303

II. METODINË DALIS

1. Apibendrinimas dël muitø bylø (ATPK 237 str.), iðnagrinëtøapygardø administraciniuose teismuose,

ir teisës taikymo rekomendacijos

2000 m. birþelio 14 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Administraciniø bylø skyriuje, remiantis Ad-ministraciniø bylø teisenos ástatymo 8 str., atliktas administraciniø bylø, ið-nagrinëtø apygardø administraciniuose teismuose 1999 m. geguþës 1 d.–2000 m. sausio 31 d. pagal skundus dël teritoriniø muitiniø virðininkø ir jøpavaduotojø priimtø nutarimø skiriant nuobaudas uþ veikas, numatytas ATPK237 str., apibendrinimas.

Apibendrinimui pateikta 111 ðios kategorijos bylø, ið kuriø 50 – skundaidël nutarimø, priimtø uþ veikas, numatytas ATPK 210 str. (kontrabanda).

Apibendrinimo tikslas – susipaþinti, kaip apygardø administraciniai teis-mai nagrinëja ðios kategorijos bylas, kokia formuojasi teismø praktika, ko-kios pagrindinës problemos iðkyla taikant materialinës bei procesinës teisësnormas.

1. Dël bendrøjø procesiniø reikalavimø vykdymo1.1. Remdamiesi ATPK 237 str. teritoriniø muitiniø virðininkai ir jø pa-

vaduotojai nagrinëja ðio kodekso 2091 str. 1 d., 2092 str. 1 d. ir 4 d., 2093 str.3 d. ir 4 d., 2094 str. 1 d. ir 210 str. 4, 5, 6 dalyse numatytø administraciniøteisës paþeidimø bylas.

Analizuojant teismuose iðnagrinëtas bylas, pastebima, jog teritorinësemuitinëse nevienodai suprantami ATPK 286 str. 2 d. reikalavimai, tai atsi-spindi priimamuose nutarimuose, kuriuose neretai bûna ir esminiø turinio trû-kumø. Dël to pareigûnams siûloma atsiþvelgti á þemiau pateikiamas rekomen-dacijas.

Vertinant ATPK 286 str. átvirtintas teisës normas, galimas nutarimo ad-ministracinëse bylose turinio skaidymas á sàlygines tris dalis: áþanginæ, apra-ðomàjà–motyvuojamàjà ir rezoliucinæ.

Áþanginëje nutarimo dalyje nurodoma nutarimà priëmusio organo (pa-reigûno) pavadinimas, bylos nagrinëjimo data, þinios apie asmená, kurio bylanagrinëjama.

304

Apraðomojoje–motyvuojamojoje dalyje:1. Formuluojamas kaltinimas padarius administraciná teisës paþeidimà:

iðdëstoma veika, kuri pripaþástama árodyta, nurodant asmená ir konkreèias vei-kos aplinkybes – padarymo vietà, laikà, bûdà, kaltës pobûdá, paþeidimo mo-tyvus, jei tai svarbu, – pasekmes. Taigi turi bûti atspindëti visi pagrindiniaibei fakultatyviniai administracinio teisës paþeidimo sudëties elementai ir visatai, kas reikðminga veikos kvalifikavimui bei nuobaudos paskyrimui. Jeigukaltinama keliø paþeidimø padarymu, tie patys reikalavimai taikomi formu-luojant kaltinimà dël kiekvienos ið veikø.

2. Iðdëstomi árodymai ir iðvados dël nustatytø faktiniø aplinkybiø, pri-imamø sprendimø formulavimas bei pagrindimas. Motyvuojant nepakanka nu-rodyti tik árodymø ðaltinius, bet privalu ir iðdëstyti faktinius duomenis, nusta-tytus jø pagrindu. Jeigu árodymai yra prieðtaringi, bûtina argumentuoti, kodëlvienais ið jø remiamasi, o kiti atmetami.

3. Iðdëstomos iðvados dël veiksmø kvalifikavimo pagal konkretø ATPKstraipsná, jo dalá arba nurodomas kitas teisës aktas, numatantis atsakomybæ uþpaþeidimà.

4. Nurodomos nustatytos lengvinanèios ir sunkinanèios aplinkybës.5. Iðdëstomi nuobaudø parinkimo atsiþvelgiant á ATPK 30 ir 302 str.

reikalavimus motyvai.6. Jei buvo sprendþiamas klausimas dël ATPK 301 str. pritaikymo ir at-

sisakyta já taikyti, nurodomi tokio atsisakymo motyvai.7. Nurodoma, kaip spræstina dël paimtø daiktø bei dokumentø.Rezoliucinëje dalyje iðdëstomas priimtasis sprendimas, bûtent:1. Paþeidëjo vardas ir pavardë.2. Sprendimas dël pripaþinimo asmená padarius paþeidimà, numatytà

atitinkamame ATPK straipsnyje, jo dalyje, punkte arba kitame teisës akte.3. Paþeidëjui paskirtos nuobaudos uþ kiekvienà pripaþintà árodytu ad-

ministraciná teisës paþeidimà rûðis ir dydis, nurodoma galutinë paskirtoji nuo-bauda (ATPK 33 str.).

4. Sprendimas dël paimtø daiktø bei dokumentø.5. Iðaiðkinami nutarimo apskundimo tvarka ir terminai.Administracinëje byloje priimtasis nutarimas turi bûti pasiraðytas bylà

nagrinëjusio pareigûno – teritorinës muitinës virðininko arba jo pavaduotojo(ATPK 237 str. 2 d.).

Jei buvo sprendþiamas klausimas dël ATPK 301 str. pritaikymo ir nutar-ta ðá straipsná taikyti, antrojoje nutarimo dalyje iðdëstomi ðio straipsnio taiky-

305

mo motyvai. Taip pat privalu nurodyti, kad bûtent ATPK 301 straipsnio pa-grindu skiriama atitinkamai maþesnë nei sankcijoje numatyta minimali ar ðvel-nesnë nuobauda arba ji visai neskiriama.

Institucijos (pareigûno) nutarimas, papildytas tokia dalimi, teikiamassankcionuoti apylinkës teismo teisëjui.

1.2. Pagal ABTÁ 37 str. teismas patikrina administracinëje byloje priim-to nutarimo teisëtumà ir pagrástumà.

1.2.1. Institucija, nagrinëjanti administracinæ bylà, privalo vykdyti ATPK257 str. reikalavimus ir surinkti visumà árodymø, kuriø pagrindu konstatuoja-mos arba paneigiamos neteisëtos veikos aplinkybës, árodymus, reikðmingusskiriant nuobaudà, lieèianèius paþeidëjo asmená. Atkreiptinas teismø dëme-sys, jog nutarimas pripaþástamas pagrástu tik tuomet, jei iðvados padarytosvisapusiðkai, iðsamiai ir objektyviai iðtyrus ir ávertinus visas bylai svarbiasfaktines aplinkybes.

Tuo tarpu teismuose nagrinëtø bylø analizë parodë, jog muitinës parei-gûnai, nagrinëdami administracines bylas, ne visada teisingai supranta ATPK256 str. nuostatas ir dël to, priimdami nutarimus, kartais remiasi neatitinkan-èiomis ástatymà árodinëjimo priemonëmis ir labiausiai tai pasakytina apie liu-dytojø parodymus.

Pagal ATPK 256 str. árodymai administracinio teisës paþeidimo bylojeyra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigûnai) ásta-tymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisës paþeidi-mas, ar jo nëra, ar dël jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes,turinèias reikðmës bylai teisingai iðspræsti.

Árodinëjimo priemonëmis pagal ATPK 256 str. 2 d. yra: administracinioteisës paþeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo áraðai, liudytojø pa-rodymai, nukentëjusio ir patraukto administracinën atsakomybën asmens pa-aiðkinimai, eksperto iðvada, daiktiniai árodymai, daiktø ir dokumentø paëmi-mo protokolas, taip pat kitokie dokumentai.

Vertinant ðias normas sistemiðkai su ATPK 260 str. 1 d. bei ATPK 20 ir21 skirsniø normomis galima padaryti iðvadà, kad ástatymas reikalauja liudy-tojø apklausos administraciniø bylø nagrinëjimo metu ir tik tuomet jø parody-mai gali bûti vertinami kaip árodymai, gauti laikantis ATPK 256 str. reikalavi-mø. Ðia prasme atkreiptinas ypatingas dëmesys á raðytinius pareigûnø, daly-vavusiø nustatant administraciná teisës paþeidimà, taèiau neturinèiø ágalinimøsuraðyti paþeidimo protokolà, paaiðkinimus bei kitø asmenø paaiðkinimus, ra-ðytus iki bylos perdavimo nagrinëjimui tam ágalintam pareigûnui. Tokie pa-

306

aiðkinimai gali bûti vertinami kaip faktiniø aplinkybiø ðaltinis, kurio pagrindutam ágaliotas pareigûnas gali konstatuoti, jog padarytas administracinis teisëspaþeidimas ir yra pagrindas suraðyti administracinio teisës paþeidimo proto-kolà (ATPK 259 str.). Taèiau ið bylø pastebima, jog vyrauja praktika, kadtokie paaiðkinimai prilyginami liudytojø parodymams, ir manoma, kad ðiøasmenø apklausa po administracinës bylos perdavimo pareigûnui, ágalintamnagrinëti bylas, nereikalinga.

Tokia pozicija paneigiama þemiau dëstomø argumentø pagrindu.Pagal ATPK 256 str. 2 d. administracinio teisës paþeidimo protokolas

yra árodinëjimo priemonë. ATPK 260 str., apibrëþianèiame protokolo turiná,yra sakoma, jog protokole nurodomos liudytojø pavardës bei adresai (ATPK260 str. 1 d.), jeigu liudytojø yra, protokolà gali pasiraðyti ir ðie asmenys (ATPK260 str. 2 d.). Tuo tarpu liudytojø apklausos ir parodymø fiksavimo protokolegalimybë, skirtingai nei, pavyzdþiui, paþeidëjo paaiðkinimø, nëra nustatyta.Analizuojant kodekso normas, galima teigti, jog jame átvirtintos grieþtos áro-dymø rinkimo atitinkamose bylos stadijose taisyklës ir liudytojø parodymø,kaip árodinëjimo priemonës, gavimas priskiriamas prie árodymø, renkamø by-los nagrinëjimo stadijoje. Ðá teiginá geriausiai pagrindþia ATPK 276 str. átvir-tintos normos analizë: sakoma, jog liudytojas, kaip asmuo, kuriam gali bûtiþinomos kokios nors ðioje byloje nustatytinos aplinkybës, privalo atvykti irduoti teisingus bei visapusiðkus parodymus apie jam þinomas aplinkybes bylànagrinëjanèio organo (pareigûno) ðaukiamas. ATPK 276 str. 2 d. vartojamasþodþiø junginys „bylà nagrinëjanèio organo (pareigûno)” teisinës jo reikðmësvertinimo aspektu suprantamas, kaip nuoroda á proceso stadijà, atitinkanèiàne tik procesiniø veiksmø, reglamentuojamø ATPK 21 skirsnyje, bet ir pasi-ruoðimo bylos nagrinëjimui, ástatyminæ sampratà. Taigi darytina iðvada, jogteisë bei pareiga apklausti liudytojus tenka organui ar pareigûnui, kuriam ad-ministracinë byla perduota nagrinëti. Ðiuo atveju, remiantis ATPK 237 str.,tokie pareigûnai yra teritoriniø muitiniø virðininkai bei jø pavaduotojai.

Toliau analizuojant ATPK 20 skirsnio normas, áþvelgiamas tam tikrasteisinio reguliavimo nenuoseklumas, dël to susidaro keblumø vykdant ðiasnormas. ATPK 276 str. 2 d. nustatyta, kad liudytojas privalo atsakyti á jamuþduodamus klausimus. Tuo tarpu kam suteikta teisë juos uþduoti, galutinainëra aiðku. Suprantama, jog tokia teisë preziumuojama pareigûnui, privalan-èiam iðaiðkinti aplinkybes, nustatytinas nagrinëjant administracinio teisës pa-þeidimo bylà (ATPK 284 str.). O kitø asmenø, dalyvaujanèiø administraciniøteisës paþeidimø bylø procese, teisë uþduoti liudytojui klausimus tiesiogiai

307

nenustatyta (ATPK 272, 273, 274, 275 str.). Taip suponuojama dviprasmiðkasituacija: ðie asmenys turi teisæ pareikðti praðymà dël liudytojø apklausos, opareigûnas, nagrinëjantis bylà, privalo praðymà apsvarstyti bei dël jo priimtivienoká ar kitoká sprendimà. Praðymo tenkinimo atveju tokio liudytojo ap-klausos metu, jei ástatymà vertinti visiðkai formaliai, në vienas ið administra-ciniø teisës paþeidimø bylø proceso dalyviø klausti liudytojo teisës neturi.Taèiau toks vertinimas bûtø akivaizdþiai ydingas ir prieðtarautø normø, regu-liuojanèiø administraciniø bylø teisenà, tikslams: laiku, visapusiðkai, iðsamiaiir objektyviai iðaiðkinti kiekvienos bylos aplinkybes bei iðspræsti jà tiksliaipagal ástatymà (ATPK 248 str.). Tam, kad visapusiðkai, iðsamiai ir objektyviaibûtø ávertintos visos reikðmingos bylai aplinkybës, ðiuos reikalavimus turiatitikti ir liudytojø apklausa, t.y. ji turi bûti visapusiðka, iðsami bei objektyvi,o tai galima pasiekti tik garantuojant paþeidëjui, jo atstovui bei nukentëju-siajam teisæ aktyviai dalyvauti liudytojø apklausoje.

Apibendrinant galima konstatuoti, jog liudytojø apklausos pareiga pa-gal ástatymà tenka pareigûnui, kuriam administracinë byla perduota nagrinëji-mui. Tai gali bûti daroma pasirengimo arba bylos nagrinëjimo stadijoje, ga-rantuojant paþeidëjui, jo atstovui bei nukentëjusiajam teisæ dalyvauti apklau-soje bei uþduoti liudytojui klausimus.

1.2.2. Nutarimas yra teisëtas, kai nustatytø faktiniø aplinkybiø visumospagrindu yra teisingai parenkama ir pritaikoma teisës norma, reglamentuo-janti nustatytàjá teisiná santyká.

Nutarimø teisëtumo patikrinimui teismai turi skirti ypatingà dëmesá. Pre-kiø importo, eksporto ir tranzito tvarkà, su ja susijusiø muitinës procedûrøatlikimà, importo ir eksporto draudimø, apribojimø ir kontrolës priemoniøtaikymà reglamentuoja specialûs teisës aktai. Todël organas (pareigûnas), nag-rinëjantis administracinio teisës paþeidimo bylà, bei teismai, nagrinëjantysskundus dël pareigûnø nutarimø, negali apsiriboti vien konstatavimu, jog as-mens veiksmai atitinka vienoje ar kitoje ATPK normoje numatytà veikos su-dëtá. Turëtø bûti nustatoma, koks ástatymas, jo norma (straipsnis, dalis , punk-tas), poástatyminis aktas ir jame esanèios konkreèios normos buvo paþeistos.Jei normoje yra nurodoma keletas reikalavimø atlikti atitinkamus veiksmus arsusilaikyti nuo jø, o paþeidëjas kaltinamas vieno ar keliø ið pareigø nevykdy-mu ar netinkamu vykdymu, ávardijamas konkretus veiksmas ar neveikimas.Remiantis ATPK nustatytomis nuobaudø skyrimo bendrosiomis taisyklëmis(áskaitant ATPK 302 ir 33 straipsnius), paþeidëjui paskiriama konkreti nuo-bauda.

308

Paþymëtina, kad ATPK 301 str. taikymo klausimas turëtø bûti spren-dþiamas tik iðnagrinëjus administracinio teisës paþeidimo bylà ir paskyruspaþeidëjui nuobaudà pagal ástatymà ar kità teisës aktà.

Pareigûnai, nagrinëjantys administracines bylas, taikydami ATPK 301 str.1 d. átvirtintas normas, turi tiksliai vykdyti ðio str. 2 d. reikalavimà, jog kiek-vienas sprendimas, priimtas vadovaujantis ðio straipsnio 1 d., privalo bûtimotyvuotas.

Atkreiptinas dëmesys, jog ðiame straipsnyje numatyta teisë netaikyti nuo-baudos ar taikyti jà maþesnæ arba ðvelnesnæ nei numatyta sankcijoje.

Jeigu pritaikius ATPK 301 str. 1 d. skiriama maþesnë arba ðvelnesnë neinumatyta sankcijoje nuobauda ar ji neskiriama, organas (pareigûnas) nutari-mà kartu su administracine byla perduoda atitinkamos apylinkës teismui, pra-ðydamas sankcijos.

Apylinkës teismo teisëjas, iðtyræs administracinio teisës paþeidimo bylàir ávertinæs nutarimo motyvus, nustato jo teisëtumà ir pagrástumà. Sutikdamassu administracinio organo (pareigûno) sprendimu, jo motyvais, teisëjas sank-cionuoja nutarimà, priimdamas atitinkamà nutartá. Nesutikdamas su administ-racinio organo (pareigûno) sprendimu ir atsisakydamas sankcionuoti nutari-mà, apylinkës teismo teisëjas priima nutartá, nurodydamas joje atsisakymomotyvus. Tokios nutarties priëmimas reiðkia, kad nutarimo dalis dël administ-racinës nuobaudos suðvelninimo ar neskyrimo neásigalioja, todël turi bûti vyk-doma pirmoji nutarimo dalis dël administracinës nuobaudos paskyrimo.

Tais atvejais, kai buvo priimtas nutarimas tik dël nuobaudos suðvelnini-mo ar neskyrimo, negavus teisëjo sankcijos, toks nutarimas neásiteisëja. Taireiðkia, kad administracinio teisës paþeidimo byla liko neiðspræsta, todël jituri bûti gràþinama organui (pareigûnui) jà ið naujo nagrinëti.

1.2.3. Teismø praktika parodo, jog organø (pareigûnø) nutarimø teisëtu-mo ir pagrástumo vertinimui esminæ reikðmæ turi administracinio teisës paþei-dimo protokolo turinys. Todël yra reikalas plaèiau panagrinëti ðá klausimà.

Administracinio teisës paþeidimo protokolas yra administraciniø byløteisenos procesinis dokumentas, kuriuo konstatuojamas administracinio tei-sës paþeidimo padarymo faktas bei kitos su tuo susijusios aplinkybës. ATPK259 str. 1 d. sakoma, kad „dël padaryto paþeidimo (…) pareigûnas suraðoprotokolà (…)”. Taigi protokolas suraðomas, kai galima konstatuoti bûtinusadministracinës teisës paþeidimo sudëties elementus. Todël vienais atvejaisprotokolas gali bûti vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo iðkeliamaadministracinë byla, nors pagal ástatymo reikalavimus, keliamus protokolo

309

turiniui (ATPK 260 str.), galima teigti, jog tai procesinis dokumentas, kuria-me formuluojamas kaltinimas bei fiksuojamos þinomos árodinëjimo priemo-nës. Taigi ástatymas protokolui suteikia specifines funkcijas ir dël to jo padë-tis tampa dvejopa: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltini-mas; jis pripaþástamas viena ið árodinëjimo priemoniø (ATPK 256 str. 2 d.).

Akcentuotina ir tai, jog administracinës bylos nagrinëjimas yra galimastik ágalioto asmens suraðyto administracinës teisës paþeidimo protokolo pa-grindu. Prieðingu atveju, protokolà suraðius neágalintam asmeniui, ðis proce-sinis dokumentas negali sukelti teisiniø pasekmiø.

Teismø praktikoje laikomasi vienodos pozicijos, jog administracinë by-la nagrinëjama tik protokole suformuluotø kaltinimø (tiek administracinio teisëspaþeidimo sudëties elementø, tiek ávardijamos paþeistosios materialinës tei-sës normos konstatavimo prasme) apimtimi. Bet koks kaltinimo pakeitimasnutarimu laikytas esminiu administraciniø bylø teisenos proceso paþeidimu.

Pavyzdþiui, Ðiauliø apygardos administraciniame teisme iðnagrinëta bylaNr. 12A–243.

D.T. nubaustas pagal 2093 str. 1 d. 2 p. 10 000 Lt bauda uþ tai, kadprarado muitinës plombà (taip áraðyta nutarimo rezoliucinëje dalyje).

Skundu pareiðkëjas praðë nutarimo dalá dël baudos paskyrimo panaikin-ti ir administracinæ bylà nutraukti.

Teismas nutartimi nutarimo dalá dël baudos D.T. paskyrimo panaikino iradministracinæ bylà gràþino nagrinëti ið naujo. Nurodë, jog administracinioteisës paþeidimo protokolas pareiðkëjui suraðytas pagal ATPK 2093 1 d. ir2 d. Protokolas nekonkretus, ðio straipsnio 1 d. turi tris punktus, taèiau nenu-rodyta, kuriame ið jø numatytà paþeidimà padarë pareiðkëjas, o tai prieðtarau-ja ATPK 260 str. 1 d. reikalavimams. Protokole nurodyta, kad plomba nuplëð-ta, o nutarime konstatuotas plombos praradimo faktas. Ðios veikos kiekvienaatskirai sudaro savarankiðko administracinio teisës paþeidimo sudëtá. Pareið-këjas baudþiamas pagal ATPK 2093 1 d. 2 p., taèiau uþ ðá konkretø paþeidimàprotokolas nesuraðytas. Nors protokole pareiðkëjas patrauktas atsakomybënir pagal ATPK 2093 str. 2 d., jo atsakomybës pagal ðá straipsná klausimas ne-spræstas.

Pagal ðiuo metu galiojanèià ATPK 284 str. 2 d. redakcijà ástatymo leidë-jas nustatë organo (pareigûno), nagrinëjanèio bylà, teisæ pakeisti nuorodà ámaterialinës teisës normà, pagal kurià numatyta atsakomybë uþ ðá paþeidimà,jei paþeidimo protokole nurodyta administracinio teisës paþeidimo esmë yraárodyta, taèiau suklysta nurodant materialinës teisës normà.

310

Atkreiptinas dëmesys, jog kaltinimo, lyginant su tuo, kuris buvo nuro-dytas administracinio teisës paþeidimo protokole, pakeitimas galimas tik ma-terialinës teisës normos, o ne veikos sudëties dalyje.

2. Dël kitø proceso reikalavimø vykdymoSusipaþinus su iðnagrinëtomis bylomis, galima konstatuoti, jog apygar-

dø administraciniai teismai ið esmës laikosi ABTÁ ir CPK reikalavimø.Taèiau paþymëtini ir kai kurie trûkumai.2.1. ABTÁ ir CPK normos nustato tvarkà, kuria vadovaudamasis teis-

mas konstatuoja turinèias reikðmës bylai aplinkybes. Ðiuo metu galiojanèioproceso normos átvirtina principinæ nuostatà, jog sprendimas pagrindþiamastik faktiniais duomenimis, teismo gautais teisminio nagrinëjimo metu ástaty-mø nustatyta tvarka, t.y. iðtirtais teismo posëdyje, kuriø tyrimas, be to, turibûti uþfiksuotas posëdþio protokole. Taigi árodymais, gautais administraciniøteisës paþeidimø bylø nagrinëjimo ne teismuose metu, teismø sprendimuosegalima remtis tik juos iðtyrus teisminio bylos nagrinëjimo metu.

Ðie CPK reikalavimai ne visada buvo vykdomi.Pavyzdþiui, Vilniaus apygardos administracinio teismo iðnagrinëtoje by-

loje Nr. A6–74 S.K. nubaustas pagal ATPK 210 str. 2 d. 5000 Lt bauda sudegtinës bei automobilio konfiskavimu uþ tai, jog ið Baltarusijos áveþë 7 bute-lius degtinës nepateikdamas jø muitinës kontrolei.

Skundas atmestas konstatavus, jog paþeidimas árodytas byloje surinktøárodymø visuma. Protokoline nutartimi atmestas pareiðkëjo praðymas dël liu-dytojo apklausos tuo pagrindu, jog byla nagrinëjama apeliacine tvarka ir ad-ministracinëje byloje yra liudytojo parodymai.

Laikomasi pozicijos, jog paaiðkinimas, pareigûno gautas remiantis ATPK,yra tapatus liudytojo parodymams, gaunamiems procesà teismuose reguliuo-janèiø ástatymø – CPK – nustatyta tvarka.

Tokia praktika yra ydinga.Kaip þinoma, ATPK ir CPK nevienodai reguliuoja árodymø rinkimo ir

tyrimo tvarkà, todël administravimo subjektø uþfiksuotus árodymus pagal jøpatikimumà nederëtø prilyginti teisminio nagrinëjimo metu gautiems ir iðtir-tiems árodymams, o teismø praktikoje pasitaikantys argumentai, kad admi-nistracinio teisës paþeidimo bylos nagrinëjimo pas pareigûnà metu surinktiárodymai teisminio bylos nagrinëjimo metu ið naujo netiriami, neteisingi. Teis-mø praktikos tæstinumo prasme paminëtina analogiðka bendrosios kompeten-cijos teismuose formuota praktika ðios kategorijos bylose iki administraciniøteismø veiklos pradþios.

311

Tuo tarpu árodymø, gautø administraciniø teisës paþeidimø bylø teisenànustatanèiø ástatymø – ATPK – numatyta tvarka, pagal procesinæ padëtá suly-ginimui su teisminio nagrinëjimo metu gautais bei iðtirtais árodymais reikalin-gas atitinkamas norminis reguliavimas. Paþymëtina, kad ABTÁ naujosios re-dakcijos projekte darbo grupës siûloma (ABTÁ projekto 57 str.), kad ástatymonustatyta tvarka surinktø ir uþfiksuotø árodymø árodomoji galia iðliktø visoseproceso stadijose ir jie ið naujo paprastai nebûtø perþiûrimi. Ástatymo leidëjuiátvirtinus ðias nuostatas, atsirastø galimybë tokiam, kaip paminëtame pavyz-dyje, ástatymo taikymui.

2.2. Teismai ne visada tinkamai vykdo CPK 217 str. 1 d. nuostatas. Ásta-tymas reikalauja, jog teismas, priimdamas sprendimà, privalo konstatuoti, ku-rios aplinkybës, turinèios bylai reikðmës, yra nustatytos ir kurios nenustatytos.

Kaip pastebëta susipaþástant su apibendrinimui pateiktomis bylomis,sprendimuose neretai pasigendama teismo vertinimø dël vienø ar kitø pareið-këjø pateikiamø argumentø, turinèiø bylai reikðmës.

Pavyzdþiui:1) Ðiauliø apygardos administracinio teismo byla Nr. 13A–157. Tauragës

teritorinë muitinë. Þ.V. nubaustas pagal ATPK 210 str. 2 d. 5000 Lt bauda sukontrabandos prekiø ir gabenimo priemonës – automobilio – konfiskavimuuþ tai, kad á Lietuvos Respublikos muitø teritorijà slëpdamas nuo muitiniotikrinimo automobilyje árengtoje slëptuvëje áveþë 11 buteliø degtinës ir 14 kgcukraus, ið viso prekiø uþ 145 Lt.

Pareiðkëjas skundu praðë nutarimà panaikinti ir administracinæ bylà nu-traukti. Nurodë, jog visiðkai pripaþásta kaltæ, taèiau skiriant nuobaudà neat-siþvelgta á tai, kad jo ðeimos materialinë padëtis sunki – ðeima gyvena ið jo500 Lt atlyginimo ir 93,75 Lt socialinës paðalpos. Automobilis yra vienintelisðeimos turtas, pirktas ið paskolintø pinigø, jis labai reikalingas dukroms nu-veþti pas gydytojà. Cukrø jis veþë sau, o alkoholis buvo reikalingas vestu-vëms. Tokia sankcija esmingai pablogins ðeimos materialinæ padëtá.

Teismas nutartimi skundà atmetë. Konstatavo, kad paþeidimas padary-tas, kvalifikuotas teisingai, paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda, to-dël nutarimà naikinti pagrindo nëra.

Teismas visiðkai neaptarë pareiðkëjo nurodomø argumentø, pateikiamøsvarstant galimybæ taikyti ATPK 301 str. Pareiðkëjas pateikë paþymas, liudi-janèias jo skunde nurodomà turtinæ padëtá: atlyginimo paþymà, paþymà apiesocialinës paðalpos mokëjimà, ðeimos sudëties paþymà – iðlaikomi du maþa-meèiai vaikai.

312

Ðiuo atveju teismo pozicija itin formalizuota ir nepakankamai argumen-tuota;

2) Klaipëdos apygardos administracinio teismo byla Nr. 5A–38. Tau-ragës teritorinë muitinë. V. Ðiðkovskis (Ðiðkovskij) nubaustas pagal ATPK2093 str. 3 d. ir 210 str. 2 d. 5000 Lt bauda su kontrabandos daiktø uþ 2195 Ltir gabenimo priemonës konfiskavimu.

Jis nubaustas uþ tai, kad nuo muitinio tikrinimo paslëpæs ávairiose vieto-se automobilyje áveþë alkoholiniø gërimø ir cigareèiø, kuriø áveþimas riboja-mas. Raðtu deklaruota 200 pakeliø cigareèiø ir vienas butelis degtinës, kuriebuvo ant automobilio galinës sëdynës. Konstatuotas Vyriausybës 1997 03 06nutarimo Nr. 199 „Dël muito reþimo keleiviams, vykstantiems per LietuvosRespublikos valstybës sienà, nustatymo” 6.1 p. paþeidimas.

Pareiðkëjas skundu praðë nutarimà panaikinti ir administracinæ bylà nu-traukti. Prekës nebuvo slepiamos. Jis rodë prekiø ásigijimo kvità ir per Kali-ningrado muitinës postà buvo praleistas. Panemunës poste deklaracijà pildëþmona, o jis parodë muitininkams prekiø kvità ir nurodë prekiø buvimo vietà.Jis neþinojo, jog þmona neteisingai uþpildë deklaracijà. Taigi kontrabandossudëties jo veikoje nëra. O deklaracija buvo jo nepatikrinta, nes tam nesuda-rytos sàlygos. Nutarime nurodyta per didelë prekiø kaina. Prekiø tikroji kainanesiekë 1000 Lt.

Teismas nutartimi skundà atmetë. Konstatavo, jog byloje surinkti árody-mai patvirtina pareiðkëjo kaltæ padarius administraciná teisës paþeidimà, uþkurá atsakomybë numatyta ATPK 210 str. 2 d. Prekës buvo paslëptos po auto-mobilio galine sëdyne, durelëse, po sëdyniø atloðais ir kitose vietose, o tai pa-neigia pareiðkëjo tvirtinimà, kad nebuvo siekta iðvengti muitinio tikrinimo.Deklaruota buvo tik dalis prekiø. Taigi nekyla abejoniø, jog paþeidëjas turëjotikslà áveþti nedeklaruotø prekiø kontrabandos bûdu, todël padarë ATPK 210str. 2 d. numatytà veikà. Dël atsakomybës pagal ATPK 2093 str. 3 d. uþ prekiø,kuriø importui bei tranzitui taikomi specialûs apribojimai, gabenimo tvarkospaþeidimus taikymo pagrástumo bei teisëtumo teismas nutartyje nepasisakë.

2.3. Nepakankamai dëmesio sprendimuose skiriama teismo argumenta-cijai, kokiu pagrindu vienais árodymais remiamasi, o kiti atmetami, taip pa-þeidþiami CPK 222 str. 4 d. reikalavimai.

Pavyzdþiui, Kauno apygardos teisme iðnagrinëta byla Nr. A1–97. Kau-no teritorinë muitinë. V.M. pagal ATPK 2093 str. 2 d. nubaustas 5000 Lt bau-da uþ grynøjø pinigø gabenimo ið Lietuvos Respublikos muitø teritorijos tvar-kos paþeidimà.

313

Pareiðkëjas praðë nutarimà panaikinti ir administracinæ bylà nutraukti,nes nëra paþeidimo ávykio. Pinigai buvo veþami dalimis nevirðijant 10 000 Lt.

Teismas nutartimi nuobaudà panaikino ir administracinio teisës paþei-dimo bylà nutraukë.

Motyvai: paþeidëjo kaltë neárodyta. Veikos kvalifikavimui pagal ATPK2093 str. 2 d. bûtina nustatyti pinigø gabenimo per sienà faktà ir jø kieká. Ga-benimo faktas neneigiamas, taèiau neárodyta, jog jø gabenta daugiau nei leis-tina. Pareiðkëjas teigia, jog pagal kasos iðlaidø orderá iðmokëti 104 000 Ltbuvo gabenami po 10 000 Lt keletà kartø. Tai patvirtino ir liudytojai. Objek-tyviø árodymø, paneigianèiø ðiuos pareiðkëjo tvirtinimus, nëra. Pinigø gabe-nimo tvarkos paþeidimas negali bûti patvirtintas vien kasos iðlaidø orderiopagrindu. Dël to pareiðkëjo veiksmuose nëra paþeidimo sudëties.

Teismas nesiaiðkino prieðtaravimø tarp pareiðkëjo raðytø paaiðkinimømuitinës pareigûnams, kur jis pripaþino neteisëtø veiksmø faktà ir nurodë,kokia suma buvo veþama, kaip ji padalinta dviem asmenims, kodël pinigøgabenimo nedeklaravo, ir vëlesnës jo pozicijos, dëstytos teisme, prieþasèiø.Paminëtas aplinkybes patvirtino bendrovës buhalterë bei vairuotojas paaiðki-nime muitinës pareigûnui.

Teismas nenurodë, kaip vertinami prieðtaravimai, kodël atitinkanèiaisobjektyviàjà tiesà pripaþástami paaiðkinimai bei parodymai, minëtø asmenøduoti teisme.

2.4. Atkreiptinas teismø dëmesys, jog remiantis CPK 247 str. atskiraisklausimais, kuriais byla neiðsprendþiama ið esmës, priimamos nutartys. Nu-tartys priimamos pasitarimø kambaryje. Tik sprendþiant nesudëtingus klausi-mus, teismas gali priimti nutartá, pasitaræs vietoje, neiðeidamas á pasitarimøkambará. Tokia nutartis áraðoma á protokolà.

Esminiu proceso ástatymo paþeidimu laikytini atvejai, kai teismai ap-skritai neiðsprendþia pareiðkëjø praðymø: skirti ekspertizæ, sustabdyti bylà,kreiptis á Konstituciná Teismà ir t.t.

Pavyzdþiui, Klaipëdos apygardos administracinio teismo iðnagrinëta bylaNr. 5A–274. Tauragës teritorinë muitinë. K.P. nubaustas pagal ATPK 210 str.2 d. 5000 Lt bauda su kontrabandos prekiø: 1 kg cukraus, 3 pakeliø cigareèiøir 4 buteliø alkoholiniø gërimø, – bei gabenimo priemonës – automobilio–konfiskavimu uþ tai, kad á Lietuvos Respublikos muitø teritorijà slëpdamasnuo muitinio tikrinimo áveþë prekiø.

Pareiðkëjas skundu praðë nutarimà panaikinti ir perduoti administracinæbylà nagrinëti ið naujo. Nurodë, jog nutarime konstatuota, kad jis áveþë alko-

314

holiniø gërimø, taèiau kokiø, – nenustatyta. Nenurodomas jø stiprumas. Pre-kiø nuo muitinio tikrinimo jis neslëpë. Konstituciniam Teismui yra pateiktasSeimo nariø grupës praðymas iðtirti, ar kai kurie ATPK straipsniai atitinkaKonstitucijà, todël bylos nagrinëjimà praðë sustabdyti. Seimas taip pat svars-to kai kuriø ATPK straipsniø pakeitimo ástatymà ir tai gali turëti reikðmës ðiosbylos nagrinëjimui.

Teismas nutartimi skundà atmetë. Nurodë, kad byloje árodyta, jog pa-reiðkëjas nepateikdamas muitiniam tikrinimui áveþë prekiø uþ 29 Lt, nutari-mas teisëtas.

Dël pareiðkëjo praðymø, iðdëstytø skunde, pagrástumo teismas jokio pro-cesinio sprendimo nepriëmë.

2.5. Teismø praktikoje pasitaiko atvejø, kai teismø iðvados konstatuo-jant atitinkamus faktus nepagrástos byloje surinktø árodymø visuma.

Pavyzdþiui, Klaipëdos apygardos administracinio teismo iðnagrinëtabyla Nr. 5A–238. Klaipëdos teritorinë muitinë. R.S. nubaustas pagal ATPK210 str. 2 d. 5000 Lt bauda su neteisëtai gabentø prekiø – naudotos buitinëstechnikos ir gabenimo priemonës konfiskavimu uþ tai, jog gabeno prekes ne-pateikdamas jø muitiniam tikrinimui.

Pareiðkëjas skundu praðë nutarimà panaikinti ir administracinæ bylà nu-traukti.

Nurodë, kad paþeidimo, uþ kurá nubaustas, jis nepadarë. Visos prekësbuvo pateiktos muitiniam tikrinimui ir deklaruota þodþiu. Prekiø buvo veþa-ma maþiau kaip uþ 1000 Lt, todël ir deklaruoti jas turëjo teisæ þodþiu remian-tis Vyriausybës 1997 03 06 nutarimu Nr. 199.

Teismas nutartimi taikydamas ATPK 301 str. panaikino nutarimo daládël baudos ir kontrabandos gabenimo priemonës konfiskavimo. Kità nutari-mo dalá paliko nepakeistà. Teismas nurodë, kad ávertinus bylos aplinkybes, jogdaiktai nebuvo slepiami, o pareiðkëjas galëjo nesusiorientuoti dël sendaikèiødeklaravimo tvarkos, nes trûko informacijos, daiktø vertë yra nedidelë, pa-reiðkëjo materialinë padëtis sunki (gauna minimalø gydytojo atlyginimà, ið-laiko studijuojanèià sutuoktinæ), jis nuoðirdþiai gailisi padaræs paþeidimà.

Byloje nëra jokiø árodymø apie pareiðkëjo darbo uþmokestá, ðeimos su-dëtá ir materialinæ padëtá, todël visiðkai neaiðku, kokiø objektyviø árodymøpagrindu teismas daro atitinkamas iðvadas.

2.6. ABTÁ 38 str. nustatyta, kad dël skundo administracinio teisës paþei-dimo byloje teismas, be kitø ðiame straipsnyje numatytø sprendimø, gali pa-naikinti nuobaudà ir administracinio teisës paþeidimo bylà gràþinti nagrinëtiið naujo.

315

Pastebima, jog teismai, taikydami ðià normà, laikosi pozicijos, kad ad-ministracinio teisës paþeidimo byla gràþintina naujam nagrinëjimui, kai kon-statuojami esminiai administraciniø teisës paþeidimø bylø teisenà reguliuo-janèiø normø, numatytø ATPK, paþeidimai. Tokiais pripaþástami: kvalifikavi-mo, lyginant su nurodytuoju protokole, pakeitimai, atsakomybën trauktinoasmens teisiø, daþniausiai teisës dalyvauti bylos nagrinëjime, paþeidimai, áro-dinëjimà reguliuojanèiø normø paþeidimai, tarp jø ir ne visø bylai reikðmingøaplinkybiø iðtyrimas.

Dël formuojamos teismø praktikos kvalifikavimo klausimø pasisakytaanksèiau.

Konstatuodamas kitus paminëtus procesinio pobûdþio paþeidimus teis-mas turi imtis visø priemoniø, jog jo daromos iðvados ir nurodymai organui(pareigûnui), nagrinësianèiam bylà ið naujo, tiksliai atitiktø ástatymø reikala-vimus.

Ðtai ATPK 272 str. nustatyta, jog administracinio teisës paþeidimo bylanagrinëjama dalyvaujant atsakomybën traukiamam asmeniui. Jo nesant, bylagali bûti iðnagrinëta tik tais atvejais, kai yra duomenø, jog jam laiku praneðtaapie bylos nagrinëjimo laikà ir vietà, ir jei negautas praðymas bylos nagrinëji-mà atidëti arba praðymas atmestas, kaip nepagrástas.

Kitaip tariant, ástatymas reikalauja, jog pareigûnas ne tik praneðtø pa-þeidëjui apie bylos nagrinëjimo vietà ir laikà, bet ir nagrinëjimo momentuturëtø duomenø, kad paþeidëjui þinoma apie nagrinëjamà bylà. Ðiø ástatymonuostatø paþeidimas pagrástai teismo pripaþástamas paþeidimu, dël kurio nu-tarimas yra neteisëtas, naikintinas, ir byla gràþintina nagrinëti ið naujo.

Pavyzdþiui, Kauno apygardos administracinio teismo byla Nr. A3–92.Marijampolës teritorinë muitinë. S.R. pagal ATPK 2091 str. 1 d. 1 p. nubaus-tas 3000 Lt bauda uþ muitinio tikrinimo tvarkos paþeidimus. Paþeidimas pa-darytas 1998 m. geguþës mënesá.

Pareiðkëjas praðë atnaujinti terminà skundui paduoti, nutarimà panai-kinti ir bylà nutraukti.

Motyvai: jam nebuvo laiku praneðta apie administracinës bylos nagri-nëjimà, negavo nutarimo.

Teismas nutartimi terminà skundui paduoti atnaujino, nutarimà panaiki-no ir administracinæ bylà gràþino nagrinëti ið naujo.

Nurodë, jog terminas atnaujintinas, nes praleistas dël svarbios prieþas-ties: paþeidëjui nebuvo laiku praneðta apie bylos nagrinëjimo laikà ir vietà.Nutarimas panaikintas konstatavus esminá procesiná paþeidimà: nëra duome-

316

nø, kad pareiðkëjas þinojo apie administracinës bylos nagrinëjimo laikà ir vietà,dël to paþeistos jo teisës.

Ðis pavyzdys pateikiamas kaip teigiamos teismø praktikos iliustracijane tik pareigûno veiksmø neatitikimo ATPK 272 str. reikalavimams vertinimoprasme, bet ir dël teismo procesinio sprendimo termino skundui paduoti at-naujinimo argumentacijos.

Nepraneðimas paþeidëjui apie administracinio teisës paþeidimo bylosnagrinëjimo laikà ir vietà daugeliu atvejø laikytinas svarbia prieþastimi, dëlkurios praleistas terminas skundui á teismà paduoti. Be abejo, ðios aplinkybësnegalima suabsoliutinti, taèiau verta pripaþinti, kad Administraciniø bylø tei-senos ástatymo paskirtá labiausiai atitiktø teismø procesiniai sprendimai, ku-riais esminis proceso normø paþeidimas, sàlygojæs galimybës kreiptis á teis-mà netinkamà realizavimà, bûtø pripaþástamas svarbia termino kreiptis á teis-mà praleidimo prieþastimi.

Taèiau teismø praktikoje yra atvejø, kai ATPK 272 str. reikalavimai,kad paþeidëjui laiku bûtø praneðta apie bylos nagrinëjimo laikà ir vietà, beigalimybës nagrinëti bylà neatvykus paþeidëjui, yra aiðkinami pleèiamai ir kon-statuojamos ne tos aplinkybës, kurios pagal ástatymà yra reikðmingos.

Pavyzdþiui, Kauno apygardos administracinio teismo byla Nr. A3–28.Alytaus teritorinë muitinë. A.A. nubaustas 3000 Lt bauda su prekës – auto-mobilio – konfiskavimu uþ prekiø deklaravimo tvarkos paþeidimà, kadangideklaracijoje jis pateikë neteisingus duomenis ir tai turëjo átakos importo irkitø mokesèiø apskaièiavimui siekiant já sumaþinti: bendrajame dokumentenurodë maþesná nei muitinio tikrinimo metu nustatytas variklio galingumà irprekës vertæ.

Pareiðkëjas praðë atnaujinti terminà skundui paduoti, nutarimà panai-kinti ir administracinæ bylà nutraukti.

Teismas nutartimi terminà skundui paduoti atnaujino, nutarimà panaiki-no ir bylà perdavë nagrinëti ið naujo konstatavæs, jog administracinë byla ið-nagrinëta pareiðkëjui nedalyvaujant, nutarimà jis gavo pavëluotai.

Visiðkai neaiðku, ar pareiðkëjui buvo tinkamai praneðta apie administra-cinës bylos nagrinëjimo laikà ir vietà, nes pagal ATPK 272 str. tinkamai pra-neðus nagrinëjimas galimas. Ðiuo atveju akcentuojamas pareiðkëjo nedalyva-vimo nagrinëjime faktas. Taigi konstatuojama ne ta aplinkybë, kuri turi reikð-mës nutarimo teisëtumui.

2.7. Paþymëtina, jog teismø nutartyse dël termino skundui á teismà pa-duoti atnaujinimo turi bûti tiksliai ávardijamos tos aplinkybës, kuriø pagrindu

317

teismas konstatuoja, kad terminas praleistas dël svarbiø prieþasèiø. Taèiautaip yra ne visada.

Pavyzdþiui, Klaipëdos apygardos administracinio teismo iðnagrinëta bylaNr. 5A–16–00. Tauragës teritorinë muitinë. V.R. 1999 11 02 nutarimu nubaus-tas pagal ATPK 210 str. 2 d. 5000 Lt bauda su 4 pakeliø cigareèiø „Prima”konfiskavimu uþ tai, kad nuslëpdamas nuo muitinio tikrinimo áveþë á LietuvosRespublikos muitø teritorijà 4 pakelius cigareèiø „Prima”. Skiriant nuobaudànurodoma, jog atsiþvelgiama á tai, kad analogiðkas paþeidimas padarytas an-trà kartà per metus.

Pareiðkimu V.R. praðë atnaujinti terminà skundui paduoti, nes apie ad-ministracinës bylos nagrinëjimà 1999 11 02 jam nebuvo praneðta, o nutarimàjis gavo tik 1999 11 11. Pareiðkëjas skundu praðë nutarimà panaikinti ir admi-nistracinæ bylà nutraukti. Jis veþë ir deklaravo 2 pakelius cigareèiø, o proto-kole muitinininkai nurodë, kad jis veþë ir nuslëpë nuo muitinio tikrinimo 4pakelius. Nesutikdamas su tuo, jis protokolo nepasiraðë.

Teismas atnaujino terminà skundui á teismà paduoti ir skundà patenkinoið dalies: panaikino nutarimà, o administracinæ bylà perdavë nagrinëti ið nau-jo. Nurodë, jog terminas skundui paduoti praleistas dël svarbiø prieþasèiø,todël jis atnaujintinas. Naikindamas nutarimà teismas nurodë, kad byloje nëraárodymø, jog pareiðkëjui bûtø tinkamai praneðta apie administracinës bylosnagrinëjimo laikà ir vietà. Tokiu bûdu paþeistos pareiðkëjo teisës. Teismastaip pat nurodë, kad nagrinëdamas bylà ið naujo muitinës pareigûnas, ágalin-tas nagrinëti ðias bylas, turi svarstyti, ar dël veikos maþareikðmiðkumo nërapagrindo taikyti ATPK 301 str.

Teismas nutartyje nenurodë, kokios aplinkybës yra pripaþástamos svar-biomis, leidþianèiomis konstatuoti, jog terminas skundui paduoti praleistasdël svarbiø prieþasèiø, o tik konstatavo faktà.

2.8. ATPK 253 str. nustatyta, kad administraciniø teisës paþeidimø byløprocesas vyksta lietuviø kalba.

Esminiu ðios ástatymo nuostatos paþeidimu teismø praktikoje pripa-þástami faktai, kai pareigûnas, nagrinëjantis administracinio teisës paþeidi-mo bylà, remiasi kroviná lydinèiais bei kitais dokumentais, neiðverstais álietuviø kalbà.

Pavyzdþiui, Kauno apygardos administracinio teismo byla Nr. A2–407.Kauno teritorinë muitinë (209 str. 1 d. 4 ir 5 p., 2093 str. 1 d. 2 p. – sutaptis).

209 str. 1 d. 4 p. – paþeidëjas be muitinës pareigûno raðtiðko leidimoáveþtas gëles iðkrovë ið jas gabenanèiø priemoniø;

318

209 str. 1 d. 5 p. – paþeidëjas be muitinës pareigûno raðtiðko leidimo irnenustatytoje vietoje áveþtas gëles (prekes) atidarë ir iðdavë (pradëjo reali-zuoti);

2093 str. 1 d. 2 p. – nuëmë muitinës pareigûno uþdëtas plombas.Subendrinus apëmimo bûdu paskirta 10 000 Lt bauda su prekiø konfis-

kavimu.Teismas nutartimi skundà patenkino ið dalies: nuobaudà panaikino ir

bylà gràþino ið naujo nagrinëti.Nurodoma, jog nagrinëjant administracinæ bylà remtasi dokumentais,

suraðytais ne valstybine kalba. Dël to nutarimas neatitinka ATPK 253 str. rei-kalavimø ir negali bûti pripaþintas teisëtu.

Su tokiu itin formalizuotu ástatymo reikalavimø vertinimu negalima su-tikti.

Muitinei pateikiami dokumentai, kaip matyti ið bylø, yra unifikuotø tarp-tautinæ praktikà ir susitarimus atitinkanèiø formø. Muitinës pareigûnai, ver-tindami áraðus tokiuose dokumentuose, dël specialiøjø þiniø bei darbo ágû-dþiø suvokia jø turiná. Tiek, kiek áraðai tokiuose dokumentuose yra reikðminginagrinëjant bylà ir kiek dël jø vertinimo kyla prieðtaravimø, bûtini ðiø doku-mentø ar jø daliø vertimai á lietuviø kalbà. Taèiau, kai dël dokumentø vertimoginèo nëra arba dël jø turinio galima iðsiaiðkinti bylos nagrinëjimo metu ver-tëjo pagalba apie tai atitinkamai paþymint, dokumentø vertimai neturëtø bûtiprivalomi, o jø nebuvimo nederëtø laikyti ATPK 253 str. paþeidimu. Ðiuoatveju bûtina ávertinti administraciniø bylø teisenos ekonomiðkumo faktoriø,kiek tai neprieðtarauja pagrindiniø ðiø bylø teisenos uþdaviniø ágyvendinimui(ATPK 248 str.).

Tokià pozicijà dël dokumentø vertimo á lietuviø kalbà dësto ATPK irAdministraciniø bylø teisenos ástatymo tobulinimo darbo grupë, pateikiamuoseATPK pakeitimo ir ABTÁ naujosios redakcijos projektuose (ATPK 253 str.,ABTÁ projekto 9 str.).

Ðiai pozicijai reikëtø pritarti ir formuojant teismø praktikà, kai doku-mentai ne valstybine kalba pateikiami teismui.

2.9. Kaip jau minëta, teismø argumentai, kuriø pagrindu administraci-nio teisës paþeidimo byla gràþinama nagrinëti ið naujo dël administraciniøteisës paþeidimø bylø teisenà reglamentuojanèiø normø paþeidimø, turi bûtitiesiogiai siejami su konkreèiu teisës normos reikalavimu.

Teismø praktikoje yra atvejø, kai procesiniuose sprendimuose pateikia-mi argumentai pleèiamai aiðkina ATPK procesiniø normø reikalavimus.

319

Pavyzdþiui, Kauno apygardos administracinio teismo iðnagrinëtoje by-loje Nr. A4–642. Kauno teritorinë muitinë. V.A. nubaustas 3000 Lt bauda suprekiø konfiskavimu uþ tai, jog trijose deklaracijose pateikë neteisingus duo-menis apie prekiø kieká ir ðiø neteisingø duomenø pateikimas galëjo turëtiátakos 1938 Lt importo mokesèiø nepriskaièiavimui.

Pareiðkëjas praðë nuobaudà panaikinti, nes paþeidimo nepadarë: dekla-racijà uþpildë pagal siuntëjo dokumentus nurodydamas vietø, o ne vienetøskaièiø.

Teismas nutartimi nutarimà panaikino ir administracinæ bylà gràþino nag-rinëti ið naujo.

Be kitø bylos gràþinimo nagrinëti ið naujo argumentø, teismas nurodë irtai, kad pareiðkëjui greta pagrindinës nuobaudos paskirta ir papildoma – pre-kiø konfiskavimas, taèiau nenurodyti konfiskuojamø prekiø pavadinimai irvertë. Nutarime turi bûti nurodytos visos gràþinamos prekës.

Tuo tarpu prie administracinio teisës paþeidimo protokolo yra priedas,kuriame nurodomas detaliø sàraðas, o nutarime nurodoma: konfiskuoti 994 vnt.1/a elektros árenginiø, 2584,4 Lt vertës, 300 vnt. variklio atsarginiø daliø,1350 Lt vertës ir kt., t.y. iðvardijama taip, kaip nurodyta anksèiau, tiksliai pagalpriedà prie administracinio teisës paþeidimo protokolo.

Kadangi administracinio teisës paþeidimo protokolas yra administraci-niø teisës paþeidimø bylø teisenos normomis reglamentuotas procesinis do-kumentas, kuriame apibrëþiama kaltinimo esmë ir ðio kaltinimo ribose, atsi-þvelgiant á ATPK 284 str. 2 d. nuostatas, vyksta bylos nagrinëjimas, nutari-mo rezoliucinëje dalyje dëstomas sprendimas dël parenkamos sankcijos, kaipðiuo atveju prekiø konfiskavimo, turi tiksliai atitikti ástatymo reikalavimus.Minëtame pavyzdyje nutarimas konfiskuoti 994 vnt. 1/a elektros árenginiø,2584,4 Lt vertës, 300 vnt. variklio atsarginiø daliø, 1350 Lt vertës, atitinkaATPK 286 str. O teismo reikalavimas rezoliucinëje dalyje iðvardyti kiekvie-nà, kaip galima suprasti, daiktà atskirai neapsiribojant rûðiniu suskirstymu beibendra jø vertës pagal rûðis nuoroda yra pleèiamo ástatymø aiðkinimo pasek-më. Tokiai praktikai negalima pritarti.

2.10. Apibendrinimui pateiktø bylø analizë parodë, jog apygardø teis-mai ignoruoja Apeliacinio teismo Administraciniø bylø skyriaus konsultacijàdël skundø administraciniø teisës paþeidimø bylose, nagrinëtose organø beipareigûnø, nagrinëjimo tvarkos teismuose. Tiek iki konsultacijos, tiek ir jàpaskelbus skundai dël nutarimø, priimtø organø (pareigûnø) administraciniøteisës paþeidimø bylose, nagrinëti apeliacine tvarka ir priimti ne sprendimai,

320

kaip tai turëtø bûti, bet nutartys. Rezoliucinëje nutarèiø dalyje nurodoma, kadjos kasacine tvarka neskundþiamos, o daugeliu atvejø apskritai apskundimotvarka neiðaiðkinama.

Dar daugiau – paþeidþiant ðaliø procesines teises, atsisakoma priimtiapeliacinius skundus.

Pavyzdþiui, Vilniaus apygardos administraciniame teisme iðnagrinëtabyla Nr. A6–368. Z.S. nubaustas 5000 Lt bauda su konrabandos dalyko irgabenimo priemonës konfiskavimu uþ tai, jog jis ið Baltarusijos áveþë 15 bu-teliø degtinës nepateikdamas jø muitinës kontrolei (nedeklaruodamas).

Skundas 1999 10 08 nutartimi atmestas.Pareiðkëjas padavë apeliaciná skundà. Teismas nutartimi skundà atsisa-

kë priimti konstatavæs, jog ABTÁ nenumato teisës skøsti nutartis, priimtas teis-mui apeliacine tvarka nagrinëjant skundus dël priimtø nutarimø administraci-nëse bylose.

Tokie teismø veiksmai yra ne tik ABTÁ neteisingo taikymo, bet ir aki-vaizdaus ABTÁ 8 str. 2 d. nuostatø nepaisymo pavyzdys.

3. Dël materialinës teisës normø taikymo3.1. Apibendrinimo metu nustatyta, jog teismai, nagrinëdami skundus

dël muitinës pareigûnø priimtø nutarimø administraciniø teisës paþeidimø by-lose, gana plaèiai taiko ATPK 301 str. átvirtintas normas.

Apibendrinus galima teigti, jog iki Lietuvos Respublikos 2000 02 17ástatymo Nr. VIII–1543, kuriuo ATPK papildytas 302 str., ásigaliojimo teismaiið esmës teisingai ir pagrástai taikë ATPK 301 str.

Pagrindiniai motyvai, kuriø pagrindu buvo nusprendþiama paskirti ma-þesnæ nei numatyta sankcijoje arba ðvelnesnæ nuobaudà, buvo ástatymu nu-matytø ir teismo pripaþintø tokiomis remiantis ATPK 31 str. 2 d. (ástatymo1992 05 26 Nr. I–2589 redakcija) atsakomybæ lengvinanèiø aplinkybiø kon-statavimas. Tarp jø daþniausiai atsiþvelgta á paþeidëjo asmená bei jo socialinæpadëtá. Kita argumentø grupë yra susijusi su veiksmø pavojingumo laipsniobei taikytos nuobaudos adekvatumo veiksmams vertinimu. Kai kuriais atve-jais teismai, konstatuodami anksèiau paminëtas juridinæ reikðmæ turinèias ap-linkybes, ATPK 301 str. taikymo pagrindu nurodë protingumo bei teisingumokriterijus.

Pavyzdþiui:1) Vilniaus apygardos administracinio teismo iðnagrinëta byla Nr. A1–

82. I.U. 1999 11 25 nutarimu nubaustas uþ tai, kad 1999 m. lapkrièio 21 d. iðBaltarusijos á Lietuvos teritorijà per Medininkø postà gabeno nedeklaruotø

321

paslëptø prekiø – 10 buteliø degtinës uþ 100 Lt. Paskirta 5000 Lt bauda su 10buteliø degtinës ir automobilio „Audi 80” konfiskavimu.

Teismas nutartimi, remdamasis ATPK 301 str., kurio taikymui pagrindunurodë tai, jog áveþtø kontrabandiniu bûdu prekiø suma nesiekia net vienoMGL, pareiðkëjas anksèiau administracinën atsakomybën netrauktas, ðeimospajamos nedidelës, sumaþino skirtàjà baudà iki 2000 Lt su 10 buteliø degti-nës konfiskavimu.

Pareiðkëjo 1999 m. vidutinës mënesio pajamos – 1115,9 Lt. Pareiðkëjaskaltæ pripaþino, praðë atsiþvelgti á sunkià materialinæ padëtá, á realø veikosmaþareikðmiðkumà, á tai, jog gërimus veþë sau ðventëms, nuobauda per grieþ-ta atsiþvelgiant á tai, jog jam skirta ne tik bauda, bet dar ir konfiskuotas auto-mobilis, kuriuo gabenta kontrabanda;

2) Klaipëdos apygardos teismo iðnagrinëta byla Nr. 5A–433–99. Klai-pëdos teritorinë muitinë. P.K. nubaustas pagal ATPK 2091 str. 1 d. 2 p. 3000 Ltbauda uþ tai, kad bûdamas ágaliotu ir atsakingu UAB „Gijona” asmeniu uþtranzitu per Lietuvos Respublikà gabenamø prekiø pateikimà muitiniam tikri-nimui ir deklaravimà nustatyta tvarka, per nustatytà terminà muitiniam tikri-nimui jø nepateikë ir deklaravo (Muitinës kodekso 44 str., 1999 01 22 Lietu-vos Respublikos Vyriausybës nutarimas Nr. 78 25 p.), taip paþeisdamas mui-tinio tikrinimo tvarkà.

Skundu pareiðkëjas praðë nutarimà panaikinti. Nurodë, kad uþbaigti mui-tinës procedûros negalëjo, nes atvykus kroviniui buvo pastebëta, kad nuplëðtaplomba. Dël ávykio jis kreipësi á policijà, kur ilgai vyko ávykio aiðkinimasis.

Teismas nutartimi pritaikæs ATPK 301 str. baudà sumaþino iki 100 Lt.Teismas nurodë, kad nutarimu skiriant pareiðkëjui nuobaudà neatsiþvelgta ásvarbias paþeidimo padarymo aplinkybes: jis prisipaþino padaræs paþeidimà,paþeidimà padarë dël svarbiø aplinkybiø, nes krovinys gautas su paþeista plom-ba, dël to buvo kreiptasi á policijà ir vyko tyrimas, krovinio gavimo ir kitadiena buvo nedarbo. Ðios aplinkybës teismo ávertintos kaip lengvinanèios at-sakomybæ. Teismas atsiþvelgë ir á tai, kad pareiðkëjas iðlaiko invalidæ þmonà;

3) Panevëþio apygardos administracinio teismo iðnagrinëta byla Nr. 12–308. Panevëþio teritorinë muitinë. G.S. pagal ATPK 209 str. 1 d. 3 p. nubaus-tas 8000 Lt bauda uþ tai, kad ið Saloèiø muitinës kelio posto iðvyko be muiti-nës pareigûno leidimo.

Pareiðkëjas skundu praðë nutarimà panaikinti ir administracinæ bylà nu-traukti. Nurodë, jog paþeidimo, uþ kurá jis nubaustas, nepadarë. Leidimà iðvyktijam davë muitinës pareigûnas, o jokiø nurodymø gráþti á Latvijà nebuvo duota.

322

Teismas nutartimi skundà patenkino ið dalies: paskirtà baudà sumaþinoiki 6000 Lt. Nurodë, kad byloje surinkti árodymai patvirtina pareiðkëjo kaltæpadarius paþeidimà, numatytà ATPK 209 str. 1 d. 3 p., taèiau ATPK 301 str.pagrindu paskirtoji baudà maþintina iki 6000 Lt. Motyvai: atsiþvelgiama ápaþeidimo pobûdá, paþeidëjo asmenybæ, jo turtinæ padëtá: jis gabeno nedide-lës vertës kroviná, atsakomybæ sunkinanèiø aplinkybiø nëra, anksèiau nebaus-tas, asmenybë teigiama, uþdarbis nedidelis, iðlaiko du maþameèius vaikus.Ðios aplinkybës, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijumi, teismopripaþintos pagrindu baudai maþinti þemiau sankcijoje nurodytos ribos.

Taip pat pastebëtina, kad teismø praktikoje, taikant nurodytas normas,buvo trûkumø dël neteisingo jø turinio vertinimo.

ATPK 301 str. 1 d. nurodoma, kad organas (pareigûnas), nagrinëjantisadministracinës teisës paþeidimø bylas, atsiþvelgdamas á aplinkybes, nurody-tas ðio kodekso 30 str. 2 d., taip pat á ðio kodekso 31 str. nustatytas atsakomy-bæ lengvinanèias bei kitas ástatymø nenurodytas lengvinanèias aplinkybes, va-dovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti maþesnæ nuo-baudà nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti ðvelnesnæ nuobaudà neinumatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinës nuobaudos.

Pagal ATPK 30 str. 2 d. skiriant nuobaudà sankcijoje numatytose riboseprivaloma atsiþvelgti á padaryto teisës paþeidimo pobûdá, paþeidëjo asmeny-bæ bei atsakomybæ lengvinanèias ir sunkinanèias aplinkybes.

Ið apibendrinimui pateiktø bylø matyti, kad pareigûnai, priimdami nuta-rimus, daþniausiai skyrë sankcijoje numatyto minimalaus dydþio nuobaudas.Taigi galima teigti, jog visais atvejais buvo atsiþvelgiama á ATPK 30 str. 2 d.ir 31 str. nurodytas juridinæ reikðmæ turinèias aplinkybes. Tuo tarpu teismoprocesinis sprendimas, kuriuo taikomos ATPK 301 str nuostatos nurodant taspaèias aplinkybes, á kurias jau buvo atsiþvelgta skiriant sankcijos ribose nu-matytà nuobaudà, sukuria alogizmo situacijà materialinës teisës normos tai-kymo prasme. Dël to teisingo ATPK 301 str. taikymo pavyzdþiais galima lai-kyti tuos atvejus, kai maþesnë nuobauda nei sankcijoje numatyta minimaliarba ðvelnesnë nuobauda nei numatyta sankcijoje, skiriama arba ji visai ne-skiriama teisiniu argumentu nurodant protingumo ir teisingumo kriterijø tai-kymà, kuriø turinys turi atspindëti konkreèias aplinkybes. Kartu paþymëtina,jog nesant ATPK 30 str. 2 d. ir 31 str. nurodomø aplinkybiø, ATPK 301 str.taikymas apskritai negalimas.

Aiðkesnis administraciniø nuobaudø skyrimo bendrøjø bei specialiøjøprincipø teisinis reguliavimas sukurtas Lietuvos Respublikos 2000 02 17 ásta-

323

tymu Nr. VIII–1543, kuriuo ATPK papildytas 302 str. bei padarytas esminispakeitimas ATPK 31 str. 2 d.

Pirma, apibrëþtas bendrasis baudos skyrimo bûdas – baudos dydþio nu-statymas pagal sankcijoje numatytà jos minimumo ir maksimumo vidurká(ATPK 302 str. 1 d.).

Antra, esant atsakomybæ lengvinanèiø aplinkybiø, baudos dydis maþi-namas nuo vidurkio iki minimumo, o esant sunkinanèiø aplinkybiø, – nuovidurkio iki maksimumo. Be to, pagal pasirinktà normos formulavimo bûdàteigtina, jog baudos maþinimas, konstatavus lengvinanèiø aplinkybiø, ir josdidinimas, konstatavus sunkinanèiø aplinkybiø, yra imperatyvaus pobûdþio.Esant ir vienø, ir kitø aplinkybiø, vertinamas jø kiekis ir reikðmingumas (ATPK302 str.).

Treèia, baudos maþinimas galimas tik konstatavus ATPK 31 str. 1 d. nu-matytas lengvinanèias aplinkybes arba pripaþástamas tokiomis kitais ástatymais.

Ketvirta, baudos maþinimas sankcijos numatytose ribose taikant ATPK302 str. taisykles negalimas konstatavus kitas ástatymais nenumatytø lengvi-nanèiø aplinkybiø.

Tuo tarpu taikant ATPK 301 str., kaip specialià normà, nustatanèià iðim-tis ið bendrø nuobaudø skyrimo taisykliø, yra reikðmingos ir ástatymais nenu-matytos atsakomybæ lengvinanèios aplinkybës.

Jø bei ATPK 30 str. 2 d. ir ATPK 31 str. numatytø juridinæ reikðmæturinèiø aplinkybiø egzistavimas yra teisinë prielaida vadovaujantis protingu-mo ir teisingumo kriterijais nuspræsti dël ðvelnesnës arba maþesnës nei numa-tyta sankcijoje nuobaudos skyrimo ar nuobaudos neskyrimo apskritai. Be to,taikomø protingumo ir teisingumo kriterijø turinys atsiþvelgiant á konkreèiasbylos aplinkybes sprendimuose turi bûti aptartas ir konkretizuotas.

3.2. Apibendrinus bylas, pastebëta, jog teismai ávairiai vertina galimaspaþeidimø, uþ kuriuos nuobaudas skiria muitinës pareigûnai, kaltës formas.

Ðia prasme teismai turëtø atkreipti ypatingà dëmesá á tai, jog neatsargu-mas, kaip kaltës forma, pagal ATPK 11 str. galimas tik paþeidimo pasekmiøatþvilgiu. Todël vertinant veikø, numatytø ATPK 2091 straipsnio pirmojojedalyje, 2092 straipsnio pirmojoje ir ketvirtojoje dalyse, 2093 straipsnio treèio-joje ir ketvirtojoje dalyse, 2094 straipsnio pirmojoje dalyje ir 210 straipsnioketvirtojoje, penktojoje ir ðeðtojoje dalyse galimas kaltës formas pirmiausiabûtina nustatyti, kuriai ið sudëèiø rûðiø: formaliosioms ar materialiosioms (ma-terialiosios sudëtys apima ne tik paèià veikà, bet ir sukeltas pasekmes), – jospriklauso.

324

3.3. Teismuose nevienodai suprantamas administracinës nuobaudos, nu-matytos ATPK 210 str. – kontrabandos gabenimo ir kitø priemoniø, skirtøkontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybës sienà gabenti ar-ba jiems slëpti, konfiskavimas – taikymas, t.y. kai kuriais atvejais, taikantlingvistiná ðios sankcijos turinio vertinimà, laikomasi pozicijos, kad gali bûtikonfiskuojamos tik tos kontrabandos gabenimo priemonës, kai árodoma jøpaskirtis kontrabandos daiktø gabenimui.

Pavyzdþiui, Kauno apygardos administraciniame teisme iðnagrinëta ad-ministracinë byla Nr. A4–55. Alytaus teritorinë muitinë. A.B. nubaustas pagalATPK 210 str. 2 d. uþ neteisëtà prekiø gabenimà per Lietuvos Respublikosvalstybinæ sienà vengiant muitinës kontrolës 5000 Lt bauda su gabenamø pre-kiø ir automobilio bei priekabos konfiskavimu.

Pareiðkëjas skundu praðë dalinai panaikinti jam paskirtà administracinænuobaudà dël J.V. asmeninës nuosavybës teise priklausanèio automobilio irpriekabos – tralo konfiskavimu. Nurodë, jog jis su J.V. vaþiavo á Vokietijànorëdamas nusipirkti ir parsigabenti automobilá. Á talpà priekaboje kavos jisádëjo nematant J.V. Kad gabena kontrabandiná kroviná – neátarë, nes þinojo,jog vienam asmeniui galima gabenti prekiø, kuriø vertë iki 1000 Lt.

Teismas nutartimi skundà patenkino: panaikino muitinës nutarimo daládël automobilio ir priekabos konfiskavimo ir juos gràþino J.V.

Nurodë, jog 210 str. numatyta sankcija kontrabandos daiktø gabenimoir kitø priemoniø, skirtø kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos sienàgabenti arba jiems slëpti, konfiskavimas, o ne bet kokiø gabenimo ir kitø prie-moniø konfiskavimas. Ðiuo konkreèiu atveju automobilis ir priekaba nebuvokontrabandos daiktø gabenimo ir kitokiomis priemonëmis, skirtomis kontra-bandos daiktams per Lietuvos Respublikos sienà gabenti arba jiems slëpti,nes vaþiuota verslo reikalais parsiveþti automobiliø, automobilá vairavo J.V.Nëra duomenø, jog pastarasis bendrininkavo kontrabandoje.

Teismai, taikydami kontrabandos gabenimo priemonës konfiskavimà,turi tiksliai vykdyti ATPK bendrosios dalies – 26 str. – nuostatas. Atkreipia-mas dëmesys, jog pagal ATPK gabenimo priemonë yra administracinio teisëspaþeidimo padarymo árankis, o dël to atsiranda teisinës pasekmës, numatytosminëtose teisës normose.

3.4. Be to, bûtina atkreipti teismø dëmesá, jog ATPK nëra bendrininka-vimo bei atsakomybës uþ rengimàsi ar pasikësinimà padaryti paþeidimà teisi-niø institutø, todël visais atvejais svarbiausia nustatyti, kurio asmens tiesiogi-niais kaltais veiksmais ar neveikimu pasikësinta á Lietuvos Respublikos ásta-tymais dël administraciniø teisës paþeidimø saugomus objektus (ATPK 1 str.).

325

3.5. Paþeidimai, uþ kuriuos nuobaudas skiria muitinës pareigûnai, lai-kytini uþbaigtais nuo to momento, kai patekus á Lietuvos Respublikos muitøteritorijà asmuo pradeda muitinës formalumus (Muitinës kodekso 2 str.).

Tuo tarpu teismai ne visada teisingai taiko ástatymà.Pavyzdþiui, Panevëþio apygardos administracinis teismo iðnagrinëta byla

Nr. 13–362. Utenos teritorinë muitinë. L.G. 1997 12 18 nutarimu nubaustapagal 2093 str. 2 d. 5000 Lt bauda su 5 buteliø bespalvio skysèio su uþraðu„Rojal American” konfiskavimu uþ tai, kad gabeno nedeklaruotø prekiø, ku-riø gabenimui nustatytas draudimas.

Pareiðkëja 1999 12 13 padavë skundà teismui praðydama atnaujinti ter-minà skundui paduoti bei sumaþinti paskirtà nuobaudà.

Teismas 1999 12 27 nutartimi atnaujino skundo padavimo terminà.Nutartimi teismas nutarimà panaikino nurodæs, kad pareiðkëjos padary-

tas paþeidimas yra pasikësinimas áveþti prekes, kuriø gabenimui nustatyti drau-dimai, o uþ pasikësinimà atsakomybë neatsiranda. Be to, kaip pagrindas nuta-rimui naikinti, nurodyti ir esminiai bylø dël administraciniø teisës paþeidimøteisenà reglamentuojanèiø normø paþeidimai.

Teismas neteisingai vertino pareiðkëjos veiksmus nurodæs, jog gabeni-mas per muitinës postà draudþiamø áveþti prekiø, yra pasikësinimas padarytipaþeidimà.

4. IðvadosTaigi ávertinant apibendrinimo rezultatus, galima padaryti iðvadà, jog

teismai turi kokybiðkai pagerinti darbà nagrinëdami ðios kategorijos bylas,laikytis ir tiksliai vykdyti proceso ir materialinës teisës normø reikalavimus.

Tikslinga siûlyti, jog siekiant iðvengti neteisingo ástatymø aiðkinimo irtaikymo, kilus neaiðkumams dël vienø ar kitø ástatymø reikalavimø vertinimo,reikëtø kreiptis konsultacijos á Apeliacinio teismo Administraciniø bylø sky-riø (ABTÁ 8 str.).

Pasiûlyti pareigûnams, pagal ATPK ágalintiems nagrinëti administraci-niø teisës paþeidimø bylas, atsiþvelgti á pateikiamas teisës taikymo rekomen-dacijas.

APELIACINIO TEISMO PIRMININKAS V. MILIUS

APELIACINIO TEISMOADMINISTRACINIØ BYLØSKYRIAUS PIRMININKAS K. LAPINSKAS