Mûsø

ISSN 1822-1033

2016 m. lapkrièio 11 d., penktadienis, Nr. 86 (1172)

Ignalinawww.mignalina.lt

1,55 Lt

Kaina 0,45

RYTOJAUSjeigu uþsuksite á

PIRMADIENIO ir KETVIRTADIENIO vakarais

Ðiandien laikraðèio priedas Savaitgalis Savaitgalis Savaitgalis Savaitgalis Savaitgalis 3 psl.

168168168168168valandosvalandosvalandosvalandosvalandos

Nukelta á 2 psl.

Skaitykite kitame numeryje:SveikataSveikataSveikataSveikataSveikata,

priedas sveikiems ir sergantiems

UAB „Ignalinos Melioracija“ieðko administratorës:

Vadovo paskirtø uþduoèiø vykdymas;Ámonës dokumentacijos tvarkymas;Personalo koordinavimas, su personalu susi jusiø doku-

mentø administravimas;Ámonës vidaus informacijos valdymas ir perdavimas

darbuotojams;Gaunamos ir siunèiamos korespondencijos tvarkymas,

registravimas, sisteminimas;Skambuèiø ir kitos informacijos valdymas.Reikalavimai:Aukðtasis iðsilavinimas;Administracinio darbo patirtis;Iniciatyvumas, organizaciniai, planavimo ágûdþiai;Pareigingumas, atidumas;Vairuotojo paþymëjimas.Savo CV siøsti ignalinosmelioracija@gmail.com

Atvykæs á vietà A. Èibi-ras, kaip ir sakë gyventojai,rado ant ledo priekinëmiskojomis ásikibusá ir eþereplûduriuojantá briedá. Brie-dis kaip tik spëjo pailsëti ir,

SituacijaPo rujos gráþtantis

briedis Strigailiðkyjesukëlë sàmyðá

Lina RAGINYTËBene þavingiausias þvëris, ðiek tiek nusileidþiantis vil-

kui, yra briedis. Gyvename ðalia ðiø þvëriø tûkstanèius me-tø, bet kiekvienos naujos kartos þmonëms ðie gyvûnai –atradimas, o jø gyvenimo bûdas – niekaip neásimenamamáslë, kasmet sukelianti aibæ rûpesèiø. Vos praðvitus tre-èiadienio rytui, Strigailiðkio gyventojai sukëlë ant kojø Ap-linkos apsaugos agentûros darbuotojus, nes esà Strigailið-kio eþerëlyje, kurá vieni vadina Palaukiniu (jo tæsiniu), kitiupeliu, o dar kiti tvenkiniu – skæsta briedis. Ðákart á ávykiovietà nuskubëjo aplinkosaugininkas Adas ÈIBIRAS.

lauþydamas 3 cm storio le-dus, ramiai tæsë kelionæ: per-plaukë vandens telkiná ir nu-ëjo link Petriðkës. Ne syká

Nukelta á 2 psl.

Ðá lapkritá sukanka 40 metø, kai Èika-goje mirë kraðtietis pulkininkas MykolasKalmatavièius-Kalmantas: tarpukario Lie-tuvos ir Klaipëdos kraðto nepriklausomy-bës kovø dalyvis, apdovanotas 14 ordinø irmedaliø. Ta proga spausdiname raðiná apievis dar menkai þinomà kraðtietá ið Meðo-niø k. (Mielagënø sen.).

Mykolas Kalmantas, Mato (iki 1928 m.birþelio – Kalmatavièius), gimë 1895 m.spalio 5 d. Ðvenèioniø apskrities Mielagë-nø valsèiaus Meðoniø kaime. Tëvai – Ma-tas Kalmatavièius ir Anelë Kodytë (1875).1912 m. Sankt Peterburge baigë vidurinætechnikos mokyklà. Iki 1915 m. mokësi Pet-rogrado gimnazijoje, vëliau studijavoMaskvos archeologijos institute.

Caro kariuomenëjeNebaigë mokslø, nes prasidëjus Pirma-

jam pasauliniam karui, mobilizuotas á Rusi-jos kariuomenæ. 1916 m. baigë Peterhofo3-àjà praporðèikø karo mokyklà, suteiktaspraporðèiko laipsnis. Tarnavo 124-ajame ir293-iajame atsargos pulkuose. 1917 m. pra-dþioje buvo pasiøstas tarnauti á Tverës guber-nijos Tarþoko miesto komendantûrà. Metustarnavo komendanto kuopos prie 128-osiosdivizijos ðtabo vadu. 1917 m. ástojo á Lietu-viø batalionà Smolenske, kurá iðformavus,gráþo á Lietuvà. Gráþæs, kurá laikà dirbo Vil-niuje, „Vilijos“ dirbtuviø kontoroje.

Lietuvos kariuomenëje1919 m. liepos 3-àjà mobilizuotas á Lie-

tuvos kariuomenæ, paskirtas Ukmergës ba-taliono antros kuopos jaunesniuoju karinin-ku, vëliau – kulkosvaidþiø komandos virði-ninku. 1919 m. lapkritá suteiktas vyresniojoleitenanto laipsnis. 1919 m. gruodþio 15 d.batalionà performavus á 8-àjá pëstininkø pul-

Kraðto istorijos þmonësPulkininkas ið Meðoniø kaimo

Vilius KAVALIAUSKAS

kà, paskirtas pulko ryðiø komandos virðinin-ku. 1919–1920 m. kovësi su bolðevikaisKaukoniø-Dauguvos ruoþe, su lenkais – prieAugustavo ir Vilniaus. 1920 m. rugpjûèio 20 d.paskirtas ðeðtos kuopos, vëliau – mokomo-sios kuopos vadu. 1922 m. geguþæ pakeltas ákapitonus. 1922 m. spalio 13 d. baigë Aukð-tuosius karininkø kursus (II laidà).Á nelaisvæ paëmë prancûzø

generolà1923 m. savanoriu nuvyko á Klaipëdos

kraðtà, Maþosios Lietuvos gelbëjimo komitetoþinion, paskirtas II sukilëliø grupës vadu (sla-pyvardþiu M. Bajoras). 1923 m. sausio 9–22 d.dalyvavo vaduojant Klaipëdà, vadovavo suki-lëliams uþimant Pagëgiø miestà ir apskritá,paskirtas ðios teritorijos komendantu.

Mykolas Kalmatavièius-Kalmantas.

Nukelta á 3 psl.

Mano nepilnameèiamvaikui pavyko nusipirkti alausir tai nufilmuota mobiliuojutelefonu, nes kameros, esan-èios parduotuvëje, vaizdo prie

AtgarsiaiAIBËs kova – „popierinë“

Antradiená laikraðtyje buvo iðspausdintas straipsnis „Ai-bë“ kovos su alkoholá nepilnameèiams perkanèiais „dëdë-mis“. Didþiasalio „Aibës“ kova prasideda ir baigiasi tikpakabintais skelbimais, raginanèiais nepirkti nepilname-èiams rûkalø ir alkoholio. Bet, matyt, pardavëjoms norasparduoti kuo daugiau ðiø prekiø svarbesnis, nei moralë.

kasos nefilmuoja. Tiesa, die-nà nepardavë, o vakare, kaiþmoniø srautas sumaþëjo,problemos neliko. Ir net do-kumento nepapraðë.

Didþiasalyje tai didelëproblema. Ir gimnazija jà gvil-dena ne pirmus metus. Praðo,kad pamatæ tokius nutikimuspraneðtø policijai, kad ði galë-tø imtis kaþkokiø veiksmø. Jeipradëtø rimtai bausti, tai galsumaþëtø tokio „bardako“.Stebina ir þmoniø abejingu-mas. O paskui sako, kad, va,girti nepilnameèiai sumuðë ki-tà vaikà, iðmuðë langus ar darkà prikrëtë. O patys nieko ne-daro, kad uþkirstø tam kelià.

Didþiasalietë

Ketvirtadiená irðeðtadiená nuo 7 val.

Ignalinos turgavietëjebus prekiaujama ávairia þuvimi.

Tel. 8 687 39339

Ðiandien –ðv. Martynas,

paskutinë rudensðventë

Tremtiniai në akimirkaineprarado Viltiessugráþti 5 psl.

Þiema uþpuolë tarsi ið pa-salø. Pirmas sniegas lapkritánieko nestebina, taèiau daþ-niausiai jis iðsilaiko vienà kitàparà. Ðiemet, panaðu, þiema su-darë slaptà lapkrièio-gruodþiopaktà. Kasdien sniego tik dau-gëja, apie joká atðilimà neðne-kama. Atëjo ir pirmosios þie-mos sàskaitos uþ ðildymà, jaukaip ir juodu ant balto prime-nanèios – þiema, ponai, þiema...

Visus ðios savaitës Lietu-vos ir pasaulio ávykius uþgoþëJAV prezidento rinkimai. Juo-lab, kad ðiemet jie netikëti, ðoki-ruojantys, nenuspëjami. Uþva-kar kaime vienas garbaus am-þiaus kaimietis samprotavo: koèia visi ið kailio neriasi dël tosAmerikos prezidento. Jis gi tenprezidentas bus, ne èia. Iðties,ko èia mums rankas lauþyti, kadiðrinktas D. Trampas? Kaip jiselgsis, uþëmæs Baltuosius rûmus(nuo 2017 m. sausio 20 d.),sunku pasakyti. Visi spëlioja.Taèiau, jei elgsis kaip per rinki-mø kampanijà burnojo, mumsbus kaip tame anekdote. Pa-brangus degtinei, sûnus sako të-vui: tëti, dabar tu maþiau ger-si? Ne, sûnau, tu dabar maþiauvalgysi, atsakë tëvas. Mûsø si-tuacijoje gynybai teks leisti visdaugiau pinigø, nes D. Tram-pas abejojo, ar gintø mus uþ-puolimo atveju. Jis pirmiau pa-þiûrëtø, kiek tos ðalys pinigø sa-vo gynybai skiria, kaip jos pa-èios savo saugumu rûpinasi. Odaugiau pinigø skiriant gyny-bai, maþiau jø liks kitoms reik-mëms – ðvietimui, kultûrai, pen-sijoms ir pan. Tai ar mums ne-svarbu, kas Amerikai vado-vaus? Þinoma, èia pats blo-giausias scenarijus. Bemaþ vi-si politikai ir politologai teigia,kad vargu ar JAV þenkliai nu-kryps nuo áprastinës savo uþ-sienio politikos. JAV preziden-tas – ne Rusijos ar Baltarusi-jos, pats vienas ne kà gali. Jo-kiø rimtø pokyèiø D. Trampasnegalës daryti be dviejø senatorûmø ir kitø organizacijø pri-tarimo, jo veiksmus balansuosir jo respublikonø partija, ir vi-suomenës nuostatos, ir jo ap-linka. Taèiau gyvename pavo-jingame pasaulyje, kuriame

2 2016 m. lapkrièio 11 d. Mûsø Ignalina

Atkelta ið 1 psl.

168168168168168valandosvalandosvalandosvalandosvalandos

Po rujos gráþtantis briedisStrigailiðkyje sukëlë sàmyðá

Atkelta ið 1 psl.

rimtø reikalø su briedþiaisturëjæs A. Èibiras, þinojo,kaip elgtis ir ko tikëtis. „Þvë-ris nebuvo nei suþeistas, neipasiligojæs. Jis tiesiog ið va-saros ganyklø po rujos kelia-vo á þiemos ganyklas. Rude-ná rujojantys briedþiai labaineskuba palikti pateliø, darkurá laikà lûkuriuoja (þinant,kad briedës per du rujos më-nesius pastoti gali tik 32 va-landas kas keturias savai-tes – galima pateisinti brie-dþiø delsimà iðkeliauti –aut.). Ðis briedis turëjo tiks-là ir jo siekë nepaisydamasjokiø kliûèiø, nes þvërys nie-kada negráþta atgal – eina tiká prieká. Atëjæs ið Antagavës,jis perplaukë Gavá, tada pa-lei Keliø tarnybos teritorijàatëjo iki Strigailiðkio ir, stab-telëjæs pailsëti, nukeliavo to-liau link Petriðkës. Esmë ta,kad dël þmoniø saugumo ap-tvërus didelæ 102-ojo kelioVilnius-Zarasai dalá, þvëryspasirinko kitus kelius. Ir da-bar jie eina per miestus irkaimus. Mes skiriame, kurmiðkas, o kur miestas, o gy-vûnams – vienodai. Jie nela-bai supranta ir prieðo sàvo-kos, nes uþ juos didesniø irgalingesniø miðke nëra, to-dël ðiaip á þmogø nelabaikreipia dëmesá, iðskyrus kaikuriuos atvejus: kada bûnasuþeistas arba rujos metu. Visdëlto, per arti eiti nereikëtø,groþëkitës ðiuo gyvûnu ið to-li“, – perspëja A. Èibiras.

Briedþiø migracijos – taiþvëriø reakcija á sezoniniusaplinkos (sniego dangos sto-rio, mitybos sàlygø) pasikei-timus. Rudená þvërys traukiaá tas vietas, kur daugiau þie-

mos paðarø ir bûna plones-në sniego danga, o pavasarágráþta atgal á vasaros ganyklas.Migruojantys briedþiai per pa-rà vidutiniðkai nueina 1,5–2 km, o kartais iki 10–15 km.Nors mûsø kraðtuose sezo-niniai briedþiø perëjimaivyksta nepastebimai ir gananedideliais atstumais. Rude-ná, baigiantis augalø vegeta-ci jai, briedþiai pradedatraukti ten, kur daugiau þie-mos paðarø (á puðø ir drebu-liø jaunuolynus, kirtavietes,aukðtapelkiø pakraðèius). Ovasarà jie laikosi maþuosemiðkeliuose, krûmynuose irpelkëse. Keièiasi briedþiølaikymosi vietos ir tame pa-èiame miðko masyve, o kar-tais dalis briedþiø pereina iðvieno didesnio miðko á kità.Jaunø spygliuoèiø virðûniøskabymas – ðtai prieþastis,kodël didelës meilës ðiemsgyvûnams nepuoselëja mið-kininkai ir ne tik virðûnespurðkia specialiais repelen-tais, bet jaunuolynus aptve-ria ir aukðtomis tvoromis.

Pasak A. Èibiro, syká jamsu kolega teko ið kilpos

traukti bene dvi savaites jojeprabuvusá briedá. Ðis gerasdarbas vos nekainavo kole-gos gyvybës. Specialistø tei-gimu, briedþio smûgis taik-lus ir eina kiaurai þmogø, jeiðis ðalia. O 20–30 cm sker-smens berþas skyla á ðipuliuskaip skiedrelë. Tàkart ið kil-pos iðgelbëjæ briedá, vyraiatsitraukë, regis, saugiu atstu-mu, apie 25 m, o ásiutæs þvë-ris nesusigaudë, kas yra kas irdviem ðuoliais áveikæs toká at-stumà, per plaukà nenutëðkëvieno ið savo gelbëtojø.

Kad briedþiams kliûtysneegzistuoja, patvirtina iragentûros vedëjo ViktoroKsenzovo pasakojimas apietai, kaip prieð keletà metøbriedis atëjo á Visagino mies-to vaikø darþelá, iðdauþë lan-gà, perëjo per visà koridoriø,ir iðëjo kitoje pastato pusëje.

Vargu ar kada nors supra-sime gyvûnø mintis ir elgesá,„nuotaikø svyravimus“ ir pla-nus, jei patys tarpusavyje daþ-nai nesusikalbame. Kita ver-tus, þvëriø elgesyje logikos irtikslumo kur kas daugiau.

nuolat atsiranda netikrumas.Taigi ir mûsø laukia didelis ne-þinomasis uþ kampo. Tad nuo-ðirdþiai aiðku – mums reikëspersvarstyti daugumà savo prie-laidø saugumo ir gynybos srity-je. Tai yra bûtinybë, ji pirmojevietoje. Saugumas mums tam-pa vis brangesnis, todël gal ið-ties teks ir maþiau valgyti. Arbent prasèiau...

Lietuvos didþiausia þinia,kad pasiraðyta naujos valdþioskoalicija tarp „valstieèiø“ ir so-cialdemokratø. Pasidalintosministeri jos santykiu 11:3.Socdemø partijoje dël to kilo nettrintis dël ministerijø mainø.Mat pradþioje praneðta, kadsocdemams atiduodama Socia-linës apsaugos ir darbo minis-terija, vëliau A. Butkevièiausnoru ji pakeista á Ûkio ministe-rijà, prie kurios vëliau bus pri-jungta ir Energetikos ministe-rija. Ávardinti didþiausi siekiaiir darbai. Kandidatas á Prem-jerus S. Skvernelis sakë, jog „pa-grindinis dalykas – socialiniaireikalai, socialinës atskirtiesmaþinimas, kad ekonomikosaugimà pajustø kuo daugiauðalies gyventojø. Kad jie pajaus-tø, jog gyvena valstybëje augan-èios ekonomikos sàlygomis ir to-je valstybëje jiems gera gyventi,kad jie nesidairytø á uþsiená. Ki-tas svarbus siekis – susigràþin-ti didþiàjà dalá emigrantø, ku-rie iðvyko ieðkoti geresnio gyve-nimo uþsienyje, taip pat struk-tûriniai pokyèiai ðvietimo, svei-katos bei socialinës apsaugossistemose, o viena didþiausiøproblemø – mûsø demografinësituacija. Norëtøsi, kad bûtø sà-lygos ðeimoms auginti vaikus,turëti stabilø socialiná pamatàpo kojomis“. Taip pat jau su-tarta, kad pusei metø bus ati-dëtas Darbo kodekso ásigalioji-mo terminas. Kodeksas bus tai-somas, ieðkoma kompromisøtarp visø suinteresuotø pusiø –darbdavio, darbuotojo, profsà-jungø...

Didþiausios opozicinësfrakcijos – konservatoriai ir li-beralai – pareiðkë, kad sieksjiems pagal Seimo statutà pri-klausanèiø vadovø postø Sei-mo Audito komitete bei Antiko-rupcijos komisijoje, taip pat gal-bût Seimo Etikos ir procedûrøkomisijoje. Taèiau Seimo Au-dito komiteto pirmininko postàvaldanèiàjà koalicijà formuo-jantys „valstieèiai“ linkæ ati-duoti lenkams, taip siekiant uþ-sitikrinti jø parti jos atstovø,formaliai nesijungianèiø á ko-alici jà, paramà tam tikraisklausimais. Jei neapsispræs ki-taip, opozicijoje turëtø likti irdu mandatus laimëjæ Darbopartijos, po vienà vietà Seimegavæ Lietuvos þaliøjø partijos,Centro parti jos bei parti jos„Lietuvos sàraðas“ atstovai, dumandatus gavo save iðsikëlækandidatai...

Rytoj ir poryt Ignalinoje bil-dës „Bilduèiai“, rytoj Bernotaiminës kaimo 300 metø sukak-tá, o Kazitiðkis ðvæs savo baþny-èios atgimimà po gaisro. Tadbus kur akis paganyti, kur savepasirodyti, á kitus paþiûrëti...

Turiningo savaitgalio!Redaktorius

Lapkrièio 16 d. Lietuvosliaudies buities muziejus vi-suomenei, kultûros ir medi-nio paveldo specialistams,atveria Salø etnoarchitek-tûrinio kaimo sodybas.Restauruotuose pastatuosebus plëtojamas muziejausregioninis padalinys pagalekomuziejaus modelá. To-kio muziejaus tikslas – ska-tinti vietos bendruomeniøgerovæ ir darnià plëtrà, to-dël jo veikla pirmiausia yragrásta vietos gyventojø da-lyvavimu. Kadangi Salø IIkaimo iðskirtinis bruoþas –ávairialypë ûkinë veikla,restauravus muziejaus so-dybas, jose bus autentiðkaivystoma tradicinë buitis irpristatoma ávairi ðiai vietaibûdinga ûkinë veikla: þemësûkis, þvejyba, miðko darbai.

Renginio metu pristaty-sime visà tvarkybos eigà: ið-ðûkius ir sprendimus, ku-riuos aptars muziejaus ar-chitektas R. Aranauskas.

Atveriamas Saløetnoarchitektûrinis kaimasJovita SKARDÞIÛTË

Lietuvos liaudies buitiesmuziejaus Kultûrinësveiklos vadybininkëvieðiesiems ryðiams

Bus kalbama ir apie bûsimàmuziejaus padalinio vizijà –ekomuziejaus modelio ákû-rimà bei pirmuosius þings-nius link autentiðkos „gyvo-sios“ ekspozicijos.

Skirtas laikas diskusijaiir spaudos konferencijai su-teiks progà dar kartà su Kul-tûros ministerijos atstovais,kultûros paveldo specialis-tais, Aukðtaitijos nacionali-nio parko atstovais, muzieji-ninkais ir vietos bendruome-ne aptarti lûkesèius, uþdavi-nius, planus, siejamus suAukðtaitijos nacionaliniameparke esanèiu padriku SaløII kaimu.

Susipaþinæ su projekto veik-lomis, iðvyksime apþiûrëti ir jorezultato – sutvarkyto Salø et-noarchitektûrinio kaimo. Nepa-mirðkite avëti patogià, drëgmësnepraleidþianèià avalynæ ir ðil-tus lauko drabuþius!

Ðis renginys yra projekto„Salø etnoarchitektûrinio kai-mo dviejø sodybø sutvarkymasir atgaivinimas“ pabaigos vieði-nimo renginys, kurá remia Eu-ropos ekonominës erdvës irNorvegijos finansinis mecha-nizmas ir Lietuvos Respublika.

Praðome atkreipti dëme-sá, kad pirmoji renginiodalis vyks Meironyse (Mei-ros g. 10, Gamtos mokykla).

Rytoj ir poryt

Festivalio abiejø dienø programa –lapkrièio 4 ir 8 d. MI numeriose.

VagystëLapkrièio 7 d. UAB BIO

RAUKÐTUVA savininkaspareiðkë, kad tàdien apie10.25 val. pastebëjo, kad iðámonei priklausanèio trakto-riaus T150-K, stovëjusioLinkmenø sen., Peleniø k.,nerakintos kabinos pagrobtas20 litrø talpos plastikinis ka-nistras su dyzelinu bei duakumuliatoriai. Nuostolis –205 eurai. Pradëtas ikiteismi-nis tyrimas.Medþiotojo mirtis

Lapkrièio 8 d. rajono PK

Ið ávykiø suvestiniø...KPS tyrëjas praneðë, kadapie 22 val., Dûkðto sen.,prie Kamuntavo miðko ras-tas atvykusio á medþioklæ irstaiga mirusio 58-eriø vi-saginieèio kûnas be iðoriniøsmurto þymiø. Ðalia rastas irpaimtas legaliai laikomasgraiþtvinis ðautuvas CZ550.Drabuþiuose rasti trys 7,62kalibro ðoviniai. Pradëtasikiteisminis tyrimas mirtiesprieþasèiai nustatyti.

ParengëJonas BALTAKIS

Ðeðtadiená ðventæ savo dai-nomis papuoðë Vytautas Ðið-kauskas, o sekmadiená ðlage-rius susirinkusiesiems dova-nojo Edmundas Kuèinskas. Ig-nalinos kraðtui atstovavo kul-tûros ir sporto centro kapela„Ringë“ (vadovë FranèeskaSkaèkauskienë). Ignalinieèiaisavo programà parodë pirmo-sios dienos koncerte.

Komisija, kurià sudarëkraðtietis maestro prof. dr. Al-girdas Vyþintas, UKC direk-torë Asta Motuzienë ir fol-kloro specialistë Dalia Magy-lienë, ilgai diskutuodami abidienas rinko labiausiai nuste-binusius muzikantus ir ko-lektyvus, kuriems buvo áteik-ti keramiko Giedriaus Mazû-ro rankomis sukurti suveny-rai bei piniginiai prizai. Ðeð-tadiená komisija savo simpa-tijas skyrë Birðtono kultûroscentro kapelai „Lendrûnas“

Ignalinieèiai „Linksmosiosarmonikos“ ðventëje

Lina KOVALEVSKIENËPraëjusá savaitgalá Utenos kultûros centre net dvi dienas

ðurmuliavo jubiliejinë XXV respublikinë ðventë „Linksmojiarmonika 2016“. Ðaunius pasirodymus uteniðkiams dova-nojo kapelos ir liaudies muzikantai ið Utenos, Rokiðkio, Ig-nalinos, Ðakiø, Klaipëdos, Vilkaviðkio, Kauno, Telðiø, Ku-piðkio, Marijampolës, Molëtø bei kitø ðalies rajonø.

(vadovas Algimantas Jazbu-tis), o þiûrovø prizas atitekoÐakiø r. Lukðiø kultûros cen-tro Zypliø dvaro kapelai (va-dovas Remigijus Poderis).

Sekmadiená komisija ge-riausiai ávertino Marijampo-lës savivaldybës Baraginësjaunimo kapelà „Svaja“, o þiû-roviø prizà pelnë Telðiø r. Ne-varënø kultûros centro kape-la „Trukt uþ vadþiø“ (vadovasVidmantas Sabaliauskas).

Mûsø muzikantai ir dai-nininkai buvo labai ðiltai su-tikti, sulaukë daug aplodis-mentø ir komplimentø, ta-èiau pagrindiniø prizø nega-vo. Nuo kapelos nugalëtojosatsiliko tik keliais balais. Ka-pelos nariai visgi dþiaugësidviem puikiais prizais - taigeriausio muzikanto (Þilvi-nas Bulovas) ir ðauniausiosvedëjos (Nijolë Misiûnaitë).

„Utenos dienos“ nuotr.

Tikrasis Strigailiðkio briedis ir jo kelias per Palaukiná.

A. ÈIBIRO nuotr.

32016 m. lapkrièio 11 d.Mûsø Ignalina

MI PPPPPENKTENKTENKTENKTENKTADIENIOADIENIOADIENIOADIENIOADIENIO PRIEDASPRIEDASPRIEDASPRIEDASPRIEDAS VISAIVISAIVISAIVISAIVISAI ÐEIMAIÐEIMAIÐEIMAIÐEIMAIÐEIMAI

SavaitgalisSavaitgalisSavaitgalisSavaitgalisSavaitgalis

Dienos patarimaiKARDIOSPAZMAS

Ðis sutrikimas paprastai pasireiðkia asmenims, turintiemsnestabilià nervø sistemà. Manoma, kad jo prieþastis – klajo-janèio nervo funkci jos pakitimas, kuris sukelia daþnus stem-plës spazmus bei susitraukimus. Serga vienodai ir vyrai, irmoterys, daugiausia 20–40 metø amþiaus. Ligoniai skundþiasiri jimo sutrikimais, kurie iðtinka netikëtai. Kai kuriems ser-gantiesiems sunku ryti skystà maistà, kitiems – kietà. Ryti bû-na lengviau, kai giliai kvëpuojama.

Pirminëse ligos stadi jose nurytas maistas arba neuþsilai-ko, arba po keleto gurkðniø bûna atpilamas atgal. Vëlesnësestadi jose, stemplei gerokai praplatëjus, jos plaèiajame segmen-te susikaupusi maisto masë bûna iðskiriama su vëmalais. Ðia-me ligos etape smarkiai iðtampyta stemplë gali spausti kla jo-jantá nervà, o tai sukelia dusulá, kosulá, skausmus ðirdies srity-je. Ðie nemalonûs pojûèiai paprastai dingsta iðsivëmus arbaiðplovus skrandá. Gydant ðià ligà daug reikðmës turi dietinis irhigieninis reþimas. Ligoniui rekomenduojama valgyti daþnai,po nedaug ir lëtai.

Gerai pasakytaPlanuoti atostogas labai lengva: virðininkas patars kada

atostogauti, þmona – kur vykti.Kad ðeimoje bûtø taika, reikia nedaug: kantrybës, mei-

lës, supratimo ir dviejø televizoriø.Vëþliai gyvena ne ilgai, o lëtai.Pamëginkite uþsienieèiui paaiðkinti frazæ – rankø trûksta

paþiûrëti.

Kalendorius(Lapkrièio 11–14)

Lapkrièio 11 d. – teka 7.42, leidþiasi – 16.23,dienos ilgumas – 8.41Lapkrièio 14 d. – teka 7.48, leidþiasi – 16.18,dienos ilgumas – 8.30

Lapkrièio 7 d. – prieðpilnisLapkrièio 14 d. – pilnatis

Vardadienius ðvenèiaPenktadiená – Anastazija, Nastë, Martynas, VygintasÐeðtadiená – Renata, Alvilë, Aðmantas, Teodoras, KristinaSekmadiená – Norvydas, Arkadijus, EirimëPirmadiená – Emilis, Judita, Ramantas, Saulenë, Gotfridas

Orai IgnalinojePenktadiená – dienà -4 -6, naktá -6 -8, P, 5–7 m/sÐeðtadiená – dienà -3 -5, naktá -2 -4, PV, 4–6 m/sSekmadiená – dienà -1 +1, naktá 0 -2, P, 5–7 m/sPirmadiená – dienà -1+1, naktá 0 -2, ÐV, 2–4 m/sPirmadiená protarpiais pasnigs.

Minëtinos dienosPenktadiená – Ðv. Martynas Verslo dienaÐeðtadiená – Oþio dienaPirmadiená – Pasaulinë diabeto diena Karaliaus Mindaugo þûties diena

Skorpionas (iki lapkrièio 22)

Pulkininkas ið Meðoniø kaimo

Mykolas Kalmantas su þmona Vanda Ginti-laite. 1930 m.

Ásakymas M. Kalmantui (Bajorui) perimti va-dovavimà Klaipëdos sukilëliams.

M. Kalmantas karininkø bûryje, 1930 m.

M. Kalmantas (centre) Klaipëdos sukilimo metu. 1923 m. sausis.

Atkelta ið 1 psl.1923 m. sausio 15-àjà su

trimis kuopomis prasiverþëpro prancûzø gynybos linijàir uþëmë Klaipëdà, asmenið-kai suëmë vyriausiàjá pran-cûzø komisarà generolà Pe-tisnë, administravusá Klaipë-dos kraðtà. 1923 m. sau-sio 16-àjà paskirtas Klaipë-dos kraðto savanoriø sukilë-liø 1-ojo pulko vadu. 1923–1925 m. – 8-ojo pëstininkøpulko bataliono vadas.

Teikdamas apdovanotiðiuo kryþiumi, Klaipëdos su-kilime dalyvavusiø savano-riø vadas Jonas Budrys pa-teikë tokià charakteristikà(kalba netaisyta): „8-ojo pës-tininkø pulko kapitonas Mi-kas Kalmatavièius (Bajoras)buvo paskirtas antros grupësvadu, turëdamas uþduotáuþimti Pagëgiø apskritá ir ási-tvirtinti Tilþës rajone, kà nu-rodytu laiku ir iðpildë.

Vëliau su dviem kuopomtapo iððauktas prie Klaipëdosmiesto ir kapitonui Strielnikuiuþëmus Althofo dvarà, gavouþduotá uþimti barà ir imtimiestà. Smarkiu smûgiu nu-stûmë stipriai ásitvirtinusá prie-ðà ir privertë já trauktis. Ope-racija pasunkëjo tuo, jog kai-rysis sparnas – antra kuopa– prie dvaro Rumpischen nu-stojo savo kuopos vado (nu-kautas) ir sumiðus pradëjo

trauktis. Nepaisant to, kiek-vienà minutæ gresiant mirtiespavojui, duodamas pavyzdásavo valdiniams, ëjo pirmynir uþëmë dalá miesto iki upësDangës, paëmæs nelaisvënapie 60 gerai ginkluotø pran-cûzø su karininkais ir 10 kul-kosvaidþiø. Uþ aukðèiau ap-raðytus þygius uþsitarnavo bû-ti apdovanotas Vyties Kryþiu-mi su kardais.“

1923 m. liepà uþ narsàbei sumanumà Klaipëdos ið-vadavimo operacijos metuapdovanotas 1-ojo laipsnioVyties Kryþiumi.

Vadovavo ðauliams,skautams

1924 m. studijavo Lietu-vos universiteto Teisës fa-kultete. Gyveno Kaune, Ra-dastø g. 9.

Nuo 1926 m. birþelio iki1935 m. rugpjûèio ëjo Lietu-vos ðauliø sàjungos virðinin-ko pareigas. Tai buvo vienastambiausiø sukarintø pa-triotiniø organizacijø to me-to Lietuvoje, turëjusi nema-þà autoritetà tarp ðalies gy-ventojø. Taèiau jis nesutarësu karine vadovybe dël vyk-domø Ðauliø sàjungos per-tvarkymo reformø ir 1935 m.paliko Ðauliø sàjungos virði-ninko postà.

Po ðio atsistatydinimoM. Kalmantas buvo iðrink-tas Lietuvos karininkø ramo-vës seniûnø tarybos nariu irPrezidento sekretoriumi.Kaip tik tuo metu jis akty-viai dalyvavo Lietuvos skau-tø veikloje. 1924 m. dalyva-vo Danijoje vykusiame tarp-tautiniame skautø sàskrydy-je, 1927 m. vadovavo skautødelegacijai, kuri vyko á Ðve-

dijà, á tarptautinæ skautøðventæ. 1925–1927 m. vy-riausiasis skautas, 1929–1940 ir 1945–1950 m. – gar-bës gynëjas.

Vienas Lietuvos aeroklu-bo steigëjø (1927 m.), Lietu-viø-suomiø draugijos pirmi-ninkas (1935 m.).Gráþo á kariuomenæ

1926 m. vasará pakeltasá majorus, 1929 m. lapkri-tá – á pulkininkus leitenantus.1931 m. rugpjûèio 29 d. ið-klausë Aukðtesniuosius ka-rininkø kursus. 1935 m. lie-pos 20-àjà perkeltas á Ka-riuomenës ðtabà, paskirtasypatingø reikalø karininkuprie kariuomenës vado.1935 m. lapkritá pakeltas ápulkininkus. 1938 m. lapkri-èio 3 d. perkeltas á Ginklavi-mo valdybà Bendrojo sky-riaus virðininku.

14 ordinøir medaliø

Profesinë ir visuomeninëM. Kalmanto veikla ávertin-ta net 14 ordinø ir medaliø:be Vyties Kryþiaus, apdova-notas DLK Gedimino 3-ojolaipsnio (1928), Ðauliøþvaigþdës (1931), Gediminovilko (1932) ir Leli jos(1931) ordinais, ugniagesiø„Artimui pagalbon” 1-ojolaipsnio kryþiumi (1934),Klaipëdos iðvadavimo Si-dabro þenklu (1925), Nepri-klausomybës (1928), Ðauliøþvaigþdës ordino (1939)medaliais, Latvijos iðsivada-vimo karo 10-meèio (1929)medaliu, Latvijos Aizsargønuopelnø (1929), Estijos ug-niagesiø 1-ojo laipsnio auk-so (1935), Suomijos nacio-nalinës gvardijos geleþiniu(1926) kryþiais.

Meðoniønepamirðo

Nepamirðo M. Kalman-tas savo gimtinës (atsidûru-sios lenkø uþimtoje Lietuvosdalyje), taèiau politinës vët-

Nukelta á 4 psl.

Lapkrièio 12 d., 12 val.,Kazitiðkio Ðv. Vysk. Stanis-lovo parapija visus kvieèiapasidþiaugti á baþnyèios pir-mo etapo suplanuotø atsta-tymo darbø pabaigtuves.Bus aukojamos ðv. Miðios,po ðv. Miðiø visi kvieèiamipasivaiðinti þuviene.

Mieli tikintieji, norimeJums nuoðirdþiai padëkoti uþJûsø pagalbà, kurià parodëteprisidëdami prie KazitiðkioÐv. Vyskupo Stanislovo baþ-nyèios, ð. m. balandþio 9 d.skaudþiai nukentëjusios nuogaisro, vidaus darbø atstaty-mo ir kartu pasidþiaugti, kadbendrystë ir supratingumas,kylantis ið protø bei ðirdþiøvienybës, tikëjimo ir meilës,yra gyvi mûsø parapijoje.

Vieðpats norëjo ir nori,kad eidami iðganymo keliunepamirðtume vienas kito,bet rûpindamiesi vieni ki-tais, liudytume meilæ, vieny-bæ, padedanèià mums áveik-ti visus netobulumus, netikë-tumus, nelaimes. Mes esame

Kvieèia po gaisro pakilusiKazitiðkio baþnyèia

kvieèiami rûpintis vieni ki-tais, daryti gera, lobti geraisdarbais, dalytis vieni su ki-tais (Plg. 1 Tim 6, 18).

Dëkojame Jums uþ ben-drà rûpestá ir pastangas, puo-selëjant mûsø visø bendrusmaldos namus, Dievo na-mus. Telaimina Dievas Jus irJûsø ðeimos narius!

Nuoðirdþiai dëkojamevisiems mûsø aukotojams,rëmëjams, geradariams irmeldþiamës uþ juos, praðy-dami Dievo palaimos.

Kazitiðkio Ðv. VyskupoStanislovo parapija

4 2016 m. lapkrièio 11 d. Mûsø Ignalina

Pulkininkas ið Meðoniø kaimoAtkelta ið 3 psl.

M. Kalmanto atsargos karininko paþymëjimas. 1940 m.

M. Kalmontas prezidento Antano Smetonos palydoje.

Mykolas Kalmantas (priekyje) kalba Kauno ðauliø rinktinës10-meèio proga. Petro Vileiðio aikðtë. 1930 m. rugpjûèio 31 d.

Mykolas Kalmantas po suëmimo. 1941 m.

ros vis neleido jam aplanky-ti jaunystëje paliktos tëvið-kës, tëvø, brolio Prano Me-ðonyse. Vis dëlto ryðius pa-laikë: motina ties Link-menimis kartais nelegaliaipereidavo lenkø saugomàdemarkacijos linijà ir su-sitikdavo su savo Mykoliu-ku. Iðsipasakodavo, iðsiklau-sinëdavo ir vël iðsiskirdavo.Ilgam...

Kaip Lietuvos neprik-lausomybës kovø dalyvis,M. Kalmantas netoli Jona-vos, Berþuose, turëjo nema-þà ûká. Tarybø Sàjungai oku-pavus Lietuvà, 1940 m, bir-þelio 25-àjà paleistas á pësti-ninkø karininkø atsargà. Ta-da su ðeima apsigyveno Ber-þuose, negaudamas pensijos.

NKVD kalëjimeÈia jo ið savo akiraèio

nepaleido NKVD pareigû-nai. 1940 m, gruodþio 17 d,Lietuvos TSR Vidaus reika-lø liaudies komisaras Alek-sandras Guzevièius davë nu-rodymà NKVD II skyriausvirðininkui Todesui:

„1. Atkreipti dëmesá ábuv. Sàjungos „Ðauliø Sàjun-ga“ aktyvà.

2. Gauti medþiagà apieðaulieèiø sàjungos darbà iðatsargos pulkininko Kal-manto, adjutanto Gedmantoir ilgameèio sàjungos vado-vybës nario Daugvardo, ðiuometu dirbanèio (nepatikrin-tais duomenimis) Valstybi-nëje leidykloje.

3. Gedmantas turi duotiðaulieèiø ryðius su GenðtaboII skyriumi, kurio informato-riumi jis buvo, o Kalman-tas – ðaulieèiø ryðius su uk-rainieèiø teroristais ir lenkøðnipais.“

1941 m. geguþës 14 d. pa-siraðytas nutarimas M. Kal-mantà suimti. Pasiraðyda-mas nutarimà, tardytojas nu-rodë, kad Kalmantas nuo1931 m. iki 1935 m., bûda-mas pusiau karinës faðistinëslietuviø ðauliø sàjungos va-du, aktyviai dalyvavo slopi-nant Lietuvos dirbanèiøjø re-voliuciná judëjimà, nukreip-damas jo vadovaujamos fa-

ðistinës ðauliø sàjungos veik-là faðistiniam smetoniniamreþimui ginti (LYA, Kalman-to Mykolo baudþiamoji bylaNr. 7576/3, l. 1). Po dviejødienø M. Kalmantas buvosuimtas savo dvare.

Suspëta buvo atlikti voskeletà apklausø. Be tradici-niø apklausø apie biografi-nius duomenis, ðeimà, tarny-bos Lietuvos kariuomenëjeeiga, tardytojus ypaè domi-no buvusios suomiø-lietuviødraugijos, kurios M. Kal-mantas buvo aktyviu nariu,veikla. Tardymo metu jambuvo pareikðtas, be ankstes-niø, papildomas kaltinimas,kad po tarybinës valdþios at-kûrimo Lietuvoje, tarp gy-ventojø jis vedë antitarybinæagitacijà.

Dël prasidëjusio Vokie-tijos-TSRS karo tardymà uþ-baigti nesuspëta.

Iðlaisvino1941 m. sukilëliai

Kilus karui, pulkininkasM. Kalmantas buvo iðlaisvin-tas ið kalëjimo ir tà paèià die-nà, birþelio 23-iàjà, ásiliejoá Kauno sukilëliø gretas.1941 m. birþelio 23 d. jis pa-skirtas kà tik Laikinosios vy-riausybës nurodymu pradë-tos formuoti Kauno karo ko-mendantûros ginklavimovaldybos virðininko pava-duotoju. 1941 m., po naktá iðliepos 23-iosios á 24-àjà vol-demarininkø ávykdyto per-versmo, paskirtas Kauno ka-ro komendanto pavaduoto-ju, kartu einant ginklavimovaldybos virðininko parei-gas. Po kiek laiko paties pra-

ðymu ið tarnybos komendan-tûroje atleistas. Vëliau darkurá laikà tarnavo LSD Ry-ðiø karininko ðtabe prieSS Tvarkos ir policijos vadoLietuvoje.

1943–1944 m. Kaunomiesto ir apskrities pensijøskyriaus virðininkas.

Vokieèiams traukiantis iðRusijos ir artëjant linijosfrontui prie Lietuvos, pulki-ninkas M. Kalmantas apsi-sprendë nelaukti antrosiostarybinës okupacijos.

Á Vakarus1944 m. vasarà pasitrau-

kë á Vokietijà, taèiau gráþo irrugsëjo 29-àjà paskirtas áLKDI (Tëvynës apsaugosrinktinës) ðtabà Spaudos irðvietimo skyriaus virðininku.Po Sedos kautyniø, nespëjæspasiimti ðeimos, pasitraukëá Vokietijà, gyveno Vakarøsàjungininkø kontroliuoja-mose zonose.

1948 m. emigravo á Jung-tines Valstijas, gyveno Èika-goje. Iniciatyvinës grupës1954 m. kovà atkuriant Lie-tuvos ðauliø sàjungà emigra-cijoje narys.

Po karo KGB ilgai jo ieð-kojo. Ir ne tik jo, bet ir joþmonos Vandos Kalmantie-nës-Gintelaitës. Bet veltui. Irtik 1964 m. gavus þiniø, kadM. Kalmantas gyvena Èika-goje, paieðka buvo nutraukta.

Senatvëje pulkininkasM. Kalmantas gyveno slau-gos namuose, kur buvo visið-kai iðlaikomas, jam buvoteikiama lietuviø gydytojøpagalba.

Mirë 1976 m. lapkrièio 28 d..Palaidotas Èikagoje, lietuviøÐv. Kazimiero kapinëse.

M. Kalmanto þmonaVanda Gintilaitë (1908–1965, vedë 1930 m.), sûnusVytautas-Mykolas (1932–2008 Vilniuje) ir dukra Van-da-Danutë Kazlauskienë(1934, gyvena Vilniuje) pokaro sugebëjo iðvengti repre-sijø. Sûnus ir dukra – inþi-nieriai, baigæ Kauno poli-technikos institutà. Pulki-ninko brolis Pranas Kalma-tavièius iki mirties septinta-jame deðimtmetyje gyvenogimtajame Meðoniø kaime.

2002 m. pripaþintas ka-

riu savanoriu (po mirties).Pats M. Kalmanto Vyties

Kryþius pateko á NKVDpareigûnø rankas. Baudþiamo-joje byloje yra iðlikæs 1941 m.geguþës 14-osios kratos Kal-mantø namuose protokolas.Ten sakoma, kad „paimti de-vyni kryþiai ir medaliai“. Irnors sakoma, kad jie saugo-mi uþantspauduotame pake-te, pulkininko apdovanoji-mai be pëdsako dingæ.

Tokio pat likimo susilau-kë ir paradinis karininkokardas su iðgraviruotu jo sla-pyvardþiu Klaipëdos sukili-me – „Bajoras“.

Nors Mielagënuose pa-minklø ir istoriniø þenklønetrûksta, taèiau vertëtø kaipnors ávertinti ir ðio didþiavy-rio atminimà. Jo gimtajamekaime ar Mielagënø mieste-lyje. Gal veikli vietos ben-druomenë imtøsi ðio darbo?

Naudota literatûra: Lie-tuvos centrinio valstybës irypatingojo archyvø doku-mentai, „Lietuvos gyventojøgenocidas 1939–1941“, I to-

Lapkrièio 12 d. Bernotø kaimas kvieèia á ðventæBernotams – 300 metø

Renginio programa:12.00 val. – Ðv. Miðios Mielagënø baþnyèioje13.30 val. – Mielagënø kapiniø lankymas14.00 val. – Atminimo lentos atidengimas ant Bernotø kaimo kryþiaus14.30 val. – Koncertas-vakaronë Bernotø kaimo seklyèioje.Dalyvauja: Mielagënø meno mëgëjø kolektyvas, Gabrielius Talijûnas,

Karolina Subaèiûtë, Valentina Sinkeviè.

mas, „Okupacija ir aneksija(pirmoji sovietinë okupaci-ja)“, „Lietuviø enciklopedi-ja“, XXIX ir XXXVII tomai,„Ðilutës kraðtas (enciklope-dinis þodynas)“. „Lietuvoskariuomenë Nepriklauso-mybës kovose 1918–1920“,„Kovos dël Lietuvos nepri-klausomybës 1918–1920“,„Pulkininkas Jurgis Bobelis(1895–1954)“, „Gen. Povi-las Plechavièius“, „AntanasSmetona“, „Kario kelias“,„Lietuvos kariuomenës kari-ninkai 1918–1953“ IV t.,„JAV lietuviai: biografijø þi-nynas“, I tomas, „Ðvenèioniøkraðto savanoriai 1918–1920metais“, „Uþ nuopelnus Lie-tuvai“, „Rezmer Waldemar.Litewskie Lotnictwo Woj-skowe 1919–1940“, þurnalas„Karys“, 1956 m. Nr. 10,1976 m. Nr. 9, „Lietuvos ai-das“, 1999 m. kovo 10 d.,„XXI amþius“, 2005 m. spa-lio 5 d., „Mykolas Kalman-tas. 1923, 1925 m. Autoriausarchyvas“, „Pulkininkas My-kolas Kalmantas“.

Kai kuriems kalbant apieðventyklà, kad ji iðpuoðta gra-þiais akmenimis bei dovano-mis, Jëzus prabilo: „Ateis die-nos, kai ið to, kà matote, ne-liks akmens ant akmens, vis-kas bus iðgriauta.“ Jie pa-klausë: „Mokytojau, kada ði-tai ávyks? Ir koks bus þenklas,kada tai prasidës?“ Jis pa-sakë: „Þiûrëkite, kad nebû-tumëte suklaidinti, nes dau-gelis ateis, prisidengæ manovardu, ir sakys: tai að ir at-ëjo metas! Jûs neikite paskuijuos! O kai iðgirsite apie ka-rus ir maiðtus, nenusigàski-te. Visa tai turi pirmiau ávyk-ti, bet dar negreit galas.“

Ir dar sakë: „Tauta su-kils prieð tautà ir karalystëprieð karalystæ. Ðen ir ten busdideliø þemës drebëjimø, ligøir badmeèiø. Bus baisenybiøir dideliø þenklø ið dangaus.Pirmiausia þmonës pakelsprieð jus rankas ir ims juspersekioti. Dël mano vardotàsys jus po sinagogas ir ka-lëjimus, vedþios pas karaliusir valdytojus. Tada jums busproga liudyti. Taigi ásidëkitesau á ðirdis ið anksto negal-voti, kaip ginsitës, að jumsduosiu tokios iðkalbos bei ið-minties, kad negalës nei atsi-spirti, nei prieðtarauti në vie-nas jûsø prieðininkas. Jus ið-davinës tëvai, broliai, gimi-nës ir draugai, kai kuriuosnet þudys. Visi jûsø nekæs dëlmano vardo. Vis dëlto në plau-kas nuo jûsø galvos nenu-kris. Savo iðtverme jûs iðlai-kysite savo gyvybæ“.

„Ui, kaip baisu!“ – ðûk-telëtø þydelis, nes tai jo tau-tai skirtas gàsdinantis Die-vo þodis. Mûsø, baltø, tai ne-lieèia. Bet pirmojo popieþiausPetro laiðkas pasiekia ir Eu-ropos centre ásikûrusá lietu-vaitá: „Pirmiausia turite þi-noti, kad paskutinëmis die-nomis pasirodys paðaipûnai,kupini pajuokos. Jie gyvenssavo geiduliais ir kalbës:„Kur Jo (Jëzaus) paþadëtasatëjimas?“ Todël ir ano metopasaulis þuvo, vandeniu pa-tvindytas. O dabartiniai dan-gus ir þemë yra palaikomi ug-niai, saugomi teismo ir be-dieviø þmoniø þuvimo die-nai. O Vieðpaties diena ateiskaip vagis. Tuomet dangûspraeis su smarkiu ûþesiu,nuo stichijos karðèio suirs irþemë su savo veikalais su-degs“ (2 Pt. 3).

Bet èia net ðv. Petras su-teikia laðelá vilties: „Pagal Jopaþadà mes laukiame Nau-jo Dangaus ir Naujos Þemës,kuriuose gyvena teisumas.Todël, mylimieji, ðito laukda-mi stenkitës, kad Jo akivaiz-doje bûtume rasti nesutepti,nepeiktini ir taikingi“ Aèiûir apaðtalui Pauliui, jis irgisako: „Jeigu Kristus yra ju-myse, tai tas, kuris Jëzø pri-këlë ið numirusiø, ateis ir at-gaivins ir jûsø mirtingus kû-nus savo Dvasia, gyvenan-èia jumyse.“ Amen. Turëki-me vilties – gyvensime! Ale-liuja!

SekmadienioEvangelija

Rûsti dienaPagal Lukà 21, 5–19

Gintautas MAKONIS

52016 m. lapkrièio 11 d.Mûsø Ignalina

Dûkðtieèiai, tarsi atsi-liepdami á ðiuos þodþius, tàatmintá iðties sustiprino gra-þiais darbais. Þvarbø spalio30-osios sekmadiená Dûkð-te atidengtas ir paðventintasne tik paminklas tremti-niams, bet ir aikðtë, pavadin-ta Vilties vardu. Iki tol tai bu-vo bevardë erdvë Dûkðtocentre tarp bendruomenësnamø ir „Aibës“ parduotu-vës, ðalia gatvës, vedanèios ábaþnyèià.

Dûkðto seniûnas Vytau-tas Kazënas ir kiti kalbëjærenginio dalyviai papasako-jo aikðtës ir paminklo atsira-dimo istorijà. Kadangi ðie-met birþelá buvo minëtos 75-osios pirmøjø trëmimø me-tinës, pirmasis, pasak trem-tinës ir politinës kalinësOnos Laurinienës, apie trem-tiniø atminties áamþinimàprabilo klebonas kun. Sigi-tas Grigas, siûlæs tà atmini-mà áamþinti gatvës pavadini-mu. Ðiam pasiûlymui prita-rë tiek seniûnija, tiek miestobendruomenë. Ne tik prita-rë, bet padarë dar svariau.Buvusioje minëtoje tuðèiojeerdvëje suformavo aikðtæ, pu-sæ jos iðgrindë trinkelëmis irkreipësi á rajono Tarybà, kadjai bûtø suteiktas Vilties var-das. Gerkonyse, Jono Varnos

AtmintisTremtiniai në akimirkai neprarado Vilties sugráþti

Jonas BALTAKIS„Tremtiniai – ta visuomenës dalis, kuri lieka paslaptin-

ga jaunajai kartai. Jau yra jëgø, kurios nori nutylëti tuosbaisius ávykius, vykusius Lietuvoje. Atmintis silpnës, jei josneskatinsime darbais. Þuvusiems partizanams pastatytadeðimtys atminimo þenklø, o tremtiniams jø yra kur kasmaþiau, nors jie buvo tokie pat kovotojai, kaip ir partiza-nai. Tik tremtiniai kovotojai buvo beginkliai ir bejëgiai kû-dikiai, seneliai ir moterys. Tiek jie, tiek partizanai kovojouþ Lietuvos valstybæ, jos laisvæ ir þmones“, – atidengiantpaminklà Dûkðto kraðto tremtiniams, sakë visuomenës vei-këjas, buvæs miðkø ministras Rimantas Klimas.

Uþ aktyvià pilietinæ pozici jà mero padëka tremtinei, politineikalinei Onai Laurinienei.

Vytautas Gimþauskas. Seniûnas Vytautas Kazënas.

Rimantas Klimas. Ona Zaleckienë.

Renginyje skambëjo tremtiniø dainos.

Paminklà atidengë rajono meras Henrikas Ðiaudinis ir Dûkð-to seniûnas Vytautas Kazënas, paðventino klebonas kun. Sigi-tas Grigas.

Prie atidengto atminties paminklo buvæ Dûkðto tremtiniai ir jø artimieji.

Ðv. Miðias uþ gyvuosius ir mirusius tremti-nius aukojo kun. Sigitas Grigas.

Tremtinë, partizanø ryðininkë, trijø þuvusiøbroliø partizanø sesuo Ona Laurinienë.

þemëje, ðalia kapiniø suras-tas akmuo, tinkamas pamin-klui. Akmená atveþë buvæstremtinys Viktoras Lozda,Algis Bulova akmená padëjopastatyti aikðtëje, pagaminolentelæ su uþraðu, seniûnijosdarbuotojai parengë pama-tus akmeniui ir sutvarkë aikð-tës teritorijà.

Padëkojæs kunigui uþ au-kotas ðv. Miðias uþ kraðto gy-vuosius ir mirusius tremti-nius, seniûnas sakë: „Þmo-gui duota uþmarðtis ir at-mintis. Uþmarðtis padeda uþ-gyti þaizdoms ir jas uþmirð-ti, o atmintis duota, kad ne-pamirðtume tautos skriaudøir istorijos. Tremtinius Sibi-re palaikë Viltis kada norssugráþti á gimtuosius namus.Skaudu, kai atima tëvà, mo-tinà, vaikà, dar skaudþiau,kai atima Tëvynæ“.

Renginyje dalyvavæs ra-jono meras Henrikas Ðiaudi-nis seniûnui áteikë árëmintàrajono Tarybos sprendimà,aikðtei suteikti Vilties vardà.„Sveiki susirinkæ ðià ásimin-tinà Dûkðtui dienà. Dþiau-giuosi, kad jûs kartu su se-niûnija, baþnyèia, bendruo-mene nutarëte áamþinti savoatmintá. Vilties vardas aikð-tei – geras ir teisingas spren-dimas. Terusena Viltis, kad

tie baisûs laikai daugiau ne-pasikartos“, – sakë meras.

Jis padëkos raðtà áteikëO. Laurinienei, aktyviai ben-druomenininkei, daugelioiniciatyvø, pastabø autorei,visada atvirai sakanèiai tiktiesà. „Tai þmogus, pati per-ëjusi lagerius ir tremtá, iðgy-

venusi ðeimos tragedijà“, –sakë meras.

Lietuvos politiniø kali-niø ir tremtiniø sàjungos ra-jono skyriaus pirmininkasVytautas Gimþauskas prisi-minë savo motinos tremtinësdaþnai kartotus þodþius, kadtremtiniai visada gyveno Vil-timi, malda ir tikëjimu, kadvienà dienà vël sugráð á Lie-tuvà. „Tai iðsipildë, bet daugmûsø liko gulëti Sibiro pla-tybëse. Ðis akmuo ateitieskartoms primins apie mûsøkovas, tikëjimà ir Viltá“, – sa-kë V. Gimþauskas.

„Lietuva laisva, bet armes jau laisvi, ar sugebësimeapginti sunkiai iðkovotà lais-væ? – klausë O. Laurinienë,partizanø ryðininkë, trijø þuvu-siø broliø partizanø sesuo. –Dar vis yra þmoniø, bijanèiøminëti partizanø vardus, ben-drauti su tremtiniais. Praëjauvisà tà pragarà, maèiau ir par-tizanø kovà, ir lagerá, ir trem-tá. Dabar þydai stato pamin-klus holokausto aukoms, sa-ko, jø vaikus iððaudë. O mû-sø vaikø neiððaudë, badu ne-iðmarino? Kai mane nuveþëá grieþto reþimo Taiðeto lage-rá, priþiûrëtojai sakë: „Neþiû-rëkit á tà pusæ, ið kur atvyko-te, nes ten niekada negráðite.Èia jûsø namai ir kapai.“ Betmes në akimirkai neabejojo-me, kad gráðime.

Kà tik skambëjo graþûsþodþiai: „Graþi tu, mano

brangi Tëvyne...“ Ji graþi bus,kol bus laisva. Laisvës nie-kas nedovanoja, jà reikia ap-ginti. Buvo labai daug aukø.Dabar kai kas sako – nebûtøbuvæ partizanø, nebûtø tiekaukø. Netiesa! 1940–1941 m.okupantams niekas nesiprie-ðino, o jie ir ðaudë, ir trëmë.Todël, atëjus antrajai okupa-cijai, daugelis vyrø nuspren-dë – daugiau nevergausim,nepasiduosim ir pasiprieði-no ginklu. Jie buvo negailes-tingai naikinami, jø kûnai më-tyti patvoriuose, bet vyrai sa-kë – davëme priesaikà Die-vui ir Tëvynei, todël kovosi-me. Mes laisvës nematysim,bet Lietuva bus laisva ir atei-nanèios kartos gyvens laisvos.

Gaila, kad ðiandien èiamaþai jaunimo. Jeigu jo ne-auklësime patriotiðkai, jisLietuvos neapgins. Kita bë-da. Jaunimas bëga ið Lietu-vos. Negi iðsipildys Maskvosbudelio M. Suslovo þodþiai,kad „Lietuva bus, bet be lie-tuviø“. Galvojo, visus ið-trems. Neiðtrëmë, tai dabarpatys iðvaþiuojame. Daþnaigirdþiu – kà mums ta Lietu-va, valdþia davë? O kà ji turiduoti? O kà tu davei Lietu-vai? Kiek þemës dirvonuoja,dirbkite, darbo uþteks. Betkaip pasiklos, taip iðsimie-gos. Nesvarbu, kokia partijabevaldytø, mes esame vienaLietuvos partija. Viena, kaipkumðtis. Gyvenkime ir dirb-kime draugiðkai, taikiai – irmes laimësim“, – kalbëjo,tarsi visus skaudulius iðrau-dojo O. Laurinienë.

Ji paminëjo dar vienàádomø faktà, kad ðioje Vil-ties aikðtëje anksèiau stovë-

AtmintisMieganèius pilkapiuose, kritusius kovose uþ Lietuvos valsty-

bæ prie Vorkslos, Þalgirio laukuose, prie Orðos, Salaspilio, Daug-pilio ir Ðirvintø, Aþvinèiø girioje ir Þelmeniðkëje, nukankintuskalëjimuose, mirusius Sibiro platybëse, palaidotus Salako, Ðved-riðkës, Kazitiðkio ir kitø parapijø kapinëse ar neþinomose vieto-se, prisiminkime ir pagerbkime juos malda ir darbais.

Ið R. Klimo kalbos Nukelta á 6 psl.

6 2016 m. lapkrièio 11 d. Mûsø Ignalina

Atkelta ið 5 psl.

Kà tik paðventinus paminklà.

Renginio vedëjai Agnë Umbrasienë ir Gintautas Velièka.

jo pastatas, kuriame buvovaistinë. Ji pokaryje ákurdin-ta ið Rakënø kaimo perveþ-tame tremtinio Jono Èièelioname. Jo sûnus þuvo parti-zanø gretose, o ðeima iðtrem-ta. Tais laikais okupantas ar-dë geresnius iðtremtøjø na-mus, klebonijas. Taip kûrë„ðviesø komunizmo“ rytojø.

Dûkðto bendruomenëspirmininkë Ona Zaleckienëdþiaugësi naujàja aikðte ir pa-minklu. „Ðiandien matautarsi aðarojantá akmená. Taidþiaugsmo aðaros, kad jisnuo ðiol bus mûsø Viltis iratmintis. Norëèiau, kad ðiaikðtë bûtø ne vien liûd-nø ávykiø minëjimo, bet irmûsø ðvenèiø vieta. Linkiubûti visiems vieningiems“, –oficialiàjà dalá tarsi uþbaigëO. Zaleckienë.

Paminklà tremtiniamsatidengë rajono meras H. Ðiau-dinis ir seniûnas V. Kazënas.Paminklà ir aikðtæ paðventi-no kun. S. Grigas. Renginiopradþioje ir pabaigoje skam-bëjo tremtiniø dainos ir dai-nos apie Lietuvà. Renginiovedëjai Agnë Umbrasienë irGintautas Velièka skaitë ið-traukas ið Èikagoje iðleistosknygos „Lietuviai Sibire“apie 1941 m. birþelio tremtáið Salako apylinkiø perDûkðto geleþinkelio stotá.

Nors diena buvo þvarbi, ið-kilmëse dalyvavo nemaþasdûkðtieèiø bûrys, tarp jø 12dar gyvø Dûkðto tremtiniøsu ðeimomis. Tarp jø buvo ir

partizanø vado MamertoLaurinëno-Mingailos sesuoir brolis, gyvenantys ðaliaDûkðto.

Autoriaus nuotr.

Neþiûrint þvarbios dienos, iðkilmëse dalyvavo nemaþas dûkðtieèiø bûrys.

Rûkai rudeniniaiLaukus, pievas kloja,Sodo medþiai jau barsto lapus.Ilgesys krûtinëjVartus uþkilojo –Tas vasaros groþis trapus.

Lapeliai auksiniaiJau ðlama po kojø,Ramunëlës prie upës neðvies.Miðkai nusiminæ –Pasibaigë rojus,Ðaltos þvakës paukðteliø nekvies.

Rûkai rudeniniaiÐirdies neapkrito –Ji dar skamba vilties varpeliu.Atsiøski man þiniàPer spindulá rytoAnt snieguolëm uþklotø þoliø.

Liutgarda SAVICKAITË

Rûkai rudeniniaiAnt to tilto, ant eþero kranto,Nesutiksim saulëtø rytø.Nesvarstau – buvo verta, neverta,Bet skaudu, bet be galo skaudu.

Juk ne að pamirðau arba iðdaviau,Pats nusprendei eit savo keliu.Paprasèiausiai að viskà atidaviau,Ir ðiandien nieko jau neturiu.

Susitiksim, tik jau ne ant tilto to,Patylësim, paslëpæ þodþius.Mûsø laimës nebër, o be kita koAð þinau – jos daugiau nebebus.

Lolita REIFONAITË

Juk ne að

Gyvenimas pagalþvaigþdes

Lapkrièio 11 d.Ðià dienà vertëtø medi-

tuoti ir melstis – troðkimaiiðsipildys. Taèiau tie, kurienebus gailestingi, gali netek-ti malonës. Vakare palankuuþsiimti ávairiomis kosmeti-nëmis procedûromis. Pildo-si sapnai. Dantø gydyti nere-komenduojama. Lapkri-èio 11-àjà gimæs þmogus pa-siþymi tvirta valia, stipria in-tuicija ir puikiai geba apgin-ti savo nuomonæ. Ðià naktápradëto vaiko laukia neþabo-ta laisvë ir ilgas gyvenimas.

Lapkrièio 12 d.Puiki diena mokytis, me-

dituoti, kaupti informacijà,dalyvauti intelektualiojegrupinëje veikloje. Sapnainesipildo. Dantø gydyti ne-rekomenduojama. Lapkri-èio 12-àjà gimæs þmogusmëgsta permainas, kelionesir siekia nepriklausomybës.Sëkmæ jam gali atneðti dva-sinës áþvalgos. Ðià naktá pra-dëtas vaikas jaus glaudø ryðásu protëviais. Tai já apsaugos

nuo didþiausiø pavojø.Lapkrièio 13 d.

Nuo 16 val. nederëtøkurti naujø planø ir kà norsþadëti. Stenkitës nieko ne-áþeisti, iðpildyti praðymus.Sapnai nesipildo. Vakarenereikëtø vartoti daug skys-èiø. Lapkrièio 13-àjà gimæsþmogus – atsargus, diplo-matiðkas ir nekenèia kriti-kos. Ðià naktá pradëtas vai-kas taps nevykëliu arbamokytoju.

Lapkrièio 14 d.Ðià dienà patariama val-

dyti emocijas ir troðkimus,nepasiduoti þalingiems ápro-èiams, jausti saikà, nugalëtibaimes. Vertëtø tvarkytinamus. Pildosi sapnai. Ope-ruotis ir dantø gydyti nere-komenduojama. Lapkri-èio 14-àjà gimæs þmogus –romantiðkas, pasiþymi pui-kia vaizduote ir intuicija. Ðiànaktá pradëtas vaikas dþiu-gins taikiu charakteriu, my-lës gamtà ir gyvûnus, sieksdvasinio tyrumo.

Spalio 28 d. MI iðspausdintà kryþiaþodá teisingai iðsprendë 33 skaitytojai.Redakcijos ásteigtà prizà – virtuvës ðeimininkiø knygà „Dovanos ið virtuvës“ – burtø

keliu laimëjo ignalinietë Zosë MUDINIENË. Sveikiname!Ðio kryþiaþodþio teisingas atsakymas – Paþemiðkis.Prizà praðome atsiimti redakcijoje ðiandien darbo valandomis.Ðiandien spausdinamo kryþiaþodþio prizà – virtuvës ðeimininkiø knygà „Dovanos ið virtu-

vës“ – ásteigë redakci ja.Kryþiaþodþio atsakymø laukiame iki ketvirtadienio, 17 val. Sëkmës!

Rudens pramogos

Sudarë Danutë ÐULCAITË

Praktiðkai kiekvienasþmogus kartais suserga angi-na. Ði liga laikoma viena ið la-biausiai paplitusiø ir tarp vai-kø, ir tarp suaugusiøjø. Ji yrainfekcinës kilmës, sukeliamadaþniausiai streptokokø.

Angina paprastai suser-gama dël perðalimo arbaûminiø recpiraciniø infekci-jø komplikacijø. Galima su-sirgti ir uþsikrëtus jos sukë-lëjais, plintanèiais oro-laði-niu keliu. Angina pasireiðkiaðaltkrëèiu, galvos ir gerklësperðëjimu ir skausmu, sàna-riø maudimu, bendru sil-pnumu, karðèiavimu. Pasi-reiðkus ðiems simptomams,reikia nedelsiant kreiptis ágydytojà ir vartoti jo paskir-tus vaistus, nes laiku nesu-skatus gydytis, gali iðsivysty-ti komplikacijos, paþeidþian-èios ðirdá, bronchus bei plau-èius, sànarius ir t.t. Gydantissvarbu sveikai maitintis, val-gyti maistà, nedirginantáskaudanèios gerklës, bet tu-rintá pakankamai vitaminøir kitø maistiniø medþiagø.

ANGINASveikata

Tremtiniai në akimirkai nepraradoVilties sugráþti

72016 m. lapkrièio 11 d.Mûsø Ignalina

Antradiená „Þuvëdroje“ pratæsti „Auksinio proto“ áskaitiniai þaidimai. Ðio vakaroþaidimà vël laimëjo komanda „Tie patys“, stabiliai þaidusi visà vakarà. Bendroje áskai-toje „Tie patys“ liko treèioje vietoje, bet perpus sumaþino atsilikimà nuo pirmosios.

Ávyko ðiokia tokia rokiruotë tarp komandø. Vienos, paèiu ilgiausiu ir sunkiai iðtariamupavadinimu, nebeliko, ji susijungë su „Tundros“ komanda. Dar praneðta, kad lapkrièio 24d. organizuojamas þaidimas Lietuvos kariuomenës dienai paminëti, kurio dauguma klausi-mø bus apie Lietuvos kariuomenæ. Kvieèiami dalyvauti ne tik „Auksinio proto“ þaidëjai,bet burtis ir dalyvauti naujos komandos. Þaidimas bus vienkartinis, proginis.

R. Kajëno nuotr.

Vël laimëjo „Tie patys“

Ðákart komanda þaidë ir nugalëjo, bûdama visos sudëties.

Praëjusiame numeryjespausdinome partijø, kuriospagal sociologø prognozesturëjo didþiausias galimybespatekti á Seimà spalio 9 d.rinkimuose, nuostatas dëlmedþioklës ir þvejybos. Da-bar (ðias eilutes raðau lapkri-èio pradþioje) tenka palauk-ti, su kuo daugiausiai vietøSeime gavæ valstieèiai ir þa-lieji galiausiai sudarys koa-licijà, kokie þmonës vado-vaus mums aktualioms ûkioir valstybës valdymo sri-tims – tai gali ið esmës lemtivaldþios poþiûrá á medþiok-læ ir þvejybà. Seimo rinki-muose daugiausia vietø iðko-vojusiø partijø pirmieji vieði

Ne tik gamtoje rûkas...Artûras MANKEVIÈIUS

Þurnalo „Medþiotojas ir meðkeriotojas“ vyr. redaktoriusKai ðis numeris buvo atiduodamas spaudai, dar nega-

lëjome aiðkiai paraðyti, kokiø Seimo rinkimø rezultatøsulaukëme. Taip, jau þinojome, kiek kuri partija këdþiøuþsitikrino Seimo salëje, bet mums, medþiotojams ir með-keriotojams, svarbu þinoti, ne tik su kokiais planais irtikslais dël gamtos, medþioklës ir þvejybos reguliavimo áSeimà atëjo rinkimø nugalëtojai, bet ir kà jie darys rea-liai. Juk ne kartà patyrëme, kad rinkimø paþadai ir jønugalëtojø darbai gerokai skiriasi.

pareiðkimai parodë, kadprognozuoti gamtos, þvejy-bos ir medþioklës ateitá su-dëtingiau nei orus, sprendi-mai dar skendi rûke...

Et, kaip sakoma, valdþiaateina ir iðeina, o gamtoje gy-venimas teka savo vaga. Ran-kose laikote ðiø metø paskuti-ná þurnalo numerá. Pirmiau-sia jame sveikiname Me-dþioklës árenginiø ir Þvejyboslaimikiø konkursø nugalëto-jus. Dëkojame visiems, kurievisus metus siuntëte savo su-konstruotø árengimø apraðy-mus ir sëkmingø þvejybos lai-mikiø nuotraukas. Su nugalë-tojais susipaþinkite ðio nume-rio puslapiuose. Ir toliau kvie-èiame dalintis savo kûrybosrezultatais bei áspûdingiausio-mis sugautomis þuvimis – juosir toliau skelbsime þurnalo„Facebook“ paskyroje.

Taip pat primenu, kad da-bar pats laikas uþsiprenume-ruoti þurnalà 2017 m., ypaèpasinaudojus prenumeratosredakcijoje akcija. Kaip uþ-siprenumeruoti su 25 proc.nuolaida – plaèiau skaityki-te þurnalo 28 p.

Linkime, kad besibai-giantys metai dar spëtø atneð-ti dþiugiø akimirkø gamto-je, medþioklëje ir þvejyboje.

Medþioklei ir þvejybai –valio!

Nagrinëdami kalbos at-siradimà, visø pirma turi-me atsisakyti vis dar ganapaplitusio antropocentriz-mo. Kalba (o tiksliau – ávai-rios signalinës sistemos) në-ra tik þmoniø „iðradimas“. Irnëra þmonijos istorijoje to-kio konkretaus momento,kada galima pasakyti – ðtaivakar þmoniø grupë tarpusa-vyje dar nekalbëjo, o ðiandienji jau kalbasi. Ðiuolaikiniaityrimai parodë, kad tarpusa-vyje informacija keièiasi netik ávairios pakankamai iðsi-vysèiusiø gyvûnø grupës(þinduoliai, paukðèiai, rop-liai, þuvys), bet ir augalai, irnetgi bakterijos. Jø naudoja-mø signaliniø sistemø yra la-bai ávairiø – pradedant gar-sinëmis bangomis (áskaitantir ultragarsiná bei infragarsi-ná diapazonà), elektromag-netinëmis bangomis (labaiávairiø diapazonø), chemi-niais signalais ir baigiantávairiomis kûno spalvomisbei judesiais.

Jei paþvelgsime á ðiuolai-kiniø þmoniø bendruome-nes, irgi rasime vos ne visøðitø ávairiausiø signaliniøsistemø variantø – nuo gar-siniø signalø (kalbos) ir ges-tø iki feromonø, skleidþia-mø tam tikrais momentais irsuvokiamø pasàmonëje.

Iðvada – ávairios signali-nës sistemos, skirtos ben-drauti tarpusavyje tos paèiosrûðies individams, atsiradopraktiðkai nuo pat gyvybës„uþgimimo“.

Ir tos ávairios signalinëssistemos palaipsniui vystësibei tobulëjo, o svarbiausia,skirtingose gyvûnijos grupë-se, netgi tos paèios rûðies, ðiøsignaliniø sistemø „normi-niai“ signalai skyrësi jau irginuo paèios þiliausios seno-vës. Tai akivaizdu ið dabarti-niø þmogbeþdþioniø grupiøtyrimø Afrikoje – skirtingo-se grupëse tos paèios rûðiesbeþdþioniø naudojami skir-tingi signalai. Tas pats ir, pvz.paukðèiø tyrimuose – skir-tingi bûriai turi skirtingussignalus. Atrodo, kad ir del-finø grupës taip pat turi skir-tingas „kalbas“.

Vienu þodþiu, kalbos at-sirado ir vystësi nuo paèiø se-niausiø laikø – dar, matyt,nuo dinozaurø (paukðèiaiyra to pavyzdys) – ir jei indi-vidø grupës nebendravo tar-pusavyje nuolat, tai ir jø „kal-bos“ neiðvengiamai negalë-jo bûti tos paèios. Todël vie-na bendra proprokalbë bûtinegalëjo – dël paprastos prie-þasties: kiek toli á praeitá be-eitume (nors ir milijonusmetø), rasime ávairias þmo-niø grupes (o dar seniauþmogbeþdþiones – þmoniøprotëvius), kuriose jau tadabuvo savi skirtingi dialektai.

P. S. Beje, kà tik sukûriaunaujà terminà – lingvoarche-ologi ja, tai yra mokslas, ti-riantis „þilà archeologinæ pra-eitá“, naudojant tyrimamslingvistinius duomenis.

Kalbosatsiradimas

Kæstutis ÈEPONISKraðtotyrininkas, besido-mintis lingvoarcheologija

Kito þmogaus þemini-mas, menkinimas, áþeidinë-jimas, grasinimai, bandymaskontroliuoti, rodyti savo val-dþià – tai psichologinis smur-tas, kuris ne taip jau retai su-tinkamas mûsø tarpusaviosantykiuose. Kyla klausimas:kodël þmogus pradeda nau-doti psichologiná smurtàprieð kitus? Tyrimai rodo,kad vaikai, vaikystëje iðgyve-næ smurtà, vëliau gali patyspradëti smurtauti ir tokiu bû-du „spræsti“ savo patirtasskriaudas ir problemas. Ta-èiau tai nereiðkia, kad kiek-vienas vaikystëje patyræssmurtà, suaugæs elgsis agre-syviai. Kiekvienas atvejis yraindividualus, reikia ieðkotikonkreèiø susiklosèiusiossituacijos prieþasèiø.

Kyla dar vienas klausi-mas: ar konfliktas bendrau-jant, pyktis reiðkia emocináar psichologiná smurtà? Kuryra riba? Riba yra gana slidi.Pykèio iðraiðkos formos,konflikto sprendimo bûdaigali bûti konstruktyvûs, betgali bûti ir labai destrukty-vûs, griaunantys. Pavyzdþiui,„nekalbadieniai“, kai arti-mas þmogus baudþiamas ne-bendravimu, priskiriamiprie emocinio smurto apraið-kø. Taèiau èia labai svarbuatsiþvelgti á tai, kaip daþnai,kaip ilgai trunka „nekalba-dieniai“. Kartais apsiþo-dþiaujame kiekvienas, ta-èiau, kai tai tampa sistemin-gu þeminimu, grasinimais,bandymu psichologiðkai pa-veikti, tuomet jau galima kal-bëti apie psichologiná smur-tà. Normalaus, tradiciniokonflikto metu dvi pusës su-siginèija, iðsako savo nuomo-næ, randa abiem priimtinàiðeitá ir dël to jauèiasi ganagerai. Emocinio smurto at-veju vienas dalyvis jauèiasikaltas, prislëgtas, nieko ne-vertas, iðsigandæs, sutrikæs,silpnas, o kitas – teisus, pik-tas, pamokæs kità, galingas.Psichologiniais smurtauto-jais negimstama, jais tampa-ma. Kuo þmogus turi geres-nes sàlygas augti ir skleistiskaip asmenybë, kuo didesnisjo pasitikëjimas savimi, kuogeriau jis iðmoksta paþinti sa-vo jausmus ir konstruktyviai

Psichologo skiltisAPIE PSICHOLOGINÁ

SMURTÀ„Ðeimoje patiriu psichologiná smurtà. Atleidþiu, nusileidþiu,

stengiuosi viskà pamirðti. Deja, situacija vël ir vël kartojasi...“Ið skaitytojos laiðko

Regina MAJAUSKIENËPsichologë

juos reikðti, tuo didesnë tiki-mybë, kad jis sugebës gerbtikitø þmoniø psichologinæerdvæ ir laisvæ bei nustatytiir saugoti savo paties ribas.

Ankstyvi emocinio smur-to þenklai – perdëtas partne-rio pavydas, kontrolë, abe-jingumas kito jausmams, im-pulsyvûs pykèio protrûkiaistaigiai besikartojantys sulipðnumu, atsipraðymais. Vi-sa tai signalizuoja, kad rei-kia bûti atsargiam. Nors san-tykiø pradþioje pavydas irkontrolë gali atrodyti kaipbegalinis rûpestis ar labai di-delë meilës iðraiðka.

Kaip elgtis psichologiniosmurto situacijoje? Univer-salaus recepto visiems atve-jams nëra. Jei smurtautojuinepasakysime „stop“, „èiayra mano riba, jos perþengtinevalia“, jis savo elgesá tæs irpsichologinio smurto tarpas-meniniuose santykiuosedaugës. Atlaidumas, nuolan-kumas, paklusnumas emoci-nio smurto paprastai nesu-stabdo. Jei emocinio smur-to ratui leisime smarkiai ási-sukti, jam pasiprieðinti kas-kart bus vis sunkiau. Þmo-niø tarpasmeniniai santykiaiyra gana sudëtingi ir juosdaþnai nëra lengva paaiðkin-ti. Daþnai bûna, kad vienapusë, patyrusi emociná smur-tà, kaltina save, jauèia, kadyra verta paþeminimo, lin-kusi pateisinti psichologinásmurtautojà. Kartais jos pa-sitikëjimas savimi bûna taipsugriautas, jog mano, kad besmurtautojo tiesiog negalësiðgyventi.

Kad ir kaip bûtø neápras-ta ir nelengva, pirmiausiareikia pasakyti „stop“, atgau-ti pasitikëjimà savimi, skirtilaiko savo sielos þaizdoms ið-gydyti, savajam „að“ atrasti,imtis atsakomybës, kad pa-naðiø atvejø nesikartotø.

Susitikusios kalbasi dvikaimynës:

– Susirgai?– Kodël klausi?– Ryte ið tavo namø iðë-

jo gydytojas.– Baik juokus, að gi ne-

klausiu, ar karas prasidë-jo, kai ið tavo namø karinin-kas iðbëga...

Skambutis á policijà:– Sveiki, ar ne jûsø pat-

ruliai vakar lankësi Smë-lio g. 15?

– Taip, siuntëme, kadan-gi buvo gautas praneðimas

Anekdotai dël ramybës drumstimo.– Praðau perduoti parei-

gûnams, kad uþsuktø pas musdar kartelá. Liko jø kepurës,ðvarkas ir antrankiai... Dar ga-lës ir nuotraukas paþiûrëti –labai linksmos iðëjo...

Baigdamas paskaità

profesorius filosofiðkai api-bendrino:

– Vienas kvailys gali uþ-duoti daugiau klausimø, nei at-sakyti galëtø ðimtas iðminèiø.

– Tylus balsas ið audito-rijos:

– Nenuostabu, kad jûsøegzamino mes neástengiameiðlaikyti...

8 2016 m. lapkrièio 11 d. Mûsø Ignalina

Brangiai stambi ámonë perkaávairaus brandumo miðkus.

Tel. 8 633 33333

Ignalinos kultûros ir sporto centre,lapkrièio 18 d., 18 val.

Atliekame ávairiusgrunto stumdymo

darbusTel: 8 698 46745

GRUNTOSTUMDYMO

DARBAI

NUOMOJAMEMini ekskavatoriø

Turima áranga: planiravimo kauðas,

kasimo kauðas, gràþtas.Tel: 8 698 46745,

8 686 23411

PARDUODAMAS 1,20 ha þemës sklypas, tinkamasárengti VËJO JËGAINIØ PARKÀ(iki 8 jëgainiø) prie Dysnykðèio eþero.Kaina – tik 35 000 Eur! Galima derëtis!

Tel. 8 624 53972

BibliotekojeLapkrièio 11 d., nuo 18 val. – Ignalinos rajono savi-

valdybës vieðosios bibliotekos maþojoje salëje (I aukð-tas) – filmø naktis. Renginys skirtas Ignalinos miesto 150-meèiui paminëti.

Nuo 18 iki 19 val. – maþieji bibliotekos lankytojaigalës dþiaugtis animaciniais filmais.

Nuo 19 val. – Algirdo Panavo filmø perþiûra „Igna-linos apylinkës po paukðèio sparnu“.

Informuojame,kad VÁ Ignalinos miðkøurëdija atlieka kadastriniusmatavimus þemës sklypo(projekte Nr. 1002-1), esan-èio Ignalinos r. sav.,Didþiasalio sen., Grigalið-kës k., Didþiasalio kadast-ro vietovëje.

Praðome iki 2016 m.lapkrièio mën. 22 d. atsi-liepti gretimo þemës sklypo,kad. Nr. 4513/0008:112 tur-to paveldëtojus þemës skly-po ribø suderinimui.

Informacijà teikia ma-tininkë Agnë Lazauskienë,tel. 8 615 31940, adresu Aþu-ðilës g. 18, Ignalina, el. paðtua.lazauskiene@igmu.lt.

PARDUODAMELABAI GEROS KOKYBËS:

6 mm MEDIENOS GRANULES SANDËLYJEIGNALINOJE – PO 165 EURUS UÞ TONÀ.

MEDIENOS PJUVENØ BRIKETUS SANDËLYJEIGNALINOJE – PO 110 EURØ UÞ TONÀ.

Tel.: 8 675 65212, (8 386) 52421

Tel. 8 626 10712

92016 m. lapkrièio 11 d.Mûsø Ignalina

Loðimas Nr. 1235Data: 2016-11-09

6 skaièiai (auksinis tiraþas*) 3 841 112,00 Eur6 skaièiai 1 561 088,00 Eur5+1 (auksinis tiraþas*) sk. 149 630,23 Eur5+1 skaièius 7 588,00 Eur5 skaièiai 562,00 Eur4 skaièiai 19,00 Eur3 skaièiai 2,50 Eur2+1 skaièius 1,00 EurKai tarp 6 pagrindiniø sk. iðkrenta auksinis sk.

Skaièiai: 14, 15, 17, 23, 26, 33Auksinis skaièius 30Papildomi skaièiai +35, +36Laimëjimai:

Parduoda Perka

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikinameÐiandienà Jûsø metai suþydëjo80-deðimt ávairiø þiedø...Èia visko bûta: saulës, vëjo,Daug praradimø ir vilèiø...Nuëjot prasmingà ir ilgà kelià,Pavargo rankos nuo sunkiø darbø...Priimkit ðiandien deganèià ugnelæSavo anûkø, proanûkiø ir vaikø ðirdþiø.

Garbingo 80-ojo jubiliejaus progaGubertà TRUBILÀ, gyvenantá Þeimiø kaime,

nuoðirdþiai sveikina dukra, þentas, sûnûs, marèios,anûkai ir proanûkiai

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikinameEidami bendro gyvenimo

keliu visada turëjot atsargojpo gerà, ðvelnø þodá kiekvienam prakalbintam arjus prakalbinusiam,

Turëjot atsargoj skaidrø, ðiltà ðypsná liûdin-èiam ir linksmam, paþástamam ir nepaþástamam.

Turëjot atsargoj ðirdy tas ástabias ðviesas, ku-rios nematomu tvarsèiu priglusdavo prie svetimøðirdþiø ir jas iðgydydavo.

Tegul ir toliau per gyvenimà su Jumis eina san-tarvë, pagarba vienas kitam, nuoðirdumas ir gai-lestingumas.

Onà ir Jonà DÛDËNUS ið Girminiø kaimo,drauge pasitikusius 65-àsias vestuviø sukakties

metines, sveikina visa ðeima.

Brangiausiai Lietuvojemiðkus (brandþius,jaunus, malkinius,

iðkirstus), þemes, sodybas.Tel. 8 651 39039

Perkame ðakas, malkas,miðkus su þeme arbaiðsikirsti, gali bûti ir

malkiniai. Greitai atsi-skaitome.

Tel.: 8 687 54490,8 622 22031

Miðkus gera kaina(su þeme arba iðsikirsti).Domina brandûs, pribræs-

tantys ir jauni miðkai.Tel. 8 616 11757

Þemës ûkio paskirtiessklypus. Domina Ignalinos,

Ðvenèioniø ir Zarasø r.Tel. 8 611 19554

Pirksiu namà ar sodybàpoilsiui ir gyventi. Siûlyti

ávairius variantus.Tel. 8 698 49854

Sodybà, vilà, namà, pirtá,pastatà vaizdingoje

vietovëje prie eþero, upës.Siûlyti ávairius variantus.

Þinantys siûlykite,atsilyginsiu.

Tel. 8 670 37592

Superkame visø markiøautomobilius, traktorius,

motociklus.Tel. 8 604 55326

A. Bagdono individualiámonë superka verðelius,telyèaites. Sveria elektro-ninëmis svarstyklëmis.Moka 6–21 proc. PVM.

Pasiima patys.Tel. 8 699 93682

Be tarpininkø – arklius,karves (1,20 Eur/kg),telyèias (1,30 Eur/kg),bulius (1,50 Eur/kg).

Tel. 8 622 09326

Ávairø miðkà su þeme arbaiðsikirsti, taip pat medie-

nos sandëlius.Tel. 8 609 80524

Perkame kalëdines eglutes,pasiimame patys, kiekis

nesvarbus.Tel. 8 677 66769

Nebrangiai savos gamyboslengvojo automobilio

priekabos dokumentus.Tel. 8 623 75962

Perkame þ. û. paskirtiesþemæ nuo 2 ha. Siûlyti

ávairius variantus.Tel. 8 659 81997

Superkame visømarkiø automobilius,

sunkveþimius, autobusus,traktorius, motociklus.

Sutvarkome dokumentus.Atsiskaitome vietoje.

Tel. 8 662 14414

Uþsienio kapitalo ámonëbrangiausiai Lietuvoje

perka ávairø miðkà. Siûlytivisus variantus. Neparduo-kite, nepasitaræ su mumis.

Atsiskaitome ið karto.Tel.: 8 659 81997,

8 620 23846

1–5 k. netvarkingus irapleistus butus, kambarius,

namus ir jø pamatus.Kaina – iki 2 317 Eur.

Tel. 8 618 38150

Ignalinos rajono pirmajame notarobiure siûlomas sekretorës darbas.

CV siøsti el. paðtulaima.aidukaite@notarai.lt arbaskambinti tel. (8 386) 53445

Gaminame pirties krosne-les, kieto kuro ið juodo

metalo su vandens talpa –kaina 199–250 Eur.

Ið nerudijancio – 260–350 Eur. Galime atve•ti.

Tel. 8 647 29620

Visagine gamybineiámonei: GAMYBOS

MEISTRAS, GAMYBOSVIRÐININKAS.

Tel.: +37061554865,+37069832879.

Reikalingi vairuotojai-ekspeditoriai. Darbas

Ðvenèionyse. Reikalavi-mas – C kategorija.

Tel. 8 684 41641

Padedu nusipirkti irparduoti ávairø nekilnoja-

màjá turtà: sodybas,namus, butus. 20-iesdarbo metø patirtis.

Tel. 8 698 03444, Alvydas

Nestandartiniøbaldø gamyba: spintosstumdomomis durimis,

virtuvës baldai.Nuolaidos – 20 proc.

Tel. 8 612 07459

Uþsienio kapitalo ámonëbrangiai iðsinuomoja þ. û.paskirties þemæ nuo 3 ha

visoje Lietuvoje.Tel. 8 620 23846

Reikalingas darbininkas(ûkio darbai).

Tel. 8 696 54842

Atlieku ávairius vidausapdailos darbus.Tel. 8 647 24713

Vidaus apdailos darbai,taip pat meistras á namus

smulkiems darbams.Tel. 8 603 05105

Laiptiniø daþymas, gipsosukimas, tapetavimas ir kiti

remonto, santechnikosdarbai. Kaminø, krosniø

remontas. Ðuliniø valymas.Tel. 8 605 02472

Filmuoju vestuves ir kitusrenginius.

Tel. 8 686 00147

Ið Italijos atveþame jumspatinkantá automobilá.

Uþsisakykite.Tel. 8 663 50020

Tvarkau paveldëjimoteises, apmoku skolas

kreditoriams, tvarkau visusreikalingus dokumentus

dël giminystës ryðionustatymo, dël palikimo

priëmimo termino pratæsi-mo, dël palikimo priëmi-

mo faktiniu valdymu.Tel. 8 618 38150

Laisvës g. 35, Ignalina.Skalbiame, valome

drabuþius, kilimus, odà,zomðà, plunksnas.

Nuomojame vestuvines,progines, pirmajai komuni-jai sukneles. Nuomojamepatalpas, pigiai gaminame

pietus laidotuvëms irmetinëms (5,00 Eur),

jubiliejams, vestuvëms.Kaina – sutartinë. Farði-ruoju þuvá, viðtà rieðutais.

Tel. 8 685 31530

Lapkrièio 25 d. á Ignalinà atvyksta angio-chirurgas E. Vitkus ið Vilniaus, kuris atliekakraujotakos tyrimus pacientams sergantiems:Galvos smegenø kraujotakos nepakankamumø.Kojø poodiniø ir giliøjø venø ligomis.

Tyrimas mokamas.Skambinti nuo 15 iki 17val.

Tel. 8 698 33653

Iðsinuomosiu 1 kambario butà.Tel. 8 627 09432

Svarstai, kad atëjo metas ásigyti naujà iðmanøjá, betvis atidëlioji? Nedelsk nei minutës, nes kito tokio pasiûly-mo gali tekti laukti labai ilgai. Ateik á „Tele2“ salonà, pasi-rink neribotø pokalbiø planà „Visi“ ir vienà ið trijø inter-neto duomenø paketà pagal savo narðymo áproèius, o mestau padovanosime naujà iðmanøjá pagal tavo pasirinktàinterneto planà.

Skamba neátikëtinai, taèiau tai tiesa. Pasiraðæs 24 mën.sutartá ir pasirinkæs planà „Visi“ su tau reikalingu 3 GB, 5GB arba 10 GB interneto kiekiu gausi naujà telefonà. Te-lefonas bus visiðkai nemokamas, jo modelis priklausysnuo pasirinkto duomenø paketo. Renkantis 3 GB gausi„Huawei“ arba „Just5 Freedom“, 5 GB – „Coolpad“, opasirinkæs 10 GB dovanø gausi „Samsung“ iðmanøjá.Kaip iðsirinkti, kiek interneto reikës?

Mokëjimo planas „Visi“ suteikia galimybæ pasirinkti skir-tingà interneto kieká, todël kiekvienas gali rinktis pagal savonarðymo áproèius. Populiariausias pasirinkimas – 3 GB, ku-riø uþteks ir bendravimui su artimaisiais, ir naujienomsbei elektroniniam paðtui. Mëgsti siøsti interneto turiná iresi aktyvus vartotojas? Tuomet geriau rinkis 5 GB, kadgalëtum nevarþomai bendrauti ir narðyti internete. Esi uþ-kietëjæs interneto vartotojas, kuris tau reikalingas ne tikkasdienëms paslaugoms, bet ir „Youtube“ turiniui ar fil-mams? Tuomet rinkis 10 GB interneto, kuriø uþteks tavonarðymo áproèiams.

Koká telefonà galiu rinktis?Pasirinkus pasiûlymà, kurá sudaro planas „Visi“ ir 3 GB

interneto uþ 9 Eur/mën. galësi naujutëlaitá „Huawei Y3 II“arba „Just5 Freedom“.

„Huawei Y3 II“– 4,5 colio ástriþainës ekranas, patogusvaldymas ir net 8 GB vidinë telefono atmintis, kurioje tilpsbegalë nuotraukø ir kito tau svarbaus turinio.

„Just5 Freedom“ yra telefonas, kuris labiausiai patiksmëgstantiems iðsiskirti, nes galima pasirinkti ið tokiø tele-fono spalvø, kaip geltona, roþinë, violetinë ar þalia, bei tra-dicinë juoda. Telefonas itin patogus, talpi 2800 mAh bateri-ja bei galimybë vienu metu naudoti 2 SIM korteles.

Norintys daugiau interneto ir pasirinkæ planà „Visi“ + 5GB interneto uþ 11 Eur/mën. gaus „Coolpad Modena 2“.Stilingas dizainas, taigi telefonas gali tapti puikiu kasdieniuaksesuaru, didelis 5,5 coliø ekranas uþtikrina puikø vaizdà.Telefono ekrano stiklas yra atsparus pirðtø antspaudams.

O pasirinkus planà „Visi“ + 10 GB interneto uþ13 Eur/mën. gali pasiimti lietuviø labiausiai vertinamo irmëgstamo gamintojo „Samsung“ iðmanøjá. „Samsung J32016“ pasiþymi talpia baterija, geros kokybës foto kamerair dideliu ekranu. Viskas, ko reikia, geram telefonui, kurágausi dovanø.

Perkant iðmaniuosius telefonus ástatymø tvarka taiko-mas valstybës nustatytas atminties laikmenos mokestis.

Gero pasiûlymo neverta atsisakyti, todël skubëk á arti-miausià „Tele2“ salonà ir pasinaudok akcija, nes telefonøskaièius ribotas.

PR Nori naujoiðmaniojo? Mes tau

já padovanosime

Taktiðkam ámonës va-dovui iðseko kantrybë:

– Gerbiamasis, að tie-siog neásivaizduoju, kaipmûsø ðauni ámonë gali ið-gyventi be jûsø, bet nuo pir-madienio mes pasiþiûrësi-me, kaip seksis tai pada-ryti...

Pastebëjimas: net jeigu

jûsø ðaldytuvas ir tuðèias, jisvis tiek „sulaukia“ 4–5 per-þiûrø kasdien...

Policininkas sustabdo

greitá virðijusá vairuotojà.Iðraðo baudà, duoda vai-ruotojui kvità ir sako:

– Ðá kvità pasilikite.– O kam jis man?– Kai surinksite dvylika

Anekdotai tokiø kvitø, galësite gautidviratá...

Iðtrauka ið pasiaiðkini-

mo: „Pirmas dvi dienas ne-atvykau á darbà, nes uoðvë ið-loðë automobilá – laistëme,o paskui dvi savaites gëriauið skausmo, kad ne að iðlo-ðiau“...

Mieloji, netrukus gyven-

sime brangiame bute – vis-kas taip, kaip tu norëjai.

–Tu nupirkai butà?– Ne, ðeimininkas padi-

dino nuomos mokestá...

Tikras vyras per savo gy-venimà turi pastatyti namà,pasodinti medá, uþaugintisûnø ir savarankiðkai nueitipas odontologà.

Ðeðtadieniaisprekiaujame „Birvëtos tvenkiniø“

gyva þuvimi.Praðome apsilankyti: Ignalinoje –

nuo 7 iki 12.30 val. prie autobusøstoties.

10 2016 m. lapkrièio 11 d.

El. paðtas: mi@ignet.lt, jbaltakis@ignet.lt

Laikraðèio leidëjas – Vieðoji ástaiga „Mûsø Ignalina“Laikraðtis leidþiamas antradieniais ir penktadieniais.

Ofsetinë spauda. 2,5 spaudos lankoRinko ir maketavo „Mûsø Ignalinos“ redakcija.

Spaudë UAB „Ignalinos spaustuvë“. Tiraþas – 2105.Tel. (8 386) 52071, el. p. ignalinos.spaustuve@ignet.lt

Uþ skelbimø turiná redakci ja neatsako

Adresas laiðkams: Vasario 16-osios g. 16, 30114 Ignalina

MûsøIgnalina Tel./faksas

52234Redaktorius

Jonas BALTAKIS8 686 98485

Korespondentai:

Skelbimai, reklamaTel. 8 605 19398

MûsøMûsø Ignalina Mûsø Ignalina Mûsø Ignalina Mûsø Ignalina Mûsø Ignalina Mûsø Ignalina Mûsø Ignalina Mûsø Ignalina Mûsø Ignalina Mûsø Ignalina Mûsø Ignalina Mûsø IgnalinaKKKKKuponasuponasuponasuponasuponas

Tekstas:

Ignalina

Pirmas skelbimas nemokamai, visi kiti po 1 EurPrenumeratoriams

iki 10 þodþiø Lina RAGINYTË

Tel. 8 611 61437

Mûsø Ignalina

ÐALDYTUVØ IR SKALBIMOMAÐINØ

REMONTASParduodu kokybiðkas naudotas skalbimo maðinas, ðaldytu-

vus, virykles MIELE, BOSCH ir kitas.Garantija iki 2 metø;Atveþimas, prijungimas nemokamas.

Meistras RIMAS, 8 682 21091

UAB „IGNALINOS GIRIOS“perka miðkà su þeme arba iðsikirsti

Atliekame miðko kirtimo ir iðtraukimo darbus. Teikiame miðkaveþio pa-slaugas. Perkame medienà, þemës ir miðko gràþinimo iðvadas. Rengiamemiðkotvarkos projektus ir konsultuojame visais miðkininkystës klausimais.

Tel.: 8 609 98021, 8 609 98022

Parduoda Parduoda

Atnaujinkite namus dabar, o atsiskaityti galësite per 3 mën. be jokiopabrangimo!

Tel.: 8 673 87466, 8 675 31530, el. paðtas – info@eurolangai.com

Ateities g. 16 (IKI parduotuvës II a.), Ignalina

Tel. 8 686 18468,8 687 86324

BRANGIAI PERKAME

Su þeme ir iðsikirstiMiðkuS

PLASTIKINIAILANGAI,Molëtai.

Tel.: 8 685 21557,(8 383) 51000

www.monoplastas.lt

UAB DZITVAPARDUODA

ir pristato (nemokamai)durpiø briketus,

akmens anglá, malkas.KASA TVENKINIUS.Tel.: 8 687 27293,

8 688 54330

Parduoda

UAB „ARVIMETA“superka juodàjá,

spalvotàjá metalo lauþà.Vilniaus g. 52, IgnalinaTel. 8 693 35288

LANGAI IR DURYSGaminame plastikinius langus, montuojame,reguliuojame, remontuojame senus langus.

Tel. 8 605 54511

Norëtume, kad mûsø þodþiai bûtø dideli,Kad sielvarte suðildytø, paguostø,Gyventi ðauktø vël be sopulio ðirdyIr aðaras nuðluostytø nuo skruostø.Nuoðirdþiai uþjauèiame Janinà TUSKENIENÆ dël sesers mirties.

Èibirø ir Ðerënø ðeimos

Mylimas ir artimas þmogus amþinybën neiðeina –ir sunkiomis akimirkomis,ir ðviesiomis minutëmis jis visada ðalia:mintyse, prisiminimuose...Nuoðirdþiai uþjauèiame Stasá BOGUÐEVIÈIØ, mirus Motinai.

Rimðës seniûnijos darbuotojai

AUDI A6, 2000 m., 2,5 TDI.VW GOLF, 2000 m., 1,9 TDI,T. A. iki 2018-11. Ið Vokietijos.

Tel. 8 685 21922

VW PASSAT B4 (dalimis),1996 m., 1,9 TDI, 81 kW,

universalas. Variklio defektas.Tel. 8 616 11635

FORD TRANSIT, 25 cm3, 51kW, savivartis, T. A. iki 2017 m.,

kaina sutartinë. Bulviasodæ(kaupikai, vienos vagos kasamo-

ji). Kaina sutartinë.Tel. 8 622 27530

OPEL ASTRA, 2000 m., 2,0 l,dyzelis, universalas, sidabrinës

spalvos, geros bûklës.Tel. 8 687 16268

FORD GALAXY, 1996 m., 2,0 l,benzinas, dalimis.Tel. 8 612 07459

Vaikiðkà veþimëlá, geros bûklës –50 Eur. Televizoriø – 30 Eur.Vaikiðkas sûpynes FISHER

PRICE – 60 Eur (tinka – iki 9 kg,su vandens garsais, melodija ir

ðvieselëmis).Tel. 8 686 45857

Þiemines geros bûklës padangassu ratlankiais (tinka – BOXER,

JUMPER, DUCATO automobi-liams), matmenys: 205/70 R15 C.

Tel. 8 687 39339

Seifà ginklui.Tel. 8 645 34775

Sidabrines eglutes – 3, 4 metrøaukðèio, vnt. – 20 Eur. Ið viso

apie 10 vnt.Tel. 8 626 46506, Vidiðkës

Ketaus dureles mûrinei viryklei,þvejybiná kostiumà ir batus.

Kokybiðkus moteriðkus aulinu-kus – 39–40 dydþio. Medinæ

etaþeræ (100 metø).Tel. 8 671 41870, Ignalina

3-jø korpusø plûgàKVERNELAND. Juodgalviø

avinukø skerdienà.Tel. 8 679 52200

Garaþà Vasario 16-osios g.,Ignalinoje.

Tel. (8 386) 46221

Dailylentes: vidaus, lauko, pirtims.Grindines lentas ir kità medienà.

Tel. 8 687 77445

Valtis dvigubu dugnu.Tel. 8 648 70809

Kieto kuro katilà RAUDESA,þvakës tipo, 20 kW, geros bûklës.

Tel. 8 687 16268

Liepos medienos dailylentes irruoðinius gultams.Tel. 8 652 44012

Ðulinio rentinius, 3 m3 cisternà,ketaus radiatorius Dûkðte.

Tel. 8 610 37203

220 V, 380 V grûdø malûnus,paðarø smulkintuvus, sulèiø

spaudimo presus, motoblokus.Atveþame.

www.uzubaliai.ltTel.: 8 687 51048, (8 386) 52892

1000 l talpos plastikiniuskonteinerius.

Tel. 8 687 51048

Prekiauju plastikiniais langais irdurimis – nuolaidos iki 60 proc.,palangëmis. Montuoju ir atlieku

apdailos darbus. Balkonøstiklinimas aliumininëmis

plastikinëmis konstrukcijomis.Namø fasadø ir vidaus apdaila.Prekyba visø rûðiø þaliuzëmis,roletais, tinkleliais nuo uodø –

nuolaidos iki 20 proc. Atvyksta-me á namus su pavyzdþiais.Prekyba palydovinëmis ir

antþeminëmis skaitmeninëmissistemomis, montavimas ir

remontas. Ypaè geros kainos.Garantijos. Prekyba iðsimokëti-

nai. Ðvenèionyse, Ðvenèio-nëliuose, Pabradëje, Ignalinoje.Tel.: 8 615 56130, 8 600 17201

Namà sodybà, 33 a þemës. 18 asklypà, Girminiø k.

Tel. 8 688 84474

Nebrangiai nedidelá namukàVilniaus g. 7, Ignalinoje.

Vanduo, elektra. Tualetas lauke.Reikalingas kosmetinis remontas.

Kaina – 6500 Eur.Tel. 8 659 81997

Ignalinoje parduodama pusëgyvenamojo namo. Vienas

kambarys su virtuve, 30 kv. m.Ðildymas kietu kuru. 6 arai

þemës. Ðulinys ir tualetas lauke.Galima pirkti ir visà namà, jo

plotas – 80 kv. m. Sklypas – 16 a,atlikti kadastriniai matavimai.

Miesto vandentiekis ir kanalizaci-ja – prie sklypo ribos. Brandussodas. Ðalia – Maxima ir Norfa.

Tel. 8 609 67619

Sodybà Antagavës k., 6 ha þemësir 0,81 a miðko.

Tel. 8 613 86122

Dûkðto seniûnijoje sodybà tiesZarasø rajono riba, 150 m nuokelio Dûkðtas–Deguèiai, 3 haþemës. Kitoje kelio pusëje –

Luodþio eþeras.Tel. 8 687 37358

Namà su visais ûkiniais pastatais,16,5 a þemës, Ignalinoje. Netolieþeras. Kaina sutartinë. Galimikeitimo variantai su priemoka.

Tel. 8 606 43195

Dûkðto seniûnijoje parduodamasodyba ties Zarasø rajono riba.

Tel. 8 609 67619

Butà Ignalinoje.Tel. 8 648 58748

4 k., 83 m2 butà II a. ið III,Atgimimo g., miesto centre,

netoli eþeras.Tel. 8 605 36893

2 k., 46,25 m2 butà II a. Ignalino-je, arba iðnuomoju. Namas

renovuotas.Tel. (8 386) 52593

2 k. butà Ignalinos m. Mûrinisrenovuotas namas, 3 a., patogus

iðplanavimas, ðalia miesto centro.Tel. 8 698 51269

2-jø kambariø butà Ignalinoje.Tel. 8 686 46870

1 k., 42 m2 butà Sodø g. 13-7,Vidiðkëse. Namas renovuotas,atliktas remontas, yra ûkinis

pastatas.Tel.: 8 613 11883, 8 692 57246

Ignalinos miesto centre 2 k. butà(47,09 kv. m), visi patogumai,

pirmas aukðtas, namas renovuotas. Tel. 8 609 67619

Alavijà (alijoðiø).Tel.: 8 675 04674, (8 386) 53249

Lengvojo automobilio priekabàbe dokumentø.

Tel. 8 623 75962

Drebulines skiedras. Pageidaujan-tiems dengiame jomis stogus.

Tel.: 8 685 36951, 8 612 07459

Parduodame malkas kaladëlë-mis, skaldytas, 3 m ràsteliais.

Tel.: 8 609 98022, 8 671 09098

Ávairias malkas (skaldytas,ràsteliais, trinkelëmis), veþumedienà miðkaveþiais, teikiu

medienos traukimo paslaugas.Tel. 8 609 80524

Pigiai ávairias skaldytas malkas.Tel. 8 604 15071

Ávairias malkas.Tel. 8 626 40098

Maistines ir paðarines bulves.Atveþa.

Tel. 8 630 59656

Bulves, morkas, kopûstus,burokëlius. Ignalinoje atveþame

nemokamai.Tel. 8 686 90093

Avis su ëriukais.Tel.: 8 610 35223, (8 386) 45272

Verðingà telyèià, pieninga,baltos spalvos.

Tel. 8 696 17917

Karvæ, rinktis ið dviejø.Tel. 8 685 38207

Muskusines antis, gaidþiukus,triuðius, avinukus. Antienà,

triuðienà, ërienà.Tel. 8 627 95601

Papûgos jauniklius.Tel. 8 600 47713

Kopûstus rauginimui, rugius,kvieèius, mieþius, aviþas.

Tel. 8 670 84094

Lietuviðkà, svilintà dujomiskiauliø skerdienà – puselëmispo 40–60 kg, perkant 2 puseles(visà kiaulæ), kaina – 2,24 Eur,motininiø kiauliø – 1,85 Eur.

Atveþame.Tel. 8 607 12690

Kiaules auginimui, 70–80 kg,iðraðome dokumentus

VET. deklaravimui, taip patnaminiø KIAULIØ

SKERDIENÀ (puselës40–75 kg), oda svilinta

dujomis. Yra liesesniø irriebesniø kiauliø. Mësa

VET. iðtirta ir pristatoma spec.transportu, laikantis visø

higienos normø.Tel. 8 620 70187