Herbicidų mišinių ir derinių tyrimas Sosnovskio barščio ...zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/Veiklos_sritys... · praktinė konferencija HERBOLOGIJA 2017: Lietuvos

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

TVIRTINU: ………………………

Prorektorius Romualdas Zemeckis

ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR

TAIKOMOSIOS VEIKLOS PROGRAMA

Herbicidų mišinių ir derinių tyrimas Sosnovskio barščio (Heracleum

sosnovskyi) kontrolei agrocenozėse ir natūraliose augimvietėse

2017 m. GALUTINĖ ATASKAITA

Tyrimo vadovė

Doc. dr. Darija Jodaugienė

Kaunas

2017

2

Informacija apie projektą

Projekto vadovė:

doc. dr. Darija Jodaugienė

Projekto vykdytojai:

doc. dr. Darija Jodaugienė

prof. dr. Aušra Marcinkevičienė

doc. dr. Aušra Sinkevičienė

Projekto pradžia: 2016 m.

Projekto pabaiga: 2017 m.

Projekto sklaida:

Straipsniai

1. Jodaugienė D., Marcinkevičienė A., Sinkevičienė A. 2017. Sosnovskio barščio (Heracleum

sosnowskyi) kontrolė Lietuvoje. Žmogaus ir gamtos sauga 2017, ASU.- 186-189 p.

2. Jodaugienė D., Marcinkevičienė A., Sinkevičienė A. 2017. Sosnovskio barščio kontrolė.

Mokslinės-praktinės konferencijos HERBOLOGIJA 2017: Lietuvos laukų piktžolėtumo

problemos pranešimų santraukų leidinys.- 31-34 p.

3. Jodaugienė D., Marcinkevičienė A., Sinkevičienė A. 2017. Control of Heracleum

sosnowskyi in Lithuania / 28. Deutsche Arbeitsbesprechung über Fragen der Unkrautbiologie

und –bekämpfung.- 2018 (priimtas spausdinti)

Pranešimai konferencijose

1. Jodaugienė D., Marcinkevičienė A., Sinkevičienė A. Sosnovskio barščio kontrolė. Mokslinė-

praktinė konferencija HERBOLOGIJA 2017: Lietuvos laukų piktžolėtumo problemos. 2017

m. kovo 23 d.

2. Jodaugienė D., Marcinkevičienė A., Sinkevičienė A. Sosnovskio barščio (Heracleum

sosnowskyi) kontrolė Lietuvoje. Dvidešimt trečioji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija

ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 2017, 2017 m. gegužės 3–5 d.

Konsultacijos:

1. Sosnovskio barščio kontrolė. doc. dr. D. Jodaugienė, doc. dr. A. Sinkevičienė. Parodos „Ką

pasėsi... 2017“ metu. 2017 m. kovo 31 d.

2. Sosnovskio barščio kontrolė. doc. dr. D. Jodaugienė, prof. dr. A. Marcinkevičienė, doc. dr.

A. Sinkevičienė. Parodos „Sprendimų ratas 2017“ metu. 2017 m. spalio 5 d.

3

TURINYS

ĮVADAS 4

1. SOSNOVSKIO BARŠČIO BIOLOGINIŲ SABYBIŲ, IŠPLITIMO

PRIEŽASČIŲ IR KONTROLĖS PROLEMŲ IDENTIFIKAVIMAS

6

2.1. Biologinės savybės 6

2.2. Sosnovskio barščio išplitimas 7

2.3. Sosnovskio barščio kontrolė 10

2. TYRIMO OBJEKTAS IR METODIKA 13

3. TYRIMŲ REZULTATAI 16

3.1. Sosnovskio barščio kontrolei parinktų herbicidų, jų mišinių bei derinių

efektyvumas plotuose, galinčiuose kelti grėsmę žemės ūkio pasėliams, remiantis

2016 m. atliktų tyrimų rezultatais

16

3.1.1. I eksperimento rezultatai 16

3.1.2. II eksperimento rezultatai 22

3.1.3. III eksperimento rezultatai 28

3.1.4. IV eksperimento rezultatai 33

3.1.5. V eksperimento rezultatai 35

3.2. Sosnovskio barščio kontrolei parinktų herbicidų, jų mišinių bei derinių

efektyvumas plotuose, galinčiuose kelti grėsmę žemės ūkio pasėliams, remiantis

2017 m. atliktų tyrimų rezultatais

39

3.2.1. I eksperimento rezultatai 42

3.2.2. II eksperimento rezultatai 56

3.2.3. III eksperimento rezultatai 66

3.2.4. IV eksperimento rezultatai 69

3.2.5. V eksperimento rezultatai 72

3.2.6. VI eksperimento rezultatai 74

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 80

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 81

4

ĮVADAS

Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi) – Lietuvoje labiausiai grėsmę keliantis

svetimžemis, salierinių šeimos augalas. Apie 1950 m. šis augalas atvežtas į Lietuvą iš Kaukazo

ir buvo rekomenduojamas auginti silosui. XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje tapo

populiarūs kaip dekoratyviniai ir medingieji augalai, juos ėmė auginti sodininkai ir bitininkai.

Netrukus jie ėmė plisti savaime. Šiuo metu auga pakelėse, pakrūmėse, krūmuose, paupiuose,

dirvonuojančiuose laukuose, mažai šienaujamose pievose, skverbiasi į miškus bei dirbamus

laukus. Sosnovskio barštis nuo 2001 m. Lietuvoje įtrauktas į Kenksmingų ir naikintinų laukinių

augalų ir grybų rūšių sąrašą (Žin., 2001, Nr. 4-106). Kaip svetimžemis augalas yra labiausiai

paplitęs rytinėse Europos šalyse – Lenkijoje, Baltarusijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje,

Rusijoje, Ukrainoje, randamas ir Vokietijoje. Šiuo metu Lietuvoje inventorizuota apie 1 tūkst.

ha sosnovskio barščio. Tačiau skaičiuojama, kad visoje Lietuvoje jų yra ne mažiau kaip 10

tūkst. ha (Radzevičiūtė, 2016). Kaimyninėje Latvijoje sosnovskio barščio plotai siekia 13 tūkst.

ha (Kabuce et. al, 2010).

Visos augalo dalys kaupia daug ypač stipraus alergeno furanokumarino. Barščio sultys,

patekusios ant odos ir veikiamos saulės spindulių, sukelia stiprius odos nudegimus, susidaro

pūslės ir sunkiai gyjančios žaizdos (Burlėgaitė ir kt., 2012).

Pastaruoju metu šių augalų galima rasti ne tik atokiose vietovėse, bet ir aplink

gyvenvietes bei miestus. Dėl šios priežasties padažnėjo šio augalo sukeliamų smarkių

nudegimų, nuo augalų nukenčia ir suaugusieji, ir vaikai.

Invazinių rūšių skverbimasis – viena svarbiausių priežasčių, lemiančių pasaulinį

biologinės įvairovės nykimą. Kai kurios kitų kraštų rūšys veikia ne tik gamtinę aplinką, bet ir

daro žalą ekonomikai, kenkia žmonių sveikatai. Tokių rūšių organizmų daroma žala – globali,

dažnai nepataisoma, o aplinkos tarša, klimato šilimas sudaro palankias sąlygas šioms rūšims

įsikurti ir plisti naujose teritorijose. Lietuva yra pasirašiusi Biologinės įvairovės konvenciją

įsipareigodama neleisti introdukuoti kitų kraštų rūšių, kurios kelia grėsmę vietinėms

ekosistemoms, buveinėms ir rūšims, o jeigu tokių jau yra – stabdyti jų plitimą ir reikalui esant

naikinti. Siekiant apsaugoti krašto gamtą ir žmones nuo galimos ekologinės katastrofos masto

padarinių, reikia ypač susirūpinti sosnovskio barščių plitimu ir parengti jų kontrolės strategiją.

MTTV projekto tikslas – ištyrus rinkoje esančių herbicidų veiksmingumą prieš

sosnovskio barštį pasiūlyti efektyvų produktą ar produktų derinį šios itin žalingos piktžolės

kontrolei agrofitocenozėse ir natūraliose augimvietėse.

Projekto uždaviniai:

1. Parengti metodiką sosnovskio barščio kontrolės tyrimams;

5

2. Probleminiuose regionuose atlikti sosnovskio barščio kontrolės herbicidais, jų

mišiniais bei deriniais žemės ūkio augalų pasėliuose ir plotuose, galinčiuose kelti

grėsmę žemės ūkio pasėliams tyrimus;

3. Parengti rekomendaciją dėl herbicidų naudojimo sosnovskio barščio kontrolei

Rezultatai, kurie bus pasiekti įgyvendinus MTTV projektą:

Numatoma parengti: 2 mokslinius–informacinius straipsnius, rekomendacijas „Herbicidų

mišinių ir derinių tyrimas sosnovskio barščio (Heracleum sosnovskyi) kontrolei agrocenozėse

ir natūraliose augimvietėse“, įvykdyti visus šio MTTV projekto uždavinius.

6

1. SOSNOVSKIO BARŠČIO BIOLOGINIŲ SABYBIŲ, IŠPLITIMO PRIEŽASČIŲ IR

KONTROLĖS PROLEMŲ IDENTIFIKAVIMAS

2.1. Biologinės savybės

Barštis yra vieną kartą derantis daugiametis

2,5–3,5 m, kartais iki 4,5 m aukščio su stora, iki

10 cm skersmens liemenine šaknimi.

Sosnovskio barščio šaknys labai tvirtos ir

gyvybingos dirvožemyje išlieka iki aštuonerių

metų. Stiebas briaunotas, apaugęs šiurkščiais

plaukeliais. Lapai labai stambūs, plunksniški,

stambiai dantytu lapalakščio kraštu, su ilgu,

beveik apvaliu ir tuščiaviduriu lapkočiu. Žiedai

stiebo ir šoninių šakų viršūnėse susitelkę

stambiais sudėtiniais skėčiais. Vainiklapiai balti

arba vos rusvi, kraštinių skėčio žiedų

netaisyklingi. Vaisius – skeltavaisis, sudarytas

iš dviejų vienasėklių, kiaušiniškų, iš šonų labai suplotų dalių (merikarpių). Augalai žydi

birželio – liepos mėn., o po nupjovimo rugpjūčio – rugsėjo mėn. Vienas augalas gali subrandinti

iki 100 tūkst. sėklų, kurios daigios išlieka kelerius metus (nuo 5–6 iki 15 metų) (Nielsen et. al,

2007; Gudžinskas ir kt., 2014). Atliktų tyrimų duomenys parodė, kad Lietuvos klimatinėmis

sąlygomis viena augalas gali subrandinti nuo 7,7 iki 8,1 tūkst. skeltavaisių ir nuo 15,4 iki 16,1

tūkst. sėklų. Sėklų daigumas siekia 78 proc. (Baležentienė, Bartkevičius, 2013; Baležentienė ir

kt., 2013)

Jų sėklų sudygimui reikalinga stratifikacija, kuri vyksta +2-4 °C temperatūroje apie 2

mėn. Didžiausias barščio sėklų kiekis (95 proc.) telkiasi viršutiniame 5 cm dirvožemio

sluoksnio gylyje. Rudenį barščio sėklų atsargos dirvožemyje sudaro vidutiniškai nuo 6,7 tūkst.

iki 12,0 tūkst. (sąžalynuose) gyvybingų sėklų m-2. Kitų metų vasarą piktžolių sėklų atsargos

sumažėja iki 200 gyvybingų sėklų m-2. Jauni augalai yra gana atsparūs šalčiui ir išgyvena esant

-4 – -7 °C temperatūrai. Buvo nustatyta, kad antrųjų metų augalai gali išgyventi esant -25 °C

temperatūrai, o po sniego danga ir -45°C temperatūrai (Nielsen et. al, 2005; Denness et. al,

2013).

7

2.2. Sosnovskio barščio išplitimas

Europoje auga daugiau kaip 20 barščių rūšių, kurie priskiriami salierinių šeimai. Iš visų

rūšių savo aukščiu ir lapų dydžiu išsiskiria sosnovskio, mantegacio ir persikinis barščiai. Dažnai

jie vadinami „milžinais“.

Mantegacio barščio (Heracleum mantegazzianum Somm. Et Levier) savaiminio

paplitimo arealas apima vakarų Kaukazą, sosnovskio barščio (Heracleum sosnovskyi Manden)

– centrinį ir vakarų Kaukazą, vakarinę, centrinę ir pietvakarinę Užkaukazę bei šiaurės rytų

Turkiją, o persikinio barščio (Heracleum persicum) – Turkiją, Iraną ir Iraką (1 pav.).

1 pav. Savaiminis barščių paplitimo arealas (Jahodová et al. 2007a)

Dabartinis antropogeninis barščių arealas apima beveik visą Europą. Barščiai auga

pavieniui arba sudaro didelius sąžalynus. Jie labai pakeičia buveinių sąlygas, yra stiprūs vietinių

augalų konkurentai. Susidariusiuose sąžalynuose stipriai sumažėja rūšių įvairovė (Vanaga et.

al, 2006).

Mantegacio barštis yra labiausiai paplitęs invazinis salietrinių šeimos augalas, kuris

pirmą kartą moksliškai aprašytas 1895 m., tačiau manoma kad Europoje paplito kur kas

anksčiau. Jau 1817 m. jis aptinkamas Didžiosios Britanijos Londono botanikos sodo augalų

sėklų sąraše. 1828 m. buvo aprašytas Kembridžo apylinkių augalų sąraše kaip laukinis augalas.

Po to mantegacio barštis išplito po visą Europą, ypač vakarinę jos dalį (2 pav.).

Persikinio barščio laukinių augalų individai randami dažniausiai Skandinavijos šalyse,

kur jis vadinamas „Tromso palme“ arba labiau žinomas Heracleum laciniatum pavadinimu.

8

Sosnovskio barštis 1944 m buvo aprašytas, kaip atsparus augalas, galintis augti ir

šaltesnio klimato sąlygomis bei duoti didelį žaliosios masės derlių. Buvo skatinama jį auginti

šiaurės vakarų Rusijoje. 1947 m. Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir

buvusioje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje sosnovskio barštis buvo pristatytas kaip

pašarinis augalas (Nielsen et al, 2005).

2 pav. Mantegacio, sosnovskio ir persikinio

barščio antropogeninio paplitimo arealai

(Nielsen et al, 2005; EPPO Bulletin, 2009)

Lietuvoje sosnovskio barštis

pirmiausiai buvo augintas Biologijos instituto eksperimentinėje bazėje (Vilnius, Jeruzalė), o

XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje įrengti gamybiniai bandymai Buivydiškės (Vilniaus r.),

Cirkliškio (Švenčionių r.) Lapių (Kauno r.) eksperimentiniuose ūkiuose (Rašomavičius, 2005).

XX a. devintajame dešimtmetyje pastebėta, kad sosnovskio barštis plinta savaime. Prie

šio augalo plitimo labai prisidėjo ir rekomendacijos jį auginti kaip medingą ir dekoratyvų

augalą. Iki 1990 m. barščiai jau buvo išplitę 17–oje rajonų. Didžiausi sąžalynai buvo Ignalinos,

Švenčionių, Vilniaus, Kauno, Kaišiadorių, Akmenės, Skuodo rajonuose. XX a. dešimtajame

dešimtmetyje augalai pradėjo labai sparčiai plisti ir iki 2005 m. šie augalai jau buvo išplitę

visuose rajonuose (Rašomavičius, 2005). 2000–2005 m. atliktų apžvalginių tyrimų

9

duomenimis, Lietuvoje įvairaus dydžio ir tankio sąžalynai užėmė apie 10 000 ha. Maždaug 80

proc. ploto sudarė sąžalynai kultūrinių pievų ir ganyklų, apleistų dirbamų laukų, buvusių ūkinių

statinių vietose, pakelėse, prie sodybinių sklypų. Miškuose barščių plotai sudarė apie 200 ha, o

likusi dalis pasiskirstė kitose natūraliose buveinėse – pamiškėse, upių pakrantėse, natūraliose

pievose ir kt. (Rašomavičius, 2005; Rašomavičius, 2008).

2014 m. Aplinkos ministerija rinko duomenis apie sosnovskio barščio paplitimą mūsų

šalyje ir kvietė gyventojus prisidėti kaupiant informaciją apie šio invazinio laukinio augalo

augimo vietas. Gyventojų prašoma pagal galimybes Sosnovskio barščio augimo vietas

apibūdinti kuo tiksliau – nurodyti rajoną, savivaldybę, seniūniją, kaimą, artimiausią gamtinį

objektą (ežerą, upę, tvenkinį, mišką ir pan.). Taip pat reikėtų nurodyti, kokioje žemėje yra

augavietė – valstybinėje ar privačioje, kur barščiai auga – pievoje, pamiškėje, dirbamuose

laukuose ar vandens telkinio pakrantėje, kokia jų gausa – ar auga pavieniui, ar sudaro sąžalynus

ir maždaug kokio dydžio tie sąžalynai, apytikriai kuriais metais jie čia pastebėti. Jeigu buvo

naikinti – kokie būdai taikyti, kas ir kada tai darė

(http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=14757).

Surinkus informaciją, buvo sudarytas sosnovskio barščio paplitimo žemėlapis (3 pav.).

3 pav. Sosnovskio barščių paplitimas Lietuvoje 2014 m., Aplinkos ministerija, 2014; (https://www.scribblemaps.com/maps/view/Sosnovskio_bar%c5%a1%c4%8di%c5%b3_papli

timas_Lietuvoje_2014_m/sosnovskiobarsciai)

Pagal paplitimo žemėlapį galima spręsti, kad Lietuvoje liko labai nedaug teritorijų,

kuriose šis augalas neaptinkamas arba rečiau aptinkamas. Be to didelė tikimybė, kad vis dėlto

nebuvo absoliučiai visi barščių plotai, o juolab pavieniai augalai, įtraukti į šį žemėlapį. Nerimą

http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=14757

10

kelia tai, kad šie augalai sparčiai plinta ne tik melioracijos kanaluose, mažesnių upelių, bet ir

didelių upių pakrantėse. Tai apsunkina jų kontrolę, naikinimas tampa itin sudėtingas,

reikalaujantis daug laiko ir energetinių sąnaudų.

2.3. Sosnovskio barščio kontrolė

Pagrindinis sosnovskio barščio kontrolės tikslas – kaip yra įmanoma sumažinti rūšies

gausumą arba tankumą ir neleisti toliau daugintis ir plisti. Yra žinomi ir taikomi įvairūs

sosnovskio barščio naikinimo būdai: išdeginimas ugnimi, išplikinimas karšu vandeniu,

daugkartinis nupjovimas, purškimas herbicidais ir pan. Esant nedideliems šio augalo ploteliams

patartina nukasti viršutinį dirvožemio sluoksnį ar padengti jį plėvele, tam, kad sumažinti sėklų

atsargas armenyje. Rudenį iškasti barščių šaknis, o vegetacijos metu naikinti žiedynus (Kraus,

2013).

Augalus galima nupjauti, kai jie būna 50 cm aukščio, tačiau vieno pjovimo neužtenka,

nes atžėlę jie gali sužydėti ir išbarstyti sėklas. Per vegetacijos sezoną patartina nupjauti 3–4

kartus. Sosnovskio barščius galima naikinti kapojant jų šaknis kastuvu. Tą geriausia daryti

ankstyvą pavasarį, kai pradeda augti pirmi lapai, tačiau galima pakartoti ir vasaros viduryje.

Šaknis reikia nukirsti bent 10 cm gylyje. Iškirstas šaknis reikia sunaikinti, kad augalai neatželtų

iš šaknų (Nielsen et. al, 2005; Gudžinskas ir kt., 2014).

Kita taikytina sosnovskio barščių naikinimo priemonė žemės ūkio naudmenose – gilusis

arimas (iki 25 cm gylio), nes iš tokio gylio sėklos negali sudygti. Galima taikyti ir kultivavimą

bei akėjimą. Tam, kad sosnovskio barštis neplistų į dirbamus laukus, būtina taikyti sėjomainą

(Gudžinskas ir kt., 2014).

Labai svarbu parinkti ir efektyvius herbicidus sosnovskio barščio naikinimui. Kovoti su

sosnovskio barščiu, naudojant herbicidus, reikia pradėti anksti pavasarį, kol augalai maži (iki

20–30 cm). Užsienio šalių informacijos šaltiniuose teigiama, kad jei sosnovskio barščiai jau

išaugę apie 50 cm aukščio, herbicidai gali būti neveiksmingi.

Sosnovskio barštis yra jautrus sisteminių herbicidų, pavyzdžiui, glifosato ir triklopiro

poveikiui, o šių herbicidų taikymas laikomas veiksmingu ir ekonomišku. Šie herbicidai skirti

kontroliuoti ir pavienius augalus, ir sąžalynus. Šie sisteminiai herbicidai per lapus patenka į

šaknis ir stabdo atžalų augimą. Triklopiras yra selektyvus herbicidas, kuris veikia tik

plačialapius augalus ir nekenkia kitiems bendrijos augalams (Kraus, 2013).

Sosnovskio barščio naikinimui dažniausiai rekomenduojami herbicidai, kurių veiklioji

medžiaga glifosatas arba triklopiras. Lenkų mokslininkai nurodo, kad geriausias rezultatas

(sunaikinama 90–95 proc barščio) gaunamas naudojant triklopiro ir kitų herbicidų mišinius:

triklopiras + fluroksipiras + chlopiralidas, natrio propoksikarbazono + natrio

11

metiljodosulfurono + amidosulfurono ir triklopiro + fluroksipiro + klopiralido + natrio

propoksikarbazono + natrio metiljodosulfurono + amidosulfurono (Domaradzki, Badowski,

2010).

Baltarusių mokslininkų (Yakimovich, Ivashkevich, 2013) tyrimų duomenys parodė, kad

didžiausias efektas naikinant sosnovskio barštį gaunamas naudojant sulfometuron-metilo

rūgštį, imazapirą ir jų mišinius su glifosatais. JAV mokslininkai rekomenduoja sosnovskio

barštį naikinti naudojant triklopiro ir chlorotalonilio ar 2,3,6–trichlorobenzoinės rūgšties su

MCPA mišinį balandžio–birželio mėnesiais (Bhowmik, Chandran, 2015). Latvijos

mokslininkai rekomenduoja sosnovskio barštį naikinti naudojant glifosatus, triklopirą ir

imazapirą kovo–gegužės mėnesiais (Olukans ir kt., 2005). Daugelis autorių nurodo, kad vis

dėlto efektyviausias yra integruotas sosnovskio barščio naikinimas.

Aleksandro Stulginskio universitete sosnovskio barščio kontrolės tyrimai pradėti 2014

m. 2014 m. liepos mėn. netoli Vandžiogalos miestelio, Valeravos kaime (Kauno r. sav.) buvo

įrengtas žvalgomasis eksperimentas kurio tikslas – nustatyti įvairių herbicidų (MCPA,

florasulamo + 2,4-D 2-etiloheksilo-esterio, dimetachloro, desmedifamo + etofumezato +

lenacilo + fenmedifamo ir glifosato) ir jų naudojimo būdo (augalai nenupjauti, herbicidai

nenaudoti; augalai nupjauti (paliekant 5 cm aukščio stiebą), herbicidai nenaudoti; augalai

nupjauti, įpilta herbicido tirpalo; augalai nupjauti aukščiau antrojo bamblio, į stiebą įpilta

herbicido tirpalo; į augalą įšvirkšta herbicido tirpalo virš antrojo ir trečiojo bamblių; augalai

purkšti herbicido tirpalu) įtaką sosnovskio barščiui. Eksperimento įrengimui ši vieta pasirinkta

todėl, kad čia augo ištisa sosnovskio barščio „plantacija“. Atliktais tyrimais nustatyta, kad

geriausi rezultatai gauti nenaudojant herbicidų tik nupjovus augalą ir apipurškus visą augalą

herbicidu. Šie būdai stabdė augalų atžėlimą, tačiau tikimybė, kad pavasarį jie vėl atžels išlieka.

Visi naudoti herbicidai stabdė sosnovskio barščio vegetaciją bei atžėlimą. Silpniausias poveikis

buvo abiem atvejais įpylus į stiebą florasulamo + 2,4-D 2-etiloheksilo-esterio. Visi herbicidų

naudojimo būdai stabdė sosnovskio barščio vegetaciją, bet visiškai augalai neatžėlė tik

nupjovus virš I bamblio ir įpylus į stiebą glifosato ir MCPA, taip pat atlikus glifosato injekcijas

virš II ir III bamblių. Sosnovskio barščio sąžalyno dirvoje, 20 cm sluoksnyje liepos mėn.

piktžolių sėklų vidutiniškai rasta 106,7 vnt. m-2 (Adamavičienė, Butkevičienė, 2015).

Pasak Akademijos miestelio seniūnės Dovilės Aukšuolienės šis augalas Lietuvoje plinta

kaip „maras“. Prie Akademijos miestelio esančiame šlaite šis augalas naikinamas jau

septynerius metus. Naikinimą atlieka UAB „Aplinkos darbai“. Šiais metais augalai buvo kelis

kartus nupjauti ir purkšti glifosatais.

12

Yra surastas ir fitovirusas, galintis įveikti barščius, tačiau iškyla pavojus, kad užkrėtus

juo barščius paplitęs užkratas gali pakenkti ir tos pačios salietrinių šeimos augalams (Meškys,

2016).

Sosnovskio barščio kontrolės problemos:

1. Nekreipiamas dėmesys į pavienius augančius augalus, kurie brandina ir paskleidžia į

aplinką dešimtis ar šimtus tūkstančius sėklų.

2. Sosnovskio barštis plinta sunkiai technikai privažiuojamosiose vietovėse: drėgnose

pakelėse, pamiškėse, upių šlaituose.

3. Herbicidų negalima naudoti vandens telkinių pakrantėse, gyvenamosiose vietovėse ir

kitose teisės aktais saugomose zonose.

4. Naikinant sosnovskio barštį dažniausiai kartu naikinami ir kiti bendrijos augalai, kurie

nėra žalingi.

5. Nėra vieningos sosnovskio barščio naikinimo sistemos, naikinimą reglamentuojančių

teisinių aktų. Naikinimui skiriamos nepakankamos lėšos.

6. Naikinant sosnovskio barštį dažnai nedėvima spec. apranga, pirštinės, akiniai. Pasitaiko

apsideginimų bei apsinuodijimų atvejų.

13

2. TYRIMO OBJEKTAS IR METODIKA

Atsižvelgiant į projekto suformuluotą tikslą ir uždavinius, parengta metodika sosnovskio

barščio kontrolės tyrimams atlikti. 2016 m. buvo įrengti ir atlikti 5 eksperimentai: trys

eksperimentai Marijampolės rajone Varnupių kaime ir du eksperimentai Kauno rajone

Varluvos kaime. 2017 m. įrengti ir atlikti 6 eksperimentai.

Atlikus mokslinės literatūros analizę, sosnovskio barščio naikinimui dažniausiai

nurodoma glifosato ir triklopyro veikliųjų medžiagų naudojimas. Lenkijos mokslininkai nurodo

ir kitų cheminių medžiagų mišinių, tokių kaip trikhlopyro + fluroksipiro + klopiralido, natrio

propoksikarbazono + natrio metiljodosulfurono + amidosulfurono, triklopiro + fluroksipiro +

klopiralido, natrio propoksikarbazono + natrio metiljodosulfurono + amidosulfurono ir kt.

naudojimą (Domaradzki, Badowski, 2010). Latvijos mokslininkai yra atlikę tyrimus su

fluroksipiro + klopiralido + MCPA ir kt. veikliųjų medžiagų mišiniais (Olukans et. al, 2005).

Atsižvelgus į kitų mokslininkų vykdytų tyrimų rezultatus, buvo sudaryta eksperimentų

purškimo herbicidais, jų mišiniais ir deriniais schema. 2016 m. sosnovskio barščio augalai

purkšti:

1. Glifosatas 1440 g ha-1;




5. Glifosatas 720 g ha-1 + dikamba 480 g ha-1;

6. Glifosatas 720 g ha-1+ fluroksipiras 60 g ha-1 + klopiralidas 30 + MCPA 300 g ha-1

7. Glifosatas 720 g ha-1 + fluroksipiras 180 g ha-1

8. Glifosatas 720 g ha-1 + triasulfuronas 4 g ha-1

9. Dikamba 960 g ha-1

10. Dikamba 480 g ha-1 + fluroksipiras 180 g ha-1

11. Dikamba 480 g ha-1 + + triasulfuronas 4 g ha-1

12. Fluroksipiras 360 g ha-1

13. Triasulfuronas 8 g ha-1

14. Fluroksipiras 120 g ha-1 + klopiralidas 60 + MCPA 600 g ha-1

15. Triasulfuronas 4 g ha-1 + fluroksipiras 180 g ha-1

Naudotų herbicidų poveikio vertinimui pirmajame eksperimente (Marijampolės r.

Varnupių km.) buvo nustatomas augalų aukštis cm, tankumas vnt. m-2 ir chlorofilo indeksas,

kuris parodo fotosintezės intensyvumą, o tuo pačiu ir augalo gyvybingumą. Pirmojo

14

eksperimento laukelių dydis buvo 12 m2. Vidutinis augalų aukštis purškimo metu siekė

58,4±4,99 cm.

Pastebėjus gerą triasulfurono ir jo mišinio su glifosatu poveikį sosnovskio barščiui,

pirmajame eksperimente laukeliai buvo skelti per pusę ir papildomai nupurkšti: viena pusė

triasulfuronu 8 g ha-1, o kita pusė glifosato 720 g ha-1 + triasulfurono 4 g ha-1 mišiniu.

Antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame eksperimente purkšti atskiri augalai,

parenkant po 5 panašaus dydžio ir išsivystymo augalus. Matuotas jų aukštis ir nustatytas

chlorofilo indeksas. Antrajame eksperimente (Marijampolės r. Varnupių km.) buvo parinkti

augalai be žiedynų, kurių vidutinis aukštis siekė 83,1±5,82 cm ir trečiajame – augalai su

žiedynais, kurių aukštis – 147,1±9,08 cm. Ketvirtajame eksperimente parinkti mažesni augalai,

kurių aukštis siekė 39,7±2,21 cm ir penktajame – didesni augalai – 56,5±6,86 cm (Kauno r.

Varluvos km.). Kiekviename eksperimente tyrimai atlikti kas dvi savaites, stebint augalų

chlorofilo indekso pokyčius. Pirmajame eksperimente tirtas ir augalų tankumo pokytis.

Tyrimų metu buvo pastebėta, kad vien tik glifosatu nupurkštuose laukeliuose, sunykus

augalams gausiai pradeda dygti nauji sosnovskio barščio augalai. Dėl šios priežasties buvo

nustatytas šių invazinių augalų sėklų bankas pirmojo eksperimento laukeliuose. Tam tikslui

buvo paimti ėminiai agrocheminiu grąžtu iš viršutinio dirvožemio sluoksnio (0–20 cm) iš

kiekvieno laukelio 20-ies vietų.

2017 m. sosnovskio barščio augalai purkšti tais pačiais herbicidais ir jų mišiniais kaip ir

2016 m., tačiau ruošiant mišinius naudotos ne pusinės, o pilnos normos. Prijungti dar trys

papildomi variantai:

1. glifosatas 1440 g ha-1;




5. glifosatas 1440 g ha-1 + dikamba 960 g ha-1;

6. glifosatas 1440 g ha-1+ fluroksipiras 120 g ha-1 + klopiralidas 60 + MCPA 600 g ha-1

7. glifosatas 1440 g ha-1 + fluroksipiras 360 g ha-1

8. glifosatas 1440 g ha-1 + triasulfuronas 8 g ha-1

9. dikamba 960 g ha-1

10. dikamba 960 g ha-1 + fluroksipiras 360 g ha-1

11. dikamba 960 g ha-1 + + triasulfuronas 8 g ha-1

12. fluroksipiras 360 g ha-1

13. triasulfuronas 8 g ha-1

14. fluroksipiras 120 g ha-1 + klopiralidas 60 + MCPA 600 g ha-1

15

15. triasulfuronas 8 g ha-1 + fluroksipiras 360 g ha-1

16. tribenuron-metilas 7,5 g ha-1+ metsulfuron-metilas 4 g ha-1,

17. tribenuron-metilas 11,3 g ha-1 + metsulfuron-metilas 6 g ha-1,

18. fluroksipiras 360 g ha-1 + metsulfuron-metilas 4,0 g ha-1.

Visų nurodytų herbicidų ir jų mišinių poveikio vertinimui įrengti 3 eksperimentai

(Marijampolės r. Varnupių km.). Papildomai įrengtas dar vienas herbicidų, naikinančių tik

dviskiltes piktžoles (9–18 variantai) eksperimentas Marijampolės r. Varnupių km. ir kitas

eksperimentas, taip pat tik dviskiltėms piktžolėms naikinti (16–17 variantai) Mastaičiuose,

Kauno r. Iš viso buvo įrengti 5 eksperimentai, kuriuose nustatomas augalų aukštis cm, tankumas

vnt. m-2 ir chlorofilo indeksas.

Pirmojo eksperimento laukelių dydis buvo 18 m2. Vidutinis augalų aukštis purškimo metu

siekė 66,6±3,41 cm. Vasaros antroje pusėje visi laukeliai buvo nupurkšti fluroksipiro 360 g ha-

1 + metsulfuron metilo 4,0 g ha-1 mišiniu.

Antrajame eksperimente (purškiant 9–18 variantuose nurodytais herbicidais ir jų

mišiniais) buvo purkšti 12 m2 laukeliai, kuriuose augalai buvo šienauti ir atžėlę iki 42,1±2,37

cm aukščio, nebuvo pažymėti. Trečiajame eksperimente (Marijampolės r. Varnupių km.) buvo

parinkti augalai su žiedynais, kurių vidutinis aukštis siekė 103,3±5,13 cm ir ketvirtajame –

augalai be žiedynų, kurių aukštis – 65,6,1±2,60 cm. Trečiajame ir ketvirtajame eksperimentuose

buvo nupurkšta po 12 m2, kuriuose atsirinkta po 5-is panašaus išsivystymo augalus, jie

pažymėti, kad būtų galima objektyviau įvertinti chlorofilo indekso kitimą.

Penktame eksperimente (Mastaičiuose, Kauno r.) dėl užsitęsusio vėsaus ir lietingo

pavasario augalai purškimo metu siekė 70,5±4,71 cm aukštį, tačiau jie nebuvo nupjauti, purkšti

herbicidų mišiniai ant nurodyto aukščio augalų. Parinkti herbicidų mišiniai taip pat tik

dviskiltėms piktžolėms naikinti (16–17 variantai). Purkšta 5 arų dydžio sklypai.

Vasaros viduryje šalia įrengtų eksperimentų (Marijampolės r. Varnupių km.) buvo

nušienautas sosnovskio barščiu užterštas plotas, kuris intensyviai pradėjo atželti, kai kurie

augalai išleido netgi naujus žiedynus. Kilo idėja įrengti dar vieną eksperimentą. Purškimo metu

augalai jau buvo pasiekę 101,9±2,37 cm aukštį. Eksperimentui parinkti 5 variantai:

1. fluroksipiras 360 g ha-1 + metsulfuron-metilas 4 g ha-1,

2. fluroksipiras 360 g ha-1 + tribenuron-metilas 7,5 g ha-1,

3. fluroksipiras 360 g ha-1 + tribenuron-metilas 7,5 g ha-1 + metsulfuron-metilas 4 g ha-1,

4. tribenuron-metilas 7,5 g ha-1+ metsulfuron-metilas 4 g ha-1,

5. tribenuron-metilas 11,3 g ha-1 + metsulfuron-metilas 6 g ha-1.

Laukelių dydis siekė 80 m2. Šiame eksperimente buvo taip pat tiriama augalų tankumas,

aukštis bei nustatomas chlorofilo indeksas.

16

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1. Sosnovskio barščio kontrolei parinktų herbicidų, jų mišinių bei

derinių efektyvumas plotuose, galinčiuose kelti grėsmę žemės ūkio

pasėliams, remiantis 2016 m. atliktų tyrimų rezultatais

3.1.1. I eksperimento rezultatai

2016 m. atlikus tyrimus pirmajame eksperimente, kai visas laukelis buvo purškiamas

ištisai, tirtų herbicidų ir jų mišinių efektyvumas buvo skirtingas. Nustačius augalų skaičių prieš

ir po purškimo gauti skirtingi rezultatai (4 pav.). Galima pastebėti, kad augalų tankumas

laukeliuose jau prieš purkimą buvo nevienodas ir svyravo nuo 56,7 vnt. m-2 iki 143,3 vnt. m-2,

vidutinis augalų kiekis laukeliuose buvo 86,1±5,2 vnt. m-2.

Praėjus 14 d. po purškimo galima pastebėti, kad kai kurie parinkti herbicidai ar jų

mišiniai buvo daug efektyvesni už kitus. Lyginant augalų kiekį, likusį 14 po purškimo, matyti,

kad didinant glifosato kiekį (1–4 variantai), augalų žuvo daugiau. Purškiant glifosato 1440 ir

2160 g ha-1 normomis augalų kiekis pakito nežymiai tik 3,4 vnt. m-2 arba 3,9 proc. Panaudojus

glifosato 2880 g ha-1, augalų skaičius sumažėjo 35,0 vnt. m-2 arba 1,7 karto, o nupurškus 3600

g ha-1, sumažėjo 58,4 vnt. m-2 arba 2,6 karto.

Sumažinus glifosato normą iki 720 g ha-1 ir įmaišius kitų veikliųjų medžiagų rezultatai

gerokai skyrėsi (5–8 variantai). Purškiant glifosato 720 g ha-1 + dikambos 480 g ha-1 mišiniu (5

var.) augalų sumažėjo 10,0 vnt. m-2 arba 14,6 proc., purškiant glifosato 720 g ha-1+ fluroksipiro

60 g ha-1 + klopiralido 30 + MCPA 300 g ha-1 (6 var.) mišiniu sumažėjo 8,3 vnt. m-2 arba 9,6

proc. Glifosato 720 g ha-1 + fluroksipiro 180 g ha-1 (7 var.) mišinys augalų tankumą sumažino

23,3 vnt. m-2 arba 37,6 proc., o glifosato 720 g ha-1 + triasulfurono 4 g ha-1 (8 var.) mišinys 18,3

vnt. m-2 arba 35,4 proc.

Herbicidų ir jų mišinių, kurių pagrindinė veiklioji medžiaga buvo dikamba (9-11 var.)

poveikis taip pat skirtingas. Nupurškus dikambos 960 g ha-1 norma (9 var.) po 14 d. augalai

buvo tik deformavęsi, bet nežuvę. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie dikambos 480 g ha-1 +

fluroksipiro 180 g ha-1 mišinį (10 var.). Dikambos 480 g ha-1 + triasulfurono 4 g ha-1 mišinys

(11 var.) veikė kur kas geriau – augalų kiekis sumažėjo 16,7 vnt. m-2 arba 34,6 proc.

Naudojant vieną veikliąją medžiagą fluroksipirą 360 g ha-1 (12 var.), efekto nepasiekta

augalų sumažėjo tik 0,3 vnt. m-2 arba 0,4 proc. Laukeliuose purkštuose vien tik triasulfuronu 8

g ha-1 (13 var.) efektas gautas didesnis, augalų kiekis sumažėjo 21,7 vnt. m-2 arba 28,9 proc.

Jokio efekto nedavė purškimas fluroksipiro 120 g ha-1 + klopiralido 60 + MCPA 600 g ha-1

mišiniu (14 var.). Purškiant triasulfurono 4 g ha-1 + fluroksipiro 180 g ha-1 mišiniu augalų

skaičius sumažėjo 5,0 vnt. m-2 arba 6,5 proc.

Nustačius augalų tankumą po purškimo praėjus 28 d., pastebėtas įdomus reiškinys, t. y.

kad kai kuriuose laukeliuose augalai nyko, o kituose rasta daug naujai sudygusių augalų.

17

4 pav. Purškimo herbicidais poveikis sosnovskio barčio augalų tankumui, 2016 m.

Varnupiai, Marijampolės r. Variantai: 1. Glifosatas 1440 g ha-1; 2. Glifosatas 2160 g ha-1; 3. Glifosatas 2880 g ha-1; 4. Glifosatas 3600

g ha-1; 5. Glifosatas 720 g ha-1 + dikamba 480 g ha-1; 6. Glifosatas 720 g ha-1+ fluroksipiras 60 g ha-1 + klopiralidas

30 + MCPA 300 g ha-1; 7. Glifosatas 720 g ha-1 + fluroksipiras 180 g ha-1; 8. Glifosatas 720 g ha-1 + triasulfuronas

4 g ha-1; 9. Dikamba 960 g ha-1; 10. Dikamba 480 g ha-1 + fluroksipiras 180 g ha-1; 11. Dikamba 480 g ha-1 +

triasulfuronas 4 g ha-1; 12. Fluroksipiras 360 g ha-1; 13. Triasulfuronas 8 g ha-1; 14. Fluroksipiras 120 g ha-1 +

klopiralidas 60 + MCPA 600 g ha-1; 15. Triasulfuronas 4 g ha-1 + fluroksipiras 180 g ha-1

76,7 91,7 88,3 91,7 83,3 95,0 85,0 70,0 56,790,0

65,0 73,396,7

143,3

81,7

0

50

100

150

200

250

300

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

vnt. m-2

Prieš purškimą

73,3 88,353,3

33,373,3 86,7

61,7 51,7 56,790,0

48,373,0 75,0

143,3

76,7

0

50

100

150

200

250

300

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

vnt. m-2

Po purškimo 14 d.

146,7

210,0

121,786,7 98,3

176,7

95,041,7 56,7

95,0

41,760,0

93,3128,3

66,7

0

50

100

150

200

250

300

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

vnt. m-2

Po purškimo 28 d.

168,3

258,3

146,7110,0 121,7

178,0

103,3

31,7

75,0

145,0

36,756,7 60,0

160,0118,3

0

50

100

150

200

250

300

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

vnt. m-2

Po purškimo 42 d.

133,3

183,3

101,7130,0

161,7 193,3

131,7

60,0

116,7

201,7

50,0

100,081,7

141,7113,3

0

50

100

150

200

250

300

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

vnt. m-2

Po purškimo 56 d.

18

Laukeliuose purkštuose skirtingu kiekiu glifosato (1440, 2160, 2880 ir 3600 g ha-1)

augalų kiekis padidėjo nuo 2,3 iki 2,6 karto. Nupurškiant glifosato 720 g ha-1 mišiniais su

dikamba 480 g ha-1; su fluroksipiru 60 g ha-1 + klopiralidu 30 + MCPA 300 g ha-1 ir su

fluroksipiru 180 g ha-1, taip pat dygo nauji augalai ir jų kiekis buvo 1,2-2,0 karto didesni,

lyginant su nupuršktų augalų apskaita po 14 d. Tuo tarpu laukeliuose purkštuose glifosato 720

g ha-1 + triasulfurono 4 g ha-1 mišiniu augalų skaičius ir toliau mažėjo: augalų buvo mažiau 1,2

karto lyginant su ankstesne apskaita (po 14 d.) ir 1,7 karto, lyginant su pradiniu jų kiekiu.

Kituose laukeliuose sosnovskio augalų kiekis keitėsi nežymiai.

Po purškimo praėjus 42 d. laukeliuose purkštuose glifosatu ir jo mišiniais su kitais

herbicidais (išskyrus glifosato 720 g ha-1 + triasulfurono 4 g ha-1 mišinį) augalų skaičius

nustatytas dar didesnis, lyginant su augalų apskaita po 28 d.

Po 56 d. pastebimos ir atvirkštinės tendencijos, todėl galima daryti prielaidą, kad gausiai

sudygę augalai, pradėjo vieni kitus stelbti ir jie savaime pradėjo nykti.

Nustačius dirvožemio užterštumą piktžolių sėklomis, paaiškėjo tokia tendencija, kad

tuose laukeliuose, kuriuose gausiai dygo barščio sėklos, sėklų dirvožemyje liko ženkliai

mažiau. Buvo nustatyti tiesiniai neigiami priklausomumai tarp barščio sėklų kiekio ir naujai

sudygusių augalų kiekio (5 pav.).

5 pav. Dirvožemio armens užterštumo sosnovskio barščio sėklomis priklausomumas nuo

sudygusių augalų kiekio

Vienas iš augalų gyvybingumo rodiklis yra chlorofilo indeksas, kuo jis didesnis tuo

geriau vyksta fotosintezė. Nustačius šį rodiklį prieš purškimą, matosi chlorofilo indekso

svyravimas nuo 6,4 iki 10,1 (6 pav.). Vidutinis chlorofilo indeksas prieš purškimą nustatytas

7,8±0,22.

Po purškimo praėjus 14 d. chlorofilo indeksas mažėjo augaluose, kurie buvo purkšti

glifosatais (1440, 2160, 2880 ir 3600 g ha-1).

y =12507 - 55,588x R² = 0,4251

0

5000

10000

15000

20000

0 50 100 150 200 250

Sėkl

ų k

ieki

s v

nt.

m-2

Sudygusių augalų kiekis vnt. kv. m

Po purškimo 28 d.

y = 12232 - 45,354x R² = 0,4491

0

5000

10000

15000

20000

0 100 200 300

Sėkl

ų k

ieki

s v

nt.

m-2

Sudygusių augalų kiekis vnt. kv. m

Po purškimo 42 d.

19

6 pav. Purškimo herbicidais įtaka chlorofilo indekso pokyčiui sosnovskio barčio

augaluose, 2016 m. Varnupiai, Marijampolės r. Variantai: 1. Glifosatas 1440 g ha-1; 2. Glifosatas 2160 g ha-1; 3. Glifosatas 2880 g ha-1; 4. Glifosatas 3600






7,6 8,06,4

7,2 7,3 7,7 7,58,5

10,1

7,5 8,17,0

8,87,2 7,8

0,0

5,0

10,0

15,0

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Prieš purškimą

7,46,0

5,0 5,6

7,910,0

7,4

4,0

10,3 9,5

5,67,4

5,7

9,2

4,5

0,0

5,0

10,0

15,0

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Po purškimo 14 d.

9,1 8,7 9,57,9

10,3 10,0 10,2

6,4

11,7

7,9

11,6

8,210,3 10,0 10,2

0,0

5,0

10,0

15,0

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Po purškimo 28 d.

10,09,1 9,4

8,5

12,010,0 10,8

7,9

10,69,5 9,6 9,8 9,4 8,6

12,4

0,0

5,0

10,0

15,0

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Po purškimo 42 d.

12,910,8

9,311,1 11,2

13,6 14,1

10,212,3

8,310,1

8,9 8,6 8,4 8,7

0,0

5,0

10,0

15,0

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Po purškimo 56 d.

20

Labiausiai chlorofilo indeksas mažėjo tų augalų, kurie buvo purkšti herbicidų mišiniais,

kurių sudėtyje buvo triasulfurono (8, 11, 13 ir 15 var.). Kitų apskaitų metu nebuvo nustatyta

aiškių tendencijų. Viena iš priežasčių galėjo būti tai, kad augalai susimaišė su naujai išdygusiais

ir buvo sunku atskirti vienus nuo kitų. Likę augalai ir naujai išaugę, labai suvešėjo, todėl buvo

nutarta laukelius skelti per pusę ir nupurkšti papildomai: vieną visų laukelių pusę triasulfuronu,

o kitą triasulfurono ir glifosato mišiniu. Augalų pasiskirstymas įvertintas prieš purškimą ir po

purškimo praėjus 28 d., kai buvo aiškiai matyti žuvę augalai. Papildomai purškiant triasulfuronu

8 g ha-1 augalų skaičius mažėjo visuose laukeliuose (7 pav.). Sumažėjimas siekė nuo 1,3 iki 3,7

kartų.

7 pav. Papildomo purškimo herbicidais poveikis sosnovskio barčio augalų

tankumui, 2016 m. Varnupiai, Marijampolės r. Variantai: 1. Glifosatas 1440 g ha-1; 2. Glifosatas 2160 g ha-1; 3. Glifosatas 2880 g ha-1; 4. Glifosatas 3600






Tačiau galima pastebėti, kad kur kas geresnis efektas buvo pasiektas laukelius

papildomai nupurškus triasulfurono + glifosato mišiniu. Augalų skaičius sumažėjo nuo 3,7 iki

37,8 karto.

Papildomai nupurškus barščius mažėjo ir chlorofilo indeksas (8 pav.).

133,3

183,3

101,7130,0

161,7 193,3

131,7

60,0

116,7

201,7

50,0

100,081,7

141,7113,3

0

50

100

150

200

250

300

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

vnt. m-2

Prieš papildomą purškimą

36,773,3 80,0

53,3 43,3 53,3 50,0 18,336,7

93,3

25,0 16,7 23,3

120,0

45,0

0

50

100

150

200

250

300

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

vnt. m-2

Po purškimo triasulfuronu 28 d.

23,3 26,7 10,0 8,3 23,313,3 10,0 3,3

23,3 21,7 6,7 6,7 13,338,3

3,00

50

100

150

200

250

300

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

vnt. m-2 Po purškimo triasulfuronu+glifosatu 28 d.

21

8 pav. Papildomo purškimo herbicidais poveikis chlorofilo indekso pokyčiui sosnovskio

barčio augaluose, 2016 m. Varnupiai, Marijampolės r. Variantai: 1. Glifosatas 1440 g ha-1; 2. Glifosatas 2160 g ha-1; 3. Glifosatas 2880 g ha-1; 4. Glifosatas 3600






12,910,8

9,311,1 11,2

13,6 14,1

10,212,3

8,310,1

8,9 8,6 8,4 8,7

0

5

10

15

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Prieš papildomą purškimą

5,5 4,9 5,7 5,6 5,37,8

6,84,9

6,1 6,67,5

5,6 5,1 5,46,5

0

5

10

15

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Po purškimo triasulfuronu praėjus 14 d.

3,4 3,92,8 3,1 3,5

2,8 2,6 2,5 2,7 2,6 2,81,9 2,2 1,9 1,8

0

5

10

15

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Po purškimo triasulfuronu+glifosatu praėjus 14 d.

4,1 3,51,9

6,5

3,0

7,6

2,32,5 3,3

4,53,5 3,4 3,0

4,33,2

0

5

10

15

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Po purškimo triasulfuronu praėjus 28 d.

2,7 3,4 3,3 2,9 2,52,4 2,0 1,3 1,6 2,4

1,4 2,2 1,7 2,5 2,5

0

5

10

15

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Po purškimo triasulfuronu+glifosatu praėjus 28 d.

22

Prieš papildomą purškimą chlorofilo indeksas svyravo nuo 8,3 iki 14,1. Papildomai

nupurškus triasulfuronu 8 g ha-1 chlorofilo indeksas po 14 d. sumažėjo visuose augaluose ir

svyravo nuo 4,9 iki 7,8. Triasulfurono + glifosato mišinys buvo dar efektyvesnis, nes chlorofilo

indeksas po purškimo praėjus 14 d. siekė 1,8–3,9.

Nustačius chlorofilo indeksą po papildomo purškimo praėjus 28 d., nustatyta jo

mažėjimo tendencijos. Chlorofilo indeksas augaluose purkštuose triasulfuronu svyravo nuo 1,9

iki 7,6, o purkštuose triasulfurono + glifosato mišiniu nuo 1,3 iki 3,4.

3.1.2. II eksperimento rezultatai

Antrajame eksperimente herbicidais ir jų mišiniais buvo purškiami atskiri augalai. Buvo

parinkti panašaus dydžio augalai be žiedynų ir augalai su žiedynais. Vidutinis augalų aukštis be

žiedynų siekė 83,1±5,82 cm. Eksperimentas įrengtas buvusių pastatų vietoje (9 pav.).

9 pav. Bendras antrojo eksperimento teritorijos vaizdas, Varnupiai, Marijampolės r.

Prieš purškimą nustačius chlorofilo indeksą, paaiškėjo, kad jis nebuvo vienodas ir

svyravo 8,8–18,1 ribose (14 pav.). Vidutinis chlorofilo indeksas augaluose siekė 13,1±0,8.

Po purškimo praėjus 14 d. glifosatais purkštų augalų, išskyrus mažiausią 1440 g ha-1

normą, lapai parudavo ir chlorofilo indekso nebuvo įmanoma nustatyti (10 pav.). Purkštų

augalų glifosatu 1440 g ha-1 lapai labai pagelto, o chlorofilo indeksas buvo 7,7 karto mažesnis

nei prieš purškimą ir siekė tik 1,4.

23

1. Glifosatas 1440 g ha-1 2. Glifosatas 2160 g ha-1


10 pav. Glifosatais purkšti augalai, praėjus 14 d. po purškimo, 2016 m. Varnupiai,

Marijampolės r.

Nupurškus glifosato 720 g ha-1 + dikambos 480 g ha-1 mišiniu bei glifosato 720 g ha-1+

fluroksipiro 60 g ha-1 + klopiralido 30 + MCPA 300 g ha-1 mišiniu chlorofilo indeksas sumažėjo

3,9 karto, nupurškus glifosato 720 g ha-1 + fluroksipiro 180 g ha-1 – 6,5 karto, o glifosato 720

g ha-1 + triasulfurono 4 g ha-1 mišinys visiškai sunaikino nupurkštus barščius (11 pav.).

24

5. Glifosatas 720 g ha-1 + dikamba 480 g ha-1 6. Glifosatas 720 g ha-1+ fluroksipiras 60 g ha-1 +

klopiralidas 30 + MCPA 300 g ha-1

7. Glifosatas 720 g ha-1 + fluroksipiras 180 g ha-1 8. Glifosatas 720 g ha-1 + triasulfuronas 4 g ha-1 11 pav. Glifosatais ir kitų herbicidų mišiniais purkšti augalai, praėjus 14 d. po purškimo,

2016 m. Varnupiai, Marijampolės r.

Dikambos veiklioji medžiaga gryna ir mišiniai su kitomis veikliosiomis medžiagomis

veikė skirtingai (12 pav.). Dikamba 960 g ha-1 nupurkštų augalų chlorofilo indeksas po 14 d.

sumažėjo 4,0 kartus, dikambos 480 g ha-1 + fluroksipiro 180 g ha-1 mišinys sunaikino mažesnius

augalus, o dikambos 480 g ha-1 + triasulfurono 4 g ha-1 mišinys chlorofilo indeksą sumažino 3,1

karto.

Kitų herbicidų ir jų mišinių veikimas taip pat buvo nevienodas (13 pav.). Fluroksipiru 360

g ha-1 purkštų augalų chlorofilo indeksas sumažėjo 3,1, triasulfuronu 8 g ha-1 – 1,6, fluroksipiru

120 g ha-1 + klopiralidu 60 + MCPA 600 g ha-1 – 2,0, o triasulfuronu 4 g ha-1 + fluroksipiru 180

g ha-1 – 2,4 karto. Skirtingai nei pirmajame eksperimente augalai purkšti triasulfuronu 8 g ha-1

vizualiai atrodė beveik nepakitę (13 var.).

25

9. Dikamba 960 g ha-1 10. Dikamba 480 g ha-1 +

fluroksipiras 180 g ha-1

11. Dikamba 480 g ha-1 +

triasulfuronas 4 g ha-1

12 pav. Dikambos ir kitų herbicidų mišiniais purkšti augalai, praėjus 14 d. po purškimo,


12. Fluroksipiras 360 g ha-1 13. Triasulfuronas 8 g ha-1

14. Fluroksipiras 120 g ha-1 + klopiralidas 60

+ MCPA 600 g ha-1

15. Triasulfuronas 4 g ha-1 + fluroksipiras 180

g ha-1

13 pav. Kitų herbicidų mišiniais purkšti augalai, praėjus 14 d. po purškimo, 2016 m.

Varnupiai, Marijampolės r.

26

10,8

18,0 18,115,1 14,6 14,9

12,3

14,912,4

10,4 10,4 11,814,9

9,2 8,8

0

5

10

15

20

25

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Prieš purškimą

1,4 0,0 0,0 0,0

3,7 3,81,9 0,0

3,10,0

3,4 3,8

9,6

4,7 3,6

0

5

10

15

20

25

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Po purškimo 14 d.

0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

7,84,9

9,7

0,00

5

10

15

20

25

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Po purškimo 28 d.

0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

4,02,5 4,0

2,5 2,2

0

5

10

15

20

25

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Po purškimo 42 d.

0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

14,0

0,0

11,2

0,00

5

10

15

20

25

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Po purškimo 56 d.

27


augaluose be žiedyno , 2016 m. Varnupiai, Marijampolės r. Variantai: 1. Glifosatas 1440 g ha-1; 2. Glifosatas 2160 g ha-1; 3. Glifosatas 2880 g ha-1; 4. Glifosatas 3600






Po purškimo praėjus 28 d. visiškai nenudžiūvusių lapų liko tik augalų purkštų

fluroksipiru 360 g ha-1 (12 var.), triasulfuronu 8 g ha-1 (13 var.) ir fluroksipiro 120 g ha-1 +

klopiralido 60 + MCPA 600 g ha-1 mišiniu (14 var.).

Įdomiausia tai, kad augalai purkšti dikamba 960 g ha-1 ir dikambos 480 g ha-1 +

fluroksipiro 180 g ha-1 mišiniu atrodė visiškai žuvę, bet patikrinus buvo rasti naujai

besiformuojantys viduryje pumpurai (15 pav.). Tačiau po 42 d. atlikus apskaitą jie buvo žuvę

ir augalai visiškai sunykę.

9. Dikamba 960 g ha-1 10. Dikamba 480 g ha-1 + fluroksipiras 180 g ha-1

15 pav. Augalų atžėlimo pradžia, 2016 m. Varnupiai, Marijampolės r.

Augalų purkštų dikambos 480 g ha-1 + triasulfurono 4 g ha-1 mišiniu ir triasulfurono 4

g ha-1 + fluroksipiro 180 g ha-1 mišiniu praėjus 28 d. po purškimo lapai buvo nudžiūvę, tačiau

po 42 d. atliekant apskaitą rasta iš augalų vidurio išaugę lapai, tačiau po 56 d. šie augalai buvo

visiškai žuvę.

Praėjus 56 d. po purškimo išliko tik fluroksipiru 360 g ha-1 ir fluroksipiro 120 g ha-1 +

klopiralido 60 + MCPA 600 g ha-1 mišiniu purkšti augalai, kurie gerai atžėlė (16 pav.), jų

chlorofilo indeksas nustatytas 5,6 ir 4,5 karto didesnis, lyginant su ankstesne apskaita.

0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

18,1

0,0

11,8

0,00

5

10

15

20

25

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Po purškimo 70 d.

28

12. Fluroksipiras 360 g ha-1 14. Fluroksipiras 120 g ha-1 + klopiralidas 60 + MCPA

600 g ha-1

16 pav. Atžėlę augalai, 2016 m. Varnupiai, Marijampolės r.

Panašūs rezultatai nustatyti ir po purškimo praėjus 70 d. fluroksipiru 360 g ha-1 ir

fluroksipiro 120 g ha-1 + klopiralido 60 + MCPA 600 g ha-1 mišiniu purkšti augalai išliko.

3.1.3. III eksperimento rezultatai

Tais pačiais herbicidais ir herbicidų mišiniais purkšti augalai, kurie jau žydėjo ir

viduriniai žiedynai buvo pradėję megzti sėklas. Galima pastebėti, kad chlorofilo indeksas

tirtuose augaluose prieš purškimą gerokai svyravo nuo 4,9 iki 20,7, tačiau augalai nebuvo

lyginami tarpusavyje, o tiriamas herbicidų poveikis po purškimo (18 pav.).

Praėjus 14 d. po purškimo didesnėmis glifosato normomis (2160, 2880 ir 3600) purkštų

augalų lapai parudavo ir nevykdė fotosintezės, nors lapkočiai ir augalų stiebai buvo pakankamai

žali (17 pav.). Augalų purkštų glifosato 1440 g ha-1 norma chlorofilo indeksas sumažėjo 7,8

karto.


29


17 pav. Glifosatais purkšti augalai, praėjus 14 d. po purškimo, 2016 m. Varnupiai,

Marijampolės r.


augaluose su žiedynais, 2016 m. Varnupiai, Marijampolės r. Variantai: 1. Glifosatas 1440 g ha-1; 2. Glifosatas 2160 g ha-1; 3. Glifosatas 2880 g ha-1; 4. Glifosatas 3600






10,1

20,7

12,314,4

17,4

10,712,7

18,8

11,913,5

16,5 17,6

8,96,9

4,9

0

5

10

15

20

25

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Prieš purškimą

1,3 0,0 0,0 0,0 0,03,9

2,32,5 3,4 2,9 4,0

2,5 4,02,5 2,2

0

5

10

15

20

25

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Po purškimo 14 d.

0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,00

5

10

15

20

25

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Po purškimo 28 d.

30

Glifosato ir kitų veikliųjų medžiagų mišiniai veikė skirtingai (19 pav.). Augalų purkštų

glifosato 720 g ha-1 + dikambos 480 g ha-1 mišiniu visi lapai parudavo ir nevykdė fotosintezės.

Glifosato 720 g ha-1+ fluroksipiro 60 g ha-1 + klopiralido 30 + MCPA 300 g ha-1 mišiniu purkštų

augalų dalis lapų parudavo, dalis (arčiau gyslų) pageltonavo ir silpnai vykdė fotosintezę –

chlorofilo indeksas siekė 3,9, t. y. sumažėjo 2,7 karto.

5. Glifosatas 720 g ha-1 + dikamba 480 g ha-1 6. Glifosatas 720 g ha-1+ fluroksipiras 60 g ha-1 +


7. Glifosatas 720 g ha-1 + fluroksipiras 180 g ha-1 8. Glifosatas 720 g ha-1 + triasulfuronas 4 g ha-1

19 pav. Glifosatų ir kitų veikliųjų medžiagų mišiniais purkšti augalai, praėjus 14 d. po

purškimo, 2016 m. Varnupiai, Marijampolės r.

Glifosato 720 g ha-1 + fluroksipiro 180 g ha-1 mišiniu purkštų augalų visi žiedynai

nulinko, lapai pagelto, chlorofilo indeksas siekė tik 2,3, t. y. sumažėjo 5,5 karto. Dar

efektyvesnis buvo purškimas glifosato 720 g ha-1 + triasulfurono 4 g ha-1 mišiniu, chlorofilo

indeksas sumažėjo 7,4 karto ir siekė 2,5. Augalų žiedynai ne tik nulinko, bet ir nulūžo.

31

Purkšti augalai dikamba ir jos mišiniais su kitomis veikliosiomis medžiagomis labai

deformavosi, susiraitė, lapai pagelto (20 pav.).

9. Dikamba 960 g ha-1 10. Dikamba 480 g ha-1 +

fluroksipiras 180 g ha-1

11. Dikamba 480 g ha-1 +

triasulfuronas 4 g ha-1

20 pav. Dikambos ir kitų veikliųjų medžiagų mišiniais purkšti augalai, praėjus 14 d. po

purškimo, 2016 m. Varnupiai, Marijampolės r.

Chlorofilo indeksas svyravo 2,9–4,0 ribose. Augalų purkštų dikamba 960 g ha-1 chlorofilo

indeksas lapuose sumažėjo 3,5 karto, purkštų dikambos 480 g ha-1 + fluroksipiro 180 g ha-1

mišiniu – 4,7 karto, o purkštų dikambos 480 g ha-1 + triasulfurono 4 g ha-1 mišiniu – 4,1 karto.

Kitų veikliųjų medžiagų veikimas buvo skirtingas (21 pav.). Augalų purkštų fluroksipiru

360 g ha-1 žiedynai nulinko, lapai pagelto, parudavo, chlorofilo indeksas sumažėjo 7,0 kartus.

12. Fluroksipiras 360 g ha-1 13. Triasulfuronas 8 g ha-1

32

14. Fluroksipiras 120 g ha-1 + klopiralidas 60 + MCPA

600 g ha-1

15. Triasulfuronas 4 g ha-1 + fluroksipiras 180 g ha-1

21 pav. Kitų veikliųjų medžiagų mišiniais purkšti augalai, praėjus 14 d. po purškimo, 2016

m. Varnupiai, Marijampolės r.

Augalai purkšti triasulfuronu 8 g ha-1 vizualiai atrodė mažai pažeisti, tačiau chlorofilo

indeksas sumažėjo 2,2 karto. Augalų purkštų fluroksipiro 120 g ha-1 + klopiralido 60 + MCPA

600 g ha-1 mišiniu lapai pagelto, parudavo, susitraukė, chlorofilo indeksas sumažėjo 2,8 karto.

Purškiant triasulfurono 4 g ha-1 + fluroksipiro 180 g ha-1 mišiniu chlorofilo indeksas sumažėjo

taip pat 2,2 karto.

Praėjus 28 d. po purškimo herbicidais ir jų mišiniais visi augalai buvo žuvę. Tačiau buvo

galima pastebėti, kad ir kiti augalai, kurie nebuvo purkšti, beveik baigė savo vegetaciją, t. y.

pradėjo brandinti sėklas (22 pav.).

22 pav. Nepurkšti augalai subrandino sėklas rugpjūčio pirmoje pusėje, 2016 m.


33

Nuo purkštų augalų buvo paimti užsimezgusių sėklų mėginiai gyvybingumo nustatymui,

tačiau šioje ataskaitoje rezultatai nepateikiami. Pagrindinė priežastis yra ta, kad sėklos iškart

nedygsta, jos pirmiausiai turi bent 2 mėnesius būti žemoje temperatūroje, o tik tada galima

atlikti vienokius ar kitokius tyrimus, susijusius su daigumo nustatymu.

3.1.4. IV eksperimento rezultatai

Panašus eksperimentas buvo atliktas sodybinio sklypo pievoje Varluvoje, Kauno r..

Atskiri augalai purkšti tais pačiai herbicidais ir jų mišiniais, tik jų aukštis buvo gerokai

mažesnis. Mažesnių augalų aukštis siekė 39,7±2,21 cm. Mažesnių augalų vidutinis chlorofilo

indeksas prieš purškimą buvo 8,3±0,61 ir svyravo 5,5–12,1 ribose (23 pav.).

Po 14 d. atlikus apskaitą, paaiškėjo, kad glifosatų didesnės normos (2160, 2880 ir 3600)

sunaikino mažesnių augalų lapus ir chlorofilo indekso buvo neįmanoma išmatuoti. Augalų

purkštų glifosato 1440 g ha-1 norma chlorofilo indeksas sumažėjo 2,6 karto.

10,8 9,511,5

9,412,1

5,5 5,7

8,4 8,6 7,35,3 5,7

8,4 9,17,3

0

5

10

15

20

25

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Prieš purškimą

4,1

0,0 0,0 0,02,0

7,15,0

2,35,5

2,8 4,0 3,2 4,0 3,8 2,7

0

5

10

15

20

25

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Po purškimo 14 d.

0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

24,8

0,0 0,02,6

1,23,2

9,0

2,1

8,5

0,00

5

10

15

20

25

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Po purškimo 28 d.

34

23 pav. Purškimo herbicidais įtaka chlorofilo indekso pokyčiui sosnovskio barščio

mažesniuose augaluose , 2016 m. Varluva, Kauno r. Variantai: 1. Glifosatas 1440 g ha-1; 2. Glifosatas 2160 g ha-1; 3. Glifosatas 2880 g ha-1; 4. Glifosatas 3600






Sumažinus glifosato normą iki 720 g ha-1 ir maišant su kitais herbicidais augalai nesunyko,

bet chlorofilo indeksas sumažėjo iki 6 kartų. Purkštų glifosato 720 g ha-1 + dikambos 480 g ha-

1 mišiniu, išskyrus purkštų glifosato 720 g ha-1+ fluroksipiro 60 g ha-1 + klopiralido 30 + MCPA

300 g ha-1 mišiniu, netgi padidėjo 1,3 karto.

Purškimas dikamba 960 g ha-1 ir dikambos 480 g ha-1 + fluroksipiro 180 g ha-1 bei

dikambos 480 g ha-1 + triasulfurono 4 g ha-1 mišiniais chlorofilo indeksas mažėjo. Clorofilo

indeksą mažino ir kiti naudoti herbicidai ir jų mišiniai: fluroksipiras 360 g ha-1 – 1,8 karto,

0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

11,5

0,00,0

8,710,7

2,6

7,6

3,4

12,1

0,00

5

10

15

20

25

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Po purškimo 42 d.

0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

9,6

0,00,0

9,7

14,6

0,0 0,0

4,4

13,1

0,00

5

10

15

20

25

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Po purškimo 56 d.

0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

7,5

0,00,0

2,1 1,60,0 0,0 0,0

2,40,0

0

5

10

15

20

25

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Po purškimo 70 d.

35

triasulfuronas 8 g ha-1 – 2,2 karto, fluroksipiras 120 g ha-1 + klopiralidas 60 + MCPA 600 g ha-

1 – 2,4 karto ir triasulfuronas 4 g ha-1 + fluroksipiras 180 g ha-1 – 2,7 karto.

Praėjus 28 d. po purškimo augalai sunyko ir ten kur anksčiau buvo purkšta glifosatu 1440

g ha-1, glifosato 720 g ha-1 + dikambos 480 g ha-1, glifosato 720 g ha-1 + fluroksipiro 180 g ha-

1, glifosato 720 g ha-1 + triasulfurono 4 g ha-1 bei triasulfurono 4 g ha-1 + fluroksipiro 180 g ha-

1 mišiniais. Tačiau chlorofilo indeksas ypač padidėjo augalų purkštų glifosato 720 g ha-1+

fluroksipiro 60 g ha-1 + klopiralido 30 + MCPA 300 g ha-1 (3,5 karto) bei fluroksipiru 360 g ha-

1 (2,8 karto) ir fluroksipiro 120 g ha-1 + klopiralido 60 + MCPA 600 g ha-1 (2,2 karto) mišiniu.

Praėjus 42 d. likusių augalų chlorofilo indeksas kito netolygiai. Po 56 d. sunyko augalai,

kurie buvo purkšti dikambos 480 g ha-1 + triasulfurono 4 g ha-1 mišiniu bei fluroksipiru 360 g

ha-1. Dar per dvi savaites (po 70 d.) sunyko ir augalai purkšti triasulfuronu 8 g ha-1. Išliko

augalai purkšti glifosato 720 g ha-1+ fluroksipiro 60 g ha-1 + klopiralido 30 + MCPA 600 g ha-

1 mišiniu, dikamba 960 g ha-1, dikambos 480 g ha-1 + fluroksipiro 180 g ha-1 mišiniu ir

fluroksipiro 120 g ha-1 + klopiralido 60 + MCPA 600 g ha-1 mišiniu.

3.1.5. V eksperimento rezultatai

Didesnių augalų, kurių vidutinis aukštis siekė 56,5±6,86 cm, chlorofilo indeksas prieš

purškimą buvo 8,3±0,32 ir svyravo 6,5–10,4 ribose (24 pav.).

Praėjus 14 d. po purškimo augalų purkštų didesnėmis glifosato normomis (2160, 2880 ir

3600 g ha-1) lapai parudavo nudžiūvo. Pukštų mažesne glifosato 1440 g ha-1 norma lapai

pagelto, jų chlorofilo indeksas siekė 1,4, t. y. sumažėjo 6,2 karto.

8,7 9,7 8,8 8,5 7,810,4

8,8 7,6 8,66,7

9,7

6,58,3 7,2 6,6

0

5

10

15

20

25

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Prieš purškimą

1,40,0 0,0 0,0

2,1

7,6

1,12,7

6,1

2,94,6

1,2

4,76,5

3,3

0

5

10

15

20

25

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Po purškimo 14 d.

36

24 pav. Purškimo herbicidais įtaka chlorofilo indekso pokyčiui sosnovskio barščio

didesniuose augaluose , 2016 m. Varluva, Kauno r. Variantai: 1. Glifosatas 1440 g ha-1; 2. Glifosatas 2160 g ha-1; 3. Glifosatas 2880 g ha-1; 4. Glifosatas 3600






Glifosato mišiniai su kitomis veikliosiomis medžiagomis veikė skirtingai. Glifosato 720

g ha-1 + dikambos 480 g ha-1 mišinys chlorofilo indeksą sumažino 3,7 karto, glifosato 720 g ha-

0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

5,5

0,0

2,4

7,710,4

5,0

10,4

3,8

8,1

0,00

5

10

15

20

25

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Po purškimo 28 d.

0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

9,1

0,00,0

11,0

0,0

5,1 4,5 4,0

16,2

0,00

5

10

15

20

25

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Po purškimo 42 d.

0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

23,2

0,00,0

7,0

0,0

7,7

15,6

1,9

16,7

0,00

5

10

15

20

25

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Po purškimo 56 d.

0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

24,8

0,0 0,02,6

0,03,2

9,0

2,1

8,5

0,00

5

10

15

20

25

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Po purškimo 70 d.

37

1+ fluroksipiro 60 g ha-1 + klopiralido 30 + MCPA 300 g ha-1 mišinys – tik 1,4 karto, glifosato

720 g ha-1 + fluroksipiro 180 g ha-1 mišinys – 8,0 kartus, o glifosato 720 g ha-1 + triasulfurono

4 g ha-1 mišinys – 2,8 karto.

Augalų purkštų dikamba chlorofilo indeksas sumažėjo 1,4 karto, dikambos 480 g ha-1 +

fluroksipiro 180 g ha-1 mišiniu – 2,3 karto, o dikambos 480 g ha-1 + triasulfurono 4 g ha-1 mišiniu

– 2,1 karto.

Kiti herbicidai ir jų mišiniai augalų lapų chlorofilo indeksą taip pat mažino: fluroksipiras

360 g ha-1 – 5,4 karto, triasulfuronas 8 g ha-1 – 1,8 karto, fluroksipiro 120 g ha-1 + klopiralido

60 + MCPA 600 g ha-1 mišinys – tik 1,1 karto, o triasulfurono 4 g ha-1 + fluroksipiro 180 g ha-

1 mišinys – 2,0 kartus.

Po 28 d. glifosatais ir glifosato 720 g ha-1 + dikambos 480 g ha-1, glifosato 720 g ha-1 +

fluroksipiro 180 g ha-1 bei triasulfurono 4 g ha-1 + fluroksipiro 180 g ha-1 mišiniais purkštų

augalų lapai nudžiūvo, žuvo. Augalų purkštų glifosato 720 g ha-1+ fluroksipiro 60 g ha-1 +

klopiralido 30 + MCPA 300 g ha-1, glifosato 720 g ha-1 + triasulfurono 4 g ha-1 mišiniais bei

triasulfuronu 8 g ha-1 clorofilo indeksas nežymiai sumažėjo. Tačiau augalų purkštų dikamba

960 g ha-1, dikambos 480 g ha-1 + fluroksipiro 180 g ha-1, dikambos 480 g ha-1 + triasulfurono 4

g ha-1, fluroksipiro 120 g ha-1 + klopiralido 60 + MCPA 600 g ha-1 mišiniais ir fluroksipiru 360

g ha-1 chlorofilo indeksas didėjo.

Praėjus 42 d. po purškimo žuvo ir augalai purkšti glifosato 720 g ha-1 + triasulfurono 4 g

ha-1 ir dikambos 480 g ha-1 + fluroksipiro 180 g ha-1 mišiniais. Augalai purkšti glifosato 720 g

ha-1+ fluroksipiro 60 g ha-1 + klopiralido 30 + MCPA 300 g ha-1 mišiniu intensyviai pradėjo

ataugti, chlorofilo indeksas nustatytas didesnis 1,7 karto. Praėjus 56 d. padidėjo dar 2,5 karto ir

iki 70 d. siekė 24,8, t. y. lyginant su pradiniu kiekiu nepurkštuose augaluose padidėjo 2,4 karto.

Augalų purkštų dikamba 960 g ha-1, fluroksipiru 360 g ha-1, triasulfuronu 8 g ha-1 bei dikambos

480 g ha-1 + triasulfurono 4 g ha-1, fluroksipiro 120 g ha-1 + klopiralido 60 + MCPA 600 g ha-1

mišiniais augalai išsilaikė gyvybingi iki pat vegetacijos pabaigos (25 pav.). .Galima pastebėti,

kad augalų purkštų dikambos 480 g ha-1 + triasulfurono 4 g ha-1 mišiniu (11 var.) ir triasulfuronu

8 g ha-1 (13 var.) lapai nudžiūvo, tačiau lapkočiai ir šaknys liko gyvybingos.

38

6. Glifosatas 720 g ha-1+ fluroksipiras 60 g ha-1 +


9. Dikamba 960 g ha-1

11. Dikamba 480 g ha-1 + triasulfuronas 4 g ha-1 12. Fluroksipiras 360 g ha-1

13. Triasulfuronas 8 g ha-1 14. Fluroksipiras 120 g ha-1 + klopiralidas 60 + MCPA

600 g ha-1

25 pav. Herbicidais ir jų mišiniais purkšti augalai vegetacijos pabaigoje, 2016 m.


Gerai ataugo augalai purkšti glifosato 720 g ha-1+ fluroksipiro 60 g ha-1 + klopiralido 30

+ MCPA 300 g ha-1 mišiniu. Kiek silpniau ataugo augalai purkšti dikamba 960 g ha-1,

fluroksipiru 360 g ha-1 bei fluroksipiro 120 g ha-1 + klopiralido 60 + MCPA 600 g ha-1 mišiniu.

39

3.2. Sosnovskio barščio kontrolei parinktų herbicidų, jų mišinių bei

derinių efektyvumas plotuose, galinčiuose kelti grėsmę žemės ūkio

pasėliams, remiantis 2017 m. atliktų tyrimų rezultatais

2017 m. tyrimai prasidėjo nuo laukelių apžiūros, kurie 2016 m. buvo purkšti įvairiais

herbicidais ir jų mišiniais. Prieš metus purkštuose laukeliuose buvo ženkliai mažiau sosnovskio

barščio augalų (26 pav.).

26 pav. Lauko vaizdas 2017 m. balandžio 29 d.

Po mėnesio buvo nustatyta sosnovskio barščio augalų tankumas, aukštis ir chlorofilo

indeksas ir palygintas su nepurkštais augalais, kurie labai išskyrėsi savo augumu (27 pav.).

27 pav. Lauko vaizdas 2017 m. gegužės 30 d.

40

Nustačius augalų tankumą, paaiškėjo, kad nepurkštose vietose augalų vidutiniškai buvo

48,3 vnt. m-2. Tuo tarpu laukeliuose 2016 m. purkštuose įvairiais herbicidais ir jų mišiniais bei

vasaros pabaigoje dar kart nupurškus herbicidais (triasulfuronu arba glifosato+triasulfurono

mišiniu) augalų buvo žymiai mažiau. Laukeliuose papildomai purkštuose triasulfuronu 8 g ha-

1 augalų kiekis svyravo nuo 1,7 iki 20,7 vnt. m-2, o purkštuose triasulfurono 4 g ha-1 + glifosato

720 g ha-1 mišiniu – nuo 0,7 iki 10,0 vnt. m-2 (28 pav.).

28 pav. Pagrindinio ir papildomo purškimo herbicidais poveikis sosnovskio barčio

augalų tankumui, 2017 m. pavasaris, Varnupiai, Marijampolės r. Šiais herbicidais ir jų mišiniais purkšta 2016 m. vasaros pradžioje: 1. Glifosatas 1440 g ha-1; 2. Glifosatas

2160 g ha-1; 3. Glifosatas 2880 g ha-1; 4. Glifosatas 3600 g ha-1; 5. Glifosatas 720 g ha-1 + dikamba 480 g ha-1; 6.

Glifosatas 720 g ha-1+ fluroksipiras 60 g ha-1 + klopiralidas 30 + MCPA 300 g ha-1; 7. Glifosatas 720 g ha-1 +

fluroksipiras 180 g ha-1; 8. Glifosatas 720 g ha-1 + triasulfuronas 4 g ha-1; 9. Dikamba 960 g ha-1; 10. Dikamba 480

g ha-1 + fluroksipiras 180 g ha-1; 11. Dikamba 480 g ha-1 + triasulfuronas 4 g ha-1; 12. Fluroksipiras 360 g ha-1; 13.

Triasulfuronas 8 g ha-1; 14. Fluroksipiras 120 g ha-1 + klopiralidas 60 + MCPA 600 g ha-1; 15. Triasulfuronas 4 g

ha-1 + fluroksipiras 180 g ha-1

Sosnovskio barščio chlorofilo indeksas ženkliai nesiskyrė, tačiau galima pastebėti, kad

nepurkštų augalų jis buvo didesnis nei purkštų. Nepurkštų augalų chlorofilo indeksas tyrimų

atlikimo metu svyravo nuo 10,2 iki 19,4, o vidutinis siekė 13,7. Laukeliuose, papildomai

purkštuose 2016 m. vasaros pabaigoje triasulfuronu 8 g ha-1, chlorofilo indeksas 2017 m.

pavasarį svyravo nuo 6,1 iki 13,2 (29 pav.).

16,7 20,78,7 4,0 5,7 13,7

6,79,3 4,0

13,33,7 1,7 7,0

15,7 17,3

0

20

40

60

80

100

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

vnt. m-22016 m. rugpjūtį purkšta triasulfuronu

9,7 10,0 5,0 3,7 2,7 9,7 5,08,3 2,7 4,0 2,0 0,7 6,3 2,7

10,0

0

20

40

60

80

100

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

vnt. m-2

2016 m. rugpjūtį purkšta triasulfuronu+glifosatu

11,0 8,7 8,9 11,1 11,0 12,4 13,2 10,4 12,1 11,3 10,3 7,9 6,1 9,0 7,6

0

10

20

30

40

50

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

2016 m. rugpjūtį purkšta triasulfuronu

41


augalų chlorofilo indeksui, 2017 m. pavasaris, Varnupiai, Marijampolės r. Šiais herbicidais ir jų mišiniais purkšta 2016 m. vasaros pradžioje: 1. Glifosatas 1440 g ha-1; 2. Glifosatas







Laukeliuose purkštuose triasulfurono 4 g ha-1 + glifosato 720 g ha-1 mišiniu sosnovskio

barščio augalų chlorofilo indeksas svyravo nuo 6,2 iki 11,9.

Augalų aukštis praeitais metais purkštuose laukeliuose buvo gerokai mažesnis nei

nepurkštuose. Nepurkštų augalų aukštis 2017 m. gegužės pabaigoje jau siekė vidutiniškai 103,3

cm (svyravo nuo 88 iki 116 cm). Tuo tarpu laukeliuose 2016 m. papildomai purkštuose

triasulfuronu 8 g ha-1 augalų aukštis svyravo nuo 26,8 iki 56,7 cm (30 pav.).


augalų aukščiui, 2017 m. pavasaris, Varnupiai, Marijampolės r. Šiais herbicidais ir jų mišiniais purkšta 2016 m. vasaros pradžioje: 1. Glifosatas 1440 g ha-1; 2. Glifosatas







11,8 11,1 9,0 10,2 11,0 13,28,2

11,9 10,5 11,1 9,1 6,2 7,1 8,1 9,0

0

10

20

30

40

50

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

2016 m. rugpjūtį purkšta triasulfuronu+glifosatu

51,838,3 35,5 34,7

42,740,7

56,742,5 38,7 38,7

27,2 29,8 26,8

44,5 50,5

0

20

40

60

80

100

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

cm 2016 m. rugpjūtį purkšta triasulfuronu

35,3 37,3

22,0 25,5 20,0 27,2 31,7 28,0 32,020,5 21,7 19,7

27,220,2

35,0

0

20

40

60

80

100

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

cm 2016 m. rugpjūtį purkšta triasulfuronu+glifosatu

42

Laukeliuose purkštuose triasulfurono 4 g ha-1 + glifosato 720 g ha-1 mišiniu sosnovskio

barščio augalų aukštis siekė tik 19,7–37,3 cm.

2017 m. eksperimentai buvo tęsiami, tiriami augalų tankumo, aukščio, chlorofilo

indekso pokyčiai.

3.2.1. I eksperimento rezultatai

2017 m. atlikus tyrimus pirmajame eksperimente, kai visas laukelis buvo purškiamas

ištisai, tirtų herbicidų ir jų mišinių efektyvumas buvo skirtingas. Nustačius augalų skaičių prieš

ir po purškimo gauti skirtingi rezultatai (30–34 pav.). Galima pastebėti, kad augalų tankumas

laukeliuose prieš purškimą svyravo nuo 51,7 vnt. m-2 iki 95,0 vnt. m-2, vidutinis augalų kiekis

laukeliuose buvo 66,6±3,14 vnt. m-2.

Laukeliuose purkštuose skirtingomis glifosatų normomis, augalų tankumas prieš

purškimą svyravo nuo 65,0 iki 80,0 vnt. m-2 (30 pav.). Nupurškus sosnovskio barščio augalus

1440–2880 g ha-1 glifosato normomis po 2 sav. augalų buvo 1,4 karto mažiau, nei prieš

purškimą. Dar geresniu poveikiu pasižymėjo glifosato 3600 g ha-1 norma, augalų kiekis

sumažėjo 2,0 kartus. Po 4 sav. Augalų kiekis buvo dar mažesnis (1,7-3,3 karto), išskyrus

mažiausią 1440 g ha-1 glifosato normą, kur augalų kiekis viename kvadratiniame metre buvo

netgi 1,2 karto didesnis nei prieš purškimą.

30 pav. Glifosatų poveikis sosnovskio barščio augalų tankumui, 2017 m. Varnupiai,

Marijampolės r.

Laukeliuose, kurie buvo purkšti didesnėmis glifosato normomis 2160–3600 g ha-1

sosnovskio barščio naujų augalų dygimas prasidėjo kiek vėliau ir tik po 6 sav. buvo pastebėtas

augalų gausėjimas. Augalų kiekis didėjo iki 8 sav. po purškimo, vėliau išdygę augalai pradėjo

68

,3 80

,0

66

,7

65

,0

50

,0 56

,7

46

,7

33

,3

78

,3

46

,7

36

,7

20

,0

85

,0

83

,3

61

,7

61

,7

90

,0

11

5,0

81

,7

53

,3

51

,7

68

,3

50

,0

51

,7

0

20

40

60

80

100

120

140

glifosatas 1440 glifosatas 2160 glifosatas 2880 glifosatas 3600

vnt. m-2

prieš purškimą po 2 sav. po 4 sav. po 6 sav. po 8 sav. po 10 sav.

43

vieni kitus stelbti ir po 10 sav. sosnovskio barščio viename kvadratiniame metre buvo nuo 50,0

iki 68,3 augalų.

Nupurškus glifosato 1440 g ha-1 + dikambos 960 g ha-1 mišiniu sosnovskio barščio

augalai reagavo panašiai kaip ir purškiant vien tik 1440 g ha-1: po 2 sav. augalų kiekis buvo 1,5

karto mažesnis, o po 4 sav. jau kiek didesnis nei prieš purškimą ir didėjo iki 8 sav. po to pradėjo

konkuruoti tarpusavyje (31 pav.). Glifosato 1440 g ha-1 + fluroksipiro 120 g ha-1 + klopiralido

60 g ha-1 + MCPA 600 g ha-1 mišinys veikė kaip ir didesnės glifosato normos, t. y. augalų

skaičius mažėjo iki 4 sav. ir tik po to pradėjo didėti pridygus naujų augalų. Geriausiai veikė

glifosato 1440 g ha-1 + triasulfuronas 8 g ha-1 mišinys: augalų kiekis po 2 sav. sumažėjo 2,1, po

4 sav. – 3,2, po 6 sav. – 4,2 karto ir iki 8 sav. išdygo nedaug naujų augalų. 8–10 sav. po purškimo

sosnovskio barščio augalų kiekis buvo 28 karto mažesnis nei prieš purškimą.

31 pav. Glifosatų mišinių poveikis sosnovskio barščio augalų tankumui, 2017 m.


Purškiant augalus dikamba 960 g ha-1 gautas silpnesnis poveikis (32 pav.). Iš pradžių

augalai tik deformavosi ir po 2 sav. buvo tik 7 proc. mažiau nei prieš purškimą. Po 4 sav.

žuvusių augalų buvo kiek daugiau, tačiau vėliau dygo nauji ir augalų kiekis laukeliuose buvo

panašus kaip ir prieš purškimą. Dikambos 960 g ha-1 + fluroksipiro 360 g ha-1 mišinys taip pat

veikė lėtai, po 2 sav. augalų buvo tik 11,6 proc. mažiau, tačiau po 4 sav. jau buvo 29 kartais

mažiau, nei prieš purškimą. Augalų kiekis mažėjo iki 8 sav., o 10 sav. nustatytas kiek didesnis

kiekis, tačiau jis buvo 3,8 karto mažesnis nei prieš purškimą. Panašiai veikė ir dikambos 960 g

ha-1 + triasulfurono 8 g ha-1 mišinys. Tik galima pastebėti, kad pačioje pradžioje veikė greičiau.

Remiantis gautais duomenimis, po 2 sav. barščio augalų buvo 1,4 karto mažiau, o po 4 sav. 3,0

58

,3 63

,3

95

,0

70

,0

40

,0

53

,3

56

,7

33

,3

61

,7

28

,3

31

,7

21

,7

66

,7

68

,3

36

,7

16

,7

81

,7 86

,7

31

,7

25

,0

70

,0

46

,7

36

,7

25

,0

0

20

40

60

80

100

120

140

glifosatas1440+dikamba960

glifosatas1440+fluroksipiras120+

klopiralidas60+ MCPA600

glifosatas1440+fluroksipiras360

glifosatas1440+triasulfuronas8

vnt. m-2


44

kartus, lyginant su pradiniu jų kiekiu. Vėliau augalų kiekis keitėsi labai nežymiai, tačiau praėjus

10 sav. po purškimo jų buvo 2,8 karto mažiau nei prieš purškimą.

32 pav. Dikambos ir jos mišinių poveikis sosnovskio barščio augalų tankumui, 2017 m.


Fluroksipiro, triasulfurono ir jų mišinių poveikis buvo skirtingas (33 pav.). Nupurškus

fluroksipiru 360 g ha-1 po 2 sav. augalų kiekis pasikeitė nežymiai. Kiek didesnis poveikis buvo

pastebėtas po 4 sav. Sosnovskio barščio augalų po 4 sav. sumažėjo 2,6, po 6 sav. – 4,7, po 8

sav. – 5,9 karto. Efektyviai veikė ir triasulfuronas 8 g ha-1. Po purškimo augalų skaičius nuolat

mažėjo. Jau po 6 sav. augalų kiekis buvo 5,1, o po 10 sav. – 32,4 karto mažesnis nei prieš

purškimą. Sumaišius šiuos herbicidus pilnomis normomis geresnio efekto nepasiekta. Po 2 sav.

augalų kiekis beveik nepasikeitė, o nuo 4 sav. nuolat mažėjo ir po 10 sav. jis buvo 7,5 karto

mažesnis nei prieš purškimą.

33 pav. Fluroksipiro, triasulfurono, jų mišinių ir kitų herbicidų poveikis sosnovskio

barščio augalų tankumui, 2017 m. Varnupiai, Marijampolės r.

78

,3

55

,0

88

,3

93

,3

73

,3

46

,7

86

,7

81

,7

30

,0

16

,7 26

,7

56

,7

16

,7

5,0 1

5,0

11

,7

13

,3

2,9

15

,0

11

,7

13

,3

1,7 1

1,7

10

,0

0

20

40

60

80

100

120

140

fluroksipiras360 triasulfuronas8 fluroksipiras360+triasulfuronas8

fluroksipiras120+klopiralidas60+MCPA600

vnt. m-2


51

,7 63

,3

65

,0

48

,3 56

,7

46

,7

28

,3

21

,7

21

,730

,0

15

,0 25

,0

48

,3

13

,3 20

,0

38

,3

16

,7 23

,3

0

20

40

60

80

100

120

140

dikamba960 dikamba960+ fluroksipiras360 dikamba960+ triasulfuronas8

vnt. m-2


45

Fluroksipiro 120 g ha-1 + klopiralido 60 g ha-1 + MCPA 600 g ha-1 mišinys, priešingai

nei ankstesniais metais, veikė pakankamai gerai. Po 4 sav. augalų buvo 1,6, o po 6–8 sav. jau

8,0, po 10 sav. – 9,3 karto mažiau nei prieš purškimą.

Tribenuron-metilo 7,5 g ha-1 + metsulfuron-metilo 4 g ha-1 mišinys veikė lėtai (34 pav.).

Po 2–4 sav. matomas tik nežymus augalų kiekio mažėjimas, tačiau po 6 sav. augalų buvo 3,9,

o po 10 sav. - jau 21,6 karto mažiau nei prieš purškimą. Padidinta (rekomenduojama Latvijos

mokslininkų) tribenuron-metilo 11,3 g ha-1 + metsulfuron-metilo 6 g ha-1 mišinio norma veikė

kiek greičiau, augalai greičiau pradėjo gelsti anksčiau, tačiau praėjus 10 sav. po purškimo

augalų kiekis laukeliuose išliko panašus.

34 pav. Tribenuron-metilo, metsulfuron-metilo ir fluroksipiro mišinių poveikis

sosnovskio barščio augalų tankumui, 2017 m. Varnupiai, Marijampolės r.

Geriausiai veikė fluroksipiro 360 g ha-1 + metsulfuron-metilo 4 g ha-1 mišinys. Po 2 sav.

augalai vizualiai buvo labiau pažeisti nei naudojant tribenuron-metilo ir metsulfuron-metilo

mišinius, nors augalų kiekis nustatytas tik 1,2 karto mažesnis nei prieš purškimą. Po 4 sav.

augalų kiekis sumažėjo 5,7 karto, o po 6 sav. laukeliuose buvo tik pavieniai augalai. Vidutinis

tankumas siekė 0,6 vnt. m-2, o praėjus 8–10 sav. tik 0,3 vnt. m-2, t. y. 189 kartais mažiau nei

prieš purškimą.

Kaip buvo minėta anksčiau, chlorofilo indeksas parodo augalo gyvybingumą. Kuo

skaičius didesnis, tuo sparčiau vyksta augalų fotosintezė, tuo pačiu augalas yra gyvybingesnis.

Gauti duomenys rodo, kad prieš purškimą sosnovskio barščio augalų chlorofilo indeksas

svyravo 6,2–8,4 ribose, vidutinis siekė 7,1±0,18 (35-39 pav.).

Laukeliuose, kurie buvo purkšti glifosatais chlorofilo indeksas prieš purškimą svyravo

6,2–7,1 ribose, vidutinis 6,8±020 (35 pav.). Nupurškus skirtingomis glifosato normomis

chlorofilo indeksas kito panašiai. Augalams nykstant chlorofilo indeksas mažėjo, o atžėlus

58

,3

61

,7

56

,7

53

,4

51

,7

48

,3

51

,7

38

,3

10

,0

15

,0

16

,7

0,68

,3

4,9

0,32,7 3,2

0,3

0

20

40

60

80

100

120

140

tribenuron-metilas7,5+

metsulfuron-metilas4



fluroksipiras360+ metsulfuron-

metilas4

vnt. m-2


46

augalui arba išdygus naujiems augalams, kurie nepaveikti ar mažiau paveikti herbicidais –

didėjo.

35 pav. Glifosatų poveikis sosnovskio barščio augalų chlorofilo indeksui, 2017 m.


Glifosatų mišiniai veikė nevienodai (36 pav.). Chlorofilo indeksas praėjus 2 sav. po

purškimo nustatytas netgi didesnis laukeliuose, kurie buvo purkšti glifosato 1440 g ha-1 +

dikambos 960 g ha-1, glifosato 1440 g ha-1 + fluroksipiro 120 g ha-1 + klopiralido 60 g ha-1 +

MCPA 600 g ha-1 ir glifosato 1440 g ha-1 + fluroksipiro 360 g ha-1 mišiniais.

36 pav. Glifosatų mišinių poveikis sosnovskio barščio augalų chlorofilo indeksui, 2017 m.


6,2 7

,1

6,8 6,9

5,7

5,7

5,7

4,0

7,2

5,6 6

,4

5,2

11

,2

8,7 9

,6

8,3

10

,5 11

,4

11

,5

11

,0

9,3

16

,2

14

,1

13

,8

0

5

10

15

20



6,5

6,5 7,0

6,97

,8

7,8

7,1

5,46

,5

6,5 7

,6

7,0

9,7

9,7 1

0,6

10

,3

10

,0

10

,0

11

,9

9,7

19

,5

19

,5

18

,8

13

,5

0

5

10

15

20







47

Chlorofilo indekso didėjimas rodo augalo atsaką į stresą. Praėjus 6 sav. po purškimo

buvo sunku nustatyti, kurie augalai buvo pažeisti, kurie ataugę, o kurie naujai išdygę, todėl

chlorofilo indeksas galėjo didėti ir dėl to, kad jis nustatytas naujai išdygusiems augalams.

Kiek kitaip sosnovskio barščio augalai reagavo nupurkšti glifosato 1440 g ha-1 +

triasulfurono 8 g ha-1 mišiniu. Iš pradžių chlorofilo indeksas mažėjo, o nuo 4 sav. pradėjo didėti,

tačiau ne taip intensyviai, kaip aukščiau aptarti mišiniai.

Sosnovskio barščio augalų, purkštų dikambos veikliąja medžiaga ir jos mišiniu su

fluroksipiru, chlorofilo indeksas pirmas 4 sav. nežymiai mažėjo, tačiau praėjus 6 sav. po

purškimo pradėjo didėti (37 pav.). Dikambos 960 g ha-1 + triasulfurono 8 g ha-1 mišinys veikė

dar trumpiau, jau 4 sav. po purškimo chlorofilo indeksas pradėjo didėti.

37 pav. Dikambos ir jos mišinių poveikis sosnovskio barščio augalų chlorofilo indeksui,


Fluroksipiro 360 g ha-1 + triasulfurono 8 g ha-1 mišinys chlofofilo indeksui turėjo panašų

poveikį (38 pav). Chlorofilo indeksas pradėjo didėti 4 sav. po purškimo.

Nupurškus sosnovskio barščio augalus fluroksipiru 360 g ha-1 ir triasulfuronu 8 g ha-1

atskirai, chlorofilo indeksas pirmas 4 sav. po purškimo mažėjo, o nuo 6 sav. pradėjo didėti. tą

patį būtų galima pasakyti ir apie fluroksipiro 120 g ha-1 + klopiralido 60 g ha-1 + MCPA 600 g

ha-1 mišinį.

7,0

6,4 6,7

6,6

6,3

3,2

6,0 6,1

4,3

6,9

6,9

6,7

8,6

8,5 8,9

10

,3

10

,0

7,5

0

5

10

15

20



48


barščio augalų chlorofilo indeksui, 2017 m. Varnupiai, Marijampolės r.

Tiek mažesnė, tiek ir didesnė tribenuron-metilo ir metsulfuron-metilo mišinio norma

augalų chlorofilo indeksą veikė panašiai, kaip ir kiti aukščiau aprašyti naudoti herbicidai ir jų

mišiniai (39 pav.). Augalų purkštų šiais mišiniais chlorofilo indeksas pradėjo didėti praėjus 6

sav. po purškimo.

39 pav. Tribenuron-metilo, metsulfuron-metilo ir fluroksipiro mišinių poveikis sosnovskio


Kiek kitaip veikė fluroksipiro 360 g ha-1 + metsulfuron-metilo 4 g ha-1 mišinys. Pirmas

4 sav. chlorofilo indeksas mažėjo (iki 4,3 karto), po 6 sav. nežymiai padidėjo, bet po 8 sav. dėl

prastos augalų būklės nebuvo įmanoma jo nustatyti. Galima būtų daryti prielaidą, kad šis

herbicidų mišinys efektyviausiai veikė sosnovskio barščio augalus.

8,4

7,0

6,3

8,9

5,3

4,3

3,2

5,8

4,7

3,0

5,4

2,8

6,1

3,5

6,7

6,06

,7

8,6

6,1

6,0

8,8

5,5

9,2

9,1

0

5

10

15

20




6,9 7,2 8

,2

4,4 4,8

2,8

1,8 2,1

1,92

,6

4,8

2,3

4,4

7,5

0,0

8,7

6,7

0,0

0

5

10

15

20






metilas4


49

Sosnovskio barščio augalų aukštis prieš purškimą svyravo nuo 36,3 iki 58,7 cm,

vidutinis aukštis 47,3±1,51 cm. Augalų aukštis priklausė nuo herbicidų poveikio ir nuo naujai

išdygusių augalų vystymosi spartumo.

Laukeliuose purkštuose glifosatais, augalų aukštis prieš purškimą svyravo nuo 36,3 iki

49,3 cm, vidutinis aukštis siekė 42,1±3,29 cm (40 pav.). Augalų aukštis po purškimo glifosatais

praėjus 2–4 sav. mažėjo, o praėjus 6 sav. naujai išdygę augalai gerokai ūgtelėjo ir pasiekė

buvusių augalų prieš purškimą aukštį. Po 10 sav. sosnovskio barščio augalai buvo 1,9–2,3 karto

aukštesni nei prieš purškimą.

40 pav. Glifosatų poveikis sosnovskio barščio augalų aukščiui, 2017 m. Varnupiai,

Marijampolės r.

Glifosatų mišiniai veikė skirtingai (41 pav.). Glifosato 1440 g ha-1 + dikambos g ha-1 ir

glifosato g ha-1 + fluroksipiro 120 g ha-1 + klopiralido 60 g ha-1 + MCPA 600 g ha-1 mišiniai

veikė panašiai, t. y. po purškimo augalai buvo pažeisti ir jų aukštis mažėjo, o sudygus naujiems

augalams nuo 6 sav. pradėjo didėti ir po 10 sav. pasiekė 98,3–103,3 cm, t. y. augalai buvo 2,3–

2,5 karto aukštesni nei prieš purškimą. Glifosato 1440 g ha-1 + fluroksipiro g ha-1 mišinys veikė

kiek ilgiau, vidutinis augalų aukštis nustatytas didesnis tik po 8 sav., o po 10 sav. augalai buvo

2,2 aukštesni nei prieš purškimą.

Glifosato 1440 g ha-1 + triasulfurono 8 g ha-1 mišinys veikė ilgiausiai, tik po 8 sav.

augalų aukštis pradėjo didėti ir 10 sav. po purškimo nustatytas 1,2 karto didesnis nei prieš

purškimą.

49

,3

46

,0

36

,3

36

,741

,7

36

,3

30

,3

33

,0

34

,0

25

,7

23

,7 29

,0

49

,3

44

,0

36

,7

27

,3

83

,0

81

,0

66

,3

47

,7

92

,7

89

,0

85

,3

85

,0

0

20

40

60

80

100

120


cm


50

41 pav. Glifosatų mišinių poveikis sosnovskio barščio augalų aukščiui, 2017 m. Varnupiai,

Marijampolės r.

Nupurškus dikamba 960 g ha-1 nors ir augalai deformavosi, bet nesustojo augti. Po 10

sav. augalai buvo 1,5 didesni nei prieš purškimą (42 pav.).

42 pav. Dikambos ir jos mišinių poveikis sosnovskio barščio augalų aukščiui, 2017 m.


Dikambos 960 g ha-1 + fluroksipiro 360 g ha-1 ir dikambos 960 g ha-1 + triasulfurono 8

g ha-1 mišiniai veikė panašiai kaip ir mišiniai su glifosatu, ir pradžių augalų aukštis mažėjo, o

nuo 8 sav. pradėjo didėti.

Gerai veikė augalų aukštį triasulfuronas ir jo mišinys su fluroksipiru (43 pav.).

42

,7

42

,0

42

,7

44

,7

34

,7

34

,7 42

,0

40

,3

26

,3

26

,7

40

,7

35

,7

50

,7

39

,3

35

,2

23

,3

76

,3

71

,0

52

,7

24

,7

98

,3 10

3,3

92

,3

53

,3

0

20

40

60

80

100

120






cm


51

,0

50

,7

49

,058

,7

38

,7

34

,7

62

,0

36

,0

29

,7

62

,3

30

,3

21

,3

66

,3

47

,7

31

,7

75

,7

53

,3

46

,7

0

20

40

60

80

100

120


cm-


51


barščio augalų aukščiui, 2017 m. Varnupiai, Marijampolės r.

Nupurškus fluroksipiru 360 g ha-1 augalų aukštis jau po 2 sav. sumažėjo 1,6 karto ir

išsilaikė panašus per visą tyrimų laikotarpį. Po purškimo triasulfuronu augalų aukštis nuolat

mažėjo. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie fluroksipiro ir triasulfurono mišinį. Po 10 sav.

nustatytas augalų aukštis buvo 4,0 ir 5,0 kartus mažesnis nei prieš purškimą.

Fluroksipiro 120 g ha-1 + klopiralido 60 g ha-1 + MCPA 600 g ha-1 mišinys stabdė augalų

augimą, nors kiek mažiau nei triasulfuronas ir jo mišinys su fluroksipiru.

Tiek mažesnė, tiek ir didesnė tribenuron-metilo ir metsulfuron-metilo mišinio norma

pažeidė augalus ir stabdė jų augimą (44 pav.).



54

,7

57

,7

58

,7

53

,3

33

,7

33

,7

36

,3

40

,0

32

,7

28

,7

23

,3

36

,3

35

,7

25

,0

16

,3 25

,030

,7

19

,3

16

,3 24

,332

,3

14

,3

11

,7

28

,3

0

20

40

60

80

100

120



cm


42

,3 47

,3

46

,7

36

,0

39

,7

27

,0

29

,0

31

,7

6,3

24

,0

17

,7

3,79

,7

9,3

7,711

,0

9,0 9,7

0

20

40

60

80

100

120






metilas4

cm


52

Fluroksipiro 360 g ha-1 + metsulfuron-metilo 4 g ha-1 mišinys taip pat stabdė augalų

augimą, nors galima pastebėti, kad 8 sav. po purškimo augalų aukštis nustatytas nežymiai

didesnis nei po 6 sav.

Pastėbėjus labai gerą fluroksipiro 360 g ha-1 + metsulfuron-metilo 4 g ha-1 mišinio

veikimą, praėjus 10 sav. po pirmojo purškimo skirtingais herbicidai ir jų mišiniais, visi

eksperimento laukeliai nupurkšti šiuo mišiniu. Prieš antrąjį purškimą situacija laukeliuose buvo

labai įvairi, augalų kiekis laukeliuose svyravo nuo 0,6 vnt. m-2 iki 70,0 vnt. m-2 (45 pav.). Dėl

šios priežasties, kaip ir anksčiau, laukeliai nelyginti tarpusavyje, o tik vertinta situacija prieš

purškimą ir po jo praėjus 2, 4 ir 6 sav. Po purškimo nuosekliai mažėjo augalų kiekis visuose

laukeliuose. Po 6 sav. augalų kiekis vnt. m-2 sumažėjo: 1-o varianto laukeliuose – 2,8 karto, 2-

o varianto – 3,1, 3-o varianto – 3,0, 4-o varianto – 3,1, 5-o varianto – 5,3, 6-o ir 7-o varianto –

2,4, 8-o varianto – 1,9, 9-o varianto – 4,6, 10-o varianto –2,5, 11-o varianto – 21,2, 12-o varianto

–12,1, 13-o varianto – 2,4, 14-o varianto – 37,5, 15-o varianto –12,5, 16-o varianto –4,5, 17-o

varianto – 9,8, o 18 varianto laukeliuose augalai visai išnyko.

51,7

68,3

50,0 51,7

70,0

36,7 36,725,0

38,3

16,723,3

13,31,7

15,0 10,02,7 4,9 0,6

0

20

40

60

80

100

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

vnt. m-2

Prieš purškimą

50,0 51,7 50,0 46,736,7

35,0 35,023,3 28,3

15,323,3

13,31,5

13,0 9,72,7 4,9 0,2

0

20

40

60

80

100

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

vnt. m-2

Po purškimo 2 sav.

45,031,7 28,3 25,0

31,7 35,0 35,0

15,021,7

15,0 15,0 11,71,0 0,9 2,3 0,6 0,5 0,0

0

20

40

60

80

100

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

vnt. m-2

Po purškimo 4 sav.

53

45 pav. Papildomo purškimo fluroksipiro 360 g ha-1 + metsulfuron-metilo 4 g ha-1 mišiniu

poveikis sosnovskio barčio augalų tankumui, 2017 m. Varnupiai, Marijampolės r. Variantai: 1. Glifosatas 1440 g ha-1; 2. Glifosatas 2160 g ha-1; 3. Glifosatas 2880 g ha-1; 4. Glifosatas 3600

g ha-1; 5. Glifosatas 1440 g ha-1 + dikamba 960 g ha-1; 6. Glifosatas 1440 g ha-1+ fluroksipiras 120 g ha-1 +

klopiralidas 60 + MCPA 600 g ha-1; 7. Glifosatas 1440 g ha-1 + fluroksipiras 360 g ha-1; 8. Glifosatas 1440 g ha-1

+ triasulfuronas 8 g ha-1; 9. Dikamba 960 g ha-1; 10. Dikamba 960 g ha-1 + fluroksipiras 360 g ha-1; 11. Dikamba

960 g ha-1 + triasulfuronas 8 g ha-1; 12. Fluroksipiras 360 g ha-1; 13. Triasulfuronas 8 g ha-1; 14. Fluroksipiras 120

g ha-1 + klopiralidas 60 g ha-1 + MCPA 600 g ha-1; 15. Triasulfuronas 8 g ha-1 + fluroksipiras 360 g ha-1; 16.

Tribenuron-metilas 75 g ha-1 + metsulfuron-metilas 4 g ha-1; 17. Tribenuron-metilas11,3 g ha-1 + metsulfuron-

metilas 6 g ha-1; 18. Fluroksipiras 360 g ha-1 + metsulfuron-metilas 4 g ha-1

Nupurškus fluroksipiro 360 g ha-1 + metsulfuron-metilo 4 g ha-1 mišiniu nors ir augalų

tankumas gerokai sumažėjo, tačiau augalų chlorofilo indekso pokytis nebuvo toks žymus (46

pav.). Prieš purškimą jis svyravo 5,5–19,5 ribose, o po purškimo praėjus 6sav. 3,4–9,8 ribose

(išskyrus 18 variantą, kur augalai buvo žuvę).

18,3 21,7 16,7 16,7 13,3 15,0 15,0 13,3 8,3 6,7 1,1 1,1 0,7 0,4 0,8 0,6 0,5 0,00

20

40

60

80

100

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

vnt. m-2Po purškimo 6 sav.

9,3

16,214,1 13,8

19,518,8

13,510,5 10,3 10,0

7,58,8

5,5

9,1 9,2 8,76,7

8,0

0

5

10

15

20

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

Prieš purškimą

6,2 5,1 4,9 5,0 5,8 7,85,0

5,33,0 2,9 3,1 3,7 3,2 3,1 3,2 3,7

5,4 4,9

0

5

10

15

20

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

Po purškimo 2 sav.

6,2 5,73,7 3,9

5,34,5 4,7

5,02,6 2,4 3,1 2,3

3,6 3,52,2

5,3 4,9

0,00

5

10

15

20

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

Po purškimo 4 sav.

54


poveikis sosnovskio barčio augalų chlorofilo indeksui, 2017 m. Varnupiai, Marijampolės r. Variantai: 1. Glifosatas 1440 g ha-1; 2. Glifosatas 2160 g ha-1; 3. Glifosatas 2880 g ha-1; 4. Glifosatas 3600






Tribenuron-metilas 7,5 g ha-1 + metsulfuron-metilas 4 g ha-1; 17. Tribenuron-metilas 11,3 g ha-1 + metsulfuron-


Prieš papildomą purškimą fluroksipiro 360 g ha-1 + metsulfuron-metilo 4 g ha-1 mišiniu

kai kuriuose laukeliuose augalai buvo ženkliai paaugę (47 pav.).

8,45,9 5,6 6,7

5,4 5,6 6,7 6,7 5,8 6,13,4

9,88,2

4,0 5,06,8

5,5

0,00

5

10

15

20

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

Po purškimo 6 sav.

81,089,0 85,3 85,0

98,3 103,392,3

53,3

75,7

53,346,7

32,3

14,328,3

11,7 11,0 9,0 9,7

0

20

40

60

80

100

120

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

cm Prieš purškimą

48,0 52,7 51,0 57,0 59,755,3

36,019,0

37,025,7

16,3 20,0 18,7 24,311,0 10,5 11,3 5,6

0

20

40

60

80

100

120

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

cm Po purškimo 2 sav.

55


poveikis sosnovskio barčio augalų aukščiui, 2017 m. Varnupiai, Marijampolės r. Variantai: 1. Glifosatas 1440 g ha-1; 2. Glifosatas 2160 g ha-1; 3. Glifosatas 2880 g ha-1; 4. Glifosatas 3600






Tribenuron-metilas 7,5 g ha-1 + metsulfuron-metilas 4 g ha-1; 17. Tribenuron-metilas 11,3 g ha-1 + metsulfuron-


Augalų aukštis, ypač laukeliuose anksčiau purkštuose glifosatu 1440 g ha-1, glifosatu

2160 g ha-1, glifosatu 2880 g ha-1, glifosatu 3600 g ha-1, glifosato 1440 g ha-1 + dikambos 960

g ha-1, glifosato 1440 g ha-1+ fluroksipiro 120 g ha-1 + klopiralido 60 + MCPA 600 g ha-1 ir

glifosato 1440 g ha-1 + fluroksipiro 360 g ha-1 mišiniais, siekė 81,0-103,3 cm. Aukšti augalai

(75,7 cm) buvo ir laukeliuose purkštuose dikambos 960 g ha-1 veikliaja medžiaga. Gerokai

mažesni (46,7–53,3 cm) augalai buvo laukeliuose purkštuose glifosato 1440 g ha-1 +

triasulfurono 8 g ha-1, dikambos 960 g ha-1 + fluroksipiro 360 g ha-1 ir dikambos 960 g ha-1 +

triasulfurono 8 g ha-1 mišiniais. Dar mažesni (28,3–32,3 cm) augalai – laukeliuose purkštuose

fluroksipiru 360 g ha-1 ir triasulfurono 8 g ha-1 + fluroksipiro 360 g ha-1 mišiniu. Patys mažiausi

(9,0–14,3 cm) augalai buvo purkšti triasulfuronu 8 g ha-1, fluroksipiro 120 g ha-1 + klopiralido

60 g ha-1 + MCPA 600 g ha-1, tribenuron-metilo 7,5 g ha-1 + metsulfuron-metilo 4 g ha-1,

tribenuron-metilo 11,3 g ha-1 + metsulfuron-metilo 6 g ha-1 ir fluroksipiro 360 g ha-1 +

metsulfuron-metilo 4 g ha-1 mišiniais.

Nupurškus augalus fluroksipiro 360 g ha-1 + metsulfuron-metilo 4 g ha-1 mišiniu augalai

deformavosi, susiraitė, išgulė (kai kurie žuvo) ir jų aukštis ženkliai sumažėjo.

41,7 46,735,3 36,6

49,3 61,0

34,7 27,334,7 30,3 28,7 26,3 19,7 21,0

10,3 9,7 9,80,0

0

20

40

60

80

100

120

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18


32,7 35,7 28,3 34,3 34,7 44,327,0 26,3 21,3 14,0 10,3

18,7 13,3 15,7 11,7 8,3 7,70,0

0

20

40

60

80

100

120

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18


56

3.2.2. II eksperimento rezultatai

Antrąjame eksperimente buvo pasirinkti tik selektyvūs herbicidai ir jų mišiniai,

atsisakyta skirtingų glifosatų normų ir jų mišinių su kitais herbicidais. Gauti tyrimų rezultatai

šiek tiek skyrėsi nuo pirmajame eksperimente gautų rezultatų.

Prieš purškimą dikamba ir jos mišiniais sosnovskio barščio augalų tankumas laukeliuose

svyravo nuo 90,0 iki 100,0 vnt. m-2, vidutinis tankumas – 96,1±3,09 vnt. m-2 (48 pav.).

Nupurškus augalus dikamba 960 g ha-1 augalų tankumas sumažėjo: po 2 sav. – 1,6, po 4 sav. –

3 kartus. Praėjus 8 sav. po purškimo augalų kiekis pradėjo nežymiai didėti. Po 10 sav. augalų

tankumas nustatytas didesnis, tačiau jis išliko 2,4 karto mažesnis nei prieš purškimą.

48. pav. Dikambos ir jos mišinių poveikis sosnovskio barščio augalų tankumui, 2017 m.


Dikambos 960 g ha-1 + fluroksipiro 360 g ha-1 mišinys iš pradžių veikė lėčiau, bet vėliau

buvo pasiektas daug geresnis efektyvumas. Po 2 sav. augalų kiekis sumažėjo tik 9,3 proc.,

tačiau po 4 sav. 10,8 karto, o po 6 sav. visi augalai išnyko. Dikambos 960 g ha-1 + triasulfurono

8 g ha-1 mišinio veikimas buvo panašus. Po 2 sav. augalų kiekis sumažėjo tik 1,7 proc., tačiau

po 4 sav. – 4,0 kartus, po 6 sav. – 14,9 karto. Po 8 ir 10 sav. laukeliuose liko tik pavieniai

augalai, kurių tankumas tesudarė 0,9 ir 0,3 vnt. m-2.

Laukeliuose purkštuose fluroksipiru 360 g ha-1 augalų kiekis mažėjo 6 sav. po purškimo,

o vėliau pradėjo dygti nauji augalai (49 pav.). Triasulfurono 8 g ha-1 poveikis buvo geresnis. Po

2 sav. augalų kiekis sumažėjo 13,4 proc., o po 4 sav. netgi 15 kartų. Po 6 sav. augalai laukeliuose

visiškai išnyko. Fluroksipiro 360 g ha-1 + triasulfurono 8 g ha-1 mišinys iš pradžių veikė

greičiau, nes po 2 sav. augalų kiekis buvo sumažėjęs 1,5 karto. Vėliau augalai palaipsniui nyko.

98

,3

90

,0 10

0,0

61

,7

81

,7

98

,3

33

,3

8,3

25

,033

,3

0,0 6

,7

35

,0

0,0 0,9

41

,7

0,0 0,3

0

20

40

60

80

100

120


vnt. m-2


57

Po 4 sav. augalų kiekis sumažėjo – 3,2 karto, po 6 sav. – 25,8 karto, o po 8 sav. – 50 kartų,

lyginant su augalų kiekiu prieš purškimą.



Fluroksipiro 120 g ha-1 + klopiralido 60 g ha-1 + MCPA 600 g ha-1 mišinys veikė

panašiai kaip ir I eksperimente, tik jo poveikis nustatytas nežymiai silpnesnis. Augalų kiekis

purškiant šiuo mišiniu po 2 sav. sumažėjo tik 2 proc., o po 4 sav. – 2 kartus, po 4 sav. – 3 kartus.

Vėliau augalų kiekis žymiau nesikeitė.

Mažesnė tribenuron-metilo 7,5 g ha-1 + metsulfuron-metilo 4 g ha-1 mišinio norma

sosnovskio barščio augalus veikė lėčiau, nei didesnė šių veikliųjų medžiagų norma (50 pav.).



70

,0 75

,0 85

,0

85

,0

51

,7

65

,0

55

,0

83

,3

25

,0

5,0

26

,7

41

,7

6,7

0,0 3,3

28

,3

41

,7

0,0 1,7

35

,0

30

,0

0,0 3,3

30

,0

0

20

40

60

80

100

120

140



vnt. m-2


60

,0 68

,3

48

,358

,3

61

,7

48

,3

43

,3

33

,3

13

,3

10

,0

3,3

1,68

,3

2,1

1,56

,7

1,1 1,4

0

20

40

60

80

100

120

140






metilas4

vnt. m-2


58

Po 2 sav. augalų sumažėjo tik 2,8 proc., po 4 sav. – 1,4 karto, po 6 sav. – 6 kartus, po 8

sav. – 7,2 karto, po 10 sav. – 8,9 karto. Tuo tarpu purškiant didesne tribenuron-metilo 11,3 g

ha-1 + metsulfuron-metilo 6 g ha-1 mišinio norma, augalų po 2 sav. buvo sumažėję 9,7 proc., po

4 sav. – 2,1 karto, po 6 sav. – 20,7 karto, po 8 sav. – 32,5 karto, o po 10 sav. – 62,1 karto.

Fluroksipiro 360 g ha-1 + metsulfuron-metilo 4 g ha-1 mišinys vizualiai atrodė, kad labai

greitai pažeidė sosnovskio barščio augalus, tačiau augalų kiekis praėjus 2 sav. po purškimo

buvo toks pat (o I eksperimente buvo 1,2 karto mažesnis), poveikis išryškėjo tik praėjus 4 sav.

po purškimo. Augalų kiekis laukeliuose sumažėjo 3,6 karto, po 6 sav. – 30,2 karto, po 8 sav. –

32,2 karto, po 10 sav. – 34,5 karto.

Sosnovskio barščio augalų chlorofilo indeksas panašiai kito kaip ir I eksperimento

laukeliuose (51 pav.). Purškiant dikamba 960 g ha-1 po 2 sav. chlorofilo indeksas sumažėjo 2,0

kartus, vėliau pradėjo didėti ir po 10 sav. nustatytas netgi 1,4 karto didesnis nei prieš puškimą.

Dikambos 960 g ha-1 + fluroksipiro 360 g ha-1 mišinys veikė geriau. Chlorofilo indeksas po 2

sav. nustatytas 2,0 kartus, po 4 sav. – 2,4 karto mažesnis nei prieš purškimą, po 6 sav. augalai

buvo žuvę.

Dikambos 960 g ha-1 + triasulfurono 8 g ha-1 mišinys veikė ilgiau nei purškiant vien tik

dikambą. Nupurškus šiuo mišiniu chlorofilo indeksas mažėjo ir tik praėjus 6 sav. po purškimo

pradėjo didėti. Galima pastebėti, kad nors ir didėjo chlorofilo indeksas, tačiau praėjus 10 sav.

po purškimo negrįžo į pradinį.

51 pav. Dikambos ir jos mišinių poveikis sosnovskio barščio augalų chlorofilo indeksui,


Geras efektas pasiektas (skirtingai nei I eksperimente) sosnovskio barščio augalus

nupurškus triasulfuronu 8 g ha-1 (52 pav.). Chlorofilo indeksas po 2 sav. sumažėjo 2,7 karto, po

4 sav. – 3,7 karto, o po 6 sav. augalai buvo žuvę.

7,0

6,4 6,7

3,5

3,2 3,43,7

2,7

2,7

5,6

0,0

4,3

8,9

0,0

4,5

9,8

0,0

6,4

0

5

10

15

20



59



Fluroksipiro 360 g ha-1, fluroksipiro 360 g ha-1 + triasulfurono 8 g ha-1 ir fluroksipiro

120 g ha-1 + klopiralido 60 g ha-1 + MCPA 600 g ha-1 poveikis augalų chlorofilo indeksui buvo

panašus kaip ir I eksperimente.

Mažesnės tribenuron-metilo 7,5 g ha-1 + metsulfuron-metilo 4 g ha-1 mišinio normos

poveikis sosnovskio barščio augalų chlorofilo indeksui buvo mažesnis, nei didesnės šių

veikliųjų medžiagų normos (53 pav.). Purškiant mažesne tribenuron-metilo 7,5 g ha-1 +

metsulfuron-metilo 4 g ha-1 mišinio norma augalų chlorofilo indeksas mažėjo tik 4 sav. po

purškimo, tačiau nuo 6 sav. pradėjo didėti, nepaisant to kad augalų kiekis laukeliuose mažėjo.



8,4

7,0

6,3

8,9

8,3

2,6

2,4

3,9

5,4

1,9 3

,1 3,94

,5

0,0

3,5

6,5

5,6

0,0

4,8

6,5

6,1

0,0

7,7

7,0

0

5

10

15

20




6,9 7,2 8

,1

3,9 4,2

2,7

2,1 2,5

2,3

4,8

2,3

1,8

5,6

2,1

0,0

5,6 6

,2

0,0

0

5

10

15

20






metilas4


60

Purškiant didesne tribenuron-metilo 11,3 g ha-1 + metsulfuron-metilo 6 g ha-1 mišinio

norma augalų chlorofilo indeksas mažėjo iki 8 sav. po purškimo, vėliau (po 10 sav.) pradėjo

didėti. Tuo tarpu fluroksipiro 360 g ha-1 + metsulfuron-metilo 4 g ha-1 mišinio poveikis buvo

geresnis. Chlorofilo indeksas nuosekliai mažėjo iki 6 sav. po purškimo, vėliau augalai žuvo

(kaip ir I eksperimente).

Augalų aukščiui dikambos 960 g ha-1 poveikis buvo toks pat kaip ir I eksperimente.

Augalai nors ir stipriai deformavosi po purškimo, tačiau nenustojo augti (54 pav.). Dikambos

960 g ha-1 + fluroksipiro 360 g ha-1 mišinio efektas, skirtingai nei I eksperimente, buvo žymiai

geresnis. Augalų aukštis po purškimo mažėjo, augalai deformavosi ir išgulė, o po 6 sav. visiškai

žuvo.

Dikambos 960 g ha-1 + triasulfurono 8 g ha-1 mišinys veikė augalų aukštį 8 sav. po

purškimo, kuris nustatytas 2,4 karto mažesnis nei prieš purškimą. Tačiau 10 sav. po purškimo

likę pavieniai augalai laukeliuose gerokai ūgtelėjo ir jų aukštis buvo 1,2 arto didesnis nei prieš

purškimą.

54 pav. Dikambos ir jos mišinių poveikis sosnovskio barščio augalų aukščiui, 2017 m.


Geru poveikiu augalų aukščiui pasižymėjo triasulfuronas 8 g ha-1 (55 pav.). Per 4 sav.

augalų aukštis sumažėjo 1,9 karto, o po 6 sav. augalai žuvo. Fluroksipiro 360 g ha-1 +

triasulfurono 8 g ha-1 mišinys taip pat išsiskyrė ilgesniu poveikiu. Augalų aukštis nuosekliai

mažėjo ir tik praėjus 10 sav. po purškimo pradėjo nežymiai didėti. Silpnesnis poveikis augalų

aukščiui buvo fluroksipiro 360 g ha-1 ir fluroksipiro 120 g ha-1 + klopiralido 60 g ha-1 + MCPA

600 g ha-1 mišinio.

44

,7

40

,7

39

,0

52

,3

30

,7

33

,0

61

,7

20

,0 26

,3

66

,7

0,0

18

,3

66

,7

0,0

16

,3

69

,7

0,0

46

,7

0

20

40

60

80

100

120


cm-


61



Tiek mažesnė, tiek ir didesnė tribenuron-metilo ir metsulfuron-metilo mišinių normos

veikė augalų aukštį, kuris augalams nykstant nuolat mažėjo (56 pav.).



Panašūs rezultatai gauti ir sosnovskio barščio augalus puškiant fluroksipiro 360 g ha-1 +

metsulfuron-metilo 4 g ha-1 mišiniu.

Prieš papildomą purškimą augalų tankumas laukeliuose buvo labai skirtingas ir svyravo

nuo 1,1 iki 41,7 vnt. m-2 (57 pav.). Laukeliuose purkštuose dikambos 960 g ha-1 + fluroksipiro

360 g ha-1 mišiniu bei triasulfuronu 8 g ha-1 augalai buvo visai išnykę. Nupurškus laukelius

fluroksipiro 360 g ha-1 + metsulfuron-metilo 4 g ha-1 mišiniu augalų kiekis juose nuosekliai

mažėjo. Praėjus 6 sav. po papildomo purškimo kiek daugiau (6,7 ir 13,3 vnt. m-2) augalų išliko

51

,0

37

,7

48

,7

43

,3

44

,0

29

,3 39

,0

41

,7

36

,0

20

,3 29

,0 39

,0

25

,3

0,0

16

,3 24

,333

,7

0,0

10

,7 16

,7

33

,7

0,0

13

,0

36

,7

0

20

40

60

80

100

120



cm


42

,3 47

,3

46

,7

39

,3

41

,7

30

,336

,0

35

,3

9,01

2,7

5,0 8

,711

,7

6,0 9,311

,3

9,7 1

4,3

0

20

40

60

80

100

120






metilas4

cm


62

dikamba 960 g ha-1 ir fluroksipiru 360 g ha-1 purkštuose laukeliuose. Kituose laukeliuose liko

tik pavieniai augalai arba jie visai išnyko.


poveikis sosnovskio barčio augalų tankumui, 2017 m. Varnupiai, Marijampolės r. Variantai: 9. Dikamba 960 g ha-1; 10. Dikamba 960 g ha-1 + fluroksipiras 360 g ha-1; 11. Dikamba 960 g ha-

1 + triasulfuronas 8 g ha-1; 12. Fluroksipiras 360 g ha-1; 13. Triasulfuronas 8 g ha-1; 14. Fluroksipiras 120 g ha-1 +

klopiralidas 60 g ha-1 + MCPA 600 g ha-1; 15. Triasulfuronas 8 g ha-1 + fluroksipiras 360 g ha-1; 16. Tribenuron-

metilas 7,5 g ha-1 + metsulfuron-metilas 4 g ha-1; 17. Tribenuron-metilas 11,3 g ha-1 + metsulfuron-metilas 6 g ha-

1; 18. Fluroksipiras 360 g ha-1 + metsulfuron-metilas 4 g ha-1

41,7

0,0

6,7

30,0

0,0

30,0

16,7

6,71,1 1,4

0

10

20

30

40

50

9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

vnt. m-2

Prieš purškimą

38,3

0,02,8

15,0

0,0

26,7

16,7

6,71,1 0,9

0

10

20

30

40

50

9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

vnt. m-2

Po purškimo 2 sav.

16,7

0,0 1,1

21,7

0,0

20,0

0,91,2 0,2 0,0

0

10

20

30

40

50

9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

vnt. m-2

Po purškimo 4 sav.

6,70,0 1,1

13,3

0,0 1,8 0,00,8 0,2 0,0

0

10

20

30

40

50

9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

vnt. m-2Po purškimo 6 sav.

63

Augalų chlorofilo indeksas prieš papildomą purškimą svyravo nuo 4,0 iki 9,8 (58 pav.).

Nupurškus augalus fluroksipiro 360 g ha-1 + metsulfuron-metilo 4 g ha-1 mišiniu chlorofilo

indeksas sumažėjo, tačiau kito netolygiai.


poveikis sosnovskio barčio augalų chlorofilo indeksui, 2017 m. Varnupiai, Marijampolės r. Variantai: 9. Dikamba 960 g ha-1; 10. Dikamba 960 g ha-1 + fluroksipiras 360 g ha-1; 11. Dikamba 960 g ha-



metilas 75 g ha-1 + metsulfuron-metilas 4 g ha-1; 17. Tribenuron-metilas 11,3 g ha-1 + metsulfuron-metilas 6 g ha-


9,8

0,0

6,4 6,1

0,0

8,6 7,7 5,64,0

6,2

0

5

10

15

20

9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

Prieš purškimą

3,1

0,0

3,2 3,5

0,0

4,0 3,24,9

6,24,1

0

5

10

15

20

9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

Po purškimo 2 sav.

2,60,0

3,8 3,9

0,03,4 3,3

4,96,2

0,00

5

10

15

20

9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

Po purškimo 4 sav.

3,9

0,0

5,28,0

0,02,6

0,0

4,8 5,6

0,00

5

10

15

20

9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

Po purškimo 6 sav.

64

Prieš papildomą purškimą didžiausi augalai (66,7 cm) buvo tik anksčiau fluroksipiru

360 g ha-1 purkštuose laukeliuose (59 pav.). Dikamba 960 g ha-1, dikambos 960 g ha-1 +

triasulfurono 8 g ha-1 bei fluroksipiro 120 g ha-1 + klopiralido 60 g ha-1 + MCPA 600 g ha-1

mišiniais purkštuose laukeliuose augalų aukštis siekė atitinkamai 33,7, 22,0 ir 36,7 cm. Kituose

laukeliuose augalai buvo nuo 9,7 iki 13,0 cm aukščio.


poveikis sosnovskio barčio augalų aukščiui, 2017 m. Varnupiai, Marijampolės r. Variantai: 9. Dikamba 960 g ha-1; 10. Dikamba 960 g ha-1 + fluroksipiras 360 g ha-1; 11. Dikamba 960 g ha-



metilas 7,5 g ha-1 + metsulfuron-metilas 4 g ha-1; 17. Tribenuron-metilas 11,3 g ha-1 + metsulfuron-metilas 6 g ha-


33,7

0,0

22,0

66,7

0,0

36,7

13,0 11,7 9,7 14,3

0

20

40

60

80

100

120

9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

cm Prieš purškimą

25,3

0,0

18,326,7

0,0

27,0

8,711,7 9,4

2,20

20

40

60

80

100

120

9 10 11 12 13 14 15 16 17 18


25,0

0,017,0

26,7

0,0

23,36,3

10,0 8,00,0

0

20

40

60

80

100

120

9 10 11 12 13 14 15 16 17 18


20,0

0,014,7 20,0

0,0 13,30,0

7,7 6,7 0,00

20

40

60

80

100

120

9 10 11 12 13 14 15 16 17 18


65

Po papildomo purškimo fluroksipiro 360 g ha-1 + metsulfuron-metilo 4 g ha-1 mišiniu

augalai deformavosi, išgulė, todėl jų aukštis mažėjo. Laukelių, anksčiau purkštų dikamba 960

g ha-1; dikambos 960 g ha-1 + triasulfurono 8 g ha-1 mišiniu, fluroksipiru 360 g ha-1;

triasulfuronu 8 g ha-1 ir fluroksipiro 120 g ha-1 + klopiralido 60 g ha-1 + MCPA 600 g ha-1

mišiniu, augalų aukštis praėjus 6 sav. po papildomo purškimo buvo nuo 13,3 iki 20,0 cm, o

laukelių, anksčiau purkštų tiek mažesne, tiek didesne tribenuron-metilo + metsulfuron-metilo

mišinių normomis, 6,7–7,7 cm. Laukeliuose anksčiau purkštuose dikambos 960 g ha-1 +

fluroksipiro 360 g ha-1 mišiniu, triasulfuronu 8 g ha-1 bei triasulfurono 8 g ha-1 + fluroksipiro

360 g ha-1, fluroksipiro 360 g ha-1 + metsulfuron-metilo 4 g ha-1 mišiniais, pakartotinai

nupurškus fluroksipiro 360 g ha-1 + metsulfuron-metilo 4 g ha-1 mišiniu po 6 sav. augalai visai

išnyko.

3.2.3. III eksperimento rezultatai

Eksperimentui buvo parinkti augalai su žiedynais, kurių aukštis svyravo nuo 80 iki 145

cm, vidutinis aukštis 103,3±5,13 cm. Šiame eksperimente nustatytas chlorofilo indekso kitimas.

Nupurškus augalus su žiedynais skirtingomis glifosato normomis, gauti skirtingi

rezultatai (60 pav.). Mažesnė glifosato norma (1440 g ha-1) lėčiau veikė sosnovskio barščio

augalus. Po purškimo praėjus 2 sav. chlorofilo indeksas sumažėjo 12,6 proc., praėjus 4 sav. –

1,7 karto, o praėjus 6 sav. – 5,7 karto. Po 8 sav. augalai žuvo. Didesnė (2160 g ha-1) glifosato

norma veikė greičiau: po 2 sav. augalų chlorofilo indeksas sumažėjo – 1,5 karto, po 4 sav. – 3,4

karto, o po 6 sav. augalai žuvo.

60 pav. Glifosatų poveikis sosnovskio barščio augalų su žiedynais chlorofilo indeksui, 2017


11

,9

10

,5

10

,5

11

,0

10

,4

7,0

3,1

2,1

7,2

3,1

0,0

0,0

2,1

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0

5

10

15

20



66

Didžiausios glifosato normos (2880 ir 3600 g ha-1) veikė greičiausiai. Po 2 sav.

chlorofilo indeksas sumažėjo 3,4 ir 5,2 karto, o po 4 sav. augalai buvo stipriai parudavę ir

chlorofilo indekso nebuvo galima išmatuoti.

Skirtingai veikė glifosato mišiniai su kitomis veikliosiomis medžiagomis (61 pav.).

61 pav. Glifosatų mišinių poveikis sosnovskio barščio augalų su žiedynais chlorofilo

indeksui, 2017 m. Varnupiai, Marijampolės r.

Greičiausiai veikė glifosato 1440 g ha-1 + dikambos 960 g ha-1 mišinys. Po 2 sav.

chlorofilo indeksas buvo sumažėjęs 4,9 karto ir po 4 sav. nebuvo galima išmatuoti, augalai

žuvo. Panašiai veikė ir glifosato 1440 g ha-1 + triasulfurono 8 g ha-1 mišinys. Po 2 sav. chlorofilo

indeksas sumažėjo 2,0 kartus, o po 4 sav. augalų lapai buvo visiškai parudavę, nudžiūvę. Kiek

lėtesnis buvo glifosato 1440 g ha-1 + fluroksipiro 120 g ha-1 + klopiralido 60 g ha-1 + MCPA

600 g ha-1 ir glifosato 1440 g ha-1 + fluroksipiro 360 g ha-1 mišinių veikimas. Augalai žuvo po

6 sav.

Purškiant augalus su žiedynais dikambos 960 g ha-1 ir dikambos 960 g ha-1 + fluroksipiro

360 g ha-1 mišiniu augalų chlorofilo indeksas nuosekliai mažėjo, tačiau augalai žuvo tik po 10

sav. (62 pav.).

8,3

5,1 5,6

7,9

1,7

4,6

3,8 3,9

0,0

3,4 3,7

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0

5

10

15

20







67

62 pav. Dikambos ir jos mišinių poveikis sosnovskio barščio augalų su žiedynais chlorofilo


Dikambos 960 g ha-1 + triasulfurono 8 g ha-1 mišinys veikė sparčiau nei dikamba ar jos

mišinys su fluroksipiru, tačiau lėčiau nei didesnės glifosatų normos ir jo mišiniai su kitomis

veikliosiomis medžiagomis. Augalai žuvo per 8 sav.

Augalus su žiedynais nupurškus fluroksipiru 360, triasulfuronu 8 g ha-1 ir fluroksipiro

120 g ha-1 + klopiralido 60 g ha-1 + MCPA 600 g ha-1 mišiniu chlorofilo indeksas kito skirtingai,

tačiau visais atvejais augalai žuvo po 6 sav. (63 pav.). Labiausiai chlorofilo indeksas sumažėjo

augalus nupurškus fluroksipiru 360 g ha-1, po 2 sav. jis buvo 3,1 karto mažesnis nei prieš

purškimą. Sosnovskio barščio augalai žuvo po 4 sav. juos nupurškus fluroksipiro 360 g ha-1 +

triasulfurono 8 g ha-1 mišiniu.


barščio augalų su žiedynais chlorofilo indeksui, 2017 m. Varnupiai, Marijampolės r.

Didesnė tribenuron-metilo 11,3 g ha-1 + metsulfuron-metilo 6 g ha-1 mišinio norma

labiau mažino chlorofilo indeksą, nei mažesnė šių veikliųjų medžiagų norma, bet augalai žuvo

9,4

7,6

10

,9

5,6 6

,4

4,34,6 6

,0

3,43,5

3,3

2,9

1,7 2

,4

0,0

0,0

0,0

0,0

0

5

10

15

20



10

,0

9,5

9,1

10

,5

3,2

7,4

3,7

6,3

2,5

6,1

0,0

3,9

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0

5

10

15

20




68

po 6 sav. ir vienu, ir kitu atveju (64 pav.). Laukeliuose purkštuose mažesne tribenuron-metilo

7,5 g ha-1 + metsulfuron-metilo 4 g ha-1 mišinio norma chlorofilo indeksas sumažėjo: po 2 sav.

– 1,6 karto, po 4 sav. 3,6 karto. Purkštuose didesne tribenuron-metilo 11,3 g ha-1 + metsulfuron-

metilo 6 g ha-1 mišinio norma sumažėjo: po 2 sav. – 2,3 karto, po 4 sav. – 4,7 karto.


barščio augalų su žiedynais chlorofilo indeksui, 2017 m. Varnupiai, Marijampolės r.

Galima pastebėti, kad geriausiai sosnovskio barščio augalus naikino fluroksipiro 360 g

ha-1 + metsulfuron-metilo 4 g ha-1 mišinys: po 2 sav. chlorofilo indeksas sumažėjo 5,4 karto, o

po 4 sav. augalai žuvo.

3.2.4. IV eksperimento rezultatai

Šiame eksperimente buvo parinkti augalai be žiedynų, jų aukštis svyravo nuo 44 iki 80

cm, vidutinis aukštis siekė 65,6±2,6 cm. Nepurkštų augalų chlorofilo indeksas tyrimų

laikotarpiu kito nuo 10,9 iki 15,1 (65 pav.). Nupurškus augalus skirtingomis glifosato normomis

gauti rezultatai skyrėsi, lyginant tarpusavyje ir lyginant su augalais, kurie turėjo žiedynus (III

eksperimentas).

10

,7

10

,9

10

,7

6,6

4,8

2,03

,0

2,3

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0

5

10

15

20






metilas4


69

65 pav. Glifosatų poveikis sosnovskio barščio augalų be žiedynų chlorofilo indeksui, 2017


Praėjus 2 sav. po purškimo augalų chlorofilo indeksas gerokai sumažėjo. Laukeliuose

purkštuose glifosatu 1440 g ha-1 sumažėjo 1,8 karto, glifosatu 2160 g ha-1 – 1,9 karto, glifosatu

2880 g ha-1 – 2,0 kartus, o glifosatu 3600 g ha-1 – 4,8 karto. Tačiau galima pastebėti, kad augalai

žuvo per ilgesnį laiką, visais atvejais 2 sav. vėliau, nei augalai su žiedynais. Todėl galima teigti,

kad augalai be žiedynų reaguoja greičiau, tačiau sunaikinami lėčiau.

Panašūs rezultatai gauti augalus purškiant glifosato ir kitų herbicidų mišiniais (66 pav.).

66 pav. Glifosatų mišinių poveikis sosnovskio barščio augalų be žiedynų chlorofilo


Augalų purkštų glifosato 1440 g ha-1 + dikambos 960 g ha-1, glifosato 1440 g ha-1 +

fluroksipiro 360 g ha-1 ir glifosato 1440 g ha-1 + triasulfurono 8 g ha-1 mišiniais vegetacija buvo

ilgesnė taip pat 2 sav., nors ir chlorofilo indeksas ženkliai sumažėjo praėjus 2 sav. po purškimo.

10

,5 11

,4

9,8

9,1

5,7 5,9

4,9

1,9

3,9

3,5

1,6

1,6

2,9

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0

5

10

15

20



8,7

8,5 9,0

8,5

1,1 1

,7

1,4

1,4

1,3

1,3 1,4

1,3

0,0

0,0 1

,2

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0

5

10

15

20







70

Dikamba 960 g ha-1 prasčiau veikė augalus be žiedynų (67 pav.). Iš pradžių chlorofilo

indeksas sumažėjo (praėjus 2 sav. po purškimo), to po kito netolygiai ir po 10 sav. ženkliai (1,7

karto) padidėjo, lyginant su augalais prieš purškimą. Tai rodo, kad augalai patyrė stresą, tačiau

atsigavo ir nežuvo.

Laukeliuose purkštuose dikambos 960 g ha-1 + fluroksipiro 360 g ha-1 mišiniu iš pradžių

augalų chlorofilo indeksą veikė veikė panašiai, kaip ir purškiant vien tik dikamba, tačiau po 6

sav. chlorofilo indeksas padidėjo. Po 8 sav. jis vėl sumažėjo, o po 10 sav. augalai žuvo.

Geriausiai veikė dikambos 960 g ha-1 + triasulfurono 8 g ha-1 mišinys. Augalų chlorofilo

indeksas nuosekliai mažėjo ir po 6 sav. augalai sunyko.

67 pav. Dikambos ir jos mišinių poveikis sosnovskio barščio augalų be žiedynų chlorofilo


Fluroksipiro 360 g ha-1, fluroksipiro 360 g ha-1 + triasulfurono 8 g ha-1 ir fluroksipiro

120 g ha-1 + klopiralido 60 g ha-1 + MCPA 600 g ha-1 mišinių poveikis augalų be žiedynų

chlorofilo indekso pokyčiui buvo panašus, augalai sunyko po 6 sav. (68 pav.). Kiek lėčiau veikė

triasulfurono 8 g ha-1 veiklioji medžiaga, augalai sunyko po 8 sav.

8,7 9

,7

8,6

4,1

3,2

2,6

4,9

4,2

2,43

,3

10

,0

0,0

6,4

5,9

0,0

14

,8

0,0

0,0

0

5

10

15

20



71


barščio augalų be žiedynų chlorofilo indeksui, 2017 m. Varnupiai, Marijampolės r.

Tiek mažesnė, tiek didesnė tribenuron-metilo ir metsulfuron-metilo mišinių norma

sosnovskio barščio augalų chlorofilo indeksą veikė panašiai (69 pav.). Kiek greitesniu ir

stipresniu poveikiu pasižymėjo tribenuron-metilo 11,3 g ha-1 + metsulfuron-metilo 6 g ha-1

mišinio didesnė norma. Tačiau tiek vienu, tiek kitu atveju augalai sunyko praėjus 6 sav. po

purškimo.


barščio augalų be žiedynų chlorofilo indeksui, 2017 m. Varnupiai, Marijampolės r.

Ypač geru poveikiu išsiskyrė fluroksipiro 360 g ha-1 + metsulfuron-metilo 4 g ha-1

mišinys. Praėjus 2 sav. po purškimo augalų chlorofilo indeksas sumažėjo 4,3 karto, po po 4 sav.

augalai sunyko.

8,9

11

,0

7,6

11

,0

5,6

10

,3

3,9

3,4

1,6

3,0

1,8 2,1

0,0

1,6

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0

5

10

15

20




8,7

8,3

8,2

7,8

4,4

1,92,4

1,6

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0

5

10

15

20






metilas4


72

3.2.5. V eksperimento rezultatai

Penktajame eksperimente buvo pasirinkti du tribenuron-metilo ir metsulfuron-metilo

mišiniai. Pirmuoju atveju naudota Lietuvoje registruota (didžiausia leistina) norma tribenuron-

metilas 2 g ha-1 + metsulfuron-metilas 4 g ha-1, antruoju atveju Latvijos mokslininkų

rekomenduojama pusantro karto didesnė – tribenuron-metilas 3 g ha-1 + metsulfuron-metilas 6

g ha-1. Augalų aukštis purškimo metu dėl nepalankių meteorologinių sąlygų (nuolat

pasikartojančio lietaus) buvo gerokai didesnis nei rekomenduojama purkšti šiuos mišinius (70

pav.).

a) b)

70 pav. Lauko vaizdas prieš purškimą: a) tribenuron-metilo 7,5 g ha-1 + metsulfuron-

metilo 4 g ha-1 mišiniu, b) tribenuron-metilo 11,3 g ha-1 + metsulfuron-metilo 6 g ha-1

mišiniu

Purškimo metu augalų aukštis svyravo nuo 65,8 iki 75,2 cm (rekomenduojama purkšti

nedidesnius nei 40 cm).

Įvertinus augalų tankumą paaiškėjo, kad prieš purškimą jis buvo panašus visuose

laukeliuose ir svyravo 14,0–17,0 vnt. m-2 ribose (71 pav.). Nenaudojant herbicidų augalų

tankumas didėjo ir rudeniop jis siekė 22,0 vnt. m-2.

15,714,0

17,016,8

1,3 0,5

22,0

8,0

5,5

0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

25,0

Nepurkštų augalų tribenuron-metilas7,5+metsulfuron-metilas4

tribenuron-metilas11,3+metsulfuron-metilas6

vnt. m-2

Prieš purškimą Po 8 sav. Po 16 sav.

73

71 pav. Tribenuron-metilo ir metsulfuron-metilo mišinių poveikis sosnovskio barščio

augalų tankumui, 2017 m. Mastaičiai, Kauno r.

Nupurškus mažesne tribenuron-metilo 7,5 g ha-1 + metsulfuron-metilo 4 g ha-1 mišinio

norma augalų tankumas per 8 sav. sumažėjo 10,8 karto, o nupurškus didesne tribenuron-metilo

11,3 g ha-1 + metsulfuron-metilo 6 g ha-1 mišinio norma – 34,0 kartais. Praėjus 16 sav. po

purškimo augalų kiekis buvo didesnis ir siekė atitinkamai 8,0 vnt. m-2 ir 5,5 vnt. m-2, nes antroje

vasaros pusėje pradėjo dygti nauji augalai. Tačiau galima pastebėti, kad purkštuose sklypuose

augalų kiekis išliko 2,8–3,1 karto mažesnis nei nepurkštuose.

Nepurkštų per visą vegetacijos periodą augalų chlorofilo indeksas svyravo nuo 12,5 iki

19,8 (72 pav.). Chlorofilo indeksas ypač padidėjo rudeniop, t. y. po 14-16 sav. nuo tyrimų

pradžios. Tyrimų eigą kiek apsunkino tai, kad po 8 sav. sklypuose buvo nupjauta visa augalija,

todėl nuo 10 sav. buvo vertintas chlorofilo indeksas atžėlusių arba naujai išdygusių augalų.

Nupurškus mažesne tribenuron-metilo 7,5 g ha-1 + metsulfuron-metilo 4 g ha-1 mišinio norma

augalų chlorofilo indeksas sumažėjo: po 2 sav. – 1,7, po 4 sav. – 2,1, po 6 sav. – 3,9, po 8 sav.

– 6,7 karto. Vėliau dygstant naujiems augalams chlorofilo indeksas nustatytas didesnis.

Sosnovskio barščio augalų chlorofilo indeksas nupurškus didesne tribenuron-metilo

11,3 g ha-1 + metsulfuron-metilo 6 g ha-1 mišinio norma kito panašiai, kaip ir purškiant mažesne.


augalų chlorofilo indeksui, 2017 m. Mastaičiai, Kauno r.

Pirmąsias 8 sav. chlorofilo indeksas mažėjo, o vėliau pradėjus dygti naujiems –

augalams didėjo. Praėjus 2 sav. po purškimo didesne tribenuron-metilo 11,3 g ha-1 +

metsulfuron-metilo 6 g ha-1 mišinio norma, augalų chlorofilo indeksas sumažėjo 1,5 karto, po

4 sav. – 2,0 kartais, po 6 sav. – 2,8 karto, o po 8 sav. – 6,7 karto.

13

,2

12

,1

11

,4

15

,5

7,1 7,4

12

,9

5,8

5,6

13

,9

3,1 4

,1

12

,5

1,8

1,7

13

,5

7,6

10

,5

13

,7

19

,4

12

,7

19

,4

14

,5

14

,7

19

,8

14

,3

10

,2

0

5

10

15

20

Kontrolė (nepurkšta visą

vegetacijos periodą)





prieš purškimą po 2 sav. po 4 sav. po 6 sav. po 8 sav.

po 10 sav. po 12 sav. po 14 sav. po 16 sav.

74

3.2.6. VI eksperimento rezultatai

Prieš purškimą herbicidų mišiniais augalų tankumas laukeliuose svyravo nuo 24 iki 30

vnt. m-2. Ankstesniuose tyrimuose pastebėta, kad tribenuron-metilo ir metsulfuron-metilo

mišinys veikė lėtai, todėl buvo tirti mišiniai su fluroksipiru, kuris pagreitina veikimą, augalai

vizualiai atrodė labiau pažeisti jau po kelių dienų. Skirtingas herbicidų poveikis matomas 73

pav.

2 sav. po purškimo 6 sav. po purškimo

Fluroksipiro 360 g ha-1 + metsulfuron- metilo 4 g ha-1 mišinys


Fluroksipiro 360 g ha-1 + tribenuron-metilo 7,5 g ha-1 mišinys

75


Fluroksipiro 360 g ha-1 + metsulfuron- metilo 4 g ha-1 + tribenuron-metilo 7,5 g ha-1 mišinys


Tribenuron-metilo 7,5 g ha-1+ metsulfuron-metilo 4 g ha-1 mišinys

76


Tribenuron- metilo 11,3 g ha-1 + metsulfuron- metilo 6 g ha-1 mišinys

73 pav. Herbicidų mišinių poveikis augalams, Varnupiai, Marijampolės r.

Nupurškus augalus fluroksipiro 360 g ha-1 + metsulfuron-metilo 4 g ha-1 mišiniu praėjus

2 sav. po purškimo augalų kiekis sumažėjo 1,3 karto (74 pav.).


augalų tankumui, 2017 m. Varnupiai, Marijampolės r.

Fluroksipiro 360 g ha-1 + tribenuron-metilo 7,5 g ha-1 mišinys augalų tankumą sumažino

1,6 karto, o panaudojus visų trijų veikliųjų medžiagų mišinį – 1,8 karto. Tiek mažesnė, tiek ir

didesnė tribenuron-metilo ir metsulfuron-metilo mišinių normos augalų kiekį po 2 sav. pakeitė

nežymiai, augalai buvo tik truputį pageltę.

25

30

2426

28

20 19

13

24 25

19

1512

19

1514 1311 12 11

0

5

10

15

20

25

30

35

Fluroksipiras360+metsulfuron-metilas4

Fluroksipiras360+tribenuron-metilas7,5

Fluroksipiras360+tribenuron-metilas7,5+metsulfuron-metilas4

Tribenuron-metilas7,5+metsulfuron-metilas4


vnt. m-2

Prieš purškimą Po 2 sav. Po 4 sav. Po 6 sav.

77

Praėjus 4 sav. po purškimo pastebimi ryškesni pokyčiai. Laukeliuose purkštuose

fluroksipiro 360 g ha-1 + metsulfuron-metilo 4 g ha-1 mišiniu augalų tankumas buvo 1,3 karto

mažesnis, tuo tarpu fluroksipiro 360 g ha-1 + tribenuron-metilo 7,5 g ha-1 mišiniu ir panaudojus

visų trijų veikliųjų medžiagų mišinį – 2,0 kartus. Mažesnė tribenuron-metilo 7,5 g ha-1+

metsulfuron-metilo 4 g ha-1 mišinio norma tankumą sumažino 1,4 karto, didesnė tribenuron-

metilo 11,3 g ha-1+ metsulfuron-metilo 6 g ha-1 mišinio norma – 1,9 karto.

Po 6 sav. augalų kiekis dar labiau sumažėjo: laukeliuose purkštuose fluroksipiro 360 g

ha-1 + metsulfuron- metilo 4 g ha-1 mišiniu 1,8 karto, fluroksipiro 360 g ha-1 + tribenuron-metilo

7,5 g ha-1 mišiniu – 2,3 karto, fluroksipiro 360 g ha-1 + tribenuron-metilo 7,5 g ha-1 +

metsulfuron- metilo 4 g ha-1 mišiniu – 2,2 karto, tribenuron-metilo 7,5 g ha-1+ metsulfuron-

metilo 4 g ha-1 mišiniu – 2,2 karto ir tribenuron- metilo 11,3 g ha-1 + metsulfuron- metilo 6 g

ha-1 mišiniu – 2,5 karto.

Augalų chlorofilo indeksas prieš purškimą buvo panašus visuose laukeliuose ir svyravo

10,2–10,9 ribose (75 pav.).


augalų chlorofilo indeksui, 2017 m. Varnupiai, Marijampolės r.

Nupurškus laukelius fluroksipiro 360 g ha-1 + metsulfuron- metilo 4 g ha-1 mišiniu

sosnovskio barščio augalų chlorofilo indeksas po 2 sav. sumažėjo 2,1 karto, o nupurškus

fluroksipiro 360 g ha-1 + tribenuron-metilo 7,5 g ha-1 mišiniu – 1,7 karto. Panaudojus visų trijų

veikliųjų medžiagų – fluroksipiro 360 g ha-1 + tribenuron-metilo 7,5 g ha-1 + metsulfuron-

metilo 4 g ha-1 mišinį augalų chlorofilo indeksas sumažėjo 2,3 karto. Tuo tarpu laukeliuose

10,910,2 10,5 10,9 10,7

5,16,1

4,6

10,69,6

4,8 5,03,9

6,8 6,3

3,8 3,7 3,5 3,5 3,0

0,0

5,0

10,0

15,0

20,0







78

purkštuose tiek mažesne, tiek didesne tribenuron-metilo ir metsulfuron-metilo mišinio norma

augalų chlorofilo indeksas sumažėjo labai nežymiai 2,8–10,3 proc.

Praėjus 4 sav. po purškimo augalų chlorofilo indeksas visuose laukeliuose ženkliai

nesiskyrė, nors galima pastebėti, kad jis buvo didesnis purkštuose tiek mažesne, tiek didesne

tribenuron-metilo ir metsulfuron-metilo mišinio norma.

Po 6 sav. sosnovskio barščio augalų chlorofilo indeksas nustatytas panašus visuose

laukeliuose ir svyravo 3,0–3,8 ribose.

Nustačius augalų aukštį prieš purškimą, paaiškėjo, kad jis svyravo 94–109 cm ribose

(76 pav.). Po purškimo praėjus 2 sav. augalų aukštis labiausiai pakito laukeliuose purkštuose

fluroksipiro 360 g ha-1 + metsulfuron- metilo 4 g ha-1 ir fluroksipiro 360 g ha-1 + tribenuron-

metilo 7,5 g ha-1 + metsulfuron- metilo 4 g ha-1 mišiniais – sumažėjo 1,7 karto, nes augalai

labiausiai deformavosi. Kiek mažesnis poveikis buvo fluroksipiro 360 g ha-1 + tribenuron-

metilo 7,5 g ha-1 mišinio – sumažėjo 1,5 karto. Mažiausią įtaką augalų aukščiui turėjo augalų

purškimas tiek mažesne, tiek didesne tribenuron-metilo ir metsulfuron-metilo mišinio norma.


augalų tankumui, 2017 m. Varnupiai, Marijampolės r.

Praėjus po purškimo 4, 6 ir 8 sav. augalų aukštis nuosekliai mažėjo. Labiausiai jį veikė

herbicidų mišiniai su fluroksipiro veikliąja medžiaga.

104,0 101,0 102,0108,6

94,0

62,068,2

60,6

91,686,6

60,8

50,6 46,6

68,2

80,2

46,0 47,6 43,8

60,255,0

0,0

20,0

40,0

60,0

80,0

100,0

120,0






cm


79

IŠVADOS

Atlikus dvejų metų „Herbicidų mišinių ir derinių tyrimas Sosnovskio barščio

(Heracleum sosnovskyi) kontrolei agrocenozėse ir natūraliose augimvietėse“ tyrimus galima

daryti tokias išvadas:

1. Sosnovskio barščiui naikinti naudoti herbicidai su glifosato veikliąja medžiaga,

naikino visą augaliją. Glifosato veikliosios medžiagos kiekį padidinus iki 3600 g ha-1, rezultatai

gauti panašūs kaip ir naudojant 2160 g ha-1. Todėl šios veikliosios medžiagos didinimas iki

3600 g ha-1 ekonomiškai nenaudingas. Glifosato veiklioji medžiaga sosnovskio barščio augalų

kiekį mažina ribotą laiką, po 3–4 sav. intensyviai pradeda dygti nauji augalai, todėl vienkartinio

jų naikinimo nepakanka.

2. Sosnovskio barščio augalų naikinimas efektyvesnis ir naujų augalų dygimas bei

augimas lėtesnis, naudojant glifosato 1440 g ha-1 + triasulfurono 8 g ha-1 mišinį. Šio mišinio

neigiama savybė – taip pat naikina visą augaliją.

3. Sosnovskio barščio naikinimui naudoti selektyvūs herbicidai ir jų mišiniai:

triasulfuronas 8 g ha-1, triasulfurono 8 g ha-1 + fluroksipiro 360 g ha-1, triasulfurono 8 g ha-1 +

dikambos 960 g ha-1, dikambos 960 g ha-1 + fluroksipiro360 g ha-1 mišiniai gerai mažino šių

augalų plitimą.

4. Efektyviai sosnovskio barštį naikino fluroksipiro 360 g ha-1 + metsulfuron- metilo 4

g ha-1, fluroksipiro 360 g ha-1 + tribenuron-metilo 7,5 g ha-1 , fluroksipiro 360 g ha-1 +

tribenuron-metilo 7,5 g ha-1 + metsulfuron- metilo 4 g ha-1, tribenuron-metilo 7,5 g ha-1+

metsulfuron-metilo 4 g ha-1 ir tribenuron- metilo 11,3 g ha-1 + metsulfuron- metilo 6 g ha-1

mišiniai.

80

REKOMENDACIJOS

1. Norint sunaikinti visą nepageidaujamą augaliją, tuo pačiu ir sosnovskio barštį, reikia

naudoti herbicidus su glifosato veikliąja medžiaga. Glifosato veikliosios medžiagos kiekis gali

būti didinamas iki 2160 g ha-1. Nupurškus šia veikliąja medžiaga, po 3–4 sav. intensyviai

pradeda dygti nauji augalai, todėl vienkartinio jų naikinimo nepakanka.

2. Sosnovskio barščio augalų naikinimas efektyvesnis ir naujų augalų dygimas bei

augimas lėtesnis, naudojant glifosato 1440 g ha-1 + triasulfurono 8 g ha-1 mišinį, tačiau šiuo

metu triasulfurono veiklioji medžiaga Lietuvoje nėra registruota. Tuo atveju glifosatą geriau

maišyti su fluroksipiru 360 g ha-1. Šių mišinių neigiama savybė – taip pat naikina visą augaliją.

3. Efektyviai sosnovskio barštį naikina fluroksipiro 360 g ha-1 + metsulfuron- metilo 4

g ha-1, fluroksipiro 360 g ha-1 + tribenuron-metilo 7,5 g ha-1 , fluroksipiro 360 g ha-1 +

tribenuron-metilo 7,5 g ha-1 + metsulfuron- metilo 4 g ha-1, tribenuron-metilo 7,5 g ha-1+

metsulfuron-metilo 4 g ha-1 ir tribenuron- metilo 11,3 g ha-1 + metsulfuron- metilo 6 g ha-1

mišiniai. Šie mišiniai naikina tik dviskilčius augalus, todėl likę vienskilčiai augalai konkuruoja

su vėliau dygstančiais sosnovskio barščiais.

4. Jei bus Lietuvoje registruota triasulfurono veiklioji medžiaga, tai sosnovskio barščio

augalų naikinimui gali būti rekomenduojama naudoti triasulfuroną 8 g ha-1, triasulfurono 8 g

ha-1 + fluroksipiro 360 g ha-1, triasulfurono 8 g ha-1 + dikambos 480 g ha-1 mišinius.

5. Rekomenduojama intensyviai kontroliuoti sosnovskio barščio plitimą, purkšti

augalus ne didesnius nei 40 cm, keisti veikliųjų medžiagų naudojimą, tik tada jo populiaciją

galima sumažinti per 2–3 ar net 4 metus.

6. Taikyti prevencines sosnovskio barščio kontrolės priemones.

Prevencinės sosnovskio barščio kontrolės priemonės:

1. Norint išvengti neigiamo sosnovskio barščio poveikio aplinkai, žmonių sveikatai ir

ekonomikai, svarbiausia yra pasirūpinti, kad jis nepatektų į naujas teritorijas.

2. Sosnovskio barščio kontrolės ir naikinimo metodai bei priemonės turi nekenkti

aplinkai, nekelti pavojaus žmonių ir gyvūnų sveikatai.

3. Naikinimo techniką ir priemones po darbų būtina gerai nuvalyti ir nuplauti, kad ant

jų neliktų prilipusių sėklų ir pan.

4. Išnaikinus sosnovskio barštį, teritoriją patariama rekultivuoti – jeigu įmanoma apsėti

arba apsodinti vietinių rūšių augalais.

5. Laukuose, kuriuose augo sosnovskio barštis, reikia kelerius metus ar pagal poreikį

kontroliuoti, naikinti vėl atsiradusius (išaugusius iš sėklų, šaknų ir pan.) individus.

81

82

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. ADAMAVIČIENĖ, A.; BUTKEVIČIENĖ, L. Kokiomis priemonėmis stabdysime

sosnovskio barščio plitimą? Agrofitocenozių produktyvumo didinimas: mokslinės

konferencijos medžiaga. Akademija, Kauno r., 2015, p. 34–35.

2. BALEŽENTIENĖ, L.; STANKEVIČIENĖ, A.; SNIEŠKIENĖ, V. 2013. Heracleum

sosnovskyi (Apiaceae) seed productivity and estabishment in different habitats of central

Lithuania. Ekologija, vol. 59, no.3, p. 123–133.

3. BALEŽENTIENĖ, L.; BARTKEVIČIUS, E. Invasion of Heracleum sosnowskyi

(Apiaceae) at habitat scale in Lithuania Journal of Food, Agriculture and Environment,

2013, vol.11 no. 2, p. 1370-1375.

4. BHOWMIK, P. C.; CHANDRAN, R. S. Biology, ecology, distribution and current status

of Heracleum mantegazzianum Sommier & Levier. Journal Crop and Weed, 2015, vol.

11, no. 1, P.1–17.

5. BURLĖGAITĖ, G.; BUTKIENĖ, R.; BŪDA, V. 2012. Isolation and identification of an

allelopathic compound in the invasive plant Sosnovskyi hogweed, Heracleum sosnovskyi.

(Symposium 7. Climate Change, Invasive / Alien Species and Chemical Ecology).

Ekologija, vol. 58, no. 2, p. 293.

6. DENNESS, A.; ARMITAGE, J. D.; CULHAM, A. A contribution towards the

identification of the giant hogweed species (Heracleum, Apiaceae) naturalised in the

British Isles with comments concerning their furanocoumarin content. Journal of the

Botanical Society of Britain & Ireland, 2013, vol. 3, iss. 3, p .183–196.

7. DOMARADZKI, K.; BADOWSKI, M. Heracleum sosnowskyi Manden. – possibilities

of chemical control on ruderal habitats in Poland conditions. Poland, 2010 [žiūrėta 2016

m. spalio 25 d.]. Prieiga per internetą:<

http://www.google.lt/url?url=http://www.slf.ch/epub/ewrs/sessions/download%3Fp%3

D1074/4-150-final-

Domaradzki_Badowski_Heracleum_sosnowskyi_chemical_control.doc%26o%3DDom

aradzki_Badowski_Heracleum_sosnowskyi_chemical_control.doc%26sid%3D1371373

0616805636699796514467&rct=j&frm=1&q=&esrc=s&sa=U&ved=0ahUKEwj8vJ-

BifvPAhXH0xQKHbHDDNEQFggYMAA&usg=AFQjCNG4tWeUjwKNzWgq4dhxtJ

mVhP-zwg>.

8. GUDŽINSKAS, Z.; KAZLAUSKAS, M.; PILATE, D.; BALALAIKINS, M.; PILATS,

M.; ŠAULYS, A.; ŠAULIENĖ, I.; ŠUKIENĖ, L. Lietuvos ir Latvijos pasienio regiono

invaziniai organizmai, Vilnius, BMK leidykla, 2014, 181 p.

9. Heracleum mantegazzianum, Heracleum sosnowskyi and Heracleum persicum. EPPO

Bulletin. 2009. [žiūrėta 2016 m. spalio 27 d.]. Prieiga per internetą:

<http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1365-2338.2009.02313.x/full>.

10. KABUCE, N.; PRIEDE, N. NOBANIS – Invasive Alien Species Fact Sheet – Heracleum

sosnowskyi. Latvia, Riga, 2010 [žiūrėta 2016 m. spalio 24 d.]. Prieiga per

internetą:<https://www.nobanis.org/globalassets/speciesinfo/h/heracleum-

sosnowskyi/heracleum-sosnowskyi.pdf>.

11. KRAUS, N. Giant hogweed control methods. 2013. [žiūrėta 2016 m. spalio 10 d.]. Prieiga

per internetą:<http://www.dec.ny.gov/docs/lands_forests_pdf/ghcontrol.pdf>.

12. MEŠKYS, M. Nuodingų džiunglių nebijo tik karvės. Lietuvos rytas, 2016, nr. 126, p. 9.

13. NIELSEN, C.; RAVN, H.P.; NENTWING W.; WADE, M. (eds.). The giant hogweed

best practice manual. guidelines for the management and control of an invasive weed in

Europe. Forest and Landscape. Denmark, Hoersholm, 2005 [žiūrėta 2016 m. spalio 19

d.]. Prieiga per internetą:<http://www.giant-alien.dk/pdf/Giant_alien_uk.pdf>.

83

14. NIELSEN, C.; VANAGA, I.; TREIKALE, O.; PRIEKULE, J. Ecology and management

of giant hogweed (Heracleum mantegazzianum) (eds P. Pysek, M.J. W. Cock, W.

Nentwig and H.P. Ravn). Denmark, 2007, 352 p.

15. OLUKANS, A.; BERZINS, A.; LAPINS, D.; LEJINS, A.; Sprincina, A. Studies on

hogweed (Heracleum) restriction in Latvia in 2002-2004. Latvia, 2005 [žiūrėta 2016 m.

spalio 19 d.]. Prieiga per internetą: <http://agris.fao.org/agris-

search/search.do;jsessionid=C5FBED620A2FECE1638730D74251A996?request_local

e=ru&recordID=LV2006000044&query=&sourceQuery=&sortField=&sortOrder=&agr

ovocString=&advQuery=&centerString=&enableField=>.

16. RADZEVIČIŪTĖ, E. Kova su sosnovskio barščiais – be pabaigos. Kauno diena, 2016,

nr. 151, p. 4

17. RAŠOMAVIČIUS, V. Invazinių augalų rūšių populiacijų dinamikos ir plitimo tyrimai:

mokslo tiriamojo darbo ataskaita. Vilnius, 2008 [žiūrėta 2016 m. spalio 19 d.]. Prieiga

per

internetą:<http://gamta.lt/files/2007m_invaziniu_rusiu_tyrimu_rezultatu_analizes_atask

aita.pdf>.

18. Valstybės žinios, 2001-01-12, Nr. 4-106. Dėl Kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų

ar grybų rūšių sąrašo, atskirų laukinių augalų, kenksmingų žmonėms, gyvuliams bei

vertingiems laukiniams augalams, naikinimo rekomendacijų patvirtinimo. 2001. [žiūrėta

2016 m. spalio 27 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.e-

tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.7462A5AD5051>.

19. VANAGA, I.; GURKINA, J.; TREIKALE, O.; PRIEKULE, J.; PUGACOVA, J.

Influence of Heracleum sosnowskyi control measures on weed diversity in agricultural

fields in Latvia. Agronomy Research, 2006, vol. 4 (Special issue.), p. 433–436.

20. YAKIMOVICH, O. A.; IVASHKEVICH, E. A. Efficiency of selective action herbicides

against Heracleum L. Belarus, 2013 [žiūrėta 2016 m. spalio 19 d.]. Prieiga per internetą:

<http://agris.fao.org/agris-search/search.do?recordID=BY2016000820>.

SUDERINTA:

Augalininkystė tyrimų priežiūros komisijos pirmininkas

................................................................. (Vardas, Pavardė)

........................ (Data)

Documents

Herbicidų mišinių ir derinių tyrimas Sosnovskio barščio ...zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/Veiklos_sritys... · praktinė konferencija HERBOLOGIJA 2017: Lietuvos