ŽINIŲ PLöTROS PROJEKTAI Mokslinis tyrimas-studija POTENCIALIAI PAVOJING Ų ĮRENGINI Ų PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS

Vilnius

2007 m.

2

TYRIMO TIKSLAI

Mokslinio tyrimo-studijos „Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros organizavimas“

darbo tikslas – išanalizavus Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros

sistemos veiklos efektyvumą ir veiksmingumą įtakojančių veiksnių analizę, pagrįsti potencialiai

pavojingų įrenginių priežiūros sistemos pl÷tros ir veiklos organizavimo tobulinimo metodologiją.

TYRIMO UŽDAVINIAI

Tyrimo-studijos tikslui pasiekti reikalinga įgyvendinti šiuos uždavinius:

1. Nustatyti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros sistemos efektyvumo ir

veiksmingumo vertinimo aspektus ir įvertinti veiksnius, labiausiai įtakojančius sistemos veiklos

efektyvumą ir veiksmingumą vykdant nelaimingų atsitikimų prevenciją, dirbant su potencialiai

pavojingais įrenginiais.

2. Išnagrin÷ti ir įvertinti esamą Lietuvos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros

sistemos struktūrą, veiklą reglamentuojančius teis÷s aktus, valstybinio potencialiai pavojingų

įrenginių registro veiklą, palyginti su kitų šalių praktika ir nustatyti galimas tobulinimo kryptis.

3. Atlikti Lietuvos potencialiai pavojingų įrenginių savininkų ir įgaliotų potencialiai

pavojingų įrenginių technin÷s būkl÷s įstaigų apklausą, siekiant diagnozuoti sistemos būklę bei

pagrįsti Lietuvos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros sistemos veiklos tobulinimo modelį .

4. Įvertinti ar pasiektas potencialiai pavojingų įrenginių technin÷s būkl÷s vertinimų ir

patikrų lygis užtikrina efektyvų ir saugų šių įrenginių veikimą ir ar veikianti potencialiai

pavojingų įrenginių kontrol÷s sistema yra pakankama vykdant nelaimingų atsitikimų ir avarijų

prevenciją.

5. Apibendrinus tyrimo rezultatus, nustatyti reikšmingiausius Lietuvos potencialiai

pavojingų įrenginių priežiūros sistemos pl÷tros ir veiklos organizavimo tobulinimo veiksnius bei

suformuluoti siūlymus sistemos efektyvumui ir veiksmingumui didinti.

3

POTENCIALIAI PAVOJINGŲ ĮRENGIMŲ LIETUVOS RESPUBLIKOJE NAUDOJIMO

SĄLYGOS

Įstatymų apžvalga

Potencialiai pavojingų įrenginių (toliau – PPĮ) priežiūrą Lietuvos Respublikoje

reglamentuoja 1996 m. išleistas ir v÷liau ne kartą papildytas Lietuvos Respublikos potencialiai

pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas bei poįstatyminiai aktai. Toliau apžvelgsime

aktualiausius teis÷s aktus.

PAGRINDIN öS SĄVOKOS

1. Potencialiai pavojingi įrenginiai (toliau – įrenginiai) – darbo priemon÷s (darbui

naudojamos mašinos, įrengimai, įrenginiai, aparatai, prietaisai ar įrankiai) ir kiti įrenginiai,

kuriuos naudojant kyla pavojus darbuotojų ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui

d÷l juose sukauptos energijos bei vykstančių procesų ir kuriems reikalinga šio įstatymo nustatyta

priežiūra. Įrenginiams priskiriami jų valdymo, signaliniai, blokavimo ir saugos įtaisai,

kontroliniai matavimo prietaisai.

2. Įrenginių naudojimas – veikla, susijusi su įrenginių paleidimu ar stabdymu, darbu,

gabenimu, remontu, modifikavimu, priežiūra ir aptarnavimu, įskaitant ir valymą.

3. Įrenginių priežiūra – atitinkamuose įrenginių naudojimo ir priežiūros teis÷s

norminiuose aktuose bei gamintojo pateiktuose įrenginių techniniuose dokumentuose nustatyta

techninių paslaugų, teisinių ir organizacinių priemonių, skirtų užtikrinti, kad naudojami įrenginiai

būtų saugūs ir nekeltų pavojaus žmon÷ms, turtui bei aplinkai, visuma; įrenginių priežiūra yra

privaloma ir skirstoma į įrenginių technin÷s būkl÷s tikrinimą ir nuolatinę įrenginių priežiūrą.

4. Įrenginių technin÷s būkl÷s tikrinimas – įrenginių naudojimo ir priežiūros teis÷s

norminiuose aktuose, gamintojo pateiktuose įrenginių techniniuose dokumentuose nustatyta

tvarka ir terminais įgaliotos įrenginių technin÷s būkl÷s tikrinimo įstaigos atliekami naudojamo

įrenginio privalomoji apžiūra, privalomasis įrenginio parametrų, rodančių, kad jis atitinka saugos

reikalavimus, patikrinimas, įrenginio bandymai ir kiti įrenginio saugos atitikties įvertinimo

veiksmai.

5. Nuolatin÷ įrenginių priežiūra – įrenginių naudojimo ir priežiūros teis÷s norminiuose

aktuose, gamintojo pateiktuose įrenginių techniniuose dokumentuose nurodyti įrenginių

4

savininkams privalomi nuolatiniai naudojamų įrenginių technin÷s būkl÷s tikrinimai, apžiūros,

remontas bei kiti veiksmai.

6. Įgaliota įrenginių technin÷s būkl÷s tikrinimo įstaiga (toliau – įgaliota įstaiga) – pagal

Viešųjų įstaigų įstatymą veikianti viešoji įstaiga, kuriai valstyb÷s institucija suteik÷ įgaliojimus

tikrinti įrenginių techninę būklę ir į kurios kolegialų valdymo organą (tarybą ar (ir) valdybą) įeina

viešosios įstaigos dalininkai (savininkas), valstyb÷s institucijos, suteikusios įgaliojimus tikrinti

įrenginių techninę būklę, bei įrenginių savininkų atstovas (atstovai).

7. Įrenginio savininkas – juridinis ar fizinis asmuo, kuriam įrenginys priklauso

nuosavyb÷s teise, arba įrenginio valdytojas, kuris valdo, naudoja įrenginį bei juo disponuoja turto

patik÷jimo teise.

8. Įrenginių naudojimo ir priežiūros teis÷s norminiai aktai (toliau – įrenginių

priežiūros norminiai aktai ) – nustatyta tvarka priimti, patvirtinti ir paskelbti teis÷s aktai

(įstatymai, Seimo, Vyriausyb÷s nutarimai, ministro (ministrų) įsakymais patvirtintos įrenginių

priežiūros taisykl÷s, techniniai reglamentai, socialin÷s apsaugos ir darbo ministro įsakymu

patvirtinti darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai, vyriausiojo valstybinio darbo

inspektoriaus patvirtintos darbų saugos taisykl÷s ir tipin÷s instrukcijos), nustatantys įrenginių

priežiūros tvarką.

9. Įrenginio techniniai dokumentai (toliau – techniniai dokumentai) – įrenginio

atitikties deklaracija, įrenginio sertifikatas, įrenginio pasas, br÷žiniai, įrenginio priežiūros

dokumentai (įrenginio montavimo ir bandymo prieš pradedant jį naudoti, aptarnavimo, remonto,

demontavimo taisykl÷s, instrukcijos) ir kiti kartu su įrenginiu gamintojo pateikiami dokumentai,

kuriuose nurodoma įrenginio paskirtis, konstrukcija, parametrai, privalomieji saugos reikalavimai

bei naudojimo tvarka.

PAGRINDINIAI TEIS öS AKTAI

Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas.

1996 m. geguž÷s m÷n. 2 d.

Šis įstatymas nustato naudojamų potencialiai pavojingų įrenginių, kurių grup÷s nurodytos

šio įstatymo 3 straipsnyje, priežiūros ir jos atlikimo kontrol÷s bendruosius principus, siekiant

užtikrinti saugų įrenginių darbą bei žmonių gyvyb÷s, sveikatos ir aplinkos apsaugą nuo galimo

5

įrenginių žalingo poveikio. Šis įstatymas taip pat taikomas įrenginių, sumontuotų ir naudojamų

geležinkelių ar automobilių transporto priemon÷se, priežiūrai.

2003 m. gruodžio 2 d. PPĮ priežiūros įstatymas buvo papildytas. Tarp aktualių pakeitimų:

5 straipsnis 4 punktas. Valstyb÷s institucijos, atsakingos už atskirų kategorijų įrenginių

priežiūros organizavimą: 4) analizuoja ir teikia Vyriausybei tvirtinti įgaliotų įstaigų apskaičiuotas

atskirų kategorijų įrenginių technin÷s būkl÷s tikrinimo kainas ir (ar) tarifus;

Taip pat pakeistas 8 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Išd÷stytas taip:

„5) [įgaliotos įstaigos funkcijos] teikti pasiūlymus d÷l atskirų kategorijų įrenginių technin÷s

būkl÷s tikrinimo kainų ir (ar) tarifų nustatymo“.

10 straipsnio 2 dalis papildyta 11 punktu:

„11) pasibaigus įrenginių gamintojo nurodytam arba norminiuose teis÷s aktuose nustatytam

įrenginių naudojimo laikui, juos toliau naudoti tik atlikus nuodugnų technin÷s būkl÷s tyrimą ir

gavus įgaliotos įstaigos išvadą, kad įrenginiai tinkami naudoti.“

Įgyvendinant įregistruotų potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo pakeitimą,

parengti Vyriausyb÷s ir valstyb÷s institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros

organizavimą, poįstatyminiai aktai. Taip pat pakoreguota registro programa.

Visi pakeitimai įsigaliojo nuo 2005 m. sausio 1 d.

2007 m. PPĮ priežiūros įstatymas buvo pakartotinai papildytas. Aktuali redakcija

publikuota 2007 m. birželio 7 d.

PPĮ papildytas 10 straipsniu „Nuolatin÷s įrenginių priežiūros licencijavimas ir

atestavimas“.

Papildymais nustatoma, kad renginio savininkas pareigas, susijusias su įrenginio priežiūros

vykdymu, sutartyje numatytomis sąlygomis gali perduoti juridiniam asmeniui, turinčiam

nuolatin÷s įrenginių priežiūros licenciją arba turinčiam atestatą vykdyti energetikos įrenginių

eksploatavimą.

Pakeitimas visiškai įsigalios 2008 m. liepos 1 d.

Potencialiai pavojingų įrenginių valstyb÷s registro nuostatai. Patvirtinti 2002 m.

geguž÷s 9 d.

6

Šie nuostatai reglamentuoja Potencialiai pavojingų įrenginių valstyb÷s registro paskirtį,

objektus, registro tvarkymo įstaigos teises ir pareigas, registro tvarkymą, reorganizavimą ir

likvidavimą.

Lietuvos Respublikos socialin÷s apsaugos ir darbo ministro įsakymas d÷l įgaliojimų

tikrinti potencialiai pavojing ų įrenginių techninę būklę suteikimo. 2001 m. rugs÷jo 26 d.

Šiuo įsakymu suteikiami įgaliojimai tikrinti potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę

viešosioms įstaigoms:

viešajai įstaigai Technikos priežiūros tarnybai - tikrinti visų kategorijų liftus ir jų įrangą (5

grup÷), funikulierius ir jų įrangą (6 grup÷), k÷limo kranus ir jų įrangai (8 grup÷), pramoginius

įrenginius ir jų įrangą (11 grup÷);

viešajai įstaigai K÷limo įrenginių priežiūros tarnybai - tikrinti visų kategorijų liftus ir jų

įrangą (5 grup÷) ir k÷limo kranus ir jų įrangą (8 grup÷).

Pavedama Valstybinei darbo inspekcijai kontroliuoti, kaip laikomasi įrenginių technin÷s

būkl÷s tikrinimo tvarkos ir terminų.

Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimas „D÷l teis÷s aktų, būtinų Lietuvos

Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymui įgyvendinti,

patvirtinimo “ 2004 m. rugpjūčio 26 d.

Taip pat Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijos, patvirtintos LR Vyriausyb÷s 2004

m. rugpjūčio 26 d.

Šiuo nutarimu patvirtinamas atnaujintas potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų sąrašas.

Taip pat šiame nutarime naujai išd÷styti „Įgaliojimų suteikimo viešosioms įstaigoms tikrinti

potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę tvarkos aprašas“ ir „Įrenginių technin÷s būkl÷s

tikrinimo įstaigų kolegialių valdymo organų sudarymo tvarkos aprašas“.

PPĮ priežiūra pavedama kelioms ministerijoms, kurių darbą koordinuoja Socialin÷s

apsaugos ir darbo ministerija. Atsakingomis institucijomis skiriamos:

Sveikatos apsaugos ministerija – už techninius medicinos įrenginius ir jų įrangą (9 grup÷)“.

Ūkio ministerija – už garo ir vandens šildymo katilus ir jų įrangą (1 grup÷), sl÷ginius indus

ir jų įrangą (2 grup÷), pavojingų medžiagų sl÷ginius vamzdynus, sl÷ginius garotiekius ir karšto

7

vandens vamzdynus bei jų įrangą (3 grup÷) ir degiąsias dujas naudojančius pramoninius

įrenginius ir jų įrangą (11 grup÷)“.

Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerija – už pavojingų medžiagų talpyklas ir jų įrangą (4

grup÷), liftus ir jų įrangą (5 grup÷), lynų kelius, funikulierius ir jų įrangą (6 grup÷), eskalatorius ir

jų įrangą (7 grup÷), k÷limo įrenginius ir jų įrangą (8 grup÷) ir pramoginius įrenginius ir jų įrangą

(10 grup÷)“.

Be kita ko, šiame nutarime aiškiai išd÷stomos įgaliotų patikros įstaigų funkcijos. 1.10.3.

punktas:

„ Įgaliotos įrenginių technin÷s būkl÷s tikrinimo įstaigos įrenginių priežiūros teis÷s aktų

nustatyta tvarka, vadovaudamosi įrenginių techniniais dokumentais, įvertina įrenginių techninę

būklę, teikia įrenginių savininkams išvadas d÷l įrenginių tinkamumo prad÷ti naudoti, tikrina

naudojamų įrenginių techninę būklę ir, pasibaigus įrenginių gamintojo nurodytam ar norminiuose

teis÷s aktuose nustatytam įrenginių naudojimo laikui, atlieka nuodugnų jų technin÷s būkl÷s

tyrimą ir teikia išvadas d÷l galimyb÷s įrenginius naudoti toliau.“

Tai pat nurodomi viešosios įstaigos akreditacijos teikti patikros paslaugai reikalavimai.

1.10.5. punktas:

„Viešoji įstaiga, siekianti gauti įgaliojimus tikrinti potencialiai pavojingų įrenginių techninę

būklę, turi atitikti reikalavimus, nustatytus standarte LST EN 45004 „Bendrieji įvairių tipų

kontrol÷s įstaigoms keliami reikalavimai“. Nuo 2005 m. sausio 1 d. įgaliojimai tikrinti

potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę suteikiami tik akredituotoms viešosioms

įstaigoms.“

Nutarimas įsigaliojo nuo 2005 m. sausio 1 dienos.

Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos

socialin÷s apsaugos ir darbo ministr÷s 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu.

Šie nuostatai nustato minimalius (būtinuosius) saugos ir sveikatos darbe reikalavimus darbo

įrenginiams ir jų naudojimui. Tarp kitų punktų nustatomi įpareigojimai darbdaviui, t. y.

reikalavimai darbo įrenginių naudojimui bei darbuotojų informavimui, mokymui ir

konsultavimui.

8

Lietuvos respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002 m. geguž÷s

31d. įsakymas d÷l potencialiai pavojingų įrenginių valstyb÷s registro duomenų teikimo

dokumentų tvirtinimo .

Šiuo įsakymu tvirtinama išrašo iš potencialiai pavojingo įrenginio techninių dokumentų

forma, įgaliotos įstaigos pranešimo apie atliktus potencialiai pavojingų įrenginių tikrinimus

forma.

Lietuvos Respublikos socialin÷s apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintas

„Nauj ų ir naudotų importuojamų potencialiai pavojingų įrenginių techninių dokumentų

patikrinimo ir ši ų įrenginių tinkamumo naudoti Lietuvos Respublikoje pripažinimo tvarkos

aprašas“. 2004 m. gruodžio 27 d. Nr. A1-289

Naujų ir naudotų importuojamų potencialiai pavojingų įrenginių techninių dokumentų

patikrinimo ir šių įrenginių tinkamumo naudoti Lietuvos Respublikoje pripažinimo tvarkos

aprašas (toliau – tvarkos aprašas) reglamentuoja į Lietuvos Respubliką įvežamų potencialiai

pavojingų įrenginių, išskyrus tuos, kurių patekimą į rinką nustato 1 priede nurodyti techniniai

reglamentai, techninių dokumentų patikrinimo ir šių įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti

tvarką.

POTENCIALIAI PAVOJINGŲ ĮRENGINIŲ NAUDOJIMAS IR PAVOJINGŲ DARBŲ

VYKDYMAS VALSTYBIN öS DARBO INSPEKCIJOS DUOMENIMIS

Valstybin÷s darbo inspekcijos veiklos ataskaitose pateikiami išsamūs duomenys apie

atliktus patikrinimus darbų saugos srityje.

2005 m. veiklos ataskaitoje rašoma: „Įrenginių technines patikras atliekančių organizacijų

nuomone, gerintina potencialiai pavojingų įrenginių technin÷s priežiūros ir remonto darbų

kokyb÷.

Vykdydami Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymą,

savininkai iki 2005 m. gruodžio 31 d Potencialiai pavojingų įrenginių registre . įregistravo 21 674

potencialiai pavojingus įrenginius.

2005 metais darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais atlikti 16 492 įmonių patikrinimai.

Buvo skiriamas d÷mesys įmon÷ms, kuriose didesn÷ profesin÷ rizika. Atlikti 1806 patikrinimai

9

arba 11 proc. visų patikrinimų įmon÷se, kuriose naudojami potencialiai pavojingi įrenginiai, 1201

arba 7 proc., - kuriose naudojamos pavojingos medžiagos, 2145 arba 13 proc., - kuriose dirbami

pavojingi darbai. Iš darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais 9495 patikrintų įmonių 1870 arba

penktadalyje visų patikrintų nustatyti 2436 pažeidimai apsaugant darbuotojus nuo kenksmingų

darbo aplinkos veiksnių poveikio; 493 arba kas dvidešimtoje nustatyti 827 pažeidimai naudojant

pavojingas medžiagas; 484 arba kas dvidešimtoje nustatyti 758 pažeidimai naudojant potencialiai

pavojingus įrenginius; 449 arba kas dvidešimtoje dirbant su potencialiai pavojingais įrenginiais.

Iš viso dirba 1,6 tūkst. neatestuotų saugos ir sveikatos klausimais darbuotojų. Palyginti su 2004

metais, beveik 2 proc. daugiau nustatyta pažeidimų naudojant PPĮ, 27 proc. – d÷l PPĮ technin÷s

būkl÷s ir 25 proc. – dirbančių pavojingus darbus neatestuotų saugos ir sveikatos klausimais

darbuotojų.“

2006 metų Valstybin÷s darbo inspekcijos veiklos ataskaitos duomenimis Potencialiai

pavojingų įrenginių) registre užregistruoti jau 26 233 įrenginiai, iš jų turintys 20 ir daugiau metų

– 55,5 proc., nuo 10 iki 20 metų – 23,1 proc. ir iki 10 metų – 21,4 proc. Tvarkant PPĮ registrą

iškilo problemų d÷l išsamios informacijos pateikimo laiku apie įrenginių technin÷s būkl÷s

tikrinimus bei sutarčių sudarymą su įrenginių savininkais. Šią informaciją registro tvarkytojui,

įvesdamos į registro duomenų bazę, tur÷jo pateikti įrenginių technin÷s būkl÷s kontrol÷s įstaigos.

Įrenginių savininkai taip pat ne visada pateikdavo informaciją pasikeitus savininkui arba

nutraukus įrenginio naudojimą. D÷l to registre nevisiškai atsispindi reali pad÷tis.

Dirbant su PPĮ 2006 metais, įvyko 10 sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe (2005

m. – 17). Dirbant su k÷limo kranais (jų 48 proc. naudojami daugiau kaip 20 metų) įvyko 4 mirtini

ir 5 sunkūs (2005 m. atitinkamai 3 ir 6) nelaimingi atsitikimai darbe. Iš esm÷s nelaimingi

atsitikimai darbe įvyko ne d÷l gedimo ar blogos įrenginio technin÷s būkl÷s (VšĮ Technikos

priežiūros tarnyba 97,7 proc., o VšĮ „Tuvtechnika“ 93,3 proc. patikrintų įrenginių pripažino

tinkamais naudoti), o d÷l darbų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų nepaisymo ar

netinkamo darbo organizavimo.

Tačiau ne visi PPĮ savininkai patikrai kokybiškai parengia įrenginius, dažni atvejai, kai

nepildomi kranų techninių aptarnavimų ir priežiūros žurnalai. Pagrindiniai trūkumai, nustatyti

atliekant eskalatorių ir judamųjų takų technin÷s būkl÷s tikrinimus, buvo: sudilusios ir nepakeistos

eskalatorių detal÷s, nebuvimas darbo vietoje aptarnaujančio personalo, pamainų žurnalų

nepildymas.

10

5,5 proc. įmonių daro 1,4 proc. visų DSS pažeidimų eksploatuojant PPĮ (2005 m. – 5,1 ir

1,4 proc.).

36 proc. visų mirtinų (2005 m. – 37 proc.) ir 42 proc. visų sunkių (2005 m. – 38 proc.)

nelaimingų atsitikimų darbe sudar÷ atsitikimai atliekant pavojingus darbus. 476 (2005 m. – 484)

įmon÷s padar÷ 706 (2005 m. – 758) pažeidimus dirbdamos su PPĮ, 265 (2005 m. – 449) įmon÷se

su PPĮ dirbo neatestuotų darbuotojų. Palyginti su 2005 metais, įmonių, kuriose pavojingus darbus

dirbo nustatyta tvarka neatestuoti darbuotojai, sumaž÷jo beveik per pusę, tačiau dar jų dirba 1530

ir tai yra potencialus nelaimingų atsitikimų darbe šaltinis.

11

LIETUVOS POTENCIALIAI PAVOJINGŲ ĮRENGINIŲ SAVININKŲ IR ĮGALIOTŲ

POTENCIALIAI PAVOJINGŲ ĮRENGINIŲ TECHNINöS BŪKLöS TIKRINIMO ĮSTAIGŲ

APKLAUSA

TIRIAMIEJI IR TYRIMO METODAS

Tyrimo metu buvo numatyta apklausti dvi tiriamųjų grupes:

1. Potencialiai pavojingų įrenginių savininkus.

2. Įgaliotų patikros įstaigų atstovus.

Tyrimo imtis.

Potencialiai pavojingų įrenginių savininkai.

Potencialiai pavojingų įrenginių savininkų grup÷ sudaryta, remiantis Valstybin÷s darbo

inspekcijos kaip Potencialiai pavojingų įrenginių valstyb÷s registro valdytojos pateiktais

duomenimis apie įrenginių savininkus.

Iš atsitiktine tvarka atrinktų 239 visų grupių potencialiai pavojingų įrenginių savininkų

pavyko surasti ir užmegzti kontaktą su 169 savininkais. Jiems išsiųstos savininkų apklausos

anketos (1 priedas). Atsak÷ 94 respondentai. Tai reik÷tų vertinti kaip gana aukštą pasiekiamumo

ir bendradarbiavimo lygį – aktyviai bendradarbiavo beveik 57 proc. apklaustųjų. Tai privačių

įmonių ir valstyb÷s bei savivaldybių įstaigų darbų saugos vadovai, o jei įmon÷ tokių neturi –

direktoriai. Potencialiai pavojingų įrenginių savininkų grup÷s sud÷tis pagal įmon÷s nuosavyb÷s

tipą parodyta 1diagramoje.

1 diagrama.

12

Įmon ÷s tipas

16

15

63

valstybin÷ savivaldyb÷s privati

Apklaustosios įmon÷s ir įstaigos dirba statybos, gamybos, paslaugų teikimo srityse. D÷l

tyrimui iškelto specifinio tikslo – nuomojamų įrenginių technin÷s priežiūros ypatumų ištyrimo --

į atskirą grupę buvo išskirtos įmon÷s, užsiimančios mechanizmų nuoma. Šią grupę apklaustųjų

tyrimo eigoje papild÷ nemenkas skaičius įmonių, kurios nuomoja turimus potencialiai pavojingų

įrenginius, tačiau neįvardija nuomos kaip pagrindin÷s įmon÷s veiklos. Potencialiai pavojingų

įrenginių savininkų nuomotojų nuomon÷ bus analizuojama toliau. 2 diagramoje vaizduojama

savininkų grup÷s sud÷tis pagal veiklos sritis.

2 diagrama.

Pagrindin ÷s įmoni ų veiklos sritys

7

516

30

statyba gamyba mechanizmų nuoma kita veikla

13

Apklaustosios įmon÷s ir įstaigos valdo 300 įvairių rūšių potencialiai pavojingų įrenginių. 3

diagramoje pavaizduotas apklaustųjų įmonių turimų potencialiai pavojingų įrenginių skaičius.

3 diagrama.

Turimi potencialiai pavojingi įrenginiai

6557

483031

371

34

321

0 10 20 30 40 50 60 70

Sl÷giniai indaiK÷limo įrenginiai

Garo ir vandens šildymo katilaiVamzdynai

TalpyklosLiftai

Lynų keliaiEskalatoriai

Medicinos įrenginiaiPramoginiai įrenginiai

Degiąsias dujas naudojantys įrenginiai

Gausiausiai registruotų potencialiai pavojingų įrenginių grupių: sl÷ginių indų, k÷limo

įrenginių ir platformų bei liftų savininkų grup÷s mūsų tyrime proporcingai taip pat

atstovaujamos gausiausiai. Garo ir vandens šildymo katilų, vamzdynų ir talpyklų savininkų

skaičius taip pat yra pakankamas, kad apibendrinti jų apklausos rezultatai būtų laikomi

patikimais. D÷l nedidelio registruotų kai kurių potencialiai pavojingų įrenginių, pavyzdžiui, lynų

ir funikulierių bei pramoginių įrenginių, skaičiaus apklaustųjų savininkų yra nedaug. Pramoginių

įrenginių savininkų grup÷, galbūt d÷l veiklos specifikos, pasižym÷jo blogu pasiekiamumu. Ta pati

problema buvo būdinga eskalatorių savininkams – potencialiai pavojingų įrenginių valstyb÷s

registre daugelio eskalatorių savininkais nurodomi bankai, kurie realiai nevaldo minimų įrenginių

ir yra nesuinteresuoti dalyvauti apklausoje. Negausių savininkų grupių atstovų nuomon÷ šiame

tyrime analizuojama kokybiškai, išryškinant apklaustųjų išsakomas problemas, tačiau negali būti

vertinama kaip išsami arba patikima.

Įgaliotų patikros įstaigų atstovai.

Tyrimo metu buvo apklausti 3 stambiausių įgaliotų patikros įstaigų:

Technikos priežiūros tarnybos,

14

TUV technikos ir

K÷limo įrenginių priežiūros tarnybos –

vyresnieji specialistai arba vadovai.

Apklaustųjų motyvacija. Dauguma apklausiamų savininkų sutiko bendradarbiauti ir

dalyvauti tyrime. Nemažos dalies apklaustųjų atsakymus reik÷tų vertinti kaip išsamius. Tyrimo

metu išryšk÷jo, kad potencialiai pavojingų įrenginių savininkai supranta valstybin÷s įrenginių

priežiūros būtinumą ir yra suinteresuoti bendradarbiauti su valstyb÷s institucijomis gerinant

potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą. Savininkai išsak÷ nemažai pastabų, pasiūlymų ir

pageidavimų, kurie bus aptariami toliau.

Tyrimo metodas.

Tyrimo metu buvo vykdoma respondentų apklausa raštu. Tyrimui buvo parengtos ir su

Užsakovu suderintos dvi anketos, kurios yra pridedamos Prieduose (žr. 1 ir 2 priedus).

Pirmajame priede pateikiama anketa, skirta potencialiai pavojingų įrenginių savininkams, o

antrajame – anketa, skirta įgaliotų patikros įstaigų atstovams.

Apklausa buvo atlikta 2007 m. rugs÷jo — spalio m÷nesį.

15

TYRIMO REZULTATAI

POTENCIALIAI PAVOJINGŲ ĮRENGINIŲ SAVININKŲ APKLAUSOS REZULTATAI

Potencialiai pavojingų įrenginių eksploatavimas.

Visi 94 respondentai (100 proc.) praneš÷, kad jų turimi potencialiai pavojingi įrenginiai

šiuo metu yra eksploatuojami. Visose lentel÷se ir diagramose apklaustųjų N═94.

Įrenginių registravimas potencialiai pavojingų įrenginių registre.

Dauguma respondentų nurod÷, kad jų turimi įrenginiai yra registruoti potencialiai

pavojingų įrenginių valstyb÷s registre.

1 lentel÷.

Registruoti 90

Neregistruoti 2

Neatsak÷ 2

Privalomosios įrenginių technin÷s patikros atlikimas.

Didžioji dalis respondentų teig÷, kad privalomoji jų turimų potencialiai pavojingų įrenginių

patikra yra atlikta.

2 lentel÷.

Patikra atlikta 90

Neatsak÷ 2

SAVININKO POŽIŪRIS Į TECHNINĘ POTENCIALIAI PAVOJINGŲ ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪRĄ

Informacijos apie potencialiai pavojingų įrenginių naudojimą šaltiniai

Kaip matyti iš 4 diagramos, didžioji respondentų dalis informacijos apie potencialiai

pavojingų įrenginių naudojimą ieško teis÷s aktuose ir technin÷je įrenginių dokumentacijoje. Tai

reikšmingiausi informacijos apie saugų įrenginių naudojimą šaltiniai. Mažiau negu trečdalis

respondentų d÷l potencialiai pavojingų įrenginių naudojimo konsultuojasi su valstybin÷s darbo

inspekcijos specialistais. Pažym÷tina, kad potencialiai pavojingų įrenginių savininkai linkę

bendradarbiauti su įgaliotų patikros įstaigų atstovais. Beveik du trečdaliai apklaustųjų nurodo

16

informacijos apie įrenginių naudojimą gaunantys iš įgaliotų patikros įstaigų. Tik 1 iš 94

respondentų nurod÷, jog n÷ra būtinyb÷s ieškoti informacijos apie potencialiai pavojingų įrenginių

naudojimą.

4 diagrama.

Informacijos apie įrengini ų naudojim ą šaltiniai

77

29

58

71

1

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Teis÷s aktai

VDI

Patikros tarnybos

Technin÷ įrenginių dokumentacija

N÷ra būtinyb÷s ieškoti tokios informacijos

Nustatytų patikros terminų laikymasis

Absoliuti dauguma apklaustųjų (93 iš 94) teig÷, kad jų turimų potencialiai pavojingų

įrenginių patikra yra atlikta laiku. Vienas respondentas į klausimą neatsak÷.

Savininkų nuomon÷ apie potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą

reglamentuojančius įstatymus

5 diagrama.

17

Savinink ų nuomon ÷ apie veikian čius PP Į prieži ūrą reglamentuojan čius teis ÷s aktus

73

9

7

3

0 10 20 30 40 50 60 70 80

Teis÷s aktai patenkinamainustato priežiūros tvarką

Neturiu nuomon÷s apiešiuos įstatymus

Trūksta norminių aktų

Kita

3 lentel÷.

Atsakymai Atsakymų skaičius Dalis proc.

Teis÷s aktai patenkinamai nustato priežiūros tvarką 73 78

Neturiu nuomon÷s apie šiuos įstatymus 9 10

Trūksta norminių aktų 7 7

Kita 3 3

Neatsak÷ 2 2

Kaip matyti iš 5 diagramos ir 3 lentel÷s, reikšminga apklaustųjų dauguma (78 proc.) teigia,

kad veikiantys teis÷s aktai patenkinamai nustato potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros

tvarką. 10 proc. apklaustųjų šiuo klausimu netur÷jo savo nuomon÷s ir 2 proc. į šį klausimą

neatsak÷.

7 proc. apklaustųjų savininkų nurod÷, kad trūksta norminių aktų potencialiai pavojingų

įrenginių priežiūrai. Savininkai išvardino tokius reglamentavimo trūkumus:

1. Trūksta aktų amoniakinių įrenginių priežiūrai.

2. Trūksta aktų mazuto rezervuarų priežiūrai.

3. Nurodoma, kad norminiuose aktuose nepakankamai aiškiai apibr÷žiama veikiančių

hidraulinių įrenginių bandymų tvarka.

4. Trūksta aktų apie pavojingų medžiagų talpyklų eksploatavimą

5. Nurodoma, kad norminiai aktai paliečia ne visus sl÷ginius indus, pavyzdžiui,

neapibr÷žta automobilinių dujų balionų patikra.

18

6. Neaiškiai apibr÷žiama importuojamų įrenginių technin÷ priežiūra.

7. Vienas savininkas teigia, kad aktuose nepakankamai konkrečiai apibr÷žiamas pats

PPĮ statusas.

Visi atsakymai d÷l trūkstamų aktų daugiausia liečia konkrečių įrenginių naudojimo ir

priežiūros tvarką. Esmingesnių potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros tvarką

reglamentuojančių norminių aktų savininkai nepasigenda.

Reikšdami nuomonę skyrelyje „Kita“ du savininkai nurodo, kad PPĮ priežiūrą

reglamentuojantiems norminiams aktams trūksta konkretumo, esą per daug neapibr÷žtumo, o

vienas savininkas reiškia nepasitenkinimą d÷l per didelių priežiūros kaštų.

Tyrimo rezultatai leidžia tvirtinti, kad didžiąją daugumą potencialiai pavojingų įrenginių

savininkų tenkina dabar veikiantis įrenginių priežiūros reglamentavimas.

Nuomon÷ apie valstybin÷s potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros reikalingumą

Apklausos metu savininkai buvo paprašyti pareikšti nuomonę d÷l valstybin÷s potencialiai

pavojingų įrenginių priežiūros reikalingumo.

6 diagrama.

Valstybin ÷s PPĮ prieži ūros reikalingumas

91%

5% 4%

taip, reikalinga (85) ne (5) neatsak÷ (4)

Absoliuti dauguma (91 proc.) apklaustųjų potencialiai pavojingų įrenginių savininkų teigia,

kad valstybin÷ PPĮ priežiūra reikalinga.

19

Iš 5 atsakiusiųjų neigiamai 2 respondentai nurodo kod÷l: vienas teigia, kad PPĮ priežiūra

trukdo verslui, kitas mano, kad PPĮ priežiūra, kontroliuojama valstybin÷s darbo inspekcijos,

dubliuoja energetikos priežiūros inspekcijos funkcijas.

4 respondentai į klausimą neatsak÷.

Pasiūlymai d÷l technin÷s potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros organizavimo

Apklausos metu savininkai buvo prašomi išsakyti pasiūlymus d÷l potencialiai pavojingų

įrenginių priežiūros organizavimo. Į klausimą „Kaip būtų geriausia organizuoti techninę

potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą?“ 28 proc. apklaustųjų atsak÷, kad PPĮ priežiūra

organizuota gerai ir esama tvarka juos tenkina. Ši nemenka dalis apklaustųjų savo noru PPĮ

priežiūros sistemą įvertino teigiamai.

7 diagrama.

Pasiūlymai d ÷l PPĮ prieži ūros organizavimo gerinimo

28%

55%

17%

tenkina, organizuota gerai (26) neatsak÷ (52) išsakyti pasiūlymai (16)

52 (55 proc.) apklaustųjų pasiūlymų d÷l potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros

gerinimo netur÷jo ir į šį klausimą neatsak÷. Aktyvai d÷l priežiūros gerinimo pasisak÷ 16 (17

proc.) apklaustųjų. Jie išsak÷ pasiūlymus ir pageidavimus, kuriuos būtų galima sugrupuoti taip:

1. Siūloma padidinti priežiūrą, patikras ir kontrolę atliekančių įstaigų atsakomybę, kad

nebūtų priimami žmonių saugumui gr÷smę keliantys sprendimai, kaip antai, kaip kad dabar

Lietuvoje yra eksploatuojami įrenginiai, kurie gamintojų valstyb÷se uždrausti eksploatuoti kaip

labai nesaugūs. Taip pat būtų gerai, kad būtų ribojama techniškai netvarkingų PPĮ su

pasibaigusiais eksploatacijos terminais registracija.

20

2. Siūloma priežiūrą perduoti vienai institucijai, turima galvoje, kad nesidubliuotų

Valstybin÷s darbo ir Valstybin÷s energetikos inspekcijos funkcijos.

3. Siūloma (2 apklaustieji) sudaryti galimybę PPĮ priežiūrai samdyti atestuotą įmonę su

kvalifikuotu personalu. Tai gal÷tų būti privati ne pelno siekianti įmon÷.

4. 4 respondentai siūlo suteikti savininkams daugiau teisių atliekant patikras, kad

priežiūrą ir patikras organizuotų savininkas, jas užregistruotų, nes patikros įstaigos esą tik priima

patikras ir ima mokestį. Siūloma suteikti teisę tikrinti patiems, esant reikalui išsikviečiant

specialią tarnybą.

5. Kai kurie apklaustieji siūlo patikras organizuoti pagal poreikį arba kartą per 3 m., o

kai kurie – kartą per metus. Yra siūlančių dirbti efektyviau, trumpinti patikrų atlikimo laiką ir taip

mažinti kainas.

6. Siūloma tobulinti priežiūrą, ruošiant glaustus ir aiškius norminius aktus.

Papildomų įrenginių priskyrimas prie potencialiai pavojingų įrenginių

Savininkai gana aktyviai reagavo į klausimą apie jiems žinomus įrenginius, kuriuos, jų

nuomone, reik÷tų priskirti PPĮ kategorijai. Dauguma teig÷, kad tokių nežino, visi jau priskirti,

arba išreišk÷ nuomonę, jog PPĮ ir taip per daug. Kai kurie respondentai pasiūl÷ PPĮ priskirti

įrenginius, kuriuos laiko potencialiai pavojingais.

Išvardinti įrenginiai:

1. Tekinimo, frezavimo stakl÷s.

2. Stacionariniai kompresoriai.

3. Medicininiai gariniai sterilizatoriai, kurių darbinis sl÷gis iki 0,22Mpa.

4. Laivų pervežimo ir nuleidimo į vandenį įrenginiai.

Buvo pasiūlymas iš PPĮ sąrašo išbraukti eskalatorius.

Apie pusę apklaustųjų į šį klausimą neatsak÷.

PATIKROS ĮSTAIGŲ VEIKLA

Šia grupe anketos klausimų buvo siekiama atskleisti PPĮ savininkų nuomonę apie įgaliotų

patikros įstaigų teikiamas paslaugas.

Bendradarbiavimas su įgaliotomis patikros įtaigomis

21

Apklausti PPĮ savininkai dažnai turi sutartis su keliomis patikros įstaigomis.

8 diagrama atspindi, su kokiomis patikros įstaigomis bendradarbiauja apklausti PPĮ

savininkai.

8 diagrama.

Įgaliot ų patikros įstaig ų klient ų skaičius

69

18

32

1

0 10 20 30 40 50 60 70 80

Technin÷s priežiūrostarnyba

K÷limo įrenginiųprižiūros tarnyba

TUV technika

Kita (Medicinostechnikos akred. Įm.)

Atstumas iki patikros įstaigos

Iš 94 apklaustųjų 93 patvirtino, kad atstumas iki patikros įstaigos netrukdo laiku planuoti ir

atlikti patikrų. 1 respondentas į šį klausimą neatsak÷.

Patikros laukimo laikas

Iš 94 apklaustųjų 89 atsak÷, kad patikros atliekamos greitai arba griežtai pagal iš anksto

sudarytą grafiką. Tik 3 apklaustieji teig÷, kad tenka laukti eil÷se, o 2 į šį klausimą neatsak÷.

Patikros kaina

Savininkų buvo prašoma pareikšti nuomonę d÷l patikros kainų. Didesn÷ dalis (55 proc.)

apklaustųjų teig÷, kad patikra yra brangi ir labai brangi. Patikros kainą laiko priimtina dažniausiai

pačios stambiausios Lietuvos energetikos, statybos, gamybos, krovos įmon÷s, kai kurios stambios

valstybin÷s ir savivaldybių įstaigos. Smulkesnių įmonių ir įstaigų atstovai nurodo, kad patikros

yra brangios ir labai brangios.

22

Patikr ą atliekančių specialistų kvalifikacija

Absoliuti dauguma apklaustųjų netur÷jo priekaištų d÷l patikros įstaigų specialistų

kvalifikacijos. Tik 2 proc. apklaustųjų teig÷, jog patikras atliekantiems specialistams trūksta

kvalifikacijos.

9 diagrama.

Savinink ų nuomon ÷ apie patikras atliekan čių specialist ų kvalifikacij ą

68%

30%

2%

taip, kvalifikuoti mūsų poreikiams pakanka specialistams trūksta kvalifikacijos

Patikros įstaigų technin÷ įranga

Tik 15 pproc. apklaustųjų pareišk÷ įsitikinimą, kad patikros įstaigos turi šiuolaikišką įrangą.

Dauguma respondentų (76 proc.) rinkosi atsakymą „mūsų poreikiams užtenka”. Reikšminga

apklaustųjų dalis (9 proc.) teig÷, jog patikros įstaigoms trūksta šiuolaikiškos įrangos bandymams.

10 diagrama.

23

Savinink ų nuomon ÷ apie patikros įstaig ų turim ą įrang ą

15%

76%

9%

turi šiuolaikišką įrangą mūsų poreikiams užtenka trūksta reikalingos įrangos bandymams

Pasitenkinimas patikros įstaigų darbu

Visgi nepaisant pasitaikančių pastabų d÷l įrangos ir specialistų kvalifikacijos, tyrimo

rezultatai rodo, kad absoliuti dauguma apklaustųjų savininkų iš esm÷s yra patenkinti patikros

įstaigų suteikiamomis paslaugomis. Tik 2 proc. teigia, jog jų netenkina patikros įstaigų darbas.

11 diagrama.

Savinink ų pasitenkinimas patikros įstaig ų darbu

93%

2% 5%

taip ne iš dalies

Iš nurodančiųjų, kad patikros įstaigų darbas tenkina tik iš dalies, kaip priežastį įvardina

paslaugų brangumą, trūkstamą patikroms reikalingą įrangą arba nepakankamą įstaigų specialistų

kvalifikaciją. Tai pat nurodoma, kad patikros įstaigoms trūksta kvalifikuotų darbuotojų.

24

Pageidautinas patikros įstaigų organizavimas

Nors įstatymu apibr÷žta, kad įgaliojimus atlikti patikras gali gauti tik viešoji, ne pelno

siekianti įstaiga, kurios valdyme dalyvauja valstyb÷, siekiant išsiaiškinti apklaustųjų nuomonę

apie patikros įstaigų darbo organizavimo gerinimo galimybes, savininkų buvo klausta, kokios

nuosavyb÷s formos įstaiga gal÷tų geriau organizuoti patikras. Apklaustieji gana aktyviai pasisak÷

šiuo klausimu, o atsakymų pasiskirstymas matyti 12 diagramoje.

12 diagrama.

Pageidautina patikros įstaig ų nuosavyb ÷s forma

44%

28%

16%

12%

valstybin÷ privati n÷ra skirtumo netasako

Daugiausia (44 proc.) buvo manančių, kad patikras geriausiai gal÷tų atlikti valstybin÷

patikros įstaiga. Dažniausiai pasitaikantys argumentai buvo tokie: valstybin÷ įstaiga

nesuinteresuota pelnu, dirba atsakingiau, joje didesn÷ kontrol÷ ir atsakomyb÷. Taip atsakantieji

taip pat mano, kad valstybin÷je įstaigoje geresn÷ paslaugų kokyb÷.

Visgi nemaža dalis (28 proc.) atsakiusiųjų mano, kad PPĮ patikras s÷kmingiau organizuotų

privati įstaiga. Dauguma pasisakančiųjų už privačias patikros įstaigas reiškia įsitikinimą, jos tarp

patikros įstaigų būtina konkurencija, kuri pagerintų paslaugų kokybę ir sumažintų įkainius. Be to,

privačios įstaigos darbas atsakiusiųjų nuomone, būtų geriau organizuojamas, jos greičiau

prisitaikytų prie rinkos pokyčių. Privačios įstaigos yra lankstesn÷s, operatyvesn÷s, gali mok÷ti

didesnius atlyginimus, tod÷l turi galimybę pasisamdyti geresnius specialistus. Kai kurie

atsakiusieji mano, kad privačios įstaigos dirbtų atsakingiau, nes bijotų atsakomyb÷s. Nemažai

apklaustųjų tvirtina, kad patikras atliekant privačioms įstaigoms, būtų išvengiama biurokratijos.

25

Iš šių atsakymų išryšk÷ja, kad beveik trečdalis apklaustųjų mato patikros paslaugas teikiančių

įstaigų darbo trūkumus: lankstumo, operatyvumo stoką, biurokratiškumą, paslaugos brangumą.

Šiuos trūkumus, jų nuomone, gal÷tų s÷kmingai pašalinti privatus suinteresuotumas ir

konkurencija tarp patikros įstaigų.

16 proc. apklaustųjų mano, jog n÷ra skirtumo, ar valstybin÷, ar privati įstaiga atliks

patikras. Šių apklaustųjų nuomone, svarbiausia yra specialistų kvalifikacija. Taip pat svarbu

licencijos, įranga ir paslaugos kaina. Kai kurie šios grup÷s apklaustieji tai pat teigia, kad svarbu,

jog tarp patikros įstaigų egzistuotų konkurencija.

Kaip būtų galima patobulinti patikras atliekančių įstaigų darbą

Apklaustieji buvo prašomi išsakyti konkrečius pasiūlymus, kaip būtų galima patobulinti

patikras atliekančių įstaigų darbą.

13 diagrama.

Pasiūlymų d÷l įgaliot ų patikros įstaig ų pasiskirstymas

12%

13%

75%

tenkina turi pasiūlymų neatsak÷

11 apklaustųjų teigia, kad patikros įstaigų darbas juos tenkina, nieko tobulinti nereikia.

12 apklaustųjų aktyviai išsak÷ pasiūlymus d÷l patikros įstaigų darbo gerinimo. Tarp

atsakiusiųjų

dažniausiai (5 apklaustieji) siūloma patikros įstaigoms naudoti moderniausią įrangą, geriau

apsirūpinti prietaisais, taip pat ir kvalifikuotais darbuotojais. Siūloma patikras organizuoti taip,

kad nenutrūktų gamyba. Taip pat siūloma daugiau darbų pavesti atlikti patikros įstaigoms.

26

Pasitaik÷ pageidavimų dirbti efektyviau, užtikrinti sąžiningumą, mažinti biurokratizmą,

sureguliuoti įstatymus. Taip pat įstaigų specialistams siūloma dom÷tis technologijų naujov÷mis,

įvykiais PPĮ naudojimo rinkoje.

Likusieji respondentai atsako pasiūlymų neturintys arba visai praleidžia šį klausimą.

POTENCIALIAI PAVOJINGŲ ĮRENGINIŲ REGISTRAVIMAS

Atskira klausimų grup÷ buvo numatyta savininkų nuomonei apie PPĮ registravimą

išsiaiškinti. Savininkams buvo užduotas klausimas „Ar suprantama potencialiai pavojingų

įrenginių registravimo tvarka?“

14 diagrama.

PPĮ registravimo tvarkos suprantamumas

87%

0%11% 2%

taip ne trūksta informacijos neatsak÷

Kaip matyti iš 14 diagramos dauguma savininkų gerai supranta PPĮ registravimo tvarką.

Visgi šį skaičių reik÷tų vertinti atsargiai, nes savininkai paprastai turi ne po vieną PPĮ ir yra

sukaupę registravimo patirties. 11 proc. apklaustųjų teigia, jog jiems trūksta informacijos apie

PPĮ registravimo tvarką. Į šiuos duomenis vert÷tų atkreipti d÷mesį.

Kaip būtų galima pagerinti registravimo tvarką

Respondentai buvo prašomi išsakyti pasiūlymus d÷l PPĮ registravimo tvarkos pagerinimo.

15 iš 94 apklaustųjų aktyviai pasisak÷, kad tvarka gera ir jos tobulinti nereikia.

Tarp išsakiusiųjų pasiūlymus dažniausiai pasitaik÷ siūlymas įteisinti PPĮ registravimą

internetu (4 apklaustieji).

27

Taip pat buvo pageidavimų atnaujinti ir patobulinti informacinę sistemą, kad būtų galima

užkirsti kelią techniškai netvarkingų ir jau nebetinkamų naudoti PPĮ registravimui. Siūloma

tobulinti registravimo programą, kad būtų teisingai numatoma kita patikros data. Reikia, kad

registras praneštų apie PPĮ išregistravimą.

Siūloma sudaryti galimybes naują įrangą registruoti gamintojui. Siūloma, kad registruoti

gal÷tų pati patikros tarnyba. Kai kurie savininkai tvirtina, kad naujai sumontuotus įrenginius

privalo registruoti montuotojas

Savininkai nusiskundžia, kad registravimas užtrunka per ilgai, siūlo supaprastinti

dokumentaciją.

POTENCIALIAI PAVOJINGŲ ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪROS KONTROLö

Savininkams buvo užduotas klausimas „Kas kiek laiko potencialiai pavojingų įrenginių

priežiūrą jūsų organizacijoje kontroliuoja valstybin÷ darbo inspekcija?“

15 diagramoje pavaizduotas bendrasis atsakymų pasiskirstymas.

15 diagrama.

VDI atliekamos kontrol ÷s dažnumas

66%

25%

6% 3%

kiekvienais metais kas 3 metai ir daugiau dar nekontroliavo neatsak÷

Pasitenkinimas kontrol÷s tvarka

Iš 94 apklaustųjų 83 nurodo, kad VDI atliekamos PPĮ priežiūros kontrol÷s tvarka juos

tenkina. 4 respondentų tvarka netenkina. Nurodomos tokios priežastys: VDI atliekama kontrol÷

28

juos gaišina, kontrolei trūksta aiškumo, ji gal÷tų būti organizuojama rečiau, VDI specialistai

nekonsultuoja įmonei rūpimais saugos klausimais, o kabin÷jasi prie smulkmenų.

7 apklaustieji į klausimą neatsak÷.

Kaip būtų galima geriau organizuoti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros

kontrol ę

16 apklaustųjų nurodo, kad tvarka gera, juos tenkina ir jie pastabų neturi.

Keletas apklaustųjų išsak÷ pasiūlymų d÷l priežiūros kontrol÷s gerinimo. VDI siūloma

vykdyti išvažiuojamuosius patariamuosius reidus. Taip pat savininkai siūlo pašalinti

neapibr÷žtumą teis÷s aktuose, išleisti trūkstamus norminius aktus, nedubliuoti VDI ir EI funkcijų,

prižiūrint naftos produktų perkrovimo įrenginius. Teigiama, kad kontrolę turi vykdyti viena

institucija.

Siūloma „visą technikos priežiūrą, kuo dabar užsiima Darbo, Atomin÷s energetikos ir

Energetikos inspekcijos perduoti ne pelno siekiančioms privačioms įmon÷ms, tame tarpe iš ES

šalių“.

.

POTENCIALIAI PAVOJINGŲ ĮRENGINIŲ NUOMA

PPĮ nuoma sudaro savitas, ypatingas sąlygas PPĮ priežiūrai. Viena šio tyrimo uždavinių --

išsiaiškinti problemas, susijusias su nuomojamų PPĮ technine priežiūra ir PPĮ nuomą

apibr÷žiančiu teisiniu reglamentavimu.

Savininkams uždavus klausimą „Ar j ūsų įmon÷ nuomoja turimus potencialiai pavojingus

įrenginius?“ išaišk÷jo, kad 19 iš 94 apklaustų įmonių nuomoja PPĮ. (16 diagrama). Toliau

analizuojami šios grup÷s tiriamųjų atsakymai.

29

16 diagrama.

Įmoni ų, nuomojan čių PPĮ, dalis

20%

78%

2%

taip ne neatsak÷

Su PPĮ nuoma susiję sunkumai

Atsakydami į klausimą „Su kokiais sunkumais susiduriate?“ savininkai dažniausiai nurodo,

kad

nuomininkai neturi kvalifikacijos PPĮ priežiūrai, neturi atestuotų specialistų, atsakingų

darbuotojų darbui su PPĮ. Pasitaiko darbo su PPĮ drausm÷s stokos. D÷l atstumo sunku vykdyti

PPĮ remontą. Iš nuomininkų savininkai ne visada gauna reikalingą techninę dokumentaciją.

Taip pat dirbti trukdo neapibr÷žtumai teis÷s aktuose, kuriuose neapibr÷žtos nuomininko ir

nuomotojo sąvokos, nenustatytos atsakomyb÷s ribos tarp kranų priežiūros meistro, kranų darbo

vadovo, krano mašinisto, stropuotojų.

4 respondentai nurodo, kad žymesnių sunkumų neturi. Vienas respondentas teigia, kad su

nuoma susiję sunkumai yra eiliniai klausimai, sprendžiami darbo tvarka.

Pasiūlymai d÷l potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros tvarkos gerinimo

Pasiūlymai d÷l teis÷s aktų, reglamentuojančių PPĮ nuomą, n÷ra gausūs. Siūloma tobulinti

PPĮ priežiūros įstatymą, kitus norminius aktus, vykdyti teises aktus. Siūloma apibr÷žti

nuomininko atsakomybę už išsinuomotą įrenginį, tiksliau suformuluoti K÷limo kranų saugaus

naudojimo taisykles.

30

POTENCIALIAI PAVOJINGUS ĮRENGINIUS PRIŽIŪRINČIO PERSONALO MOKYMAS

Nuomon÷ d÷l personalo mokymo ir atestavimo tvarkos

Savininkams buvo užduotas klausimas „Ar suprantama potencialiai pavojingų įrenginius

eksploatuojančio personalo mokymo ir atestavimo tvarka?“

17 diagrama.

Personalo mokymo ir atestavimo tvarkos suprantamuma s

89%

10% 1%

taip ne neatsak÷

Nors didžioji dauguma respondentų (89 proc.) atsak÷ teigiamai, visgi 10 proc. apklaustųjų

teigia, kad personalo mokymo ir atestavimo tvarka jiems yra neaiški.

Ypač personalo mokymo ir atestavimo tvarka aktuali pramoginių įrenginių savininkams.

Nors d÷l blogo pasiekiamumo ir nedidelio skaičiaus pavyko apklausti tik keletą pramoginių

įrenginių savininkų, išryšk÷jo šiai grupei būdingos problemos. Savininkai skundžiasi, kad neturi

kur apmokyti specialistų darbui su atrakcionais. N÷ra nustatyta su atrakcionais dirbančių

specialistų atestavimo tvarka.

Išryšk÷jo ir kita specifin÷ problema – respondentas teigia, kad „Ūkio ministro įsakymu

patvirtinti „Energetikos objektus ir įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo

nuostatai“ iš dalies prieštarauja Socialin÷s apsaugos ir darbo ministro bei Sveikatos apsaugos

ministro įsakymu patvirtintiems „Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos

klausimais bendriesiems nuostatams“. Nuostatuose konkrečiai nenurodoma, kokius atestavimo

pažym÷jimus privalo tur÷ti kvalifikuoti darbuotojai, aptarnaujantys PPĮ. Tuo naudodamiesi EI

31

darbuotojai dar reikalauja įvairių papildomų atestavimo pažym÷jimų, už tam tikrą mokestį patys

moko ir išdavin÷ja pažym÷jimus“. Tai patvirtina kitas respondentas, kuris tur÷damas galvoje

aukščiau min÷tas inspekcijas rašo, kad „atskiros inspekcijos nustato savo atestacijos tvarkas,

kurios tarpusavyje nesuderintos. Manome, kad valstyb÷je turi būti viena tvarka“.

Apmokytų PPĮ operatorių dalis

„Ar įmon÷ turi apmokytus potencialiai pavojingų įrenginių operatorius?“

4 lentel÷.

Taip 90

Ne 2

Neatsak÷ 2

Absoliuti dauguma respondentų yra apmokę turimų PPĮ operatorius.

Apmokytų atsakingų už PPĮ priežiūrą darbuotojų dalis

„Ar įmon÷ turi apmokytus atsakingus už potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą

darbuotojus?“

5 lentel÷.

Taip 89

Ne 2

Neatsak÷ 3

Absoliuti dauguma respondentų turi apmokytus atsakingus už PPĮ priežiūrą darbuotojus.

Mokymo galimybių vertinimas

„Ar įmon÷ turi galimybių mokymo įstaigoje apmokyti savo personalą, eksploatuojantį

potencialiai pavojingus įrenginius?“

6 lentel÷.

Taip 86

Ne 4

Neatsak÷ 1

Kita 2

32

Atrakcionus valdanti įmon÷ nurod÷, kad moko darbuotojus savo j÷gomis. Kita įmon÷

nurodo, kad ne visus specialistus gali apmokyti mokymo įstaigoje. Visgi didžioji dauguma

apklaustų įmonių turi galimybių mokymo įstaigose apmokyti specialistus, eksploatuojančius PPĮ.

Apmokytų specialistų žinių vertinimas

„Ar apmokytiems specialistams pakanka žinių/kvalifikacijos aptarnauti potencialiai

pavojingus įrenginius?“

18 diagrama.

Apmokyto personalo žini ų pakankamumas

87%

11% 2%

taip ne neatsak÷

Apie dešimtadalis apklaustųjų pastebi, kad apmokytiems mokymo įstaigose specialistams

trūksta žinių darbui su PPĮ. Tai gali būti susiję su praktinio mokymo galimybių stoka, kurią

atskleidžia atsakymai į toliau einantį klausimą.

Sąlygos praktiniam mokymui

„Ar mokymo įstaigos turi pakankamas sąlygas atlikti praktinį mokymą?“

33

19 diagrama.

Praktinio mokymo galimyb ÷s

50%41%

9%

taip ne neatsak÷

Tik pus÷ apklaustųjų teigia, kad mokymo įstaigos turi pakankamas sąlygas vykdyti praktinį

mokymą. Praktinio mokymo silpnumas gali būti svarbi nepasitenkinimo įgytomis žiniomis

priežastis ir svarbus įgytos kvalifikacijos nepakankamumo veiksnys. Dalis apklaustųjų nurodo,

kad su praktiniu darbu apmokytus specialistus supažindina darbo vietoje.

PPĮ, laboratorij ų mokymo įstaigose buvimas „Ar mokymo įstaigos turi reikiamus potencialiai pavojingus įrenginius, laboratorijas?“

20 diagrama.

Reikiam ų įrengini ų, laboratorij ų tur÷jimas

36%

46%

18%

taip ne neatsak÷

34

Tik trečdalis apklaustųjų teigia, kad mokymo įstaigos turi reikiamus PPĮ ir laboratorijas.

Net 46 proc. respondentų jų pasigenda. Tarp neatsakiusiųjų į šį klausimą buvo nurodžiusiųjų, kad

jie patys nesusidūr÷ su mokymais ir tiksliai nurodyti negali.

POTENCIALIAI PAVOJINGŲ ĮRENGINIŲ SAVININKŲ PATIRTIS DIRBANT SU

ĮMONöMIS, KURIOS PREKIAUJA POTENCIALIAI PAVOJINGAIS ĮRENGINIAIS

Informacijos apie PPĮ naudojimą pateikimas

„Ar įsigyjant reikiamą potencialiai pavojingą įrenginį pardav÷jas pateikia išsamią

informaciją apie įrenginio naudojimą?“

21 diagrama.

Informacijos apie įrenginio naudojim ą pateikimas

68%

22%

10%

taip ne neatsak÷

Dalis apklaustųjų nurodo, kad pastaruoju metu jie n÷ra pirkę PPĮ, tod÷l negali atsakyti į šį

klausimą. Iš atsakiusiųjų triskart daugiau tų, kurie teigia, jog įrengimais prekiaujančios įmon÷s

pateikia išsamią informaciją apie įrenginio naudojimą. Visgi 22 proc. apklaustųjų nurodo, jog

perkant įrenginį jiems trūksta informacijos apie jo naudojimą.

Lietuviškos įrenginio dokumentacijos pateikimas

„Ar įsigyjant reikiamą potencialiai pavojingą įrenginį pardav÷jas pateikia lietuvišką to

įrenginio techninę dokumentaciją?“

35

22 diagrama.

Lietuviškos dokumentacijos pateikimas

42%

47%

11%

pateikta nepateikta neatsak÷

Kaip matyti iš 22 diagramos, didesnei daliai, net 47 proc., įsigyjamų PPĮ pardav÷jai

lietuviškos dokumentacijos nepateikia. Tik pora respondentų nurodo, kad įsigydami įrenginį jie

pagal sutartį iš pardav÷jų reikalauja pateikti lietuvišką PPĮ dokumentaciją.

Įmonių turima PPĮ dokumentacija

„Ar j ūsų įmon÷je yra potencialiai pavojingų įrenginių, kuriems neturite lietuviškos

technin÷s dokumentacijos?“

23 diagrama.

Įrengini ų, kuriems tr ūksta lietuviškos dokumentacijos, dalis

45%

52%

3%

turime ne neatsak÷

36

Net 45 proc. apklaustųjų nurodo, kad jų įmon÷je yra įrenginių, kuriems naudotojai neturi

lietuviškos technin÷s dokumentacijos. Tai plačiai paplitusi problema, kurią savininkai

dažniausiai sprendžia išversdami dokumentaciją savo j÷gomis arba konsultuodamiesi su kitais

specialistais. Nemaža dalis savininkų vis dar naudoja nuo tarybinių laikų užsilikusią rusišką

dokumentaciją.

37

PATIKROS ĮSTAIGŲ ATSTOVŲ APKLAUSOS REZULTATAI

Patikros įstaigų atstovai geranoriškai bendradarbiavo, atsakydami į anketos klausimus ir

išsamiai nurodydami, jų manymu, aktualias ir spręstinas PPĮ valstybin÷s priežiūros organizavimo

problemas.

Kiekviena iš apklaustų įgaliotų patikros įstaigų tikrina po platų spektrą PPĮ. Įstaigos

nurodo, kad n÷ra labai apkrautos darbu ir gal÷tų atlikti daugiau patikrų, jei atsirastų toks poreikis.

Įstaigos teigiamai vertina turimą įrangą bandymams – viena nurodo, kad turi visą reikalingą

šiuolaikinę įrangą, kita teigia, kad nors ne visa įranga yra nauja, jos visiškai užtenka patikroms

vykdyti. Trečioji įstaiga turi šiuolaikišką įrangą, tačiau nor÷tų įsigyti ir papildomų techninių

priemonių patikroms atlikti.

Visos įstaigos teigia, kad, esant reikalui, vykdo naujų, retų įrenginių technines patikras.

Į klausimą, ar visada priežiūrai vykdyti užtenka specialistų kvalifikacijos, įstaigos atsako

teigiamai, tačiau iš atsakymų išryšk÷ja, jog specialistų kvalifikacijos tobulinimas n÷ra iki galo

išspręsta problema. Įstaigos teigia, kad specialistų kvalifikacijos tobulinimą dažniausiai

organizuoja savo j÷gomis, dalyvaudamos Lietuvos aukštųjų mokyklų (VGTU, VPU, Klaip÷dos

universiteto ir kitų) organizuojamuose darbuotojų kvalifikacijos k÷limo kursuose, ministerijų,

asociacijų, įstaigų ir įmonių rengiamuose seminaruose, mokymuose. Taip pat įstaigos stengiasi

dalyvauti seminaruose (simpoziumuose) potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros (technin÷s

būkl÷s vertinimo) bei atitikties vertinimo klausimais, konferencijose ir parodose, kurios

organizuojamos kitose ES šalyse, naudojasi partnerių užsienyje mokymo paslaugomis.

Nurodoma, kad Lietuvoje trūksta reikalingų mokymų, pavyzdžiui, Europos direktyvų,

Europos standartų taikymo srityje, naujų teis÷s aktų aiškinimo.

Kvalifikacijos tobulinimo kursų kokyb÷ dažnai yra nepakankama, nes jie organizuojami per

retai, jiems skiriama per mažai laiko, lektoriai dažnai būna nepasiruošę atsakyti į pateikiamus

konkrečius klausimus, nesudaroma galimyb÷ pateikti aktualius klausimus iš anksto ir gauti

išsamius komentarus.

Patikros įstaigos buvo klausiamos apie bendradarbiavimo su valstybine darbo inspekcija

patirtį.

38

Įstaigos nurodo, kad bendradarbiaujant su VDI, pasitaiko tam tikrų nesklandumų, kaip

antai, tvarkant potencialiai pavojingų įrenginių Valstyb÷s registrą (vykdant nuostatus ir kitus

dokumentus).

Atsiliepdamos apie PPĮ savininkus, įstaigos nurodo, kad pareigingi yra tik tie savininkai,

kurie turi ilgalaikes sutartis tik su viena įgaliota įstaiga. Teigiama, kad savininkai neretai

šiurkščiai pažeidžia įrenginių naudojimo taisykles, dažniausiai eksploatuodami senus įrenginius,

kurių eksploatacijos laikas seniai pasibaigęs. Nors patikros įstaigos teigia, kad įgaliotos įstaigos

nekontroliuoja įrenginių naudojimo pažeidimų ir jų nefiksuoja, visgi Valstybinei darbo

inspekcijai pranešama apie įrenginių savininkus, piktybiškai naudojančius netinkamus įrenginius.

Viena iš įstaigų per 2006 metus VDI praneš÷ apie daugiau nei 200 pasteb÷tų šiurkščių

potencialiai pavojingų įrenginių naudojimo pažeidimų. Tačiau savininkas turi teisę laisvai

pasirinkti patikros įstaigas ir įrenginį gali patikrinti kita įgaliota įstaiga. Tuomet patikros įstaiga

informacijos apie įrenginio naudojimą ir registravimą nebegauna. Taip sudaroma galimyb÷

nesąžiningai konkurencijai tarp įgaliotų patikros įstaigų.

Įstaigos nurodo, kad su savininkais linkę dirbti pagal ilgalaikes sutartis, o klientai dažniau į

juos kreipiasi patys, tačiau d÷l nesureguliuotos konkurencijos tarp įgaliotų įstaigų sunku sudaryti

metinius patikrinimo planus. Trečioji įstaiga aktyviai siūlo klientams savo paslaugas.

Įstaigos teigia, kad PPĮ savininkai dažniausiai turi lietuvišką įrenginio naudojimo

instrukciją, o esant technin÷s dokumentacijos vertimo problemoms, jos sprendžiamos darbine

tvarka.

Patikros įstaigos turi daug pasiūlymų d÷l PPĮ priežiūros teisinio reguliavimo tobulinimo.

Nurodoma, kad potencialiai pavojingų įrenginių priežiūra daugelyje Lietuvos teis÷s aktų

reglamentuojama labai nekonkrečiai, daug painiavos. Daug sričių (pavyzdžiui pavojingų

medžiagų talpyklos) visai nereglamentuojamos, nes n÷ra parengtų teis÷s aktų. Dažnai nesutampa

ir netgi vienas kitam prieštarauja skirtingų ministerijų (Aplinkos, Socialin÷s apsaugos ir darbo,

Ūkio, Susisiekimo) rengtuose ir patvirtintuose teis÷s aktuose nustatyti tiems patiems įrenginiams

taikomi reikalavimai arba dubliuojamos institucijų funkcijos.

Kitos įstaigos atstovai teigia, kad teis÷s aktai pakankamai aiškiai reglamentuoja potencialiai

pavojingų įrenginių priežiūrą, išskyrus tą atvejį, kai eksploatuojami ilgą laiką naudojami

įrenginiai (kurių gamintojo nustatytas darbo laikas yra pasibaigęs). Trečioji įstaiga sutinka, kad

39

visumoje teis÷s aktai aiškiai reglamentuoja potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, tačiau

atskiri dokumentai taisytini, pavyzdžiui, Lietuvos standartizacijos departamento parengtas

periodin÷s patikros matavimo priemonių sąrašas. Jame numatoma visų atskyrių brūkšninius ilgio

matus tikrinti ne rečiau, kaip kas 2 metus. Metalin÷ms liniuot÷ms taip pat yra taikoma patikra kas

2 m., logiškiau būtų patikra kas 5 metai;

Siūloma parengti trūkstamus teis÷s aktus. Potencialiai pavojingų įrenginių naudojimo

srityje trūksta:

- pavojingų medžiagų talpyklų,

- įvairių keltuvų bei kitų k÷limo įrenginių (platformų) ir jų įrangos naudojimo taisyklių.

Reikalingos dujų balionų naudojimo ir dujų įrangos montavimo automobiliuose taisykl÷s.

Reikia tobulinti kitų įrenginių grupių patvirtintas taisykles (katilų, sl÷ginių indų, pavojingų

medžiagų vamzdynų).

Kaip nurodo patikros įstaigų atstovai, daugelį teis÷s aktų, kuriuose nustatyti reikalavimai

potencialiai pavojingų įrenginių įrengimui, naudojimui ir priežiūrai, būtina peržiūr÷ti, atnaujinti ir

suderinti tarpusavyje, pavyzdžiui, jau seniai Ūkio ministerijos tinklapyje paskelbti ir netvirtinami

Suskystintų naftos dujų įrenginių įrengimo taisyklių, Suskystintų naftos dujų degalinių įrengimo

taisyklių, kitų reikalingų dokumentų projektai. Taip pat siūloma už potencialiai pavojingų

įrenginių priežiūrą atsakingai ministerijai suteikti realius teis÷s aktų rengimo koordinavimo ir

įrenginių priežiūros bei teis÷s aktų taikymo kontrol÷s įgaliojimus.

Viena patikros įstaigų išk÷l÷ pasiūlymą patvirtinti vieningas Lietuvoje PPĮ pasų formas

atskiroms potencialiai pavojingoms įrenginių grup÷ms su privaloma vidaus sandara.

Atsakydami į klausimą, kaip būtų galima s÷kmingiau organizuoti potencialiai pavojingų

įrenginių priežiūrą, patikros įstaigų atstovai nurodo, kad Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerija

bei Valstybin÷ darbo inspekcija tur÷tų tur÷ti didesnius įgaliojimus koordinuoti įrenginių

priežiūrą, sudaryti griežtesnes įgaliotų įstaigų konkurencijos sąlygas, griežčiau kontroliuoti

įrenginių savininkų atliekamą nuolatinę įrenginių priežiūrą ir įgaliotų įstaigų atliekamus įrenginių

technin÷s būkl÷s patikrinimus. Padidinti savininkų atsakomybę už tinkamą įrenginių priežiūrą ir

taikyti sankcijas. Apriboti įrenginių savininkų galimybes bet kuriuo momentu pakeisti įgaliotą

įstaigą ir kviestis savininkui patinkantį ekspertą.

40

Patikros įstaigų atstovai pageidauja, kad už visų potencialiai pavojingų įrenginių grupių

priežiūros organizavimą atsakinga būtų paskirta viena valstyb÷s institucija (šiuo metu 3).

41

IŠVADOS

1. Esama PPĮ priežiūros sistema patenkinamai užtikrina saugų PPĮ eksploatavimą.

2. Sistemos efektyvumas daugiau remiasi individualia savininkų atsakomybe už saugų PPĮ

eksploatavimą. Veikiantys PPĮ priežiūrą reglamentuojantys norminiai aktai neužkerta kelio

nesaugių, pasenusių PPĮ registracijai ir naudojimui. Nors nemaža dalis naudojamų PPĮ

eksploatuojami ilgiau nei nurodyta gamintojo, pasenusių PPĮ eksploatavimo terminų pratęsimo

tvarka aiškiai nereglamentuota. Taip susidaro galimyb÷s teisiškai įtvirtinti nesaugių įrenginių

naudojimą.

3. Teikiamos PPĮ patikros paslaugos yra brangios ir per daug brangios vidutin÷ms Lietuvos

įmon÷ms. PPĮ patikros tarifai nustatomi vienašališkai pagal įgaliotų viešųjų įstaigų pasiūlymus ir

tvirtinami Vyriausyb÷s.

4. Prižiūrint kai kurių grupių PPĮ, dubliuojamos VDI, Energetikos inspekcijos ir Atomin÷s

energetikos inspekcijos funkcijos, kurių patvirtinti norminiai aktai dažnai tarpusavyje yra

nesuderinti ir vienas kitam prieštarauja.

5. Problemiškiausia PPĮ grup÷ – k÷limo įrenginiai ir platformos. Šios grup÷s įrenginių

eksploatavimui ir priežiūrai trūksta patvirtintų naudojimo taisyklių ir kt. aktų. Neaiškiais

pagrindais eksploatuojama daug pasenusių kranų ir kitų k÷limo įrenginių – 2006 m. net 48 proc.

kranų buvo naudojami daugiau kaip 20 metų. Beveik visi 2006 įvykę sunkūs ir mirtimi pasibaigę

nelaimingi atsitikimai darbe buvo susiję būtent su k÷limo įrenginiais. Nelaimingų atsitikimų,

susijusių su k÷limo įrenginiais, statistika per 2006 m. nepager÷jo.

6. Trūksta daugelio grupių PPĮ naudojimo taisyklių:

• pavojingų medžiagų talpyklų,

• įvairių keltuvų bei kitų k÷limo įrenginių (platformų) ir jų įrangos naudojimo

taisyklių,

• dujų balionų naudojimo ir dujų įrangos montavimo automobiliuose taisyklių,

• amoniakinių įrenginių naudojimo taisyklių.

Reikia tobulinti kitų įrenginių grupių patvirtintas taisykles (katilų, sl÷ginių indų, pavojingų

medžiagų vamzdynų).

7. Neparengta pramoginių įrenginių operatorių mokymo ir atestavimo tvarka. Pramoginių

įrenginių savininkai neturi galimybių apmokyti pramoginius įrenginius aptarnaujančius

darbuotojus bei moko juos stichiškai, savo j÷gomis.

42

8. Valstybinis PPĮ registras yra tobulintinas: reikalinga atnaujinti registro programin÷s

įrangos galimybes, sudaryti sąlygas naujus įrenginius registruoti gamintojams, montuotojams,

patikros įstaigų atstovams.

9. Nepaisant pamin÷tų trūkumų, didžioji dalis PPĮ savininkų teigiamai vertina veikiančią

valstybinę PPĮ priežiūros sistemą.

10. Įgaliotų patikros įstaigų teikiamų paslaugų kokyb÷, turima įranga ir specialistų

kvalifikacija iš esm÷s vertinama teigiamai. Savininkus tenkina įgaliotų patikros įstaigų darbas.

11. Su PPĮ dirbančio personalo mokymo sistema su nedidel÷mis išimtimis vertinama

teigiamai.

12. Su PPĮ nuoma susiję teisiniai aktai yra nepakankamai išsamūs ir neaiškiai paibr÷žžia

nuomotojo ir nuomininko atsakomybę pareigas.

43

REKOMENDACIJOS LIETUVOS POTENCIALIAI PAVOJINGŲ ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪROS

SISTEMOS TOBULINIMUI

1. Sustiprinti vienos už PPĮ priežiūrą atsakingos valstyb÷s institucijos, konkrečiai Socialin÷s

apsaugos ir darbo ministerijos, įgaliojimus organizuojant ir kontroliuojant PPĮ priežiūrą

Lietuvoje. Ieškoti teisinių galimybių atskirti PPĮ priežiūrą kontroliuojančių institucijų: VDI, EI ir

AEI funkcijas, peržiūr÷ti ir tarpusavyje suderinti jų parengtus norminius aktus.

2. PPĮ patikras organizuoti remiantis juridinių asmenų licencijavimo principu, sudarant

sąlygas pageidaujantiems juridiniams asmenims licencijuotis PPĮ patikrų veiklai. Privačių

juridinių asmenų dalyvavimas vykdant PPĮ patikras licencijų pagrindu pad÷tų sustiprinti patikros

įstaigų atsakomybę, sumažintų paslaugų kainą ir sudarytų paskatas gerinti paslaugų kokybę.

3. Atsisakyti privalomo valstyb÷s institucijų dalyvavimo valdant įgaliotas PPĮ patikros

įstaigas. Patikrų kokybę ir norminių aktų PPĮ priežiūros srityje vykdymą kontroliuoti per

licencijų suteikimą.

4. Atsisakyti patikros paslaugų tarifų valstybinio reguliavimo.

5. Parengti trūkstamus teis÷s aktus: pavojingų medžiagų talpyklų, įvairių keltuvų bei kitų

k÷limo įrenginių (platformų) ir jų įrangos, dujų balionų naudojimo ir dujų įrangos montavimo

automobiliuose taisykles. Tobulinti kitų įrenginių grupių patvirtintas taisykles (katilų, sl÷ginių

indų, pavojingų medžiagų vamzdynų).

6. Užtikrinti patikras ir priežiūros kontrolę vykdančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą.

Sudaryti sąlygas PPĮ prižiūrinčių institucijų darbuotojams keistis aktualia informacija PPĮ

eksploatavimo ir priežiūros srityje su kitų ES šalių analogiškomis įstaigomis.

7. Sugriežtinti ir konkretizuoti ilgiau nei nurodyta gamintojo naudojamų PPĮ eksploatacijos

pratęsimo terminų tvarką ir taisykles.

8. Išsamiau apibr÷žti nuomotojo ir nuomininko atsakomybę vykdant nuomojamų PPĮ

techninę priežiūrą.

9. Suteikti teisę naujus įrenginius registruoti jų gamintojams, montuotojams, patikros įstaigų

atstovams. Atnaujinti ir patobulinti Valstyb÷s registro programinę įrangą, kad būtų sugriežtintas

senų įrenginių registravimas, tiksliau numatomos būsimų patikrų datos. Teikti savininkams

informaciją apie įrenginių išregistravimą. Įdiegti elektroninį įrenginių registravimą.

44

10. Pavesti organizuoti pramoginius įrenginius aptarnaujančio personalo mokymą saugos

srityje.

11. PPĮ priskirti tokius įrenginius:

• Tekinimo, frezavimo stakles.

• Stacionariniai kompresorius.

• Medicininius garinius sterilizatorius, kurių darbinis sl÷gis iki 0,22Mpa.

• Laivų pervežimo ir nuleidimo į vandenį įrenginius.

45

LITERATŪRA IR TEISöS AKTAI

1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-

3170).

2. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas (Žin.,

1996, Nr. 46-1116; 2000, Nr. 89-2742).

3. Potencialiai pavojingų įrenginių valstyb÷s registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos

Respublikos Vyriausyb÷s 2002 m. geguž÷s 9 d. nutarimu Nr. 645 „D÷l Potencialiai pavojingų

įrenginių valstyb÷s registro įsteigimo ir Potencialiai pavojingų įrenginių valstyb÷s registro

nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 48-1844; 2006, Nr. 10-358).

4. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimas Nr. 1073 „D÷l Lietuvos Respublikos

Vyriausyb÷s 2001 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 817 pakeitimo „D÷l teis÷s aktų, būtinų Lietuvos

Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“

(Žin., 2004, Nr. 133-4802).

5. Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos

socialin÷s apsaugos ir darbo ministr÷s 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 (Žin., 2000, Nr.

3-88).

6. Ataskaita apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę bei darbo įstatymų vykdymą

Lietuvos Respublikos įmon÷se, įstaigose ir organizacijose 2005 metais. Valstybin÷ darbo

inspekcija. Vilnius, 2006.

7. Ataskaita apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę bei darbo įstatymų vykdymą

Lietuvos Respublikos įmon÷se, įstaigose ir organizacijose 2006 metais. Valstybin÷ darbo

inspekcija. Vilnius, 2007.

46

PRIEDAI

1 priedas

Anketa potencialiai pavojingų įrenginių savininkams Viešoji įstaiga ''Žinių pl÷tros projektai'' Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu

vykdo potencialiai pavojingų įrenginių savininkų apklausą, siekdama išsiaiškinti šių įrenginių savininkų nuomonę apie jų technin÷s priežiūros gerinimo galimybes. Prašome atsakyti į keletą klausimų apie potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą jūsų įmon÷je.

Tyrimo ataskaitai bus naudojami tik apibendrinti duomenys, tod÷l jūsų atsakymų

konfidencialumą garantuojame. Atsakykite, prašom, į visus klausimus, pabraukdami tinkamą atsakymą arba jį įrašydami.

DUOMENYS APIE SAVININKĄ 1. Kokio tipo yra jūsų įmon÷: • valstybin÷; • savivaldyb÷s; • privati. 2. Kokia jūsų įmon÷s pagrindin÷ veikla? ............................................................. 3. Kokių potencialiai pavojingų įrenginių turite? ............................................................. 4. Ar jūsų turimi potencialiai pavojingi įrenginiai šiuo metu eksploatuojami? • taip; • ne. 5. Ar jūsų turimi įrenginiai registruoti potencialiai pavojingų įrenginių registre? • taip; • ne. 6. Ar laiku atlikta privaloma įrenginių technin÷ patikra? • taip, atlikta; • nežinome, reikia patikrinti; • šiek tiek v÷luojame atlikti privalomą įrenginių patikrą; • neatliekame patikrų. SAVININKO POŽIŪRIS Į TECHNINĘ POTENCIALIAI PAVOJINGŲ ĮRENGINIŲ

PRIEŽIŪRĄ 7. Kur ieškote informacijos apie potencialiai pavojingų įrenginių naudojimą? ........................................................ 8. Ar visada stengiat÷s laikytis nustatytų patikros terminų? • taip, • ne. Jei ne, kod÷l?...............................................

47

9. Ką manote apie potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą reglamentuojančius įstatymus?

• šiuo metu galiojantys norminiai aktai patenkinamai nustato priežiūros tvarką, • neturiu nuomon÷s apie šiuos įstatymus, • trūksta norminių aktų, apibr÷žiančių .................................... • kita ........................................... 10. Ar, jūsų nuomone, reikalinga valstybin÷ potencialiai pavojingų įrenginių priežiūra? • taip, • ne. Jei ne, kod÷l?............................................... 11. Kaip būtų geriausia organizuoti techninę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą? ........................................................ 12. Kokius jums žinomus įrenginius reik÷tų papildomai priskirti prie potencialiai

pavojingų įrenginių? .......................................................... PATIKROS ĮSTAIGŲ VEIKLA 13. Kokia įstaiga atlieka techninę jūsų turimų potencialiai pavojingų įrenginių patikrą? ..................................................................................... 14. Atstumas iki patikros įstaigos: • netrukdo laiku planuoti ir atlikti patikrų, • sunku organizuoti patikras, nes esame per toli nuo patikros įstaigų. 15. Kiek reikia laukti patikros? • užsakius atliekama greitai, • tenka laukti eil÷se. 16. Ar patikros kaina jums priimtina? • labai brangu, • brangu, • priimtina. 17. Ar patikrą atliekantys specialistai yra pakankamai kvalifikuoti? • taip, kvalifikuoti, • mūsų poreikiams pakanka, • specialistams trūksta kvalifikacijos. 18. Ar patikras atliekanti įstaiga turi reikalingą įrangą bandymams? • turi šiuolaikišką įrangą, • mūsų poreikiams užtenka, • trūksta reikalingos įrangos bandymams. 19. Ar jus tenkina patikros įstaigų darbas? • taip, • ne. Jei ne, kod÷l? ....................................... 20. Kokio tipo organizacija, jūsų nuomone, gal÷tų geriausiai atlikti patikras? • valstybin÷, • privati. Kod÷l? ................................................ 21. Kaip būtų galima patobulinti patikras atliekančių įstaigų darbą?

48

............................................................. POTENCIALIAI PAVOJINGŲ ĮRENGINIŲ REGISTRAVIMAS 22. Ar suprantama potencialiai pavojingų įrenginių registravimo tvarka? • taip, • ne, • trūksta informacijos apie potencialiai pavojingų įrenginių registravimą. 23. Kaip būtų galima pagerinti registravimo tvarką? .............................................................................. POTENCIALIAI PAVOJINGŲ ĮRENGINIŲ KONTROLö 24. Kas kiek laiko potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą jūsų organizacijoje

kontroliuoja valstybin÷ darbo inspekcija? • kiekvienais metais, • kas 3 metai ir daugiau, • dar nekontroliavo. 25. Ar jus tenkina kontrol÷s tvarka? • taip, • ne. Jei ne, kod÷l?.................................. 26. Kaip būtų galima geriau organizuoti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros

kontrolę? ................................................................... POTENCIALIAI PAVOJINGŲ ĮRENGINIŲ NUOMA 27. Ar jūsų įmon÷ nuomoja turimus potencialiai pavojingus įrenginius? • taip, • ne (praleisti 28 ir 29 klausimus). 28. Su kokiais sunkumais susiduriate? ................................................................... 29. Ką reik÷tų tobulinti teis÷s aktuose, kad būtų pagerinta nuomojamų potencialiai

pavojingų įrenginių priežiūros tvarka? ................................................................... POTENCIALIAI PAVOJINGUS ĮRENGINIUS PRIŽIŪRINČIO PERSONALO

MOKYMAS 30. Ar suprantama potencialiai pavojingų įrenginius eksploatuojančio personalo mokymo

ir atestavimo tvarka? • taip, • ne.

49

31. Ar įmon÷ turi apmokytus potencialiai pavojingų įrenginių operatorius? • taip, • ne. 32. Ar įmon÷ turi apmokytus atsakingus už potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą

darbuotojus? • taip, • ne. 33. Ar įmon÷ turi galimybių mokymo įstaigoje apmokyti savo personalą, eksploatuojantį

potencialiai pavojingus įrenginius? • taip, • ne. 34. Ar apmokytiems specialistams pakanka žinių/kvalifikacijos aptarnauti potencialiai

pavojingus įrenginius? • taip, • ne. 35. Ar mokymo įstaigos turi pakankamas sąlygas atlikti praktinį mokymą? • taip, • ne. 36. Ar mokymo įstaigos turi reikiamus potencialiai pavojingus įrenginius, laboratorijas? • taip, • ne. POTENCIALIAI PAVOJINGŲ ĮRENGINIŲ SAVININKŲ NUOMONö APIE ĮMONES,

KURIOS PREKIAUJA POTENCIALIAI PAVOJINGAIS ĮRENGINIAIS 37. Ar įsigyjant reikiamą potencialiai pavojingą įrenginį pardav÷jas pateikia išsamią

informaciją apie įrenginio naudojimą? • taip, • ne. 38. Ar įsigyjant reikiamą potencialiai pavojingą įrenginį pardav÷jas pateikia lietuvišką to

įrenginio techninę dokumentaciją? • taip, • ne. 39. Ar jūsų įmon÷je yra potencialiai pavojingų įrenginių, kuriems neturite lietuviškos

technin÷s dokumentacijos? • taip, • ne. 40. Jei turite tokių įrenginių, kaip sprendžiate šią problemą: išverčiate užsienietišką dokumentaciją savo j÷gomis ir parengiate lietuvišką variantą, • konsultuojat÷s d÷l įrenginio naudojimo su kitais specialistais, • kita ......................... D÷kojame už bendradarbiavimą.

50

2 priedas

Anketa patikros įstaigų atstovams Viešoji įstaiga ''Žinių pl÷tros projektai'' vykdo mokslinį tyrimą-studiją “Potencialiai

pavojingų įrenginių priežiūros organizavimas”, siekdama išsiaiškinti šių įrenginių technin÷s priežiūros gerinimo galimybes. Prašome atsakyti į keletą klausimų apie potencialiai pavojingų įrenginių patikras jūsų įmon÷je.

Tyrimo ataskaitai bus naudojami tik apibendrinti duomenys. Atsakykite, prašom, į visus

klausimus, pabraukdami tinkamą atsakymą arba jį įrašydami. ĮSTAIGOS GALIMYBIŲ VERTINIMAS 1. Kokių potencialiai pavojingų įrenginių patikras atlieka jūsų įstaiga? ................................ 2. Kaip vertintum÷te jūsų įstaigos darbo krūvį? • Nesp÷jame vykdyti patikrų, esame labai apkrauti. • Įtemptai dirbame tik tam tikru metu, iš esm÷s patenkiname patikrų poreikį. • Gal÷tume atlikti daugiau patikrų, jei atsirastų toks poreikis • Kita......................... 3. Kaip vertinate turimą techninę įrangą patikroms vykdyti? • Turime visą reikalingą šiuolaikišką įrangą. • Mūsų įranga n÷ra labai nauja, tačiau jos visiškai pakanka mūsų vykdomoms patikroms

atlikti. • Nor÷tume įsigyti papildomų techninių priemonių patikroms atlikti, bet............. • Kita............................ 4. Ar vykdote naujų, retų įrenginių techninę priežiūrą? • Taip. • Ne. 5. Ar visada priežiūrai vykdyti užtenka jūsų specialistų kvalifikacijos, jei susiduriate su

naujais, retais įrenginiais? Jei ne, kaip sprendžiate problemą?............................. 6. Ar visada užtenka techninių galimybių priežiūrai vykdyti, jei susiduriate su naujais,

retais įrenginiais? Jei ne, kaip sprendžiate problemą?............................. 7. Ar, keičiantis rinkos poreikiams, įstaiga turi galimybių apmokyti savo personalą? • Taip. • Ne visada. • Dažniausiai specialistai tobulinasi savarankiškai. 8. Kokiose įstaigose jūsų specialistai tobulina kvalifikaciją? .......................

51

9. Kaip vertinate specialistų kvalifikacijos tobulinimo paslaugas? • Mus jos visiškai tenkina. • Trūksta reikalingų mokymų, pavyzdžiui, ................................................................... • Kvalifikacijos tobulinimo kursų kokyb÷ dažnai yra nepakankama,

nes....................................................... • Kita ....................................................... BENDRADARBIAVIMAS SU VALSTYBINE DARBO INSPEKCIJA IR

POTENCIALIAI PAVOJINGŲ ĮRENGINIŲ SAVININKAIS 10. Kaip vertinate jūsų įstaigos bendradarbiavimą su valstybine darbo inspekcija? • Bendradarbiavimas sklandus. • Pasitaiko tam tikrų nesklandumų, pavyzdžiui, .................... • Su valstybine darbo inspekcija bendradarbiauti sunku, nes ............... • Kita ........................................ 11. Kaip gal÷tum÷te įvertinti potencialiai pavojingų įrenginių savininkų požiūrį į

privalomą techninę įrenginių priežiūrą? • Savininkai gana pareigingi. • Savininkai dažnai v÷luoja atlikti privalomą techninę patikrą. • Savininkai neretai šiurkščiai pažeidžia įrenginių naudojimo taisykles. • Kita ................................. 12. Kiek pranešimų raštu apie pasteb÷tus šiurkščius potencialiai pavojingų įrenginių

naudojimo pažeidimus per 2006 metus jūsų įstaiga pateik÷ Valstybinei darbo inspekcijai? .............................. 13. Kokiu būdu jūsų įstaiga bendradarbiauja su potencialiai pavojingų įrenginių

savininkais? • Įmon÷ aktyviai siūlo patikrų paslaugas potencialiai pavojingų įrenginių savininkams. • Savininkai d÷l patikrų dažniau kreipiasi patys. • Kita ...................................... 14. Ar sudaromi potencialiai pavojingų įrenginių patikros metiniai planai, kuriais

naudojantis savininkai įsp÷jami apie art÷jantį patikros laiką? • Taip. • Ne. • Kita.......... 15. Ar visų naujai įsigytų potencialiai pavojingų įrenginių savininkai turi lietuvišką

aptarnavimo dokumentaciją? • Dažniau turi. • Dažniau neturi.

52

16. Kaip atliekama potencialiai pavojingų įrenginių patikra, jei įrenginio savininkas

patikrą atliekančiai įstaigai pateikia nelietuvišką techninę dokumentaciją? ............................................................. POTENCIALIAI PAVOJINGŲ ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪRĄ REGLAMENTUOJANČIŲ

ĮSTATYMŲ VERTINIMAS 17. Ar, jūsų nuomone, teis÷s aktai aiškiai reglamentuoja potencialiai pavojingų įrenginių

priežiūrą? ...................................................... 18. Ką reik÷tų tobulinti? ....................................................... 19. Kokių teis÷s aktų trūksta? ....................................................... 20. Kaip būtų galima s÷kmingiau organizuoti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą? ....................................................... D÷kojame už bendradarbiavimą.