Wojciech SmoczySki

Laringal teorija ir lietuvi kalba

Edenda curant

Axel HolvoetArtras JudentisGina Kavalinait

Rolandas Mikulskas

Tomus II

Wojciech Smoczyski

Laringal teorija ir lietuvi kalba

Bibliotheca Salensis

Vilnae MMVI

lietuvi kalboS inStitutaS

Wojciech SmoczySki

Laringal teorijair lietuvi

kalba

Vilnius 2006

1. GloSematika: kalba ir kalbotyra paGal hjelmSlev

Leidyb rm:

lietuvoS reSpublikoS vyriauSyblietuvoS valStybiniS mokSlo ir Studij fondaS

Autorizuotas vertimas i lenk kalbos

I rankraio vert Veslava iik-Prokaeva, Diana ileikait

Moksliniai redaktoriai Diana ileikait, Axel Holvoet

Kalbos redaktor Janina Vileikien

Dailinink Giedr Mikulskait

Maketavo Audron Stanislovaitien

Surinkta Charis SIL ir Gentium ramenimis

ISSN 1822-3257ISBN 978-9955-704-17-1 Copyright Wojciech Smoczyski, 2006

UDK 808.82(09)

Sm29

1.1. kalboS Struktra

pratarm (9)autoriauS odiS (11)1. vadas (13)

1.0. Bendros pastabos (13)1.1. Standartin laringal teorijos versija (19)1.2. Laringalas prie bals e (20)1.3. Laringalini priebalsi fonetins ir fonologins savybs (26)1.4. Apibendrinimas (31)1.5. Laringalas prie bals o (31)1.6. Laringalas h tarp dusliojo priebalsio ir balsio (35)1.7. Laringalas prie priebals ir prie pauz (37)1.8. Laringalas priebalsi aplinkoje (57)1.9. Tam tikri laringalinius priebalsius apimani sek raidos nereguliarumai (67)1.10. Laringal teorija i istorins perspektyvos (72)

2. Indoeuropiei prokalbs vokalizmo apybraia (85)

3. Laringalini priebalsi atspindiai lietuvi kalboje (87)

3.1. Antevokalinis laringalas odio pradioje (87)3.1.1. H prie e (87)3.1.1.1. */he/ > *[he] > */e/ > liet. e (87)3.1.1.2. */h2e/ > *[h2a] > */a/ > liet. a (89)3.1.1.3. */h3e/ > *[h3o] > */o/ > liet. a (96)3.1.2. H prie o (97)3.1.2.1. */ho/ > /o/ > liet. a (98)

turinyS

3.1.2.2. */h2o/ > /o/ > liet. a (98)3.1.2.3. */h3o/ > /o/ > liet. a (100)3.1.3. H prie i (100)3.1.4. H prie u (100)

3.2. Antevokalinis laringalas odio viduje (102)3.2.1. H prie e (102)3.2.1.1. H prie priesag -e- / -o- (102)3.2.1.1.1. H tarp glaido ir balsio: CeiH-V (103)3.2.1.2. H prie priesag -eie- (105)3.2.1.3. H tarp nosinio intarpo ir tematinio balsio (-n-H-e-) (106)3.2.1.3.1. Galimi intarpinio prezenso pdsakai (107)3.2.1.4. H prie vardaodin priesag -eto- (108)3.2.1.5. H prie kitas vardaodines priesagas (109)3.2.1.6. Galn */-h2ei/ (109)3.2.2. H prie o veiksmaodins kilms odiuose (110)3.2.3. H prie priesag -ah2- < -eh2- (112)3.2.3.1. Iteratyviniai kilti tipo veiksmaodiai (112)3.2.3.2. o laipsnio iteratyvai (113)3.2.3.3. Priesagos -ah2- < -eh2- daiktavardiai (113)3.2.4. H prie i (114)3.2.5. H prie u (115)

3.3. Laringalas tarp balsio ir priebalsio (115)3.3.1. Pozicija po e (116)3.3.1.1. Pozicija ehC (116)3.3.1.2. Pozicija eh2C (121)3.3.1.3. Pozicija eh3C (137)3.3.2. Pozicija po o (139)3.3.2.1. Pozicija */ohC/ > // > liet. o (139)3.3.2.2. Pozicija */oh2C/ > // > liet. o (142)3.3.2.3. Pozicija */oh3C/ > // > liet. o (143)3.3.2.4. Pozicija */oHC/ > // > liet. o (144)3.3.3. Laringalo inykimas po i ir po u (145)3.3.3.1. Pozicija iHC (145)

1.1. kalboS Struktra

3.3.3.2. Pozicija uHC (153)3.4. Intervokalinis laringalas (163)

3.4.1. Hiato atsiradimas inykus laringalui (163)3.4.2. Sekos su auktutinio pakilimo balsiais *EHiC, *EHuC (165)3.4.2.1. Dvibalsi *Ei , *Eu atsiradimas inykus laringalui (165)3.4.2.1.1. Dvibalsis *Ei (165)3.4.2.1.2. Dvibalsis *Eu (165)3.4.2.2. Ilgj dvibalsi atsiradimas dl laringalo metatezs sekose *EHiC, *EhuC (166)3.4.2.2.1. *i iiV (168)3.4.3.1.1. Daiktavardin priesaga -ija (170)3.4.3.2. uHV > uuV (171)3.4.3.2.1. Daiktavardin priesaga -uva (177)

3.5. Antekonsonantinis laringalas odio pradioje (177)3.5.1. Laringalas odio pradioje prie rezonant (178)3.5.1.1. H prie rezonant r (178)3.5.1.2. H prie rezonant l (180)3.5.1.3. H prie rezonant m (181)3.5.1.4. H prie rezonant n (181)3.5.1.5. H prie pusbals i (182)3.5.1.6. H prie pusbals u (184)3.5.2. H prie sprogstamj obstruent (185)3.5.3. H prie s (186)

3.6. Interkonsonantinis laringalas (187)3.6.1. Laringalas tarp obstruent (-CHC-) (187)3.6.2. Laringalas tarp rezonanto ir obstruento (liet. VR tipo dvibalsi aktas) (188)

3.6.3. Pilnojo (EL, OL) laipsnio, (C)eRH-T tipo aknies dariniai (189)3.6.3.1. *[erH] (189)3.6.3.2. *[orH] (191)3.6.3.3. *[elH] (192)3.6.3.4. *[olH] (194)3.6.3.5. *[emH] (196)3.6.3.6. *[omH] (197)3.6.3.7. *[enH] (197)3.6.3.8. *[onH] (198)3.6.3.9. *[eiH] (199)3.6.3.10. *[oiH] (201)3.6.3.11. *[euH] (201)3.6.3.12. *[ouH] (206)3.6.4. Nykstamojo laipsnio formos (207)3.6.4.1. *[irH] (207)3.6.4.2. *[urH] (211)3.6.4.3. *[ilH] (211)3.6.4.4. *[ulH] (214)3.6.4.5. *[im] (215)3.6.4.6. *[umH] (215)3.6.4.7. *[inH] (216)3.6.4.8. [unH] (217)

Rinktin bibliografija (219)

Sutrumpinimai (277)

Rodykls (235)

pratarm

Laringalistin indoeuropiei prokalbs rekonstrukcijos paradigma, ku-rios pirmtakas buvo ymusis struktrins lingvistikos pamat krjas Ferdinandas de Saussureas, beveik visuose pasaulio lyginamosios kal-botyros centruose pakeit dar palyginti neseniai vyravusi, o Lietuvoje tebevyraujani jaunagramatiki paradigm. Ji radikaliai atnaujina ms indoeuropiei prokalbs tiek fonologins, tiek morfonologins ir morfologins sistem supratim. Krokuvos komparatyvistas ir baltistas Wojciechas Smoczyskis nauj laringalistin rekonstrukcijos model jau kelis deimtmeius skmingai taiko balt kalb istorijai tirti. Siekdami ipopuliarinti Lietuvoje jo darbo rezultatus ir apskritai iuolaikinius ly-ginamosios kalbotyros metodus, antrosios Sal kalbotyros vasaros mo-kyklos rengjai papra j 2004 m. perskaityti kelias paskaitas apie laringal teorijos reikm balt kalbotyrai. Jos ir dav pradi iai knygai, kuri autorius maloniai sutiko iplsti pateikdamas bendr va-d laringal teorij. Nors i knyga negali ir nesiekia pakeisti isames-nio ir bendresnio lyginamosios indoeuropiei kalbotyros vado, kur pateikti lietuvi kalba svarbi ateinani met uduotis, ji, be abejo, istorinei lietuvi kalbotyrai pads veikti pastaraisiais deimtmeiais su-sidarius atsilikim.

Axel Holvoet

11

autoriauS odiS

ios knygos pagrind sudaro paskaita Laringalini priebalsi at-spindiai lietuvi kalboje, skaityta 2004 m. Sal dvare (Rokikio rajone) vykusioje kalbotyros vasaros mokykloje Academia Gram-maticorum Salensis jos rengjo profesoriaus Axelio Holvoeto kvie-timu.

Pirminis paskaitos tekstas papildytas dviem poiriais. Viena, parinkti lietuvi ir latvi kalb pavyzdiai, iliustruojantys tam ti-kras prokalbs struktras, kuri sudtyje bta laringalini priebal-si, antra nutarta, jog lietuvi kalbos mediag btina pateikti indoeuropeistiniame kontekste. Rezultatas keliasdeimties pusla-pi iuolaikins laringal teorijos apybraia, sudaranti pirmj kny-gos dal. Joje idstyti i esms bendrai inomi faktai ir tik kai kuriais atvejais remiamasi atskir mokslinink teorijomis; tuo pa-aikinama, kodl bibliografins nuorodos alia cituojam pavyzdi pateikiamos gana retai. Apie lietuvi kalbos mediag pasakytina, kad visur, kur tik buvo manoma, nurodyti jos atitikmenys latvi ir/ar slav kalbomis. iuo poiriu knyga gali pasilyti skaitytojui daugiau, nei nusako jos pavadinimas.

Baigdamas noriau padkoti profesoriui Axeliui Holvoetui ne tik u pasilym paskelbti mano paskait, bet ir u kantryb, su kuria jis priimdavo vis naujus ios paskaitos papildymus. Daktarei Dianai ileikaitei dkoju u pagalb redaguojant vertim lietuvi kalb.

13

1. vadaS

1.0. Bendros pastabos

1.0.1. Indoeuropiei prokalbs fonem sistem sudar:(a) balsiai: e, a, o;(b) dvibalsiai: ei , ai, oi ir eu, au, ou;(c) rezonantai: sklandieji r, l; nosiniai n, m; vadinamieji pusbal-

siai (glaidai) i , u (su alofonais , , , , i, u, galiniais sudaryti skiemen);

(d) obstruentai: (da) sprogstamieji: labialiniai p b bh

dentaliniai t d dh

palataliniai h

veliariniai k g gh

labioveliariniai ku gu guh

(db) sibiliantas: s (dc) laringaliniai: h1, h2, h3

.

1.0.2. Indoeuropiei prokalbs leksemos sandara

Vienas i laringal teorijos teigini sako, kad indoeuropiei pro-kalbs leksema (aknis) daniausiai turjo trifonem struktr C1eC2-: skiemens centr sudarantis balsis e i abiej pusi buvo supamas priebalsi. Turint omenyje, kad simboliu C ymimi ir tran-

14

1. vadaS

kieji (T), tarp j ir laringalai (H), ir balsingieji (R), galima patiks-linti, kad tekste realizuojami ie modelio C1eC2- variantai

1:(a) TeT, pvz.: *bhegu- (pa)bgti, *bhes- kramtyti, *dheguh-

(su)deginti, *guhedh- prayti, *kue- irti, *ped- engti; kristi, *pe- virti, gaminti (maist), *tep- 1. bti iltam, 2. tepti; *sed- ssti, *seku- sekti, eiti i paskos, *seg- segti, *seh- veikti, *ses- ilstis, miegoti.

(b) TeH, pvz.: *bheh1- ildyti, *bheh2- viesti; kalbti, *deh1-

megzti, riti, *deh3- duoti, *deH- pjauti, *dheh1- dti, *peh2-

saugoti, *peh3- gerti, *seh1- sti. (c) TeR, pvz.: *bher- neti, *guhel- praryti, *guem- eiti ,

*guhen- muti, smogti, *ten- tempti, *ei- gulti, kuei- rink-ti, tvarkyti, *seu- spausti (sultis).

(d) HeT, pvz.: *h1es- 1. bti, egzistuoti, 2. mesti, *h2e- gin-ti, varyti, *h3ed- kvepti, *h3ek

u- irti, *h3ep- gaminti.(e) HeR, pvz.: *h3er- judinti, priversti judti, *h3el- maitinti,

*h1em- imti, *h2en- semti, *h1ei- eiti, *h1eu- irti.(f) HeH, pvz.: *h2eh1- bti kartam, *h2eh3- tikti, pasi-

tikti(g) ReT, pvz.: *ret- bgti, ristis, *le- rinkti, skaiiuoti, *lep-

luktenti, lupti, *negu- temti, *ies- virti, kunkuliuoti, *iet- isidstyti, isirikiuoti, *ueh- bti veamam, vaintis, vaiuoti su veimu, *ueku- pasakyti, *ue- norti.

(h) ReH, pvz.: *reh1- duoti, dovanoti, *leh2- loti, *meh1- ma-tuoti, *neh2- isigsti, *ieh2- 1. vykti kur, 2. prayti (imaldos), maldauti, *ueh2- suktis.

(i) ReR, pvz.: *mer- nykti, mirti, *men- manyti, *mei- mai-nyti, *iem- itiesti rank, teikti, *ieu- laikytis atokiau, vengti, *uel- suktis, *uen- gyti.

1 akn formos bei j reikmi apibrtys ia ir toliau cituojamos pagal Lexikon der

indogermanischen Verben = LIV2 (Rix 1998).

15

1.0. bendroS paStaboS

1.0.2.1. Ivestins struktros

Pagrindin struktra C1eC2- ipleiama pridedant vien ar du prie-balsius ties kairija arba deinija skiemens riba2. Dl to aknys toliau diferencijuojamos taip:

(a) CC1eC2(C), pvz.: *bhueh2- bti, egzistuoti, *drem- miegoti,

*dhmeH- psti, *neh3- (at)painti, *guhreh1- kvepti, *h1reh1-

irkliuoti, *h2meh1- pjauti dalgiu, pjautuvu, *h2neh3- peikti, *h1ne- gauti, (pa)imti, *h2ne- pasiekti, *h2uei- bgti, *h2ueh1- psti, vtyti, *h2ues- 1. dienoti, auti, 2. nakvoti, *mneh2- pagalvoti, *steg- dengti, gaubti, *steh2- stoti, *steu- girti, lovinti, *suep- miegoti, *uieku- dti, talpinti kur, *uieh1

- apvynioti. aknies baigmenyje danai pasitaiko -CC tipo samplai-ka: *h1seut- virti, kunkuliuoti, *h2seus- diti, *h2ueid- giedoti, *h2uelk- vilkti, *mieuh1- ijudinti, paliesti, *pneuH- atsipeikti, *sueh1d- gyti skon.

(b) CCC1eC2(C), pvz.: *ksneu- galsti, *pster- iaudti. a-knies baigmenyje paprastai pasitaiko samplaika -CC: *kusueib- mo-juoti, mosuoti, *h3sleid- pasvirti, paslysti, *h2uied

h- ugauti, sueisti, *skueh1t- kratyti, *streng

h- sukti (virv), *streug- strigti.

(c) (C)C1eC2C, pvz.: *den- ksti, *embh- (su)draskyti,

*enh1- gimdyti, *erh2- (pri)nokti, *eus- ragauti, *hers-

iautis, stabarti, *h2euH- autis, *leh2p- viesti, *seuh1- i-judinti, seu- iulpti. Danai aknies pradioje eina CC- tipo samplaika: bhlei- smogti, *ghreh1u- griti, *g

hreibh- griebti, *Hieudh- kovoti, *h2leiH- tepti, *h2merd- skriausti, *peuH- 1. valyti, 2. pti, smirdti, *pteh2k- susiriesti, pritpti, *sneig

uh- prilipti, prisilieti, prisiplakti, *sneubh- tuoktis, vesti.

2 Plg. *her- alia *h-e-rH-, *h-e-rs-; *pe- alia *spe-, *pre-; *men- alia *mn-e-

h2-; *srebh- alia *str-e-bh-; *uen- alia *u-e-nh1-; *h2uei- alia *h2ue-id-; *seu- alia *s-e-

uH-, *s-e-u-.

16

1. vadaS

(d) (C)C1eC2CC (pats reiausias tipas), pvz., *h2eisd- garbinti, gerbti, *h2eish2- stiprinti; raginti, *ieuH- nerimauti, *meusH- pakelti, nuimti. Taip pat pasitaiko pradin samplaika CC-: *bhreiHk- iautis, stabarti, *stembH- remtis; stiprinti.

Pradios ir baigmens samplaikos susideda daugiausia i trij prie-balsi. aknis, rekonstruojama kaip *spti-e-uH- spjauti (LIV2, 583), nukrypsta nuo io modelio ir yra visikai izoliuota. Vietoj to geriau teigti esant du reguliarios darybos variantus: (1) pide. *spi-e-uH- kaip liet. spjuti, sbsl. pljuj, lot. spu ir *sti-e-uH- kaip ved. aaviam3. Modelio C1eC2- priebalsiniai pltiniai atsirado dl tam tikr morfologini struktr kaitybini ir darybini form, rea-nalizs, taigi gal gale juos galima kildinti i prokalbs afiks (for-mant), plg. tokias neoaknis su baigmeniu -i - kaip *peh3-i- gerti (LIV2, 462) *peh3- gerti, iabstrahuotas i -ie/io- prezens, ne-oaknis su baigmeniu -u -, pvz., *melh2-u- traikyti (LIV

2, 433) melh2- malti, i -u- prezens, ir neoaknis su baigmeniu -d

h-, pvz., *kleh3-d

h- verpti (LIV2 ,362) *kelh3-, i -dhe/dho- prezens.

1.0.2.2. I i teigini kyla du tolesni. Pirma, nebuvo leksem, kurios bt prasidjusios balsiu (VC-). Antra, nebuvo leksem su balsiniu baigmeniu (CV-). Jeigu istoriniais laikais randamos tokios akn formos kaip gr. -, -, - (r. 1.2.1), jos laikytinos antri-nmis, t. y. atsiradusiomis i pirmini form *h1es-, *h2e- ir *h3ed- (kuri vienoda sandara HeC yra modelio CVC- realizacija) dl tam tikr fonologini proces, i kuri vienas buvo fonem h1, h2, h3 inykimas prie balsius. Toliau, jeigu istorin mediaga paliudija tokias akn formas kaip gr. -, -, - (r. 1.7.1.1), tai prie-astis yra ta, kad, vykus garsiniam pokyiui pailgjus balsiui ir taip kompensavus laringalins fonemos inykim sekoje -VH(C)

3 Plg. akn *p-e-uH- pti, *pu-e-h2- smogti sandar.

17

1.0. bendroS paStaboS

prokalbs model CVC(C) = CVH(C) pakeit istorikai paliudytas modelis CV(C), plg. pide. *dheh1-C, *steh2-C, *deh3-C.

1.0.2.3. Laringal teorija taip pat leidia paaikinti daugel nere-guliarum, kuri ankstesns apofonijos, t.y. balsi kaitos tos paios (leksins arba gramatins) morfemos alomorfuose, teorijos paai-kinti negaljo. Laringal teorija, beje, teigia, kad trys balsi tembrai e, a, o kildintini i vieno (e), suponuodama, kad pasireik konteks-tinis trij skirting laringalini fonem poveikis ( 1.2). Antra ver-tus, i teorija eliminuoja i rekonstruojamos prokalbs ilguosius balsiu , , . Jie laikomi alutiniu produktu, atsiradusiu inykus sekose VHC/# (t. y. balsis +laringalas + priebalsis / pauz) buvu-siems laringalams, o tembro skirtumai aikinami trejopo laringali-nio konteksto poveikiu ( 1.7.1). Laikantis tokio poirio, reikms netenka alternacijos e :: o ir toki atvej, kaip a :: o (bei o :: o, t. y. tariamo alternacijos nebuvimo) skyrimas. Istorikai paliudyt ilgu-m srityje nelieka skirtumo, viena vertus, tarp alternacij :: ir :: , kita vertus, tarp alternacij :: (tariamo alternacijos nebu-vimo) ir :: . Istorini laik morfonologinse alternacijose daly-vaujani balsi santykius aikina ios formuls:

e :: o < h1e :: h1oa :: o < h2e :: h2oo :: o < h3e :: h3o (r. 1.5.3) :: < eh1 :: oh1 :: < eh2 :: oh2 :: < eh3 :: oh3 (r. 1.7.2.6)Kaip matyti, kokybins apofonijos mechanizmas yra labai pa-

prastas. Kiekvienu atveju alternacija sieja pagrindin bals e ir apo-fonin tembr o. Bet kaip atrodys ios alternacijos istorikai paliu-dytas produktas, priklausys nuo e ir o vokalizm lydinio laringalinio priebalsio.

1. vadaS

1.0.3. aknies struktra ir apofonija nra vienintels sritys, kuriose laringal teorija veria i esms pakoreguoti ligiolines inias. ia-me kontekste taip pat mintina fonologin rekonstrukcija ir pide. odi darybos rekonstrukcija. Laringal teorija daug tiksliau nei ankstesns teorijos leidia atskirti inovacijas nuo archaizm, taisyk-lingus fonetinius tsinius nuo analoginio ilyginimo sukelt nukry-pim. Be to, i teorija leidia patikslinti santykin fonetins, mor-fologins ir analogins diferenciacijos proces chronologij tam tikrose indoeuropiei kalbose.

1.0.4. I lietuvi ir kit balt-slav kalb duomen matyti palygin-ti nedaug laringalini priebalsi pdsak. Jiems priskirtini ie atve-jai:

(a) balsis a, tsiantis du prokalbs balsius *a ir *o, atsiradusius per tarpin raidos faz *h2a, *h3o i pide. sek *h2e ir *h3e (plg. 1.2.1).

(b) ilgieji balsiai , o ir uo, kuri tembr (*, *, *) ir ilgum nulm (antekonsonantiniai) laringalai, < pide. *eh1C, *ah2C, *oh3C, ipltoti i *eh1C, *eh2C, *eh3C (plg. 3.3).

(c) Ei , Eu ir ER ( 3.6.3) bei iR / uR ( 3.6.4) tip dvibalsiai su aktine priegaide.

1.0.5. Laringal teorijos pagrind sudaro graik ir indoirann kal-bose atrasti reikiniai:

(a) balsin protez (graik, armn kalbose, plg. 1.8.1);(b) anaptiks RHC ir CHC tipo samplaikose (graik, senojoje

ind, lotyn kalbose, plg. 1.7.4, 1.8.2);(c) sudurtiniuose odiuose esani trumpj balsi pailgjimas

prie H-, sudarius sudurtinio odio antrojo dmens pradi (in-doirann kalbose, plg. 1.7.1.6, 1.7.2.5, 1.7.3.6);

18

19

1.0. bendroS paStaboS

(d) augmento (e-) ir reduplikacinio skiemens (CV-) balsi pail-gjimas prie H-, sudarius veiksmaodins leksemos pradi (in-doirann, graik, lotyn kalbose, r. 1.7.4, 1.8.2);

(e) Brugmanno dsnio iimtys (senojoje ind kalboje, plg. 1.10.7 (7) punkt);

(f) duslij priebalsi aspiracija (indoirann kalbose, plg. 1.6).

Atradus hetit kalb, J. Kuryowiczius (1927) nustat, kad joje bta fonemos /h/ (uraomos arba), kuri atitinka antrj laringal (h2).

1.0.6. Vokalizmo srityje ( 1.0.4) lietuvi kalbos liudijimas papras-tai sutampa su kit, tarp j ir senj, kalb duomenimis, bet jis teturi papildomo liudijimo vert. Tai reikia, kad vien tik lietuvi kalbos duomen nepakanka nei prokalbs laringalo klausimui i-sprsti, nei unikaliam rodymui (koks, pvz., yra sanskrito kalbos dusliosios aspiratos arba graik kalbos protetiniai balsiai) pateikti. Nepaisant to, lietuvi kalbos vert yra didel dl jos konservatyvios fonotaktins ir morfologins struktros. Kad skaitytojui lengviau bt susiorientuoti laringal teorijos argumentacijoje, i pradi bus pristatyti pagrindiniai laringal atspindiai kai kuriose seno-siose kalbose ( 1.2.1.9).

1.1. Standartin laringal teorijos versija

Standartinje laringal teorijos versijoje, pripaintoje, pvz., Mayr-hoferio knygoje Indogermanische Grammatik (1986, 121 t.), Meier-Brggerio vadovlyje Indogermanische Sprachwissenschaft (2002, 106 t.) ir Rixo ileistame Lexikon der indogermanischen Verben (1998, 2 leid. 2001), postuluojami trys laringaliniai spirantai /h1/, /h2/,

20

1. vadaS

/h3/, einantys indoeuropiei prokalbs priebalsi sistemos su-dt. i rekonstrukcija i dalies remiasi hetit kalbos, kurios spiran-tas () paprastai tsia pide. /h2/, empiriniais duomenimis.

Skaitmeniniai ymenys 1, 2, 3 reikia, kad pide. laringalai skyr-si vienas nuo kito tam tikrais distinktyviniais poymiais. Bet tiksliai nustatyti iuos poymius nra taip lengva, kadangi istorin media-ga leidia daryti ivadas tik netiesiogiai. ios ivados remiasi alo-fonijos procesais, kuriuos pide. balsis /e/ patirdavo atsidrs alia laringalini fonem. ia skiriami, viena vertus, /e/ junginiai su /h1/, kita vertus /e/ junginiai su /h2/ arba /h3/. Laringalas /h1/ nedaro balsiui /e/ jokio asimiliacinio poveikio, o dl /h2/ ir /h3/ gretimo /e/ tembras atitinkamai pasikeiia [a] ir [o]. Balsiai [a], [o] yra perseveracins, arba kitaip dar progresyvine vadinamos asimiliacijos rezultatas: */h2e/ > [h2a], */h3e/ > [h3o]. Tai ypa pabrtina todl, kad prieingu atveju, kai laringalinis priebalsis eina po balsio, asimiliacija yra anticipacinio (regresyvinio) pob-dio, o rezultatas vis dlto yra panaus, plg. */eh2C/ > *[ah2C], */eh3/ > *[oh3C], r. 1.7.1.

1.2. Laringalas prie bals e

Fonemos Alofonai Laringalui inykus*/h1e/ > *[h1e] > */e/, pvz., gr. */h2e/ > *[h2a] > */a/, pvz., gr. */h3e/ > *[h3o] > */o/, pvz., gr. o

Inykus prokalbs laringalams, jusiems prie pagrindin bals e, atsirado trys istorikai paliudyti balsi tembrai: gr. , , o, lot. e, a, o. T. p. plg. liet. e, a (susiliejo ide. *a, *o), sbsl. e, o (o i pbsl. *a < ide. *a, *o), sind. a (susiliejo ide. *e, *a, *o).

21

1.2. larinGalaS prie balS e

1.2.1. odio pradia (#HV-)

Kaip pavyzdiai ia bus pateiktos trys lygiagreios darybos veiks-maodins formos. Visos trys tai pirminiai prezensai, kuri ben-dr apofonin bruo sudaro e laipsnis vienaskaitos paradigmoje. is e laipsnis realizuojamas trimis bdais, trimis balsi tembrais: e, a, o, plg.:

gr. yra < pide. *h1s-ti4, plg. sliet. e sti bna, lot. est

(antrinis vokalizmo pakitimas: het. szi, ved. sti, got. ist).gr. vedu, vedioju, kreipiu, vadovauju < pide. *h2e-e-

5, plg. lot. ag vedu, ved. jati 3 sg. varo, sisl. aka vaiuoti.

gr. kvepia, atsiduoda < pide. *h3ed-ie-, plg. lot. odor, -ris m. uosl, kvapas < *h3d-os-

6.Balsi tembro diferenciacija e-, a-, o- pasireikia trijose veiksma-

odi aknyse, kurios prokalbje turjo identik struktr, t. y. C1eC2-. Istorins epochos balsi diferenciacija atspindi trij prokal-bs laringalini priebalsi, realizavusi aukiau pateiktos schemos C1 segment, diferenciacij. Turint omenyje, kad trankij prie-balsi klass ribose laringalas yra artimiausias dantiniam spirantui s, galima rasti k tik pateikt pavyzdi struktrini paraleli:

(a) *h1es- plg. akn *ses-: het. seszi miega, av. hahm mie-gu;

4 Kad odio pradioje bta laringalinio h1, rodo esamojo laiko dalyvis, sujungtas su

neiginiu: ved. sat nesamas i *aH.sat-, pamorfemiui: *a-Hs-at- < pide. *-h1s-t-. Be

to, is pavyzdys dar rodo, kad laringalai inyko vliau nei vyko vokalizacijos reikinys

* > a. Dar plg. 3 pl. *h1s-nti odyje gr. dor. ( 1.8.1.1). Augmento ilgumas

odyje ved. sam impf. buvau aikintinas kontrakcija *a-a(s)-, bet pridurtina, kad i

kontrakcij sukl hiatas, savo ruotu atsirads, inykus laringalui. Rekonstrukcija: *-

-h1es- > *e.He.sa > *e.e.sa > *sa, plg. gr. homer. (ved. -am galn kyla i tema-

tins konjugacijos).5 Kad odio pradioje buvo laringalas, rodo pailgjs reduplikacinis balsis dariny-

je ved. jate < pide. *h2i-h2-e-toi (r. 1.7.3.7).6 Dl *h3e- odio pradioje plg. form gr. pamatysiu, pastebsiu ir ved.

kate pastebi, pamato, iri santyk ( 1.7.3.7).

22

1. vadaS

(b) *h2e- plg. akn *seg-: liet. seg, ved. sjati prijungia, pri-sega arba akn *sel-: het. salkzi minko, spaudia, ved. sjti ileidia, isiunia;

(c) *h3ed- plg. akn *sed-: ved. sadat atsisdo, sdati atsis-da.

1.2.1.1. odio pradia #Hei , #Heu

Inykus laringalui istorikai paliudytose formose atsiranda pradinis dvibalsis Ei , Eu. Tais atvejais, kai nykstamajame laipsnyje dvibalsis redukuojamas iki i, u, turime ir toki pavyzdi, kai laringalas i-nyksta prie auktojo pakilimo balsius, plg., pvz.:

gr. eisiu, sliet. eimi einu, ved. mi (*aimi) < pide. *h1i- -mi. NL *h1i-: 1 pl. gr. , ved. im (3 pl. ynti < *h1i-nti).

gr. svilinu kiaul, h metatezs bdu i *euh < *eus < *h1eus-o-h2. Identikos darybos yra lot. r sudeginti < *s < *ous < *eus, plg. sind. ati degina i *ausati < *euseti < *h1eus-e-ti. NL *h1us-: lot. ustus sudegintas, ved. u- t. p., vva. usel(e) f. rusenantys pelenai.

gr. udegu, iebiu < *h2aidhe-

23

1.2. larinGalaS prie balS e

1.2.2. Antevokalini sek atspindiai hetit kalboje7

1.2.2.1. Pide. */h1e/ : *h1 hetit kalboje inyksta be pdsak; *e patiria vairi kombinatorini pakitim, pvz.:

het. szi = [stsi] yra < pide. *h1s-ti (kiriuotas e > ), plg. gr. yra.

het. zti = [tsti] valgo < pide. *h1d-ti (kiriuotas e > ), plg. gr. suvalgysiu.

het. r(s)tsi teka < pide. *h1rs-ti, 3 pl. arsanzi (pakitimas *er > *ar, pailgjimas kiriuotoje pozicijoje), plg. ved. arati teka.

het. dar kelias < *itar < pide. *h1i-t (monoftongizacija ei > ), plg. sliet. t(i) eina, gr. eis, ved. ti eina < pide. *h1ei-ti bei lot. iter, itineris n. kelias, toch. ytar t. p.

1.2.2.2. Pide. */h2e/ > */h2a/ daniausiai tsiama kaip het. ha, pvz.:

het. hanna- senel, moiut (ekspresyvi geminacija) < pide. *h2en-, plg. lot. anus f. sena moteris, ana senel, moiut.

het. har-ki-is- baltas < pide. *h2er-, plg. gr. blizgantis, viesus, baltas, m. sidabras, sidabriniai indai, lot. argen-tum n. t. p..

het. harkanzi laiko, turi < pide. *h2erk-, plg. lot. NL arce stipriai laikyti, sulaikyti, suturti.

het. hati kaulai < *h2asti (nom.-acc. pl.) < pide. *h2st(H)- -i coll. plg. OL gr. kaulas, ved. asthi t. p. *h2ost(H)- -ei.

het. hnt- priekis, kakta, hnza prieais < *h2ant- pide. *h2ent- loc. sg. kieno akivaizdoje (pailgjimas an > n), plg. gr.

Hetit kalbos pavyzdiai ir j interpretacija ia ir toliau pateikiama pagal Saros

E. Kimball (1999) monografij.

24

1. vadaS

prieais; vietoj (ko), lot. ante priekyje, i priekio; prie tai, anksiau, pirma, prie.

het. hinga lenkiasi < *h2ank- < pide. *h2enk- (pakitimas an > in), plg. ved. NL cati lenkiasi; semia riekuiomis.

1.2.2.3. Pide. */h3e/ > *[h3o] retais atvejais, daniausiai tik odio pradioje, yra tsiama kaip het. h (*h3o pakitimas *ha bei a pa-ilgjimas), pvz.:

het. hran- erelis < pide. *h3r- arba *h3r-on-, plg. gr. , - m. f. pauktis < pide. *h2n-ih1, PiL sbsl. orl erelis.

het. hriya- laidoti mirusj < pide. *h3r-ie-, plg. gr. kasti, kasti em.

1.2.2.4. I hetit kalbos duomen matyti, kad alia h2 pailgjs e laipsnis ilaikydavo tembr , pvz.:

het. hnk- paskirti (k kam) < pide. *h2n- (plg. EL *h2en- / *h2ne-, ved. nkati pasiekia, liet. ne).

het. hkur- vienia uola smailia virne < pide. *h2ur- (plg. EL *h2e-: gr. atrus, OL *h2o-: gr. , - f. atrus galas, lusio kaulo atri briauna).

het. mhur- tinkamas laikas < *mh2u (plg. EL *meh2-, lot. mtrus subrends, tinkamas; savalaikis, vykstantis deramu laiku, -ro- tipo adj. i nomen verbale su -tu-, *mtu-).

Be hetit kalbos, dar plg. snord. gir jra < *h2ku- greta lot.

aqua vanduo < *h2eku-. i abiej form santykis aikintinas

reguliaria kiekybine apofonija 8. Nereguliari ios apofonijos realizacija aikinama antevokalinje pozicijoje buvusio laringalo*h2 poveikiu (pakinta tembras: *h2e > *h2a, inyksta *h2).

Plg. lot. teg dengti, bet tgula erp; lot. sede sdti, bet sds sdjimas,

buvein, rezidencija (liet. sdti); gr. tve!, bet tvas.

25

1.2. larinGalaS prie balS e

1.2.2.5. odio vidaus sekos -He- pavyzdiai:*-h1e-gr. o m. vmalai < *umetos < pide. *uemh1-eto-, plg.

EL-C ved. vmiti vemia < pide. *umh1-ti, liet. vmti.gr. homer. (gen. sg. i n. gimin, r. 1.5.1) i

*gnehos < *gn-es-os < pide. *nh1-es-os, plg. lot. genus, -eris t. p. (su antriniu vokalizmu: ved. jnas, gen. sg. jnasa gimi-n).

ved. janyati 3 sg. gimdo < pide. *onh1-ie-, kauzatyvinis OL darinys, remiasi aknimi *enh1- gimti, plg. aukiau gr. .

lot. dole, -re jausti skausm, kentti, sirgti < *dolh1-ie-. EL: dol (1.8.2.1).

lot. serit 3 sg. sja, sodina < *seset< *s-sh1-e-ti. (Rix 1995, 406). EL: liet. s ju ( 3.3.1.1).

*-h2e- gr. besotis, nepasotinamas < *ahato-< *asato- < *-

-sh2-ato- < pide. *-sh2-eto-, plg. EL-C liet. stis sotumas < *sti- < *sah2-ti- < pide. *seh2-ti-.

gr. daliju, valgau < *daie- < *dh2-aie- < pide. *dh2- -eie-. Su iuo odiu galima lyginti ved. d-ya-te dalija, plg. EL-C ved. a-adt padalino < pide. *-deh2-t.

gr. 3 pl. homer. dor. nujo < *ebant < *eguant < pide. *e-guh2-ent 3 pl. aor., plg. EL-C ved. gt < nujo < *e-g

ueh1-t, liet. gju, gti greitai eiti, lat. gju nujau ( 3.3.1.2).

gr. - besikamuojantis, vargstantis < *h2-nt- < pide. *h2-nt- (ptc. prs. act. i *emh2-).

gr. inau :: ved. vda t. p. < pide. *uoidh2a < *uoidh2e (1 sg. pf. galn *-h2e, plg. 1.10.7, (6) punkt).

gr. inai *uoid-th2a (plg. ved. vttha) < pide. *uoid- -th2e- (2 pf. galn *-th2e).

sbsl. vd inau < *uaidai :: lot. ud ivydau, maiau < *uoidai

26

1. vadaS

*-h3e-gr. m. gyvenimas, vietoj *diotos (i laringaliniame hia-

te, plg. 3.4.3.1) VC) vyksta kompensacinis pailgjimas);

(b) kai kuriems priebalsiams, plg. sprogstamojo priebalsio suskar-djim ved. pbati < pi-ph3-e-ti tipo formose ( 1.7.2.1) ir sprogsta-mojo priebalsio postaspiracij (TH-V > *Th-V) ved. pth- tipo for-mose ( 1.6).

Tokio tipo pakeitimams randama tipologini paraleli (plg. Lin-deman 1997, 51tt., Job 1994) ir j pagrindu siekiama nustatyti

27

1.3. larinGalini priebalSi fonetinS ir fonoloGinS SavybS

kiekvieno i laringalini priebalsi artikuliacijos viet bei bd. Pilno susitarimo iuo klausimu iki iol nebuvo pasiekta. vairi tyrj koncepcij skirtumai parodyti ioje lentelje, pateikiamoje pagal M. Jobo (1994: 426) straipsn:

*H1 *H2 *H3Beekes 1994: w

+ laringalinis + faringalinis + faringalinis frikatyvinis + frikatyvinis + frikatyvinis skardusis + skardusis + skardusis apvalusis apvalusis + apvalusisGippert 1994: + laringalinis + faringalinis + faringalinis frikatyvinis + frikatyvinis + frikatyvinis skardusis skardusis + skardusis apvalusis apvalusis apvalusisRasmussen 1994: h x w

+ laringalinis + veliarinis + veliarinis + frikatyvinis + frikatyvinis + frikatyvinis skardusis skardusis + skardusis apvalusis apvalusis + apvalusis

J. Gippertas (1994, 460461) atkreipia dmes tai, kad pide. labioveliariniai priebalsiai nesukelia po j einanio e suapvaljimo (plg. gr. - ir < *kue, gr. umuu < *then-i < *guhen--io-), todl jis ir fonemai *h3 nepriskiria poymio apvalusis. Be to, jis mano, kad dl *h3 poveikio tembr pakeits *e galjo skirtis nuo apofoninio o, kuris nepasiduoda nei *h2, nei *h3 asimiliaciniam poveikiui (ten pat, 459). R. Beekesas ir J. Gippertas sutaria dl to, kad *h1 buvo ne frikatyvinis, o sprogstamasis laringalinis priebalsis. Individualiausi poir skelbia J. Rasmussenas, kuris postuluoja, viena vertus, nesprogstamj *h1 artikuliacijos bd, kita vertus, veliarin *h2 ir h3 artikuliacijos viet.

2

1. vadaS

1.3.3. Trij laringalini spirant koreliatus sprogstamj balsi posistemyje sudaro ios trys fonemos: palatalinis //, veliarinis /k/ ir labioveliarinis /ku/, plg. ias opozicijas:

/h1/ :: //, pvz.: *deh1- megzti, riti :: *de- pastebti, pama-tyti, irti, *pleh1- pripildyti :: *ple- (su)pinti, *preh1- ps-ti, kurstyti (ugn) :: *pre- klausti, prayti, *h2enh1- kvpuoti :: *h2en- paskirti, priskirti.

/h1/ :: /k/, pvz.: *temh1- (nu)kirsti, (nu)pjauti :: *temk- tir-tti, kreti.

/h1/ :: /ku/, pvz.: *h1e- numirti :: *k

ue- irti, pavelgti./h1/ :: //, pvz.: *h2eh1- bti kartam :: *h2e- varyti./h1/ :: /g/, pvz.: *seh1- sti, sodinti :: *seg- segti, kabinti,

*bhleh1- bliauti :: *bhleg- blizgti.

1.3.4.

/h2/ :: /k/, pvz.: *deh2- dalyti :: *deks- bti gabiam, sugeb-ti, *teh2- vogti :: *tek- austi, pinti, *h2elh2- vaikioti be tiks-lo :: *h2elk- ginti.

/h2/ :: //, pvz.: *deih2- usidegti, suvisti :: *dei- parodyti, *speh2- traukti :: *spe- irti, sekti, stebti.

/h2/ :: /ku/, pvz.: *h2end

h- skleistis (apie pumpurus), ydti :: *kuendh- pajusti, nukentti, *teh2- vogti :: *tek

u- sunktis, var-vti, tekti, lati.

/h2/ :: //, pvz.: *h2nh1- kvpuoti :: *enh1- pagimdyti.

1.3.5.

/h3/ :: /ku/, pvz.: *h3eit- paimti, nuneti :: *k

ueit- pastebti, pamatyti, *peh3- gerti :: *pek

u- virti, kepti, *melh3- pasirody-

29

1.3. larinGalini priebalSi fonetinS ir fonoloGinS SavybS

ti, tapti matomam :: *melku- kliudyti, trukdyti, kenkti, *terh3- sueisti :: *terku- suktis, grtis.

/h3/ :: /k/, pvz.: *h2erh3- arti :: *h2erk- gaudyti, griebti, iup-ti, laikyti, *leuh3- maudyti, prausti :: *leuk- visti, auti, brk-ti.

/h3/ :: //, pvz.: *deh3- duoti :: *de- (pa)stebti, pamatyti.

1.3.6. Laringalinio spiranto ir dantinio spiranto /s/ opozicija:/h1/ :: /s/, pvz.: h1es- bti, egzistuoti :: *ses- ilstis, miegoti,

h1lei- sudrebti :: *slei- tepti, glostyti, *h2enh1- kvpuoti :: *h2ens- gimdyti, *h2ueh1- psti :: *h2ues- nakvoti.

/h2/ :: /s/, pvz.: *h2es- sotintis :: *ses- ilstis, miegoti, *h2eng

u- tepti, tepti riebalais :: *sengu- dubti, nugrimzti, *h2er- laikyti :: *ser- dubti, nugrimzti, *h2le- jaudintis, igyventi :: *sle- nusilpti, suglebti.

/h3/ :: /s/, pvz.: *h3elh1- dingti, prapulti :: *selh1- imti (*selh2- bti palankiam, mandagiam), *h3er- pajudti :: *ser- suverti, sujungti.

1.3.7. Laringalo ir rezonanto opozicija:/h1/:: /r/, /n/, pvz.: *meh1- matuoti :: *mer- inykti, numirti,

*men- pagalvoti./h2/ :: /l/, /n/, pvz.: *ueh2- grtis, suktis :: *uel- (ap)sukti,

grti, sukinti, *uen- nugalti, veikti./h2/ :: /m/, pvz.: *dreh2- bgti, sprukti :: *drem- bgti./h3/ :: /r/, pvz.: *deh3- duoti :: *der- sudraskyti, suplyti./H/ :: /m/, pvz.: *treH- saugoti, sergti, ginti :: *trem- virp-

ti, drebti.

30

1. vadaS

1.3.8. Laringalo ir pusbalsi /i/, /u/ opozicija:/h1/ :: /i/, pvz.: *meh1- matuoti :: *mei- 1. tvirtinti, stiprinti,

2. keisti, *smeh1- trinti, itrinti :: *smei- juoktis, *leh1d- pa-likti :: *leid- paleisti, atleisti, *h1eh1s- sdti :: h1eish2- sveik-ti; varyti.

/h2/ :: /i/, pvz.: *leh2p- viesti, apviesti :: *leip- lipti, klijuo-tis.

/H/ :: /i/, pvz.: *dueH- panirti :: *duei- isigsti./h2/ :: /u/, pvz.: *dreh2- bgti, sprukti :: *dreu- t. p../h3/ :: /u/, pvz.: *pleh3- tekti, varvti :: *pleu- t. p..

1.3.9. Laringal tarpusavio opozicijos matyti i i akn por:/h1/ :: /h2/, pvz.: *h1ed- ksti, valgyti :: *h2ed- diti, h1eh1s-

sdti :: *h2eh1s- diauti ilumoje, *h1ne- gauti, paimti :: *h2ne- siekti, *deh1- megzti, riti :: *deh2- dalyti, *kleh1- kviesti, aukti :: *kleh2- itiesti, itempti, *leh1- nustoti, liautis :: *leh2- 1. pasislpti, 2. (i)pilti, *pelh1- usimoti :: *pelh2- artti, artintis.

/h1/ :: /h3/, pvz.: *h1ed- ksti, valgyti :: *h3ed- kvepti, *deh1- megzti, riti :: *deh3- duoti, *b

hleh1- bliauti :: *bhleh3-

praysti, suydti, *pleh1- pildyti :: *pleh3- tekti, plaukioti./h2/:: /h3/, pvz.: *h2er- sujungti :: *h3er- pajudti, pajudinti,

*h2ep- patikti sau :: *h3ep- norti, rinktis, *deh2- dalyti :: *deh3- duoti, *erh2- maiyti :: *erh3- maitinti, sotinti, *meh2- duoti enkl :: *meh3- kelti sunkumus, varginti, *melh2- (su)trinti, (su)malti :: *melh3- pasidaryti matomam, *perh2- parduoti :: *perh3- sigyti, gauti, *pleh2k- smogti, muti :: *pleh3k- tenkinti kak, *terh2- pralsti, patekti, prasiskverbti :: *terh3- sueisti, sualoti.

31

1.4. apibendrinimaS

1.4. Apibendrinimas

Kol indoeuropiei prokalbs priebalsi sistemoje egzistavo trys laringaliniai spirantai, tol jie lm trejop alofonins fonemos /e/ realizacij. Fonema /e/ turjo tris alofonus: [e] sekoje [h1e], [a] sekoje [h2a] ir [o] sekoje [h3o]. Inykus laringaliniams priebalsiams, neliko i alofonij nulemianio veiksnio ir vyko atitinkam alo-fon fonologizacija: 1 fonema /e/ papild senj /e/ balsi inven-tori, 2 fonema /o/ < *[h3e] susiliejo su jau buvusiu apofoniniu /o/, o 3 fonema /a/ < *[h2e] susiliejo su ligi tol negausiose lek-semose egzistavusiu /a/9. Inykus laringalams antevokalinje pozi-cijoje, susidar tokia balsi sistema:

i u e o a

1.5. Laringalas prie bals o

*/h1o/ > */o/*/h2o/ > */o/*/h3o/ > */o/

Pozicijoje prie apofonin o laringalas balsiui nedaro jokio asi-miliacinio poveikio. Galima sakyti, kad iuo atveju skirtumas tarp /h1/, /h2/ ir /h3/ buvo neutralizuojamas.

Plg. *bhag- gauti savo dal, *dhalh1- itrykti, isiverti, *ghan- (isi)ioti, *Hia-

gerbti, *kamp- lenkti, *kan-/*an- giedoti, *kuas- buiuoti, *mad- mirkti, *ma-

tepti, trinti, *magh- galti, pajgti, *masd- storti, tukti, *rasd- kraptyti, *skabh-

skinti, *slak- smogti, tag- idstyti, tvarkyti, *uadh- eiti, engti ir dvibalsius *ai

bei *au odiuose *h1ai- duoti, imti (plg. *h1ei- eiti) ir *tau-(ro)- jautis.

32

1. vadaS

1.5.1. Pavyzdiai:gr. sdynkaulio galas, upakalis < *orso- < pide.

*h1orso-, plg. het. rra upakalis, arklio pasturgalis, sva. ars u-pakalis. EL *h1ers-: sair. err f. uodega, galas (*ers).

gr. f. vienetas ant aidimo kauliuko < *oi n- < pide. *h1oi -neh2-, plg. slot. oinos, lot. nus vienas, got. ains, sair. oen t. p. < pide. *h1oi -no-.

gr. vaga, pradalg, dirvos ruoas < pide. *h2o-mo-. EL *h2e-: gr. vedu, vedioju.

gr. , - smailusis galas, atri lusio kaulo briauna. Kar-tu su lot. ocris m. virn, uoltas kalnas < pide. *h2ok-r-. EL *h2e-: gr. esantis ties paiu kratu, virne, liet. tras, atrs ( 3.1.1.2).

gr. n. kaulas < *h2ost-ei-om, plg. het. hati coll. kau-lai ( 1.2.2.2).

gr. , at. avis, lot. ouis, -is, liet. avs, -ies, ved. vi- t. p. < pide. *h2uis, plg. luv. ha-a--i-i ( 3.1.2.2).

gr. tinti, brinkti < pide. *h2oid-ie-. Daiktavardis: patinimas, gumbas. EL *h2eid-: sva. eiz votis, sbsl. jad nuo-dai ( 3.1.1.2). NL *h2id-: lat. idrs, idra ( 3.1.3).

gr. , ausis < pide. *h2ou-s-, plg. lot. auris, -is f. au-sis ir liet. aus dvsk. ( 3.1.2.2).

gr. nalaitis, be tv, neteks ko, lot. orbus nalaitis, be tv, taps naliu; apvogtas, apipltas < pide. *h3orb

h-o-, plg. su pakitimu o > a ved. rbha maas. EL *h3erb

h-: het. harpzi at(si)skiria.

lot. ollus arch. anas < pide. *h2ol-no- anas. ia pat ir pbsl. *aln-: sbsl. lani adv. pernai, ek. loni, lenk. oni. ( 3.1.2.2) EL: lot. alius kitas, gr. , got. aljis < pide. *h2el-io-.

lot. uncus kablys, svara, gr. lankas, kablys < pide. *h2onkos (sind. ak kablys). EL: sind. acati lenkia < *h2enk-e-, het. hinga lankstosi ( 1.2.2.2).

33

1.5. larinGalaS prie balS o

ved. yu- n. gyvenimo trukm, gyvenimas, amius i *o.iu- < pide. *h2i-u-. Jeigu h2 veikt o tembr, is poveikis neleist balsiui pailgti pagal Brugmanno dsn. EL *h2ei-: lot. aeuum laikotar-pis, aminyb, amius (*aiuom), NL *h2i-: ved. drghyu-( 1.7.2.5).

1.5.1.1. odio vidaus seka -Ho-:*-h1o-gr. n. gimin, gentis, kilm; palikuonys, karta < pide.

*nh1-os- (antrinis priesagos vokalizmas: lot. genus n. gimin, kilm, gentis, tauta, ved. jnas n. gimin).

gr. m. f. tai, kas pagimdyta, vaikas, palikuonis; gimdymas; gimin, gentis; sperma, vyro skla < pide. *nh1-o-s. Antrinis priesagos vokalizmas: ved. jna m. padaras, mogus; gimin, liau-dis (dl Brugmano dsnio nesuveikimo prieasi r. 1.10.7, (7) punkt).

gr. m. f. usiimantis kuo nors; tarnas, tarnait < *HamphikuolHo- < pide. *h2b

hi-kuolh1o- (plg. lot. anculus tarnas < *amp-kolo-). Antrasis dmuo susijs su kuelh1- suktis, plg. gr. - krutti, vaikioti ratu, aplink.

lot. dolor, -ris m. skausmas, rpestis, lidesys, kania, (si)eidimas < pide. *dolh1-s. EL: *delh1- tayti, apdoroti atriu rankiu, plg. liet. tarm. del < *delh1-o- h2, inf. dlti (r. 3.6.4.3), lot. dol (r. 1.8.2.1).

liet. vej prs. vynioju; varau < * uei- < * ueih1-o- h2.*-h2o-ved. akh- m. kriaukl, gr. t. p. < pide. *onk-h2-

-o- (r. 1.6.2).ved. ras nom.-acc. n. galva < *ir.Has < *h2--.ved. tirs adv. per, kiaurai < *tir.Has < pide. *th2--.lot. cruor, -ris i aizdos tryktantis kraujas < *kru.us <

pide. *kruh2-s, gen. *-s-es.

34

1. vadaS

lot. maximus didiausias < *maksemos < *magisemo- < *mag-is-emHo- < pide. *ma-is-h2o- (aukiausiojo laipsnio prie-saga), plg. *-is-th2o-, toliau s. v. yviha-.

lot. intimus paiame viduje esantis, giliausias < *ntemo- < pide. *en-th2o- (aukiausiojo laipsnio priesaga). Atspindys *-temo- < plot. *-tem.Ho- atitinka ved. -tam- i pved. *-tam.Ha-, pvz., uttam aukiausias.

ved. yviha- jauniausias < pide. *h2ieu-is-th2o- (aukiausio-jo laipsnio priesaga; -tha- pagal 1.6.1), plg. gr. < *pleh1- -ist(h2)o-.

*-h3o-gr. m. gyvenimas = [b.ios] vietoje *di.ios < *guih3-os (i

laringaliniame hiate, plg. 3.4.3.1). NL-C: *guih3-uo-, lot. uuus, liet. gyvas ( 1.7.3.1).

lot. d nekeniu < *o.od- < *Ho-Hod- < pide. pf. *h3e-h3d. aknis *h3ed-.

*-Ho-ved. ahm a < *aham, av. azm < pide. *h1eHm. Postu-

luoti laringalin priebals veria variantiniai atspindiai gr. a, lot. eg >eg, rodantys, jog bta pide. *h1e-oH ( 1.7.2.3).

ved. -hava- kvietimas < *ouH-o-. aknis * ueH-, plg. ved. hvyati kvieia, aukia.

1.5.2. Hetit kalbos pavyzdiai:het. arki- sklid, pl. arkiys < pide. *h1or

h-i- (pakitimas o > a), plg. gr. m. sklid, kiauid, pl. .

het. pa, pan adv. u, po, unugaryje < pide. *h1p-, *h1p- -om (pakeitimas o > a, pailgjimas kiriuotoje pozicijoje), plg. gr. adv. atgal, i paskos; vliau, paskui. EL gr. ant, alia, vir < pide. *h1ep-.

35

1.5. larinGalaS prie balS o

het. ssu- geras < pide. *h1s-u- (pakitimas o > a, pailgjimas kiriuotoje pozicijoje), plg. NL gr. geras, narsus, aunus, kilnus, taurus (i *ehus < *esus), het. su-, ved. su- geras < pide. *h1s--- ( 1.8.1.1). EL *h1es- bti, egzistuoti, *h1es-ti, gr. yra.

het. hwi- avis, luv. t. p. < pide. *h2uis (pakitimas ho > ha, pailgjimas kiriuotoje pozicijoje), plg. gr. , liet. avs ( 3.1.2.2).

het. hazdur akos, abai < pide. *h2o-sd-ur coll. (pakitimas ho > ha), plg. gr. = [zdos] aka, atala, got. asts aka < pide. *h2o-sd-os (sudurtinis odis, kurio pirmasis dmuo yra prvb. *h2o-).

1.5.3. Inykus laringalams, apofoninis laipsnis o alternuoja su laips-niu e, kuris graik kalboje realizuojamas trejopai (e, a, o), plg.:

o :: e, pvz., gr. :: EL *ers- < pide. *h1ers-, plg. sair. erro :: a, pvz., gr. :: EL < pide. *h2e-o :: o, pvz., gr. :: EL *orph- < pide. *h3erb

h-, plg. het. harpzi.

1.6. Laringalas h tarp dusliojo priebalsio ir balsio

ia apibdintoje fonetinje aplinkoje laringalo *h2 atspind indo-irann kalbose sudaro aspiracija, t. y. sprogstamojo dusliojo prie-balsio koartikuliacija: *Th2V > *T

hV.

1.6.1. Ved kalbos th-V pavyzdiai:ved. pth- platus < pide. *pth2--, plg. gr. t. p., OL

liet. plats (plg. 3.2.5).ved. prthate isitempia, isidriekia, isipleia < pide. *plth2-

36

1. vadaS

-e-toi (liet. plei, pl sti). prthas- n. plotis, platumas, platuma, plotas < pide. *plth2-es-.

ved. thati stoja(si) < pide. *(s)ti-sth2--ti, plg. lot. sistit sta-to < *s-st-e-ti. EL *steh2-, ved. stht atsistojo (vietoj *-st-t).

ved. rtha- m. veimas, karo veimas, av. raa- t. p. < pide. *rot-h2-o- (etimologin reikm turintis ratus), plg. lot. rota f. ratas; veimas < *rot-eh2- (collectivum) alia liet. rtas m., rtai m. pl. veimas, sva. rad, sair. roth ratas < pide. *rot-h2-o-. Ve-dinys i veiksmaodio *ret-e/o- bgti, ristis, plg. sair. rethid bga, svels. retit t. p., liet. tarm. rent, rsti ridenti (akmen), NL: liet. rit, rsti ridenti (statin, rst, akmen), OL: sliet. ratti, rata ridenti.

ved. paths gen.-abl. sg. kelias, av. pa t. p. < pide. *pt- -h2-s, plg. su OL priesaga: nom. sg. *pnt-oh2-s > pidir. *pnts, av. pat, plg. ved. pnths su antriniu th ( 1.7.2.2).

ved. tha adv. paskui, vliau, toliau < pide. *at-h2o-. Priesaga kartojasi adv. iki tol, iki ios vietos, ant < *o-h2o-.

ved. -tha- < *-th2-, kelintini skaitvardi priesaga: caturth- ke-tvirtas, pakth- penktas, ath- etas, saptath- septintas.

1.6.2. Ved kalbos kh-V pavyzdiai:ved. akh- m. kriaukl < pide. *onk-h2-o-, plg. gr.

m. f. kriaukl, kaukols virutin dalis, skydo ikilas vidurys.ved. skhy- m. f. draugas, biiulis, av. haxa < pide. *soku-h2-

-oi- (aknis *seku-, liet. sek, skti (kam i paskos)).

1.6.3. Ved kalbos ph-V pavyzdiai:ved. sphy- m. ment, peiai; irklo ment, oset. fijag medin

lopeta < idir. *sphiia- < pide. *sph2-iio-. Su kita priesaga gr. f. audimo skietas ataud silui pritvirtinti; ment maiyti; irklo

37

1.6. larinGalaS h2 tarp duSliojo priebalSio ir balSio

ment; kno ment; palms aka, sangl. spade, spadu f. kastuvas, lopeta.

ved. aph- m. arklio kanopa, av. safa- t. p. < pide. *op- -h2-.

1.6.4. Bandyta rodyti, kad laringalas sukl pakitim *th2V > *thV

ir kitose kalbose, ypa graik. iuos atvejus aptaria Mayrhoferis (2005, 112113) ir kaip pavyzdius ivardija 2 sg. pf. galn - (plg. 1.10.7, (6) punkt), adj. bei asmenvard (i *steh2-/*sth2-).

1.6.5. Formuls *Th2V > *ThV atradimas reik, kad dusliosios as-

piratos nebuvo paveldtos i ide. prokalbs, bet atsirado vykstant kiekvienos kalbos raidos procesams. Sanskrito kalbos modeliu grin-diam sprogstamj priebalsi schem pide. t :: th :: d :: dh pakeit trinar schema: pide. t :: d :: dh (Kuryowicz 1935, 54). Dl to, kad diferencinis aspiracijos poym nuolat lydi skardumo poymis, kilo tipologini abejoni, paskatinusi glotalizuot priebalsi teorijos atsiradim (r. Mayrhofer 1986, 92t. su literatra; Pisowicz 1988, Salmons 1993).

1.7. Laringalas prie priebals ir prie pauz

1.7.1. Laringalas tarp balsio e ir priebalsio (eHC)

Kita kontekstin situacija, i kurios galima daryti ivad apie iny-kusius laringalinius priebalsius, yra istorikai paliudytas ilgasis bal-sis //, // arba //, einantis prie priebals arba prie pauz. Tiek

3

1. vadaS

tembro skirtumai, tiek atitinkam ilgj balsi savybs aikintinos pakitimais, nulemtais prokalbs laringal konteksto, plg. schem:

Fonemos Alofonai Laringalui inykus*/h1/ > *[eh1C] > /C/, pvz., gr. */eh2C/ > *[ah2C] > /C/, pvz., gr. (dor.)*/eh3C/ > *[oh3C] > /C/, pvz., gr.

Pozicijoje /eh2, 3C/ vyko du pakitimai. Pirmasis buvo balsio tembro /e/pakitimas [a] (plg. [ah2C]) arba [o] (plg. [oh3C]) (vok. Umfrbung, Laryngalumfrbung). Asimiliacij teorijos poiriu is reikinys remiasi fonem */h2/ ir */h3/ fonologini poymi anti-cipacija. Antrasis pakitimas buvo laringalinio spiranto inykimas, sukls kompensacin balsi [a] ir [o] pailgjim. Pozicijoje /eh1C/ konstatuojame tik pailgjim e > , kompensuojant h1 inykim. Kaip paralel apraytai raidai galima nurodyti antrinius pailgjimus tam tikrose formose, kurios neteko spiranto odio viduje: 1. gr. = [m] esu i *ehmi < *esmi (plg. sliet. esmi, ved. smi), 2. lot. dem tas pats i *isdem, 3. lot. sd nusdu, susmunku i *sizd < *si-sd-- (gr. dor. hzd atsisdu, nutupiu), 4. ved. mh- atlyginimas u kov i pide. *misdh- (plg. gr. m. atlygi-nimas, kareivio alga), 5. angl. daughter = [dt] dukra i sangl. dohtor (plg. vok. Tochter, liet. dukt ), r. Lindeman 1997, 24.

1.7.1.1. Panaiai kaip ir 1.2.1, parenkami vieno morfologinio tipo pavyzdiai. iuo atveju tai bus reduplikuotas prezensas su pilnojo e laipsnio aknimi ir atematinmis galnmis (tipas *Ci-CeH-mi), plg.:

gr. dedu < *ththmi < *th-theH-mi < pide. *dh-dheh1- -mi (1 pl. < *dh-dhh1-C). aknis *d

heh1- dti, plg. liet. d ti, het. tmi sakau, nustatau, nutariu (su vokalizmo pakitimu: ved. ddhti deda).

39

1.7. larinGalaS prie priebalS ir prie pauz

gr. dor. statau, sulaikau (klas. ) < *sstmi *s-staH-mi < pide. *st-steh2-mi (1 pl. *st-sth2-C). aknis *steh2- sustoti, stabtelti, plg. gr. sustojau, stabteljau < *estn < *e-steh2-m, liet. stjau.

gr. duodu < *d-doH-mi < pide. *d-deh3-mi (1 pl. < *d-dh3-C). aknis *deh3- duoti, plg. liet. doti (su vo-kalizmo pakeitimu: ved. ddti duoda).

1.7.1.2. Panaios iliustracins mediagos teikia vardaodiai su e laipsnio aknimi ir baigmeniu -h1, -h2, -h3 bei su priesaga -men- / -mn-, plg.:

lot. smen, -minis n. skla, daigas, sodinukas; kamienas, gimin < *seHmen < pide. *seh1-men-:: sbsl. sm, -mene skla, got. manass monija, sva. smo skla. NL: ser, -ere sti, so-dinti i *ses < *sis < pide. *s-sh1-e- (prs. sudarytas kaip ody-je sist, r. toliau).

lot. stmen, -minis n. pagrindas, silai ant audiamj stakli; verpinys < *staHmen < pide. *steh2-m (atitinka gr. dor. bei liet. stomu, acc. sg. stmen (r. 3.3.1.2). NL: sist, -ere ikelti, pastatyti, subsist sustoti, stabtelti < *s(t)i-st-e- :: ved. thati sustoja, stabteli < pide. *st-sth2-e-.

lot. cognmen, -minis n. kilms vardas, pravard < *-gnoHmen < pide. *neh3-m (etimologin reikm ymuo, enklas). Gre-ta io dar aor. gr. , sbsl. znax inojau < *neh3-. NL: (g)nsc painti, suinoti, gr. (at)pastu (vietoj *) < pide. *h3-se-.

1.7.1.3. Seka -eH- priesagoje:*-ieh1, stiprusis atematinio optatyvo alomorfas: lot. siem, sis,

sied < pide. *h1s-ih1-m, -s, -t, ved. sym, sy, syt kad biau ir t. t, plg. silpnj alomorf *-ih1, lot. stis 2 pl. kad btumte <

40

1. vadaS

pide. *h1s-ih1-t, ved. sy 3 pl. kad bt, vietoj *siyu < pide. *h1s-ih1-ur (av. hyr).

*-eh2-, faktityv priesaga: het. nw-ahh- padaryti nauj, atnau-jinti, lot. renou--re atnaujinti, atgaivinti < *neuah2- < pide. *neu-eh2-, vedinys i adj. *neuos naujas.

1.7.1.4. odio galo pavyzdiai:lot. d prielinksnis i, nuo, iki, prie, pas, ; tuoj po, dar vykstant

kam, tuo metu < pide. *de-h1, sustabarjusi instr. sg. forma, pri-klausanti leksemai d, kuri matome sudurtiniuose odiuose inde adv. i ten, nuo tol, unde adv. i kur, i ko, kodl, taip pat gr. , namo, av. vasmn-da t. p. Plg. OL *do-h1 ( 1.7.2.3).

gr. atuoni, lot. oct < pide. *h3eteh3 arba *Hoteh3 (su vokalizmo pakitimu: ved. a, liet. atuon vietoj *atuo).

1.7.1.5. Hetit kalbos pavyzdiai:het. e-ep-zi = [ptsi] griebia, iumpa < pide. *h1h1pti, 3 pl.

appanzi, plg. ved. pa pasiek, slot. api, -ere pririti, lot. apiscor pasiekti, gauti, gyti, pf. -- pradjau.

het. te-e-zi = [dtsi] sako < pide. *dhh1ti.het. sli- grd krva < *sh1-li-, vedinys i pide. *seh1- mes-

ti, sti, sodinti, plg. liet. s ti, paslys.het. phhur, obl. pah-wn- ugnis < pide. *ph2-u, obl. *ph2-

-un-, plg. toch. B pwar ugnis < *puh2r.het. lman vardas: i forma disimiliacijos bdu kilo i *nman

< pide. *h1nh3-m, plg. lot. nmen, ved. nma, arm. anun. Graik kalboje form * vardas pakeit nykstamojo laipsnio forma: , i * < *h1

enh3m < pide. *h1nh3-m.het. psi igeria gurkn < pide. *peh3-s-, plg. ved. pt i-

gr.

41

1.7. larinGalaS prie priebalS ir prie pauz

1.7.1.6. Pailgjimas pozicijoje *e-HC vyksta augmento ir redupli-kacijos balsi sandroje, jiems jungiantis prie aknies, prasidedan-ios samplaika *HC-, plg. ved kalbos pavyzdius:

ved. yan impf. 3 pl. jo < *aH.iant i *a-Hi-ant < pide. *- -h1i-ent (gr. , ). N.B. Balsis 1 sg. formoje yam jau * ya (-m pagal analogij) < *.a.ia < *-Hai- < pide. *-h1ei- atsirado kontrakcijos bdu.

ved. yunak 3 sg. impf. kink i *aH.iu.nakt < pide. *-Hiuneg- -t (aknis *Hieug-), plg. gr. - < *Hi- odyje jungas :: ved. yugm, lot. iugum, got. juk ( 1.8.1.4).

ved. vidhyat 3 sg. impf. sueid, pataik, sudav < pide. *- -h2uid

h-ie-t, plg. prs. vdhyati. aknis *h2uiedh-.

ved. na 3 sg. aor. pasiek i *aH.nat < pide. *-h2ne-t.ved. na 3 sg. pf. pasiek < *HaH.na.a < pide. *h2e-h2n-

-e (OL lyginant su *h2ne-), plg. dada 3 sg. pagerb < *de-d- -e (-- abiem atvejais pailgjimas pagal Brugmanno dsn).

ved. hr 3 pl. pf. sako, av. dar < pide. *H-Hdh- (plg. *dh pdsak, ilikus 2 sg. formoje t-tha). aknis *Hedh- pasakyti, sa-kyti. N.B. 3 sg. formoje ha sako, taria (av. d) ilgasis at-sirado dl kontrakcijos, < *a.a.dha < *Ha.Ha.dh-a < *He-Hdh-e.

ved. jgra pf. yra atsibuds, budi, nemiega < *geH.go.re < pide. *h1ge-h1gor-e (g pagal Brugmanno dsn). aknis *h1gr-. ios formos atitikmuo graik kalboje, yra atsibuds, budi, nemiega, turi antrin . Jis atsirado atnaujinant form *-- pagal aor. -- atsibudo pavyzd.

I lotyn kalbos plg.d suvalgiau, prarijau < *dai < *HeH.dHai < pide. *h1e-

-h1d-h2ei, veiksmaodio ed, -ere < *h1ed- perfektas.m nupirkau < *mai < *HeHmai < pide. *h1e-h1m-h2ei,

veiksmaodio em, -ere < *h1em- perfektas.co-p pradjau < *pai < *HeH.pHai < pide. *h1e-h1p-h2ei.

EL h1ep-, plg. het. pzi griebia, ved. pat aor. pasiek < *a.a.pat < *a.Ha.pat < *-h1ep-et.

42

1. vadaS

Plg. ilgumus, atsiradusius i *o-HC ( 1.7.2.5) bei *i-HC, *u-HC ( 1.7.3.7) sek.

1.7.1.7. Senojoje ind kalboje dl pide. rezonant *, * vokali-zacijos atsirads balsis a pailgja, kai inyksta alia esantis laringa-las, plg.

ved. sat nesantis < *aH.sat (pamorfemiui: *a-Hs-at-) < pide. *-h1s-t, drinys su neiginiu *n(e). aknis *h1es-, plg. gr. , ved. sti ( 1.2.1).

ved. skm adv. kartu, i karto, vienu metu < *saH.kam < pide. cps. *s-h3k

u--. Pirmasis dmuo yra odyje sm drauge, kartu su pasirodanios aknies NL alternantas; antrasis dmuo kaip odyje prtkam ( 1.7.3.6).

1.7.2. Laringalas tarp balsio o ir priebalsio (oHC)

Fonemos Alofonai Laringalui inykus*/oh1C/ > *[h1C] > /C/*/oh2C/ > *[oh2C] > /C/*/oh3C/ > *[oh3C] > /C/

Pozicijoje tarp apofoninio o ir priebalsio einantys laringaliniai priebalsiai jokio asimiliacinio poveikio balsiui o nedaro. Kiekvienu i trij kontekstini atvej laringalas inykdamas sukelia t pat padarin: atsiranda pailgjs balsis //. iuo atveju galima kalbti apie skirtum tarp /h1/, /h2/ ir /h3/ neutralizavim.

1.7.2.1. odio vidaus pavyzdiai:gr. krva < *dhmo- < pide. *dhoh1-mo- (got. doms,

sisl. dmr, sangl. dm, sva. tuom teismo sprendimas, nuospren-

43

1.7. larinGalaS prie priebalS ir prie pauz

dis). EL *dheh1- dti, statyti, gr. dedu, liet. d ti ( 3.3.1.1).

gr. balsas < *bhn < pide. *bhoh2-neh2-. EL *bheh2-

sakyti, gr. dor. sakau (klas. ), lot. fri sakyti, ved. bhti vieia < *bhah2-C < *b

heh2-C.gr. laiptelis, paauktinimas; altorius < *gumo- < pide.

*guoh2-mo-. EL *gueh2- nueiti, gr. 3 sg. nujo, ikeliavo, i-

vyko, gt t. p. < *e-gueh2-t, plg. lat. gju nujau, lit. gjau ( 3.3.1.2).

gr. rankena, kotas < *kp < pide. *koh2p-eh2. NL *kh2p-: lot. capi griebti, paiupti, atimti, got. hafjan pakelti, gr. godiai ryti ( 1.8.2.1).

gr. dovana, auka < pide. *doh3-ro- (plg. sbsl. dar, su psl. pakitimu > ). EL *deh3- duoti, gr. duodu, liet. dodu ( 3.3.1.3).

lot. flrus ydintis < pide. *bhlh3-ro- (NL fluus geltonas, pilkai gelsvas < pide. *bhh3-u-). EL *b

hleh3-: sangl. blwan ydti.

lot. pculum, - geriamasis indas, taur; grimas, puota < *p-klom < *ptlom < pide. *poh3-tl-. aknis *peh3- gerti, plg. gr. gerk!. NL ved. pbati 3 sg. geria, lot. bibit t. p. < *pibe- -ti < pide. *pi-ph3-e-ti.

ved. dhn- skrudinti grdai, sjamieji grdai < pide. *dhoH- -neh2-, plg. liet. dona, lat. duna duonos riek < *d-n- ( 3.3.2.4).

ved. rar dha pf. (jam) pasisek, pavyko, got. -rairo 3 sg. pa-sisteng < pide. *re-rh1dh-e. EL *reh1d-, plg. ved. rdhati coniun. vykdys, atliks.

got. hf 3 sg. pf. pakl < pide. *(ke)koh2p-, pf. prie hafjan pakelti. r. aukiau gr. .

44

1. vadaS

1.7.2.2. Seka -oH- priesagoje:*-oh2-: OL daiktavardin priesaga odyje pide. *pnt-oh2-s. An-

tekonsonantin pozicij paliudija nom. sg.: av. pat < *pantz, ved. pnths kelias, takas, viekelis (vietoj *pnts). Antevoka-lin pozicija paliudyta acc. sg.: av. patm, ved. pnthm (vietoje *pantm) < idir. *panta.Ham < pide. *pent-oh2-. Tos paios prie-sagos NL alternantas: gen.-abl. sg. *pt-h2-s > ved. path-s, av. pa (dl pakitimo *th2-V > idir. t

h-V r. 1.6.1).

1.7.2.3. odio galo pavyzdiai:lot. drinio dmuo d-: dnec adv. kol, quand adv. kada, kai,

< pide. *do-h1, *d instr. sg. sustabarjusi forma (plg. d greta d, 1.7.1.4). Atitikmuo german kalbose: ags. t, sang. t link, iki, sva. zuo, zua, z, vok. zu t. p..

lot. pr prielinksnis prie; kieno nors labui, naudai, pelnui, kam nors < pide. *pro-h1, tikriausiai *pro instr. sg. sustabarju-si forma.

*-oh2, tematinio prezenso 1 sg. galn, plg. pide. *bher-o-h2 >

*bher > gr. neu, lot. fer t. p. (liet. -u, pvz., ne, beri).

gr. abu, abi, lot. amb abu kartu pamus; vienas ir kitas atskirai pamus < pide. *h2emb

hoH (plg. liet. ab, sbsl. oba, 3.3.2.4).

, lot. eg a < pide. *e-oh2.N.B. aknyse, kurios baigiasi -h3, apofoninio laipsnio e nemano-

ma atskirti nuo laipsnio o. r. aukiau atspind - ir EL formoje , ir OL vedinyje , taip pat plg. atspind - EL formoje geriu ir OL vedinyje grimas i aknies *peh3- ger-ti (ved. pt 3 sg. igr).

45

1.7. larinGalaS prie priebalS ir prie pauz

1.7.2.4. Hetit kalbos pavyzdiai:het. pars = [prs] oras < pide. *proh-s. EL *preh- psti,

kurstyti ugn, gr. padegti, sunaikinti ugnimi, ipsti, su-kelti iptim, aor. --, NL het. pari pia.

het. wgi kanda < pide. *uh2g-e, plg. gr. pf. esu sudau-ytas, vietoj *ga i *ue-ug-a. aknis *ueh2g- sulauyti, sudau-yti.

1.7.2.5. Pailgjimas pozicijoje *o-HC matyti ir i tam tikr sudur-tini odi, kuri pirmasis dmuo baigiasi balsiu *-o-, o antrasis dmuo prasideda priebalsi samplaika *HC-. Daugiausia pavyzdi i ved kalbos, plg.:

ved. amitrydh- nugalintis prieus < *amitra-Hiudh-, plg. ydhyati 3 sg. kovoja, yudh- f. kova. Antrasis dmuo sudarytas i aknies *Hieudh-, plg. liet. jund, jsti, OL judinti ( 3.5.1.5).

ved. drghyu- ilgaamis < *dirHgh-Hiu- < *dhgh-h2iu-. Antrasis dmuo i aknies *h2ei-, plg. lot. aeuum laiko tarpas, am-inyb, amius.

ved. gartrh- engiantis (kovos) veim < *garta-Hrudh- < *-hludh-. Antrasis dmuo i aknies *hleudh- sukilti, iaugti, plg. gr. gims laisvas bei ilgum odyje ved. vrdh- ( 1.7.3.6).

ved. vivnara- (Savitaro epitetas) < *viva-Hnar-a-. Antrasis dmuo i pide. *h2ner- vyras, plg. aukiau av. kamnnar- bei snra- ( 1.7.3.6).

ved. vivvasu- turintis vairi grybi, turto < *uiua-Huasu-. Antrasis dmuo vsu- n. grybs, turtas < pide. *husu-, plg. ilgum odyje purvasu- ( 1.7.3.6).

Prie atsirandant laringalistiniam aikinimui manyta, kad sudur-tinio odio pirmojo dmens galinio balsio pailgjimas vykdavo dl metrikos.

46

1. vadaS

Plg. pavyzdius i irann kalb:av. kamnnar- turintis maai moni, su keliais monmis <

*kam.naH.nar-. antrasis dmuo yra pide. *-h2ner-, ved. nar- m. vy-ras, plg. a- odyje gr. vyras taip pat ilgum odyje ved. snra- ( 1.7.3.6).

spers. asmenvardis Ariyramna- < *ariya-Hramna-. Antrasis d-muo i pide. *hrem- nurimti, pailsti, atsigulti, plg. gr. adv. velniai, atsargiai, subtiliai, ved. rmate 3 sg. nurimsta, NL liet. nurmti ( 3.5.1.1).

1.7.2.6. Apofoninis laipsnis o dl kontekstini pakitim, vykusi atitinkamose e laipsnio formose, graik kalboje realizuojamas trim apofoninio santykio tipais:

:: , pvz., :: :: , pvz., :: :: , pvz., :: .Plg. 1.5.3 aptart trejop laipsnio e diferenciacij morfemose

su trumpu akniniu e.

1.7.3. Laringalas tarp balsio i arba u ir priebalsio: iHC, uHC

Laringaliniai priebalsiai pozicijoje po auktutinio pakilimo balsi i, u taip pat nesukelia asimiliacijos. J inykimas sukelia kompen-sacin pailgjim ir ilgj balsi /, / fonologizacij:

*/ihC/ > //, */ih2C/ > //, */ih3C/ > //

1.7.3.1. odio vidaus pavyzdiai:sbsl. briti s, brij s skustis < pide. *bhriH-C. aknis *bhreiH-

kirpti, pjauti, plg. NL ved. bhr nti 3 pl. eidia, luoina, vietoj *bhrin- < *bhri-n-H-V-.

47

1.7. larinGalaS prie priebalS ir prie pauz

ved. nt- vedamas < *niH-t-. EL-V nyati veda < pide. *niH-e-ti. OL-V ninya nuved pide. *ne-noiH-e.

ved. prt- draugikai nusiteiks < pide. *prih2-t-. aknis *preih2- diaugtis, bti patenkintam, plg. NL ved. pr ti paten-kina, senesn forma pr ti < *pri-n-h2-ti.

lot. urs, -ium pl. fizins jgos, karins pajgos, kariuomen; sugebjimai < pide. *uiH-s-es (nom. sg. us, acc. um jga, paj-gumas, galia). PiL-V *uiH-es-: ved. vyas- n. jga, gyvybin jga, instinktas.

lot. urus, - n. lipnus skystis, nuodai < pide. *uiHs-o-. Atitik-muo gr. gyvats nuodai < *u hos < *u sos. Neaiku, kodl odyje ved. vi- n. nuodai yra trumpasis balsis, kitaip negu av. va- n. t. p..

lot. uuus gyvas, gyvenantis, dar gyvas < *guuos < pide. *guih3-u-, plg. liet. gvas, ved. jv. aknis *g

uieh3-, plg. gr. gyvenu

4

1. vadaS

ved. dev deiv < *diu-ih2, vk vilk < pide. *uku-ih2

moterikos gimins vediniai su priklausymo santyk reikiania priesaga *-ih2 (ios priesagos PiL *-ieh2-: gen. sg. dev-y-s deivs, vietoje *div-ys).

*/uhC/ > //, */uh2C/ > //, */uh3C/ > //

1.7.3.4. odio vidaus pavyzdiai:ved. bhyt tegul vyksta, tebnie < pide. *bhuh2-ih-t (opt.).

aknis *bhueh2- bti, egzistuoti, plg. liet. bti (su pakitimu > y: sbsl. byti) ( 3.3.3.2).

ved. pt- ivalytas, apsivals < *puHt-, lot. prus varus, ivalytas, doras, garbingas < *puH-r-. aknis *peuH-C-: ved. pvi- -tum valyti,*peuH-V-: ved. pv-ate darosi varus, grynas.

ved. sn snus, liet. sns < pide. *suH-nu- (su sutrump-jusiu : got. snus, r. 3.3.3.2); ved. ste gimdo < pide. *suH-toi; lot. ss, suis m. f. kiaul, meitlis, kuilys < pide. *suH-s veislin kiaul, paraved. aknis *seuH- gimdyti, plg. av. hunmi gim-dau < *su-n-H-mi.

ved. la- m. n. ietis, iemas < pide. *uH-l-. aknis *euH- mesti, sviesti, plg. lat. at greitai stumdyti, smogti ( 3.6.3.11).

ved. n- ydingas, nepakankamas, per maas < pide. *uh2-n-. aknis *ueh2- silpti, plg. lot. unus tuias, veltas, ved. nir-va- nurims, lat. vj ( 3.3.1.2).

ved. yne dat. sg., ynas gen. sg. < pide. *h2iu-Hn-i, -s sil-pnosios formos i yvan- jaunas < *iu.un- (u laringaliniame hiate, r. 3.4.3.2) < pide. *h2iu-Hn-.

gr. f. antakis < pide. *h3bhruH-C, gen. sg. (),

plg. ved. bhr, gen. sg. bhruv t. p., liet. bruvs, -is f. antakis (trksta *brs).

49

1.7. larinGalaS prie priebalS ir prie pauz

sisl. rr f. jga, galia < pide. *truh1-t- (aknis *treh1u- mai-tinti, auginti).

1.7.3.5. odio galo pavyzdiai:av. t tu lot. t, sair. t, sisl. , sbsl. ty, arm. dow [du]< pide.

*tuH. Antrinis *- sutrumpjimas: liet. t. Be laringalo pdsak: gr. , dor. tu (skirtingai nei homer. ). NL-V atspindi ved. tuvm, toch. B tuwe < *tuH-m ( 3.4.3.2).

het. ss nom.-acc. pl. gerybs, valdos < pide. *hs-uh2 (plg. 1.5.2).

1.7.3.6. Ilgieji balsiai , atsirado dl kompensacinio pailgjimo ir tam tikruose ved kalbos sudurtiniuose odiuose, kuri antrasis dmuo prasiddavo priebalsi samplaika *HC-, pvz.:

ved. dvp- n. salp; uliejama paupio dalis, kur kaupiasi sna-os < *duiH.pam- < pide. *dui-h2p-m. Etimologin reikm i abiej pusi apsuptas vandens. Antrasis dmuo -pa- i pide. *h2p- --, t. y. NL formos i *h2ep- vanduo, vandens srov.

ved. prtka- n. virus, ior < *pratiH.kam < *proti-h3ku--.

Antrasis dmuo -k-, NL lyginant su pide. *h3eku- akis, vilgsnis,

plg. gr. , f. akis, veidas.ved. pratpm adv. prie srov; prie (k nors), atgal < *pra.

.tiH.pa- < *proti-h2p--, paodiui prie vanden, plg. dvp- ir anp-.

ved. vrdh- f. augalas < *uiH.rudh- < pide. *ui-h1ldh-. An-

trasis dmuo NL forma i *hleudh- atsirasti, iaugti, plg. gartrh- ( 1.7.2.5).

ved. anp- m. pelk; pakrant < *a.nuH.pa- < pide. *anu- -h2p--, paodiui palei vanden, plg. aukiau dvp-, pratpm.

ved. purvasu- turintis didel turt < *pu.ruH.ua.su-. Antrasis dmuo vsu- n. gerybs, turtas < pide. *husu-, plg. ilgum odyje viv-vasu- ( 1.7.2.5).

50

1. vadaS

ved. smya- graiai rengtas, gerai paruotas < *HsuH.ma. .ya- < pide. *hsu-Hmei-o-. Pirmasis dmuo *hs-- geras, gra-us kaip gr. - < *ehu- ( 1.8.1.1). Antrasis dmuo *Hmei-, plg. ved. may- stiprinti, tvirtinti, kelti, statyti.

ved. snra- pasiymintis gyvybingumu, dailus, stotingas, gra-us (spers. nara-)< *HsuH.na.ra- < pide. *hsu-h2ner-o-. Antra-sis dmuo *h2ner- jga, plg. ved. nar- m., gr. vyras ( 1.8.1.2) bei ilgum odyje av. kamnnar- ( 1.7.2.5).

1.7.3.7. Balsis *-i- pailgjo ir reduplikacinje morfemoje, btent jam liejantis prie aknies, prasidedanios *HC- samplaika, plg. iuos ved kalbos pavyzdius:

ved. jate varo (galvijus) < *HiH.ja.tai < pide. *h2i-h2-e-toi, plg. EL jati varo < *h2-e-ti (gr. 1.2.1).

ved. kate pamato, pastebi < *HiH.ka.tai < *h3i-h3ku-s-toi,

plg. EL *h3eku- odyje gr. pamatau.

gr. siuniu, metu, sviediu. *h--mi atsirado metatezs bdu i *-h-mi, o i forma, savo ruotu, i *-i-mi < pide. *HiHih1-mi. aknis *Hieh1- mesti, sviesti, plg. het. pi-yezzi i-siunia, nusiunia. Dl h metatezs plg. ( 1.8.2.1).

lot. c pataikau, ugaunu < pide. *h2i-h2i--. EL *h2ei- pra-durti, plg. gr. bronzinis ieties smaigalys, liet. imas ( 3.1.1.2).

Plg. pailgjim pozicijose *e-HC ( 1.7.1.6) ir *o-HC ( 1.7.2.5).

1.7.3.8. Tam tikrais atvejais balsiai , kildintini i antrini sek /iHC/, /uHC/, t. y. i toki, kurios atsirado dl laringalinio prie-balsio ir gretimo pusbalsio i arba u metatezs. Tai galima pavaiz-duoti ioje schemoje: 1. /CHi/ > [CiH] > [C], 2. /CHu/ > [CuH] > [C].

51

1.7. larinGalaS prie priebalS ir prie pauz

1.7.3.9. I pirmins aknies *seh2- riti, panioti buvo padarytas NL vedinys su priesaga -ie-: *sh2-ie-, plg. ved. syti 3 sg. prs. ria. Tam tikru momentu is prezensas su -ie- buvo reinterpretuotas kaip -e-prezensas: *sh2i-e-. Taip atsirado nauja (neskiemenin) aknis *sh2i-, kuri dl h2 metatezs pavirto skiemenine forma *sih2- (plg. ved. sinti panioja kojas < *si-n-h2-ti kaip prs. i *sih2-). Dabar neoaknis *sih2- galjo tapti naujo apofoninio lizdo centru: 1. *sih2- terpus e, atsiranda naujas PiL *seih2- (plg. ved. setr- kuris panioja kojas, av. hitha- koj paniojimas < *seih2-C-, liet. (tarm.) sej < *seih2-e- kaip prs. i sieti), 2. *sih2- atsiduria opozi-cijoje su naujuoju PiL *seih2- ir atsiejamas nuo ankstesns opozicijos *seh2- :: *sh2-, plg. ved. va, v st ilaisvina, ikinko < *seh2-, sit- suritas, viit- ilaisvintas i pani < *sh2-t-.

1.7.3.10. Norint paaikinti tokias formas kaip ved. pt- igrs; kuris igr, gr. gerk ir sbsl. piti gerti, btina postuluoti neoakn *p- < *pih3-, metatezs bdu atsiradusi i formos *ph3i-, kuri, savo ruotu, atsirado dl prs. *ph3-ie- (arba *peh3-ie-, plg. ved. py-ya-ti caus. girdo) reanalizs. Neiplsta aknis yra *peh3- gerti > *p-, ved. p-: prs. pti, aor. pt, ipv. h. Panaiai, siekiant paaikinti ved. gt- apdainuotas, igarbintas, postuluo-jama pirmin forma *g(u)iH-t-, kurios NL aknis kildintina H me-tatezs bdu i *g(u)Hi-. Atitinkamas EL buvo *g(u)eHi-, t. y. neoa-knis *g(u)eH-i-, iabstrahuota i *-ie- prezenso gyati dainuoja, plg. srus. gaju, gajet kreksi. Neiplstin aknis iuo atveju bt pide. *g(u)eH- kaip odyje ved. gti dainuoja, gt- dainavimas, gath- m. daina, giesm (av. g t. p.), udgtr- m. pagrindinis ven-tikas, kuris gieda sman.

1.7.3.11. Skirting balsi :: u ilgum graik kalbos nom. sg. for-moje ugnis ir gen. sg. formoje nulm laringalinio prie-

52

1. vadaS

balsio metatez, vykstanti formoje nom. sg.: *ph2-ur > *puh2r > *pr (plg. gen. sg. *ph2-ur-s > ; greta ios formos *ph2-un-V > got. funins). Pirmin paradigma buvo *peh2-ur :: gen. sg. *ph2- -uen-s, plg. het. pahhur, pahhuenas.

1.7.3.12. Skirsnyje 3.3.3.2 lat. grts sunkus < *guruh2(ts) ap-tariamas kaip *guh2-- (plg. ved. gur-, gr. sunkus) meta-tezs atspindys.

1.7.3.13. I pateikt pavyzdi matyti, kad pirminse sekose larin-galinis priebalsis priklaus akniai, o pusbalsiai i, u buvo priesa-gini morfem (-ie-, -uer-, -u-). Po metatezs tai, kas buvo priesaga, tapo (neo)aknies dalimi.

Savit metatez atspindi formos ved. mvati stumia, spaudia ir svyati siuva. I pavyzdio mvati matyti laringalo metatez an-tevokalinje pozicijoje: *mihu-e-ti i *miuh-e-ti, plg. toch. AB musk- dingti, prati, prapulti < *miuh-se-. EL het. mausta parkrenti, pargrini < *mieuh-s-, OL lot. moue judinti < *miouh-ie- (t. p. r. liet. muju, 3.6.3.11). Veiksmaodis svyati, savo ruotu, turi ilgum dl H metatezs, vykusios pozici-joje prie priesag: *siHu-i-ti < *siuH-i-ti. Kadangi i priesaga yra -i -, atsiranda prielaida manyti, kad metatezs metu vyko disi-miliacija ir seka i -i pavirto i-i , plg. i inykim odyje lot. su siuvu < *siuu < *siuH-oh2 (r. liet. siuv, 3.4.3.2).

1.7.4. Laringalas tarp rezonanto ir priebalsio (RH-C)

iuo atveju turima omeny tai, k jaunagramatikiai vadino ilgj skiemenini sonant (*, *, *, *) atspindiais. Ilgasis balsis,

53

1.7. larinGalaS prie priebalS ir prie pauz

istoriniais laikais js greta rezonanto, yra anaptiktins kilms bal-sis, terptas tarp R ir HC, o vliau, nykstant antekonsonantiniam laringalui, patyrs kompensacin pailgjim. Lotyn kalbos (kartu ir senoji airi, tochar kalb) duomenys iuo atveju rodo vien anaptiktin bals, o graik kalboje paliudyta trij tembr anaptiks. iuos tembrus lm laringalinis priebalsis, einantis po rezonanto: e su h, a su h2, o su h3, plg.:

Pide. Lot. anaptiks Gr. anaptiks*RhC *RahC > RC *Reh1C > RC*Rh2-C *R

ah2C > RC *Rah2C > RC

*Rh3-C *Rah3C > RC *Rh3C > RC

Kitaip nei mintose kalbose, i lietuvi kalbos duomen matyti anaptiks i / u pozicijoje prie grup RH(C), plg. liet. RC i *RC < *iRHC alia rC i *RC < *uRHC ( 3.6.4.1tt). iuo atveju kompensacinis pailgjimas apima lengvj skiemen su tautosilabi-niu rezonantu: VR(C). is skiemuo atsirado i sunkiojo prokalbs skiemens VRH(C) inykus laringalui. Anaptiks i / u prie grup RH(C) taip pat konstatuojama senojoje ind kalboje (rC / rC) ir german kalbose (urC, ulC, umC, unC).

1.7.4.1. *RhC:lot. rrus skystas, tvas, retas < *raH.ro- < pide. *h-r-.

EL *reh-, plg. sbsl. rd-k retas, i prs. *reh-dhe- retju, darausi retas.

gr. nustatytas, sutartas < * ureH.to- < pide. *uh-t-. EL *uerh-, plg. pal. wrti 3 sg. sako, gr. pasakysiu gre-ta sakau (psl. *vr, rus. vru, vrat meluoti).

gr. odyje . turintis daug avi < cps. *-. Antrasis dmuo i ureHn < pide. *uh-n-. Pide. *uh-en- :: NL *uh-n-, plg. gr. , m. vyrikosios lyties avis, avinas, nekastruotas avinas, ved. ran- m. avies jauniklis, riukas < *uur.Han- (nom. sg. r, c. sg. raam).

54

1. vadaS

gr. n. skyl, anga < *treH.ma < pide. *th-m, plg. liet. trti < *tr-C ( 3.6.4.1). EL *terh-, plg. lot. ter trinti, sutrinti, susmulkinti, lyginti, minti, gr. n. grtas < pide. *trh-tro-, plg. lot. terebra grtas < *tera-br- < pide. *trh-dhr-V-.

lot. clrus garsus, auktas, skambus, aikus < pide. *kh-r-; gr. ikviestas, paauktas < *kleH.to- < pide. *kh-t-. EL *kelh-, plg. sva. hel garsus, vok. hell viesus, auktas, skambus.

ved. pr- pilnas, pripildytas (*plna- < *pulH.na-), got. fulls (*fulnaz), liet. plnas < *plna- ( 3.6.4.3) < pide. *ph-n-. N.. Laukiam lot. *plnus dl ilyginimo su inf. (com)plre pripildyti pakeit plnus. Tai diferenciacijos atvejis, atsirads dl homonimijos konflikto su plnus tiesus, lygus, r. toliau *Rh2C. EL *pleh-, plg. gr. pripildau, su antrine nazalizacija vietoj *p-pl- -mi, aor. pripild, ved. aprs t. p. (pide. *-pleh-s-t).

lot. ntus gims < gntus (plg. cps. gntus snus, gims po tvo mirties, cgntus giminikas, sb. giminaitis) < *gnaH.to- < pide. *h-t-. Atitinka ved. jt- gims, got. aira-kunds gi-ms i ems, plg. gr. - odiuose (1) santuokinis vai-kas, vedinys i *-, - artimas, brolikas, seserikas, nuoirdus (etimologin reikm gims santuokoje), (2) * < pide. *h-t-; i form pakeit f. gyvenimo altinis, pradia, kilm, gimimas. Atitikmenys: lot. nti-n- gimimas; gentis, tauta, ved. jti- f. gimin, kilm. EL *enh-, plg. ved. jni- -man- kilm, lot. germen gemalas, pumpuras i *genmen- < *gena-men < pide. *enh-men-; gr. -, - gimdytojas, lot. genitor t. p. i *gena-tor < pide. *enh-tor- (r. 1.8.2).

1.7.4.2. *Rh2C:lot. crbr, -nis m. ir < *kraH.srn- < *h2-s-r- + -n-,

plg. liet. iru, c. sg. ren < *r-en- ( 3.6.4.1) < *h2s-en-,

55

1.7. larinGalaS prie priebalS ir prie pauz

sva. hornuz, angl. hornet < *h2s-n-. EL *erh2-, plg. gr. n. ragas, homer. gen. sg. .

lot. grnum n. grdai, sklos < *graH.no- < pide. *h2-n-, plg. ved. jr supuvs, isikvps, idljs, senas, liet. rniai m. pl. *r-na- ( 3.6.4.1), got. karn grdai, Korn. EL *erh2- nokti, senti (ved. jranti 3 pl. sukelia senjim, yra senjimo prieastis).

lot. grtus paslaugus, malonus, mielas < *graH.to- < pide. *guh2-t-, plg. grt- visada laukiamas (*gurH.ta-), liet. pagrtas < *grta- ( 3.6.4.1). EL *guerh2-.

lot. plnus lygus, tiesus, plokias < *plaH.no- < *ph2-n-, plg. het. palhi- platus, erdvus < *ph2--. EL *pleh2-: liet. plti, plnas (r. 3.3.1.2).

lot. lna vilna < *laH.naH-, gr. n. t. p. (*lnos < *ulaH-C) < pide. *h2uh-nh2-, plg. ved. r- f. vilna, liet. vlnos f. pl. ( 3.6.4.3).

lot. ltus netas, gabentas, temptas, vilktas < *tlaH.to- < pide. *th2-t-. Atitikmenys: gr. dor. , klas. pakeniantis, pakeniamas, liet. tltas < *tlta- ( 3.6.4.3). EL *telh2-: gr. ( 1.7.5).

gr. dor. nuvargintas, pavargs < *kmaH.to- < pide. *h2-t-, plg. NL-V , ( 1.7.5). EL *emh2-, plg. ved. amitr- aukotojas, OL ved. amyati velnina, ramina i *omh2-ie- (Brugmanno dsnis blokuojamas pagal 1.10.7, (7) punkt).

gr. dor. mirs (klas. ) < *thnaH.to- < pide. *dhh2-t-, plg. NL-V: ( 1.7.5), EL *d

henh2-.

1.7.4.3. *Rh3C:gr. valgomas < *broH.to- :: liet. grtas ( 3.6.4.1), ved.

gr nurytas < pide. *guh3-t-/-n-. EL *guerh3-, liet. grti

( 3.6.3.1).

56

1. vadaS

lot. strtus patiestas, ilygintas < *straH.to- (prs. stern), gr. itiestas, itemptas < *stroH.to- < pide. *sth3-t- (plg. av. starta-, liet. strta 3.6.4.1). Ved. str- patiestas, ilygin-tas < *stirH.na- < pide. *sth3-n-. Lot. strmen, -minis n. krai-kas, iaudai, n. patalas < pide. *sth3-m. EL *sterh3-, plg. ved. strman- kraikas.

gr. alsvai gelsvas, gelsvas; vieias, ydintis, neprino-ks < *khloH.ro- < pide. *hh3-r-, plg. NL-V: ved. hri geltonas, gelsvas < *hh3-i-. EL-C: liet. lti < *

helh3-C ( 3.6.3.3). EL-V: ved. hri- pilkai gelsvas, gelsvas; bras < *helh3-i-.

ved. mrdhn- n. galva, kaukol, kakta, virn < *murH.dhan- < pide. *mh3dhon-.

lot. gnrus r. gr. .gr. inomas, garsus, ymus, (apie asmen) pastamas,

neinomas < *gnoH.to- < pide. *()h3-t-, plg. liet. pantas ( 3.6.4.7). N.B. Ved. *jt- buvo pakeista PiL jta- inomas < *neh3-. Panaiai lot. ntus inomas, prastas, ymus paliudija n kaip formoje prs. nsc painti, suinoti < *neh3- -se-, vietoj *ntus. Lot. gnrus inomas, garsus, ymus; ino-vas < *gnaH.ro-, gnrus neinantis, nenusimanantis, nepatyrs, nesusipains su kuo nors, ved. *jr- m. meiluis (tiksliau pa-stamas) < pide. *h3-r-.

ved. skm adv. kartu, i karto, vienu metu < cps. *s-h3ku-

--. Pirmasis dmuo yra prieveiksmio sm drauge, vienu kartu; su, kartu < pie. *sem/*som alomorfas, antrasis dmuo kaip odyje prtkam ( 1.7.3.6).

1.7.5. Palyginimui ia verta paminti ir kitokias junginio CRH-V traktuotes. Antai graik kalboje pozicijoje prie bals is junginys buvo skaidomas a balsio anaptikse, kuri atsirasdavo prie rezonan-t: C-V-RH-V (plg. anaptiks pozicijoje po rezonanto: CR-V-H-C, 1.7.4). Pavyzdiai:

57

1.7. larinGalaS prie priebalS ir prie pauz

gr. -- 3 pl. met, svied < *ebal.H-V- < pide. *-guh- -ent. EL - oviniai, sviediniai < *gulh-mn-h2.

gr. - nuvargintas, pavargs < *kam.Ha.to- < pide. *h2-et-. neivargs, nepavargstantis < *-kam.Hant- < *h2-nt- < pide. *h2-nt- (ptc. prs. act., tembro pakeitimas kaip 1.3), plg. NL-C (r. 1.7.4.2, ten pat dl EL ir OL).

gr. - n. pl. svarstykli lkts < *tal.Han.ta < pide. *th2-nt-, plg. NL-C pasvriau < *etlaHm < pide. *-th2-m. EL - diras, ant kurio kas nors pakabinama < pide. *telh2-men-.

gr. -- aor. numiriau < *ethan.Hom < *e-dhh2-o-m, plg. NL-C mirtu < *thn-sk < dhh2-se-. EL *d

henh2- nu-eiti, plg. ved. dhnvati bga, teka.

gr. - mirtis < *than.Ha.tos < *dhh2-etos, plg. NL-C mirs (r. 1.7.4.2). EL *dhenh2-.

gr. -- < *tan.Hu-: plona ieve, plaialapis, ilgalieuvis, ved. tan- plonas < pide. *th2--, plg. NL-C *th2-n-: ved. uttn- itemptas, itstas, av. /ustna-/.

Panai situacija yra ir senojoje ind kalboje, kur randame *an-V < *H-V:

sind. -manati prisimena, pamini, paliudi < *-man.Ha.ti < pide. *-mh2-e-ti, plg. EL -mnta pamintas, pateiktas, ivardy-tas< pide. *mneh2-.

sind. sanutr adv. i alies, alia, nuoaliai, i tolo < pide. *sH- -u-, plg. av. hanar be, lot. sine t. p. (*sH-i), sair. sain ypatingas, nepaprastas, iskirtinis, kitoks (sva. sundro atskirai, skyrium).

1.8. Laringalas priebalsi aplinkoje

Priebalsi aplinkoje reikt skirti tris situacijas: 1. laringalas eina odio pradioje prie priebals (#H-), 2. laringalas eina odio

5

1. vadaS

viduje tarp priebalsi (-CHC-), 3. laringalas eina po priebalsio ir prie pauz (-CH#).

1.8.1. Pozicija #HC-

ios pozicijos pagrindinis paliudijimas yra graik kalbos vadina-mieji protetiniai balsiai (r. Beekes 1969, 18tt., Rix 1969 ir 1976, 6970). I esms jie yra anaptiktiniai balsiai, atsirad tarp odio pradios laringalo ir ir buvo skirti samplaikos #HC- artikuliacijai palengvinti. ie balsiai priderino savo tembr prie prie juos einan-io laringalo kokybs, o laringalams inykus pasidar savarankiki ir tapo istorikai paliudyt graik kalbos form pradios balsiais, plg. schem:

*#h- > pgr. *#heC- > gr. #-*#h2C- > pgr. *#h2

aC- > gr. #C-*#h3C- > pgr. *#h3C- > gr. #oC-Dalis graik kalbos pavyzdi turi atitikmenis armn kalboje

su a- arba e- proteze (r. Beekes 1969, 21tt.; autorius, tarp kitko, atkreipia dmes protezs nebuvim prie u- ir m-). Visose kitose kalbose, iskyrus graik ir armn, inykus H vyko odio pradios samplaikos HC- buvo supaprastintos. Dl ios prieasties atsirado tokie kontrastai, pvz., gr. - :: lot. rub-, sind. rudh-, liet. rud- o-dyje :: ruber, rudhir-, rdas < pide. *h1rud

h-r.

1.8.1.1. Graik kalbos #C- pavyzdiai:gr. eol. dantys < *hedont- < pide. *hd-ont-, sudaik-

tavardjs ptc. prs. act. i aknies *hed- valgyti. Protez matyti ir arm. atamn dantis. ioms formoms galima prieprieinti liet. dants, ved. dn, dat, sva. zand (NL got. tunus < *hd-t-).

gr. maas, menkas < *helakhu- < pide. *h1lguh--,

plg. ved. ragh- greitas, lengvas, EL liet. legvas.

59

1.8. larinGalaS priebalSi aplinkoje

gr. dor. 3 pl. yra < *nti < *e.enti < *ehenti < *esenti < *hesenti < pide. *hs-nti (aknis *hes-), plg. sliet. sat c. sg. esant < pide. *hs-ont- ( 3.5.3).

gr. - geras, gerai < *ehu- < *hesu- < pide. *hs--. NL vedinys i *hes- bti, egzistuoti, etimologin reikm egzis-tuojantis, esantis, plg. ved. su- graus, geras (smya-, snra-, r. 1.7.3.6), sbsl. s-, sdrav, smrt ( 3.5.3).

tamsi praraja, tamsumos tarp ems ir Hado < *h1reguos.

Protez matyti ir arm. erek vakaras, plg. sind. rja rkas, got. riqis tamsa.

gr. plti (apie arim), sutrinti, susmulkinti, sudauyti < *hereik- < pide. *hreik-, plg. liet. rieki pjauti (duon), arti pirm kart.

gr. raudonas < *heruthro- < pide. *hrudh-r-, plg. liet. rdas i *rudras ( 3.5.1.1), ved. rudhir- raudonas, lot. ruber t. p.

1.8.1.2. Graik kalbos #C- pavyzdiai:gr. puia < *auti < *HaueHti < pide. *h2ueh-ti, plg.

ved. v ti puia, liet. v ti psti ir het. NL huwants vjas < pide. *h2uh1-ent-s puiantis.

gr. vyti alin, atremti, atmuti, ginti k nuo ko < *h2

aleks- < pide. *h2lk-s-, plg. ved. rkati, rakat saugo, sergi k nors, rpinasi.

gr. melti, iiulpti, isti, gerti < *h2amelg- < pide.

*h2mel-, plg. liet. mlti ( 3.5.1.3).gr. vyras, arm. ayr < *anr t. p. < *h2

anr < pide. *h2nr (loc. pl. tarp vyr < *anrsi < *h2

anra-si :: ved. nu t. p. < pide. *h2n-su), plg. ilgum odyje cps. snra- ( 1.7.3.6).

vilgantis, glotnus (apie riebius, nupentus gyvulius); spartus, greitas (apie unis). Atsirado i *argros dl disimiliacijos inykus r, o i forma, savo ruotu, i pgr. *h2argro- < pide. *h2-

60

1. vadaS

-r-. Atitinka ved. jr- raudonai vieiantis, greitas, spartus, av. rzra greitas, spartus, het. harki- baltas. EL: gr. sidabras, ved. arjna- baltas, rykus < pide. *h2er-u-.

gr. , - m. vaigd; spindulys, viesa < *h2as-tr <

pide. *h2s-tr- (dat. pl. --). Protez taip pat ir odyje arm. ast vaigd. Greta i form ved. str- (instr. pl. stbhi) t. p., got. starno, lot. stlla (*str-l). Kartu su het. = /hsterts/ vaigd i aknies *h2es- liepsnoti, degti, plg. het. hassa- lauas, ugniakuras, ugniaviet.

1.8.1.3. Graik kalbos #oC- pavyzdiai:gr. arba lapintis < *h3m(e)ik

h- < pide. *h3m(e)i

h-, plg. liet. my (sen. min), myau, myti.gr. rkas, migla, garai < *h3mik

hlah2 < pide. *h3mgh-

-leh2, plg. liet. migl, sbsl. mgla migla.gr. , n. priekaitas, peikimas, eidimas, gda

< pide. *h3neid-os. Protez matyti ir arm. anicanem keikiu, pra-keikiu, anc 3 sg. prakeik. ioms formoms priskirtina sliet. nie-dti peikti, barti, got. -naitjan koneveikti. NL: ved. nndati peikia, bara, lat. ndt kreivai irti, neksti (r. 3.5.1.4).

gr. lesb. sujaudinti, subruzdinti < pide. *h3rinH-ie-, plg. ved. riti sujudina, sujaudina, veria sunerimti, got. rinnan bgti, PaEL sbsl. rj, rjati tekti < *ri--.

gr. kasti, ikasti, kapstytis emje, att.

61

1.8. larinGalaS priebalSi aplinkoje

1.8.1.4. Nuostab kelia faktas, kad graik kalboje *Hi- pozicijoje, kitaip negu *Hu- pozicijoje, nerandame protetinio balsio (plg. auk-iau ). iame kontekste pastebtina, kad dalis tyrj yra link kai kuri graik kalbos odi pradin priebals - kildinti i odio pradios samplaikos *Hi- (plg. Hammerich 1948, 1215; Rix 1976, 70; diskusini pastab pateikia Beekes 1969, 9598). Vadinasi, dl disimiliacijos junginys spirantas + spirantas galjo virsti junginiu sprogstamasis + spirantas, t. y. *g + i (plg. raid *di, *gi, *gui > , Rix 1976, 92). Pavyzdiai:

gr. n. jungas < *diugom < pide. *Hiug-o- :: ved. yugm, lot. iugum. aknis *Hieug- kinkyti, jungti, plg. augmento pailg-jim odyje ved. yunak ( 1.7.1.6).

gr. homer. speltiniai kvieiai < *dieuiai < pide. *Hieu(H)- -iai, plg. sind. yvas- ganykla bei sudurtinius odius su pailgji-mu: syvasa- su gera ganykla < *suH.ia.uas- < pide. *hsu-HieuH- (plg. s 1.7.3.6), yavasa - be ganyklos < *aH.ia.ua. .sa- < pide. *-HieuH-, plg. liet. java m. pl., sind. yva- m. javai, grdai; mieiai.

gr. apjuostas aplink kn < *disto- < pide. *Hih3s- -to- (arba *h3ieh3sto-), plg. av. ysta- apjuostas, yst juosta, diras, liet. jostas, josta ( 3.3.1.3).

1.8.2. Pozicija -CHC-

Pozicija -CHC- atsiranda priebalsinei priesagai jungiantis prie nyks-tamojo laipsnio CeH- tipo aknies alomorfo, pvz., CH-t-, CH-r-, CH-t-, -CH-tr-. Dl tokio morfem isidstymo atsiradusi samplai-ka -CHC- traktuojama dvejopai. Kai kuriose ide. kalbose i samplai-ka realizuojama pasitelkiant anaptiks, kitose ji supaprastinama paalinant laringalin priebals (-CHC- > -CC-). Anaptikss atve-ju balsis terpiamas tarp segment H ir C, ir seka /-CHC-/ realizuo-

62

1. vadaS

jama kaip [-CHVC-]. Skiriami trys skirting kalb raidos atvejai:(1) pide. -CHC- > *[CHaC] anaptiks a, pvz., lotyn kalboje.(2) pide. -CHC- > *[CHiC] anaptiks i senojoje ind kalboje.(3) pide. -CHC- suskyla tris atspindius: *[CheC], *[Ch2

aC] ir *[Ch3

oC]. Anaptiktinio balsio tembras prisiderina prie laringalinio priebalsio kokybs. Tokia traktuot bdinga tik vienai kalbai graik. Todl manytina, kad vyko inovacija (r. toliau).

1.8.2.1. Kaip pavyzdiai pateikiamos akn *dheh- padti, *steh2- sustoti, atsistoti, *deh3- duoti nykstamojo laipsnio formos:

PIDE Anaptiks Istorinis atspindys*dhh-t- *[dhha-t-] lot. *datus, cps. conditus *[dhhi-t-] ved. hit pastatytas, padtas *[dhhe-t-] gr. paguldytas, padtas*sth2-t- *[sth2

a-t-] lot. status *[sth2

i-to-] ved. *stit ( sthit) *[sth2

a-t-] gr. pastatytas*dh3-t- *[dh3

a-t-] lot. datus *[dh3

i-t-] ved. *dit ( datt) *[dh3

o-t-] gr. duotasKiti pavyzdiai:I lotyn kalbos:anas, anitis (anatis) f. antis < *ant- < *HanHat- < pide.

*h2nh2-t-. Atitinka liet. ntis f. < *n-ti. Su lotyn ir lietuvi kal-b dariniais alternuoja NL ved. t- antis < pide. *h2h2-t-.

animus siela, dvasia < *anmos (plg. osk. anams, anamm animam) < *HanHamo- < pide. *h2nh1-mo (plg. toliau ved. niti, gr. ).

capi paimti, griebti, atimti; apimti, aprpti < *kHap- < pide. *kh2p-. ia priskirtina ir got. hafjan pakelti, gr. godiai ryti. PiL *keh2p-/koh2p- ( 1.7.2.1).

63

1.8. larinGalaS priebalSi aplinkoje

catus gudrus, apsukrus < -kHato- < pide. h3-t-, plg. toliau ved. it-.

fnum ventyb, ventumas < *fsnom < *dhHasn- < pide. dhh1s-n- (plg. toliau gr. dievas, ten pat r. PiL *dheh1s-).

N.B. iuose lotyn kalbos odiuose anaptikss pdsak neliko dl vlesni fonetini proces:

ar, -re arti < *araie- < *arHaie- < pide. *h2erh3-ie- (Meiser 1998, 187), plg. liet. rklas. r. toliau prs. dol.

cerebrum kaukol, smegenys < *kersrom < *kerHasro- < pide. rh2-s-ro. Tai vedinys i -s- kamieno pide. *h2-es-, plg. ved. ra, gen. sg. ra galva. Panaios struktros yra sva. hirni smegenys < pide. *rh2s-nio-.

dol, -re tayti, lyginti, apdoroti < *delie- < *delHaie- < pide. delh1-ie- (r. aukiau prs. ar), plg. liet. del, dlti.

germen gemalas disimiliacijos bdu i *gen-men, o pastaroji forma, savo ruotu, i *gena-men < genHamen < pide. *enh- -men-. Atitinka ved. jni-man- gimdymas < *enHi-men (plg. -gntus, 1.7.4.1).

genitor tvas, gimdytojas i *gen-tor :: gr. -, -, ved. jnitar- < pide. *enh-tor-, (plg. n-tin-, 1.7.4.1).

tenebrae pl. tamsa, sutemos, naktis disimiliacijos bdu i *temebra-, o pastaroji forma, savo ruotu, i *temar- < *temafr- < *temsr- < *temHasraH < pide. *tmH-s-reh2-. Atitinka ved. tmisr- f. tamsi naktis. Vedinys i niekatrosios gimins darinio su priesaga -es-/-s-, plg. ved. tmas- tamsa, loc. sg. tm-as-i tamsoje < *temH-es-i (lotyn kalbos atitikmuo yra tem-er-e adv. aklomis, apgraibomis).

I ved kalbos:ajir- greitas, spartus < *HagHira- < pide. *h2gh1-lo-. r.

toliau gr. .niti kvpuoja < *HanHiti < pide. *h2nh1-ti (plg. aukiau

lot. animus).

64

1. vadaS

iir- stiprus, miklus, judrus < *HisHir- < pide. *Hish1-r. Graik kalbos atitikmuo palaimintas, dievikas; nuostabus; stiprus, galingas h metatezs bdu kilo i pgr. *iher- < *ise-r- < *Hish1

er- (plg. 1.7.3.7). pit, acc. sg. pi-tr-am tvas < *pHiter- < pide. *ph2-ter- (nom.

sg. ph2-tr-, acc. sg. ph2-tr-), plg. toliau gr. (dl av. pt r. 1.9.3.1).

it- pagalstas :: lot. catus gudrus, apsukrus, protingas, vair. cath- imintingas < pide. *h3-t-. EL: ved. iti galanda; sujau-dina < pide. *i-eh3-ti, lot. cs, ctis f. atrus akmuo, uola; bud, pustas < *k-ti- < pide. *eh3-ti. Apofoninis santykis EL :: NL ved kalboje pasireikia kaip :: i, lotyn kalboje kaip : a.

tmisr- f. tamsi naktis< *temHisraH < pide. *tmH-s-reh2, plg. aukiau lot. tenebrae.

I graik kalbos: vjas < *HanHemo- < pide. *h2nh-mo-, plg. aukiau

lot. animus siela, dvasia. m. pasiuntinys < *HangHelo- < pide. *h2gh1-lo. r.

aukiau ved. ajir-. oviniai, sviediniai vietoj *dele-mna< *gulHemnHa#

< *gulh-mn-h2 (r. 1.7.5). r. aukiau ved. iir-. grtas < *terHetro- < pide. *trh-tro-. Kiek skir-

tingos darybos lot. terebra t. p. i *tera-br- *trHadhro-< pide. *trh-dhr-o- (plg. 1.7.4.1).

odinis diras (kam pakabinti); tvarstis; galvos raitis < telHamen-< pide. *telh2-men- (r. 1.7.5).

, acc. sg. -- tvas < *pHater- < pide. *ph2-ter- :: ved. pit, pi-tr-am.

di