Iðeina du kartus per mënesá, Leidþiamas nuo 1997 m. Nr. 8 ... pdf/393.pdf · ti visa, kas silpna, ir rauti… ne, ne medþius, bet ásitikinimus ir poþiûrius, kuriø ðaknys

Paðaukti mokytis ir mokyti

KRIKÐÈIONIØBENDRIJOS

TIKËJIMO ÞODISDVISAVAITINIS

LAIKRAÐTISIðeina du kartus per mënesá,

ðeðtadieniais.Leidþiamas nuo 1997 m.

sausio 9 d.

Ðiamenumeryje:

Priedo tema:dievotasgyvenimas

Nr. 8 (393) 2013 m. balandþio 20 d. Kaina 3,30 Lt

Wil Pounds

Gyvenimo dvasiapaslaptys.........................5 p.

Nukelta á 2 p.

Andrius Bernotas

Nemylëkimepasaulio..........................11 p.

Gabrielius Lukoðius:

„Ástabus bet kurisDievo malonëspasireiðkimas“........10 p.

Dvejonës ateina neti- këtai. Tarsi nelauk-tai pasirodæ dangu-

je tamsûs debesys. Dar sekundë-lë ir prasideda ðtormas. Nenu-maldomas vëjas pradeda lauþy-ti visa, kas silpna, ir rauti… ne,ne medþius, bet ásitikinimus irpoþiûrius, kuriø ðaknys negilios.Dvejojanèiø minèiø audros në-ra kaþkas nenormalu krikðèio-niðkame gyvenime, taèiau taipsvarbu þinoti, kà turime daryti,kai jos ateina, kur slëptis, kaip at-silaikyti.

Uþuovëjà, be abejonës, at-rasime Dievo þodyje. Dievokelias tobulas, Viešpaties þo-dis ugnimi valytas. Jis yraskydas visiems, kurie Juo pa-sitiki (Ps 18, 30). Vieðpaties þo-

Ðis straipsnis laikraðtyje „Ganytojas“ buvo spausdintas 2000 m. spalio 14 d. Nr. 19 (92)

Kaip keltis suklupusGIEDRIUS SAULYTIS

Nukelta á 3 p.

Jubiliejiniai Tikëjimo þo-dþio metai skatina susi-màstyti, kà mes, kaipprotestantiðkas evange-

liðkas judëjimas, per 25 metustrunkanèià tikëjimo kelionæ su-brandinome ir kokios vertybësmus veda á prieká. PaþintiKristø ir jo paþinimà perduotikitiems – trumpa, bet iðkalbin-ga Tikëjimo þodþio vizija netik kreipia þvilgsná á mûsø ti-këjimo centrà – Kristø, bet irkvieèia á visokeriopà tarnystæDievui. Viena ið svarbesniøðios tarnystës perspektyvø yrakrikðèioniðka mokinystë, ðvie-timas ir lavinimas, nes Kristauspaþinimas neámanomas bemokymosi, o Jo paþinimo per-teikimas kitiems – be mokymo.

Paðaukti mokytis ir mokytiDARIUS ÐIRVYS

Philip Schaff

Reformacija. Bendrojiapþvalga (VI d.).........9 p.

Nu

otr.

D. P

rans

kau

s

dis yra tas saugus skydas, ku-riuo prisidengæ liksime nesu-þeisti. Þmogiðkos filosofijos irmokymai sudega tarsi raþie-nos ugnyje, taèiau ÐventasisRaðtas pasilieka ir neapvilia.

Iðmëginimø ugnis tik iðryðki-na jo vertæ. Ðiame straipsnyjenorëèiau duoti kelis patarimustiems, kuriø tikëjimo laivà ðiuometu blaðko pasmerkimo aud-ros sukeltos bangos.

Tu esi ne vienasVieni išbandymai ateina ne-

priklausomai nuo mûsø, kiti, at-virkðèiai, – bûtent dël mûsø.Dvejoniø kyla arba dël to, kasvyksta aplink mus, arba dël to,kas mumyse. Paradoksalu, ta-èiau vienas didþiausiø sunku-mø tikëjimo kelyje esame mespatys. Ásitikinau, kad ðis „svo-ris“ tikrai nelengvas ir já pakeliatoli graþu ne kiekvienas. Mûsøpaèiø nuodëmës arba nesëkmëslabai daþnai bûna pagrindinënenumaldomø audrø prieþas-tis. Tuomet apninka dvejonës:„Aš netinkamas gyventi su Jë-zumi… Að apvyliau Dievà irnesu vertas bûti Jo vaiku… Gy-va krikðèionybë apskritai neman…“ Kadangi pats ne kartàesu tai patyræs, gerai þinau, kaipnelengva esant tokioje bûsenoje.Ir visgi iðeitis yra. Atstatymasprasideda nuo suvokimo, jog tune vienintelis išgyveni tokiàbûsenà ir net joje tu – ne vienas.Sakydamas, kad ne vienintelis,

Atraskime gyvenimosu Dievu gelmes......5 p.

Interviu su teologaisdr. Richardu Fosteriuir dr. Henriu Nouwenu

Nr. 8 (393) 2013 m. balandþio 20 d.


2 Dvasia ir þodisAtkelta ið 1 p.

Po netrumpo tikëjimo ir tarnys-tës laikotarpio ðis mokinystësimperatyvas man atrodo vienaspaèiø svarbiausiø.

Ið VieðpatiesgailestingumoEvangelistas Matas raðo, jog

Jëzus ëjo per visus miestus ir kai-mus, mokydamas sinagogose irskelbdamas karalystës Evange-lijà. Jis ne tik skelbë, bet ir mokëþmones bei gydë jø ligas ir nega-lias. Vieðpaties ðirdis buvo kupi-na nuoðirdaus susirûpinimoþmonëmis ir gailesèio, nes já se-kusios minios buvo panaðios ásuvargusias, iðsklaidytas avis bepiemens (þr. Mt 9, 35–36).

Pradþioje labiau pastebimeJëzaus stebuklus, iðgydymus irdemonø iðvarymus, maþiau –jog Vieðpaties gailestingumasgausiai liejasi per Jo mokymà. Jë-zus gailëjosi þmoniø, todël ne tikgydë, bet ir mokë. Ir tai darë nuo-lat. Evangelistui Morkui, pabrë-þianèiam Kristaus valdþià li-goms ir piktosioms dvasioms, Jë-zaus troðkimas mokyti þmonesirgi labai svarbus. Antai Jëzus sumokiniais iðplaukia á nuoðaliàvietà pailsëti (Mk 6, 31–32), taèiauþmonës seka Jam ið paskos á nuo-ðalià dykvietæ. Iðlipæs á krantà Jë-zus pamato minià – daugiausiatai paprasti kaimieèiai, þvejai, ma-þø miesteliø gyventojai, viltingaiþvelgiantys á pranaðà ið Galilëjos.Jëzui ir mokiniams tenka pamirðtipoilsá ir tæsti savo gailestingumotarnystæ – mokyti:

Jam pagailo þmoniø, nesjie buvo avys be piemens; ir pra-dëjo juos mokyti daugelio dalykø(Mk 6, 34).

Lukas paliko toká liudijimà(pateikiu sutrumpintà):

Vienà dienà, kai Jis mokëþmones [...] ten buvo Vieðpa-ties jëga, kad gydytø þmones(Lk 5,17).

Susidaro áspûdis, jog moky-mas, kaip ir kûno ligø gydymas,tampriai susijæs su Vieðpaties gy-danèia jëga. Patarlëse sakoma,jog iðmintingas þmogus yra stip-rus, ir paþinimas padidina jëgas(Pat 24, 5), o geras pamokymas –sveikata kûnui (Pat 4, 20–22). Heb-rajams kûnas reiðkë ne vien iðori-ná þmogø (kaip kad mes ðiandiensuprantame ðá þodá), bet visàþmogø, áskaitant jo màstymà,jausmus ir valià. Todël nenuos-tabu, kad Jëzus moko nuolat ir vi-sur: dykumoje, prie eþero, ið val-ties, lygumoje, ant kalno, mokoprie stalo ir ðventykloje, mirtiesakivaizdoje, ant kryþiaus ir poPrisikëlimo. Jo tikslas – atvertiRaðtus, áþiebti tikro gyvenimoðviesà klaidþiojanèioms sieloms.Jei tik Þodis apðvies ir Jo paþini-

mo versmë ims skalauti mûsøðirdis, protas prisipildys tyrøminèiø, lûpos kalbës, kas tikra irgarbinga, o kasdienybë praþysgerais darbais. Nes kaip þmogusiðmokytas, taip jis ir gyvena.

Apie mokytojusMûsø laikais madinga dve-

joti, maiðtauti ir prieðtarauti. Ak-las paklusnumas, þinoma, nëragerai, taèiau „didi nuomonë,kad viskà jau seniai þinai“ (Le-wis, Kipðo laiðkai, p. 16) irgi nedorybë. Tai susijæ ir su poþiûriu ámokymà, mokymàsi bei mokyto-jo institutà apskritai. Vakarø ci-vilizacija suklestëjo dël didþiømokytojø – filosofø, teologø, me-nininkø, raðytojø, mokslininkø,iðradëjø, taèiau ðiandien mûsuo-se pastebime kai kuriø nerimà ke-lianèiø þenklø. Pavyzdþiui, tûlasmokinys, studentas skundþiasi,kad jo mokymo ástaigoje trûkstagerø pedagogø, asmenybiø, ir sy-kiu nesibodi nusiraðyti ir „pra-stumti“ kito mintis ir darbus kaipsavo (kalbame apie plagiatà). Koverti tokie priekaiðtai, kai paèiamstudentui diplomas svarbiau neisàþiningai ágytas iðsilavinimas,o socialinis statusas – uþ atnau-jintà màstymà?

Rytø kultûrø kraðtai ðiuo at-veju galëtø bûti mums neblogupavyzdþiu. Teko girdëti, kaip vie-nas lietuviø baleto ðokëjas stebë-josi japonø dëmesingumu ir pa-garba, vos tik suþinojus, jog jis mo-kytojas. Pasirodo, jog tai vis dargarbinga profesija! Èia tiktø darviena nuogirda, kad pradiniø kla-siø mokytojo specialybë yra vienatrokðtamiausiø ir geriausiai ap-mokamø Pietø Korëjoje. Sunkupatikëti? Nebûtina keliauti taip to-li – iki sovietø okupacijos moky-tojas taip pat buvo didþiai gerbia-mas ir Lietuvoje. Pavyzdþiui,ðviesaus atminimo MarcelijusMartinaitis su giliausia pagarbair dëkingumu prisimena „skais-èios pavasario saulës nuðviestà“savo literatûros mokytojà, áskiepi-jusià meilæ knygai ir paskatinusiàjá tapti raðytoju (þr. M. Martinaitis,Mes gyvenome, p. 216).

Mokymas daro neátikëtinaididelá poveiká þmogaus sielai irgyvenimui – mokytojas yra þmo-gaus sielos ganytojas, jo bûsimogyvenimo architektas ir vado-vas. Jëzaus laikø Palestinoje krei-pinys rabi („mokytojau“) taippat skambëjo labai pagarbiai. Së-dëti ar ágyti iðsilavinimà prie kie-no nors „kojø“ (pavyzdþiui, Ga-malielio – þr. Apd 22, 3) reiðkë pa-garbà mokytojui, paþinimui irnuolankià mokinystæ, galiausiai– kelià á Iðganymà. Bûti Jëzausmokiniu taip pat visada buvo irlabai garbinga, ir... labai brangu.

Deja, kartais susidaro áspû-dis, kad Jëzaus mokiniu tampivos perþengæs baþnyèios slenkstá,o mokyti Dievo tiesø gali vos nebet kas ir bet kaip. Ðá neteisingàpoþiûrá demaskuoja profesoriusHowardas Hendriksas savo kny-goje Keiskime gyvenimus moky-dami. Jis prisimena karikatûrà,kurios pirmajame paveikslëlyjemokyklos direktorius sako jau-nai panelei, jog negali jos priimtiá darbà mokytoja, nes jiems reika-lingas þmogus su penkeriø metødarbo patirtimi ir magistro laips-niu. Antrame paveikslëlyje taspats direktorius – jau baþnyèiossekmadieninës mokyklos vado-vas, átikinëjantis tà paèià panelætapti sekmadieninës mokyklosmokytoja. Dabar jau nebesvarbu,kad ji jauna krikðèionë ir nelabaiiðmano Ðventàjá Raðtà. Juk nërageresnio bûdo ko nors iðmokti,kaip paèiam mokyti. Patirtis ateissu laiku, o vaikus pamilsite irtaip. Juk jie tokie mieli, ar ne?Svarbiausia – geri norai. Hen-driksas apibendrina:

„Koks liûdnas, taèiau teisin-gas komentaras, bylojantis apiemûsø atsainø poþiûrá á Dievoþodþio mokymà. Kad iðmoky-tum vaikus, jog du ir du – keturi,privalai maþiausiai ketveriusmetus studijuoti aukðtojoje mo-kykloje, o mokyti nesuvokiamøJëzaus Kristaus turtø gali betkas… (Hendriksas, p. 20).

Ne tik akademijoje ir mokyk-loje, bet ir baþnyèioje Dievui visdar reikia ne to, kas atlieka, bet to,

kas geriausia – uoliø ir pasiðven-tusiø mokiniø bei nuolat tobulë-janèiø mokytojø.

Dar keletas pastebëjimø dëlasmeniniø studijø. Nuo mokyk-los laikø þinome, kad norint geraimokytis, bûtina ruoðti namø dar-bus, o siekiant rezultatø sporte –bûtina sportuoti savarankiðkai.Apie pirmuosius mokinius sako-ma, jog jie „iðtvermingai laikësiapaðtalø mokymo“ ir „kasdienvieningai rinkdavosi“ (Apd 2, 42.46), todël krikðèioniðkas gyveni-mas neturëtø apsiriboti vienðventiniø ar sekmadieniniø susi-rinkimø lankymu. Reikia ir pa-stangø (iðtvermës), ir pastovumogilinantis á Dievo þodá, taip patpraktinio paþinimo taikymo. Kitavertus, labai svarbu savarankiðkøstudijø nepainioti su savamoks-lyste. Ðá skirtumà norëèiau iliust-ruoti tokiu pavyzdþiu. Daugiaunei prieð dvejus metus mano sû-nus aptiko mûsø namuose akus-tinæ gitarà. Parodþiau jam kelisakordus, kitus jis susirado interne-te. Po kurio laiko paaiðkëjo, jog jiskur kas gabesnis mokinys nei að– savamokslis gitaros „brazdinto-jas“. Supratau, kad jam reikia tikrogitaros mokytojo, antraip susifor-muos neteisingi ágûdþiai ir turësi-me dar vienà „brazdintojà“. Da-bar sûnus lanko gitaros pamokasir jo nebepavadinsi savamoksliu– jis turi mokytojà.

Net didþiausi sporto ir mu-zikos pasaulio talentai turi savomokytojus ir trenerius. Tai jie da-ro sàmoningai – kad nenustotøtobulëti. Kaþkas, turintis didesnæpatirtá ir paþinimà, turi mums pa-tarti, dràsinti ir pataisyti, jei klys-tame. Panaðiai yra ir su tikëjimodalykais. Kuo toliau einame, tuoaiðkiau turime suvokti savo nuo-dëmingumà, blaiviau vertinti sa-vo gebëjimus, lavintis savaran-kiðkai ir branginti Dievo duotusmokytojus. Kas yra tavo moky-tojas? – be galo svarbus klausi-mas. Dvasinëje „rinkoje“ visadabus pasiûlymø kiekvienam sko-niui. Kartais tas mûsø skonis bû-na gana prastas, sugadintas asme-niniø ambicijø, kûniðkumo ir ne-iðmanymo. Tik per Golgotos kry-þiø ir mokytojo gyvenimo vaisiussuprasime, kas vertas pasitikëji-mo. Tad rinkimës atsakingai.

Tamsusis arkliukasMes, evangelikai, esame

maþuma maþoje tautoje. Kokiemûsø ðansai kà nors laimëti pa-ðëlusiose ðio pasaulio lenktynëse,ypaè, kai atrodo, kad kitø þirgaieiklesni? Kalbant þirgø lenktyniøkalba, „ant kokio arkliuko staty-sime“ ir kokia strategija dovanosmûsø bendrijai sëkmæ ateityje?

Þmonës neretai klausia: kiekten jûsø susirenka? Að atsakau,kad kur kas maþiau nei Velykøsekmadiená á Katedrà ar pirma-diená á Akropolá. Masiðkumu mes

nieko nenustebinsime ir kepurë-mis nieko neuþmëtysime. Gal ta-da reikëtø eiti á politikà ir keistigyvenimà ið virðaus? Deja, vie-tos uþimtos ir norinèiø „sutvar-kyti reikalus“ netrûksta – politi-kos arkliukas jau seniai pabalno-tas. Be to, istorija liudija, jog baþ-nyèia, „statanti“ uþ politikà, ga-liausiai prasiloðdavo. Gal ekono-miniai svertai suveiktø ir reikëtøpaieðkoti rëmëjø? Bet ar tikrai vis-kas remiasi á pinigus? Iðties „rë-mimo arklá“ kinkosi daugelis,nors jis sunkiai prognozuojamas,nepatikimas – þiûrëk, pasibaidë,ir lekia jojikas ið balno... Todël sta-tyèiau uþ „tamsøjá arkliukà“ –krikðèioniðkà ðvietimà. Dþiau-giuosi, kad Tikëjimo þodis jau at-liko svarbiausius „statymus“:krikðèioniðka mokykla, Evange-linis biblijos institutas, pastoriø irtarnautojø studijos, knygø leidy-ba, periodinë spauda.

Posakis „tamsusis arkliu-kas“ susijæs su þirgø lenktynë-mis hipodrome. XIX a. Rusijojebuvo tikima, kad greièiausi veis-liniai arkliai yra baltos spalvos.Jei nori laimëti – statyk ant balto.Sakoma, kad kai kurie apsukruo-liai perdaþydavo baltus þirgustamsia spalva, kad kiti juos nu-vertintø. Lenktyniø pabaigojetamsusis þirgas iðsiverþdavo áprieká ir laimëdavo. Na, jei tokiàistorijà kaþkas iðgalvojo, tai betkuriuo atveju ðis posakis reiðkianetikëtumà, kuomet nuvertintasþirgas ðauna á prieká ir paliekavarþovus sau uþ nugaros. Ma-nau, kad bûtent krikðèioniðkasðvietimas, kurá neretai nuvertinanet patys evangelikai, ir yra Tikë-jimo þodþio judëjimo Lietuvojesëkmës laidas.

Jëzus mokë, jog teðlai árau-ginti pakanka maþyèio trupinë-lio raugo. Kartais vienas þmo-gus gali nuveikti daugiau neimilþiniðka organizacija su gau-siais ir turtingais rëmëjais. Vie-nas britø profesorius iðvedëádomià paralelæ tarp S. C. Le-wiso ir Billy Grahamo organiza-cijos tarnystës Jungtinëje Kara-lystëje (þinoma, nenuvertinantnë vieno!): pasak jo, per Lewisoknygas atsivertë daugiau britønei per visus Billy Grahamoprabudimo tarnavimus. Dau-guma nëra bûtina, kad dalykaikeistøsi. Pasak Kevino Vanho-ozerio, uþtenka nedidelës Gero-sios naujienos „bakterijos“, kadper Kristø á pasaulá ateitø nauja,krikðèioniðkomis vertybëmispersmelkta kultûra. Protestantið-ka XVI amþiaus Reformacija,nors ir nesuleidusi gilesniø ðak-nø, pasak dr. Ingës Lukðaitës,vis dëlto áspaudë gilius pëdsa-kus – raðtas gimtàja kalba, lietu-viðka spauda, ðvietimo sistemosiniciatyvos ir mokyklos (Lukðai-të, Reformacija, p. 559). Keliaspramintas, tad eikime.


Nu

otr.

D. P

rans

kau

s

Nr. 8 (393) 2013 m. balandþio 20 d. Dvasia ir þodis 3

Atkelta ið 1 p.

Kaip keltis suklupus

Albrechtas Diureris. „Sûnaus palaidûno sugráþimas“

turiu omenyje tai, jog daug Dievovaikø jau yra buvæ tavo vietoje.Sakydamas, kad ne vienas, turiuomenyje Dievo paþadà: NiekadAð tavæs nepaliksiu ir nepamir-ðiu (Hbr 13, 5).

Daugelis, tarp jø ir tie, ku-riuos laikome savo mokytojais iridealais, iðgyveno lygiai tà patá.Tiesà sakant, tikriausiai nebuvonei vieno tikro krikðèionio, kurisnebûtø nors kartà kritæs. Taip,nuodëmë griauna mus ir trukdotarnauti Dievui, taèiau manyti,kad priëmæ Jëzø Kristø niekuo-met nebenusiþengsime, taip patyra apgaulinga (þr. 1 Jn 1, 8–10).Tikëjimo kelias turi ne vienaukðtumas, bet ir slënius. Einantmirties ðeðëlio slëniu (o kartaisjame atsiduriame bûtent dël sa-vo nuodëmiø) svarbu nepamirð-ti, jog tavo sielos Sargas ir Gany-tojas yra ðalia ir Jo ramstis beilazda suteiks ramybæ (þr. Ps 23,1–6). Ðventosios Dvasios apkal-tinimai ir bûna tie ganytojo laz-dos kirèiai, kurie, kad ir nemalo-nûs, taèiau patvirtina, jog Vieð-pats tavæs nepaliko. Ið Dievo at-einantis apkaltinimas nëra pa-smerkimas. Nors jis nuliûdina,taèiau veda á atgailà, ramybæ irgyvenimà. Tokiomis akimirko-mis iðpaþinkime Dievui savonuodëmæ, nes Jis iðtikimas irteisingas, kad atleistø mumsnuodëmes ir apvalytø mus nuovisø nedorybiø (1 Jn 1, 9).

Po kritimo pasistenk neuþ-sidaryti savyje ir neatsiskirk nuoDievo vaikø. Þinau, jog tuometatrodo, kad nesi vertas ðventøjøbendrystës, jog nëra prasmës sa-vo naðtas krauti kitiems, taèiauvienam sutvarkyti paþeistà sie-là yra kur kas sunkiau, nei tuo-met, kai padeda kitas:

Du yra geriau negu vienas,nes jie turi gerà atlygá uþ sa-vo triûsà. Jei vienas kristø, kitasjá pakeltø. Bet vargas vienam,jei jis krinta, nes nëra kam pa-dëti (Ekl 4, 9).

Todël Raðtas ragina mus ið-paþinti nuodëmes ne vien Die-vui, bet ir vieni kitiems (þr. Jok 5,15). Be abejo, jeigu Dievo ramy-bë ir iðgelbëjimo dþiaugsmas su-gráþo, nuodëmiø iðpaþinimaskitam þmogui nëra privalomas.Taèiau kartais be tokio þingsniopasmerkimo audra nenurims.Kuo ilgiau bûni uþsidaræs, tuo

sunkiau darosi, kaip raðo Dovy-das:

Kol tylëjau, nyko manokaulai nuo kasdieninio manovaitojimo. Dienà ir naktá sun-kiai slëgë mane Tavo ranka.Mano jëgos seko, lyg vasaroskaitros dþiovinamos. Savo nuo-dëmæ Tau iðpaþinau ir savo kal-tës neslëpiau. Tariau: „Iðpaþin-siu savo nusikaltimus Vieðpa-èiui.” Tada atleidai man kaltæ(Ps 32, 3–5).

Todël pasistenk atrasti arti-mà draugà Kristuje, su kuriuogalësi pasidalinti savo ðirdgëla.Uþsidarymas neleidþia pakiltipo kritimo.

Kodël tëvas priëmë sûnøpalaidûnà?Kitas dalykas, kuris trukdo

keltis suklupus, yra nenumarin-tas nuosavas teisumas. Tai ma-nymas, kad Dievas mus priimaarba atstumia, atsiþvelgdamastik á mûsø darbus. Nors mûsødarbai yra reikðmingi Dievo aky-se, taèiau bendrystës su Juo pa-matas – Jëzaus Kristaus aukaant kryþiaus. Dievas priëmë Jë-zaus darbà, kad galëtø pateisin-ti mûsø nedorus darbus. Jei su-klupome, turime atgailauti, ið-paþinti kaltæ Dievui ir vël keltiþvilgsnius á Golgotos kryþiø, antkurio [...] tà, kuris nepaþinonuodëmës, Dievas padarë nuo-dëme dël mûsø, kad mes Jametaptume Dievo teisumu (2 Kor2, 1). M. Liuteris, dràsindamasvienà savo draugà, slegiamàdvejoniø, ragino tokiais þo-dþiais:

„Mokykis, mano mielasbroli, paþinti Kristø ir Já nukry-þiuotà. Mokykis nepasikliautisavimi ir Vieðpaèiui giedok ðiàgiesmæ: „Vieðpatie Jëzau, Tu esimano teisumas, o að esu Tavonuodëmë. Tu pasiëmei tai, kasbuvo mano, ir suteikei, kas buvoTavo. Tu tapai tuo, kuo nebuvai,kad ir að tapèiau tuo, kuo nebu-vau.”

Nuosavas teisumas vedaarba á pasipûtimà, arba á nusi-vylimà. Ir priešingai, Dievo tei-sumas – á nuolankø pasitikëjimàJuo. Geriausiai ðiø nuostatøskirtingumà atskleidþia Jëzauspalyginimas apie du tëvo sûnus(þr. Lk 15, 11–32). Sûnus palai-dûnas ir po didþiausiø savoklaidø bei nesëkmiø atrado jëgøsugráþti á tëvo namus. Sûnusdarbininkas, paties tëvo nuolan-kiai kvieèiamas, visgi atsisakëprisijungti prie puotos. Tikriau-siai, lygindamas savo „teisiusdarbus” su brolio nusiþen-gimais, jis negalëjo atrasti paaið-kinimo tëviðkam dosnumui,kurio susilaukë jo brolis. Nuosa-

vas teisumas verèia savo dar-bus lyginti su kitø darbais. Taipatsiranda pavydas, rungtynia-vimas, niekinimas arba nusivy-limas (þr. Jok 4, 1–2). TomasKempietis yra labai taikliaipasakæs:

„Jei savyje matai kaþkà gero,áþvelk kituose dar daugiau gero,kad iðliktum nuolankus. Ne-kenksminga save laikyti maþes-niu uþ kitus, taèiau labai þalin-ga save iðaukðtinti net prieð vie-nà þmogø. Nuolankieji gyvenanuolatinëje ramybëje, o iðdidþiø-jø ðirdyse – pavydas ir nesibai-giantis pyktis.”

Iðties pagalvokime, kodël të-vas, kuris, be abejonës, yra mûsødangiðkojo Tëvo ávaizdis, parodëtokià meilæ prasiþengusiam sû-nui, o ne tam, kuris visà laikàbuvo su juo? Manau, kad gráþ-tanèiame palaidûne tëvas áþvel-gë tai, kas taip brangu Dievo aky-se, – nuolankø pasitikëjimà jo ge-rumu ir meile. Tëvo elgesá geriau-siai paaiðkina psalmës þodþiai:Viešpats arti tø, kuriø ðirdys su-

duþusios, iðgelbsti tuos, kuriødvasia nusiþeminusi (Ps 34, 18).

Manau, kad mûsø polinkislyginti save su kitais ir tada arbagirtis savo pasiekimais, arbagrauþtis dël savo nesëkmiø yrabene pagrindinë prieþastis, ne-leidþianti surasti tikros ramybësVieðpatyje. Ið Dievo pusës mû-sø atþvilgiu vyrauja geranorið-kumas ir palankumas. Jei mesnusigræþiame nuo Jo, Jis laukiamûsø sugráþtanèiø, kaip sû-naus palaidûno. Jei mes pavy-dime Dievo palaiminimø kitøgyvenime, Jis kvieèia prisijungtiprie to dþiaugsmo. Þodþiu, Die-vas tikrai gyvena taikoje su mu-mis. Taèiau, jei mes norime gy-venti nuolatinëje taikoje ir ramy-bëje su Dievu, mums reikia nu-siþeminti ir pasitikëti Dievo ma-lone. Atrodytø, kad kartais Die-vas specialiai leidþia mumskristi ir tokiu bûdu blaivo ið tuð-èio pasitikëjimo savimi. Istorijaapie tëvo du sûnus to nepasa-koja, taèiau manau, kad tëvas irtoliau gyveno tik su vienu sû-numi. Ðá kartà namus paliko sû-nus darbininkas. Duok Dieve,kad jis, iðmokæs pamokà, sugráþ-tø kaip jo brolis palaidûnas. Vëlpacituosiu Kempietá:

„Kai kurie, nugalintys dide-lius pagundymus, yra daþnai nu-galimi maþø, kad, paþeminti sa-vo silpnybiø nedideliuose iðmëgi-nimuose, nepradëtø per daug pa-sitikëti savo jëga dideliuose.“

Kodël Petras karèiairaudojo?Prisiminkime Petrà, pirmàjá

ið Dvylikos. Nors tradiciðkai jislaikomas paèiu ðvenèiausiu ir

pieðiamas su Dangaus karalys-tës raktais, taèiau ið tiesø Petrasbuvo labai þemiðkas. Jo istorijasuteikia vilties kiekvienam tikin-èiajam. Po paskutinës vakarienësAlyvø kalne Jëzus atskleidë savoartimiausiems mokiniams, kadjie Já paliks ir Juo pasipiktins. Ta-èiau jis, manydamas esàs geres-nis uþ kitus, tvirtino: Jei net visiTavimi pasipiktins, aš niekuo-met nepasipiktinsiu! (Mt 26, 33).Nors tà patá kalbëjo ir kiti moki-niai, taèiau Petras kaip visuometbuvo garsiausias. Kone prisie-kdamas jis tvirtino Jëzui: Jeiman reikëtø net mirti kartu suTavimi, að vis tiek Tavæs ne-iðsiginsiu! (Mt 26, 35). Tikriau-siai Simonas manë, kad jis pri-valo taip kalbëti, juk Jëzus buvopavadinæs já „uola“. Taèiauakivaizdu, kad „uolos” vaidme-ná jis prisiëmë per anksti ir visaine taip, kaip Vieðpats jam buvoskyræs. Tas Petro uþtikrintumasbuvo ne kas kita, kaip paslëptasnuosavas teisumas, kuris Die-vui yra visai nepriimtinas. Bû-tent dël to Genazareto audrø uþ-grûdintas tvirtas Galilëjos þve-jys tà naktá raudojo kaip maþasvaikas. Raudojo, nes iš Dvyli-kos, neskaitant iðdaviko Judo, jisvienintelis kaip niekingas, savokailá gelbstintis niekðelis tris kar-tus, ir vël ne be priesaikos, iðsi-gynë savo Mokytojo (þr. Mt 26,69–75). Kristus leido bûsimamsavo baþnyèios lyderiui taipskaudþiai kristi, kad pastarasisiðmoktø nebepasitikëti savimi.Tà paèià naktá prasidëjo ne tikVieðpaties kanèia, bet ir Petropraregëjimas. Manau, kad kitàdienà þvelgdamas á kenèiantáant kryþiaus Jëzø, ðis Vieðpatiesmokinys jau gebëjo Jo gëdojeáþvelgti savo gëdà, Jo silpnume– savo silpnumà, Jo mirtyje – sa-vo mirtá.

Tik kryþius atveria tikràjàþmogaus padëtá, ir tik pripaþin-dami savo silpnumà bei gëdàmes tampame gabûs priimtiDievo gailestingumà ir dþiaugtisJo malone. Prisikëlæs Jëzus triskartus – po kartà uþ kiekvienàatsiþadëjimà – paklausë Petro,ar ðis myli Já (þr. Jn 21, 15–17).Atsakymai buvo reikalingi neVieðpaèiui, kuris nuo pradþiøpaþinojo savo mokinio ðirdá, betpaèiam Petrui. Jis privalëjo pa-kelti save toká, kokio labiausiaisavæs nenorëjo matyti. Ir tuomettikëti Tuo, kuris já priima. Vieð-patie, Tu viskà þinai. Tu þinai,kad Tave myliu (Jn 21, 17). Ðieapaðtalo þodþiai reiðkë, kad nuoðiol jis pasitiki nebe savo tvirtu-mu, o Vieðpaties atlaidumu iriðtikimybe. Ir mes turime moky-tis atleisti sau tuomet, kai Vieð-pats atleido. Priimti save, nesDievas mus priima. Tikëti gai-lestingumu ir Jo malonës jëgakeltis po kritimo.

Ið Dievo ateinantisapkaltinimas nërapasmerkimas. Nors jisnuliûdina, taèiau veda áatgailà, ramybæ irgyvenimà.

Tik kryþius atveriatikràjà þmogauspadëtá, ir tikpripaþindami savosilpnumà bei gëdàmes tampame gabûspriimti Dievogailestingumà irdþiaugtis Jo malone.

� ��

�� !"��#�$%�� !��"��&� ��'�� (�"�� )��*� �� !��#$+��!�� , �-�� .*� �� , �-��/�� /#� $0�� .*�� #�$+��*�� "��$1�� *�2�� /�� #� $3�� 4��/�� *� �� 2�� $�� *��

�� $%�� 1� ��".5�� 6�' �� 7�� "�� !��

8 �� /�)�� 9��3��"!��)�� :��2�� )�� /�� /�/� ��"#� $1� �� 6��6*�� (6�; �� !��!��!��+�� <��=>2?@� �� 9�� "�� "�� /�� !� �� "��/��"��/��"��/�2� ��&� �� /�� AB��=C��=DE��'��"�� 1� �� "� �� /��/��0 ��

�� (��+��!��F��G �� (��9��/��/� ��/��

��!��/#�$H��!��/��&� ��6*�7��!��&� ��/��!��!��!��/�2��/�� /�� /�� !��:�� H�� F�� &� �/��/�� /�� /��)��

&�� (�� &� �� /��:��,�� /� &� �� !��"�&� ��&�� 8� ��;�� &� ��4�� =CC��"�2��

7�� "��/�� /��"��/��'��/��/�� /��%�� 0��(#�� !�� ! �� !��3�� &� ��:�� )�� !�� !��A ��>I��JE��&� ��3��2��.

1�� (��)�� &�� 8�� /�� "�� !��&� �/�

��(��%� ��3��!��/�! �(��!�� !��!��(��/$� ��

��*�A"��C@�� :�-��E�� -��/#�� ) �� $�� *�� 1� ��"�� "�,��:� �� /�� /�"�� "�� /��"�� /�� "��"��$��*�&� ��

��6� 4�� 1� �� 6�� /��! �� K

�� % ��/�)�:�� #�� 1� ��.�"�� 2��)��A?��=?��IE�

��

8 �� /�"�� (�$%�� 1� ��".5��"�� (� ��!�� 3�� +�� !��"�1� ��"�2�� )"�� )��

��!��9�� "� �� "� ��/#�� ,�� !��:�� /��9��,��/�� $4(��*�

��)�:��/�� "�"��!��!�� /�� !��!��#��#�� !��!��#��#�� &� ��)��:�(�� /�� L��/�� /�� "��1� ��2��)�� /��/�/�� (�

�� /��/�� 2�$4(��*�� "!� ��"��

�� /�� 3�� (��2��)�:��9�:��(�� (�� 7�� 2��/��(��6��(��6��(��6�2��"�� !��:��/�2�� $��

�� !��(��!�� ,�� /��/�� "!�� 4��!��2��:��6� �� "��

��2�� (�� "��!��

��

��

4��!�� #��1� ��"�� "��(�"��/��4�� -�� !�� !��/��=@@�� #%�� &$�� "��(�

3�� ;�� /��3��"� �� "��4�� 2�� A ��=CC��=E�

�� '��(��)�� $� ��)�� *��)�� +��,

-��&�� &� ��$��&��',

.� �� &��)� ,

��

/�� $�0��&�� ,. ��$�� ,*�� '��#��$��12.�� ,.�� #��,.�� ',.�� ,.��,.�� ,.�� ,.�� ,.��#��'�� ,3#�� #��#��,$�� #�� ,

$#�� ,$�� # �� #��4$�� ,$#��,"�&��,5 ��'�� &��&�� ,6��)�� #��0��#�� #��6�� 7A9��<��=2=ME�

3��)�:��!��!�� !��N�� 9��/�� )�:�� 1�� ;�� N��$)� �� "*��!��-�� % �� 7��

�� 4��

�� &� �� "�

�� +�8� ��&��"��

�� 6)�:��#�.�� A9��<��CE��)�:�� 4��

O��)�:�� ,�:�� "��/�� !��(�� !"�� 4� ��%�� 4�� (!�� "��% ��/�)�:��

�� $&� ��$�� !�� $�� #�� '�A)��=��=?2=CE��8�� 4��!��)�:�� /�)�� "�� /��"��(��&� ��

+��(�6�3��"��/�� !"��

� �� (!��"�� N�� )��/�� #.��'�� $�0�� 12$�� (��#��,7$�� $&&��,/��+�� $�0�� A)��D��CD2CIE�

MC�� /�� /#��6��"�� 6��'��6��'�� #��6��'�� ,+��6��'��)��6��'� ��'A �MC��=2?E�

+�� "��"�� "��6�+� �� 6�+�� /��(�

+� �� (�� /6�.�� #��A��2��E��A9��<��>E��G��!��$� ��*�� &��!�� 4��

1��;��N�� !�� - �� (��

�� !��+��!�� !�� 6�+�� "�!��6�+� �!�� 65 �� #� �� A%��<��?>E�� #�8�� ,5 �� ,5 �� #��&��-#�� A%��?��?@E�

9�� "��/�"��/�� )�:��

�� 3��

��!��/�"�$�*�$��*��$��*��

��9�� 1� ��"�)�:��0�� #�"��#�� $��!��A;��M��=CE�

�� !�� /��"�� 0�� =?�� #�� #� �� )� �� !��#�� ,5 �� A;��=?��=2?E�

"��&9��,

��

�� !�"�"��#$��!%��!�# &#'#(

��

�� #8�� /�� 2�� $��*�� P�/��/�� !�� H��"�)+1��-Q�� 9 �� &��H�� ) �� 1��!�� "��!��!��

�� !��/#�$4��/��*��&��

' �� (��:(�2��/�� $��5�� (�� !��

� ��/��"�� 1�� (��"��/��4��

"��&:��,

�� "��

�� !�� "��#��$��%�&�� '��(��)��*��+,�� -��.��#��-��/�� !��$��%�&�� '��"��0�� #�(��-)��*��!��-��$��/��"/1�2��"��#��#3� �� #�.��+4/��"��5��#�� #�� $��"��!�0��#�� ! ��6��/��$5��+

6�� ,(�;<� ��=�� 6�� ,>�� "��?��

�� %

��)��!*��

�� %��"��+,

�� -��)��"��

&.��#/%�01/(

� ��

1�� &� ��/��)�� (��3�� #��!��

��!" �# �$��%��#�L��!�� -�� /��/��!�� 4��!�� !�� +��(�� !�� 4�� #$)��!�� *�� !��!��"�� &� �� 4�� #�$+�� !� �� 6*�4��"!��/�2�� "�� "�� "��"�� "�$�� /*��4�� !��!��

��#��"�� $��0��

�&$��%��'� �� (�� !�� 1�� &� ��

)�� $�� #��5�� "��$��/��5�� 6 - ��!��+++

�& �� #� �� "��"��(�� #�$7��/��6*4��4�� #�$4��/��/�� *�H��

3�� !�� $� *�� /��"�� "��!��/��% ��$� *�� 2�� !��1� �� 2��

�� "�� /��/�$4��*��4��

1� �� $4��*�2��!��/�� (�� 4�� 2��

�& $��%��#� +��(�� "�� "��!��(��!��/� � ��,�� +��:�� !(�� !��/�$� ��*�� 4��+�� /#�� "�� /��, �-��/�� &��

4�� '��#�$4��#��!��6*�4�� 7�� !��

7 �� #�� +��"�� # ��

�&$��%��#�&��2�!�� "!� �� (��/�� "�� &�� !�� $�� *�

�&�� #�'�!�� )�� /��&� ��'��!��

'�� O�� ;��/�� /��&� ��/�)��

�� 3�� "� �� &��

��2��!�� ;��/��"�� /��!�� /��&� ��)�� /�� (��/�� "��/�� 4�� :(��!��!�� !��

��-��"/�

�&$��%��#4��2��&� ��)��"�!��)�� /��/� �� 8 �� (��/��/�� "!�� &� ��4�� /� �� /�� /�� )�:��

8�� "�� 5�/�/��-�!��+++

�&�� #�) �� (�� "��/�A��"��/E�� R�� !�� 4� �� 4�� /�� 9��

&��/�!��P�� 4�� /�

�&$��%��#�4��H �� !��&��(��"��#�$O�� '�� +� �� *

'�� !�� !�� ) �� #�$+�� !�� *��

�� !��

�&�� #�;�-Q��!��!�� -�� ,��+��!�� !��4��#�$+� �� S! �� *

+�� !�� #�$N��.4�� /��*

��"��-��

�&�� #+�� !��"�"��2� ��&� �� 9 �� /�&� ��&� �� !�� )�� #&� �� "�� "��

4�� $��*�2�� 1�� T�� ,�� )��#$+�� P�� !�� /��6*

$'��/��4� �� 4�� P�� 3��!�� !��*�2��

��"��$��$��6�

�&�� # �� /�� !��' �� "��"�� /��+�� /��#�$9�� /�� +�� "��(�� *

+��!��"�� /��1� �/��/��

�� O�� !�� $1��/�� /�� 2��2�� 6*

$+�� (��6��2�� 2�1��/�� /�� 6*� �� /� �� #$9�� 4��4�� *�� 1�� 2�� (��!��!��(�� (�#�$9�� *�$4�� *2��!��

�&$��%��#�1� �/�� /��/�� !�� (��#�$&!�� *

7��"��$0��!��*�2�� 1� ��!�� 2�� !�� "�

�&�� #�) �� !��&� �/�� )��!�� /�� &� �/�� 3�� 2�� "��/�� ' �� !�� :�!��"��1� ��"�

�&$��%��#�3��' �� !��S!�� (�� (�� "�� !�� #�$1� �� *

4�� $��5��4��9�:��N��&�� )�:��

�� / ��

�&�� #%�� /�!��"�2��

�&$��%��#�9�� /��/�

*��@��,

�� "��

��

�� /�� (��$�� /��*�� )�� #�$) �� /��/�� /�*

1� ��!��(�� "��- �� ,�� ' ��/��"��/�2�� <@@!�� /.�U��V4�� !�� %��/�� /��/�� !"�� /� ��/��$��/*��"��"�� "�� /�

�&�� #�4��-��!�� /�� /�� "�� /�� /��1� �� /��/�� /� 8� �� ;�� "��!�� /�� !��&�� )� �� &� �/� �� #� $'��!��&� ��/�� *

��# �� "��#��5��"�+��#�� /# ��

�&$��%��#3 �� 3 ��4 �� Q ��/��) ��

��4 �� /��4�� /��(��"��!��0��-��+�� :��4��/�� !��/�� !��%"!��"��/��"��/��!��/#$�/��6*�+��#�$9��&� �/�� )��*�) �� /!��/�"��"��

�&�� #�%�� !�� -�� &�� !��

1� ��!��,��2�� &� �� Q�� P�� !�� 4�� -Q�� &� �/P�� !�� /��&� ��

�&$��%��#9�� :��

�&�� #� ��!��-Q�� S!��(�#�$� �� *�� #�$4��

�� 2�� "�� "�� /�*

��/��"��-��-��"��!�

�&�� #� 4 ��!��!�� /�0 �� /��-��/��L��:�� - �� 2�=<�-�� C@-��!/��&�� !�� !��' �� ! ��

&�� !� ��/�/��"#�$9��6)�� &� �� *�1��/�� /�2�� 2�� "��:�� !��

�&$��%��#�8�� /��2�� !��

0��" �� !+��/��-�� !�

�&�� #1��2�� "��"�&� �/��4��2��&� ��P�)�� 9�� $" �� *�"�� "��:�� (��!��' �� !��!�� 2�� #�$1� �� /4��6*

�&$��%��#�+��!��/�� &� �� 4�� !��/��/��' �� /�� !�� O��(��$& ��!�� /*��

&�� /�� "� �� 9 �� /��/�� !�� &� �� :�!�� 3�� /��P� �� !�� !��

9�� /�� &�� !�� /� $��*� ��!��

�� &�� --0��!�

�&$��%��# ��:�"��9�� "�� (��9�� /��/��"��/��""�� "��+��"��&� �� #�� !��6�+�� 6�+� �� -��/��6

;�� #�� (�� /�&� ��!��/��

�&�� #� O�� "�� /�� )�� ,�:�� &�� 3�� /�� /��+�� /�� !�� 2�� #$1� �� +�� *

�&$��%��#�9�� "� � ,��)�� /�� /��2

��

�&�� #�' �� "��"�2� ��"��!��/�� )��2�� 4�� :��9�� #$�� /�� !"��/�"�� 9 �� :��*

�&$��%��#�4�� /��-��"��/�� % �� !�� +�� & ��/��/��#�$'�� /��*

�&�� #�9��"��,��%�� (��:�-��

��/��&�� #�0��

�� /�� 4�� 9 �� &� ��:�� 4��#�$&� �� 4� �� (��*&��!�� $� ��*�� )� � ��!�� &� ��&� ��)��' ��&� ��(�� /��-��/��

�&$��%��#�1�� #$� �� /��6*� L� �� #� $9 ��/��(�� /��/��(��*

�& �� #� 4 � ��9 �� /�� 9��2��/�� /�� /�� 8��4��!��"�� - �� &� ��

�(��&!%)�*� �+&!�,-��%.��/�% � % �%��.

2��3��4�� 4%��4�!�*��3��3��%�� 3��4!

� ��

4�� &� ��+��&� �� 6)�:��#�.�� A9��<��ME��4��4�� /�� +��&� �� 6

N�� 9��/ �� !��)��:��!��!��#�.� �� $�� A9��M��CCE��+��)�� 6�+� ��!(��/��/�� /��&� ��6

+��)�:�� : �� (��!��"�&� �/��/� �� /6� �� 2�� "��8� ��&��

L� ��"� �� "8� ��&�� "6�+�� "6� +� �� )�:��)��2�� 6�+��8� ��&��/6

*�� 9�� &� ��

&��"�� "� ��1� #�� %�� 4�A%��C��?E�3�� /�� /��&�� "�!�� 8� ��&��+�� )�� +��

' ��&� ��&��$�� *��4��2�� 4��"�8� ��&�� /��"��+�8� ��&�� 6�+)�� 6

+�� !�N, :��!��/#�� $�� #�� #��&��'� &�� '��

�� '�� #�� ,H��1� ��"� ��#A6�� )�� $��#��)�� $�0�� *��AN,C��=M2?=E�

�� !��!�� #�A6�� )�� B� &� �� &� �� .

��!��#�$+�� 8� ��/�/�&� ��&��/�� (�� 4��"��:�"�� )�:�� #�8� ��&��)�� "��/�� )�:�� &��/�� "��&� ��3�� 6�)��!��)�� 4�� /�4�� &� ��3��)��&� ��)��/��/�� (��"�� "��"�*

+�� /�3��/�� - �� A+��J��I2?CE��O�� (�� )��(�� !��!� �� 4��8� ��&��2��&� ��&� ��)�:�� )�� &� ��/�� 4�� 2��! ��/!�� % /�/�� /��&� �� N�� /��&� �� "�� 3��)��:�� /��"��/�� !��

)�:��#�.��

��'�A9�<��<E��;�� "��)�:��4�� !��!��4��2��2��!��+��"�&� ��!��

&�� !�� /��/�� /�� 4�� 8� ��/��&��4�� !�� 2�� 4�� (��

�� 1��;��N��

��#�$�� /�� 1� ��"�)�:��% ��/�� 8� ��&�� 1� �� 8� ��&�� % �� 8� ��&��/��% �� 8� ��&��!�� /�"�� /�� /��8� ��&��"�� *

+�� 0�� #�$��#��#� !�� ,3�� #�� !��A;��J��=CE�� !��8� ��/��&�� )�� ' ��0��<��=M2?<� �� ) �� &�� )�� )��4�� 8��&� �� 4�� AN,�<��=JE��!�� (�� "��Q�� &��)��4�� )��&��/��)�� "��"��/�AN,�<��=I2?=E��(

��/�� AN,�<��??2M��IE�)��AN,M��=@2?@E�

8��/�� !�� /#� $1� ��)�:�� /��"��/�� /��/�� 4�� " ��"��/��/��/�� /�� /�� !�� "�� A%��?��?@E�� 8 �� "�1� �� !��/#�*�� )�� A?��M��=ME�*

�� .�� *��

��,��'��!�� #��,*��#��,�� *��C��'�#��A)��=<��>2<E��1� �� )�:��4�� 6�+��

�3��'�#��,�&��!�� /�� /�

�� )��$�&��$�� $��,A��$�� $��A=�)��C��?>E��) ��)"��)��"��4�� )�:��#�.�� A9��<��JE��) �� )�� )��/�

'��)�� 2�� 7�� )��+��)�� !�� 6�)��!��!��.

L��!�� "�)�:��0��B ��=?��=2C� �� '�� #�6�� W!�� 4� �/X��W��X�� 0��)� ��'� �� # ��W��

�� X�&�#��W"�� "��X�� W4/��X��$�� )��W��/X�� ,�*�� $�� & � ��

5��"��

��/�� ' �)�� "�� !�� 0�� &!��2�� :��&�� 2�� :��0�� ,�� #�*�� 4�� +��!�� .

4/��/�� /�)�:�� N�� )��/��#�2$�� (��#��,7$�� $&&��,/��+�� $�0�� A)��D��CD2CIE�

4��)�:��#�*�� !��)�� A)�=@��=@E�� #�)��)��)��5�� '�� $�� $&��&��$�� A)��=@�>E��!��)�� /�)��6�+��9��"��/�9��2�� .

�� !�� )�� /�� "�)�� /�� )�� #�.�� ,.�� ,.��#��'�� ,3#�� #��#��,$�� #�� A9��<��I2=?E��4��

"%%0'11��& *�#��!"��%&!�,-��%.��/�% �� 2� �

*��@��,

��

Nr. 8 (393) 2013 m. balandþio 20 d. Krikðèionybës istorija 9

Reformacija. Bendroji apþvalga (VI d.)PHILIP SCHAFFTæsinys. Pradþia Nr. 22 (383)

Reformacija irracionalizmas (II) Aptarkime laisvo tyrinëji-

mo principo taikymà Biblijosnagrinëjimui1. Biblija, jos susifor-mavimas, autentiðkumas, vien-tisumas, paskirtis, visos su ja su-sijusios aplinkybës ir kontekstas– visa tai gali bûti tyrinëjimo ob-jektu, nes Biblija yra ne vien tikdieviðka, bet ir þmogiðka, turintisavo paraðymo istorijà lygiaikaip ir kiti literatûros kûriniai.

Reformatoriai nesibaimin-dami ið naujo këlë klausimusapie kanono sudëtá, taèiau neke-tino atmesti tradicinio tikëjimoar griauti Dievo þodþio autorite-to. Atvirkðèiai, turëdami nepaju-dinamà tikëjimà ákvëptu Dievoþodþiu Raðte, jie kvestionavo ka-noniðkumà keliø knygø, kuriøátraukimas á kanono sàraðà, jømanymu, nebuvo paremtas pa-kankamais árodymais. Vado-vaudamiesi labiau doktrininiunei istoriniu pagrindu, reforma-toriai paprasèiausiai nauja for-ma atgaivino þydø ir Baþnyèiostëvø naudotà kanoniniø irapokrifiniø Senojo Testamentoknygø suskirstymà bei Eusebi-jaus Homologoumena (nekvestio-nuojamo kanoniðkumo) ir Anti-legomena (diskutuotino kanonið-kumo) Naujojo Testamento kny-gø suskirstymà. Abiem atvejaisreformatoriai pretendavo á prieðNikëjos susirinkimà egzistavu-sios Baþnyèios laisvæ.

Reformacijos pradininkaiprie iðorinio árodymo pridëjodaug svarbesná – vidiná Raðto to-bulumo árodymà, kuris ir yra tik-rasis Raðto autoriteto pagrindas.Reformatoriai átvirtino aiðkø ka-noniðkumo kriterijø – Kristausmokymo ir Jo iðgelbëjimo Evan-gelijos grynumà ir jëgà. Jie neat-metë Baþnyèios tëvø liudijimø,bet svarbesniu liudijimu laikë tai,kà Paulius vadina „Dvasios ir jë-gos parodymu“ (1 Kor 2, 4).

Galima teigti, kad dràsi Liu-terio pozicija paskatino uþuomaz-gas aukðtesniojo kriticizmo2, ku-ris ið tikrøjø buvo subjektyvus irsavavaliðkas, galiausiai virtæstikëjimo kritikuotoju. Liuteris ka-noniðkumo kriterijumi ávardijosavo centrinæ doktrinà apie iðtei-sinimà tikëjimu3. Jis buvo linkæsskirstyti Naujojo Testamentoknygas pagal svarbumà, atsi-þvelgdamas á tai, kiek jos pertei-kia Evangelijos þinios grynumàir jëgà. Liuterio poþiûris á Raðtoákvëptumà buvo ir tvirtas, ir lais-vas. Nors jis nedvejodamas tikë-jo Biblijos dieviðku turiniu, taèiaulinkdavo atskirti apreikðtàjà tiesànuo autoriø þmogiðkø formula-vimø ir samprotavimø. Apievienà savo mylimo apaðtalo ra-biniðkà argumentà jis yra pasa-kæs: „Mano brangus broli Pau-

liau, ðis argumentas netinka-mas.“4

Vis dëlto Liuteris labai aið-kiai suvokë tokio savo poþiûriosubjektyvumà bei spëliojamà po-bûdá ir nesiruoðë jo primestiBaþnyèiai, todël koreguodavo sa-vo pratarmes vëlesniuose ko-mentarø leidimuose. Jis tyrëRaðtà vien tik ið dogmatinio irvienpusio Pauliaus poþiûriotaðko, nekreipdamas dëmesio áþinios palaipsnio istorinio vys-tymosi faktoriø.

Keli liuteronø teologai, pa-sekæ Liuteriu, priskyrë septy-niems Naujojo Testamento „an-tilegomenams“ antraeilá statu-sà5, taèiau liuteronø baþnyèiapasirinko sveikesná sprendimà– átvirtino tradiciná katalikiðkàjákanonà (net neiðskirdama aið-kiai þydiðkø apokrifø) bei iðsau-godama Naujojo Testamentoknygø eiliðkumà6. Nenuostabu,kad racionalistai atnaujino ir ikikraðtutinumø iðplëtojo dràsiasLiuterio mintis, taèiau tai darë sutokia nuostata, kuriai Liuteris bû-tø smarkiausiai pasiprieðinæs.

Nors reformatø teologai uþ-ëmë konservatyvesnæ nei Liute-ris pozicijà, svarstant kai kuriøknygø kanoniðkumo klausimus,taèiau jie buvo dràsesni, atme-tant Senojo Testamento apokri-fus. Reformatoriðkuose iðpaþini-muose daþniausiai galima atras-ti kanoniniø knygø sàraðà.

Kalvinas aiðkiai suvokëprieðtaringumà nuomonës, tei-gianèios Baþnyèios teisæ nusta-tyti kanonà, bet nepripaþástan-èios jos teisës kurti tikëjimo dog-mas. Jo nuomone, kanoniðku-mas patvirtinamas Dievo auto-ritetu, nes Jis paliudijo apie ka-nonà Dvasios balsu tikinèiøjøðirdyse. Kalvinas teigia, kad am-þina ir nepajudinama Dievo tie-sa yra nepriklausoma nuo þmo-niø norø ar samprotavimø, jàlengva atskirti taip, kaip ðviesàatskiriame nuo tamsos ar baltàspalvà nuo juodos. Petras Ver-milijus antrina taip pat neigda-mas, kad „Raðto autoritetas kylaið Baþnyèios. Ið tiesø Raðto pati-kimumas kyla ið Dievo. Þodisyra senesnis uþ Baþnyèià. Die-vo þodþio klausytojai ir skaityto-jai atpaþásta, kad tai yra tikrojidieviðka tiesa, nes Dievo Dvasiapaveikia jø ðirdis.“ Toks poþiû-ris aiðkiai iðdëstytas keliuosekalvinistø iðpaþinimuose7.Kraðtutinëje iðraiðkoje toks po-þiûris visiðkai prieðingas Au-gustino (kurá reformatoriai labaigerbë dël kitø prieþasèiø) mak-simai: „Að nebûèiau patikëjæsEvangelija, jei jos nebûtø patvir-tinæs Baþnyèios autoritetas.“8

Vis dëlto, du liudijimai papildovienas kità. Þmogiðkos tradici-jos autoritetas nors ir nëra pa-grindinis tikëjimo pamatas, ta-

èiau jis reikalingas kaip istorijosliudininkas, patvirtinantis Bib-lijos tikrumà ir kanoniðkumà,taip pat jis yra svarbus ginklaskovoje su racionalizmu. Ið es-mës tarp Biblijos ir Baþnyèiosnëra antagonizmo, jei ðá terminàvartojame teisinga prasme. Bib-lija ir Baþnyèia yra neatskiria-mos. Baþnyèià ásteigë Kristus irapaðtalai per gyvà Dievo þodþiopamokslavimà. Baþnyèios pra-dininkai taip pat yra ir autoriaiuþraðyto Þodþio, kuris ir toliaunepaliaujamai apðvieèia ir vedaBaþnyèià, o Baþnyèia savo ruoþ-tu nepaliaujamai saugo, gina,verèia á kitas kalbas, skleidþia iraiðkina Biblijà.

Liberalesnës reformatoriønuomonës apie Raðto kanonà irákvëptumà buvo paliktos nuo-ðaly nuo ðeðiolikto amþiaus vi-durio. Jas pakeitë konsoliduotosteologinës sistemos. Septyniolik-to amþiaus evangelikø scholas-tika yra panaði á katalikiðkà vi-duramþiðkà scholastikà, kuri su-sistemino ir apibendrino patris-tinæ teologijà. Skiriasi tuo, kadpirmoji remiasi Biblija, antroji –baþnytine tradicija. Liuteronið-koji ir kalvinistinë scholastikakovoje su Romos katalikybe ið-vystë kietà, mechaniðkà ákvëp-tumo teorijà, siekdama prieðpas-tatyti neklystanèià Knygà popie-þiaus neklystamumui. Biblijabuvo tiesiogiai prilyginta Dievoþodþiui, padiktuotam paþo-dþiui Ðventosios Dvasios ðven-tiems jos raðtininkams. Buvo gi-namas net klasikinis stiliausgrynumas ir tradicinio tekstovientisumas (áskaitant ir mazo-retiná numeravimà), nepaisantakivaizdþiai prieðtaraujanèiøfaktø, atskleistø tyrinëjant senø-jø tekstø kilmæ ir istorijà. Buvoiðskirtinai akcentuojama Raðtodieviðkoji pusë, o þmogiðkoji irliteratûrinë pusë ignoruojama arnet neigiama. Dël ðios prieþas-ties protestantiðkos scholastikosperiodo egzegezei bûdingasskurdumas. Biblija naudotakaip tekstø rinkinys pagrásti jausuformuluotoms dogmoms, ne-kreipiant dëmesio á kontekstà,Senojo Testamento ir NaujojoTestamento skirtumus, á palaips-ná apreiðkimo atskleidimà, kurisbuvo susijæs su konkretaus pe-riodo þmoniø poreikiais bei ge-bëjimais suprasti.

Racionalizmas pagrástaipiktinosi tokiu protestantiðkuBiblijos raidës garbinimu. Jispradëjo griauti vienà dogmà pokitos ir ëmësi nuodugniai kriti-kuoti Biblijà ir kanonà. Raciona-lizmas neigë Raðto ákvëptumà(iðskyrus atvejus, kai þvelgë á jáplatesne prasme – kaip á bet kurákità ákvëptà genialø kûriná) irtraktavo ðià knygà paprasèiau-siai kaip palaipsnæ Izraelio ir

ankstyvos krikðèioniø baþny-èios religinës dvasios evoliuci-jos iðdavà. Racionalizmas kalti-no Raðtà dël pateiktø klaidinan-èiø faktø ir klaidingø mokymø,o stebuklus priskyrë legendø irmitø sritims. Buvo suabejota, arMozë susijæs su Penkiaknygësuþraðymu, abejota Dovydopsalmiø autentiðkumu, Saliamo-no kûriniais, antrojo Izaijo ir Da-nieliaus pranaðystëmis ir kito-mis Senojo Testamento knygo-mis. Racionalistai priskyrë po-apaðtaliðkam periodui (70–150m.) ne tik Eusebijaus „antilego-menus“, bet ir evangelijas, Apað-talø darbus, bendruosius laið-kus ir kelis Pauliaus laiðkus.

Vis dëlto vëlesnëje raidosstadijoje racionalizmas buvopriverstas atsitraukti ir padarytikeletà nuolaidø ortodoksijai.Evangelijø ir Apaðtalø darbø ka-noniðkumas buvo árodytas toli-mesniø tyrinëjimø ir atradimødëka9. Tiubingeno mokykla, pa-siþymëjusi grieþèiausiu kritiðku-mu, visiðkai pripaþino keturiødidþiøjø Pauliaus laiðkø (romie-èiams, korintieèiams (I–II), ga-latams) ir Jono Apreiðkimo kny-gos apaðtaliðkà kilmæ. Ðis pa-tvirtinimas yra svarbus, nes pa-minëtos knygos moko visø pa-grindiniø Evangelijos tiesø irfaktø, tuo paèiu griaudamos irpaèio racionalizmo pamatus.Krikðèionybë yra saugi, kolei ið-saugo evangelijø Kristø ir apað-talà Pauliø su jo pripaþintaislaiðkais.

Racionalizmas buvo radi-kali revoliucija, uþtvindþiusi Eu-ropos kontinentà. Taèiau jis nëravien tik negatyvus ir destrukty-vus. Jis áneðë ir toliau teikia ver-tingà indëlá á biblinæ filologijà,teksto kritikà ir gramatinæ-istori-næ egzegezæ. Jis prapleèia paþi-nimà apie bibliná kontekstà irapie viskà, kas susijæ su þmo-giðkàja ir þemiðkàja Kristaus irkrikðèionybës puse. Savotiðkouolumo ir moksliðkumo dëkaracionalizmas tobulina tokiasdisciplinas kaip kritinis ávadasá Biblijà, biblinë teologija, Kris-taus gyvenimas, apaðtalinis irpoapaðtalinis amþius.

Minëtas indëlis á egzegeti-nës ir istorinës teologijos sritis tu-ri iðliekamàjà vertæ. Atradimaibuvo pripaþinti ir átraukti á nau-jàjà evangelinæ teologijà, kurisusiformavo konflikto su racio-nalizmu pasekoje tam, kad ap-gintø pozityvø krikðèioniðkà ti-këjimà iðgelbëjimo doktrina irdieviðku apreiðkimu. Konfliktastæsiasi ir pleèiasi, taèiau tiesa ga-liausiai triumfuos. Krikðèionybëgali egzistuoti nepriklausyda-ma nuo visø kritiniø klausimøapie kanonà ar ávairiø þmogið-kø teorijø apie ákvëptumà, kitaipKristus bûtø pats uþraðæs evan-

gelijas ar padiktavæs apaðtalams,taip pat pasirûpinæs originaliørankraðèiø ir ákvëptø vertimøstebuklingu iðsaugojimu. Jo þo-dþiai „yra dvasia ir gyvenimas“,o „kûnas nieko neduoda“. Þmo-giðki samprotavimai ir kritikagali laikinai nutolti nuo Kris-taus, taèiau galiausiai sugráð pasTà, kuris vienintelis teikia raktà,padedantá áminti istorijos irþmogaus egzistencijos másles.Pasaulinio garso poetas J. V. Gë-të teigia:

„Nesvarbu, kiek þmogausprotas gali pasiekti intelektua-lios kultûros ir gamtos moksløsrityse, kiek iðplësti paþinimàplatyn ir gilyn, taèiau jis niekadanepakils aukðèiau virð tos mo-ralinës kultûros, kuri ðvieèiaevangelijose.“

1 Þr. kritinius ávadus á Biblijà, ypaè Reuss,Histoire du Canon des Saintes Écritures,Strasbourg, 1863. Ch. XVI. p. 308 sqq.;Hunter’s Engl. transl. (1884) p. 290 sqq.2 Apðvietos epochoje biblinis kriticizmasbuvo skirstomas á aukðtesná (nagrinëjoteksto kilmæ ir autorystæ) ir þemesná (tyrërankraðèius) (vert. past.).3 Ávade á Jokûbo laiðkà Liuteris raðo:„Tikras pamatinis akmuo (der rechtePrüfstein) visoms knygoms yra klausimas:„Ar Kristus yra jø vienintelë tema irtikslas?“, nes visas Raðtas kalba apieKristø (Rom 3). Apaðtalas Paulius nenorëjonieko þinoti iðskyrus Kristø (1 Kor 2). Jeinemokoma apie Kristø, tai nëraapaðtaliðka, nors raðytø pats Petras suPauliumi; atvirkðèiai, jei kur kalbama apieKristø – tai apaðtaliðka, nesvarbu arkalbëtø Judas, Anas, Pilotas ar Erodas. Netvelnias gali cituoti Raðtà.”4 Þr. taip pat jo komentarus apie Saros irHagaros alegorijà lotyniðkame komentareGal 3, 25 (Erl. ed. II. 252).5 Brentius, Flacius, Urbanus Regius,Magdeburgo centurijaus autoriai irChemnitzas.6 Nei viename liuteroniðkame iðpaþinimenëra kanoniniø knygø sàraðo, betSusitarimo formulëje (p. 570) sakoma:Prophetica et apostolica scripta V. et N. T.yra unica regula et norma secundum quamomnia dogmata omnesque doctores aestimariet judicari opporteat.7 Antrame Helvetø iðpaþinime (1 ir 2 p.) irBelgø iðpaþinime (art. 5) kalbama apietradicijos ir Šv. Dvasios liudijimà, taèiaudaugiausiai akcentuojama Ðv. Dvasia.Galikanø iðpaþinime (art. 4) rašoma: „Mesþinome, kad šios knygos yra kanoninës irjos mûsø tikëjimo tikrasis vadovas ne dëlsusitarimo ar Baþnyèios pritarimo (nontant par le, commun a ord et consentement del’eglise), o dël liudijimo ir apðvietimo Ðv.Dvasios, padedanèios atskirti jas nuo kitøbaþnytiniø knygø, kurios nors ir yranaudingos, taèiau jomis negalime remtitikëjimo iðpaþinimo.“ Vestminsterioiðpaþinime (sk. I, 4) nustumiamas á ðalátradicijos liudijimas: „Ðv. Raðtoautoritetas, kuriuo reikia tikëti ir kuriamreikia paklusti, nepriklauso nuo jokioþmogaus ar Baþnyèios paliudijimo, betvien tik nuo Dievo, Ðv. Raðto Autoriaus(kuris pats yra tiesa); dël ðios prieþastiesjis turëtø bûti priimtas, nes jis yra Dievoþodis.” Pateikiami Raðto árodymai: 2 Pt1, 19.21; 2 Tim 3, 16; 1 Jn 5, 9; 1 Tes 2,13, taèiau jie nekalba apie kanonà.8 Ego evangelio non crederem, nisi memoveret ecclesiae auctoritas (Contra Ep.Fundam., c. 5.). Èia katalikiðkas principasprieðpastatomas manichëjø erezijai. Ið tiesøBaþnyèios liudijimas reikalingas tikpatvirtinti kai kuriø knygø kilmës istorijàir kanono susiformavimà.9 Dauguma racionalistø pripaþino, kadMorkaus evangelija paraðyta pirmoji,Petro pamokslø pagrindu. Matoautentiðkumas buvo patvirtintas, atradusgraikiðkà Barnabo tekstà, kuriame ðievangelija cituojama dukart, taip pataptikus apaðtalø Didache, talpinanèià apiedvideðimt uþuominø á evangelijà.Datuodami Jono evangelijà, Tiubingenokritikai buvo priversti pakeisti datas ið170 m. á 140 m., 120 m., o galiausiai á 110m. (beveik Jono laikotarpis). IstorinisApaðtalø darbø knygos patvirtinimasatrastas kasinëjant Kipre ir Efeze, taip patjo autentiðkumà patvirtino patyræsjûrininkas, ádëmiai iðnagrinëjæs Apd 27skyriaus jûrininkystës detaliø apraðymà.Apie tai þr. šios knygos I tomo XII sk. p.569 sqq.; 715 sqq.; 731 sqq; 853 sqq.

Nr. 8 (393) 2013 m. balandþio 20 d.10 Paþintis

Koká pasaulio suvo-kimà gavote ið ðei- mos? Kokià átakà

ji darë?Buvau auklëjamas laisva-

maniðkai – ateistiðkai. Idealiza-vau pasaulá, taèiau buvau ir pa-kankamai sàmoningas ateistas.Á dailës studijas turbût taip patnukreipë tëvas. Jis buvo ir reþi-sierius, ir aktorius, ir dailininkas.Man patiko dailë, buvo ádomu.Anksti pradëjau mokytis dailësmokykloje, po to ástojau á akade-mijà. Mokymasis prasidëjo nuokokios penktos klasës, ruoðiausispecialiai. Ið viso – apie dvylikaar penkiolika metø.

Kada ir kaip prasidëjo Jûsødvasinës paieðkos?

Tai ávyko studijø metais.Pradëjau domëtis ávairiais ana-pusiniais reiðkiniais, kurie bû-davo ávardinami kaip „para-normalûs“. Tai buvo tiesiog pa-ieðkos, susidûrimas su reiðki-niais, kuriuos staiga suvokiaurealiai egzistuojant, norëjau juossuprasti. Dailës akademijoje bu-vo toks vadinamasis estetikosbûrelis. Ten buvo ávairiø disku-sijø, pasvarstymø. Be to, tëvobibliotekoje radau dar tarpuka-riu leistø jogos vadovëliø, vienasdraugas taip pat davë panaðiosliteratûros, leistos savilaidos bû-du. Ta medþiaga tiesiog pasiek-davo mane, nes tuo domëjausi.

Kaip Jus paveikë tokie dva-siniai ieðkojimai?

Þengiau skaudø ir liûdnàþingsná – paveikti Bulgakovo ro-mano „Meistras ir Margarita“,su draugu po kelias dienas tru-kusiø iðgertuviø nusprendëme,kad tarnausime velniui. Atliko-me savo sugalvotà apeigà –dvasinës paieðkos ágavo okultiz-mo, magijos kryptá.

Po to daug kas pasikeitë –draugø ratas, gyvenimo vizija...Jei iki tol save maèiau kaip dai-lës, kaþkiek – bohemos þmogø,tai po to jau ásivaizdavau dva-sinëje perspektyvoje. Galiausiaipriëjau visiðkà aklavietæ, sàmo-ningo blogio slenkstá. Màstymaiapie Dievà vyko lygiagreèiai sujudëjimu á tamsà, nors nesupra-tau, kad artëju bûtent prie tam-sos. Suvokiau tai kaip dvasinæpaieðkà, dvasinio praregëjimo,nuðvitimo paieðkà. Tie patysterminai, kuriø ir ðiandien pil-na. Galiausiai tai peraugo á la-

bai sunkià, pusæ metø trukusiàdepresijà, akistatà su mirtiesdvasia. Toje akistatoje niekas ne-domino, tiktai labai skaudëjo,norëjosi kokiu nors bûdu ið to ið-lásti, bet niekas negelbëjo...

Kaip susipaþinote su krikð-èionybe?

Kartà teko pabendrauti suvienu pagyvenusiu þmogumi,kuris papasakojo palyginimàapie sûnø palaidûnà, ðiek tiekpaliudijo – tai buvo viena iðsëklø. Pora sakiniø ið draugo... Beto, klausydavomës uþsienio ra-dijo, sekmininkø laidø, bet sàmo-ningumo buvo nedaug. Dvasinëpaieðka vis dar buvo persunktaávairiausios „miðrainës“, sin-kretizmo, ávairiø religijø nuotru-pø. Kai apëmë gili depresija, tiktada teko spræsti egzistenciniusklausimus. Kurá laikà katalikøbaþnyèiai droþiau koplytstul-pius, todël buvau ðiek tiek susi-lietæs su katalikiðka tradicija.Ten ir prasidëjo maldos irðauksmas á Dievà, ten vienà die-nà patyriau realià ir labai stipriàDievo malonæ. Po pusës metødepresijos, kai atrodë, kad visaslaikas eina pro ðalá, kità pusæmetø lydëjo áspûdis, kad plau-kiu gyvenimo upe – tokia gilia,plaèia, lëtai, ir visko tiek daug, irviskas taip ádomu... Visiðkai ki-tas gyvenimas.

Kaip Jus paveikë Dievomalonës ir realumo patirtis?

Supratau, kad noriu bûti suDievu. Maniau, jog arèiausiaisu Dievu ámanoma bûti Miðiømetu, t. y. bûnant kunigu, todëlbuvau apsisprendæs stoti á kuni-gø seminarijà. Kurá laikà gyve-nau Paberþëje pas tëvà Stanislo-và ir buvau sukûræs gana keistàplanà: galvojau, pusæ metø pa-bûsiu valkata, ið apaèios pasi-þiûrësiu, kaip gyvena þmonës, –maniau, kad tos patirtys mankaip kunigui bus reikalingos. Okità pusmetá norëjau nuvykti áVilniø, kur nors ásidarbinti, pa-simokyti lotynø kalbos, kartaispatarnauti Miðiose. Planavaususipaþinti su kunigais, kurie ne-darë kompromisø su tarybøvaldþia, ir, jiems uþtariant, bels-tis á kunigø seminarijà bei pereitisaugumo patikrinimà. Planaipasikeitë, kai 1985 m. vasarà dëldanties skausmo nuvaþiavus áVilniø, autobuse mane uþkalbi-no vienas jaunas sekmininkas.

Kità dienà susitikome pas já, kar-tu meldëmës – Dievas tomisdienomis labai stipriai ir realiaimane lietë. Po to atëjau á rusakal-bæ sekmininkø bendruomenæ irpamaèiau þmones, kurie skaitoÐventàjá Raðtà, stengiasi gyventipagal já ir paþásta já geriau negutie kunigai, su kuriais teko ben-drauti. Ten iðgyvenau ir kità la-bai stiprø patyrimà – egzorciz-mà. Nors to nesupratau, manosieloje buvo tam tikra demonið-ka átaka, ir nuo jos Dievas iðlais-vino. Bendruomenëje iðbuvautrejus metus, vëliau su Giedriu-mi iðëjome skelbti Evangelijàtarp lietuviðkai kalbanèiøjø.Kiek vëliau gimë Tikëjimo þo-dþio baþnyèia.

Koks buvo Jûsø santykissu menu jau átikëjus?

Kai átikëjau, iðgyvenau stip-rø susiprieðinimà su daile dël to,kad ja uþsiminëjau tuo laiku,kai intensyviai judëjau á tamsà.Todël tie dalykai ið pat pradþiøman buvo tarsi tapatûs. Tada ávisà vaizduojamàjá menà pasi-þiûrëjau kaip á stabmeldystæ. Jau

po keleriø metø po átikëjimo, at-ëjus pas sekmininkus, pradëjausuvokti, kad vis dëlto meno kal-ba (iðraiðkos priemonë) gali ið-reikðti ir vienus, ir kitus dalykus,tai nëra kaþkas, kas ið anksto pa-þymëta amoralumo þenklu. Tiktada ëmiau suvokti, kokia daili-ninkø vieta gyvenime, kam juospaskyrë Dievas. Po to dar pa-kankamai ilgai klausiau, arvaizduojamasis menas yra ma-no gyvenimo dalis. Atsakymàradau apie 1995 metus – nuva-þiavæs pas vienà paþástamà dai-lininkà patapyti, suvokiau, kadvis dëlto mano paðaukimas su-sietas su Evangelija ir kad me-nà tenka pamirðti.

Kà Jums suteikë meno pa-þinimas?

Ilgainiui ëmiau suvokti,kad Dievas yra dailininkas, kadað, pats bûdamas meno kûrinys,gyvenu meno kûrinyje. Menokûrinys yra viskas, kas mane su-pa. Nuo kokio nors daikto jis ski-riasi tuo, kad turi ne tik iðorinápavidalà, bet ir vidinæ mintá. Vi-sos kûrinijos mintis yra Jëzus

Gabrielius Lukoðius: „Ástabus bet kurisDievo malonës pasireiðkimas“Balandþio 6–7 d. vyko Kauno kraðto bendruomeniø ðventë „Girkime Vieðpatá“. Prieð ðventæ Jubiliejiniø metøorganizacinis komitetas kalbino Kauno baþnyèios „Tikëjimo þodis“ pastoriø bei Kauno kraðto bendruomeniø vadovàGabrieliø Lukoðiø. Siûlome ðá interviu ir jums.

Kristus. Kûrinijoje yra estetinisaspektas. Mûsø kûnas sukurtastaip, kad á já bûtø graþu þiûrëti(mûsø þarnos taip nesukurtos).Yra tai, kas skirta apþiûrëti, ir tai,kas neskirta. Kaip matematikosmokytojo uþdavinys yra iðmo-kyti þmones skaièiuoti, suprastiskaièiø pasaulá, taip vienas iðmenininko uþdaviniø – padëtilavinti ðiuos gebëjimus, padëtiaptikti estetikà. Ji supa mus vi-same mûsø gyvenime.

Kas ástabiausia þvelgiant ávisà 25-eriø metø bendrijos, ku-rioje tarnaujate, istorijà? Kà pa-stebite þvelgdamas ið ðiandie-nos perspektyvos?

Bet kuris Dievo prisilieti-mas, bet kuris Dievo malonëspasireiðkimas ástabus... Ástabutai, kad Dievas yra kantrus irgailestingas. Matau tam tikràraidà, kelià, kuriuo ëjome. Su sa-vais pakilimais, su savom duo-bëm. Matau, kad ðiandien teolo-gine prasme dar nesame visið-kai susiformavæ, dar formuoja-mës – tai neágimta. Mes gimëme,augome, o vëliau susidûrëme sutam tikrais mokytojais, per ku-riuos Dievas tiesiogiai ar netie-siogiai kaþkà mums perdavë(charizminio judëjimo átakos,santykiai su „Gyvenimo þo-dþiu“ Ðvedijoje). Teologinis for-mavimasis tampa vis sàmonin-gesnis, nes ðiaip atëjome ið sek-mininkø, mano paties pradþia –katalikiðka; taip pat iðgyvenomenetiesioginæ „Tikëjimo þodþio“judëjimo Amerikoje átakà.

Kuria linkme ðiandien ben-drijai norisi judëti toliau?

Bendrijos vizija – paþintiKristø ir dalintis tuo paþinimu.Taip pat mûsø bendrija turi tamtikras tris misijø kryptis – kon-templiatyvinæ, kognityvinæ irkaritatyvinæ. Manau, kad kiek-vienoje ið jø reikia dirbti. Kiekámanoma, norisi augti ir vystytiskaip atvirai bendruomenei. Otam svarbûs mûsø paèiø tarpu-savio santykiai – èia niekas nega-li sustingti. Salomëja Nëris raðë:„Dainuok, ðirdie, gyvenimà, Dai-nuok, ðirdie, dainuoki nesustojus!Jeigu nutilsi – tapsi akmeniu…Tave sumindys prieðo kojos.“

Kà Jums reiðkia ðvæsti jubi-liejinius metus?

Viena vertus, tai reiðkia dë-koti uþ tai, kas buvo, kas praëjo,suvokti mûsø tapatybæ ðiandienir kaþkiek paþvelgti á ateitá. Jubi-liejiniai metai turi ne vien tikdþiaugsmo pusæ. Pagal ÐventàjáRaðtà, jubiliejiniai metai yra ëji-mo á laisvæ, sugráþimo prie savopaveldo metai. Bet jeigu nori su-gráþti, turi suprasti, kà praradai,ir tai ne visada dþiaugsminga.Tai ir savæs ávertinimas, ir ata-skaita, ir atgaila, ir dþiaugs-mas… Viskas kartu.

Aèiû uþ pokalbáKalbino Akvilë Ðirvaitytë

Gabrielius Lukoðius: „Visos kûrinijos mintis yra Jëzus Kristus“.

Nr. 8 (393) 2013 m. balandþio 20 d. Jums, jaunuoliai 11

Pasaulio nuostatos irmoralës principaitampa vis liberales-

ni, juodesni bei piktesni, todëlmes, jaunimas, turime dar ati-dþiau saugoti save ir nesitapa-tinti su jo blogais darbais, bet ge-rais darbais ir ðventu elgesiuskelbti Evangelijà.

Kur mes einame?Pradþios knygoje skaitome:Abramas gyveno Kanaano

šalyje, o Lotas – lygumos mies-tuose: Sodomos link statësi pa-lapines. Sodomos þmonës bu-vo nedori ir labai nusidëjæ Vieð-paèiui. <…> Kai du angelaivakare atëjo á Sodomà, Lotassëdëjo Sodomos vartuose (Pr13,12–13; 19,1).

Biblijoje sakoma, kad Lotasbuvo teisusis (2 Pt 2, 7), o Sodo-ma ir Gomora – piktadarysèiøpilni miestai, simbolizuojantysdabartinio pasaulio piktybes (Jer23,14; Jud 1, 7). Iš perskaitytosištraukos matome, kad pradþio-je Lotas palapines statësi tik So-domos link, bet atëjæ angelai járado jau ten gyvenantá – Lotas,kaip garbingas miesto pilietis,sëdëjo Sodomos vartuose. Neþi-nau kodël, bet kai kuriems tei-siesiems, kaip ir Lotui, þemë ponedorybës kojomis daþnai atro-do graþesnë ir derlingesnë negukitur. Jie susigundo, kad tik tuo-se nedorybës dirvonuose ar ða-lia jø pavyks geriausiai iðsi-skleisti, atsiverti bei pasiekti vi-sa, ko taip trokðta. Pamokamums bûtø tokia – kur link eisi-me, galiausiai ten ir nueisime.Taigi nesiteisinkime, jeigu á piktajudame lëtai, o ne sparèiai, nessvarbiausia – kryptis, o ne greitis.

Áeikite pro ankðtus vartus,nes erdvûs vartai ir platus ke-lias veda á praþûtá, ir daug yrajuo áeinanèiø. O ankðti vartaiir siauras kelias veda á gyveni-mà, ir tik nedaugelis já randa(Mt 7, 13–14). Á gyvenimà veda

Ðis straipsnis laikraðtyje „Ganytojas“ buvo spausdintas 2002 m. balandþio 6 d. Nr. 7 (128)

Nemylëkime pasaulioANDRIUS BERNOTAS

Nukelta á 12 p.Gustavas Dore. „Loto pabëgimas ið Sodomos“

siauras kelias, platus kelias ve-da á mirtá. Ar galima vadintiskrikðèionimi ir eiti plaèiu keliu?Be abejo. Galima net laikyti saveiðgelbëtu, bet eiti á pragarà (Mt 7,21–23). Nesvarbu, kaip þmonëspasiteisina ar kokiø nuostatøvedini eina plaèiu keliu, – dël tokelias nepasuka á gyvenimà. Argali tikintysis nesijaudinti, kurjis eina, kai jau paþásta Vieðpatá?Manau, kad kol vaikðèioja ðiaþeme, tikrai negali. Ar gali krikð-èionis bûti ramus, jeigu jis kas-dien neina siauru keliu? Negali!Juk platus kelias veda á mirtá.

Jëzus sako: Að esu kelias,tiesa ir gyvenimas. Niekas ne-nueina pas Tëvà kitaip, kaip tikper mane (Jn 14, 6). Jëzus yrasiauras kelias pas Tëvà, niekasnenueina kitaip, kaip tik per Já.Kà reiðkia eiti Jëzumi kaip siaurukeliu? Tik Juo gyventi. Kas valgoJo Kûnà ir geria Jo Kraujà, t. y. Juogyvena, tas turi savyje gyvybæ.

Uþ kompromisus tenkamokëtiPradþios knygos 19 skyriuje

rašoma, kad, kai Sodomos þmo-nës norëjo iðniekinti atëjusius an-gelus, Lotas á miestelënus krei-pësi: Mano broliai, prašau, ne-sielkite taip piktai! (Pr 19, 7). Pa-stebëkime, kaip graþiai Lotaskreipësi á nusikaltëlius! Tikraigerø „broliø” jis ásigijo ir jautësikaip savo ðeimoje! Petras Lotàapibûdino kaip pamaldø teisø-já, kuris buvo varginamas nedo-rëliø palaido elgesio (2 Pt 2, 7–9).Tokià teisiojo padëtá galëtumepateisinti, jeigu Lotas bûtø netu-rëjæs iðeities. Taèiau jis ten sëdë-jo ir kankinosi savo valia (betkada galëdamas ið to miesto pa-sitraukti) tol, kol pats Dievas pa-norëjo ið ten já iðkrapðtyti. Kaipriartëjo Dievo teismas, net irtuomet Lotas delsë iðeiti, – an-gelams reikëjo já iðsitempti (Pr19, 16). O kodël Loto þmona pa-þvelgë atgal ir praþuvo? Taigidaug turto buvo palikta miesteir nesinorëjo jo prarasti, nesino-rëjo likti basai. Todël rûpëjo at-sigræþti ir pamatyti, gal jø na-mas nedega ir bus ámanomagráþti bei viskà pasiimti. Bet Die-vas leido pasirinkti – arba ðven-tas gyvenimas, arba mirtis. Keliaslink Sodomos Lotui baigësi daliesðeimos ir viso turto praradimu.Në vienas, kuris uþdeda rankàant arklo ir þvalgosi atgal [arbaþvalgosi ten, kur nereikia], netin-ka Dievo karalystei (Lk 9, 62). Ar

gali þmogus paimti ugná á savoantá ir nesudeginti drabuþiø? Argali kas, vaikðèiodamas ant þa-rijø, nenusideginti kojø? (Pat 6,27–28). Kompromisai visada kai-nuoja ir niekada nesumoka…

Svarbu suvokti, kad pasau-lis nëra roþëmis ir gvazdikais nu-sëta pieva, po kurià mes galimevaikðèioti, kur norime ir kada no-rime, bet klampi purvynë, kuriojegalima paskandinti savo tikëji-mà ir amþinybæ (2 Pt 2, 20–22).Jeigu apie pasaulá galvojamekaip apie kaþkà nuostabaus –mes jau áklimpæ. Apaðtalai tikraimatë kitaip. Nemylëkite pasau-lio, nei to, kas yra pasaulyje. Jeikas myli pasaulá, nëra jame Tëvomeilës, nes visa, kas pasaulyje,tai kûno geismas, akiø geismasir gyvenimo iðdidumas, o tai në-ra ið Tëvo, bet ið pasaulio, – raðëJonas (1 Jn 2, 15–16).

Svarbu màstyti, kad, norsmes ir gyvename šiame pasau-lyje, nesame ið ðio pasaulio.Kartà darbo kabinete bendra-darbiai ájungë radijo stotá, kuritransliavo keliø merginø tauðka-lus. Bendradarbës graþiai pa-praðiau perjungti arba ið viso ið-jungti radijà. Ji sutiko, bet vienakolegë iðtarë: „Andriau, tu netra-diciðkai màstai“, o kitas vaiki-nas pridûrë: „Kaip keista, o ma-ne tos merginos „veþa”. Kokia-me veþime kiekvienas ið mûsø

sëdi? Ir kur tas veþimas mus ve-þa? Aèiû Dievui, kad daugelámûsø „veþa“ ne kvailystës, neðio pasaulio tamsa, bet DievoDvasia ir Þodis! Mûsø namaidanguje, o dabar mes mûðiolauke, kur bet koks atmestinu-mas, aplaidumas ir nebudëji-mas kainuoja dvasinæ sveikatà.Neprisitaikykite prie ðio pasau-lio, bet pasikeiskite, atnaujin-dami savo protà (Rom 12, 2), –moko Paulius.

Kiekvienam gyvenimui nu-matytos dvi valios, du planai,du likimai. Vienas – ið Dievo,kad nuvestø mus á gyvenimà irramybæ. Kitas – ið velnio, kadpraþudytø amþinai. Treèio ga-lutinio tikslo nëra. Todël nerei-kia bûti naiviems ir, jeigu miega-me, – pabusti. Taip, kaip Dievaspamilo ir ið savo begalinës mei-lës paaukojo uþ mus savo Sûnø,

kad regëtø mus amþinybëje,taip velnias nekenèia mûsø irnorëtø sutikti mus pragare. Rað-tas liepia atbaigti savo iðgelbë-jimà su baime ir drebëdami (Fil2,12). Jeigu bûtø ámanoma savoiðgelbëjimà atbaigti be baimës irnedrebant, o tik ðvilpaujant ir at-sipalaidavus plaukiant pasro-viui su dauguma, tai mums ne-reikëtø vienas kito varginti ragi-nimais. Geriau, kad teismo die-nà në vienam ið mûsø nereikëtøárodinëti Vieðpaèiui, kokie tikin-tys buvome ir kaip ðventai gy-venome. Kas mes ið tikrøjø bu-vome ir kaip gyvenome, pasa-kys Jis, o ne mes. Mûsø ðirdyslabai gerai þino, kur ir uþ kàmums ðiuo metu reikia atgai-lauti bei keistis!

Pamenu, kaip bûdamas 18-kos metø dalyvavau pasauliojauniø ðaðkiø èempionate Pran-cûzijoje. Tokiø varþybø uþdary-mai bûna iðkilmingi, dalyvaujamiesto vadovai, spaudos atsto-vai. Per uþdarymà taip atsitiko,kad atsiimant atminimo dova-nëles kiekvienas pabuèiuodavoá skruostà dovanëles áteikianèiaimerginai. Artëjo mano eilë. Vel-nias ðnibþdëjo, kad nedera iðsi-skirti ið kitø ir apsigëdinti, o aðnorëjau pirmàjá buèiná padova-noti savo þmonai. Draugui pa-sakiau, kad að to nedarysiu, betjis manæs nesuprato. Kai uþli-pau ant scenos, mergina palen-kë skruostà, bet að papurèiaugalvà (tuo metu visa salë uþ-kaukë: „Ûûûû”), pasiëmiau, kàdavë, ir nuëjau. Nenorëdamasbûti kaip visi, daþnai bûsi keis-tuolis ir nesuprastas.

Pamenu ir kità atsitikimà –man labai skaudø ir liûdnà. Vie-nà gruodá keletà dienø iðgyvenauypatingà Dievo artumà. Buvo se-sijos metas universitete, todël tu-rëjau raðtu laikyti vienà áskaità.Prieð jà dëstytojas kelis kartus stu-dentø praðë nenusiraðinëti. Bu-vau nepasiruoðæs, todël dëstytojoþodþiai nuskambëjo kaip Ðvento-sios Dvasios balsas, raginantisnenusidëti, bet ateiti perlaikyti.Deja, að nusiraðiau, ir ávyko ka-tastrofa – pasitraukë Dievo artu-mas, atëjo pasmerkimas ir tuðty-bë. Að nuliûdinau Ðventàjà Dva-sià ir man buvo labai sunku.

Þodis turi jëgàAr lengva gyventi pasauly-

je ir nesusitepti? Sunku, bet áma-noma. Per Jëzaus kraujà, Jo Dva-sios ir malonës dëka tai ámano-ma kiekvienam jaunuoliui!Dovydas sako:

Kaip gali jaunuolis savo ke-lià iðlaikyti tyrà? LaikydamasisTavo þodþiø. Visa ðirdimi ieð-kojau Tavæs, neleisk man nuoásakymø Tavo nuklysti. Giliaiðirdyje paslëpiau Tavo þodá, kadTau nenusidëèiau (Ps 119, 9–11).

Pasaulis nëra roþëmisir gvazdikais nusëtapieva, po kurià mesgalime vaikðèioti, kurnorime ir kada norime,bet klampi purvynë,kurioje galimapaskandinti savotikëjimà ir amþinybæ.

Jeigu bûtø ámanomasavo iðgelbëjimàatbaigti be baimës irnedrebant, o tikðvilpaujant iratsipalaidavusplaukiant pasroviui sudauguma, tai mumsnereikëtø vienas kitovarginti raginimais.

Nr. 8 (393) 2013 m. balandþio 20 d.

Ganytojas

12 Paskutinis puslapis

„Ganytojo“ redakcijø adresai:Giluþio g. 15, 06202 Vilnius,tel. (8-5) 240 63 24,El. paðtas:[email protected]

„Priedas“, „Ðeima“ – ÞanetaLazauskaitë;

Dizainerës-maketuotojos:Geda ÞyvatkauskaitëMiglë Kavaliukaitë

Atsakingieji rubrikøredaktoriai:„Dvasia ir þodis“,„Naujienos“, „Teologija“,„Refleksijos“,„Dvasingumas“, „Evangelijair kultûra“, „Paþintis“,„Paskutinis puslapis“ –Valdas Baèkulis;

KVIEÈIAME ÁBAÞNYÈIØSUSIRINKIMUS

VILNIAUS KRAÐTEVILNIUJE—Giluþio g. 15 sekmadieniais 11 val.,

ketvirtadieniais 18.30 val.PANEVËÞYJE—Urbðio g. 1 (4 a.) sekmadieniais

11 val., treèiadieniais 18.30 val.UTENOJE—Aukðtakalnio g. 62 (2a.) sekmadieniais

11 val.IGNALINOJE— Laisvës g. 32 (2 a.) sekmadieniais

10 val. treèiadieniais 18 val.UKMERGËJE—Vytauto g. 30/2 sekmadieniais 14 val.ZARASUOSE—Ðiauliø g. 32/61 sekmadieniais

12 val., treèiadieniais 18.30 val.

ANYKÐÈIUOSE—Ramybës g. 1-14, sekmadieniais11 val.

KUPIÐKYJE—Krantinës g. 10-12, sekmadieniais 15 val.ROKIÐKYJE—Nepriklausomybës a. 25 (3a.) sekmadie-

niais 12 val.ÐVENÈIONËLIUOSE— Þemutinë g. 35b-28, sekma-

dieniais 11 val.VISAGINE—Valstybinës kalbos mokymo centras, 3 kab.

(Kosmoso g. 10/1) sekmadieniais 15.00 val.

KAUNO KRAÐTEKAUNE—M. K. Èiurlionio g. 5 sekmadieniais 11 val.,

treèiadieniais 18.30 val.JONAVOJE—Sodø g. 19 (áëjimas ið kiemo pusës) sek-

madieniais 10 val., antradieniais 18.30 val.ALYTUJE—Kalniðkës g. 2B sekmadieniais 11 val.,

treèiadieniais 18.30 val.MARIJAMPOLËJE—Vytauto g. 32 treèiadieniais 18 val.,

sekmadieniais 11 val.

KËDAINIUOSE—Birutës g. 14 sekmadieniais 11 val.,treèiadieniais 18 val.

DRUSKININKUOSE—Veisiejø g. 29 sekmadieniais 10 val.ELEKTRËNUOSE—Rungos g. 14 (2 a.) sekmadieniais

11 val.PRIENUOSE—Siauroji g. 5 sekmadieniais 12 val.RASEINIUOSE—Jaunimo g. 2 sekmadieniais 11 val.,

antradieniais 18 val.

ÐIAULIØ KRAÐTEÐIAULIUOSE—Filharmonijos salë (Auðros al. 15)

sekmadieniais 11 val., treèiadieniais 18.30 val.KURÐËNUOSE—Daugëliø g. 83 sekmadieniais 11 val.N.AKMENËJE—Nepriklausomybës g. 20 sekmadieniais

11 val.RADVILIÐKYJE—Laisvës alëja 8 sekmadieniais

11 val.TAURAGËJE—Birutës g. 13 sekmadieniais 11 val.

© „Ganytojas“. ISSN 2029-5030. Leidþia leidykla „Tikëjimo þodis“. Indeksas 960. 4 sp. l. Tir. 450 egz. Spausdino UAB „BALTO“, Utenos 41a, 08217 Vilnius.

Stilistai-korektoriai:Valdas BaèkulisÞaneta LazauskaitëRûta BagdonienëMiglë Kavaliukaitë

Seniavos pl. 8A, 46386 Kaunas,tel. (8-37) 39 07 90,El. paðtas:[email protected]

Redaktorius Valdas BaèkulisRedakcinë kolegija:Giedrius Saulytis,Gabrielius Lukoðius,Anþelika Krikðtaponienë,Darius Ðirvys,Mindaugas Sakalauskas.

PASVALYJE—Svalios g. 16 sekmadieniais 11 val.SKUODE—J.Basanavièiaus g. 33 sekmadieniais 16 val.AKMENËJE—Stoties g. 30 antradieniais 19 val.JURBARKE—Dariaus ir Girëno g. 120A sekmadieniais

15 val.VENTOJE—Ventos g. 20-50 ketvirtadieniais 19 val.PAPILËJE —Rudens g. 16, ðeðtadieniais 11 val.SKAUDVILËJE —Tauragës g. 53, sekmadieniais

10 val.

KLAIPËDOS KRAÐTEGARGÞDUOSE —P. Cvirkos g. 13 III aukðtas,

sekmadieniais 11 val.

UÞSIENYJEDUBLINE (AIRIJA)—Evangeliðka Dublino lietuviø

bendruomenë. 28A Pearse Str., sekmadieniais14 val.

Atkelta ið 11 p.

Nemylëkime pasaulioKad gyventum tyrai, bûtina

saugoti ðirdyje Dievo þodá. Jeineskaitysi Þodþio, neturësipamato ir nesielgsi ðventai. YraÞodis, yra atrama, bus ir tyrasgyvenimas. Jëzus sako tà patá:

Aš jiems [mokiniams] da-viau Tavo þodá […]. Jie nëra iðpasaulio, kaip ir Að ne ið pa-saulio. Paðventink juos savotiesa! Tavo þodis yra tiesa.Kaip Tu mane siuntei á pasaulá,taip ir Að juos pasiunèiau á pa-saulá (Jn 17, 14. 16–18).

Jëzus davë mums dideláginklà – savo Þodá, kuris, suþi-bæs ðirdyje, turi galià mus iðlai-kyti tyrus. Pasiøsdamas mus ápasaulá þinojo, kad prieð tamsàmes nesame bejëgiai. Tai patvir-tina ir Jono þodþiai: Jaunuoliai,jûs stiprûs ir jumyse laikosiDievo þodis, ir jûs nugalëjotepiktàjá (1 Jn 2, 14). Jaunuoliai, jûsDieve galite bûti stiprûs!

Kaip Vieðpats mums kalbaper savo Þodá? Ávairiai. Bet paste-bëjau, kad labai retai prakalba, jeiað tik retkarèiais paimu á rankasBiblijà. Kol Biblijos neskaitome,tol Dievas daþniausiai sako:„Paimk Biblijà“, „Rask laiko irpaskaityk Raðtà.“ O kai tam at-sidedame, Jis kalba tai, kas musauklëja, stiprina ir statydina.

Þiûrëkime á JëzøKartà man suðvito ði Ðven-

tojo Rašto vieta:Velnias vël paëmë Jëzø á la-

bai aukðtà kalnà ir, rodydamasviso pasaulio karalystes bei jøðlovæ, tarë Jam: „Visa tai að Tauatiduosiu, jei parpuolæs pagar-binsi mane“. Tada Jëzus jam at-sakë: „Eik ðalin nuo manæs, ðë-

tone! Nes paraðyta: „Vieðpatá,savo Dievà, tegarbink ir Jamvienam tetarnauk!” (Mt 4, 8–10).

Þinote, pasaulis kalba, kadkiekvienas þmogus kainuoja.Vienam, kad ryþtøsi nusikalti-mui, reikia duoti deðimttûkstanèiø ar milijonà doleriø, okitam uþtenka ir dviejø litø. Darkito nepapirksi, nes jam tyra sà-þinë prieð Dievà brangesnë uþviskà. Tokie ir mûsø santykiaisu nuodëme. Kodël velnias Jë-zui pasiûlë viskà, kà turëjo?Todël, kad Jëzaus šventumostandartai ir tyrumo kaina buvolabai didelë. Tiesà sakant, nei ðë-tonui, nei kam kitam neákanda-mi. Velnias norëjo Jëzø padarytisavo kompanionu, bet suprato,kad su ðiuo vyru reikës eiti „va-bank” – pasiûlyti jam viskà, kàturëjo. Ðëtonui neiðdegë planas, Jë-zus ávykdë Tëvo valià, ir mesðiandien esame atpirkti. Kristus –mûsø pavyzdys ir didelis ákvëpi-mas. Pasidarë gëda, kai suvo-kiau, kaip lengvai mane gali pa-pirkti menki kûno malonumai,nieko neverti pasimëgavimai, omano Vieðpats neparsidavëtamsai uþ viskà, kà tik ðis pasau-lis galëjo pasiûlyti.

Nusimeskime visus apsun-kinimus bei lengvai apraizgan-èià nuodëmæ ir iðtvermingai bë-kime mums paskirtose lenkty-nëse, þiûrëdami á mûsø tikëji-mo pradininkà ir atbaigëjà Jëzø[…]. Apsvarstykite, kaip Jis ið-kentë nuo nusidëjëliø toká prie-ðiðkumà, kad nepailstumëte irnesuglebtumëte savo sielomis!(Hbr 12, 1–4). Vieðpats tesus-tiprina savo Þodþiu kiekvie-nà.

Documents

Iðeina du kartus per mënesá, Leidþiamas nuo 1997 m. Nr. 8 ... pdf/393.pdf · ti visa, kas silpna, ir rauti… ne, ne medþius, bet ásitikinimus ir poþiûrius, kuriø ðaknys