L e i d þ i a m a s n u o 1 9 8 9 m . , d u k a r t u s p e r m ë n e s á Kaina 2 Lt

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212

2-3 p.

MOKSLO L IETUVA 2002 m. gruodþio 19 d. LIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS

5, 11 p.

Nr. 22 (268)

6-7 p. 8-9 p. 17 p.

latvijos

mokslininkai

vilniuje

prezidentas

V. adamkus

pas fizikus

skirta

vyskupui

antanui

baranauskui

ásteigtalietuvosignoto

domeikos

draugija

vilniaus

kolegija ir

suaugusiøjø

ðvietimas

Lapkrièio 27 d. Lietuvos nacionali-niame dramos teatre vyko iðkilmingasminëjimas Lietuviðkai Biblijai � 400 me-tø. Iðkilmiø pavadinime nëra Biblijà á lie-tuviø kalbà iðvertusio protestantø kuni-go Jono Bretkûno vardo, nuo kurio mir-ties ðá rudená sukako 400 metø. Ðisdarbðtusis Labguvos ir Karaliauèiausparapijø kunigas Biblijos vertimo darbàpradëjo 1579 m. kovo 6 d. ir baigë 1590metais lapkrièio 29 dienà. Iðeitø, jog Bib-lijà vertë 12 metø ir baigë prieð 412 me-tø. Kaip tada jubiliejus?

Pasirodo, Jonas Bretkûnas buvo ið tønuolat triûsianèiø tyrëjø, kurie darbà pra-dëjæ niekada jo taip ir nebaigia, kol tamedarbe dar yra kà taisyti ir gerinti. O litera-tûriniame darbe, ir ypaè tokiame kaip be-ne reikðmingiausio þmonijos veikalo �Biblijos vertimas, visada lieka, kà dar ga-lima patobulinti. Todël net ir uþbaigæssvarbiausià savo gyvenimo darbà JonasBretkûnas á ðalá jo nepadëjo, nuolat sugráþ-davo, rinkdavo tinkamiausius atitikmenis.Ir taip ligi 1602 metø vëlyvo rudens, kaiPrûsijoje siautæs maras nusineðë ir ðios,pasak prof. Jocheno Dieterio Rangës(Jochen Dieter Range), neabejotinai ádo-miausios XVI amþiaus senosios lietuviø li-teratûros asmenybës gyvybæ.

Gal net simboliðka, kad vieno ið lie-tuviðkosios raðtijos pradininkø mirtiessukaktis ir svarbiausio jo gyvenimodarbo uþbaiga minima vienu metu, kaibe skubos, nesiblaðkant galima apmàs-tyti ir visà lietuviðkosios raðtijos nuei-tà kelià.

Prisimintalietuviðka Biblija irJonas Bretkûnas (1)

PagerbimasJonas Bretkûnas ir Biblija ðiandien � ðitaip

vadinosi evangelikø liuteronø baþnyèios vysku-po Jono Kalvano þodis, kuriuo buvo pradëtasiðkilmingas minëjimas Lietuvos nacionaliniamedramos teatre.

Labai turiningus praneðimus skaitë Ern-sto-Moritzo-Arndto universiteto GreifswaldeBaltistikos instituto direktorius prof. dr. Jo-chenas Dieteris Rangë (Jonas Bretkûnas �

Nukelta á 4�5 p.

Ðviesios minties Kalëdø irkûrybingø Naujøjø metø!

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Kvietimo á J. Bretkûno minëjimà Lietuvosnacionaliniame dramos teatre virðelis

2 2002 m. gruodþio 19 d. Nr. 22 (268)

Latvijos mokslas: iðliktipermainø pasaulyje (2)

Pabaiga, pradþia Nr. 21

Lapkrièio mën. Vilniuje, Lie-tuvos mokslininkø sàjungosbûstinëje, lankësi Latvijosmokslininkø sàjungos delega-cija. Tarp sveèiø buvo LatvijosMS tarybos pirmininkas prof.Janis Strauchmanis, pirminin-ko pavaduotojas, Latvijosmokslø akademijos naryskorespondentas dr. Janis Kris-tapsonas (Kristapsons), vienasið Antrojo pasaulinio latviøkongreso organizacinio komi-teto pirmininkø prof. Uldis Rai-tumas (Raitums), moksliniobiuletenio Zinatnes Vestnesisvyriausioji redaktorë Zaiga Ki-pere, Latvijos matematikos irinformatikos instituto prof. Ai-varas Aboltinis (Aivars Abol-tins) ir Anita Draveniece, Latvi-jos mokslø akademijos darbuo-toja. Ðis susitikimas suteikë ge-rà progà pasidomëti kaimyninësLatvijos mokslu bei reformø kai-mynø ðalyje pasekmëmis.

Ar kontrabandininkøpinigai penës

Latvijos mokslà?

Dabartinio Latvijosmokslo struktûroje 21mokslo institutas persitvar-ko á universitetinius institu-tus. Ar ði integracija bus

sëkminga, parodys laikas. Ðiandiendaug kam atrodo, jog þodyje integ-racija slypi tik iðkabø keitimo bûti-nybë.

Valdiðkos struktûros Latvijojespëjo prikurpti visà krûvà dokumen-tø, taèiau jø amþius paprastai neil-gas. Ðtai buvusi vyriausybë kûrë ðvie-timo ir nacionalinæ mokslo plëtroskoncepcijas, projektavo kontroliniusskaièius, kaip iki 2010 m. turëtø bû-ti finansuojamas ðalies mokslas, ta-èiau ankstesnë vyriausybë tø skaièiønepatvirtino, o naujoji turi savo su-manymø.

Þinoma, visiems rûpi, kokiøþingsniø imsis naujasis premjeras Ei-naras Repðë, kuris ið Latvijos moks-lø akademijos tribûnos paþadëjo nuo2003 m. mokslo finansavimà padvi-gubinti. Taèiau jis tà þadëjo, kai darbuvo ne premjeras, o tik savo parti-jos agitatorius prieð rinkimus. Lat-viai, kaip ir lietuviai, jau prisiklausætø prieðrinkiminiø paþadø ir jauèiajiems savotiðkà alergijà, nes þino vistà patá á valdþià atëjusiø priedainá,kuris prasideda þodþiais pinigø nëra.Beje, bûsimasis premjeras prieð rin-kimus traukë kità motyvà: pinigø yra,tik reikia juos paimti ið kontrabandi-ninkø. Kad ðeðëlinë ekonomika ða-lyje vaidina ne paskutiná vaidmená,niekam ne paslaptis. Gal todël ne-

maþa ðeimø ástengia mokëti uþ savovaikø studijas mokamose aukðtøjømokyklø vietose ar privaèiose aukð-tosiose mokyklose. Taèiau kaippremjerui pavyks paimti uþ pakar-pos kontrabandininkus ir paþadustesëti, netrukus pamatysime.

Þinoma, ne maþiau uþ kolegaslietuvius latviai draskësi dël moksloprioritetø, bet jeigu ir nebûtø dras-kæsi, rezultatas bûtø tas pats, nes,kaip ir Lietuvoje, tie prioritetai su-tampa su Europos Sàjungos priori-tetais. Tai informacinës technologi-jos, medþiagotyra, organinës sinte-zës, biotechnologijos ir biomedici-nos sritys.

Matyt, artimiausiu metu bus pa-tvirtinta nacionalinë inovacijø pro-grama. Numatytos lengvatos nau-joms firmoms steigti ir inovacinëmstechnologijoms plëtoti, taèiau tostechnologijos turi bûti sukurtos Lat-vijoje, o ne JAV ar Japonijoje.

Moksle iðliko tik stoikai

Kolegos latviai labai gyvai reaga-vo á Lietuvos mokslininkø sàjungospirmininko dr. Vyginto Gonèio, Lie-tuvos mokslo tarybos patarëjo dr.Vlado Guogos, Lietuvos mokslo irstudijø institucijø senatø (tarybø)pirmininkø konferencijos preziden-to prof. Bronislovo Kaulakio, þurna-lo Revue Baltique vyriausiojo redak-toriaus prof. Bronislovo Kuzmicko,Mokslininkø sàjungos instituto di-rektoriaus habil. dr. Stepo Januðo-nio, Jaunøjø mokslininkø sàjungosprezidento Tomo Þalandausko ir ki-tø praneðimus, bet ypaè sveèiai pa-gyvëdavo, kai buvo kalbama apiemokslo finansavimo reikalus Lietu-voje. Buvo tuojau pat lyginama sulatviø tos paèios srities reikalais.Daþnai tie lyginimai baigdavosi nelatviø naudai. Gal iðties teisûs tie,kurie sako, kad moksle reikia svei-kos opozicijos mëginantiems veikti�ið virðaus�. Latvijoje tos opozicijosgal ne visada pakakdavo, Moksløakademija ir Mokslininkø sàjungaveikë ranka rankon. Rezultatas ne-dþiugina: nuosmukis buvo pernelygdidelis ir jo pasekmës dar ilgai busjauèiamos.

Sveèiø pademonstruo-tose lentelëse jie lietuviusakivaizdþiai lenkia tik pagalvienà parametrà � versli-ninkø indëlá á mokslo finan-savimà: Latvijoje tai suda-ro 0,2 proc. nuo BVP, o Lie-tuvoje � 0,07 proc. Pastara-sis skaièius latviø visiðkaineátikina, nes, matyt, lietu-viai kitaip skaièiuoja. Ne vi-sai átikina ir lietuvius, nesmokslo politika ir ðios sri-ties finansavimo reikalaisbesidomintis prof. B. Kau-lakys tvirtina, jog Lietuvo-je pagal mûsø naudojamàoficialià statistikà tas skaièius taippat sudaro 0,2 proc. Matyt, ir kitosevalstybëse kartais operuojama duo-menimis, kurie prasilenkia su mûsøtikrove. Kita vertus, ne visada leng-va rasti ribà, kuri skiria mokslinæveiklà nuo nemokslinës. Tarkime,renkame duomenis tam tikros sritiesanalizei, palyginimui su kitomis sri-timis ar kitø ðaliø duomenimis � taimokslas ar dar ne visai? Matyt, kar-tais priklauso ir nuo paèiø tyrëjø ap-sisprendimo.

Apskritai Latvijos mokslo nuos-mukis labai didelis ir jie tà pripaþás-ta, nors nedejuoja, nesiguodþia,uþuojautos nepraðo ir apskritai daugkuo primena orius antikos stoikus.Ko gero, po visø virsmø ir reformøtik stoikai ir galëjo iðlikti moksle.1991 m. Latvijos moksliniams tyri-mams finansuoti buvo skiriama 1,6proc. BVP, bet ðis skaièius nuolatmaþëjo ir ilgainiui liko 0,4 proc. BVP.Tiesa, J. Kristapsonas minëjo ir0,43�0,48 proc., bet tai bendro vaiz-do nekeièia. Ið to skaièiaus biudþe-tinis finansavimas sudaro apie 0,2proc., kita tiek teikia firmos. Taigifirmø indëlis nëra menkas. Biudþe-tinis finansavimas nuo 1991 m. ma-þëjo nuo 2,5 iki 1,2 proc. valstybësbiudþeto.

Kaip raðoma informaciniameleidinyje R&D in Latvia, nuo 1990m. iki 1996 m. R&D personalo skai-èius ðalyje sumaþëjo nuo 30 688 iki4309; á ðá skaièiø jau áeina tik mokslodarbuotojai. Taigi keièiasi kai kuriøstatistikos duomenø prasmë, tad ir

lyginti nëra paprasta. Nuo �didþio-jo nuosmukio� 1996 m. tyrëjø skai-èius pradëjo didëti ir 2000 m. pasie-kë 5448.

Latvijoje 191 padalinys firmoseuþsiima mokslo tiriamàja veikla. Iðviso 350 firmø pasisakë uþsiimanèiosmokslu, bet J. Kristapsonui tie duo-menys kelia daug klausimø ir tamtikrø abejoniø. Galimas dalykas, kadtø firmø savininkai yra buvæ moksli-ninkai, o gal jie tikisi gauti lengvatøir todël nurodo, jog uþsiima mokslu.Bet Latvija � ne JAV ir tokiø lengva-tø firmoms kol kas neteikia. Taèiaujeigu Latvijoje kone 200 padaliniøfirmose uþsiima mokslu, jau ne ma-þai. Taèiau ir Latvijai, ir Lietuvai to-li iki Suomijos, kuri ið biudþetomokslo tiriamajai veiklai skiria 0,9proc. BVP, uþtat verslo ámonës pri-deda dar net 2 proc. lëðø.

Latviams visa tai girdëti ypaèskausminga, nes 1940 m. Latvija pa-gal savo statistikos rodiklius buvoviename lygyje su Suomija, gal netðiek tiek geriau. Dabar, girdi, reikësvytis 25 metus. Ne geresnë padëtis irsu patentais. Perskaièiavus 1 mln. gy-ventojø iðeitø, jog Latvijai tenka 8latviðki patentai, o Suomijai tenka 70Europos ðaliø patentø.

Realybë � ne kliûtisdidingiems projektamsVisi tie skaièiai nekliudo latviams

kurti ganëtinai didingus projektus.Antai latviø spaudoje skelbta, jog Ry-goje norima kurti didþiulá moksliná

Prof. Uldis Raitumas

Po nepakeliama naðta sulinkæs Atlantas galëtø bûtipuikus dabartinio Baltijos ðaliø mokslo ávaizdis

Sveèiai ið Rygos su lietuviø mokslininkais apsilankë Vilniaus universitetoÐv. Jonø baþnyèioje Prof. Bronislovas Kuzmickas rygieèiams nemaþa papasakojo apie þurnalo Revue Baltique leidybos sunkumus

MÛSØ KAIMYNAI

2002 m. gruodþio 19 d. Nr. 22 (268) 3technologiná parkà panaudojantvietos mokslo institutø potencialà.J. Kristapsonas paminëjo magnet-ohidrodinamines technologijas ir netspecialø Ampero institutà, kuris turë-tø bûti kurtas darbui su magnetohid-rodinaminëmis technologijomis. Pro-jektas kainuotø 150 mln. eurø, taèiaujis skelbiamas Latvijos viduje, tad aratsiras, kas ðiais pinigais rizikuotø irðiø darbø imtøsi?

Panaðaus uþmojo projektas yraskirtas Latvijos provincijai plëtoti.Ar tie projektai kuo nors skirsis nuoOstapo Benderio Naujøjø Vasiukøprojekto, turëtø paaiðkëti jau arti-miausiais mënesiais. Þinoma, savokraujo broliams linkime kuo di-dþiausios sëkmës, jø patirtis gali pra-versti ir mûsø ðaliai.

Kaip ir Lietuvoje, nepriklauso-mybës metais Latvijoje lyg grybai polietaus ëmë dygti moksliniai ir kito-kie þurnalai: filosofijos, letonikos,medicinos ir t. t. Bet ðtai kas ádomu.Sovietmeèiu rusø kalba latviai leidotokius sàjunginius mokslinius þurna-lus: Õèìèÿ ãåòåðîöèêëè÷åñêèõ ñîå-äèíåíèé, Ìàãíèòíàÿ ãèäðîäèíàìè-êà, Àâòîìàòèêà è âû÷èñëèòåëüíàÿòåõíèêà, Ìåõàíèêà êîìïîçèòíûõìàòåðèàëîâ.

Ðie 4 þurnalai ne tik iðliko, toliausëkmingai spausdinami, bet ir refe-ruojami Filadelfijoje veikianèioMokslinës informacijos instituto(ISI). Deja, to negalima pasakytiapie þurnalà Õèìèÿ äðåâåñèíû, ku-ris liovësi ëjæs.

Rygos jubiliejus ir Antrasislatviø mokslininkø

kongresas2001 m. vasarà Ryga minëjo sa-

vo 800 metø sukaktá, o kartu vyko irAntrasis pasaulinis latviø mokslinin-kø kongresas. Ði idëja kilo uþsienyjegyvenantiems latviø mokslininkams,taip pat ir Latvijos mokslø akademi-jos prezidentui akad. Janiui Stradi-niui. Pagrindiniai organizaciniai rû-pesèiai teko Latvijos mokslininkø sà-jungai. Nuo pirmojo kongreso buvopraëjæs deðimtmetis, ið aktyvios or-ganizacinës veiklos jau buvo pasi-traukæ jo rengëjai, tad Mokslininkøsàjungai teko labai didelis darbøkrûvis. Laimei, pasisekë sudomintirëmëjus, kai kuriuos bankus, finan-sinius investuotojus ir net atskirusasmenis. Be jø paramos apie jokákongresà në kalbos negalëtø bûti.Norëta ið viso pasaulio surinkti lat-viðkas ðaknis turinèius mokslininkus,nebûtinai laikanèius save latviais, irkongreso renginiuose bei diskusijo-se aptarti, kas ðiandien aktualiausiaLatvijos mokslui. Praëjæs deðimtme-tis iðryðkino ðalies mokslo proble-mas, atskleidë ir naujø.

Matematikas prof. Uldis Raitu-mas (Raitums), vienas ið Antrojo

kongreso organizacinio komitetopirmininkø, iðskiria 4 svarbiausiusðio renginio tikslus. Pirmasis � aptar-ti, kaip ávairiose Europos ðalyse,JAV, Australijoje mokslas sàveikau-ja su aukðtuoju mokslu, ir palygintisu tuo, kaip ðitai vyksta Latvijoje.Antra: konsoliduoti latviø moksli-ninkø bendruomenæ. Treèia: pamë-ginti prie Latvijos �pririðti� treèio-sios kartos latviø emigrantus, moks-lininkus, iðvykusius á kitas ðalis 9 de-ðimtmeèio pabaigoje ir paskutinápraëjusio amþiaus deðimtmetá. Tuometu Latvijà paliko daug mokslinin-kø. Ketvirtas tikslas: populiarintiLatvijos mokslà, pamëginti átikintiðalies politikus ir visuomenæ, kadLatvijos mokslas yra reikalingas irgali suvaidinti daug svarbesná vaid-mená, negu vaidino ligi ðiol.

Kongreso reikðmingumà ir auto-ritetà labai sustiprino tai, kad jo glo-

bëja sutiko bûti Latvijos PrezidentëVaira Vykë-Freiberga (Vaira Vîíe-Freiberga), kuri pati yra mokslinin-kë, socialiniø mokslø daktarë. Josvyras Imantas Freibergas (ImantsFreibergs) kartu su Juriu Ekmaniu irUldþiu Raitumu buvo organizaciniokomiteto pirmininkai. Didþiausiàparamà organizatoriams teikë Lat-vijos mokslø akademija, Latvijosuniversitetas ir Rygos latviø draugi-ja, ákurta dar XIX amþiuje.

Á Antràjá kongresà susirinkomaþdaug tûkstantis dalyviø. Kad taibuvo didelio uþmojo renginys, rodoir solidi knyga, kurioje sudëtos 600praneðimø tezës. Dalyvavo þymûspolitiniai veikëjai, kuriuos norëta su-dominti latviø mokslininkø veikla.Programa buvo labai uþpildyta, ka-dangi viso kongreso trukmë tebuvopustreèios dienos. Tiek laiko tebuvotarp Rygos 800 metø sukakties minë-jimo renginiø. Norëta, kad á jubilie-jines iðkilmes atvykæ tautieèiai irmiesto sveèiai galëtø dalyvauti irMokslininkø kongrese, taigi ir visasðis renginys ágautø platesnio visuo-meninio skambesio.

Kongrese prisiminti irdidieji

Prisiminta, kad Rygoje gimë irkurá laikà dirbo garsus vietiniø vo-kieèiø kilmës akademikas, vienas iðfizikinës chemijos kûrëjø VilhelmasOstvaldas (Ostwald, 1853�1932),kuris 1909 m. buvo paskelbtas No-belio premijos laureatu. 1881�1887 m. V. Ostvaldas dëstë Rygospolitechnikume. Rygoje jis ákûrëchemijos laboratorijà ir 1884 m. nu-statë ryðá tarp rûgðèiø tirpalø elek-trinio laidumo ir jø disociacijos

laipsnio, paraðë pirmàjá fizikinëschemijos vadovëlá (1�2 d., 1885�1887). Antrojo latviø mokslininkøkongreso dienomis V. Ostvaldui Ry-goje buvo atidengtas paminklas, ku-rio kûrimà finansavo farmacijoskompanija, susijusi su Organinëssintezës institutu. Atidengiant pa-minklà dalyvavo Vokietijos ambasa-dorius Latvijoje, daug politikø.

Kongreso metu Latvijos mokslø

akademijos Didþiuoju medaliu buvoapdovanotas vienas pripaþintø pa-saulyje kompiuteriø mokslo specia-listø, Aleno Tiuringo premijos laure-atas Juris Hartmanis (Cornell Uni-versity Ithaca) ið JAV. Kaip teigia lat-viø mokslininkai, jo kalba buvo vie-na ið paèiø áspûdingiausiø Kongrese.

Vis dëlto latviai jauèia ir tam tik-rus savo organizacinës veiklos trûku-mus. Pristigo agitacijos, parodytaper maþai agresyvumo kvieèiant áKongresà uþsienio latviø mokslinin-kus, todël jø dalyvavo tik 70, beveiktrigubai maþiau palyginti su Pirmuo-ju kongresu. Tiesa, ðá kartà atvykonemaþai treèiosios emigrantø ban-gos atstovø.

Latviai mano, kad per maþaiproblemiðkos buvo diskusijos, tadtoli graþu ne visai iðanalizuoti labaisvarbûs klausimai. Kaip sàveikaujaávairios mokslo sritys, mokslo insti-tutai ir aukðtosios mokyklos, valsty-binës ástaigos ir mokslas, pagaliau vi-suomenë ir mokslas? Kaip tos sàvei-kos vyksta pasaulyje ir kaip Latvijo-je? Daugelis ið ðiø klausimø taip ir li-ko ne visai aiðkûs.

Taèiau neabejotina viena: Antra-sis latviø mokslininkø kongresas vi-suomenei parodë, kad Latvijos moks-las dar egzistuoja ir kai kuriose srity-se yra pasiekæs neblogø laimëjimø.Pirmiausia tai pasakytina apie orga-ninës chemijos, biotechnologijos irkai kurias kitas sritis. Ðalies mokslà irmokslininkus vël prisiminë laikraðèiaibei þurnalai, prabilo televizija.

Latviams ne paslaptis, kad lietu-viai turi didelæ patirtá organizuojantPasaulio lietuviø mokslo ir kûrybossimpoziumus, kurie pagreèiui vyks-ta Èikagoje, JAV ir Lietuvoje. Todëlnemaþai klausimø kolegoms lat-viams kilo apie ðià savaip unikaliàbendradarbiavimo formà su lietuvið-kàja iðeivija bei organizacinæ pasi-rengimo simpoziumams veiklà.

Latvijos mokslininkø sàjungossusidomëjimas giminiðkos visuome-ninës organizacijos veikla Lietuvojeir latviø mokslininkø vizitas á Vilniøparodë, kad tarpusavio bendradar-biavimo patirtis reikalinga, svarbi irgali padëti geriau suprasti tuos pro-cesus, kurie vyksta abiejø ðaliømoksle. Kartu tai ir naujø ateitiesperspektyvø uþuomazga.

Gediminas Zemlickas

LIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO ÞEMËSÛKIO INÞINERIJOS INSTITUTO TARYBA

skelbia konkursà instituto direktoriaus pareigoms uþimti.Konkurse dalyvaujantis asmuo turi bûti mokslininkas, pageidautina tu-

rëti mokslinio tiriamojo darbo vadybos bei pedagoginio darbo patirtá irpateikti tarybos sekretoriui ðiuos dokumentus:

1. praðymà leisti dalyvauti konkurse;2. mokslinës veiklos CV ir darbuotojo áskaitos lapà;3. mokslo laipsnio ir pedagoginio (mokslo) vardo diplomà ir jo kopijà;4. svarbiausiø mokslo publikacijø per paskutiniuosius 5 metus sàraðà;5. instituto moksliniø tyrimø ir mokslo taikomosios veiklos plëtros kon-

cepcijà.Dokumentai priimami 20 dienø po paskelbimo.Informacija teikiama Lietuvos þemës ûkio inþinerijos institute (Insti-

tuto g. 20, Raudondvaris, Kauno r.), el. paðtu liageng@mei.lt arba tele-fonais 54 93 66; 44 96 43; 44 95 56.

Taryba

PUSLAIDININKIØ FIZIKOSINSTITUTAS

skelbia konkursà uþimti ðias etatines vietas:

vyresniojo mokslo darbuotojo � 2 vietas,mokslo darbuotojo � 2 vietas.

Praðymus ir dokumentus direktoriaus vardu mënesá po paskel-bimo dienos priima Instituto mokslinis sekretorius adresu: A. Goðtautog. 11, LT-2600 Vilnius, tel. (5) 261 98 21

Instituto direktorius S. Aðmontas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Lietuvos jaunøjø mokslininkø sàjungos prezidentas Tomas Þalandauskas pasakoja apie jaunøjø mokslininkø reikalus

Prof. Elena Moncevièiûtë-Eringienë pasakoja apie onkologijos mokslo Lietuvoje problemas

Lietuvos mokslininkø sàjungos pirmininkas dr. Vygintas Gontis ir sveèiasið Rygos dr. Janis Kristapsonas

4 2002 m. gruodþio 19 d. Nr. 22 (268)

asmenybë ir darbai) ir Lietuvos isto-rijos instituto vyriausioji mokslo dar-buotoja habil. dr. Ingë Lukðaitë (Jo-nas Bretkûnas ir baltø kultûra).

Iðkilmingo minëjimo metu uþ ge-riausius per pastaruosius trejus metusatliktus Jono Bretkûno kûrybos tyri-mus áteiktos forumo Pro BalticaHamburge ásteigtos premijos. Pirmo-sios premijos laureatë � Gina Kava-liûnaitë, antrosios � dr. Ona Alekna-vièienë. Abi dirba Lietuviø kalbos ins-titute. Treèiàja premija apdovanotaitalë prof. dr. Paola Cotticelli-Curras(Verona, Miunchenas). Apdovanotà-sias sveikino komisijos pirmininkasprof. dr. Jan Peter Locher (Bernas).

Lietuviø kalbos instituto direkto-rius prof. habil. dr. Giedrius Subaèiuspasveikino ir apdovanojo moksleiviøraðiniø konkurso Biblijos tema laure-atus. I laipsnio diplomas áteiktas Vil-niaus Gabijos gimnazijos gimnazisteiSandrai Jarumbavièiûtei (vyr. moky-toja E. Maþeikienë), II laipsnio diplo-mas � Inai Aidukaitei (PanevëþioJuozo Balèikonio gimnazija, mokyto-ja metodininkë Melda Jaèauskienë),III laipsnio diplomas � Daliai Bulo-taitei (Marijampolës Rygiðkiø Jonogimnazija, mokytoja metodininkëVioleta Þebrauskienë). Pagyrimoraðtai teko Linai Audronytei (Pane-vëþys), Irenai Loveikaitei (Kupiðkis)ir Pauliui Kaliaèiui (Vilnius).

Iðkilmiø meninëje dalyje folklori-nis ansamblis VISI (vadovas EvaldasVyèinas) atliko dainas ið Liudviko Rë-zos Dainø (1825). Iðtraukas ið JonoBretkûno laiðkø Prûsijos kunigaikðèiuiskaitë aktoriai Ignas Ciplijauskas irVytautas Paukðtë, ið Jono BretkûnoPrûsø kraðto kronikos ir laiðkø � I. Cip-lijauskas, V. Paukðtë ir Bronius Graþys.Evangelijos pagal Lukà iðtraukà (Lk 8,4-8) ið Jono Bretkûno Biblijos skaitëMiglë Vyèinaitë.

Kamerinis choras Aidija (menovadovas ir dirigentas RomualdasGraþinis) ir puèiamøjø kvintetas at-liko Johanno Hermanno Schein Tei-sieji gyvens per amþius (1620) ir Han-so Leo Hassler Credo (1608).

Vakaro meninës dalies apoteozegalima pavadinti Rûtos ir ZbignevoIbelhauptø (fortepijonas), kameriniochoro Aidija ir folklorinio ansamblioVISI atliktàjá Broniaus KutavièiausGilijos laivuþá (2000).

Iðkilmiø minëjimà organizavoLietuvos Respublikos kultûros minis-terija, o vakaro kûrybinë grupë � Ona

Prisiminta lietuviðka Biblijair Jonas Bretkûnas (1)

Aleknavièienë, Jonas Arèikauskas,Valdas Gedgaudas, Alvydas Ðlapikasir Jûratë Trilupaitienë.

Ið daugiakalbës irdaugiakultûrës aplinkos

Minëjimo dienà pirmiausia mumsrûpi kûrëjo � Jono Bretkûno eitasiskelias. Jam teko brautis per lietuviðkoþodþio brûzgynus, nes praminto kelio

nebuvo. Literatûrinë lietuviø kalba darnebuvo susiformavusi ir Jonui Bretkû-nui bei kitiems bûsimiesiems jo darbotæsëjams toje dykroje ir teko darbuo-tis. Nebuvo lietuviø kabos þodynø, gra-matikos ar bent kokiø parengiamøjødarbø, á kuriuos bûtø galima remtis.Tebuvo ðnekamoji kalba ir jokios pa-

tirties, kaip tà toli graþu ne aukðtuo-menës kalbà paversti raðto kalba. Ku-nigas Jonas Bretkûnas ëmësi iðties ti-taniðko darbo: jis pasiryþo iðversti Bib-lijà, kad lietuviai savàja kalba galëtøsemtis krikðèioniðko mokslo ir amþi-nosios ðviesos ið svarbiausios visø lai-kø Knygos.

Kas buvo ðis Labguvos ir Karaliau-èiaus lietuviðkø parapijø kunigas, antsavo peèiø uþsivertæs ðitoká kryþiø?Prieð mëgindami atsakyti turime pa-tikslinti: Jonui Bretkûnui tas vertimodarbas buvo ne kanèios kryþius, ne pe-èius slëgusi sunkenybë, bet didþiulë kû-rybinë laimë dirbti, kai þinai, kad ðiodarbo vaisiai atneð didelæ naudà. Jis tuotikëjo ir ðis tikëjimas teikë jam jëgø.

Taigi apie Jono Bretkûno asmeny-bæ. Tai daugiakalbio ir daugiakultûrioparibio þmogus, gimæs 1536 m. Bam-bliuose, netoli Friedlando, á prietryèiusnuo Karaliauèiaus, iðaugæs vokieèiø,senøjø prûsø, lietuviø ir net kurðinin-kø aplinkoje. Visas tas kalbas mokë-jo, matyt, ið maþens, gal net kas dienàgirdëdavo jomis kalbant ir paèiam tek-davo lieþuvá miklinti. Gimë miðriojeðeimoje: motina buvo ið laisvø senøjøprûsø, o tëvas � Friedlando miestietis,kailiadirbys ir aludaris Valtenas Bret-kë, manoma, galëjo bûti vokietis arba

suvokietëjæs prûsas. Pati ði daugiakal-bë ir daugiakultûrë aplinka JonuiBretkûnui, arba Johanui Bretkei, bu-vo sava, natûrali, kitokia ir neásivaiz-duojama.

Prûsijos valdþia toleravodaugiakultûriðkumà

Daugiakultû-riðkumui palankibuvo ir Prûsijosvaldþios vykdomato meto politika.Priminsime, jogVokieèiø ordinovienuoliø ligi tolvaldoma valstybëMartyno Liuterioidëjø veikiama vislabiau pasaulëjo.Paskutinysis Ordi-no magistras Alb-rechtas Branden-burgietis (1490�1568) Vitenbergepas Martynà Liute-rá apsilankæs 1523ir 1524 m. atsisakëvienuolio áþadø,nusimetë Ordino

magistro apsiaustà ir tapo pasaulieèiugrafu, iðpaþástanèiu evangelikø liute-ronø tikëjimà. Buvusi Ordino valsty-bë paskelbta pasaulietine Prûsijos ku-nigaikðtyste, Lenkijos Karalystës ka-ralius Þygimantas Senasis suteikë sa-vo lenininkui Albrechtui Prûsijos ku-nigaikðèio titulà.

Reformuota buvo ne tik Ordinovalstybë, bet ir kraðto baþnyèia: refor-macija buvo pasirinkta kaip galingajëga, keièianti visuomenës ir baþny-èios santyká, valstybës struktûrà ir val-dymà. Reikëjo formuoti ir naujos pa-saulietinës Prûsijos valstybës kultûrospolitikà, remiantis reformacijos nuo-

stata: kiekvienai Prûsijoje gyvenan-èiai tautai padaryti prieinamà tikëji-mo tiesø mokymà. Tam reikëjo pir-miausia parengti dvasininkus, kuriesugebëtø krikðèioniðkas vertybesdiegti daugiatautëje Prûsijoje.

Karaliauèiaus ir Vitenbergouniversitetuose

Taigi þmogus, kuris, anot Evange-likø liuteronø baþnyèios vyskupo Jo-no Kalvano, buvo ir lietuvis, ir vokie-tis, ir prûsas, ir kurðis, kurá lietuviaivadino Jonu Bretkûnu, o vokieèiai Jo-hanu Bretke, taigi ðis þmogus lengvaigalëjo ásilieti á bet kurià vietinæ kultû-rà. Visoms reikëjo gerø pamokslinin-kø, sielø ganytojø ir raðto vyrø. Taigigalëjo rinktis ne vienà kalbà ir ne vie-nà tautà, kuriai bûtø galëjæs iðtikimaiir naudingai tarnauti. O iðsirinko lie-tuviø kalbà. Kodël bûtent ðià kalbà �máslë, kuri vargu ar kada bus áminta.

1555 m. J. Bretkûnas ástojo á Ka-raliauèiaus universitetà, bet kuni-gaikðèio stipendininku netapo. Ma-tyt, ið tëvo didesnës paramos nega-vo (motina jau buvo mirusi), nes netdaugeliui metø praëjus, 1569-ai-siais, laiðke valdþios tarëjams skun-

dësi negalás net per deðimtá metøatiduoti skolø, á kurias áklimpo stu-dijuodamas.

1556 m. pabaigoje J. Bretkûnasiðvyko tæsti mokslø á Vitenbergà,M. Liuterio (1483�1546) skelbtojomokslo citadelæ. Jau kiek daugiaukaip deðimtmetis buvo praëjæs poM. Liuterio mirties, bet èia tebedës-të jo ápëdinis prof. Philippas Melan-chtonas (1497�1560). Kiek laiko èiastudijavo J. Bretkûnas, neaiðku. Þino-me, jog iðmoko lotynø, hebrajø, grai-kø kalbø, galimas dalykas, mokëjo irlenkø, o jei prisiminsime, jog mokë-jo ir antra tiek Prûsijai áprastø vieti-

niø kalbø ir tarmiø, tai nesunkiai su-prasime, kodël prof. Jochenas Diete-ris Rangë Jonà Bretkûnà vadina tik-ru poliglotu.

Neþinome, kà Jonas Bretkûnasveikë po studijø Vitenberge, tik aið-ku, kad kurá laikà gyveno Aukðtutinë-je Vokietijoje. Gabaus ir kalbø mo-kanèio teologo J. Bretkûno nepamir-ðo ir Prûsijos valdovas kunigaikðtisAlbrechtas. 1562 m. jis pasikvietëJ. Bretkûnà ið Aukðtutinës Vokietijosir paskyrë Labguvos parapijos protes-tantø kunigu.

Net vestuviø neturëjoið ko kelti

Labguva buvo baþnytkaimis ða-lia pilies, taèiau ne uþkampis. ProLabguvà Deimenos ir Priegliausupëmis nuo Kurðiø mariø plaukë lai-vai á Karaliauèiø, bûta didelio judë-jimo, þmoniø maiðalynës. Taigi Lab-guva buvo tarsi vandens vartai ið Lie-tuvos Didþiosios Kunigaikðtystës.Taèiau mokslu norinèiam uþsiimtikunigui tas nuolatinis þmoniø zuji-mas trukdë susikaupti, todël jis nu-tarë vesti ir pagerinti savo buities sà-lygas. Deja, 63 ha baþnytinës þemës,

Atkelta ið 1 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Uþ geriausià Jono Bretkûno kûrybostyrimà premija teko Ginai Kavaliûnaitei

Taip senoje graviûroje atrodë Jono Bretkûno laikø Labguva

Lietuviø kalbos instituto direktorius prof. Giedrius Subaèius apdovanoja moksleiviøraðiniø konkurso Biblijos tema laureatæ gimnazistæ Sandrà Jarumbavièiûtæ Jono Bretkûno gyvenimo ir kûrybos þinovas prof. Jochenas Dieteris Rangë

Prof. Jochenas Dieteris Rangë sveikina Jono Bretkûno kûrybos tyrinëtojàdr. Onà Aleknavièienæ, tapusià antrosios premijos laureate

2002 m. gruodþio 19 d. Nr. 22 (268) 5kuri turi iðlaikyti kunigàir jo ðeimà, buvo neder-linga, pelkëta ir jûrosvandens permerkta.

Priverstas ûkinin-kauti (o tai mokslo vyruididþiulë kanèia) kunigasJ. Bretkûnas kunigaikð-èiui Albrechtui raðënuolankø laiðkà, kuria-me skundësi savo sunkiamaterialia padëtimi �net vestuviø neturás ið kokelti. Uþsiminë, kad vie-na ið jo vedybø prieþas-èiø esanti ta, jog jis,mokslui atsidëjæs þmo-gus, priverstas maitintiskarèemoje, kurioje nuoryto iki vakaro triukð-mauja paprasti þmonës.Taigi mokslo vyrui reikë-jo tvarkingos namø ap-linkos. O kad jà galëtøsusikurti, J. Bretkûnaspraðë kunigaikðèio já pa-remti � bent lëðomis ves-tuvëms.

Á ðá laiðkà dëmesá atkreipæs prof.J. D. Rangë pastebi ádomiø poteks-èiø. Mokslo vyrui J. Bretkûnui lëðøpragyvenimui uþsidirbti ið ûkinësveiklos, pluðëti laukuose atrodo visainepriimtina. Matyt, ðirdies gilumojejis ásitikinæs, jog valstybë, o ðiuo kon-kreèiu atveju kunigaikðtis Albrech-tas, yra lyg ir moraliðkai atsakingas,kad mokslo þmogus ir kunigas bentminimaliai bûtø aprûpintas ir galë-tø uþsiimti intelektualia veikla. Ir vë-liau panaðaus pobûdþio laiðkaisJ. Bretkûnas vis primindavo valdo-vui apie save ir savo poreikius, tarpkuriø ne paskutinæ vietà uþëmë ir joknygoms leisti reikalingos lëðos.

Norëjo bûti prûsø HerodotuNepaisydamas varginanèio ûki-

ninkavimo, á kurá protestantø kuni-gas J. Bretkûnas nelinkæs, betátrauktas su visa ðeima, jis atsidëjoir literatûriniam darbui. Èia jo pa-ðaukimas ir gyvenimo laimë. Taigineapsiribojo tiesioginëmis baþnyti-nëmis pareigomis, nes tvirtai tikë-jo, kad þmogus po savæs turi paliktikai kà daugiau, ne tik tai, ko reika-lauja tiesioginis darbas ir pareigos.Dar prieð 1570 m. á lietuviø kalbàbuvo iðvertæs knygelæ, kuri neiðliko.Rinko istorinæ medþiagà apie savo

kraðtà, nesibodëdamas ir þmoniøatmintyje iðlikusiø praeities atgar-siø, padavimø, pasakojimø ið senø-jø laikø. Nesikratë pagoniðkø laikømitologijos, þmoniø paproèiø. Bu-vo uþsimojæs net paraðyti Prûsøkraðto kronikà. Atrodo, ne tik patsraðë, bet ir kitø parengtà medþiagàbei dokumentus rinko. Manoma,kad Labguvoje 1578 ir 1579 m. J.Bretkûnas tà Kronika pavadintàjàdalá surinko. Sunku pasakyti, ar vi-sà sau keltà uþduotá atliko, bet1588�1589 m. tà savo veikalà davënusiraðyti þinomam geografui Na-tangos Mühlhauseno kunigui Kas-parui Hennenbergeriui, kuris 1595m. Karaliauèiuje iðleistoje savo kny-goje Didþiøjø Prûsijos kraðto þemë-lapiø paaiðkinimai nurodë ir lietuviøparapijos pastoriaus Johan Bret-chen, kurio veikalu naudojosi, pa-vardæ. Ðioje vokieèiø kalba iðleistojeknygoje K. Hennenbergeris panau-dojo du J. Bretkûno Kronikos frag-mentus.

Pasinaudojo J. Bretkûno Kronikair Motiejus Pretorijus, kuris 1690 m.paraðë Prûsijos ádomybes (santraukaiðspausdinta tik 1871 m.). M. Preto-rijus buvo J. Bretkûno vaikaitis.

Bus daugiau

Kam Jums nuolat rûpintis, kur gauti Mokslo Lietuvà?Uþsiprenumeruokite, ir laikraðtis pats Jus susiras.

Didëja ðalies biudþetas,bet ne lëðos mokslui

Mokslininkai, matyt, tikëjosi ið-girsti, kaip pirmasis valstybës asmuovertina mokslo padëtá ðalyje, ásivaiz-duoja mokslo ateitá, o Prezidentui,matyt, rûpi daugiau ið pirmøjø lûpøsuþinoti, kaip ðiandien gyvena ðaliesmokslas.

Gyvena nelabai paprastus laikus,o kai kurias problemas pamëgino su-formuluoti Puslaidininkiø fizikos ins-tituto direktorius prof. Steponas Að-montas. Lietuvos biudþeto tvirtinimoSeime iðvakarëse mokslo bendruo-menei nerimà këlë tai, kad ðaliesmokslui finansuoti numatyta skirti 1,3proc. lëðø maþiau negu 2002 metais.Tai visiðkai nesuprantama, kadangiLietuvos ûkis ir ekonomika auga, mo-kesèiai sëkmingai surenkami.

ES Ðeðtosios bendrosios progra-mos (Framework 6) dokumentai ro-do, kad ES ðalys orientuojamosmokslui skirti ne maþiau kaip 3 proc.BVP. Lietuvoje mokslui ir studijomsskiriamas vos 1 proc. BVP. Tokiomisnelygiomis sàlygomis Lietuvos moks-lininkams tenka konkuruoti su Euro-pos mokslininkais.

Nuo 2003 m. liepos mën. ðaliesmokslininkams numatoma 20 proc.didinti atlyginimus. Universitetamstuo tikslu skiriama 16 mln. Lt. Taèiaumokslo institutams papildomø lëðøneskiriama. Valdininkai apsiribojamiglotais paþadais: jeigu pavyks sëk-mingai surinkti valstybës biudþetà,tai, galimas dalykas, bus skirta papil-domø lëðø ir mokslo institutams. Ta-èiau ðiandien, tarkime, ið ðalies nega-lintys uþsidirbti humanitarinio pobû-dþio institutai norëdami 20 proc. pa-didinti savo mokslo darbuotojø atly-ginimus turëtø 20 proc. darbuotojøatleisti ið darbo.

Kriterijus � paþanga moksle

Prezidentas Valdas Adamkus jaumëgina þvelgti á rytdienà, kuri ir pra-sideda Lietuvai gavus pakvietimàástoti á Europos Sàjungà. Visai kitaispagrindais teks grásti savo ekonomi-kà, socialiná gyvenimà, taip pat irmokslà bei ðvietimà. Ðtai ið to lyg-mens vertindamas Prezidentas tvirti-na niekaip negalás suprasti Lietuvoje

Prezidentas Valdas AdamkusPuslaidininkiø fizikos institute

Prieð iðvykdamas á Kopenhagà, á Europos Sàjungos valstybiø ir ðaliø kandidaèiø vadovø susitiki-mà, kurio metu Lietuva turëjo gauti pakvietimà ástoti á Europos Sàjungà, Lietuvos Prezidentas ValdasAdamkus susitiko su Puslaidininkiø fizikos instituto mokslininkais. Susitikime dalyvavo Lietuvos mokslotarybos, Lietuvos mokslø akademijos, taip pat kitø mokslo institutø darbuotojai.

kaþkodël daromø skirtumø tarp uni-versitetø ir institutø mokslininkø. Juksvarbiausias kriterijus � paþangamoksle, o ne tai, kuri institucija tuosdarbus atliks. Mûsø bendras tikslas �ásilieti á pasaulinæ mokslo erdvæ, kuoplaèiau plëtoti kûrybos procesà, o nelikti su savo vidinëmis rietenomis irintrigomis.

Bûtent mokslo srityje, teigëV. Adamkus, Lietuvai atsiveria gali-mybë parodyti, ko esame verti, nes sa-vo mokslo potencialà galime parodytipasauliui. Paèiam Prezidentui abejo-niø dël to potencialo nekyla, já verti-na ir kitos ðalys � gal net daugiau ver-tina negu mes patys. Prezidentas ap-gailestavo, kad savo ðalyje mokslinin-kø laimëjimus sugebame ignoruoti arnet nuvertinti.

Prezidentas pritaria moksloir verslo jungèiai

Ástodami á ES ir pradëdami nau-jà veiklos etapà kartu turime prisiimtiir atsakomybæ uþ visa, kas vyksta vals-tybëje � politikoje, ekonomikoje, so-cialiniame gyvenime, moksle bei ðvie-time. Kartu su Lietuvos ástojimu á ESá ðalá ateina 5 mlrd. Lt, kuriuos vals-tybei teks ásisavinti. Kaip mes tas lë-ðas panaudosime? Iðkyla pavojus iratsakomybë, kad tie pinigai nebûtø ið-vogti, iððvaistyti ir pravalgyti. Ðie pi-nigai turi bûti skiriami tik konkre-tiems ávairiø srièiø projektams.V. Adamkus kvietë mokslo bendruo-menæ apsispræsti, kokiose srityse tuospinigus naudingiausiai galima panau-doti. Prezidento teigimu, labiausiaipalaikytini tie projektai, kurie skirtimokslo ir verslo jungèiai. Pinigai busgauti jau kitø metø antroje pusëje, ir

tie, kurie pirmieji pateiks gerus pro-jektus, pirmieji ir gaus lëðø. Taèiau tøprojektø ágyvendinimas, tæsë mintáPrezidentas, turi pakeisti Lietuvà � irne tik jos iðoræ, bet ir mûsø vidiná gy-venimà, kartu iðlaikyti ir aukðtà mû-sø mokslo lygá.

Per 12 nepriklausomos valstybësgyvavimo metø pridaryta klaidø, betjos turi bûti gera pamoka ateièiai.Mokslininkai ir Lietuvos mokslas tu-ri suvaidinti labai svarbø vaidmenánaujame valstybës gyvavimo etape.

Pareiðkæs ðias viltingas mintisPrezidentas Valdas Adamkus pakvie-të mokslininkus diskutuoti: kokios di-dþiausios klaidos padarytos ir kamnegalima leisti kartotis. Po to moks-lininkai pateikë Prezidentui klausi-mø, iðsakë savo poþiûrá á vienà ar ki-tà reiðkiná, dëmesingai iðklausë irvalstybës vadovo atsakymø.

Pirmiausia � nusistatytimokslo strategijà

Prof. Adolfas Dargis, Puslaidi-ninkiø fizikos instituto vyriausiasismokslo darbuotojas. Stojame á Euro-pos Sàjungà, tad kokia turëtø bûti Lie-tuvos mokslo strategija? Visuomenëjeðiuo poþiûriu sklando ávairiø nuomo-niø, antai akad. Eduardas Vilkas tei-gia, kad viso mokslo lietuviai neapþios,tad jiems pakaktø ásisavinti tik tai, kàgausime ið Vakarø. Akad. RolandasPavilionis propaguoja mintá, kadmokslas turi bûti plëtojamas tik uni-versitetuose. O kaip Jûs ásivaizduoja-

te, kokià mokslo institutø vietà matoteLietuvos mokslo strategijoje?

Prezidentas Valdas Adamkus.Að jokiu bûdu negalëèiau pasakyti,kokia turi bûti Lietuvos mokslo stra-tegija � tai jûs, ðios srities specialis-tai, savo gyvenimus mokslui pasky-ræ, turite apsispræsti. Bet ir ponoR. Pavilionio, ir pono E. Vilko teori-jas atmetu. Jeigu tokiais principaisvadovausimës, tai toli nenueisime.Turime pasinaudoti tuo, kas Lietuvaibûtø naudinga. Ðalis turi ásilieti ábendrà Europos valstybiø koncepci-jà, taèiau neapsiriboti minimumu,girdi, tiek mums leido, tiek davë, taituo ir pasitenkinsime. Ne.

Gal mano pateikiamas pavyzdysnieko bendro su mokslu neturi, bet uþES plëtrà atsakingas Europos Komi-sijos narys Giunteris Verhoigenas(Günter Verheugen) prieð

Nukelta á 11 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Evangelikø liuteronø baþnyèios vyskupas Jonas Kalvanas

Jonas Bretkûnas. Dailininkë Eva Labutytë. 1974 m.

Puslaidininkiø fizikos instituto sveèià prezidentà Valdà Adamkø gëlëmis apdovanoja Institutomokslinë sekretorë dr. Skaidra Bumelienë ir direktorius prof. Steponas Aðmontas

Klausimø Prezidentui turi dr. Antanas Pauþa

6 2002 m. gruodþio 19 d. Nr. 22 (268)

Neakivaizdinës studijoslabai populiarios

ML. Ðiandien Vilniaus kolegijosEkonomikos fakultete vyksta suaugu-siøjø ðvietimui skirta tarptautinë kon-ferencija. Kodël bûtent ðioje Kolegijojeir bûtent ðiame fakultete? Ligi ðiol dis-tancinio mokymo reikalams skirtuoserenginiuose tekdavo dalyvauti Kaunotechnologijos ir Vilniaus universitetuo-se, todël kolegijoje truputá neáprasta.

Asta Pikelienë. Ið tiesø netekogirdëti, kad tokia konferencija ligiðiol bûtø organizuota kurioje norskolegijoje. Taèiau kolegijos � labaijauna studijø institucija, mûsø ðalyjepradëjusi veikti tik 2000-aisiais me-tais, tad joms dar viskas prieðakyje.

ML. Jeigu neimsime domën, kadVilniaus jëzuitø kolegija ákurta dar1570 m. ir buvo Vilniaus universitetopirmtakë. Skaitytojai supranta, kadkalbame apie mûsø laikø kolegijas.

A. Pikelienë. Visiðkai teisingai.Nemaþai patyrimo sukaupta Lietu-vos ir uþsienio aukðtosiose mokyklo-se rengiant specialistus neakivaizdi-niu bûdu, organizuojant perkvalifi-kavimo kursus ir kt., todël ir kilomintis organizuoti tarptautinæmokslinæ konferencijà Suaugusiøjøðvietimo vaidmuo aukðtojo moksloinstitucijose ir mokymosi visà gyveni-mà patirtis. Jos tikslas � iðsiaiðkintisuaugusiøjø ðvietimo vaidmená, mo-kymosi visà gyvenimà bûtinybæ, pa-sidalyti sukaupta suaugusiøjø ðvieti-mo patirtimi bei ateities planais.

Tikslai ágyvendinti. Konferenci-joje dalyvavo 110 dalyviø ið Danijos,Ðvedijos, Latvijos, Estijos, Lietuvosaukðtøjø mokyklø � VU, VPU, LTU,Vilniaus, Kauno, Klaipëdos, Utenos,Þemaitijos kolegijø. Parengti 32 pra-neðimai.

Didëjantis informacijos srautas,technologijø paþanga ir jø praktinistaikymas verèia ieðkoti naujø studijø

Vilniaus kolegija rûpinasisuaugusiøjø ðvietimu (1)

Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakultete surengta tarptautinëmokslinë konferencija Suaugusiøjø ðvietimo vaidmuo aukðtojomokslo institucijose ir mokymosi visà gyvenimà patirtis. Apie ðiàveiklà mintimis dalijasi Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakulteto de-kanë ASTA PIKELIENË ir ðio fakulteto Suaugusiøjø mokymo skyriausvedëja ROMUALDA URNIEÞIENË.

formø ir metodø, taikytinø suaugu-siøjø ðvietime. Kompiuteriø era pa-teikia naujà iððûká � nuotolines studi-jas. Nuotolinës studijos � aktualus irperspektyvus studijø bûdas. Ði ðvieti-mo forma populiarëja. Nuotolinisðvietimas suteikia daugiau laisvës sa-varankiðkoms studijoms. Galima pa-sirinkti, kà ir kaip studijuoti, kada irkiek laiko skirti studijoms, ávertinti,kà iðmokai, suþinojai. Tai labai aktu-alu dirbantiems þmonëms, kurie ir su-daro didþiausià studentø dalá.

Ði konferencija organizuota Vil-niaus kolegijos Ekonomikos fakulte-te, kadangi ðiame fakultete turimedidþiausià Suaugusiøjø mokymoskyriø, kuriame studijuoja 1111 stu-dentø. Be to, perkvalifikuojame dar-bo birþos klausytojus, rengiame bu-

halterinës apskaitos kursus. Ðiaismokslo metais sugráþo tæsti studijøpagal individualiàsias (iðlyginamà-sias) programas buvæ mûsø absol-ventai, baigæ aukðtesniàsias studijas(nuo 1994 m.).

ML. Matyt, jø visos seniau ágytosþinios iðsisëmë ir dabar pats laikas iðnaujo papildyti þiniø aruodus?

A. Pikelienë. Jie panoro aukðto-

jo mokslo diplomo. StudijuodamiSuaugusiøjø mokymo skyriuje ne-akivaizdine studijø forma jie gali ágy-ti aukðtàjá neuniversitetiná iðsilavini-mà. Sudarytos sàlygos tobulinti kva-lifikacijà ar persikvalifikuoti, tæstimokymàsi visà gyvenimà.

Jau ne vienerius metus bendrau-jame su Ðvedijos Härnösando dis-

tancinio mokymo institutu, ið tenesame gavæ distancinio mokymotechninës árangos vaizdo konferen-cijoms rengti. Ðià árangà jau ne kar-tà iðbandëme su Ðvedijos kolegomis,ðiemet organizavome vaizdo konfe-rencijà su danais (Kolegijos Verslovadybos fakulteto 3 studentës studi-juoja ir Danijoje pagal SPACE pro-gramà, sëkmingai laikë egzaminà).

Kaip tik ðiandien ið Tytgeno verslo ko-ledþo (Danija) atvykusi ponia Regit-ze Kristensen skaito praneðimà.

Vaizdo konferencijø árangà pla-èiau taikyti mokymo tikslais dar ne-ástengiame. Tam reikia rengti ir dës-tytojus. Daugiau kaip 20 dëstytojøjau spëjo pabuvoti Ðvedijoje, Härnö-sande ir Stokholme, dalyvavo jiems

skirtuose mokymuose. Kelerius me-tus ðvedai mus mokë ir konsultavoVilniuje. Vis dëlto patirties dar labaitrûksta. Ðiandien konferencijoje da-lyvauja mûsø nuolatinë konsultantë iðÐvedijos Erica Sahlin.

Pastarosios konferencijos metunorëjome akcentuoti suaugusiøjøðvietimo vaidmená, nes Europos ða-lyse daug daroma, kad þmogus galë-tø mokytis visà gyvenimà. Mumssvarbu iðsiaiðkinti, kaip toje srityjedirba kiti. Turime sveèiø ið Latvijos:tai Rygos aukðtosios bankininkystësmokyklos prorektorë prof. TatjanaVolkova ir doc. Gita Verdina. Busperskaitytas ir negalëjusio atvykti

kolegos ið Estijos, Tartu universite-to Vadybos ir marketingo institutoprof. habil. dr. Kulno Türk praneði-mas. Taigi dalysimës patirtimi ir më-ginsime aptarti, kà bendrai galëtumeðioje srityje nuveikti.

Ið kai kuriø studentø galipasimokyti ir dëstytojaiML. Noriu paklausti gerbiamosios

Romualdos Urnieþienës. Kokia yra su-augusiøjø mokymo specifika? Su jaissunkiau ar lengviau dirbti?

Romualda Urnieþienë. Neaki-vaizdinës studijos iðties specifinës.Jose mokosi studentai, kurie viduri-nes mokyklas baigæ senokai, tad irprimirðæ bendruosius mokymo daly-kus. Ðia prasme jiems studijuoti sun-kiau, nes tenka prisiminti ir tai, kaspamirðta. Neakivaizdine forma stu-dijuojantys studentai reèiau susitin-ka su dëstytojais, nes sesijos vykstatik 4 kartus per mokslo metus. Or-ganizuojamos individualios ir grupi-nës konsultacijos. Labai daug sava-rankiðko darbo, tenka raðyti nema-þai kontroliniø, kursiniø darbø. Va-dovëliø nepakanka, be to, jie greitaipasensta, daþnai keièiami ástatymai,todël dëstytojams tenka rengti daugmetodinës medþiagos, konspektø,praktiniø uþduoèiø bûtent neakivaiz-diniø studijø studentams, kad ðie ga-lëtø savarankiðkai mokytis namuose.

Kita vertus, dþiaugiuosi, kad mû-sø neakivaizdininkai dirba ir bankuo-se, ir valstybës institucijose, ámonëse,kiti turi nuosavà verslà arba tame ver-sle dirba. Þodþiu, tai didelæ profesi-nës veiklos patirtá turintys þmonës.Dauguma jø sugeba derinti studijassu darbu. Su tokiais studentais tikraiyra sunkiau dirbti, jie reiklesni.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakulteto konferencijoje buvo nagrinëti suaugusiøjø ðvietimo klausimai

Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakulteto dekanë Asta Pikelienë ir ðio fakulteto Suaugusiøjø mokymo skyriaus vedëja Romualda Urnieþienë

Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakulteto centrinis pastatas Naugarduko gatvëje Vilniuje Skaitykloje

KOLEGIJØ GYVENIMAS

2002 m. gruodþio 19 d. Nr. 22 (268) 7ML. Nuo seno á neakivaizdininkus

þvelgdavome kaip ne á visai �tikrus�studentus. Jø pasirengimo lygis, ne pa-slaptis, bûdavo gerokai prastesnis uþdieniniø skyriø studentø.

R. Urnieþienë. Nesutinku. Mesvienodus diplomus iðduodame ir die-ninio, ir neakivaizdinio skyriaus stu-dentams ir reikalaujame tokiø pat þi-niø vienodai ið visø. Fakultete �nuby-ra� daug neakivaizdininkø, o tai rodo,kad jiems sunku susidoroti su uþduo-timis. Toli graþu ne visi sugeba studi-jas derinti su darbu ar ðeima. O reika-lavimai ir vieniems, ir kitiems vienodi.Mums reikia þiniø, studento uþima-mos pareigos neturi jokios átakos.

Ne tik neakivaizdininkai, bet ir die-niniø studijø studentai, kurie baigë mû-sø fakultetà ir dabar studijas tæsia univer-sitete, pripaþásta, jog kolegijoje studijuotigerokai sunkiau. Galiu uþtikrinti, kadmûsø reikalavimai labai aukðti, dëstyto-jai turi daugiametës patirties. Ne vienasmûsø dëstytojas dirba universitete, UAB�Paèiolis�, Menedþmento institute irkvieèiami kitur skaityti paskaitas. Drau-dimo vadybos dëstytoja Irena Paþërienëdësto Vilniaus universitete draudimo va-dybos magistrantams. Daþnai kitus mo-ko, konsultuoja dëstytojos L. Ðapalienë(mokesèiø klausimais), B. Jukonienë,M. Sinevièienë (buhalterinës apskaitos,audito klausimais), Kazimiera Petraus-kienë (biudþetinës apskaitos, socialiniodraudimo ir kt.). Yra ir daugiau puikiødëstytojø.

Suprantama, kad kolegijoje ypa-tingà dëmesá kreipiame á praktiniøágûdþiø formavimà. Tarp neakivaizdi-ne forma studijuojanèiø studentø yradaug uþimanèiø atsakingas pareigasbankuose, Finansø ministerijoje, mo-kesèiø inspekcijose, draudimo ben-drovëse, ámonëse ir turinèiø didelësdarbo patirties, tad ið kai kuriø ir mes,dëstytojai, galime pasimokyti.

ML. Vis dëlto ar studijos kolegijo-se nëra lengvesnis bûdas gauti aukðto-jo mokslo diplomà?

R. Urnieþienë. Jokiu bûdu. Kaikalbuosi su tais, kurie, atsiëmë doku-mentus, t.y. �nubyrëjo� (kasmet �nu-byra� apie 11 proc. neakivaizdinin-kø), tai jie pripaþásta, jog neþinojo,kad tiek daug teks mokytis, antraipbûtø neteikæ dokumentø. Taigi sude-rinti darbà ir studijas labai sunku irtoli graþu ne kiekvienam pavyksta.

A. Pikelienë. Gal mûsø dëstytojailabai reiklûs. Ávairiø fakultetø studen-tai palygina reikalavimus ávairiuose fa-kultetuose ir pripaþásta, jog Ekonomi-kos fakultete studijuoti ypaè sunku.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Atsakymai á ML Nr. 21 p. 16spausdintus galvosûkius

1.a=17, b=25, c=33

2.43+12=6533+22=3123+32=1713+42=17

3.Kalba ëjo apie skaièiø 1. Skai-

èiaus dydis nepakis, jei jo priekyjepriraðysime nulá. Tada 12321=1112

ir 123201=3512. Tokius du skir-tingus atsakymus ir gavo sumanusismokinys.

4.17+19+41+43=13+29+31+47.

Tai surasti nëra sunku atmetus dviporas 7+53 ir 23+37.

Laimingø Naujø 2003-øjø metø!

Prof. Jonas Grigas

Indijos technologijos instituteDelyje man pasakojo, kaip daugeláamþiø Indijos karaliai laikësi tradi-cijos dosniai atlyginti visø kûrybossrièiø � literatûros, muzikos, menøir amatø � talentingiems þmonëms.Skurstàs talentingas þmogus (o do-ri ir orûs visada skurdo) turëjo tikpasirodyti karaliðkajame dvare, pa-demonstruoti savo kûrybiðkumà irjo kûryba bei gerovë buvo garantuo-ta. Taèiau nuo XVII amþiaus, kaimokslas pradëjo plëtotis Europoje,Indijos valdovai nustojo vertinti sa-vo þmoniø kûrybiná potencialà irþiûrëjo tik á Europà. Praradæs kara-liðkàjà globà mokslas Indijoje ëmëatsilikti. Ði karaliø apatija Indijaibrangiai kainavo. Mokslo ir techno-logijø nebuvimas buvo viena ið ðimt-meèiø kolonijinës priespaudos prie-þasèiø. Ar ðis pavyzdys ko nors mo-ko? Manau, kad taip.

Europoje mokslo globëjais tai-pogi buvo karaliai ir turtinga aris-tokratija. Dalis mokslininkø, kaipEdmundas Halëjus (Halley), Hen-ris Kevendiðas (Cavendish) ir Èarl-zas Darvinas (Darvin) patys buvoganëtinai turtingi ir galëjo apsimo-këti savo moksliniø tyrimø iðlaidas.Bet XVIII ir XIX amþiø tradicijospradëjo staigiai keistis XX amþiuje,kai moksliniai tyrimai vis labiau irlabiau brango. Ernstas Ruterfordas(Rutherford) pionieriðkus atomobranduolio eksperimentus atlikoaparatûra, kuri kainavo 100 svarøsterlingø (540 Lt). Dabartinis dide-lës energijos elementariøjø daleliøgreitintuvas, ágalinantis giliau ási-skverbti á mikropasaulio sandarà,kainuoja daug milijardø doleriø. Otiriant makropasaulá astrofizikamsreikia vis galingesniø ir brangesniøteleskopø tolimø galaktikø objek-tams tyrinëti. Tarsi sklistø galingasðauksmas nuo Galilëjaus 1609 m.paties sukonstruoto 2,5 cm læðio te-leskopo iki 10 m apertûros telesko-po, sumontuoto po beveik keturiøðimtmeèiø ant Keko (Keck) kalno.

Kadangi ðiuolaikinio mokslo su-dëtingus árenginius gali ásigyti tik tur-tingos ðalys arba jø grupës, funda-mentinis mokslas vis labiau tampatik turtingø ir dideliø ðaliø privilegi-ja. Taèiau neplëtodami mokslo, þiniøapie pasaulá ðaltinio, XX amþiuje at-sidurtume daug blogesnëje padëty-je, nei kadaise atsidûrë Indija. Dau-gelis maþø Europos ðaliø tai geraisupranta. Pavyzdþiu mums galëtøbûti Èekija, Lenkija ir ypaè maþytëSlovënija, kuri, pavyzdþiui, JozefoStefano fizikos institute atlieka to-kius gilius fundamentinius tyrimus,kuriø negali atlikti didelës ir turtin-gos ðalys. Nacionaliniai ðiø ðaliømokslo fondai gana gerai finansuo-ja fundamentinius tyrimus. Að nekartà stebëjausi, kokius brangiusárenginius ásigyja ðiø ðaliø universite-tai ið nacionalinio mokslo fondo lë-ðø. Ðie fondai neðvaisto lëðø atlygi-nimø priedams arba menkavertëmssmulkmëms, o stengiasi kasmet nu-pirkti kà nors vertingo. Ar daug ver-tingø árenginiø universitetams perdeðimtmetá nupirko Lietuvos Valsty-binis mokslo ir studijø fondas(VMSF)? Negirdëjau. Tik sparèiaiplëtodamos savo mokslinæ bazæ ðiosðalys pritraukia dar didesnes lëðas iðuþsienio fondø. Lietuva skiria ðimtusmilijonø litø ðvietimui ir studijoms.Ten bûna minimas ir mokslas, taèiauað neþinau, kur nueina mokslui skirti

Ar iðdrásime finansuoti naujas idëjas?pinigai, jei jie ið viso skiriami. Perpastaràjá deðimtmetá mûsø laborato-rijai, kuri sovietmeèiu neturëjo lygiøSovietø sàjungoje ir Europoje, nebu-vo skirtas nei litas. Kiek þinau, ta patipadëtis ir kitose mokslo institucijo-se. Neskiriant savo laboratorijomslëðø, á jas niekada neateis lëðø ir iðuþsienio fondø, nes tuðèioje apleis-toje laboratorijoje nieko vertingo ne-padarysi.

Vienas ið bûdø Lietuvoje plëto-ti fundamentinius tyrimus yra nau-dotis unikalia kitø ðaliø aparatûrakomandiruojant ten mûsø moksli-ninkus, turinèius originaliø idëjø.Taèiau iki ðiol Lietuvos VMSF eks-pertai tokius projektus atmesdavonepaisydami nei mokslininko akty-vumo, nei jo mokslinës produkcijos.Jie neva atrenka paèius �saugiau-sius�. Apie projektø �saugumà�

sprendþiama ið paplitusiø paradig-mø � kà naujo norima iðaiðkinti, kasðia tema jau padaryta Lietuvoje irt. t. Ði taktika neleidþia atrasti kaþ-kà netikëto, anomalaus, nenumaty-to, kaþkà, kam reikia radikalaus eg-zistuojanèiø paradigmø pokyèio. Otai ir yra varomoji mokslo jëga. Lie-tuvos VMSF ið anksto prieð suteik-damas finansinæ paramà projektuivykdyti arba daþniausiai jos nesu-teikdamas praðo pateikti laukiamørezultatø anotacijà, t. y. kas bus gau-ta. Man tai atrodo grynas nesusipra-timas. Jei þinai, kà gausi, tai ta veik-la nëra mokslas, kam tada ðvaistytijai pinigus? Esu skaitæs vieno Nobe-lio premijos laureato atsiminimus,kai apie 1930 m. astrofizikai Edvi-nas Hablas (Hubble) ir ArturasEdingtonas (Eddington) papraðë fi-nansuoti 5 m skersmens teleskopokûrimo ant Palamaro kalno projek-tà. Naujieji finansus skirstantys �ka-raliai� jø paklausë, kà jie tikisi ras-ti ðiuo nauju teleskopu? Astrofizi-kai atsakë: Jei þinotume atsakymà,nebûtø prasmës já kurti.

Erdvës tyrimai taip þavi bûtenttodël, kad tiek netikëtumø buvo at-rasta. Pasirodë, pavyzdþiui, kadSaulës sistema visai nëra Þvaigþ-dþiø Tako galaktikos centre, kaipbuvo manyta, o daugybë matomøûkø iðvis nëra mûsø galaktikos da-lis, o yra tolimosios galaktikos. Fri-co Zvikio (Zwicky) 1930 m. idëjos,kad galaktikø klasteriai gali bûti su-

kaupæ daugybæ nematomos juodo-sios medþiagos ir veikti kaip gravi-taciniai læðiai, nebuvo priimtinos irreikëjo palaukti dar keturis deðimt-meèius ir iðleisti daug pinigø, kol jospasitvirtino. Kvazarai ir pulsaraitaipogi buvo netikëti ir anomalûs vi-satos reiðkiniai.

Panaðiai buvo kitose mokslo sri-tyse. Kai Aleksas Miuleris 1983 m.Ispanijoje vykusioje feroelektroskonferencijoje mums valandà pasa-kojo, kad superlaidumo reikia ieð-koti ne metaluose ir jø lydiniuose(kaip iki tol deðimtmeèiais buvo da-roma), bet perovskituose, kurie yradielektrikai, atrodë keista, anoma-lu � negali bûti. O kai jis perovski-tuose atrado aukðtatemperatûrinásuperlaidumà, jo straipsniø dël tøpaèiø paradigmø þurnalai nespaus-dino. Po ketveriø metø á kità feroe-

lektros konferencijà A. Miuleris at-vyko jau bûdamas Nobelio premijoslaureatas ir pasakë: Að gi jums sa-kiau, kà reikia daryti. Jûs bet kuris ga-lëjote gauti Nobelio premijà. Sutruk-dë màstymo inercija. Ji taip daþnaimums visiems trukdo.

Ðiandien daugelis fondø, áskai-tant ir Lietuvos VMSF, taip sufoku-suoti á norimà greità praktiná rezul-tatà, kad yra pavojus visiðkai pra-leisti naujas svarbias þinias, kas ið-eina uþ numatytø ribø. Prieðingainei Indijos ar Europos karaliø ir netE. Hablo ir A. Edingtono laikais,ðiø dienø Lietuvos VMSF reikalau-ja aiðkiai suformuluoti, kà gausivykdydamas projektà. Nesu nieka-da gavæs Lietuvos VMSF paramosmoksliniams tyrimams. Projektaibuvo atmetami, taèiau tyrimus tæs-davau, daþnai savo lëðomis, o rezul-tatus spausdino geriausi pasauliomokslo þurnalai. Susidaro toksáspûdis, kad kai tik mokslo laipsnáturintys þmonës patenka á ðiuolaiki-ná dvarà (Seimà, Vyriausybæ), jietuoj pat patys pamirðta mokslà irstengiasi, kad tikriesiems moksli-ninkams jis taipogi bûtø nepasiekia-mas. Tai irgi anomalija.

Milþiniðkai iðsiplëtus mokslo þi-nioms didëja tendencija speciali-zuotis á smulkias mokslo sritis, sie-kiant efektyviau naudoti laikà, atsi-ribojant nuo informacijos, nesusiju-sios su ta mokslo sritimi. Tai atve-dë á neproduktyvø mokslo þiniø su-

siskaldymà: biologas gali nedaug þi-noti apie fizikà, o kietojo kûno fizi-kas visiðkai neþinoti ðiuolaikinësastrofizikos. Skirtingø srièiø moks-lininkai suskilo tarsi á atskiras kuni-gaikðtystes ir kariauja durpiø karusvarþydamiesi dël finansavimo ðalti-niø, dël átakos dvarui ir karaliui.Mokantys prieiti prie karaliaus bû-na apdovanoti, iðdidûs ir orûs liekanepastebëti.

Daugelis laikomø mokslininkaisið tikrøjø þino tik apie technologijas,bûtent tas technologijas, kurios at-neða greità naudà. Jø þodyne galimaiðgirsti tokias frazes: Ðie tyrimaiduoda ekonominá efektà�, svarbûsmûsø ekonomikai, �ðios technolo-gijos pagerins mûsø gyvenimà, garsi-na Lietuvà. Man regis, Lietuvà la-biau garsina uþsienyje iðleista lietu-vio mokslininko knyga. Panaðus

technologinis màstymas taipogi bû-dingas valdininkams ir politikams,kurie laiko save palankiais mokslui,nors yra palankûs tik technologijai.Todël mokslui jei ir skiriamos ko-kios lëðos, tai jos nueina beveik ið-imtinai technologijoms arba geriau-siu atveju taikomajam mokslui fi-nansuoti. Todël Lietuvoje dar vege-tuoja mokslas, skirtas homo econo-micus ir homo faber, o mokslas, skir-tas Homo sapiens, � nyksta.

Jau esu raðæs, kad pagal ðá scena-rijø atrodo, kad Lietuvoje visuome-nës pakilimas ið neolitinio lygio pa-liktas homo ignorantis valiai. �Geres-nis gyvenimas per mokslà� tvirtovë-je minia stengiasi monopolizuotitechnologiná finansavimà. Kol tosdvaro intrigos tæsiasi, vienà dienà at-sibudæ prie vartø galime rasti barba-rus su �naujø� mokslininkø unifor-ma, iðmokslintø religinëse sektose,scientologø centre ar parapsi-chologijos akademijoje, pasiruoðu-siø vesti mus atgal á viduramþius.

Kokia yra iðeitis? Mokslininkaituri skleisti visuomenei mokslo þi-nias ir didinti mokslà iðmananèiøþmoniø ratà. Ilgainiui jie paveiksdvarà ir karaliø. Taipogi reikia pakel-ti gamtamoksliniø þiniø lygá viduri-nëse (�tautinëse�) mokyklose, didi-nant pamokø skaièiø ir mokymo ko-kybæ. Turime mokytis ið istorijos, kadneatsidurtume praeities Indijos pa-dëtyje. Indija ið savo istori-jos pasimokë.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Fizikai profesoriai: Konstantinas Repðas, Jonas Grigas ir Albertas Laurinavièius

8 2002 m. gruodþio 19 d. Nr. 22 (268)

Mûsø paðnekovas � Lietuviøkatalikø mokslo akademijos prezi-dentas, Telðiø vyskupas dr. JO-NAS ALGIMANTAS BORUTA SJ.

Ne vien savo tautaiatsidavæs vyskupas

Jûsø Ekscelencija, dvi asmenybës �vyskupai Motiejus Valanèius ir AntanasBaranauskas ir jø kûryba tikriausiaiypatingà vietà uþima ir Jûsø vadovauja-mos Lietuviø katalikø mokslo akademi-jos nariø tyrinëjimuose. Jûsø paties ðian-dien skaitytame praneðime Antanas Ba-ranauskas iðkyla kaip gana prieðtarin-ga asmenybë bent jau amþininkø ir ai-niø vertinimuose.

Negalëèiau tvirtinti, kad vyskupàAntanà Baranauskà bûtø labai draskævidiniai prieðtaravimai. To nebuvo. Ta-èiau kai gyveno ir kûrë A. Baranaus-kas, buvo labai sudëtingi laikai. Jo kri-tikai, visà savo gyvenimà skyræ tauti-niam atgimimui, buvo ne visada paten-kinti A. Baranausko uþimtàja pozici-ja. Motiejus Valanèius padëjo pagrin-dus, kad XIX a. antroje pusëje lietu-viø tautinis judëjimas galëtø plëtotis.Pakaktø prisiminti knygneðiø sàjûdþioorganizavimà, knygeliø lietuviø kalbaspausdinimà ir platinimà.

Galop ið viso to iðaugo juk ir Auðra,kuri pradëjo naujà tautinio atgimimoetapà, nors M. Valanèiaus tiesiogiai suðiuo leidiniu lyg ir nesiejame.

Taip. Taèiau ir vyskupas M. Valan-èius, ir vyskupas A. Baranauskas bu-vo visuotinës baþnyèios ganytojai. Tasjø skleistas katalikybës universalizmasið tikrøjø ir derino labai svarbià nuo-statà: negalima ið meilës savo tautainiekinti kitø tautø. Reikia gyventi ben-droje Dievo vaikø ðeimoje. Abiem vys-kupams tai buvo labai aktualu pir-miausia kaip dvasininkams, kuriø vys-kupijose ávairios tautinës grupes.M. Valanèiaus vyskupijai juk priklau-së Kurðo latviai ir latgaliai apie Daug-pilá � visais jis vienodai rûpinosi. Juklatgaliams, kaip ir lietuviams, taip patgaliojo spaudos lotyniðku raidynudraudimas, tad M. Valanèius ir latga-liams padëjo organizuoti slaptà jø kny-

Visas jëgas skyræs lietuviðkai kûrybaigø spausdinimà ir gabenimà.

A. Baranauskas dirbdamas Seinøvyskupijoje, kurios daugiau kaip pusëtikinèiøjø buvo lenkai, negalëjo bûtivien tik lietuviams atsidavæs. Jeigu bû-tø pradëjæs ið visur guiti lenkø kalbà,tai neilgai vyskupu iðbûtø. Bene pir-majame atsikûrusios Lietuviø katalikømokslo akademijos suvaþiavime prof.Antanas Tyla pastebëjo, kad A. Bara-nausko valdomoje Seinø vyskupijojebuvo bene teisingiausiai suderinti tiky-biniai lietuviø ir lenkø santykiai.

Aiðku, jog tiems, kurie stojo uþ lie-tuvybæ, norëjosi, kad lenkø kalbos ið-

vis neliktø. Ið to ir kilo nepasitenkini-mas A. Baranausku.

Idealai ir realybëKaip A. Baranausko veiklà sàlygo-

jo konkreèios Seinø vyskupijos ypatu-mai? Gal lietuviðkesnëje vyskupijojeA. Baranauskas bûtø kitaip ir veikæs, ne-susilauktø ir radikaliai nusiteikusiø lie-tuviø kritikø?

Vis vien nebûtø galëjæs nusikalsti ki-takalbiams. Ðiandien mes matome, kadreikia ieðkoti tokiø sprendimø, kurie bû-tø visiems prieinami, nors tuos paèiusreiðkinius ir ávykius kiekvienas traktuo-ja savaip. A. Baranausko laikai � tai aðt-raus ir lenkø, ir lietuviø patriotizmo ban-gos kilimas. Buvo abipusis susiprieðini-mas, tad ðiandien nereikëtø kaltinti neilitvomanø, nei lenkomanø. Formavositautinës bendruomenës, remtasi kalbair kultûra, o ne pilietine priklausomybe.

Tai buvo didelis ávykis. Labai sunku bu-vo ið tikëjimo pozicijø ágyvendinti krikð-èioniðkàjá idealà, jog visi turëtø bûti ly-gûs, nebëra nei þydo, nei graiko, nei ver-go, nei laisvo, visi lygiateisiai toje Baþny-èios bendruomenëje.

Europos Sàjungos idëjos panaðiosá krikðèioniðkosios baþnyèios pozicijàðiuo klausimu.

Gali bûti ávairiø trinèiø ir nesusi-ðnekëjimo, bet siekiamas idealas �tautø ðeima, kultûrø bendrija. Kiekvie-na tautinë kultûra turëtø bûti vertina-ma ir puoselëjama, nes jø ávairovë pra-turtina Europà ir pasaulá.

Vis dëlto idealai ir realybë � toligraþu ne tas pats, tai þinome ir ið su-byrëjusios tarybinës imperijos. Idëjineprasme viskas buvo lyg ir graþu, koneKristaus mokslo deklaravimas - tik beKristaus vardo. Taèiau realiame gyve-nime juk matëme kitkà.

Taèiau neslëpta, kad tautø laukiasusiliejimas. Europos Sàjungos pozici-ja ðiuo atþvilgiu visiðkai kita: niekas ne-deklaruoja, kad tolimoje ateityje likstik kuri nors viena Europos tauta. Taididelë paþanga, palyginti kad ir su taideologija, ið kurios iðsivadavome.

Susiprieðinimas smukdotautos galias

Vertindami savo literatûros klasikus,savo didþiuosius, visada tarsi matome ir sa-ve jø idëjø ðviesoje, kartais tarsi ið atokes-nio vertinimo taðko, ið tam tikro nuotolio.Iðeitø � sprendþiu pagal A. Baranausko

100-osioms mirties metinëms skirtà kon-ferencijà � mes dar negalime tvirtai pasa-kyti, jog labai gerai paþástame A. Bara-nausko asmenybæ. Ko gero, esame tik ke-lyje á tà suvokimà, todël ir ðios diskusijos la-bai aktualios. Kà Jûs apie tai manote?

Turbût taip ir yra, bet jau didelisþingsnis þengtas pirmyn. Tokiø aðtriøþodþiø, kokie tarpukario Lietuvoje bu-vo iðsakyti A. Baranausko atþvilgiu,ðiandien, ko gero, niekas nebeiðdrástøpakartoti. Blaiviau þiûrima á visas tasproblemas. Istorinë patirtis praplëtëir supratimà.

Taèiau kiekviena nauja epocha prasi-deda nuo panaðaus susiprieðinimo. Argi tonepatvirtino ir mûsø nepriklausomos vals-tybës atkûrimas, jos pirmieji savarankiðkiþingsniai? Vis tas pats prieðø ir kaltøjø ieð-kojimas, puolimo kampanijos ir tarpusa-vio atsiskaitymai. Pamirðtame, kad esamekrikðèionys, nes Kristus juk mokë ne prie-ðø ieðkoti ir jø skaièiø dauginti, bet meilësartimam savo. Kodël ypaè politinës kovosákarðtyje ðitaip lengvai atsisakoma pagrin-dinio krikðèionybës postulato?

Taip buvo, ir labai gaila. Bûtume pa-siekæ didesnës paþangos, ðiandien þmo-niø ðirdyse bûtø daugiau ðviesos ir vilties,jeigu nebûtø to susiprieðinimo. Ir ypaètulþingo vienas kito kaltinimo. Reikëtøsusitaikyti su tuo, kad kiekvienas daro-me klaidø, svarbu, kad bendromis pa-stangomis jas geranoriðkai ávertintume.Kritika reikalinga, bet geranoriðka.

Ar galima atvësti gimtaikalbai

Kas Jums, Vyskupe, yra Anykðèiøðilelis? Tikriausiai ne tas pat, kas prof.Antanui Tylai, anykðtënui, kurio taip patapie tai paklausime.

Man ypaè reikðminga Anykðèiøðilelio pabaiga, apie tai truputá uþsi-miniau ir savo praneðime. Pabaigapoemà leidþia skaityti ne tik kaip kû-riná apie gamtà, kaip groþio ir sielosramybës ðaltiná. Gamta A. Bara-nausko kûrinyje ágyja daug platesnæprasmæ: tai pagarba Dievo mumsdovanotam pasauliui, su kuriuo tu-rëtume labai jautriai, subtiliai elgtis.Vien materialios naudos ir egoisti-niais siekiais savo santykio su gam-ta � Dievo kûriniu � neturëtume ap-riboti. Kiekvienas gamtos kûrinys �tai mûsø partneris, ðalia esantis bro-lis. Kadaise Pranciðkus Asyþietis sa-vo himne chorui Saulës giesmë* apie

Lietuvos valstybæ sunkiaibûtø galëjæs ásivaizduoti

Kiekviena asmenybë, net ir di-dþiausia, turi savo reiðkimosi ir at-eities ásivaizdavimo ribas, tam tik-ras lubas. Juk ateitis, realus gyveni-mas daþniausiai pasirodo visai ki-toks, negu kad didþiausi protai ir vi-

Antano Baranausko veikloje áþiûriuvienà ir nuoseklià kryptá (2)

Ðitaip teigia Lietuviø katalikø mokslo akademijos centro valdybos vicepirmininkas prof. ANTANAS TYLA,kuris Antano Baranausko 100-osioms mirties metinëms surengtoje konferencijoje Vyskupas Antanas Ba-ranauskas: asmenybë ir aplinka Lietuvos istorijos institute bendrauja su Mokslo Lietuvos atstovu.

*Saulës brolio kantika, arba Pagyri-mas kûriniui (1224).

Lietuvos istorijos institute vyskupo Antano Ba-ranausko 100-osioms gimimo metinëms paminëtibuvo surengta mokslinë dvi dienas trukusi konfe-rencija. Mokslo Lietuva kalbino du ðios konferen-

cijos dalyvius: Lietuviø katalikø mokslo akademijosprezidentà, Telðiø vyskupà dr. JONÀ ALGIMANTÀBORUTÀ SJ ir ðios Akademijos vicepirmininkà prof.ANTANÀ TYLÀ. Pokalbius su jais ir pateikiame.

saulæ, mënulá, miðkus, medþius kal-bëjo kaip apie savo brolius ir seseris.Taip iðgyvendamas já supanèià gam-tà þmogus jaukiai jausis pasaulyje,pats bus to pasaulio dalis.

Kai ieðkoma tik naudos, susiprieði-na ne tik þmogus ir gamta, bet ir þmonëstarpusavyje.

Antanas Baranauskas Anykðèiøðilelyje mums leido pajusti gamtos te-atro groþá, kur sotinami visi þmogauspojûèiai � rega, klausa, uoslë. Tameteatre daugybë veikëjø, o ir pats þmo-gus juk taip pat yra viso ðio vyksmodalyvis.

23�24 metø poetas paraðo toká him-nà gamtai, paþadina ir groþinei literatû-rai prikelia visas snaudusias lietuviðkoþodþio galias. Nejaugi ámanomas daly-kas, kad vëlesniais gyvenimo metais taikalbai bûtø skyræs maþiau dëmesio?

Taip niekaip neiðeitø tvirtinti.Jau istorikë Regina Mikðytë, o tar-pukariu dar ir Mykolas Birþiðka tvir-tino, jog Antanas Baranauskas pas-kutiniaisiais gyvenimo metais visasjëgas skyrë lietuviðkai kûrybai. Tuometu jis kûrë giesmes, kurios ir da-bar giedamos, pagaliau kone iki pas-kutiniøjø gyvenimo dienø á lietuviøkalbà vertë Ðventàjá Raðtà. Niekadanenutrûko vyskupo Antano Bara-nausko susiraðinëjimas su lietuviøkalbos tyrinëtojais.

Ne itin daþnai minimos mûsø lite-ratûros, kultûros veikëjø mirties metinës.Ðá kartà dviejø dienø moksline konferen-cija paminëtos ðimtosios vyskupo Anta-nas Baranausko mirties metinës.

To ypaè reikëjo Antano Bara-nausko atveju: aptarti, kas ávyko sujo idëjomis, uþimtomis pozicijomispraëjus 100 metø nuo gyvento lai-kotarpio. Labai gera proga pamàs-tyti. Ne vien tam, kad jo atþvilgiubûtø atkurtas tam tikras teisingu-mas. Toks renginys duoda labaidaug, kai pradedi màstyti, kaip mû-sø ðiandien taip karðtai ginamosidëjos atrodys ainiams po ðimtometø.

Kasdienybës ðurmulá nutviekstiamþinøjø vertybiø ðviesa mums pade-da ir vyskupo Antano Baranausko pa-vyzdys?

Ðtai tuo poþiûriu konferencija iryra labai vertinga.

Aèiû, Vyskupe, kad savo mintimisapie Antanà Baranauskà praturtinoteMokslo Lietuvà.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

suomenës autoritetai ásivaizdavo.Gal tai skamba ir nihilistiðkai, betgyvenimas nesiskaito net ir su auto-ritetais, teka nenuspëjama, kartaisnet labai keista vaga. Ar galëtumepasakyti, jog ir vyskupas AntanasBaranauskas, kad ir koks didis bû-tø, buvo tik savo epochos kûdikis irateitis parodë, jog toli graþu ne taip

pasisuko XX a. istorijos ratas, kaiptikriausiai ásivaizdavo pats A. Bara-nauskas. O gal pateikiu labai trivia-lø klausimà, á kurá gal nevertëtø ieð-koti atsakymo?

Galima tik apgailestauti, kadA. Baranauskas nesulaukë 1905metø ávykiø. Bûtø ryðkiau atsisklei-dusi ir ðio mûsø poeto bei vyskupo

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Vyskupui Antanui Baranauskui skirtosios konferencijos pertraukoje diskutuojaLietuviø katalikø mokslø akademijos prezidentas, Telðiø vyskupas

dr. Juozas Algimantas Boruta SJ bei Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Þukausko memorialinio muziejaus Anykðèiuose direktorius Antanas Verbickas

Antanas Baranauskas

Istorikas prof. Antanas Tyla

2002 m. gruodþio 19 d. Nr. 22 (268) 9tetus bandoma pirmiausia ápûstiverslumo dvasios, o ne tarnavimoTëvynei ir patriotizmo idealø. Þo-dþiai moralë, dora tiktø nebent ko-kiam nevykëliui inteligentui, visàgyvenimà gyvenusiam ið atlyginimo,taip ir neiðmokusiam staigiai pada-ryti karjerà, laimëti milijonà, nuga-lëti graþuoliø ar kieèiausiø bicepsøkonkurse. Ádomu, kiek per nepri-klausomybës metus anykðèiø ðileliøspëjo iðkirsti naujieji lietuviai, kieknaujø vilø pasistatë draustiniuose irðalia graþiausiø eþerø?

Ðito buvo ir visà laikà bus � to-kio principinio verslingumo. Bettebelieka ir kûryba, taip pat ir hu-manitarinë, ji visada egzistuoja ða-lia. Jeigu nuo jos pasitraukiama,per toli pabëgama, tai vis viena il-gainiui gráþtama. Bus sugráþta irmûsø dienomis, bus ávertinta. Kû-ryba ir humanitarinë kultûra tebe-lieka gyvenimo dalis, nori kas arnenori, bet ji visados egzistuoja ða-lia pragmatiðkojo gyvenimo. Turi-me suprasti, kad kuo labiau nutol-sime nuo humanitarinio paveldopaþinimo, tuo ateityje bus sunkiausugráþti á tà vietà, kur já apleidome.

Jûs tarsi á prieðingas puses iðve-date humanitariná poþiûrá ir verslu-mà. Taèiau argi negali bûti humani-tarø verslininkø?

Yra. Ne vienà leidëjà paþástu �Jonuðà, Petrà Kalibatà, Sauliø Þu-kà. Jie mûsø visuomenei duodaávairiausios literatûros, bûtent hu-manitarinës kultûros. Matome,kad jà pavyksta suderinti ir su ver-slu. Taigi ir tø verslininkø yra labaiávairiø þmoniø. Kita vertus, kiek þi-nau verslininkø, dauguma paremiahumanitarinius dalykus: remia lei-diniø parengimà, patys leidþia, pa-deda studijuojantiems ir atskiromshumanitarinëms institucijoms.

Pabaigai gal keliais þodþiais áver-tinkite A. Baranausko kûrybos reikðmæ.

Kiekviena proga, dabar ðtaiAntano Baranausko 100-øjø mir-ties metiniø paminëjimo proga,mes vël græþiamës á visà jo pavel-dà, já analizuojame ir stengiamëssuprasti. Suvokæ pamatome, koksjis reikðmingas mûsø tautai, kà jismums paliko. Taip pat svarstome,kokia to palikimo ateitis.

Mokykliniuose vadovëliuosematome A. Baranauskà, mokslei-viai mokosi jo posmø. Kai mokyk-loje susipaþinau su Anykðèiu ðileliu,tai man atrodë viskas taip papras-ta, pateikta visa mûsø aplinka, ku-rià kiekvienas matome, girdime,jauèiame. Dabar, kai 65 proc. gy-ventojø gyvena miestuose, dauge-lis vaikø nei tø biteliø dûzgimo

asmenybë. Didysis Vilniaus seimas,visas tas tautinis lietuviø sukilimasbûtø padëjæs atsiskleisti ir A. Bara-nauskui. Ðtai 1918 m. ið vyskupø ko-ne vienintelis Þemaièiø vyskupasPranciðkus Karevièius (1861�1945),Lietuviø mokslo draugijos narysnuo 1911 m., ëjo su Lietuvos vals-tybës atkûrimo idëja: vaþinëjo poparapijas, agitavo, kvietë þmonespadëti, kurti valstybæ, këlë þmoniøpasitikëjimà tà naujàja valstybe, kadgali gyvuoti ir bûti savarankiðka Lie-tuvos valstybë.

Taèiau kitose diecezijø cen-truose viso to juk nebuvo. O kaipbûtø nutikæ su A. Baranausku �vienas Dievas teþino, ne istorikouþdavinys spëlioti, kaip bûtø veikæsðis vyskupas naujomis istorinëmisaplinkybëmis. Radikalaus judëji-mo jis, ko gero, nebûtø rëmæs.

A. Baranauskas � akivaizdus lë-to evoliucinio judëjimo ðalininkas?

Manyèiau, kad taip. Apie Lie-tuvos valstybingumo reikalusA. Baranauskui tikrai sunku bûtøsvarstyti, vargu ar net galëjo tokiàvalstybæ realiai ásivaizduoti, norsjaunystëje kartu su kitais galvojo.

Labai ryðkus A. Baranauskodarbðtumas ir kûrybingumas. Betkokiomis sàlygomis jis sugebëjodirbti ir kurti tai, kas galëjo turëtipozityvià reikðmæ. Ðiandien prof.Jonas Kubilius kalbëjo apie tai, kàmatematikoje spëjo padaryti Anta-nas Baranauskas. Kai kas jau ir tuometu buvo kitø atrasta, ðiandiennieko nebereiðkia, uþtat mûsø kal-boje iðliko A. Baranausko ávestimatematiniai terminai. Didelio ta-lento þmogus: tuo metu lituanisti-ka buvo nepriimtina aplinkai, ku-rioje jis buvo pavyskupys ir vysku-pas. Tada jis surado bûdà save ið-lieti matematikoje: jis kûrë lietu-viðkus terminus, rûpinosi bendri-nës kalbos dalykais. Taigi net ir ma-tematikoje jis ðá bei tà padarë po-zityvaus ne vien sau, bet ir kitiems.Tiesa, nedaug kas jautë ðios A. Ba-ranausko veiklos prasmingumà.

Bet tebeliekair kûryba

Ðiandien iðklausëme daug praneði-mø apie A. Baranausko gyvenimà, veik-là ir kûrybà. Tai ir jo gamtos bei ekolo-gijos suvokimas, jos vertinimas, kalbosgroþio ir jos turtingumo suvokimas �viskas ir ðiandien iðlieka aktualu.

Taip, taèiau ðiandien á vadina-mojo elito þurnalus ne poetø por-tretai dedami ir ne jø mintims ski-riami iðtisi puslapiai. Net ir á akade-minës rimties ðventyklas � universi-

girdi, nei tø kvapø uþuodþia, nei tøbalsø girdi. Nebent pas seneliuskaime ar uþmiesèio sode, jeigu toksyra. Jaunimui Anykðèiø ðilelio vaiz-diniai jau gali bûti atradimas. Jieten gali atrasti Lietuvos gamtà.

Kokia ji � AntanoBaranausko Lietuva?Koks Jûsø, istoriko, áspûdis ið

ðios konferencijos?Man ádomu. Nors nelabai aiðku

paliko, kaip A. Baranauskas supra-to Lietuvà topografiðkai. Jis vardijaLietuvos þemæ, lietuviø tautà, sudieuLietuva, sudieu Dauguva. Kur tosA. Baranausko Lietuvos ribos? Èiabuvo pateiktas maþdaug LietuvosDidþiosios Kunigaikðtystës vaizdas.

Ið istoriko dr. Vytauto Jogëlospraneðimo aiðkëja, kad tarp 12A. Baranausko bendrakursiø Peter-burgo dvasinëje akademijoje buvo netik to meto vadinamøjø lietuviðkø gu-bernijø (Vilniaus, Kauno, Gardino),bet ir Volynës, kitø ukrainietiðkø irbaltarusiðkø þemiø atstovai. Taigibuvusios LDK gyventojai, tikriausiaidar neatpratæ savæs tapatinti su isto-

rine Lietuva.Tuo paèiu XIX a. pirmosios

pusës laikotarpiu Dorpato(Tartu) universitete iki 1861 m.studentai buvo �koroniaþai�, t.y. karûnos atstovai ið Lenkijos,o kiti lietuviai � pradedant nuoPinsko iki Minsko. Bûdavo irnesusipratimø, nes �koronia-þai� lietuvius laikë lyg ir þemes-niais. Buvo lyg savotiðka riba,tolinusi vienus nuo kitø. Taèiauá studentiðkas organizacijas ei-davo kartu ir �koroniaþai�, irlietuviai.

Kadangi vis dëlto lemdavobendras prieðas, prieð kurá visiturëjo vienytis.

Bendras prieðas tuo metubuvo carinë imperinë Rusija,tad Lietuvai ir Lenkijai buvolemta bûti sàjungininkëmis.Bent jau 1863 m. árodë, kadtik ði jungtinë jëga gali nusi-mesti jungà. O kas toliau,kaip Antanas Mackevièius sa-kë: Su kuo mes, ar be nieko, ar

su kuo nors � visa tai jau turëjo bûtisprendþiama toliau.

Konkretus laikmetis kaskart iðke-lia savo klausimus, á kuriuos ir ten-ka ieðkoti naujø atsakymø.

Kad ðiuos klausimus � su kuomes � bûtø sprendæs A. Baranaus-kas, að neþinau. Þinoma, tuo metuvieðai deklaruoti tokias savo nuo-statas buvo labai pavojinga, nes la-bai greitai bûtø galëjæs pasibaigtijo tikslø siekimas. A. Baranauskasðito negalëjo nejausti.

Kas dar nepadaryta tyrinëjantA. Baranausko paveldà?

Labai daug padaryta. Dabar vëlið naujo leidþiami A. BaranauskoRaðtai, jo laiðkai, jo visas palikimas.Archivum philologicum skelbëA. Baranausko laiðkus Hugo Vëbe-riui. Manau, jog dar reikalingi pa-èios A. Baranausko kûrybos tyrinë-jimai. Net ir ið Anykðèiø ðilelio dargalima labai daug naujo iðgvilden-ti. Ðtai ir ðios dienos praneðime, ku-rá darë kalbininkas KazimierasGarðva, buvo aiðkinamasi dël Ðlavësupelio pavadinimo. Siejamas suÐventàja. Bet Ðlavënø dvaras ir Ðla-vënø kaimas toli nuo Ðlavës ir Ðven-tosios santakos. Prie Ðlavënø yraGojus, Uþugaliø kaimas � gal ten,Ðlavës aukðtupy, galëtø bûti kokiosalkavietës? Að nesieèiau Ðlavës sujos þiotimis ties Ðventàja. Gal reikë-tø ðiuos dalykus toliau tyrinëti.

Aèiû, Profesoriau, uþ iðsakytas min-tis. Sëkmës Jums istorijos tyrinëjimuose.

Mokslo istorikø konferencijojepagerbta Mokslo Lietuva

2002 m. lapkrièio 26 d. VGTUvyko kasmetinë jau septintoji prof.Algimanto Nako organizuota moks-lo istorikø konferencija, kurioje ið-klausyti 22 praneðimai. Kaip ir anks-tesnëse konferencijose, nemaþa dë-mesio skirta þymiems mokslinin-kams. Ðámet kalbëta apie AntanàMacijauskà (dr. V. Pocius), Jonà Èei-èá (dr. A. Lukianas), dr. Adolfà Da-muðá (dr. A. Vasiliauskienë), Rodio-nà Heimanà (dr. B. Railienë), Alek-sandrà Èyrà (dr. J. Atkoèiûnas ir dr.A. Krutinis), Saliamonà Antanaitá(dr. J. Banionis), Anatolijø Rozen-bliumà (prof. A. Nakas), SteponàStubelevièiø (dr. A. Ðveistytë ir dr.L. Petrauskienë). Kituose praneði-muose tyrinëta ávairiø mokslø spe-cialiø klausimø istorija.

Reikia pasidþiaugti, kad ir ðákartà á konferencijà atvykusieji ga-vo iðleistà konferencijos praneðimømedþiagà, tad buvo galima daugiaulaiko skirti diskusijoms, pokal-biams.

Ðiø metø konferencijos svarbusakcentas � Ðv. Bazilijaus Didþiojoordino Generalinës kurijos Romojepadëka Mokslo Lietuvos laikraðèiui.Tai pirma tokia Lietuvos istorijojepadëka ið Ðventojo Miesto mûsø þur-nalistui, laikraðèiui ir visam jo kolek-tyvui. Á VGTU vykstanèià konferen-cijà atvykæs Ðvè. Trejybës klebonaskun. Pavlo Jachimec OSBM (Ðv. Ba-zilijaus Didþiojo ordino vienuolis),perskaitë Ðv. Juozapato bazilijonøordino Generalinës kurijos Romojepadëkos raðtà:

Garbë Jëzui Kristui!Didþiai Gerbiamas pone Redak-

toriau,Praëjusiais metais Ðvè. Trejybës

vienuolyne vykusios mokslinës kon-ferencijos, skirtos Ðv. Bazilijaus Di-dþiojo ordinui, metu turëjau garbëssusipaþinti su Jumis. Vëliau að irmûsø tëvai, gyvenantys Romoje,skaitë Jûsø laikraðtyje publikuotàmedþiagà apie konferencijà bei kitus

straipsnius, iðverstus á ukrainieèiøkalbà, apie bazilijonø ordinà ir uk-rainieèiø veiklà. Ðiais metais dr. Al-dona Vasiliauskienë vël atsiuntëmums keletà publikacijø ir mes su-þinojome, kad su Jûsø laikraðèiu ga-lima susipaþinti per internetà, ta ga-limybe mes jau pasinaudojome.

Ðv. Bazilijaus Didþiojo ordinoprotoarchimandritas ir Generalinëskurijos nariai nuoðirdþiai dëkojaJums, Pone Redaktoriau, ir visiemsJûsø prestiþinio laikraðèio darbuoto-jams uþ dëmesá mums, bazilijonams,o kartu ir visoms tautoms, su kurio-mis mes gyvename ir darbuojamës.Vilnius � mûsø ordino lopðys ir mestikimës, kad tarp lietuviø atsirasmokslininkø, kurie surinkæ medþia-gà artëjanèiam 400 metø bazilijonøordino ákûrimo jubiliejui (2017 m.)paraðys tegul ir trumpà Ðv. BazilijausDidþiojo ordino istorijà lietuviø kal-ba. Ðie mûsø palinkëjimai susipinasu Jûsø mintimis, nes ð. m. rugsëjo1 dienà Ðvè. Trejybës vienuolyne Vil-niuje Jûs pasakëte: ,,Nebûtina pri-klausyti kokiam nors ordinui ar vie-nuolynui, taèiau privalu kiekvienamne tik kiek ámanoma plaèiau ásisa-vinti mokslo ir kultûros laimëjimus,bet juos ir plëtoti.

Didþiai gerbiame Jus ir vertinameJûsø darbà. Tegul ypatingas Vieðpatiespalaiminimas lydi Jus, Jûsø laikraðtábei visus bendradarbius.

Generalinës kurijos vardut. Porfirijus Pidruènij.

Dþiugu, kad Mokslo Lietuvos re-daktoriaus þurnalisto GediminoZemlicko veiklà taip graþiai ávertinoukrainieèiai � Ðv. Bazilijaus Didþio-jo ordino vienuoliai ir jø Generali-në kapitula Romoje. Reikia tik tikë-tis, kad pirmas toks apdovanojimasnebus vienintelis Lietuvos þurnalis-tikos istorijoje.

Dr. Aldona VasiliauskienëVilniaus universitetas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Laiðkas ið Romos

Apie vyskupo Antano Baranausko pomëgá matematikai praneðimà skaito Lietuvos moksløakademijos tikrasis narys prof. Jonas Kubilius

10 2002 m. gruodþio 19 d. Nr. 22 (268)

Ðiuolaikinis mokslas plëtosis tik bendradarbiaudamassu paþangiausia pasaulio pramone (2)

Pabaiga, pradþia Nr. 21

Mûsø paðnekovas � Vilniausuniversiteto mokslo prorektorius,Lietuvos mokslø akademijos naryskorespondentas prof. JUOZAS VID-MANTIS VAITKUS.

Dirbtinës kliûtys, kadnebûtum per geras

Gerbiamasis Profesoriau, kaip verti-nate specialistø rengimo Lietuvoje politikà?

Vertindamas ðià politikà galiuprognozuoti gana ryðkø mokslinio in-telekto smukimà ðalyje. Mokyklinësprogramos sudarytos taip, kad jos uþ-kerta kelià parengti plataus akiraèiomoksleivá. Net ir geriausiam sudaro-mos formalios kliûtys, kad jis nebûtøgeras. Paaiðkinsiu savo mintá iðsamiau.Pagal þmogaus psichikos sugebëjimusþinias galima ásisavinti ir galima iðmok-ti. Jauname amþiuje gaunamos þiniosásisavinamos, jos �eina á þmogaus krau-jà�. Vëliau mokantis galima iðmokti irvël pamirðti � tos þinios jau netampa su-dëtine smegenø dalimi. Kai viduriniomokymo grandyje ið trijø fundamenti-niø dalykø � fizikos, chemijos, biologi-jos moksleivis gali pasirinkti tik du, va-dinasi, jis praranda galimybæ vienodaiuþtikrintai jaustis trijø pagrindiniø dis-ciplinø erdvëje. Juk fizika, chemija irbiologija � tai mokslai, kurie sudaroðiandienos technologijø pagrindà, uþ-tikrina jø ateitá, pagaliau juk ðiø moks-lø visuma teikia supratimà apie mus su-pantá pasaulá.

Taigi dabar mokykloje gyvendintamokymo sistema uþkerta jaunam þmo-gui galimybæ tapti visaverèiu.

Þinoma, þmonës sukasi ið visokiau-siø padëèiø, bet ðiuo atveju uþprogra-muota didþiulë problema. Ðios mus iðuþsienio pasiekusios mokymo progra-mos, kurias paskubëjome sau prisitaiky-ti, jau pripaþintos ydingomis ir tose ða-lyse jø jau atsisakyta. Didelæ átakà mumsèia darë skandinavai, o man kaip tik te-ko bûti Lietuvos-Ðvedijos draugijos pir-mininku, tad domëjausi ðvedø ir norve-gø ðvietimo sistemomis. Tai ðtai skandi-navai jau spëjo atsisakyti tø programø,kurias mes paskubëjome ið jø perimti.

Kaip mokykla atgraso nuofizikos

Seniai kalbama, kad moksleiviai per-nelyg apkraunami. Fiziðkai neámanomaásisavinti viso to, kas jiems uþduodama.Gydytojai pastebi, kad nuo per dideliø krû-viø nukenèia moksleiviø imuninë sistema,daugelio organizmai iðsekinti. Nieko nuo-stabaus, kad moksleiviai visaip gudrauja,nusiraðinëja, kadangi neturi kitos iðeities.

Að sutinku su tvirtinimu, kad ðiø da-lykø programos yra labai sunkios. Taèiaunoriu teigti, kad jos perkrautos þiniomis,kurias ásisavinti reikëtø jau sëdus á uni-versiteto suolà, arba tai nebe ðiø moks-lø, o jø taikymo pavyzdþiø aptarimas irtai derëtø iðkelti á kitas disciplinas. Vis-kà reikia daryti iðmintingai. Bet tai ne-reiðkia, kad reikia maþinti dalykø skai-èiø mokykloje. Reikia iðmokti galvotiapie turiná. Man teko skaityti standartà,kaip humanitarinio profilio mokyklojereikia kontroliuoti fizikos þinias: tikrina-ma, kaip moksleiviai sprendþia uþdavi-nius. Tai pats tikriausias bûdas, kaip hu-manitarinës pakraipos þmogø atgrasytinuo bet kokios fizikos ir apskritai ban-dyti atpratinti màstyti. Juk fizika remia-si tam tikrais gamtoje egzistuojanèiaisdësniais, sàryðiais. Þmogui, taip pat irhumanitarui, labai svarbu parodyti, ko-kie skirtingø dalykø ryðiai egzistuoja.

Apie tai kalbu, nes su humanitaraisman tenka daug bendrauti. Vilniausuniversiteto istorikams, filologams mantenka skaityti paskaitas apie gamta-

mokslinæ pasaulio sampratà.Keli ðimtai studentø klausësi to

kurso. Ne vienas man yra prisipaþinæs,jog to dalyko vidurinëje mokykloje ne-mëgo, nes buvo atbaidyti dël netikusiomokymo. Kai kurie ásitikina, kad tai la-bai ádomi mokslo kryptis. Nesirengiujiems dëstyti fizikos, bet jie pradedaorientuotis, kas vyksta gamtoje, pasau-lyje. Noriu, kad humanitaras jaustøsipasaulyje kaip savame, o ne valdoma-me kaþkokiø nesuprantamø esybiø.Kadangi tenka riboti studentø skaièiøauditorijoje, vadinasi, jiems tas dalykaspatinka.

Ðios problemos aktualios visamepasaulyje. Man tenka bendrauti suþmonëmis, kurie susirûpinæ tø proble-mø sprendimu uþsienio universitetuo-se. Man pavyksta gauti unikalios infor-macijos ið kai kuriø, pvz., kosminio ty-rimo, branduolinës fizikos, centrø vientodël, kad pareiðkiu, jog tà informacijà

pateiksiu humanitarinei visuomenei.Apie kokius kosminius centrus kal-

bate?Kad ir Reaktyvinio judëjimo labo-

ratorija JAV. Kai ten lankiausi, to cen-tro darbuotojai labai susidomëjo manopatirtimi pateikti þinias apie gamta-mokslinæ pasaulio sampratà humanita-rams. Gavau ið jø visà komplektà nau-jausiø kosmose darytø nuotraukø. Jasir demonstruoju per savo paskaitas.

Taip bandote gelbëti savo klausytojusnuo horoskopø átakos?

Tuo paèiu paaiðkinu ir horoskopøkilmës iðtakas, koks istorinis ryðystarp vairiø horoskopø ir kodël jie vie-ni kitiems prieðtarauja. Juk galimerasti paaiðkinimà, jeigu persikeltumekeletà tûkstantmeèiø atgal á vienà arkità civilizacijà.

Tos paèios problemos jaudinair kitas ðalis

Prisiminëme humanitarus. Bet galatsigræþkime ir á �tiksliukus�, gamtosmokslø atstovus: pamatysime, kad jiemslabai stinga humanitarinio pasirengimo,gilesnio literatûros, meno, muzikos, etikospagrindø þinojimo.

Prieð pradedant skaityti kursà apiegamtamokslinæ pasaulio sandarà kaiptik teko diskutuoti su Istorijos ir Filo-logijos fakultetø dekanais apie tuo me-tu plaèiai aptariamà bûtinybæ humani-tarizuoti technokratus ir gamtos moks-lø atstovus. Diskusija buvo iðplësta tei-giant, kad ir humanitarams reikalingigamtamoksliniø þiniø pagrindai. Po tødiskusijø keliuose humanitarø fakulte-tuose turime jau minëtas gamtamoks-lines paskaitas. O gamtamoksliniø ir

technologiniø dalykø studentø progra-mose yra ir humanitarinës disciplinos,taèiau jûs teisingai tvirtinate: jø reikiadaugiau, gal net labiau specializuotø.

Taèiau daugeliui jaunø þmoniø (irne tik jaunø) ið tikrøjø reikia ne tik mo-derniø disciplinø, o kelti bendraþmogið-kos kultûros lygá. Uþtenka sësti á trolei-busà ar autobusà ir pamatysim, kad jau-ni ir þavûs þmonës �nebemato� mote-rø, invalidø, senukø, todël mëgaujasisëdimomis vietomis bei turi energijosjas uþimti. Uþeikime á tualetus, pama-tysime, kad ten esama áranga nemoka-ma naudotis. Uþraðø �èia nerûkoma�ar �draudþiama rûkyti� nepaisoma. Su-sitikus tarpduryje labai daþnai nepama-tysime paslaugumo praleidþiant vienaskità. Bûtent paskutiniais klausimaismûsø studentija ir daugiausia skiriasinuo matytos uþsienio universitetuose

(neapibendrinu visai studentijai, betmanyèiau, kad ðios pastabos � tai jau ki-biras (ne ðaukðtas) deguto, kuris gadi-na medaus statinæ).

Bet mes labai nukrypome nuo pro-blemø, dël kuriø ir pradëjome ðnekà.

CERN�e vadovaus programosdaliai

Tad kas svarbaus nepasakyta? Beje,Jums tenka dalyvauti sprendþiant kai ku-riø Europos mokslo programø koordina-vimo reikalus?

Þymiajame CERN�e, kur sutelktasstambus Europos fundamentiniømoksliniø tyrimø potencialas, pradeda-ma nauja tarptautinio bendradarbiavi-mo programa, sutrumpintai ávardina-ma RD50. Esu iðrinktas vienos ðiosprogramos dalies koordinatoriumi.

Kokia tai programa?Dabartiniu metu CERN�e vykdo-

ma didelë programa siekiant suprastimaterijos savybes. Vienas ið svarbiøsprendþiamø klausimø: �Kodël kûnaituri masæ?�. Ðiai problemai spræsti ku-riamas specialus greitintuvas, suteik-siantis protonams iki ðiol neturëtà 7 te-raelektronvoltø energijà ir susmogsian-tis du prieðprieðiais lekianèius tokiàenergijà turinèius protonus. Taèiau sudabartine technika atsakymo teks ieð-koti kelerius metus, eksperimentà kar-tojant net 10 milijonø kartø per sekun-dæ. Per tà laikà nuo didelës apðvitos su-ges ir naudojami detektoriai. Reikalinginauji detektoriai, kurie bûtø itin atspa-rûs spinduliuotei, spartesni ir jautresniuþ turimus jutiklius. Tuo tikslu ir suda-ryta nauja CERN�o tarptautinio ben-dradarbiavimo programa RD50, átrau-

kianti kelias deðimtis mokslo centrø.Visi darbai skirstomi á 6 plaèias kryptis,kuriø kiekviena egzistuoja kaip pusiausavarankiðka programa. Taigi vienà tøkrypèiø koordinuos Lietuvos atstovas.

Tad apie savo koordinuojamà darbøkryptá gal kiek iðsamiau galëtumëte papa-sakoti?

Naujos medþiagos spinduliuotës de-tektoriuose � toks ðios krypties pavadi-nimas. Tai medþiagotyros kryptis, ðiuoatveju skirta elementariø daleliø regist-ravimui, bet netolima nuo ðiuolaikinësmedicinos bei ekologijos poreikiø, kurtenka registruoti rentgeno bei gamaspindulius ar elementarias daleles. Pa-saulyje tobulinama puslaidininkiniø me-dþiagø technologija. Pastaruoju metukeliø ið jø perspektyvos atrodo stulbinan-èiomis. Tai silicio karbidas, galio nitridas,kurie yra þymiai atsparesni ávairiems

trikdþiams uþ ðiuo metu plaèiausiai tai-komà silicá, taèiau ðios medþiagos darmaþai tyrinëtos mums aktualiu aspektu.Be to, ir kitø medþiagø, tarp jø ir siliciosavybes galima pagerinti �defektø inþi-nerijos� bûdu (valdant defektø susida-rymà ir savybes), todël prieð akis � svai-ginanèios lenktynës, kuriose dalyvausmokslo kolektyvai, þymiausios firmos, ofiniðas bus vainikuotas ádiegiant vienà iðmedþiagø ar technologijø (pakeliui su-kuriant naujas þinias, reikalingas pasiek-ti ir kitiems tikslams, bei atveriant nau-jas niðas elektronikos gaminiø verslui).

Intensyvus ðeðeriø metø darbasávairiuose tarptautiniuose mokslo ko-lektyvuose ir ne viena deðimtis paraðy-tø straipsniø mums padëjo atsirasti ðio-je programoje. Ðis bendradarbiavimassu uþsienio partneriais parodë mûsøpakankamai stiprø potencialà. Beje, irmûsø aparatûra, kuri ðios srities dar-bams skirta, buvo pripaþinta labai per-spektyvia bendriems darbams su mûsøEuropos bei JAV partneriais.

Svarbu, kad ir mûsø ðalyje tiedarbai bûtø remiami

Ar nepavyks Jums, Profesoriau,kaip darbø organizatoriui, á ðià veiklà�ákinkyti� ir daugiau Lietuvos fizikødarbo grupiø?

Galimybiø yra daug ir dideliø, betlabai svarbu, kad Lietuvoje taip pat bû-tø ðios krypties darbai palaikomi ir re-miami. Europoje dirbantiems moksli-ninkams reikalinga tik �kepurë� � kadjø projektai bûtø átraukti á tokio lygiotarptautines programas, nes nacionali-niai fondai toká faktà labai vertina irðiuos darbus remia.

Ðiuo atveju mes tokià �kepuræ� jauturime, toje programoje kelios moksli-nës grupës ið Lietuvos átrauktos kaip vyk-dytojai, bandysiu átraukti ir kitø moksloinstitucijø komandas. Bet ar tas grupesparems mûsø ðalies mokslà remianèiosinstitucijos � dar neaiðku. Jau kiek anks-èiau aptarëme, kad mokslas finansuoja-mas per Lietuvos nacionaliná mokslo irstudijø fondà. Aiðku, bûtø teisinga, jei-gu patekusieji á tarptautines prestiþinesprogramas gautø lëðø ne tik vykdyti rei-kalingiems projektams (gal tà ir uþtikrinsðio fondo inicijuojamos programos), betir tam, kad pasiremontuotø bent savokoridorius, kuriais vaikðèios ið kitø ðaliøatvykæ mokslininkai. O jie atvyks ir at-liks matavimus su mûsø aparatûra.

Manau, kad patekusiems á tokiasprogramas jau pats ðis faktas turëtø bû-tø áskaitomas kaip tarptautinës eksper-tizës atlikimas.

Tokius dalykus savo ðalies viduje jaugalime aptarti ir priimti reikalingus spren-dimus. Svarbiausia � patekti á tarptautinesprogramas ir ðitai turi bûti pagrindas.

Kai ásitraukiama á tokius darbus,nelieka laiko èia, vietoje, uþsiimti lobis-tine veikla ar net �kariauti� dël savokrypties pripaþinimo.

Vis dar tenka �kariauti�?Natûralu, nes daug fizikø yra atli-

kæ daugiau ar maþiau reikðmingø dar-bø, tik to �kariavimo� sànaudos kartaisduoda rezultatø, kartais � ne. Ðiuo at-veju ramiai dirbom savo darbà, taèiaupasiektas pripaþinimas jau iðkëlë nau-jus reikalavimus, kuriø be papildomo fi-nansavimo negalësime iðpildyti. Dþiau-giuosi, kad ir jaunesnioji fizikø kartasëkmingai ásitraukia á tarptautinius pro-jektus. Pavyzdþiu vël pateikiu moksli-ninkus, vadovaujamus prof. Artûro Þu-kausko, kuris Europoje taip pat tapovieno COST programos projekto Eu-ropos apðvieta XXI amþiuje koordinato-riumi. Noriu pabrëþti, kad ne viena mû-sø fizikø darbø kryptis sëkmingai iðei-na �á Europà� (puikus pavyzdys � SE-LITEC centras). Labai norëtøsi minë-ti ir daugiau pavardþiø bei proverþiokrypèiø, bet kalbamës specialia proga,todël ir pavyzdþiai teikiami ið artimiau-sios mokslinës apsupties.

Gaila, bet elektronikai tarpprioritetø neatsirado vietos

Kiek þinau, Jûsø nanotechnologijosdarbai taip pat yra labai reikðmingi.

Èia jau Jûs uþkliudote labai opøLietuvos mastu dalykà. Tiesa, Þiniøekonomikos forumas pripaþino (ir par-tijø bei visuomeniniø organizacijø Na-cionalinis susitarimas pritarë) elektro-nikà kaip vienà ið svarbiausiø þiniø eko-nomikos plëtros krypèiø (kartu su me-chatronika), taèiau aukðtøjø technolo-gijø plëtros programoje elektronikai irnaujoms medþiagoms (vienas ið Euro-pos prioritetø) vietos neliko. Puslaidi-ninkiø elektronikos pramonë pasauly-je ligi ðiol duoda didþiausius pelnus.Elektronika ligi ðiol yra viena ið stipres-niø pramonës ðakø Lietuvoje. Ir ðian-dien tai, kas padaroma Lietuvos elek-tronikoje, pasaulyje vertinama, todël aðásitikinæs, kad bus surastas mechaniz-mas, kaip remti ir skatinti ðios pramo-nës plëtrà Lietuvoje.

Man elektronika, naujos medþia-gos ir pripaþintos perspektyvia kryp-timi nanotechnologijos yra netapatûs,bet labai susijæ dalykai. Juk net ir tai,kas kalbëta apie naujas apðvietimotechnologijas, taip pat susipina su na-notechnologija. Ðiø naujø ðviesosðaltiniø savybës ypatingos todël, kad

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Vilniaus universiteto prorektorius prof. Juozas Vidmantis Vaitkus ir bendrovës EKSPLA generalinio direktoriauspavaduotojas Petras Balkevièius Saulëtekio alëjoje

2002 m. gruodþio 19 d. Nr. 22 (268) 11á juos yra áterpti nanodariniai, kurieir spinduliuoja ðviesà.

Manau, kad ateinantys metai bus la-bai ádomûs, nes mokslas imamas geriaufinansuoti, pradëtos naujos iniciatyvos,kurias administruos ir ekspertuos Lietu-vos valstybinis mokslo ir studijø fondas.Þavi ir Saulëtekio slënio iniciatyva.

Mëginant apibendrinti mûsø gyve-nimo specifikà galima tarti, kad Lietu-voje tikriausiai mëgstame kraðtutinu-mus: arba formuluojame pernelyg ben-drus tikslus ar programas, arba neiðven-giame pernelyg siauro poþiûrio. O ir mû-sø ekspertai vadovaujasi stereotipais ariðankstinëmis nuostatomis. Todël netgivertinant pramonës ðakas sugebama ne-pamatyti (ar neaptarinëti) jos þenklioskrypties, neskirti inovacijø, kurioms rei-kalingi produktai sukuriami Lietuvoje,nuo tø, kurioms viskas nusiperkama. Ky-la akivaizdûs klausimai, kada pamataisudarytà vienà ar kità ekspertø grupæ.Bûna keista, kai þinai, kad yra skelbia-ma, jog mokslo reikðmë ir svarba verti-nama pagal moksliniø straipsniø, at-spausdintø aukðto reitingo þurnaluose,skaièiø, taèiau ðio mokslo ateitá spren-dþianèiø ekspertø grupës sudaromos beðiuose tyrimuose pasiþymëjusiø moksli-ninkø. O gal èia dar vis besitæsianèios at-sikûrusios valstybës �vaikiðkos ligos�(nors per deðimtmetá perkopæs vaikasnuo tø ligø jau bûna pasveikæs), o gal taitiesiog lëðø stygiaus apraiðka, ið kuriosiðeitø, kad paprasèiausia paremti triukð-maujanèius. Gerai dar, kad kartais�triukðmauja� didelæ potencijà turintimokslinë grupë ar kryptis...

Gerbiamasis Profesoriau, kai pradë-jome ðá pokalbá, Jûs buvote dar tik Vilniausuniversiteto Medþiagotyros ir taikomøjømokslø instituto direktorius. Gal net neáta-rëte, jog bûsite pakviestas tapti ðio Univer-siteto mokslo prorektoriumi. Pokalbio metuaptarëme daugiausia medþiagotyros, fizi-kos problemas. Ar mûsø skaitytojams ne-susidarys áspûdis, kad ir tapæs prorektoriu-mi ðiomis sritimis rûpinsitës pirmiausia?

Manau, kad skaitytojas pokalbiopaðnekovus vertina pagal jø atsakymøprofesionalumà, o áspûdá turës susida-ryti vertindamas mano darbà.

Jûs teisus, ið tikrøjø tuo metu jokiøminèiø pakeisti darbo sferà dar nebuvo.Naujasis universiteto rektorius akad.B. Juodka átikino mane priimti ðias pa-reigas. Kadangi ðias pareigas jau ëjauprieð gerà deðimtá metø, tai dar ne visigal ir pamirðo, kad man rûpi viso Uni-versiteto mokslo vieta mokslo pasauly-je, o ne tik keliø mokslo ðakø, ypaè ka-da joms jau sëkmingai vadovauja su-brendæ buvæ mokiniai. Juk pagrindinismokslo krûvis tenka studentams, dokto-rantams, jauniems mokslininkams, ku-rie dabar turës daugiau laisvës atsirink-ti, kurios mano propaguojamos idëjosyra jiems patrauklios ir ágyvendintinos.O kaip viso Universiteto mokslo mastuseksis gerinti sàlygas (ar bent jau netruk-dyti) gerai dirbantiems ir padëti pasi-tempti ðiandien atsiliekantiems, parodysateinantys metai. Ðie metai yra ádomûsmokslo organizacinës veiklos poþiûriu,nes ðiandieniniai politikai jau priima idë-jas, kurios buvo propaguojamos ir prieðdeðimtmetá, todël sieksime, kad idëjos irðûkiai virstø darbais. Kita vertus, manoasmeninis rûpestis � spræsti minëtus ad-ministracinius reikalus, kurie didele da-limi priklauso ne tik nuo Universitetonorø ir pastangø, ir kartu iðlaikyti reikia-mà mokslo lygá, nes CERN�o projektodalies koordinavimas yra reikðmingas irviso Universiteto mokslo prestiþui. Ka-dangi mano darbo diena tradiciðkai ilga,tai ir priimdamas kvietimà eiti ðias pa-reigas tikëjausi, o ir toliau tikiuosi, vyk-dyti planus.

Aèiû, Profesoriau, ir sëkmës Jumstolesnëje kûrybinëje ir mokslo organiza-vimo veikloje.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Prezidentas Valdas AdamkusPuslaidininkiø fizikos institute

1,5 metø su manimi kalbëdamas bu-vo skeptiðkas: a, Lietuva� Mûsø tadanet nepakvietë á pirmàjà derybø gru-pæ. Buvome nepriaugæ kaip valstybë.Prieð 3 mënesius Miunchene su ðiuoponu kalbëjausi ir jis man pasakë: Þi-note, visa laimë, kad su Jumis tada në-jau laþybø. Ðiandien bûèiau pralaimë-jæs. Lietuva ne tik pateko á pirmøjø kvie-èiamø á ES grupæ, bet esate pirmaujantivalstybë tarp visø kvieèiamøjø.

Kodël taip ávyko? Todël, kad aið-kiai apibrëþëme, ko norime, ko siek-sime. Lygiai tas pat turi bûti moksle.Turime apsispræsti, koks mûsø iðëji-mo á platøjá pasaulá tikslas. Ne insti-tuciniai rëmai turi mus apibrëþti, betþinojimas, ko norime, ir darbas beipasiryþimas siekiant savo tikslo. Tamgalimybiø yra, o pinigø bus. Jø busdaugiau, negu pajëgiame ásisavinti.Bijau vieno: kad gavæ tuos didþiuliuspinigus neþinosime, kaip tinkamai irracionaliai suplanuoti. Jeigu Lietuvosmokslo protai nepadës valstybei ðiøreikalø iðspræsti, bijau, kad tame liû-ne galime likti dar deðimtmetá.

Replika ið salës. Jeigu E. Vilkasbus patarëju, tai taip ir bus.

Dabar svarbiausia � spræstividaus problemas

Dr. Antanas Pauþa, Puslaidinin-kiø fizikos instituto Temperatûrosetalono laboratorijos vadovas, Valsty-binës metrologijos tarnybos Lietuvosmetrologijos tarybos pirmininkas. La-bai teisingai pasakyta, kad turime pir-miausia nusistatyti tikslà. Atkûræ Lietu-vos nepriklausomybæ mes visi to tikslosiekëme. Taèiau labai savotiðkai tas sie-kimas baigësi. Vyriausybës kanceliarijojepriimamas sprendimas, nutarimas, pa-galiau priimamas net ástatymas dël vie-nos ar kitos srities darbø reikalingumo,bet gyvenimas teka savo vaga. Net jeiguir norime kà nors keisti, nieko padarytineámanoma. Dirbu srityje, kurià remiavalstybë, ir asmeniðkai savo darbu nega-lëèiau skøstis. Taèiau visà laikà kaþkamtenka árodinëti, kad ta darbø kryptis rei-kalinga (nors mokslininkai atlieka Vy-riausybës uþsakymus).

Ar Prezidentas turi realiø priemoniøkeisti tas netikusias ir nusi-stovëjusias nuostatas, ku-rioms nepritaria daugelismokslininkø?

Prezidentas V. Adam-kus. Ðioje situacijoje pre-zidento galios yra ribotosir jûs tà þinote. Nekvieèiueiti man á pagalbà, keistiKonstitucijà ir stiprintiprezidento galias. To ne-praðau. Per likusá manokadencijos laikotarpá, ojeigu Lietuvos þmonësman suteiks tokias galias,tai ir dar 5 metus sieksiukonstituciniø, teisiniø irparlamentiniø bûdø, kaip efektyviaipaveikti mûsø santvarkà ir valstybësstruktûrà. Gal nedaug kas þino, jogLietuvos prezidentas, kad ir kas jis bû-tø, neturi teisës kreiptis á KonstitucináTeismà tiesiogiai ir praðyti Seimo arVyriausybës priimtø ástatymø inter-pretacijos. Neþinau kitos tokios vals-tybës, kur prezidentas tokios teisës ne-turëtø. Að dabar turiu kreiptis á Seimà,praðyti 25 Seimo nariø malonës, kadper juos galëèiau kreiptis á Konstituci-ná Teismà dël jø paèiø priimto netiku-sio ástatymo. Gaila, bet tokia padëtis.

Tai ne mano skundas, taèiau vals-tybëje reikës daug kà taisyti. Per pra-ëjusius 5 metus mano dëmesys dau-giau buvo nukreiptas á uþsiená, nors dëlto ir nesijauèiu kaltas. Prieð 5 metus,kai buvau inauguruojamas LietuvosPrezidentu, sakiau: Mano tikslas � at-vesti Lietuvà á Europos Sàjungà ir NA-

TO. Ðá savo ásipareigojimà ávykdþiau.Kad ir kas bûtø kitos kadencijos

prezidentas, ðiandien galiu pasakyti: at-einanèius 5 metus visas dëmesys turibûti skirtas pirmiausia vidaus proble-moms spræsti. Taip pat ir toms, kuriasjûs ðiandien èia keliate � socialinëms,mokslo ir ðvietimo problemoms.

Nieko neþadu, bet atviromis aki-mis þvelgiu á tai, kas ðiandien vyks-ta. Taisytinø reikalø labai daug. So-cialinës problemos slegia Lietuvosþmones, o mokslo srityje taip patdaug taisytino.

Verèiau mokësimevokieèiams, bet ne saviems

Dr. Romualdas Rekertas, Chemi-jos instituto mokslo darbuotojas. No-riu pateikti pavyzdá, kuris siejasi bûtentsu uþsienio politika ir Lietuvos mokes-èiø sistema. Ðtai konkretus atvejis.

Vokietijos ámonë AVG (Abfall-Verwerfungs-Geselschaft mbH), lai-mëjusi Lietuvos Respublikos aplinkosministerijos paskelbtà konkursà, pasenu-sius pesticidus ið Lietuvos pradëjo veþti ásavo ðalá. Ði firma kreipësi á mus, kaipspecialistus, kad jai padëtume susikalbëti

su vietiniais darbininkais, be to, norëjopasitelkti keletà specialistø, kad darbaseitø sparèiau. Man vokieèiai paþadëjo 3tûkst. litø grynø pinigø per mënesá. Kaisudariau ir jiems pateikiau iðlaidø sà-matà pagal mums skirtus atlyginimus,tai vokieèiai kone ið këdþiø iðkrito: sudë-jus visus mokesèius pasirodë, kad norintvien man apmokëti ið firmos sàskaitosreikia paimti 6233,06 Lt. Vokieèiaimanë, kad mûsø mokesèiai sudaro 47�50 proc. kaip Vokietijoje, taèiau Lietuvo-je, pasirodo, didesni kaip 100 proc. Su-sidûrusieji su ðiais dalykais þino, kadprocentai dedami prie procentø ir galopmokesèiai iðauga iki didþiuliø skaièiø.Ar Prezidentà ðitai pasiekia?

Pesticidø naikinimo istorija baigë-si tuo, kad dabar Kæstuèio motorizuotobataliono kareiviai krauna pesticidus ákonteinerius, o vokieèiai juos veþa á Vo-kietijà. 300 tûkst. litø kartu su pestici-

dais iðkeliauja ið Lietuvos. O galëtø tektiLietuvos þmonëms kartu su papildomo-mis darbo vietomis. Iðeina, kad AVGlaimëjo konkursà tik todël, kad neturëjorealiø skaièiø apie mûsø mokesèiøsistemà. Kaip Jums visa tai atrodo ver-tinant Prezidento þvilgsniu?

Prezidentas V. Adamkus. Ðie skai-èiai manæs nepasiekia, atvirai sakau.Taèiau galiu sutikti, kad mûsø mokes-èiø sistema, kokia dabar egzistuoja,nepasitarnauja nei konkreèiu Jûsø pa-minëtu pesticidø naikinimo atveju, neiapskritai Lietuvos verslui. Èia bûtinareforma ir apie tai kalbama, bet apka-suose sëdi ásitvirtinusi grupë þmoniø,kurie neleidþia tiems pasiûlymamspraeiti net per Seimà. Tà patá galiu pa-sakyti ir apie specifinæ pesticidø pro-blemà. Tai ketvirèio amþiaus mano gy-venimo duona ir druska. Praeità savai-tæ lankiausi Naujojoje Akmenëje irapie tai kalbëjomës. Man visai neaið-ku, kodël turëdami visas sàlygas pes-ticidus naikinti Lietuvoje to nedaro-me � nereikëtø në á Vokietijà siøsti irvokieèiams pinigø mokëti. Pagaliaujuk turëtume darbo þmonëms, kurieskundþiasi, kad yra bedarbiai.

Deja, mûsø kai kuriø biurokratø

bukumas neleidþia spræsti paprasèiau-siø dalykø. Sakau tà kaip ðios sritiesspecialistas, kuris þino, kaip reikia tuospasenusius pesticidus naikinti ir kokieèia slypi pavojai. Naujojoje Akmenë-je visus tuos dalykus galima daryti pri-silaikant visø tarptautiniø reikalavimø.Taèiau vietoj to mes veikiau sutinka-me mokëti vokieèiams, bet ne savoþmonëms. Netvarka. Labai gaila, kadiki ðiol ðiø klausimø vis dar nepavyks-ta iðsiaiðkinti ir spræsti.

Mums dar reikiaûgtelëti

Prof. Ona Voverienë, mokslotyri-ninkë. Kai Amerikoje Dþonas Kenedistapo prezidentu, mokslas toje ðalyje ne-buvo itin gero lygio. Dþ. Kenedis prie Bal-tøjø rûmø sukûrë ðviesiausiø Amerikosprotø tarybà ir pats asmeniðkai pradëjo

kontroliuoti mokslo reikalus. Ar tokiosiniciatyvos nereikëtø imtis ir Lietuvoje?

Prezidentas V. Adamkus. Labaigerai prisimenu tà Dþ. Kenedþiosprendimà Baltuosiuose rûmuose ir jistikrai pasiekë dideliø laimëjimø, pri-traukæs didþiuosius Amerikos protus.Ar tas metodas tiktø Lietuvai? Ame-rikoje buvo pasiremta ilgø deðimtme-èiø, gal ir ðimtmeèiø patirtimi. Lietu-voje toks sprendimas gal bûtø perne-lyg ankstyvas. Tuojau pat kiltø ginèai:kodël komisijoje tas asmuo, o ne anas,ir pan. Kodël prezidentas tà komisijàsudarë vienokiu pagrindu, o ne kito-kiu? Mums dar reikia truputá paûgë-ti, kad galëtume objektyviai tà moks-lo stiprinimo problemà iðspræsti.

Prieð tai sakiau ir jûsø akivaizdo-je galiu pakartoti, kad mokslas manyra prioritetas. Jeigu mes pasauliuiir galime kà nors reikðminga parody-ti ar pasiûlyti, tai tik per mokslà. Nie-kas kitaip manæs neátikins.

Að neturiu tokios mokslininkøtarybos ar komisijos, bet man tenkatartis su daugeliu þmoniø. Ðtai kad irpedagogikos mokslo atstovë prof.Meilë Lukðienë ir daugelis kitø. Galateis metas ir minëtajai tarybai steig-ti. Norëèiau, kad ji bûtø efektyvi,darbinga, taèiau esamomis sàlygo-mis tai bûtø diskusijø klubas, kuristik reikðtø nuomones, bet rezultatønebûtø. Ðitai sakau turëdamas 5 me-tø darbo patirtá Lietuvoje.

Bent Ðvietimo gairësnuteikia viltingai

Akad. Zenonas Rokus Rudzikas,Teorinës fizikos ir astronomijos ins-tituto direktorius. Jûsø Ekscelencija,per 12 metø nepriklausomos valstybëslaikotarpá mes, mokslininkai, gyvenameiðtisinës reformos sàlygomis. Jeigu Ry-tø ðalyse nori þmogui palinkëti blogo, tailinki gyventi permainø laikotarpiu. Aið-ku, Lietuvoje daug gerø permainø, ta-

èiau yra ir absurdiðkø:treèià ar ketvirtà kartàpertvarkomi doktorantû-ros nuostatai, reorgani-zuojama Lietuvos moks-lo taryba ir t. t. Visa tainegerina mokslo reikalø.Jûsø galiø, gerbiamasisPrezidente, turëtø uþtek-ti, kad bent kuriam laikuitas kenksmingas procesasbûtø sustabdytas.

P r e z i d e n t a sV. Adamkus. Ðiandiengal per vëlu man jûsøakivaizdoje ðitai sakyti,nes kas ávyko � nepa-

keisi. Jeigu bent prieð 2 metus bûtu-te ðá klausimà këlæ, gal kà ir bûtø pa-vykæ pakeisti. Taèiau ið principo suJûsø iðsakyta nuomone galiu sutikti.Kuo maþiau blaðkymosi aukðtojomokslo lygmenyje, tuo sveikiau busvalstybei. Daug kur vëluojame, ta-èiau po 12 metø galø gale mes turi-me ðvietimo sistemos struktûros iki2015 metø projektà. Duok Dieve,kad Seime pakaktø ðviesaus proto tàstruktûrà priimti, tada ágytume tvir-tà pagrindà toliau eiti á prieká. Vidu-rinio ðvietimo grandis ir aukðtosiosmokyklos þinos, kuria kryptimi Lie-tuva eina. Esu ásitikinæs, kad Ðvieti-mo gairëse suformuluota kryptis yrateisinga, nes tai kryptis Vakarø ðaliømokslo link. Jeigu pavyks ágyvendin-ti, bus reikðmingas þingsnis á prieká.

Gediminas Zemlickas

Atkelta ið 5 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus þodis nemaþa minèiø sukëlë fizikos metruiakad. Jurui Poþelai

Teorinës fizikos ir astronomijos instituto direktorius akad. Zenonas Rokus Rudzikas (kairëje) piktinasimokslininkø darbui trukdanèiomis pseudoreformomis

12 2002 m. gruodþio 19 d. Nr. 22 (268)

Pabaiga, pradþia Nr. 5

Baigiame spausdinti senokaiLietuvos teisës universiteto Stu-dentø mokslinës draugijos su-rengtos diskusijos Moraliniai irteisiniai bioetikos aspektai: ðiuo-laikinë genetika ir þmogaus tei-sës metu iðsakytas kai kuriasmintis. Diskusijoje dalyvavo ge-netikos, medicinos etikos spe-cialistai, teologai bei teisininkai.

Kalbant apie genetikàpernelyg daug

nesusikalbëjimoProf. Vytautas Ranèelis, Vil-

niaus universiteto Gamtos mokslø fa-kulteto Botanikos ir genetikos kated-ros vedëjas, Lietuvos MA narys kores-pondentas.

Nagrinëjant ðià temà daþnai ne-susikalbama. Dabar Lietuvoje kaiti-nama atmosfera dël genetiðkai mo-difikuotø augalø. Nejaugi Veterina-rijos tarnybai reguliuoti genø inþine-rijos produktus! Juk kà reiðkia gene-tiðkai modifikuoti augalai ar betkoks organizmas, tarp jø ir þmogus?Tai vienas pakeistas genas. Genomeyra 3 mlrd. nukleotidø porø, tad jei-gu ir vienas genas, maþdaug 20 tûkst.nukleotidø bûtø pakeista � tai labainedidelis santykis.

Genetikai þino metodø tiems da-lykams aptikti, bet reikia ieðkotikryptingai, þinant, ko ieðkai. Vilniausuniversiteto Þmogaus genetikoscentre aptinkami net ir labai smul-kûs pakitimai, mutacijos, kur vienasnukleotidas pakeistas kitu. Bet taispecialûs dalykai. Þinoma, svarbustiprinti tarnybas, kurios kontroliuo-ja maisto produktus. Juk þmogui vi-sai nesvarbu, kas yra kenksmingomaiste, nes daug daugiau galimybiø,kad jis bus uþkrëstas kokiais norspesticidais. Ðtai tuo ir reikëtø pir-miausia uþsiimti mûsø atitinkamomstarnyboms. Deja, þiniasklaida daþnainukreipia visuomenës dëmesá visaikitur. Juk kaip keistai sutapo tos de-monstracijos dël genetiðkai modifi-kuotø augalø, kai tik pradëjo laikrað-èiai raðyti apie ið Ispanijos atveþtuspesticidais uþterðtus mandarinus.

Kiek manipuliacijø atliekamakad ir augalø selekcijoje: ar tai bûtømutagenezë, ar poliploidija, ar pa-prasèiausia hibridizacija. Kà reiðkiaatsekti vienà genà? Tarkime, JAVkukurûzuose buvo pakeistas vienasgenas, ir moksliniams tikslams tiekukurûzai atveþti á Lietuvà, sukryþ-minti su vietinëmis veislëmis � argiblogai? Panaðus projektas buvo siû-lomas ir su bulvëmis.

Noriu pasakyti, kad visame tametriukðme yra daug blefavimo ir nesu-siðnekëjimo. Skirkime ðtai kokius da-lykus: klonavimas yra tada, jei paima-ma dalis organizmo ar jo làstelës. Juk

sodininkas, paëmæs ûglá, ðaku-tæ ar pumpurëlá ir ið jo iðau-

Klonavimas ir þmogaus teisës (2)

gindamas augalà arba perkeldamas ákità augalà taip pat klonuoja. Daugy-bë sodo veisliø yra klonai. Pasëkiteobelá ið sëklos � galas þino, kas iðaugs.O skiepais dauginame klonavimo bû-du. Su augalais pirmiausia ir atliktasklonavimas, t. y. padauginimas.

Juk kà reiðkia padauginti? Pa-grindas yra làstelë. Taèiau jeigu au-galiukus dauginsime ið vieno lapo,tai pasirodys, kad jie labai ávairûs.Biologai kuria specialius metodus,ieðko, ið ko galima tas làsteles paimti,kad nebûtø somatinio kloninio kin-tamumo, t. y. ávairovës.

Kalbant apie þmogø, tie dublika-tai natûraliai iðeina � kad ir identið-ki dvyniai. Tai klonai su kai kuriaispaávairinimais. Ðveicarijos moksli-ninkë B. Mintz pagarsëjo, kai

1967 m. gavo alofeninius gyvuliukus.Paëmë dvi pelytes: vienà juodà, kitàbaltà. Dalijantis apvaisintai làstelei �zigotai susidaro kamuoliukas, ap-gaubtas apsauginiu apvalkalu. Taiðtai ði zona buvo suardyta ir sulietidviejø làsteliø kauburiukai. Kas ið-ëjo? Margi peliukai � làsteliø klonas.Tai chimera, genetikams seniai þino-ma. Botanikas H. Vinkleris gaudavoaugalø chimeras, o B. Mintz gavoþinduolius. Be to, á paskiras tik pra-dëjusio vystytis embriono làsteleslengva áterpti genus ar netgi pakeistibranduolius. Tai ir naudojama þin-duoliø genø inþinerijoje.

Ðie eksperimentai su gyvûnais ga-li bûti naudojami klonavimui. Daly-dami làstelæ á dvi dalis gautume iden-tiðkus dvynius, gamtoje taip ir vyksta.Tos làstelës genetiðkai tapaèios, jossusidaro susiliejus motinos ir tëvobranduoliams. Toliau jos tik multip-likuojamos. Tai irgi yra klonavimas.

1952�1954 m. svarbius eksperi-mentus atliko jau minëti amerikieèiaiRobertas Brigsas ir Tomas Kingas,perkëlæ branduolius ið vienos làstelësá kità. Tai buvo metas, kai klestëjo ly-senkizmas, nuo kurio kentëjo ne tikTarybø Sàjungos genetikai � tai tarp-tautinis reiðkinys. Kuo naujas buvoamerikieèiø eksperimentas? T. Kingas

ir R. Brigsas mokslo pasaulá sujaudi-no dël to, kad dirbo su varliagyviais. Jiegavo keistus rezultatus, kurie kirtosi sutuometinës genetikos þiniomis. Senidalykai, bet mums kartu ir nauji. KolT. Kingas ir R. Brigsas ëmë netoli pa-þengusias organizmo làsteles, tol vis-kas buvo gerai. Kai tik paëmë bran-duolius ið labiau iðsivysèiusiø, diferen-cijuotø làsteliø � sustojo vystymasis.Amerikieèiai pastebëjo, kad vystantisatsiranda genetinës medþiagos poky-èiø ir jie stabilûs. Jei tokiø làsteliøbranduolius klonuotume, tie pakitimaiiðliktø. Iðkilo diskusijø ir dël avelësDolly, kuri per greitai suseno. Kokiosto prieþastys? Ar neatsitiks tas pat suþmogaus klonu?

Apskritai avelës Dolly klonavi-mas mums svarbus tuo, kad tai þin-

duolis, ir tai iðkart sukëlë etikos, tei-siniø ir moksliniø problemø. Girdi,galima daryti bet kokius moksliniuseksperimentus, bet ne su þinduoliais.Taigi klonavimo bandymai yra pro-blemiðki.

Kitas dalykas � genoterapija. Im-ti kamienines embriono làsteles, jasauginti ir áterpti á kità làstelæ � tai ge-

noterapija. Pirmas tokio tipo geno-terapijos metodas panaudotas per-sodinant kaulø èiulpus. Kaulø èiul-pai yra kamieninës làstelës, ið kuriøgaminasi kraujo làstelës. Nors pa-saulyje daug triukðmo dël klonavi-mo, bet genoterapijai skiriami mil-þiniðki pinigai. Yra ir dar vienas bû-das � genø inþinerija. Ðie du meto-dai konkuruoja, kuris paims virðø �neaiðku. Á sergantá þmogaus organàgalima áterpti atitinkamas làsteles,jos nukonkuruoja nesveikas làsteles,ir taip galima gydyti.

Kiek buvo triukðmo dël þmogausðvitinimo jonizuojanèiais spindu-liais! Kaip pultas vienas ið spinduli-nës genetikos pradininkø NikolajusTimofejevas-Resovskis, kuris Antro-jo pasaulinio karo metu Berlynopriemiestyje tokius eksperimentusdarë. Taèiau vëþiu susirgusieji ðviti-nami ir niekas nebekelia triukðmo,nes ligoniui juk nieko kito ir nelieka.Todël vienas dalykas, kai samprotau-ja apie gydymo moralumà sveikasþmogus, ir visai kitas, kai jis mirtinaiserga ir já reikia gelbëti.

Gerdami pienà karvenevirstame

G. Andrulionis, Lietuvos teisësuniversiteto magistrantas.

Kaip vertinate 2000 m. paskelbtàþinià, jog JAV sukurtas naujas balty-mas? Tirdami genetiðkai modifikuotàgaidþiø veislæ, amerikieèiai aptikonaujà susintetintà baltymà. Bûgðtauta,kad po 2�3 kartø ðis baltymas galás pa-daryti átakà þmogaus genotipui.

Prof. V. Ranèelis. Atsakysiu taip:jeigu geriate karvës pienà, tai dël to

karve netapsite. Piene esanèius bal-tymus ir medþiagas mûsø organiz-mas perdirba savaip. Taèiau Ameri-koje iðkyla rimti skandalai. Ten þalie-ji gal net labiau sukrutæ dël genetið-kai modifikuotø augalø negu jø ben-draminèiai Europoje. Problemø iðki-lo dël alergijø ir kitø dalykø. Bet taikitas klausimas. O svetimas baltymas

ar ypaè cheminës medþiagos, toksi-nai, kuriø mûsø organizmas nepajë-gia suskaldyti iki aminorûgðèiø, galisukelti dideliø problemø.

Ar norime turëtimodifikuotà þmogø?

Kun. Kazimieras Meilius, Lietu-vos teisës universiteto docentas.

Diskusijoje buvo uþsiminta irapie genetines produktø modifikaci-jas ir jø sëkmæ. Taèiau modifikuotiproduktai kelia nepasitikëjimà, rei-kalaujama, jog ant tokiø produktøbûtinai bûtø paþymëti, jog jie gene-tiðkai modifikuoti. Kas panaðià eti-ketæ pakabins modifikuotam þmo-gui? Vaiko teisiø apsaugos konven-cijoje yra paraðyta, kad vaikas turi þi-noti, kas yra jo tëvai. Kaip jausis klo-nuotas þmogus ne tik dël to, kad buspaþeista ði konvencija, bet ar jis no-rëtø, kad apie já bûtø kalbama kaipapie klonuotà.

Normali ðeima, nusprendusi su-silaukti kûdikio, stengiasi tvarkingaigyventi ir tam ruoðiasi, kad paskuikûdikis gimtø kûniðkai ir dvasiðkaistiprus, kad nesakytumëm gimë �ap-neðiotas�, �apsigimæs� ir ne vien fi-ziðkai. Jei pasiruoðimas susilauktikûdikio turi átakos, tai juo labiau vi-sas embrioninis laikotarpis negalibûti eliminuotas ið vaiko istorijos.

Tvirtinama, kad prieð uþmuðantgyvûnus reikia apsaugoti nuo stresø,kad jø mësa bûtø bestresinë, nes taiatsiliepia ir þmogui. Yra kraðtø, kurnustatyta, jog skerdyklose galimadirbti tik tam tikrà laikà, kad taskraujas ir gyvuliø skerdimas nepada-rytø nereikalingos átakos ten dirban-èiam þmogui. Teigiama, kad sukultû-rinta augmenija neturi tiek maistiniøir vaistiniø savybiø, kaip iðaugusi na-tûraliomis sàlygomis. Reikia pripa-þinti, kad be pliusø esama ir minusønet tose srityse ir tais atvejais, apiekuriuos neuþsimenama.

Baþnyèia visada kalba ir skatinaprisiminti kiekvieno þmogaus oru-mà. Ðiandien taip pat iðgirdome:Baþnyèios hierarchai pritaria tam irtam. Atmeskime mintá, kad Baþny-èia � tai tik hierarchai: popieþius,vyskupai, kunigai ir pan. Á Vatikanomokslø akademijà áeina ir Nobeliopremijos laureatai, jie negali bûti ne-pripaþinti, kaip ir pasaulinio moks-lo atstovai.

Ar nebus taip, kad ateityje jaurinksimës vaikus pagal tyrimø idea-là: vieni norës vaiko rudomis akimis,kiti � mëlynomis. Nepamirðkime,kad eugenikos apraiðkas surandameir Senovës Graikijos laikais, kai bu-vo þudomi netinkami vaikai. O kaipðiandien plëtojama eugenika? Pran-cûzijoje veikia ástatymai, kurie savo-tiðkai net ápareigoja atsisakyti ne-sveiko vaiko ir gydytojai apie gim-siantá nesveikà kûdiká privalo áspëtitëvus, o ðie, jei nesutinka daryti abor-to, privalës patys iðlaikyti ðá vaikà bevalstybës paramos. Ávairiø niuansøatsiranda ir teisëje.

Esant tokiems dalykams tenkaklausti, prieð kà yra atsakingasmokslininkas? Atrodo, prieð niekà,nes viskas daroma mokslo vardu.

Neseniai per LTV buvo paro-dytas JAV sukurtas (2001) doku-mentinis filmas apie biologiná gin-klà. Kas jame svarbu? Visus sukrë-të praëjusiø metø rugsëjo 11 d. te-roristø iðpuoliai. Paskui keliavolaiðkai, neðantys mirtá � juodligæ.Filme �Biologinis teroras� garsûsmokslininkai ir þurnalistai pasako-ja, kur ir kaip gaminamas biologi-nis ginklas, kokie pavojai tykoþmoniø, jeigu ðios mirtá neðanèiosbakterijos bei virusai pateks áteroristø rankas.Todël svarbu ne

Apie klonavimà diskutuoja studentai, dëstytojai, kunigai ir genetikos specialistai

Þmogaus genetikos centro gydytojas medicinos mokslo daktaras Algirdas Utkuspasakoja apie làstelës branduolio perkëlimo technologijas

Genetikos prof. Vytautas Petras Ranèelis

2002 m. gruodþio 19 d. Nr. 22 (268) 13tik tai, kà sukurs ðie mokslininkai,bet ir kas nupirks tuos mokslinin-kus, kam bus panaudotas mokslasbei atradimai. Mokslininkai ne vi-sada apskaièiuoja, kà tinka daryti irko ne, svarbu uþpatentuoti iðradi-mà, o kaip paskui viskas pakryps,jie tarsi ir neatsako.

Vardan mokslo ieðkoma, kaipapeiti draudimus. Antai Vokietijo-je vietiniø gyventojø embrionø ne-galima panaudoti tyrinëjimams, ta-da ieðkoma galimybiø, kad su ið ki-tur atsiveþtais embrionais bûtø at-liekami eksperimentai. Tarsi atsi-veþti embrionai bûtø ne uþsimezgæþmonës. Arba mûsø Lietuvoje: jei-gu vyrø spermos bankà oficialiaidraudþiama turëti, tai vyrø spermàbuvo stengiamasi kaupti buliøspermos saugyklose. Apie kokiàmoralæ, pagarbà þmogui ir atsako-mybæ galima kalbëti?

Bûtø daug patikimiau, jei irmokslininkai laikytøsi etikos, kad áþmogø þiûrëtø kaip á vientisà asme-nybæ, subjektà, o ne vien padalintàtyrimo objektà, nepripaþástant jodvasinio prado bei dvasinio kom-forto. Þmogus yra vientisas � su vi-sais dvasiniais ir kûniðkais porei-kiais, todël visada reikia pritartitam, kas pozityvu, ir atmesti tai, kasnegatyvu, nebûtinai, kad kaþkam taisukelia moksliniø atradimø pasiten-kinimà. Mokslas turi tarnauti þmo-gui, o ne þmogus � mokslui.

Prof. Toma Birmontienë, Lietu-vos teisës universiteto profesorë.

Keliami labai ádomûs teisiniaiklausimai. Prancûzijoje gydytojøbuvo konsultuota besilaukianti mo-teris. Jai nebuvo pasakyta, kad vai-kas bus apsigimæs. Kadangi gimënesveikas, tai motina prisiteisëkompensacijà. To nëra buvæ në vie-noje kitoje valstybëje, dël to ðisPrancûzijos atvejis yra iðskirtinis.Kyla ir moraliniø problemø: pagim-dë apsigimusá vaikà ir dar reikalaujakompensacijos. Labai nemaþa dalisatsakomybës tenka ir pereina medi-cinai � uþ jos klaidas. Nevienareikð-mis sprendimas.

Ne Dievas yra klonavimoautorius

Kun. Andrius Narbekovas, Lie-tuvos teisës universiteto docentas.

Norëèiau pradëti nuo paskutiniosakinio, kurá dr. A. Utkus uþraðë sa-vo praneðimo metu: Galbût Dievasyra klonavimo autorius, kadangi Ievàsukûrë ið Adomo ðonkaulio. Ðá teigi-ná galima paneigti, kadangi Adomasir Ieva buvo skirtingø lyèiø, o klonaiyra tos paèios lyties. Akivaizdi gene-tinë tiesa, o Dievo vardu pasiremia-ma, kai tas naudinga. Dabartinë si-tuacija man primena paauglá, kurioraumenys iðsivysto, o màstymas ðiektiek atsilieka. Taip ir su mumis visais.Jëgos daug, bet kiek yra iðminties?

Kas darytina, kad mokslas neliktø tikmokslas, tegu ir sukryþmintas su tei-se? Turi bûti pridëti etiniai ir mora-liniai dalykai.

Kalbësiu siaurai, tik apie klonavi-mà. Ðiame mûsø pokalbyje buvo daugpainiavos. Tarp terminø daþnai pasi-slepia tiesa. Kai kalbama apie dirbti-ná apvaisinimà mëgintuvëlyje ir klo-navimà, manau, nereikëtø suplaktitam tikrø dalykø. Kai tvirtinama, kadLouise Brown, pirmojo kûdikio iðmëgintuvëlio, atsiradimui panaudotaklonavimo technika, tai nieko pana-ðaus. Klonavimo technika remiasi invitro technika. Tai skirtingi dalykai.

Apie esminá dalykà � terapiná ir

neterapiná klonavimà. Gal tada ga-lima skirstyti ir á terapiná ir netera-piná abortà? Atsipraðau, kam jis te-rapinis, o kam ne? Turëtume aið-kiai sakyti, kad klonavimas atlieka-mas reprodukcijos tikslu, kada vai-kutis iðvysta pasaulá. Terapinis klo-navimas turëtø skirtis pagal dvi sa-vybes. Genø inþinerija (tai nebûtøtikràja prasme klonavimas) galëtøbûti panaudojama terapijos tiks-lais. Taèiau jei sukuriamas embrio-nas terapiniu tikslu, tai kuo jis ski-riasi nuo reprodukcinio? Kuo ski-riasi 2 savaièiø embrionas, sukur-tas terapiniais ir reprodukciniais

tikslais? Juk niekuo nesiskiria.Baþnyèios pozicija labai aiðki:

mokslo paþanga yra vertybë, bet ikitam tikros ribos � tol, kol ta paþan-ga nepaþeidþia þmogaus teisiø, kolnesunaikina embriono. PrezidentasDþ. Buðas (Baþnyèios pozicija darnebuvo pareikðta) aiðkiai pasakë:kam amerikieèiai, nereprodukciniutikslu atlikæ klonavimà, sukûrë þmo-gaus gyvybæ, jeigu vëliau jà sunaiki-no?.. Tai esminis momentas, kur tu-rëtume skirti ribà.

Jeigu pavyktø á somatinæ làste-læ remiantis genø inþinerija �ásisuk-ti� taip, kad galëtume manipuliuo-ti genais (ir tai dabar ámanoma) ne-

sukurdami ir nesunaikindami emb-riono, tai bûtø viskas gerai. Jeigukamieninës làstelës paimamos iðembriono, kurios paèiam embrio-nui gyvybiðkai reikalingos, tai emb-rionui kainuoja gyvybæ. Ið kiekvie-nos làstelës gali atsirasti atskiras in-dividas, tad kiekvienas tos làstelëspaëmimas reiðkia nutrauktà gyvybæ.Jei pavyktø kamienines làsteles ið-auginti laboratorijos sàlygomis(mokslui dar nepasiekiama, bet te-oriðkai ámanoma), naudojant tik so-matines làsteles, kad nebûtø kienonors gyvybës sàskaita, tai Baþnyèianeáþvelgtø problemos.

Kai teigiama, kad klonavimasneturëtø kelti moraliniø klausimø �tai neapgalvotas pasakymas. Nema-nau, kad þmogaus gyvybës sukûri-mas (jei bûtø reprodukcinis klonavi-mas) neturëtø moraliniø aspektø.Gyvybë, atsiradusi ið vieno individoir neturinti kito individo genø, keliatam tikrø problemø. Mokslininkai tobijojo ir klonuodami pastebëjo, kadkiekvienoje làstelëje yra biologinislaikrodis, uþprogramuotas amþius.Tai nutiko ir su avimi Dolly, kuri bu-vo klonuota ið suaugusio individo.Sudëjæ Dolly ir tos avies, ið kurios jibuvo klonuota, amþiø gauname ga-na solidø aviai amþiø, tad netenka

stebëtis, kad Dolly anksti pasi-reiðkë artrito patologija.

Kitas probleminis dalykasklonuojant reprodukcijos tiks-lu yra tai, kad klonuojant Dollyiki tol buvo sunaikinta daugembrionø. Atskiros gyvybës su-naikintos, kad gimtø viena ið-skirtinë � klonas.

Be to, bûtø paþeistos klo-nuotø individø prigimtinës tei-sës, nes kiekvienas individasturi turëti savo genetinius të-vus. O klonuojant bûtø tik vie-nas ið tëvø. Iðvis iðnyksta tëvys-tës ir motinystës sàvokos. Ap-skritai nereikalinga vyriðka ly-tis, ðioje situacijoje nelytinisdauginimosi bûdas grëstø ka-tastrofa.

Galëèiau vardyti daug irkitø pavojø. Atkreipsiu dë-mesá tik á tai, kad dël genetið-

kai modifikuoto maisto ir genetið-kai modifikuotø gyvûnø irgi nërataip jau paprasta. Mokslas þinodaugybæ atvejø su neigiamomis pa-sekmëmis, ir tai nëra blefas. Kad irgenetiðkai modifikuota soja: jeigugenas perkeltas ið rieðutø (tai bal-tyminë struktûra, prisotinanti sojosgrûdus baltymø), tai alergiðki rie-ðutø genams þmonës gali patirti di-deliø sveikatos sutrikimø.

Apibendrindamas pasakysiu,jog tai nuostabûs dalykai, mokslastikrai labai daug gali, bet jis netu-rëtø perþengti vienos ribos, kuribûtø nukreipta prieð patá þmogø.

Jeigu terapiðkai þmogui padëti ga-lima ne kito sàskaita, bet pasinau-dojant gyvûnø ir augalø manipu-liacijomis, tai viskas bûtø neblo-gai. Þmogus niekada neturi bûtipriemonë. Jeigu þmogiðkàjà gyvy-bæ naudojame kitiems þmonëms,tai utilitarinis principas, kuris pa-remtas naudos, bet ne atskiro as-mens vertingumo visuomeneiprincipu. Ðiandien niekas nesi-dþiaugia naciø atliktais vadina-mais moksliniais bandymais. Tai,kas vyksta ðiandien, pranoksta vi-sa, kas buvo daroma tuomet. Jei-gu klonuojant bus naikinama þmo-gaus gyvybë, tai pasekmës gali bû-ti nenuspëjamos.

Matome, kad didþiosiose pa-saulio valstybëse tie tyrimai nëraremiami. Þmonës, kurie pasikliau-ja mokslo nuomone, mato, jog su-daromi bioetikos komitetai, o JAVprezidento ið autoritetingø asmenøsudaryta komisija tikriausiai suge-bës padaryti kompetentingà spren-dimà. Esu tikras, kad klonuotiembrionà nebus leidþiama. Ir taibûtø teisinga.

Senos problemos yranaujos problemos

Prof. V. Ranèelis. Noriu patiks-linti: nei að, nei dr. A. Utkus nepri-tariam klonavimui, apie kurá kalbë-jo doc. A. Narbekovas � þmogausmultiplikavimui. Antra. Atsidû-riau laiko �ceitnote�, o norëjau pa-rodyti, kad senos problemos yranaujos problemos. Yra dvi genote-rapijos kryptys: áterpiant làsteles(tada reikëtø imti embrionus) irgenø inþinerijos metodai. Pradëtanuo làsteliø, kaulø èiulpø persodi-nimo � ðiai krypèiai neprieðtarau-ja ir Baþnyèia. Dabartinëje genø te-rapijoje vyrauja genø inþinerijoskryptis. Kai fizikas visà savaitæ gra-sina klonuosiàs þmogø � tai blefa-vimas, neatsakingumas, kuris jauartimas nusikalstamumui. Ákeliantlàstelæ netgi genoterapijos tikslaistenka áveikti imuninës sistemos pa-siprieðinimà � kyla daug reakcijø.Ðtai ði genø terapijos làsteliø áter-pimo kryptis yra ne itin kultivuoja-ma. O propaguojama genø inþine-rijos kryptis.

Taigi yra daugybë problemø, ku-rios iðkyla mokslininkams. Net ir klo-nuojant augalà iðkyla problemø, kàjau kalbëti apie þinduolius ar kitus la-bai sudëtingos organizacijos padarus.Tuo labiau � apie protaujantá þmogø.

Redakcijos prieraðas. Tai tik da-lis klausimø, kurie buvo keliami Lie-tuvos teisës universiteto Studentømokslinës draugijos surengtoje disku-sijoje. Mokslo Lietuva prie ðiø proble-mø dar ne kartà sugráð.

Parengë Gediminas Zemlickas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Klonavimo problemos verèia susimàstyti

Trumpas pasitarimas diskusijos metu: Lietuvos teisës universiteto prof. Toma Birmontienë, doc.kun. Andrius Narbekovas ir Lietuvos medicinos etikos komiteto pirmininkas dr. Eugenijus Gefenas

Lietuvos teisës universiteto docentai kunigai Kazimieras Meilius ir Andrius NarbekovasDiskusijos organizatoriai � Lietuvos teisës universiteto doktorantas Gytis Andrulionis

ir magistrantë Jurga Maciulevièiûtë

14 2002 m. gruodþio 19 d. Nr. 22 (268)

Pradþia Nr. 18�20

Tæsiame paðnekesá su dr. AL-GIRDU VINCU KANAUKA, kuris1955�1976 m. tarnavo JAV karoaviacijoje, dirbo elektroninio karouþduoèiø direktoriumi strateginiøbomboneðiø daliniuose, kariniømokslø tyrimø institucijose bei tarp-tautiniø ryðiø karininku naujøjøtechnologijø iniciatyvoms Europo-je. Metus laiko dalyvavo karo veiks-muose Vietname. Nuo 1977-øjø dir-bo JAV aviacijos ir kosminiø siste-mø pramonëje. Kalbinsime paðne-kovà ir apie jo dalyvavimà JAV stra-teginës gynybos iniciatyvos beikosminiø palydovø programose.

Prasidëjus Atgimimui ir Lietu-vai paskelbus nepriklausomybæAlgirdas V. Kanauka ásitraukë á Lie-tuvos nacionalinio saugumo pa-grindø atkûrimo veiklà. Dirbo gy-nybos ðtabo patarëju, dëstë Karoakademijoje, reiðkësi spaudoje.

Apibendrintas kovinësoperacijos vaizdas

Kokius didþiausius áspûdþius Jums,kaip lakûnui, teko patirti Vietnamo ka-re? Gal prisiminkime vienà kurià norsoperacijà: kaip ruoðdavotës jà atlikti irkaip vykdydavote?

Ásivaizduokite, kad yra numatytastaikinys maþdaug 50 kilometrø á vaka-rus nuo Hai Phong uosto Ðiaurës Viet-name. Tai gali bûti didelë gamykla, ga-minanti struktûrines pastatø dalis, ku-rios reikalingos atstatyti sugriautiemskariniams objektams � geleþinke-liams, sandëliams, tiltams, uostø áren-giniams ir t. t. Þinoma, á tà gamyklà ve-da keletas geleþinkelio atðakø ir keliø.

Taigi strateginis objektas, kurá mûsøvadovybë nusprendþia sunaikinti. Ob-jektas gerai ginamas prieðlëktuvinësartilerijos pabûklais ir raketomis þemë-oras, mat netoli � sostinë Hanojus irHai Phong uostas, kuriuos ypaè aky-lai saugo prieðlëktuvinës gynyboskompleksas. Kartkartëmis á oro erdvæpakyla ir naikintuvai, kuriuos valdo ne-vietnamieèiai pilotai.

Amerikieèiø naikintuvai-bombo-neðiai (F-111, A-6 ar F-4, bent ið da-lies galintis skraidyti naktá ir esant

blogam orui) turëjo neblogas galimy-bes prasiverþti pro tokià gynybà, þino-ma, jeigu visos lëktuvo sistemos � ra-darai, elektroninë gynyba, bombø irraketø kontrolës bei valdymo mecha-nizmai, navigacijos prietaisai, kolima-toriaus indikatoriai-displëjai, lakûnuiteikiantys skrydþio, navigacijos, puo-limo informacijà, veiks be priekaiðtø.Savaime suprantama, varikliai beihidraulinës sistemos turi veikti kaippateptos.

Svarbiausia, kad pati lëktuvo águ-la turi dirbti tobulai, todël prieð skren-dant visi prietaisai yra atidþiai patikri-nami. Taip pat visa misija detaliai su-planuojama, taikiniai bei jø aplinkaatidþiai studijuojama, nes reikia nu-matyti, kaip taikinys atrodys radaroekrane, kokia bus gynyba ir t. t. Ap-skaièiuojamas skridimo marðrutas, lai-kas, susitikimas su oro tanklaiviais (jeireikia, jie kovinius lëktuvus skrydþioore metu gali aprûpinti degalais). Pa-kilæ ið Pietø Vietnamo bazës netoliSaigono dalá marðruto stengdavomësskristi virð jûros, taip iðvengdami su-tankintos prieðlëktuvinës gynybos virðÐiaurës Vietnamo teritorijos, todël rei-këdavo eikvoti daugiau degalø. Taigiskridimo laikas iki taikinio, kelionë at-gal, degalø kiekis ir vieta, kur bakusgalima papildyti, ryðiø kodai ir slapta-þodþiai, net águlos maisto dëþutës yralabai skrupulingai apskaièiuojama.Èia ne taip paprasta. Maþiausia klai-da gali lemti, kad kovinë uþduotis busatðaukta.

Jeigu kokios nors smulkmenos ne-numatysime ar paprasèiausiai uþsi-þiopsosime, kaip mat galime atsidurtiValhaloje (Anapilyje). Pagaliau prieðpakylant á orà � nedidelis pasitarimasdalyvaujantiems misijoje. Kylame átamsø nakties dangø. Susitinkame sutanklaiviu virð jûros, prisisiurbiame de-galø atsargà. Vienam ið mûsø daliniolëktuvø sugedo degalø pylimo prietai-sas ir jis turëjo sugráþti á bazæ. Dar vie-

nas atkrito vëliau � aptemo jo radaras.Likome keturi lëktuvai � ne kas, dau-giau ugnies pritrauksim.

Pagaliau pasiekiam þemynà Ðiau-rës Vietnamo teritorijoje. Skrendamelabai þemai � apie 66 metrus virð þe-mës pavirðiaus, kad mus sekantys þe-mës-oro radarai maþiau pastebëtø irsektø. Prieðlëktuvinë artilerija pradë-jo ðaudyti, sviediniai padangëje palie-ka ðviesius brëþius. Uþ mûsø pasilikæbrëþiai nepavojingi, bet á matomuspriekyje galime áskristi. Taikinys artë-

ja, mûsø bombardavimo radaras jau�uþkibo� ant taikinio, pradedame kil-ti iki 500 metrø aukðèio, kad bûtumetoliau nuo sprogstanèiø bombø. Paste-bime kelias oras-þemë raketas, kuriosskrenda virð mûsø. Jos pradeda smig-ti á mus, mes iðvengiam susidûrimo at-likdami manevrà � per treniruotes esa-me pasirengæ. Tai zigzaginis manevrasir staigus smigtelëjimas, kuris sutrik-do raketos sistemà ir ji sprogsta toliaunuo mûsø lëktuvo. Sunku iðvengti ra-

ketø, jeigu jos ðaunamos salvëmis. Ta-da gali bûti, jog ðis skrydis taps pasku-tinis ðaunios águlos karinëje karjeroje,bet po salvës prieðas turi vël naujai sa-vo raketas uþsitaisyti. Tai savotiðkas pe-lës þaidimas su kate.

Taigi toliau á taikiná. Apie 2 kmnuo taikinio patikriname sistemà � jivis dar �uþsirakinusi� ties taikiniu.Átampa didþiulë, net maldos skriejaper smegenis, bet kartu atliekame vi-sus veiksmus, kurie bûtini norint bom-bas pataikyti á taikiná. Visø ðirdys smar-kiai plaka. Paleidþiame visas bombas.Lëktuvas palengvëjæs net ðokteli. Vëlneriame á 66 metrø aukðtá prie þemës,dar toliau nuo sprogimø skeveldrø.Paskui kylame smarkiai sukdamiesi irpabëgam ið ugnies aplinkos. Matome,kad vienas mûsø lëktuvas paþeistas.Águla katapultuojasi. Nustatom jø po-zicijà ir praneðam AWAC (Aicraft War-ning and Control � lëktuvø perspëjimoir kontrolës lëktuvas), kuri á pagalbà ið-ðaukia �Þaliuosius milþinus� (JollyGreen Giants). Tai oro gelbëjimosraigtasparniai, kurie atskrenda ir nu-sileidusius paraðiutais apsupa patran-kø bei kulkosvaidþiø ugnimi � nelei-dþia prieðui prie jø prieiti. Tada specia-liai parengti kariai nusileidþia ieðkotisuþeistø ar pasiklydusiø savøjø ir juosátraukæ á sraigtasparnius iðskraidina ásaugià zonà. Tai yra patys herojiðkiausikariai ið visø, kuriuos man yra tekæ ma-tyti. Jiems didþiausia pagarba. Kiek at-

simenu, ne operacijø metu jie neðio-davo raudonas beretes.

Skrendame toliau namo, kiekámanoma stengdamiesi iðvengti prie-ðo prieðlëktuvinës artilerijos ir raketø.Be raketø ir bombø skristi lengviau,todël galime mikliau sukinëtis ir ið-vengti pavojingø vietø. Ðtai ir jûra, kurimus iðves atgal á Pietø Vietnamà. Sëk-mingai nusileidþiame, esame pasitin-kami su þinia, kad taikinys sunaikintas.Toliau vakaras prie ðampano ir jautie-nos kepsnio. Laukiame naujienø, ku-rias parneð �Þalieji milþinai�. Laimin-gi visi, kurie sugráþta.

Vakarienë �anekdotø metas

Klausiausi kvapà uþgniauþæs, bijo-damas ásiterpti ir sugadinti visà kovinësoperacijos átampà. Suprantu, jog reikda-vo po operacijos atsipalaiduoti: ar tikðampanu pasitenkindavote?

Nebuvome jau taip ásitempæ.Daug sportuodavome ir turëjome ga-limybiø pailsëti, kartkarèiais nuvaþiuo-ti prie jûros arba á Bangkokà, HongKongà, net Tokijà. Vakarais eidavomeá prie bazës esantá miestelá su didelekompanija ið savo dalinio ar ir kitø da-liniø, ilgai valgydavome vakarienæ, pa-sakodavome anekdotus.

Ko gero, ne viskas bûdavo taip links-ma ir ne kiekvienas kovinis skrydisbaigdavosi laimingai. Kaip pagerbdavoteRaketomis apsiginklavæs F-111 kyla á misijà prieðo þemëje. Panaðiose operacijose dalyvauti teko ir Algirdui V. Kanaukai

F-16 naikintuvai demonstruoja akrobatiná skraidymà

Man teko dalyvauti pasaulyjevykusiame �elektronikos kare� (4)Man teko dalyvauti pasaulyjevykusiame �elektronikos kare� (4)

Nuo

trau

kos

ið W

alte

r J.

Boy

ne. S

ilver

Win

gs. A

His

tory

of t

he U

nite

d St

ates

Air

Forc

e, 1

993

2002 m. gruodþio 19 d. Nr. 22 (268) 15þuvusius kovos draugus? Ar turëjote ko-kius nors ritualus?

Priklausydavo nuo to, kaip geraipaþinojome tuos, kurie negráþo ið mi-sijos arba mûsø akyse buvo paðauti.Bent mes ypatingø ritualø neturëjome.Pagerbdavome tylos minute. Atiduo-davom karinæ pagarbà. Kai kurie pa-raðydavo þuvusiøjø artimiesiems.

Karo aviacijoje visisavanoriai

Regis, lakûnas ir raðytojas Antuanasde Sent-Egziuperi raðë, jog lakûnas, ku-riam lemta bûti numuðtam, ðitai jausda-vo. Tà pastebëdavo ir jo kovos draugai.Kiek èia tiesos? Ar Jums yra tekæ patirtikà nors panaðaus?

A. de Sent-Egziuperi buvo raðy-

tojas ir jam apie tokius dalykus raðytipatikdavo, nes jis buvo labai romantið-kas þmogus. Yra senas posakis, kadkare nevalia galvoti apie pavojus sau,nes tada pasidarysi per daug atsargusir ðitai paralyþiuos tavo veiksmus, o taigali suþlugdyti operacijà. Niekas apiesavo likimà daug negalvodavo, nesþmogaus psichologija turi savisaugosmechanizmus, kurie nuolat tau ðnibþ-da, kad nieko tau neatsitiks. Tie, ku-rie per daug apie tuos dalykus galvo-jo, rasdavo bûdø neskraidyti Vietnamear iðvis neskraidyti. Labai pesimistið-kai nusiteikusiøjø þmoniø niekas tenskraidyti nevertë ir jø kompanijos ne-pageidavo. Þinoma, galima buvo atsi-sakyti, t. y. nueiti pas savo eskadrilësvadà ir padëti ant jo stalo savo sidab-rinius sparnus, tai yra þenklelá, kuráskraidantysis personalas neðioja antkairës krûtinës pusës.

Skraidymas kare yra tik tiems,kurie daro tai savanoriðkai ir jau pra-dëdami apmokymus ávairiose skrai-dymo mokyklose, ruoðdamiesi bûtipilotais, ðturmanais ar kitokio pobû-dþio koviniø águlø nariais þino, kadair kuo rizikuoja. Karo aviacijoje në-ra vietos ðauktiniams, èia visi sava-noriai. Taigi jeigu ateitø á daliná koksnors perdaug liûdnas tipas, kurispradëtø verkðlenti apie mirties nuo-jautà, pradëtø gadinti kitø nuotaikàir smukdyti kovinæ dvasià, tai tokiokoviniame lakûnø dalinyje reikëtøkuo greièiau atsisakyti, jo vieta na-mie, lovoje. Tokia nuostata tarp visøkaro lakûnø galioja jau nuo Pirmo-jo pasaulinio karo garsaus vokieèiøaso Manfredo von Richthofeno lai-kø. Asmeniðkai að tokiø lakûnø su�nuojautom� nebuvau sutikæs, norsgirdëjau, kad buvo keletas, kurie at-sisakë skraidyti Vietnamo kare dëlman neþinomø prieþasèiø.

�Hannoi Hilton vieðbutyje�geriausia neapsistoti

Teko girdëti, jog ðiaurës vietnamie-èiai þiauriai elgdavosi su amerikieèiø ka-riais, taip pat ir karo lakûnais, pateku-siais á nelaisvæ. Slëpdavo jø pavardes irsàraðus, tik po daugelio metø kai kuriuos

Amerikos vyriausybei pavykdavo iðvaduo-ti. Ádomu, kiek jûs, Vietnamo karo daly-viai, apie tai bûdavote informuoti? O galkarinë vadovybë jus stengdavosi nuo ne-gatyvios informacijos �apsaugoti�?

Apie tai buvome labai gerai in-formuoti, nes þinojimas lakûnamspadëdavo pasirengti tam atvejui, jei-gu reiktø netikëtai nusileisti paraðiu-tu prieðo þemëje. Á tai buvo þiûrimasantûriai ir dalykiðkai, tik jau ne tra-giðkai ar dramatiðkai. Buvo suteikia-mos ir aptariamos instrukcijos, kaipiðvengti nelaisvës. O patekus � kaipiðgyventi ir nepalûþti prieðo ákalini-mo vietose. Apie tai labai daug raðëpo karo á JAV prezidentus kandida-tavæs John McCain, kuris keleriusmetus praleido lakûnø belaisviø sto-vykloje, kuri buvo pravardþiuojamas

�Hannoi Hilton vieðbuèiu�. Tai ðtaiðioje vietoje daug JAV lakûnø belais-viø atsilaikë herojiðkai. Po karo dau-gelis belaisviø sugráþo. Amerikieèiøkarinë vadovybë niekad nebandëmûsø �apsaugoti� nuo negatyvios in-formacijos. Tokius átarimus laikyèiausovietinës màstysenos ðleifu. Prieðin-gai, amerikieèiø kariuomenë turbûtyra geriausiai informuota pasaulyjeapie galimus netikëtumus ir þiauriasaplinkybes, o lakûnai yra ypaè geraiparengiami atsilaikyti prieð visus ne-tikëtumus. Juk per kelias minutes iðsaugios lëktuvo kabinos ir draugið-kos águlos aplinkos gali likti vieniðas,dþiunglëse, nakties metu ir dar netsuþeistas. Kaip iðgyventi tokiomisaplinkybëmis, amerikieèiø koviniølëktuvø águlos buvo specialiai apmo-komos. Teko iðmokti ir man.

Teko tobulinti F-111naikintuvo sistemas

Kaip toliau klostësi Jûsø profesinisgyvenimas 1968 m. gráþus ið Vietnamokaro?

Gráþæs á Amerikà vël Wright Pat-tersono oro tyrimø centre buvau pa-skirtas á F-111 naikintuvo konstravi-mo skyriø. Stiprinome ðio lëktuvokovines galimybes atsiþvelgdami ápatirtá Vietnamo kare. Gerokai pa-

tobulinome radarà (Terrain Follo-wing Radar), kuris naudojamasskraidant arti þemës pavirðiaus, tie-siog skutamuoju skridimu gali skristiper slënius ir kalnelius, net kone 75metrø aukðtyje automatiðkai valdolëktuvà. Taip pat tobulinome elek-tronines oro mûðio ir inercinës navi-gacijos sistemas. Labai pravertë vi-sa tai padaryti, netrukus tos naujo-vës pasiteisino, pavyzdþiui, smogiantpamokomàjá smûgá ið oro Libijai, ku-rià valdë teroristinëmis akcijomispasiþymëjæs reþimas. Tose akcijoseF-111 naikintuvai ypaè pasiþymëjo.

Netrukus po to buvau paskirtasá Daytono universitetà, kur studija-vau verslo administravimà, nes norë-jau ágyti tos srities magistro mokslolaipsná (Master of Business Administ-ration). Beje, jau turëjau surinkæsdaug kreditø atlikdamas to universi-teto vakariniø ir savaitgalio kursøprogramas. Tos þinios vëliau man la-bai pravertë, nes kai kuriam laikuiprabëgus buvau paskirtas dirbti á Eu-ropà, reikëjo labai glaudþiai bendra-darbiauti su karo pramonës techno-loginëmis firmomis, universitetaisbei tyrimø centrais. Mat juose JAVkaro aviacija turëjo daugybæ naujøbendrø moksliniø projektø ir kontr-aktiniø ryðiø. Darbo Europoje patir-tis vëliau man atvërë daug naujø ga-limybiø JAV kosminiø technologijøtyrimø ir plëtros vadybos darbe.

Lëktuvai neuþgoþëkultûros

Suprantama, nepraleidau pro-gos daug ir gerai pakeliauti po Eu-ropà, �pasmaguriauti� jos kultûra, t.y. aplankyti þymiausius muziejus,muzikinius festivalius (BayreuthWagnerio operø, Salzburgo Mozar-to ir t. t.). Lankiau V. Ðekspyro tra-gedijø spektaklius Londono teatruo-se, þavëjausi Italijos miestais (Flo-rencija, Venecija, Roma, Neapoliu,Pompëja, Sorentu), Graikijos Atë-nais su garsiuoju Akropoliu ir Del-fais, Sunionu ir ypaè Termopilø tar-pekliu, kuriame narsuolis Leonidasþuvo kartu su savo kariais, gindamasGraikijà nuo persø ir tuo áamþinda-mas savo vardà ir ðá ávyká istorijoje.Kà bekalbëti � buvau ir Ispanijoje. ElPrado muziejuje Madride lankiausi14 kartø. Buliø kovø irgi prisiþiûrë-jau. Ne visada matadorai laimi prieð

bulius, kiekvienais metais þûva bentkeletas matadorø.

Po keleriø Europoje praleistømetø teko vël gráþti á Amerikà irStrateginëje oro komandoje (Strate-gic Air Command) skraidyti su kari-nës elektroninës þvalgybos RC-135lëktuvais. Vël apsilankiau PietryèiøAzijos regionuose ir Japonijoje.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Skrajojanti strateginë vadavietë EC-135C. Panaðaus RC-135 tipo lëktuvais A. Kanaukaskraidydavo po ávairias pasaulio vietas atlikdamas elektroninës þvalgybos misijas

Bomboneðis B-66. Panaðaus tipo elektroninës kovos lëktuvais EB-66CA. Kanauka trukdë prieðo radarams, kad praskintø kelià bomboneðiams ir naikintuvams

Prof. Alfonsas Þilënas

Pinigai yra toks ekonomikoselementas, be kurio þmonës beiávairûs jø susivienijimai ne tik ðiaislaikais, bet ir gilioje senovëje ne-galëjo apsieiti. Pinigai yra vienaseniausiø ekonominiø kategorijø.

Kyla klausimas, kada ir kaipatsirado pinigai ir kaip nusakomaekonominë pinigø kategorija?

Pinigø pirmtakai, kilæ ið mai-nomøjø daiktø, atsirado prieðdaugelá tûkstanèiø metø, dar ne-susidarius didesniems ûkiniamsbei politiniams valdymo viene-tams.

Kad pinigai atsirado ið daiktømainø, kai paprastai vienas ar ki-tas daiktas tapo mainø árankiu,patvirtina ir vëlyvesnë pinigø loty-niðko pavadinimo kilmë pecunianuo lotynø kalbos þodþio pecus,oris � galvijas, gyvulys (I. Ch. Dvo-reckij. Latinsko � russkij slovarj.Moskva. Izdatelstvo Russkij jazyk,1976, s. 734�735).

Toks mainø árankis turi bûti irvertës matas, kitaip nebûtø áma-noma nustatyti ávairiø mainomødaiktø tarpusavio vertës pagrindo.Su ðiomis dviem mainø árankio irmainomøjø daiktø vertës matofunkcijomis glaudþiai susijusi irmokëjimo priemonës funkcija, ne-kalbant apie tuometinæ taupymoir kaupimo funkcijà. Mokëjimopriemonës funkcija tapo ypaè rei-kalinga atsiradus atskiroms visuo-menës valdymo grupëms bei ga-liausiai valstybei, nustatant kai ku-rias finansines prievoles natûra.Be natûriniø pinigø trumpesná arilgesná laikotarpá negalëjo egzis-tuoti ir þmoniø ekonominis gyve-nimas.

Daugiau ir istoriðkai tiksliaugalima pasakyti apie tauriuosiusmetalus ir metalinius pinigus, pa-keitusius natûrinius pinigus.

Pagrástai manoma, kad metali-nius pinigus jau 4000�2000 m.prieð Kristø þinojo Babilonijos þe-mëje gyvenæ ðumerai, o babilonie-èiai 2500 m. prieð Kristø mokëda-vo metaliniais pinigais.

Metaliniai pinigai, be abejo,buvo patogesni uþ natûrinius irypaè uþsienio prekyboje. Papras-tai kiekviena valstybë, nekalbantjau apie kunigaikðtijas bei miestus� respublikas, turëjo savo pinigi-ná vienetà ir jo pavadinimà (dena-ras, taleris, guldenas, florinas,graðis, kapa, pinigëlis, zlotas, auk-sinas, markë, svaras, rublis ir t. t.).Pagrindinë ir tobuliausia metali-niø pinigø forma ilgainiui tapomoneta � apskritos formos tamtikro svorio ir prabos metalinisvalstybës þenklas valstybei ar ki-tam leidëjui garantuojant paþymë-tà joje vertæ.

Auksiniø ir sidabriniø monetøpaþymëtam nominaliam turiniuitolstant nuo realaus svorio meta-

linius pinigus vis daugiau pradëjokeisti nustatytos privalomos mo-këjimo galios popieriniai pinigai.Jie XIII a. atsirado Kinijoje,XVII a. � Ðvedijoje, JAV, XVIII a.pradþioje � Prancûzijoje, XVIII a.pab. � Lenkijos � Lietuvos valsty-bëje, XIX a. antroje pusëje � Ru-sijoje (Finansovo � kreditnyj slo-varj. Tom I. Moskva. Finansy i sta-tistika, 1984. s. 139. Þilënas Afon-sas. Lietuvos Didþiosios Kunigaikð-tystës finansø pagrindai. Antrojidalis. Vilnius. 1999, p. 46.).

Bankø leidþiami popieriniaipinigai vadinami banknotais (vok.e Banknote, r Geldschein, s Papier-geld, angl. bank-note), o valstybësleidþiami kartais vadinami iþdo pi-nigais.

Pinigai yra viena ið sunkiausiaiapibrëþiamø ekonominiø katego-rijø. Neretai ekonomistai nesuta-ria ir dël pinigø funkcijø, kuriomisbandoma apibrëþti ir pinigø kate-gorijà. Ne visi ekonomistai � fi-nansininkai pinigø vertës, matofunkcijas pripaþásta pirmaeilefunkcija. Pinigai, be mainø áran-kio, vertës mato ir mokëjimo prie-monës funkcijø, atlieka kapitaløjudëjimo tarpininko, lobiø kaupi-mo ir taupymo priemonës funkci-jà. Kai kuriø pinigø funkcijø, pa-vyzdþiui, lobiø kaupimo, turinyskeièiasi. Ðias pinigø funkcijas pa-tvirtina gyvenimo praktika ir pini-gø, kaip ekonominës kategorijos,istorinë raida.

Aiðku, kad ekonominë pinigøkategorija neatskiriamai susijusisu pinigø funkcijomis.

Mano nuomone, pinigø kate-gorijai apibrëþti pirmaeilëmis pini-gø funkcijomis tikslinga laikyti: 1)mainø árankio, 2) vertës mato irmokëjimo priemonës; antraeilë-mis: 3) kapitalo judëjimo tarpinin-ko, 4) taupymo priemonës bei lo-biø kaupimo funkcijas.

Dël pinigø funkcijø eiliðkumoir net jø skaièiaus toli graþu nëravieningos ekonomistø nuomonës.Kai kurie ekonomistai, pavyz-dþiui, Petras Ðalèius, apsiribojatrimis pagrindinëmis pinigø funk-cijomis: 1) mainø priemonës, 2)mainomøjø gërybiø mato ir 3) tei-sëtos mokëjimo priemonës ir di-delio valstybës vaidmens pinigøtvarkyme. (Petras Ðalèius. Ekono-mikos pagrindai. Kaunas. 1933, p.232�233.)

Pinigai P. Ðalèiaus apibrëþiamitaip: Pinigais vadiname tokias gëry-bes, kurios mainø apyvartoje tar-nauja kaip visuotinë mainø priemo-në ir drauge yra mainomøjø gërybiømatas. (Petras Ðalèius. Ekonomi-kos pagrindai. Kaunas. 1933, p. 232.)Paprastai ir pernelyg bendrai pinigøkategorijà nusako vokieèiø ekono-mistas K. Helfferichas: Pastovusisekonominio þmoniø santykiavimo tar-pininkas vadinasi pinigai.

Pinigai kaipekonominëkategorija

ISTORINIS ASPEKTAS

Nukelta á 16 p.

16 2002 m. gruodþio 19 d. Nr. 22 (268)

Tæsinys. Pradþia Nr.21

Tæsiame paðnekesá su Kroku-vos Jogailos universiteto psi-chiatrijos profesoriumi, IgnotoDomeikos biografu ir tyrinëtojuhabil. dr. Zdzislavu Janu Rynu(Zdzisùaw Jan Ryn), kuris daugpadarë, kad UNESCO paskelbtie-ji 2002-ieji Ignoto Domeikos me-tai bûtø kupini renginiø ir iðtiesturiningi. I. Domeikai skirtøjørenginiø ciklà profesorius pradë-jo dar 2000-aisiais metais, su-rengdamas konferencijà Kroku-voje, Jogailos universitete. Vienðiais metais nenuilstantis prof.Z. J. Rynas dalyvavo Ignoto Do-meikos 200-osioms gimimo me-tinëms skirtojoje Vilniaus konfe-rencijoje, dviejose ðiam moksli-ninkui surengtose konferencijo-se Baltarusijoje (Minske ir Bres-te), du kartus spëjo pabuvoti Èi-lëje. Birþelio mën. Santjage inici-javo ákuriant Tarptautinæ IgnotoDomeikos kultûros korporacijà,kurios prezidentu ir iðrinktas. Iðantrosios kelionës á Èilæ sugráþokone tiesiai á paskutinæ ir tarptau-tinius Ignoto Domeikos metus uþ-baigianèià konferencijà, kurià va-dovaujant prof. Andþejui Paulo(Andrzej Paulo) gruodþio 12 die-nà surengë Krokuvos kalnakasy-bos ir metalurgijos akademija.

Priminsime, jog mûsø paðne-kovas prof. Z. J. Rynas 1991�1996 m. buvo Lenkijos ambasa-dorius Èilëje ir Bolivijoje, 1997�1999 m. � Èilës garbës konsulasLenkijoje. Tyrinëdamas I. Domei-kos moksliná ir kûrybiná palikimàbei gyvenimà profesorius 2002 m.iðleido knygà Ignotas Domeika �pasaulio pilietis (lenkø kalba).

I. Domeikos paveldas ligiðiol neinventorizuotasGerbiamasis Profesoriau, gráþki-

me prie praëjusià vasarà ákurtos Ig-noto Domeikos kultûros korporacijosÈilëje, jos veikimo materialiøjø pa-grindø.

Materialiu pagrindu bus du jauminëti gyvenamieji pastatai Santja-ge, kurie jau ir paskirti korporacijai.Tyrimø plëtotei, publikacijomskaupsime lëðas. Didþiausias viltis de-dame á Èilës kalnakasybos pramonæir ðios srities reikalus tvarkanèios mi-nisterijos palaikymà. Juk IgnotasDomeika laikomas Èilës kalnakasy-bos pramonës patronu. Ðalyje þino-ma, kad didieji gamtos turtai, kuriøturtinga Èilë, buvo pradëti eksploa-tuoti panaudojus modernios kalna-kasybos metodus, o juos kaip tik irpropagavo, siûlë diegti Ignotas Do-meika. Ligi ðiol eksploatuojamos ka-syklos, kurias atrado, iðtyrë ir apra-ðë ðis mokslininkas. Ðios kasyklos pa-dëjo iðplëtoti ne tik ðalies ekonomi-kà, bet ir mokslà, kultûrà, skatino

steigti universitetus. Juk nepaslaptis, jog ðiandien Èilë

Ignoto Domeikos paveldotyrimai toli graþu nesibaigia (2)

yra gerokai toliau paþengusi ûkinësplëtros kelyje, palyginti su kitomiskaimyninëmis valstybëmis. ApskritaiÈilë yra labai ðiuolaikiðka, net, pasa-kyèiau, europietiðka valstybë. Vidu-tiniðkai vienam gyventojui ðalyje ten-kanèios pajamos yra gerokai dides-nës negu Brazilijoje ar Argentinoje,jau nekalbu apie tokias indëniðkasvalstybes kaip Peru ar Bolivija, ku-rios apskritai negali bûti lygiavertësÈilës partnerës.

Be to, praðome nepamirðti, kadÈilëje I. Domeikos palikuoniø yradaugiau kaip du ðimtai, daugelis ið jøyra labai turtingi þmonës, uþimantysaukðtas pareigas, turintys tvirtà pa-dëtá visuomenëje. Kai kurie ið jø taippat sutinka remti veiklà, kuri skirtajø áþymiojo protëvio tyrimams.

Kokio pobûdþio tie tyrimai galëtøbûti? Ar tik Ignoto Domeikos paveldo,t. y. archyvø, dokumentø, jo surinktøir universitetams Santjage bei La Se-renoje padovanotø geologiniø kolekci-jø, tyrimas? O gal tai galëtø bûti ir ge-rokai platesnio pobûdþio darbai, sietinisu dabartinio Èilës mokslo poreikiais?

Kol kas neatlikta net IgnotoDomeikos paveldo inventorizacija.Ásivaizduokite, jog ligi ðiol nëra netI. Domeikos bibliotekos rinkiniø irknygø sàraðo. Ðiam darbui reikëtømaþiausiai pusës metø. Net jo kny-gos nëra kataloguotos. Daugelis tøknygø yra tame pastate, kuriame li-gi ðiol gyvena ðimtametë Ignoto Do-meikos anûkë Anita Domeyko Sa-lazar.

Daugiau kaip ðimtas metø praëjonuo mokslininko mirties ir niekas ne-ástengë sudaryti net knygø katalogo?

Kol kas nesudarë. Ið dalies pa-mëginau perþvelgti kelias knygø len-tynas. Beveik kiekvienoje yra I. Do-meikos ranka raðytø korteliø. Visatai bûtina perraðyti, iðtirti, invento-rizuoti. Juk vien norint inventorizuo-ti reikës daugelio þmoniø, kurie ga-lëtø ir norëtø tuo uþsiimti.

Daug nepaliestø leidiniøguli Èilës archyvuoseKitas didelis darbas � beveik 50

metø laikotarpio, kai Èilëje gyvenoI. Domeika, þurnalai, periodiniaileidiniai. Juos reikia perþvelgti, su-

rinkti visas paties I. Domeikos irapie já iðspausdintas publikacijas.Bûdamas Èilëje sugebëjau per-þvelgti tik 7 pavadinimø þurnalus,iðleistus per 50 metø, ir �iðmeðke-riojau� apie 350 publikacijø, skirtøIgnotui Domeikai. O juk daug nënepaliestø þurnalø ir kitø leidiniøguli Èilës archyvuose, nacionalinë-je bibliotekoje ir Èilës universitetobibliotekoje Santjage.

Kiti ðaltiniai, kuriuos bûtina iðtir-ti ir analizuoti, saugomi La Sereno-je, kur pirmuosius 7 metus atvykæs áÈilæ ir praleido I. Domeika. Apietuos metus þinome ne tiek jau daug.Þinoma, kad buvo profesorius, ákû-rë geologiniø tyrimø laboratorijà.

Taip pat þinome, kad noriai kop-davo á kalnus, atliko daug turiningøþygiø, aptiko naujø mineralø ir kitøradiniø. Turiningi keliautojo gyvenimometai.

Apie I. Domeikos keliones þino-me nemaþai, nes jis pats jas apraðë.Taèiau kaip Èilëje buvo pasirenkamiið tolimos Europos mokslininkai, pa-galiau kaip ið pradþiø ten vertino at-vykëlá Ignotà Domeikà, mes neþino-me. O juk tai turi atsispindëti to me-

to spaudoje ir dokumentuose. Bet vi-sa tai kol kas laukia savo tyrëjo.

Ðiø metø vasaros pradþioje lan-kydamasis Èilëje, La Serenos regio-ninio muziejaus archyve, radau pui-kiai iðsaugotus dokumentus, tik rei-kia juos nukopijuoti, daryti mikro-filmus, iðstudijuoti. Tada turësimevisapusiðkà Ignoto Domeikosmokslinio aktyvumo vaizdà, geraiásivaizduosime, kà jis ið tiesø Èileiyra padaræs.

Nusipelno iðkiliausiopaminklo

Kaip Jûs vertinate tarptautinës ty-rinëtojø grupës ið lenkø, lietuviø, bal-tarusiø, gal ir kitø suinteresuotø tau-tø mokslininkø sudarymà? GalUNESCO galëtø tokià tarptautinæ ty-rinëtojø komandà paremti?

Tokià idëjà puoselëjame ir jàsiejame su bûsimàja Ignoto Domei-kos kultûros draugijos (korporaci-jos) veikla. Jau ir dabar esama tamtikrø nuomoniø skirtumo tarp ávai-riø Domeikø ðeimø. Kai ðiø metøbirþelá steigëme korporacijà, tai bu-vau papraðytas uþimti prezidento

pareigas, nes bûdamas neutralusþmogus galësiu suderinti ávairiøDomeikø ðeimø atstovø nesutam-panèius poþiûrius.

Toká pasiûlymà vertinu kaipI. Domeikos palikuoniø tam tikràpagarbà mano 10 metø darbui Èilë-je, nes ðiaip ar taip teko I. Domeikosatminimà prikelti ið uþmarðties, su-þadinti dëmesá jo asmenybei ir pali-kimui.

Reikia suprasti, kad Ignotas Do-meika buvo primirðtas?

Taip, jei lyginsime su kitais Èilësuniversiteto rektoriais. Vëlesniø lai-kø rektoriams pastatyti dideli pa-minklai prieð universiteto pastatà,miesto gatvëse, o Ignotui Domeikaipastatytas tik kuklus biustas. Ir tà pa-tá padovanojau kaip tuometinis Len-kijos ambasadorius Èilëje.

Kalbëdamas Èilës universitetoauloje tada pareiðkiau, kad IgnotasDomeika nusipelno paties geriausiotarp visø buvusiø rektoriø paminklo.Tokiu bûdu mes teisingai ávertintu-me ðio mokslininko nuopelnus Èilësuniversitetui, apskritai jo istorinávaidmená Èilës valstybës mokslui irkultûrai.

Þengti þingsniai siekiantI. Domeikà paskelbti

palaimintuoju

Noriu pabrëþti, kad Ignotas Do-meika buvo karðtas katalikas, gilaustikëjimo þmogus ir niekada ðito ne-slëpë. Jo tikëjimas buvo atviras: pervisas iðkilmingas ðventes priimdavoðventà komunijà ir tuo rodë graþøpavyzdá studentams. Nepamirðkime,kad visa tai vyko didþia dalimi maso-niðkoje aplinkoje. Visa ta herojiðkapozicija, aukðtos moralinës savybës,dievotumas ir krikðèioniðkosios do-rybës yra pakankamas pagrindas,kad Ignotas Domeika bûtø pripaþin-tas Dievo tarnu.

1996 m. Santjage subûrëme gru-pæ, kuri siekia, kad Romos katalikøbaþnyèia pripaþintø Ignoto Domei-kos nuopelnus Baþnyèiai, pripaþintøjá Dievo tarnu. Tai bûtø pirmoji jo be-atifikacijos, t. y. paskelbimo palai-mintuoju, pakopa. Ðiø metø birþeláVatikanui parengëme atitinkamusdokumentus.

Ko tokiam þingsniui reikia, kokiusdokumentus tenka surinkti?

Mano iðëjusioje knygoje IgnotasDomeika � pasaulio pilietis ðiamklausimui skiriama vietos. Pirmiau-sia reikia surinkti visas Ignoto Do-meikos publikacijas ir jo laiðkus,taip pat ir visas publikacijas apiekandidatà beatifikacijai. Savo

IGNOTUI DOMEIKAI � 200

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Ignoto Domeikos 200-osioms gimimo metinëms skirtoje konferencijoje Vilniuje prof. Janas Zdzislavas Rynas, I. Domeikosproproanûkë Paz Domeyko ið Australijos, Vilniaus universiteto rektorius prof. Benediktas Juodka ir ðvietimo ir mokslo

viceministras dr. Rimantas Vaitkus

Lietuvos mokslo ir ðvietimo ministras Algirdas Monkevièius atminimo dovanà áteikia sveèiui ið Lenkijos ambasadoriuiprof. Janui Zdzislavui Rynui

2002 m. gruodþio 19 d. Nr. 22 (268) 17

Lapkrièio 8 d. Lietuvos mokslø akademijos Maþojoje sa-lëje po Ignoto Domeikos atsiminimø knygos Mano kelionës 1tomo pristatymo (apie tai Mokslo Lietuva rengia straipsná) vy-ko Lietuvos Ignoto Domeikos draugijos steigiamasis susirin-kimas.

Jo metu ásteigta draugija, kuri nuo ðiol vienys Ignoto Do-meikos paveldo tyrëjus konkretiems projektams ágyvendinti,telks savo narius ir specialistus kûrybiniam bendradarbiavimui,rengs konferencijas, aptarinës probleminius mokslinius bei ki-tus klausimus. Vienas ið draugijos tikslø � teikti savo nariamsinformacinæ pagalbà ir konsultacijas.

Gruodþio 4 d. vyko Lietuvos Ignoto Domeikos draugijosvaldybos, prezidento ir viceprezidento rinkimai. Prezidentu ið-rinktas geologas, Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvosmokslø akademijos narys korespondentas Algimantas Grige-lis. Jis taip pat yra Lietuvos MA Biologijos, medicinos ir geo-mokslø skyriaus Geomokslø sekcijos pirmininkas, tarptautinioþurnalo Baltica redaktorius ir leidëjas. Prof. A. Grigelis yra pa-raðæs per dvi deðimtis monografijø ir kitø veikalø, apie pus-penkto ðimto straipsniø.

Reikðmingas A. Grigelio indëlis organizuojant UNESCOpaskelbtøjø tarptautiniø Ignoto Domeikos metø renginiusLietuvoje, kuriuos vainikavo rugsëjo 9�12 d. Vilniuje vykusididelë mokslinë konferencija. Joje dalyvavo daugelio ðaliømokslininkai bei I. Domeikos palikuonys ið Èilës, JAV, Aust-ralijos, Norvegijos. Galima neabejoti, jog á lietuviðkosios do-meikianos aukso fondà bus áraðyta ir A. Grigelio sudarytaknyga Ignotas Domeika 1802�1889. Ðioje knygoje pateikti Vil-niaus konferencijos dalyviø praneðimai, kuriuose yra labaidaug naujos ir net unikalios medþiagos apie ávairiapusæ mû-sø kraðto mokslininko mokslinæ bei kultûrinæ veiklà, asme-niná bei ðeimos gyvenimà.

Lietuvos Ignoto Domeikos draugijos viceprezidentu iðrink-tas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektûros fa-kulteto Architektûrinës grafikos katedros vedëjas prof. JonasAnuðkevièius. Be veiklos architektûrinio projektavimo srityje,prof. J. Anuðkevièiø þinome kaip keliautojà, kalnø slidinëjimoentuziastà, vienà ið þygio Ignoto Domeikos takais Èilëje 2002m. vasario 18 � kovo 18 d. dalyviø. Prof. J. Anuðkevièiaus pa-stangomis Ignoto Domeikos bareljefas (skulptorius Valdas Bu-belevièius, archit. J. Anuðkevièius) minëtos ekspedicijos daly-viø kovo 15 d. buvo pritvirtintas La Serenos universiteto Kal-nakasybos departamente.

Á naujosios draugijos valdybà iðrinkti taip pat Vilniaus uni-versiteto Gamtos mokslø fakulteto Geologijos ir mineralogi-jos katedros prof. Juozas Paðkevièius, Geologijos ir geografi-jos instituto mokslo darbuotoja dr. Dailë Þaludienë bei Vil-niaus universiteto bibliotekos Rankraðèiø skyriaus darbuoto-ja Aliucija Orentaitë.

Gediminas Zemlickas

Ásteigta LietuvosIgnoto Domeikos draugija

knygoje surinkau I. Domeikai skir-tø 4,5 tûkst. publikacijø biblio-grafijà. Kol kas tiek pavyko surink-ti, nors tai toli graþu ir nëra visos pa-saulyje pasirodþiusios jo paties irapie já raðytos publikacijos.

Tai pirmas þingsnis norint baþny-tinei komisijai pateikti visà þinomàmedþiagà apie I. Domeikà. Komisi-ja analizuos, ar I. Domeika pasiþy-mëjo visomis tomis krikðèioniðkomisdorybëmis, dël kuriø ir siûlomas pa-skelbti palaimintuoju.

Kaip ðis pirminis pasiûlymasbuvo priimtas aukðtos baþnytinësvaldþios?

Pasiûlymas buvo priimtas labaipalankiai. Du kartus ta tema kalbë-jausi su Ðventu Tëvu Jonu PauliumiII ir bûtent jam áteikëme pirmàjá ðiosknygos egzemplioriø. Kartu su laið-ku, kuriame praneðame apie minë-to proceso pradþià.

Tai labai svarbu, apie tai að kal-bëjau ir Ignoto Domeikos 200-osioms gimimo metinëms skirtosekonferencijose Vilniuje bei Baltaru-sijoje (2002 m. rugsëjo mënesá). Ðisfaktas mums parodo labai ávairiapu-siðkà Ignoto Domeikos asmenybësdidybæ. Ðiandien visai nesvarbûs at-rodo mûsø ankstesniø laikø ginèaiapie tai, kas jis buvo � lietuvis, len-kas ir baltarusis. Tai asmenybë, kurivisus mus praaugo.

Religijos jausmà ágijo sumotinos pienu

Kas paveikë, kad Ignotas Domei-ka tapo toks karðtas katalikas? Kaipjam èia, Vilniuje, pavyko iðvengti ma-sonø átakos, jeigu universiteto aplinkajuk taip pat buvo persisunkusi maso-niðkø idëjø?

Nuo maþens Ignotas Domeikapirmiausia ið motinos, taip pat ir iðtëvo gavo stiprø katalikiðkà auklëji-mà. Savo memuarinëje literatûrojejis daþnai tai prisimindavo.

Kai senatvëje atvyko ið Èilës áEuropà, apsilankë Þyburtauðèinoje,meldësi prie motinos kapo. Kiekvie-nam linkëèiau perskaityti maldà, ku-rià I. Domeika paraðë ant savo mo-tinos kapo. Jis dëkoja, kad ji pirmo-ji já iðmokë rankas sudëti maldai, pir-moji iðmokë melstis Tëve mûsø irpirmoji jam diegë krikðèioniðkàsiasvertybes. Bûtent ðios krikðèioniðko-sios vertybës, kurias I. Domeika ga-vo nuo maþumës kartu su motinospienu, ir padëjo jam suformuoti ide-alistinæ pasaulëþiûrà.

Kaip vertinate masonø ideologijà?Masonø ideologijoje ir filosofijo-

je nëra vietos Dievui. Savo santykiusir ryðius masonai nustato tarp þmo-niø, t. y. horizontaliu lygiu, bet ið-braukia ir nepripaþásta vertikalaussantykio tarp þmogaus ir Dievo. Ma-sonai daro daug puikiø praktiniødarbø, uþsiima labdara, steigia fon-dus, padeda vargðams, plëtoja kultû-rà, remia universitetus. Bet visa taidaro horizontaliuoju lygmeniu. Oþmogus vis dëlto yra dvasinis pada-ras, nepriklausomai nuo iðpaþásta-mos religijos turi aukðtesniø dvasi-niø poreikiø. Ir visai nepriklauso, arjá sukûrë Dievas, ar, kaip marksistaisako, jis pats sukuria dievà.

Komunistø gyvenimas suveda-mas iki materialaus matmens, pana-ðiai ir masonai savo ideologijojetranscendencijos nepripaþásta. Jøðiuo atveju nekritikuoju, nes jie da-ro daug gerø darbø, bet visi tie dar-bai neatspindi viso to, kas þmogus iðtikrøjø yra � visos þmogiðkosios pri-gimties.

Katalikai tiki esantys Dievo vaikai.Kitose religijose � kitos koncepcijos.Bet kiekvienoje jø yra vertikalioji, t. y.dvasinë, þmogaus koncepcija.

Proporcijos vis dëltoneteisingos

Kaip Jûs manote, kodël ðiam moks-lo vyrui Èilëje ligi ðiol nepastatytas jo dar-bø vertas paminklas? Juk Èilë já paskel-bë savo garbës pilieèiu, o I. Domeika ðiàðalá juk laikë savo antràja tëvyne?

Ta Ignoto Domeikos atmintis Èi-lëje gyva, bet neatitinka asmenybësreikðmës. Po I. Domeikos Èilës uni-versitete rektoriais dirbusiems as-menims pastatyti didingi paminklai,nors rektoriais kai kurie jø tebuvo po2�3 metus ir ne kaþin kà Universite-tui ir ðaliai yra nuveikæ. Ðtai kodëlman ðitai skaudu matyti.

Prieþastis ta, kad I. Domeika bu-vo emigrantas?

Manau, kad ne tai. Pirmasis Èi-lës universiteto rektorius AndrésBello (1781�1865) taip pat buvoemigrantas, atvykæs ið Venesuelos.I. Domeika buvo lenkas. Kiti po joatëjæ rektoriai taip pat buvo svetim-ðaliai. Apskritai Èilës mokslas rëmë-si þymiais ið ávairiø pasaulio ðaliø at-vykusiais mokslininkais, kurie savoþinias ir aukojo ðiai ðaliai. Taigi èilie-èiai mokëjo gerbti kitatauèius. Kitavertus, tai buvo ir gana konservaty-vus kraðtas, kur gyveno vietiniai in-dënai ir tik XVI a. ispanø konkista-dorø buvo nugalëti. Ispanai pradëjoèia diegti krikðèionybæ ir europietið-kà kultûrà. Ligi ðiol dauguma èilie-èiø ir latinosø jauèia kompleksà prieðeuropieèius. Ten kiekvienos mokslosrities atstovø garbës reikalas nuvyk-ti tobulintis á Europà, pasipraktikuo-ti ar staþuotis. Daþniausiai vykstamaá Ispanijà, kur ta pati kalba, arba áJAV. Norëdami Èilëje pasiekti moks-lo ar profesijos aukðtumø turi Euro-poje ar JAV tæsti podiplomines stu-dijas, specializuotis, ginti daktaratus,tada bus habilituoti ir savo ðalyje.Taigi èilieèiai jauèia tam tikrà kom-pleksà prieð savo kultûrinæ motinà �Europà, o jei tiksliau � prieð Ispani-jà. Ið ispanø perëmë krikðèionybæ,kalbà, vardus, paproèius. Ir visa taipersipynë su senàja indënø kultûra.

Altruistas I. Domeikapolitikams netrukdë

Árodëte, kad ne emigranto, ne þmo-gaus be tëvynës ðleifas buvo prieþastis,kad I. Domeika liko lyg ir ðeðëlyje, kiti as-menys nusipelnë didesniø, praðmatnes-niø paminklø, nors negalëtø prilygti Do-meikai savo darbø reikðme. Tad kas lë-më, kad didieji paminklai buvo pastaty-ti ne gerbiamam ir vertinamam IgnotuiDomeikai, bet kitiems asmenims?

Nepamirðkime, kad toje aplin-koje I. Domeika buvo katalikas irdar labai karðtas, o Èilës universite-te nuo pat veiklos pradþios didþiau-sià átakà turëjo masonai. Ádomu tai,kad I. Domeika nors ir nebuvo ma-sonø favoritas, vis dëlto jø net 4 kar-tus paeiliui buvo jø rinktas rektoriu-mi. Tai tikras stebuklas.

Taèiau mes ápratæ ieðkoti logiðko irmaterialaus net ir stebuklø pagrindo.

Að ðá stebëtinà dalykà galiu pa-aiðkinti tik ðitaip: tarpusavyje varþë-si dviejø opoziciniø partijø nesutai-komi kandidatai, tad negalëdami su-sitarti ir norëdami konfliktà numal-ðinti rinkdavo neutralø kandidatà.Altruistiðkasis, idealistiðkasis I. Do-meika netrukdë politikams, nes gili-nosi tik á mokslo reikalus. Toks ir bu-vo naudingiausias.

Net þymûs politikai tas varþybasá rektoriaus postà pralaimëdavo. Vë-liau kai kurie sugebëjo tapti ðaliesprezidentais, bet iki rektoriaus krës-lo pakilti neástengë.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Lietuvos Ignoto Domeikos draugijos prezidentasprof. Algimantas Grigelis

Lietuvos Ignoto Domeikos draugijos valdyba: viceprezidentas prof. Jonas Anuðkevièius, Aliucija Orentaitë,prezidentas prof. Algimantas Grigelis, prof. Juozas Paðkevièius ir dr. Dailë Þaludienë

18 2002 m. gruodþio 19 d. Nr. 22 (268)

(Helfferich K. Das Geld. VI Aufla-ge. Leipzig. 1923. Pagal V. Jurgu-tis. Pinigai. Kaunas. 1938, p. 249.)Ádomu, kad V. Jurgutis K. Helffe-richo sukurtà pinigø apibrëþimàlaiko geru dël to, kad jis: 1) neuþ-bëga uþ akiø jokiai pinigø teorijai,2) per pinigø funkcijas pagauna pa-èià pinigø esmæ ir lengvai gali bûtipritaikomas bet kuriai pinigø teori-jai (Jurgutis V. Pinigai. Kaunas.1938, p. 249.). Tai tikrai ádomus to-kios originalios ir visaapimanèiospinigø kategorijos nusakymo áver-tinimas. Dar lakoniðkiau pinigø ka-tegorijà nusako V. Jurgutis savoveikalo Pinigai autoriaus þodyje:Mûsø dienø politikos raktas yra eko-nomika, ekonomikos raktas yra pi-nigai (Jurgutis V. Pinigai. Kaunas.1938, p. V.). Tad pinigø kategorijasupolitinama. Jei jau ekonomikayra politikos raktas, tai joje sunkususigaudyti be pinigø supratimo.Gal kiek per stipriai, bet daug tie-sos pasakyta. O nuodugniau eko-nominæ pinigø kategorijà bûtø ga-lima nusakyti taip: ekonominæ pi-nigø kategorijà sudaro valstybësgarantuoti nustatytos vertës meta-liniai ir popieriniai piniginiai þen-klai, atliekantys pinigø funkcijas.Þinoma, ðitaip nusakant pinigø ka-tegorijà nesiekiama visapusiðkoapibrëþimo, apimanèio pinigø is-torinæ raidà. Taip yra dël to, kad:1) pateikiamas pinigø kategorijosnusakymas neapima valstybës me-taliniø ir popieriniø pinigø pirm-takø natûriniø pinigø ir 2) neap-ima kur kas plaèiau suvokiamospinigø esmës.

Kokia ávairiapusë reikðmë pri-skiriama pinigams, rodo lotyniðkasðios kategorijos supratimas: pecu-nia, ae (pecus) 1) turtas, manta,nuosavybë: pecuniam facere � uþgy-venti turtà; 2) pinigai (dideli)�; re-digere omnia in pecuniam � iðieðko-ti visa pinigais; pecunia praesens �grynieji pinigai; pecunia publica �valstybiniai finansai; dies pecu-niae � mokëjimo diena; pecuniaalicujus rei � áplaukos ið ko norspardavimo; pecunias capere (acci-pere) � priimti pinigus, taip pat imtikyðá (kyðiai � sena nedorybë. �A. Þ.); pedibus pecunia compersa-tur � pinigai atsiperka vaikðèioji-mu, t. y. nutolusiø þemës sklypø þe-ma kaina susivienodina jø tolumu(Dvoreckij I. Ch. Latinsko � russkijslovarj. Moskva. Izdatelstvo Russkijjazyk. 1976, s. 734�735).

Gretutinë pinigø sàvoka susiju-si ir su þmogaus ekonomine bûkle:

pecunialis � pecuniarius, a, um(pecunia) � piniginis, pinigingas,susijæs su pinigais: res pecuniaria �piniginiai dalykai, piniginiai reika-lai arba pinigai, premia rei pecu-niariae � piniginë premija, pinigi-niai apdovanojimai;

pecuniosus, a, um (pecunia) �þmogus, turintis daug pinigø, pa-siturintis, turtëjantis, lobstantis;

pecuniariter � piniginiu poþiûriu:reikalauti piniginio apmokëjimo;

pekulo, ari (peculium) � grobtivalstybinius pinigus, apvogti (rempublicam) (Dvoreckij I. Ch. Latinsko� russkij slovarj. Moskva. IzdatelstvoRusskij jazyk. 1976. s. 734�735).

Valstybës pinigai daugiau armaþiau buvo vagiami visais laikais.Kuo finansiðkai silpnesnë valstybë,tuo daugiau jos iþdo pinigø, pasi-naudojant keblia teisëtvarka irmenka kontrole, þinoma, slaptai ið-vagiama. Nesudaro iðimties ir mû-sø á skolas áklimpusi nepriklausomavalstybë. Praktiðkai ne kaþin kiektepadeda ir valstybës kontrolë, ir fi-nansiniai auditoriai, ir brangiaivalstybei atsieinanèios teisës institu-cijos. O kaip trûksta, rodos, lyg iruþtektinai iðsimokslinusiems ir jauðiokios tokios praktikos turintiems

pareigûnams doros ir iðtikimybëssavo kraðtui ir jo þmonëms. Ir kaipaidas atklysta ið toli ir ið XIX ðimt-meèio rûstus þymaus vokieèiø filo-sofo (tiesa, dël daug ko daugeliuinelabai patrauklaus) Frydricho Ny-èës (F. Nietzsche (1844�1900) áspë-jimas, kad vaikai bûtø iðtikimi þe-mei (Kinder seid der Erde treu). Ma-nyèiau, gal reiktø suprasti, kad tu-rime savo veikloje ne tik neatitrûk-ti nuo tikrovës, bet ir branginti þe-mæ, bûti jai plaèiàja prasme iðtikimi.

Kaþin ar jau nepralenkiamesavo ne geriausia kontrole ir þiû-rëjimu pro pirðtus á valstybës pini-gø ðvaistymà carinës Rusijos iþdogrobstymo, kurá organizuojantkontrolæ taip pagrástai atskleidërusø ekonomistas finansininkasI. Ch. Ozerovas (Ozerov) (Osno-

vy finansovoj nauki. Vypusk II.Piatoje izdanije. Sostavil prof.I. Ch. Ozerov. Izdanije Knigoizda-telstva I Kniþnogo magazina Davi-da Gliksmana. Riga. 1923. s. 59�72). O kyðininkaudami (tai daþnaimëgstame lotyniðkai vadinti ko-rupcija: lot. corruptio � papirki-mas) dabar, ko gero, neatsilieka-me nuo caro Rusijoje giliai ásiðak-nijusio valdininkø gobðumo. Irkaip neprisiminti V. Kudirkos sa-tyros Virðininkai ir jo pavieèio die-vo Vakanalijaus VziatkovièiausKruglodurovo (Vincas Kudirka.

Poezija. Proza. Publicistika. Kau-nas. Ðviesa. 1990. p. 57�105). Ver-tinant dabartinëje nepriklausomo-je Lietuvoje nuvoriðø bei valstybësvaldininkø iðkilimà ir paprastøjøþmoniø skurdinimà, bûtø nepa-grásta viso to proceso nesusieti susovietmeèio gyvensenos palikimu.

Bet gráþkime prie pinigø kate-gorijos. Kaip matëme ið lotyniðkopinigø supratimo, pinigø ekono-minei, finansinei kategorijai pri-skiriama ne tik pinigai (pecunia)bei pajamos, bet ir turtas, nuosa-vybë ir net valstybiniai finansai.

Amerikieèiø ekonomisto PolioSamuelsono (Paul A. Samuelson)penktoje veikalo Ekonomika (Eco-nomics) laidoje pinigø kategorijanusakoma taip: 3 skyriuje mes ma-tëme, kad ðiuolaikinëje ekonomiko-je vietoj tiesioginiø mainø panaudo-jami pinigai � ðiuolaikinë mainøpriemonë ir standartinis vienetas,kuriame iðreiðkiamos kainos ir sko-los (Samuelson P. Ekonomika. Iz-datelstvo Progress. Moskva. 1964. s.309). Ðis standartinis vienetas ið-reiðkia, mano nuomone, ne tik kai-nas, bet ir gretutines finansines sà-vokas (pelnà, pajamas, finansinesprievoles � mokesèius ir kita).

Pinigai kaipekonominëkategorija

Kaip sunku suvokti pinigø cir-kuliacijos sàvokà, P. Samuelsonasðio veikalo skyriuje Kainos ir pini-gai pavaizduoja amerikieèiø humo-risto ir karikatûristo F. Habbardo,praminto Kin (1868�1930), sàmo-jingu pinigø cirkuliacijos apibûdi-nimu: Tik vienas þmogus ið deðim-ties tûkstanèiø supranta pinigø cir-kuliacijos klausimus ir mes tà þmo-gø sutinkame kiekvienà dienà. (Sa-muelson P. Ekonomika. IzdatelstvoProgress. Moskva. 1964. s. 304).

Þinoma, praktiðkai sutikti bû-tent toká iðminèiø ir já pakalbintineámanoma.

Rusø sovietinëje finansø ir kre-dito literatûroje pinigai apibrëþiamitaip: Pinigai � ypatinga prekë, gaiva-liðkai iðsiskirianti ið prekiø pasaulio,esanti visuotiniu ekvivalentu irreiðkianti, K. Markso apibrëþimu,�mainomosios vertës kristalizacijà�.Pinigø, kaip ekonominës kategorijos,esmë pasireiðkia trijø savybiø vienybë-je: visuotinio tiesioginio mainomumo;savarankiðkos mainomosios vertësformos; iðorinio daiktinio darbo ma-to (Finansovo � Kreditnyj slovarj. TomI. Moskva. Finansy i statistika. 1984.s. 358). Iðskiriami pinigai ikikapita-listiniø formacijø, esant kapitalizmuiir pinigai esant socializmui. Apibû-

dinamos penkios pinigø funkcijos:1) vertës mato;2) cirkuliacijos priemonës;3) lobiø, sankaupø ir santaupø

sudarymo priemonës;4) mokëjimo priemonës;5) pasauliniø pinigø funkcijos.Socializmo santvarkoje pini-

gams taip pat priskiriamos pen-kios funkcijos, pakeièiant 3-iosiospavadinimà ið lobiø, sankaupø irsantaupø funkcijos á sankaupøfunkcijà. Tad sovietinëje literatû-roje pinigø kategorija paremta pi-nigø funkcijomis ir marksistiniumainomosios vertës formos verti-nimu. O, pavyzdþiui, mokëjimopriemonës funkcija nusakomataip: Pinigø, kaip visuotinës mokë-jimo priemonës, raida slepia tàprieðtaravimà, kad mainomoji ver-të ágavo formas, nepriklausomainuo jos buvimo bûdo kaip pini-gai� (Marks K., Engels F. Soè.Tom 46. è. II. S. 413).

Norint moksliðkai ávertinti kad irðios pinigø funkcijos nusakymà rei-kia gerai suvokti ekonomines doktri-nas. Ne veltui kun. Jurgis Matulai-tis�Matulevièius, kaip Imperatori-nës seminarijos Romos KatalikøDvasinës Akademijos Peterburge

profesorius, Vlado Jurguèio liudiji-mu, dëstydamas sociologijà reikala-vo ið savo klausytojø rimtai gilintis áK. Markso ekonomikos kûrinius.Profesorius pasiûlë V. Jurguèiui di-plominá darbà, kiek atsimenu, apieK. Markso vertës teorijà ir kritiðkàjos ávertinimà. Be abejonës, sociolo-gijos profesorius, vëlesnysis vysku-pas ir Baþnyèios Palaimintasis geraisuprato, kad dvasininkai, liesdamisociologinius religijos klausimus, su-gebëtø orientuotis ir prieðingos ide-ologijos teoriniuose samprotavi-muose. O koks buvo kai kuriø þmo-niø naivumas, mëginusiø priekaið-tauti vysk. Jurgiui Matulaièiui dël jotariamo polinkio á socializmà. JurgioMatulaièio uþraðai atskleidþia to di-delio ir kilnaus, aukðto lietuviø dva-sininko nueità kelià (Jurgio Matulai-èio uþraðai. Tituliniame lape leidimovieta ir metai nenurodyti. Ið 4 p. teks-to matyti, kad knyga patvirtintaBrukline, NY. 1991. VII. 12�35 �leista JAV-ëse).

Pinigø skirstymas á kapitalizmo irá socializmo pinigus sovietinëje eko-nominëje literatûroje turëjo ne tikekonominæ, bet ir politinæ prasmæ,vadovaujantis principine iðvada, jogpolitika yra koncentruota ekonomi-ka. Todël siekiama teoriðkai árodinë-ti socializmo pinigø pranaðumà prieðkapitalistinës visuomenës pinigus.Buvo leidþiami net specialûs teoriniaileidiniai, skirti burþuaziniø finansø,pinigø ir kredito teorijø kritikai. Ðioleidinio antroji dalis skirta Prancûzi-jos, tuometinës Vokietijos Federaty-vinës Respublikos ir JAV pinigø irkredito teorijø kritikai (Kritika sovre-mionych burþuaznych teorij finansov,deneg i kredita. Izdatelstvo Finansy.Moskva. 1970 s. 195�285).

Nepaisant sovietiniø finansø, pini-gø ir kredito teoretikø argumentuotøpastangø ne tik sumenkinti, bet ir pa-rodyti finansiniø kategorijø neefekty-vumà rinkos ekonomikoje, toji rinkosekonomika parodë savo gyvybingumà.Svarbûs tos rinkos elementai � pinigaiir kreditas padëjo jai keroti, o planinërinka, parengta moksliðkai tvarkomaisfinansais, pinigais ir kreditu, galutinaisugriuvo. Gyvenimo praktika árodoekonominiø teorijø, tarp jø ne pasku-tinæ vietà uþimanèios pinigø teorijosprivalumus, o rinkos ekonomikoje pi-nigø teorijos yra pranaðesnës. Tad irsovietinë kapitalistiniø valstybiø pini-gø teorijø kritika pasirodë moksliðkaineargumentuota.

Ið iðdëstytos medþiagos daro-mos iðvados:

1. Pinigø ekonominë kategori-ja istoriðkai susijusi su prieð tûks-tanèius metø pradëtais þmonijosgyvenime naudoti pinigø pirmta-kais bei natûriniais daiktiniais pi-nigais, ið kuriø vëliau atsirado me-taliniai bei popieriniai pinigai.

2. Pinigø ekonominë kategori-ja neatsitiktinai susijusi su pinigøfunkcijomis, dël kuriø pirmaeilið-kumo ir skaièiaus vieningos eko-nomistø nuomonës nëra.

3. Nëra ir vieningos pinigøekonominës kategorijos nusaky-mo, kaip ir visuotinai priimtino pi-nigø apibrëþimo.

4. Kritiðkai vertinamas valstybi-niø pinigø iððvaistymas ir grobstymasnepriklausomoje Lietuvos valstybëje,siejant tai su sovietmeèio palikimu.

5. Pateikiama sovietiniø pinigøbei pinigø ekonominës kategorijosnusakymo esmë pabrëþiant sovie-tinës finansinës literatûros siekimàiðkelti jø taikymo planinëje rinko-je pranaðumus ir juos kritiðkai ver-tinant kapitalistinës rinkos sàlygo-mis (o ji gyvenime patvirtino savopranaðumà), t. y. naudojant ir pini-gø ekonominæ kategorijà.

Atkelta ið 15 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS

skelbia konkursà Leksikografijos centro vadovo vietai uþimti.

Dokumentai priimami iki 2003 m. sausio 13 d. adresu: Lietuviø kal-bos institutas, P. Vileiðio g. 5, LT-2055 Vilnius (158 kab.).

Informacija tel. (8~5) 234 72 00, 234 64 72; interneto svetainëwww.lki.lt.

Direktorius

Prieð prof. Alfonsà Þilënà, kaip prieð finansø mokslo autoritetà, galvà lenkia ekonomistas prof. Stanislovas Algimantas Martiðius

2002 m. gruodþio 19 d. Nr. 22 (268) 19Dr. Jonas Rudokas

Antrasis pasaulinis karas, sujuo susijusios okupacijos atneðëmûsø kraðtui jokiais matais neið-matuojamø nuostoliø kultûros irmokslo srityse. Jauni, gabûs, galë-jæ tiek daug gero padaryti savo tau-tai þmonës buvo priversti paliktigimtinæ, þuvo kalëjimuose ir lage-riuose.

Vienas tokiø talentingø nepri-klausomoje Lietuvoje iðaugusiø,bet, deja, anksti palikusiø ðá pasaulámokslininkø buvo Pranas Lesaus-kis (1900�1942) � Lietuvos kariuo-menës artilerijos pulkininkas, labaisvarbios karinës þinybos � Ginkla-vimo valdybos virðininkas, mate-matikos mokslø daktaras, profeso-rius, vienas ið vadybos mokslo pra-dininkø Lietuvoje, visuomenës vei-këjas. Vien jau ið èia iðvardytø jo ti-tulø galima spræsti, koks tai buvonusipelnæs þmogus, koks platus bu-vo jo veiklos akiratis, kokia turtin-ga ávykiø buvo jo biografija, nors irneilga.

Kelias á mokslàBûsimo profesoriaus ir pulki-

ninko kelias á mokslo aukðtumasbuvo nelengvas � toks pat, kaip irdaugelio to meto Lietuvos jaunuo-liø, gimusiø tada dar tamsokamepatriarchaliniame kaime, kurmokslo þiniø siekimas buvo sunkiaisuprantamas. Todël didþiules kliû-tis kelyje á ðviesà áveikdavo tik tie,kurie bûdavo ir labai gabûs, ir uþ-sispyræ, ir iðradingi.

Pranas Lesauskis, be jokiosabejonës, priklausë tokiai publikai.Negavæs savo gana pasiturinèiø të-vø pritarimo siekimams, jis 1920metø rudená paliko savo gimtà Þe-beriø kaimà (dabar � Plungës rajo-nas) ir ástojo á Karo mokyklà: tengavo visiðkà iðlaikymà ir sàlygasmokytis gimnazijoje.

Baigæs Karo mokyklà 1921 m.ir gavæs brandos atestatà 1922 m.P. Lesauskis tæsë mokslus Lietuvosuniversitete � tebetarnaudamaskariuomenëje studijavo fizikà. Ðitarnyba nebuvo lengva, apie taikalba ðtai toks faktas: 1925 m. þie-mà kartu su keliais tokiais pat jau-nais karininkais P. Lesauskiui tekolankytis Italijoje � pirkti ðautuvø irðoviniø. Sandëris buvo sëkmingas,bet gráþdami mûsiðkiai vos nepa-skendo jûroje su visu kroviniu: uþ-klupo pavasarinës audros, laivasbuvo apgadintas ir kelionë uþsitæ-së, maisto atsargos baigësi, águlai irkeleiviams teko pabadauti.

Tiesa, ðioje kelionëje jaunas ar-tilerijos leitenantas gerai iðmokoitaliðkai, ir tos þinios jam labai pra-verti vëliau.

Nepaisant karinës tarnybossunkumø P. Lesauskis uþsikrovësau dar vienà naðtà: 1926 m. rude-ná jis kartu su savo kolega AntanuÞvironu, vëliau � Vilniaus univer-siteto profesoriumi ir politkaliniu,pasipraðë laboranto vietø LVUMatematikos-gamtos fakultete irjas gavo, nes abu buvo spëjæ pelnytiprofesûros pasitikëjimà. Apie taidokumentuose raðoma: AntanasÞvironas ir Pranas Lesauskas yra at-likæ egzaminus ir praktikos darbus iryra linkæ studijuoti fizikà plaèiau.Duodami fizikos pamokas aukðtes-niosiose mokyklose Kaune yra paro-dæ pedagoginiø gabumø. Noriai yrapasiryþæ mesti bet kurià kità tarnys-tæ ir visiðkai atsidëti darbams fizikossrityje.

Galima neabejoti, kad abiejøjaunuoliø ketinimai buvo rimti:P. Lesauskis prof. I. Konèiaus va-dovaujamas atliko diplominá darbà

Artileristas, matematikas � vadybosmokslo pradininkas Lietuvoje

PROF. DR. PLK. PRANO LESAUSKIO ÞÛTIES 60-ØJØ METINIØ PROGA

tema Kristalø auginimas ir jø savy-bës, kuris buvo ávertintas labai ge-rai ir Matematikos-gamtos fakulte-to taryba 1927 m. birþelio 14 die-nos posëdyje nutarë iðduoti jamaukðtojo mokslo baigimo diplomà.Taèiau netrukus jauno diplomuotofiziko likimas staiga pasuko kitakryptimi: jau 1927 m. rudená jis vëlatsidûrë Italijoje, tapo Turinoaukðtosios artilerijos technikosmokyklos klausytojas, þemaitiðkaiuþsispyræs gilinosi á balistikos gud-rybes. Prisiminsime, kad balisti-ka � teorinës mechanikos ðaka,studijuojanti lekianèio artilerijossviedinio judesá, gana sunkus, labai�matematiðkas� mokslas. Taèiau P.Lesauskio uþmojai siekë kur kastoliau: jis nusprendë pasinaudotiproga ir lygiagreèiai su artilerijosmokslais Turine parengti disertaci-jà matematikos daktaro laipsniuiRomos katalikiðkajame universite-te gauti. Disertacijos tema Sviedi-niø derivacijos teorija � artima ba-listikos studijoms Turine. Tuo pa-èiu tai gera proga iðmokti moksli-nio darbo metodikos, papildyti sa-vo þinias. Bet pagrindinis ðio sun-

kaus darbo tikslas buvo kilnus irambicingas: �jeigu pasisektø kad irmaþas þingsnelis padaryti artilerijosmokslo srityje, mokslo, kuris dabaryra tapæs tarptautiniu ir vienodai pri-einamas lietuviui, italui, anglui, taiir tas man suteiktø moraliná pasiten-kinimà. Kaip bûtø gera, kad galëtu-me pasakyti, kad mes, lietuviai, ir èiabent vienà akmenëlá statybai pridë-jome. Taip raðë viename savo laið-ke á Kaunà P. Lesauskis.

Taip jaunas þemaitis, dabar jaukapitonas, ëmësi labai sunkaus uþ-davinio, þengdamas savo tautieèioKazimiero Semenavièiaus, iðgarsë-jusio artilerijos moksle dar XVIIamþiuje, pëdomis. Ir jam pavyko.1931 m. pavasará P. Lesauskis gráþoá Kaunà parsiveþdamas ið Italijosbent 2 garbingus diplomus: Turinoaukðtosios artilerijos technikos mo-kyklos, kurià baigë antruoju pagalrezultatus, ir matematikos mokslødaktaro, apginto Romoje, kuris bu-vo ávertintas �karaliðku laipsniu�gavus 105 taðkus ið 110 galimø. Sujuo, kaip su lygiu, tarësi solidûs ita-lø profesoriai, paþadëjæ, kad jo su-kurtas artilerijos sviediniø derivaci-jos (t. y. nukrypimo nuo uþduotiestrajektorijos) skaièiavimo metodas

(Metodo del cap. Lesauskis per il cal-colo deller derivazione � taip jis va-dinosi italiðkai) bus jau kitais metaisdëstomas Turino mokykloje. Atro-dë, kad tolesnis ðio talentingo þmo-gaus gyvenimo kelias aiðkus: artile-rija, matematika, mokslinis darbas,susijæs su kraðto gynimo uþdavi-niais, su ginkluotës kûrimu, panau-dojant uþsienyje gautas þinias ir tu-rimus gabumus matematikai. Ta-èiau atsitiko kitaip.

Kaune P. Lesauskio laukë dide-li ir sunkûs darbai: buvo daugybëkelioniø po uþsienius, uþsakant irpriimant ten pagamintus ginklusLietuvos kariuomenei: Ðvedija,Vokietija, Prancûzija, Anglija,TSRS, JAV. Èia labai pravertë ba-listikos þinios, ypaè Ðvedijoje,Boffors firmoje, kur jaunas artile-ristas ið maþai kam þinomos ðaliespamokë patyrusius ginklø gamybosþinovus � padëjo surasti klaidø jøskaièiuotëje, arba Ðveicarijoje, kurpavyko laimëti labai sunkø ginèàdël gausios firmos Oerlikon paga-mintø automatiniø pabûklø koky-bës. Labai padëjo ir svetimø kalbømokëjimas � P. Lesauskis buvo pla-

èiai þinomas poliglotas, mokëjæsbene 15 kalbø.

Jau 1936 m. jis tapo Ginklavimovaldybos, kuriai priklausë visi mûsøarsenalai, du stambûs ginklø fabri-kai Kaune, Ðanèiuose, ir Linkai-èiuose, prie Radviliðkio. Pasikeitëpareigos � pakito ir moksliniai inte-resai: tiksliuosius mokslus pakeitësocialiniai, o ypaè � vadyba.

Kaip Lietuvoje atsirado vadyba?Ðiandien turime deðimtis vady-

bos fakultetø, daugybæ profesoriø,daktarø, tûkstanèius ðios specialy-bës studentø, vadybininko profesi-ja � viena populiariausiø, iðleidþia-ma gana daug literatûros vadybostematika. Beje, vadybos praktikoslygis, tiesà sakant, nedþiugina, bettai atskira tema.

O tuo metu, tarpukariu, vady-ba buvo vos gimusi, labai jaunamokslo ðaka. 1986 m. JAV vadybosakademijos iniciatyva buvo pami-nëtos vos ðimtosios vadybos meti-nës tuo pagrindu, kad 1886 m. JAVinþinieriø-statybininkø draugija sa-vo susirinkime pirmà kartà vieðaisvarstë vadybos temà.

Þinoma, tai tik simbolinë data:kalbëti ir raðyti ðia tematika JAVbuvo pradëta gerokai anksèiau.

Lietuvoje pirmàsias publikacijasPamokslas apie trusà ir procæ (1887)ir Kaip ásigyti pinigus ir turtà (1891,1906) artimomis vadybai temomispaskelbë Petras Vileiðis (1851�1926) � inþinierius, verslininkas,mûsø tautos þadintojas dar spau-dos draudimo metu. Tarpukariuðiomis temomis raðë agronomasStasys Nacevièius, teisininkas Pra-nas Viktoras Raulinaitis, chemikasprof. Jonas Ðimkus.

Taèiau sistemingas vadybosidëjø propagavimas Lietuvoje pra-sidëjo tik paskutiniaisiais Nepri-klausomybës metais, kai grupë ðiomokslo entuziastø Kaune ákûrëMokslinës vadybos draugijà � taiávyko 1938 m. birþelio 1 dienà.Steigimo iniciatoriumi buvo inþi-nierius Vytautas Andrius Graièiû-nas (1898�1952), vadybos þiniø ági-jæs JAV, ten dalyvavæs ir panaðiøorganizacijø veikloje. Tarp steigë-jø, be jau minëto prof. J. Ðimkaus,buvo ekonomikos mokslø dakta-ras, Finansø ministerijos kainøtvarkytojas Vladas Juodeika, Pet-ras Pamataitis � respublikos krimi-nalinës policijos vadovas, filosofi-

jos mokslø daktaras, ilgametis Pre-zidento kanceliarijos vadovas PijusBielskus ir kiti þinomi, iðsilavinæávairiø profesijø þmonës.

Bet aktyviausias ðios organiza-cijos narys buvo P. Lesauskis: jisperskaitë daugiausia praneðimødraugijos posëdþiuose, jai pirmi-ninkavo 1939�1940 m. Jis rimtuo-se to meto þurnaluose Tautos ûkis,Naujoji Romuva, Kardas, Mûsø þi-nynas paskelbë publikacijø vady-bos tematika daugiau negu kasnors kitas. Dar reikia pabrëþti, kadjo publikacijose daug originaliø,asmenine praktika pagrástø min-èiø, konkreèiø patarimø vadovams� ne vien uþsienio autoriø idëjø po-puliarizacija.

Ypaè ádomûs ir vertingi du tar-pusavy susijæ P. Lesauskio straips-niai: Bendradarbiavimo pradas or-ganizacijoje ir Integravimo metodasvadyboje. Juose keliami ir ðiandienaktualûs klausimai, visø pirma val-dymo demokratizavimas, kuris pasmus vyksta sunkiai, dël kurio daugkam ið vadovø dar kyla abejoniø. Ojuk tai XXI amþiuje visai dësningasreiðkinys, nes to reikia ir moderniaigamybai, sudëtingai ir dinamiðkai,ir ðiuolaikiniam kultûringam þmo-

gui, tos gamybos procesø dalyviui.Antra, vadovo sprendimø pagrin-dimo, vykdytojø átikinimo proble-ma: rimtai argumentuoti sprendi-mai ne tik sëkmingai vykdomi, betir formuoja organizacijoje gerà at-mosferà.

Kodël jau tolokai paþengæstiksliøjø mokslø srityje P. Lesauskistaip staiga pakeitë savo orientaci-jà � susidomëjo vadyba?

Prieþasèiø buvo daug. Netur-tingai, jaunai valstybei socialiniømokslø idëjos buvo labai aktualiospraktiniu poþiûriu, ypaè sparèiaibesiplëtojanèios vadybos, kuri ga-lëjo bûti su pasisekimu panaudotavalstybës ástaigose, versle, kariuo-menëje ir kitur. Jauni, smarkûsmûsø inteligentai stengësi ðios pro-gos nepraleisti, nors pirmieji þings-niai kaip visada buvo sunkûs: daugkas nepasitikëjo naujomis idëjo-mis, ðaipësi ið jø. Antra, P. Lesaus-kis vadovavo stambiai karinei þiny-bai, todël jo darbe vadybos þinioslabai pravertë derinant kariðkiø,mokslo þmoniø ir gamybininkø in-teresus, sprendþiant karinës pra-monës plëtros klausimus. Tik vie-nas pavyzdys: mûsø inþinieriai ta-da visai savarankiðkai suprojekta-vo ir pastatë labai modernià taislaikais gamyklà � Linkaièiø ginklødirbtuves, kuriose buvo vykusiai ið-spræsti ne tik darbo naðumo, pro-dukcijos kokybës, saugumo techni-kos, bet ir socialiniai klausimai.

Pagaliau vadybos, darbo orga-nizavimo þinios buvo labai naudin-gos P. Lesauskio asmeniniame gy-venime: nemokëdamas gerai orga-nizuoti savo darbo jis nebûtø galë-jæs vienu metu sëkmingai vykdytisunkias pareigas Ginklavimo val-dyboje, aktyviai dalyvauti daugeliovisuomeniniø organizacijø veiklo-je, dëstyti Politiniø ir socialiniømokslø institute, dirbti mokslinádarbà ir t. t.

Taip matematikas ir artileristassparèiai þengë á prieká visai naujo-je mokslo srityje ir jo nuopelnai bu-vo ávertinti � Lietuvos katalikømokslo akademija 1937 m. pakvie-të já savo nariu.

Taèiau jam, kaip ir daugeliui tometo mûsø inteligentø, nebuvolemta padaryti savo kraðto labui tai,kà jie norëjo ir galëjo, bûdami ga-bûs, darbðtûs, ambicingi. Uþklupookupacija, ir graþûs planai þlugo.

P. Lesauskis 1940 m. rugpjûtá bu-vo paleistas á atsargà ir dar spëjo pra-dëti dëstytojo darbà Kauno universi-tete, su grupe kolegø prof. P. Slavënovadovaujami rengë akademiná mate-matikos vadovëlá. Bet 1941 m. sausio2 d. buvo areðtuotas, kaip ir daugelisLietuvos kariuomenës karininkø. Mi-rë lageryje Gorkio srityje 1942 m. lap-krièio 27 d. Visi jo darbai vadybos te-matika iðspausdinti knygoje VadybaLietuvoje 1918�1940 metais,iðleistoje 1991 m.

Plk. Pranas Lesauskis

Lietuvos universiteto fizikø ir matematikø 1928 m. laida; ið kairës: A. Þvironas, P. Lesauskis, Gotleris, Mockus; pirma ið deðinës �Kaunaitë (1850�1960 m. Salomëjos Nëries mokykloje dirbo matematikos mokytoja, dabar jau mirusi). 1927 06 14

ATMINTIS

20 2002 m. gruodþio 19 d. Nr. 22 (268)

ISSN 1392-7191Leidþia

UAB �Mokslininkø laikraðtis�SL Nr. 169Spausdino

UAB �Sapnø sala�S. Moniuðkos g. 21, 2004 Vilnius

�Mokslo Lietuvà� remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondasPatarëjai: V. Bûda, R. Goðtautienë, J. Puodþius, A. Ramonas,

D. Stanèienë, A. Targamadzë, E. K. Zavadskas.Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 Vilnius

El. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel. (8�5) 2 12 12 35, 2 62 74 58, faks. 2 61 47 29Laikraðtis internete: http://ml.lms.lt

Redakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruoja

Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas

Sekretorë Kristina Buèionytë

Stilistë Angelë Pletkuvienë

Dizaineris Valdas Balciukevièius

Ðiuolaikinës Lietuvos kultûrosplëtros pagrindinë kryptis:

KEISTIS, KAD IÐLIKTUM SAVIMI

Pabaiga, pradþia Nr. 21

Plëtodami savo kultûràiðloðtume plaèiau

pasiþvalgæ po pasaulá

Negalima apsiriboti ties vienukuriuo nors þmonijos regionu, vienakuria nors kultûros tendencija, nestaip iðkreiptume universalumo visu-mà, pamirðtume gyvenimo praktikatapusià aksiomà, kad vieningas visospasaulio kultûros universumas skir-tingai reiðkiasi skirtinguose regio-nuose, kuriuos tradiciðkai skirstomeá Vakarø (Europos, Naujøjø laikøAmerikos, Australijos) ir Rytø (kla-sikinës Azijos, ið dalies Afrikos irOkeanijos) pasaulius.

Mes iðloðtume plaèiau pasiþval-gæ. Ðitai suprasti ir ávertinti nepa-prastai svarbu ir todël, kad civilizuo-to pasaulio horizontai labai iðsiplë-të, dar vakar buvusios atsilikusiosRytø tautos stebina savo pasieki-mais. Prisiminkime Japonijos pavyz-dá. Gyvendami ant akmenø pasauliopakraðtyje, neturëdami nei aukso,nei naftos, taèiau plaèiai bendrauda-mi su Rytais ir Vakarais, nepamirð-dami savo paèiø prigimties, jie tapoekonomiðkai galingi, kultûriðkai ádo-mûs, jais domisi visas pasaulis.

Turime geriau paþinti ne tikVakarus, bet ir Rytus

Ne tik Vakarus, bet ir Rytus tu-rime paþinti ir todël, kad nuo jø nu-siðalinæ sunkiai susikalbame su ki-nais, indais, japonais ir kitais rytie-èiais, kuriø, beje, taip sparèiai dau-gëja, kad jau dabar jie sudaro didþi-àjà þmonijos dalá.

Susitikdami su rytieèiais dël jø gy-venimo ypatumø neþinojimo jau da-bar kartais atsiduriame komiðkojepadëtyje. Antai laukdami aukðtø pa-reigûnø ið Lietuvos japonai kreipësipraðydami kuo daugiau informacijosapie Lietuvos ir Japonijos ryðius nuoseniausiø laikø. Nustebino sveèius iðLietuvos tomis þiniomis sumaniai pa-sinaudojæ pokalbiuose, o Lietuvospusei tokiø þiniø visai nereikëjo, norsbandþiau jas ásiûlyti�

Dar paradoksaliau atrodë mûsøpareigûnø elgesys Kinijoje. Mûsið-kiai apgailestavo, kad lietuviø ir ki-nø ryðiai dar tik mezgasi, neþinoda-mi, kad lietuviai artimai bendravo sukinais jau... XVII a.!

Be to, nevalia pamirðti, jog turi-me ir savàjá Orientà � ne pirmà am-þiø Lietuvoje gyvena rytietiðkos tau-tos: þydai, totoriai, karaimai, romai...Juos paþástame ne kà geriau negu to-limojo Oriento tautas. Beje, naujai-siais laikais Lietuvoje ásikûrë ir kitørytietiðkø tautø bendruomenës, ku-rios ilgainiui dar labiau pagausës.Kad nesusilauktume rasiniø, tauti-niø konfliktø, kaip kad kai kurioseVakarø Europos ðalyse, turime ieð-koti bûdø jau dabar kartu spræsti ið-kylanèias problemas, kartu plëtotidaugiatautës Lietuvos kultûrà.

Lietuvos kultûros ryðiai irsàveikos su Orientu yralabai seni ir turiningiLietuvos kultûros ryðiai ir sàvei-

kos su Orientu yra labai seni ir turi-ningi, o ir bazæ esame sukaupæ soli-dþià. Antai jau S. Ðalkauskis árodinë-jo, jog Lietuva negali apsiriboti tik-tai kontaktais su Vakarø kultûra jautodël, kad nuo senø senovës lietu-viuose teka �rytietiðkas kraujas�.Taip kalbëdamas jis rëmësi tuometplaèiai paplitusiomis S. Daukanto,dr. J. Basanavièiaus, dr. J. Ðliûpo hi-potezëmis apie rytietiðkà lietuviø kil-mæ, teigë, kad lietuviai ið prigimtiesyra linkæ á viskà, kas rytietiðka.

Nors ðias teorijas ir jomis argu-mentuojamus teiginius dabar verti-name kur kas kritiðkiau, negalimeatmesti minties, kad nemaþà lietuviøkaip nacijos substrato dalá sudaro in-doeuropietiðkas pradas, rytietiðka dva-sia, iðlikusi pirmiausia per kalbà, ar-timà indoeuropieèiø prokalbei, ku-ri, manoma, egzistavusi jau naujojoakmens amþiaus (neolito) epochoje,taigi V�IV tûkst. pr. Kr. Kai kurie ty-rinëtojai jos pradþià linkæ nukelti ádar ankstesnius laikus, á naujojo ir vi-duriniojo akmens amþiaus (mezoli-

to) sandûrà, apie VII tûkst. pr. Kr.,ar net anksèiau. Indoeuropieèiai ta-po saitu, kuris jungia mus su Rytais netik genetiðkai, bet ir dvasiðkai.

Tereikia pasidomëti lyginamàjakultûrologija ir ásitikinsime, kiek li-tuanistinëje terpëje esama rytietiðkøapraiðkø � kalboje, tautosakoje, mi-tologijoje, prigimtinëje religijoje, vi-same tame, kas suformavo savità lie-tuvio tautiná tipà.

Beje, prielaidø lituanistikos irorientalistikos sàsajoms ir sàvei-koms teikë ir teikia pati Lietuvoskultûros raida, anot Vytauto Kavo-lio, nuëjusi ilgà ir sudëtingà moder-nëjimo kelià, kurá bûtina studijuotine tik faktografiðkai, bet ir analitið-kai, kaip pro ávykius prasiðvieèianèiussàmoningumo poslinkius.

Tos studijos padëtø geriau su-vokti, kodël tuo ar kitu laikotarpiumûsø kultûroje þenklûs vieni ar ki-ti dalykai, priskiriami Rytams ar Va-karams...

Ávairiø kultûrø sintezë �prielaida naujos kokybës

generacijai

Dar amþiaus pradþioje S. Ðal-kauskis, aiðkindamas ávairiø kultûrøsintezës apraiðkas lietuviø kultûroje,sintezæ kaip prielaidà naujos koky-bës generacijai, rëmësi trimis garsio-mis asmenybëmis: M. K. Èiurlioniu,Vydûnu, A. Dambrausku.

Jis sakë, jog tie asmenys, patysbûdami plataus akiraèio, stengësi sa-vyje priimti kuo daugiau universaliøvertybiø: Kiekvienas jø, remdamasispagrindiniais vienos ar kitos civiliza-cijos pradais, pirmiausia jautë porei-ká juos papildyti su ja besivarþanèioskultûros pradmenimis ir tik vëliau,

taip sakant, turëdamas savyje savodvasinio vystymosi tezæ ir antitezæ, at-likdavo galutinæ jø sintezæ. Ðitaip Vy-dûnas, uþaugæs vokieèiø vakarietiðkoaktyvizmo atmosferoje, pajuto smar-kià traukà prie stebëtojiðko Rytø ide-alo, tokio tolimo laiko ir erdvës poþiû-riu. Èiurlionis, Lenkijoje susidûræs suVakarø kultûros individualizmu, ne-paprastai simpatizavo kosminiam Ry-tø filosofijos dvasios universalizmui;tuo tarpu Dambrauskas, kuris ilgà lai-kà tiesiogiai buvo veikiamas rytietiðkosmàstysenos, daug labiau nei abu pir-mieji jautë potrauká prie Vakarø Eu-ropos civilizacijos, nors visi trys buvoeuropieèiai tikràja ðio þodþio prasme.

Toji sintezë davë labai ádomiø,naujø Lietuvos kultûroje rezultatø.Vydûnas pateikë originaliø apmàsty-mø apie pasaulá, kurie, anot S. Ðal-kauskio, siekia tolimiausias prieþastisir netgi pirmàjà prieþastá.

Vytautas Kavolis tokios sintezëspaskatø aptiko Lietuvos sàmoningu-mo raidoje, palankioje tradicionaliz-mo ir naujoviø sàveikai, susiklosèius

palankioms aplinkybëms, kai senø-jø pliuralistiniø tradicijø bazëje iðau-gæ þmonës jau galëjo (sugebëjo)kontaktuoti su kitø kultûrø vertybë-mis, jas sintezuoti.

Jo nuomone, aptariant kultûrøsintezæ bûtina minëti ir ne tik M. K.Èiurlioná, Vydûnà, bet ir V. Krëvæ,J. Biliûnà, nes kaip tik jie geriausiaiiðreiðkë tai, kas XIX a. pabaigoje �XX a. pradþioje brendo lietuviø na-cionaliniame sàmoningume, nuolatsave praturtinanèiame vis sudëtin-gesnëmis struktûromis.

Ðviesos siekimas, kuris Biliûnuibuvo linearus, vienkartinis evoliucijosið nelaisvës á laisvæ procesas, vykstan-tis suprantamoje istorijoje, Èiurlio-niui tampa cikliniu, nuolat pasikarto-janèiu gamtos ar kosminiu procesu(�ðviesa prieð audrà ir po audros ðvie-sa � taip nuo pasaulio pradþios�), ku-rio kaip ir savo paties gelmiø þmogusnepajëgia racionaliai suprasti (�giliau-sias savæs paþinimas yra uþ mûsø pro-to ribø, taip kaip giliausias visatos,pradþiø pradþios paþinimas etc.�).Krëvës istoriniuose-legendiniuose rað-tuose [anot jo. � Aut.] kartojasi iðki-limo-þlugimo ciklas, Vydûnui veikianet reinkarnacijos spiralë, leidþiantiþmogui per daugelá pasikartojimø to-bulëti arba visai þlugti. Laikas � nebenesulaikomo þygiavimo pirmyn, betamþinøjø pasikartojimo ritmø drama-tizacija.

Tai labai ádomus V. Kavolio pa-stebëjimas, kuris artina M. K. Èiur-lioná, V. Krëvæ, Vydûnà su Rytø kul-tûros koncepcijomis, besiremianèio-mis cikliðkumo samprata, prieðingainei linearûs Vakarø samprotavimai.

Kartu su nauja sàmoningumospiralës vija artina naujàjá sàmonin-gumà, kuriam ið dalies bûdinga iki-

indoeuropietiðka ir indoeuropietið-ka pasaulëþiûra, iðlikusi lietuviø mi-tologijoje, pasakose, prasiverþiantiliaudies kûryboje, ypaè medþio dro-þyboje, taip pat poezijoje, kur gam-ta sudvasinta, kur veikia visokios ge-ros ir blogos jëgos.

M. K. Èiurlioniui tos jëgos glûdine apèiuopiamoje istorijoje, bet kos-moso gelmëse, jø charakteris nëra toksaiðkus kaip Biliûnui (þr. jo Laimës þi-burys), juntamas tik pasàmone.

Orientas paliko neiðdildomàáspûdá iðtisam bûriui ádomiø ir talen-tingø Lietuvos kûrëjø. Apie Europosliteratûros neaplenkusià orientalisti-næ srovæ ir Lietuvos atstovus joje ra-ðë dar M. Gustaitis, o aptardamasorientalistinius reiðkinius lietuviø li-teratûroje akad. dr. Vytautas Kubi-lius surado jø per visà lietuviø litera-tûros istorijà.

Kuo toliau, tuo intensyviau kon-taktuojame ir su Vakarø, ir su Rytøpasauliu, kurio horizontai neregëtaiiðsiplëtë. Rytai ir Lietuvoje vis labiausuvokiami ne tik geografiðkai, nes

dar S. Ðalkauskis sakë, jog bûtø klai-dinga, ieðkant Rytø pasaulio, eiti viengeografine linkme. Èia svarbiausiasdalykas yra kultûrinës dvasinës struk-tûros savotiðkumas.

Pleèiantis kontaktams su Rytøkraðtais, gausëjant informacijos apietø kadaise tolimø ðaliø ir tautø kul-tûras, vos ne kasdien susiduriama suádomiais sintezës bandymais, kuriene tik generuoja naujà kultûrinæ ko-kybæ, bet ir patvirtina Stasio Ðalkaus-kio skelbtà mintá, jog kur kas perspek-tyvesnis kelias uþ saviizoliacijà yra sin-tezës kelias.

Tokiø apraiðkø apstu ne tik lite-ratûroje, bet ir dailëje, muzikoje, ki-tose meno srityse, ne tik praeityje,bet ir mûsø dienomis. Kaip yra pa-stebëjæs poetas E. Aliðanka, pasta-raisiais deðimtmeèiais formuojasinaujojo orientalizmo srovë, kuriátraukia vis daugiau Lietuvos meni-ninkø. Prisiminkime tiktai dailinin-kæ D. Dokðaitæ, kompozitoriøV. Bartulá, raðytojus P. Venclovà,V. Martinkø, poetà V. Bloþæ, D. Ka-jokà ir kt.

Todël taip svarbu, kad nacijospamatui atstovaujantis lituanistinispradas bûtø atviras sintezei, jà ska-tintø, atsisakytø pasenusiø stereoti-pø, kuriuos kadaise platino S. Ðal-kauskio oponentai, bandydami pa-stoti kelià kultûriniams kontaktams,mainams ir sintezei.

Pabaigoje norëèiau pridurti: Lie-tuvos kontaktai su pasauliu stiprëja irstiprës. Tokia gyvenimo logika. Todëlturime bendrauti ir su Vakarais, ir suRytais, þinoma, nepamirðdami savopaèiø vertybiø, savo kultûros, ðakni-mis kaip tas Gyvybës medis jau áau-gusios á tûkstantmeèius, á senàjá bal-tiðkàjá pasaulá.

Sukime sàveikø, sintezës ir in-tegracijos keliu, prisimindami S. Ðal-kauskio þodþius, kurie në kiek nepa-seno ir mûsø dienomis: Kartais sta-tausi klausimà, kodël banalûs, uþtai-syti pavirðutiniu patriotizmu truizmaituri pas mus tiek pasisekimo, ir priei-nu iðvadà, kad èia kaltas yra tasaisiauras akiratis, kurá prancûzai vadi-na �varpinës dvasia�. Parapijinës var-pinës akiratis yra bûdingas pas mustiems þmonëms, kurie yra kiek paki-læ virðum liaudies kultûros, bet darnëra iðkilæ iki visuotinai reikðmingoskultûros akiraèio. Savo veikloje va-dovaukimës S. Ðalkauskio mintimi,kad savita forma, visai þmonijai ben-dras turinys � tokia turi bûti kultûra,kuri viena gali bûti lietuviø tautos gy-vybës laidas.

***Problemos, kurias reiktø spræsti

norint efektyviai plëtoti nacionalinækultûrà, pakankamai aiðkios. Manonuomone, labiausiai padirbëjo kul-tûrologai, ávairiais aspektais besigi-linantys á prigimtines vertybes, bal-tiðkàjá paveldà.

Kol kas menkiau tiriami Lietu-vos ir Vakarø bei Oriento kultûrøryðiai ir sàveikos. Tyrimai atliekamitik atskirø mokslininkø iniciatyva,nekompleksiðkai, trûksta lëðø ele-mentariems tyrimo poreikiams. Sutuo susiduriu ir að pats. Antai norintefektyviai panaudoti per kelis de-ðimtmeèius mano sukauptà biblio-grafinæ kartotekà apie Lietuvos irOriento kultûrø ryðius ir sàveikas(joje jau daugiau kaip milijonas kor-teliø), reikia jà kompiuterizuoti. Otam reikalinga naði kompiuterinëtechnika, kainuojanti gana brangiai.Ið kur tuos pinigus paimti? Neseniaiáteikiau praðymà Lietuvos mokslo irstudijø rëmimo fondui, praðydamasparemti sumanymà parengti ir ið-leisti monografijà apie Lietuvos irOriento ðaliø kultûrø ryðius ir sàvei-kas, kuri galëtø tapti rimtu indëliudedant pamatus naujai mokslo ða-kai � lietuviðkajai orientalistikai,plëtojant kultûrø sintezës idëjà. Á ðiàknygà planuoju sudëti sukauptà ver-tingiausià bibliografijà. Kitiems ty-rinëtojams nereiktø sugaiðti deðimt-meèiø kaupiant duomenø bazæ. Ti-kiuosi, jog mano praðymas bus ið-girstas.

Be to, vertëtø po Lietuvos moks-lininkø sàjungos �stogu� suburti pro-bleminæ grupæ ar skyriø, kuris imtø-si Lietuvos nacionalinei kultûrai ak-tualiø kultûros sintezës problemø, ávienà bûrá sutelkdamas mokslinin-kus, uþsiimanèius baltø paveldo, Va-karø ir Oriento kultûrø studijomis.Taip bûtø efektyviau ir greièiau.Mokslininkø sàjunga ðiai iniciatyvaipritaria, bet ir vël: ið kur gauti lëðøtokios grupës ar skyriaus veiklai?

Kas paremtø idëjà imtis kultûrøsintezës? Naudodamasis proga,kreipiuosi á Lietuvos verslininkus,praðydamas investuoti á ðá projektà.

O gal Lietuvai kol kas viso to ne-reikia? Galvojame iðgyventi uþsi-sklendæ savyje, nuo pasaulio atsitvë-ræ þiogreliais? Nenorëdami suvokti,kad iðlikti savimi galime tiktai keis-damiesi, integruodamiesi á pasaulábe sienø.

Dr. Romualdas Neimantas

RYTAI-VAKARAI