Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2013 CHART TOP½iniasklaidos tyrimų... · 2014-04-09 · ©TNS 2013 X AXIS LOWER LIMIT UPPER LIMIT CHART TOP Y AXIS Y AXIS LIMIT Reklamos monitoringas

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2013


©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Turinys


1 Reklamos monitoringas 03

2 Komunikacijos monitoringas ir analizė

06

3 Televizijos auditorijos tyrimas

09

4 Radijo auditorijos tyrimas

15

5 Skaitytojų auditorijos tyrimas

18

6 Interneto naudotojų tyrimas

22

7 TNS Atlas™ 33

8 Semiometrie ™

34

9 TNS Rinkos tyrimai

37

10 Naudojami duomenų apdorojimo įrankiai

35

11 Ţodynėlis

42

2

Kontaktai TNS LT

M. Valančiaus g. 1A Vilnius, LT-03155

tel. +370 5 2106600 faks. + 370 5 2106601

www.tns.lt www.tnsglobal.com

http://www.tns.lt/

http://www.tnsglobal.com/

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Reklamos monitoringas


Media priemonės

2012,

mln. Lt

2013,

mln. Lt

Pokytis

2013-2012

TV 164 162 1,2%

LAIKRAŠČIAI 56 50 -10,7%

ŢURNALAI 35 36 2,9%

RADIJAS 27 27 0,0%

LAUKO REKLAMA* 22,5 23,2 3,1%

INTERNETAS** 34 39 14,7%

KINAS*** 1,4 1,7 21,4%

VIDAUS REKLAMA**** 3,2 2,3 -28,1%

Iš viso 343,1 341,2 -0,6%

Lietuvos reklamos rinka Šiemet reklamos rinkos ekspertai prognozuoja tiek bendros rinkos, tiek atskirų medijų kanalų biudţetų augimą. Manoma, kad labiausiai augs interneto, lauko ir kino reklama. Prognozuojama, kad šiemet gali kilti TV, interneto bei kino reklamos kainos. Tai parodė šių metų vasario mėnesį didţiausios Lietuvoje rinkos ir ţiniasklaidos tyrimų bendrovės „TNS LT“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo stambiausių šalies ţiniasklaidos planavimo agentūrų, reklamos davėjų bei ţiniasklaidos priemonių savininkai ir vadovai.

Ekspertų teigimu, bendra reklamos rinka šiemet turėtų augti 7 proc. Didţiausias kilimas numatomas interneto, lauko ir kino reklamai, atitinkamai 13 proc., 6 proc. ir 6 proc.

Pagal ekspertų prognozes, televizijos reklamos rinka 2014 m. turėtų augti 4,5 proc., radijo – 2,5 proc. Reklamos rinkai ţurnaluose šiais metais pokyčių neţadama. Maţėjant tiraţams bei rečiau leidţiant dienraščius laikraščių reklama maţės.

Ekspertai prognozuoja, kad 2014-aisias apie 4 proc. ūgtelės reklamos kainos televizijose ir internete, 2 proc. kino reklamoje. Radijuje ţadama kainų stabilizacija. Spaudos ir lauko reklamos kainų pokyčių ekspertai nenumato.

Vertinant didţiausius reklamos biudţetus turinčius sektorius, reklamos specialistai mano, kad prekybos tinklų reklama turėtų augti ir šiemet. Alaus ir alkoholinių gėrimų reklamai skiriamų pinigų gali maţėti. Stabilumas prognozuojamas telekomunikacijų, farmacijos, bankų ir draudimo, gaiviųjų gėrimų, saldumynų, konditerijos ir kavos reklamos biudţetams.

Pernai reklamos rinka sudarė 341,2 mln. litų, palyginti su 2012 m. rinka neţymiai – 0,6 proc. – smuktelėjo.

Sparčiausiai, kaip ir tikėtasi, pernai augo kino ir interneto reklama – 21,4 proc. ir 14,7 proc. Augo reklama ţurnaluose ir lauko stenduose. Krito laikraščių reklamos apimtys bei sąlyginai maţą dalį rinkos uţimanti vidaus reklama. Radijo ir televizijos reklamai skirti biudţetai 2013-iaisiais iš esmės liko stabilūs.

Pernai vienam gyventojui tenkantis reklamos ţiniasklaidoje lėšų kiekis išliko panašus kaip ir 2012 m. ir sudarė 115 litų.

Lietuvos reklamos rinkos tyrimą TNS LT atliko pagal turimus 2013 m. reklamos monitoringo duomenis, apklausdama rinkos dalyvius, bendradarbiaudama su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, ţiniasklaidos planavimo agentūromis, šalies komercinėmis televizijomis, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, Interneto ţiniasklaidos asociacija, didţiausiais interneto paslaugų teikėjais, kino, lauko ir vidaus reklamos davėjais, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A).

3

*įskaitant ir lauko vaizdo reklamą ir „Fillboard“ (reklamą ant degalinių degalų pylimo pistoletų) reklamą ** banerinė interneto reklama *** kino reklama - reklama kino filmų metu **** vidaus-TV reklama - ekranai prekybos centruose

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

TV reklamos apimtys, lyginant 2013 ir 2012 metų rezultatus, paaugo 4,2 proc. Augimą įtakojo TV kanalų RTR Planeta ir REN TV, kurie pradėti matuoti nuo 2013 metų kovo ir rugsėjo mėnesio, apimtys. Be šių kanalų duomenų, TV reklamos laikas smuktelėjo 0,5 proc. Per 2013 metus televizijoje buvo ištransliuoti 1 milijonas 418 tūkstančių reklaminių klipų.

Spaudos reklamos apimtys, lyginant 2013 ir 2012 metų duomenis, krito 9,8 proc. Laikraščiuose reklamos ploto maţėjimas buvo 12,4 proc., ţurnaluose reklamos plotas smuktelėjo 4,7 proc. Laikraščiuose buvo išspausdinta 12 milijonų 743 tūkstančiai, ţurnaluose – 6 milijonai 773 tūkstančiai kvadratinių centimetrų reklamos.

Radijo stotys per 2013 metais transliavo 6 milijonus 997 tūkstančius sekundţių reklamos ir tai buvo 35,2 proc. reklamos daugiau negu per 2012 metus. Didesnį radijo apimčių augimą įtakojo 2013 metų pradţioje pradėta matuoti ZIP FM radijo stotis. Lyginant radijų stočių sąrašą be ZIP FM, per 2013 metus radijo reklamos laikas išaugo 21,8 proc.

Lauko reklamos vidutinis vienos dienos plotas, lyginant 2013 ir 2012 metų duomenis, krito 16,3 proc. Reklamos ploto maţėjimą lėmė lauko agentūra „Audora“. Šios agentūros reklamos plotas sudarė 18 proc. viso lauko reklamos ploto ir nuo 2013-ųjų metų pradţios jis nėra matuojamas. Be „Audora“ duomenų lauko reklamos plotas ūgtelėjo 0,1 proc.

Per 2013 metų sausio-gruodţio mėnesius ant degalinių degalų pylimosi pistoletų buvo uţklijuota 41 tūkstantis reklaminių lipdukų. Lyginant su 2012 metų rezultatais, šis rodiklis krito 30 proc.

Automatinė interneto reklamos sistema Evaliant™ per dvylika 2013-ųjų metų mėnesių uţfiksavo 10,4 proc. daugiau reklamos negu per 2012 metų sausį-gruodį. Evaliant™ sistema pernai metais uţfiksavo 4 milijonus 347 tūkstančius reklamos vienetų (occurrencies).

Vidaus TV reklamos kiekis, lyginant 2013 ir 2012 metų sausio-gruodţio mėnesių duomenis, maţėjo 16,6 proc.

Lauko video reklamos ekranuose buvo transliuota 3 milijonai 726 tūkstančiai sekundţių reklamos. Palyginus su 2012 metų duomenimis, lauko video reklamos apimtis sekundėmis krito 9,7 proc.

Kino reklama per 2013 metus, lyginant su 2012 metais, augo 44,9 proc. Šiais metais buvo parodyta 305 tūkstančiai reklaminių klipų.

Reklamos apimtys 2013 metais

TV + 4,2 % Spauda -9,8 % Radijas +21,8 %

Internetas +10,4 % Lauko reklama +0,1 % Lauko video -9,7 %

Fillboard -30% Vidaus TV -16,6% Kino reklama +44,9%


4

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

TOP 10 reklamuotojų*, 2013


Produktų grupė

PREKYBOS TINKLAI

GREITASIS KREDITAS

MOBILAUS RYŠIO OPERATORIAI

MOBILAUS RYŠIO IŠANKSTINIO MOKĖJIMO KORTELĖS

VAISTINĖS

PREKYBOS CENTRAI

POPULIARIOS MUZIKOS KONCERTAI,FESTIVALIAI

MOBILAUS RYŠIO TELEFONAI - PREKYBA

VITAMINAI, ŢUVIES TAUKAI IR KITI PRIEDAI

LOTERIJOS

Produktų grupė 2013 m. 2012 m.

PREKYBOS TINKLAI 1 1

GREITASIS KREDITAS 2 5

MOBILAUS RYŠIO OPERATORIAI 3 4

MOBILAUS RYŠIO IŠANKSTINIO MOKĖJIMO KORTELĖS 4 2

VAISTINĖS 5 7

PREKYBOS CENTRAI 6 6

POPULIARIOS MUZIKOS KONCERTAI,FESTIVALIAI 7 8

MOBILAUS RYŠIO TELEFONAI - PREKYBA 8 3

VITAMINAI, ŢUVIES TAUKAI IR KITI PRIEDAI 9 9

LOTERIJOS 10 12

Reklamuotojas

TELE2

STUDIO MODERNA

BITĖ

MAXIMA LT

HENKEL

PROCTER&GAMBLE

PALINK

OMNITEL

4FINANCE

OLIFĖJA

TOP 10 produktų grupių*, 2013

* TV, radijas, spauda, lauko reklama, lauko video reklama, kino reklama, internetas, reklama degalinėse (fillboard), vidaus TV reklama

Produktų grupių pozicijų pokytis dešimtuke 2012-2013 m.

Duomenys pateikiami tik iš “TNS LT“ registruojamų ţiniasklaidos priemonių sąrašo, o tai sudaro (ekspertinis vertinimas): TV – 99%, spauda – 90%, radijas – 90%, lauko reklama – 90%, lauko video reklama – 90%, kino reklama – 85%, interneto banerinė reklama 80%, fillboard reklama – 100%, vidaus tv reklama – 80% reklamos rinkos apimties.

5

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Komunikacijos monitoringas ir analizė


„TNS LT“ stebi daugiau kaip 1100 Lietuvos tradicinės ţiniasklaidos ir socialinės medijos šaltinių, kartu su grupe „Kantar Media“ ir Baltijos regiono partneriais pateikia ţiniasklaidos informaciją iš viso pasaulio.

Informacija pateikiama atsiţvelgiant į skirtingus vartotojų organizacinius poreikius: jei klientui uţtenka apţvelgti ţiniasklaidos publikacijas anksti ryte, jis gauna „TNS LT“ HTML apţvalgą; tuo tarpu komunikacijos specialistai informaciją nuolat stebi internetiniame portale „TNS Media Web“ ir gauna automatinius „TNS Operative“ pranešimus iš interneto vos uţfiksavus informaciją.

Ţiniasklaidos pranešimus „TNS LT“ analitikai įvertina atsiţvelgdami į skelbiamos informacijos daţnį, sklaidą, toną, įmonės vaidmenį pranešime, pateikiamą vaizdinę ir grafinę medţiagą, įmonės atstovų komentarus. Šie parametrai siejami su auditorijos tyrimų rodikliais, taip nustatant komunikacijos efektyvumo indeksą.

Tarptautinėms kompanijoms vis labiau centralizuojant komunikacijos valdymą, teikiami sujungtų verslo grupių RsV komunikacijos rodiklių analizės sprendimai.

Nuomonės lyderiai 2013 m. antrus metus iš eilės daţniausiai cituojamas įmonės atstovas buvo Nerijus Mačiulis („Swedbank“), kurio citatų ţiniasklaidoje skaičius, palyginti su 2012 m., išaugo beveik 15 proc.

Devyni asmenys neiškrenta iš dvidešimtuko nuo 2011 metų. Visi jie atstovauja bankams, tai A. Jacikevičius (SEB), G. Nausėda (SEB), J. Varanauskienė (SEB), N. Mačiulis („Swedbank“), O. Bloţienė („Swedbank“), T. Povilauskas („Finasta“), V. Tauraitė (SEB), V. Klyvienė („Danske“) ir Ţ. Mauricas („Nordea“).

Į 2013 m. daţniausiai cituojamų atstovų dvidešimtą pateko 10 asmenų, kurių nematėme tarp 2012 m. nuomonės lyderių. Keturi iš jų atstovauja maţmeninės prekybos sektoriui, kuris į tyrimą įtrauktas pirmą kartą.

Pagal atstovų citatų skaičių tarp keturių verslo sektorių tebepirmavo bankai. Bankų atstovų citatų, palyginti su 2012 m., ţiniasklaidoje padaugėjo 21 proc. Labiausiai ţiniasklaidoje išaugo telekomunikacijų atstovų citatų skaičius (77 proc.), nors šio sektoriaus atstovai tebėra cituojami maţiausiai.

2013 metais ţiniasklaidoje daugėjo ne tik atstovų citatų, bet ir cituojamų asmenų. Cituojamų bankininkų skaičius išaugo nuo 368 iki 387, draudikų – nuo 143 iki 176, telekomunikacijų sektoriaus atstovų – nuo 81 iki 92.

Minėto tyrimo metu buvo analizuojama kompanijų, veikiančių bankininkystės, draudimo, telekomunikacijų ir maţmeninės prekybos sektoriuose, atstovų komunikacija 2013 m. sausio–gruodţio mėnesiais. Per šį laikotarpį ţiniasklaidoje buvo cituoti 646 aukščiau išvardintų verslo sektorių atstovai, pateikta 14 517 citatų. Tyrimo metu buvo analizuojama 90 spaudos leidinių, 10 interneto svetainių, 4 radijo stotys ir 5 TV kanalai. Atstovų citatos reklaminiuose straipsniuose tyrimo metu vertintos nebuvo.

6

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


Socialinės medijos vartotojai apie galimybę įsidarbinti po studijų diskutuoja retai

Galimybės įsidarbinti po studijų – vienas rečiausiai internautų įvardijamų kriterijų renkantis aukštąją mokyklą. Svarbiausias faktorius, pagal kurį internautai vertina mūsų šalies aukštąsias universitetines mokyklas, yra studijų kokybė. Tai parodė specialus interneto vartotojų komentarų tyrimas.

Su studijų kokybe Lietuvos universitetuose susiję 59 proc. internautų komentarų apie aukštąsias mokyklas, beveik pusė jų – teigiami. Palankiausiai internautai atsiliepia apie Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, Kauno technologijos universitetą ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą.

Dar vienas svarbus aspektas, pagal kurį Lietuvos internautai vertina universitetus – vadovybė ir dėstytojai. Ši tema sudaro 16 proc. interneto vartotojų komentarų apie aukštąsias universitetines mokyklas. Kas dešimtame komentare aptariama universitetams priklausančių bendrabučių būklė bei galimybės patogiai pasiekti mokymo įstaigą visuomeniniu transportu.

Tyrimas atliktas šių 2013 metų birţelio–liepos mėnesiais. Jo metu, naudojant „TNS LT“ir „NewsPoint“ socialinės medijos monitoringo sistemą, buvo išanalizuoti 1671 Lietuvos internautų pasisakymas interneto tinklalapiuose, forumuose, socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“. Tyrimo metu buvo nagrinėjami komentarai, susiję su 20 universitetinių aukštųjų šalies mokyklų.

statistika.

7

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


8

TNS Message SorterTM– tai sprendimas, leidţiantis paţvelgti į komunikacijos teiginius iš visuomenės pozicijų. Šis tyrimas parodo, kaip ţinutes, jau komunikuotas ar dar tik planuojamas, vertina bei ar jomis tiki svarbi auditorija.

„TNS Message Sorter“ rezultatus galima jungti su komunikacijos efektyvumo rodikliais. Tokiu būdu komunikacijos profesionalai gali sutelkti pastangas į geriausiai vertinamus ir plačiausiai viešinamus teiginius.

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Televizijos auditorijos tyrimas

Technologijų raida telekomunikacijų srityje vyksta stulbinamu tempu, ir dabar TV laidų ţiūrovai gali mėgautis ne tik išaugusiu TV kanalų bei programų pasirinkimu, vaizdo ir garso kokybe, bet ir laisve rinktis, kur ir kada ţiūrėti mėgstamas laidas, naudotis interaktyvumo galimybe. TV turinys tapo prieinamas ne tik įprastiniame televizoriuje, bet ir kompiuteryje, mobiliuosiuose įrenginiuose, o interneto plėtra ir sparta suteikė TV ţiūrovui naujų galimybių. Vis dėlto naujausių tyrimų duomenys ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje rodo, kad, nepaisant interneto plėtros, TV ţiūrėjimo trukmė daugelyje šalių ne tik nemaţėja, bet netgi auga. Televizijos sėkmingai susitvarko su naujų technologijų sąlygotais iššūkiais, o jų raida pastaraisiais metais pasiţymi tokiais bruoţais:

plėtra, kuri pasireiškia TV kanalų skaičiaus didėjimu, TV laidų įvairove, galimybe jas ţiūrėti ţiūrovui patogiu metu;

TV turinio įtraukimu, kurį sustiprina jo sklaida socialinėje ir tradicinėje medijoje – leidiniai ir interneto portalai seka TV laidų veikėjų istorijas, aptarinėja siuţetus ir tokiu būdu įtraukia ir išlaiko ţiūrovo dėmesį net ir tuo metu, kai jis neţiūri TV;

efektyvumu. Aukšti auditorijos rodikliai, skirtingų demografinių grupių įtraukimas ir tikslūs auditorijos tyrimai lemia tai, kad televizija ir toliau išlieka efektyviu medijų kanalu.

Vykstant sparčiai technologijų raidai, TV kanalai, norėdami išsaugoti turimas pozicijas, turi skirti ypatingą dėmesį technologijų inovacijoms. Tuo pačiu keičiasi ir technologijos, naudojamos TV auditorijai išmatuoti.

TV auditorijos matavimas „TNS LT“ TV auditoriją matuoja elektroniniu būdu, atrinktoje reprezentatyvioje daugiau nei 1100 respondentų panelėje diegdama TV metrus. Poreikis taikyti aukščiausias technologijų naujoves paskatino perţiūrėti naudojamą įrangą ir TV kanalų identifikavimo metodus – 2013-iaisiais buvo pradėtas perėjimas nuo Picture Matching (vaizdo sugretinimo) prie Audio Matching (garso sugretinimo) kanalų identifikavimo metodikos. Įgyvendinus numatytus pokyčius, bus įdiegti paţangiausios – Audio Matching – TV auditorijos matavimo technologijos pagrindu veikiantys prietaisai (TV metrai) bei duomenų apdorojimo sistemos, kurios tenkins tiek dabartinius, tiek ateities TV rinkos poreikius. Naujausia technologija leis ne tik išmatuoti įrašyto TV ţiūrėjimo apimtis, bet ir įvertinti, kokia TV kanalo auditorijos dalis konkrečią laidą ţiūrėjo gyvai, o kiek ţiūrovų tą laidą perţiūrėjo vėliau, įrašytą. Be to, Audio Matching technologija yra grindţiamos sistemos, matuojančios TV turinio ţiūrėjimą internete, tad taikant šią paţangiausią technologiją ateityje bus galima tiksliai įvertinti vis labiau fragmentuotą, sudėtingą, įvairiais prietaisais pasiekiamą ir įvairiais būdais perduodamą medijų kanalą – televiziją.

TV ţiūrėjimo apimtys Televizijos ţiūrėjimo namuose trukmė pastaraisiais metais ne maţėjo, bet augo. 2013 metais kiekvienas Lietuvos gyventojas per dieną prie televizoriaus praleido vidutiniškai 3 val. 40 min. – keturiomis minutėmis daugiau nei 2012-aisiais. 2013 metais vyrai nuo 15 metų amţiaus prie TV ekranų kiekvieną dieną praleido vidutiniškai po 3 val. 21 min. (7 min. daugiau nei 2012 metais), tuo tarpu moterys nuo 15 metų amţiaus – po 4 val. 14 min. (3 minutėmis daugiau nei 2012 metais), o 4–14 m. amţiaus vaikai – po 2 val. 21 min. (tiek pat kiek 2012 metais). Laikas, Lietuvos gyventojų praleistas prie TV, savaitgaliais ir darbo dienomis skyrėsi beveik pusvalandţiu – savaitgaliais vienas Lietuvos gyventojas prie TV praleido vidutiniškai 3 val. 58 min., o darbo dienomis – 3 val. 33 min.


9

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

TV kanalų auditorija

2013 metai TV kanalų istorijoje buvo išskirtiniai dėl kelių įvykių:

uţbaigus pirkimo sandorį, BTV kanalas tapo LNK grupės nariu;

MTG grupę papildė naujas rusiškas kanalas – „RTR Planeta Baltic“;

2013 spalį PBK kanale teismo sprendimu tris mėnesius buvo uţdrausta transliuoti ne Europos Sąjungos kilmės TV produkciją (kuri sudarė didţiąją dalį PBK kanale).

Nors 2013-iaisiais toliau maţėjo auditorijos atotrūkis tarp didţiųjų ir maţesniųjų, nišinių TV kanalų, rinkos lyderiai praėjusiais metais išliko tie patys – didţiausią auditorijos dalį pagal ţiūrėtą laiką turėjo TV3 (16,8 proc.) ir LNK (16,7 proc.). „LRT Televizijos“ auditorijos dalis buvo 7,7 proc., o ketvirtą poziciją uţimančios BTV – 6,7 proc.

Kaip jau buvo minėta, analizuojant TV kanalų auditorijos dalis svarbu įvertinti ne tik pavienių TV kanalų rodiklius, bet ir juos jungiančių TV kanalų grupių pasiekimus. 2013-ieji buvo LNK grupės stiprėjimo metai, kai prisijungus BTV, bendra TV kanalų grupę sudarančių kanalų (LNK, BTV, TV1, „Liuks!“, „Info TV“) auditorijos dalis pasiekė 30 proc. visų Lietuvos gyventojų nuo 4 m. amţiaus. TV3 grupė stiprino pozicijas, į grupę įtraukdama „RTR Planeta Baltic“ – tai leido bendrą TV3 grupės (TV3, TV6, TV8, „RTR Planeta Baltic“) auditorijos dalį padidinti iki 26,8 proc. „Baltic Media Alliance“ grupė, Lietuvoje transliuojanti rusiškus kanalus (PBK, „NTV Mir“, „REN Lietuva“), savo auditorijos dalį padidino iki 11,7 proc. – tam nesutrukdė net PBK transliacijų ribojimai 2013 m. rudenį. LRT grupės, jungiančios „LRT Televiziją“ ir „LRT Kultūrą“, auditorijos dalis buvo 8,7 proc.


10

* matuojamas nuo 2013 m. kovo 1 d.

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

TV kanalų dienos pasiekimas

Didţiausią pasiektą dienos ţiūrovų auditoriją turėjo LNK (39,8 proc. vyresnių nei 4 metų amţiaus Lietuvos gyventojų 2013 metais bent 1 minutę per dieną ţiūrėjo šį kanalą) ir TV3 (39,6 proc.). Trečioje vietoje, kaip ir ankstesniais metais, išliko „LRT Televizija“ (29,1 proc.), o ketvirtoje – BTV kanalas (26,7 proc.).

2013 m. spalio mėn. PBK kanale teismo sprendimu tris mėnesius buvo uţdrausta transliuoti ne Europos Sąjungos kilmės TV produkciją (kuri sudarė didţiąją dalį PBK kanale). Be abejonės, tai turėjo įtakos PBK auditorijos rodikliams. Įdomu tai, kad, nors PBK pradėtas ţiūrėti trumpiau, tačiau ţiūrovų skaičius beveik nepakito. PBK auditorijos dalies rodiklis, atspindintis, kiek laiko ţiūrovai praleidţia su kanalu, sumaţėjo, tačiau pasiektų ţiūrovų skaičius, t.y. ţmonių, įsijungusių PBK kanalą bent vienai minutei per dieną, skaičius kai kuriomis spalio savaitėmis buvo netgi didesnis nei rugsėjį. Be to, pasikeitus PBK kanalo turiniui, keitėsi PBK ţiūrovų tautinė sudėtis – tarp lietuvių šio kanalo auditorijos rodikliai paaugo, o tarp kitataučių, nelikus rusiško turinio – sumaţėjo.


11

* matuojamas nuo 2013 m. kovo 1 d.

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Trumpa demografinė analizė Analizuojant, kokią ţiūrėto laiko dalį uţima didieji TV kanalai tarp skirtingo dydţio vietovių gyventojų, matyti, kad svarbiausi didţiųjų TV kanalų ţiūrovai išlieka ţmonės iš vietovių, turinčių maţiau nei 2 tūkst. gyventojų, kurie sudaro trečdalį visos Lietuvos gyventojų. Iš dalies tai lemia ir techninės sąlygos – iki šiol maţų ir labiau nutolusių vietovių nepasiekia ne tik kabelinės, bet neretai – ir IPTV transliacijos. Kita vertus, TNS LT atliekamų tyrimų duomenys rodo, kad sparčiausia daugiakanalės TV plėtra vyko būtent maţesnėse gyvenamosiose vietovėse, ir atsiradusi galimybė matyti daug TV kanalų lėmė tai, kad pastaraisiais metais skirtumai tarp miesto ir kaimo gyventojų laiko dalies, skirtos ţiūrėti didţiuosius nacionalinius ir kitus vietinius ar uţsienio kanalus („Kiti kanalai“), sparčiai maţėjo. Jei 2007 m. 5 didţiųjų nacionalinių TV kanalų (LNK, TV3, BTV, „LRT Televizija“ ir „Lietuvos Rytas TV“) ţiūrėjimui skirto laiko dalis tarp kaimų gyventojų buvo 86 proc., tai 2013 m. besiekė 58 proc.


Skirtingo amţiaus Lietuvos gyventojai mėgsta skirtingus TV kanalus. Jei TV3 didţiausią auditorijos dalį turi tarp jaunesniųjų, tai vyresni gyventojai daugiau laiko praleidţia ţiūrėdami BTV, „LRT Televiziją“ ir LNK.

12

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Populiariausios laidos

2013 metai buvo turtingi išskirtinėmis sporto transliacijomis – pirmas penkias aukščiausias vietas populiariausių laidų dešimtuke uţėmė Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynių, kuriose ţaidė Lietuvos rinktinė, transliacijos. Tradiciškai aukštus reitingus turėjo ir kasmet kalėdiniu laikotarpiu rodoma trilogija „Vienas namuose“, „Eurovizijos“ dainų konkurso, kuriame Lietuvai atstovavo Andrius Pojavis, transliacija bei vienas sėkmingiausių lietuviškų serialų „Moterys meluoja geriau“.


Laidos pavadinimas Kanalas Žanras TV

reitingas %

1 EUROBASKET/LIETUVA–PRANCŪZIJA. FINALAS TV3 SPORTO RUNGTYNĖS 24.9

2 EUROBASKET/LIETUVA–KROATIJA TV3 SPORTO RUNGTYNĖS 19.7

3 EUROBASKET/ITALIJA–LIETUVA TV3 SPORTO RUNGTYNĖS 18.7

4 EUROBASKET/LIETUVA–UKRAINA TV3 SPORTO RUNGTYNĖS 17.4

5 EUROBASKET/LIETUVA–PRANCŪZIJA TV3 SPORTO RUNGTYNĖS 15.9

6 VIENAS NAMUOSE 2. PASIKLYDĘS NIUJORKE TV3 FILMAS 14.7

7 EUROVIZIJOS DAINŲ KONKURSAS 2013. FINALAS LRT Televizija MUZIKINĖ LAIDA 14.4

8 MOTERYS MELUOJA GERIAU 6 TV3 SERIALAS 13.4

9 EUROBASKET/BOSNIJA HERC.–LIETUVA TV3 SPORTO RUNGTYNĖS 12.9

10 EUROBASKET/LIETUVA–SERBIJA TV3 SPORTO RUNGTYNĖS 12.8

Populiariausių 2013 metų filmų dešimtuke vėl matome jau tradiciniais tapusius visus tris „Vienas namuose“ filmus, „Garfildą“, „Šreką“ ir kitus.

Filmo pavadinimas Kanalas Data TV

reitingas %

1 VIENAS NAMUOSE 2. PASIKLYDĘS NIUJORKE TV3 2013.12.14 14.7

2 VIENAS NAMUOSE TV3 2013.12.07 12.7

3 GARFILDAS TV3 2013.01.04 12.4

4 PRINCESĖ IR VARLIUS TV3 2013.03.01 12.1

5 MADAGASKARAS TV3 2013.11.15 11.9

6 LEDYNMETIS 3 TV3 2013.01.26 11.8

7 VIENAS NAMUOSE 3 TV3 2013.12.21 11.4

8 GARFILDAS 2 TV3 2013.01.11 11.3

9 ŠREKAS II TV3 2013.02.09 10.9

10 MEDŢIOKLĖS SEZONAS ATIDARYTAS 2 LNK 2013.12.26 10.8

13

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Populiariausios laidos

Populiariausių serialų dešimtuko lyderis, be abejonės, yra lietuviškas serialas „Moterys meluoja geriau“. Aukštus auditorijos rodiklius turėjo ir kiti lietuviški serialai – „Pasmerkti“, „Motina ir sūnus“, „Pamiršk mane“, „Moterų laimė“.


Populiariausios reguliarios 2013 m. ţinių laidos buvo šios:

Serialo pavadinimas Kanalas TV reitingas %

1 MOTERYS MELUOJA GERIAU 6 TV3 13.4

2 PASMERKTI 2 TV3 10.6

3 MOTINA IR SŪNUS TV3 8.4

4 PAMIRŠK MANE TV3 8.0

5 MOTERŲ LAIMĖ TV3 7.0

6 BAISIAUSIA MANO GYVENIMO SAVAITĖ LNK 7.0

7 MOTINA IR DU SŪNŪS TV3 6.3

8 NUSIVYLUSIOS NAMŲ ŠEIMININKĖS TV3 6.1

9 NAMAI, KUR ŠIRDIS 2 LNK 5.5

10 DINGĘS BE ŢINIOS TV3 5.0

Žinių laidos pavadinimas Kanalas TV reitingas %

1 18:45 (18:30) LNK 8.9

2 TV3 VAKARO ŢINIOS TV3 8.1

3 TV3 ŢINIOS TV3 8.0

4 22:00 (21:30, 21:21) LNK 5.9

5 PANORAMA LRT Televizija 3.4

14

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Radijo auditorijos tyrimas Radijo auditorijos tyrimas Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, atliekamas naudojant dienoraščio metodą. Patikimas, efektyvus ir laiko patikrintas dienoraščio metodas, išlieka populiariausiu radijo klausymo matavimo metodu visame pasaulyje. 2011 m. 27-iose pasaulio šalyse buvo naudojamas radijo dienoraštis, 23-ose – Day-after-recall („ką klausė vakar“) metodas, 7-iose – elektroninis auditorijos matavimas (PPM ir kt.).

Radijo tyrimas Lietuvoje atliekamas 2 kartus per metus. Per vieną ketvirtį yra apklausiama apie 2600 12-74 metų amţiaus Lietuvos gyventojų. Pagal atsitiktinės atrankos principus atrinktas respondentas vieną savaitę pildo pateiktą lentelės formos dienoraštį: 15 minučių tikslumu ţymi, kokiomis valandomis klausėsi tam tikros radijo stoties.

Tokiu būdu surinkta ir apibendrinta informacija leidţia analizuoti radijo stočių auditoriją pagal atskirus laiko intervalus, taip pat pagal demografines klausytojų charakteristikas. 2013 metais Radijo auditorijos tyrime dalyvavo 5357 12–74 metų amţiaus visos Lietuvos gyventojai, buvo matuojama 33 nacionalinių ir regioninių radijo stočių klausytojų auditorija.

Radijo reklamos rinka šiais metais išliko stabili. Tai rodo sėkmingą šios medijos prisitaikymą prie technologinių pokyčių bei gebėjimą išlaikyti vis įnoringesnio ir reiklesnio klausytojo dėmesį. Svarbų vaidmenį atlieka ir tokie radijo konkurenciniai pranašumai kaip daugiaplatformiškumas, mobilumas, muzikos įvairovė, interaktyvumas bei informacijos operatyvumas.

Radijas ne tik pasiekiamas įvairiausiose vietose ir platformose, jo labiausiai klausomasi ir fone. Be to, šiandien radijo stotys puikiai išnaudoja interneto erdvę – socialinę mediją ir savo tinklalapius, tokiu būdu sėkmingai pritraukdamos jaunesnę auditoriją, kuriai svarbu pramogos, bendravimas bei galimybė tiesiogiai transliuojamą turinį klausyti ar ţiūrėti vėliau. Lietuvoje ketvirtadalis 12-74 metų amţiaus gyventojų radijo klauso internete. Prisitaikydamos prie klausytojų radijo stotys savo svetainėse siūlo laidų įrašų, integruoja video ir foto tinklaraščius, suteikia galimybę turinį komentuoti ir juo dalytis socialiniame tinkle „Facebook“. Tai padeda radijui ne tik išlaikyti, bet ir didinti savo konkurencingumą.


Klausymosi trukmė ir vieta

Lietuvoje radijas išlieka viena svarbiausių medijų, per dieną pasiekianti 71 proc., o per savaitę – 86 proc. 12–74 metų amţiaus šalies gyventojų. Didţioji dalis – 50 proc. – radijo klausytojų jo kasdien klausosi namuose, 23 proc. teigia kasdien radiją įsijungiantys automobilyje ir 11 proc. jo klauso darbe. Daugiausiai klausytojų – 77 proc. – radijas pritraukia darbo dienomis, savaitgaliais klausytojų sumaţėja iki 58 proc. Labiausiai pamėgtas laikas įsijungti radiją – darbo dienomis, rytais tarp 8 ir 10 val. Šiuo rytiniu metu radijas pritraukia didesnę auditoriją nei kitos medijos.

2013-aisiais radijo klausymo trukmė išliko tokia pati kaip ir 2012 m.: vienas 12–74 metų amţiaus Lietuvos gyventojas per dieną radijo klausosi vidutiniškai 2 val. ir 30 min.

Duomenys pagal amţiaus grupes ţymiausią pokytį rodo tarp 15–19 metų amţiaus šalies gyventojų, kurie 2013 m. radijo klausėsi vidutiniškai 11 minučių maţiau nei prieš metus. Tačiau ankstesnių metų duomenys radijo klausymo maţėjimo tendencijos šioje amţiaus grupėje nerodo.

15

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Radijo stočių auditorija Lietuvos radijo rinkoje dominuoja 3 pagrindinės radijo stočių grupės: nacionalinis transliuotojas („LRT Radijas“, „LRT Klasika“, „LRT Opus“), M-1 stočių grupė (M-1, „M-1 plius“, „Lietus“, „Raduga“, „Laluna“) bei „Radiocentro“ grupė („Radiocentras“, ZIP FM, „Relax FM“, „Russkoje radio Baltija“,“ „Classic Rock FM“). Radijo auditorijos tyrimo duomenimis, didţiausia klausytojų auditorijos dalis tenka būtent šių didţiųjų grupių stotims.

Pagal pasiektą savaitės auditoriją pagrindinės lyderės buvo M-1 (34,5 proc.), „LRT Radijas“ (28,7 proc.), „Lietus“ (26,7 proc.) ir „Radiocentras“ (22,3 proc.). Daugiausia lojalių klausytojų turėjo tos pačios radijo stotys, tačiau pagal per dieną pasiektos auditorijos dydţius jos rikiuojasi kitokiu eiliškumu: „LRT Radijas“ (20,2 proc.), M-1 (17,4 proc.), „Lietus“ (13,8 proc.) ir „Radiocentras“ (9,9 proc.).

52 proc. viso klausyto laiko 2013 m. teko trims radijo stotims – „LRT Radijui“ (21 proc.), M-1 (17 proc.) ir „Lietui“ (14 proc.).


16

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Didţiuosiuose miestuose populiariausių radijo stočių pagal savaitės pasiekimą dešimtukas 2013 m. išliko panašus kaip 2012 m. Tik Vilniaus mieste 2013 m. į klausomiausių dešimtuką pateko radijo stotis „ZIP FM“ , iš dešimtuko išstūmusi „A2“. Kauniečių klausomiausių radijo stočių dešimtuke atsirado „Pūkas“ ir pasitraukė „Tau“. Klaipėdos savaitės klausomiausių dešimtuką 2013 m. papildė „Russkoje Radio Baltija“ ir „Radiocentras“, į ţemesnes pozicijas išstūmusios „European Hit Radio“ ir „ZIP FM“.

Skirtingų miestų radijo klausytojų poreikiai skiriasi. Vilniečiai ir kauniečiai labiausiai klausosi nacionalinių radijo stočių, kurios tenkina ir jaunimo, ir rusišką muziką, ir ţinias mėgstančios, ir vyresnės auditorijos segmentų poreikius. Tiesa, į populiariausių dešimtuką Kauno mieste patenka viena regioninė radijo stotis „Kelyje“. Klaipėdos klausomiausių dešimtuke stiprias pozicijas uţima 3 regioninės radijo stotys: „Laluna“, „Raduga“ ir „Kelyje“.


17

Internetas ir toliau yra vienas iš pagrindinių radijo konkurentų, klausytojui siūlančių individualizuotą turinį. Lietuvoje tokio turinio paklausa auga, šis poreikis ypač svarbus kalbant apie jaunuosius klausytojus. Radijas išnaudoja šias galimybes, tačiau susiduria su nauja konkurencija – muzikos klausymosi internete platformomis. Be „Youtube“, „Soundcloud“ ir kitų populiarių platformų, 2013 m. pavasarį Lietuvoje pradėjusi veikti muzikos klausymosi paslauga „Spotify“ gali keisti klausytojų įpročius. Visgi šios platformos, suteikdamos vartotojams galimybę bendrauti tarpusavyje ir siūlydamos turinį pagal poreikius, neturi esminio komponento – vedėjo ir kartu bičiulio, siūlančio pramogas, bendravimą ir naujienas.

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Skaitytojų auditorijos tyrimas

Skaitytojų auditorijos tyrimas Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, yra atliekamas tiesioginio interviu metu naudojant CAPI (Computer Assisted Personal Interview) apklausos metodą. Klausimai respondentams pateikiami nešiojamojo kompiuterio ekrane, kuriame matomi tiriamų leidinių logotipai, atsakymus interviuotojas taip pat ţymi kompiuteryje. Kiekvienąkart kompiuteryje atveriant naują anketą, leidinių sąrašas pateikiamas vis kita tvarka.

2013 m. TNS LT pradėjo diegti naują tiesioginio interviu metodu atliekamų tyrimų būdą, naudojant specialius planšetinius kompiuterius su GPS funkcija. Inovacija fiksuoja, kur yra atliekamas kiekvienas interviu. Tai apčiuopiamas uţtikrinimas, jog apklausa buvo atlikta laikantis visų atrankos reprezentatyvumo ir patikimumo taisyklių.

Skaitytojų auditorijos tyrimo tikslas – nustatyti laikraščių ir ţurnalų skaitytojų auditoriją. Tyrimas atliekamas kiekvieną mėnesį, o jo duomenų ataskaitos pateikiamos kas sezoninį ketvirtį. Kiekvieną ketvirtį apklausiama daugiau nei 1500 15–74 metų amţiaus respondentų. 2013 metais buvo apklausti 6552 respondentai.

2013 metais buvo nuolat tiriamas 151 periodinis leidinys* – 14 dienraščių, 53 savaitraščiai, 84 mėnesiniai/dvimėnesiniai/ ketvirtiniai leidiniai.

Tyrimo duomenys leidţia įvertinti vidutinę vieno numerio ir bendrą leidinių skaitytojų auditorijas bei jų dinamiką, leidinių auditorijos persidengimą, nustatyti leidinių tikslines grupes, leidinių grupių jungtinę auditoriją. Dar vienas Skaitytojų auditorijos tyrimo privalumas – kompleksinė jungtinių duomenų analizė, jungiant Skaitytojų tyrimo, Interneto ir kompiuterių naudotojų bei „TNS Atlas™“ vartotojų tyrimo duomenis. Galima nustatyti leidinių skaitytojų ar tinklalapių lankytojų vartojimo įpročius arba atvirkščiai – ką skaito, kuriose interneto svetainėse naršo tam tikrų prekių ţenklų vartotojai.

Pasaulinės spaudos tendencijos aiškiai rodo, kad Vakarų rinkose, ypač Europoje, spaudos tiraţai maţėja, taip pat maţėja ir reklamos pajamos, tačiau Azijoje bei Viduriniuosiuose Rytuose pastebimas ryškus augimas.

Daugelyje šalių daugiausia pajamų leidėjai vis dar gauna iš popierinių leidinių pardavimo. Rinkose, kuriose maţėja spaudos tiraţai, leidėjai naudoja agresyvią kainų politiką, kad išsaugotų savo pajamas, ir labiausiai juos skatina tai, kad skaitytojai priima šį kainų didėjimą. Panašu, kad šis kainų elastingumas veikia ir pelningumas iš parduodamų spausdintų leidinių auga. Taigi leidėjai daţniau stengiasi didinti spaudos pajamas investuodami ir reklamuodami popierinius leidinius nei nukreipdami visą biudţetą į skaitmenines platformas.

Kalbant apie skaitmenines platformas, leidėjams pavyksta pritraukti dideles auditorijas į naujus tinklalapius, bet didţiausiu iššūkiu tebelieka santykinai maţas įsitraukimo lygis. Štai pagal 2013 m. World Press Trends ataskaitos** duomenis, tik 7 procentai nuo viso interneto naudojimo tenka apsilankymams laikraščių tinklalapiuose, 1,3 proc. nuo praleisto laiko internete ir tik 0,9 proc. nuo bendrai visų puslapių perţiūrų.

Spauda ir internetas turi bendrų bruoţų – tai medijos, skirtos tam, kad ţmonės gautų ţinias ir pramogas individualizuotai, asmeniškai, o ne grupėms ţmonių, kaip yra TV ar radijo atveju. Reikia pastebėti, kad nors TV išlieka labiausiai naudojama medija, tačiau įsijungę televizorių ţmonės linkę vienu metu naudoti keletą kitų medijų (multitasking – angl.), kaip rodo tyrimai, spauda generuoja aukštesnį įsitraukimo lygį.

Įsitraukimas skaitmeninėse platformose sudaro 5 proc. nuo popierinės spaudos įsitraukimo, tokiu pat santykiu internetinė spauda generuoja piniginę grąţą, lyginant su popierine spauda. Taigi pagrindinė leidėjų uţduotis ateityje, formuojant verslo modelį, išlieka ta pati – didinti savo auditorijos įsitraukimą.


18

*Skaitytojų auditorijos tyrimui renkami duomenys ne apie visus Lietuvoje leidţiamus leidinius **www.wan-ifra.org/wpt

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


Spaudos skaitomumo rodikliai

Remiantis 2013 m. Skaitytojų auditorijos tyrimo duomenimis, bendra skaitytojų auditorija per metus nepakito, t. y. bent vieną periodinio popierinio leidinio numerį skaitė 84 proc. 15–74 m. Lietuvos gyventojų. Neţymiai sumaţėjo lojalių spaudos skaitytojų – nuo 75 proc. 2012 metais iki 72 proc. 2013 metais.

Nors savaitraščiai vis dar išlieka populiariausia spausdintinio leidinio periodiškumo forma ir pasiekia daugiausia auditorijos, tačiau 2013 metais savaitraščių bendra skaitytojų auditorija nukrito 4 proc. punktais (69 proc.), lyginant su 2012 metais (73 proc.). Dienraščių pasiekiama skaitytojų auditorija taip pat sumaţėjo 4 proc. punktais. Šiuo atţvilgiu mėnesinių ir retesnio periodiškumo leidinių auditorija laikėsi stabiliai – išliko tokia pat kaip ir 2012 metais.

2013 metais Lietuvos gyventojai laikraščius skaitė vidutiniškai 18 minučių per dieną, t. y. 1 minute maţiau nei 2012 metais, ţurnalus skaitė vidutiniškai 16 minučių per dieną, tiek pat kiek ir 2012 ar 2011 metais.

Lyginant 2013 metų miesto ir kaimo gyventojų periodinės spaudos skaitomumo bendruosius rodiklius su 2012 metų duomenimis, matyti, kad tarp kaimo gyventojų lojalių skaitytojų išliko tiek pat – 73 proc. Tuo tarpu miesto gyventojų, skaitančių popierinę spaudą, sumaţėjo 4 proc. punktais nuo 76 proc. 2012 metais iki 72 proc. 2013 metais: 6 proc. punktais sumaţėjo mieste skaitančių savaitraščius ir 4 proc. punktais – skaitančių dienraščius. Mėnraščių skaitomumas išliko nepakitęs ir siekė 36 proc. vidutinės auditorijos. Tarp kaimo gyventojų tiek dienraščių, tiek savaitraščių, tiek mėnraščių skaitomumas išliko toks pat kaip ir 2012 m.

19

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


Kalbant apie skaitomumą skirtingo amţiaus grupėse, 2013 metais daugiausia periodinė spauda pasiekė vyresnius nei 40 metų amţiaus Lietuvos gyventojus: 87 proc. jų skaitė bent vieną tyrime matuojamą leidinį, 76 proc. buvo reguliarūs skaitytojai. Tai yra tokia pat skaitytojų dalis, kokia buvo ir 2012 m.

15–19 m. amţiaus grupės reguliarių skaitytojų dalis, lyginant su 2012 metais, sumaţėjo 7 proc. punktais tiek dienraščių, tiek savaitraščių ir mėnesinių leidinių kategorijose. 20–29 ir 30–39 m. amţiaus gyventojai maţiau nei 2012 m. skaitė dienraščius ir savaitraščius, tačiau mėnesinių ir rečiau leidţiamų leidinių skaitomumas nesikeitė. 40–59 m. amţiaus grupės skaitytojų auditorija nesikeitė. Tarp vyriausiųjų, 60–74 m. Lietuvos gyventojų, reguliariųjų savaitraščių skaitytojų dalis išaugo 3 procentiniais punktais iki 65 procentų 2013 metais ir tai didţiausia savaitraščių vidutinė skaitytojų auditorija tarp visų amţiaus grupių. Pastebėtina, kad mėnesinių ir rečiau leidţiamų leidinių reguliarūs skaitytojai gana panašiai pasiskirstė visose amţiaus grupėse, išskyrus 50–74 m. amţiaus grupėje, kurios atstovai, kaip ir 2012 m., šio periodiškumo spaudą skaitė rečiau nei jaunesnė auditorija.

20

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


Rinkos lyderiai Labiausiai skaitomų dienraščių trejetukas jau ketvirtus metus iš eilės lieka toks pat - „Lietuvos rytas“, „Vakaro ţinios“ ir „Respublika“. Ketvirtoje vietoje – „Kauno diena“, uţ jos – „Šiaulių kraštas“.

Tarp savaitraščių uţtikrintai pirmoje vietoje trečius metus laikosi „Ţmonės“, vidutinė šio ţurnalo vieno numerio auditorija siekia 16,5 proc. Lietuvos gyventojų. Antroje - sėkmingai auganti „Savaitė“, 2013 metais vidutinę auditoriją padidinusi 3 proc. punktais iki 15,3 proc. Trečioje vietoje yra „TV Antena“, toliau- „Ji“ bei „Ekspress nedelia“.

Tarp mėnraščių ir rečiau leidţiamų leidinių lyderiai taip pat nesikeičia – pirmose trijose pozicijose yra „Panelė“, „Moteris“ ir „Laima“. Toliau – „Sodo spalvos“ ir „Edita“.

21

Leidinių kaita Kalbant apie pokyčius Lietuvos spaudos rinkoje 2013 metais, reiktų paminėti, kad popierinio laikraščio leidybą nutraukė savaitraščiai „15 minučių“ ir „Valstybės ţinios“, išsikeldami išskirtinai tik į internetą. Taip pat nebeleidţiami savaitraščiai „Tauragiškių balsas“, „Atgimimas“, mėnraščiai „Autocar“, „Playboy“, „Viltys ir likimai“, „Luka“, „Sveikas ţmogus“, „Ieva“, „PC Gamer“, „ Stuff“, „Computer Active gidas“, dvimėnesiniai leidiniai „40+“, „Tik vyramas biblioteka“ ir „Mokslas ir gyvenimas“. Paskutinį numerį gruodţio mėnesį išleido savaitraštis „Dialogas“, mėnraštis „ Computer Bild Lietuva“, dvimėnesinis leidinys „Aš mama“. 2013 metais sėkmingai startavo dvisavaitinis leidinys „Savaitė. Namie ir sode“.

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Interneto naudotojų tyrimas Auganti informacinių technologijų plėtra bei sparti kasdienio gyvenimo integracija į internetinę erdvę byloja apie bręstančią Lietuvos interneto bendruomenę. Tai rodo ne tik augantis vidutinis interneto naudotojo amţius, išmaniųjų įrenginių naudojimas, bet ir kasdienis interneto naudojimas veiklose, kurios prieš keletą metų didţiąja dalimi buvo atsietos nuo internetinės erdvės.

Pagrindiniai rodikliai, išreiškiantys Lietuvos informacinės visuomenės plėtrą 2013 metais, ir toliau stabiliai augo, o bendra 15–74 metų Lietuvos interneto naudotojų struktūra pagal amţių vis labiau atitiko bendrą 15–74 metų Lietuvos visuomenės struktūrą. 2013 m. pabaigoje 74 proc. šalies gyventojų bent kartą kompiuteriu naudojosi asmeniškai, 76 proc. namuose turėjo kompiuterius, o 97 proc. turimų namuose kompiuterių buvo prijungti prie interneto. Naudojančių internetą dalis pasiekė 74 proc.

Svarbiausiems 2013 m. interneto pokyčiams tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje galima priskirti spartų mobiliųjų įrenginių naudotojų skaičiaus didėjimą, technologijų bei socialinių tinklų skvarbos augimą tarp vyresnių Lietuvos gyventojų, kintantį pirkimo sprendimo priėmimą, kai svarbesnį vaidmenį atlieka socialiniai tinklai ir išmanieji įrenginiai, bei iš to kylančius naujus elektroninės komercijos būdus.

Interneto naudotojų tyrimas Lietuvoje atliekamas nuo 1998 m., kiekvieną sezoninį ketvirtį tiesioginio interviu metodu apklausiant apie 1500 15–74 metų amţiaus respondentų. Šio tyrimo tikslas – nustatyti interneto naudotojų auditoriją, naudojimosi vietą ir veiklos ypatumus, elektroninės prekybos, besinaudojančiųjų socialinių tinklų svetainėmis, elektronine prekyba, išmaniaisiais įrenginiais rodiklius, interneto naudojimo potencialą, besinaudojančiųjų technologijomis sociodemografinį paveikslą.

Interneto bendruomenė bręsta 2013 metų pabaigoje kompiuterinės technikos turėjimo ir interneto skvarbos rodikliai jauniausiose amţiaus grupėse praktiškai pasiekė maksimumą: kompiuteriais ir internetu naudojosi beveik 100 proc. 15–19 metų amţiaus Lietuvos gyventojų, o 20–29 metų amţiaus grupėje – 98 proc. Bendra besinaudojančiųjų internetu dalis, kaip ir praėjusiais metais, daugiausia augo tarp vyresnių Lietuvos gyventojų. Ţymiausiai išaugo 40–59 metų amţiaus interneto naudotojų dalis, per metus padidėjusi 6 procentiniais punktais.

Stereotipiškai Lietuvos visuomenėje suvokiamas interneto naudotojas yra jauno amţiaus. Vis dėlto vidutinis interneto naudotojo amţius 2013 metais buvo 37,6 metai (15–74 grupėje amţiaus grupėje), ir nuo bendro šios amţiaus grupės vidurkio (kuris 2013 metais 15–74 amţiaus grupėje buvo 43,2) skyrėsi tik 5,6 metų. Galime palyginti: 2000 metais vidutinis interneto naudotojo amţius buvo 28,7 metų, o nuo bendro šios amţiaus grupės vidurkio skyrėsi 12,6 metų. Daugiamečių duomenų analizė rodo, kad vidutinis interneto naudotojo amţius 15–74 metų grupėje kasmet artėja prie faktinio 15–74 Lietuvos gyventojų amţiaus vidurkio.


22

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


Struktūriniai pokyčiai aiškiai matomi ir 15–74 metų amţiaus Lietuvos interneto naudotojų auditorijoje: 2010 metais 40–74 metų amţiaus dalis tarp visų interneto naudotojų buvo 30 proc., o 2013 metais pasiekė 44 proc.

Analizė pagal gyvenamąją vietovę parodė, kad trečius metus iš eilės interneto naudotojų gretas daugiausia papildė kaime gyvenantys šalies gyventojai. Nuo 2010 metų interneto skvarba kaimiškoje vietovėje kasmet vidutiniškai paaugdavo 8 proc. punktais. 2013 metais beveik 29 proc. šalies interneto vartotojų gyveno būtent kaimiškoje vietovėje, 2010 metais ši dalis buvo 21 proc.

23

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


Lietuvoje naujos kartos įrenginiai keičia senuosius 2013 metais praktiškai vienoda šalies gyventojų dalis namuose turėjo stacionariuosius ir nešiojamuosius kompiuterius. Per pastaruosius trejus metus nešiojamųjų kompiuterių turėtojų padaugėjo 16 proc. punktų, o stacionariųjų dalis per tą patį laikotarpį krito 4 proc. punktais, tuo tarpu planšetinių kompiuterių dalis augo – 2013 metais 4 proc. šalies gyventojų nurodė turintys šį įrenginį namuose.

99 proc. interneto naudotojų 2012 m. prie interneto jungėsi stacionariajame arba nešiojamame kompiuteryje, o 19 proc. internetu naudojosi abiejuose įrenginiuose. Internetu besinaudojančiųjų stacionariajame kompiuteryje dalis 2013 metais krito 2 proc. punktais, besijungiančių per nešiojamąjį kompiuterį išaugo beveik 5 proc. punktais. 2013 metais ganėtinai sparčiai augo šalies gyventojų dalis, kurie prisijungimui naudoja naujos kartos įrenginius: 2013 metais prie interneto išmaniuoju telefonu ir per televizorių prisijungė 1,5 karto, o per planšetę 2,5 karto daugiau lietuvių. Išmanųjį telefoną prisijungimui prie interneto naudojo 17 proc. šalies gyventojų, įprastu mobiliuoju telefonu prie interneto jungėsi 6 proc. – 2 proc. punktais maţiau nei 2012 metais.

24

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


Visus interneto naršytojų poreikius galima suskirstyti į 4 sritis - bendravimą, pramogavimą, informacijos gavimą ir valdymą bei administravimą. 2013 m. tyrimo duomenimis, pagrindiniai Lietuvos naršytojų poreikiai per metus reikšmingai nepakito ir apima informacijos paiešką bei bendravimą, tačiau labiausiai augo tos internetinės veiklos, kurios tenkina gyventojų poreikį pramogauti.

Informaciją didţiausia dalis interneto naudotojų susirenka kaip naujienas, besinaudodami paieškos sistemomis, skaitydami internetinius spaudos leidinius bei komentarus naujienų portaluose, forumuose, tinklaraščiuose. Informacijai gauti šalies gyventojai 2013 metais buvo linkę pasitelkti įvairesnius informacijos šaltinius, ypač susijusius su prekėmis ar paslaugomis – besilankančiųjų grupinio pirkimo svetainėse skaičius augo 3 proc. punktais, el. parduotuvėse ir kainų palyginimo svetainėse – 2 proc. punktais.

Pagrindinės bendravimo priemonės internete, kaip ir praėjusiais metais, buvo elektroninis paštas ir greitojo susirašinėjimo ar vaizdo skambučių paslaugos (pvz., „Skype“, „Google Talk“). Trečioje vietoje sparčiausiai auganti komunikacijos platforma – socialinių tinklų svetainės. Pastaroji bendravimo priemonė tarp 15–19 metų amţiaus interneto vartotojų grupėje pirmą kartą aplenkė el. paštą – 2013 metais per socialinių tinklų platformas bendravo 93 proc. 15–19 metų interneto vartotojų, paštu – 90 proc.

2013 m. audiovizualinio turinio paklausa augo labiausiai: po 5 proc. punktus augo interneto naudotojų, interneto svetainėse besiklausančių muzikos, ţiūrinčių TV laidas ir jų įrašus, taip pat vaizdo klipų perţiūrai naudojančių vaizdo portalus (tokius kaip, pvz., „Youtube“). Taip pat daugėjo interneto naudotojų, atsisiunčiančių filmus ar muziką, ţaidţiančių ar klausančių radiją interneto erdvėje, tačiau augimas nė vienoje iš šių kategorijų neviršijo 2 proc. punktų.

Finansų administravimas bei maršrutų, kelionių planavimas 2013 metais išliko svarbiausiomis veiklomis valdymo ir administravimo poreikių kategorijoje. Nepaisant didelių rinkos lūkesčių, perkančiųjų internetu, lyginant su 2012 metų laikotarpiu, praktiškai nepadaugėjo, tai buvo viena iš maţiausiai populiarių interneto paslaugų, kuria bent kartą per mėnesį naudojosi 17 proc. internautų.

Pagrindiniai internautų poreikiai – informacijos paieška ir bendravimas, sparčiausiai augo audiovizualinio turinio naudotojų skaičius

25

Informacijos gavimas PramogavimasInformacijos apie prekes/paslaugas ieškojimas Asmeniniai pomėgiai, hobisŢinios, mokymasis MultimedijaNaujienos, sportas, orai Ţaidimai

Valdymas ir administravimas BendravimasPiniginės operacijos Socialiniai tinklaiPlanavimas ir administravimas El. paštas

Pirkimas

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


Socialinių tinklų augimas, 2011–2012 metais stabtelėjęs ties 40 proc. šalies gyventojų dalimi, 2013 metais vėl augo. 2013 metais socialiniais tinklais naudojosi beveik 46 proc. šalies gyventojų, kurie sudaro 62 proc. visų interneto naudotojų. Populiariausiomis socialinės medijos platformomis išlieka Facebook.com ir Youtube.com – šios platformos 2013 metais pritraukė ir didţiausią naujų naudotojų dalį (lyginant su 2012 metais). Socialinės platformos, kurias būtų galima pavadinti „lietuviškomis“ – one.lt, draugas.lt – netenka populiarumo ir kelintus metus iš eilės besinaudojančių šiomis svetainėmis smarkiai maţėja. Pasaulyje į populiariausių socialinių tinklų penketukus patenkančių Twitter.com ir specializuotos profesinių tinklų paslaugos LinkedIn.com populiarumas 2013 metais išaugo, tiesa, neţymiai, ir šie socialiniai tinklai Lietuvoje išlieka nišiniai.

Nors socialiniais tinklais 2013 m. naudojosi 90 proc. 15–30 metų šalies gyventojų, tačiau socialinių medijų nebegalima vadinti išskirtinai jaunų ţmonių bendravimo platforma. Naudojimasis socialiniais tinklais pamaţu tampa visas amţiaus grupes apimančiu socialiniu reiškiniu. 2013 m. vyresnių nei 30 metų šalies gyventojų dalis tarp visų besinaudojančių socialiniais tinklais išaugo iki 48 proc. Socialinių tinklų naudotojų 2013 metais padaugėjo 6 proc. punktais – labiausiai, 5 proc. punktais iš viso bendro 6 proc. punktų augimo, dėl naujų, vyresnių nei 30 metų amţiaus, socialinių tinklų naudotojų prisijungimo.

Gyvenamosios vietovės dydţio atţvilgiu socialinių tinklų auditorija sparčiausiai augo miesteliuose (nuo 2 iki 30 tūkst. gyventojų) – nuo 2012 naudojimasis soc. tinklais šioje grupėje augo 9 proc. punktais. Maţiausiai Lietuvos socialinių tinklų bendruomenę papildė kaimo ir vidutinio dydţio Lietuvos miestų gyventojai. Dėl maţo naujų socialinių tinklų naudotojų skaičiaus bei spartesnės plėtros kituose Lietuvos regionuose 30–200 tūkst. gyventojų turinčių Lietuvos miestų dalis bendroje Lietuvos socialinių tinklų naudotojų auditorijoje nuo 2012 metų sumaţėjo beveik 3 proc. punktais.

Socialinių tinklų auditoriją labiausiai papildė vyresni šalies gyventojai

26

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


El. komercija

27

Tai, kas prieš interneto skvarbą atrodė labai paprasta, dabar yra daug sudėtingiau.

Remiantis TNS atliktos pasaulinės studijos „Digital Life“ įţvalgomis, auganti informacijos šaltinių pasiūla internete konkuruoja su televizija ir iš jos atima dalį įtakos. Ţemos interneto skvarbos šalyse televizija pagal pasiekimą vis dar yra dominuojanti medija, tačiau tose šalyse, kur interneto infrastruktūra gerai išvystyta, o interneto paslaugų kainos ţemos, situacija greitai keičiasi gyventojams atrandant internetą kaip televiziją papildančią mediją. 2009 metais internetu naudojosi jau daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų, 2013 metais – trys ketvirtadaliai, todėl Lietuvoje internetui tenkantis vaidmuo prekių ir paslaugų pirkimo ir informacijos gavimo srityse plečiasi.

Informacijos rinkimo interneto erdvėje permainų, lyginant su 2012 metais, nedaug: kaip ir pernai, dauguma internautų pirminės informacijos apie dominančias prekes ar paslaugas ieško paieškos sistemų pagalba. Pusė interneto naudotojų teigia, kad prieš įsigydami prekių ar paslaugų pirmiausia jas ištyrinėja internete. Daţnai informacija renkama ir internetinėse prekių ar paslaugų pardavimo vietose –elektroninėse parduotuvėse ar grupinio pirkimo portaluose lankosi dvigubai daugiau šalies interneto vartotojų, nei juose perka.

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


Vis didesnė daugiau šalies gyventojų dalis į informacijos apie prekes ir paslaugas rinkimo procesą įtraukia daugiau internetinių informacinių kanalų. Augant socialinių tinklų naudojimui Lietuvoje, augo ir šio kanalo svarba priimant sprendimą – informacijos apie prekes ir paslaugas socialiniuose tinkluose bent kartą per mėnesį ieškojo 31 proc. socialinių tinklų naudotojų – tai 13 proc. punktų daugiau nei 2011 metais. 11 proc. dalyvavo įvairiuose konkursuose, ţaidimuose, kuriuos daţniausiai organizuoja socialiniuose tinkluose komunikuojantys prekinių ţenklų gamintojai. Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, pastebimas audiovizualinės elektroninės komercijos perkėlimas į socialinius vaizdo portalus, tokius kaip Youtube.com – 2013 metais bent kartą per mėnesį Youtube.com portale lankėsi 70 proc. šalies internautų.

28

Tarp šiuolaikinių pirkėjų įsigali nauja tendencija – prekės pirmiausia išbandomos, pasimatuojamos ar įvertinamos tradicinėje parduotuvėje, o vėliau įsigyjamos internetu, kitaip tariant, offline igytą patirtį vartotojai perkelia į online. Pasaulyje tokiu apţiūrėjimo būdu (angl. showrooming) prekes įsigyja kas trečias vartotojas. Lietuvoje tarp 16–60 m. amţiaus vartotojų vadinamieji apţiūrinėtojai (angl. showroomers) sudaro 16 proc.

Apţiūrinėjimo reiškinys iš esmės keičia nusistovėjusias pirkimo taisykles ir tuo pačiu kelia naujus iššūkius tradicinių parduotuvių verslui. Prekybininkai šiuo atveju, prisitaikydami prie besikeičiančios aplinkos, turėtų nepaleisti potencialių pirkėjų iš parduotuvės tuščiomis rankomis, pavyzdţiui, pateikdami išskirtinius pasiūlymus tik tradicinėje parduotuvėje esančioms prekėms, dalyti mobiliuosius nuolaidų kuponus ar kitais būdais leisti savo pirkėjams sutaupyti. Apţiūrinėtojai taip pat linkę pasidalyti savo patirtimi ar nuomone apie paslaugų kokybę, todėl savo reputacija besirūpinantys prekybininkai turėtų uţtikrinti gerą šios pirkėjų grupės aptarnavimą, netgi jeigu jie ir nieko neperka.

2013 metų pradţioje 43 pasaulio šalyse TNS atliktas tyrimas „Mobile Life“ atskleidė, kad šiuo metu pasaulyje yra 33 proc. apţiūrinėtojų. 64 proc. jų apţiūrinėdami prekes savo telefonus naudoja išsamesnei informacijai apie jas gauti, pavyzdţiui, apţvalgoms perţiūrėti, kainoms palyginti, pasitarti su draugais ar šeimos nariais ir pan. Tokios pirkimo tendencijos ryškiausios išsivysčiusiose Azijos šalyse – 71 proc. – ir Šiaurės Amerikoje – 60 proc.

Lietuvoje toks pirkimo kelias irgi pamaţu populiarėja. Absoliuti dauguma vadinamųjų apţiūrinėtojų mūsų šalyje yra 20–39 metų amţiaus pirkėjai.

Mobilioji komercija Lietuvoje kol kas tik pradeda savo kelią. 2013 m. ţiemos periodo duomenimis, 5 proc. 16–60 metų mobiliųjų telefonų turėtojų teigia, kad naudojasi el. bankininkyste ir 1 proc. – kad perka mobiliaisiais telefonais. Pasaulyje el. bankininkyste naudojasi 22 proc. 16–60 metų gyventojų ir 15 proc. perka prekes ar paslaugas naudodamiesi telefonu. Ateityje augant tokių pirkėjų skaičiui, vartotojai vis daţniau galės pirkti internete spontaniškai, neprisėsdami prie kompiuterių, o tradicinės parduotuvės vis daţniau atliks „apţiūrinėjimo vietų“ funkciją.

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


Perkantiems internetu kitų ţmonių nuomonė svarbesnė nei pačių pardavėjų skleidţiama informacija

29

Elektroninėje erdvėje pateikiami vartotojų atsiliepimai apie prekinius ţenklus ir jų produktus tampa vis svarbesni. Šiuo metu kas penktas mūsų šalies elektroninis pirkėjas prisipaţįsta pakeičiantis nuomonę apie pirkinius, paveiktas kitų vartotojų nuomonės.

Daugėja ne tik pirkėjų, ieškančių informacijos apie prekes bei paslaugas internete, bet ir pastebimai didėja el. pirkėjų komentarų įtaka apsisprendimui ką nors įsigyti. 2013 metais 92 proc. el. pirkėjų informacijos apie prekes ir paslaugas ieškojo internete, socialiniuose tinkluose ir tinklaraščiuose. Daugiau nei kas trečiam internetiniam pirkėjui perskaityti komentarai padeda apsispręsti dėl pirkimo.

Kas antras el. pirkėjas mano, kad kitų vartotojų atsiliepimai yra patikimesni nei įmonių skleidţiama informacija apie savo produkciją. 43 proc. internetinių pirkėjų labiau pasitiki draugų ar paţįstamų komentarais apie prekes ar paslaugas nei tais, kuriuos palieka nepaţįstami internautai. Nepaţįstamų ţmonių komentarais teigia pasitikintys ketvirtadalis perkančiųjų internetu. Kas ketvirtas el. pirkėjas prisipaţino, kad bent vienas neigiamas produkto vertinimas internete gali nulemti nepalankią nuomonę apie jį.

Filmai, muzika, kosmetika ir veido prieţiūros produktai, apranga, mobilieji telefonai yra tos paslaugų bei prekių kategorijos, kuriomis interneto vartotojai domisi daugiausia ir yra linkę pasidalyti jų vartojimo patirtimi. Maţiausiai patirtimi besidalijančių vartotojų internete yra tabako gaminių, alkoholinių bei nealkoholinių gėrimų kategorijose. Taip pat rečiau internete domimasi motociklais, kreditinėmis kortelėmis, konditerijos gaminiais, saldumynais ir uţkandţiais, ieškoma informacijos apie maistą gyvūnams.

90 proc. pirkėjų, kurie bent kartą pirko prekes ir paslaugas internetu, yra linkę skaityti komentarus, atsiliepimus arba tinklaraščius. Taip pat nemaţai jų dalijasi patirtimi – atsiliepimus rašo du trečdaliai bent kartą pirkusiųjų internete. Tai turėtų būti svarbi ţinia prekių ir paslaugų internete pardavėjams – net ir vieno netinkamai aptarnauto pirkėjo išakytas neigiamas komentaras gali pasiekti potencialius ir esamus el. pirkėjus.

( % nuo 15-74 metų amţiaus interneto naudotojų )

Rašo komentarus

Skaito k

om

enta

rus

Ar per pastaruosius 12 mėn. skaitėte/rašėte komentarus apie šias prekių ir paslaugų kategorijas?

0

5

10

15

20

25

30

0 1 2 3 4 5 6 7 8

Filmai (DVD ar

parsisiųsti)

Drabuţiai ar batai

Mobilieji telefonai

Kosmetika/veido

prieţiūros produktai

Tabakas / cigaretės

Buitinė technika

Atostogos/

kelionės

Gyvūnų maistas

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


El. prekyba

Nors prekių ir paslaugų pardavėjai prekybą vis intensyviau perkelia į elektroninę erdvę, o pirkimo internetu privalumus pripaţįsta vis daugiau Lietuvos gyventojų, vis dėlto didesnė dalis šalies gyventojų prekybą internetu vertina atsargiai, o didţiausia dalis perkančiųjų internetu daro tai nereguliariai.

13 proc. elektroninių pirkėjų internete perka bent kartą per savaitę, 40 proc. tai daro bent kartą per mėnesį. Didţioji dauguma perkančiųjų internete – 60 proc. – perka rečiau nei kartą per mėnesį.

Elektroninės prekybos augimas piką pasiekė pernai, o 2013 metais stebimas šio sektoriaus augimo lėtėjimas – 2012 metais internetinę prekybą buvo išbandę 2 proc. punktais maţiau šalies gyventojų. Analizuojant internetinės 2013 metų prekybos rodiklius tarp Lietuvos interneto vartotojų matomas netgi kelių dešimtųjų procentinių punktų kritimas. Tokia situacija susidarė dėl ţymaus 50–74 metų šalies gyventojų skaičiaus, papildţiusio bendrą internetu besinaudojančių lietuvių dalį. Šios amţiaus grupės gyventojai bendras interneto naudotojų gretas papildė 4 proc. punktais, tačiau perkančiųjų internetu šioje amţiaus grupėje buvo 5 proc. punktais maţiau nei 2012.

Naujai įsitraukę vyresnio amţiaus interneto vartotojai jaučia tam tikrus barjerus, kurie lemia atsargų poţiūrį į elektroninę prekybą. Tačiau 2013 metais el. prekybos augimas lėtėjo visose amţiaus grupėse, ne tik tarp 50–74 metų amţiaus interneto naudotojų. 2013 metais 57 proc. šalies gyventojų dar nė karto nebandė uţsisakyti prekių virtualioje erdvėje. Daţniausiai internetu neperkančių interneto naudotojų įvardijama tokio elgesio prieţastis – poreikio nebuvimas. Trečdalis neperka, nes negali pamatyti prekės „gyvai“. 40 proc. neperkančiųjų jaučia tam tikrą baimę, susijusią su tokio pirkimo būdo saugumu ar savo sugebėjimais el. prekybos erdvėje.

Prognozuojame, kad pirkimo internetu potencialas 2014 metais maţas: minimali neperkančių internete dalis – 2 proc. – per artimiausius 12 mėnesių teigė ketinantys išbandyti šią paslaugą, 12 proc. išbandţiusiųjų pirkimą internetu ketina tokiu būdu pirkti daţniau nei iki šiol.

Į interneto erdvę įsiliejant vis daugiau vyresnio amţiaus šalies gyventojų el. prekybos barjerų šalinimas turėtų tapti pagrindine šio sektoriaus uţduotimi akcentuojant pirkimo internetu privalumus ir griaunant mitus apie trūkumus.

30

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


Mobilieji įrenginiai

Nors išmanieji telefonai neseniai buvo prabangos prekė, pasaulinėse rinkose atsiradus pigių išmaniųjų telefonų pasiūlai, jų paklausa smarkiai išaugo. Pasaulinės studijos „Mobile Life“ duomenimis, 2013 metais pigiausio „Huawei“ išmaniojo mobiliojo telefono pasaulinė kaina buvo 64 doleriais maţesnė uţ vidutinę pinigų sumą, kurią uţ išmanųjį telefoną buvo pasiruošę sumokėti besivystančių regionų gyventojai – pavyzdţiui, Senegale, Indijoje, Vietname ir kt. „Mobile Life“ studija atskleidė, kad pasaulyje išmaniuosius telefonus turėjo 42 proc. visų 16–60 metų amţiaus mobiliųjų telefonų savininkų. Kinijoje šis rodiklis siekė 64 proc., Šiaurės Amerikoje – 60 proc., o Europoje – 45 proc. Lietuva pagal 16–60 metų amţiaus išmaniųjų telefonų savininkų skaičių nuo pasaulinio vidurkio 2013 metais atsiliko 6 proc. punktais, tačiau, lyginant su 2012 metų tendencijomis, atotrūkis tarp Lietuvos ir pasaulinio vidurkio sumaţėjo.

Panašūs ir planšetinių kompiuterių paplitimo rodikliai. 2013 metais pagal planšetinių kompiuterių turėjimą tarp 16–60 metų amţiaus gyventojų Lietuva pasiekė 2012 metų pasaulio vidurkį – planšetinius kompiuterius turėjo 5 proc. šalies gyventojų, 2013 metų pasaulinis vidurkis – 12 proc. Vis dėlto planšetiniai kompiuteriai pamaţu skinasi kelią Lietuvos išmaniųjų įrenginių rinkoje – 2012 m. turinčių šį įrenginį skaičius buvo daugiau nei dvigubai maţesnis, o 2013 metais pasiūloje atsiradus pigesniems modeliams, 2014 metais galima tikėtis, kad šio įrenginio turėtojų skaičius gerokai išaugs.

31

Remiantis TNS atliktos pasaulinės studijos „Mobile Life“ įţvalgomis, artimoje ateityje išmanieji telefonai atsirieks kitų įrenginių rinkos dalį daugelyje kasdienių veiklų, tuo tarpu nešiojamieji kompiuteriai bus labiau vertinami atliekant nišines operacijas, kur reikalingas aukštesnio lygio funkcionalumas. Tuo tarpu planšetiniai kompiuteriai, nepaisant jų mobilumo, daugiausia naudojami namuose ir atostogaujant. Taigi labai tikėtina, kad planšetiniai kompiuteriai, teikdami interaktyvesnį turinį patogesniu formatu, stipriai konkuruos su nešiojamaisiais ir stalo kompiuteriais.

2012 2012 2013 2013

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


Kartu su išmaniųjų įrenginių plėtra pasaulyje stebimas spartus interneto naudojimo mobiliuosiuose įrenginiuose augimas. Naudojimasis internetu mobiliuosiuose įrenginiuose tarp 16–60 metų amţiaus Lietuvos gyventojų augo 7 proc. punktais ir 2013 metais pasiekė 32 proc. TNS pasaulinės studijos „Mobile Life“ duomenimis, 2013 metais pasaulinis interneto naudojimosi mobiliuosiuose įrenginiuose vidurkis tarp 16–60 metų amţiaus gyventojų buvo 51 proc. Mobiliojo interneto naudojimas Lietuvoje kur kas intensyvesnis tarp išmaniųjų telefonų naudotojų – 2013 metais internetu savo išmaniajame mobiliajame telefone naudojosi 69 proc. 16–60 metų amţiaus išmaniųjų telefonų naudotojų. Įdomu pastebėti, kad savo išmaniame telefone internetu besinaudojančių 16–60 metų amţiaus gyventojų dalis nuo 2012 paaugo tik puse procentinio punkto, nepaisant to, kad išmaniųjų telefonų turėtojų nuo 22 proc. 2012 metais padaugėjo 14 proc. punktų. Panašu, kad keisdami savo paprastus mobiliuosius telefonus į išmaniuosius dalis Lietuvos gyventojų neišnaudoja visų šio įrenginio funkcijų, ypatingai tai pastebima tarp 40–60 metų amţiaus lietuvių – internetu savo išmaniuosiuose telefonuose naudojasi 42 proc. šios amţiaus grupės atstovų, o analogiškas rodiklis 16–25 metų amţiaus grupėje – 83 proc.

Analizuojant visus 16–60 metų amţiaus išmaniųjų telefonų naudotojus, matyti, kad jaunesnių ir vyresnių gyventojų išmaniųjų telefonų naudojimas gerokai skiriasi. Jaunesni daţniau naudojasi tomis išmaniojo telefono funkcijomis, kurioms reikalingas internetas, tuo tarpu didţioji dalis 40–60 metų išmaniųjų telefonų turėtojų apsiriboja tradicinėmis funkcijomis, kurias suteikia ir įprastas mobilusis telefonas – skambinimu ir tekstinių ţinučių rašymu bei kasdienio gyvenimo organizavimo įprastinėmis funkcijomis, tokiomis kaip kalendorius, laikrodis, skaičiuotuvas ir kt.

Maţiausiai tarp visų 16–60 metų išmaniųjų telefonų turėtojų paklausios su finansinėmis operacijomis susijusios veiklos –el. bankininkystė ar el. parduotuvių paslaugos.

32

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

„TNS Atlas™“ Vartotojų tyrimas „TNS Atlas™“ atliekamas Lietuvoje nuo 2007 m. Tyrimo tikslas – nustatyti tikslines produktų vartotojų grupes, surinkti informaciją apie ţmonių pirkimo ir vartojimo įpročius. Tyrimas atliekamas kartą į metus – pavasarį (vasario–balandţio mėn.), tuo metu apklausiama apie 1800 15–74 metų amţiaus nuolatinių Lietuvos gyventojų.

Tyrimą sudaro klausimai apie daugiau nei 100 produktų grupių ir 1000 prekės ţenklų vartojimą, ţinomumą, teikiamą prioritetą. Klausimai apima respondentų asmeninio vartojimo ir pirkimo įpročius, jų poţiūrį į reklamą ţiniasklaidoje, laisvalaikį, taip pat TV kanalų bei radijo stočių ţinomumą bei tai, kaip daţnai juos ţiūri, klauso.

Kiekvieno produkto ar prekės ţenklo vartojimą, ţinomumą, teikiamą prioritetą galima analizuoti pagal respondentų socialines ir demografines charakteristikas.


1. Automatiškai generuojami grafinės analizės moduliai Market Map yra skirtas kasdienio, plataus vartojimo produktų (gėrimų/ maisto produktų, higienos prekių, nereceptinių vaistų, buitinės chemijos produktų, kačių ir šunų maisto ir kt.) analizei.

Communication Map nurodo ilgalaikio naudojimo prekių ir paslaugų (automobilių, ilgalaikio naudojimo prietaisų, bankų, draudimo, telekomunikacijos bendrovių ir kt.) ţinomumą, teikiamą prioritetą, šiuo metu respondentų naudojamus prekės ţenklus.

Target Map yra skirtas prekybos centrų ir parduotuvių (prekybos centrų, parduotuvių, vaistinių, prekybos ir pramogų centrų, degalinių ir kt.) lankomumo analizei.

2. Jungtiniai duomenys su kitais tyrimais

„TNS Atlas™“ duomenys yra jungiami su Nacionalinio skaitytojų tyrimo bei Kompiuterių ir interneto naudotojų tyrimo duomenimis. Tai leidţia nustatyti produkto ar prekės ţenklo vartotojų skaitymo bei interneto naudojimo įpročius ir atvirkščiai – suţinoti tiriamų leidinių skaitytojų, interneto naršytojų vartojimo įpročius.

Vienas iš pavyzdţių galėtų būti išmaniųjų telefonų naudotojų (besinaudojusių išmaniuoju telefonu per paskutinius 6 mėn.) poţiūris į įvairią reklamą ir informacijos šaltinius.

33

„TNS Atlas™“ analizės galimybės

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Semiometrie™


„TNS LT” 2005 metų rudenį atliko pirmąjį „Semiometrie™“ tyrimą. Nuo 2006 metų šis tyrimas atliekamas nuolat, vieną kartą per metus (pavasarį – vasario, kovo, balandţio mėnesiais). Apklausiama ne maţiau nei 1000 15–74 metų Lietuvos gyventojų.

Pagrindinė šio tyrimo uţduotis – vartotojų segmentacija pagal psichografines charakteristikas. Unikalaus „Semiometrie™“ matavimo įrankio – 210 ţodţių rinkinio – dėka galime perţengti stereotipinius, įvaizdţio atsakymus, vartotojų klišes ir identifikuoti pasąmonines jų asociacijas. „Semiometrie™“ pagalba galime parodyti, kokie ţmonės yra, ko jie nori iš tikrųjų, o ne kokie jie nori atrodyti.

210 ţodţių rinkinį po išsamių kokybinių studijų sudarė prancūzų sociologas Jean-François Steiner, remdamasis idėja, kad turėtų egzistuoti bendra visiems ţmonėms prasmių visuma, tokia pati kaip baigtinė ir išmatuojama spalvų ar garsų visuma. Ţmonės, dalyvaujantys tyrime, prašomi įvertinti, kiek kiekvienas iš šio rinkinio ţodţių jai ar jam yra malonus ar nemalonus ir taip nesąmoningai, per kylančias asociacijas, ţmogus nusako savo vertybes bei moralines nuostatas.

Taigi ţodţiai yra raktai į tam tikras vertybes. Pagal koreliacijas ţodţiai sudėliojami pagrindinėse vertybinėse ašyse: Malonumas–Pareiga, Bendruomenė–Autonomija.

Ţodţiai priskiriami vertybinėms grupėms ir pagal tai, kokios vertybinės grupės ţodţiai dominuoja kaip patrauklūs ir ne, tikslinių auditorijų ţemėlapiuose mes galime kalbėti apie šių auditorijų vertybinį paveikslą.

„Semiometrie™“ dėka galime ne tik aprašyti dominančias tikslines grupes, bet ir palyginti skirtingas auditorijas vieną su kita: atskleisti, kur sutampa ir kuo skiriasi jų vertybiniai profiliai.

Tyrimo rezultatai, jungiami su „TNS Atlas“, Nacionaliniu skaitytojų bei Kompiuterių ir interneto naudotojų tyrimų duomenimis, leidţia matyti vertybinį Lietuvos vartotojų paveikslą bei skirtingų produktų vartotojų, TV kanalų ţiūrėtojų, radijo stočių klausytojų, spaudos leidinių skaitytojų, interneto svetainių lankytojų profilius.

„Semiometrie™” padės:

• išsiaiškinti tikslinės grupės psichografines charakteristikas;

• nustatyti išsiskiriančias pasirinktos grupės vertybes ir moralines nuostatas;

• nustatyti tikslinių grupių suderinamumą/nesuderinamumą;

• pozicionuojant prekės ţenklą (prekės ţenklo įvedimas, keitimas, portfolio valdymas, pan.);

• planuojant reklamą ţiniasklaidoje (konkretūs leidiniai, TV programos, portalai, radijo stotys),

• rėmimo tyrimuose (renginių tipai, partneriai);

• reklamos tyrimuose (informacija komunikacijos strategijai, tinkamos „ţvaigţdės” prekės vardo reklamai, pretestai);

• testuojant pavadinimą, pakuotes;

• tikslinių grupių tyrimuose (potencialių auditorijų paieška);

• tiesioginiame marketinge.

34

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Semiometrinis dviejų tikslinių grupių ţodţių ţemėlapis

35


©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

Semiometrie™ dėka galime pamatyti esminius dviejų tikslinių grupių skirtumus kiekvienoje iš 14 pagrindinių vertybių grupių

36


©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

TNS rinkos tyrimai

37

Dažniausiai TNS atliekamus rinkos tyrimus skirstome į tris kryptis:

Prekės ţenklas ir komunikacija;

Maţmeninė prekyba ir pirkėjai;

Interesų grupių valdymas.

Kiekvienai krypčiai siūlome TNS verslo sprendimą:

Prekės ženklas ir komunikacija: NeedScopeTM. Stiprūs prekės ţenklai turi kaţką, ko mes negalime matyti plika akimi. Ši

metodologija padės suprasti ir valdyti emocijas. Ji leidţia nuosekliai ištirti vartotojus bei prekių ţenklus įvairiose kategorijose, šalyse ir kultūrose. NeedScopeTM įgalina priimti sprendimus, kurie padeda pritraukti naujus vartotojus, skatina inovacijas, didina dabartinių klientų vertę ir suteikia gaires plėtimuisi į naujas rinkas.

Mažmeninė prekyba ir pirkėjai: ConversionModelTM. Ši metodologija skirta matuoti prekės ţenklų stiprumui. Ji padeda

įvertinti du svarbiausius veiksnius, kurie turi įtakos prekės ţenklo pasirinkimui: emocinę vertę (kokius jausmus prekės ţenklas kelia ţmonėms) ir funkcinę vertę (situaciniai veiksniai, tokie kaip kaina ir pasiekiamumas, kurie gali turėti įtakos sprendimams). ConversionModelTM leidţia pateikti detalias įţvalgas apie kategorijos dinamiką ir išlaidų struktūrą, nurodant galimybes, padedančias pritraukti naujus vartotojus, iš naujo pelnyti esamų vartotojų dėmesį ir optimizuoti jų išlaidas.

Interesų grupių valdymas: TRI*MTM. Sėkmingos ir augančios įmonės puikiai išmano, kaip kurti ir daryti įtaką santykiams su visomis interesų grupėmis – nuo darbuotojų ir klientų iki verslo partnerių, nuomonės formuotojų bei plačiosios visuomenės. TRI*MTM suteikia aiškų įrankį šių santykių stiprumui matuoti ir jį palyginti su sektoriaus normomis. Ši metodologija leidţia tiksliai apibrėţti įmonės stiprybes, galimybes ir prioritetines tobulintinas sritis kuriant santykius su visomis jai svarbiausiomis interesų grupėmis.


©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

NeedScope™ – vartotojų poreikių tyrimas

NeedScope metodologija suteikia galimybę taikant vienodus „rėmus“ suprasti tiek vartotojų elgesį, tiek prekės ženklų įvaizdį, kartu sukuria vieningą darbo platformą prekės ženklų valdymui (komunikacijos kūrimui esamiems prekės ženklams, naujų prekės ženklų įvedimui ir t. t.).

NeedScope remiasi psichologiniu modeliu, kaip teoriniu pagrindu aiškinant vartotojų poreikius bei

prekės ženklų įvaizdį. (Yra išskiriamos šešios pagrindinės

motyvacijos. Tačiau jos nėra visiškai viena nuo kitos atribotos,

t.y. vartotojas nėra kaskart skatinamas tų pačių poreikių: tas

pats vartotojas skirtingose situacijose, rinkose gali būti

motyvuojamas skirtingų poreikių).

Psichologinis modelis

NeedScope taiko projekcines

nuotraukas / koliažus, emocinio

poreikių lygmens analizei.

Projekcinės technikos užtikrina,

kad respondentų atsakymai būtų

ne gynybiniai, o nuoširdūs.

Projekcinės technikos Vartotojo-prekės ženklo santykio modelis

Pripažįsta, kad yra keletas

vartotojų poreikių (funkciniai,

tapatumo ir emociniai) ir prekės

ženklo įvaizdžio (funkcinis,

socialinis ir simbolinis) lygmenų.

NeedScope™ pagrindiniai principai:

38


©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

ConversionModel™ – prekės ţenklų stiprumo matavimas

39

Visaapimantis požiūris į vartotojo elgseną lemiančius veiksnius

Power in the Market – rinkos faktoriai

RINKOS DALIS

+

Power in the Mind – „meilė“ prekės ženklui

ConversionModel - privalumai

Geriau atspindi realų vartotojų elgesį ir leidžia numatyti verslo galimybes ir grėsmes

Tiksliai pamatuoja, kaip iš tiesų elgsis vartotojai

Trumpas klausimynas padeda surinkti kokybiškus ir patikimus duomenis

*Šaltinis: 37 000 panelės respondentų tyrimas Jungtinėje Karalystėje, JAV ir Kinijoje

Power in the Mind+Power in the Market koreliacija su rinkos dalimi: R=0.96*

Prekės ženklo stiprumas, augimo galimybės ir galimos grėsmės

Prekės ženklų, kurie kelia grėsmę ar siūlo galimybes augti, nustatymas

Potencialių ar rizikingų vartotojų segmentų apibūdinimas

Įvaizdžio savybių bei rinkos faktorių, kurie stabdo ir riboja prekės ženklo augimą, identifikavimas

1

2

3

4


©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT

TRI*M™ – santykių su pagrindinėmis kompanijos interesų grupėmis valdymas

40

Savanaudţiai Gyventojai

Ambasadoriai Vedliai

Atmetėjai Atsiskyrėliai

Racionalieji Kritikai

Aukšta reputacija / prisirišimas

Ţema reputacija / prisirišimas

Aukšta

s p

asitenkin

imas/

Puik

ūs s

anty

kia

i Ţem

as p

asitenkin

imas/

Pra

sti s

anty

kia

i

40 60 80 100

Ţemas pasitenkinimas,

prisirišimas, reputacija

Aukštas pasitenkinimas, prisirišimas, reputacija

49

Bendras

60

Grupė A

75

Grupė B

70

Konkretus verslo sektorius*

48

Europa*

65

Pasaulis*

*pateikiami kaip pavyzdys

TRI*M indeksas – vienas skaičius vidinei ir išorinei lyginamajai analizei ir nuolatiniam stebėjimui.

TRI*M tipologija – parodo 4 interesų grupių tipus pagal santykį su organizacija.

TRI*M veiksmų matricos* – leidžia išskirti silpnąsias ir stipriąsias puses, todėl aišku, kur galite taupyti, o kur turėtumėte investuoti.

Higieniniai faktoriai Motyvatoriai

Potencialas?/ Taupymas? Paslėptos galimybės

Aukšta

Ţem

a

Aukšta Ţema

Nuro

dyta

svarb

a

Įtaka klientų prisirišimui / darbuotojų prisirišimui / reputacijai

Bendradarbiavimas

su kolegomis

Atlygis už darbą

Profesinis tobulėjimas Tiesioginis

vadovas

*Matricoje pateikti TRI*M darbuotojų tyrimo galimų aspektų grupių pavyzdţiai.

Vidaus

informacija

Įmonės

vadovybė


©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


Analizuojant ţiniasklaidos auditoriją TNS LT naudoja moderniausius tyrimų įrankius, aktyviai seka tendencijas bei nuolat investuoja į naujausias tyrimų technologijas. Norėdama pateikti kuo tikslesnę informaciją klientams tiek pirminių duomenų rinkimui, tiek duomenų analizei, bendrovė naudoja tik paţangiausias ir tarptautiniu mastu pripaţintas bei naudojamas duomenų apdorojimo sistemas. TNS LT naudojama naujausia programinė įranga leidţia ją operatyviai atnaujinti prisitaikant prie besikeičiančių klientų poreikių, lengvai koreguoti analizuojamas auditorijas, jų imtis bei įvairius tyrimų pjūvius. Tokiu būdu bendrovės vykdomi ţiniasklaidos tyrimai gali patenkinti ne tik dabartinius, bet ir ateities transliuotojų, media planavimo agentūrų ir reklamos uţsakovų poreikius

TNS LT NAUDOJAMI DUOMENŲ APDOROJIMO ĮRANKIAI

41

TNS LT naudojama ţiniasklaidos auditorijos tyrimo įranga: Tiesioginis interviu respondento namuose kompiuterio pagalba (CAPI) – tiesioginiam interviu naudojami specialūs planšetiniai kompiuteriai su GPS funkcija, kuri realiu laiku fiksuoja, kur ir kaip yra atliekamas kiekvienas interviu. Lietuvoje esame vieninteliai, kurie gali pateikti tokį apčiuopiamą uţtikrinimą, kad apklausa buvo atlikta laikantis visų atrankos reprezentatyvumo ir patikimumo taisyklių; Rapid Meters – moderniausi TV prietaisai, kurie veiks naujausiu TV auditorijos matavimo pagrindu – Audio Matching. Ši naujausia garso sugretinimo metodika leis ne tik išmatuoti įrašyto TV ţiūrėjimo apimtis, bet ir įvertinti, kokia kanalo auditorijos dalis konkrečią laidą ţiūrėjo gyvai, o kiek ţiūrovų tą laidą perţiūrėjo vėliau, įrašytą. Taikant šią paţangiausią technologiją bus galima tiksliai įvertinti vis labiau fragmentuotą, sudėtingą, įvairiais prietaisais pasiekiamą ir įvairiais būdais perduodamą medijų kanalą – televiziją;

TNS LT naudojamos duomenų analizės programinės įrangos: InfoSys+ – televizijos auditorijos duomenų analizės programa padeda paprasta, greitai bei itin detaliai analizuoti TV auditorijos, programų ir reklamos duomenis, atsiţvelgiant į konkretaus vartotojo poreikius. Ši analizės programa naudojama duomenų analizei net 31-oje pasaulio šalyje, yra nuolat tobulinama ir atnaujinama , atsiţvelgiant į besivystančius rinkų poreikius. Galileo™ – media planavimo ir analizės sistema, daţniausiai naudojama spaudos auditorijos duomenų analizei ir vystoma pagal tyrimų kompanijų, ţiniasklaidos kanalų, reklamos ir ţiniasklaidos agentūrų poreikius. Ši programinė įranga leidţia ne tik suplanuoti visus reklaminės kampanijos etapus, bet ir kurti bei analizuoti įvairias tikslines grupes. Taikoma Spaudos auditorijos, TNS Atlas, Semiometrie tyrimams. Plačiau naudojama Europos, Skandinavų šalyse, Rusijoje; SuperNova™ – sistema skirta radijo tyrimo duomenų analizei bei reklaminių kampanijų planavimui, kurioje naudojami paţangiausi statistiniai duomenų apdorojimo metodai. Plačiau naudojama Europos, Skandinavų šalyse, Rusijoje; AdexSpot – reklamos monitoringo duomenų analizės programinė įranga, kuri leidţia detaliai įvertinti reklamos kampanijų dydį, laiką bei kiekį skirtinguose ţiniasklaidos kanaluose. Ši sistema leidţia analizuoti ir sisteminti duomenis pagal skirtingus ir itin sudėtingus pjūvius.

©TNS 2013

X AXIS

LOWER LIMIT

UPPER LIMIT

CHART TOP

Y AXIS Y AXIS LIMIT


Pasiekimas (Reach) Televizijos: ţmonių, ţiūrėjusių tam tikrą TV kanalą bent 1 minutę

per pasirinktą periodą (savaitę, mėnesį, metus), skaičius tūkstančiais arba procentais.

Radijo: ţmonių, klausiusių tam tikros radijo stoties bent 15 minučių per pasirinktą periodą (savaitę, mėnesį, metus), skaičius tūkstančiais arba procentais.

Dienos pasiekimas (Daily Reach) Televizijos: ţmonių, ţiūrėjusių tam tikrą TV kanalą bent 1 minutę

per dieną, skaičius tūkstančiais arba procentais. Radijo: ţmonių, klausiusių tam tikros radijo stoties bent 15 minučių

per dieną, skaičius tūkstančiais arba procentais. Auditorijos struktūra (Share) Televizijos: Viso ţiūrėto laiko dalis, tenkanti konkrečiam kanalui. Radijo: Viso klausyto laiko dalis, tenkanti konkrečiai radijo stočiai. Vidutinė auditorija (reitingas) Televizijos: TV programos ar laiko intervalo vidutinė auditorija

procentais. Radijo: radijo laidos ar laiko intervalo vidutinė auditorija

procentais. Spaudos: vidutinė vieno leidinio numerio auditorija procentais. Bendra skaitytojų auditorija Spaudoje: ţmonių, skaičiusių ar varčiusių bent vieną leidinio numerį (dienraščius - per dvi savaites, savaitraščius - per šešias savaites, mėnraščius – per šešis mėnesius) procentas.

GRP (Gross Rating Point) Suminė vidutinė auditorija (reitingų suma). TRP (Target Rating Point) Tikslinės grupės suminė vidutinė auditorija (tikslinės grupės reitingų suma).

.

GROSS Ţiniasklaidos kanalų pajamos, skaičiuojamos pagal oficialius kainininkus. Duomenys pateikiami neskaičiuojant nuolaidų, remiamos reklamos, barteriniais ţiniasklaidos priemonių tarpusavio mainais uţsakytos reklamos bei ţiniasklaidos savireklamos. NET Realios ţiniasklaidos kanalų pajamos, skaičiuojamos atmetus vidutinės apimties nuolaidas ir agentūrų nuolaidas. Ţiniasklaidos kanalų NET pajamų duomenys apima visą reklamos rinką. CPT (cost per thousand) Lyginamoji tūkstančio ţmonių pasiekimo kaina, paskaičiuota konkrečiam reklamos vienetui (pvz. 30 sek. TV reklaminiam klipui). CPC (cost per capita) Vienam šalies gyventojui skiriamos reklamos išlaidos (NET). Komunikacijos efektyvumo indeksas Išvestinis dydis, nusakantis tam tikro periodo tiriamo objekto komunikacijos vertę atsiţvelgiant į objekto paminėjimų skaičių, reikšmingumo faktorius (vieta šaltinyje, paminėjimus antraštėse, paminėjimų gausumą, vaidmenį pranešime, vaizdinę informaciją, atstovų komentarus) ţiniasklaidos šaltinių, kuriuose buvo minimas objektas, vidutinės auditorijos rodiklius bei toną. Pasiektas kontaktų skaičius Skaičius ţmonių, galėjusių matyti/girdėti pranešimus, kuriuose buvo minimas tiriamas objektas. Occurrencies Banerinės reklamos kiekis, tai yra kartai, kiek reklama buvo uţfiksuota automatinės Evaliant™ monitoringo sistemos.

Trumpas leidinyje naudojamų terminų ţodynėlis

42

Documents

Ţiniasklaidos tyrimų apţvalga 2013 CHART TOP½iniasklaidos tyrimų... · 2014-04-09 · ©TNS 2013 X AXIS LOWER LIMIT UPPER LIMIT CHART TOP Y AXIS Y AXIS LIMIT Reklamos monitoringas