2011.06.22

Agnė Paliokaitė,

Vyriausioji analitikė,

Viešosios politikos ir vadybos institutas, Lietuva

HORIZONTALIOSIOS VIEŠOSIOS POLITIKOS ANALIZĖ:

METODOLOGINIAI IR PRAKTINIAI IŠŠŪKIAI

STRUKTŪRA

• Tikslai ir iššūkiai

• Prieiga

• Išvados

• Pridėtinė vertė, privalumai ir trūkumai

Įžvalgos, remiantis 4 VPVI 2010 metais atliktomis studijomis:

- Du sisteminio lygmens vertinimai Žinių ekonomikos forumui ir Ministro pirmininko tarnybai;

- ERAWATCH šalies ataskaita Lietuvai;

- SF rodiklių sistemos vertinimas Finansų ministerijai (mokslinių tyrimų, technologijų tobulinimo ir naujovių taikymo priemonių atvejo studija).

‘SISTEMINIS’ VERTINIMAS

• Horizontalioji politika, nauja valstybės politikos sritis.

• Sisteminis („portfelio“) vertinimas – viešosios politikos sistemų, o ne individualių programų vertinimas.Retrospektyva: 2009/2010 metų darbotvarkėje ypatingas dėmesys skirtas inovacijų skatinimui. Poreikis persvarstyti inkrementiškai suformuotus politikos priemonių rinkinius (“portfelius”).

• Perspektyva: reikia permąstyti ateities prioritetus Pažangos strategijos „Lietuva 2030” ir SF 2014-2020 kontekstuose.

Dabartinės politikos rezultatyvus

įgyvendinimas (2007-2013)

Prioritetai ir siektini rezultatai nauju

laikotarpiu (2014 - 2020)

2010 – 2013 m.

SISTEMINIO VERTINIMO TIKSLAI

• Įvertinti, kokiu mastu SF finansuojami inovacijų politikos deriniai atspindi nacionalinės inovacijų sistemos (NIS) poreikius.

• Įvertinti, kaip finansinės proporcijos atitinka politikos darbotvarkę (prioritetinės kryptys).

• Pateikti preliminarias įžvalgas apie rezultatyvumą ir efektyvumą siekiant užsibrėžtų tikslų.

• Pateikti išvadas apie valdyseną ir stebėsenos sistemą.

IŠŠŪKIAI IR APRIBOJIMAI

• Laikas: menkas SF lėšų įsisavinimas vertinimuoju laikotarpiu (dauguma priemonių pradėtos įgyvendinti 2009-2010).

• Vertinimai mažos apimties, objektas – kompleksiškas ir platus.

Neįmanoma taikyti kiekybinių metodų.

• “Judantis objektas”: inovacijų politika ir valdymo reforma (LIS

2010-2020, MITA); pokyčiai SF tiksluose.

• Nesugebėjimas remtis kiekybinių SF ir LIS rodiklių sistema.

• Inovacijų politikos ypatumai: ypač sudėtinga vykdyti inovacijų programų stebėseną ir vertinimą: inovacijų nauda iš prigimties kokybinė ir išskaidyta. Ilga priežasčių-pasekmių grandinė.

KOKYBINIAI METODAI

DUOMENŲ RINKIMAS

• Pusiau struktūruoti interviu su suinteresuotomis šalimis ir tikslinėmis grupėmis (iš viso apie 30);

• Antrinių šaltinių analizė: literatūros apžvalga, antriniai ir administraciniai duomenys;

• Ekspertų panelės (fokus grupės);

• Trianguliacijos principas:taikomas siekiant išvengti duomenų bei išvadų subjektyvumo ir šališkumo.

ANALIZĖS ĮRANKIAI

• Inovacijų sistemos ir inovacijų politikos priemonių rinkinio vertinimas „sistemos sveikatos” vertinimo principu;

• Loginiai modeliai ir politikos intervencijos logikos atkūrimas;

• Ankstesnių studijų meta-analizė ir teorinių diskusijų tendencijų analizė;

• Duomenų integravimo metodai: scenarijai ir “kelio maršrutas” (angl. roadmapping);

• Kitų šalių patirties lyginamoji analizė;

• Rizikų, kritinių veiksnių ir politikos alternatyvų analizė.

Klausimai apie trūkumus ir blokus Vertinimo išvados

Klausimai apie trūkumus ir blokus Vertinimo išvados

1. Inovacijų sistemos trūkumai ir blokai (angl.

bottlenecks)

2. Intervencijų logika ir priemonių derinys

3. Priemonių rinkinio rezultatyvumas ir

efektyvumas, kritiniai veiksniai

Inovacijų

politikos ir

valdymo

tobulinimas

sdafasdfasdfasdf

2011.06.22

VERTINIMO PAGRINDAS

Šaltinis: Arnold E. Evaluating research and innovation policy: a systems world needs systems evaluations,

Research Evaluation, volume 13(1), 2004

Tin

kam

um

as(A

r m

es d

aro

me

tai k

o r

eiki

a?)

Ve

iksm

ingu

mas

(Ar

mes

tai

dar

om

e

teis

inga

i?)

- pritraukta privačių investicijų

- MTTP projektų skaičius

(EAVP 1 prioriteto rodikliai)

Aukštesnis

tyrėjų amžiaus

vidurkis

Didesnis

tyrėjų

skaičius

Geresnė ir labiau

prieinama verslui

viešojo sektoriaus

MTTP infrastruktūra

Aukštesnis

tyrėjų

mobilumas

Aukštesnė verslo sektoriaus sukuriama

pridėtinė vertė

Didesnės verslo investicijos

į MTTP

Aukštesnė tyrėjų

kvalifikacija ir

kompetencija

Geresnė viešojo

sektoriaus tyrėjų

kiekybė ir kokybė

Efektyvesnės

inovacijų

paramos

paslaugos

Stipresni

klasteriai

Daugiau

tyrėjų

versle

Geresnė

MTTP bazė

versle

Daugiau

verslo

MTTP

projektų

Geresnis

bendradarbiavimas

tarp verslo ir mokslo

sektorių

Aukštesnis viešojo

sektoriaus MTTP pajėgumas

ir potencialas

Aukštesnis privataus

sektoriaus MTTP

pajėgumas ir aktyvumas

INTERVENCIJOS LOGIKA 2007-2013

ESF ERPF

sdafasdfasdfasdf

2011.06.22

Įmo

nės

NV

OM

SI

Viešojo sektoriaus MTTP sistemos stiprinimasBendradarbiavimas MTTP ir inovacijų srityse-

Investicijos į privačią MTTP bazę Investicijos į našumą

MTTP versle

560 mln. Lt

Inovacijų

paramos

paslaugos

320 mln. Lt Tyrėjai

versle

32,1 mln. Lt

MTTP tinklai

21,5 mln. Lt

Tiesioginė parama įmonėms,

2529 mln. Lt (ŪM):

- finansinė inţinerija (1433 mln. Lt )

- proceso naujovės (408 mln. Lt)

-E-verslas, investicijos į gamybos

technologijas

„Slėniai“, nacionalinės

kompleksinės programos

2343 mln. Lt (ŠMM)

• Priemonių rinkinys sparčiai plečiasi, bet išlieka „linijinė“ logika

• Dvi pagrindinės kryptys: (1) stiprinama viešojo sektoriaus MTTP bazė, (2) investuojama į MTTP veiklą ją jau vykdančiose įmonėse.

• Trūksta kritinės masės, kad būtų įgyvendinti kai kurie prioritetiniai politinės darbotvarkės tikslai (pvz., MTTP bendradarbiavimas).

FAKTINĖS POLITIKOS „KRYPTYS“

RodiklisRodiklių pasiekimo iki

2015 m. vertinimasPastabos

1 uždavinys: Sustiprinti viešą ir privačią mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) bazę

Pritraukta privačių investicijų (mln. eurų) - RŽemas (labai tikėtina, kad

nebus pasiektas)

Nesudarytos galimybės verslui įsitraukti, todėl numatytas rodiklis

gali būti taikomas tik poveikio lygmeniu

Sukurti ir veikiantys mokslinių tyrimų centrai - RAukštas (labai tikėtina,

kad bus pasiektas)Nebuvo nustatyta grėsmių rodiklio pasiekimui

MTTP bazės plėtros projektų skaičius - PVidutinis (bus tik iš dalies

pasiektas)

Bus pasiekta dvigubai mažesnė nei planuota reikšmė, kurios

sumažėjimo mastas (-300 mln. Lt) yra neįvertinamas dėl to,

kad suformuotas rodiklis yra per stambus.

2 uždavinys: Padidinti viešo sektoriaus MTTP veiklos efektyvumą ir prieinamumą įmonėms

Bendrų darbo vietų skaičius - R

mokslinių tyrimų srityjeVidutinis

Didžiąją dalį (445 iš 600) numatoma pasiekti, tačiau kol kas

nepatvirtinta nauja priemonė, užtikrinsianti pilną rodiklio

pasiekimą.

Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys tarp tyrimų

institucijų ir MVĮ - RAukštas Nebuvo nustatyta grėsmių rodiklio pasiekimui

MTTP projektų skaičius - P ŽemasVertinimo metu nebuvo nepatvirtinta priemonė, galinti užtikrinti

rodiklio pasiekimą.

3 uždavinys: padidinti MTTP veiklos aktyvumą privačiame sektoriuje

Pritraukta privačių investicijų (mln. eurų) - R Aukštas Nebuvo nustatyta grėsmių rodiklio pasiekimui

MTTP projektų skaičius (įmonių mokslinių tyrimų ir

technologinės plėtros veikla) - PAukštas Sumažintas finansavimo mastas neturėtų įtakoti rodiklio pasiekimo

4 uždavinys: pagerinti žinių ir technologijų sklaidos terpę, skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą

MTTP srityje

Naujai sukurtų technologinių įmonių skaičius - R Aukštas Poveikio lygmens rodiklis, matavimas neužtikrina patikimumo

MTTP ir inovacijų aplinkos gerinimo projektų skaičius -

PAukštas Nebuvo nustatyta grėsmių rodiklio pasiekimui

SISTEMINIAI TRŪKUMAI

Rinkos trūkumas (gamybos sektorius)

Institucinis trūkumas (žinių infrastruktūra)

Gebėjimų nepakankamumas

Tinklaveikos trūkumas

Bendrosios sąlygos

Valdysenos trūkumas

Paklausa (įsisavinimo gebėjimai)

(Arnold, 2004)

2368,67

1950,97

500 473,53 422,09

5,20

500

1000

1500

2000

2500

Rink

os

trūk

umai

Inst

ituci

niai

trūk

umai

Geb

ėjim

ų

trūk

umai

Tink

lave

ikos

trūk

umai

Aplin

kos

trūk

umai

Vald

ymo

trūk

umai

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3Finansiniai ištekliai

Absorbciniai gebėjimai

Klasterių veikla

Inovatyvumo lygis

Tarptautinis konkurencingumas

MVĮ steigimas

Ţinių infrastruktūra ir kokybė

Valdymo kokybė

Inovacijų paramos infrastruktūra

Tinklaveika

Bendra verslo aplinka

Paskatos inovacijoms ir verslumui

Inovacijų paklausa

Įmonių gebėjimai

Poreikis Priemonių derinio tinkamumas

NIS „SVEIKATOS“ VERTINIMAS

PAGRINDINĖS IŠVADOS1. Struktūrinė spraga: nepakankamas pajėgumas įsisavinti

inovacijas versle ir visuomenėje; ribota vietinė rinka: pagrindinė kliūtis žinioms imlioms įmonėms.

2. Politikos trumparegystė 1: pernelyg didelis dėmesys pasiūlos skatinimo priemonėms ir „čempionų skatinimas“ prieštaraujasisteminėms NIS savybėms.

3. Politikos trumparegystė 2: kiekybiniai tikslai bus pasiekti 99 %, tačiau tai nereiškia kokybinių tikslų pasiekimo.

4. Rizikos vengimas įgyvendinant politiką, kylantis dėl ribotų gebėjimų vertinti inovacijų projektus.

5. Hipotezė: tik nedidelė šalies ūkio dalis gauna naudos išinovacijų diegimo priemonių. Finansiškai marginalinės „minkštosios“ priemonės yra svarbios elgesio papildomumui: projektų srautas, tarpininkavimas inovacijoms.

Valdysena, leidžianti kokybiškoms idėjoms patekti į „rinką“:

o Politikos formavimo gebėjimų stiprinimas, žinios programų ir projektų lygmeniu; naujoviškas požiūris į finansavimą; aktyvesnis vartotojų įtraukimas.

Politika kaip atradimo procesas:

• Skatinanti naują, rizikingą, lankstų, „iš apačios į viršų“ požiūrį; projektų srautų kūrimą.

• Įgalinanti žmones kurti inovacijas („iš apačios į viršų“), ir kurianti inovacijų paklausą:

• viešieji pirkimai, reguliavimas,

• klasterių kūrimas pagal vertės grandinę,

• tinklai aplink socialines problemas, o ne technologijas.

REKOMENDACIJOS POLITIKAI

PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

• PRIVALUMAI: Sutelktas dėmesys į NIS kliūtis, o ne į mechaninius politikos perdavimo modelius, kurie nebūtinai tinkamiausi NIS. Tai leidžia sukurti vidinį nuoseklumą bei pamatyti daugiau nei formalių rodiklių pasiekimą. Nuo makro prie mikro lygmens analizės(dėmesys svarbioms detalėms).

• Kokybinio požiūrio trūkumai: „tvirtų“ duomenų ir įrodymų trūkumas (pvz., palyginti su kontrafaktine analize), siekiant atsekti tikruosius pokyčius irpaaiškinti gautą poveikį. Objektas kitiems vertinimams.

REKOMENDACIJOS KT. VERTINIMAMS

• Elgsenos papildomumas: žinių sklaida, pokyčiai, susiję su inovacijų proceso elgsenos modeliais, sąveikos papildomumas ir t.t.)

• Kiekybinis priemonių efektyvumo, rezultatyvumo ir poveikio vertinimas.

“SANTAROS” SLĖNIS – sąsajos su

ES SF ir nacionalinėmis priemonėmis

(ŪM atsakomybės srityje)

DĖKOJU UŢ DĖMESĮ!

2011.06.22

Agnė Paliokaitė

Vyresnioji analitikė

Viešosios politikos ir vadybos institutas

+37061690469

agne@vpvi.lt

www.vpvi.lt