Hedonistinë pasaulio vizija · di. Savo „Modernios dramos teori-joje“ (1965) jis Èechovà apibûdino kaip „iðsiþadëjimo“, „atsisakymo“, „vienatvës“ autoriø:

7 meno dienos | 2010 m. sausio 22 d. | Nr. 3 (879) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2010 m. sausio 22 d., penktadienis Nr. 3 (879) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md2Antono Èechovo 150-osios metinës

4Apie pasaulio makdonaldizacijà

5Nauji filmai – „Vienoje kilpoje“

6Pokalbis su tapytoju Þygimantu Augustinu

8Alaino Resnais filmø retrospektyva

9Krësle prie televizoriaus

Kristina Stanèienë

Vytautas Kasiulis (1918–1995) –vienas ið garsiøjø iðeivijos lietuviømenininkø plejados greta VytautoKazimiero Jonyno (1907–1997),Prano Domðaièio (1880–1965), Po-vilo Puzino (1907–1967), ViktoroPetravièiaus (1906–1989) ir kitø. Pa-sak parodos rengëjø, tai pasaulyjebene pats þinomiausias ið Lietuvoskilæs dailininkas. Parodos ekspozi-cija, iðsamus katalogas su LaimosBialopetravièienës ir Stasio Budriotekstais ne tik supaþindina su Ka-siulio kûrybos raida nuo garsiojoKauno meno mokykloje sukurto di-plominio darbo „Prieð spektaklá“(1941), jau anuomet þadëjusio ga-biam menininkui ðlovæ ir pripaþini-

mà, iki brandþiø vëlyvøjø Paryþiujesukurtø kompozicijø, praþydusiø„kasiuliðkomis“ kolorito dermëmis,vingria ornamentika. Ekspozicijapirmà kartà ávairiais poþiûriais áter-pia á kontekstà Kasiulio kûrybà. Jukiðeivijoje gyvenusiø ir kûrusiø me-nininkø atþvilgiu dailës istorijos va-dovëliai, enciklopediniai duomenysdaþnai bûdavo ne itin iðsamûs.

Nors nemaþai Vytauto Kasiuliokûriniø dar sovietmeèiu buvo sau-goma Lietuvos dailës muziejuje,privaèiuose kolekcininkø rinkiniuo-se, apie jo kûrybà ir asmenybæ imtaplaèiau kalbëti tik 2008 metais, mi-nint 80 metø menininko gimimo su-kaktá. Bûtent tada dailininko biog-rafija, jo kûrybos tarptautiniu„svoriu“ susidomëjo net ir populia-

rioji þiniasklaida, pasirodë ne tikspecialûs straipsniai, bet ir pokal-biai su tapytojo naðle Brone Kasiu-liene, kuri nuolat rûpinosi tapytojokûriniø iðsaugojimu ir sklaida. Pa-rodoje „Rojaus sodai“ eksponuoja-ma per 150 tapybos ir grafikos dar-bø ið Paryþiaus, Niujorko, Vilniausir Kauno kolekcijø. Kûriniø kolek-cijà ið Paryþiuje saugomo V. Kasiu-lio kûrybos fondo Vilniaus paveiks-lø galerijai paskolino B. Kasiulienë,taip pat – buvæs dailininko mece-natas Juozas Kazickas (JAV), ko-lekcininkai Edmundas Armoðka,Rolandas Valiûnas, Eugenijus Tin-favièius, Edita Mildaþytë ir Gintau-tas Vyðniauskas, Gediminas Petrai-

Hedonistinë pasauliovizijaTapybos paroda „Vytauto Kasiulio rojaus sodai“ Vilniaus paveikslø

galerijoje

N U K E L T A Á 7 P S L .

Vytautas Kasiulis. „Knygø pardavëjai prie Senos Paryþiuje“. 1960 m.

„Praëjusiais metais Marienbade“

2 psl. 7 meno dienos | 2010 m. sausio 22 d. | Nr. 3 (879)

Rasa Vasinauskaitë

Rimas Tuminas ir Valstybinis Vil-niaus maþasis teatras nusprendëprisijungti prie Rusijoje minimø150-øjø Antono Èechovo gimimometiniø. 1860 m. sausio 29 (pagalsenàjá kalendoriø sausio 17 d.) gi-mæs dramaturgas ir raðytojas, pasakpaèiø rusø, vertingiausia ðios ðalieseksporto prekë. Èechovas gimë Ru-sijoje, o mirë Vokietijoje, tad vokie-èiai, besididþiuodami pirmuoju pa-minklu Èechovui, kurá Badenveileriokurorte prabëgus ketveriems me-tams po jo mirties pastatë Èechovodraugija, laiko raðytojà ir savo kul-tûros dalimi. Net jei Èechovo dra-mø Vokietijos scenose teko lauktikelis deðimtmeèius, XX a. antrosiospusës vokieèiø teatras be ðio auto-riaus neásivaizduojamas.

Rusijoje 2010-ieji jau paþenklin-ti Èechovo vardu. Sausio 26–31 d.Maskvoje vyks A. Èechovo dienos,á kurias pakviesti garsûs literatûro-logai ir teatro kûrëjai; geguþës 25 –liepos 30 d. estafetæ perims IX tarp-tautinis Èechovo teatro festivalis,kuris aprëps ne tik Rusijos, bet irdidþiausius pasaulio miestus –spektakliai pagal Èechovo kûri-nius bus rodomi Paryþiuje, Berly-ne, Madride, Stokholme, Vienoje,Èikagoje, Monrealyje ir kt. Beje,Rusijos spaudoje anonsuojamas irmûsiðkis Èechovo festivalis, sausio26–31 d. pristatysiantis Tumino irAlgirdo Latëno spektaklius. 2010-ieji gausûs Èechovo pjesiø premje-rø ir Vokietijoje, Austrijoje bei Ðvei-carijoje, kuriø dauguma numatytossausio mënesá. Peterio Steino þo-dþiai, kad Europos teatras laikosiant trijø banginiø – antikinës trage-dijos, Shakespeare’o ir Èechovo –bent jau ðiais metais pildosi su kau-pu. Tikëtina, kad dramaturgas nebuspamirðtas ir 2011-aisiais, UNESCOpaskelbtais Èechovo metais.

Tarp labiausiai vokieèius intri-guojanèiø premjerø – sausio 16 d.ávykusi Ðtutgarto „Schauspielhaus“teatre Michaelio Thalheimerio sta-tyto „Vyðniø sodo“ interpretacija irvasario 26 d. Berlyno „DeutschesTheater“ pasirodysianti „PalataNr. 6“, kurià reþisuoja DimiterisGotscheffas. Daug dëmesio skiria-ma ir Franko Castorfo spektakliui„Á Maskvà, á Maskvà“ pagal Èecho-vo „Tris seseris“ bei apsakymà „Mu-þikai“ – spektaklá koprodiusuojaMaskvos Èechovo ir Vienos („Wie-ner Festwochen“) festivaliai, tadpremjera numatyta birþelá Vienoje.Pats Castorfas, prisiekæs rytø ber-lynietis, savo spektakliais nuolatatakuojantis dabartinæ „soèià“ su-vienytos Vokietijos publikà, sakosiper Èechovo prizmæ ketinàs paro-dyti Rusijà didþiøjø permainø iðva-karëse.

Vokieèiai Èechovo ir jo drama-turgijos atgimimà sieja su XX a.7-ajame deðimtmetyje pasirodþiu-siais naujais vertimais ir tyrimais.Èechovà, kaip „naujos dramos“ au-toriø, èia iðgarsino literatûros ir dra-

Èechovo (su)gráþimasAntono Èechovo 150-osios metinës

maturgijos tyrinëtojas Peteris Szon-di. Savo „Modernios dramos teori-joje“ (1965) jis Èechovà apibûdinokaip „iðsiþadëjimo“, „atsisakymo“,„vienatvës“ autoriø: visi veikëjai nu-sisuka nuo dabarties, gyvena prisi-minimuose ir utopijoje, yra vieniði,vengia naujø susitikimø ir patyrimø –visi atsidûræ tarpiniame laike, trokð-ta gráþti á prarastà gimtàjà vietà.Dialogo ir veiksmo atsisakymas yrair dvi esminës formalios Èechovodramø savybës, anot teoretiko, prie-ðingos aristoteliðkiems dramaturgi-jos kanonams, bet formuojanèiosnaujà draminæ formà. Ji gimsta perironiðkà veikëjø atsiribojimà, mo-nologus, inspiruotus ne situacijos,o temos – draminë forma virsta ly-rine, kurioje lyriðkumas ir tyla tam-pa kalba. „Þinoma, ðis perëjimasnuo pokalbio prie vienatvës lyrikos,kuris suteikia þavesio Èechovo kal-bai, neatsiejamas nuo rusiðko cha-rakterio ir rusø kalbos lyriðkumo,nes vienatvës pasidalijimo su kitumomentas, individualios vienatvëssuvokimas per kolektyvinæ vakarie-èiams bûdingas tik apsvaigus“, – ra-ðë Szondi, tarsi nuspëdamas, kaddar po kurio laiko bûtent per ap-svaigimà nuo alkoholio, nuo mei-lës, nuo paèios nepakeliamos bûtiesbus interpretuojamas tiek „protunesuvokiamà“ ruso sielà, tiek XXa. pabaigos þmogø kankinantis il-gesys. Á galvà ateina flamando Lu-ko Percevalio „Dëdë Vania“ (2003):tuðèioje scenoje ant këdþiø, susta-tytø eile avanscenoje, ásitaisæ veikë-jai „nieko neveikia“, o tik malðinaneviltá alumi ir degtine – vieðos vie-natvës begëdiðkumas po truputá de-formuoja ne tik paèius veikëjus, betir scenos grindis, kurios nuo pliau-pianèio lietaus ir stingdanèios apa-tijos kà nors veikti ima ir susiran-go. Belgø kritikai ávardijo ðáPercevalio spektaklá kaip burleskà,kurioje reþisieriaus þvilgsnis á èe-choviðkai melancholiðkus, o kartuir nûdienos laiko „herojus“ yra irnegailestingas, ir mylintis. Þinoma,Percevalis, kaip ir savo statytameShakespeare’o „Otele“, rodytameviename „Sirenø“ festivaliø Vilniu-je, suðiuolaikino Èechovo tekstà, ta-èiau kolizijos nepakeitë: gyvenimasslysta ið po kojø, o pakeisti niekoneámanoma.

XX a. pradþios modernistas Èe-chovas, á kurá Szondi þvelgë per

brechtiðko teatro prizmæ, ieðkoda-mas ir atrasdamas jo pjesëse tiekepiðkos, tiek absurdo dramos þy-miø, pasirodë toks paslankus, kadlengvai áveikë ðimtmetá, atlaikëpostmodernybæ ir postindustrijà.Ir pasirodë gyvybingesnis, gerokaiatsparesnis laiko iðbandymamsnei vienoje gretoje buvæ Ibsenas,Strindbergas, Hauptmannas arMaeterlinckas. Ne tik paskiri de-ðimtmeèiai, skirtingi reþisieriai, betiðtisi teatro periodai turëjo „savoÈechovà“. 7–9-àjá deðimtmeèiaisdaugeliui Vakarø teatro reþisieriønovatoriø Èechovas reiðkë „atmin-ties saugyklà“, kurià nenumaldomaitraiðko besisukantis istorijos ratas:èia tilpo ir praëjusiø epochø teatri-nës bendruomenës su savo uþmarð-tin nueinanèiomis asmenybëmis, irtiesiog jaunystës polëkius pakertan-tis brandos ar senatvës suvokimas.„Mûsø teatras – „Vyðniø sodas“, –taip savo knygelæ, pasirodþiusiàprieð deðimtmetá ir skirtà ávairiomsðios paskutinës Èechovo pjesës in-terpretacijoms, pavadino rumunøkilmës prancûzø teatro teoretikasGeorges’as Banu. Tarp knygos he-rojø – reþisieriai legendos GiorgioStrehleris, Anatolijus Efrosas,Otomaras Krejèa, Peteris Brookas,Stefanas Braunschweigas, LevasDodinas, Peteris Steinas, PeterisZadekas, Alainas Franšonas ir kt.Banu apraðyti spektakliai aprëpia1968–1999 metø laikotarpá – á já su-telpa ir paties Banu, ir tos pokariokartos, kuri dar tikëjo utopijomis,teatrinë biografija. Nykstanèios at-minties, senkanèio laiko ir tolstan-èiø idealø simboliu virtæs „Vyðniøsodas“ tapo ir savotiðku ðios kartosbei jos amþininkø ar palikuoniø„kompleksu“, pasmerkusiu vienat-vei ir negebëjimui prisitaikyti priedinamiðkos aplinkos kaitos. Tai bu-vo idealizuojamas ir kartu bûtentðiuo idealizavimu þiaurus Èecho-vas: menininkai kalbëjo apie neu-rozæ tø, kurie gyvena jiems svetima-me pasaulyje. Be abejo, tuometinësSovietø Sàjungos reþisieriai atvërëdar aðtresnæ, skausmingesnæ dra-maturgo intonacijà – èia tapæs me-nininkø sàjungininku jø kovoje su tik-rove, Èechovas leido jiems kalbëtiapie degraduojanèià ir iðsigimstanèiàaplinkà, skandinanèià paskutiniusdvasinës aristokratijos likuèius. Dva-sinë bendrystë prilygo likimo ben-drystei, vienijusiai vadinamuosius in-teligentus, á kuriuos þiûrint ið þiûrovøsalës buvo galima piktintis, smerkti,o kartu pavydëti jø laisvës bûti savi-mi, laikytis savo vertybiø, kad ir ko-kios efemeriðkos jos atrodytø.

Su Èechovo pastatymais keitësine tik reþisieriø intonacija; su jo,ðiandien sakytume, atviros, polifo-ninës struktûros pjesëmis keitësisceninës erdvës ir vaidybos ieðkoji-mai, po truputá iðvilkæ Èechovo per-sonaþus ið jiems áprastø drabuþiø iraprengæ ðiuolaikiðkais. Turbût tàpaèià akimirkà, kai kuris nors dëdëVania, Ivanovas ar Treplevas iðëjo áscenà kaip ðiuolaikinis þmogus, bai-

gësi „romantiðkoji“ Èechovo psi-chologo ir prasidëjo „þiaurioji“ Èe-chovo anatomo interpretacijø epo-cha. Jai priskirèiau ir EimuntoNekroðiaus „Dëdæ Vanià“ (1986),tapusá posûkiu ir lietuviðkoje Èe-chovo tradicijoje.

Paskutinius du deðimtmeèius nekartà ironizuota, kad nebeámano-ma kelisðimtàjá kartà klausytis ikiskausmo paþástamø Èechovo teks-tø, o klausiant, kuris spektaklis yrageresnis, siûlyta atsakyti paprastai, –tas, kuris trumpesnis. Vis dëlto èe-choviðki spektakliai nedingsta ne tikið Rusijos scenø, o jo dramø imasinet, atrodytø, Èechovo poetikai to-limos pasaulëjautos reþisieriai. Pa-vyzdþiui, vyresnieji, paèiame dabar-tinio teatro olimpe ásitaisæ meistrai:ðveicaras Kristofas Marthaleris(„Trys seserys“, 1998), amerikietisRobertas Wilsonas („Trys seserys“,2001), vokietis Jürgenas Goschas(„Dëdë Vania“, 2008; „Þuvëdra“,2009), lenkas Krystianas Lupa(„Nebaigta pjesë aktoriui“ su „Þuv-ëdra“, 2004; „Trys seserys“, 2006;„Þuvëdra“, 2007); arba po 1990 m.pradëjæ kurti reþisieriai: vengrasÃrpãdas Schillingas („Þuvëdra“,2003), „popteatro“ þvaigþdë vokie-tis Stefanas Pucheris („Þuvëdra“,2000; „Trys seserys“, 2001; „Plato-novas“, 2009), minëtas MichaelisTalheimeris. Ðiuos be jokios atran-kos paminëtus, pirmus á galvà at-ëjusius statytojus vienija dar kitokspoþiûris á rusø dramaturgà – Èecho-

trà ðansà“, o vokieèiø reþisieriai kal-ba ir rodo, kad gyvenimas apskritaiyra bjaurus reikalas, iðsigimimas irbeviltiðkumas pasiekë kraðtutinæ ri-bà, tad prieðintis bergþdþia. Prieð de-ðimtmetá Pucherio „Þuvëdros“ vei-këjai dar èiuoþinëjo ant uþðalusio„burtø“ eþero ledo ir jaunutis Trep-levas tikëjo kada nors paraðysiàs ge-nialià pjesæ, dabar jo Platonovas, at-virai prisipaþindamas esàs nevykëlisir be jokiø skrupulø maudydamasisèia pat árengtame baseine, tiesiogsmagiai leidþia laikà; Talheimerio„Vyðniø sode“ nebëra net uþuomi-nos á sodà: þmoniø nesusikalbëjimo,nesupratimo ir svetimumo kibirkð-tys þaiþaruoja didþiulëje tuðèiojeerdvëje, ant pilkø scenos grindø.

„Anatomas“ Èechovas neduodaramybës ne tik reþisieriams. Visdaþniau jo kûrybos tyrinëtojai pri-simena skandalingà 1892 m. vokie-èiø kalba pasirodþiusià ir á rusø kal-bà iðverstà þydø kilmës psichiatro(raðytojo ir dramaturgo) Maxo Nor-dau knygà „Iðsigimimas“. Jos auto-rius „psichiniais iðsigimëliais“ vadi-na daugelá XIX a. pabaigos filosoføir menininkø ir savo laiko „moder-nius“ judëjimus sieja su fin du siêclekrizinës savijautos iðraiðka: kaiþmogus priverstas gyventi nuolati-nëje emocinëje bei nervinëje átam-poje, kai inteligentiðkam þmoguitenka dirbti penkis ar deðimt kartødaugiau nei prieð penkiasdeðimtmetø, nieko keista, kad suklestineurastenija, isterija, savimeilë, pa-

T e a t r a s


„Dëdë Vania“, reþ. Algirdas Latënas. Auðra Pukelytë (Sonia)

vas neturi tautybës, jà turi tik jo he-rojai, nes tautybæ jiems suteikia re-þisierius. Todël Èechovo veikëjai,vienø reþisieriø ásprausti á savo te-atro rëmus, kitø „iðlaisvinti“ ið èe-choviðkos tradicijos ar kliðiø, nesijau-èia preparuoti, greièiau atvirkðèiai –atrodo ágavæ daugiau dabarties ar,anot vokieèiø kritiko Georgo Hen-selio, XXI a. þmogui bûdingø bruo-þø: „Kalba ir jauèia skyriumi, net ty-lëti sugeba kiekvienas skyrium...“Tiesa, Marthaleris savo „Trijose se-seryse“ visus, iðskyrus Nataðà, Iri-nà ir Tuzenbachà, pasendino ir, ap-gyvendinæs didþiuliame name, tarsi„sustojusio laiko“ karalystëje, kal-bëjo apie tai, koks nepavydëtinaigraudus likimas iðtiko senàjà inte-ligentø kartà, Lupa su jam bûdingaatida þmogui nuaudë „Þuvëdros“herojø gyvenimà kaip nesuvaidintàir suteikë Treplevui bei Ninai „an-

sibjaurëjimas bet kokia veikla, di-dybës manija, erotomanija ir polin-kis á misticizmà – suklesti visuoti-nis iðsigimimas, sukeltas visuotinionuovargio. Panaðûs simptomai bû-dingi ir Èechovo personaþams, onugramdþius nuo jø melancholijoslikuèius, nutildþius dvasinæ savi-grauþà ir aprengus ðiuolaikiðkaisdrabuþiais, jie kaip reta atspindimus, serganèius naujo fin de siêclesukeltomis ligomis. Vokieèiø reþi-sieriai ið ranevskajø, treplevø ar dë-dþiø vaniø spaudþia paskutines fi-zines jëgas, o, pavyzdþiui, LevasErenburgas, ðis vyresnës kartos ru-sø teatro naujas brutalistas, nugir-do „Ivanovo“ (2007) veikëjus iki þe-mës graibymo – nebëra kà mylëti,ko tikëtis, aplink ir sieloje tuðtuma.Tai turbût irgi Èechovo unikalu-

Osip Braz. A. Èechovo portretas.1898 m.

D . M A T V E J E V O N U O T R .


mas – jis tampa reikalingas tuomet,kai nebelieka jokiø sektinø pavyz-dþiø, siektinø idealø, bet gyvenimasreikalauja gyventi toliau.

Lietuviðkame „Èechovo festiva-lyje“ nebus daugelio jau istorijonnuëjusiø spektakliø. Turbût tik ste-buklo dëka pavyko iðlikti Tumino„Vyðniø sodui“ (1990), ankstesniamuþ Eimunto Nekroðiaus „Tris sese-ris“ (1995), kuriø dar visai jaunu-tes Maðà, Olgà ir Irinà tarsi sude-gino jø geismas gyventi, arba uþSauliaus Mykolaièio „Ivanovà“(2002), kur jo suvaidintas Ivanovasbuvo tarsi uþspeistas á kampà. Ið lie-tuviðkø „èechovø“ taip pat galimaparaðyti iðtisà teatro istorijà, susi-jusià ne tik su vieno kurio reþisie-riaus ar aktoriaus, bet su trupës, ið-tisos kartos biografija. „Vyðniøsodas“ turbût ir iðliko, kad keitësikartu su jame vaidinanèiais akto-riais: vienus palydint Anapilin, ki-tiems suteikiant naujà ðansà, dar ki-tiems – galimybæ savimi patikrintiÈechovo iðmintá – þmogus bejëgisprieð nenumaldomai bëgantá laikà,bejëgis suteikti gyvenimui prasmæir bejëgis prieð artëjanèià mirtá.Taip apie Èechovà yra kalbëjæs irSteinas: „Gyvenimas – beprasmisdalykas. Gyvenimas yra gyvenimas,

o morka – tai morka. Vis dëlto gy-venimas be prasmës – nepakelia-mas. Todël Èechovo þmonës irkankinasi.“

Þinoma, ðiam Èechovo gimta-dieniui rodomi Tumino „Trys se-serys“ (2005) ir „Þuvëdra“ (2009),kaip ir Algirdo Latëno „Dëdë Va-nia“ (2005) – dar kitokie spektak-liai. Jie, deja, nustûmë á ðalá Kaunevaidinamà Rolando Kazlo „Palatà“ir Erico Lacascade’o „Dëdæ Va-nià“. „Palatoje“ turbût yra kaþkasnepakeièiamo, ðiandien bûtino, kadbilietai á spektaklá iðperkami aki-mirksniu. Ir apmaudu dël Lacasca-de’o spektaklio, mano manymu,galëjusio bûti vienu ádomiausiøpastarojo deðimtmeèio mûsø sce-nos „Dëde Vania“ – kur ið visø jë-gø stengtasi priartëti prie to, kosavo „Þuvëdroje“ siekë Lupa:„...áveikti áprastà sceninës tiesos lyg-mená, kad nusileistum iki þmogið-kos anarchijos gelmës, prie vidiniochaoso ðaltinio“.

Tumino „Vyðniø sodà“, kaip mû-sø nepriklausomo dvideðimtmeèioliudininkà, iki ðiandien palaikoanuometinë, pirminë jo idëja. Gal-bût dar po deðimtmeèio turësime gy-và Kristiano Smedso „Vyðniø sodà“(2009) – savo „atminties teatro sau-gyklà“, kurioje bus paliktos amþi-nø ðio spektaklio idealistø þymës.

A T K E L T A I Ð 2 P S L .

M u z i k a

Vytautë Markeliûnienë

Praëjusiø metø gruodá Filhar-monijoje (Didþiojoje salëje ar Tai-komosios dailës muziejuje) pagre-èiui girdëjome keletà mûsø atlikëjøreèitaliø. Ankstesnëje ðio sezonopusmeèio tëkmëje jø pasitaikydavogerokai reèiau. Manyèiau, rimti re-èitaliai Filharmonijos repertuare ga-lëtø pulsuoti tolygiau, iðlaikydami

skleistas pasakos pasaulis nuðvistøspalvomis, jaukumu, paslaptimi.

Antràjà dalá pradëjæ D. Ðostako-vièiaus Deðimt preliudø, op. 34 (taiDmitrijaus Cyganovo parengta daliesðio kompozitoriaus 24 fortepijoniniøpreliudø op. 34 transkripcija), – jauseniai I. Armonaitës brandinamasciklas, 2002 m. jos áraðytas ir á kom-paktinæ plokðtelæ (tàsyk fortepijo-no partijà atliko Auðra Banaitytë).Sakyèiau, tai vienas labiausiai ðios

geografinis nuotolis (L. Dorfmanasgyvena Frankfurte prie Maino, dës-to Mainco J. Gutenbergo universi-tete), ansamblá jau dràsiai galimevadinti duetu, kurio interpretacijosturi atpaþástamà braiþà, jas lydiieðkojimø dvasia, giminingi muziki-niai uþmojai, tarpusavyje rezonuo-janti meninë samprata. Galima ási-vaizduoti, kad atskirai dirbantiemstokiø duetø partneriams, artëjantnaujø programø „premjeroms“,bendrø repeticijø laikotarpis tam-pa labai koncentruotas, átemptas,bet tokia situacija kartais palanki.Taip, abiejø muzikø pasaulëjautàpraeityje formavo analogiðka aplin-ka Nacionalinëje M.K. Èiurlioniomenø mokykloje, P. Èaikovskiokonservatorijoje, bet pastaraisiaisdeðimtmeèiais skyriumi brandintøpatirèiø sàveika, manau, geba áskel-ti netikëtø, efektyviø kûrybiniø þie-þirbø ðiø dviejø águdusiø scenos me-nininkø dialoguose.

Smuikininkës I. Armonaitës re-èitaliø programos visada liudijakryptingai pleèiamà repertuarà, au-tentiðkos patirties padiktuotas ir vi-dinæ drausmæ, profesinæ laikysenàstipriai ápareigojanèias muzikinesreikmes. Tad ðios programos – so-lidþios, nekonformistiðkos, daþniausiaigrindþiamos sonatomis ar kitokiaisstambiais ciklais. Kûriniai iðdësto-mi remiantis tvirta logika, drama-turginëmis pakopomis. O visa kon-certo forma ir smuikininkei, ir josscenos partneriui tampa kone teat-rinio veiksmo struktûra, kurioskiekvienam epizodui telkiama spe-cialiai atrinkta raiðka. Ðákart skam-bëjo S. Prokofjevo, D. Ðostakovi-

èiaus ir I. Stravinskio muzika, iðanksto këlusi minèiø ne tik apie at-likëjø rizikà, bet ir apie dràsà – ðiàjie netrukus ir patvirtino. Po S. Pro-kofjevo imtis D. Ðostakovièiauspartitûrø – tai ne tik sugebëtiiðlaikyti sudëtingo teksto, stilisti-kos, artikuliacijos ir formos erdviøbalansà, ne tik sukurti kintanèià ávai-rovæ, bet ir kruopðèiai iðausti vaiz-duotës, iðraiðkos bei temperamen-to audiná, gebëti kiekvienà detalæ ir

pusiausvyrà su kitø þanrø koncertais,sykiu iðsaugodami vienà svarbiausiømuzikinës dinamikos ir mûsø pro-fesionalaus interpretacinio meno gy-vastá paliudijanèiø formø.

Gruodþio 13 d. Taikomosios dai-lës muziejuje ávyko smuikininkësIngridos Armonaitës ir pianistoLeonido Dorfmano reèitalis. Perpastaruosius metus jie parengë ne-maþai bendrø rimtø koncertiniø pro-gramø ir nors ðiuos abu atlikëjus skiria

jø visumà iðgirsti kaip anaiptol ne-antraeilá muzikiniø reikðmiø sluoks-ná. Ir nors S. Prokofjevo Sonatasmuikui ir fortepijonui Nr. 1 buvointerpretuota labiau akademiðkai,penkios pjesës ið baleto „Pelenë“suteikë duetui daugiau muzikavimolaisvës – iðplëtë to paties kompozi-toriaus subtilumo, skerciðkumo, ly-rikos horizontus. I. Armonaitë irL. Dorfmanas pasidavë vaizduotëssrautui, tirðtindami potëpius ar juosligi trapumo jautrindami, idant pra-

smuikininkës natûrà atitinkanèiøkûriniø, atskleidþiantis turbût es-minæ jos pastangà interpretuojantpasakyti ne kà, bet svarbiausia –kaip. Ir tas kaip ðiame cikle turi dau-gybæ variantø, juos I. Armonaitëpateikia ne kaip statiðkas grimasas,iðraiðkas, bet kaip „gyvus“ aktori-nius etiudus ar net aforizmus, oðiems bûdinga ir viena prasminëkryptis, ir kaskart vis kitaip virpan-ti kiekvienos tà prasmæ kurianèiosiðtarmës artikuliacija. Deðimtyje

Leonid Dorfman Ingrida Armonaitë

preliudø prasmingai pynësi abiejøinstrumentø partijos: jos nestokojoir tiesioginës tarpusavio priklauso-mybës, ir individualios savojo in-strumento prigimties pajautos.

Bûna kûriniø (daþniausiai aran-þuoèiø), dël kuriø tikslingumo ati-tinkamoje repertuarinëje kompozi-cijoje ið anksto tarytum suabejoji,laukdamas, kà ðiuo atveju perteiksinterpretuotojai. Prie tokiø, ko ge-ro, galëtø bûti priskirtas I. Stravins-kio divertismentas ið baleto „Fëjosbuèinys“, ypaè atsidûræs aptariamokoncerto finale. Smuiko ir fortepi-jono partijos – labai sudëtingos, me-dþiaginis jø pavidalas toks tirðtas,kad, regis, maþai tepalieka vietosscenos artistiniam karðèiui plëtotis.Taèiau netrukus ásitikinome – jei jauðis duetas ëmësi tokios repertuari-nës logikos, tai ne veltui. Þinoma,originali „Fëjos buèinio“ versija I.Stravinskio paraðyta simfoniniamorkestrui, kurio visas audinys per-smelktas P. Èaikovskio muzikos in-tonacijomis. Aranþuotëje smuikui irfortepijonui Stravinskio-Èaikovskiomuzikinio màstymo sàveika netikë-tai ágijo naujos plastikos. Abiejø at-likëjø instrumentø partijose gausutembrinës ávairovës, ryðkinta ne tiekmelodinë-harmoninë, kiek dermi-në ciklo atmosfera ar motyvo sàðau-kos, frazuotës sàmojis. Ði partitû-ra, kaip ir visas koncertas, paliudijo,kad I. Armonaitë ir L. Dorfmanasyra vienas kito verti, vienas kità ins-piruojantys partneriai, kuriems bû-dingi maksimalistiniai, taurûs ide-alai, pagarba tradicijoms, o kartunesunorminto, paèiø atrasto poþiû-rio siekis.

Ieðkojimø dvasios paliestiSmuikininkës Ingridos Armonaitës ir pianisto Leonido Dorfmano reèitalis

Anonsai

Naujas filharmonijoskoncertø pusmetis:pastovumas ir tëkmë

Sausio 20 d. lietuviø muzikos pa-triarcho Juozo Gruodþio 125-osiomsgimimo metinëms skirtas Lietuvosnacionalinio simfoninio orkestrokoncertas oficialiai pradëjo 2010-øjøFilharmonijos koncertø kalendoriø.Klasikinæ akademinës muzikos kul-tûrà puoselëjanèios pagrindinëskoncertinës ástaigos Lietuvoje re-pertuare ðá pusmetá – apie 60 ren-giniø, juos galima struktûruoti á tristradicines serijas: orkestro muzikoskoncertus, kamerinës muzikos va-karus ir koncertus visai ðeimai.

„Ypatingas naujo Filharmonijoskoncertø pusmeèio akcentas – tryskoncertai, skirti Fryderyko Chopi-no 200-osioms gimimo metinëms, –sako Lietuvos nacionalinës filhar-monijos generalinë direktorë RûtaPrusevièienë. – Chopino renginiøciklà vasario 20 d. pradës RobertoÐerveniko diriguojamo Lietuvos na-cionalinio simfoninio orkestro irpianisto Philippe’o Giusiano kon-certas. Vasario 24 d. Tychø miestokamerinis orkestras „Aukso“ (Len-kija), diriguojamas Mareko Moúo,kartu su ávairiais instrumentininkaispristatys projektà „2010: Chopino

odisëja“ (arba „Naujasis Chopinas“),kuriame skambës impresijos roman-tinio fortepijono poeto temomis.Chopinui skirtà ciklà uþbaigs Petroir Luko Geniuðø koncertas, kuria-me skambës 24 Chopino etiudai.“

Pasitinkant jubiliejiná 70-àjá Fil-harmonijos koncertø sezonà, ðiopusmeèio orkestro muzikos koncer-tø dominantë – jaunos tarptautinësklasikos scenos þvaigþdës. Didþio-joje salëje pasirodys ðiuo metu uþ-sienyje gyvenantys jaunosios kartosLietuvos solistai – pianistai GuodaGedvilaitë, Evelina Puzaitë, Gab-rielius Alekna, ið skirtingø Europosðaliø pakviesti atlikëjai: smuikinin-kai Janine Jansen, Anna Tifu, Ser-gejus Malovas, altininkas MaksimasRysanovas, violonèelininkas Danju-lo Ishizaka ir kiti. Bus ir ilgametæpatirtá sukaupusiø atlikëjø – pianis-tas Dmitrijus Baðkirovas, fleitosvirtuozas Massimo Mercelli, diri-gentai Antoni Witas, Ronaldas Zol-lmanas ar Kasparas Zehnderis.

Tuo tarpu kamerinës muzikoskoncertai, kuriø daugiausia vyksTaikomosios dailës muziejuje, dëme-sá trauks konceptualiomis, teminëmisar þanrinëmis muzikos programomis.Jose atsiskleis visa kamerinio koncer-to ávairovë: nuo fortepijono ir vo-kalo reèitaliø (pianisto LeonidoDorfmano, soprano Juditos Leitai-

tës), muzikavimo dviese (pianistøP. ir L. Geniuðø, gitaristo Giampao-lo Bandini ir bandonininko Cesare’sChiacchiarettos, baritono GiedriausPrunskaus ir pianistës Jonës Punytës),trio popieèiø („Claviola“, „FortVio“,„Vilniaus arsenalo“ ar Armonø trio),kvarteto koncertø ir kameriniø an-sambliø pasirodymø (vokalinio vy-rø a cappella ansamblio „Chanticle-er“ bei Filharmonijos kameriniøansambliø – Èiurlionio kvarteto,Valstybinio Vilniaus kvarteto ir an-samblio „Musica humana“ – progra-mø, kurias ágyvendinti jie pasikvies ke-letà ryðkiø atlikëjø). Kamerinëmuzika vël suburs klausytojus ne tikVilniuje, bet ir Trakuose, èia bus tæ-siamas praëjusá pusmetá pradëtas irdidþiulio publikos susidomëjimo su-laukæs koncertø ciklas „Muzika Tra-kø pilyje“.

Filharmonijos rengiamuose kon-certuose áprastai skambës kanoni-nis Vakarø muzikos istorijos reper-tuaras. Kaip ir kiekvienà sezonà,laukia lietuviø kompozitoriø kûri-niai: nuo akademinës kompozitoriømokyklos kûrëjo Juozo Gruodþiomuzikos, gyvojo klasiko AlgirdoMartinaièio premjeros iki jaunosioskartos autoriø Charles’o Halkos irTomo Kutavièiaus naujø kûriniøpremjerø.

LNF INF.


T e k s t a i

Amerikieèiø sociologas Geor-ge’as Ritzeris labiausiai þino-mas kaip „visuomenës mak-donaldizacijos“ teorijosautorius. Savo darbuose jisanalizuoja ðiuolaikinius var-tojimo modelius, „konsump-cijos katedras“ – prekyboscentrø, „Disney“ pramogøparkø, masinio turizmo pa-saulá. Apie vartojimo religijà,kalbà ir þenklus ir apie tai,kaip vartojimo troðkulys ne-pastebimai keièia pasaulá susociologu kalbëjosi savaitinioþurnalo „Polityka“ þurnalistasJacekas Ýakowskis. Pokalbis,kurá spausdiname labai su-trumpintà, vyko 2007-aisiais,bet neprarado savo aktualu-mo, net atvirkðèiai.

Praëjus ketveriems metams po Jûsø„Nieko globalizacijos“ („Globaliza-tion of Nothing“) pasirodymo,kurioje kelio nuo kaþko á niekàatkarpoje esame?

Esame arèiau nieko. Arba galimapasakyti, kad dar labiau esame tarpnieko.

Tiksliau?Varðuvoje tos permainos mato-

mos net geriau nei Vakarø Europo-je, kuri prieðinasi, ar Amerikoje,kuri jau seniai tapo nieko imperija.Sëdime niekur, geriame niekà, musaptarnauja niekas.

Kai kas jau galëtø ásiþeisti.Neuþsiimu vertinimu. Skirtumas

tarp kaþko ir nieko yra empiriðkas,o ne aksiologinis. Bet jei bûtumëtmane atveþæs á ðá vieðbutá uþriðto-mis akimis ið Paryþiaus, Dalaso arKuala Lumpuro, niekad neatspë-èiau, kur esu. Jei ne jûsiðkiai Kul-tûros rûmai, iðëjæs ið vieðbuèio taipir neatpaþinèiau, kokiame miesteatsidûriau. Bûtent tai ir reiðkia, kadesu niekur. Arba beveik niekur.

Norite pasakyti, kad skirtingosÞemës vietos vis labiau supanaðëja?

Turiu omenyje ðá tà daugiau. Tu-riná. Tapatybæ. Vieta, kurioje esa-me, nepriklauso jokiai tapatybei.Kava, kurià geriame, taip pat. Jûsuþsisakëte espreso. Ir gavote esp-reso. Bet su italø espreso tai neturinieko bendra. Tai nëra ir lenkiðkasespreso. Gavote tarptautinæ standar-tinæ espreso tipo kavà. Globalinæ ðiektiek stipresnës kavos atmainà. Ponia,kuri mums tà kavà atneðë, taip patbuvo niekas ta prasme, kokia ir jûsøkava yra niekas. Jis nebuvo asmuo,nes nebuvo savimi. Ji buvo standar-tiðkas paslaugø árankis, ið kurio at-imta asmenybë, ponia, bendraujantisu mumis standartiðkais globaliaipastoviais paprastais praneðimais.Penkios skirtingos padavëjos ið ðiotinklo penkiø skirtingø pasaulio da-liø vieðbuèiø galëtø prieiti prie mû-sø viena po kitos, ir mes gal net ne-pastebëtume skirtumo. Greièiausiai

jo nepastebëtume ir jei kokiu norsstebuklingu bûdu mûsø pokalbisvyktø penkiose skirtingose ðalyse.Visur bûtume beveik taip pat nie-kur ir pirktume beveik toká pat nie-kà ið tokio pat nieko.

Tai iðoriniai poþymiai, kuriuos matokiekvienas. Ar mus tai keièia?

Kai keièiasi struktûros, kuriosegyvename, keièiasi ir kultûra beiþmoniø màstymo bûdas. Daþniau-siai tai neiðvengiama. Kiekvienasmûsø keièiasi veikiamas aplinkos,nors to nepastebime.

Kaip keièiamës?Panaðiai kaip mus supanèios

struktûros. Nieko globalizacijos es-më yra naðumo kultas – visuomeni-në fordizmo ar, greièiau, neofordiz-mo, atmaina. Fordizmas pavertëgamintojus kûrëjus gamintojais vyk-dytojais. Þmogus, dirbantis priekonvejerio, nieko nekuria. Fordofabrike nëra vietos kûrybai, indivi-dualumui ar asmenybei. Darbinin-kas tampa gamybos maðinos varþte-liu. „McDonald’s“ pritaikë ðá modelápaslaugoms. Charlie Chaplino perso-naþas visà dienà fabrike atlikinëjo vie-nà judesá replëmis, o „McDonald’s“darbuotojas visà dienà kartoja tà patáklausimà: „Laba diena, esu Marija,kuo galëèiau jums padëti?“ Karto-ja tuos paèius þodþius, kurie turi bû-ti pasakyti, kad pasiektø tam tikràtikslà. Visame pasaulyje bûtent ðiosfrazës garantuoja maksimalø darbonaðumà. Tai yra amerikietiðkos kultû-ros, kurioje naðumo kultas dominavodar prieð Fordà ir „McDonald’s“,produktas.

Visi nori dirbti naðiai.Bet ne visose srityse. Prancûzijo-

je ar Italijoje amerikietiðkas naðu-mo kultas daþnai suprieðinamas sunenaðumo kultu. Mëgavimosi gyve-nimu kultûra buvo vienas pagrindi-niø Pietø Europos, Lotynø Ameri-kos, arabø pasaulio ir didelës daliesAzijos tapatybës elementø. Jei irten triumfuoja „McDonald’s“, va-dinasi, vyksta svarbios kultûros per-mainos. Kokybë uþleidþia vietà kie-kybei. Turiná iðstumia spartumas irrezultatyvumas. Tai vartotojiðkoskultûros poþymiai. Vartojimas tam-pa þmogiðkos egzistencijos centru.Tos permainos neðëjai yra naujos,sukelianèios priklausomybæ struk-tûros, kurios atsiranda mûsø aplin-koje. Pavyzdþiui, didþiuliai preky-bos centrai yra taip sukonstruoti,kad juose jaustumëmës gerai. O kaijau ten iðsirengsime, kiekvienameþingsnyje gausime impulsø vartoti –valgyti, pirkti, naudotis pramogomis.Beje, pirkimas jau yra nauja pramo-gos forma. Daugeliui tradicinës kul-tûros netekusiø þmoniø vartojimastampa pagrindiniu pasitenkinimoðaltiniu ir pagrindine pramogos for-ma. Milijonams þmoniø tai svar-biausias hobis. Vartojimas, kurá siû-lo prekybos centrai, vis maþiaususijæs su poreikiø tenkinimu. Juk

ten apsipirkinëjame ne tam, kad ap-sirengtume, bet tik tam, kad kaþkànusipirktume. Daugybë þmoniø grá-þæ namo net neiðpakuoja krepðiø sunaujais pirkiniais. Arba iðpakuos,pakabins naujus daiktus á spintà irniekad jø neapsivilks. Vartojimoþaidimai atitrûksta nuo naudingu-mo, jie tampa naujais ritualais sunauja simboliø sistema ir þenklais,kurie suprantami tik iðrinktiesiems.Tø þenklø naudojimas, jø garbini-mas tampa bûtinybe ir nauja visuo-menine prievole.

Nors tie þenklai nebe tokie iðraið-kingi nei tradicinëse visuomenësear net planinëse ekonomikose. Ikiðiol uþtekdavo paþvelgti á þmogø,kad suprastum, koks jo visuomeni-nis statusas. Dabar Billas Gatesasrengiasi panaðiai kaip mano stu-dentai.

Gal tie þenklai kadaise buvoiðraiðkingesni ir paprastesni, nesskurdesni. Bet jei jums atrodo, kadjie tapo neiðraiðkingi, vadinasi, neið-mokote skaityti naujø þenklø. Galiujus uþtikrinti, kad mûsø studentai la-bai rafinuotai bendrauja vartojimoþenklais. Ðiuolaikinës masinës ko-munikacijos kalba tapo labai preci-ziðka ir rafinuota. Ji preciziðkesnëir rafinuotesnë uþ kadaise vartotàaukðtøjø klasiø etiketà. Bet ta kal-ba ið dalies prieinama tik iðrinktie-siems. Vis maþesnæ vartojimo reikð-mæ uþima poreikiø tenkinimas. Vissvarbesni tampa skirtumai, jø po-jûtis, reiðkimas, komunikavimas.Kai norite man praneðti apie skir-tumà tarp mûsø, perkate to skirtu-mo þenklà. Tai gali bûti materialinástatusà demonstruojantis laikrodisarba sportiniø bateliø fasonas. To-kiu bûdu vartojimas tampa pasau-linës ekonomikos varomàja jëga.Jos galia neribota. Poreikius tenki-nantis vartojimas turi savo ribas.Þenklø vartojimas jø neturi. Þmo-gus niekad iki galo negalës iðreikðtito, kuo jis skiriasi nuo kitø, tad visa-da galima pridëti dar koká nors þenk-là, kà nors nusipirkti papildomai. Taimus veda á hipervartojimà, t.y. priesituacijos, kai vartojimas tampa pa-grindiniu gyvenimo tikslu.

Nes niekad nebus gana daiktø, kadiðreikðtum visà save, taip kaip

niekad negana þodþiø, kad pasaky-tum viskà.

Taip galima bûtø pasakyti post-modernistine kalba. Bet psicholo-giðkai situacija yra kitokia. Juk kal-bame apie materialistiná poþiûrá ágyvenimà, kuris pasmerkia þmonesamþinam nepasitenkinimui ar nettikroms nelaimëms. Milijonai þmo-niø, kurie sieja laimæ su simboliðkuvartojimu, katastrofiðkai prasisko-lina, gadina sau gyvenimà, griaunaðeimas. Pasmerkiami vienatvei.Amerikoje tai jau rimta visuome-ninë problema, turinti rimtø politi-niø ir visuomeniniø padariniø. O li-kæs pasaulis vis sparèiau vejasiAmerikà.

Ar galëtume pasakyti, kur musveda visas tas procesas?

Daug lengviau yra apraðinëtireiðkinius ir apie juos perspëti, neitiksliai numatyti, kur visa tai veda.Galima numatyti tik auganèius nu-sivylimà ir nepasitenkinimà. Siste-ma yra sumanyta taip, kad vos ið-ëjusius ið parduotuvës su pirkiniaisjus iðkart puola nauji pasiûlymai.Niekad nesugebësite nusipirkti vis-ko. Tai veikia kaip morka, pakabin-ta prieðais asilo nosá. Toje sistemo-je materialinis pasitenkinimas yraneámanomas. Sistema sukonstruo-ta taip, kad tai niekad neávyktø. Tra-dicinëse kapitalistinëse visuomenë-se þmogus galëjo pasiekti satisfakcijàir jau nieko nebenorëti. Pasitenkini-mà jam galëjo suteikti darbas, pa-siekta visuomeninë pozicija, laimin-ga ðeima, gerai iðauklëti vaikai.Vartojimo visuomenës prigimtis to-kia, kad pasitenkinimas yra neáma-nomas. Nuolatinis nepasitenkini-mas, lenktynës á niekur yra bûtinasistemos dalis. Tai lenktynës su ðe-ðëliu.

Ronaldas Inglehartas rodo, kaip tapasitenkinimo stoka ilgainiui nai-kina visuomeninius ryðius ir pasiti-këjimà, kurio dëka sistema veikia.Be pasitikëjimo, kuris yra þmoniøbendradarbiavimo pagrindas,negali egzistuoti efektyvi rinka irdemokratija, vadinasi, vartojimovisuomenës modelis ëda tà civiliza-cijos ðakà, ant kurios iðaugo. Argalëtumët pasakyti, kokioje toproceso vietoje esame?

Kol dar yra nauji pasauliai, ku-riuos galima uþkariauti, sistema galiveikti. Lenkija yra viena ið kà tikvartojimo uþkariautø ðaliø. Prieðmus Kinija, Indija, didelë LotynøAmerikos dalis ir gal kada nors Af-rika. Ðiuo poþiûriu pabaigos dar ne-matyti. Bet tai ne tik ekonomikosproblema. Esate teisus teigdamas,kad kultûros permainos kuria visainaujas grësmes. Juk galima kalbëtiapie ðiuolaikinës politikos, univer-sitetø, baþnyèiø makdonaldizacijà.Daugelyje ðaliø jau akivaizdi mak-donaldizuota nepolitika, kuri suge-ba iðspræsti nedaug problemø, betpati jø sukuria daug. Tai tokia poli-tika, kuri vis labiau koncentruojasi ápavirðutiniðkà turiná ir pramoginesformas. Uþuot kartu su þmonëmissusimàstæ, kaip spræsti realias prob-lemas, politikai uþsiima teatraliðko-mis dëmesio pritraukimo formomisir mokosi formuluoti daþniausiaimelagingas, bet paprastas dilemas,apie kurias kiekvienas gali susida-ryti savo nuomonæ.

Turite omenyje populistinius judë-jimus?

Populizmas – tai kas kita. Mak-donaldizuota nepolitika yra dides-në problema, nes ja uþsiima pagrin-dinës partijos, laikomos rimtomis.Panaðiai atsitinka ir su prestiþinë-mis mokyklomis. Universitetas vissparèiau tampa ne universitetu. At-kreipkite dëmesá, kuo vis daþniaunori patraukti bûsimus studentusprestiþinës aukðtosios mokyklos.Mokymo kokybe, bibliotekø fon-dais ar savo profesoriø ir absolven-tø laimëjimais? Tokie argumentainebemadingi. Studentai masinaminaujais stadionais, sporto salëmis,festivaliais. Panaðûs procesai ir baþ-nyèiose. Ypaè Amerikoje baþnyèioskonkuruoja tarpusavyje, kuri pasiû-lys daugiau pramogø. Megaparduo-tuviø atitikmuo – megabaþnyèios,kurios ið tikrøjø yra ne baþnyèios.Transcendencija ten nebeturi jokiosreikðmës, ji yra tik pretekstas. Svar-biausia tai, kas aplink, – parduotu-vës, restoranai, sporto klubai. Tainauji reiðkiniai. Dar yra daug gyve-nimo srièiø, kurios iki galo nemak-donaldizuotos. Tad ir ðia prasme sis-temai dar prieð akis ilgas ir vaisingasnegyvenimas.

Kà turite galvoje, kai kalbate apiepolitikos vartotojiðkumà?

Kai rinkëjas traktuojamas kaipklientas arba potencialus klientas,o politika – kaip prekës pateikimasjos laukianèiam klientui, kai vieðosdiskusijos tampa manipuliavimuþmoniø svajonëmis ir troðkimais,taip, kaip tai vyksta kiekvienojerinkodaros srityje. Politika tampapreke. Rinkëjø valiuta yra balsai.Uþ juos rinkëjai gauna maloniøáspûdþiø – paþadus, viltis, baimæ,dþiaugsmà, pasididþiavimà. Politikai

Nieko pasaulyjePokalbis su sociologu George’u Ritzeriu


George Ritzer


vis daþniau iðgyvena pardavinëdamiáspûdþius ir vis reèiau ið tikrøjø tei-kia paslaugas, kurias tradiciðkaiteikdavo rinkëjams: vadovavimà,administravimà, realø atstovavimà,vadovavimà diskusijai.

Bet þmonëms reikia ðiek tiek opti-mizmo.

Manau, kad jiems labiau reikiatikrumo. Toks poreikis ypaè auganaujose demokratijose. Kai savonuomonæ pristaèiau lenkø radijuje,vienas klausytojas atsiuntë elektro-niná laiðkà, kuriame mane apkalti-no kriptokomunizmu, nes að kriti-kavau kapitalizmà. Tai tipiðkasðiuolaikinës politikos makdonaldi-zacijos poþymis, nes ji nutrina ko-kybinius skirtumus. Kai þmogus su-valgo „McDonald’s“ restoranorinkiná ir nebëra alkanas, jis mano,kad papietavo, nors iki tikrø pietøtam rinkiniui labai toli. Jo organiz-mas negavo maistingø medþiagø,bet alkio jausmas iðnyko. Jei taipmaitinsies ilgai, sveikata nukentës.Taèiau kai pradedame kritikuoti to-ká maistà, mums sakoma, kad jis lei-

dþia numalðinti alká. Panaðiai vyks-ta ir su demokratija. Bloga demo-kratija nëra naudinga visuomenei,bet kai jà kritikuojame, daþnai gir-dime, kad vis dëlto ji geriau uþ ko-munizmà arba diktatûrà. Þinoma,tai tiesa. Bet galima atmesti komu-nizmà ir diktatûrà ir kartu kritikuotiðiuolaikines rinkos demokratijas irmatyti pavojø, kur link jos evoliu-cionuoja. Nekvieèiu gráþti prie ko-munizmo. Man rûpi prasmingas gy-venimas kapitalistinëje sistemoje,juk jokios iðmintingos jos alterna-tyvos neþinome.

Á Jûsø nerimà Benjaminas Barberisatsako, kad reakcija á makdonaldi-zacijà yra dþihadas, t.y. globalinissugráþimo prie tradiciniø simboliø,vertybiø ir tapatybës judëjimas.Lenkijoje iðgyvename tokios reak-cijos bangà. Jei ði banga nugalës,po 50 metø Varðuvoje stovës tokiepat dangoraiþiai ir prekybos centraikaip Bankoke ar Ostine, bet antkiekvieno jø bus po baltà erelá,kryþiø ir tautinæ vëliavà. Iðlipæs iðlëktuvo iðkart suprasite, kur atsi-dûrëte.

Taèiau savo knygos pabaigojeBarberis pripaþásta, kad norëdamasnugalëti dþihadas turi pasinaudoti to-

kiais pat árankiais, kaip ir McPasaulis.Bet toliau jis ðios minties nerutu-lioja. Taèiau, norime to ar ne, tech-nologijos formuoja þmoniø men-talitetà. Tad finalas bus toks pat,nesvarbu, kas nugalës. Pavyzdþiui,juk kiekviena ðalis turi savà„McDonald’s“ restorano versijà.Tai bandymas áraðyti lokalø turiná áglobalinæ technologijà. Kita vertus,negali nugalëti nieko kultûros, jeinesinaudoji universaliomis, unifi-kuojanèiomis technologijomis.

Joks procesas nëra begalinis. Kiek-vienas uþgæsta ir uþleidþia vietàkitam. Taèiau globalizacija, regis,dar nepradëjo gesti ir nuolat trinasenas tapatybes. Jei taip yra iðtikrøjø, jø vietà turi uþimti naujos.Ar ásivaizduojate, kaip gali rastistos naujos tapatybiø rûðys?

Vartojimo kultûros logika yra ta,kad naujos tapatybës reiðkiasi var-tojimu. Tradicinëje kultûroje þmo-gus nuo gimimo priklausë kokiainors tapatybei. Vartojimo kultûro-je kiekvienas gali nusipirkti savo ta-patybæ. Vadinasi, kiekvienas galiper gyvenimà pakeisti tapatybædaug kartø. Ne privalo, bet gali.Kiekvienas mûsø gali turëti daugiaunei vienà tapatybæ. Vienà namuose

ar darbe, kità, pavyzdþiui, interne-te, kur mûsø niekas nepatikrins. Sis-temos esmë ta, kad tapatybë praran-da savo pastovumà ir iðskirtinumà.Vartotojas nebëra grieþtai apibrëþ-tø kurios nors tapatybës taisykliø ka-linys. Jis gali sudaryti savo tapatybæið atskirø fragmentø. Jis gali laisvaijungti skirtingø tapatybiø elemen-tus taip, kaip gali neðioti „HugoBoss“ ðvarkà, „Levi’s“ dþinsus ir„Swatch“ laikrodá. Tapatybës nebë-ra atskirtos viena nuo kitos ir kuriacontinuum.

Bet juk tapatybë – tai ne tik mada.Kitose srityse vyksta panaðûs pro-

cesai, nors juos pastebëti sunkiau.Tai labai akivaizdu, kai þiûri á krikð-èioniðkas baþnyèias. Þmonës visdaþniau ið krikðèionybës pasiimatai, kas jiems tinka, prideda ðiektiek Azijos religijø, ðiek tiek savøfantazijø ir taip kurias savo asme-nines baþnyèias ar tikëjimus, kuriøvis daugëja. Politikoje vyksta pana-ðûs procesai. Vis daþniau susiduria-me su iki tol nelabai ásivaizduoja-mais reiðkiniais, pavyzdþiui, niekonebestebina Europoje triumfuojan-tys konservatyviai liberalûs social-demokratai. Rinkodara daro ste-buklus.

A T K E L T A I Ð 4 P S L .

Bet dþihadas yra faktas, ne tikarabø pasaulyje. Taip pat ir Ameri-koje, ir Lenkijoje.

Esu linkæs kalbëti apie nieko irkaþko kovà. Kaþkas visada turi lo-kalias ðaknis ir bando gintis prieðnieko invazijà. Tokia átampa realiaiegzistuoja. Ji pasireiðkia nacionaliz-mo, fundamentalizmo, egoizmobangomis. Bet ið esmës tai nesulai-ko, juo labiau nesugràþina atgal pa-grindinës kultûrø konvergencijos irpasaulio susiliejimo krypties. Tasprocesas vyksta dialektiðkai. Niekasávairiose pasaulio vietose absorbuo-ja kaþko elementus, maiðo juos, su-keièia vietomis, komercializuoja,universalizuoja. Panaðiai kaip suðis,kuris kaþkada buvo kaþko japonið-ko dalis, o dabar já absorbavo niekovisuma. Taèiau konvergencija yraspontaniðkas procesas, jos negalimasustabdyti, ji nebûtinai turi kaþkàpakeisti niekuo. Reikia iðmokti tu-rëti ið jos naudos. Þmogus, kuris su-pranta, kokiame pasaulyje gyvena,neprivalo su ja kovoti ar jos bijoti.Jis gali ja dþiaugtis ir naudotis josteikiamomis galimybëmis. Bet taireikia daryti sàmoningai ir suma-niai. Nieko daugiau. Tik tiek.

PARENGË KORA ROÈK IENË

Þivilë Pipinytë

Britø reþisieriaus Armando Ia-nucci filmas „Vienoje kilpoje“ („Inthe Loop“, D. Britanija, 2008) – pui-ki terapinë priemonë visiems, ku-rie iki ðiol dar domisi politika ir po-litikais. Pastarieji daro viskà, kadárodytø, jog yra neprofesionalûs,nuobodûs, riboti, neatsakingi, ne-turi humoro jausmo, ið paskutiniø-jø laikosi ásikibæ savo këdþiø (Sei-me ar vyriausybëje), neturi, kàpasakyti, yra visiðkai priklausominuo to, kà pasakys Baltieji rûmai,ir t.t. „Vienoje kilpoje“ visus tuosteiginius patvirtina. Kartu filmas,rodantis britø ministrø kabinetàIrako karo iðvakarëse, tarsi nurami-na, kad lietuviø politikai ne kà blo-gesni. Skiriasi tik viena, bet esminëdetalë – „Vienoje kilpoje“ – tai þiau-ri politinë satyra. Lietuvos politikair politikai, deja, satyrà sëkmingaipavertë realybe.

Vis dëlto þiûrëti „Vienoje kilpo-

je“ visai smagu. Nuo pat pirmøjøkadrø filmas pasakoja apie uþsienioreikalø ministrà Saimonà Fosterá(Tom Hollander), kuris yra visiðkasnulis – ir kaip asmenybë, ir kaip po-litikas, ir kaip þmogus, priimantissprendimus. Ið tikrøjø uþ já spren-dþia kiti. Jis yra tik „posëdþiø më-sa“ – taip vadinami þmonës, sëdin-tys ávairiuose posëdþiuose, kuriuosmatome per ávairias þinias. Rody-dami, kaip viena radijo laidoje jo at-sitiktinai leptelëta kvaila fraze apie„iðvengiamà karà“ pasinaudojaamerikieèiai, filmo kûrëjai pateikiasavà Irako karo iðvakariø versijà. Jienori árodyti, kad Tony Blairu, jo ka-binetu ir britø þvalgyba buvo tiesiogpasinaudota, o patys britai gëdin-gai prisidëjo prie karo paskelbimo.„Vienoje kilpoje“ satyriðkai atku-riami ðiuolaikinës politikos ir spren-dimø priëmimo uþkulisiai, kiauraibiurokratinës sistemos funkciona-vimas, politikø kvailybë ir tarpusa-vio ambicijø kova, kurià nuolat ska-

tina politikø padëjëjai – vieðøjø ry-ðiø specialistai.

Neatsitiktinai jie ir tapo pagrin-diniais filmo herojais. „Vienoje kil-poje“ akivaizdþiai árodo, kad poli-tikà ðiais laikais kuria bûtent jie. Ðieþmonës gerai þino, ið ko susidedapolitika, ir iðmano þmoniø, kuriepasiryþo tapti politikais, troðkimus.Vieðøjø ryðiø specialistai yra tobulidemagogai, neturintys jokio mora-linio stuburo, bet uþtat sugebantyspuikiai manipuliuoti visais, o kartuþaidþiantys tik savus, su politika galnet nieko bendra neturinèius þaidi-mus. Jiems paklûsta visi – ir politi-kai, kuriø „patarëjai“ yra vieðøjø ry-ðiø guru, ir þiniasklaida, kuri tariasiesanti savarankiðka.

Toks yra pagrindinis filmo hero-jus – visagalis ministro pirmininkopatarëjas Malkolmas Takeris, kurápuikiai suvaidino nepakartojamasPeteris Capaldi. Be abejo, britø þiû-rovai jame atpaþino Tony Blairo pa-tarëjà Alastairà Campbellà (beje,visi personaþai irgi turi savo realiusprototipus, filmuota taip pat daþnairealiose vietose), bet politiniø fil-mø silpnoji vieta paprastai yra kon-kretus kontekstas, kuris prieinamasne visø ðaliø þiûrovams. Ðiuo atve-ju kontekstà atperka personaþoMalkolmo Takerio universalumas.Ðis protingas cinikas, tobulas kei-kûnas (bravo filmo vertëjui á lietu-viø kalbà), paneigiantis bet kokiasmoralines ar apskritai vertybes,pripaþástantis tik vienà gyvenimotikslà – valdþià ir pinigus, manau,atpaþástamas bet kur, net ir vadina-mosiose naujosios demokratijos ða-lyse, kur ne vienas politikas yra vie-ðøjø ryðiø strategijø vaisius.

„Vienoje kilpoje“, kaip kiekvie-noje tikroje satyroje, nëra teigiamøpersonaþø. Ianucci negailestingaskiekvienam, net storuliui amerikie-èiø generolui Mileriui („Sopranø“Jamesas Gandolfini), kuris nuoðir-dþiai stengiasi iðvengti karo. Taip potruputá filmo kûrëjai veda prie pa-grindinës minties – politikai kvaili,jø veiksmai neatsakingi ir absur-diðki, o tø veiksmø ir kalbø rezul-tatas – siaubingas. Tai karas, ku-riame þûsta ne idiotai politikai, ogyvi þmonës.

Taèiau filmui ápusëjus personaþøkvailybë ir tuðtybë tampa gana mo-notoniðka. Tà Londono bei Vaðing-tono politiniø intrigø monotonijàgali praskaidrinti nebent provinci-jos rinkëjas ir jo sode griûvanti sie-na, kuria taip mielai uþsiima minist-rà Saimonà þlugdanti þiniasklaida.Ne vienas lietuviðkø þiniø gaminto-jas ðiame siuþete galëtø atpaþinti sa-ve, bet juk neatpaþins, tiksliau, ap-simes, kad neatpaþino.

Ið ko juokiamës?Armando Ianucci filmas „Vienoje kilpoje“

Deja, filmo nepagyvina Saimonopatarëjo meilës romanas su ameri-kieèiø politikës pavaldine. Supran-tu, dramaturgiðkai visai tai reikalin-ga, kad nuskambëtø demagogiðkaspatarëjo prisipaþinimas, esà jis per-gulëjo su mergina, nes troðko tai-kos, bet filmui to lyg ir maþoka. Pui-kiai ir energingai prasidëjæs,meistriðkai ir áþûliais dialogais nuo-lat juokinantis „Vienoje kilpoje“ ápabaigà po truputá ima prarastitempà bei ritmà, o tada atskleidþiasavo televizinæ prigimtá – jis iratsirado ið populiaraus BBC tele-vizijos serialo „The Thick of It“. To-dël filmas yra gana nuspëjamas irmonotoniðkas.

Kita vertus, ðalyje, kur politinësatyra beveik neegzistuoja net te-levizijoje, o nacionalinio kino isto-rijoje uþfiksuotas vienintelis ban-dymas – Raimondo Vabalo „Marð,marð, tra-ta-ta“ (1964), tai visaisveikintinas ir sveikas reginys.

K i n a s


D a i l ë

Þygimantas Augustinas nepriimasveèiø dirbtuvëje. Kepdama sausai-nius dëliojau paskutinius atskaitostaðkus interviu klausimams. Ëjosisunkiai. Þygimantas Augustinas – ge-rai þinomas menininkas. Puikus pie-ðëjas, tapytojas, lengvai atpaþástamasið realistiniø figûrø, kruopðèiai iðta-pytø, besiraivanèiø, persikreipusiøkûnø, daþnai – autoportretø. Studi-javæs Vilniuje, vëliau – Niujorke irFlorencijoje, ðiuo metu menininkaskuria ir dësto pieðimà Vilniaus dai-lës akademijoje. Maþdaug kas metussurengiantis po personalinæ parodà,Augustinas nesiskundþia dailës kri-tikø dëmesiu. Skaitant ðio meninin-ko kûrybà analizuojanèius tekstus,neámanoma nepastebëti interpretaci-jø ávairovës, ne tik skirtingø poþiûriotaðkø, bet ir besiskirianèiø iðvadøapie kûrybà, jos tikslus, intencijas irpoveiká þiûrovui. Taèiau ðá kartà ga-lëjau nevargti dëliodama savas ir sve-timas mintis. Tik pradëjæs kalbëti,Augustinas lengvai apvertë iðanksti-nes mano prielaidas ir ásivaizdavi-mus. „Augustinas apie savo kûrybàne tiek ir daug galvoja. Stengiasi ne-galvoti,“ – sako jis ramiu balsu. Ðyp-sosi. „Na, dëstydamas, aiðku, galvo-ju, bet daugiau ið reikalo. Bûnu kurkas laimingesnis, kai negalvoju. Neskai pradedi galvoti, vis kyla naujøklausimø ir ta jø begalybë neduodajokiø atsakymø.“

Ðokis su teptukais

Vengdamas nurodyti savo intenci-jas, kritikus ir þiûrovus pastatai ágan keblià padëtá. Neþinau, ar esimëginæs perskaityti vienu metudaug tekstø apie savo kûrybà, betgaliu pasakyti, kad interpretacijosbûna labai skirtingos, net kartaisprieðtarauja viena kitai.

Bet tai ir yra ádomu – kà mato,kà paveiksluose randa kiti. Visiðkainebûtina atskleisti kaþkokià Tiesà.Netikiu absoliuèiom tiesom apiepaveikslà. Dirbdamas ir að tikiu,kad tapau tikrà þmogø – tikrà nosá,tikrà ausá, tikras akis ir panaðiai. Betreikia bûti beproèiui, kad negalë-tum nuo to atsitraukti. Jei prieitu-me prie jau kabanèio paveikslo irað pradëèiau aiðkinti, kad ðtai tikranosis ir tikra akis, pasirodyèiau keis-tas. Taip pat jei kritikas teigtø, kadraðo absoliuèià tiesà apie mano pa-veikslus, tai irgi bûtø keista. Jis ma-to taip, að matau kitaip.

Taèiau Tu matai savaip ir bûtøádomu tai suþinoti.

Taip, kiekvienas menininkas turisusiformuluoti tai, kà daro, kad ga-lëtø eiti á prieká. Taèiau begyvenanttos formuluotës keièiasi. Tarkim,pastaruoju metu tapydamas turëjautikslà sukurti þmogø paveiksle. Betað suprantu, kad kuriu visiðkai ki-tom priemonëm nei sukurtas tikrasþmogus. Nepaisant to, kai kuriu, jisman yra tikras. Mane þavi virsmas –kai daþas, potëpis ar anglis virstatuo, kuo nëra: þmogum, polëkiu, ju-desiu. Mane domina ðis virsmas.

Atvirai vengiant tiesmukumoPokalbis su tapytoju Þygimantu Augustinu

Siekdamas to, domiuosi anglies, da-þø, optinëm savybëm, chemine da-þø struktûra ir panaðiai. Bet þiûro-vui ar kritikui visai nebûtina mirkytirankas daþuose ar aiðkintis kitustechninius niuansus. Nenoriu, kadmano paveiksluose þiûrovas maty-tø tik daþus ir faktûrà kaip abstrak-èioje tapyboje. Man tai atrodo lëkð-ta, manau, ðiø formaliø vertybiøneuþtenka meno kûriniui.

Kas Tau paèiam yra svarbiau –paveikslo iðorë, technika, ar tai, kasvaizduojama: paveikslo turinys irprasmës?

Man viskas svarbu. Bet svarbiau-sia – tiesiog pieðti arba tapyti. Taikur kas svarbiau, nei suformuluotikaþkokià mintá ar gerai nupieðti.Svarbu ir viena, ir kita, bet pieðiudël to, kad man taip geriau. Geriaupieðti, negu nepieðti. Tai esminis da-lykas. Jei galëèiau nepieðti, jau se-niai bûèiau metæs.

Bandei mesti?Þinoma, bet uþtenka padaryti sa-

vaitës pertraukà ir psichika pakrin-ka. Tai ir yra pagrindinë prieþastis.Jei turiu kà sukurti – kuriu, jei tuometu neturiu idëjø – tiesiog pieðiu.O vëlesnës situacijos nebekontro-liuoju. Kà tapydamas galvojau, kàbandþiau padaryti, nebûtinai paste-bima kritiniuose straipsniuose ar ki-tø komentaruose. Daþniausiai manopaveikslai bûna pretekstas kaþkam ið-silieti, ir að tuo visai dþiaugiuosi. Nes

Bet juk pieðiant autoportretà, ypaètaip kruopðèiai, kaip tai darai Tu,vyksta tyrimas, primygtinis tiesio-ginis buvimas su savo atvaizdu.

Yra didelis skirtumas, kaip á kû-nà þiûri dailininkas ir ðiaip þmogus.Neturiu tikslo pieðdamas kûnà pa-pasakoti jo istorijà, atskleisti ar ið-ryðkinti þmogø. Kûnas ákvepia, bettikslo atskleisti þmogø að neturiu.Toks tikslas man atrodo tragiko-miðkas. Nepretenduoju ir á objek-tyvumà, panaðumas man nelabairûpi. Kad ir kaip apmaudu bûtø, ne-turiu kilniø tikslø. Galiu paiðydamasþmogø paaukoti jo charakterá dël to,kad man tà dienà norisi plaèiai mo-sikuoti teptuku. Manæs nekaustobûtent ta nosies forma, galiu jà pa-keisti kita, nes manæs nestabdo tei-singumo paskatos.

Ir kurdamas, ir kalbëdamas apiesavo kûrybà vengi aiðkumo, tikslin-gumo. Kodël?

Vengiu tiesmukumo. Vengiu lo-zunginio tipo idëjø. Yra daug ðiuo-laikinio meno kûriniø, kuriuose labaiaiðki idëja, labai aiðkiai suformuluo-tas teiginys ir visa tai labai aiðkiaiágyvendinta. Tokia aiðki formuluo-të man kaþkuo primena dizainà, re-klamos agentûros darbà. Tuo tarpumeno kûrinys veikia pats, jis egzis-tuoja pats – sukurtas ið nieko, tik iðvidinës bûtinybës. O automobilioreklama, kad ir kokia þavinga ji bû-tø, turi per daug aiðkø tikslà, adre-satà, kad galëtø paveikti taip giliai,kaip ið vidinës bûtinybës, be aiðkiosprieþasties sukurtas kûrinys. Vengiuvienprasmiðkumo. Nesu tikras, ar toreikia mene. Studijuojant aspirantû-roje teko daug skaityti, analizuoti, më-ginti paaiðkinti kûrybà ir kûriniusmoksliðkai, remiantis ávairiom teori-jom ir filosofijom. Jei pagal tai më-gini sukurti paveikslà – nepavyks-ta. Iðeina kaþkas labai primityvausir kvailo. Tapyboje kaip ðokyje – tu-ri iðmokti þingsnius. Paskui apiejuos nebegalvoji, tiesiog ðoki.

Dozë adrenalino su ironijos padaþu

Þygimantas Augustinas yra vienasið tø þmoniø, kuriems pasisekë ávyk-dyti ásisenëjusià svajonæ: vaikystëjeburiavæs, prieð kelerius metus Augus-tinas vël uþsiëmë ðia sporto ðaka. Jisneslepia, kad bûtent ðios asmeninëspatirtys nulëmë metø pabaigoje „Lie-tuvos aido“ galerijoje surengtà per-sonalinæ parodà „Ekstremalus spor-tas 3000/metinës“. Kiek netipinëjeparodoje buvo pristatyti tapybos dar-bai, sukurti stilistiðkai sekant ávairiølaikotarpiø tapybos mokyklomis. Fi-gûrinius paveikslus puoðniuose „se-noviðkuose“ rëmuose jungë ekstre-malaus sporto tema. Parodà pristatëir kûrinius lydëjo autoriaus sukurtitaiklûs ir sàmojingi pseudomoksliniaitekstai.

Þvelgiant á Tavo kûrybà, galimamëginti nusakyti tam tikrà eigà –buvo portretai, vëliau – maksima-liai iðdidintas portretas kaip pei-zaþas ar þenklas. Parodoje „Ekstre-malus sportas“ kûnas lyg irnebesvarbus, èia vyrauja reiðkinys –„ekstrymas“. Ar tai vienalaikisprojektas, ar nuo ðiol krypsi tolynnuo kûno vaizdavimo?

Nuo kûno toli nenueisiu. Ði paro-da buvo atotrûkis. Tiesiog nesinorë-jo „uþsiþaisti“ kûnais, buvo ádomupaþiûrëti á patá reiðkiná. Galvodamasapie ðià temà labai racionaliai per-þiûrëjau didþiulá kieká kûrybos eks-tremalaus sporto tema. Pastebëjau,kad ekstremalus sportas daþniausiaivaizduojamas su ðaunumo aureole.Ir man tai truputá juokinga. Paþástutikrø ekstremalø ir þinau, kad tainëra tik ðaunumas. Tai panaðiau ánarkomanijà, á nuolatiná poreiká –panaðiai kaip tapyba. Ir tas ðaunu-mas yra labiau iðorinis. Todël norë-jau á ðià temà áneðti humoro, ironi-jos, nes ðaunumas ir humorasvienas kitam prieðtarauja.

Norëjai áneðti ironijos á tai, kaip yravaizduojamas ekstremalus sportas?

Taip. Nenorëjau ið to padarytiáþeidþianèios karikatûros. Gerbiutuos þmones. Matau net paraleliøtarp tapytojø ir ekstremalø. Èia yradaug amato, daug malonumo, emo-cijø, rizikos. Ekstremalus sportasnëra vien reklamai skirtas reiðkinys,kaip galima pamanyti. Mano tiks-las buvo sukurti parodà, skirtà tiekekstremalams, tiek meno pasaulioþmonëms. Kiek bijojau „ekstrema-lø“ reakcijos. Manau, rizikavau. Bi-jojau, kad ekstremaliu sportu uþsi-imantys þmonës nenorës dalyvautitokioje ironiðkoje jø atþvilgiu paro-doje. Taèiau dabar matau, kad jiepasirodë besantys kur kas atviresniviskam nei meno bendruomenë.Maèiau, kad kai kuriems þmonëmssunku priimti Augustinà, tapantáekstremalus. Tuo tarpu burlentinin-kams tai pasirodë visai natûralu, kaikuriems – ádomu.

Galbût tà „meno pasaulá“ kieksuglumino sàmojingi tekstai, patiparodos struktûra, þodþiu, tai, kadstengeisi sukurti smagià parodà irto net neslëpei.

Jei apsimesiu, kad esu baisus in-telektualas ir rûpinuosi tik gryno-siomis meno vertybëmis, galø galeatsidursiu abstrakcijoje. Mano po-þiûris niekada nebuvo toks. „Po-pso“ mano kûryboje pasitaikydavoir anksèiau. Gráþæs ið Amerikos, sa-vo parodà „Po Niujorko“ pristaèiaukaip kûrinius, paveiktus popmeno.Ten buvo daug „pigiø“ ir ironiðkødalykø, susijusiø su popmenu. Ne-darau to dël pinigø ir neieðkau, kasðiuo metu yra „einama tema“. Ir ðio-je parodoje niekur nuo savæs nebë-gau – pasirinkau ironiðkàjá variantà,nusprendþiau kiek papokðtauti. Ta-èiau paèius darbus, kaip visada, kû-riau labai rimtai.

Ir iðëjo ekstremali paroda...Að ir átariau, kad ji bus ekstre-

mali. Galvodamas apie parodà, tu-rëjau galvoje du þiûrovø tipus. Tar-kime, parodoje yra smulkmenø,kurios suprantamos tik buriuoto-jams. Rûsyje eksponuota burlentë,pristatyta kaip Salininkø miesteliomelioratoriø archeologinis radinys –senovinë buriavimo lenta, – ið tiesøyra pagaminta Lietuvoje, Salinin-kuose. Visi vyresni buriuotojai ki-tados yra plaukiojæ toms burlentë-mis ið Salininkø. Suprantu, kad iðgatvës atëjæs þmogus ar menotyri-ninkas to neþino ir þinoti negali. Iryra kitas, dailës istorijos sluoksnis,kuris buriuotojams greièiausiai busvisiðkai neádomus. Antra vertus, vie-nas kitam ðie sluoksniai visiðkai ne-trukdo, gal prieðingai – papildo vie-nas kità. Taip, að galvoju apie þiûrovà,apie jo malonumà stebëti paveikslus,esant parodoje. Aiðku, visiems ne-átiksi, to ir nesiekiu. Taèiau að dþiau-giuosi, jei þmonëms patinka manopaveikslai.

PARENGË A I S TË PAUL INAV IRB ICKAITË

lygiai taip ir man þmogus yra pre-tekstas já nupaiðyti, o ne iðreikðti toþmogaus mintis. Jis man yra ákvë-pimo ðaltinis, o ne tikslas.

Tavo paveiksluose daþniausiaikartojasi þmogaus kûnas, ypaè –autoportretai. Ar Tau yra skirtumas,pieðti kità þmogø ar save?

Esu daug kartø sakæs – man tie-siog patogiau save pieðti. Reikðmi-nio skirtumo èia nëra.

Þygimantas Augustinas.„Pradedantysis ekstremalas“.2009 m.

Þygimantas Augustinas. „Ekstremalas #3“. 2009 m.


D a i l ë

tis. Parodoje eksponuojami irNacionaliniame M.K. Èiurlioniodailës muziejuje, Lietuvos dailës mu-ziejuje, Kauno valstybiniame muzi-kiniame teatre esantys dailininkokûriniai.

Kad Kasiulio tapyba originali irpaþenklinta talento, abejoniø neky-la. Taèiau sutikime – puiki karjerair pripaþinimas Europos meno irkultûros Mekoje, formuluojamaskaip stulbinantis ir lemtingas fak-tas, þymi tam tikrà mûsø tradicio-nalizmo ir provincialumo dozæ.Dailininko kûrybos raidà ir biog-rafijos faktus paþinæ parodos eks-pozicijoje ir minëtuose tekstuose,galime ieðkoti ir kitø kontekstø,formø, prasmiø sàryðiø. Á ekspo-zicijà þvelgiant ið nûdienos pozi-cijø, ne maþiau domina ir galimosKasiulio kûrybos traktuotës, taippat – laiko ir erdvës skirtingose ða-lyse ir aplinkybëse prieðprieða,svarbi ieðkant paraleliø tarp tø idë-jø, kurias emigracijoje plëtojo gar-susis tapytojas, ir sovietinëje Lietu-voje vykusiø prieðtaringø dailësprocesø.

Hedonistiðka, spalvø, faktûrø,jautriø potëpiø ir ornamentø virpe-sio kupina Kasiulio tapyba – tikrasmodernistinës kûrybos ásikûniji-mas. Nepaisant sàsajø su Paryþiausmokyklos stilistika, Kasiulio kûry-bos tyrinëtojai teigia, kad ðis suge-bëjo rasti savità ir atpaþástamà raið-kos bûdà. Jo paveikslø motyvai –nerûpestingi ðokëjai, muzikantai,pajacai, cirko artistai, paveikslø ver-nisaþai, dirbtuvëje savo modelá kon-templiuojantis dailininkas – primenair kitus iðkilius lietuviø menininkus,kurie á XX a. pirmosios pusës Lietu-và parsiveþë panaðià motyvø, nuo-taikø paletæ po studijø Vakarø Eu-ropos meno mokyklose.

Nors amþininkai prisimena, kadmenininkas nuolat jautë nostalgijàLietuvai, pabrëþdavo savo lietuviðkàkilmæ, jo kûriniuose akivaizdþiø „lie-tuviðkø“ apraiðkø neaptiktume, ne-bent daþnai kompozicijose besikar-tojàs barzdoto, skrybëlëto þydomotyvas, ko gero, atkeliavæs ið gim-tojo Kasiulio miestelio Simno.Daþnai lyginami su Marco Chagal-lo, Raoul Duffy, Georges Rouaulttapyba, Vytauto Kasiulio kûriniaiþenkliai skiriasi nuo minëtøjø me-nininkø didesne lyrizmo, nerûpes-tingo þvilgsnio á pasaulá, vingriø fak-tûrø, dekoratyvumo doze ar labiausuvaldyta ekspresija, maþorine spal-vø ir nuotaikø gama.

Parodoje itin krenta á akis speci-finë Kasiulio tapybos maniera: tar-si negatyvo–pozityvo principu tam-siame paveikslo fone ðviesûspotëpiai virtuoziðkai þymi figûrø,daiktø kontûrus, taip sukurdamilengvà, kiek efemeriðkà kompozi-cijos visumà. Akivaizdu, kad daili-ninkui ið esmës svetima radikales-në gestiðkoji iðraiðka, kuri itinbûdinga ávairiø laikotarpiø lietuvið-kai tapybai, nors liaudies meno at-garsiø, ypaè ankstesniuose darbuo-

se, pamatyti galime. „Kasiuliðka“deformacija ir stilizacija nesiremianei figûros „subjaurinimu“, neivaizdo monumentalumu ir pan. At-virkðèiai – èia tarsi dygsniuojamasmulkiausiais ornamentais, linijo-mis, dailininko iðraiðka grafiðka,vingri ir maloniai rafinuota, kartaiskiek manieringa, stilizuota. Kasiu-lis, nors ið esmës neutralus ir abe-jingas socialinëms, politinëms peri-petijoms, vadovaudamasis kûrybine„meno menui“ samprata, á pasauláþvelgia su ðvelniu humoru ir þaismin-ga ironija, o kartais ieðko ir aðtres-niø ávaizdþiø – pavyzdþiui, kompo-zicijoje su nukryþiuotu popieþiumi,ar vaizduodamas þiûrovà, spoksantáá „modernø“ paveikslà parodoje,ekspresyvià skaistyklos scenà.

Vis dëlto daugelis Kasiulio kom-pozicijø – ðiltos, mielos, romantið-kos þanrinës scenos, nuspalvintosmodernistine stilistika ir specifinemaniera. Pakilus, kartais – eksta-tiðkas tapytojo nusiteikimas suteikiaoptimizmo net ir tragikomiðkiemsmotyvams. Pavyzdþiui, keliose kom-pozicijose vaizduodamas negyvà,plikai nupeðtà gaidá, tabaluojantáant pakaklëje uþverþtos virvës, kiekprimenantá skausmingàsias ChaimoSoutine’o paukðèiø ir gyvuliø sker-dienø variacijas, Kasiulis ir ðá regine kaip pesimistiná, fataliðkà, egzis-tenciná simbolá, bet kaip ðvelniai iro-niðkà bûties akimirkà.

Kà dar, be ástabios Vytauto Ka-siulio kûrybos visumos, atveria ðiosparodos ekspozicija? Þinoma, ne-valingai imi vesti paraleles tarp tøprocesø, kurie lietuviø dailëje vykotuo metu, kai Kasiulis Vakarø Eu-ropoje skynësi kelià plataus pripa-

Hedonistinë pasaulio vizijaA T K E L T A I Ð 1 P S L .

þinimo link. Gûdþius pokario de-ðimtmeèius, stalinistinæ ideologijàpakeitæs chruðèiovinis „atðilimas“daugeliu poþiûriu iðlaisvino ir dai-

lës gyvenimà. Þinoma, iðsivadavi-mas ið ideologiniø ir formos suvar-þymø Lietuvos dailëje tebuvo ganasàlygiðkas, formos ir turinio dualiz-mas oficialiojoje kûryboje visuometbuvo aktualus, tai teikia daug min-èiø dabarties retrospekcijai. Á galvàateina banalus posakis, kad lais-vë – tai pirmiausia atsakomybë...Iðeivijoje kûrusiam dailininkui te-ko spræsti visai kitus, galbût sunkes-nius, itin didelio talento reikalau-janèius uþdavinius – kantriai dirbtiieðkant pripaþinimo margoje meni-nëje Paryþiaus terpëje. Tuo tarpusovietmeèio Lietuvoje tarpo tylusdirbtuviø, pusiau oficialiø parodøgyvenimas, buvo aktualûs apsi-sprendimo, deklaruojamø politiniøpaþiûrø ir sàþinës kompromisai. Beðiø aplinkybiø daþniausiai neapsi-einama aptariant visø minimo lai-kotarpio kûriniø ar menininkø kû-rybà.

Galbût tokia nuomonë pasiro-dys labai nepopuliari, bet pakilusKasiulio paveikslø dþiugesys,puoðnus mirgëjimas, dekoratyviosformos, palyginus su tomis iðraiðkosir idëjø dilemomis, kurias iðgyvenopanaðaus laikotarpio Lietuvos dai-lë, kartais atrodo perdëm ðventið-kos ar net lëkðtokos. Juk to metodailë iki ðiol tebëra tarsi bedugnisðulinys, ið kurio gali pasisemti kas-kart kitø prasmiø, poþiûriø. Beje, irsovietmeèiu, nepaisant ideologiðkaiangaþuoto meno poreikio, buvo

puikiai toleruojama ir dekoratyvi,nerûpestingø, lyriðkø motyvø tapy-ba, kad ir, pavyzdþiui, Rimo Bièiû-no kûriniai. Neabejojant garsiojodailininko talentu, jo kompozicijos,tarsi dþiaugsmingi himnai bûtiesgroþiui, labiausiai pamalonina es-tetikos, tradiciniø vertybiø troðki-mà, bet hedonistinis pradas ne itingiliai uþgauna dvasià. Taigi verta su-simàstyti, ar minëtø deðimtmeèiøLietuvos dailë ið tiesø tik neatitai-somai „luoða“, ar ágavusi nebûtinaitik negatyvø dviprasmiðkumà, aðtro-kà kraujo prieskoná ir nuolatinio ko-ketavimo ðeðëlá, tam tikras maska-vimosi strategijas, kuriø ðiandiendaþnai nebeámanoma objektyviai ið-narplioti.

Teko matyti, kad á Vytauto Ka-siulio parodà keliauja bûriai lanky-tojø. Ko gero, populiarumu ji ne-nusileidþia èia vykusiai Gruzijostapytojo grynuolio Pirosmanio pa-rodai. Tegul nemaþa dalis ateina èiatik suvilioti pasakojimø apie pasau-linæ lietuviø dailininko ðlovæ, tenkapripaþinti – Kasiulio asmenybës irkûrybos istorija iðties þavi savo ro-mantika, kaip ir daugelis jo kûriniø.Nublokðtas á Vakarus, nebeturëda-mas galimybës gráþti á Lietuvà, me-nininkas karðtai geidë kurti Paryþiu-je. Svajoniø miestas, nors ir ne iðkarto, po vargo ir nepritekliø me-tø, priëmë já á savo glëbá.

KR IST INA STANÈ IENË

Vytautas Kasiulis. „Smuikininkas gatvëje“. 1950 m.

Vytautas Kasiulis. „Moteris pas dailininkà“. 1948 m. Ið Bronës Kasiulienës kolekcijos


K i n a s

Ðiandien atidaromø prancûzø„Þiemos ekranø“ puoðmena – Alai-no Resnais filmø retrospektyva.1922 m. gimæs reþisierius kuria ikiðiol, naujausias jo filmas „Piktþolës“(2009) bus parodytas pagrindinëjefestivalio programoje. Resnais fil-mai stebina tuo, kad reþisieriusnuolat keièiasi, eksperimentuoja,ieðko naujø kino formø. Retrospek-tyva iðsamiau pristatys ankstyvojoResnais kûrybos periodo filmus, jausenokai vadinamus kino klasika. Ta-èiau jie taip pat gali nustebinti suResnais kinu iki tol nesusidûrusiusþiûrovus eksperimento dvasia.

Fotografas, montuotojas, reþisie-rius, gausybës paèiø garbingiausiøprizø laureatas Alainas Resnais iðpradþiø mokësi aktoriaus meno irmontaþininko profesijos, dirbomontuotoju, asistentu. Eksperi-mentuoti bûsimas reþisierius pradë-jo dar paauglystëje, kai kûrë mëgë-jiðkus filmus. Pirmieji profesionalûsResnais filmai – dokumentiniai esëapie Van Goghà (1948 m. apdova-notas Venecijos prizu ir „Oskaru“),Gauguinà – taip pat stebino for-mos naujumu. Ankstyvoji Resnaiskûryba (jà „Þiemos ekranuose“ pri-statys penkiø trumpo metraþo fil-mø programa) pasiþymi socialiniubei politiniu kûrëjo angaþuotumu:filmas „Gernika“ (1950) – primenane tik Picasso paveikslà, bet ir vie-nà didþiausiø Ispanijos pilietinio ka-ro tragedijø, kartu su Chrisu Marke-ru kurtas „Statulos taip pat mirðta“(1953) – pasakojimas apie koloni-zuotos Afrikos menà, „Visa pasau-lio atmintis“ (1956) – tai ne tik pa-sakojimas apie Paryþiaus bibliotekà,bet ir apmàstymas apie pasaulio at-mintá, saugomà knygose. Ypatingàvietà kino istorijoje uþima Resnais„Naktis ir rûkas“ (1955). Nuo joprasideda Holokausto temos atklei-dimo tradicija kine. Trumpametra-þë „Stireno giesmë“ (1958) – vie-nas unikaliausiø reklaminiø filmø:susiþavëjimà nauja, tarsi ið utopinësateities atplaukusia chemijos ga-mykla lydi specialiai Raymond’oQueneau filmui paraðytos eilës.

Taèiau Resnais net prancûzø ki-ne uþima ypatingà vietà – tokiø skir-tingø filmø, ko gero, nekuria në vie-nas reþisierius. Pats Resnais ne kartàpabrëþë besilaikantis Franšois Truf-faut principo: kiekvienas naujas fil-mas turi visiðkai skirtis nuo prieð taibuvusio. „Funkcionuoju gana ins-tinktyviai ir nemàstau evoliucijosterminais. Kuriu filmus nuolat gal-vodamas apie þiûrovà ir jo praðaupaþaisti kartu. Dþiaugiuosi, jei at-siranda daugybë tos paèios scenosinterpretacijø ir jei filmas neverèianuobodþiauti. Svarbiausia padarytitaip, kad þiûrovas, net jei jis suin-triguotas, padirbëtø ir neiðeitø ið sa-lës. Nesakau, kad man tai pavykstavisad, bet stengiuosi. Noriu sudo-minti þiûrovà. Tai paprasta. Bet tailabiau instinktyvu, nei apgalvota“, –sako jis.

Ties 7-ojo deðimtmeèio riba Res-nais sukûrë tris filmus, kurie pakei-

të kino raidà. Tai buvo „Hirosima,mano meilë“, „Praëjusiais metaisMarienbade“ ir „Murielë, arba Su-gráþimo laikas“. Sakoma, kad „Ca-hiers du cinema“ redakcija, pasiþiû-rëjusi „Hirosimà...“, sukvietë specialøposëdá ir iðkart paskelbë filmà kla-sikiniu.

1959 m. pasirodæs pirmasis pilnometraþo vaidybinis Resnais filmas„Hirosima, mano meilë“ laikomasvienu prancûzø Naujosios bangosðedevrø. Sukurtas pagal Margueri-te Duras romanà, jis prabilo ne tikapie atominës bombos padarinius,bet ir apie visø karø paliktas þymeslikimuose ir atmintyje. Hirosimojesusitinka prancûzø aktorë (Emma-nuelle Riva) ir japonas architektas.Meilës romanas atskleidþia abiejøneuþgyjanèias þaizdas, kurias kaþ-kada paliko karas. Resnais siekë pa-rodyti tai, kas neparodoma, – min-èiø, prisiminimø tëkmæ vaizdais.Kaip sakë reþisierius, ne parodytitai, kas ávyko prieð keturiolika me-tø, bet tai, kas vyksta herojës vidujetada, kai ji prisimena savo pirmàjàmeilæ Nevere. Todël kino istorijose

jai. Tai ir psichoanalitinë drama, irþingsnis á kino antimaterijà, ir siur-realistinis sapnas. Sudëtingos aso-ciacijos, þaidimas laiku ir erdve, te-mø polifoniðkumas ir muzikalumas,poetiðkumas suþadino begalinæ se-kimø bangà, „Praëjusiais metaisMarienbade“ formos eksperimen-tus galima atpaþinti iki ðiol, kad irPeterio Greenaway filmuose. „Pra-ëjusiais metais Marienbade“ – taiir oniriðkas siurrealistinis pasakoji-mas apie meilæ. Po ðio filmo Res-nais tæsë eksperimentus su laiku iratmintimi dramoje „Murielë, arbaSugráþimo laikas“ (1963). Jos hero-jai, kurie susitinka provincijos mies-te, negali atsiplëðti nuo savo praei-ties, iðgyvenimø ir traumø.

Nepelnytai amþininkø supeikta-me filme „Staviskis...“ (1974) reþisie-riø taip pat labiau domino ne vienasgarsiausiø tarpukario Prancûzijosnusikaltimø, kai 1934 m. buvo nu-þudytas sukèius Staviskis ir kilo po-litinis skandalas, bet intymus apga-viko, ið Rusijos kilusio þydo, kurásuvaidino ryðkiausia 8-ojo deðimt-meèio prancûzø kino þvaigþdë Je-

mirties“ jis tyrinëjo literatûros kon-vencijas, jø poveiká kinui. Resnaisnuolat semiasi idëjø ið populiario-sios literatûros ir komiksø, teatroir dailës, siurealizmo ir britø kultû-ros. Jis bendradarbiavo ne tik sugarsiais savo kartos raðytojais, betir su komiksø pieðëjais Gébé, En-ki Bilalu, kompozitoriais Krzyszto-fu Pendereckiu ir Miklosu Rozsa.1980 m. ekranuose pasirodþiusá fil-mà „Mano dëdulë ið Amerikos“ ákvë-pë filosofo bei biologo Henri La-borit eksperimentai, tyrinëjantysþmogaus smegenø veiklà ir elgesá.Laborit ir Resnais analizuoja trijøfilmø personaþø – dviejø vyrø ir mo-ters – likimus nuo vaikystës iki bran-daus amþiaus, lygina, kaip panaðio-se situacijose elgtøsi þiurkës, filmenatûraliai dera vaidybiniai epizodai

Ðiek tiek stumtelëta realybëAlaino Resnais retrospektyva

ir dokumentiðkai nufilmuoti ekspe-rimentai. Ðiame filme Resnais pri-simena ir savo vaikystæ, praleistàBretanëje. Prisiminimai siejasi susalos vaizdais. Filmas baigiasi ber-niuko fraze: „Mama, ar galësiu val-gyti maltinukus, kai bûsiu katinas?“Resnais prisipaþásta: „Að dievinukates, nes tai vienintelis gyvûnas,kuris sugeba fantazuoti. Katë gali vie-na pati þaisti su vilnos kamuoliuku.“Katës – dar vienas reþisieriaus ákvë-pimo ðaltinis.

Filmas „Melodrama“ (1986) – taipenktoji vienos garsiausiø 3-iojo de-ðimtmeèio pjesiø, kurià paraðë tuo-metinis publikos numylëtinis HenryBernsteinas, ekranizacija. Pasitelkæsmeilës trikampá (vyras, þmona irmeiluþis – geriausias vyro draugas),Resnais bando atskleisti melodra-mos þanro esmæ, perteikti epochosdvasià ir jausmus, atskleisti teatra-liðkà sàlygiðkumà, kurá reþisieriuspaverèia kino materija. Neseniaiviename interviu Resnais prisipaþi-no girdëjæs, kad jo filmuose akto-riai vaidina teatraliðkai, bet jis to irneslepiàs, nes nenorás apgaudinëtiþiûrovø: „Man patinka, kad jie su-vokia, jog þiûri spektaklá. Visadastengiuosi filmuose iðsaugoti teat-ro kalbà, dialogus, jie leidþia parei-kalauti ið aktoriø vengti kasdieny-bës realizmo. Man patinka, kairealybë ðiek tiek pastûmëta.“

Pagrindinius vaidmenis sukûræSabine Azéma, André Dussollier irPierre’as Arditi jau kelis deðimtme-èius vaidina beveik kiekviename

Resnais filme. Juos pamatysime irviename populiariausiø Resnais fil-mø „Sena daina“ (1997), susiejusia-me masinæ kultûrà ir Resnais mëgs-tamas praeities, þmoniø tarpusaviosantykiø temas. Kai filmo herojaiatsiduria keblioje situacijoje, jiepradeda dainuoti, taèiau ið jø bur-nø skamba ne tik kadaise populia-rios dainos, bet ir jø atlikëjø balsai.Resnais yra sakæs, kad nesitikëjo,jog ðis filmas taps toks populiarus.Jis mano, kad tai – dokumentinisfilmas, nes rodo tai, kas daþnai at-sitinka gyvenime: „Bet kokioje si-tuacijoje frazë, kuri jums natûraliaiiðsprûsta, yra populiarios dainos þo-dþiai.“

Vieno naujausiø reþisieriaus fil-mø „Ðirdys“ (2006) herojai ieðkomeilës, saugumo, pasitikëjimo savi-

mi. Veiksmas nukelia á magiðkà snie-go nuklotà Paryþiø, kur susipina ðe-ðiø savo antrosios pusës ieðkanèiøþmoniø likimai. Sukurtas pagal Res-nais mëgstamo dramaturgo AlanoAyckbourno pjesæ (reþisierius yraekranizavæs jo „Rûkyti/Nerûkyti“),filmas spinduliuoja iðmintá.

„Le Monde“ kino apþvalgininkopaklaustas, ar naujausias filmas„Piktþolës“ nëra pats siurrealistið-kiausias, Resnais atsakë: „Kai manbuvo keturiolika, að, provincijosvaistininko sûnus, þirgliojau po Pa-ryþiø, po jo pasaþus, Biut Ðomonoparkà, ir man pavyko rasti raðyto-jø, kuriems patiko tos paèios vietos.Atradau „Siurrealizmo manifestà“,Soupault raðinius, Maxo Ernsto pa-veikslus ir tai buvo tikras ðokas.Nuo tada nefilmuoju në vieno pla-no, prieð tai nepaklausæs savæs, kàapie tai pagalvotø André Bretonas.Daþnai prisimenu Gastono Modotvaizdus. Bu¹uelio „Aukso amþius“klajoja po mano pokalbius. Taip,esu persmelktas siurrealizmo. Pa-naðiai kaip á ðaldytuvà padëtas pie-nas sugeria visus kvapus.“

Kad ir kokie skirtingi bûtø Res-nais filmai, jie beveik visada praby-la apie laiko, fantazijos ir prisimi-nimø galià, apie kûrybos prasmæ –kurti naujà tikrovæ, kurios iki tol ne-buvo. Juk neatsitiktinai „Apvaiz-dos“ raðytojas, kurá suvaidino Joh-nas Gielgudas, klausë: „Dar niekasneparaðyta, tiesa?“

PARENGË Þ . P.

„Hirosima, mano meilë“ daþnai va-dinamas pirmuoju filmu, kuriameatkurtas vidinis monologas.

„Praëjusiais metais Marienbade“(1961) atsiradimà paskatino kitasprancûzø Naujojo romano kûrëjasraðytojas Alainas Robbe-Grillet.Filmo herojus yra vyriðkis, kurisfantazuoja apie mylimà moterá (ne-pamirðtamoji Delphine Seyrig). Ta-èiau ði nenori pripaþinti, kad jie bu-vo susitikæ. „Praëjusiais metaisMarienbade“ buvo novatoriðkas jauir tuo, kad reþisierius perkëlë veiks-mà á pasàmonæ, sustingusá, labirin-tiná laikà, po kurá klaidþioja hero-

anas-Paulis Belmondo, portretas irsimboliðka iðnykusio laiko erdvë.Filme „Staviskis...“ reþisierius at-sikrato pavirðutiniðkumo, kurispersekioja tokio pobûdþio bandy-mus. Jis atkuria teatraliðkos ir kar-tu þiaurios epochos dvasià, suteikiajai netikëtø spalvø ir kvapø.

Vëliau, 8-ajame ir 9-ajame de-ðimtmeèiais, Resnais eksperimen-tø centre atsidûrë kino pasakojimogalimybës, jo sàlygiðkumo prigimtis,kino naracijos santykis su literatû-ra, teatru. Neseniai per LTV rody-tuose filmuose „Apvaizda“, „Gyve-nimas – tai romanas“, „Meilë iki

„Praëjusiais metais Marienbade“

„Staviskis...“

Sabine Azéma ir Alainas Resnais filmuojant „Piktþoles“


Ar pastebëjote, kad televizijosepadaugëjo visokiø antràkart paðil-dytø patiekalø? Turiu omenyje ka-daise populiarias laidas ir vedëjus,kurie po pertraukos, pakeitæ laidøpavadinimus (arba ne), gráþta á te-levizijas (arba jas keièia). Atrody-tø, reikia dþiaugtis, kad jie vël pa-klausûs ir tauta gerbia tradicijas, betað átariu, kad tai ne tradicijos, omàstymo inercija. Á tà paèià upæ an-trà kartà nebeábrisi, ir televizija visdëlto keièiasi. Prieð kelerius metusatrodþiusi nauja, dabar ne vienoslaidos koncepcija beviltiðkai pase-no. Juk neatpaþástamai pasikeitëkad ir tie þmonës, kurie save vadi-no pinigø karta. Tikiuosi, jie ágijo(ar prarado) ne tik pinigø.

Daþnai savæs klausiu, kodël LRTvadovai mano, kad nusipelnau tikVirginijaus Savukyno pasvarstymøapie politikà. Þinau, visø televizijø„galvos“ ásitikinusios, kad þiûrovai –kvailiai (ir gali pagrásti savo nuomo-næ reitingais). Taèiau, nepaisant to,jauèiuosi nuskriaustas, nes analiti-nës laidos turëtø bûti visuomeninëstelevizijos pasididþiavimas, o neklounada, juolab kad apie politinæLietuvos situacijà galime diskutuo-ti tik mes patys. Apimtas nevilties,kartais mintyse þaidþiu vienà þaidi-mà. Kurá nors lietuviø laidos vedë-jà pabandau ásivaizduoti uþsienioðalies televizijos laidos vedëjo vie-toje. Pvz., Alfredas Bumblauskasbûtø savo vietoje ne tik pas kaimy-nus lenkus, bet ir prancûzø pokal-biams apie kultûrà suteiktø savitoþavesio. Rûtà Janutienæ, manau, ið-skëstomis rankomis priimtø rusai,jie nuo seno mëgsta tokias grieþtasmoteris ir jø optimistines tragedi-jas. Palmira Galkontaitë sujaudin-tø ir Lotynø Amerikos þiûrovus.Mariui Jampolskiui, manau, impo-nuoja Ivanas Urgantas, bet ðis to-dël ir Urgantas, kad gali diskutuoti

su bet kuriuo intelektualu, o ne tikvesti „Paris Hilton proþektoriø“. Artai sugebëtø Jampolskis, abejoju.Savukynà uþsienietiðkoje laidojenelabai ásivaizduoju, nors lietuvið-kam pageidavimø koncertui, ko ge-ro, jis tiktø. Edità Mildaþytæ bûti-nai komandiruoèiau á Haitá – ten jostalentas uþjausti paprastus þmonesgalëtø skleistis visu groþiu ir prisi-dëtø prie teigiamo lietuviø tautosávaizdþio kûrimo. Televizijos galë-tø paeksperimentuoti, negi jø ne-ákvëpë buvusio Seimo pirmininkopavyzdys? Ypaè kai krizë ir galimapigiai nusipirkti naujø veidø ir idë-jø. Deja, jos neeksperimentuoja.Ásijungi televizoriø ir á tave prabylarusø serialø „mentai“ arba NemiraPumprickaitë. Vos tik jie pradedaþiotis, jau iðkart þinai, kà pasakys.

Gavæs televizijø programas, þino-ma, ir pats jauèiuosi toks pat. Todëlpasistengsiu nesikartoti. Viena po-puliariausiø 8-ojo deðimtmeèio pje-siø, vaidinta viso pasaulio scenose,Peterio Schafferio „Equus“, ne kar-tà buvo statyta ir Lietuvoje. Taèiau,jei neklystu, labiausiai ðá kûriná ið-garsino 1977 m. Sidney Lumeto ek-ranizacija, kurioje pagrindiná vaid-mená sukûrë Richardas Burtonas.Filme „Equus“ (LTV2, 26 d. 22.50)jis vaidina psichiatrà daktarà Disar-tà, kuris pradeda abejoti savo su-gebëjimais ir paðaukimu. Tai jampradeda aiðkëti, kai psichiatras su-siduria su septyniolikmeèiu pacien-tu Alanu (Peter Firth), kuris apaki-no keliolika arkliø. Daktaras turiiðtirti vaikinà ir sustabdyti jo agre-sijos augimà. Kad „Equus“ iki ðiolaktualus, rodo ir tai, kad Hará Po-terá kine suvaidinæs Danielis Rad-cliffas savo sceniniam debiutui pa-sirinko bûtent ðià pjesæ. Manau, kadklausimai apie þmogaus normalu-mo ribas visada bus aktualûs. Psi-chiatras gilinasi á Alano vaikystæ,

kalbasi su jo tëvais, atskleidþia Ala-no motyvus, bet svarbiausi filmeman pasirodë daktaro monologai,kuriuose atsiskleidþia jo paties vi-dinës paieðkos, aistrø, ðventumo, di-dybës siekis. Ið Burtono monologøsklinda liûdesys ir pyktis. Lumetasnevengë teatraliðkumo, kuris daþ-niausiai neiðvengiamas perkeliant áekranà pjesæ.

Pastebëjau, kad pastaruoju me-tu televizijos rodo daug filmø, ku-rie kadaise pasiekë mus su pirmàjavideotekø banga ir formavo þiûro-vus tada, kai kino teatrai ëmë uþsi-darinëti, o jø fojë virsti turgavietë-mis. Tada ir pradëjo dominuotiamerikieèiø filmai.

Vienas tokiø – Barbeto Schroe-derio 1992 m. trileris „Vieniða bal-toji moteris“ (LNK, 25 d. 22.40), ku-riame pagrindinius vaidmenissukûrë jau gerokai primirðtos Brid-get Fonda ir Jennifer Jason Leigh.Iðsiskyrusi su vaikinu, filmo herojëElison nusprendþia iðsinuomoti bu-tà kartu su kita mergina. Jai pasi-rodo, kad Hedra bus puiki kaimy-në. Taèiau merginø santykiai imaklostytis visai kitaip. Ið pradþiøHedra ima skolintis Alison drabu-þius, paskui – jos vaikinà, galiausiai –ir Elison gyvenimà...

Schroederis mëgsta trilerio þan-rà, bet ir garsiausi jo filmai „Liki-mo nepakeisi“, „Apgalvota þmog-þudystë“ ar „Þudikø mergelë“apima daugiau nei tradicinio trile-rio intriga, nes filmuose analizuoja-ma þmogaus prigimtis, jo tapatybë,koðmarø iðtakos. Filme „Vieniðabaltoji moteris“ reþisierius puikiaiiðnaudoja kiekvieno mûsø baimæprarasti savo tapatybæ. Schroede-rio filmuose visada daug nuorodøá didþiàjà literatûrà, ypaè jis mëgs-ta Fiodorà Dostojevská. Ðiame fil-me reþisieriaus ákvëpimo ðaltinisbuvo tapytojas Balthusas.

Televizijø valgyklëlëKrësle prie televizoriaus

Kelias iðgyvenimo pamokas pa-teiks ir dar du ðios savaitës filmai.Tai 1984 m. Roberto Bentono su-kurtos „Ðirdies kertelës“ (TV3, 24 d.12 val.) – pasakojimas apie moterá(Sally Field), kuri JAV didþiosiosdepresijos metais bando iðgelbëtisavo þemæ ir savo ðeimà. Ir Charle-so Dougallo 2006 m. televizijos fil-mas „Pasiduok, Dorote“ (TV3,24 d. 14 val.) – pasakojimas apie mo-terá (Diane Keaton), kuri po duk-

Ið Naujosios Zelandijos kilæs Pe-teris Jacksonas iðgarsëjo 1996 m.siaubo filmu „Baubai“ (TV3, 22 d.1.35). Televizijos retrospektyviai su-paþindina su reþisieriaus kûryba –nuo naujausiø „Þiedø valdovo“ ir„King Kongo“ gráþta atgal. Atgal ápraeitá – man visai priimtina kryp-tis, bet tik kai kalbame apie kinà.

Mëgstu Ridley Scottà. Jis manvienas ádomiausiø ðiø dienø reþisie-riø. Todël dar kartà parekomenduo-

Premjeros

Bestija þydrom akim

Valstybinis jaunimo teatras sau-sio 22, 23 d. 18 val. kvieèia á prem-jeriná spektaklá „Bestija þydromakim“ pagal jaunos dramaturgësAnetos Anros pjesæ. Teatro daili-ninkas Gintaras Makarevièius ir to-liau sëkmingai ágyvendina naujuskûrybinius siekius, reþisuodamasjau antrà Anetos Anros pjesæ. Prieðmetus pasirodë spektaklis „KatinasTemzëje“ apie Londone nuotykiøieðkanèià merginà. Ðá kartà plaèiaipublikai skirtas naujausias spek-taklis „Bestija þydrom akim“ kal-bës ir rimtai, ir su humoru apie te-atrà, kûrybà bei meilæ. Spektakliokompozitorius – Martynas Bialob-þeskis, kostiumø autorë – SandraStraukaitë.

„Teatras yra nenuspëjamas, todëlmes já mylime. Visko teatre nutin-ka. Ir niekas neþino, kas tuo metuvyksta Aktoriaus sieloje“, – sakoAneta Anra. Ið tiesø, jeigu manote,kad gerai paþástate teatrà, galite ap-

sirikti. Dramaturgë savitai paþvel-gë á daþnai garbinamas ir ant pje-destalo keliamas aktoriaus ir teat-ro kritiko profesijas, iðryðkindamajø asmenybes ir ápainiodama á pa-slaptingas meilës intrigas.

Spektaklyje keturi pagrindiniaiveikëjai – Aktorius (Andrius Bia-lobþeskis), Mûza (Auðra Pukelytë),Kritikas (Aleksas Kazanavièius) irjø Draugas (Sergejus Ivanovas) –gyvena pasaulyje, kuriame svetimipavidalai, tekstai, kontekstai, sve-timos mintys painiojasi su tikrove.

Kodël kartais nutinka taip, jognebesinori vaidinti, nebesinori kri-tikuoti, norisi tiesiog mylëti? Kàgali padaryti Aktorius dël Mûzos,o gal – Vyras dël Moters?

Tokie klausimai kilo spektakliokûrëjams, ir jie pasidavë neribotaifantazijai, maiðydami komedijos,dramos ir tragedijos þanrus, taèiaukol kas spektaklio pavadinimo es-mës neatskleidþia ir palieka viskàspræsti á premjerà atëjusiems þiûro-vams.

„Teatras – pati efemeriðkiausiameno vieta, kur emocijos dingsta

uþdangai nusileidus, jos gyvena tikatmintyje, prisiminime, kai scenosdarbininkai nukrausto dekoracijas,nuplëðia kulisus, apðvietëjai iðneðaskersinius proþektorius, o aktoriusgrimo kambaryje bando nusivalytigrimà skepetaite, nes dël remontodarbø neveikia duðai. Jis ðiandieneis namo pësèiomis, þinoma, netu-rës lietsargio, o lauke lyja, jo plau-kai padaþyti oranþine spalva ir su-kelti ant virðugalvio, ak, kaipjuokingai jis atrodys eidamas gat-ve, turëtø uþsidëti kepuraitæ...“.

JAUN IMO TEATRO INF.

Kronika

„Lietuviø teatroistorija. 1980–1990“

Lietuvos kultûros tyrimø institu-to mokslininkø grupë, tyrinëjantiLietuvos teatro istorijos proble-mas, iðleido knygà „Lietuviø teat-ro istorija. 1980–1990“. Ðis iðsamusleidinys tæsia 1997 m. pradëtà Lietu-

vos teatro istorijos tyrimø programà,kurios metu buvo iðleistos dar trysknygos: „Lietuviø teatro istorija.1929–1935“, „Lietuviø teatro isto-rija. 1935–1940“ ir „Lietuviø teatroistorija. 1970–1980“.

Naujausià paskutiniam iki ne-priklausomybës Lietuvos teatro is-torijos deðimtmeèiui skirtà knygàsudarë Irena Aleksaitë, taip pat pa-raðiusi skyriø apie Lietuvos valsty-biná akademiná dramos teatrà.Knygoje iðsamiai analizuojamaValstybinio jaunimo teatro (RasaVasinauskaitë), Kauno valstybiniodramos teatro (Audronë Girdzijaus-kaitë), Klaipëdos dramos teatro(Daiva Ðabasevièienë), Panevëþiodramos teatro (Ðarûnë Trinkûnai-të), Ðiauliø dramos teatro (Graþi-na Mareckaitë) veikla, aptariamosðio laikotarpio operos (VytautëMarkeliûnienë) ir baleto (Helmu-tas Ðabasevièius) raidos ypatybës.Kauno valstybinio muzikinio teat-ro istorijà nuo pat ákûrimo iki1990-øjø apþvelgia muzikologë Li-na Stankevièiûtë.

Atskiras skyrius skirtas lëliø

teatro istorijai – jame Audronë Gir-dzijauskaitë aptaria Vilniausteatro „Lëlë“ ir Kauno lëliø teatroraidà.

583 puslapiø knyga gausiai iliust-ruota spektakliø ir teatro kûrëjønuotraukomis, jà papildo ðio laiko-tarpio teatrø repertuaras, trumposknygos autoriø biografijos, santrau-ka anglø kalba, asmenvardþiø ro-dyklë.

Lietuvos kultûros tyrimø institu-to mokslininkai ðia ir ankstesnëmislietuviø teatro istorijos knygomistæsia darbà, kuris buvo pradëtas dar1981 metais, kai Lietuvos moksløakademijos Istorijos instituto moks-lininkai iðleido knygà „Lietuviø te-atras. 1918–1929“ bei leidinius,skirtus Lietuvos teatro raidai 1940–1957 ir 1957–1970 metais.

Knygos „Lietuviø teatro istorija.1980–1990“ pristatymas vyks Vil-niaus maþajame teatre (Gediminopr. 22) sausio 25 d. 17 val.

LKT I INF.

ters þûties atranda ne tik jos dieno-raðtá, bet ir tai, ko neþinojo apie jàir apie save.

Maþdaug tuo pat metu, kai kiek-viename þingsnyje ëmë steigtis vi-deonuomos, lietuvaièiai susipaþinoir su Paðëlusiu Maksu, atkeliavusiuá kinà ið tada dar maþai kam þino-mø komiksø. LNK (28 d. 22.40) pri-mins antràjá ðios serijos apie niûriàateitá, kurioje visi kaunasi su visaisuþ benzinà, filmà „Paðëlæs Maksas.Keliaujantis karys“ (1981), atvërusákelius á Holivudà jaunam australøaktoriui Melui Gibsonui ir reþisie-riui George’ui Milleriui. Man labiaupatinka kitas Millerio herojus – par-ðiukas Beibas ið filmo „Maþylis“, bettai, þinoma, skonio reikalas.

siu 2002 m. pasirodþiusá jo filmà„Apgavikai“ (LNK, 24 d. 23.10). Jostruktûrà, kai gudriai susukta intri-ga atsiskleidþia tiesiogine to þodþioprasme paskutiniuose filmo kad-ruose, nuo tada kopijuoja visi, kasnetingi, bet filmas iki ðiol gali su-jaudinti puikiu sukèius suvaidinusiøNicolaso Cage’o ir Samo Rockwel-lo duetu. Kita vertus, su personaþømetodais susiduriame vos ne kas-dien, tad „Apgavikai“ gali turëti irpraktinës naudos.

Nors esu giliai ásitikinæs, kad tik-ras kinas visada geriau uþ bet ko-kià praktinæ naudà.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

„Equus“


S a u s i o 2 2 – 3 1

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Paroda „Vytauto Kasiulio rojaus sodai“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3 A

Paroda „Baltø menas“

Paroda „Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës

valdovø rûmø radiniai“

Paroda „Liublino unija ir jos epocha Jano

Mateikos kûryboje“

iki 31 d. — Lietuvos tûkstantmeèio progra-

mos projektø paroda

Radvilø rûmaiVilniaus g. 22

iki 31 d. — paroda „Karalienës Viktorijos

laikø mada 1830—1900 m.“ (ið Aleksandro

Vasiljevo kolekcijos)

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje

Lietuvos valstieèiø buities kultûra

Kryþdirbystë

Paroda „Senasis Vilnius“

Paroda „Maþesnieji broliai Lietuvoje“

„Tûkstantmeèio Odisëja. Vienas vardas —

Lietuva“

Paroda „Gyvenimas virð vandens: 10 metø

Luokesø eþero archeologiniams tyrimams“

iki 31 d. — Zigfrido Jankausko sidabro

kolekcijos paroda

Senasis arsenalasArsenalo g. 3

Lietuvos proistorë

Kazio Varnelio namai–muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená — ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 1644

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

Paroda „Kuriant atmintá“

„Post Ars_20_Kontekstai“

Kristinos Inèiûraitës paroda „Iðlikimas“

„Lietuvos aido“ galerijaÞemaitijos g. 11

Algirdo Petrulio tapybos, pasteliø, pieðiniø

paroda, skirta autoriaus 95-meèiui

LDS galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

iki 30 d. — paroda „Estampas ‘09“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

„ARTscape“: Italija. Rä di Martino, Gianluca

& Massimiliano De Serio, Ugnius Gelguda

Galerija „Akademija“Pilies g. 44/2

iki 30 d. — Andriaus Surgailio fotografijø

paroda „Dailës istorikiø sodas“

Viktoro Binkio tapyba

Vilniaus dailës akademija. Dizainoinovacijø centras „Titanikas“Maironio g. 3

Paroda „Nuo 1793 iki 2009“ (ið Vilniaus

dailës akademijos muziejaus rinkiniø)

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

Leo Ray (Izraelis) tapyba, pieðiniai

iki 30 d. — konkursas-paroda, skirta „Þalgirio

mûðio minëjimo medaliui“ sukurti

Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

iki 30 d. — grupës „Baltos kandys“ ir Kasparo

Lielgalvio (Latvija) projektas „Miðkan“

Savicko paveikslø galerijaTrakø g. 7

iki 24 d. — Simono Gutausko tapyba

Vilniaus mokytojø namaiVilniaus g. 39

Fotopaveikslø paroda „Ruduo Trakuose“

„Juðkus Gallery“Barboros Radvilaitës g. 6 b

nuo 26 d. — Jono Vaièio (1903—1963)

tapybos paroda

Vilniaus kongresø rûmuose — Galinos

Petrovos-Dþiaukðtienës paroda

VDA tekstilës galerija-dirbtuvë„Artifex“Gaono g. 1

iki 30 d. — Andriaus Ermino paroda „Raðtai“

„Tulips & Roses“Gaono g. 10

Paroda „The Obstacle is Tautology“

Jono Meko vizualiøjø menøcentrasGynëjø g. 14

Paroda „Fluxus pasirodymai“

„Ottimo art gallery“Lukðio g. 32

Jono Èepo grafika

Elvyros Katalinos Kriauèiûnaitës, Nijolës

Ðaltenytës paroda „Vëduoklës ir moterys“

Galerija „Znad Wilii“Iðganytojo g. 2 / Bokðto g. 4

nuo 22 d. — Kirilo Chlopovo (Baltarusija)

paroda

Uþupio meno inkubatoriusUþupio g. 2

Rûtos Eidukaitytës tapybos ir pieðiniø

paroda „Linkëjimai ið Tailando“

Galerija „Dailininkø menë“Ðeiminykðèiø g. 23

Lietuvos tapytojø ir grafikø darbø paroda

„Þërinti Lietuvos klasika“

„Vitraþo manufaktûra“Stikliø g. 6

Paroda „Vitraþas 2009“

Galerija „2W“Pilies g. 8a

Rokiðkio dailininkø klubo „Roda“ paroda

„For sale...“

Vilniaus kolegijos Dizaino ir tech-nologijø fakulteto meno galerijaGerosios Vilties g. 19

Kazimiero Sigito Straigio skulptûros ir

Vytauto Þiliaus akvareliø paroda „Þmogus ir

paukðtis“

„Gobis/Lauko ekspo“Gedimino pr. 13

iki 30 d. — vaikø keramikos darbø paroda

„Akimirkos stebuklas II“

Amatininkø klubas „Dvaroamatininkai“Mykolo g.12—1

Paroda „Dvaro amatai“

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Lietuvos Respublikos plakatø, sukurtø

1918—1930 m., paroda

Viktoro Oranskio dovanotø dailës dirbiniø

paroda

Japonø meno paroda „Japonija toli, Japonija

arti“

nuo 22 d. — danø grafikos paroda „Laiko

spaudas“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

nuo 26 d. — geriausio metø kûrinio rinkimø

paroda

Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailësmuziejusV. Putvinskio g. 55

Budistiniø ritininiø pieðiniø paroda

Paroda „Vytis: istorija ir dailë“

A. Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusV. Putvinskio g. 64

Giedrës Guèaitës ir Jûragio Burkðaièio

grafika

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

iki 25 d. — Neringos Ðtaraitienës ir Auðros

Vaitkûnienës paroda „Uþkulisiai“

Maironio lietuviø literatûrosmuziejusRotuðës a. 13

Lietuviø egzodo literatûros apþvalga „Iðëjæ

sugráþti“

„Neuþmirðtamas Vaiþgantas“ (Juozui Tumui-

Vaiþgantui — 140)

„Lekia dainos ið jaunos krûtinës“ (Liudui

Girai — 125)

„Maironio sparno palytëta... “ (Danutei

Lipèiûtei-Augienei — 95)

„Nereikalingas þmogus?“ (Eduardui Mieþe-

laièiui — 90)

„Ðviesa pro lapus“ (Alfonsui Maldoniui — 80)

Daivos Molytës tapybos darbø paroda „Ið

laiko etiudø“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

Paroda „Prisiminimai“

Þaliakalnio funikulieriausF galerijaAuðros g. 6

Fotografo Donato Stankevièiaus fotografijø

paroda „Sveiki atvykæ á Berlynà“

K L A I P Ë D A

Dailës parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

Paroda „LT identitetas — profesionalaus

meno kontekste“

iki 24 d. — projekto „Menas senuosiuose

Lietuvos dvaruose 2009“ baigiamoji paroda

nuo 22 d. — paroda „Archyvas“

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

nuo 22 d. — Lino Leono Katino tapybos

paroda „69. Ir aèiû Dievui“

Kultûrø komunikacijø centrasDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

Projekto „Misija: iðsaugok ‘09“ fotografijø

paroda

nuo 22 d. — fotografijø paroda „Archyvas“

Klaipëdos fotografijos galerijaTomo g. 7

nuo 22 d. — fotografijø paroda „Archyvas“

Ð I A U L I A I

Galerija „Laiptai“Þemaitës g. 83

iki 28 d. — Viktoro Ostaðenkovo tapyba

Dailës galerijaVilniaus g. 245

Romualdo Poþerskio ir Monikos Poþerskytës

fotografijø paroda „Degantis þmogus“

Ch. Frenkelio vilaVilniaus g. 74

iki 30 d. — latviø dailës klasiko Gederto

Eliaso (1887—1975) kûrybos paroda

P A N E V Ë Þ Y S

Dailës galerijaRespublikos g. 3

iki 31 d. — paroda „Lietuvos spaudos

fotografija ‘09“

„Galerija XX“Laisvës a. 7

iki 27 d. — Rûtos Povilaitytës paroda „Kuo

puikiausiai galima gyventi ir nieko nesu-

prantant“

M O L Ë TA I

Galerija „Akcija M“Inturkës g. 4

nuo 22 d. — Mariaus Mindaugo Danio

skaitmeninës grafikos paroda

T E L Ð I A I

VDA Telðiø parodø salëKæstuèio g. 3

VDA Telðiø dailës fakulteto studentø pieði-

niø, grafikos ir skulptûros darbø paroda

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras22 d. 18.30 — P. Eötvöso „MEILË IR KITI

DEMONAI“. Dir. — M. Pitrënas

23 d. 18.30 — P. Èaikovskio „GULBIØ

EÞERAS“. Dir. — R. Ðervenikas

24 d. 12 val. — P. Èaikovskio „SPRAGTUKAS“.

Dir. — M. Staðkus

30 d. 18 val. Kamerinëje salëje — „MENU

AKIMIRKÀ ÞAVINGÀ“ (rusø kompozitoriø

romansai ir arijos A. Puðkino eilëmis)

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

22, 23 d. 18 val. — D. Wassermano,

J. Dariono, M. Leigh „ÞMOGUS IÐ LA

MANÈOS“. Reþ. — A. Veèerskis

24 d. 12 val. — A. Lindgren „PEPË ILGA-

KOJINË“. Reþ. — E. Jaras

27 d. 18 val. — „DIENOS IR DAINOS“ (dainos

spektaklis, skirtas E. Piaf). Reþ. — R. Morkûnas

28 d. 18 val. — T. Dorsto, U. Ehler „AÐ,

FOJERBACHAS“. Reþ. — V. Masalskis

29 d. 18 val. — J. Dautarto „PASKENDUSI

VASARA“ (M. Katiliðkio kûriniø motyvais).

Reþ. — J. Dautartas

30 d. 18 val. — B. Dauguvieèio „ÞALDOKYNË“.

Reþ. — K. Kymantaitë

31 d. 12 val. — K. Èiukovskio „DAKTARAS

AISKAUDA“. Reþ. — E. Jaras

31 d. 18 val. — R. Cooney „MEILË PAGAL

GRAFIKÀ“. Reþ. — A. Veèerskis

Maþoji salë

24 d. 16 val. — H. Ibseno „MEISTRAS

SOLNESAS“. Reþ. — Y. Ross

26 d. 18 val. — PREMJERA! E. Ashley

„GAIDUKAS“. Reþ. — J. Smoriginas

27 d. 19 val. — „ÐILKAS“ (pagal A. Baricco

romanà). Reþ. — B. Mar

28 d. 18 val. — S. Mroýeko „NAÐLËS“.

Reþ. — S. Raèkys

30 d. 14 val. — R. Granausko „DUBURYS“.

Reþ. — S. Raèkys

31 d. 16 val. — F. Dostojevskio „NUOLAN-

KIOJI“. Reþ. — V. Masalskis

Vilniaus maþasis teatras23 d. 18.30 — T. McNally „MEISTRIÐKUMO

PAMOKA (MARIA CALLAS)“.

Reþ. — G. Padegimas

24 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „UODØ

PASAKOS“. Reþ. — V.V. Landsbergis

27 d. 18.30 — S. Becketto „BELAUKIANT

GODO“. Reþ. — R. Tuminas

30 d. 18.30 — B. Srbljanoviã „ÐEIMYNINËS

ISTORIJOS“. Reþ. — R. Tuminas

Antono Èechovo teatro festivalis26 d. 18 val. Lietuvos nacionaliniame

dramos teatre — A. Èechovo „VYÐNIØ

SODAS“. Reþ. — R. Tuminas

29 d. 18.30 Valstybiniame Vilniaus maþaja-

me teatre — A. Èechovo „ÞUVËDRA“.

Reþ. — R. Tuminas

30 d. 18 val. Valstybiniame jaunimo

teatre — A. Èechovo „DËDË VANIA“.

Reþ. — A. Latënas

31 d. 18 val. Lietuvos rusø dramos teatre —

A. Èechovo „TRYS SESERYS“.

Reþ. — R. Tuminas

Valstybinis jaunimo teatras22, 23 d. 18 val. — PREMJERA! A. Anros

„BESTIJA ÞYDROM AKIM“. Reþ. — G. Makare-

vièius, scenogr. — G. Makarevièius, kost.

dail. — S. Straukaitë, komp. — M. Bialobþes-

kis. Vaidina A. Kazanavièius, A. Pukelytë,

S. Ivanovas, A. Bialobþeskis

23 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ARKLIO

DOMINYKO MEILË“. Reþ. — A. Vidþiûnas

(Salë 99)

27 d. 18 val. — „UÞSISPYRËLËS

TRAMDYMAS“ (pagal W. Shakespeare’à).

Reþ. — C. Grauþinis

30 d. 12 val. — J. Erlicko „BILIETAS IÐ

DANGAUS“. Reþ. — D. Jokubauskaitë

(Salë 99)

31 d. 12 val. — A. Liobytës „AUKSO

OBUOLYS“. Reþ. — A. Gluskinas

31 d. 18 val. — A. Anros „KATINAS TEMZËJE“.

Reþ. — G. Makarevièius

Rusø dramos teatras22 d. 18 val. — L. Tolstojaus „ANA

KARENINA“. Reþ. — E. Mitnickis

23 d. 19 val. — Y. Reza „ATSITIKTINIS

ÞMOGUS“. Reþ. — J. Vaitkus

23 d. 18 val. — F. Sagan „VISKAS TAU, MANO

MEILE!“ Reþ. — E. Muraðovas

24 d.18 val. — D. Harrowerio „JUODASIS

STRAZDAS“. Reþ. — J. Vaitkus

28 d. 19 val. — A. Snitkinos „AÐ BUVAU

LAIMINGA“. Reþ. — V. Saliukas („Meno

projektai“)

29 d. 18 val. — R. Cooney „NR.13“.

Reþ. — E. Muraðovas

30 d. 12 val. — N. Gumiliovo „PERMAINØ

MEDIS“. Reþ. — A. Gluskinas

30 d. 18 val. — G. Gorino „JUOKDARYS

BALAKIREVAS“. Reþ. — A. Latënas

Vilniaus teatras „Lëlë“Didþioji salë

23 d. 12 val. — S. Siudikos „PRINCESË IR

KIAULIAGANYS“. Reþ. — A. Mikutis

21 d. 19 val. — „GELEÞIS IR SIDABRAS”

(pagal V. Ðimkaus eiles). Insc. aut ir reþ. —

R. Kazlas

24 d. 12 val. — A.A. Jonyno, V. Mazûro

„CIRKAS YRA CIRKAS“. Reþ. ir dail. —

V. Mazûras

30 d. 12 val. — „JUODOJI VIÐTA“ (pagal

A. Pogorelskio apysakà). Reþ. — R. Drieþis

31 d. 12 val. — S. Siudikos „TRYS PARÐIUKAI”.

Reþ. — A. Mikutis

Maþoji salë

23 d. 14 val. — N. Indriûnaitës „BALTOS

PASAKOS”. Reþ. — N. Indriûnaitë

24 d. 14 val. — N. Indriûnaitës „SNIEGUOLË

IR SEPTYNI NYKÐTUKAI“ (pagal broliø

Grimmø pasakà). Reþ. — N. Indriûnaitë

29 d. 19 val. — V.V. Landsbergio „VILIS“.

Reþ. — V.V. Landsbergis

30 d. 14 val. — N. Indriûnaitës „PELENË“.

Reþ. — N. Indriûnaitë

31 d. 14 val. — N. Indriûnaitës „MUZIKINË

DËÞUTË“. Reþ. ir dail. — J. Skuratova

„Menø spaustuvë“27 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — J. Tertelio

„PRA...“. Reþ. — A. Giniotis (teatras „Atviras

ratas“)

28 d. 19 val. Juodojoje salëje — K. Binkio

„SPARNUOTASIS MATAS“. Reþ. — A. Giniotis

(teatras „Atviras ratas“)

28 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — „VISKAS

ARBA NIEKO“. Reþ. — C. Grauþinis („Cezario

grupë“, „Menø spaustuvë“)

29 d. 19 val. Juodojoje salëje — T. Williamso

„STIKLINIS ÞVËRYNAS“. Reþ. — A. Ðablauskas

(„Naujasis teatras“)

Audronio Liugos produkcija26 d. 19 val. Menø spaustuvëje —

K. Smedso „LIÛDNOS DAINOS IÐ EUROPOS

ÐIRDIES“. (F. Dostojevskio romano „Nusikalti-

mas ir bausmë“ motyvais).

Reþ. — K. Smedsas


Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

BENDRAS I S SKYR IUS

Bibliotekininkystës ir informacijos studijø vadovas / [Zenona Atkoèiûnienë, Audronë

Glosienë, Erika Janiûnienë ... [et al.] ; Vilniaus universitetas. – Vilnius : Vilniaus universiteto

leidykla, 2009 (Kaunas : Auðra). – 698, [1] p. : iliustr. – Aut. nurodyti antr. lapo kt. pusëje. –

Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-9955-33-496-5 (ár.)

Knygotyra = Book science : mokslo darbai / Vilniaus universitetas ; redaktoriø kolegija:

vyriausiasis redaktorius Domas Kaunas … [et al.]. – Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla,

2009. – ISSN 0204-2061

T. 53 (2009). – 2009 (Kaunas : Auðra). – 293, [1] p. : iliustr., faks. – Santr. angl. – Tiraþas 250

egz.

Limes : cultural regionalistics / Vilnius Gediminas Technical University, University of Bialystok,

Yanka Kupala State University of Grodno, Culture, Philosophy and Arts Research Institute ;

editorial board: editor-in-chief Tomas Kaèerauskas … [et al.]. – Vilnius : Technika, 2009. –

ISSN 2029-0187

Vol. 2, no. 2 (2009). – 2009 (Vilnius : Baltijos kopija). – P. 93-185. – Santr. liet.

MENAS . FOTOGRAF I JA

Juozas Gruodis epochø sankirtose : [kompozitorius, dirigentas] : straipsniai, atsiminimai,

dokumentai / sudarë Algirdas Jonas Ambrazas. – Vilnius : Lietuvos muzikos ir teatro

akademija, 2009 (Vilnius : Petro ofsetas). – 549, [2] p. : iliustr., faks., nat., portr. – Santr. angl. –

Tiraþas 300 egz. – ISBN 978-9986-503-88-0 (ár.)

Lietuvos fotomenininkø sàjunga : þinynas / VðÁ Lietuvos fotomenininkø sàjungos Fotografijos

fondas ; [sudarë Stanislovas Þvirgþdas]. – Vilnius : Lietuvos fotomenininkø sàjunga, 2009

(Kaunas : Arx Baltica). – 127, [1] p. : portr. – Tiraþas [600] egz. – ISBN 978-9955-438-45-8

Ne vien apie baletà… : recenzijø ir straipsniø rinkinys / Audronë Þiûraitytë. – Vilnius :

Lietuvos muzikos ir teatro akademija : “Krantø” redakcija, [2009] (Kaiðiadorys : AJS sp.). –

462, [2] p. : iliustr., portr. – Santr. angl., vok. – Tiraþas 300 egz. – ISBN 978-9986-503-87-3. –

ISBN 978-9955-857-07-5

Nes neþinojau, kad tu neþinai : knyga apie Vytautà Kernagá / Rûta Oginskaitë. – Vilnius : Tyto

alba, 2009 (Vilnius : Logotipas). – 550, [2] p. : iliustr., faks. – Tiraþas 5000 egz. – ISBN 978-

9986-16-740-2

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Alchemikas / Paulo Coelho ; vertë Rûta Knizikevièiûtë. – Vilnius : Vaga, [2009] (Kaunas :

Auðra). – 187, [1] p. – Tiraþas 2000 egz. (papild.). – ISBN 5-415-01848-4

Asmeniniai Pipos Li gyvenimai : [romanas] / Rebecca Miller ; ið anglø kalbos vertë Agnë

Zolubienë. – Vilnius : Tyto alba, 2009 (Vilnius : Logotipas). – 249, [2] p. – Tiraþas 2500 egz. –

ISBN 978-9986-16-738-9 (ár.)

Antanas Baranauskas : [poeto ir kalbininko] gyvenimo tekstas ir tekstø gyvenimai / Paulius

Subaèius. – Vilnius : Aidai, 2009 (Vilnius : Petro ofsetas). – 216, [1] p. – Tiraþas [1000] egz. –

ISBN 978-9955-656-77-7

Dëkoju Tau, Visagali : [eilëraðèiai] / Stasë Malakauskaitë-Lindienë. – Panevëþys : Panevëþio

spaustuvë, 2009 (Panevëþys : Panevëþio sp.). – 78, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 200 egz. – ISBN

978-9955-694-84-7

Dienø trapumas : [jaunimo kûrybinës stovyklos dalyviø kûryba / redaktorius ir sudarytojas

Vytautas Kaziela ; dailininkas Eugenijus Bruèas]. – Utena : Kamonada, 2009 (Utena : Utenos

sp.). – 69, [2] p. : iliustr. – Tiraþas 200 egz. – ISBN 978-609-8011-09-8

Gyvenimo energijos versmës : prisiminimø knyga / Petras Ðèiupokas. – Kaunas : Lietuvos

skausmo draugija, 2009 ([Kaunas] : Rovilnë). – 112 p. : iliustr., portr. – Tiraþas [150] egz. –

ISBN 978-609-95121-0-5

Gyvenimo spalvos : [eilëraðèiai ir nuotraukos] / Teresë Kaunaitë-Dirgëlienë, Lidija Umbrasienë. –

Panevëþys : Panevëþio spaustuvë ; Klaipëda : Treèiasis amþius, 2009 (Panevëþys : Panevëþio sp.). –

77, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-9955-694-82-3

Kaip kareivis gramofonà taisë : [romanas] / Saða Staniðiã ; ið vokieèiø kalbos vertë Viktorija

Labuckienë. – Vilnius : Vaga, 2009 (Vilnius : Logotipas). – 343, [1] p. – Tiraþas 1850 egz. –

ISBN 978-5-415-02141-3 (ár.)

Juditos Vaièiûnaitës kûryba : monografija / Virginija Balsevièiûtë ; Vilniaus pedagoginis

universitetas. Lituanistikos fakultetas. Lietuviø literatûros katedra. – Vilnius : Vilniaus

pedagoginio universiteto leidykla, 2009 (Vilnius : VPU l-kla). – 243, [1] p. – (Mokslinës

monografijos : MM serija). – Santr. angl. – Tiraþas 150 egz. – ISBN 978-9955-20-464-0

GEOGRAF I JA

Delineatio Litu¿ : [Rolando Valiûno ir advokatø kontoros “Lideika, Petrauskas, Valiûnas ir

partneriai LAWIN” kartografijos rinkinys / sudarytojai Algimantas Muzikevièius, Jurgita

Semenauskienë ; ávadinis straipsnis: Alma Braziûnienë ; tekstø autoriai Jevgenij Machovenko,

Algimantas Muzikevièius]. – Vilnius : Advokatø kontora “Lideika, Petrauskas, Valiûnas ir

partneriai LAWIN” : R. Valiûnas, 2009 (Vilnius : Sapnø sala). – 145, [1] p. : iliustr., faks., portr.,

þml. – (LAWIN meno kolekcija). – Virð. antr. nenurodyta. – Gretut. tekstas liet., angl. – Tiraþas

1200 egz. – ISBN 978-609-95084-0-5 (ár.)

I S TOR I JA

Nepriklausomybës akto signataras Vladas Mironas / Vilma Bukaitë. – Vilnius : Lietuvos

nacionalinis muziejus, [2009] (Vilnius : Petro ofsetas). – 174, [1] p. : iliustr., faks., portr. – (Ið

Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo, ISSN 1648-2859 ; 8). – Santr. angl. – Tiraþas 500

egz. – ISBN 978-9955-415-71-8 (ár.)

VGTU teatras-studija „Palëpë“23 d. 18, 19.30 — REMJERA! „SAPHO“.

Reþ. — O. Kesminas

Raganiukës teatras23 d. 12 val. — ,,PRINCESË IR NYKÐTUKAS“

23, 24, 31 d. 13 val. — „SKRAIDANTYS

MEÐKIUKAI“

23, 30 d. 17 val. — ,,DRÀSIOJI PUPULË“

24 d. 12 val. — ,,LOKYS IR MERGAITË“

„Elfø teatras“23 d. 12 val. — „ÐARLOTËS VORATINKLIS“.

Reþ. — R. Vikðraitis

23 d. 18 val. — „IÐLAISVINKIT AUKSINÁ

KUMELIUKÀ“. Reþ. — R. Vikðraitis

KAUNAS

Kauno valstybinis dramos teatras22 d. 18 val. Ilgojoje salëje — B.M. Kolteso

„SUGRÁÞIMAS Á DYKUMÀ“. Reþ. — A. Areima

23, 24 d. 12 val. Parketinëje salëje —

V.V. Landsbergio „ATEITIES MIESTAS“.

Reþ. — A. Jalianiauskas

23 d. 18 val. Tavernos salëje — J. Smuulo

„SVEÈIUOSE PAS PULKININKO NAÐLÆ“.

Reþ. — D. Juronytë

23, 24 d. 19 val. Maþojoje scenoje —

E.-E. Schmitto „SMULKÛS VEDYBINIAI

NUSIKALTIMAI“. Reþ. — R. Banionis

24 d. 18 val. Ilgojoje salëje — A. Èechovo

„PALATA“. Insc. aut. ir reþ. — R. Kazlas

26 d. 18 val., 31 d. 17 val. Tavernos salëje —

T. Guerra „KETVIRTOJI KËDË“.

Reþ. — R. Atkoèiûnas

26 d. 19 val. Maþojoje scenoje — D. Danis

„PASKUTINË DIURANØ DAINA. IÐPAÞINTIS“.

Reþ. — A. Jankevièius

27 d. 18 val. Ilgojoje salëje — J.L. Lagarce’o

„TOLIMA ÐALIS“. Reþ. — G. Varnas

28 d. 19 val. Maþojoje scenoje — S. Kane

„4.48 PSICHOZË“. Reþ. — V. Tertelis

29 d. 18 val. Tavernos salëje — Ð. Aleichemo

„MENDELIO MILIJONAI“. Reþ. — A. Pociûnas

30 d. 15 val. Tavernos salëje — I. Hagerup

„STIKLINË ARBATOS SU CITRINA“.

Reþ. — D. Juronytë

30 d. 18 val. Parketinëje salëje — L. Razu-

movskajos ir A. Obrazcovo „ÞVAIGÞDÞIØ

VAIKAS“. Reþ. — A. Lebeliûnas

30 d. 19 val. Maþojoje scenoje —

E.-E. Schmitto „SMULKÛS VEDYBINIAI

NUSIKALTIMAI“. Reþ. — R. Banionis

Kauno muzikinis teatras22, 31 d. 18 val. — J. Kanderio, J. Steino,

F. Ebbo „ZORBA“. Dir. — V. Visockis

23 d. 18 val. — F. Lehãro „PAGANINIS“.

Dir. — J. Geniuðas

24 d. 12 val. — „SNIEGO KARALIENË“.

Dir. — J. Janulevièius

24 d. 18 val. — F. Leharo „LINKSMOJI NAÐLË“.

Dir. — J. Geniuðas

27 d. 18 val. — C. Colemano „MIELOJI

ÈARITI“. Dir. — J. Geniuðas

28 d. 18 val. — I. Kãlmãno „MONMARTRO

ÞIBUOKLË“. Dir. — V. Visockis

29 d. 18 val. — I. Kãlmãno „GRAFAITË

MARICA“. Dir. — J. Janulevièius

30 d. 18 val. — G. Rossini „SEVILIJOS

KIRPËJAS“. Dir. — J. Janulevièius

Kauno valstybinis lëliø teatras22 d. 19 val. — „GELEÞIS IR SIDABRAS“

(pagal V. Ðimkaus eiles). Scen. aut.,

reþ. — R. Kazlas (Vilniaus „Lëlës“ teatras)

23 d. 12 val. — „KAI KRENTA ÞVAIGÞDË“.

Reþ. — A. Þiurauskas

24 d. 12 val. — „ZUIKIO KAPRIZAI“.

Reþ. — A. Stankevièius

30 d. 12 val. — „ÞIRAFA SU KOJINËMIS“.

Reþ. — G. Radvilavièiûtë

K L A I P Ë D A

Klaipëdos muzikinis teatrasFestivalis „Daugiau ðviesos su operete“

22 d. 18.30 — J. Bocko „SMUIKININKAS ANT

STOGO“. Dir. — D. Zlotnikas

23 d. 18.30 — I. Kãlmãno „ÈARDAÐO

KARALIENË“. Dir. — V. Lukoèius

24 d. 15 val. — A. Spadavecchios „PELENË“.

Muzikos vad. ir dir. — V. Konstantinovas

29 d. 18.30 — J. Strausso „ÐIKÐNOSPARNIS“.

Dir. — V. Lukoèius

30 d. 18.30 — J. Strausso „VIENOS KRAUJAS“.

Dir. — V. Lukoèius

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras22 d. 18 val. — Moliêre’o „ÐYKÐTUOLIS“.

Reþ. — R. Teresas

23 d. 18 val. — „KOVA“ (pagal F. Kafkos

kûrybà). Reþ. — P. Ignatavièius

24 d. 12 val. — „JONIUKAS AVINIUKAS IR

SESYTË ELENYTË“. Reþ. — J. Þibûda

24 d. 18 val. — E.M. Remarque’o „TRYS

DRAUGAI“. Reþ. — R. Steponavièiûtë

29 d. 18 val. — P. Shenault „Á SVEIKATÀ,

PONE!“ Reþ. — N. Mironèikaitë

30 d. 18 val. — A. Strindbergo „VELYKOS“.

Reþ. — G. Padegimas

P A N E V Ë Þ Y S

J. Miltinio dramos teatras22 d. 18 val. — Moliêre‘o „TARIAMASIS

LIGONIS“. Reþ. — R. Teresas

23 d. 18 val. — Þ. Balasko „GIRTA NAKTIS“.

Reþ. — V. Kupðys

24 d. 12 val. — M. Astrachan, E. Þukovskajos

„PIFO NUOTYKIAI“. Reþ. — V. Blëdis

24 d. 18 val. — M. Zalytës „MARGARITA“.

Reþ. — A. Këleris

29 d. 18 val. — L. Tolstojaus „KREICERIO

SONATA“. Reþ. — S. Varnas

30 d. 18 val. — N. Simono „KALIFORNIJOS

VIEÐBUTIS“. Reþ. — A. Pociûnas

M A R I J A M P O L Ë

Dramos teatrasValstybinio jaunimo teatro spektakliai

28 d. 12 val. — „BILIETAS IÐ DANGAUS“

(pagal J. Erlicko poezijà). Reþ. — D. Joku-

bauskaitë

28 d. 18 val. — „KATINAS TEMZËJE“ (pagal

A. Anros to paties pavadinimo romanà).

Reþ. — G. Makarevièius

ALY T U S

Miesto teatras29 d. 18 val. — „BARBORA RADVILAITË“.

Pjesës aut. ir reþ. — A. Kinderis

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija23 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, 24 d. 17 val. Kauno filharmoni-

joje — Kauno miesto simfoninis orkestras.

Solistë G. Gedvilaitë (fortepijonas, Vokietija).

Dir. — M. Pitrënas, M. Staðkus. Programoje

M. Ravelio, C. Debussy, L. Bernsteino kûriniai

24 d. 16 val. Vilniuje, Taikomosios dailës

muziejuje, — kompaktinës plokðtelës

„Raktaþodis“ pristatymas. Ansamblis „Musi-

ca humana“ (meno vad. ir dir. — A. Vizgirda).

Solistai R. Beinaris (obojus), S. Auglys

(marimba). Programa „J.S. Bachas ir Lietuvos

muzika“

30 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — Lietuvos kamerinis orkestras

(meno vad. ir dir. — S. Krylovas). Solistas

D. Ishizaka (violonèelë, Vokietija). Dir. —

R. Ðervenikas. Programoje M. Karùowicziaus,

K. Pendereckio, P. Èaikovskio, B. Smetanos

kûriniai

31 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — Lietuvos nacionalinis simfoni-

nis orkestras (meno vad. ir vyr. dir. —

J. Domarkas). Solistai V. Monèytë (sopranas),

M. Vitulskis (tenoras). Dir. — M. Barkauskas.

Programoje E. Griego, J. Massenet, G. Verdi,

J. Brahmso, G. Puccini, J. Strausso, F. Lehãro,

G. Bizet kûriniai

31 d. 16 val. Vilniuje, Taikomosios dailës

muziejuje, — trio „Claviola“: V. Giedraitis

(klarnetas), J. Juozapaitis (altas), U. Antana-

vièiûtë (fortepijonas). Programoje

M. Brucho, J. Juozapaièio, H. Gattermeyerio,

J. Francaix kûriniai

V I L N I U S

Kongresø rûmai22 d. 19 val. — simfoninis koncertas „Di-

dþiøjø ðvenèiø Post Scriptum“. P. Geniuðas

(fortepijonas). Dir. — J. Geniuðas. Programoje

W.A. Mozarto, S. Prokofjevo, P. Èaikovskio

kûriniai

23 d. 12 val. — koncertas vaikams „Afrikie-

tiðka pasaka“. P. Giunteris (muðamieji),

ansamblis „Giunter Percussion“

30 d. 19 val. — simfoninis koncertas „LVSO

21-asis gimtadienis“. L. Bendþiûnaitë (sopra-

nas), J. Vaðkevièiûtë (mecosopranas),

E. Montvidas (tenoras), K. Smoriginas

(bosas). Dir. — G. Rinkevièius

Lietuvos muzikø rëmimo fondas27 d. 18 val. S. Vainiûno namuose —

vakaras su Lietuvos muzikos ir teatro

akademijos docento S. Okruðko fortepijono

klasës studentais

Ðv. Jonø baþnyèia23 d. 18 val. — pianistas A. Isakovas. Progra-

moje J.S. Bacho, L. van Beethoveno,

F. Chopino, F. Liszto ir kt. kûriniai

Piano.lt koncertø salë23 d. 19 val. — Indijos klasikinë muzika.

Atlikëjai S. Ancupovsas (sarodas), R. Kami-

èaitis (tabla), L. Þurkova (tampura)

KAUNAS

Kauno filharmonija31 d. 14 val. — muzikinë popietë visai ðeimai

„Padainuokime kartu“. Atlikëjai V. Povilionie-

në ir folklorinis ansamblis „Blezdinga“

K L A I P Ë D A

Klaipëdos koncertø salë22 d. 18 val. — „Sidabro balsai ir vario

dûdos“. Klaipëdos Vydûno vidurinës mokyk-

los jauniø choras bei Vaikø ir jaunimo

puèiamøjø orkestras „Jovaras“

27 d. 18 val. — kompozitoriaus E. Balsio 90-

meèio jubiliejui dedikuojamas koncertas

„Nelieskite mëlyno gaublio“

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas26 d. 17.30 — poezijos vakaras su poetu

V. Stankumi ir jo knyga „Vaikðèiojimas kita

ledo puse“. Dalyvaus knygos autorius

V. Stankus, poetai V. Rudþianskas,

D. Kajokas, R. Stankevièius, A. Aliðauskas,

D. Razauskas

Vilniaus mokytojø namai26 d. 18 val. Svetainëje — pasidainavimai su

Veronika. Dalyvaus ansamblis „Giesmë“ (vad. —

V. Dodela)

27 d. 10 val. Didþiojoje salëje — Vilniaus

miesto ikimokyklinio ugdymo ástaigø

populiariosios muzikos festivalis „Sniego

senio pokðtai“

28 d. 18 val. Svetainëje — A. Ðlamaitës

knygos „Molëtø kraðto ðviesuoliai“ pristaty-

mas. Dalyvaus literatûrologas P. Braþënas,

bardas K. Jakutis, LR Kraðto apsaugos

viceministras V. Umbrasas ir kt.

29 d. 18 val. Svetainëje — vakaras „7-àjá

XX a. deðimtmetá prisimenant: pasakojimas

su dainomis“. Dalyvaus roko ansambliø

„Kertukai“ kartos muzikantas V. Juronis,

bardas A. Antanavièius

KAUNAS

Maironio lietuviø literatûrosmuziejus27 d. 17 val. — D. Zelèiûtës romano

„Gastrolës“ sutiktuvës. Kartu su knygos

autore dalyvaus raðytojai A. Ruseckaitë,

E. Striogaite, P. Venclovas, R. Vinciûnienë


7md

Savaitës filmai

Redaktorius – Linas VildþiûnasAtsakingoji sekretorë – Rûta Jakimavièienë

Dailë – Monika Krikðtopaitytë | Muzika – Kamilë RupeikaitëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras – Rasa VasinauskaitëStilius – Rita Markulienë | Dizainas – Jokûbas JacovskisMaketas – Vanda Èemerkaitë | Finansininkë – Brigita Misiuvienë

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Vilniaus kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „Meno dienos“,

Bernardinø g. 10, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2617247. Faks. 2611926.

El. paðtas [email protected]. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 1000 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia Spaudos, radijo ir televizijos

rëmimo fondas (2–5, 8 psl.)

S a u s i o 2 2 – 2 8

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis22—28 d. — Zero 2 (reþ. E. Vëlyvis) — 14, 16,

19, 22 val.

Elijaus knyga (JAV) — 11, 13.40, 16.15, 19,

21.40; 23, 24 d. — Princesë ir Varlius (JAV) —

12.15; 22—28 d. — Viskas ore! (JAV) — 20.50

22—24 d. — prancûzø kino festivalis „Þiemos

ekranai 2010“

22, 25—27 d. — Nindzë þudikas (JAV) —

16.30, 18.45, 21.20; 23, 24 d. — 13.50, 16.30,

18.45, 21.20; 28 d. — 18.45, 21.20

22, 25—28 d. — Dëþë (JAV) — 15.45, 18.30,

21 val.; 23, 24 d. — 13, 15.45, 18.30, 21 val.

22—28 d. — Tai sudëtinga (JAV) — 11.40,

14.40, 18.15, 21.10; Ásikûnijimas (3D, JAV) —

11, 15, 18, 21.45

22, 25—28 d. — Ðerlokas Holmsas (Australija,

D. Britanija, JAV) — 15.20, 18.30, 21.20; 23,

24 d. — 12.15, 15.20, 18.30, 21.20

22, 25—28 d. — Juodasis þaibas (Rusija) — 15.30,

18.10, 20.45; 23, 24 d. — 12.45, 15.30, 18.10,

20.45; 22—28 d. — Alvinas ir burundukai 2

(JAV) — 12, 14.20, 16.30, 18.45; Kalëdø

giesmë (3D, JAV) — 11.20; Auðros kariai

(JAV) — 15.45, 18.15, 20.30;

25—28 d. — Daktaro Parnaso fantazariumas

(D. Britanija, Kanada, Prancûzija) — 15.30,

20.15; 25—28 d. — Viskas normaliai (JAV) —

18 val.; 23, 24 d. — Niko (Suomija, Danija,

Vokietija, Airija) — 13 val.

Forum Cinemas Akropolis22—28 d. — Elijaus knyga (JAV) — 10.45, 13.30,

16.15, 18.50, 21.30; 23, 24 d. — Princesë ir

Varlius (JAV) — 12 val.; Viskas ore! (JAV) — 20.45;

26 d. — Tai kur po velniø tie Morganai? (JAV) —

19 val.; 22, 25—28 d. — Tai sudëtinga (JAV) —

13.15, 16.45, 19.20, 21.45; 23, 24 d. — 10.30,

13.15, 16.45, 19.20, 21.45; 22—28 d. — Nindzë

þudikas (JAV) — 14.30, 17.30, 20 val.; 22,

25—28 d. — Ðerlokas Holmsas (Australija,

D. Britanija, JAV) — 15.15, 17.45, 20.15; 23,

24 d. — 12.30, 15.15, 17.45, 20.15; 22—28 d. —

Alvinas ir burundukai 2 (JAV) — 11.15, 13.45,

16, 18.15; Ásikûnijimas (JAV) — 12.15, 17,

20.30; 22, 25, 27, 28 d. — Juodasis þaibas

(Rusija) — 16.30, 21.20; 23, 24 d. — 11.30,

16.30, 21.20; 22, 25—28 d. — Daktaro Parnaso

fantazariumas (D. Britanija, Kanada, Prancû-

zija) — 18 val.; 23, 24 d. — 12.45, 18 val.; 22—

28 d. — Dëþë (JAV) — 15.30, 21 val.; 22—25,

27, 28 d. — Auðros kariai (JAV) — 14, 19.10;

26 d. — 14 val.

„Skalvijos“ kino centras22 d. — Kad ir kas benutiktø (JAV) — 18.50;

23 d. — 21.10; 24 d. — 18.50; 22 d. — Anti-

kristas (Danija, Italija, Lenkija, Prancûzija,

Ðvedija, Vokietija) — 20.40; 23 d. — 19 val.

23 d. — Asmeninis Pipos Li gyvenimas (JAV) —

17.10; 24 d. — 17 val.; 24 d. — Legenda apie

Narajamà (Japonija) — 20.40; 25 d. — Að

aptarnavau Anglijos karaliø (Èekija, Slovaki-

ja) — 14.30

23 d. — trumpametraþiø animaciniø filmø

programa „Lietuviðka palëpë 1“ — 13 val.

24 d. — Latviø lëlinës animacijos programa

„Meðkiukas ateina“ — 13 val.

Prancûzø kino festivalis „Þiemos ekranai“

Alano Resnais retrospektyva

25 d. — trumpametraþiø filmø programa —

17.10; 25 d. — Hirosima, mano meilë

(Prancûzija) — 19.20; 25 d. — Praëjusiais

metais Marienbade (Prancûzija) — 21.10;

26 d. — Miurielë, arba Sugráþimo laikas

(Prancûzija) — 16.50; 26 d. — Staviskis...

(Prancûzija) — 19 val.; 26 d. — Mano dëdulë

ið Amerikos (Prancûzija) — 21.10; 27 d. —

Melodrama (Prancûzija) — 17 val.; 27 d. —

Sena daina (Prancûzija) — 19.10; 27 d. —

Ðirdys (Prancûzija) — 21.20

Pagrindinë programa

28 d. — Serafina (Prancûzija, Belgija) — 17 val.

28 d. — Pamalonink mane (Prancûzija) — 19.20

28 d. — Piktþolës (Prancûzija, Italija) — 21.10

22 d. — ARTscape filmø programa (Italija).

Kelias namo (Italija) — 17 val.

23 d. — „Skalvijos“ kino akademijos studentø

pirmojo semestro darbø perþiûra — 15 val.

24 d. — antroji „Skalvijos“ kino akademijos

programa — 15 val.

Pasaka22 d. — Antikristas (Danija, Vokietija, Prancû-

zija, Ðvedija, Italija, Lenkija) — 17 val.; 23 d. —

17.30; 22 d. — Vienoje kilpoje (D. Britanija) —

17.30, 21.40; 23 d. — 17.10, 19.10, 21.30;

24 d. — 17, 21.15; 25 d. — 17.15, 21.10; 26 d. —

12.15, 17.10; 27, 28 d. — 17.20; 22 d. — Meni-

nykai (reþ. P. Savickas, L. Pociûnienë) — 18 val.;

23 d. — 18 val.; 22 d. — Upë (reþ. J. Gruodie-

në, R. Gruodis) — 19.15; 22 d. — Naujasis

pasaulis (Italija, Prancûzija) — 19.30; 24 d. —

17.10, 19, 23 d. — 12.30, 15 val.; 25 d. — 17 val.;

26 d. — 13.30, 17 val.; 27, 28 d. — 17 val.;

23, 24 d. — Debesuota, numatoma mësos

kukuliø kruða (JAV) — 13 val.; 23 d. — Pasaulis

yra didelis ir iðsigelbëjimas slypi uþ kampo

(Bulgarija, Slovënija, Vengrija, Vokietija) — 15.15;

24 d. — Belaukiant Eriko (D. Britanija, Prancû-

zija, Italija, Belgija, Ispanija) — 15 val.; 26 d. —

Miego mokslas (Prancûzija, JAV) — 11, 15

Prancûzø kino festivalis „Þiemos ekranai“

22 d. — Hirosima, mano meilë — 19 val.;

Sena daina — 21 val.; 23 d. — Praëjusiais

metais Marienbade — 19.30; Ðirdys — 21.15;

24 d. — Melodrama — 19.20; Miurielë, arba

Sugráþimo laikas — 21.30; 25 d. — Staviskis... —

19.10; Prancûzë — 19.30; Mano dëdulë ið

Amerikos — 21.20; 26 d. — Vila „Amalija“ —

19.15; Piktþolës — 19.30; Serafina — 21 val.;

A. Resnais trumpametraþiai filmai — 21.25;

27 d. — Duoki man rankà — 19.10; Hadevièë —

19.20; Pamalonink mane — 21 val.; Parko

suoliukai — 21.15; 28 d. — Eþys — 19.10;

28 d. — Diena, kai Dievas iðvyko — 19.20;

Paryþiaus stogai — 21 val.; Rojus vakaruose —

21.10

Ozo kino salë22 d. — Iðnarstytas Haris (JAV) — 18 val.;

23 d. — Publikos numylëtiniai — G. Otsas —

16 val.; 25 d. — H. Melville’io herojai ekrane —

18 val.; 26 d. — A. Sokurovo kûrybos vakaras —

18 val.; 27 d. — A. Tarkovskio kûrybos vakaras —

18 val.; 28 d. — N. Gogolio ekranizacijos

(originalo kalba) — 18 val.; 29 d. — Visi kalba,

kad að tave myliu (JAV) — 18 val.

KAUNAS

Forum Cinemas22, 23 d. — Zero 2 (reþ. E. Vëlyvis) — 13.30,

19.30, 21.45, 23.59; 24—28 d. — 13.30, 19.30,

21.45; 22—28 d. — Elijaus knyga (JAV) — 10.45,

13.45, 16.30, 19.15, 22 val.; 23, 24 d. — Princesë

ir Varlius (JAV) — 12 val.; 22, 23 d. — Viskas

ore! (JAV) — 23 val.; 24 d. — 17.50; 26 d. —

Mano vaivorø naktys (Honkongas, Kinija,

Prancûzija) — 18.15; 27 d. — Tai kur po

velniø tie Morganai? (JAV) — 18 val.;

22 d. — Ðerlokas Holmsas (Australija,

D. Britanija, JAV) — 13, 15.45, 18.30, 21,

23.30; 23 d. — 10.30, 13, 15.45, 18.30, 21,

23.30; 24 d. — 10.30, 13, 15.45, 18.30, 21 val.;

25—28 d. — 13, 15.45, 18.30, 21 val.; 22 d. —

Tai sudëtinga (JAV) — 15, 18, 20.45, 23.15;

23 d. — 12.15, 15, 18, 20.45, 23.15; 24 d. —

15, 18, 20.45; 25—28 d. — 15, 18, 20.45;

22, 25—28 d. — Dëþë (JAV) — 16.15, 21.30;

23, 24 d. — 11.15, 16.15, 21.30; 22—28 d. —

Alvinas ir burundukai 2 (JAV) — 11, 13.15,

15.30; 22, 23 d. — Nindzë þudikas (JAV) —

14, 18.45, 23.50; 24—28 d. — 14, 18.45; 22—

28 d. — Ásikûnijimas (JAV) — 17.45, 21.15;

Ásikûnijimas (3D, JAV) — 10.10, 16 val.; Daktaro

Parnaso fantazariumas (D. Britanija, Kanada,

Prancûzija) — 15.15, 20.30; 22—23, 25, 28 d. —

Auðros kariai (JAV) — 18.15

Cinamonas23, 24 d. — Princesë ir Varlius (JAV) — 15.25;

22—28 d. — Elijaus knyga (JAV) — 14.30, 17,

19.30, 22 val.; 22, 23 d. — Viskas ore (JAV) —

17.45; Tai sudëtinga (JAV) — 11.30, 14, 16.30,

19, 21.30; 22, 23 d. — Nindzë þudikas (JAV) —

11.15, 20, 22.15; 24—28 d. — 17.45, 20, 22.15;

22, 23 d. — Auðros kariai (JAV) — 13.30, 21.15;

24—28 d. — 11.15, 13.30, 21.15; 22—28 d. —

Daktaro Parnaso fantazariumas (D. Britanija,

Kanada, Prancûzija) — 12.45, 15.15; Ðerlokas

Holmsas (Australija, D. Britanija, JAV) — 15.45,

18.30; Juodasis þaibas (Rusija) — 12.15;

22, 25—28 d. — Alvinas ir burundukai 2 (JAV) —

11, 13.15, 15.25; 23, 24 d. — 11, 13.15;

Ásikûnijimas (JAV) — 17.30, 20.45

K L A I P Ë D A

Cinamonas23, 24 d. — Princesë ir Varlius (JAV) — 15.25;

Elijaus knyga (JAV) — 14.15, 16.45, 19.15,

21.45; 22, 23 d. — Viskas ore (JAV) — 17.45;

Zero 2 (reþ. E. Vëlyvis) — 12.15, 17.40, 22 val.;

22—27 d. — Dëþë (JAV) — 12.45, 15.15, 19.30;

28 d. — 12.45, 15.15; Tai sudëtinga (JAV) — 11,

13.35, 16, 18.30, 21 val.; 22, 23 d. — Nindzë

þudikas (JAV) — 12.30, 20, 22.15; 24—28 d. —

17.45, 20, 22.15; Auðros kariai (JAV) — 12,

21.40; 22, 23 d. — Daktaro Parnaso fantaza-

riumas (D. Britanija, Kanada, Prancûzija) —

15 val.; 24—28 d. — 12.30, 15 val.; Ðerlokas

Holmsas (Australija, D. Britanija, JAV) — 16.15,

19 val.; Juodasis þaibas (Rusija) — 14 val.;

22, 25—28 d. — Alvinas ir burundukai 2 (JAV) —

11.30, 13.30, 15.25; 23, 24 d. — 11.30, 13.30;

Ásikûnijimas (JAV) — 17.30, 20.45

Ð I A U L I A I

Forum Cinemas22—28 d. — Zero 2 (reþ. E. Vëlyvis) — 13.50,

19.40, 21.50; Elijaus knyga (JAV) — 10.40, 13.20,

16.20, 19, 21.35; 23, 24 d. — Princesë ir

Varlius (JAV) — 12 val.; 22—28 d. — Alvinas

ir burundukai 2 (JAV) — 10.40, 13, 15.20,

17.40; Nindzë þudikas (JAV) — 15.40, 21.10;

Juodasis þaibas (Rusija) — 18 val.; Ásikûniji-

mas (3D, JAV) — 10.20, 16 val.; Ásikûnijimas

(JAV) — 14.30, 20.40; 22, 25—28 d. — Ðerlo-

kas Holmsas (Australija, D. Britanija, JAV) —

18.30; 23, 24 d. — 12.20, 18.30; 22—28 d. —

Viskas normaliai (JAV) — 20.20

Atlantis Cinemas3D salë

22—28 d. — Kalëdø giesmë (JAV) — 11, 13 val.;

Ásikûnijimas (JAV) — 15, 18, 21 val.

1 salë

23, 24 d. — Princesë ir Varlius (JAV) — 15.10

22—28 d. — Alvinas ir burundukai 2 (JAV) —

11.10, 13.10, 15.10; Viskas normaliai (JAV) —

17, 19 val.; Viskas áskaièiuota (JAV) — 21 val.

Laikas23, 24 d. — Niko — kelias á þvaigþdes (Suo-

mija, Danija, Vokietija, Airija) — 11 val.; 23,

24 d. — Kung fu panda (JAV) — 13 val.; 22—

24, 27, 28 d. — Informatorius! (JAV) — 17 val.;

22—24, 27, 28 d. — Antikileris D.K.: meilës

kaina (Rusija) — 15, 19.10, 21 val.

P A N E V Ë Þ Y S

Forum Cinemas Babilonas22, 25—28 d. — Zero 2 (reþ. E. Vëlyvis) — 15,

17.15, 19.30, 21.45; 23, 24 d. — 12.30, 15,

17.15, 19.30, 21.45; 22—28 d. — Auðros kariai

(JAV) — 14, 21.20; 23, 24 d. — Princesë ir

Varlius (JAV) — 11.15; 22—28 d. — Tai

sudëtinga (JAV) — 16.15, 18.45; 22, 25—28 d. —

Alvinas ir burundukai 2 (JAV) — 13, 15.15;

23, 24 d. — 10.30, 13, 15.15; 22—28 d. —

Ásikûnijimas (JAV) — 17.30, 21 val.

M A R I J A M P O L Ë

Spindulys22, 25—28 d. — Alvinas ir burundukai 2 (JAV) —

15 val.; 23, 24 d. — 13, 15 val.; 22—26, 28 d. —

Zero 2 (reþ. E. Vëlyvis) — 17.30, 20 val.; 27 d. —

17.30; 27 d. — Tai kur po velniø tie Morga-

nai? (JAV) — 20 val.

Maþoji salë

23, 24 d. — Kalëdø giesmë (JAV) — 13.15;

22—28 d. — Niko (Airija, Danija, Vokietija) —

15.15; Viskas áskaièiuota (JAV) — 17.15; 19.15

Auðros kariai **Sveiki atvykæ á 2017-uosius! Deðimt metø siauèianti paslaptinga liga

verèia þmones vampyrais. Þemëje ima dominuoti nauja rasë. Jie gaudoþmones ir juos augina kaip gyvulius maistui, nes naujos bûtybës priklau-somos nuo þmoniø kraujo. Taèiau pastarøjø lieka vis maþiau. Kai þmoniøgiminë baigia iðnykti, tarp vampyrø atsiranda paskutiniø þmoniø gynëjø.Ðá filmà, pasak autoriø, skirtà ir „Matricos“, ir „Jaunaties“ gerbëjams,sukûrë Michaelis ir Peteris Spieringai, o pagrindinius vaidmenis suvai-dino Willemas Dafoe, Isabel Lucas, Ethanas Hawke’as, Samas Neillas,Claudia Carvan (JAV, Australija, 2008). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda,Panevëþys)

Daktaro Parnaso fantazariumas ***Fantazuotojas Terry Gilliamas („Brazilija“, „Broliai Grimai“) pasa-

koja apie Parnasà (Christopher Plummer) ir jo neáprastà reginá, kuriamvykstant þiûrovai gali persikelti á magiðkà vaizduotës pasaulá – antràjàveidrodþio pusæ. Keliaujanti Parnaso trupë suteikia galimybæ perþengtiproziðkos realybës ribas. Taèiau Parnaso burtai turi savo kainà – prieðdaugelá amþiø jis pasiraðë sutartá su velniu, ponu Niku (Tom Waits).Netrukus ðis atvyks pasiimti savo grobio – mylimos Parnaso dukters Va-lentinos. Ði neþino savo lemties ir ásimyli Toná (paskutinis, nebaigtasHeatho Ledgerio vaidmuo). Dar viena Parnaso sutartis su velniu galiiðgelbëti merginà – ji liks su tuo, kuris pirmas uþvaldys penkias þmogið-kas sielas. Tonis, kurio vizitus anapus tikrovës suvaidino Johhny Dep-pas, Colinas Farrelas ir Jude’as Law, Valentina bei visa trupë iðsirengiaá neátikëtinà kelionæ po Londonà. (JAV, D. Britanija, Kanada, Prancûzija,2009). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Nindzë þudikas ***Rytø kovos niekad neiðeina ið mados, o paslaptingi kovotojai nindzës

nuolat þadina paaugliø vaizduotæ. Naujasis Jameso McTeigue („V – kaipvendeta“) filmas, be abejo, pirmiausia skirtas bûtent ðiems, patiems dë-kingiausiems þiûrovams. Filmo herojus yra vaikinas Reizo (Rain), kurisvaikystëje pateko á Tibeto kalnuose ásikûrusià slaptà nindziø mokyklà.Èia jis tapo tobulu þudiku, beveik prilygstanèiu þiauriam mokytojui (ShoKoshugi). Taèiau laikui bëgant Reizo supranta, kad tarnauja blogiui. Jisatsiskiria nuo savo klano ir apsigyvena Berlyne. Èia jis sutinka ameri-kietæ bylø tyrëjà Marijà (Naomi Harris), ði mano, kad kelios kraupiosþmogþudystës yra susijusios su nindzëmis. Ið pradþiø ja niekas netiki,bet vëliau ávykiai priverèia tuo patikëti net didþiausius skeptikus. Taèiaune siuþetas filme yra svarbiausias. Svarbiausia yra puikûs fiziniai Rainoduomenys ir kvapà gniauþianèios nindziø kovos, kur choreografija tam-pa neatskiriama nuo þudymo. Filme tai rodoma atitinkamai graþiai irkartais reikðmingai sulëtintai. Nors kovos þiaurokos, galiausiai nugaligëris ir teisybë. Ko daugiau norëti? (JAV, 2009). (Vilnius, Kaunas, Klai-pëda, Ðiauliai)

„Mano dëdulë ið Amerikos“ (prancûzø kinø festivalis „Þiemos ekranai“)

Documents

Hedonistinë pasaulio vizija · di. Savo „Modernios dramos teori-joje“ (1965) jis Èechovà apibûdino kaip „iðsiþadëjimo“, „atsisakymo“, „vienatvës“ autoriø: