(keliama á 4 psl.)

(keliama á 4 psl.)

(keliama á 7 psl.)

LPKTS Alytaus filialo pagrindinësveiklos kryptys visada buvo ir busmeilë tëvynei, meilë jos þmonëms.Stengiamës neðti dþiaugsmo akimir-kas tiems, kam daþnai trûksta dëme-sio, þmogiðkos ðilumos, atjautos, o irfinansinës galimybës (kà èia slëpti)neleidþia pasidþiaugti renginiaismiesto salëse. Ðauliø namø administ-racijos dëka, mes galime sukviestiþiûrovus pasidþiaugti kokybiðkais ne-mokamais renginiais.

Lapkrièio 17 dienà LPKTS Aly-taus filialas, padedamas Alytaus kul-tûros skyriaus, surengë ðventiðkà ru-deninæ popietæ „Dainuokim ið ðir-dies“. Salë, talpinanti 400 þiûrovø,buvo pilnutëlë. Renginá nuotaikingueilëraðèiu pradëjo buvusi politinë ka-linë poetë Milda Zaveckienë.

Savo naujà prozos knygà „Spyg-liuotu keliu“ pristatë Alytaus krað-to poetë, raðytoja Emilija Kruðinie-në. Joje atsispindi ilgas vingiuotasmûsø tautos kelias á nepriklauso-mybæ.

Dainuokime ið ðirdiesIna KAÐKONIENË,LPKTS Alytaus filialo tarybos narë

Þmogaus gyvenimas neatsiejamas nuo gamtos, kaip ir gamtoje: pavasario ðvelnumas, va-saros kaitra... Ir pamaþu atkeliauja ruduo: branda, gyvenimo kelio apmàstymas, lengvasliûdesys, kad taip greitai bëga laikas.

LPKTS choras „Atmintis“, vadovau-jamas Vido Simanausko, atliko nuotai-kingà lietuviø liaudies dainà „Po aukðtuskalnus vaikðèiojau “ ir þinoma, kaipgi bedainø apie Lietuvà. Áspûdingai suskam-bëjo, Lietuva“ ir „Dël tavæs Tëvyne“.

Ðokiø studija „Alytaus miestelë-nai“ (vadovas Vidmantas Eþerskis) þi-nomi ne tik Alytuje, bet ir visoje Lie-tuvoje. Audringø aplodismentø sulau-kë kolektyvo padovanoti ðokiai.

Gerø emocijø padovanojo ðokiø studija „Rûta“

Tylos minute pagerbti tautos did-vyriai, sugiedotas Lietuvos himnas.Kauno águlos kapelionato kapelionasmjr. Tomas Karklys pabrëþë, kaipsvarbu nepamirðti Laisvës kovotojøþygdarbiø, puoselëti iðkovotas perga-les ir saugoti jø atminimà, perduoti þi-nias jaunajai kartai apie Lietuvos lais-vës kovotojus. Knygà gausiai susirin-kusiai auditorijai pristatë LGGRTCDirekcijos vyresnioji specialistë Gre-ta Paskoèiumaitë.

Apie iðtikimà Lietuvos laisvës gy-nëjà, kovotojà byloja ne tik jau ketvir-tosios laidos knyga „Þuvusiøjø prezi-dentas“, bet ir artimøjø atsiminimai.Ðá tautos didvyrá, kovotojà mena ir Jo-no Þemaièio dukterëèia Auðra Juð-kaitë-Vilkienë. Ji pasidalijo vaikystësprisiminimais apie dëdæ, apie tragiðkolikimo Þemaièio sûnø Laimutá.

Istorinis pavyzdys – kas yra tikra meilë LietuvaiLietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos buveinëje Kaune vyko Lietuvos laisvës

kovos sàjûdþio tarybos prezidiumo pirmininko Jono Þemaièio-Vytauto atminimo vakaras.Iniciatoriai – LPKTS Kauno filialas – sukvietë paminëti kelias reikðmingas datas, skirtaspartizanø vado asmenybei: 110-àsias gimimo, 70-àsias LLKS tarybos prezidiumo Deklara-cijos ir 65-àsias mirties metines.

Dalia POÐKIENË

LGGRTC Direkcijos vyresnioji specialistë Greta Paskoèiumaitë

Kregþdës bûrioþûties 70-metisNe visi partizanai þuvo atvi-

rose kautynëse. Dauguma, ið-davus jø slaptavietes, gyvybësneteko bunkeriuose.

1949 metø lapkrièio 26 dienà Aly-taus apskrityje, Alovës valsèiuje, Var-èios miðke, netoli Boguðiðkiø kaimo gy-ventojo Aleksandro Lisausko sodybos,MGB Alytaus apskrities skyriaus ope-ratyvinë-karinë grupë ávykdë karinæ-èekistinæ operacijà. Jos metu buvo ap-tiktas bunkeris.

Per kautynes þuvo aðtuoni Dainavosapygardos Kazimieraièio rinktinës Ge-leþinio Vilko tëvûnijos partizanai: apy-gardos ðtabo vado pavaduotojas ir apy-gardos þvalgybos skyriaus virðininkasJulius Karpis-Vieversys (gimæs 1927metais, Mergeþerio kaime, Varënosvalsèiuje), rinktinës vadas BernardasNavickas-Girinis (gimæs 1929 metaisGelovinës kaime, Merkinës valsèiuje),rinktinës ðtabo virðininkas BroniusKukauskas-Kiðkis, Kalvaitis (gimæs1914 metais Vieciûnø kaime, Druski-ninkø valsèiuje), tëvûnijos vado pava-duotojas ir bûrio vadas Petras Savickas-Kregþdë (gimæs 1924 metais Þvirgþdë-nø kaime, Daugø valsèiuje), Kregþdësbûrio skyriaus vadas Juozas Baranaus-kas-Ðamas (gimæs 1922 metais Mieliû-nø kaime, Alovës valsèiuje), Kregþdësbûrio partizanai: Bronë Diksaitë-Þibu-të, Graþina (gimusi 1924 metais Bogu-ðiðkiø kaime, Alovës valsèiuje) ir An-tanas Stankevièius-Vakaras (gimæs1926 metais Sapiegiðkiø kaime) bei Ka-zimieraièio rinktinës Vanago tëvûnijospartizanas Viktoras Kavaliauskas-Kla-jûnas (gimæs 1928 metais Sukarepkoskaime, Varënos valsèiuje).

1949 metø lapkrièio 28 dienà slëp-tuvës priþiûrëtojas Aleksandras Lisaus-kas (gimæs 1903 metais), o gruodþio 11dienà jo sûnûs Vladas (gimæs 1923 me-tais) ir Stasys (gimæs 1927 metais) bu-vo suimti ir represuoti – daugiau kaip 10metø praleido lageriuose.

Vytauto Maèionio þiniomis, Kregþ-dës bunkerio vietà aptiko Ðvobiðkiø kai-mo gyventojas Pankevièius ir praneðëMGB. Jis buvo ant medþiø paþymëjæsþenklus iki bunkerio. MGB eidami paþy-mëtu keliuku bunkerio nerado, todël grá-þo pas Pankevièiø. Tada jis parodë bun-kerio vietà. Tikriausiai partizanai buvouþklupti netikëtai, nes aðtuoni þuvo, oKregþdës bûrio partizanas Alfonsas Dik-sa-Inþinierius buvo sunkiai suþeistas, vë-liau teistas ir daug metø kalëjo.

Gintaras LUÈINSKAS

Nr. 45 (1355)2019 m. gruodþio 6 d.

LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Trisdeðimt pirmieji leidybos metai. Eina nuo 1988 m. spalio 28 d.

www. lpkts.lt

22222 2019 m. gruodþio 6 d.Nr. 45 (1355) Tremtinys

Seimo narys Laurynas Kasèiûnasteigia, kad didelës dalies Lietuvos sen-jorø kasdienybë itin skurdi. „Dar skur-desnë kasdienybë tø senjorø, kurie yravieniði. Bûtent ðiø senoliø problemomsðiuo metu labai trûksta dëmesio irsprendimø valstybiniu lygmeniu. Ðiuometu vieniði asmenys, kuriems ástatymøleidëjas yra uþtikrinæs galimybæ pasi-naudoti mirusio sutuoktinio ámokëto-mis pensijø socialinio draudimo ámoko-mis, gauna tik 24 eurø per mënesá nað-lio pensijà. Be to, pagal ðiuo metu ga-liojanèiais ástatymais mes remiame san-

Seimas pritarë siekiui papildomai mokëti po42 eurus vieniðiems pensininkams

tuokà sudariusius þmones, bet pamirð-tame tuos þmones, kurie niekada san-tuokoje nebuvo ar dël ávairiø prieþasèiøiðsiskyrë (kartu su buvusiu sutuoktiniuuþauginæ bei iðauklëjæ vaikus). Todëlbûtina siekti lygiateisiðkumo ir geresniovieniðø senyvo amþiaus asmenø finansi-nio aprûpinimo“, – teigë L. Kasèiûnas.

„Statistikos departamento duome-nimis, þemiau santykinio skurdo ribosgyvena 41,7 procento senatvës pensi-ninkø. Nuo 2015 metø ðis rodiklis ið-augo beveik dvigubai. Taip pat, Statis-tikos departamento duomenimis, þe-

miau skurdo gyvenantys asmenys bûs-to iðlaikymui skiria vidutiniðkai 27,9procento visø savo pajamø. Todël aki-vaizdu, kad vieniðiems pensininkamsbûsto iðlaikymas sudaro neproporcin-gai didelæ disponuojamøjø pajamø da-lá, kadangi ðia naðta jie negali pasida-lyti su kartu gyvenanèiu sutuoktiniu.Todël visi bûsto iðlaikymo kaðtai gulaant vieniðo asmens peèiø“, – komen-tavo Gintarë Skaistë.

Seimo narë taip pat pabrëþë, kadXVII Vyriausybës programos ágyven-dinimo priemoniø plane buvo numa-

tyta 2019 metø antrame ketvirtyje su-kurti vieniðo asmens paramos sistemà,pagal kurià naðliø pensijos bûtø pa-keistos iðmokomis vieniðiems asme-nims. Taèiau kol kas tokiai pajamø ne-lygybei maþinti skirta priemonë nëraágyvendinama. Per tà laikà buvo nusta-tytos tik pensijø priemokos itin maþaspensijas gaunantiems asmenims, ta-èiau niekaip neatlieptas iðskirtinis vie-niðø asmenø statusas.

Laurynas Kasèiûnas sako, kad ðian-dieninë sistema neuþtikrina reikiamosparamos vieniðiems senyvo amþiausþmonëms, kurie neturi sutuoktinio arvaikø, galinèiø jais pasirûpinti. TodëlSeimo narys dþiaugiasi, kad Seimaspritarë siekiui uþtikrinti didesnes pa-jamas tokiems asmenims ir maþinti jøsocialinæ atskirtá.

Seimas po pateikimo sutiko svarstyti Tëvynës sàjungos-Lietuvos krikðèioniø demokratøfrakcijos nariø Lauryno Kasèiûno ir Gintarës Skaistës siûlymà nuo kitø metø liepos mën.senatvës pensijos amþiaus sulaukusiems vieniðiems asmenims mokëti 42 eurø (0,3 ðalpospensijø bazës dydþio) vieniðø asmenø iðmokas.

Tëvynës sàjunga-Lietuvos krikðèio-nys demokratai frakcijos posëdyje fi-nansø ministrui Viliui Ðapokai áteikëdaugiau nei 50 visuomeniniø organiza-cijø ir ástaigø, kurios vienija daugiau nei45 tûkstanèius þmoniø, atstovø para-ðus, raginanèius stabdyti bei tobulintipateiktà biudþeto projektà.

Jeigu Vyriausybë ir Seimas nesiims

Biudþeto projektas kelia grësmæ finansiniam stabilumuireikiamø sprendimø, kuriais bûtø tæsia-mi vieðojo sektoriaus darbuotojamsduoti paþadai, bus praðoma Preziden-to Gitano Nausëdos vetuoti 2020 me-tø biudþetà.

Posëdyje taip pat konstatuota, kadvaldanèiøjø siûlomu biudþetu kuriamapaþadø ágyvendinimo regimybë, kai re-alusis paþadø ágyvendinimas bus nu-

keltas á 2021 metus, kai po rinkimødirbs jau kita Vyriausybë.

„Matome identiðkus veiksmus,kokiø ëmësi G. Kirkilo Vyriausybë.Neatsakingai iðdalyti paþadai bei pri-siimti ásipareigojimai, sukelti pagrástiþmoniø lûkesèiai, suprieðinamos vi-suomenës grupës. Tuo pat metu visið-kai neprisiimama atsakomybës uþ il-

galaiká finansiná stabilumà ir tvaru-mà. Ðiø valdanèiøjø neatsakingas po-þiûris kelia grësmæ valstybës ilgalai-kiam ekonomikos stabilumui. Iden-tiðkà situacijà turëjome ir prieðkrizi-niais 2007-aisiais“, – sakë TS-LKDfrakcijos seniûnas Gabrielius Lands-bergis.

TS-LKD frakcijos inf.

Vietiniø meistrø darbo kokybëTaigi atrodo, kad buvo nuspræsta

vaizduoti Karaliauèiø kaip jûrø mies-tà – ákurtas Jûrø muziejus, kuriameeksponuojami Prëgliuje stovintys lai-vai, hidroplanas (gidë pasididþiavo,kad tas hidroplanas baidë „amerikieèiøpovandeninius laivus per Krymo ope-racijà“), senas povandeninis laivas, ðal-tojo karo laikais plaukiojæs po Baltijosjûrà. Vaikðtinëdamas krantine neju-èiom pagalvoji – o kaip atrodo dabar-tinë rusø ginkluotë, kurios „prifarði-ruotas“ Karaliauèiaus kraðtas? Ðisjausmas neapleido visos kelionës me-tu, ypaè þvelgiant á tyrlaukius, pasima-tanèius pro amalais nusëtas medþiø ða-kas ir besiklausant gidës pasakojimo,kad kelias vingiuotas ir apaugæs storaismedþiais todël, kad vokieèiai sàmonin-gai statë tokius kelius – kad transpor-tas galëtø slëptis nuo prieðo aviacijosatakø. Tiesa, yra Karaliauèiuje ir gerø,ðiuolaikiniø autostradø, bet, kaip sakëta pati gidë, „futbolo èempionatas pa-sibaigë, o autostrados nebaigë statyti“.Ir parodë pinigø plovimo pavyzdá –keistos iðvaizdos geleþies konstrukci-jø rezginá, simbolizuojantá Rusijoje vy-kusá èempionatà.

Su vietiniø meistrø darbo kokybeteko susidurti vieðbutyje, kur tik per

Karaliø miesto ir kraðto ðiandiena

Pabaiga. Pradþia Nr. 43 (1353)

Kà turistams siûlo Karaliauèiaus gidai? Juk suprantama, kad per karà visiðkai sugriautameir vëliau nepuoselëtame mieste nëra á kà þiûrëti. Net vietinë gidë pripaþino, kad istorinis palikimasnebuvo puoselëjamas, ypaè karo metu. Iðlikæs pasakojimas, kaip rusø kareiviai kûreno Kionigs-bergo katedros metraðèius ir keikësi, kad prastai dega! O po karo kas liko – iðtampyta po plytà.

plaukà nenusiritau laiptais, nes pako-pø keraminës plytelës buvo atðoku-sios... Kambariai niekuo nesiskirianuo, pavyzdþiui, Lenkijoje tokiam tu-ristui skiriamø vieðbuèiø, tiesa, Lenki-joje neteko matyti vonios kambaryjekriaukliø, pritvirtintø savadarbëmis su-rûdijusiomis gembëmis, suvirintomis iðmasyviø kampuoèiø. Na ir ðildymas –nors lauke buvo apie 10 laipsniø ðilu-mos, kambariuose buvo neámanomabûti, neatidarius lango. Akivaizdu, kadðildymo sistemos nebuvo reguliuoja-mos ðilumai taupyti.

Kaip bebûtø, vël tenka pripaþinti –kapitalizmas Karaliauèiuje padarë ge-rø darbø, nes apskritai nesimato aká rë-þianèiø skirtumø. Þinoma, kièo ir be-skonybës uþtenka, kaip ir mëlynos spal-vos ar Georgijaus juosteliø, bet vis vienmatosi, kad tai europietiðka aplinka.Net tas áprastas aplaidumas, kuris stul-bino sovietmeèiu lankantis ðiame krað-te, gerokai priblësæs. Netgi matosi po-þymiø, kad bandoma iðsaugoti senàjápaveldà – pavyzdþiui, kurhauzas Svet-logorske: pasak rusø gidës, ðá pastatànusipirkæs verslininkas ketino já nu-griauti ir jo vietoje pastatyti prekyboscentrà (nepaisant to, kad labai artiyrantis aukðtas smëlio krantas!), taèiaujo projektus derinti privalëjæs architek-tas pasistengë tol vilkinti projektà, koljo sûnus iðkovojo kurhauzui paveldo-

saugos apsaugà. Architektas praradodarbà, taèiau kurhauzas iðliko ir puo-ðia sanatoriná miestelá.

Ar teko girdëti „rusiðkas gintaras“?Svetlogorskas – paskutinis kelionës

objektas. Iki jo dar aplankëme Palmi-ninkus, rusø pervadintus Jantarnyj.Gintaro karjerai neblogai parengti tu-ristams – ið aukðto kranto galima ap-þvelgti karjero platumas, apþvalgosaikðtëje árengtame pastate galima pa-þiûrëti trumpà filmà apie gintaro kasy-bà, nusipirkti vietos kombinato gami-niø, kurie, beje, nëra tokie pigûs, kaipbuvo tikimasi. Dar ádomesnë pasirodëekskursija paèiame kombinate, tiksliau– jo ekspozicijoje, kurioje demonstruo-jami net iki trijø kilogramø sveriantysgrynuoliai. Á akis krito vienas neápras-tas dalykas – tiek prie karjero, tiek èianeatstojo apsauginiai, atrodo, stebin-tys kiekvienà tavo þingsná, tarsi bûtumgarsus brangakmeniø vagis... Bet darlabiau nustebino þodþiai „rusiðkas gin-taras“. Tûkstanèius metø Baltijos auk-sas þinomas pasaulyje „Baltijos ginta-ro“ vardu, tad kodël staiga prireikë jápervardyti á „rusiðkà gintarà“? Va jumsir „nepolitika“ gintaro klausimu!

Paradoksaliai atrodo ir faktas, kadvisi kioskai, parduotuvëlës, galerijos,kuriø gausu Karaliauèiaus kraðte, ypaèpajûryje, pardavinëja gaminius, kurie

pagaminti ið gintaro, ávairiais bûdais su-rinkto „juodøjø kasëjø“ (taip juos pa-vadino gidë). Reikalas tas, kad visà þa-liavà kombinatas parduoda aukcionuo-se, todël smulkiems vietos gamintojamsjis neprieinamas arba per brangus. To-dël pajûryje gintaro ieðko kas netingi –renka krante, nardo toliau nuo kranto,naktá slapèia álenda á saugomà kombi-nato teritorijà. Matyt, to verslo kainaverta gyvybës – pasak gidës, vien per-nai ties Jantarnyj jûroje þuvo 13 narø.O paskui, privaèiam pokalbyje, gidëpasakojo, kad dar baisesnë mirtis iðtin-ka prasmukusius naktá á karjerà – pa-sitaiko, kad nelegalai álipa á „plaukio-jantá“ smëlá ir paskæsta jame, arba juosuþgriûva smëlio ðlaitai... Kiek tokiøyra, neþinoma, tik paaiðkëja, kad kaþ-kieno pëdsakai baigiasi ties ðlaitu arbakaþkas negráþo namo...

Senø sovietiniø trantø, vadinamø au-tomobiliais, nelabai ir matyti. Juodojibuhalterija klesti – tuo teko ásitikinti jauvaliutos keitykloje, kurios prieangyje su-kosi èigoniðkos iðvaizdos pilietis subanknotø „pundu“ saujoje, visur, kurpirkome „uþ grynus“, èekio nesulaukë-me – ðtai ið kur galimybë nusipirkti nau-jesná vokiðkà ar japoniðkà automobilá.

Daþniausias klausimas, uþduoda-mas apie Karaliauèiaus kraðtà – „ko-kios kainos“? Ogi ðiaip sau: degtinëtikrai pigesnë! Bet ar tai gero gyveni-mo matas? Jei Karaliauèiaus kraðtomokytojas uþdirba apie 25 tûkst. rub-liø (mûsø pinigais – apie 350 eurø),ar galima sakyti, kad þmonës ten ge-rai gyvena?

Gintaras MARKEVIÈIUS

333332019 m. gruodþio 6 d. Nr. 45 (1355)TremtinysÁvykiai, komentarai

Pasak V. Simaðko, „prezidentaisutarë, kad tikslai iðkelti grandiozi-niai ir jie neturi keistis. Jie apimavieningà mokesèiø ástatymø sistemà,bendrà naftos, dujø ir elektros ener-gijos rinkà, ketinama sukurti vienàparlamentà ir vyriausybæ su nusta-tytais ágaliojimais, kai nepriklauso-mos Rusija ir Baltarusija perduodaaukðèiau tam tikras vadovavimofunkcijas su ápareigojimais jas ávyk-dyti. Ðtai tokios uþduotys dabarsprendþiamos“.

Diplomatas teigë, kad yra 31 Ru-sijos ir Baltarusijos integracijos ke-lio „þemëlapis“, kuriame 20 keliøabsoliuèiai suderinti per abiejø ðaliøpremjerø susitikimà. V. Simaðko pri-dûrë, kad iki gruodþio 7 dienos, kuo-met ávyks Putino ir Lukaðenkos su-sitikimas Maskvoje, bûtina surastikompromisus ir minimalizuoti nesu-tampanèius poþiûrius.

„Prie ðiø klausimø dabar dirba-me, o toliau paskutiná þodá tars ða-liø prezidentai“, – sakë Baltarusijospasiuntinys. Taip pat jis paminëjo,kad bendrà rinkà sukurti numatytaiki 2021 metø, taigi dabar reikia gal-

Rusijos ir Baltarusijos prezidentai sutarë dël vienoparlamento ir vienos vyriausybës sudarymo

voti, kaip „pergyventi 2020 metus“.Priminsime, kad integracijos su-

tartis buvo pasiraðyta 1999 metais.Politologai pastebi, kad planas su-jungti á vienà valstybæ Baltarusijà irRusijà kartu yra ir galimybë Putinuiiðlikti valdþioje po 2024 metø, kuo-met baigsis jo prezidentavimo kaden-

cija – pagal Rusijos FederacijosKonstitucijà jis jau negalëtø baloti-ruotis á ðá postà, o ðtai atsiradus „nau-jai valstybei“, jis jau galëtø tapti josvadovu. Taip Putinas iðspræstø vadi-namàjà 2024 metø problemà“.

Trumpai tariant, Baltarusijos nepri-klausomybës kaina Putinas iðliktø val-dþioje. Labai stebëtis tuo nereikëtø –Lukaðenka jau seniai dreifuoja Rusijospusën, o absoliuèià valdþià iðlaikë irgi

tik Rusijos remiamas ekonomiðkai:gaudamas ið Rusijos energetinius re-sursus uþ minimalias kainas jis galëjoiðlaikyti gyventojø daugumai priimti-nà pragyvenimo lygá.

Dabar, matyt, pribrendo metas grà-þinti Rusijai skolas. Nedaug vilèiø, kadbaltarusiai vieningai pasiprieðins faktið-kam ðalies nepriklausomybës panaikini-mui – apklausø rezultatai rodo, kad maþ-daug pusë gyventojø palaiko ðalies kryp-tá á Rusijà, o ne á Vakarus.

Tuo stebëtis iðvis neverta – informa-cija apie Vakarus Baltarusijoje pateikia-ma ðaliðka (kaip visuomet, akcentuoja-mos seksualinës maþumos), pagrindinis„þiniø“ teikëjas yra Rusija, o demokra-tinës opozicinës jëgos yra per silpnos da-ryti ryðkesnæ átakà (tai suprantama – sujomis Lukaðenka „nesiceremonija“ –per paskutinius rinkimus þadëjo „ran-kas iðsukioti“).

Ádomu, kà dabar kalbës mûsø politi-kai, siûlæ „artimiau draugauti su Baltaru-sija“, nes antraip jà „suvalgys“ Rusija? Arjie pripaþins, kad Lukaðenka ilgai vedþio-jo uþ nosies daugelá Vakarø politikø, ðan-taþuodamas juos Rusijos korta?

Juk þenklø, kad Lukaðenka bent kiek

prieðintøsi bendros valstybës sukûrimui– kas ið tiesø reiðkia viso labo Rusijos te-ritorijos padidëjimà - ne tik nëra, bet irbûti negali. Kà gi, ruoðkimës „pabëgë-liams“ ið tos pusës – juk baltarusiai ne-maþai patyrë naudos ir ið Vakarø, tad at-siras nenorinèiø pasukti á Rusijà tik dëlpigesnës elektros ir dujø. Nenustebèiau,jei tarp tokiø atsiras ir baltarusiø, kurieðiuo metu dirba Europos ðalyse.

Paskutinis klausimas – o kaip vadin-sis ta bendra valstybë?Parengë Gintaras MARKEVIÈIUS

Dideli pokyèiai bræsta mûsø valstybës kaimynystëje. „Only news“ raðo, kad Baltarusijosir Rusijos prezidentai Aleksandras Lukaðenka ir Vladimiras Putinas susitarë dël gran-dioziniø planø, realizuoti sàjunginës valstybës sudarymo sutartá, numatanèià abiejø ðaliøvieno parlamento ir vienos vyriausybës sudarymà. Apie tai spaudos konferencijoje Mask-voje praneðë Baltarusijos pasiuntinys Rusijoje Vladimiras Simaðko.

„Labai stebëtis tuo nereikë-tø – Lukaðenka jau seniaidreifuoja Rusijos pusën, oabsoliuèià valdþià iðlaikë ir-gi tik Rusijos remiamas eko-nomiðkai...“

Vëliau profesorius priminë, kasyra vadinama „parazitais“ (tai yra or-ganizmai, negebantys iðgyventi sava-rankiðkai, todël prilimpa prie kito kû-no ir ið jo gyvena, neatlikdami jokiosreikðmingos funkcijos sistemoje), irpaaiðkino, kad tokie yra, pavyzdþiui,„socialdarbieèiai“, prisiklijavæ prie„valstieèiø-þaliøjø“ ir keliantys tik saugyvybiðkai svarbius reikalavimus:keisti partijø finansavimo taisykles,ministrø postø, galø gale rinkimø tai-sykles (paskutinis ið tokiø – rinkimøkartelë nuleista iki 3 procentø).

Taigi laikykis, Lietuva, tuoj ateistavæs valdyti tie, kurie neverti daugiautrijø procentø.

Prezidentas Gitanas Nausëda bu-vo pritaræs 4 procentø ribai (matyt,norëjo bûti geras ir bëganèiam, ir ve-janèiam), taèiau valdanèioji masë nu-ðlavë visas tariamas kliûtis ir priëmërinkimø ástatymuose „pataisymà“,kad á Seimà norinèiai patekti partijaireikia áveikti nebe penkiø, bet trijøprocentø barjerà.

Þodþiu, mieli tautieèiai, teks atsi-sveikinti su iliuzijomis, kad po rinki-mø nebeliks Seime atsitiktiniø þmo-

Patys muða, patys rëkiaTo dar nëra buvæ – Vilniaus universiteto Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø pro-

fesorius Tomas Janeliûnas pavieðino „vieðà laiðkà valdantiesiems“, kuriame tiesiai ðviesiaiiðvadino valdanèiuosius parazitais. Þinoma, tai kaip skruzdëlynan pagaliu bakstelëti...

niø, sugebanèiø gyventi tik parazito gy-venimà. Jø bus dar daugiau, nes saugik-lis, garantavæs, kad á Seimà nepapuls vi-sokio plauko janutienës, kamblevièiaiir puteikiai, galutinai iðmontuotas.

Profesorius T. Janeliûnas niekonaujo nepasakë – jis tik garsiai ávar-dijo tai, kà jau porà metø galvoja dau-guma Lietuvos pilieèiø: vis iðlendastulbinantys savanaudiðkumo pavyz-dþiai, kuriuos valdantieji neigia paèiuprimityviausiu bûdu, tai yra dël vis-ko kaltina konservatorius. Bet tautanëra tokia mulkiø banda, kad patikë-tø, jog visos blogybës yra specialiaisugalvotos konservatoriø!

Paskutinis pavyzdys – susisiekimoministras Jaroslavas Narkevièius susavo viraþais, na, o saldainiukas ne-abejotinai – Ministro pirmininko na-mams pasiekti asfaltuojamas keliu-kas. Na, galima pateisinti, kad tuo ke-liuku ne jis vienas naudosis, bet ko-dël bûtent ið keliolikos variantø pervisà Lietuvà asfaltuojamas bûtent ðiskeliukas? (Kaip paaiðkëjo, daugelistø savivaldybiø net neþinojo apie to-kià galimybæ.) Tai konservatoriai ásiû-lë asfaltuoti tà keliukà?

Ar Narkevièiaus „apsukrumas“Seimo vieðbutá naudoti dukrai apgy-vendinti, ar kito Tomaðevskio partie-èio Zbignevo Jedinskio sûnaus Edvar-do pomëgis tëvui priklausanèiame Sei-mo vieðbutyje smagintis su mergina –

irgi konservatoriø suplanuotas? Tau-tai jau atsibodo nuvalkiotas iðsisukinë-jimo bûdas – dël visø savo problemøkaltinti konservatorius. Jau net politi-kos subtilybëse nesigaudantis þmogusmato, kad koks valdanèiøjø daugumosatstovas bekalbëtø, jis bûtinai pasakystris uþkeikimus: kad kalti konservato-riai, kad nesukalbama buvo D. Gry-bauskaitë, na, ir magiðkas þodis„Landsbergis“ – tas pagalys, kurá val-

dantieji jau per trisdeðimt metø nau-doja skruzdëlynui suerzinti.

Naujausias „valstieèiø-þaliøjø“ stu-miamas „konservatoriø sàmokslo“ va-riantas – neva jie ketina sukirðinti val-danèiuosius su Prezidentu... Be abejo,valdantieji taip sureagavo á G. Nausë-dos pareiðkimà, kad susikompromita-væs ministras J. Narkevièius turi trauk-tis. Visgi teisus Seimo narys EugenijusGentvilas, sakydamas, kad vyksta ga-lios þaidimai, kuriais „valstieèiai-þalie-ji“ ir jø koalicijos partneriai nori pri-versti paklusti Prezidentà.

O kaip reagavo á skandalà premje-ras Saulius Skvernelis? Ogi palaiko J.Narkevièiø, mat nemato jokiø teisiniøkabliukø, dël ko já reikëtø atleisti!Keista... Juk ðvietimo ir mokslo mi-nistræ Jurgità Petrauskienæ, kultûrosministræ Lianà Ruokytæ-Jonsson iraplinkos ministrà Kæstutá Navickà jisatleido be jokio teisinio pagrindo, bejokio teisinio „kabliuko“, negana to,jiems net politikams keliamø morali-niø nuostatø trûkumo neprikiði!

Parazitas, prisitvirtinæs prie gyvuo-janèio organizmo kûno, pasiþymi ir di-deliu gebëjimu apsiginti nuo to orga-nizmo bandymø atsikratyti juo. Kà irstebime ðiandieniniame valdanèiosioskoalicijos veikime (net nesiverèia lie-þuvis sakyti – veikloje).

„Valdanèioji masë nuðlavëvisas tariamas kliûtis ir pri-ëmë rinkimø ástatymuose„pataisymà“, kad á Seimànorinèiai patekti partijaireikia áveikti nebe penkiø,bet trijø procentø barjerà...“

Uþsiprenumeruokite „Tremtiná“

2020 metamsPrenumerata priimama iki

kiekvieno mënesio 26 dienosbet kuriame „Lietuvos paðto“,

„Pay Post“ skyriuje, per „Lietuvospaðto“ laiðkininkà, paskambinus

informacijos tel. 8 700 55 400,internetu www.prenumeruok.lt.

Laikraðtis iðeina4 kartus per mënesá.

Prenumeratos indeksas 0117.Kaina:

1 mën. – 3,67;3 mën. – 11,02;6 mën. – 22,03;

12 mën. – 44,06 euro.

44444 2019 m. gruodþio 6 d.Nr. 45 (1355) Tremtinys

Lapkrièio 24 dienà Telðiø Ðvè.Mergelës Marijos Ëmimo á Dangøbaþnyèioje buvo aukojamos ðv. Miðiosuþ mirusius ir gyvus buvusius politi-nius kalinius, tremtinius, partizanus.Nuoðirdþia malda padëkojome Vieð-paèiui, kad padëjo áveikti sunkumus.

Po ðv. Miðiø LPKTS Telðiø filialonariai dalyvavo ataskaitiniame susi-rinkime. Sulaukëme vieðniø ið LPKTSÐiauliø filialo – pirmininkës ValerijosJokubauskienës ir tarybos narës Eu-genijos Buitvydienës. Renginys pradë-tas iðkilmingu filialo vëliavos áneðimu,simboliniu þvakës uþdegimu, Valstybëshimnu ir malda uþ iðëjusiuosius Amþi-nybën. Susirinkusiuosius pasveikinoLPKTS Telðiø filialo pirmininkë Regi-na Chmieliauskienë. Kanauninkas

LPKTS Telðiø filialo ataskaitinis susirinkimasBronislava BIKNIUVIENË

A. Vilkienë papasakojo apie dëdës ðei-mà, þmonà, parodë senø ðeimos fo-tografijø, ið kuriø þvelgë kilnaus ir pra-smingo gyvenimo þmonës, skaudþiaibylojanèios apie tà sudëtingà mûsø is-torijos tarpsná.

Vartant archyvinius, iki ðiol dar ne-prieinamus dokumentus, atrandaminauji faktai. Jaudinanèiai apie savo ty-rinëjimus pasakojo ir papildë dienrað-èio „Kauno diena“ korespondentë Vir-ginija Skuèaitë. Ji papasakojo apie tai,kaip kartu su LGGRTC Specialiøjø ty-rimø skyriaus vadovu Rytu Narvydulankësi Maskvoje, FSB Centriniamearchyve. Prieð tai gauti K. Skuèo duk-ters, gyvenanèios JAV, ágaliojimai su-sipaþinti su jos tëvo K.Skuèo archyvi-ne baudþiamàja byla. Áveikus grieþtusdokumentø ruoðimo reikalavimus,árodþius giminystës ryðius su K. Sku-èu, susipaþinus su Violetos Juodelie-nës aptikta informacija apie A. Sacha-rovo centro interneto svetainëje nu-rodytas stalinizmo metais nuþudytølietuviø uþkasimo vietas, pasiryþo tæs-ti paieðkas. Domëjosi ne tik K. Skuèobyla, bet ir tikëjosi aptikti kitø suðau-dytø ir sunaikintø nuteistø lietuviømirties pëdsakus.

FSB Centriniame archyve saugomadaugybë Lietuvai svarbiø, tyrinëto-

Istorinis pavyzdys – kas yra tikra meilë Lietuvai(atkelta ið 1 psl.) jams neþinomø dokumentø: operatyvi-

nës veiklos bylø, ataskaitø ir kita. De-ja, sudëtingos paieðkos nenuvedë prieþiauriøjø budeliø aukø. O mirties kon-vejeris ðimtais tûkstanèiø naikino þmo-nes, barstë sudegintøjø pelenus ar ki-

taip slëpë savo kruvinus darbus, uþ taipelnæ aukðèiausius apdovanojimus.Tuose slaptuose archyvuose dar daugbylø su slaptumo þymomis. Gal irMaskvos „Memorialo“ vieðai pateik-toje informacijoje apie tûkstanèius sta-

Andriejus Sabaliauskas nuoðirdþiaidþiaugësi susirinkusiais tremtiniais, lin-këjo sveikatos, stiprybës, Marijos glo-bos, Dievo palaimos. Visi kartu pagie-dojome poetës Teklës Kryþevièiûtës su-kurtà giesmæ „O Marija Motinële“.Koncertavo vokalinis moterø ansamb-lis „Romantika“ (vadovë Valerija Bul-kauskienë).

R. Chmieliauskienë pristatë meti-næ veiklos ataskaità. Telðiø filialas su-rengë daug tradiciniø renginiø ir ak-cijø. Pirmininkë pasidþiaugë, kad filia-lo nariai aktyviai bendradarbiauja suTelðiø gimnazistais ir moksleiviais, sa-vo gyvais liudijimais pasidalydami peristorijos pamokas ir susitikimus. Su-sibûræ keliø kartø atstovai, minëdamipilietinæ iniciatyvà „Tremties vaikøþaislai“, ið paprasèiausiø medþiagøkûrë þaislus.

Birþelio 29 dienà prie Ðatrijos kal-no surengtas VIII buvusiø tremtiniø,politiniø kaliniø, Laisvës kovø dalyviøsàskrydis „Laisvë – tai turtas“. Jamedalyvavo sveèiai ið Pasvalio, Klaipëdos,Ðiauliø, Vilniaus, Naujosios Akmenës,Alytaus, Maþeikiø, Viekðniø, Varniø,Telðiø ir tolimojo Irkutsko. LPKTSTelðiø filialas prisidëjo prie knygos„Atmintis prabyla“ iðleidimo. Knygaskirta dviejø asmenybiø – poetës TeklësKryþevièiûtës ir buvusios tremtinës,dailininkës Danutës Rimkûnaitës kû-rybiniam palikimui áamþinti.

Filialo nariø delegacija dalyvavoBaltijos kelio minëjime, kuris ávykoprie kelio Pasvalys–Panevëþys, kurprieð 30 metø susikibæ rankomis sto-vëjo Þemaitijos sostinës atstovai.Choras „Tremties aidai“ ir filialo na-riai kasmet aktyviai dalyvauja tradici-

niame sàskrydyje „Su Lietuva ðirdy“.Telðieèiai dþiaugiasi bendradarbiavi-mu su kitø LPKTS filialø atstovais.Pirmininkë pakvietë visus atvyktigruodþio 8 dienà á Telðiø kultûroscentrà dalyvauti tradiciniame adven-tiniame koncerte „Dievo dovana2019“, kuriame koncertuos LPKTSTelðiø filialo buvusiø politiniø kaliniøir tremtiniø choras „Tremties aidai“ir kitø rajonø buvusiø tremtiniø ir po-litiniø kaliniø chorai.

Pirmininkës pavaduotojas Stanis-lovas Èekanauskas pasidalijo filialonariams aktualia informacija. Revizi-jos komisijos pirmininkë Aldona Ged-mintienë perskaitë metinæ revizijosataskaità.

Po oficialios susirinkimo daliesnetrûko maloniø pokalbiø, pasidaliji-mo áspûdþiais ir ateities planais.

Dainuokime ið ðirdies

linizmo metais suðaudytø þmoniø (ku-rioje Virginija Skuèaitë aptiko K. Sku-èo, dar dviejø tarpukario ministrø –Juliaus Èapliko ir Antano Tamoðai-èio – bei apie 150 lietuviðkø pavar-dþiø), yra ir iki ðiol nerastø þymiø apieJ. Þemaièio uþkasimo vietà. Minëtøministrø ir kitø kûnø uþkasimo vieta– NKVD specialusis objektas „Komu-narka“.

Renginyje dalyvavo ir moksleiviðkàpraneðimà apie partizanø vadà JonàÞemaitá parengë „Verðvø“ gimnazijosmoksleivës, savo kûrybos dainà Mairo-nio þodþiams sukûrë Maironio gimna-zijos atlikëja.

LPKTS misijà puoselëjant istorinæatmintá ávardijo LPKTS pirmininkasdr. Gvidas Rutkauskas ir valdybos pir-mininkë Rasa Duobaitë-Bumbulienë.

Renginio dalyviamskoncertà padovanojoþymi vargonininkë Da-lia Jatautaitë ir Kaunomuzikinio teatro solis-të Ritos Preikðaitë. Poiðkilmingo renginio su-sirinkusieji dar galëjosusipaþinti ir su salëjeveikianèia artefaktø(dokumentiniø fotog-rafijø) paroda, skirtaLietuvos Prezidento

Antano Smetonos ir Lietuvos ðauliø sà-jungos metams.

Renginio organizatoriai ir dalyviaidþiaugësi auganèiu susidomëjimu par-tizaniniu karu ir iniciatyvomis áamþintiryðkiausias pokario asmenybes. Padë-kos þodþius renginio dalyviams tarëLPKTS tarybos pirmininkë Vincë Vai-devutë Margevièienë ir LPKTS Kaunofilialo pirmininkas Vladas Sungaila.

Su pagarba ir pamoka ateièiai pri-valome prisiminti ðià Lietuvos asme-nybæ. Prezidentas generolas JonasÞemaitis-Vytautas iki pat mirties ne-iðdavë savo Tëvynës, tikëjo jos Nepri-klausomybe, nors ir suprasdamas sa-vo padëties beviltiðkumà, kartu subendraþygiais kovojo rezistencijoje.Tai istorinis pavyzdys visiems, kas yratikra meilë Lietuvai.

O polka „Bûk vyras“ nepaliko abe-jingo në vieno þiûrovo. Salë oðë.

Alytaus pedagogiø moterø vokalinisansamblis „Lyra“ (vadovë Egidija Po-cienë), pakerëjo þiûrovus lyrizmu per-sunktomis dainomis. Girdëjome dai-nas „Atlëk su vëju“, „Prisëdai ðalia“,„Nebegráðiu laukø takeliu“, „Tik tau“...

Ðokiø studija „Rûta“ (vadovë Rû-ta Mekiðaitë) áneðë á koncertà jaunys-tës energijà ir þavesá. Jø ðokiai sudre-bino senøjø Ðauliø namø sienas.

Ir, þinoma, koks koncertas be liau-diðkos muzikos. Savo puikiu atlikimuiðjudino ir patá ramiausià klausytojà

(atkelta ið 1 psl.) tradicinë liaudies kapela „Smiltelë“(vadovai Onutë Tenenienë ir JuozasSipavièius). Dainoms pritarë visa sa-lë. Paskutinis kûrinys „Jaunystës val-sas“ – tarsi jungtis su antràja popietësdalimi – pasisëdëjimu prie puodelio ar-batos ir smagiomis bendromis daino-mis ir ðokiais.

Graþiausi ir nuoðirdþiausi padë-kos þodþiai ir roþës kolektyvø vado-vams. Dëkojame visiems renginio or-ganizatoriams, koncerte dalyvavu-siems kolektyvams ir þiûrovams, ne-patingëjusiems ûkanotà sekmadieniopopietæ pabûti kartu. Juk visas mûsødarbas – jums, mielieji.

Renginio dalyviai

LPKTS Kauno filialo pirmininkasVladas Sungaila tarë sveikinimo þodá

Liaudies kapela „Smiltelë“ savo dainomis dþiugino susirinkusiuosius

Autorës nuotraukos

555552019 m. gruodþio 6 d. Nr. 45 (1355)Tremtinys

Kazys Bradûnas raðë: „Kone visàgyvenimà neatstoja nuo manæs rûpes-tis ir klausimas: kaip ir kodël, palygin-ti nedidelë skaièiumi mûsø tauta, ta sa-lelë tarp slavø ir germanø jûros, nebu-vo uþlieta ir nuplauta audringos isto-rijos bangos, o iðliko lyg baltiðkojokranto nepajudinama uola“.

Taèiau pasaulá valdo Dievas ir idë-jos, visada atsirasdavo dvasiðkiø, in-teligentø, ðvietëjø, mokytojø, tokiø,kaip Petras Dumèius, nors jis gyvenocarinës priespaudos metais, kada bu-vo kalbama tik rusiðkai. Jis mokësipas kaimo „daraktoriø“ lietuviø kal-bos, vëliau – Veiveriø mokytojø se-minarijoje, vienintelëje Sûduvoskraðte, kur buvo mokoma lietuviðkai.Baigæs seminarijà P. Dumèius dirbomokytoju, taèiau uþ lietuviðkà veiklàpaðalintas ir perkeltas á sulenkëjusáSuvalkø kraðtà. Iðsirûpinæs perkëli-mà á gimtàjá kraðtà, sugráþo á Eièiûnusir iðdirbo mokytoju 45 metus.

1933 metais Jonas Kriauèiûnaslaikraðtyje „Lietuvos aidas“ raðë: „Bai-gusieji Petro Dumèiaus mokyklà vai-kai gerai nusimanë apie tëvynës pra-

Stiprybës semkimës ið praeitiesJûratë ANTULEVIÈIENË

Lietuviø tauta laidota, niekinta, savø ir svetimø iðduota, tremta, kalinta, karta po kartosaugo tartum tuðèioje vietoje, neþinodama, kas ið tikrøjø yra tëvynë. Toks yra visø laikø uþ-kariautojø tikslas, nes tauta, neþinanti savo istorijos, nustoja bûti tauta.

eitá. Jiems nebuvo tuðti vardai, kaip Ge-diminas, Algirdas, Kæstutis, Vytautas.Jie þinojo gerà dalá ðiø karþygiø darbø.

Ið kai kuriø Petro Dumèiaus mokiniøiðëjo þymûs veikëjai, aktyviai dalyvavoatsikurianèiame Lietuvos visuomeni-niame ir politiniame gyvenime“.

Lapkrièio 21 dienà LPKTS Kaunofilialo nariai dalyvavo Ðakiø rajono Pa-eþerëlio baþnyèioje ðv. Miðiose, kurios

buvo aukojamos uþ Sûduvos kraðtoðvietëjà, knygneðá, mokytojà ir mokyk-los Eièiûnuose statytojà P. Dumèiø, gi-musá 1858 metais (miræs 1933 metais).

Po ðv. Miðiø aplankëme ðalia baþnyèiosesanèias Paeþerëlio kapines. Uþdegë-me þvakeliø, padëjome gëliø prieP. Dumèiaus ir jo þmonos Elenos beiPrano ir Danutës Lembertø kapø, taippat prie partizano Vinco Gvildþio ka-po, þuvusio uþ Lietuvos laisvæ.

Uþdegëme þvakeliø ir prie Ðakiø ra-jone, Kriûkuose, pastatyto paminkloþuvusiems uþ laisvæ 35 partizanams.

Gerdþiûnuose ávyko graþus ir pra-smingas renginys – paminklo Sûduvoskraðto ðvietëjui, knygneðiui, mokytojuiPetrui Dumèiui atidengimas. Iðkilmë-se dalyvavo prof. Arimantas Dumèiussu þmona, LR Seimo narë Irena Haa-se, miesteliø seniûnai ir gyventojai, ðau-liai, Gerdþiûnø mokyklos mokiniai, pa-minklo statytojas Vidas Cikana. Ren-giná vedë Lietuvos ðauliø sàjungos na-rys, dim. mjr. Gediminas Reutas.

Prie paminklo Lietuvos ðvietëjui,knygneðiui, mokytojui suðvito þvakelës,praþydo gëliø þiedai.

Mus turi vienyti ðie raktiniai þo-dþiai: tikëjimas, susitelkimas, solida-rumas. Tikëkime Lietuvos sëkme, pa-sitikëkime vieni kitais, gerbkime irsaugokime savo kalbà, tëvynæ Lietu-và, gerbkime savo protëvius ir vieni ki-tus. Brandi ir stabili visuomenë gali-ma tik tuomet, jei joje galioja sutari-mas ir bendrystë tarp praeities, dabar-ties ir ateities...

„Kiek man teko vadovauti Lietuvoskovotojø uþ laisvæ kovai, að stengiausi, kadði kova prisilaikytø humanizmo principø.Koks bus teismo sprendimas – man þino-ma. Bet að vis tiek laikau, kad kova, ku-rià vedþiau devynerius metus, turës savorezultatus“, – toks buvo paskutinis par-tizanø vado þodis okupantø teisme.

Prieð deðimt metø, minint Jono Þe-maièio-Vytauto 100-àsias gimimo me-tines, nepriklausomos Lietuvos SeimasJonà Þemaitá paskelbë ketvirtuoju Pre-zidentu – taip, kaip ir buvo numatytalaikinojoje partizanø konstitucijoje,1949 metø vasario 16-osios LLKS ta-rybos Deklaracijoje, pasiraðytoje vie-ninteliame vyriausiø partizanø vadø irjø atstovø suvaþiavime Minaièiuose.

Jonas Þemaitis-Vytautas buvo pa-grindinis ðio nepakartojamo istorinioávykio organizatorius ir rengëjas. Ðie,2019-ieji, yra paskelbti Jono Þemaièio-Vytauto metais. Ta proga Lietuvos gy-ventojø genocido ir rezistencijos tyri-mo centras pakartotinai iðleido J. Þe-maièio marèios, buvusios politinës ka-linës, þinomos istorijos tyrëjos NijolësGaðkaitës-Þemaitienës knygà „Þuvu-siøjø prezidentas“ (knyga taip pat pir-mà kartà iðleista ir anglø kalba). Siûlo-me knygos iðtraukà, kaip suimtà JonàÞemaitá-Vytautà Maskvoje priëmëLavrentijus Berija, tuo metu átakingiau-sias sovietø imperijos þmogus – tegultai buvo trumpas, bet labai iðkalbingas

Istorijos paradoksai: partizanø vado pagerbimas ir sunaikinimasPrieð 75 metus, 1954 metø lapkrièio 26 dienà, Maskvos Butyrkø kalëjime buvo suðaudytas

Lietuvos partizanø vadas, Lietuvos laisvës kovos sàjûdþio tarybos prezidiumo pirmininkas,generolas Jonas Þemaitis-Vytautas. Jo kûnas buvo sudegintas, o pelenai uþkasti kartu su kitøaukø pelenais – kad niekada nebegráþtø á tëvynæ.

(keliama á 7 psl.)

partizanø vado ir viso partizaninio pa-siprieðinimo pripaþinimas.

Susitikimas su Lavrentijumi Berija„1953 metø birþelio 23 dienà SSRS

MVD 4-osios valdybos virðininkasgen. ltn. N. Sazykinas SSRS MVD vi-daus kalëjimo virðininkui D. Talano-vui praneðë: „L. P. Berijos nurodymupriimti suimtàjá Þemaitá ir laikyti já at-skiroje kameroje kaip kaliná Nr. 21.Organizuoti jam pagerintà maitinimàið bufeto ir valgyklos“.

Lubiankoje J. Þemaitis patyrë visaskaliniui skirtas procedûras: kratà, sëdë-jimà „bokse“, medicininá tikrinimà. Á ka-linio asmens bylà buvo áraðyta diagnozë:miokardo distrofija. Ir në þodþio apie pa-ralyþiø, nors vaikðèiojo labai sunkiai.

Palyginti su bunkeriu, kamera atro-dë kaip praðmatnus vieðbutis.

Treèià dienà, 1953 metø birþelio25-àjà, 21 valandà 50 minuèiø „kalinysNr. 21“ buvo iðkviestas á tardymà. Jánuvedë á treèià aukðtà. 305-ame ka-binete uþ stalo sëdëjo L. Berija. Po-kalbis truko vienà valandà. Kità die-nà L. Berija buvo suimtas.

L. Berijos ir J. Þemaièio pokalbioturinys nëra þinomas. L. Berijos ar-chyvai tebëra áslaptinti.

Esama ávairiø hipoteziø. L. Berija,norëdamas uþsitikrinti valdþià, savokoziriu pasirinko „nacionalinius kad-rus“. Prancûzø politologës Francoise

Thom duomenimis, L. Berija buvo iðsi-kvietæs „pasikalbëti“ ne vienà J. Þemaitá:ið GULAGo pas já buvo atveþtas ir ka-linamas Ukrainos unitø metropolitasJosifas Slipijus, keli Vakarø Ukrainospasiprieðinimo vadovai. L. Berija jiemssiûlë reabilitacijà ir plaèius ágaliojimus.Pokalbiuose su Ukrainos patriotais jisþadëjo suteikti respublikoms platesnæsavivaldà ir atðaukti rusø kolonistus, kàjau buvo pradëjæs vykdyti. Ar panaðøsandërá L. Berija siûlë ir J. Þemaièiui?

1954 metø balandþio 14 dienà LSSRKGB pirmininko pavaduotojo L. Mar-tavièiaus slaptoje paþymoje J. Þemaièionuskraidinimas á Maskvà traktuojamaskaip paprastas bandymas uþverbuoti, ta-èiau vienas þodis – „deryboms“ – iðduo-da buvus platesnæ J. Þemaièio nuskrai-dinimo pas L. Berijà potekstæ. Dël pa-prasto operatyvinio J. Þemaièio panau-dojimo Lietuvoje ar radijo þaidimuo-se su uþsieniu nebûtø reikëjæ taip sku-biai lëktuvu gabenti jo á Maskvà. Ma-tyt, L. Berija, jausdamas, kad artëja ko-vos dël valdþios kulminacija, labai sku-bëjo, taèiau já suëmus L. Martavièiuibuvo geriau neprisiminti taip pat da-lyvavus L. Berijos dvikovoje su komu-nistø partijos nomenklatûra – CK irPolitiniu biuru. Todël L. Martavièiuspabrëþtinai eskalavo J. Þemaièio ope-ratyvinio panaudojimo versijà.

Tà paèià versijà SSKP CK 1953 me-tø liepos plenume, kuriame buvo pa-

smerkta „antipartinë ir antivalstybinë“L. Berijos veikla, pakartojo A. Snieè-kus. Jis pasakë, kad L. Berija buvo ása-kæs J. Þemaitá atveþti á Maskvà, „kadpats já iðtardytø“. „Draugas Martavi-èius man pasakojo, kad Berija, iðtardæsÞemaitá, pasiûlæs, jam padedant, sukur-ti Lietuvoje pogrindinæ nacionalistinæorganizacijà. Matote, pradþioje Berijaiðpûtë Þemaièio vaidmená, o paskui siû-lo Martavièiui sukurti tariamà pogrin-dinæ nacionalistinæ organizacijà, vado-vaujamà Þemaièio“. Toje paèioje kal-boje A. Snieèkus kaltino L. Berijà po-grindþio vaidmená ir padëtá Lietuvoje„iðpûtus“ tam, kad „átiktø amerikie-èiams, JAV prezidentui Eizenhaueriui,kuris praeitø metø rudená kalbëjo, kadbûtina iðvaduoti savo kraujo brolius –Pabaltijo gyventojus“.

L. Martavièius tik liepos plenumometu A. Snieèkui papasakojo apie tai,kaip L. Berijos verèiami Lietuvos èe-kistai nurodë tikràjá represijø mastà.

Birþelio 22 dienà L. Berija susipa-þino su buvusio valstybës saugumo mi-nistro pavaduotojo Riumino parody-mais apie suimtøjø kankinimus ir tokiubûdu iðgaunamus suklastotus prisipa-þinimus. Tà paèià dienà jis ásakë atveþ-ti á Maskvà J. Þemaitá – matyt, norëda-mas pats ásitikinti, ar teisingi yra Lie-tuvos èekistø pateikti dokumentai. Su-sitikæs akis á aká su Lietuvos „pogrin-dþio prezidentu“, galëjo turëti ir kitàtikslà: nuspræsti, ar pavyks tam tikrupoþiûriu padaryti já savo sàjungininku,ir ne tik uþsitikrinti paramà uþgrobtuo-se kraðtuose, bet ir palenkti savo pusënpasaulio opinijà.

LPKTS Kauno filialo nariai prie paminklo Lietuvos ðvietëjui P. Dumèiui

66666 2019 m. gruodþio 6 d.Nr. 45 (1355) TremtinysIstorija be „baltø dëmiø“

Stasys Þukas – kovotojas uþ laisvæDr. Regina ÞUKIENË

Ádiegë daugybæ patobulinimøDarbas sekësi, normos buvo virðija-

mos du ir daugiau kartø. Þmonës pra-dëjo uþdirbti, taèiau apie tai pradëjo ra-ðyti spauda. Susipaþinti su stachanovie-èiø darbu pradëjo vaþiuoti delegacijosið kitø ðachtø. Viskas paaiðkëjo. Þiniospasiekë ir Maskvoje esantá Centrináanglies pramonës projektavimo institu-tà „Gipruglemað“. Instituto direkto-rius pats atvaþiavo á Vorkutà paþiûrëtipatobulinto kombaino ir pakvietë Sta-sá pereiti dirbti á ðá institutà.

1960 metø liepos 18 dienà S. Þukaspradëjo dirbti ðio instituto Vorkutos sek-toriuje inþinieriumi konstruktoriumi.Komandiruotas ið ðiaurës, pusantrø me-tø dirbo Maskvoje, taèiau bûdamas po-litinis kalinys Maskvoje prisiregistruotinegalëjo ir turëjo gráþti á Vorkutà. Èia to-liau konstravo ir tobulino kombainus,kûrë dulkiø nusodinimo sistemà kombai-no darbo zonoje. Buvo labai pastovausbûdo, pradëtà darbà norëdavo pabaigti,todël Lietuvon gráþti neskubëjo.

„Gipruglemað“ institutas, 1964–1965 metais susitaræs su Vorkutos ang-lies baseino ðachtø valdybomis, orga-nizavo visasàjunginá konkursà naujomsanglies kasimo maðinoms sukurti. Pa-teiktø projektø autoriø pavardës buvoáslaptintos. Projektai buvo pateikti iðvisos ðalies, pateikë juos ir instituto va-dovybë. Instituto vadovai atvaþiavo áVorkutà. Buvo numatytos solidþios 10tûkstanèiø, 5 tûkstanèiø ir 3 tûkstan-èiø rubliø premijos.

Ir koks buvo nustebimas, kai ið tri-jø premijuotø darbø, I ir II premijas lai-mëjo S. Þuko pateikti projektai. Ði pa-vardë iðaiðkëjo atplëðus vokus. Jei ko-misija bûtø þinojusi autoriø, tikrai tødarbø nebûtø premijavusi, nes tokákonkursà laimëti buvusiam politiniamkaliniui tiesiog neámanoma. Autoriusbuvo pripaþintas, bet premijos nebuvoiðmokëtos, buvo paaiðkinta, kad nërapinigø ... Jis nemokëjo prisitaikyti, to-dël jo kombainai ir sistemos nebuvo pri-paþintos iðradimais. O reikëjo tik á ben-draautorius priimti instituto vadovus,ir padëtis bûtø buvusi kita.

Buvo labai aktyvusStasys nerûkë ir negërë, todël Ru-

sijoje kompanijose nebuvo mëgiamas.Be to, mëgdavo sakyti tiesà á akis...

Sugráþæs á Lietuvà paþástamø pade-damas ásidarbino Kompleksinëje geo-loginëje ekspedicijoje remonto dirbtu-viø vedëju, nes geologai galëjo priimtiá darbà ir priregistruotus ne Vilniuje.

Ekspedicijoje visi geologiniai áren-

Pabaiga. Pradþia Nr. 44 (1354)

Dirbdamas ðachtø valdyboje konstruktoriumi Stasys á gamybà ádiegë daugelá savo sukur-tø árengimø ir patobulinimø pagerinanèiø ðachtininkø darbo sàlygas. Vienoje ðachtø buvolabai plonas, vos 60 cm storio anglies klodas. Já ðachtininkai galëjo kasti tik su pneumatiniuplaktuku, kombainui klodas buvo per plonas. Þmonës labai vargo, darbo normø nevykdë,uþdarbis buvo maþas. Iðtyrinëjæs darbo sàlygas, po poros mënesiø átempto darbo, Stasyssavo iniciatyva kombainà patobulino. Ðachtininkams prisakë nesigirti, kad vadovybë ne-pakeistø darbo normø. Ðachtos vadovai nebuvo linkæ leistis á ðachtà, nes ten tamsu, o irneþinia, koká kaliná sutiksi...

gimai, þemës græþimo agregatai ëjo perStasio rankas. Tuoj jis ëmësi juos tobu-linti, pritaikyti Lietuvos sàlygoms. Èiaper 20 darbo metø jis sukûrë ir ádiegëgamybon 65 savo sukurtus mechaniz-mus ir konstrukcijas. Buvo ðios orga-nizacijos mokslinës – techninës drau-gijos pirmininkas. Ásigijus kolektyvinásodà, ketverius metus buvo sodo „Þë-rutis“ pirmininku. Negalëjo ir ðiojeveikloje ramiai sëdëti. Tuoj pertvarkëkelius, rengë sodo ðventes. Sodo 15metø jubiliejui paþymëti buvo pastaty-tas paminklinis akmuo.

Mëgo sportà. Iki 70 metø þaidë stalotenisà, jo mokë ir bendradarbius. Lais-vu laiku tapë gamtos vaizdus, ëmësi irskulptûros. Padarë savo mirusiai moti-nai bareljefà, o 1973 metais ir ið aliumi-nio iðliejo Vilniaus 650 metø ákûrimo pro-ga LDK Gedimino 50 centimetrø skers-mens portretà – medalá. Tuo susidomë-jo saugumas ir ekspedicijos virðininkasuþdraudë tokius darbus daryti.

Nuo pat vaikystës labai mylëjo gam-

tà, paukðèius ir kitus gyvûnus. Þiemà vi-sada paukðtelius lesindavo. Net ir Vor-kutoje globojo suþeistà erelá. Lietuvojedirbtuviø darbininkai jam atneðë su-þeistà ðarkà. Stasys jà iðgydë ir prisi-jaukino. Ðarka, kaip ðuo, gindavo sa-vo globëjà nuo lankytojø, kibdavojiems á plaukus. Stasys ir su piktu ðu-nimi rasdavo bendrà kalbà. Ðuns ðei-mininkai stebëdavosi, kad ðuo Stasionepuola, o uþkalbintas pradeda viz-ginti uodegà ir jam gerintis.

Pasinërë á Atgimimo sûkurá1987 metø rugpjûèio 23 dienà vyku-

siame mitinge prie Adomo Mickevi-èiaus paminklo pasmerkti Molotovo–Ribentropo paktà, dalyvavo ir dirbtu-viø praktikantas Gintaras Boguðis. Vil-niaus ámonëse, ástaigose buvo organi-zuojami susirinkimai mitingo dalyviams

pasmerkti. Toká susirinkimà partinë or-ganizacija surengë ir ekspedicijos remon-to dirbtuvëse, bet Stasiui Þukui pradë-jus kalbëti, susirinkimas ágavo kità po-bûdá, darbininkai pradëjo uþdavinëti„provokuojanèius“ klausimus ir G. Bo-guðio „auklëjimas“ þlugo. Uþ tai, nors ása-kyme nebuvo paraðyta, Stasys Þukas irGintaras Boguðis ið darbo buvo atleisti.

Nors sveikata pradëjo ðlubuoti – ið-tiko ðirdies infarktas, prasidëjus Atgimi-mui, Stasys visa ðirdimi pasinërë á jo sû-kurá. Aktyviai dalyvavo susikûrusiojeLietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniøbendrijoje, Vilniaus skyriuje buvo ðimti-ninku, Revizijos komisijos pirmininku,ir dvejus metus bendrijos pirmininku.

1989 metais kartu su dailininkuV. Ciplijausku surengë 37 buvusiø po-litiniø kaliniø ir tremtiniø tapybos irskulptûros darbø parodà Vilniuje, Dai-lës parodø rûmuose. Paroda sulaukë vi-suomenës susidomëjimo, tuo labiaukad tai buvo 50 metø nutylëta temati-ka ir nauji autoriai. Parodoje buvo ir

penki aliejumi tapyti S. Þuko darbai.1996 metais trys Stasio Þuko darbaibuvo eksponuojami Kauno Þilinskodailës galerijoje ir kitur.

Stasys dalyvavo ir Lietuvos Persi-tvarkymo Sàjûdþio veikloje, suorgani-zavo keletà Sàjûdþio grupiø, buvo Vil-niaus miesto Sàjûdþio tarybos narys.

Dalyvavo Sàjûdþio suvaþiavimuose.1990 metø balandþio 1 dienà kartu sumonsinjoru K. Vasiliausku, dailininkeM. Èepuliene, tremtinëmis V. Petrulie-ne, M. Rëklaityte, buvusiu politiniu ka-liniu J. Jankausku, II Sàjûdþio suvaþia-vimui padovanojo dailininkës M. Èepu-lienës sukurtà Sàjûdþio vëliavà.

1990 metais paruoðë Balbieriðkiokapinëse perlaidotiems partizanamspaminklo projektà ir kartu su buvusiupartizanu J. Petraðka organizavo jopastatymà bei iðkilmingà paðventinimà.

Dalyvavo politiniame gyvenimeLabai aktyviai dalyvavo visame Lie-

tuvos politiniame gyvenime: rinkimøagitacijose, Sausio 13-osios ávykiuose,organizavo „Atgimimo bangà“, gegu-þines pamaldas prie Lietuvos radijo irtelevizijos komiteto, tremtiniø palaikøsutikimà Vilniaus oro uoste.

1992 metais buvo iðrinktas Lietuvospolitiniø kaliniø ir tremtiniø bendrijosVilniaus skyriaus pirmininku, stengë-si bendrijos veiklà nukreipti politinelinkme, kelti Vyriausybei politiniusklausimus. Buvo paskirtas nariu á Glo-bos ir rûpybos tarybà prie Lietuvos Mi-nistrø tarybos. Pateikë A. A. Abiðalosvadovaujamai Vyriausybei, kad pensi-ninkui mirus, bûtø skiriama laidojimopaðalpa, kad seniems þmonëms vaþiuotivisuomeniniu transportu bûtø taiko-mos lengvatos, kad buvæ politiniai ka-liniai ir tremtiniai vaistus ir sanatorinágydymà gautø nemokamai.

Po ilgø derybø S. Þukui pavyko su-sitarti ir 1993 metø spalio 3 dienà pa-siraðyti aðtuoniø deðiniøjø partijø ir vi-suomeniniø organizacijø Vilniaus sky-riø deklaracijà – koalicijà bendriemsLietuvos politikos klausimams ir pro-blemoms spræsti. S. Þukas visada þino-jo, kad vienybëje – galybë, todël visa-da siekë ðios vienybës. Koalicija akty-viai veikë, raðë raðtus su pasiûlymaisSeimui, Vyriausybei, reikalaudama ne-kurti bendrø ámoniø su Rusija, neskir-ti buvusiø saugumieèiø á atsakingas pa-reigas, gràþinti þemæ savininkams, pri-imti turto deklaravimo ástatymà, iðsau-goti KGB archyvinius dokumentus, bu-vusius KGB rûmus Vilniuje paverstimemorialiniu muziejumi.

1994 metais Lietuvos politiniø ka-liniø ir tremtiniø sàjunga nusprendëVilniuje pastatyti bent laikinà pamink-là kovojusiems uþ Lietuvos laisvæ. Pa-minklà buvo nuspræsta statyti birþelio14 dienà ið akmenø, suveþtø ið visosLietuvos parapijø. Paminklo statybaivadovavo S. Þukas. Paminklas Aukøgatvëje stovi iki ðiol. Stasys pasiûlë su-sirinkusiai komisijai ant KGB rûmøfasado iðkalti pastate suðaudytø Lie-tuvos patriotø pavardes, paruoðë es-kiziná darbo projektà.

1993 metais Stasys vadovavo akci-jai „KGB archyvai á ðvarias rankas“.Akcija uþsitæsë trejus su puse metø.Joje dalyvavo 13 tûkstanèiø buvusiøpolitiniø kaliniø ir tremtiniø bei visuo-meniniø organizacijø atstovai, visuo-menës nariai ið visos Lietuvos.

KGB rûmø antrame aukðte daili-ninko A. Raèo padedamas S. Þukas1996 metø sausio 3 dienà árengë Ge-nocido aukø koplyèià. Du kartus permetus joje aukojamos ðv. Miðios. Ðio-je koplyèioje S. Þukas rengë politinesvalandëles – vilnieèiø susitikimus suSeimo, Vyriausybës nariais, mokslo irmeno darbuotojais, meno kolektyvais.Tokiø susirinkimø jis surengë 112, vi-suomenë juos labai mëgo.

Lyg nujausdamas savo greità mir-tá, 1999 metø lapkrièio 1 dienà lankan-tis kapinëse, jis papraðë: „Ant manoantkapio iðkalk þodþius „Kovotojas uþLietuvos laisvæ“.

S. Þukas (pirmas ið kairës) Vorkutoje prie ðachtos. 1954 metai

777772019 m. gruodþio 6 d. Nr. 45 (1355)Tremtinys

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas,Tel. (8 37) 323 204, 8 667 39218

TremtinysLeidëjas Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjunga

Ámonës kodas 300032645Ats. sàsk. Nr. LT18 7044 0600 0425 8365 AB „SEB“ bankas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XSavaitraðèio vadovë Audronë KaminskienëTechninë redaktorë Vesta Milerienë

www.lpkts.lt

Projektus „Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautosnetekèiø atspindþiai“ ir „Istorija be „baltø dëmiø“remia

2 spaudos lankai. Tiraþas 1470 egz. Kaina 0,66 euro.

Spausdino spaustuvë UAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

El. p. tremtinys.redakcija@gmail.com

Uþjauèiame

Skelbimai

Istorijos paradoksai: partizanø vadopagerbimas ir sunaikinimas

Buvo paskelbæs, kad nederaprievarta diegti socializmo,kad reikia keisti nacionalinæpolitikà ir vietoje rusø valdi-ninkø ádarbinti vietinius,kad bûtina maþinti komunis-tø partijos vaidmená ir de-mokratizuoti reþimà. Re-formø bûtinybæ galëjo pa-grásti tuo, kad okupuotikraðtai nesiliauja prieðinæsi.Todël L. Berijai reikëjo tik-ro ar tariamo pogrindþio, ta-da jis bûtø galëjæs save laiky-ti tautø valios reiðkëju.

Juk kaip tik tokios pat tak-tikos laikësi ir vëlesni SSRS„reformatoriai“ – N. Chruð-èiovas ir M. Gorbaèiovas, taippat rizikingai þaidæ „su ugni-mi“ ir kiekvienà kartà, kai ðisþaidimas perþengdavo leisti-nas ribas, pasitelkdavæ tankus– tiek 1956 metais Budapeðte,tiek 1968 metais Prahoje, tiek1989 metais Tbilisyje, tiek1991 metais Vilniuje. L. Beri-jos „reformø“ laikas buvo patstrumpiausias – tik trejetas më-nesiø, todël sunku spræsti,kaip ðis eksperimentas bûtøpasibaigæs.

(atkelta ið 5 psl.) Vis dëlto tai, kad J. Þemai-tis buvo nugabentas „dery-boms“ su L. Berija, reiðkëaukðèiausià okupuotos valsty-bës pripaþinimà. Paradoksalu,taèiau tai buvo dviejø valstybiø– okupuotos Lietuvos Respub-likos ir Sovietø sàjungos –

aukðèiausiø vadovø susitiki-mas. Pirmà kartà suimtas par-tizanø vadas buvo pavadintasne „banditu“, o „lietuviðkoginkluoto nacionalistinio po-grindþio vadovu“, „pogrin-dþio prezidentu“, „LLKS ta-rybos prezidiumo pirminin-ku“. L. Berijà suëmus, ðie var-

toti J. Þemaièio titulai Lietu-vos èekistø ataskaitose buvokruopðèiai iðbraukti.

Kità dienà po susitikimo suJ. Þemaièiu, 1953 metø birþe-lio 26-àjà, per SSRS Ministrøtarybos prezidiumo posëdáL. Berija buvo suimtas.

Ar jis prisiminë iðvakarësetardytà kaliná? Ar pasimokë iðjo laikysenos orumo? Pats ta-pæs kaliniu, jau pirmomis suë-mimo dienomis karðtligiðkairaðë verksmingus laiðkus bu-vusiems bendraþygiams ir pra-ðë pasigailëti, kol pagaliau1953 metø gruodþio 23 dienàMaskvoje, Osipenkos gatvëje,poþeminiame bunkeryje gen.mjr. Pavelas Batickis ávykdëmirties nuosprendá. L. Berijoskûnas buvo sudegintas krema-toriume, o pelenai iðbarstyti joteritorijoje. Tuo metu toks kre-matoriumas tebuvo Butyrkøkalëjime – ten, kur beveik pometø buvo suðaudytas J. Þe-maitis. Taigi L. Berijos aukapergyveno savo budelá iðtisaisvienuolika mënesiø.“

Lietuvos gyventojøgenocido ir rezistencijos

tyrimo centras

Kai partizanø kûnus suguldëatpaþinimui, rusø kareiviaistebëjosi: „Kakaja krasyva-ja banditka“ (Kokia graþibanditë). Þuvæ partizanaibuvo iðniekinti Alytuje. Ðni-pà Pankevièiø partizanøteismo nuosprendis pasiekëpo mënesio. Kregþdës ir joþmonos Þibutës sûnø Petràuþaugino partizanø rëmëjai.Kol kas neþinoma, kodël ðia-me bunkeryje buvo apsisto-jæ net penki vadai: galbût vy-ko á pasitarimà ir èia buvolaikinai ásikûræ, o gal gráþo iðjau ávykusio pasitarimo.

Ðiø eiluèiø autoriaus se-nelis Vincas Staniðauskas,kai 1948 metø geguþës 22 die-nà buvo tremiama Diksø ðei-ma ið Boguðiðkiø kaimo, ákal-bëjo Bronæ Diksaitæ, kad jibëgtø, bet ði nedráso to dary-ti, nes nenorëjo palikti savomaþo sûnelio Petriuko. TadaVincas Staniðauskas iðpraðëstribø, kad tokio maþo vaikoneimtø, nes jis pakeliui nu-

Kregþdës bûrio þûties 70-metis(atkelta ið 1 psl.) mirs. Stribams sutikus, tà vai-

kelá parsiveþë á savo namus irpriþiûrëjo dvi savaites kartu sutokio pat amþiaus dukterimiOnute (gimusia 1946 metais),vëliau perdavë Viktorui Abe-ciûnui (Novoplentos kaime,Alovës valsèiuje), o dar vëliauðis apsigyveno pas partizanøryðininkus Truncus (Klausið-kiø kaime, Alovës valsèiuje).Jie Petrà Diksà ir uþaugino,nes motina Bronë Diksaitë,pabëgusi nuo tremties tapopartizane Þibute ir kartu su

savo vyru Petru Savicku-Kregþde bei kitais partizanaisþuvo 1949 metø lapkrièio 26dienà Varèios miðke.

Partizanø þûties, slëptuvësbei bunkerio vieta ir mediniskryþius (teritorijos plotas –136 kvadratiniai metrai Varèiosmiðko Duðnioniø girininkijos707 kvartale, 16 sklype) 2004metø gruodþio 28 dienà átrauktiá Lietuvos Respublikos Kultû-ros vertybiø registrà, kaip tu-rintys memorialiná ir istorinávertingøjø savybiø pobûdá.

Nuoðirdþiai uþjauèiame Varënos kr. partizanà, buvusá po-litiná kaliná Juozà Jakavoná ir ðeimos narius, gimines, artimuo-sius dël tremtinës Zosës Jakavonienës (1931–2019) mirties.

LPKTS Druskininkø filialas

Gruodþio 6 d. (penktadiená) 12 val. Dievo Gailestingumobaþnyèioje Vilniuje (Dominikonø g. 12) bus aukojamos ðv. Mi-ðios Stasio Þuko 20-øjø mirties metiniø atminimui. Kvieèia-me dalyvauti ðio buvusio Vorkutos politinio kalinio, Laisvëskovotojo ir aktyvaus Vilniaus politiniø kaliniø ir tremtiniø or-ganizatoriaus bendraþygius ir já paþinojusius.

LPKTS Vilniaus skyriaus taryba

Gruodþio 6 d. (penktadiená) 12 val. Lietuvos politiniø ka-liniø ir tremtiniø sàjungos bûstinëje (Laisvës al. 39, Kaunas)ávyks Kazachstane iðleistos knygos „Nuo Baltijos jûros iki Ka-zachstano stepiø“ apie lietuviø, kalëjusiø Kazachstano lage-riuose, likimus, pristatymas.

Dalyvaus knygos sumanytojai: Alija Bolathan, Manara Ka-lybekova, Benediktas Ðetkus. Pristatymas vyks rusø kalba.

Gruodþio 14 d. (ðeðtadiená) 9.30 val. Kaune, Laisvës al.39, vyks LPKTS valdybos posëdis, o 11 val. – LPKTS tary-bos posëdis.

***

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikinameGraþaus 95 metø jubiliejaus pro-

ga nuoðirdþiai sveikiname LPKTSPalangos filialo tarybos nará Fortuna-tà BUÈIØ ir linkime:

LPKTS Palangos filialas

***

Te niekad neapleis energija sparnuota,Ir akys ðilumà jaunatviðkà teskleis.Ðirdis tikëjimo þiedais apvainikuota,Te niekada pavargti Tau neleis,Mes linkim Tau energijos, sveikatosIr ðypsenos geros, plaèios.

Sveikiname LPKTS Jonavos filialo buvusias tremtines,gruodþio mënesá ðvenèianèias graþius jubiliejus:

Jadvygà RAZMORAITIENÆ ir Birutæ KAMANDULIE-NÆ – 85-àjá,

Onà VILÈINSKIENÆ ir Laimutæ MATIUÐENKO –80-àjá,

Irinà STANKEVIÈIENÆ – 65-àjá.Linkime graþiø, ðviesiø dienø, stiprios sveikatos, dvasios

ramybës, artimøjø meilës ir Dievo palaimintø metø.LPKTS Jonavos filialas

Dainavos apygardos partizanai. Varèios miðkas, 1949 metai

***

AtsiliepkiteDar renkame medþiagà, susijusià su Ðilavoto NKVD rûsyje

kalintais þmonëmis, labai trûksta informacijos. 1944–1953 m.Ðilavote (Prienø r.) buvo NKVD-MVD-MGB poskyris ir bûs-tinë su laikinojo sulaikymo kamera, kurioje buvo kalinami su-imtieji ir prieð trëmimus kalinti apylinkiø gyventojai.

2018 m. ðiame pastate aptikti kalintøjø áraðai. Dauguma ára-ðø labai sunkiai perskaitomi. Galinèius suteikti informacijosapie 1944–1953 metais kalintus asmenis, labai praðome susisiektisu Prienø kraðto vyr. muziejininke Viktorija Bielevièiene, pa-raðyti el. paðtu vyrmuziejininkas@prienumuziejus.lt arba skam-binti tel. +370 616 12 440.

Jonas Þemaitis

88888 2019 m. gruodþio 6 d.Nr. 45 (1355) Tremtinys

Ðie Prûsø ðviesuoliai carinës prie-spaudos sutemø laikais spaudë lietuvið-kà þodá, kurá vëliau, iðslapstæ neátikina-miausiose vietose, á carinës Rusijosokupuotà Lietuvà gabeno dràsuoliaiknygneðiai. Gal koks kritikas pasakys,kad kas èia tokio – jiems lietuviai darëverslà. Bet, nepamirðkime, kad dauge-lis patriotiniø laikraðèiø ir knygeliø bu-vo nuostolingos. Juk Tilþës Birutësdraugijos steigëjai Jurgis Mikðas irMartynas Jankus ne kartà buvo bank-rutavæ ir ástûmæ á didelá vargà savo ðei-mas. O kiek knygneðiø buvo areðtuotiir iðgrûsti á katorgà?

Prûsø Lietuvos lemtisAntrojo pasaulinio karo metu Ma-

þoji Lietuva priklausë hitlerinei Vokie-tijai. Prieð 75 metus, 1944 metø spalio16 dienà, á jà ásiverþë Sovietø sàjungoskariuomenë. Klaipëdos kraðtas buvo lai-komas Sovietø sàjungos dalimi, todël jisnebuvo labai smarkiai niokojamas, o uþNemuno buvo tikroji Vokietija – RytøPrûsija. Maþojoje Lietuvoje ir visuoseRytprûsiuose beveik nebuvo gyvenvie-èiø, kuriose sovietø kareiviai nebûtø þu-dæ ir kankinæ civiliø gyventojø, naikinæir plëðæ jø turto. Vyrai buvo þudomi, omoterys – prievartaujamos. Ne visi so-vietø karininkai pritarë tokiam savo ka-riø elgesiui, dalis jø piktinosi armijos de-moralizavimu ir tokius ávykius laikë ka-riuomenës vardo þeminimu.

Tragiðkas likimas laukë ir tø Maþo-sios Lietuvos bei Rytprûsiø gyventojø,kurie mëgino iðtrûkti, pabëgti. Ðtai1945 metø þiemà tûkstanèiai besitrau-kianèiø per uþðalusias Kurðiø mariaspabëgëliø buvo subombarduoti ir su-ðaudyti. Skandinami buvo laivai su pa-bëgëliais. Skaièiuojama, kad per Rytp-rûsiø operacijà sovietai paskandino 73laivus su pabëgëliais. Didþiausia trage-dija ávyko 1945 metø sausio 30 dienà,kai sovietø povandeninis laivas nuskan-dino lainerá „Wilhelmà Gustloffà“. Ka-tastrofos metu þuvo apie 9,5 tûkstan-èio þmoniø (kur kas daugiau, nei nu-skendus „Titanikui“). Laivà nuskandi-næs moldavø kilmës girtuoklis Alek-sandras Marinesku gavo Sovietø sàjun-gos didvyrio vardà, ðio budelio garbeiKaliningrade prie Priegliaus pastatytasdidingas obeliskas.

Iðlikæ gyvi Karaliauèiaus kraðto gy-ventojai buvo grûdami á Karaliauèiaus,Ásruties, Prûsø Ylavos, Gastø, Tolmin-kiemio koncentracijos stovyklas, kur jølaukdavo vergiðkas darbas, neretai – irmirtis. Atsirado tûkstanèiai naðlaièiø,vadinamøjø „vilko vaikø“, kurie, gelbë-damiesi nuo bado, tiltu per Nemunà arprekiniais traukiniais bëgo á Lietuvà.

Iki 1944 metø Prûsijoje gyveno 2,6milijono þmoniø, per paskutiná Antro-

Karaliauèiaus lietuviø bendruomenës pirmininkasSigitas ÐAMBORSKIS,

Lietuvos Sàjûdþio laikais burdamiesi á lietuviðkàsias draugijas Tilþëje, Ragainëje, Lazdynuo-se, Pilkalnyje, Gastose, Stalupënuose, Gumbinëje, Karaliauèiuje ir kitose Kaliningrado sritiesvietovëse, mes, Maþosios Lietuvos jaunieji lietuviai, sëmëmës stiprybës ið Prûsø lietuviø ðviesuo-liø spaustuvininkø ir bebaimiø knygneðiø gyvenimo ir veiklos. Vaikðèiojome apleistomis Sovets-ko, Nemano, Krasnoznamensko, Slavsko gatvelëmis ir ieðkojome pastatø, kuriuose kadaise buvoMartyno Maþvydo baþnyèia, veikë garsios Kristupo Giedraièio, Orto Mauderodës, Albano ir Ky-belkos, broliø Reilenderiø, Jurgio Mikðo, Endzio Jagosmato ir Martyno Jankaus spaustuvës.

jo pasaulinio karo pusmetá gyventojøskaièius sumaþëjo daugiau nei 4 kartus.Didelë gyventojø dalis spëjo pasitrauk-ti, taèiau per 300 tûkstanèiø civiliø gy-ventojø (ið jø apie 130 tûkstanèiø prû-sø lietuviø kilmës) buvo þvëriðkai iðþu-dyta. 1945 metø pabaigoje Karaliau-èiaus kraðte buvo likæ tik apie 160tûkstanèiø vietos gyventojø.

Nusiaubtas Karaliauèiaus kraðtasPotsdamo konferencijos susitarimu1945 metø rugpjûèio 2 dienà buvo lai-kinai atiduotas administruoti Sovietøsàjungai. Nuo 1945 metø rudens á Ka-raliauèiaus kraðtà ëmus siøsti rusakal-bius kolonistus, prasidëjo nenutrûks-tamas jo kolonizavimas. 1947 metø spa-lio 11 dienà SSRS Ministrø Taryba, pa-þeisdama 1907 metø Hagos konvenci-jà, priëmë nutarimà „Dël vokieèiø ið-keldinimo ið Karaliauèiaus srities“.102 tûkstanèiai vietos gyventojø, atlai-kiusiø sovietø terorà, beveik tuðèiomisrankomis buvo deportuoti á Rytø Vo-kietijà. Senøjø gyventojø dvasinis ir kul-tûrinis paveldas buvo suniokotas, isto-riniai vietovardþiai pakeisti.

Lietuvybë Kaliningrado srityjeJau 1989 metais, steigdami pirmuo-

sius lietuviø kalbos bûrelius, aktyviaiieðkojome misionieriø mokytojø ir lie-tuviðkos spaudos. Jà á Karaliauèiaussritá gabenome ávairiais keliais. Periodi-næ spaudà á Tilþæ, Ragainæ, Gastus,Skaisgirius, Ásrutá mums atgabendavoklaipëdiðkis ðviesuolis Adolfas Buðaus-kas. Jis ið Klaipëdos su didþiuliais spau-dos ryðuliais vaþiuodavo dviraèiu. Kau-nietis Petras Rolofas surinkdavo neið-parduotà spaudà Kauno spaudos kios-kuose, o að nugabendavau á Karaliau-èius sritá. Stalupënø lietuviø kalbosmokytojas Arûnas Urbaitis surinkda-vo spaudà Marijampolëje ir Vilkavið-kyje ir perduodavo jà reisiniu autobu-su Kaunas–Kaliningradas. Vëliau dël

aktyvios veiklos mokytojà Arûnà Ru-sijos Federalinë saugumo tarnyba ap-dovanojo persona non grata titulu.

1997 metais Ragainëje (Nemanë)iðkilmingai paminëjome Martyno Maþ-vydo Katekizmo 450 metø jubiliejø.Tada surengëme lietuviø ðventæ, kuriosmetu buvusià Martyno Maþvydo baþ-nyèià, kurioje dabar socialiniai bûstai,

papuoðëme Martynui Maþvydui atmin-ti memorialine lenta, árengëme lietuvið-kà bibliotekëlæ ir katalikø koplyèià.

Jelcino laikais á Karaliauèiaus sritálietuviðkas knygas veþëme net sunkve-þimiais. Nacionalinës Martyno Maþ-vydo bibliotekos kolektorius perda-vë mums keletà tûkstanèiø knygø,kurias nugabenome á Karaliauèiausmiesto A. Gaidaro bibliotekà ir tenásteigëme lietuviø literatûros skyriø. Dë-kui AB „Lietuvos Telekomas“, kurie„atsikratydami“ sava biblioteka, atida-vë mums keletà tûkstanèiø knygø su vi-somis lentynomis ir netgi savivartá uþ-sakë viskam iðveþti á Ragainæ, kur bu-vusiame Martyno Maþvydo baþnyèiospastate árengëme lietuviðkà bibliotekà.

1997 metais, Maþvydo metais, lie-tuviðkà bibliotekà ákûrëme atstatyto-je Tilþës Katalikø baþnyèioje. Bûdavo,kad knygas areðtuodavo, nes neturë-jome paþymos apie tai, kad jose nërakirvarpø. Buvo atvejø, kai ið Kauno se-minarijos klierikø ekskursantø rusøpasienieèiai ant sienos atëmë maldak-nyges. Kartais reikalaudavo veþamosliteratûros vertimø á rusø kalbà ir Ru-sijos spaudos ir komunikacijø pareigû-nø leidimø. O dabar veþamà literatû-rà FSB pareigûnai ant sienos kopijuo-ja. Viena lietuviø kalbos mokytoja pa-sakojo, kad veþant vadovëlius ið Lie-tuvos ðvietimo ir mokslo ministerijos,ant sienos jà privertë kopijuoti visà ve-þamà literatûrà.

Aiðku, po keleto valandø baigësi pa-sienieèiø popierius ir milteliai. Tai jie va-þiavo á Gumbinæ parsiveþti kanceliariniøprekiø vis burnodami: „Èio vy tut taðèitevsiakyje proklamacii iz etoj neblagopo-luènoj strany?“ (Ko jûs èia vis tempiatevisokias proklamacijas ið ðitos nevykusiosðalies?) Taigi mes – nevykusi ðalis. Ar tik-rai tokie nevykëliai mes esame? Að ma-nau, kad kaip tik mes esame vykëliai, nesjau ne kartà iðklibinome Rusijos imperi-jos pamatus. Gal dël to mes tokie pavo-jingi imperialistams nutautintojams.

Ið Lietuvos atvykdavo lietuviø kalbosir tautinës kultûros mokytojai: ArûnasUrbaitis, Vanda Vasiliauskienë, Jonas irLiucija Glinskiai, Algaudë Emilija Bu-kontienë, Ona Druseikaitë-Ruþevièiû-të. Paskutinë ðiø metø rudená neáleistaKaliningrado I. Kanto universitete 14metø lietuviø kalbà dësèiusi baltistë Vio-leta Lopetienë.

Ðiais metais Karaliauèiaus lietuviøbendruomenë kartu su Lenkijos lietu-viø etninës kultûros draugija LietuvosKultûros tarybai teikëme projektà „Su-naikintø Prûsø ir Jotvingiø vardø ðvie-sa“. Projekto renginiø metu etninëseþemëse ir Lietuvoje bûtume rengækonferencijas, kuriø metu bûtø kreip-tasi á UNESCO dël tebenaikinamo bu-vusios Prûsijos kultûros paveldo. Bû-tume iðleidæ þemëlapius, pasitelkæ Lie-tuvos, Vokietijos, Lenkijos ir Rusijosmokslininkus, kurie parengtø moksli-nes studijas apie Prûsijos paveldà. De-ja, Lietuvos kultûros tarybos eksper-tø iðvada buvo negailestinga: „Finan-savimo neskirti“.

Nuo 13 amþiaus prasidëjusi PrûsøLietuvos iðdavystë tæsiasi.

Gruodþio mën. atmintinos datos ir sukaktys

Karaliauèiaus vaikø folkloro ansambliø stovykla. 2018 metai

* gruodþio 7 d. – Tarptautinë civilinës aviacijos diena;* gruodþio 10 d. – Tarptautinë þmogaus teisiø diena;* gruodþio 13 d. – Ðviesos diena, Ðv. Liucija;* prieð 70 metø, 1949 m. gruodþio 15 d., Punsko valsè. Ðlynakiemio k. (Lenkija) þuvo Dai-navos apygardos karininkas Jurgis Krikðèiûnas-Rimvydas ir partizanas Vitas (Vytautas)Prabulis-Þaibas;* gruodþio 21 d. – Þiemos saulëgráþa, Elnio devyniaragio ðventë;* gruodþio 24 d. – ðv. Kûèios;* gruodþio 25 d. – ðv. Kalëdos;* gruodþio 26 d. – Ðv. Steponas; antroji ðv. Kalëdø diena;* prieð 70 metø, 1949 m. gruodþio 30 d., Ukmergës aps. Pabaisko valsè. Juodkiðkiø k. gy-ventojo K. Tarulio sodyboje þuvo Didþiosios Kovos apygardos vadas Alfonsas Morkûnas-Plienas, apygardos ðtabo virðininkas Vladas Aliðauskas-Puðkinas, B rinktinës vadas Pra-nas Grigas-Geniukas, apygardos ðtabo apsaugos bûrio vadas Bronislovas Medelskas-Krienas ir bûrio vadas Bronius Dûda-Narutis;* gruodþio 31 d. – Blogø minèiø atsikratymo diena.

Martyno Maþvydo ðviesa Maþojoje Lietuvoje