Upload
lydang
View
212
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS
TVIRTINU: ………………………
Pareigos
Prorektorius Romualdas Zemeckis
2017 m. ……………………mėn. …..d.
ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO, KAIMO PLĖTROS IR ŽUVININKYSTĖS
MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TAIKOMOSIOS VEIKLOS PROGRAMA
BULIUKŲ PERKUTANINIO KASTRAVIMO ĮTAKOS MĖSOS
PRODUKCIJAI IR KOKYBEI TYRIMAS
2017 M. GALUTINĖ ATASKAITA
Tyrimo vadovas
Vigilijus Jukna
Akademija
2017
2
TURINYS
ĮVADAS .................................................................................................................................................. 3
DARBO METODIKA ............................................................................................................................ 6
BANDYMAS SU ANGUSŲ VEISLĖS BULIUKAIS ......................................................................... 23
IŠVADOS ............................................................................................................................................. 30
SKLAIDA ............................................................................................................................................. 31
LITERATŪRA ...................................................................................................................................... 32
PERKUTANINIO BULIUKŲ KASTRAVIMO REKOMENDACIJA ................................................ 34
3
ĮVADAS
Galvijų mėsa yra populiariausių produktų tarpe. Ji pasižymi geromis skoninėmis
savybėmis, maistingumu, maloniu aromatu. Galvijiena turtinga visaverčiais baltymais ir
geležimi. Ji svarbi aprūpinant organizmą deguonimi. Galvijų mėsa labai naudinga dirbantiems
fizinį darbą ir aktyviai sportuojant. Galvijienoje yra palankiam santykyje vertingų baltymų
tokių kaip kolagenas ir elastinas. Žinoma, kad kolagenas svarbiausia medžiaga sąnariams ir
sausgyslėms. Galvijų mėsoje daug geležies ir kitų lengvai pasisavinamų mikroelementų.
Geležis organizme svarbi normaliam kraujotakos sistemų palaikymui, cinkas reikalingas
formuojant imunitetą. Galvijų mėsoje daug vitaminų ir visaverčių baltymų (Serra et. al., 2004;
Cuvelier et. al., 2006; Raes et. Al., 2004).
Galvijų mėsos produkcija ir kokybė priklauso nuo daugelio veiksnių: veislės,
individualių savybių, lyties, amžiaus, įmitimo laipsnio, šėrimo ir laikymo sąlygų. Galvijų
mėsos produkciją apibūdina augimo sparta, pašarų sąnaudos priesvoriui, skerdenos išeiga ir
kokybė, skerdenos morfologinė sudėtis ir mėsos kokybė (Brunso, 2004; Bosmans, 2005).
Vartotojui svarbiausia yra mėsos kokybė. Augimo sparta, pašarų sąnaudos priesvoriui,
skerdenos išeiga ir kokybė yra svarbiausi rodikliai gyvulių augintojui, nes jie lemia gamybos
pelningumą. Mėsos perdirbėjams svarbiausi rodikliai yra skerdenos morfologinė sudėtis ir
mėsos kokybė (Jukna ir kt., 2004; Bosmans, 2005).
Mėsos kokybę apibūdina cheminė sudėtis, fizinės savybės ir lipidų struktūra. Daugeliu
tyrimų yra nustatyta, kad mėsos rodikliai yra paveldimi, tačiau daugelį jų įtakoja ir
negenetiniai veiksniai: šėrimo technologijos ir pašarai, gyvulių laikymas ir priežiūra, įmitimo
laipsnis, amžius ir kt. (Grebitus, 2006; Jukna ir kt., 2009; Viera et. al., 2007).
Gyvulio lytis irgi turi įtakos mėsos kokybei. Buliukų raumenys geriau išvystyti. Jų
raumeninės skaidulos būna grubesnės, tarp jų būna mažiau riebalų, mėsa tamsesnės spalvos.
Gyvulio lytis turi įtakos ir mėsos cheminei sudėčiai. Telyčių ir kastratų mėsa būna šviesesnė,
joje daugiau riebalų negu nekastruotų vyriškos lyties gyvulių (Thenard et. al., 2006).
Jauname amžiuje skerstų gyvulių mėsos skirtumo priklausomai nuo lyties beveik
nebūna arba būna labai nežymus.
Kastratų mėsos baltymų visavertiškumo rodiklis būna aukštesnis negu buliukų.
Kastratų, lyginant su buliukais, mėsos spalva būna ryškesnė. Telyčių mėsa būna šviesesnė,
aromatingesnė, skanesnė. Joje būna mažiau nevisaverčių baltymų. Buliukų mėsos pH būna
4
aukštesnis, ji pasižymi geresniu vandens rišlumu, neženkliai didesniu oksiprolino kiekiu ir
mažesniais virimo nuostoliais. Kastratų mėsoje riebalų būna 1,5 – 2 kartus daugiau riebalų,
mėsa sultingesnė ir švelnesnė (Ensminger et. al., 1997; Cerdeno et. al., 2006).
Paskutiniais metais rinkoje stebimi vis didėjantys reikalavimai mėsos kokybei. Todėl
be genetinių mėsos kokybės gerinimo galimybių ieškoma būdų jos gerinimui negenetinėmis
priemonėmis. Eksportuojant galvijų skerdeną susiduriama su skerdenų pH problemomis.
Galvijų prieauglio skerdenų pH po atvėsinimo neturi viršyti 5,9, o karvių 5,85. Realizuojant
mėsai telyčias jų skerdenų pH dydis problemų nekelia. Dalies buliukų skerdenų, dėl lytinių
hormonų poveikio, pH būna aukštesnis ir viršija leistiną ribą. Lietuvoje atlikti tyrimai parodė
( Jukna it kt., 2015 ), kad apie 10-15 proc. buliukų skerdenų po atvėsinimo pH nenukrenta
mažiau 6. Su mėsos pH yra susijusi spalva, vandens rišlumas, kvapas, saugojimo laikas,
tinkamumas tam tikrų gaminių gamybai. Vartotojų reikalavimai keičiasi ir mėsos sultingumui,
kietumui bei aromatui. Šias mėsos savybes įtakoja tarpraumeninių riebalų kiekis. Realizuojant
buliukus iki 24 mėn. amžiaus ir taikant ekstensyvias arba pusiau ekstensyvias šėrimo
technologijas buliukų mėsoje tarpraumeninių riebalų būna labai mažai. Mėsos kokybės
gerinimui daugelyje šalių taikomas buliukų kastravimas. Daugeliu tyrimų nustatyta, kad (
priklausomai nuo kastravimo būdo ) kastratų priesvoriai būna iki 10-15 proc. mažesni, jie
daugiau sunaudoja pašarų priesvoriui gauti. Tačiau kastratų mėsa būna šviesesnė, sultingesnė,
geresnio aromato. Geriau penisi laikant palaidus arba ganant ganykloje.
Patinų kastravimas gyvulininkystės praktikoje taikomas nuo seno. Taikomi įvairūs
kastravimo būdai. Seniausias būdas, kada chirurgiškai pašalinamos sėklidės. Vėliau buvo
sukurtos įvairios replės sėklidžių kanalus sutraiškyti, sukurtas cheminio kastravimo metodas,
o nuo 1980 m. Meksiko stotyje buvo aprobuotas buliukų kastravimo žiedais metodas (
Alberta, 2008 ). Dabar buliukų kastravimas žiedais taikomas daugelyje šalių.
Kastravimo žiedais pranašumai:
- metodas bekraujis, nėra žaizdų ir pavojaus užsikrėsti;
- metodas neskausmingas, žiedo buvimo diskomfortas greitai praeina;
- žiedo uždėjimas nesudėtingas ir trunka neilgai;
- kol sėklidės atrofuojasi buliukų lytiniai hormonai stimuliuoja augimą ir
kastravimo įtaka priesvoriui ir pašarų sąnaudoms būna mažesnė.
5
Metodo trūkumai:
- gali būti padaryta klaida kada viena sėklidė būna pakilusi į viršų ir
nepatenka po žiedu;
- nedidelis stresas žiedo uždėjimo metu.
Skirtingų autorių, taikiusių skirtingus kastravimo būdus, atlikti tyrimai rodo, kad dėl
optimalaus buliukų amžiaus kastruojant vieningos nuomonės nėra. Vieni mano, kad optimalus
buliukų kastravimo amžius (Šakalov, 1998; Lebedev, 1995) 5-6 mėn., o kiti (Ostrovskij,
2001; Morozov, 2002), kad pramoniniuose kompleksuose geriausiai kastruoti buliukus 6-7
mėn. amžiaus. Tačiau daugelis autorių mano, kad geriausia kastruoti jaunesnius. Atskirų
autorių, tyrusių skirtingo kastravimo būdo įtaką kastratų mėsos produkcijai ir kokybei
nuomonės skiriasi. Vieni nurodo, kad kastruoti buliukus geriausia 1-2 mėn. amžiaus, kiti – 3-
4 mėn. amžiaus, o dar kiti 5-6 arba net 6-7 mėn. amžiaus (Ensiminger et. al., 1997). JAV
ūkininkai dažniausiai buliukus kastruoja žiedais3-4 mėn. amžiaus (Jukna ir kt., 1994).
Taupydami darbo laiką dalis ūkininkų buliukus kastruoja 2-2,5 mėn. amžiaus ir kartu atlieka
vakcinaciją. Taip gyvuliai mažiau patiria stresų ir sutaupoma laiko.
Kai kuriose šalyse buliukus kastruoja žiedais antrą-trečią gyvenimo dieną (Šveicarij ).
Kiti autoriai irgi teigia, kad kastruoti žiedais tikslingiausia buliukus iki 1 savaitės amžiaus
(Urazajev, 2006).
Ankščiau, kada mažiau buvo kreipiama dėmesio į mėsos kokybę Europos šalyse,
kuriose taikomas neganyklinis mėsai auginamo prieauglio laikymo būdas, buliukų
kastravimas nebuvo paplitęs, todėl ir tyrimai šiuo klausimu beveik nebuvo atliekami.
Sprendžiant mėsos kokybės (pH ir kitų rodiklių) optimizavimo klausimus bei norint gaminti
išskirtinės kokybės galvijų mėsą, kur numatyta, kad gyvulius 150 dienų reikia laikyti
ganykloje, buliukų kastravimo klausimas tapo aktualus. Lietuvos sąlygomis buliukų
kastravimo įtakos kastratų mėsos produkcijai ir kokybei tyrimai nebuvo vykdomi. Siekiant
optimizuoti skerdenų pH dydį, gerinti mėsos skonines ir technologines savybes iškilo
būtinumas atlikti tyrimus šiuo klausimu:
Tyrimo tikslas – ištirti perkutaninio mėsinių buliukų kastravimo įtaką jų mėsinėms
savybėms ir mėsos kokybei.
Tyrimo uždaviniai:
1. Ištirti perkutaninio kastravimo įtaką buliukų priesvorių dinamikai;
2. Nustatyti kastravimo įtaką pašarų sunaudojimui priesvoriui;
6
3. Ištirti perkutaninio kastravimo įtaką skerdenų išeigai ir kokybei;
4. Nustatyti kastravimo įtaką mėsos ir tarpraumeninių riebalų kokybei.
DARBO METODIKA
Bandymų vieta ir laikas. Perkutaninio buliukų kastravimo įtakos mėsinėms savybėms
ir mėsos kokybės tyrimai buvo vykdomi 2015-2017 m. Bandymas vykdytas su vėlai
bręstančios veislės ( limuzinai ) ir greitai bręstančios ( angusai ) veislės buliukais Tauragės ir
Vilniaus raj. ūkiuose. Bandymams buvo atrenkami buliukai atsižvelgiant į motinų amžių,
stambumą, raumeningumą, tėvus bei gimusių veršelių masę. Abiejuose bandymuose buvo
sukomplektuotas bandomosios ir kontrolinės buliukų grupės po 7-12 gyvulių. Bandomųjų
grupių buliukams 7-14 dienų amžiaus ant sėklidžių virkštelių buvo uždėti kastravimo žiedai.
Prieš kastravimo žiedų uždėjimo procedūrą streso sumažinimui buvo panaudoti raminantys
preparatai.
Gyvulių šėrimas ir lankymas. Kontrolinių ir bandomųjų grupių buliukų motinos buvo
ganomos vienoje bandoje. Rudenį ( spalio mėn. ) 6-7 mėn. amžiaus veršeliai buvo atjukinti
nuo karvių ir uždaryti i tvarus. Kontrolinių ir bandomųjų grupių buliukai buvo laikomi
vienoje patalpoje atskiruose garduose. Vienam gyvuliui teko 4,5-5,0 m2
gardų ploto ir apie
70-80 cm ėdžių ilgio, kad visi gyvuliai vienu metu galėtų laisvai prieiti prie pašaro.
Kontrolinių ir bandomųjų grupių buliukai buvo šeriami vienodais pašarais prisilaikant
šėrimo normos pateiktos pirmoje lentelėje. Koncentruotų pašarų gyvuliai gavo priklausomai
nuo masės skaičiuojant 100 kg masės 1 kg pašaro, o žolinių pašarų ėdė iki soties. Suėsto
pašaro kiekis buvo nustatomas atliekant įdedamo pašaro ir nesuėstų likučių svėrimus, vieną
kartą per mėnesį dvi dienas iš eilės. Žolinių pašarų kokybė nustatyta pašarų analizatorium A.
Stulginskio universiteto gyvulininkystės veislininkystės, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos
centre.
7
1 lentelė. Bandomųjų buliukų šėrimo normos ( priesvoris 1100 – 1250 g ).
Rodikliai
Amžius mėn.
7-10 11-12 13-14 15-16 17-18
Sausesnės medžiagos, kg 7,9 8,4 9,3 11,6 11,4
Apykaitos energija, MJ 76 80 89 99 112
Žali baltymai, proc. 14,5 14,0 13,8 13,5 13,5
Žalia ląsteliena, proc. 22,0 22,4 23,5 23,5 23,5
Krakmolas, proc. 12,0 12,0 12,0 12,7 12,7
Cukrus, proc. 7,6 7,6 7,6 7,9 7,9
Žali riebalai, proc. 3,1 3,0 3,0 3,1 3,2
Kalcis, g. 49 52 59 67 75
Fosforas, g. 33 35 40 45 50
Karotinas, mg 170 180 200 210 220
Vitaminas D, tukst. TV 36 4,0 4,4 4,8 5,0
Vitaminas E, mg 230 248 270 295 330
Masės dinamika. Veršeliai buvo pasverti gimus, nujunkant ir po to buvo sverti kas
mėnesį ir išvežant skerdimui. Iš gautų duomenų paskaičiuoti priesvoriai per parą atskirais
amžiaus tarpsniais.
Kontroliniai skerdimai. Pasiekus vidutinį 16,5 mėnesių amžių ( 500 d. ) iš grupės buvo
paskersta po 4-5 gyvulius labiausiai atitinkančius grupės vidurkį. Skerdimo metu nustatyta
šiltos skerdenos masė, skerdenos raumeningumo ir riebalingumo klasės. Skerdenos klubo-
šlaunies dalies masė ir morfologinė sudėtis. Paskaičiuota skerdenos išeiga, skerdenos klubo-
šlaunies dalies išeiga, minkštų dalių išeiga iš skerdenos klubo-šlaunies dalies. Nustatytas
ilgiausiojo nugaros raumens (musculus longissimus dorsi) skersinio pjūvio plotas ties
8
paskutiniu šonkauliu ir paimtas ilgiausiojo nugaros raumens bandinys mėsos kokybes
tyrimams.
Mėsos kokybės tyrimai. Tirti tokie mėsos kokybę apibūdinantys rodikliai: mėsos
cheminė sudėtis, pH, spalvingumas L, a*, b
*, vandens rišlumas, vandeningumas, kietumas,
masės nuostoliai terminio apdorojimo metu, mėsos baltymų visavertiškumas, mėsos
aminorūgščių sudėtis ir tarpraumeninių riebalų rūgščių struktūra.
Sausosios medžiagos nustatytos bandinius džiovinant iki pastovios masės
automatinėmis sausų medžiagų svarstyklėmis, baltymų kiekis Kjeldalio metodu, riebalų
kiekis Soksleto metodu, pelenų kiekis sudeginant organinę medžiagą 600-800 ℃
temperatūroje, mėsos kietumas Warner-Bratzler metodu, vandens rišlumas Grau ir Ham
metodu, pH naudojant Inolab-3 pH-metrą, spalvingumas naudojant Minolta Chroma Meter
410 pagal CIE-LAB metodą – virimo nuostoliai verdant mėsą cirkuliacinėje vandens vonelėje
30 min. Vandeningumas pagal masės sumažėjimą per 24 h laikant mėsą pakabintą
specialiuose tinkliniuose maišeliuose.
Tarpraumeninių riebalų riebalų rūgščių struktūra nustatyta dujų chromatografijos
metodu analizuojant riebalų rūgščių metilo esterius, aminorūgštys nustatytos aminorūgščių
analizatorium.
Mėsos kokybės tyrimai atlikti A. Stulginskio universiteto Gyvulininkystės selekcijos,
veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centro laboratorijoje. Duomenys apdoroti naudojant
statistinį paketą „ R “.
9
TYRIMŲ REZULTATIAI IR JŲ APTARIMAS
BANDYMAS SU LIMUZINŲ VEISLĖS BULIUKAIS
Bandomųjų gyvulių šėrimui buvo naudoti savos gamybos grudų miltų mišinys. Mėsai
auginamiems buliukams buvo šeriamas kultūrinių pievų šienainis ir kukurūzų silosas. Buliukų
šėrimui naudoto šienainio kokybės rodikliai buvo tokie.
Sausos medžiagos proc. SM 33,5
Žali baltymai proc. SM 16,1
NDF (neutraliame tirpale išplautos ląstelienos kiekis) proc. SM 38,9
ADF (rūgštiniame tirpale išplautos ląstelienos kiekis) proc. SM 26,5
ADF (ligninas) proc. SM 4,4
Žali riebalai proc. SM 4,4
Žali pelenai proc. SM 9,1
Krakmolas proc. SM 4,6
pH proc. SM -
Pieno rūgštis g/kg SM 82,8
Laisvosios riebalų rūgštys (LRR) g/kg SM 82,8
Tirpūs cukrai proc. SM 3,9
Apykaitos energija MJ/AE SM 10,702
Žemiau pateikiami buliukų šėrimui naudoto kukurūzų siloso kokybės rodikliai.
Sausos medžiagos proc. SM 29,5
Žali baltymai proc. SM 9,8
NDF (neutraliame tirpale išplautos ląstelienos kiekis) proc. SM 36,9
ADF (rūgštiniame tirpale išplautos ląstelienos keikis) proc. SM 25,7
ADF (ligninas) proc. SM 3,9
Žali riebalai proc. SM 4,2
Žali pelenai proc. SM 7,1
Krakmolas proc. SM 19,8
pH proc. SM 3,8
10
Amoniakas proc. SM -
Pieno rūgštis g/kg SM 111,7
Laisvosios riebalų rūgštys (LRR) g/kg SM 26,3
Tirpūs cukrai proc. SM 3,2
Apykaitos energija MJ/AE SM 10,945
Bandomųjų buliukų suėsto pašaro kiekis pateikiamas antroje lentelėje. Iš lentelėje
pateiktų duomenų matome, kad buliukų ir kastratų suėsto pašaro kiekis skyrėsi neženkliai.
2 lentelė. Vidutiniškai vienam gyvuliui sušertų pašarų kiekis 210-500 d. amžiaus
laikotarpiu
Pašaras
Buliukui Kastratui
Suėsto pašaro
kg
Suėsto pašaro
energetinė vertė,
MJ/AE
Suėsto
pašaro kg
Suėsto
pašaro
energetinė
vertė,
MJ/AE
Kultūrinių pievų žolės šienainis 770 2810 728 2657
Kukurūzų silosas 4120 13390 3890 12,643
Pašariniai grudai 1006 10512 1002 10471
Viso: 4956 26712 4920 25771
Buliukai siloso suėdė 230 kg arba 5,6 proc. daugiau negu kastratai. Kitų pašarų suėsto
kiekio skirtumas buvo labai mažas. Buliukai ir kastratai pašarų apskaitos laikotarpiu ( 210-
500 d. ) augo nevienodai, todėl ir pašarų sąnaudos kg masės priaugti skyrėsi ( 3 lentelė ). Iš
lentelėje pateiktų duomenų matome, kad kastratai kg masės priaugti pašaro energijos
sunaudojo 7,62 MJAE arba 11,65 proc. daugiau negu nekastruoti jų analogijai.
3 lentelė. Pašarų sunaudojimas kg priesvorio
Rodikliai Buliukai Kastratai
Gyvulio masė 210 d. amžiaus, kg 275,0 277,6
Gyvulio masė 500 d. amžiaus, kg 680,2 628,0
Masės priaugimas 210-500 d. amžiaus laikotarpiu, kg 405,2 350,4
Sunaudota pašaro energijos 210-500 d. amžiaus laikotarpiu, 26712 25771
11
MJ/AE
Sunaudoto pašaro energijos kg masės priaugti 210-500 d.
amžiaus laikotarpiu, MJ/AE 65,92 73,54
4 lentelė. Bandomųjų buliukų masė ir priesvoriai
Rodikliai Buliukai Kastratai
x̅ Sx x̅ Sx
Masė gimus, kg 39,8 0,90 40,1 1,00
Masė nujukinant (210 d. ) kg 275,0 2,80 277,6 3,02
Masė bandymo pabaigoje, kg 680,2 10,11 628,0 13,65
Priaugimas per parą, g:
Nuo naujagimio iki nujunkimo; 1120 12,30 1131 11,80
Nuo gimimo iki bandymo pabaigos ( 16,5
mėn.) 1293 16,35 1188 14,50
Bandomųjų gyvulių masė bandymo pradžioje ir pabaigoje bei priesvoriai pateikti 4
lentelėje. Iš lentelėje pateiktų duomenų matome, kad vidutinė gimusių buliukų ir kastratų
masė buvo panaši. Nežiūrint į tai, kad kastratams per pirmas dvi gyvenimo savaites ant
sėklidžių virkštelių buvo uždėti žiedai, masės didėjimui iki 210 d. amžiaus jie įtakos neturėjo.
Jų masė tame amžiuje buvo 2,6 kg arba 0,94 proc. didesnė negu buliukų. Bandymų pabaigoje
kastravimo įtaka pastebimai išryškėjo. Kastratai svėrė 52,2 kg arba 7,7 proc. mažiau negu jų
bendraamžiai buliukai ( p<0,01). Buliukams lytiškai bręstant perkutaninio kastravimo
pasėkoje testosterono sintezė mažėjo ir tai sąlygojo lėtesnį jų masės didėjimą. Testosteronas
įtakoja raumenų augimą, lytinių potraukį ir aktyvumą, riebalų kaupimąsi, raudonųjų kraujo
kūnelių gamybą ir kt. (Watson D. H.).
Bandomųjų buliukų kūno masės dinamika per visą bandymo laikotarpį pateikta 5
lentelėje. Iš lentelėje pateiktų duomenų matome, kad kūno masės skirtumai tarp buliukų ir
kastratų pradėjo ryškėti nuo vienuolikos mėnesių amžiaus. Didėjant gyvulių amžiui, buliukų
ir kastratų masės skirtumai didėjo. Atrofuojantis kastratų sėklidžių virkštelei, testosterono
12
patekimas į augančių gyvulių kraują mažėjo, todėl mažėjo ir augimo sparta. Priesvorių
dinamika atskirais gyvulių amžiaus tarpsniais pateikta 6 lentelėje. Iš lentelėje pateiktų
duomenų matome, kad jau metų amžiaus skirtumas tarp buliukų ir kastratų priesvorių buvo
gana ryškus. Intensyviausiu gyvulių augimo laikotarpiu, priesvorių skirtumas tarp buliuku ir
kastratų didėjo. Per visą gyvulių augimo laikotarpį nuo gimimo iki 500 d. amžiaus (16,5
mėn.) kastratų priesvoris buvo 8,12 procento mažesnis negu buliukų.
5 lentelė. Limuzinų veislės buliukų ir kastratų kūno masės dinamika
Amžius
mėn.
Buliukai Kastratai Skirtumas buliukų
naudai ( +/-) Masė, kg Masė, kg
x̅ Sx x̅ Sx kg proc.
7 275,0 1,48 277,6 1,61 -2,6 -0,9
8 314,0 2,63 316,2 2,71 -2,2 -0,7
9 355,5 2,89 355,4 2,92 0,1 0,0
10 398,4 4,02 393,2 3,97 5,2 1,3
11 441,4 4,12 431,2 4,21 10,2 2,3
12 486,0 5,09 468,7 6,13 7,3 3,6
13 531,2 7,17 507,6 6,18 23,6 4,5
14 575,5 8,08 544,1 7,11 31,4 5,5
15 620,6 9,42 578,9 8,38 41,7 6,7
16 665,9 9,05 611,5 11,30 52,8 8,0
16,5 380,2 10,11 628,0 13,65 52,2 7,7
6 lentelė. Limuzinų veislės buliukų ir kastratų priesvoriai per parą atskirais
amžiaus tarpsniais, g
Amžiaus Buliukai Kastratai Buliukų naudai ( +/-)
13
tarpsniai,
mėn. g proc.
0-7 1309 1321 -12 -0,9
7-8 1300 1287 13 1,0
8-9 1383 1307 76 5,5
9-10 1437 1260 177 12,3
10-11 1433 1267 166 11,6
11-12 1487 1250 237 15,9
12-13 1507 1277 230 13,3
13-14 1477 1217 260 17,6
14-15 1403 1160 243 17,3
15-16 1377 1080 297 21,6
16-16,5 1450 1113 337 23,3
7-16,5 1397 1209 188 12,4
0-16,5 1293 1188 105 8,12
Kontrolinis bandomųjų gyvulių skerdimas (7 lentelė) išryškino kai kuriuos
tarpgrupinius skirtumus. Kastratų 2,10 proc. buvo mažesnė negu buliukų skerdenos išeiga
(p<0,05). Skerdenos raumeningumo ir riebalingumo klasės buvo vienodos. Nors teoriškai
tikėtasi, kad kastratų bus aukštesnė skerdenų riebalingumo klasė. Matomai šio rodiklio
skirtumas tarp buliukų ir kastratų neišryškėjo todėl, kad limuzinai yra vėlai bręstanti galvijų
veislė ir intensyvesniam riebalų kaupimuisi gyvuliai dar buvo per jauni. Kastratų buvo geriau
išvystyta klubo-šlaunies dalis. Jų šios skerdenos dalių išeiga buvo 1,55 proc. didesnė negu
buliukų (P<0,01) tačiau minkštų dalių ir kaulų santykis šioje skerdenos dalyje buvo vienodas.
Todėl buvo vienoda minkštų dalių išeiga iš klubo-šlaunies dalies ir vienodas mėsingumo
koeficientas. Ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio plotas išryškino buliukų raumenų
geresnį išsivystymą lyginant su kastratais. Buliukų ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio
plotas buvo 27cm2
arba 20,1 proc. didesnis negu kastratų (p<0,001). Ilgiausiasis nugaros
raumens plotas laikomas netiesioginiu gyvulio raumenų išsivystymo rodikliu.
14
Mėsos cheminės sudėties tyrimas (8 lentelė) skirtumų tarp buliukų ir kastratų
neišryškino. Buliukų ir kastratų mėsos cheminė sudėtis buvo beveik vienoda. Stebima tik
nedidelė tendencija 0,22 proc. didesniam tarpraumeninių riebalų kiekiui kastratų mėsoje
(p>0,05). Eilės autorių tyrimuose (Gorlov ir kt., 2010; Timofeef ir kt., 2002; Vėra ir kt., 2007)
buvo nustatytas kastratų mėsoje ženkliai didesnis tarpraumeninių riebalų kiekis negu buliukų.
Mūsų tyrimuose to nenustatyta, matomai tai turėjo įtakos, kad bandymas vykdytas su vėlai
bręstančios veislės gyvuliais ir jie 500 d. amžiaus buvo dar per jauni. Jie dar sparčiai augo ir
nekaupė riebalų.
7 lentelė. Kontrolinių skerdenų duomenys
Rodikliai Buliukai Kastratai
x̅ Sx x̅ Sx
Priešskerdiminė masė, kg 685,0 6,78 630,8 9,30
Skerdenos masė, kg 430,18 5,20 382,9 6,40
Skerdenos išeiga, proc. 62,80 0,51 60,70 0,58
Skerdenų raumeningumo klasė
(SEUROP) U - U -
Skerdenų riebalingumo klasė
(SEUROP) 3 - 3 -
Skerdenų klubo šlaunies dalies
masė, kg 69,09 1,25 64,75 1,14
Klubo šlaunies dalies išeiga, proc. 32,27 0,08 33,82 0,34
Klubo šlaunies dalies minkštų dalių
masė, kg 58,3 0,78 54,63 0,59
Klubo šlaunies dalių minkštų dalių
išeiga, proc. 84,38 0,93 84,57 0,87
Klubo-šlaunies dalies mėsingumo
koeficientas 5,40 0,04 5,39 0,05
Ilgiausiojo nugaros raumens 134,4 9,82 106,6 6,48
15
skerspjūvio plotas, cm2
8 lentelė. Mėsos cheminė sudėtis (musculus longissimus dorsi), proc.
Rodikliai Buliukai Kastratai
x̅ Sx x̅ Sx
Sausosios medžiagos 28,88 0,25 28,19 0,28
Baltymai 22,93 0,25 22,81 0,27
Riebalai 2,27 0,33 2,49 0,30
Pelenai 1,09 0,02 1,07 0,02
Kaloringumas kg/kcal 1522 - 1536 -
Tai liudija ir skerdimo duomenys. Buliukų ir kastratų skerdenos mėsos perdirbimo įmonės
ekspertų buvo įvertintos vienodai ir atitiko trečios riebalingumo klasės reikalavimus.
9 lentelė. Mėsos fizinės-cheminės savybės
Rodikliai Buliukai Kastratai
x̅ Sx x̅ Sx
pH 5,58 0,03 5,71 0,02
Vandeningumas, proc. 3,09 0,87 1,49 0,35
Vandens rišlumas, mg
%
56,10 0,93 55,17 0,87
Virimo nuostoliai, proc. 26,31 1,13 24,31 1,02
Kietumas , kg/cm2 1,98 0,07 1,80 0,24
Spalvingumas
L 42,39 1,66 41,56 1,17
ax 19,42 1,03 20,19 0,84
bx 9,91 1,15 9,23 1,04
Triptofanas, mg % 326 11,35 269 8,50
Oksiprolinas, mg % 66 5,10 52 3,40
16
Baltymų
visavertiškumo rodiklis
5,06 0,24 5,10 0,38
Mėsos fizinių-cheminių savybių tyrimas (9 lentelė) neišryškino esminių skirtumų tarp
buliukų ir kastratų. Stebimos tik kai kurios tendencijos. Nedideli skirtumai tarp grupių ir
nemažas požymių įvairavimas grupėse statistiškai reikšmingų skirtumų neišryškimo.
Kastravimas teigiamai įtakojo mėsos vandeningumą. Kastratų mėsos vandeningumas buvo
perpus mažesnis negu buliukų. Pabrėžtina tai, kad kastravimas neturėjo jokios įtakos mėsos
pH dydžiui. Laikoma, kad buliukų mėsos dydžiui neigiamos įtakos turi testosteronas, kurio
sintezė organizme labai susilpnėja po kastracijos. Matomai dėl vėlesnio gyvulių subrendimo
500 d. amžius buvo nepakankamas skirtumams išryškinti. Kastravimo poveikyje kastratų
mėsos bandinio perpjovimui sunaudota jėgos 9,9 proc. mažiau negu buliukų bandinio
perpjovimui. Tai rodo, kad kastratų mėsa buvo švelnesnė negu buliukų. Buliukų mėsai masės
nuostoliai virimo metu buvo 2,0 proc. mažesni negu kastratų. Kastratų mėsa buvo neženkliai
tamsesnė. Mėsos rausvumas ir gelsvumas kastratų ir buliukų beveik nesiskyrė. Buliukų
mėsoje buvo daugiau triptofano.
Triptofanas yra nepakeičiama aminorūgštis, kuri randasi tik raumeniniame audinyje.
Jungiamajame audinyje triptofano nėra. Oksiprolinas yra pakeičiama aminorūgštis ir randasi
tik jungiamajame audinyje, raumeniniame audinyje jo nėra. Todėl triptofano ir oksiprolino
santykis yra laikomas netiesioginiu mėsos baltymų visavertiškumo rodikliu. Aukštos
biologinės vertės galvijų mėsai šis santykis turi būti 5, vidutinės biologinės vertės mėsai 4, o
esant santykiui 3 ir mažiau mėsa biologiniu požiūriu laikoma menkavertė. Tyrimuose su
limuzinais kastravimo įtakos mėsos baltymų visavertiškumui nenustatyta. Buliukų ir kastratų
mėsoje triptofano ir oksiprolino santykis praktiškai buvo vienodas.
Baltymų pagrindą sudaro aminorūgštys. Amino rūgštys suteikia organizmo ląstelėms
struktūrą, perneša maisto medžiagas. Jos dalyvauja organizmo funkcijų atstatyme,
nereikalingų medžiagų iš organizmo pašalinimo procese. Egzistuoja 22 aminorūgštys. 9 jų yra
vadinamos nepakeičiamomis, nes organizme nesisintetina. Jų organizmas turi gauti su maistu,
tai: histidinas, izoleucinas, leucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas,
valinas. Kitos amino rūgštys yra sąlyginai būtinos. Žmonių mityboje labai svarbus baltymų
šaltinis yra mėsa. Todėl tyrinėjant įvairių veislių įtaką galvijų mėsos kokybei svarbu žinoti
kaip atskiri veiksmai įtakoja mėsos baltymų aminorūgščių struktūrai. Tyrimuose su limuzinais
gauti duomenys apie buliukų kastravimo įtaką mėsos aminorūgščių struktūrai pateikti 10
lentelėje. Iš lentelėje pateiktų duomenų matome, kad visų nepakeičiamų aminorūgščių,
17
išskyrus fenilalaniną, kastratų mėsoje buvo mažiau negu buliukų mėsoje. Ypač ženklus
skirtumas buvo metionino kiekio. Jo kastratų mėsoje buvo 3,65 karto mažiau negu buliukų.
10 lentelė. Ilgiausiojo nugaros raumens (musculus longissimus dorsi)
aminorūgštys, mg/100g
Aminorūgštys Buliukai Kastratai
Alaninas 202,9 128,6
Argininas 88,7 66,5
Asparaginas 123,2 88,9
Asparto 63,4 46,0
Cisteinas 253,4 378,5
Glutamo 373,2 398,5
Glutaminas 229,3 381,0
Glicinas 81,1 70,4
Histidinas 306,4 294,0
Izoleucinas 297,8 223,1
Leucinas 506,5 457,8
Lizinas 84,7 72,9
Metioninas 73,1 20,0
Fenilalaninas 346,7 381,9
Prolinas 71,2 56,7
Serinas 72,8 47,1
Treoninas - -
Triprofanas 325,9 272,6
Tirozinas 236,0 227,0
Valinas 253,6 212,5
Metioninas žmogaus mityboje yra svarbus. Jis dalyvauja riebalų skaidymo procese. Be to, jis
yra geras antioksidantas. Jis sąlygoja sunkiųjų metalų išskyrimui iš kepenų ir skrandžio .
Svarbus raumenų augimui. Kastratų mėsoje 25,1 proc. buvo mažiau izoleucino. Jis dalyvauja
augimo hormono sintezėje, raumenų atstatymo procese, kraujo krešėjime, apsaugant
organizmą nuo infekcijos atvirų žaizdų atveju. Kastratų mėsoje 16,2 proc. buvo mažiau ir
valino. Jis dalyvauja azoto ir gliukozės balanso palaikymo procese organizme. Kastratų
mėsoje buvo 10,1 proc. daugiau fenilalanino. Jis palaiko nervų sistemos tonusą, gerina
atmintį. Pagerina sąlygas sugerti UV spindulius, kurių poveikyje organizme pasigamina
18
daugiau vitamino D. Kastravimo pasėkoje stebimi daugelio aminorūgščių kieko skirtumai,
lyginant su buliukų mėsa.
Didėjant vartotojų reikalavimams kokybiškam, saugiam maistui, vis didesnis dėmesys
skiriamas mėsos tarpraumeninių riebalų riebalų rūgščių struktūrai. Optimalus tarpraumeninių
riebalų kiekis suteikia mėsai aromatą, sultingumą, pagerina skonį. Tarpraumeninių riebalų
mitybinė vertė ir pasisavinimas priklauso nuo riebalų rūgščių struktūros. Žmogui, gaunančiam
su maistu nepakankamai nepakeičiamų polinesočių riebalų rūgščių linolo, linoleno, arachido
ir kitų, sutrinka lipidų apykaita. To pasėkoje išsivysto aterosklerozė, pasireiškia išeminės
širdies ligos, insultas, inkstų ligos, dermatitai ir kt. (Praškevičius ir kt., 2007). Apie tai, kad
galvijų genotipas turi įtakos tarpraumeninių riebalų riebalų rūgščių struktūrai savo tyrimuose
nustatė F. L. Lubozode ir kt. (2001). Duomenų apie tai, kad kastracija daro poveikį galvijų
tarpraumeninių riebalų rūgščių struktūrai mums prieinamoje literatūroje nerodome.
Nekastruotų buliukų ir kastratų mėsos tarpraumeninių riebalų riebalų rūgščių struktūra
pateikta 11 lentelėje:
11 lentelė. Tarpraumeninių riebalų riebalų rūgščių struktūra ilgiausiajame
nugaros raumenyje (musculus longissimus dorsi), proc.
Riebalų rūgštis Buliukų Kastratų Riebalų rūgštis Buliukų Kastratų
C10:0 0,30 0,27 C18:3y 1,04 1,10
C12:0 0,34 0,65 C18:a 0,88 1,07
C13:0 0,49 0,64 C18:3 trans 0,79 0,95
C14:0 4,72 4,27 C20:0 0,30 0,64
C14:1 0,91 0,62 C20:1 0,52 0,77
C14:2 1,41 1,65 C20:2 0,01 0,27
C15:0 1,47 1,20 C20:3n3 0,05 0,04
C15:1 0,96 0,94 C20:4n6 0,47 0,24
C16:0 20,06 21,10 C20:5n3 0 0
C16:1 4,02 4,31 C22:0 0,08 0,09
C16:2 1,77 2,11 C22:1 0,10 0,11
19
C17:0 1,05 0,62 C22:2 0 0
C17:1 1,25 1,32 C23:0 0,03 0,07
C18:0 15,68 15,41 C24:0 0 0
C18:1 28,34 28,13 C24:1 0 0
C18:1 trans 3,57 4,22 C22:5n5 0 0
C18:2 4,17 3,88 C22:6n3 0 0
C18:2 trans 1,79 1,19 Viso: 96,56 97,88
Iš 11 lentelėje pateiktų duomenų matome, kad C12:0 (lauro ) riebalų rūgšties kastratų
mėsoje buvo beveik dvigubai daugiau negu buliukų. C14:0 (miristino) riebalų rūgšties
atvirkščiai : kastratų mėsoje šios riebalų rūgšties buvo 0,45 proc. mažiau negu buliukų. C17:0
riebalų rūgšties buliukų tarpraumeniniuose riebaluose buvo 0,34 proc. mažiau negu kastratų.
Oleino riebalų rūgštis (C18:1), kuri yra svarbi žmogaus organizmui buliukų ir kastratų mėsoje
buvo beveik vienodas. Taip pat praktiškai buvo vienodas ir stearino (C18:0) rūgšties kiekis.
Trans rūgščių, kurios susidaro žolėdžių organizme ir yra nepageidaujamas buliukų ir kastratų
mėsoje skiriasi. Trans C18:1 buvo 0,65 proc. daugiau kastratų, o trans C18:2 0,60 proc.
daugiau buliukų mėsoje. Linolio riebalų rūgšties C18:2 0,29 proc. buvo daugiau buliukų
tarpraumeniniuose riebaluose. Arachido riebalų rūgšties (C20:0) dvigubai daugiau buvo
kastratų mėsoje.
Bendras riebalų rūgščių kiekis buliukų mėsoje buvo 1,32 proc. mažesnis negu kastratų
mėsoje.
Sočiosios riebalų rūgštys sudarytos iš trigliceridų. Jų perteklius įtakoja širdies ir
kraujagyslių ligas. Sočiosios riebalų rūgštys dalyvauja cholesterolio apykaitoje. Vartojant
didesnį kiekį sočiųjų riebalų rūgščių didėja cholesterolio kiekis. Atskirų tyrimų duomenys
rodo, kad sočiųjų rūgščių kiekis tarpraumeniniuose riebaluose priklauso nuo genotipo. Apie
sočiųjų riebalų rūgščių kiekio priklausomumą nuo amžiaus ir lyties duomenų nerasta.
Sočiųjų riebalų rūgščių kiekis buliukų ir kastratų mėsoje pateikiamas 12 lentelėje. Iš
lentelėje pateiktų duomenų matome, kad bendras sočiųjų riebalų rūgščių kiekis
tarpraumeniniuose riebaluose nevienodas. Buliukų kastratų mėsoje 2,09 proc. mažesnis
nepageidaujamų sočiųjų riebalų rūgščių kiekis.
20
12 lentelė. Sočiųjų riebalų rūgščių kiekis, proc.
Riebalų rūgštis Buliukai Kastratai Riebalų rūgštis Buliukai Kastratai
C6 0 0 C17:0 1,49 0,53
C8 0,32 0 C18:0 15,47 15,46
C10:0 0,47 0,19 C20:0 0,34 0,56
C12:0 0,42 0,58 C21:0 0 0
C13:0 0,20 0,81 C22:0 0,11 0,10
C14:0 4,86 4,22 C23:0 0,15 0,11
C15:0 1,16 1,17 C24:0 0 0
C16:0 20,17 19,34 Viso: 45,13 43,04
Mononesočių riebalų riebalų rūgščių kiekis buliukų ir kastratų tarpraumeniniuose
riebaluose parodytas 13 lentelėje.
13 lentelė. Mononesočių riebalų riebalų rūgščių kiekis, proc.
Riebalų rūgštis Buliukai Kastratai Riebalų rūgštis Buliukai Kastratai
C14:1 0,39 0,57 C18:1 28,20 27,98
C15:1 0,84 0,95 C20:1 0,67 0,82
C16:1 4,30 4,48 C22:1 0,18 0,19
C17:1 0,97 1,32 C24:1 0 0
Viso: 35,55 36,31
Iš lentelėje pateiktų duomenų matome, kad mononesočiųjų rūgščių kiekio buliukų ir
kastratų riebaluose skirtumai yra nedideli. Taip pat šių grupių nedidelis ir bendro
mononesočiųjų rūgščių kiekio skirtumas. Polinesočių riebalų rūgščių kiekio
tarpraumeniniuose riebaluose skirtumai buliukų ir kastratų buvo nedideli ( 14 lentelė).
21
Žymesnis skirtumas buvo tik riebalų rūgšties C16:2, kurios buliukų tarpraumeniniuose
riebaluose buvo 1,65 proc. daugiau negu kastratų. Jų mėsoje buvo 1,73 proc. didesnis ir
bendras polinesočių riebalų rūgščių kiekis.
14 lentelė. Polinesočių riebalų rūgščių kiekis, proc.
Riebalų rūgštis Buliukai Kastratai Riebalų
rūgščių
Buliukai Kastratai
C14:2 1,40 1,57 C20:4n6 0 0
C16:2 4,75 3,10 C20:5n3 0 0
C18:2n6c 4,50 3,97 C22:2 0 0,05
C18:3y 1,01 1,03 C22:4 0 0
C18:3a 0,96 1,12 C22:5n3 0,17 0,13
C20:2 0,06 0,17 C22:6n3 0 0
C20:3n3 0,02 0 Viso: 12,87 11,14
Trans riebalai atsiranda atrajojančių gyvulių skrandyje veikiant bakterijoms. Jie
kietina riebalus. Trans riebalai didina širdies ir kraujagyslių susirgimų, cukrinio diabeto,
nutukimo riziką, skatina aterosklerozę, trukdo omega-3 rūgštims virsti svarbiais audinių
hormonais. Dideli jų kiekiai veikia koncerogeniškai. Pasaulio sveikatos organizacija
rekomenduoja, kad trans – riebalų kolonijos nesudarytų daugiau 1 proc. per parą suvartojamų
kalorijų kiekio. Natūraliai gamtoje trans – riebalų rūgščių beveik nėra. Padidėjus energijos
kiekiui gaunamam iš trans – riebalų dviem procentais, tikimybė susirgti širdies vainikinių
arterijų ligomis padidėja iki 23 proc. Trans – riebalų rūgštis C18:2 yra susijusi su miokardo
infarkto pavojumi (Stender ir kt., 2008). Trans riebalų rūgštys gali sąlygoti prostatos naviką ir
jo metastazes ( Chazvarrvo ir kt., 2008).
22
15 lentelė. Trans riebalų kiekis, proc.
Riebalų rūgštis Buliukai Kastratai
C18:1 trans 3,52 3,49
C18:2 trans 1,70 1,66
C18:3 trans 0,82 0,89
Viso: 6,04 5,94
Iš 15 lentelėje pateiktų duomenų matome, kad kastravimas trans – riebalų rūgščių
kiekiui buliukų tarpraumeniniuose riebaluose įtakos neturėjo.
16 lentelė. Omega-3 – riebalų rūgščių kiekis, proc.
Riebalų rūgštis Buliukai Kastratai Riebalų
rūgščių
Buliukai Kastratai
C18:5a 0,90 1,10 C22:3n3 0,03 0,03
C20:3n3 0,10 0 C22:6n3 0 0
Viso: 1,03 1,13
Nekastruotų ir kastruotų buliukų ilgiausiojo nugaros raumens tarpraumeninių riebalų
Omega-3 riebalų rūgščių kiekiui įtakos neturėjo ( 16 lentelė). Kastravimas didesnės įtakos
neturėjo ir Omega-6 riebalų rūgščių kiekiui (17 lentelė).
17 lentelė. Omega-6 – riebalų rūgščių kiekis, proc.
Riebalų rūgštis Buliukai Kastratai
C18:2 4,42 4,47
C18:3y 0,83 0,79
C20:4n6 0,22 0,23
Viso: 5,47 5,49
23
BANDYMAS SU ANGUSŲ VEISLĖS BULIUKAIS
Vykdant bandymą su angusų veislės buliukais pašarų kontrolę vykdyti techninių
galimybių nebuvo. Buliukams kastravimo žiedai buvo uždėti ant sėklidžių virkštelės 7-14 d.
amžiaus. Uždėjimo metu buvo naudoti raminantys preparatai, kad sumažinti stresą. Buliukai
bandymui buvo atrinkti analogų principu, atsižvelgiant į motinas, tėvus, gimusio masę.
Karvės su kastruotais ir nekastruotais buliukais ganėsi kartu, todėl visų gyvulių augimo
sąlygos buvo vienodos. Septynių mėnesių amžiaus nekastruotų ir kastruotų buliukų kūnų
masė buvo vienoda.
Aštuonioliktoje lentelėje pateikti buliukų ir kastratų kūno masės dinamikos duomenys
iš kurių matyti, kad 8 mėnesių amžiaus kastruotų buliukų masė buvo 1,42 proc. mažesnė negu
nekastruotų. Angusai priskiriami prie greitai bręstančių veislių, todėl buliukai gana anksti
lytiškai bręsta. Kastravimo žiedui spaudžiant virkštelę mažėja testosterono gamyba ir lėtėja jo
poveikis kūno masės didėjimui. Metų amžiaus kastruotų buliukų masė jau buvo 17,3 kg arba
4,41 proc. mažesnė negu nekastruotų. Pasiekus lytinę brandą buliukų pranašumas prieš
kastratus didėjo. 15 mėn. amžiaus buliukai svėrė 35,8 kg arba 7,20 proc. daugiau negu
kastruoti jų analogai (p<0,001). Vėliau kūno masės skirtumas didėjo. Hormonų poveikyje
nekastruotų buliukų didėjo raumenų ir kaulų masė, o kastratų organizme spartėjo riebalų
atsidėjimas ir mažėjo augimo sparta. Bandymo pabaigoje 16,5 mėn. (500d.) kastruotų buliukų
kūno masė buvo 44,3 kg arba 8,2 proc. mažesnė negu nekastruotų (p<0,001).
Bandomųjų gyvulių augimo spartos atskirais amžiaus tarpsniais dinamika labiau
paryškina masės skirtumus kastruotų ir nekastruotų buliukų.
18 lentelė. Angusų veislės buliukų ir kastratų kūno masės dinamika, kg
Amžius
mėn.
Buliukai Kastratai Skirtumas buliukų
naudai ( +/-)
x̅ Sx x̅ Sx kg proc.
7 234,5 1,62 233,8 1,53 0,7 0,30
8 266,0 1,71 262,5 1,62 3,5 1,42
24
Amžius
mėn.
Buliukai Kastratai Skirtumas buliukų
naudai ( +/-)
x̅ Sx x̅ Sx kg proc.
9 296,4 1,93 291,2 2,29 5,2 1,80
10 327,2 1,90 319,3 2,93 7,9 2,50
11 361,3 2,04 348,9 2,98 12,4 3,44
12 392,8 2,13 375,5 3,04 17,3 4,41
13 426,4 2,45 402,4 3,10 24,0 5,63
14 459,3 3,27 429,7 2,87 29,6 6,45
15 493,2 4,42 457,1 3,29 35,8 7,20
16 526,2 5,38 484,6 4,30 41,60 7,96
16,5 542,9 7,47 498,6 4,38 44,30 8,20
19 lentelė. Angusų veislės buliukų ir kastratų priesvoriai per parą atskirais
amžiaus tarpsniais, g
Amžiaus
tarpsniai,
mėn.
Buliukai Kastratai
Buliukų naudai ( +/-)
g proc.
0-7 945 943 2 0,08
7-8 1016 985 33 3,3
8-9 1013 957 56 5,5
9-10 1033 936 97 9,4
10-11 1100 928 82 15,6
11-12 1019 887 131 14,2
12-13 1084 898 186 17,2
25
Amžiaus
tarpsniai,
mėn.
Buliukai Kastratai
Buliukų naudai ( +/-)
g proc.
13-14 1097 889 198 19,1
14-15 1093 912 203 16,6
15-16 1100 916 184 16,7
16-16,5 1113 931 182 16,4
7-16,5 1065 913 150 14,1
0-16,5 1008 920 88 8,7
Iš 19 lentelėje pateiktų duomenų matome, kad kastratų augimo sparta pradėjo mažėti
jau 9-10 mėn. amžiaus laikotarpiu ir ženkliai sumažėjo 10-11 mėn. amžiaus laikotarpiu.
Panašus kastratų auginimo spartos, lyginant su buliukais, skirtumas išliko ir iki bandymo
pabaigos. Skaičiuojant priesvorius nuo buliukų gimimo iki bandymo pabaigos, kastratų jie
buvo 8,7 proc. mažesni negu nekastruotų buliukų. Skaičiuojant priesvorius nuo nujunkymo (7
mėn. amžiaus) iki 16,5 mėn. kastratų priesvoris per parą buvo 14,1 proc. mažesnis negu
buliukų.
20 lentelė. Angusų veislės buliukų ir kastratų skerdimo duomenys
Rodikliai Buliukai Kastratai
x̅ Sx x̅ Sx
Priešskerdiminė masė, kg 544,5 3,15 502,0 2,83
Skerdenos masė, kg 301,22 3,08 266,67 3,02
Skerdenos išeiga, proc. 55,32 0,32 53,12 0,40
Skerdenų raumeningumo klasė U R
Skerdenų riebalingumo klasė 3 4
Skerdenų klubo-šlaunies dalies
išeiga, proc. 30,20 0,16 32,86 0,18
26
Rodikliai Buliukai Kastratai
x̅ Sx x̅ Sx
Minkštų dalių išeiga iš klubo-
šlaunies dalių, proc. 80,67 0,23 83,62 0,24
Klubo-šlaunies dalies mėsingumo
koeficientas 4,47 0,08 5,10 0,09
Ilgiausiojo nugaros raumens
skerspjūvio plotas, cm2
102 1,98 88 1,62
Buliukų kastravimas turėjo įtakos ir skerdimo rodikliams (20 lentelė). Kastratų
skerdenos išeiga buvo 2,20 proc. mažesnė negu nekastruotų buliukų (p<0,01). Nekastruotų
buliukų viena klase buvo aukštesnis skerdenų raumeningumo įvertinimas ir viena klase
žemesnis skerdenų riebalingumo įvertinimas. Kastravimas įtakojo atskirų kūno dalių
proporcijoms. Kastratų buvo geriau išvystyta skerdenų klubo – šlaunies dalis. Jų šios
skerdenos dalies išeiga buvo 2,66 proc. didesnė negu buliukų (p<0,05). Kastratų santykinai
lengvesni kaulai, todėl jų 2,95 proc. didesnė minkštų dalių išeiga ir klubo – šlaunies dalies ir
14,09 proc. didesnis šios skerdenos dalies mėsingumo koeficientas. Buliukų buvo geriau
išvystyti peties lanko ir nugaros raumenys. Todėl jų skerdenos įvertintos aukštesne
raumeningumo klase, o ilgiausiojo nugaros raumens plotas ties paskutiniu šonkauliu buvo 14
cm2
arba 13,8 proc. didesnis lyginant su kastratais.
Kastravimas turėjo įtakos ir mėsos kokybei (21 lentelė). Kastratų mėsoje buvo 2,08
proc. daugiau sausųjų medžiagų (p<0,05) ir 2,49 proc. daugiau tarpraumeninių riebalų
(p<0,01). Tarpraumeniniai riebalai suteikia mėsai sultingumą, aromatą ir skonį. Todėl jų
kiekis išsidėstęs „marmuro forma“ labai pageidautinas (1 ir 2 paveikslas).
21 lentelė. Angusų veislės buliukų ir kastratų mėsos kokybė (musculus
longissimus dorsi)
Rodikliai Buliukai Kastratai
x̅ Sx x̅ Sx
Sausos medžiagos, proc. 25,85 0,47 27,93 0,32
Baltymai, proc. 21,61 0,65 19,91 0,81
27
Rodikliai Buliukai Kastratai
x̅ Sx x̅ Sx
Riebalai, proc. 2,36 0,38 4,85 0,45
Pelenai, proc. 1,07 0,02 1,08 0,02
pH 5,56 0,03 5,47 0,04
Kietumas, kg/cm2 2,18 0,14 1,49 0,08
Vandens rišlumas, mg% 58,26 0,48 56,83 0,56
Virimo nuostoliai, proc. 29,30 0,20 30,18 0,19
Vandeningumas, proc. 5,37 0,19 4,07 0,23
Spalvingumas:
L 38,16 0,39 37,84 1,32
a*
17,32 0,47 18,26 0,68
b* 7,98 0,32 8,05 0,53
Kastravimas teigiamai įtakojo vienam svarbiausių galvijų mėsos kokybės rodiklių –
kietumui. Švelni mėsa lengviau sukramtoma ir geriau pasisavinama. Tokia mėsa būna ir
geresnio skonio. Kastratų mėsos bandinio perpjovimui sunaudota jėgos 0,69 kg/cm2
mažiau
negu buliukų (p<0,05). Tai rodo, kad kastratų mėsa ženkliai švelnesnė negu buliukų ir atitinka
aukštos biologinės vertės galvijų mėsai reikalavimus (kietumas iki 1,5 kg/cm2). Kitiems
tirtiems mėsos kokybės rodikliams kastravimas didesnės statistiškai reikšmingos įtakos
neturėjo.
22 lentelė. Buliukų gonadotropinių hormonų (testosterono) kiekis, ng/ml
Buliuko veislė Testosterono kiekis, ng/ml
Tyrimo pradžioje Tyrimo viduryje Tyrimo pabaigoje
Limuzinai 6,2 3,9 0,35
Iš lentelėje pateiktų duomenų matome, kaip kinta testosterono kiekis limuzinų veislės
kastruotų buliukų kraujyje. Didžiausias testosterono kiekis nustatytas tyrimo pradžioje, o
mažiausias - tyrimo pabaigoje, skirtumas sudarė 5,85 ng/ml. (94,35 proc.).
28
29
1 pav. Kastratų ilgiausiasis nugaros raumuo
2 pav. Buliukų ilgiausiasis nugaros raumuo
30
IŠVADOS
1. Perkutaninio buliukų kastravimo poveikis atskiriems mėsos produkcijos ir kokybės
rodikliams nevienodas. 500 d. amžiaus limuzinų kastratų kūno masė buvo 52,2 kg
arba 7,7 proc., o angusų 44,3 kg arba 8,2 proc. mažesnė ( p<0,01 ) negu
nekastruotų jų analogų buliukų.
2. Kastravimas turėjo neigiamos įtakos buliukų augimo spartai. Limuzinų veislės
nekastruotų buliukų priesvoris per parą nuo gimimo iki 500 d. amžiaus buvo 1293
g, o kastratų 1188 g arba 9,1 proc., o angusų atitinkamai 1008 g ir 920 g arba 9,8
proc. Buliukai laikotarpiu 210 – 500 d. amžiaus kg priesvorio sunaudojo pašaro
energijos 65,92 MJ/AE, o kastratai 73,54 MJ/AE arba 11,6 proc. daugiau.
3. Skerdenos išeiga limuzinų kastratų buvo 60,70 proc., o buliukų 62,80 proc. arba
2,0 proc. didesnė negu kastratų. Angusų kastratų skerdenos išeiga buvo 53,12
proc., o buliukų 55,32 proc. arba 2,2 proc. didesnė. Limuzinų buliukų ir kastratų
skerdenos buvo įvertinos vienodai ( U3 ), o angusų buliukų U3, kastratų R4 klasė.
4. Abiejų veislių kastratų buvo geriau išvystyta skerdenos klubo-šlaunies dalis.
Limuzinų minkštų dalių išeiga iš skerdenos klubo-šlaunies dalies buliukų ir
kastratų buvo vienoda, o angusų kastratų 2,95 proc. didesnė negu buliukų.
5. Kastratų mėsoje buvo daugiau tarpraumeninių riebalų negu buliukų. Angusų
mėsoje šis skirtumas buvo ženkliai ryškesnis negu limuzinų. Matomai tam turėjo
įtakos angusų veislės gyvulių ankstyvesnis brendimas. Kastratų mėsa buvo
švelnesnė ir tamsesnė negu buliukų. Mėsos pH dydžiui kastravimas didesnės
įtakos neturėjo.
6. Kastravimas turėjo įtakos mėsos baltymų aminorūgščių struktūrai. Kastratų mėsoje
stebima tendencija nepakeičiamų aminorūgščių, išskyrus fenilalaminą, mažesniam
kiekiui negu buliukų mėsoje. Ypač ryškus metionino kiekio skirtumas kastratų
mėsoje, šios aminorūgšties buvo kastratų mėsoje 3,65 karto mažiau negu buliukų
mėsoje.
7. Kastratų mėsoje buvo 2,09 proc. mažesnis bendras labai nepageidaujamų sočiųjų
riebalų rūgščių kiekis negu buliukų mėsoje. Labai svarbios žmogaus organizmui
31
olenino C18:1 rūgšties kiekis buliukų ir kastratų mėsoje buvo vienodas. Arachido
C20:0 rūgšties dvigubai daugiau buvo kastratų mėsoje. Visumoje kastratų mėsoje
stebima tendencija žmogaus organizmui palankesnei tarpraumeninių riebalų
rūgščių struktūrai.
8. Perkutanis buliukų kastravimas daugiau palankus vartotojui. Augintojams jis gali
būti palankus tik esant aukštesnei kastratų, lyginant su buliukais, supirkimo kainai
arba naudojant ganyklinę buliukų auginimo sistemą. Tikėtina, kad perkutaninis
buliukų kastravimo efektyvumas būtų didesnis taikant jį greitesnio brendimo
veislėms. Orientuojantis į saugios, ekonomiškai efektyvios ir konkurencingos
mėsinių galvijų auginimo sistemos sukūrimą šiuo klausimu tyrimus būtų tikslinga
praplėsti.
SKLAIDA
1. Parengtas mokslo populiarinimo straipsnis žurnalui „Mano ūkis“.
2. Parengtas mokslinis straipsnis žurnalui „Biotechnology in Animal husbandry“
3. Parengtas mokslinis straipsnis žurnalui „Žemės ūkio mokslai“
4. Bus organizuotas seminaras ūkininkams 2017.12.
5. Bus parengta brošiūra ir pateikta Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijai ir besidomintiems
ūkininkams.
32
LITERATŪRA
1. Albertas A. The Beef Cow-Calf Manual, Section 4: Calf Managament From Brith
to Wearing. Agdex 420/10. 2008. P. 85 - 87.
2. Bosmans W., Vrbeke W., Van Gysel L. Valorisation of meat production oriented
on. “ superior“ quality: A case study of Belgian farmers motivations. XI EAAE
congress. Tthe Future of Rual Europe in the Global Agri-food System.
Copenhagen, Denmark, 2005. August P. 24-27.
3. Bruno, K., Bredahl, L., Ggrunert, K. G., & Scholderer, J. (2005). Consumer
perception of the quality of beef resulting from various fattening regimes.
Livestock production Science, 2004. Vol. 94. P.83-93.
4. Grebitus C., Bruhn, M. Consumers demand for pork quality: Applying Semantic.
Network analysis 2006. Center for Agricultural and Rural Development lowa State
University. P 3-5.
5. Rase K. Haak L., Balcen A., Claeys E., Demeyer D., De Semet S. Meat quality,
fatty acid composition and flavour analysis in Belgian retail beef. Meat Science.
2003. Vol. 65. P. 1237-1246.
6. Ensminger M. E., Perry R. C. Beef Cattle Science 7 th Ed. Chapter 10: Beef Cattle
Management. Interstate Publishers Inc., Danville, JL. 1997. P. 380-382.
7. Gorlov J.V., Kaidulina A. A. Vlijanie kastraciji bičko kalmickoi porody na
formirovanie miasnoi produktivnosti i kačestvo miasa. Zootechnija 2010. N:3. S.
15-17.
8. Grunert K., Food quality and safety. Consumer demand and perception. European
rewiew of Agricultural Economics, 2006. Vol. 32 ( 3 ), P. 369-391.
9. Jukna Č., Jukna V., Pečiulaitienė N. Lietuvos juodmargių bulių įtaka palikuonių
penėjimosi ir mėsinėmis savybėmis. Veterinarija ir zootechnika. 2006. T. 36 (58).
P. 27-29.
33
10. Jukna Č., Jukna V., Pečiulaitienė N., Klemetavičiūtė J. Galvijų raumenų elektros
laidumas ir jo ryšys su mėsos kokybe. Veterinarija ir zootechnika. 2008. T. 41
(63). P. 60-63.
11. Pertrakov K. A. Operativnaja chirurgija S topografičeskoi anatomijei. M. Kolos.
2001. 336 S.
12. Ribikauskas V., Čirienė R. Gyvūnų kastravimas moksliniu požiūrių.
Specializuotas leidinys mėsinių galvijų augintojams. 2017. № 2. P. 27-31.
13. Raes K., Haak L., Balcaen A., Claeys E., Demeyer D., Smet S. Effect of feeding
linssed at similar linoleic acid level on the fatty acid. Meat Science. 2004. Vol. 66.
P. 307-315.
14. Serra X., Gil M., Gispert M., Guerrero L., Oliver M. A., Samido C., Canpo M. M.,
Panea B., Olleta J. L., Qvintanilla R., Piedrafita J., Characterisation of young bulls
of the Bruna dels Pirinens cattle breed ( selectionfrom old Brown Swiss ) in
relation to carcass meat quality and biochemical trants. Meat Science. 2004. Vol.
66. P. 425-436.
15. Timofeeb S. V. Metodičeskije rekomendacii po profilaktike kastracionnych
osložnenij i životnich. Veterinarnyi konsultant. 2002. № 14. S. 17-18.
16. Viera C., Cerdeno A., Serrano E., Lavin P., Mantecon A. R. Breed and ageing
extent on meat carcass and meat quality of beef from adult steers ( oxen ).
Livestock Science. 2007.Vol. 107. P. 62-69.
SUDERINTA:
Gyvulininkystės, pašarų ir veterinarijos tyrimų priežiūros komisijos pirmininkas
Vaidotas Prusevičius
2017 m. ............................ mėn. .....d.
34
PERKUTANINIO BULIUKŲ KASTRAVIMO REKOMENDACIJA
Taikant ekstensyvias (prieauglio) auginimo mėsai technologijas buliukų kastravimas buvo
taikomas seniai. Pradėjus taikyti intensyvesnes prieauglio auginimo technologijas daug kur
šios priemonės buvo atsisakyta. Kastruoti buliukai būna ramesni, geriau kaupia riebalus, jų
mėsa švelnesnė, sultingesnė, geresnio aromato, pH neviršija normos, tačiau kastratų
priesvoriai būna 10-15 proc. mažesni, pašarų sąnaudos priesvorio vienetui tiek pat didesnės
negu buliukų. Seniausias buliukų kastravimo metodas chirurginis, kada atviru pjūviu
pašalinamos abi sėklidės. Vėliau buvo sukonstruotos įvairios priemonės buliukų sėklidžių
kanalų sutraiškymui, sukurtas cheminio kastravimo metodas, o 1980 m. Meksiko stotyje buvo
aprobuotas buliukų kastravimo žiedais metodas, kuris dabar yra plačiausiai taikomas
praktikoje. Jis mažiausiai stresuoja gyvulį, nėra atvirų žaizdų. Taikant pirmus kastravimo
metodus, buliukai kastruojami 3-7 mėn. amžiaus, o naudojant žiedus nuo 14 d. iki 4 mėn.
amžiaus naudojant skirtingo diametro žiedus.
Mūsų bandymuose limuzinų ir angusų veislės buliukai buvo kastruoti žiedais 7-14 d. amžiaus.
500 d. amžiaus kastruotų buliukų masė buvo 52,2-44,3 kg arba 7,7-8,20 proc. mažesnė negu
jų bendraamžių nekastruotų buliukų. Priesvoris per parą – laikotarpiu nuo gimimo iki 500 d.
amžiaus kastratų irgi buvo 8,2 – 8,7 proc. mažesnis, o pašarų sąnaudos priesvorio vienetui
11,5 proc. didesnės negu buliukų. Kastratų skerdenos išeiga buvo 2,1-2,2 proc. mažesnė.
Limuzinų skerdenų raumeningumo ir riebalingumo klasės buliukų ir kastratų buvo įvertintos
vienodai. Angusų kastratų skerdenų raumeningumas buvo įvertintas viena klase žemiau, o
riebalingumas viena klase aukščiau. Kastratų mėsa buvo švelnesnė, joje buvo daugiau
tarpraumeninių riebalų, sultingesnė, geresnio aromato, tarpraumeninių riebalų riebalų rugščių
struktūra palankesnė žmogaus organizmui. Kastravimo teigiama įtaka mėsos kokybei daugiau
stebima greičiau bręstančių angusų ir mažiau vėlai bręstančius limuzinų veislės buliukams.
Kastravimas žiedais rekomenduojamas taikant ganyklinį mėsai auginamų buliukų laikymą bei
turint konkrečių tikslų gaminti vartotojui tam tikros kokybės ekonomiškai pagrįstą mėsą.
Mėsos kokybei gerinti taikant kastravimą tikslingiau naudoti greitai bręstančių mėsinių
galvijų veisles (angusus, galovėjus, herefordus, šorthornus ir pan.). Kastruojant vėliau
35
bręstančių veislių buliukas, kuriems riebalų kaupimasis prasideda vėlai, mėsos kokybės
pagerėjimas gali būti mažiau ryškus.
Kastravimo žiedai ant buliukų sėklidžių virkštelės uždedami 7-14 d. amžiaus naudojant
specialias žiedo uždėjimui reples. Uždedant žiedą reikia įsitikinti, kad abi sėklidės yra
nusileidusios ir, kad žiedas uždedamas virš abiejų sėklidžių. Prieš žiedo uždėjimo procedūrą
streso sumažinimui naudojami raminantys preparatai.
Uždėjus žiedą veršelio patirtas diskomfortas greitai praeina. Procedūra visiškai neskausminga.
Kastravimo žiedo poveikis pradeda ryškėti 8-9 mėnesį veršelio augimo spartos sumažėjimu.
Gyvuliui bręstant buliukų ir kastratų augimo spartos skirtumas didėja.
Konsultacijas teikia A. Stulginskio universiteto gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės
nustatymo ir sklaidos centras ( prof. Vigilijus Jukna – mėsos produkcijos ir kokybės
klausimais – tel. 8 699 50905; dr. Arūnas Rutkauskas – kastravimo technikos klausimais ).