmo suklestëjimo VU ir apskritaiLietuvoje.

Kûno kultûros katedra Vilniaus universitete (1939–1941 m.). 1939 12 13. Sovietø Sàjunga Vilniauskraðtà gràþina Lietuvai. Seimas priima Universitetoástatymus. Teisës ir Humanitariniø mokslø fakulte-tai ið Kauno atkeliami á Vilniø. Kalbant apie Kûnokultûros katedros* ákûrimà VU, nors keliais štri-chais dera paminëti ir kûno kultûrà bei sportà LU,ákurtame 1922 m. (nuo 1930 m. – Vytauto Didþio-jo universitetas – VDU).

Praradus Vilniø, Kaune susitelkë mokslo ir me-no darbuotojai, kûrësi sporto klubai. VDU buvodaug arèiau Lietuvos kûno kultûros problemø ne-gu SBU. VDU jau buvo susiformavæ pirmieji spor-tinio gyvenimo þidiniai: komandos, sekcijos, klu-bai, ákurtas Akademinis sporto klubas (ASK), spor-to bazë, rengiama nemaþai varþybø, dalyvaujamaðalies èempionatuose, Suomijos, Estijos, Latvijos,Lietuvos (SELL) sporto þaidynëse. VDU deleguo-ja savo pirmuosius atletus á 1928 m. olimpines þai-dynes, èia pradëti rengti kûno kultûros mokytojai,atidaryta katedra (vedëjas prof. V. Sezemanas).Mokslas prasidëjo 1938–1939 m. m. 1939 m. ka-tedra persikëlë á VU. Tokiu bûdu pirmà kartà VU is-torijoje ëmë funkcionuoti ir Kûno kultûros katedra.

Katedros darbo sàlygos, jos ateitis tuomet ma-þai kam rûpëjo. Atrodë, kad katedros likimas jaunuspræstas: jà belieka uþdaryti. Taèiau taip neatsiti-ko. 1940 m. Lietuva buvo okupuota ir inkorporuo-ta á SSRS. VU, kartu ir Kûno kultûros katedrai,buvo iðkeltas uþdavinys pradëti rengti sovietiniø spe-cialistø kadrus. Katedra buvo iðplësta, jà globoti pra-dëjo prof. J. Vabalas-Gudaitis. Taèiau katedrai il-gam ásitvirtinti VU nebuvo lemta. Pradëtà darbà nu-traukë karas. Po jo kûno kultûros kadrus rengëásteigta speciali aukðtoji mokykla Kaune – Lietu-vos kûno kultûros institutas (1945).

VU buvo þmoniø, kurie suprato kûno kultûrosreikðmæ studento gyvenime, pagal iðgales stengësipalaikyti sportiná sàjûdá, rëmë ASK veiklà, padëjokatedrai organizuoti darbà ir sutvirtëti. Katedrojekuriama moksliniø tyrimø laboratorija, atliekamistudentø fizinio iðsivystymo, kai kurie funkciniai,protinio bei fizinio darbingumo tyrinëjimai.

Iš SBU ir VDU kûno kultûros veiklos tyrinëji-

mø galima daryti iðvadà, kad abiejose aukðtosiosemokyklose reiðkæsis sportinis gyvenimas turëjo tie-sioginës átakos kûno kultûros raidai VU. Apiben-drintai apie VU ir VDU kûno kultûros darbà gali-ma kalbëti todël, kad tuo istoriniu laikotarpiu tarpðiø aukðtøjø mokyklø susidarë tiesioginis perima-mumas. VDU dëstytojai V. Kviklys, dr. A. Vokie-taitis, S. Ðaèkus, M. Baronaitë, dideli sporto gerbë-jai profesoriai Z. Þemaitis, J. Vabalas-Gudaitis, V.Sezemanas, S. Kolupaila, R. Mironas, taip pat bu-væ studentai S. Povilonis, S. Jankauskas, V. Vladi-mirovas, R. Þiugþda, vëliau dirbdami VU, padëjokurtis ASK, katedrai, stimuliavo mokslinius ðios sri-ties tyrinëjimus. Kûno kultûros labui nemaþai nu-veikë ir tikrieji vilnieèiai prof. H. Horodnièius, M.Horodnièienë, J. Kazlauskaitë, B. Untulis ir kt.

Kûno kultûros ir sporto raida Vilniaus universitete(1939 m. pabaiga–1952 m.). 1939 m. fizinio lavi-nimo disciplina buvo áraðyta á mokymo planus, im-tasi priemoniø masinei studentø kûno kultûrai su-þadinti. 1940–1941 m. m. universitetas jau dirbopagal pertvarkytus mokymo planus ir programas.Buvo rengiamos masinës varþybos: krosai, draugið-kos ir oficialios rungtynës. VU kûno kultûros dar-bas labai priklausë nuo visos Lietuvos ir Vilniausmiesto sporto organizavimo. Buvo likviduotos bu-vusios Nepriklausomos Lietuvos sporto organiza-cijos, kuriamos naujos. 1940 m. gruodá Liaudies Ko-misarø Taryba panaikino Kûno kultûros rûmus irásteigë Kûno kultûros ir sporto komitetà, susikûrëpirmosios sporto draugijos. 1941 m. patvirtintas sà-junginis kûno kultûros kompleksas „Pasirengæs dar-bui ir gynybai“ (PDG). Buvo aiðku, kad kûno kul-tûra ir sportas turës iðsiplësti iki masinio reiðkinio.Vis dëlto to meto sàlygomis þengti toká platø þings-ná nebuvo realiø galimybiø, todël organizaciniu-struktûriniu poþiûriu darbas nebuvo ið esmës pa-keistas. Svarbiausiu ðios veiklos organizatoriumi bu-vo paliktas ASK.

Darbà 1940–1941 m. m. pradëjo keturi fakulte-tai. Pavieniø dëstytojø ir studentø pastangomis bu-vo sudaryta pirmoji studentø visuomeninë organi-zacija – Studentø komitetas. 1940 m. rudená treni-ruotes pradëjo krepðininkai, fechtuotojai, ðachma-tininkai, lengvaatleèiai, komandà telkë futbolinin-kai, á teorinius kursus susirinko buriavimo mëgëjai.Paskaitas skaityti ir praktines pratybas fizinio lavi-nimo specialybës studentams vesti pradëjo Kûnokultûros katedra.

Masinës kûno kultûros ir sporto idëjas pirmiejipradëjo praktiðkai ágyvendinti bendrabuèiø gyven-

*Kûno kultûros katedra, Fizinio lavinimo katedra, Fizinio auklëjimo katedra, Kûno kultûros centras, Sveikatos ir sportocentras – taip vadinosi katedra ávairiais laikotarpiais, trumpumo sumetimais bus vadinama katedra.

2004 Nr. 3(37) 63

tojai ir bûsimieji kûno kultûros specialistai, kuriøbuvo 40. Krepðininkai pirmieji sudarë fakultetø ko-mandas, rinktinæ, surengë pirmàsias tarpfakulteti-nes varþybas. VU kûno kultûrai pasukti á masiðku-mo, sveikatingumo, prieinamumo vëþes padëjo Kûnokultûros katedra, jos dëstytojai, kurie aiðkino stu-dentams naujà kûno kultûros interpretacijà, orga-nizavo mokymo procesà, prisidëjo prie sporto klu-bo darbo gerinimo.

1941 m. birþelio 22 d. rytà prasidëjo karas, nu-traukæs tà dienà planuotas futbolo rungtynes ir tre-niruotes. 1943 m. vokieèiø okupacinë valdþia VUuþdarë. 1944 m. liepos 13 d. Raudonoji armija Vil-niø ið hitleriniø okupantø iðvadavo, o tiksliau, vëluþëmë. Dar vyko karas, o VU jau ruoðësi pirmie-siems pokario mokslo metams. Po trijø mënesiø da-lis VU patalpø jau buvo tinkamos darbui. Iðkilmin-gas 1944–1945 m. m. atidarymas ávyko lapkrièiomën. Pavasario semestre paskaitø jau klausë 1359studentai.

1945 metais kiek pasitreniravæ universiteto spor-tininkai jau pradëjo rungtyniauti su kitomis Vilniausir Kauno komandomis, pirmieji jëgas iðbandë krep-ðininkai. Masiðkiau studentai pradëjo dalyvauti sli-dinëjimo, bëgimo krosuose ir estafetëse, kitose Vil-niuje rengiamose varþybose.

Pokario metais kûno kultûrai ir sportui univer-sitete didelæ átakà darë ásteigta Karinë katedra. Dau-guma katedros karininkø buvo jauni, sportà mëgs-tantys þmonës. Dalis jø neblogai iðmanë kai kuriassporto ðakas: ðaudymà, slidinëjimà, gimnastikà, tin-kliná. Jie ëmësi steigti sporto sekcijas ir organizuo-ti treniruotes, talkino ASK. Be to, Karinë katedrakarinius dalykus klausantiems studentams rengda-vo ir fizinio lavinimo pratybas. Ðis kursas sudarëapie 17% visos mokymo programos. Taigi dar1945 m. buvo pradëti dëstyti fizinio rengimo ir kaikurie sporto dalykai: gimnastika, slidinëjimas, dur-tuvø kautynës, viena kita lengvosios atletikos rung-tis. Ðis kursas buvo perteikiamas kariniam reikaluipriderama forma.

Antràjá pokario metø pavasará vieðai pasirodëpirmieji vandens sporto mëgëjai, tenisininkai, stalotenisininkai, buriuotojai. 1947 m. 25 geriausi uni-versiteto sportininkai dalyvavo fizkultûrininkø die-nos parade Maskvoje, Kremliaus aikðtëje.

VU Kûno kultûros (pavadinta Fizinio auklëji-mo) katedra buvo atkurta 1947 m. rudená. Tai bu-vo reikðmingas ávykis universiteto istorijoje: fizinisstudentø lavinimas tapo sudëtine viso mokomojo irauklëjamojo proceso dalimi. Ilgainiui katedra tapone tik fizinio lavinimo mokomosios programos vyk-

dytoja, bet ir viso kûno kultûros ir sporto darbotvarkytoja bei populiarintoja. ASK turëjo 700 spor-tininkø. Aktyviausiai veikë lengvosios atletikos,krepðinio, ðaudymo, tinklinio, gimnastikos, stalo te-niso ir vandens sporto sekcijos.

Katedros pertvarkymas ir papildymas jaunaisaukðtos kvalifikacijos ávairiø sporto ðakø dëstyto-jais (1949–1950 m. m.) sudarë sàlygas geriau orga-nizuoti mokomàjá ir auklëjamàjá darbà, átraukti á fi-zinio lavinimo pratybas, treniruotes daugiau studen-tø. Jaunà katedrà visokeriopai rëmë rektorius prof.Z. Þemaitis, prorektorius mokymo reikalams prof.S. Jankauskas.

1948 m. buvo surengta universitete pirmoji kom-pleksinë tarpfakultetinë studentø spartakiada. Pir-mosios spartakiados varþybø programà sudarë tryssporto ðakos: lengvoji atletika, krepðinis ir tinkli-nis. Fakultetui – spartakiados nugalëtojui – VU rek-torius ásteigë pereinamàjà tauræ. Antrojoje sparta-kiadoje (1949) jau buvo septynios sporto ðakos, okitais metais – ir PDG komplekso daugiakovë.1950 m. pirmà kartà buvo surengtos varþybos pir-møjø kursø studentams.

1950–1951 m. m. ASK jau turëjo 1500 nariø,1952 m. ásteigta turizmo sekcija, o 1958 m. – klu-bas (UTK).

Svarbiausia gynybiniø sporto ðakø populiarinto-ja tapo 1950 m. universitete ásteigta SDAALR (Sa-vanoriðkoji draugija armijai, aviacijai ir laivynuiremti). Studentai pradëjo sëkmingai dalyvauti sos-tinës, Lietuvos ir SSRS automobiliø ir motociklø,ðuoliø su paraðiutais, lëktuvø ir radijo sporto var-þybose. Veiksmingu propagandos ruporu tapo VUlaikraðtis „Tarybinis studentas“, pradëtas leisti 1950 m.

Pirmuoju sporto meistru ir SSRS èempionu ta-po stalo tenisininkas A. Saunoris (1952 m.).

Didþiausiu akademinio sporto renginiu, pagal ku-rio rezultatus buvo pradëta vertinti aukðtøjø mo-kyklø sportinë veikla, buvo studentø spartakiados.Pirmojoje respublikinëje studentø spartakiadoje1949 m. VU nugalëjo komandinëje áskaitoje.

Studentø fizinio lavinimo galimybës padidëjo1952 maetais, kai katedrai ir SK buvo perduotosdvi sporto salës Èiurlionio g., árengtos kelios vasa-ros sporto aikðtelës.

Reziumuojant 1939–1952 m. kûno kultûros rai-dà VU reikia paþymëti, kad ðiuo sudëtingu laiko-tarpiu daug ko stokojant kûno kultûros ir sportosrityje buvo atliktas didelis darbas. Galutinai susi-formavo dvi ðià sritá tvarkanèios organizacijos: ka-tedra ir SK, buvo pradëti rengti kûno kultûros spe-cialistai, imta vesti privalomàsias ir fakultatyvines

SPORTO MOKSLAS64

fizinio lavinimo pratybas I ir II kursø studentams.Kûno kultûros darbui buvo árengtos ðeðios nedide-liø matmenø sporto salës, kelios þaidimø aikðtelës,susiklostë kai kurios masinës kûno kultûros ir sportotradicijos, iðugdyti pirmieji sostinës, Lietuvos ir netSovietø Sàjungos èempionai, pirmieji sporto meistrai.

Fizinio auklëjimo katedra, sporto klubas ir masi-nis fizkultûrinis bei sportinis darbas (1953–1967).Tai buvo tolesnio VU kûno kultûros ir sporto ma-terialinës bazës plëtimo, pirmøjø sportiniø laimëji-mø SSRS, Europos ir pasaulio pirmenybëse, olim-pinëse þaidynëse metai. Kûno kultûros ir sportogyvenimà tvarkë dvi organizacijos: katedra ir SK.Nuo 1960 m. SK suteiktas „Mokslo“ (nuo 1976 m.– „Universiteto“) pavadinimas. VU iðauga á ðeðia-tûkstantinæ mokslo ástaigà, turinèià vienuolika fa-kultetø. Pertvarkymai neaplenkë ir katedros. Ilgàlaikà priklaususi tiesiogiai rektoratui, ji nuo 1965 m.buvo priskirta prie Medicinos fakulteto.

1959 m. pradëti rengti tradiciniai kasmetiniai tu-ristiniai sàskrydþiai. 1960 m. þiemà slidëmis ðliuo-þianèiø turistø buvo galima sutikti Karpatuose irKolos pusiasalyje. Susiformavo dar viena turizmoatmaina – alpinizmas. K. Monstvilas vadovavo pir-majam Lietuvos alpinistø marðrutui á Pamyro6000 m aukðèio ledkalnius (1964). Ðio þygio rezul-tatas – trys lietuviðkais vardais (M. K. Èiurlionio,K. Donelaièio ir Lietuvos) pavadintos virðukalnës.Surengtas þygis, skirtas paminëti universiteto 400metø sukaktá. 1979 m. Tian Ðanio kalnyne, Alataukalnagûbryje, alpinistai ákopë á 4740 m virðukalnæir ten paliko áraðà, kad jà pavadina Vilniaus univer-siteto vardu. Kitai virðukalnei (4560 m) jie davëMaþvydo vardà. Klube susiformavo ir populiariasporto ðaka tapæs orientavimosi sportas.

Populiarios buvo tarpfakultetinës estafetës Vil-niaus gatvëmis, tris keturis kartus per metus buvorengiami sporto vakarai.

Aukðtøjø mokyklø kûno kultûros katedrø dar-bas labai daþnai yra vertinamas pagal pavieniø spor-tininkø, sporto komandø laimëjimus varþybose. Ne-apsiriksime tvirtindami, kad VU auklëtiniø sporti-nis meistriðkumas smarkiai pakilo. Pajëgiausi atle-tai pasiekë puikiø rezultatø ne tik SSRS, bet ir tarp-tautiniuose sportininkø forumuose.

A. Saunoris tapo Europos viceèempionu, pir-muosius olimpiná sidabro (1960), Europos pirme-nybiø aukso (1961) ir pasaulio èempionato sidabro(1962) medalius á universitetà parveþë irkluotojasA. Bagdonavièius, jis tapo ir Tokijo olimpiniø þai-dyniø prizininku. Dþiugûs buvo 1964 m. Á Tokijoolimpines þaidynes palydëti net ðeði auklëtiniai: ir-

kluotojai A. Bagdonavièius, P. Karla, C. Jucys,E. Levickas, P. Liutkaitis, lengvaatletis A. Vaupðas.Minëti irkluotojai buvo daugelio Lietuvos, SSRS irtarptautiniø regatø nugalëtojai. Ant Europos èem-pionato nugalëtojø pakylos atsistojo ir irkluotojos:S. Korkutytë, S. Bubulytë (abi 1963, 1965 ir 1967),G. Strigaitë (1963). Europos jaunimo èempioniøaukso medalius laimëjo krepðininkë L. Vinèaitë(1965 ir 1967), tinklininkë T. Mitrofanova (1966).SSRS pirmenybëse aukðtas vietas pradëjo uþimti im-tynininkas V. Kairys. Absoliuèiø ðalies orientavimosisporto èempionø vardus (1963) iðkovojo L. Ðtaro-lytë ir G. Juðka, komandinius – V. Aliulytë, B. Vai-nytë, V. Januðkis ir K. Monstvilas. Europos ir SSRSèempionø titulais dþiugino irkluotojai.

Vilniaus universiteto studentø kûno kultûra ir sportas(1968–1990). Universiteto studentø sportiniai lai-mëjimai nemaþëjo. S. Ðaparnis (1968) uþëmë ant-ràjà komandinæ vietà Meksiko olimpinëse þaidynë-se, ten pat prizininku tapo A. Bagdonavièius. Olim-pieèiø tradicijas pratæsë krepðininkë L. Vinèaitë,lengvaatletis K. Ðapka. Puikiais sportiniais laimëji-mais nudþiugino Monrealio (1976) olimpiniø þai-dyniø prizininkas plaukikas A. Juozaitis. 1976 m.Europos èempione tapo krepðininkë V. Ðulskytë, pa-saulio ðimtalangiø ðaðkiø pirmenybiø prizininke –L.Travina. Meistriðkumu pasiþymëjo ir VU koman-dos. SSRS pirmenybëse sëkmingai þaidë rankinin-kai, tinklininkës, su nugalëtojø diplomais ne kartàgráþo orientacininkai. Vien tik 1976 m. Lietuvos stu-dentø SK spartakiadoje net 10 pirmøjø vietø atite-ko VU komandoms, o visa delegacija tapo sparta-kiados nugalëtoja.

Iðsiplëtë universiteto sportininkø tarprespubli-kiniai ir tarptautiniai ryðiai. VU komandos yra rung-tyniavusios su Budapeðto, Berlyno, Varðuvos, Leip-cigo, Graifsvaldo, Prahos, Gdansko, Veimaro,Maskvos, Leningrado, Tbilisio, Rygos, Minsko irkitø miestø sportininkais.

Fizinio auklëjimo katedra á mokomàjá ir auklë-jamàjá procesà þiûrëjo kûrybiðkai, siekë, kad lavin-tøsi visi universiteto studentai, ypaè silpnesnës svei-katos ir prastesnio fizinio iðsivystymo. 1972 m. ka-tedra parengia specialaus medicininio kurso studen-tams programas ir specializuoja pratybas. 1980–1981 m. m. parengiamos programos ir árengus spe-cializuotà salæ ávedamas gydomosios kûno kultûroskursas atleistiems ir laikinai atleistiems nuo prakti-niø kûno kultûros pratybø studentams. Toks kur-sas á mokymo planus áraðomas pirmà kartà visøSSRS aukðtøjø mokyklø praktikoje.

Katedra visà laikà dëjo nemaþai pastangø, kad á

2004 Nr. 3(37) 65

fizinio lavinimo pratybas bûtø átraukti ir aukðtes-niø kursø studentai. Nuo 1982–1983 m. m. praty-bos (kartà per savaitæ) buvo rengiamos visø vienuo-likos fakultetø aukðtesniøjø kursø studentams (ið-skyrus diplomantus ir karinio rengimo kursà klau-sanèius vaikinus), pratybas (kartà per savaitæ) lan-kë ir parengiamøjø kursø studentai.

Katedros dëstytojai pradëjo skaityti praneðimusLietuvos aukðtøjø mokyklø dëstytojø rengiamosemokslinëse konferencijose, spausdinti darbus peri-odiniame leidinyje „Kûno kultûra“. 1969 m. kated-ra surengia respublikinæ mokslinæ-metodinæ kon-ferencijà, katedros atliekami tyrinëjimai buvoátraukiami á bendrus VU mokslo tiriamojo darbo planus.

Ákuriama mokslo tyrimo laboratorija (doc.J. Jankauskas), kurioje dirba gydytojas, psicholo-gas, laborantas. Ûkiskaitiniais pagrindais pradeda-mos aptarnauti Lietuvos ir SSRS sporto rinktinës,liaudies ûkio ámonës. Visi ðie pasikeitimai padëjodëstytojams plësti moksliná darbà, mokslo tiriamà-jà bazæ, á ðá darbà átraukiami studentai, produkty-viai dalyvaujama SMD veikloje. 1979 m. VU orga-nizuoja respublikinæ mokslinæ-metodinæ konferen-cijà „Studentø fizinis auklëjimas ir sportas“. Apgi-namos pirmosios mokslø kandidato (10), mokslødaktaro (1) disertacijos, suteikiami pirmieji moks-lo vardai (2), paraðomos 8 knygos, kelios deðimtysstraipsniø ir praneðimø teziø, dalyvaujama tarptau-tiniuose kongresuose. Katedros mokslo darbuoto-jai buvo daugelio iniciatyvø autoriai. Pirmieji pra-dëjo aukðtos kvalifikacijos sportininkø kompleksi-nius tyrimus Lietuvoje, uþëmë vadovaujanèius pos-tus ðalies sporto mokslo taryboje.

SK priklausë per 8000 studentø bei darbuotojø,treniravosi 40 ávairiø sporto ðakø komandø.

1971 m. VU fakultetai pradëjo keltis á naujusSaulëtekio al. kylanèius rûmus, bendrabuèius. Tenpamaþu buvo kuriama ir sporto bazë. Á naujà pa-statà persikëlë ir katedra (1984). Atsirado palan-kesnës sàlygos sportuoti bendrabuèiuose gyvenan-tiems studentams, rengti daugiau sporto varþybø.Taèiau uþdarø patalpø vis dar trûko. 1987 m. pami-nëtas katedros veiklos atkûrimo 40-metis, per ðá lai-kotarpá ji iðaugo á 52 dëstytojø kolektyvà ir atlikoplatø ávairiaðaká darbà.

1968–1990 m. laikotarpiu VU nepaliaujamai di-dëjo kûno kultûros ir sporto masiðkumas, buvo to-bulinamas mokomasis procesas. Kilo ir studentøsportiniai laimëjimai, pajëgiausi universiteto studen-tai sportininkai jau buvo iðkovojæ SSRS, Europosèempionatø medalius, dalyvavæ Tokijo ir Meksiko,Monrealio, Maskvos olimpinëse þaidynëse, apdo-

vanoti olimpiniais sidabro ir bronzos medaliais(A. Bagdonavièius, S. Ðaparnis, A. Juozaitis). Pir-muosius olimpinius aukso medalius á universitetàparveþë krepðininkë V. Ðulskytë ir rankininkëS. Streèen (1980), pasaulio pirmenybiø nugalëtojovardà pirmieji iðkovojo J. Pinskus (1981), S. Stre-èen (1982), V. Ðulskytë (1983), Seule krepðininkasÐ. Marèiulionis ir dviratininkas G. Umaras tapoolimpiniais èempionais, irkluotojas S. Kuèinskas –prizininku. Bronzos medalius pasaulio pirmenybë-se laimëjo J. Pinskus ir Þ. Sakalauskaitë (1983),Europos èempionate medalius – K. Ðapka (1971,1974), V. Ðulskytë (1976, 1978). Pasaulio ir Euro-pos pirmenybëse prizines vietas uþëmë L. Subaèius,V. Kairys, L. Travina, SSRS èempionais tapo S. Ku-èinskas, V. Androloic, Europos pirmenybëse sidab-ro medalá laimëjo Ð. Marèiulionis (1987), R. Vili-maitë tapo pasaulio jaunimo èempione (1981),V. Katarskytë iðkovojo bronzos medalá. Dalis mûsøiðvardytø VU auklëtiniø ir deðimtys kitø uþëmë pri-zines vietas Lietuvos pirmenybëse, SSRS tautø spar-takiadose, universiadose ir kitose svarbiose varþy-bose. Mûsø studentai: S. Pledytë, J. Pinskus, S. Stre-èen, tapo tarptautiniø „Draugystë-84“ varþybø pri-zininkais. Daugiau kaip deðimt sportiniø þaidimømëgëjø nuolat þaidë Lietuvos meistrø komandose.

Reziumuojant aptariamàjá laikotarpá galima pa-sakyti, kad kûno kultûra ir sportas VU plëtësi irpopuliarëjo. Suaktyvëjo moksliniai tyrimai, ásteigia-ma mokslo tyrimo laboratorija, raðomos knygos,straipsniai, dalyvaujama konferencijose ir kongre-suose, kûno kultûros ir sporto srityje ginamos di-sertacijos. Didelá darbà katedra atliko vadovauda-ma SK ir UTK, telkdama ten visuomenines jëgas,spræsdama daugybæ organizaciniø sportinio meist-riðkumo didinimo, masinës kûno kultûros plëtimoklausimø. Fizinio lavinimo pratybas turëjo ne tik Iir II kursø, bet ir vyresniø kursø studentai, pagau-sëjo masiniø ir sportiniø renginiø, suaktyvëjo spor-tinis gyvenimas bendrabuèiuose, formavosi dësty-tojø sveikatos grupës, geresniø sportiniø rezultatøpasiekë ir sportininkai. Buvo iðkovoti pirmieji olim-piniø þaidyniø, pasaulio ir Europos pirmenybiø auk-so medaliai, þymiø laimëjimø studentai pasiekë SSRSir kitose reikðmingose tarptautinëse varþybose.

Kûno kultûra ir sportas VU atkûrus Lietuvos ne-priklausomybæ (1990–2004). Atkûrus Lietuvos ne-priklausomybæ VU pirmasis ðalyje persiorientuojaá paþangesnæ studijø organizavimo sistemà.

Katedrai visada buvo nelengva spræsti masinëskûno kultûros ir sporto meistriðkumo didinimo pro-blemas, taèiau skaudþiausiai jos darbà palietë reor-

SPORTO MOKSLAS66

ganizacija, tiksliau, pasiruoðimas jai, kuris truko vi-sus 1991–1992 m. m. Nepalankios VU ðiuo atþvil-giu buvo ir istorinës aplinkybës. Nuo 1992 09 01katedra reorganizuojama á Kûno kultûros centrà(KKC), taèiau Senatas po ilgø diskusijø pasisakouþ studentø kûno kultûrà (privalomos pratybos 2kartus po 2 val. per savaitæ, dviejuose semestruose– áskaita). KKC lieka 14 etatiniø ir 7 laikinà darbàdirbanèiø dëstytojø. Opi tampa finansø stygiaus pro-blema. Silpnëja dëmesys studentø sportinei veiklai,atsiranda atotrûkis nuo VU administracijos, fakul-tetø, prarandamos turëtos pirmaujanèios pozicijosne tik sporto, bet ir kûno kultûros srityje, nustojaveikæs SK, nutrûksta dëstytojø kvalifikacijos tobu-linimas. Primirðtamos turëtos studentø ir dëstytojømasinio sporto tradicijos. Be prieþiûros ir remontosumenksta sporto bazë.

Nors 1992 ir 1996 m. olimpinëse þaidynëseÐ. Marèiulionis su krepðinio komanda laimi bron-zos medalius, taèiau silpni reprezentaciniø koman-dø startai ðalies aukðtøjø mokyklø sporto renginiuo-se, neapibrëþta, praktiðkai nekontroliuojama situa-cija akademiniuose kûno kultûros reikaluose, sportostrategijos neturëjimas bei vadovavimo metodøspragos vël verèia VU vadovybæ imtis kûno kultû-ros ir sporto pertvarkos.

2000 m. birþelio 22 d. VU Senatas KKC per-tvarko á Sveikatos ir sporto centrà (SSC) ir dele-guoja ðiam universiteto padaliniui studentø sveikosgyvensenos, kûno kultûros ir sporto ágyvendinimo,kûno kultûros ir sporto veiklos organizavimo beivaldymo funkcijas.

Dabar visomis formomis vienijama daugiau kaip33% dieninio skyriaus studentø ir masiðkumo pa-grindu siekiama sportiniø rezultatø. Ugdymo tiks-las tapo labiau orientuotas á procesà, o ne á rezul-tatà, didelis dëmesys skiriamas darbo organizaci-jai, vadybai. Vël dalyvaujama 26 ðalies aukðtøjø mo-kyklø èempionatuose, krepðinio ir futbolo lygø or-ganizuojamose varþybose, gerëja atskirø sporto ða-kø rezultatai. 2003–2004 m. m. ðalies aukðtøjø mo-kyklø èempionatuose VU uþimtø vietø vidurkis yra2,5. D. Gudzinevièiûtë ið olimpiniø þaidyniø Sidnë-juje parveþa aukso, E. Biknevièius ið parolimpiniøþaidyniø – sidabro medalius. Ðie atletai ðaliai atsto-vauja ir Atënuose.

2000–2001 m. m. atgaivinamas tarpfakultetinisolimpiniø vilèiø turnyras Rektoriaus taurei laimëti.Dël taurës kasmet varþosi daugiau kaip 1300 stu-dentø 11-os sporto ðakø varþybose. Á varþybø uþ-darymo iðkilmes atvyksta visø laikø olimpieèiai –VU auklëtiniai, ðalies sporto organizacijø vadovai.

Ðiuo laikotarpiu parengtos ir apgintos 4 daktarodisertacijos ir 1 habilitacinis darbas, paraðytos 6knygos, daug straipsniø prestiþiniuose, tarp jø ir uþ-sienio, leidiniuose. SELL þaidynëse nuo 1999 m.VU dalyvavo tris kartus. Iðkovoti 10 aukso, 11 si-dabro, 22 bronzos medaliai. Kasmet iðmoningai stu-dentai suorganizuoja tradicinius þygeiviø sàskry-dþius. Pastaraisiais metais VU didelá dëmesá skiriastudentø sporto meistriðkumui. Atgaivinamos ávai-rios tradicijos.

Per katedros veiklos laikotarpá didelá organiza-ciná darbà atliko katedros vedëjai: prof. V. Sezema-nas (1939–1940), prof. J. Vabalas-Gudaitis (1940–1941), V. Matuiza (1947–1948), A. Karkauskas(1949–1950), L. Noskovas (1950–1951), G. Bab-kinas (1952–1955), V. Ostrauskas (1956–1960),doc. V. Dzenis (1961–1964), doc. P. Urbonas(1965–1974), doc. V. Bimba (1975–1991), prof.J. Saplinskas (1992–2000), prof. J. Jankauskas(nuo 2000 06 22), ir SK pirmininkai: S. Pavilonis(1944–1945), S. Ðaèkus (1946–1947), K. Perku-mas (1948–1950), J. Raèinskas (1950–1952),V. Korkutis (1953–1954), L. Koloðaitis (1955–1957), M. Merkðaitis (1957–1959 ir 1965–1966),J. Vasiliauskas (1966–1967), S. Krièala (1967–1968), A. Pumprickas (1969), A. Tarasevièius(1970), A. Kupèinskas (1971), J. Eltermanas(1972), A. Maceþinskas (1974–1975), E. Paðkevi-èius (1975–1984), S. Juozauskas (1984–1985),P. Urbonas (1985), K. Ðimas (1985–1986), S. Krikð-èiûnas (1987–1989 ir 1991), A. Kaupas (1989–1990),N. Razienë (1991–1992).

Nuoðirdus visø laikø dëstytojø-treneriø darbasleido iðkovoti graþiø laimëjimø ir sporte. VU spor-tininkai pasiekë áspûdingø pergaliø SSSR, Europos,pasaulio èempionatuose. Olimpinëse ir parolimpi-nëse þaidynëse 17 studentø sëkmingai atstovavomûsø ðaliai, ið jø keturi gráþo su aukðèiausiais ap-dovanojimais. Parengta daugiau kaip 109 tarptauti-nës klasës ir sporto meistrai.

VU visais laikais buvo siekiama, kad sportas tar-nautø harmoningam þmogaus vystymuisi, þadintøir jungtø á darnià visumà kûno, valios ir dvasios sa-vybes, kad kûno kultûra ir sportas taptø ðvietimo irsaviðvietos priemone, bûtø populiari ir neatskiria-ma mûsø tautos kultûros dalis. Mûsø Almae Mat-ris asmenybës idealas buvo nurodomas supranta-ma D. I. Juvenalio sentencija: „Orandum est ut sitmens sana in corpore sano“ (Pageidautina, kad svei-kame kûne bûtø dar ir sveika siela).

2004 Nr. 3(37) 67

LITERATÛRA1. Garbaliauskas, È. (2002). Lietuvos studentø sportui 80metø (1922 – 2002). Kaunas.2. Jankauskas, J. (1997). Vilniaus universiteto kûno kultûrosir sporto istori jos pagrindiniai bruoþai. Mokslinëskonferencijos, skirtos Lietuvos studentø kûno kultûros irsporto 75 metø sukakèiai, medþiaga. Vilnius.3. Lenk, V., Garbaliauskas, È., Kontvainis, V. (2003). SELLstudentø þaidynës 1923–2003 . Kaunas.4. Lietuviø enciklopedija. (1990). XV tomas, II leidimas.Vilnius.

5. Lietuvos universitetas ir jo studentai. (1931). Kaunas.6. Lietuvos vyriausybës protokolai 1917–1918 m. (1997).Vilnius.7. Lietuvos kûno kultûros ir sporto istorija. (1995). Vilnius.8. Matulaitis, V. Vilniaus universiteto kûno kultûros ir sportoistorija. Rankraštis, Vilnius, 1985. Vilniaus universitetoarchyvas J.R. – 856, ap. 2, b, 8, a, 11.9. Vilniaus universiteto istorija 1759–1803 m. (1977). Vilnius.10. Vilniaus universiteto istorija 1803–1940 m. (1977).Vilnius.11. Vilniaus universiteto istorija 1940–1977 m. (1977).Vilnius.

PHYSICAL CULTURE AND SPORT IN VILNIUS UNIVERSITY (1579–2004)

Prof. Dr. Habil. Jonas Petras Jankauskas

SUMMARY

Alma Mater was founded in 1579. The history ofour University has been not only complicated but alsocontradictory. Almost 200 years it has been inpossession of the Jesuit Order. It has also sufferedthe yoke of the tsarist oppression, survived the stormsof the Lithuanian and Polish nationalistic ideas. Itsactivity was disrupted twice in 1832 and in 1943. Veryspecial trace has been left by the years of Soviet power.

Despite of contrasting ideological politicalsurroundings, the activity of this institution of highereducation could be characterized for its continuouscampaign against scholasticism, oppression andreaction. The student’s physical culture has alwaysbeen the axis of overall activities from the very firstday at its establishment.

Humanism ideals were attracting the advancedpersonalities of that period reviving an ancient pointof view on human body encouraging the parleysheredity of its physical development. In the courseof time numerous advanced educationists wereadvocating and announcing humanistic sense andsocial benefit of those ideals. To the mind thephilosophy of John Locke made a considerablecontribution on the issue: „We need Health for ourduties and for our benefit ...“, „A sound soul in asound body ...“, - those are quotation of thisphilosopher of 1693.

Prof. A.Sniadeckis in his „Notes of PhysicalEducation of Children“(1822) emphasized „the

availability of physical excellence only to pure heartedand clear conscience personality“. The outstandingeducationists at the University were not onlyadvocating the advanced ideas of physical educationbut also kind of presumption that those ideas hadexecuted a certain influence on the revival of Sportsideals in our present world. With a view that theearliest trace of the philosophy we find in thephilosophic atmosphere of our University, long beforethe official sport institutions had been established.

No brief survey of the promotion of the Olympicideals at the Vilnius University would be completewithout a mention that up to now. Olympics remainsthe philosophy of life, combining in a balanced wholethe qualities of body, will and mind at the presentday University of out ancient town Vilnius.

In 2000 Universities Senate reformatted into theHealth and sport centre of Vilnius University.Direction of the centre spears a lot of attention towork organization and management. Now inUniversity students are doing 19 sports. Very popularit becomes reactivated Rector’s Cup competitionsbetween faculties, which includes 11 sports and alsointernational SELL (Finland, Estonia, Latvia andLithuania) student’s games.

Students – athletes from Vilnius Universitybecomes winners and prize winners of national,European, World competitions and also OlympicGames.

Gauta 2004 09 14Priimta 2004 09 29

Jonas Petras JankauskasVU Sveikatos ir sporto centrasSaulëtekio al. 2, LT–10222 VilniusTel./faks. +370 5 269 88 56

SPORTO MOKSLAS68

Lietuvos moterø sporto asociacijos 1994–2003 metøveiklos analizë

Doc. dr. Rûta Maþeikienë, Liucija KalvaitienëLietuvos kûno kultûros akademija, Vytauto Didþiojo universitetas

SantraukaXX a. pradþioje pasaulyje pradëjo kurtis savarankiðkos moterø sporto organizacijos, kuriø pagrindinis tikslas buvo á

sportinæ veiklà átraukti kuo daugiau moterø ir mergaièiø. Tai IAPESGW, NAGWS, ICHPER-SD ir kitos. Prie moterø sportopopuliarinimo prisidëjo Brightono (1994) ir Windhoeko (1998) deklaracijos, priimtos pasaulio moterø sporto konferencijo-se. Ðioms deklaracijoms pritarë ir pasaulio moterø konferencijos 1995 m. Beijinge dalyvës, kurios aktyviai kovojo dël moterølygiø teisiø sporte áteisinimo. 1994 m. Lietuvoje, sekant pasaulio moterø pavyzdþiu, buvo ákurta Lietuvos moterø sportoasociacija (LMSA), jos prezidente buvo iðrinkta Liucija Kalvaitienë. Pagrindinis LMSA tikslas buvo pakviesti moteris irmergaites sportuoti. Savo veiklà LMSA grindþia Europos moterø sporto asociacijos principais, naudojasi jos sukauptainformacija ir patirtimi. LMSA rengia susitikimus, konferencijas, organizuoja sporto ðventes ir konkursus. Dauguma LMSArenginiø yra tradiciniai ir populiarûs visuomenëje. LMSA prezidentës iniciatyva Lietuvos mokyklose vyksta olimpinës þaidy-nës. LMSA aktyviai ásitraukë á tarptautiná moterø sporto sàjûdá ir jos veikla gerai vertinama Europoje. Liucija Kalvaitienë yraiðrinkta á Europos moterø sporto grupës vykdomàjá komitetà. Taigi LMSA ne tik suaktyvino moterø sportinæ veiklà Lietuvoje,bet ir integravosi á tarptautiná moterø sporto sàjûdá.

Raktaþodþiai: Lietuvos moterø sporto asociacija, moteris ir sportas, moterø sporto sàjûdis, tarptautinës moterø sportoorganizacijos, 1994 m. Brightono deklaracija, 1998 m. Windhoeko deklaracija.

ÁvadasPolitiniai ir ekonominiai XX a. pradþios pasi-

keitimai visuomenëje teigiamai veikë moterø domë-jimàsi sportu. Prancûzijoje 1917 m. buvo ákurta pir-moji moterø sporto organizacija pasaulyje – Pran-cûzijos moterø sporto klubø federacija (Federationdes Societies Femines Sportives de France), o 1921 m.spalio 31 d. Paryþiuje buvo ákurta Tarptautinë mo-terø sporto federacija (Federation Sportive Femini-nes Internationale) (Arnaud, 1996). Ði organizacijaatliko didþiulá darbà siekdama sudaryti sàlygas mo-terims dalyvauti sporte lygiomis teisëmis su vyrais.1947 m. Tarptautinis kûno kultûros tautiniø aso-ciacijø komitetas JAV surengë kongresà, kuris bu-vo skirtas Moterø kolegijai. 1949 m. Danijos sosti-nëje Kopenhagoje surengtame Pirmajame kûno kul-tûros kongrese buvo nagrinëjamos moterø sportoproblemos. Ðie du tarptautiniai renginiai paskatino1949 m. ákurti Tarptautinæ mergaièiø ir moterø kû-no kultûros ir sporto asociacijà (IAPESGW), josákûrëja buvo Dorothy Ainsworth. Pagrindinë nau-josios organizacijos misija buvo suburti moteris, dir-banèias kûno kultûros ir sporto srityje, stiprintitarptautinius ryðius, spræsti iðkilusias problemastarptautiniu mastu ir bendradarbiauti su kitomis or-ganizacijomis, besirûpinanèiomis moterø reikalais.1949 m. asociaci ja vienijo 23 narius. ŠiandienIAPESGW nariai yra viso pasaulio ðaliø atstovai,áskaitant ir besivystanèias ðalis. Asociacija kas ket-veri metai rengia kongresus, kuriuose yra sprendþia-mi moterø sporto sàjûdþiui aktualûs klausimai beidali jamasi patirtimi (Tollich, 1984). 1999 m.IAPESGW ðventë savo veiklos 50-metá. IAPESGW

yra Tarptautinës sporto mokslo ir kûno kultûros ta-rybos (ICSSPE) narë bei Tarptautinio sporto pe-dagogikos komiteto narë. Ji yra Tarptautinës mote-rø ir sporto darbo grupës narë, daug prisidëjo prie1994 m. Brightono deklaracijos ir 1998 m. Wind-hoeko kvietimo ágyvendinimo. Asociacija palaikolabai glaudþius ryðius su tarptautinëmis ir regioni-nëmis moterø sporto organizacijomis.

1958 m. Romoje, Italijoje, buvo ákurta Tarptau-tinë sveikatos, kûno kultûros ir rekreacijos taryba(ICHPER). 1965 m. tarybos pavadinimas buvo pa-pildytas sporto ir ðokio terminais, dël vis didëjan-èio ryðio tarp ðiø veiklos srièiø (ICHPER-SD). Norsði organizacija nebuvo ákurta moterims, vienas iðjos tikslø buvo paremti, padëti moterims ir mergai-tëms aktyviai ásiraukti Á sportinæ veiklà. Nuo 1970 m.vidurio ICHPER-SD, bendradarbiaudama suNacionaline moterø ir mergaièiø sporto asociacija(NAGWS), pradëjo rûpintis moterø ir mergaièiøgalimybëmis aktyviai ásitraukti á sportinæ veiklà.ICHPER-SD aktyviai rëmë ir inicijavo PirmosiosAzijos moterø sporto konferencijos Maniloje1984 m. organizavimà.

1994 m. geguþës 5–8 d. Braitone (Anglijoje) ávy-ko Pirmoji pasaulio moterø sporto konferencija„Moterys, sportas, iððûkis keistis“. Joje dalyvavo280 delegatø ið 82 ðaliø, atstovaujanèiø valstybinëmsir nevalstybinëms moterø organizaci joms,nacionaliniams olimpiniams komitetams (NOK),sporto federacijoms, kûno kultûros ir mokslo ins-titucijoms. Konferencijos sprendimai buvo iðdës-tyti Braitono deklaracijoje, kurios ágyvendinimàparëmë Ketvirtoji pasaulio moterø konferencija,

2004 Nr. 3(37) 69

vykusi 1995 m. Beijinge. Per kitus dvejus metus de-klaracija buvo patvirtinta daugiau nei 200 tautiniøorganizacijø ið viso pasaulio (While, 1994).

1998 m. geguþës 19–22 d. 400 delegatø ið 74ðaliø dalyvavo Antrojoje pasaulio moterø sportokonferencijoje Windhoeke (Namibijoje). Konfe-rencija pripaþino bûtinybæ uþmegzti santykius suorganizacijomis, kurios kovoja dël moterø lygiø tei-siø pripaþinimo sporto srityje (Brackenridge, 2001).Nuo 1989 metø Europos sporto organizacijos ak-tyviai siekia lygiø moterø ir vyrø galimybiø daly-vauti sportinëje veikloje. Europos sporto konferen-cija 1993 metais ákûrë Europos moterø sporto gru-pæ, kuriai dvejus metus vadovauja moterys ið vis ki-tos Europos valstybës. Europos moterø sporto gru-pei priklauso 39 kontaktiniai asmenys ið vyriausy-biniø ir visuomeniniø moterø sporto organizacijø.Ði grupë teikia rekomendacijas, kaip áteisinti lygiasmoterø ir vyrø teises ne tik sportuoti, bet ir dirbtivadovaujamà darbà (While, 1998).

Sekdamos pasaulio moterø pavyzdþiu, 1994 m.vasario 11 d. Lietuvos moterys ákûrë Lietuvos mo-terø sporto asociacijà (toliau – LMSA). Nors ðiaismetais LMSA ðvenèia savo veiklos deðimtmetá, josveikla nëra iðsamiai apibendrinta. Ðis straipsnis yrapirmasis bandymas susisteminti, apibendrinti ir ið-analizuoti Lietuvos moterø sporto asociacijos veiklàbei ávertinti šios veiklos rezultatus.

Tikslas – iðanalizuoti ir apibendrinti Lietuvos mo-terø sporto asociacijos veiklà 1994–2003 metais.

Uþdaviniai:1. Apibendrinti LMSA ákûrimo prielaidas.2. Išanalizuoti pagrindines LMSA veiklos kryp-

tis ir apibendrinti tos veiklos rezultatus.3. Ávertinti LMSA integraci jà á tarptautiná

moterø sporto sàjûdá.Metodai: analizë, sisteminimas ir apibendrinimas.

Lietuvos moterø sporto asociacijos ákûrimasIdëja ákurti Lietuvos moterø sporto asociacijà

kilo Lietuvos kûno kultûros ir sporto departamen-to vadovybei. 1993 m. lapkrièio 29 d. Kûno kultû-ros ir sporto departamento prie Lietuvos Respub-likos Vyriausybës generalinis direktorius V. Nëniuskreipësi á Lietuvos moteris, dirbanèias kûno kultû-ros ir sporto srityje:

„Moterys galbût neturi pakeisti vyrø jø darbe,bet jos turi ásijungti á tà veiklà, áneðti naujø ádomiøidëjø ir uþimti tam tikras vadovaujanèias pareigy-bes. Šalyje jau ásikûrë ávairiø sferø moterø asocia-cijos. Manome, kad bûtø tikslinga ákurti ir Lietu-vos moterø sporto asociacijà. Todël, norëdami pa-

sidalinti mintimis ðiuo klausimu, maloniai kvieèia-me Jus atvykti ð. m. gruodþio 9 d. 11 val. á pasitari-mà“ (Kreipimasis, 1993).

1993 m. gruodþio 9 d. Kûno kultûros ir sportodepartamente ávyko 17 moterø iniciatyvinës grupëspasitarimas. Iniciatyvinëje grupëje buvo: AudronëDumèienë, Aurelija Macaitienë, Reda Baublienë,Vilma Èingienë, Nijolë Baltaplûkytë, Vida Volbe-kienë, Elena Puiðienë (LKKA), Irena Plioplienë(KMA), Liucija Kalvaitienë (VDU), Birutë Sker-nevièienë (VPU), Liliana Miðkinienë, Nijolë Ra-zienë, Danutë Ivaðauskienë (Vilniaus m. sporto mo-kykla), Laima Tinterienë, Milda Laurutënaitë(KKSD), Valentina Bendoraitienë (Kultûros ir ðvie-timo ministerija), Laima Januðonytë-Kuzmienë(LRT). Jame taip pat dalyvavo KKSD vadovai. Pa-sitarime generalinis direktorius Vytas Nënius pa-teikë informacijà apie moterø sporto asociacijøveiklà pasaulyje. Milda Laurutënaitë supaþindinosu praneðimais, skaitytais Ðiaurës ðaliø konferenci-joje „Moterys sporto vadovavime“, bei pritarë idë-jai, kad Lietuvos moterys turi turëti savo sporto or-ganizacijà, kuri galëtø atstovauti ðaliai tarptautiniumastu. Pasitarimo dalyvës vieningai pritarë, kad Lie-tuvoje turi bûti ákurta Lietuvos moterø sporto aso-ciacija, bei aptarë pagrindines veiklos kryptis. Stei-giamàjà konferencijà buvo nutarta organizuoti1994 m. vasario 11 d. Taip pat buvo patvirtinta dar-bo grupë, kuri iki steigiamosios konferencijos tu-rëjo parengti Moterø sporto asociacijos ástatus. Ðiàgrupæ sudarë N. Baltaplûkytë (vadovë), L. Kalvai-tienë, I. Plioplienë ir A. Dumèienë. Steigiamàjà kon-ferencijà organizuoti buvo patikëta M. Laurutënai-tei ir L. Tinterienei (Pasitarimas, 1993).

1994 m. vasario 11 d. Vilniuje, Lietuvos meni-ninkø rûmuose, ávyko Lietuvos moterø sporto aso-ciacijos steigiamoji konferencija. Joje dalyvavo 149delegatës ið Lietuvos miestø ir rajonø bei LietuvosRespublikos Vyriausybës patarëjas sporto klausi-mais A. Gudiðkis, KKSD generalinis direktoriusV. Nënius, Lietuvos tautinio olimpinio komitetoVykdomojo komiteto narys, Lietuvos sporto fede-racijø direktorato direktorius V. Briedis, Lietuvosmoterø asociacijos prezidentë K. Prunskienë, Lie-tuvos universitetø moterø asociacijas prezidentëA. Povilionienë. Áþanginá þodá tarë Kûno kultûrosir sporto departamento Kûno kultûros strategijosskyriaus vedëja M. Laurutënaitë. Ji trumpai apibû-dino moterø sporto organizacijø veiklà pasaulyje irpagrindines moterø sporto plëtotës tendencijas. At-siþvelgdama á Europos Tarybos sporto konferenci-jos rekomendacijas dël moterø sporto plëtotës vi-

SPORTO MOKSLAS70

sose ðalyse, M. Laurutënaitë informavo apie inicia-tyvinës grupës sprendimà Lietuvoje steigti Moterøsporto asociacijà. Steigiamosios konferencijos sve-èiai V. Nënius, K. Prunskienë, A. Povilionienë, V.Briedis, J. Norvaiðienë ir kiti pritarë naujosios aso-ciacijos reikalingumui ir jos steigimo bûtinybei. „Ku-riant kiekvienà organizacijà bûtina matyti tikslà.Mûsø tikslas – átraukti kuo daugiau moterø á spor-tiná judëjimà... Kuriasi moterø klubai, taèiau yra la-bai daug neorganizuotø grupiø, bûtina jas suburti,kad talkintø vienos kitoms,“ – savo pasisakyme pa-brëþë L. Kalvaitienë (Protokolas, 1904).

Steigiamosios konferencijos delegatës iðrinko re-dakcinæ komisijà, kuri turëjo suredaguoti steigia-mos asociacijos ástatus, paskui vienbalsiai patvirti-no papildytus ástatus. Ið 18 kandidaèiø á Lietuvosmoterø sporto asociacijos valdybà buvo iðrinkta 13asmenø bei iðrinkta revizijos komisija. Prezidentësrinkimuose ið dviejø kandidaèiø atviru balsavimubalsø dauguma buvo iðrinkta VDU „Vyèio“ sportoklubo pirmininkë L. Kalvaitienë. Lietuvos moterøsporto asociacijos steigiamoji konferencija priëmëkreipimàsi á Lietuvos moteris, kuris skelbë:

„Mes, Lietuvos moterys, sportuojanèios ir dir-banèios kûno kultûros, sveikatos ir sporto srityje,atsiliepdamos á Lietuvos moterø asociacijos kreipi-màsi, susirinkusios 1994 metø vasario 11 d. Vilniu-je, skelbiame ákûrusios Lietuvos moterø sporto aso-ciacijà... Lietuvos moterø sporto asociacija tikisi,kad jos veikla tarnaus visuomenës gerovei propa-guojant sportà, sveikà gyvenimo bûdà ir olimpinájudëjimà, áneð naujø, ádomiø idëjø á mûsø ðalies spor-tiná gyvenimà.

Kvieèiame visas moteris jungtis á moterø grupes,klubus, sportuoti sveikatos labui ir áveikti savo olim-pines aukðtumas.“

Lietuvos moterø sporto asociacijos veiklos or-ganizavimas

Ákurta Lietuvos moterø sporto asociaci ja(LMSA) yra savarankiðka visuomeninë organiza-cija – organizacijø sàjunga, savarankiðkumo prin-cipais jungianti registruotus moterø sporto klubus,kitas visuomenines moterø sporto organizacijas Lie-tuvoje. LMSA struktûrà sudaro Lietuvos Respub-likos miestuose ir rajonuose áregistruoti moterøsporto klubai, kurie savo veiklos koordinavimuimiestuose ir rajonuose jungiasi á LMSA skyrius.LMSA konferencija, rengiama kas treji metai, yraaukðèiausias valdymo organas. Konferencijoje ið-rinkta valdyba organizuoja ir vykdo LMSA veiklos uþ-davinius tarp konferencijø. Ûkinæ ir finansinæ LMSA

veiklà tikrina konferencijoje iðrinkta revizijos komisija.LMSA pagrindinis tikslas yra kuo daugiau mer-

gaièiø ir moterø, nepriklausomai nuo jø amþiaus,iðsilavinimo ir socialinës padëties, átraukti á aktyvødalyvavimà sporte bei sukurti priemones, kurios pa-dëtø ðá tikslà ágyvendinti.

Pagrindiniai LMSA uþdaviniai yra:1. Skatinti dalyvauti organizuojamuose rengi-

niuose, aiškiai motyvuojant dalyvavimojuose naudà.

2. Siekti, kad moterys turëtø platesná sporto ða-kø pasirinkimà.

3. Sudaryti kuo palankesnes sàlygas moterims ási-traukti á visø lygiø sportinæ veiklà.

LMSA savo veikloje remiasi Europos moterøsporto asociacijos principais, naudojasi jos sukauptainformacija ir patirtimi. LMSA kuria ir svarsto nau-jas programas, metodikas, atitinkanèias asociacijostikslus ir uþdavinius, dalyvauja jas ágyvendinant.LMSA narës aktyviai dalyvauja rengiant aktyvauspoilsio, gyventojø sporto ir kitus sportinio pobû-dþio renginius Lietuvoje. LMSA kaupia þinias apiemoterø sporto raidà Lietuvoje, teikia mokslinæ irmetodinæ pagalbà besisteigiantiems moterø sportoklubams bei koordinuoja moterø sporto klubø veiklàLietuvoje. LMSA palaiko glaudþius ryðius su kitøvalstybiø analogiðkomis sporto organizacijomis beiatstovauja Lietuvai tarptautiniuose moterø sportorenginiuose.

LMSA tikslams ir uþdaviniams ágyvendinti Lie-tuvos kûno kultûros ir sporto departamentas skyrëlëðø bei konsultantà, kuris koordinuoja LMSA ben-dradarbiavimà su Lietuvos sporto organizacijomis,asociacijomis ir klubais. Sudarytos l994–1996 m.veiklos programos pagrindinis tikslas buvo susipa-þinti ir pritaikyti Europos moterø sporto organiza-cijø patirtá LMSA veikloje. 1997–1999 m. ir 2000–2003 m. programose buvo numatyta toliau steigtistruktûrinius moterø sporto padalinius miestuosebei rajonuose, rengti kursus vadovëms, dirbanèiomssporto srityje, organizuoti tobulinimosi kursus tre-nerëms ir teisëjoms. Viena iš svarbiausiø LMSA dar-bo krypèiø buvo ir lieka informacijos apie moterøsporto raidà Lietuvoje kaupimas. Vienas svarbiau-siø moterø sporto dokumentø yra 1994 m. pareng-ta ir 1995 m. Europos sporto konferencijoje priim-ta Braitono deklaracija, numatanti spartesnius pa-sikeitimus siekiant gausesnio moterø dalyvavimosporte. Deklaracijoje iðdëstyti principai, kuriais sie-kiama, kad moterys uþimtø atsakingas pareigas spor-to struktûrose. Ðia deklaracija vadovaujasi visø ða-liø moterø sporto organizacijos, taip pat ir LMSA.

2004 Nr. 3(37) 71

LMSA skyriai steigiami ávairiuose Lietuvosmiestuose ir rajonuose. Pirmieji moterø sporto sky-riai 1994 m. pavasará susikûrë Tauragëje (vadovëOnutë Stankienë, 28 narës), Ðiauliuose (vad. EglëMargevièienë, 48 narës), Elektrënuose (vad. Nijo-lë Leðèinskienë, 24 narës). Ðiuo metu jø veikia dau-giau nei 35: Tauragëje, Ðiauliuose, Druskininkuo-se, Panevëþyje, Raseiniuose, Utenoje ir kituose Lie-tuvos miestuose ir rajonuose.Ypaè sëkmingai dir-ba Tauragës moterø sporto skyrius (vad. Vilija Krû-gelienë), Kauno moterø sporto klubas „Klotonë“(vad. Ilona Navickienë), Rokiðkio moterø sportoskyrius (vad. Liuda Mitinienë). Gausiausiu spor-tuojanèiø moterø skaièiumi iðsiskiria Kauno aero-bikos klubas „Joana“ (vad. Joana Bartaðkienë), vie-nijantis daugiau nei 90 nariø. Kasmet á LMSA veiklàásitraukia nauji moterø sporto klubai ir skyriai, vie-nijantys sportuojanèias moteris.

Lietuvos moterø sporto asociacijos veiklaLMSA nuolat rengia ávairius susitikimus, semi-

narus, konferencijas, kuriose nagrinëjamos mote-rø sporto problemos. LMSA organizuoja ðalyjesporto ðventes ir konkursus, dauguma jø tapo tra-diciniai. Lietuvos moterø sporto asociacija kartusu LOA 2001 m. surengë konferencijà „Moteris irolimpinis ðvietimas“, kurioje aktyviausi LOA irLMSA nariai buvo apdovanoti TOK diplomais uþ ak-tyvø savarankiðkà darbà plëtojant sportà ir olimpizmà.

Jau tradicinis tapo asociacijos renginys Palan-goje „Moteris, sportas, sveikata“. 1998 m. gegu-þës mën. pabaigoje ðis renginys vyko jau ketvirtàkartà, jame dalyvavo apie 1000 dalyviø ið visos Lie-tuvos. Ðiame festivalyje vyksta aerobikos, krepði-nio, paplûdimio tinklinio, stalo teniso, futbolo ir kitøsporto ðakø varþybos ir dalyvauja sporto klubai, svei-katingumo grupës bei kitos moterø sporto organi-zacijos ið visos ðalies. Varþybø nugalëtojos apdova-nojamos asociacijos „Sportas visiems“ ir LMSAásteigtais prizais, o kiekviena dalyvë gauna LMSAfestivalio gairelæ. Visos komandos, dalyvavusiosLMSA festivalyje, apdovanojamos LMSA padëkosraðtais.

Nuo 2000 m. šis festivalis organizuojamas kartusu Lietuvos asociacija „Sportas visiems” (LMSAyra ðios asociacijos narë). Be tradicinio festivaliopavasará, LMSA nuo 2002 m. rudens taip patPalangoje pradëjo organizuoti renginá moterims„Auksinis ruduo“. 2002 m. rugsëjo 6–8 d. vykusiorenginio dalyvës ne tik galëjo iðbandyti jëgas sportoaikðtelëje, bet ir pasiklausyti praneðimø konferen-cijoje „Moteris ir sportas“. Joje LMSA prezidentë

Liucija Kalvaitienë apþvelgë LMSA veiklà. LMSAskyriaus vadovë Ilona Navickienë perskaitë pra-neðimà apie gyvenimo kokybës fiziologinius, psicho-loginius ir socialinius aspektus, Lietuvos sveikatosmokyklos direktorius Dainius Kepenis analizavo ho-listinæ sveikatos sampratà.

2003 m. rugsëjo 5–7 d. LMSA moteris vël pa-kvietë á renginá Palangoje „Auksinis ruduo“. Ren-ginio metu vykusioje konferencijoje buvo anali-zuojamos moterø galimybës dalyvauti vadovau-janèiuose sporto struktûrø organuose. Praneðimusskaitë Liucija Kalvaitienë, Rûta Maþeikienë, IlonaNavickienë ir Ijolë Domarkienë.

LMSA organizuoja seminarus ir kursus mote-rims. 1996 m. balandþio 27–28 d. Vilniaus pedago-giniame universitete LMSA kartu su LKKSD, VPUir aerobikos klubu „Ðviesa“ surengë aerobikos se-minarà, jame praneðimus skaitë VPU vyr. dëstyto-jos Liuda Mitinienë ir Sniegina Poteliûnienë, LKKAdoc. Ona Gasparkienë, GSM direktoriaus pavaduo-toja Vanda Montrimienë. Ðio seminaro dalyvës da-lyvavo ir praktinëse pratybose. Jose buvo mokomaaerobikos judesiø, pratimø ir supaþindinama suávairiomis aerobikos pratybø formomis. 1997 m.LMSA Kaune, LKKA, surengë ritminësgimnastikos seminarà. Jame dalyvës buvosupaþindintos su sveikos gyvensenos pagrindais(praneðëja Vida Volbekienë), muzika ritminëjegimnastikoje (Aurelija Macaitienë), gimnastikosðvenèiø organizavimu (Irena Plioplienë) ir ritminësgimnastikos pratimø metodika (Þaneta Maèiûnienë,D. Baranauskienë ir Ramutë Aleksandravièienë).Joana Bartaðkienë supaþindino seminaro dalyves suritminës gimnastikos pamoka pagyvenusio amþiausmoterims.

LMSA aktyviai bendradarbiauja su savivaldybiøir Ðvietimo ministerijos atstovais rengiant mergai-èiø kûno kultûros ir sporto programas. 1997 m. sau-sio 24 d. kartu su Kauno m. savivaldybe bei LKKAbuvo suorganizuotas seminaras-diskusija „Kûnokultûros problemos mokykloje“. 1999 m. balan-dþio mën. Vilniaus ir Kauno LMSA skyriø narëssuorganizavo seminarà ðalies kûno kultûros moky-tojoms, trenerëms, vadovëms ir administratorëms,jame dalyvavo apie 70 dalyviø ið visos Lietuvos. 2001m. vasario 20–22 d. LMSA kartu su Kauno m. ðvie-timo skyriumi ir bendrojo lavinimo mokyklomis vyk-dë praktiná seminarà tema „Kaip suteikti mergai-tëms geresnes galimybes sportuoti“.

LMSA valdybos narës vyksta á Lietuvos miestusir rajonus, kur populiarina ir propaguoja LMSAveiklà, kartu padeda Lietuvos moterims steigti sa-

SPORTO MOKSLAS72

varankiðkas moterø sporto organizacijas.LMSA taip pat rengia aerobikos ir bëgimo ðven-

tes. Minint Karolio Dineikos 100-àsias gimimo me-tines, LMSA kartu su Druskininkø m. sporto sky-riumi 1998 m. kovo 15 d. vykdë ritminës gimnasti-kos ðventæ-konkursà. Konkurso tikslas buvo pro-paguoti sveikà gyvensenà, gimnastikà ir aerobikàtarp ávairaus amþiaus þmoniø. Konkurse dalyvavo47 kolektyvai, suskirstyti á 8 amþiaus grupes. Jau-niausiø dalyviø grupëje nugalëjo Vilniaus 178 lop-ðelio-darþelio „Vandenis“ jaunieji sportininkai. Dau-giausia apdovanojimø pelnë Kauno m. moterø spor-to klubø atstovës. Viena ið konkurso iniciatoriø bu-vo LKKA dëstytoja Aurelija Macaitienë, o grupeskonkursui rengë trenerës O. Burneikienë, I. Kuli-ðauskienë, V. Leitienë, V. Krûgelienë. Nors „Nemu-no“ sanatorijos salëje buvo vësoka, entuziazmas irnoras dalyvauti, propaguoti ritminæ gimnastikà iraerobikà suðildë visus dalyvius (jø buvo daugiau nei500) ir suteikë gyvumo druskininkieèiams.

LMSA daug dëmesio skiria darbui su fiziðkai ne-ágaliais ir sutrikusio intelekto vaikais. Keletà metøðiems vaikams organizuojamos ávairios ðventës, ma-siniai bëgimai, festivaliai, ritminës gimnastikos kon-kursai. Tokie renginiai palengvina neágaliøjø integ-racijà á visuomeniná gyvenimà. Kasmet geguþës mën.LMSA organizuoja tradiciná bëgimà, skirtà Moti-nos dienai. Ðis renginys vyksta Kaune, Nemuno sa-loje, ir jame dalyvauja visi norintys abiejø lyèiø at-stovai, taip pat ir mokiniai ið specialiosios mokyklos.

1998 m. vasario 25 d. LMSA su Veterinarijosakademija ir Kauno specialiosios olimpiados klubupakvietë neágaliuosius á specialiosios olimpiados „Ju-desio ir ðokio“ ðventæ, vykusià Lietuvos veterinari-jos akademijoje.

Fiziðkai neágalûs ir sutrikusio intelekto mokslei-viai kartu su bendrojo lavinimo mokyklø mokiniais2003 m. birþelio 28 d. dalyvavo LMSA bëgimo fes-tivalyje, skirtame Karaliaus Mindaugo karûnavimo750 metø jubiliejui. Ðis festivalis buvo vienas ið ju-biliejui skirtø sporto þaidyniø renginiø.

LMSA parengë ir ágyvendina projektà „Olimpi-nës þaidynës mokykloje“. Idëja rengti ðá projektàkilo LMSA prezidentei Liucijai Kalvaitienei gráþusið III Tarptautinës olimpinës akademijos sesijos, vy-kusios Olimpijoje. Analogiðki projektai jau buvovykdomi kai kuriose šalyse ir jø tikslas yra organi-zuoti þaidynes mokyklose pagal olimpiniø þaidyniøprincipus. 1997 m. Liucija Kalvaitienë parengë iriðleido metodines rekomendacijas, kaip rengti olim-pines þaidynes mokykloje. Tokio tipo þaidynës jauvyko Kauno M. Maþvydo vidurinëje mokykloje,

Kazlø Rûdoje, Marijampolëje, Ðakiuose, Ignalino-je, Kulautuvoje.

Tarptautinë Lietuvos moterø sporto asociacijosveikla

Jau nuo pirmøjø ákûrimo dienø LMSA stengësiuþmegzti draugiðkus ryðius su Europos moterø spor-to organizacijomis.

1995 m. geguþës 18–21 d. Lietuvoje lankësi Vo-kietijos sporto sàjungos jungtinio komiteto „Mote-rys sporte“ narës. Susitikimuose su LMSA valdybaVilniuje ir Kaune buvo pasidalyta darbo patirtimi,analizuojama sporto komiteto átaka sportiniam irvisuomeniniam moterø gyvenimui. Inga Berdt pa-teikë Vokietijos sporto struktûros darbo bûdus, su-paþindino su tikslais ir uþdaviniais bei informavoapie moterø organizacijø veiklos Vokietijoje rezul-tatus. Jungtinio komiteto narës skaitë praneðimusir diskutavo apie moterø sportinës veiklos skatini-mo galimybes, ávairiø projektø, skirtø moterims irmergaitëms, rengimà bei moterø dalyvavimà spor-to struktûrø valdymo organuose. Lyginant abiejøðaliø moterø visuomeninæ padëtá, daugiausia dëme-sio buvo skiriama mergaièiø ir moterø átraukimui ásportinæ ir vadovavimo veiklà, sporto mokslo tyri-mams, moterø veiklos tinklo Europoje kûrimui.LMSA valdybos ir Vokietijos sporto sàjungos jung-tinio komiteto narës patvirtino, kad ðis bendradar-biavimas turi bûti tæsiamas, ir numatë jo gaires: pa-sikeitimas informacija, moterø sporto veiklos tin-klo sudarymas Vidurio ir Rytø Europoje.

LMSA aktyviai ásitraukë á tarptautiná moterøsporto sàjûdá. LMSA dalyvavo SPRINTO progra-moje, kuriai vadovauja Europos Tarybos Sporto plë-totës komitetas. Ðio komiteto iniciatyva Kaune1998 m. birþelio 21–22 d. buvo surengtas tarptau-tinis seminaras „Moteris sporte“. Seminaro daly-vës buvo supaþindintos su ðiuolaikinëmis Europosðaliø moterø sporto sàjûdþio tendencijomis, tiks-lais ir uþdaviniais, pasidalijo þiniomis ir sukauptapatirtimi bei aptarë veiklos programas. Seminaredalyvavo 42 atstovai ið 15 ðaliø. Praneðimus skaitëprofesorë Berit Skirtad ið Norvegijos kûno kultû-ros ir sporto universiteto, Lenkijos moterø sportokomiteto prezidentë Irena Szewinska bei LMSA na-rës. Seminaro dalyviai priëmë rezoliucijà dël mote-rø veiklos sporte aktyvinimo.

LMSA, minëdama savo veiklos 5-metá, 1998 m.vasario 12 d. surengë tarptautinæ konferencijà„Moteris ir sportas“. Konferencijoje dalyvavo irskaitë praneðimus Europos moterø sporto darbogrupës 1998–2000 m. pirmininkë Brigitta Kervinen

2004 Nr. 3(37) 73

ir ðios grupës sekretorë Pirjo Puskalo ið Suomijosbei grupës narë Berit Skirstad ið Norvegijos. Pa-grindinës konferencijoje nagrinëjamos problemosbuvo susijusios su moterø galimybiø sporte didini-mu, mergaièiø fizinio aktyvumo skatinimu ir Euro-pos ðaliø moterø sporto strategija bei tendencijomis.

LMSA veikla gerai vertinama Europoje. LMSAprezidentë Liucija Kalvaitienë buvo iðrinkta á Eu-ropos moterø sporto grupës vykdomàjá komitetà1998–2000 m. ir yra ðio komiteto narë, iðrinkta2000–2004 metams. LMSA prezidentë aktyviai da-lyvauja Europos ir pasaulio moterø sporto konfe-rencijose ir kongresuose, juose skaito praneðimusapie LMSA veiklà ir jos integravimàsi á pasaulinámoterø sporto sàjûdá.

Apibendrinant galima teigti, kad LMSA ne tiksuaktyvino moterø sporto sàjûdá Lietuvoje, bet irsëkmingai ásitraukë á tarptautiná moterø sporto sà-jûdá. Daugelis LMSA organizuotø renginiø tapo tra-diciniai, juose dalyvauja vis daugiau dalyviø. Jei pir-muosiuose renginiuose buvo tik 200 dalyviø, tai pas-taraisiais metais jø skaièius virðija 1500. Lietuvosmoterø sporto asociacija aktyviai bendradarbiaujasu Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, Lietuvosolimpine akademija, Lietuvos kûno kultûros ir spor-to departamentu, Vytauto Didþiojo universitetu ir

Vilniaus pedagoginiu universitetu organizuodamabendrus renginius ir propaguodama olimpines idë-jas Lietuvoje.

PIRMINIAI ÐALTINIAI1. LMSA dokumentai, ataskaitos.2. Kûno kultûros ir sporto departamento kreipimasis. 199311 29, Nr. 1023.3. Pasitarimo, ávykusio 1993 m. gruodþio 9 d. dël moterøsporto asociacijos, protokolas.4. Lietuvos moterø sporto asociacijos steigiamosioskonferencijos protokolas, 1994 02 11, Vilnius.

LITERATÛRA 1. Arnaud, Pierre, Therry, Terret (1996). Histoire du sportfeminin. 2 t. Paris: L’Harmatan.2. Brackenbridge, Celia (2001). Womensport international.International Encyclopedia of Women and Sport (Eds.Christensen, K, Guttamn A., Pfister, G.). USA: MacmillanReference.3. Tollich, Helene (1984). The History of IAPESGW. SportScience Periodical. P. 32–36.4. While, Anita, The sports Council (1994). Women, Sportand the Challenge of Change. London: Author.5. While, Anita (1998). Windhoek Call for Action. London:Author.

THE ANALYSIS OF ACTIVITIES OF THE LITHUANIAN WOMEN SPORT’S ASOCIATION FROM1994 TO 2003

Assoc. Prof. Rûta Maþeikienë, Liuci ja Kalvaitienë

SUMMARY

The first independent women’s organizations wereestablished at the beginning of the 20th century. Themain aim of these organizations was to involve womenand girls into sports activity. These organizations suchas IAPESGW, NAGWS, ICHPER - CD and other takecare of the women’s sport. The Brighton Declaration(1994) and Windhoek Call for Action (1998) wereaccepted for the development of women’s sportaround the world by government agencies and sportsorganizations. The main task was to initiate actionsthat would further develop of equal opportunitiesfor girls and women to participate fully in sports inits broadest sence.

Following the world women’s experience, theLithuanian Women’s sport association (LWSA) wasfounded in the l lth February 1994. Liucija Kalvaitienë

was elected as president of this association. Theactivities of LWSA are based on the priciples of theBrighton Declaration and Windhoek Call for Action.

LWSA organises conferences, seminars, sportsfestivals and promotes Olympic ideas in Lithuania.Many of sports events, held by LWSA, becametraditional festivals for girls and women’s. LWSAorganises the sports events for disabled children too.

LWSA participates in the International Women’ssports movement as a very active member. ThePresident of LWSA Liucija Kalvaitiene is electedmember of Excecutive Committee of the Europeanwomen’s sports group. When the LWSA was founded,the women’s sport become more and more popularin Lithuania. More than 1500 women and girls takepart in the events, organised by the LWSA.

Gauta 2004 03 01Priimta 2004 06 17

Rûta MaþeikienëLKKA Kinantropologijos ir sporto raidos katedraSporto g. 6, KaunasTel. +370 37 30 26 57El. paðtas: r.mazeikiene@lkka.lt

SPORTO MOKSLAS74

ORGANIZACINIS KOMITETAS

Prof. habil. dr. A. Raslanas – Kûno kultûros ir sporto depar-tamentas (pirmininkas)

Doc. dr. A. Vilkas – Vilniaus pedagoginis universitetas (pa-vaduotojas)

Z. Motiekaitis – Lietuvos sporto informacijos centras

Dr. E. Kemerytë-Riaubienë – Lietuvos sporto informacijoscentras

K. Steponavièius – Lietuvos tautinis olimpinis komitetas

Prof. habil. dr. K. Milašius – Vilniaus pedagoginis universitetas

V. Briedis – Lietuvos olimpinis sporto centras

Dr. L. Tubelis – Lietuvos sporto informacijos centras (atsa-kingasis sekretorius)

MOKSLO KOMITETAS

Prof. habil. dr. J. Skernevièius – Vilniaus pedagoginis uni-versitetas (pirmininkas)

Prof. habil. dr. A. Raslanas – Kûno kultûros ir sporto departa-mentas (pavaduotojas)

Garbës dr. A. Poviliûnas – Lietuvos tautinis olimpinis komitetas

Doc. dr. A. Vilkas – Vilniaus pedagoginis universitetas

Prof. habil. dr. K. Milašius – Vilniaus pedagoginis universitetas

Prof. habil. dr. P. Karoblis – Lietuvos olimpinë akademija

Prof. habil. dr. A. Skurvydas – Lietuvos kûno kultûros akademija

Prof. habil. dr. J. Poderys – Lietuvos kûno kultûros akademija

Prof. habil. dr. A. Skarbalius – Lietuvos kûno kultûros akademija

Prof. habil. dr. S. Stonkus – Lietuvos kûno kultûros akademija

Prof. habil. dr. A. Èepulënas – Lietuvos kûno kultûros akademija

Prof. habil. dr. V. Rodièenko – Rusijos olimpinis komitetas

Prof. habil. dr. V. Balseviè – Rusijos valstybinis kûno kultû-ros, sporto ir turizmo universitetas

Prof. habil. dr. J. Jaðèaninas – Ðèecino universitetas (Lenkija)

Prof. habil. dr. J. Szopa – Katovicø kûno kultûros akademi-ja (Lenkija)

Prof. dr. V. Isurin – Vingeito institutas (Izraelis)

Prof. habil. dr. T. Gabrys – Varðuvos kûno kultûros akade-mija (Lenkija)

Prof. habil. dr. R. M. Kalina – Varðuvos kûno kultûros aka-demija (Lenkija)

Prof. habil. dr. H. Avanesian – Armënijos valstybinis kûnokultûros institutas

KÛNO KULTÛROS IR SPORTO DEPARTAMENTAS

LIETUVOS TAUTINIS OLIMPINIS KOMITETAS

LIETUVOS SPORTO INFORMACIJOS CENTRAS

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBËS

DIDELIO MEISTRIÐKUMOSPORTININKØ RENGIMO

VALDYMAS

VIII tarptautinë sporto mokslokonferencija

Vilnius, 2005 m. vasario 25–26 d.

KRONIKACHRONICAL

2004 Nr. 3(37) 75

KONFERENCIJOS KRYPTYS

Pedagoginiai didelio meistriškumo sportininkø ren-gimo ypatumai

Sporto psichologija

Sporto vadyba

Sporto fiziologija

Sporto biochemija

Sportininkø mityba

Sporto biomechanika

Informacinës ir komunikacinës technologijos sporte

Jaunøjø sportininkø rengimo problemos

KONFERENCIJOS DARBOTVARKË

2005 m. vasario 25 d.

Pradþia 8.00 val.Viešbutis „Naujasis Vilnius“(Konstitucijos pr. 14, Vilnius)

2005 m. vasario 26 d.

Pradþia 9.00 val.

Vilniaus pedagoginis universitetas(Studentø g. 39, Vilnius)

Pranešimams: plenariniame posëdyje – 40 min.sekcijose – 10 min.

Diskusijoms: plenariniame posëdyje – 10 min.sekcijose – 5 min.

Registracijos formoje paþymëkite, kokio pobûdþiopranešimo (stendinio ar þodinio) pageidaujate. Moks-lo komitetas stengsis atsiþvelgti á jûsø pageidavimus.

Konferencijos kalbos: lietuviø ir anglø.

Plenariniame posëdyje numatomas sinchroninisvertimas ið lietuviø kalbos á anglø ir ið anglø kalbos álietuviø.

REGISTRACIJA

Registracijos mokestis – 50 Lt.

Á ðá mokestá áeina: atskiru leidiniu iðleista konfe-rencijos medþiaga (tezës), dalyvio aplankas, kava per-traukø metu, pietûs konferencijos uþdarymo metu.

Registracijos mokestá sumokëti Organizaciniam ko-mitetui:

Organizacinis komitetas:Þemaitës g. 6, 513 kab., LT – 03117 VilniusTel. (8~5) 233 74 31, faks. (8~5) 213 34 96El. paštas: mokslas@sportinfo.lt

Koordinatoriai: Linas TubelisEglë Kemerytë-Riaubienë

Pavedimu mokestá galima mokëti:

Lietuvos sporto informacijos centrasAB Vilniaus bankasA.s. LT 347044060001680787PVM mok. kodas 215449113Ámonës kodas 2154491Konferencijos registracijos mokestis

DALYVAVIMO SÀLYGOS

Tezës turi bûti pateiktos Organizaciniam komitetui iki2004 m. lapkrièio 12 d.

Reikalavimai tezëms: Tezës pateikiamos anglø kalba, jose turi bûti aið-

kiai suformuluotas darbo tikslas, pateikti tyrimo me-todai ir organizavimas, rezultatø aptarimas, santrau-ka. Teziø apimtis – 1 A4 formato puslapis (ne maþiaukaip1000 spaudos þenklø). Tekstas turi bûti surinktas„MS Word“ programa, 1 intervalu, „Times New Ro-man“ 10 pt ðriftu. Pavadinimas – didþiosiomis raidë-mis paryðkintas, apaèioje kursyvu paryškintai raðomaautoriaus (-iø) pirmoji vardo raidë ir pavardë, po pa-varde kursyvu raðomas mokslo ástaigos, kuriai atsto-vauja autorius (-iai), pavadinimas. Pavadinimas, au-torius (-iai) ir mokslo ástaiga (-os) raðomi lygiuojant ákairæ pusæ, tekstas – á abi puses. Paraðtës: virðus, apa-èia, kairë ir deðinë – 2 cm.

Tezës, pateiktos nesilaikant reikalavimø, nebuspublikuojamos.

Tezës pateikiamos áraðytos á diskelá ar CD arbasiunèiamos el. paðtu: mokslas@sportinfo.lt. Kartu pa-teikiama ir uþpildyta registracijos forma.

Konferencijos organizaciniam komitetui galima pa-teikti ne tik tezes, bet ir mokslinius straipsnius, pagalkuriuos bus skaitomi pranešimai konferencijoje, ver-tingiausi ið jø bus spausdinami þurnale „Sporto moks-las“.

PRANEÐIMØ REGLAMENTAS

SPORTO MOKSLAS76

2004 04 07 Klaipëdos universitete socialiniømokslø, edukologijos (07 S) daktaro disertacijà te-ma „Jaunesniojo mokyklinio amþiaus vaikø sudë-tingø judesiø iðmokimo ávertinimas taikant paramet-riná mokymà“ apgynë Lietuvos kûno kultûros aka-demijos doktorantë Rima Bakienë.

Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. StanislovasStonkus (LKKA). Klaipëdos universiteto eduko-logijos mokslo krypties tarybos pirmininkë – prof.habil. dr. Vilija Targamadzë (KU), nariai – prof.habil. dr. Albertas Skurvydas (LKKA), doc. habil.dr. Algirdas Raslanas (VPU), doc. habil. dr. Anta-nas Skarbalius (LKKA), doc. dr. Audronius Vil-kas (VPU), oponentai – doc. habil. dr. Algirdas Èe-pulënas (LKKA), doc. dr. Romualdas Malinaus-kas (LKKA).

Nauji mokslo daktarai / New Science Doctors

2004 04 09 Kauno medicinos universitete bio-medicinos mokslø biologijos (01 B) daktaro diser-tacijà tema „Ðildymo poveikis raumens funkcijai,nuovargiui ir atsigavimui maksimalaus intensyvumofizinio krûvio metu ir po jo“ apgynë Lietuvos kûnokultûros akademijos doktorantas Vidas Bruþas.

Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Janas Jašèa-ninas (LKKA), konsultantas – prof. habil. dr. Al-bertas Skurvydas (LKKA). Kauno medicinos uni-versiteto biologijos mokslo krypties tarybos pirmi-ninkas – prof. habil. dr. Adolfas Toleikis (KMU),nariai – doc. habil. dr. Vida Mildaþienë (VDU),doc. dr. Osvaldas Rukðënas (VU), habil. dr. JonasJurevièius (KMU), habil. dr. R. Veteikis (KMU),oponentai – doc. dr. Egidijus Këvelaitis (KMU),dr. Aivaras Ratkevièius (Sanderlendo universitetas).

Teziø pateikimo terminas –2004 m. lapkrièio 12 d.

Straipsniø pateikimo terminas –2004 m. gruodþio 17 d.

Daugiau informacijos rasite internetotinklalapyje

www.sportinfo.lt/konferencija

Reikalavimai pranešimams

Praneðimai skaitomi lietuviø arba anglø kalbomis.Vaizdinë praneðimo medþiaga bûtinai turi bûti pa-teikta anglø kalba.

Reikalavimai stendiniams pranešimams

Kiekvienam stendiniam pranešimui bus suteikta63 (plotis) x 90 (aukštis) cm vietos.

Stendiniai pranešimai turi bûti lietuviø kalba (san-trauka anglø kalba) arba anglø kalba (santrauka lie-tuviø kalba). Santraukø apimtis – ne maþiau kaip 600spaudos þenklø.

Straipsniai pateikiami Organizaciniam komitetui iki2004 m. gruodþio 17 d.

Reikalavimai straipsniams

Pateikiami straipsniai turi atitikti moksliniam straips-niui keliamus reikalavimus (þr. þurnale arba interne-te www.sportinfo.lt/sportomokslas).

2004 Nr. 3(37) 77

„Sporto mokslo“ þurnale spausdinami straipsniaiávairiø mokslo krypèiø, uþ kurias atsakingi ðie Redakto-riø tarybos nariai:

1. Sporto mokslo teorija – prof. habil. dr. P. Karob-lis, prof. habil. dr. A. Raslanas, prof. habil. dr. A. Skar-balius.

2. Sporto bei judesiø fiziologija, sporto medicina,sporto biochemija – prof. habil. dr. A. Gailiûnienë, prof.habil. dr. J. Saplinskas, prof. habil. dr. A. Irnius, prof.habil. dr. J. Jaðèaninas.

3. Ávairaus amþiaus ir treniruotumo sportininkø or-ganizmo adaptacija prie fiziniø krûviø – prof. habil. dr.J. Skernevièius, prof. dr. A. Stasiulis.

4. Sporto pedagogika ir sporto psichologija – prof.habil. dr. S. Kregþdë, prof. habil. dr. K. Miðkinis.

5. Sportiniø þaidimø teorija ir didaktika – prof.habil. dr. S. Stonkus.

6. Kûno kultûros teorija, sveika gyvensena ir fizinëreabilitacija – prof. habil. dr. J. Jankauskas, prof. habil.dr. A. Baubinas.

7. Sporto istorija, sporto sociologija, sporto vadyba,sporto informatika, olimpinio sporto problemos – doc.J. Þilinskas, P. Statuta.

Kiekvienos mokslo krypties Redaktoriø tarybos na-rys yra pateikiamo straipsnio ekspertas, jis aprobuojastraipsnio spausdinimà þurnale, jei reikia, papildomaiskiria recenzentus.

Bendrieji reikalavimai:Þurnalui pateikiami originalûs, neskelbti kituose lei-

diniuose straipsniai. Mokslo publikacijoje skelbiama me-dþiaga turi bûti nauja, teisinga ir tiksli, logiðkai iðanali-zuota ir aptarta. Mokslinio straipsnio apimtis – iki 6–8 puslapiø.

Straipsnis turi bûti suredaguotas, iðspausdintas teks-tas patikrintas, pageidautina, kad bûtø vartojamos tikstandartinës santrumpos bei simboliai. Nestandartiniussutrumpinimus bei simbolius galima vartoti tik pateikusjø apibrëþimus toje straipsnio vietoje, kur jie áraðyti pir-mà kartà. Visi matavimø rezultatai pateikiami tarptau-tinës SI vienetø sistemos dydþiais.

Straipsnyje turi bûti akcentuojama darbo originalu-mas, naujumas bei svarbûs atradimai, praktinës veiklosapibendrinimas ir pateikiamos iðvados, paremtos tyri-mø rezultatais.

Straipsniai recenzuojami. Kiekvienà straipsná recen-zuoja ne maþiau kaip du recenzentai, vienas recenzentas

ið mokslo institucijos – autoriaus darbovietës, o kità –anoniminá recenzentà – skiria þurnalo atsakingasis sek-retorius. Pagrindinis recenzentø parinkimo kriterijus – jøkompetencija. Recenzentø rekomendacijos pagrindþiastraipsnio tinkamumà „Sporto mokslo“ þurnalui.

Straipsniai skelbiami lietuviø ir anglø kalbomis suiðsamiomis lietuviø ir anglø kalbø santraukomis.

Du rankraðèio egzemplioriai ir diskelis arba kom-paktinis diskas siunèiami þurnalo „Sporto mokslas“ at-sakingajai sekretorei ðiuo adresu:

Þurnalo „Sporto mokslas“ atsakingajai sekretoreidr. E. Kemerytei-RiaubieneiLietuvos sporto informacijos centras, 513 kab.Þemaitës g. 6, LT–03117 Vilnius

Gaunami straipsniai registruojami. Straipsnio gavi-mo data nustatoma pagal Vilniaus paðto þymeklá.

Straipsnio struktûros ir áforminimo reikalavimai:Antraštinis puslapis: 1) trumpas ir informatyvus

straipsnio pavadinimas; 2) autoriø vardai ir pavardës,mokslo vardai ir laipsniai; 3) institucijos, kurioje atlik-tas tiriamasis darbas, pavadinimas; 4) autoriaus, atsa-kingo uþ korespondencijà, susijusià su pateiktu straips-niu, vardas, pavardë, adresas, telefono (fakso) numeris,elektroninio paðto adresas.

Santrauka (ne maþiau kaip 700 spaudos þenklø) lie-tuviø ir anglø kalbomis. Santraukoje nurodomas tyri-mo tikslas, objektas, trumpai apraðoma metodika, pa-teikiami tyrimo rezultatai ir iðvados.

Raktaþodþiai: 3–5 informatyvûs þodþiai ar frazës.

Ávadas (iki 500 þodþiø). Jame nurodoma tyrimo pro-blema, aktualumas, iðtirtumo laipsnis, þymiausi tos sri-ties mokslo darbai, tikslas. Skyriuje cituojami literatû-ros ðaltiniai turi turëti tiesioginá ryðá su eksperimentotikslu.

Tyrimo metodai. Apraðomi originalûs metodai arbapateikiamos nuorodos á literatûroje apraðytus standarti-nius metodus. Tyrimo metodai ir organizavimas turi bû-ti aiðkiai iðdëstyti.

Tyrimo rezultatai. Iðsamiai apraðomi gauti rezulta-tai, pateikiamos lentelës ir paveikslai, paþymimas jø sta-tistinis reikšmingumas.

Tyrimo rezultatø aptarimas ir iðvados. Tyrimo rezul-tatai lyginami su kitø autoriø skelbtais duomenimis, at-radimais, ávertinami jø tapatumai ir skirtumai. Pateikiamosaiðkios ir logiðkos iðvados, paremtos tyrimo rezultatais.

INFORMACIJA AUTORIAMS

SPORTO MOKSLAS78

Literatûra. Literatûros sàraðe cituojama tik publi-kuota mokslinë medþiaga. Cituojamø literatûros ðalti-niø turi ne daugiau kaip 15. Moksliniø konferencijøtezës cituojamos tik tada, kai tai yra vienintelis infor-macijos ðaltinis. Literatûros sàraðe ðaltiniai numeruo-jami ir vardijami abëcëlës tvarka pagal pirmojo auto-riaus pavardæ. Pirma vardijami ðaltiniai lotyniðkais rað-menimis, paskui – rusiðkais.

Straipsnis þurnale literatûros sàraðe pateikiamas taip:raðoma pirmojo autoriaus pavardë bei vardo inicialas,kitø autoriø pavardës ir vardø inicialai, skliausteliuoseþurnalo leidimo metai, straipsnio pavadinimas, kursy-vu – þurnalo pavadinimas (galima vartoti sutrumpini-mus, pateiktus JAV Kongreso bibliotekos publikuojama-me INDEX MEDIKUS), tomas, numeris (jei yra), pus-lapiai. Tekste pateikiant nuorodà á keliø autoriø straipsná,nurodomas tik pirmas autorius ir raðoma „et al.“ (jeistr. anglø k.) arba „ir kt.“ (jei str. lietuviø k.).

Apraðant knygà, nurodoma jos autorius (-iai),skliausteliuose leidimo metai, kursyvu – knygos pavadi-nimas, leidimo vieta ir leidëjas.

Literatûros apraðo pavyzdþiai:

Bekerian, D. A. (1993). In search of the typicaleyewitness. American Physiologist, 48, 574–576.

Bergh, U. And Forsberg, G. (1992). Influence ofbody mass on cross-country ski racing performance.Medicine and Science in Sport and Exercise, 24(9), 1033–1039.

Ðtaras, V., Arelis, A., Venclovaitë, L. (2001). Lie-tuvos moterø irkluotojø treniruotës vyksmo ypatu-mai. Sporto mokslas, 4(26), 28–31.

Neuman, G. (1992). Specific issues in individualsports. Cycling. In: R. J. Shepard and P. O. Astrand(Eds.). Endurance in Sport (pp. 582–596). New-York.

Jovaiða, L. (1993). Edukologijos pradmenys: studijøpriemonë. Vilnius: VU l-kla.

Dintiman, G., Ward, B. (2003). Sports speed (3rded.). Champaign: Human Kinetics.

Stonkus, S. (Red.) (2002). Sporto terminø þodynas(II leid.). Kaunas: LKKA.

Tubelis, L. (2001). Studentø fizinës saviugdos skati-nimo sistema ir jos efektyvumas: daktaro disertacijos san-trauka. Vilnius: VPU.

Straipsnio tekstas turi bûti iðspausdintas kompiute-riu vienoje standartinio (210x297 mm) balto popieriauslapo pusëje „Time New Roman“ ðriftu, 12 pt, per pus-antro intervalo tarp eiluèiø. Paraðèiø dydis kairëje irdeðinëje – 1,5 cm; virðuje ir apaèioje – ne maþiau kaip2 cm; teksto norma – 30 eiluèiø po 60–65 þenklus eilu-tëje. Puslapiai turi bûti numeruojami virðutiniame de-ðiniame kraðte, pradedant antraðtiniu puslapiu, kurispaþymimas pirmuoju numeriu.

Straipsniai, pateikiami diskelyje „Floppy 3,5“ arbakompaktiniame diske, turi bûti surinkti A4 formatu,privalo turëti 1,5 cm paraðtes ið kairës ir deðinës bei nemaþesnes kaip 2 cm ið virðaus ir apaèios. Skenuotø pa-veikslø pavadinimai pateikiami po paveikslais surinkti„Microsoft Word for Windows“ programa. Paveikslai þy-mimi eilës tvarka arabiðkais skaitmenimis, pavadinimasraðomas po paveikslu, spausdinami ant atskirø lapø.

Kiekviena lentelë privalo turëti trumpà antraðtæ beivirð jos paþymëtà lentelës numerá. Visi paaiðkinimai turibûti straipsnyje, tekste arba trumpame priede, iðspaus-dintame po lentele. Lentelëje vartojami sutrumpinimai irsimboliai turi sutapti su vartojamais tekste ar paveiksluo-se. Lentelës spausdinamos ant atskirø lapø, per pusantrointervalo tarp eiluèiø, jose pateikiami rezultatø aritmeti-niai vidurkiai, nurodomi jø variacijos parametrai, t. y.vidutinis kvadratinis nuokrypis arba vidutinë paklaida.

Jei paveikslai ir lentelës padaryti „Microsoft Exel forWindows“ programa, jie neturi bûti perkelti á programà„Microsoft Word for Windows“, jø vieta tekste turi bûtinurodyta kairëje paraðtëje pieðtuku.

Neatitinkantys reikalavimø ir netvarkingai parengtistraipsniai bus gràþinami autoriams be ávertinimo.

Kvieèiu visus bendradarbiauti „Sporto mokslo“ þur-nale, skelbti savo darbus.

2004 Nr. 3(37) 79

The journal ,,Sporto mokslas“ presents thepublications of various scientific fields in regard withthe following responsible members of Editorial Board:

1. Theory of sport science – Prof. Hab. Dr. P.Karoblis, Prof. Hab. Dr. A. Raslanas, Prof. Hab. Dr. A.Skarbalius.

2. Sport and movement physiology, sport medicine,sport biochemistry – Prof. Hab .Dr. A. Gailiûnienë, Prof.Hab.Dr. J. Saplinskas, Prof. Hab. Dr.A. Irnius, Prof.Hab. Dr. J.Jaðèaninas.

3. Atheletes of various age and training stateorganizm adaptation to physical loads – Prof. Hab. Dr.J. Skernevièius, Prof. Dr.A. Stasiulis.

4. Sport pedagogy and sport psychology – Prof. Hab.Dr. S. Kregþdë, Prof. Hab. Dr.K.Miðkinis.

5. Theory and didactics of sport games – Prof. Hab.Dr. S.Stonkus.

6. Physical Education theory, healthy lifestyle andphysical rehabilitation – Prof. Hab.Dr. J. Jankauskas,Prof.Hab. Dr. A. Baubinas.

7. Sport history, sport sociology, sport management,sport informatics, problems on Olympic sport – Assoc.Prof. J. Þilinskas, P. Statuta.

The member of Editorial board in each field is anexpert of the article supplied. He is responsible foraprobation of the article for its further publishing in thejournal, and, if necessary, for the reviewers appointment.

General information:

The articles submitted to the journal should containoriginal research not previously published. The materialshould be new, true to fact and precise, with logicalanalyzis and discussion. The size of a scientific article –from 6 up to 8 printed pages.

The article must be checked for errors. It isrecommended that only standard abbreviations andsymbols be used. Non-standard special abbreviations andsymbols need to be defined at first mention. All resultsof measuring should be those of the System International(S.I.) Units.

The article should contain the original quality of theresearch work, novelty as well as important findings whichembrace practical activity. The conclusions must bebased on the research results

One article must be reviewed by no less than 2

INFORMATION TO AUTHORS

reviewers, one of which represents scientific institutionof the author, and the other is is the blind reviewer,selected by Editor-in-Chief of the journal. The maincriteria of selection of the reviewers’ is their competence.The recommendations of the reviewers are the basis forarticle’s relevance to the journal “Sport Science”.

The articles are published both in the Lithuanianand English languages. Comprehensive summaries inboth languages should be provided with the manuscriptof the article.

Two copies of the manuscript and floppy disk orcompact disc should be submitted to the ExecutiveSecretary of the journal to the following address:

Dr. E. Kemerytë-Riaubienë, Executive Secretary ofthe journal ,,Sporto mokslas“

Lithuanian Sports Information Centre, room No 513Þemaitës str. 6, LT-03117, Vilnius, Lithuania

All manuscripts received are registered. The date ofreceipt by post is established according to the post-markof the Vilnius post-office.

Requirements for the structure of the article:

The title page should contain: 1) a short andinformative title of the article; 2) the first names andfamily names of the authors, scientific names and degrees;3) the name of the institution where the work has beendone; 4) the name, family names, address, phone andfax number, E-mail number of the author to whomcorrespondence should be sent.

Summaries with no less than 700 print marks shouldbe submitted in the Lithuanian and English languages.The summary should state the purpose of the research,the object, the brief description of the methodology, themost important findings and conclusions.

Keywords are from 3 to 5 informative words or phrases.The introductory part (not more than 500 words). It

should contain a clear statement of the problem of theinvestigation, the extent of its solution, the mostimportant papers on the subject, the purpose of the study.The cited literature should be in direct relation with thepurpose of the experiment in case.

The methods of the investigation. The original methodsof the investigation should be stated and/or referencesshould be given for standard methods used. The methodsand procedure should be identified in sufficient detail.

SPORTO MOKSLAS80

The results of the study. Findings of the study shouldbe presented comprehensively in the text, tables andfigures. The statistical significance of the findings shouldbe noted.

The discussion of the results and conclusions of thestudy. The results of the study should be in relationshipand relevenace to published observations and findings,emphasizing their similarities and differences. Theconclusions provided should be formulated clearle andlogically and should be based on the results of theresearch.

References. Only published scientific material shouldbe included in the list of references. The list of referencesshould not exceed 15 sources. References should be listedin alphabetical order taking account of the first authorThesis of scientific conferences are cited when it is theonly source of the information needed. First referenceswith latin characters are listed, and then – slavic.

Once the article appears in the list of references, firstthe full surname of the first author and first letter of hisname is indicated, then – co-authors’ full surnames andfirst letter of the name, in the brackets – year of thejournal publication, the article title, the journal title initalics (it is possible to use abbreviations provided in theUSA Congress Library issued INDEX MEDIKUS), thevolume, the number (if existing) and the pages. Whenseveral authors are named, list only the first authoradding ,,et all.“ (if the article is in English) or ,,ir kt.“(if the article is in Lithuanian).

For books the author(s) names, years of publicationin brackets, the title of the book in italics, the year ofpublication and a publisher are indicated.

Examples of the correct references format are asfollows:

Bekerian, D. A. (1993). In search of the typicaleyewitness. American Physiologist, 48, 574–576.

Bergh, U. and Forsberg, G. (1992). Influence of bodymass on cross-country ski racing performance. Medicineand Science in Sport and Exercise, 24(9), 1033–1039.

Štaras, V., Arelis, A., Venclovaitë, L. (2001).Lietuvos moterø irkluotojø treniruotës vyksmoypatumai. Sporto mokslas, 4(26), 28–31.

Neuman, G. (1992). Specific issues in individualsports. Cycling. In: R. J. Shepard and P.O. Astrand(Eds.). Endurance in Sport (pp. 582–596). New-York.

Jovaiša, L. (1993). Edukologijos pradmenys: studijøpriemonë. Vilnius: VU l-kla.

Dintiman, G., Ward, B. (2003). Sports speed (3rded.). Champaign: Human Kinetics.

Stonkus S. (Red.). (2002). Sporto terminø þodynas(II leid.). Kaunas: LKKA.

Tubelis, L. (2001). Studentø fizinës saviugdosskatinimo sistema ir jos efektyvumas: (daktarodisertacijos santr.). Vilnius: VPU.

The text of the article must be typed on white standardpaper (210x297 mm), with a character size at 12 points,font – “Times New Roman”, 1,5 line spaced, withmargins being: 1,5 cm on the left and on the right, noless than 2 cm at the top and at the bottom. Text size –30 lines with 60-65 symbols per line. The pages arenumbered at the top right side starting with cover pagewhich is given number ”1”.

Once the article is supplied in a floppy disk “Floppy3,5” or a compact disk it must bear A4 format with 1,5cm margins on the left and on the right and minimum a2 cm margin at the top and at the bottom. The titles ofthe scanned figures are placed under the figures, using,,Microsoft Word for Windows“ program. All figures areto be numbered consecutively giving the sequentialnumber in Arabic numerals, giving the title under thefigure, printed on separate sheetes of paper.

Each table should have short name and numberindicated above the table. All explanations should be inthe text of the article or in the short footnote added tothe table. The abbreviations and symbols given in thetables should coincide with the ones used in the textand/or figures. The tables are printed on separate sheetsof paper, (1,5 line spaced) with arithmetic means of theresults, their variations parameters, i.e., average squaredeviation or average bias.

Once produced by “Microsoft Exel for Windows”program, figures and tables should not be transfered to“Microsoft Word for Windows” program. The locationof the figure should be indicated by pencil in the leftmargin of the text.

The manuscripts not corresponding to therequirements and/or inadequatly prepared will bereturned to the authors without evaluation.

The journal ,,Sporto mokslas“ is looking forward toyour kind cooperation in publishing the articles.

Naujos knygos