ISSN 1392–0448

VILNIAUS UNIVERSITETAS

Lietuvos istorijos studijos

2

ISSN 1392–0448

VILNIUS UNIVERSITY

Studies of Lithuania’s History

2007Vol. 19

Research papers

Published since 1992

Vilnius University Publishing House2007

3

ISSN 1392–0448

VILNIAUS UNIVERSITETAS

Lietuvos istorijos studijos

200719 tomas

Mokslo darbai

Leidþiami nuo 1992 metø

Vilniaus universiteto leidykla2007

4

Redaktor iø koleg i ja (Edi tor ia l Board)

Vyriausiasis redaktorius (Editor-in-Chief)

Prof. habil. dr. Vygintas Bronius Pðibilskis – Vilniaus universitetas (Istorija 05H)Vilnius University (History 05H)

Atsakingasis sekretorius (Executive Secretary)Doc. dr. Sigitas Jegelevièius – Vilniaus universitetas (Istorija 05H)

Vilnius University (History 05H)Nariai (Editors):Prof. dr. Alfredas Bumblauskas – Vilniaus universitetas (Istorija 05H)

Vilnius University (History 05H)Prof. dr. Zenonas Butkus – Vilniaus universitetas (Istorija 05H)

– Vilnius University (History 05H)Prof. habil. dr. Sven Ekdahl – Geteborgo universitetas, Ðvedija (Istorija 05H)

– Göteborg University (History 05H)Prof. habil. dr. Edvardas Gudavièius – Vilniaus universitetas (Istorija 05H)

– Vilnius University (History 05H)Dr. Magnus Ilmjärv – Talino universitetas, Estija (Istorija 05H)

– Tallinn University (History 05H)Prof. habil. dr. Anatolij J. Ivanov – Rusijos mokslø akademijos Rusijos istorijos institutas,

Rusija (Istorija 05H)– Institute of Russian History, Russian Academy of Sciences

(History 05H)Dr. Michail M. Krom – Sankt Peterburgo Europos universitetas, Rusija (Istorija 05H)

European University at St. Petersburg (History 05H)Prof. dr. Aleksiejus Luchtanas – Vilniaus universitetas (Istorija 05H)

– Vilnius University (History 05H)Prof. habil. dr. Józef Maroszek – Balstogës universitetas, Lenkija (Istorija 05H)

– University of Biaùystok (History 05H)Prof. habil. dr. Zenonas Norkus – Vilniaus universitetas (Sociologija 05S)

– Vilnius University (Sociology 05S)Doc. dr. Edmundas Rimða – Lietuvos istorijos institutas (Istorija 05H)

– Institute of Lithuanian History (History 05H)Prof. habil. dr. Waldemar Rezmer – Torûnës Mikalojaus Koperniko universitetas, Lenkija (Istorija 05H)

Nicolaus Copernicus University, Toruñ (History 05H)Prof. dr. Genadz Saganoviè – Europos humanitarinis universitetas, Lietuva (Istorija 05H)

– European Humanities University, Lithuania (History 05H)

Redakcijos adresas (Address):

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas(Vilnius University Faculty of History)Universiteto g. 7, LT-01513 Vilnius. LithuaniaEl. paðtas (e-mail): janina.leoniene@if.vu.ltaurimas.svedas@if.vu.lthttp://www.lis.lt

Straipsniai vertinti dviejø recenzentøThe articles were reviewed by two experts

Included in:EBSCO publishing.ABC Clio,articles are abstracted and indexed inHISTORICAL ABSTRACTS and AMERICA:HISTORY AND LIFE

© Vilniaus universitetas, 2007© Vilnius University, 2007

5

TURINYS

STRAIPSNIAI IR PRANEÐIMAI

Linas Girlevièius. Vilniaus bastioniniai átvirtinimai XVII–XVIII amþiuje ................................... 9

Aelita Ambrulevièiûtë. Mugës ir jø vaidmuo prekybos struktûrojeVilniaus ir Kauno gubernijose 1861–1914 metais ................................................................ 24

Julius Þukas. Stambiosios pramonës atsiradimas Klaipëdos kraðte(XIX amþiaus pabaiga – XX amþiaus pradþia) ...................................................................... 41

Giedrë Polkaitë. Reklama lietuviðkoje periodikoje 1918–1940 metais:kiekybinës ir kokybinës raidos ypatybës ................................................................................. 52

Aleksandr Vabiðèeviè. Lietuviø kultûros ir ðvietimo sàjûdis baltarusiø–lietuviø paribyje1920–1939 metais vietinës lenkø administracijos poþiûriu .................................................. 67

Auðra Jurevièiûtë. Kariuomenës pirmûnø sàjungos ákûrimas ir veikla 1937–1940 metais ......... 80

Robertas Ðimkus. Latvijos ir Lietuvos istoriografijos paralelës:bandymai bendradarbiauti ir problemos tarpukaryje ......................................................... 100

Kristina Burinskaitë. KGB kova su antisovietinëmis apraiðkomis Lietuvojeir iðeivijoje: þmoniø kompromitavimas ............................................................................... 113

Valdemaras Klumbys. Visuomenës nuomonës veikimo sàlygos sovietinëje Lietuvoje ............. 124

Aurimas Ðvedas. Sovietinës lietuviø istoriografijos raidos lûþiø paieðkos: 1956 metai (?) ..... 139

Nerijus Ðepetys. Rusijos ir Lietuvos santykiai XX amþiaus ðiuolaikinëjelietuviø istoriografijoje .......................................................................................................... 150

KNYGØ LENTYNOJE

Nerijus Ðepetys. Rec.: Streikus A. Diplomatas Stasys Antanas Baèkis. Vilnius:Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007. 292 p. ....................... 163

MOKSLINIS GYVENIMASMarija Drëmaitë. Tensions of Europe – transnacionalinë XX amþiaus Europos istorija per

technologijos istorijos prizmæ .............................................................................................. 171Lirija Steponavièienë. Maskvoje diskutuota apie Lietuvos Metrikà ir statutus .......................... 175

„LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJØ“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS SUKAKTIS

Mintautas Bloþë. Vygintui Broniui Pðibilskiui – 65-eri .............................................................. 178

6

CONTENT

ARTICLES AND REPORTS

Linas Girlevièius. Vilnius bastion fortifications in 17th–18th century .............................................. 9

Aelita Ambrulevièiûtë. Fairs and his role in pattern of trade in Vilnius and Kaunas provincein 1861–1914 ........................................................................................................................... 24

Julius Þukas. The Origin of the Large-Scale Industry in Klaipëda’s Regionin the end of the 19th – beginning of the 20th century ............................................................. 41

Giedrë Polkaitë. Advertising in Lithuanian Periodicals in 1918–1940: Characteristics of itsQuantitative and Qualitative Developement.......................................................................... 52

Aleksandr Vabischevich. Attitude of the Local Polish Administration towardsLithuanian Cultural and Educational Movement in the Lithuanian-BelorusianPeriphery in 1920–1939 .......................................................................................................... 67

Auðra Jurevièiûtë. The Establishment and Activity of Military Achievers Union(1937–1940) ............................................................................................................................. 80

Robertas Ðimkus. The parallels of Latvian and Lithuanian historiography : the attempts ofcooperation and problems in the period between the two Wars ........................................ 100

Kristina Burinskaitë. KGB Struggle with Antisoviet Manifestation in Lithuania and Abroad:People’s Discreditation ......................................................................................................... 113

Valdemaras Klumbys. The Conditions of Public Opinion Action in Soviet Lithuania ............ 124

Aurimas Ðvedas. Search for the turning points in the SovietLithuanian historiography: 1956 (?) .................................................................................... 139

Nerijus Ðepetys. Relations between Russia and Lithuania in the contemporaryLithuanian historiography .................................................................................................... 150

BOOK SHELF

Nerijus Ðepetys. Rec.: Streikus A. Diplomatas Stasys Antanas Baèkis. Vilnius:Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007. 292 p. ....................... 163

SCIENTIFIC LIFEMarija Drëmaitë. Tensions of Europe – Transnational History of the 20th century

Europe from the Vievpoint of History of Technology ........................................................ 171

Lirija Steponavièienë. The Lithuanian Metrica and the Statutes discussed in Moscow ............ 175

Mintautas Bloþë. Vygintas Bronius Pðibilskis – 65 Years Anniversary .................................... 178

7

ÑÎÄÅÐÆÀÍÈÅ

ÑÒÀÒÜÈ È ÑÎÎÁÙÅÍÈß

Ëèíàñ Ãèðëÿâè÷þñ. Áàñòèîííûå óêðåïëåíèÿ Âèëüíþñà XVII–XVIII ââ. ................................ 9

Àýëèòà Àìáðóëåâè÷þòå. ßðìàðêè è èõ ðîëü â ñòðóêòóðå òîðãîâëè âÂèëåíñêîé è Êîâåíñêîé ãóáåðíèÿõ ................................................................................. 24

Þëþñ Æóêàñ. Âîçíèêíîâåíèå êðóïíîé ïðîìûøëåííîñòè â Êëàéïåäñêîì êðàå(êîíåö Õ1Õ – íà÷àëî ÕÕ ââ.) ............................................................................................ 41

Ãèåäðå Ïîëêàéòå. Ðåêëàìà â ëèòîâñêîé ïåðèîäèêå 1918–1940 ãã.: êîëè÷åñòâåííûå èêà÷åñòâåííûå õàðàêòåðèñòèêè ðàçâèòèÿ ......................................................................... 52

Àëåëñàíäð Âàáèùåâè÷. Ëèòîâñêîå êóëüòóðíî-ïðîñâåòèòåëüñêîå äâèæåíèå íàáåëîðóññêî-ëèòîâñêîì ïîãðàíè÷üå â 1920–1939 ãã.  îöåíêàõ ìåñòíîé ïîëüñêîéàäìèíèñòðàöèè ................................................................................................................... 67

Àóøðà Þðÿâè÷þòå. Îñíîâàíèå è äåÿòåëüíîñòü Ñîþçà ïåðâûõ îðãàíèçàòîðîâ Âîéñêàëèòîâñêîãî (1937–1940 ãã.) ................................................................................................. 80

Ðîáåðòàñ Øèìêóñ. Ïàðàëåëëè ëàòûøñêîé è ëèòîâñêîé èñòîðèîãpaôèè:îïûò è ïðîáëåìû ìåæâîåííîãî ïåðèîäà ...................................................................... 100

Êðèñòèíà Áóðèíñêàéòå. Áîðüáà ÊÃÁ ñ ïðîÿâëåíèÿìè àíòèñîâåòñêèõ íàñòðîåíèéâ Ëèòâå è â ñðåäå ëèòîâñêîé ýìèãðàöèè ........................................................................ 113

Âàëüäåìàðàñ Êëóìáèñ. Óñëîâèÿ äåéñòâèÿ îáùåñòâåííîãî ìíåíèÿ â ñîâåòñêîé Ëèòâå .... 124

Àóðèìàñ Øâÿäàñ. Ïîèñê ïåðåëîìîâ â ðàçâèòèè ëèòîâñêîé ñîâåòñêîé èñòîðèîãðàôèè:1956 ãîä (?) ........................................................................................................................ 139

Íåðèþñ Øåïåòèñ. Ðîññèéñêî-ëèòîâñêèå îòíîøåíèÿ ÕÕ âeêa â ñîâðåìåííîéëèòîâñêîé èñòîðèîãðàôèè............................................................................................... 150

ÍÀ ÊÍÈÆÍÎÉ ÏÎËÊÅ

Íåðèþñ Øåïåòèñ. Ðåö.: Streikus A. Diplomatas Stasys Antanas Baèkis. Vilnius:Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007. 292 p. .............................. 163

ÍÀÓ×ÍÀß ÆÈÇÍÜ

Ìàðèÿ Äðåìàéòå. Tensions of Europe – òðàíñíàöèîíàëüíàÿ èñòîðèÿ Åâðîïû ÕÕ âåêà÷åðåç ïðèçìó èñòîðèè òåõíoëoãèè ................................................................................. 171

Ëèðèÿ Ñòåïîíàâè÷åíå.  Ìîñêâå øëà äèñêóññèÿ î Ëèòîâñêîé Ìåòðèêå è ñòàòóòàõ ........ 175

ÞÁÈËÅÉ ÃËÀÂÍÎÃÎ ÐÅÄÀÊÒÎÐÀ „LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS“

Ìèíòàóòàñ Áëîæå. Âèãèíòàñó Áðîíþñó Ïøèáèëüñêèñó 65 ëåò ......................................... 178

8

9

ISSN 1392–0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2007 19

Straipsniai ir praneðimai

VILNIAUS BASTIONINIAI ÁTVIRTINIMAIXVII–XVIII AMÞIUJE

Linas Girlevièius

DoktorantasVilniaus universiteto Istorijos fakultetoArcheologijos katedraEl. paðtas: girlevicius@gmail.com

Vilniaus bastioniniai átvirtinimai yra susilaukænedaug miesto praeities ir Lietuvos karybos isto-rijà tyrinëjusiø specialistø dëmesio. Tai lëmë ke-letas prieþasèiø: skurdþios þinios apie ðiuos áren-ginius istoriniuose ðaltiniuose, menkai informa-tyvi ikonografinë medþiaga ir kt. Vilniaus bastio-niniai átvirtinimai, nors iki ðiol neiðlikæ, yra reikð-mingi siekiant iliustruoti Lietuvos ir Abiejø Tau-tø Respublikos karinës minties raidà, valstybëskarybos vietà XVII–XVIII a. europiniame kon-tekste. Todël manytume, kad ðià temà yra pras-minga nagrinëti. Norint iðtirti ðiuos gynybiniusárenginius, bûtina taikyti kompleksiná tyrimo me-todà. Ðiame straipsnyje siekiama, pasiremiant ne-gausiais ikonografiniais, istoriniais ðaltiniais, is-toriniø bei archeologiniø tyrinëjimø duomenimis,rekonstruoti Vilniaus gynybinës sistemos koncep-cijà ir jos materialiàjà iðraiðkà XVII a. viduryje,naujøjø laikø gynybiniø átvirtinimø raidà po es-miniø Vilniui XVII a. vidurio ávykiø iki XVIII a.pabaigos.

Susidomëta Vilniaus bastioniniais átvirtini-mais XX a., tarpukaryje. Daugiau dëmesio ðiemsátvirtinimams skyrë Vilniaus praeitá tyrinëjæs

prof. M. Morelovskis. Jam vadovaujant 1940–1942 m. buvo sudarytas rekonstrukcinis Vil-niaus prieð 1655 m. planas su paaiðkinimais1.Plane tarp kitø objektø pavaizduoti ir Vilniøjuosæ bastioniniai átvirtinimai. Negausiø isto-riniø duomenø apie Vilniaus bastioninius átvir-tinimus pateikia ir kiti Vilniaus istorijà tyrinë-jæ specialistai2. Po Antrojo pasaulinio karo da-lies bastioniniø átvirtinimø istorija apþvelgia-ma atskirø Vilniaus daliø istoriniuose tyrimuo-se3, taèiau apsiribota istoriniø planø analizeir anksèiau skelbtø teiginiø kartojimu. Pla-èiausiai iki ðiol XVII–XVIII a. bastioninius

1 Moreùowski M. Vilnius prieð 1655. Rekonstrukci-nio plano 318 numeriø paaiðkinimas. Vilnius, 1940–1942. Vilniaus apskrities archyvas (toliau – VAA), f. 5,b. 89 (naudotasi prof. M. Morelovskio sudaryto paaiðki-nimo vertimo á lietuviø kalbà (vertë V. Þemkalnis-Land-sbergis?) rankraðèiu bei maðinraðèiu). Vienas plano va-riantas saugomas Lietuvos dailës muziejuje. Kuriant pla-nà panaudota turtinga istoriniø, ikonografiniø ðaltiniø,natûros tyrimø medþiagos bazë, dalis ðiø ðaltiniø ir tuo-metiniø tyrimo objektø iki ðiol neiðlikæ.

2 Lowmiañska M. Wilno przed najazdem Moskiew-skim 1655 roku. Wilno, 1929, s. 32–33.

3 Racevièienë A. Pietinio Vilniaus apvaþiavimo isto-riniai tyrimai. Vilnius, 1992. VAA, f. 5, b. 6389, p. 6–8.

10

Vilniaus átvirtinimus yra tyrinëjæs lenkø tyri-nëtojas E. Malachovièius4.

XVII a. tæsësi Abiejø Tautø Respublikos kon-kurencija rytø erdvëje su Maskvos / Rusijos vals-tybe. Atsirado ir nauja grësmë – sustiprëjusi Ðve-dijos karalystë. Prieðprieðà nulëmë nesëkmingaXVI a. pab. – XVII a. pr. Respublikos uþsieniopolitika. Karalius Zigmantas III Vaza kovojo dëlÐvedijos sosto ir uþ katalikybës átakà ðioje ðalyje.1620–1621 m. vyko karas su Turkija. XVII a.pirmojoje pusëje – viduryje Maskva palaikë ka-zokø maiðtà Ukrainoje ir, motyvuodama kovauþ staèiatikiø teises, nusiaubë LDK teritorijà5.1655 m. okupuotas Vilnius, iðþudyta ir mirë nuoepidemijø daug jo gyventojø. 1655–1660 m. vy-ko karas su Ðvedija. Valstybëje prasidëjo vadina-masis „tvano“ laikotarpis. Dël karø ir epidemijøsmarkiai sumaþëjo gyventojø LDK teritorijoje,buvo paralyþiuotas ûkis, sulëtëjo kultûros raida.Kunigaikðtystës teritorija tapo prieðo kariuome-niø karo arena su visais ið to kylanèiais padari-niais. Kultûrine prasme kraðtas ëmë atgimtiXVIII a., taèiau karinë ir politinë virðenybë ryti-nëje Europos dalyje pamaþu perëjo á ilgalaikioLDK konkurento Maskvos / Rusijos valstybësrankas. Dël to LDK 1794 m. buvo aneksuotaRusijos imperijos.

XVII–XVIII a. Europoje ávyko dideliø ka-rybos pokyèiø. XVI a. iðplitusià naujàjà italø bas-tioninës fortifikacijos sistemà ëmë keisti XVI irXVII a. sandûroje susiformavusi senoji olandøbastioninës fortifikacijos sistema. Pastaroji nuopirmosios skyrësi tuo, kad árengiant átvirtinimuspagal olandø sistemà atsisakyta mûriniø bastio-niniø konstrukcijø sutvirtinimø ir kazematø. Bu-vo supilami neaukðti grunto pylimai ir kasami

platûs gynybiniai grioviai. Vienas olandø bas-tioninës fortifikacijos sistemos bruoþø – papil-domi gynybiniai árenginiai, kurie buvo statomiprieðais bastioniná frontà6. XVII a. pirmojoje pu-sëje pagal ðià sistemà árengtos tvirtovës tapo po-puliarios Europoje. Populiarumo prieþastys bu-vo kelios: maþesnës nei remiantis italiðka forti-fikacijos sistema pastatytø tvirtoviø árengimo sà-naudos, tvirtovei ar lauko átvirtinimams statytibûtino laiko ekonomija, pylimams statyti ir su-tvirtinti tiko netoliese esanèios medþiagos7 ir kt.Ávairiø modifikacijø bastioniniai átvirtinimai Va-karø pasaulyje buvo populiarûs visu straipsnyjeaptariamu laikotarpiu.

Dabartinëje Lietuvos teritorijoje buvo tik dvibastioninës tvirtovës: Birþai ir Klaipëda. Nevie-nodos ðiø tvirtoviø atsiradimo prieþastys. Ðiosvietovës XVII a. priklausë skirtingoms valsty-bëms – Abiejø Tautø Respublikai ir Prûsijos ku-nigaikðtystei. Lietuvos teritorijoje bûta bastioni-niø átvirtinimø saugomø dvarø: Baltadvaris, Sie-sikai ir kt. Daugiau bastioniniø tvirtoviø ir dva-rø bûta dabar Baltarusijai priklausanèiose isto-rinëse LDK þemëse. Tai lëmë keletas aplinky-biø. Esant prastam Respublikos teritorijos for-tifikavimui ir neturint reguliariosios kariuome-nës, savo valdø apsauga rûpinosi stambieji þem-valdþiai. Stambioji þemëvalda nuo seno vyravorytinëse ir pietinëse LDK teritorijose, todël þem-valdþiø centruose (pvz., Radvilø valdomame Ne-svyþiuje) buvo steigiamos ir modernios tvirto-vës. Tvirtovës buvo aktualesnës rytinëje LDK da-lyje – labiausiai tikëtinoje karinio konflikto zo-noje. Susiklosèius Respublikai nepalankiai geo-politinei situacijai, XVII a. pirmojoje pusëje bas-tioniniais átvirtinimais buvo átvirtinami jos mies-

4 Maùachowicz E. Fortyfikacje Wilna. Czæúã III //Teka Komisji urbanistyki i architektury. T. XXV. Wrocùaw–Warszawa–Kraków, 1992, s. 163–168.

5 Plaèiai apie ðiuos ávykius – Ñàãàíîâi÷ Ã. Íåâÿ-äîìàÿ âàéíà 1654–1667. Ìiíñê, 1995.

6 ßêîâëåâ Â. Èñòîðèÿ êðåïîñòåé. Ýâîëþöèÿ äîë-ãîâðåìåííîé ôîðòèôèêàöèè. Ñàíêò-Ïåòåðáóðã, 1995,ñ. 43–45.

7 Veliutë I. XVI–XVII a. fortifikacijos raidos atspin-dþiai Lietuvoje // Karo archyvas. T. 17. Vilnius, 2002,p. 20–21.

11

tai: 1621–1624 m. Varðuva, maþdaug 1640 m.Gdanskas. Didëjant pavojui ið rytø, Vilnius taippat átvirtintas tokiais átvirtinimais. Manoma, kadðie átvirtinimai Vilniuje pradëti statyti 1648 m. Jøprojektavimas siejamas su Vladislovo Vazos kari-nio kartografo, LDK karo inþinieriaus pulkinin-ko Frydricho Getkanto veikla Vilniuje8. Abu þino-mi F. Getkanto 1648 m. Vilniaus planai sudarytirengiant naujà gynybinæ miesto koncepcijà. Pla-nuose greta tuomeèio miesto gynybai svarbiausiøobjektø (piliø gynybinës sistemos, miesto gynybi-nës sienos statiniø komplekso), paþymëti gatviø irkeliø tinklas gynybine siena átvirtintos miesto da-lies iðorëje, vandens telkiniai (bei uþtvankos?) irtiltai per juos, taip pat kiti pavieniai aplink miestàbuvæ objektai. Pastarøjø aplinkoje vëliau buvoárengti nauji gynybiniai átvirtinimai arba, galbût,juos planuota árengti. Ið ðiø objektø paminëtini:Plikasis (Trijø kryþiø) kalnas, Ðv. Stepono, Ðv. Jo-kûbo ir Pilypo, Ðv. Jurgio baþnyèios.

Kokie tiksliai buvo Vilniaus fortifikavimonaujos kartos gynybiniais árenginiais projektai,nëra aiðku. M. Morelovskiui vadovaujant suda-rytame Vilniaus iki 1655 m. plane bei jo paaið-kinime nurodoma buvus du bastioniniø átvirti-nimø „þiedus“:

1. Pirmasis árengtas nedideliu atstumu prie-ðais miesto gynybinæ sienà.

2. Antrasis atitolæs nuo miesto gynybiniøátvirtinimø.

Atkurdamas bastioniniø átvirtinimø kon-strukcijà M. Morelovskis rëmësi F. Getkanto Ku-dako tvirtovës prie Dniepro pylimo pjûviais irmatmenimis. F. Getkanto daryti ðios tvirtovësbrëþiniai 1655–1660 m. buvo iðveþti á Ðvedijà.Jø kopijas 1926 m. publikavo A. Èolovskis9. Tuo-

metinëje Europoje galiojo bendros fortifikavi-mo taisyklës, paremtos tiksliais matematiniaisskaièiavimais, nepaliekanèios didelës erdvës in-þinieriaus interpretacijai. Nusistovëjusias pro-porcijas bei statymo taisykles turëjo ir netaisyk-lingos tvirtovës10. Antrasis bastioniniø átvirtini-mø þiedas buvo giminiðkas Kudako tvirtovësátvirtinimams, o pirmojo, buvusio greta miestogynybinës sienos, gynybiniø árenginiø paskirtisbuvo jà sustiprinti. M. Lovmianska nurodo, kad1648 m. pradëti átvirtinimø statybos darbai tru-ko keletà mënesiø ir atnaujinti tik 1654 m. 1655–1659 m. bastioniniai gynybiniai átvirtinimai bu-vo rekonstruojami Maskvos / Rusijos valstybëskariniø pajëgø – buvo keièiamos kariniø veiks-mø metu sudegusios medinës átvirtinimø dalysir árengiami nauji gynybiniai átvirtinimai11. Yraþinoma, kad Maskvos kariniø pajëgø vaivada Ða-chovskis siuntë carui fortifikacijø planà ir apra-ðymà, taèiau ðio dokumento istorikams aptiktinepavyko.

Geriausias ikonografinis ðaltinis VilniausXVII–XVIII a. bastioniniams átvirtinimams ty-rinëti ir lokalizuoti yra 1737 m. datuojamas ne-þinomo autoriaus sudarytas planas ið saksø ge-nerolo J. M. Fiurstenhofo rinkinio12. XVIII a.antrosios pusës – XIX a. miesto ir atskirø jo da-liø planai nesuteikia informacijos apie aptaria-mø átvirtinimø sandarà, taèiau kartais leidþia juoslokalizuoti vietovëje, atsekti jø formø kaità vëly-vajame egzistavimo laikotarpyje.

Daugiau duomenø bastioniniø gynybiniø áren-giniø lokalizavimui gali suteikti XVII–XIX a.kapiniø ir kitø laidojimo paminklø kartografa-vimas. Vilniuje yra nemaþa kapiniø, laidojimovietø, maþai þinomø ið istoriniø ðaltiniø ir iko-

8 Lowmiañska M. Wilno przed najazdem..., s. 32;Moreùowski M. Vilnius prieð 1655. Rekonstrukcinio pla-no... Nr. 18 paaiðkinimas; Maùachowicz E. FortyfikacjeWilna. Czæúã III..., s. 163.

9 Czoùowski A. Kudak. Przyczynki do zaùoýenia i upad-ku twierdzy // Kwartalnik Historyczny R. 40:1926, s. 161–184 (iliustracijos straipsnio gale).

10 Veliutë I. XVI–XVII a. fortifikacijos raidos..., p. 15.11 Lowmiañska M. Wilno przed najazdem...,

s. 32–33.12 Kokybiðka plano kopija publikuota – Drëma V.

Dingæs Vilnius. Vilnius, 1991, p. 38–39, pav. 31–32.

12

nografinës medþiagos. Jø aptinkama statybosdarbø ar archeologiniø tyrinëjimø metu. Ðiø ty-rinëjimø metu piliø ir átvirtintos miesto teritori-jos uþribyje aptiktus laidojimo paminklus daþ-nai sunku datuoti archeologijoje taikomais me-todais. Taip yra dël datuojamosios medþiagos sto-kos krikðèioniðkuose laidojimo paminkluose,menko ar prastai iðlikusio kultûrinio sluoksnioistoriniø priemiesèiø teritorijose, tiriamøjø dar-bø fragmentiðkumo ðiose vietose ir kt. Uþ mies-to ribø XVII–XVIII a. buvo laidojami þmonës,kuriuos sàlyginai galime suskirstyti á kelias gru-pes: nepasiturintys miestieèiai, priemiesèiø gy-ventojai, epidemijø, karo aukos, saviþudþiai irkt. Manome, kad tinkamas bûdas menamø bas-tioniniø átvirtinimø linijoms lokalizuoti yra1655–1661 m. karo ir epidemijø aukø laidoji-mo vietø kartografavimas. Deja, jas daþnai gali-me iðskirti tik deduktyviai. XVIII a. pab. Vil-niuje steigiamos ávairiø konfesijø þmoniø kapi-nës daþnai visiðkai greta bastioniniø gynybiniøátvirtinimø. Paprasèiausias paaiðkinimas, kodëlpasirinktos tokios laidojimo vietos – siekta lai-doti uþ miesto ribø, o uþmiestis suvoktas ne tikkaip miestui13 nepriklausanèios þemës, bet irkaip vieta uþ sienø, pylimø, kontrolës punktø.Spëjame, kad dalis vilnieèiø, þuvusiø arba miru-siø nuo uþkreèiamøjø ligø 1655–1661 m. ávykiømetu, laidoti masiniuose kapuose prie bastioni-niø gynybiniø átvirtinimø, galbût, nebaigtø áreng-ti arba nebenaudojamø átvirtinimø gynybiniuo-se grioviuose. Tikëtina, kad dalis XVIII a. pab.– XIX a. Vilniaus kapiniø ásteigtos ankstesniømasiniø kapø vietose. Siekiant pagrásti ðias prie-laidas, straipsnyje pateikiami duomenys apieXVII–XVIII a. gynybiniø átvirtinimø aplinkojebuvusias laidojimo vietas, kuriose aptikta masi-niø kapø. Tuo siekiama parodyti, kad laidojimas

prie bastioniniø átvirtinimø nebuvo atsitiktinis.Galbût tai leistø lokalizuoti XVII a. viduryje su-projektuotas, bet nespëtas árengti ir todël neiðli-kusias bastioniniø gynybiniø átvirtinimø linijas?

Pirmasis bastioniniø átvirtinimø þie-das. M. Morelovskio plane rekonstruota visa pir-mosios gynybinës linijos trasa, miesto gynybi-nës sienos statiniø kompleksà juosianti ið piet-ryèiø, pietø ir vakarø. E. Malachovièius tokiøátvirtinimø buvimà laiko neátikëtinu14. Remda-miesi ðaltiniø analize teigtume, kad ði gynybinëlinija yra egzistavusi. Tarp pylimø ir gynybinëssienos buvo jau statant gynybinæ sienà iðkasti gy-nybiniai grioviai (fosos), kuriais tekëjo upeliai.Tikëtina, kad upeliuose bûta uþtvankø, skirtøkilus pavojui pakelti vandens lygá. Atkreiptinasdëmesys á 1737 m. pavaizduotø kai kuriø uþ gy-nybinës sienos buvusiø priemiesèiø kvartalø for-mas – jie primena netaisyklingø bastioniniøátvirtinimø liekanas. Rekonstruodami Vilniausurbanistinæ raidà XVII a. antrojoje pusëje –XVIII a. pradþioje galime teigti, kad miesto gy-nybinës sienos átvirtinimø komplekso „kampuo-se“ (dab. Pylimo–Palangos, Pylimo–Gëliø irM. Daukðos–A. Strazdelio g.) buvæ átvirtinimaibuvo apgyvendinti. Siekdamas pagrásti ðios pyli-mø linijos egzistavimà, M. Morelovskis pateikiair kitø faktø. Tai istorinës þinios ið miesto archy-vo apie naujø pylimø statybà prie fosos jëzui-tams priklausiusioje þemëje prieðais Bazilijonøvienuolynà. Ðioje vietoje buvusiø pylimø lieka-nos vaizduojamos viename ið P. Smuglevièiauspieðiniø15. G. Studnickis mini, kad iki pat XIX a.pradþios kalvinistø bendruomenæ nuo miestoskyrë griovys ir pylimas16. Dabartinë Islandi-

13 Þodis „miestas“ èia vartojamas kaip Vilniuje buvu-siø jurisdikcijø visuma.

14 Maùachowicz E. Fortyfikacje Wilna. Czæúã III...,s. 166, 5 iðnaðos paaiðkinimas.

15 Moreùowski M. Vilnius prieð 1655. Rekonstrukci-nio plano... Nr. 18 paaiðkinimas; Drëma V. Dingæs Vil-nius. Vilnius, 1991, p. 138, pav. 174.

16 Studnicki G. Kosciol ewangelicko-reformowany wVilnie. Historja – organizacja – úwiatynia. Wilno, 1935,s. 30–32, 60–61.

13

jos g. 1808 m. plane vadinama „Pylimo skers-gatviu“ (lenk. zaulek Walny), taip pat yra iki ðioliðlikæs istorinis Pylimo gatvës pavadinimas.M. Morelovskiui vadovaujant sudarytame planevaizduojama, kad ði bastioniniø átvirtinimø lini-ja nuo Radvilø rûmø dab. Vilniaus gatvëje, su-darydama plane trikampio formos dariná dab.Palangos g. rajone, tæsiasi iki dab. J. Basanavi-èiaus g. pradþios. Archeologiniø tyrimø metuðioje, menamoje, bastioniniø átvirtinimø linijojepylimø liekanø neaptikta. Nutrûksi dab. J. Ba-sanavièiaus g. pradþioje, M. Morelovskio pavaiz-duota pirmoji pylimø gynybinë linija, kartoda-ma gynybinës sienos konfigûracijà, tæsiasi iki gy-nybinës sienos Rûdninkø vartø. Yra nemaþa ti-kimybë, kad ðioje atkarpoje gynybinës linijos krað-tas sutampa su dab. Pylimo g. deðiniojoje pusëjestovinèiø pastatø rytiniø fasadø kontûru. Archi-tekto Roberto Zilinsko duomenimis, dalies ðiøpastatø (pvz., Pylimo g. 25/2) mûro tyrimai pa-rodë, kad jie stovëjo jau XVII a. pirmojoje pusë-je17. Tikëtina, kad ðie pastatai buvo bastioniniøátvirtinimø gynybinës linijos dalis. Spëjamosbastioniniø átvirtinimø linijos aplinkoje atliktøarcheologiniø tyrinëjimø rezultatai18 rodo, kadbent dalyje apraðomos atkarpos fiksuoti stori pil-tos struktûros kultûrinio sluoksnio horizontai, su-sijæ su didelës apimties þemës darbais. 2006 m.vandentiekio renovacijos metu kasant ðurfà priepastato Pylimo g. 41/1 pietrytinio kampo atkas-ta apardyta medinë konstrukcija ið pusiau skeltø

ir ið dalies nusmailintø puðiniø ràstø. Ðiø deta-liø ilgis ~1,5 m, plotis ~25 cm, jos turëjo hori-zontalias iðpjovas sujungimui19. Spëtume20, kadðios medinës konstrukcijos galëjo priklausyti pir-majai bastioniniø átvirtinimø linijai. Beje, bas-tioniniø átvirtinimø linká ðioje vietoje nurodo bu-vus ir M. Morelovskis.

Ðis tyrinëtojas rekonstruoja, kad nuo Rûdnin-kø vartø, plane lauþyta linija, bastioniniai átvirti-nimai supo pietinæ miesto gynybinës sienos kom-plekso dalá. Ðioje rekonstrukcinio plano dalyjematomi du netaisyklingø bastionø kontûrai tiesdabartiniu Halës turgumi21. Archeologiniø ty-rinëjimø ðioje miesto dalyje metu Morelovskioplane þymimø bastioniniø átvirtinimø liekanøaptikti nepavyko. XVI a. antràja puse – XVII a.pirmàja puse tyrimø autoriaus datuotos aðtrikuo-liø eilës, buvusios 6,3 m atstumu nuo gynybinëssienos ir árengtos ið 25–30 cm storio ràstø, lie-kanø aptikta á pietvakarius nuo Rûdninkø vartøvietos22. Ar ðie átvirtinimai turëjo koká ryðá suKaèergos (fosos) krantu ir pirmàja gynybiniø py-limø linija nëra aiðku dël tyrimø fragmentiðku-mo. Neaiðkus ir santykis tarp dab. Halës turga-vietës teritorijos pietinëje dalyje stovëjusio XVIIa. pirmojoje pusëje statyto mûrinio pastato23 irspëjamos gynybinës linijos. Tikëtina, kad ðis sta-

17 Architekto S. Lasavicko nuomone, dab. Pylimo g.deðiniojoje pusëje jau XVII a. pirmojoje pusëje stovëjæmûriniai pastatai kartu su miesto gynybine siena ir tarpjø tekëjæs upelis su uþtvankomis sudarë savotiðkà „Vene-cijos tipo“ struktûrà – architekto R. Zilinsko þodinëinformacija.

18 Butrimaitë R. Tyrinëjimai Pylimo g. 41 // Archeolo-giniai tyrinëjimai Lietuvoje 2004 metais. Vilnius, 2006,p. 218–219; Katalynas K. Vilniaus senojo miesto vieta(A 1610 K). 2003 m. archeologiniø þvalgymø Ðv. Steponoir Raugyklos gatvëse ataskaita. Vilnius, 2003. Lietuvos is-torijos instituto rankraðtynas (toliau – LIIR), f. 1, b. 4113.

19 Poðka T., Girlevièius L. Pylimo gatvëje Vilniuje,renovuojamos vandentiekio magistralës Nr. 36 vietoje,2006 m. atliktø archeologiniø þvalgymø ataskaita // Ar-cheologiniø þvalgymø Vilniaus senojo miesto vietos supriemiesèiais (A 1610 K) bei urbanistikos paminklo te-ritorijoje, Vilniaus miestas. 2006 m. ataskaita. Ataskai-ta ðiuo metu ruoðiama.

20 Medienos mëginiø dendrochronologinë analizë da-tuoti konstrukcijà nepadëjo.

21 Vieno bastionø kontûrai gerai matomi 1737 m.Vilniaus miesto plane.

22 Sarcevièius S. Tyrinëjimai Vilniuje, Pylimo–Rûd-ninkø g. kampe // Archeologiniai tyrinëjimai Lietuvoje1998 ir 1999 metais. Vilnius 2000, p. 463.

23 Poðka T. Tyrinëjimai Vilniuje, Halës turgavietësteritorijoje // Archeologiniai tyrinëjimai Lietuvoje 2003metais. Vilnius 2005, p. 211.

14

tinys buvo ðiø átvirtinimø dalis. Pylimo ar jo kon-strukcijø pëdsakø èia neaptikta.

M. Morelovskio sudarytame rekonstrukci-niame plane pavaizduota, kad pirmoji bastioni-niø gynybiniø átvirtinimø linija, netaisyklingalauþyta linija juosdama Auðros vartø ir prieðaisjuos stovëjusio gynybinio bokðto – „rurmuso“prieigas, tæsiasi iki dab. Subaèiaus g., kur gretapastatø Subaèiaus g. 15–17 nutrûksta. Rekonst-ruojant pietrytinës Vilniaus bastioniniø átvirti-nimø linijos pietrytinës dalies planà veikiausiaibuvo remiamasi ðioje vietoje 1737 m. plane vaiz-duojamo priemiesèio iðorine linija ir maþdaugdab. A. Strazdelio g. vietoje buvusios griovos arupelio vieta. Teritorija greta Subaèiaus vartø tur-bût buvo átvirtinta papildomai. XVI–XVII a. ri-ba datuotinos aðtrikuoliø tvoros liekanos aptik-tos á ðiauræ nuo Subaèiaus vartø liekanø24. 0,9–1,1 m gylyje atkasta 20–40 cm skersmens medi-niø kuolø eilë, besitæsianti pietø–ðiaurës krypti-mi. Kuolø perkasoje rasta XVI a. datuotø kokliøir buitinës keramikos fragmentø. Keturi ið aptik-tøjø kuolø buvo nusmailintais galais. Kuolø eilëbuvo lygiagreti miesto gynybinei sienai, árengta2 m atstumu nuo jos rytinio fasado. Aðtrikuoliøtvoros liekanos datuotos XVII a. viduriu. Auto-riai nurodo, kad miesto gynybiniai átvirtinimaimedinëmis uþtvaromis, þemës pylimais ir aðtri-kuoliø tvora sustiprinti 1660 m.25 Taèiau èia ið-kyla ir kitø klausimø. Koks buvo ðios aðtrikuoliøtvoros ir XX a. septintajame deðimtmetyje aptik-tos medinës sienos26 santykis? Galbût kuri ið me-diniø konstrukcijø neteisingai datuota?

Teigdami, kad pirmasis bastioniniø átvirtini-mø þiedas egzistavo, esame priversti remtis men-kai pagrástais, kartais netiesioginiais árodymais.Kitas komplikuotas klausimas – ðios gynybinëslinijos ir XVI a. pradþioje árengto, vëliau mo-dernizuoto gynybinës sienos árenginiø komplek-so santykis. Þinoma, kad statant gynybinæ sienàbuvo árengiama fosa, prieðais sienà, matyt, bûtair kitø gynybiniø árenginiø. Kaip jie panaudoti irar panaudoti árengiant bastioniniø átvirtinimølinijà? Kokie buvo jos parametrai? Á ðiuos ir ki-tus klausimus turëtø padëti atsakyti ateities na-tûros tyrimø duomenys ir specialûs aptiktø arte-faktø tyrimai, architektûriniai tyrimai tikëtinogynybos objekto aplinkoje.

Antrasis bastioniniø átvirtinimø þie-das. Geriausiai ðio gynybinio komplekso ele-mentai þinomi ið 1737 m. Vilniaus plano. Planebastioniniai átvirtinimai vaizduojami trimis ly-giagreèiomis linijomis, kurios sudarytos ið ver-tikaliai nupieðtø brûkðneliø. Taip pylimai vaiz-duojami ir kituose senuosiuose planuose27. Bas-tioninës gynybinës linijos vaizduojamos gana tai-syklingø formø. Ið plane pateikto bastioniniøátvirtinimø ir reljefo nelygumø vaizdavimo ne-aiðku, kurie vaizduojami labiau schemiðkai. Tiekgynybinës linijos, tiek pavieniai bastioniniaiátvirtinimai vaizduojami perspektyvoje, tarsi þvel-giant ið ðiaurinës miesto prieigø dalies. Taip pa-vaizduoti ir reljefo nelygumai, o kiti miesto ob-jektai (iðskyrus kai kuriuos orientyrus) pateikia-mi horizontalioje projekcijoje.

Sprendþiant pagal bastioniniø gynybiniø áren-giniø atvaizdà 1737 m. plane, jie buvo pastatytilaikantis senosios olandø fortifikacinës sistemos.Moksliniai, specialiai Vilniaus bastioniniamsátvirtinimams skirti archeologiniai tyrinëjimainebuvo atliekami. Buvusiø XVII–XVIII a. átvir-tinimø vietoje atlikti labiau þvalgomojo pobû-

24 Poðka T. Tyrinëjimai Vilniuje, Ðv. Dvasios, Straz-delio, Subaèiaus gatvëse // Archeologiniai tyrinëjimai Lie-tuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000, p. 459; Gu-dynaitë B., Poðka T. Subaèiaus vartø ir Ðv. Dvasios gat-vës Vilniuje 1989–1999 m. tyrinëjimai // Kultûros pa-minklai. T. 7. Vilnius, 2000, p. 165.

25 Gudynaitë B., Poðka T. Subaèiaus vartø..., p. 165.26 Juèienë I., Levandauskas V. Vilniaus miesto gyny-

binë siena. Vilnius, 1979, p. 19; Juèienë I. Vilniaus arti-lerijos bastionas. Vilnius 1990, p. 30–31. 27 Pavyzdþiui, 1845 m. Vilniaus miesto plane.

15

dþio tyrinëjimø arba þemës darbai vykdyti ar-cheologams nedalyvaujant. Plotai tarp pirmosiosir antrosios bastioninës gynybinës linijø XVII a.pirmojoje pusëje buvo gyvenami28 – antrojo bas-tioniniø átvirtinimø þiedo paskirtis buvo saugo-ti ir priemiesèius. Pagal bastioniniø átvirtinimøvaizdavimà 1737 m. Vilniaus plane, antràjá bas-tioniniø átvirtinimø þiedà sàlyginai galime su-skirstyti á keletà daliø.

Pietinë–rytinë bastioniniø átvirtinimø linija.Bastioniniai átvirtinimai prie pietiniø ir rytiniøpriemiesèiø tæsësi nuo uþtvankos Vilnios upëjeir kanalo dab. Aukðtaièiø gatvës istoriniame Pa-plavø priemiestyje, juosdami 1694–1737 m. pa-statytà Vizitieèiø vienuolynà, Rojø, Auðros var-tø priemiestá, dalá Ðv. Stepono priemiesèio suÐv. Stepono baþnyèia. 1737 m. plane gynybiniaiátvirtinimai vadinami „Moscowitisch Retrenche-ment de Anno 1654“. Jie árengti nelygioje, kal-votoje vietovëje. 1737 m. plane ðioje gynybinëjelinijoje matomi: didelis pusapvalio plano bas-tioninis árenginys29, kurio vidurinë dalis yra dab.Liepkalnio g. (E. Malachovièiaus nuomone, jispabaigtas, modernizuotas ar árengtas XVIII a.,kaip ir vakarinë Vilniaus bastioniniø átvirtini-mø linija30); bastionas31 dab. Rasø g.; bastionasá rytus nuo Ðv. Stepono baþnyèios; nebaigtasárengti ar neiðlikæs bastionas á pietus nuo Ðv. Ste-pono baþnyèios; gynybinius statinius jungusi lau-þyta kurtinos32 linija. Su pietine–rytine gynybi-ne linija susijæs 1819 m. prieðais jà pastatytasmûrinis sargybinës pastatas (dab. Liepkalnio

g. 24)33 ir XVI a. datuojami mûriniai Pieno var-tai34. Netoli jø 1600–1612 m. pastatyta gynybi-niø elementø turinti Ðv. Stepono baþnyèia. Vie-na ðio pastato paskirèiø buvo sustiprinti vieto-vës apsaugà. Architektë B. Gudynaitë daro prie-laidà, kad panaðiø á Pieno vartus gynybiniø áren-giniø bûta ties Medininkø keliu (dab. Liepkal-nio g.) bei Juoduoju keliu (dab. Subaèiaus g.)35.Hipotetiðkai teigtume, kad ði bastioniniø átvirti-nimø linija árengta bent ið dalies pakartojant se-nesnës gynybos ir kontrolës linijos konfigûraci-jà. Dabar pietinë–rytinë bastioninë gynybinë li-nija gana sunkiai identifikuojama vietovëje.1858–1860 m., radikaliai pakeisdama vietovëskraðtovaizdá, jà perkirto geleþinkelio trasa36. Ge-leþinkelis suardë átvirtinimø liekanas, intensy-vûs miesto plëtros procesai vietovëje vyksta irdabar.

1992 m. Vilniaus senamiesèio pietinio ap-vaþiavimo trasos vietoje atliktø þvalgomøjø tyri-nëjimø metu apatiniai kultûrinio sluoksnio ho-rizontai beveik visuose ðurfuose (7–13) datuotiXVI–XVII a. Septintame ir aðtuntame ðurfuoselokalizuota tikëtina fosos vieta – ðurfai kasti iki~1,9 m gylio, jø apaèioje fiksuoti priemoliosluoksniai, kai kur su nedideliais akmenimis37.2005–2006 m. vykdytø Vilniaus senamiesèiopietinio apvaþiavimo statybos darbø metu pati-kimø duomenø apie ðioje vietoje buvusius bas-tioninius átvirtinimus gauti nepavyko.

28 Katalynas K. Vilniaus plëtra XIV–XVII a. Vilnius,2006, ádëklas, pav. 3.

29 Nëra lietuviðko termino ðiam árenginiui apibûdinti– atsiþvelgiant á árenginio plano vaizdà ir kitose kalbosevartojamus terminus, já siûlytume vadinti „erke“.

30 Maùachowicz E. Fortyfikacje Wilna. Czæúã III...,s. 167.

31 Bastionas – penkiakampis átvirtinimas, statomaspylimø kampuose ir ájungiamas á bendrà sistemà.

32 Kurtina – tiesus pylimas. Bastioniniuose átvirtini-muose kurtinos jungia kitas átvirtinimø sudedamàsiasdalis.

33 Lietuvos TSR istorijos ir kultûros paminklø sàva-das. T. 1. Vilnius, 1988, p. 362–363.

34 Vojevodskaitë A. Vilniaus senamiesèio 57 kvartalonamø Rûdininkø gt. Nr. 11, 13 ir 15 istoriniø tyrimøataskaita. Vilnius, 1986. VAA, f. 5, b. 3820, p. 8.

35 Vilniaus m. transporto magistralë nuo Viðinskiogt. iki Geleþinkelio stoties. Prieðprojektiniai darbai. Pir-mos eilës spec. moksliniai tyrimai. Vilnius, 1992. VAA,f. 5, b. 6457, p. 25.

36 Racevièienë A. Pietinio Vilniaus apvaþiavimo...,p. 11.

37 Raðkauskas V. Vilniaus transporto magistralë nuoViðinskio gatvës iki Geleþinkelio aikðtës. Þvalgomieji ty-rinëjimai. Vilnius, 1992. LIIR, f. 1, b. 2070, p. 9–11,fotonuotraukos 1–4, brëþiniai Nr. 1, 3.

16

Laidojimo paminklai koncentruojasi ne tikvidinëje (miesto), bet ir iðorinëje buvusiø pieti-niø–rytiniø gynybiniø árenginiø pusëje. Tai ka-pinës prie Ðv. Stepono baþnyèios. Ðpitolës vieto-je jau iki 1600 m. buvo laidojamos maro ir bad-meèio aukos38. Greta baþnyèios buvo kapinës,veikusios nuo 1660 iki 1865 m.39 Èia bûta dve-jø, vëliau sujungtø kapiniø, kurias iki to skyræsgriovys40. Yra duomenø, kad Ðv. Stepono baþ-nyèios kapinëse viename giliame kape 1798 ar1799 m. buvo uþkasta apie 700 palaikø41. Auto-riaus nuomone, maþiausiai sànaudø reikalaujan-tis bûdas palaidoti tiek mirusiøjø – uþkasti juosjau anksèiau iðkastame griovyje. Galbût tam pa-naudota netoli baþnyèios buvusi fosa? Netoli baþ-nyèios atliktø archeologiniø tyrinëjimø metu ap-tikta pavieniø ir masiniø kapø, taèiau bastioni-niø átvirtinimø liekanø aptikti nepavyko. Þmo-niø kaulø ið suardytø kapø buvo aptikta Pele-sos g., jie datuoti XVII a.42 Archeologiniø tyrinë-jimø metu þmoniø palaikø aptikta dab. Lapø g.rajono pietinëje dalyje. Tikëtina, kad ðie þmoniøkapai priklausë èia, á pietus ir rytus nuo Ðv. Juo-zapo ir Nikodemo baþnyèios, buvusioms kapi-nëms. Ði baþnyèia pastatyta 1624–1625 m. Tur-bût, tuo metu imta netoli baþnyèios laidoti mi-rusiuosius43. Ðioje vietoje, matyt, buvo laidoja-ma gana ilgà laikà, kapinës ar kitaip vadintinalaidojimo vieta buvo nevienalytë. Þinoma, kaddabartinës geleþinkelio trasos vietoje buvo sta-èiatikiø (vëliau rytø apeigø katalikø – unitø)Ðv. Jurijaus cerkvë, pastatyta po 1532 m. Ji su-

degë 1655 m. ir vëliau nebeatstatyta. F. Dobrians-kis nurodo, kad geleþinkelio tiesimo darbø me-tu cerkvës vietoje buvo iðkasta daug þmoniø kau-lø44. Dël ðios cerkvës lokalizavimo yra ir kitønuomoniø45. Vëliau uþ antrosios bastioniniøátvirtinimø linijos ásteigtos iki ðiol veikianèiosLiepkalnio staèiatikiø Ðv. Jefrosinijos (1796 m.?)ir Rasø (1801 m.) kapinës46.

Vakarinë bastioniniø átvirtinimø linija. Ði gy-nybinë linija buvo istoriniame Pohuliankos prie-miestyje. 1737 m. plane ji pavadinta „Moscowi-tische Retrenchement 1654“. E. Malachovièiausnuomone, ðie bastioniniai átvirtinimai árengtiXVIII a. pradþioje47. Jis rekonstruoja plane nevisà paþymëtà vakarinæ gynybinæ linijà, pratæs-damas jà iki greta dab. Vingio parko buvusioeþerëlio. Pagrindinë ðiø átvirtinimø funkcija –saugoti strategiðkai svarbø Vilniaus–Kauno ke-lià. Ðis bastioninis árenginys susideda ið kurtino-mis sujungtø trijø bastionø, redano48 bei barka-no49. Rytiniame gynybinës linijos gale, vidinëjepusëje, matomas rytinio bastiono rytinës kraðti-nës formà pakartojantis gynybinis árenginys –fleðas50. Tyrinëjimø metu gynybiniø árenginiø lie-kanø èia aptikti nepavyko, tiksli jø lokalizacijanenustatyta. Netoli vakarinës gynybinës linijosbûta laidojimo paminklø. Tai masiniai (chole-ros epidemijos?) kapai rytinëje buvusiø gynybi-niø árenginiø dalyje prie pastato Z. Sierakauskog. 1551. 1710 m. maro epidemijos aukos masi-

38 Girininkienë V. Vilniaus kapinës. Vilnius, 2004,p. 61.

39 Dièiuvienë R. Buv. Ðv. Stepono baþnyèia Vilniuje,Geleþinkelio g. Nr. 39. Istoriniai tyrimai. Vilnius, 1988.VAA, f. 5, b. 4491, p. 18–19.

40 Girininkienë V. Vilniaus kapinës..., p. 61.41 Dièiuvienë R. Buv. Ðv. Stepono..., p. 19.42 Luchtanienë D. Archeologiniai þvalgymai Pele-

sos g. // Archeologiniai þvalgymai Vilniaus senamiestyjeir urbanistikos paminklo teritorijoje 2000 metais. Vil-nius 2001. LIIR, f. 1, b. 3579, p. 84.

43 Girininkienë V. Vilniaus kapinës..., p. 56.

44 Äîáðÿíñêié Ô. Ñòàðàÿ è íîâàÿ Âèëüíà. Âèëüíà,1904, c. 183–184.

45 Girininkienë V. Vilniaus kapinës..., p. 12–13.46 Ten pat, p. 12–13, 137.47 Maùachowicz E. Fortyfikacje Wilna. Czæúã III...,

s. 165.48 Redanas – plane trikampio formos, vidinëje pusëje

atviras gynybinis árenginys.49 Barkanas – plane trapecijos formos, vidinëje pusë-

je atviras gynybinis árenginys.50 Fleðas – maþas redanas, kuriame bastioninio átvirti-

nimo sudedamosios dalys (fasai) sujungtos buku kampu.51 Katalynas K. Þvalgomieji archeologiniai tyrimai Vil-

niuje, Rotuðës a., Ðv. Stepono, Pamënkalnio irZ. Sierakausko g. // Archeologiniai tyrinëjimai Lietuvoje2001 metais. Vilnius, 2002, p. 189.

17

niuose kapuose laidotos dab. Vingio parko ryti-nëje dalyje, vietoje, kur vëliau pastatyta N. Rep-ninos koplyèia52. Tarp vakarinës ir pietinës–ry-tinës bastioniniø gynybiniø linijø taip pat aptik-ta þmoniø palaikø. Tai neaiðkaus laikotarpio(XVIII–XIX a.?) kapai, rasti atliekant þemës dar-bus Ðvitrigailos–Kauno gatviø sankirtoje53. Ðioslaidojimo vietos lokalizavimas 1737 m. Vilniausplane paþymëtø antrosios bastioniniø átvirtini-mø linijos sudedamøjø daliø atþvilgiu leidþia hi-potetiðkai teigti, kad ruoðiantis karui su Maskvaèia buvo suprojektuota ankstesnë (nebaigta?) gy-nybinë linija. Manoma, kad ji galëjo eiti nuoÐv. Stepono baþnyèios link Ðv. Jokûbo ir Pilypobaþnyèios54. E. Malachovièius tokios linijos eg-zistavimà grindþia ir dab. J. Basanavièiaus gat-vës gale esanèios sargybinës vieta. Ði sargybinëyra netoli Ðv. Jackaus koplytstulpio, kuris èiaesà pastatytas 1501 m.55 Istoriniø tyrimø duo-menimis, medinë sargybinë, kaip miesto águlospastatas, èia pastatyta 1799–1800 m., 1819 m.pastatytas esamas pastatas56. Galbût kontrolësfunkcijoms skirtas statinys ðioje vietoje buvo jaugerokai anksèiau? Teigtume, kad F. Getkanto su-projektuoti vakariniai átvirtinimai buvo kitokioskonfigûracijos. Ðiaurinæ gynybinës linijos atða-kà turbût buvo numatyta pratæsti iki Ðv. Jokûboir Pilypo baþnyèios, kur yra stovëjæs XVIII a.gale nugriautas mûrinis bokðtas57. 1737 m. pa-þymëtieji átvirtinimai tikriausiai naudoti irXVIII a. pab. – XIX a. pr. Ðie ið esmë gynybiniai

árenginiai galëjo bûti panaudoti rusø okupaci-nës armijos 1794 m., T. Kosciuðkos sukilimometu – Pohuliankoje ásitvirtinæ rusai ið artileri-jos apðaudë miestà ir jame buvusias sukilëliø po-zicijas. Þinoma, kad atokiau nuo miesto centro,prie Kauno kelio, 1812 m. gruodþio 9 d. buvoapsistojæs besitraukianèios Napoleono armijosgenerolas leitenantas Miuratas su gvardija58.

Ðiaurës vakariniai átvirtinimai. 1737 m. Vil-niaus miesto plane paþymëti átvirtinimai istori-niame Saltoniðkiø priemiestyje. Ðalia pavaizduo-tø átvirtinimø uþraðyta „Schwedisch Retrenche-ment de Anno 1702“. Èia, apytikriai dab. Gele-þinio Vilko tilto ðiaurinës dalies vietoje, pavaiz-duotas ant kalvelës árengtas penkiakampis redu-tas59. Redutà juosë bastioninis frontas, kuriamekurtina buvo sujungti: nedidelis bastionas vaka-rinëje dalyje, du redanai reduto prieðakyje ir trysnevienodo dydþio barkanai gynybinës linijos ry-tinëje dalyje. Gynybiniai árenginiai orientuotiðiaurës vakarø kryptimi. Dabar ðiø gynybiniøárenginiø liekanø þemës pavirðiuje nebematyti.Bastioniniø átvirtinimø liekanø dar buvo matytiiki Antrojo pasaulinio karo. M. Morelovskis Vil-niaus retrospektyvinio plano Nr. 259 paaiðkini-me nurodo: „[...] Tø pylimø dalis iki ðiol geraiiðliko (aukðèiau plytinës), bûtent: nedidelis ap-skritas bastionas patrankoms ir spinduliø pavi-dalo apkasai [...].“ Pagrindinës ðiø átvirtinimøfunkcijos: saugoti Ukmergës kelià, miestà ið ðiau-rës vakarinës pusës, taip pat patogià persikeltiper Nerá vietà60. 1737 m. plane nurodyta, kad

52 Girininkienë V. Vilniaus kapinës..., p. 135.53 Sarcevièius S. 2005 m. vykdytø archeologijos þval-

gymø Vilniaus senamiestyje bei priemiestyje (A1610K)ataskaita. Vilnius, 2006. LIIR, f. 1, b. 4538, p. 5–13.

54 Maùachowicz E. Fortyfikacje Wilna. Czæúã III...,s. 166.

55 Lietuvos TSR istorijos..., p. 106.56 Ten pat, p. 110.57 Moreùowski M. Vilnius prieð 1655. Rekonstrukci-

nio plano... Nr. 18 paaiðkinimas – prof. M. Morelovskistai teigë remdamasis Lopacinskio aptikta archyvine me-dþiaga.

58 Dundulis B. Lietuva Napoleono agresijos metais(1807–1812). Vilnius, 1981, p. 126.

59 Manytume, kad, atsiþvelgiant á ðio árenginio vaizdà,já reikëtø vadinti penkiakampiu redutu, nors daþniausiairedutai (taisyklingos formos pavieniai gynybiniai árengi-niai, apjuosti pylimu ir gynybiniu grioviu) buvo taisyklin-go keturkampio formos.

60 Markevièienë J. Pamirðta hipotezë arba Vilniausmiesto sandara XIV–XV amþiuje // Menotyra. Vilnius,2002, Nr. 3 (28), p. 43 (ðiame straipsnyje apþvelgiamasnepublikuotas M. Moreùowskio veikalas „Zarzecze – naj-starsze Wilno“); Maùachowicz E. Fortyfikacje Wilna.Czæúã III..., s. 166.

18

átvirtinimai ðvedø, taèiau, autoriaus nuomone,tai anaiptol nereiðkia, kad jie árengti bûtent ðve-dø armijos. Kaip matome ið ðiame plane pavaiz-duotø bastioniniø átvirtinimø pavadinimø, jamegynybiniai árenginiai buvo priskiriami tai armi-jai, su kuria vienu ar kitu istoriniu laikotarpiukariavo Abiejø Tautø Respublika. Po Antrojopasaulinio karo natûros tyrimais ðiø átvirtinimøliekanø aptikti arba identifikuoti nepavyko.2001 m. archeologai dalyvavo apþiûrint iðkastàduobæ greta dab. „Forum palace“ pastato. Duo-bëje aptikta þmoniø kaulø, manoma, kad jie bu-vo èia ið kaþkur suveþti (S. Sarcevièiaus þodinëinformacija). Tikëtina, kad þmoniø palaikai lai-doti ðioje vietoje buvusiø bastioniniø átvirtini-mø gynybiniuose grioviuose.

Redutas prie Þaliojo tilto. Ðis gynybinis áren-ginys 1737 m. plane vaizduojamas deðiniajameNeries krante, á rytus nuo Kalvarijø gatvës pra-dþioje buvusios kalvos su koplytstulpiu. Redu-tas plane vaizduojamas kalvotoje vietovëje maþ-daug toje vietoje, kur yra dabartiniø pastatø Kal-varijø g. 1 ir 1A (buv. Raduðkevièiø rûmai) ryti-në dalis bei sovietmeèiu statytas pastatø kom-pleksas A. Juozapavièiaus g. 5. 1737 m. planeredutas yra su trimis bastionais, viduriniuojuorientuotas Þaliojo tilto kryptimi. Redutas pla-ne pavadintas „Moscowitische Schantz Ano1654 gemacht“. Jis plane vaizduojamas kitaipnei kiti bastioniniai átvirtinimai – stora linija ap-vesti reduto bastionai visu perimetru yra juosia-mi plonesnës linijos. Ðitaip paþymëtas redutogriovio kontûras. Galbût, redutas yra turëjæs ke-turis bastionus, taèiau vëliau dël kaþkokiø prie-þasèiø (rekonstruojant?) vienas bastionø buvopanaikintas. E. Malachovièius pateikia rekonst-rukciná reduto plano pieðiná, kuriame trûksta-mo (?) bastiono vietoje nurodoma buvus tiltà61.

Ðis tyrinëtojas spëja, kad redutas galëjo bûti su-stiprintas mûrinëmis konstrukcijomis ir nuro-do reduto plano panaðumà su prancûzø „fortcarré“. Ðiame gynybiniame árenginyje 1655 m.galëjo stovëti pabûklai, ugnimi dengæ ið Vilniausatsitraukianèius Jonuðo Radvilos vadovaujamuskarinius dalinius62. Gal ðis veiksnys lëmë, kadatsitraukianti kariuomenë spëjo padegti Þaliàjátiltà. XVIII a. pradþioje redutas, matyt, yra turë-jæs kaþkoká ryðá su Saltoniðkëse buvusia gynybinelinija. XVIII a. pradþioje pastatyto Ðv. Rapolo baþ-nyèios ir jëzuitø vienuolyno komplekso vieta Þa-liojo tilto prieigose taip pat, veikiausiai, parinktadidinant Ðnipiðkiø gynybiná pajëgumà Vilniausgynybinës sistemos kontekste. Kokie buvo tie gy-nybiniai árenginiai ir ar jie iðvis egzistavo, nëraaiðku. Galbût reduto prie Þaliojo tilto ir Salto-niðkëse buvusios gynybinës linijos ryðá netiesio-giai liudija laidojimo paminklai? Þmoniø palai-kø ið XVII a. antrosios pusës – XIX a. kapø ap-tikta kalvelës, buvusios vidurinëje Kalvarijø gat-vës dalyje, pietiniame ir rytiniame ðlaituo-se. Manoma, kad kalnelyje buvo laidojamos1710 m. maro aukos63. Kai kurie autoriai nuro-do èia stovëjus gynybiniu grioviu apjuostà pilai-tæ, kuri esà sugriauta XVII a. Natûros tyrimai tonepatvirtino – aptikta tik mediniø tvoros kuoløliekanø. Ant vienos kaukolës aptikta prilipusi1664 m. Jono Kazimiero ðilingo moneta64. Skly-po Kalvarijø g. 2 rytinëje dalyje taip pat aptiktaþmoniø palaikø. Jø nepavyko tiksliau datuoti,manoma laidojimo vietà èia buvus trumpai65. Iðistoriniø ðaltiniø þinoma, kad istoriniame Ðni-piðkiø priemiestyje bandyta deginti Vilniuje þu-

61 Maùachowicz E. Fortyfikacje Wilna. Czæúã III...,s. 166, fig. 3.

62 Ñàãàíîâi÷ Ã. Íåâÿäîìàÿ âàéíà..., ñ. 45.63 Èerniauskas M. Vilniaus kalnelio Dzerþinskio-Uk-

mergës gatviø sankryþoje stebëjimai-tyrinëjimai. Vilnius,1952. LIIR, f. 1, b. 13, p. 3.

64 Ten pat, p. 9.65 Kvizikevièius L., Sarcevièius S. Þvalgomieji tyrinë-

jimai Kalvarijø g. sklype 2 // Archeologiniai tyrinëjimaiLietuvoje 2004 metais. Vilnius, 2006, p. 245.

19

vusius Napoleono armijos karius66. Tai galëjobûti daroma netoli èia buvusiø gynybiniø átvirti-nimø. Á rytus nuo reduto yra buvusios dar kele-rios kapinës (Ðv. Rapolo, Senosios þydø), taèiauvargu ar ðios kapinës turëjo koká ryðá su XVII–XVIII a. gynybiniais árenginiais – jos tiesiogárengtos uþmiestyje.

Bastioniniai gynybiniai árenginiai Altarijoje. Arbûta vientisos gynybiniø átvirtinimø juostos Al-tarijos kalvose XV a. – XVII a. pradþioje, nëraþinoma. 1737 m. plane giliø rëvø skiriamose kal-vose vaizduojami du pavieniai bastioniniai gy-nybiniai árenginiai. Vienas jø ant „Plikojo (Trijøkryþiø) kalno“ ðiaurinio ðlaito, orientuotas á ðiau-rës rytus–rytus. Ðis statinys plane netaisyklingostrapecijos formos, jis vadintinas barkanu. Átvir-tinimo forma turbût buvo nulemta vietos relje-fo. Barkanas ðioje Vilniaus vietoje veikiausiaibuvo pastatytas iki 1655 m., galbût vëliau per-statytas. Ruoðiantis karui su Maskva bûtø buvæneatsakinga palikti neátvirtintas Altarijos kalvas,nes jas uþëmæs prieðas galëjo nekliudomas ap-ðaudyti piliø teritorijà ir didelæ dalá miesto.

Ðiauriniame Plikojo kalno ðlaite archeologi-niai tyrinëjimai nebuvo daromi. Tyrimai atliktiðio piliakalnio aikðtelëje. Tyrimø vadovas nuro-do, kad buvo surasta XVII–XVIII a. radiniø, opietrytiniame aikðtelës pakraðtyje aptiktos ne-sudëtingos konstrukcijos ir nelabai tvirtos me-dinës uþtvaros likuèiai67. Archeologo nurodo-ma vieta nesutampa su 1737 m. plane paþymëtoredano vieta. Ðis nesutapimas gali bûti aiðkina-mas dvejopai – arba atrastos XVII a. vidurio, iki1737 m. neiðlikusiø konstrukcijø liekanos, arbaaptikti artefaktai netiksliai datuoti. Galbût èiarastos 1831–1837 m. árengtos tvirtovës liekanosar vëlesniø laikø apkasai. Statant ir likviduojant

tvirtovæ ðiame piliakalnyje 1831 m. ir likviduo-jant jà 1878 m. galëjo gerokai paspartëti jo erozi-jos procesai. Á ðiaurës rytus nuo 1737 m. planepaþymëto redano archeologiniø tyrinëjimø me-tu rasta laidojimo vieta – aptikti penkiø vaikøskeletai68. Kapø datuoti nepavyko.

1737 m. plane ant vadinamojo „Gediminokapo kalno“ (Vilniaus II piliakalnio) nelabai aið-kiai paþymëtas bastioninis gynybinis árenginys,ðalia kurio plane paraðyta „Moscowi Schantz1654“. Ðis átvirtinimas turbût pastatytas iki1655 m. Jis tikriausiai buvo keturkampis (?) ðan-cas69, taèiau XVIII a. pradþioje jau smarkiai api-ræs. Dabar piliakalnio aikðtelë yra netaisyklingoovalo formos, 27 × 19 m dydþio, orientuota ðiau-rës rytø–pietvakariø kryptimi – galimybës áreng-ti joje bastioniná átvirtinimà buvo ribotos. Vi-suose piliakalnio ðlaituose, 3 m þemiau aikðte-lës, yra 3 m ploèio terasa70. Tikëtina, kad ji su-formuota XVII a. ir turëjo papildomus (medi-nius?) gynybinius árenginius. 1989 m. piliakal-nio vakarinëje aikðtelës dalyje tirtame 13 ðurfeaptikta duobë ar gynybinio griovio kraðtas, tyri-nëjimø vadovës nuomone, sietini su XVII a. gy-nybiniais átvirtinimais71. Duobës dugnas netvar-kingai iðgrástas rieduliais. Duobës gylis nuo þe-mës pavirðiaus ~2,2 m, plotis apatinëje dalyjeiki 1,5 m. Á ðiauræ–ðiaurës rytus nuo duobës kraðtoiki smëlio áþemio kastas judinto þvyro su stam-biais rieduliais sluoksnis. Manytume, kad ðiojeðurfo dalyje atkastos gynybinio árenginio pyli-

66 Dundulis B. Lietuva Napoleono agresijos..., p. 132.67 Daugudis V. Nauji duomenys apie Vilniaus Plikojo

(Trijø kryþiø) kalno praeitá // Lietuvos mokslas. T. II, 2–3 knyga. Vilnius, 1994, p. 170.

68 Misiukaitë D. Vilniaus Kalnø parko teritorija kon-certinës estrados aplinkoje. Þvalgomieji archeologiniaityrimai. Ataskaita. Vilnius, 1990. LIIR, f. 1, b. 2099,p. 5–6, 11.

69 Ðancas – sàlyginai nedidelis bastioninis gynybinisárenginys.

70 Lietuvos piliakalniai. Atlasas. T. III. Vilnius, 2005,p. 352.

71 Misiukaitë D. Vilniaus piliø muziejaus-draustinioteritorijos ribø nustatymas. Þvalgomieji archeologiniaityrimai. Ataskaita. Vilnius, 1990. LIIR, f. 1, b. 1668.p. 14, 18–19, brëþ. 11.

20

mo liekanos. Duobës ar griovio uþpilde aptiktasmulkiø buitinës keramikos, dubeniniø kokliøfragmentø ir moneta – XVII a. vidurio Rygosmiesto ðilingas. Pietinëje aikðtelës dalyje kasta-me 14 ðurfe aptikti vienoje duobëje greta vienaskito suguldytuose karstuose buvæ 4 þmoniø ske-letai. Kapai datuoti ne ankstesniu kaip XVI a.pabaiga laikotarpiu72. Ne visai aiðku, koks buvoryðys tarp aptariamøjø ir ant netoliese buvusiøkalvø árengtø gynybiniø árenginiø. 1989 m. antbevardës kalvos greta dab. Uþupio gimnazijoskastame ðurfe aptikta þmoniø palaikø – pavie-niø ir masiniø kapø73. Kapai datuoti XVII a.viduriu. Galbût karo metu þuvæ þmonës laidotikaþkokiame gynybinës paskirties griovyje. Á ðá irkitus klausimus atsakyti galëtø padëti nuosek-lesni archeologiniai tyrinëjimai Vilniaus piliøvalstybinio kultûrinio rezervato rytinëje dalyje.

Kokia buvo miesto ir piliø teritorijos gyny-bos ið ðiaurinës–ðiaurës rytinës dalies koncepci-ja? Manytume, kad ruoðiantis karui su Maskvabuvo numatyta sujungti pietinæ–pietrytinæ gyny-binæ linijà ir ið pavieniø bastioniniø átvirtinimøsudarytà tokià linijà Altarijoje. Prielaidà, kad bu-vo sumanyta árengti gynybinius átvirtinimus li-nijoje tarp ðanco „Gedimino kapo kalne“ ir de-ðiniojo Vilnios kranto galima daryti ávertinant1737 m. paþymëtø bastioniniø átvirtinimø ir ikiðiol iðlikusiø bei aptiktø natûros tyrimø metulaidojimo paminklø padëtá erdvëje. Kaip buvonumatyta ginti strategiðkai svarbø Polocko ke-lià? Pabûklø, esanèiø „Gedimino kapo kalno“ðance, apðaudymo erdvæ turëjo riboti bevardëskalvos, esanèios tarp dab. Polocko ir Filaretøgatviø, istoriniame Popinës priemiestyje. Todël,ruoðiantis XVII a. viduryje vykusiam karui suMaskva, turëjo bûti numatyti gynybiniai árengi-niai dab. Polocko g. teritorijoje. Átvirtinimamsárengti buvo tinkamos kalvos prie dab. Kreivojo

skersgatvio. M. Morelovskis manë, jog Kreivojoskersgatvio rajone bûta ankstyvø gynybiniø átvir-tinimø74, taèiau archeologiniø tyrinëjimø metunei ðiose kalvose, nei netoli jø tokiø átvirtinimøliekanø aptikti nepavyko75. Kokia galëjo bûtispëjamos bastioninës gynybinës linijos materia-lioji iðraiðka? Manytume, kad pirmiau minëtøkalvø, o galbût ir vad. Þvyro kalno (netoli dab.Þvirgþdyno g. ir Bernardinø kapiniø) virðutinë-se dalyse buvo árengti (numatyta árengti?) nedi-deli bastioniniai átvirtinimai pabûklams. Kalvøir kitø natûralios kilmës dariniø virðutinëse da-lyse bei ðlaituose galëjo bûti árengti pylimai, aðt-rikuoliø tvoros. Tikëtina, kad tokiø uþtvarø bû-ta terasose „Gedimino kapo kalno“ piliakalny-je, panaðios terasos yra suformuotos ir bevardëjekalvoje tarp Kreivojo skg. ir Olandø g. Taèiauatsiþvelgdami á sudëtingà vietovës reljefà many-tume, kad bastioniniai átvirtinimai istoriniamePopinës priemiestyje buvo, ko gero, vietinio po-bûdþio – jie nebûtinai jungësi vieni su kitais. Prie-ðais pietinës–pietrytinës bastioninës gynybinëslinijos ðiauriná galà deðiniajame Vilnios krante1810 m. ákurtos Bernardinø kapinës76. Rekonst-ruojant menamà bastioniniø átvirtinimø atkar-pà atkreiptinas dëmesys á ðlaito Bernardinø ka-piniø rytinëje dalyje padëtá. Greta Polocko g.–Kreivojo skg. sankirtos buvo kapinaitës, kuriosebûta masiniø, XVII a. viduriu datuotø, kapø77.Dalis kapø buvo aptikti gana negiliai nuo dabar-tinio þemës pavirðiaus, kai kuriose tirto plotovietose kultûrinio sluoksnio storis menkas. Ðiefaktai leidþia teigti, kad vietovës reljefas buvoperformuotas vykstant vëlesnei ûkinei veiklai.Deðiniojoje Polocko g. pusëje (greta sklypo Po-

72 Ten pat, p. 19. 73 Ten pat, p. 8–12, brëþ. 5–9.

74 Markevièienë J. Pamirðta hipotezë..., p. 39.75 Vainilaitis V. Þvalgomieji archeologiniai tyrimai Vil-

niuje, Kreivojo skersgatvio rajone. Vilnius, 1993. LIIR,f. 1, b. 2135.

76 Girininkienë V. Vilniaus kapinës..., p. 115.77 Girlevièius L. Neþinomi Uþupio senkapiai // Kul-

tûros paminklai Nr. 7. Vilnius, 2000, p. 57–61.

21

locko g. 49?), buvo ir uþkarda78, þymëjusi fizi-nes miesto ribas. Manoma, jog sarginës èia ne-buvo79. Ádomus sutapimas (?), kad vietovë, esan-ti á rytus nuo spëjamos gynybinës linijos, iki Ant-rojo pasaulinio karo buvo vadinama „Saksø sa-lele“ (lenk. k. Saska kæpa). Ji pavadinimà gavu-si nuo vilos, stovëjusios ant griovos kraðto da-bartinio transporto mazgo Olandø–Zarasø–S. Batoro g. vietoje. Be to, atkreiptinas dëmesysá paèios vilos padëtá – prie griovos prieðais tikë-tinà gynybinæ linijà. Galbût vila buvo pastatytakaþkokio ankstesnio gynybinio ar kontrolësfunkcijà atlikusio statinio vietoje?

Antrojo bastioniniø átvirtinimø þiedo vietosbuvo parinktos sëkmingai. Ið XIX a. miesto pla-nø matome, kad netoli pietinës–rytinës gynybi-nës linijos buvo pilami nauji ar taisomi seni py-limai. 1819 m. Markuèiø dvaro plane paþymëtalinija, greta kurios paraðyta „pylimas (lenk. ko-panica) naujai sukastas“. 1845 m. plane Papla-vø priemiestyje paþymëtas lygiagretus dab. Pa-upio g. pylimas, besitæsiantis nuo popieriaus ma-lûno iki ankstesnës pietinës–rytinës gynybinëslinijos ribos (pastato Paupio g. 28 pietinio fasa-do). Pylimo ilgis ~345 m, bendras (pylimo vir-ðutinës dalies ir jo ðlaitø) plotis 16 m. Kitas pyli-mas ðiame plane paþymëtas maþdaug dab. Zara-sø g. vietoje buvusioje Vilnios saloje. Ðis pyli-mas statmenas pirmiau apraðytam pylimui. Jis64 m ilgio, bendro 8,5 m ploèio.

Antrasis bastioniniø átvirtinimø þiedas tik-rai egzistavo ir buvo panaudotas gynybai. Sun-kiausia yra nustatyti ðio naujøjø laikø gynybiniøárenginiø komplekso parametrus ankstyvajameetape (iki 1655 m.), ðio bastioniniø átvirtinimøþiedo modernizavimo XVII a. antrojoje pusëje

– XVIII a. faktus. Norint iðsamiau iðtirti ðiuosVilniaus gynybinës sistemos árenginius, bûtininuoseklûs istoriniai ir natûros tyrimai.

Uþmiesè io g ynyb in ia i bas t ion in ia iá r eng in ia i . 1798 m. Vilniaus ir jo apylinkiøplane matome keletà lauko fortifikaciniø áren-giniø tuometiniame uþmiestyje. Þinios apie ðiuosgynybinius objektus yra menkos, jie nëra plaèiautyrinëti. Vienas redutas paþymëtas istoriniamePohuliankos priemiestyje. Jis buvo atviroje vie-toje, apytikriai ties dab. Naugarduko ir Vyteniog. sankirta. Plane jis staèiakampio formos, orien-tuotas ðiaurës rytø–pietvakariø kryptimi, iðilgaidab. Naugarduko gatvës. Ðalia ðio árenginio yrauþraðas „senasis redutas“ (rus. ñòàðûé ðåäóòú).Dar vienas toks árenginys vaizduojamas atvirojevietoje á ðiaurës rytus nuo dab. Kalvarijø ir Ver-kiø g. sankirtos, dab. Apkasø g. (buv. ul. Szanco-wa) rajone. Ðis statinys bene dvigubai maþesnisuþ anksèiau apraðytàjá, plane kvadrato formos,orientuotas ðiaurës–pietø kryptimi. Prie atvaiz-do analogiðkas uþraðas („senasis redutas“). Á va-karus nuo ðio gynybinio árenginio, tuo metu at-viroje vietoje (á ðiauræ nuo dab. Þalgirio g., tarpLinkmenø ir Giedraièiø g.), pavaizduoti trys áðiaurës vakarus orientuoti artilerijos átvirtinimai.Du árenginiai yra maþesni, o treèias – didesnis.Savo forma plane jie primena barkanus. Ðalia jøuþraðyta, jog tai „baterija, pastatyta artilerijos mo-kymams“. Tuo metu èia vykdavo Lietuvà anek-savusios Rusijos kariniø daliniø mokymai. Yraþinoma, kad ðioje Vilniaus vietoje (ankstesniaislaikais uþmiestyje) daþnai vykdavo svarbûs mû-ðiai, èia stovyklaudavo Lietuvai prieðiðkø kariuo-meniø daliniai, vykdavo kariniai mokymai80. Áðiaurës rytus nuo mokomøjø kariniø árenginiø,ties dabartiniu transporto mazgu Geleþinio Vil-ko–Baltupio–Ozo g. sankirtoje paþymëtas kitasgynybinis árenginys. Ðalia jo esantis uþraðas skel-78 Kirkoras A. H. Pasivaikðèiojimai po Vilniø ir jo

apylinkes. Vilnius, 1991, p. 167.79 Dièiuvienë R. Bendra Polocko gatvës rytinës dalies

aplinkos uþstatymo istorinë apþvalga. Vilnius, 1990, VAA,f. 5, b. 5524. p. 3. 80 Äîáðÿíñêié Ô. Ñòàðàÿ è íîâàÿ..., c. 83–84.

22

bia, kad tai „senoji baterija“ (rus. ñòàðàÿáàòàðåÿ). Ðis statinys orientuotas rytø kryptimi– á dab. Kalvarijø g. pusæ. Ið 1798 m. plano ma-tome, kad ðie árenginiai pastatyti tuðèiuose plo-tuose á vakarus ir ðiauræ nuo tuometinës centri-nës miesto dalies, kiek aukðtesnëse vietose. Siek-ta artilerijos ugnimi kontroliuoti miesto priei-gas. Kas ir kada árengë ðiuos átvirtinimus, neaiðku,norint tai nustatyti, reikia platesniø tyrimø. Yraþinoma, kad redutai buvo naudojami nuoXVI a. iki Pirmojo pasaulinio karo. „Batarëjos“prie ozo neaiðkus pats planas, sunku priskirtikuriam nors „tipiniam“ lauko fortifikacijos ob-jektui. Galima spëti, kad ðie lauko gynybiniaiárenginiai pastatyti XVIII a. antrojoje pusëje arpabaigoje, galbût 1794 m. sukilimo metu, matjie nepaþymëti 1737 m. Vilniaus plane. Kitø ap-tariamus árenginius mininèiø dokumentø aptik-ti kol kas nepavyko.

Apie XVII a. Vilniuje árengtus bastioniniusgynybinius átvirtinimus þinome dar palyginti ne-daug. Sàlyginai nedaug informacijos apie bas-tioninius Vilniaus átvirtinimus bei jø paramet-rus suteikia ir ðiø árenginiø vietose vykdyti ar-cheologiniai ir architektûriniai tyrinëjimai. Many-tume, kad karo inþinieriaus F. Getkanto 1648 m.projekte buvo numatyta apjuosti miestà dvigububastioniniø átvirtinimø þiedu. Pirmasis gynybi-niø pylimø þiedas buvo árengtas miesto centrinædalá juosusios gynybinës sienos komplekso prie-ðakyje. Tiksli jo konfigûracija ir atskirø daliø lo-kalizavimas kol kas nëra aiðkus. Ðiø pylimø bu-vimà ið dalies patvirtina ir archeologijos duo-menys. Á pirmàjà bastioniniø átvirtinimø linijàbuvo ájungiami ir mûriniai pastatai. XVII a. ant-rojoje pusëje – XVIII a. pradþioje ðiø pylimøvieta apgyvendinta. Antrasis bastioniniø átvirti-nimø þiedas juosë priemiesèius ir piliø prieigas.Tikëtina, kad ðis gynybinis þiedas bent ið daliespakartojo ankstesnës miesto prieigø gynybinëskontrolës sistemos konfigûracijà. Manytume,kad ruoðiantis XVII a. vidurio karui su Maskva

buvo sumanyta árengti visiðkai Vilniø juosian-èià bastioniniø átvirtinimø linijà. Ðiø darbø, vei-kiausiai, nebuvo spëta uþbaigti. Hipotetines, ið-likusiuose planuose nepaþymëtas bastioniniøátvirtinimø atkarpas galima lokalizuoti naudo-jantis laidojimo paminklø (ypaè masiniø kapø)duomenimis. Dalis XVII–XVIII a. karø ir epi-demijø aukø buvo palaidota netoli bastioniniøátvirtinimø, daþniausiai iðorinëje (uþmiesèio) jøpusëje. Ateities tyrimai parodys, ar masiniø ka-pø kartografavimo metodas, bandant atsekti apy-tikrá antrojo bastioninio þiedo neiðlikusiø daliølokalizavimà, pasiteisina. Bastioniniai átvirtini-mai neatliko svarbaus vaidmens ginant Vilniønuo Maskvos / Rusijos ir jos sàjungininkø armi-jos. Ið istoriniø ðaltiniø yra þinoma, kad okupa-cinë valdþia tvarkë Vilniaus gynybinius árengi-nius, taèiau turime maþai duomenø, kuriuos kon-kreèiai ir kokiu mastu. Taip pat nëra aiðku, ko-kie bastioniniø átvirtinimø rekonstrukciniai irstatybos darbai buvo atliekami iðvadavus VilniøXVII a. antrojoje pusëje ir XVIII a. Manome,kad kai kurios antrojo gynybinio þiedo sudeda-mosos dalys (pvz., vakarinë gynybinë linija isto-riniame Pohuliankos priemiestyje, ðiaurës va-karinë gynybinë linija Saltoniðkëse) árengtosXVIII a. pradþioje. XVIII a. pabaigoje bûta bas-tioniniø gynybiniø átvirtinimø uþmiestyje. Deja,istorinës þinios apie juos yra menkos, ðiø árengi-niø natûros tyrimai nebuvo atliekami. Vilniausbastioniniai átvirtinimai dar yra prastai iðtirti.Tai nulemta keleto prieþasèiø: ðie átvirtinimaineilgaamþiai, jie daþnai yra atokiau senamies-èio teritorijos ir uþ valstybës saugomo Vilniaussenojo miesto vietos kultûrinio sluoksnio papli-timo ribos, todël maþiau tyrinëti istorikø prak-tikø bei archeologø. Privalu sudaryti tikslinæ Vil-niaus bastioniniø átvirtinimø programà, kuriàvykdant ðie Vilniaus ir visos Lietuvos karybosraidà iliustruojantys árenginiai bûtø smulkiauiðtirti, parengti jø liekanø apsaugà reglamentuo-jantys planai ir dokumentai.

23

In 1648 the modernization of defensive system ofVilnius town had been started. Preparing for a warwith Moscow, it was planed to ring the capital of GreatDuchy of Lithuania with bastion fortifications. Thebest source to reconstruct new concept of defense is1737 plan of Vilnius. The facts states that Vilnius wassurrounded by two lines of defensive fortifications.The first line was equipped opposite the defensivetown wall and served as reinforcement of this complex.In the second half of 17th and in the beginning of 18th

centuries these bastion fortifications were urbanized –they were divided into plots. Their relations are notclear with former additional fortifications of defensivewall. The second line (the ring) of bastion fortifica-tions were equipped distantly the center of town. Thisline surrounded the territories of suburbia and accessto the castles. Hypothetically we suppose the seconddefensive ring at least repeated the configuration offormer defensive control system. In the second half of

VILNIUS BASTION FORTIFICATIONS IN 17TH–18TH CENTURY

Linas Girlevièius

S u m m a r y

17th century equipped the second line of bastion for-tifications could differ from depicted one in 1737 planof Vilnius. Supposedly, Vilnius was planed to ring bysolid fortification of bastions. It is certainly true thattill attacking the town by Moscow army the works wasnot finished. Hypothetical sections have been attemp-ted to reconstruct by mapping burial grounds withmassive graves of the middle of the 17th and 18th

centuries. The fact states that people were massivelyburied in the surrounding of unusable or unequippedfortifications. The burial sites of victims of war andepidemic in the surrounding of fortification couldinfluence the establishment of town graveyards at theend of 18th century till the beginning of the 20th

century. The ramparts were reconstructed in 18th cen-tury. Single fortifications were located and in opensites out of town. It is essential for further researchand safeguarding of bastion fortifications as intellec-tive development of Polish–Lithuanian state.

Áteikta 2007-04-23Parengta skelbti 2007-05-04

24

Ávadas

Rusijos imperijos, á kurios sudëtá XVIII a. pa-baigoje buvo inkorporuota Lietuva, ekonominisatsilikimas nuo Vakarø Europos ðaliø nulëmëlëtà Lietuvos ásitraukimà á industrializacijos pro-cesà. Taèiau industrializacija, vykusi daugiausiauþ Lietuvos ribø, veikë jos raidà: kraðtui ásitrau-kiant á interlokalinius rinkos mainus, glaudesniprekybiniai ryðiai su Vakarø Europos ir Rusijosrinka skatino þemës ûkio ir pramonës produk-cijos didëjimà. Tai savo ruoþtu sàlygojo vidausrinkos plëtrà ir veikë prekybà.

Ðiame straipsnyje akcentuojami struktûriniaiprekybos sistemos pokyèiai, turëjæ átakos mugiø tin-klo plëtrai, iðryðkëjo po caro administracijos1861 m. ávykdytø ekonominiø reformø. Todël nag-rinëjama tema apims 1861–1914 m. laikotarpá, kaiRusijos imperijoje iro feodalinis baudþiavinis ûkis,keitësi luominë visuomenës struktûra, ásitvirtinoprekinë ûkio sistema, plito kapitalistiniai gamybossantykiai ir pan., o Vilniaus ir Kauno gubernijosesusiklostë palankesnës sàlygos þemës ûkio gamy-bos raidai, pramonës plëtrai, gerokai padidëjo pre-kybos apyvarta ir keitësi jos struktûra.

Prekybos raidos tyrimai Lietuvos mugëseXIX a. antrojoje pusëje, orientuoti á struktûri-

ISSN 1392–0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2007 19

MUGËS IR JØ VAIDMUO PREKYBOS STRUKTÛROJEVILNIAUS IR KAUNO GUBERNIJOSE 1861–1914 METAIS

Aelita Ambrulevièiûtë

DoktorantëKlaipëdos universitetoHumanitariniø mokslø fakultetoIstorijos katedraEl. paðtas: aelita@fan.lt

nius pokyèius, istoriografijoje nesulaukë iðsames-nës analizës. Lietuvos ir regiono istoriografijojeðis laikotarpis siejamas su kapitalistiniø santy-kiø ásigalëjimu, pramoninës gamybos plëtra, þe-mës ûkio produktyvumo didëjimu, naujø tech-nologijø diegimu etc., iðskiriant veiksnius, pa-þenklinusius baudþiavinës ekonomikos persio-rientavimà á rinkos santykius1. Tad prekybos rai-dos tyrimus siejant su pramoninës gamybos irþemës ûkio plëtra, ði raida tyrinëjama kaip mak-roekonominës sistemos dalis2 arba pabrëþiami

1 Mulevièius L. Kaimas ir dvaras Lietuvoje XIX amþiu-je. Vilnius, 2003; Merkienë R. Gyvuliø ûkis XVI–XX a.pirmoje pusëje: Etninës patirties iðtakos. Vilnius, 1989;Meðkauskas K. Lietuvos ûkis 1900–1940. Vilnius, 1992;Óëàùèê Í. Ïðåäïîñûëêè êðåñòüÿíñêîé ðåôîðìû âËèòâå è Çàïàäíîé Áåëîðóññèè. Ìîñêâà, 1965; Með-kauskienë M. Ekonominë Lietuvos padëtis Pirmojo pa-saulinio karo iðvakarëse (1900–1913 m.). Vilnius, 1963;Ìåðêèñ Â. Ðàçâèòèå ïðîìûøëåííîñòè è ôîðìè-ðîâàíèå ïðîëåòàðèàòà Ëèòâû â XIX â. Âèëüíþñ, 1961.

2 Merkys V. Lietuvos þemës ûkio produkcijos ekspor-tas 1861–1913 m. // Lietuvos TSR MAD, A serija, t. 3(40), 1972, p. 101–113; Meðkauskas K., Puronas V.,Meðkauskienë M., Jurginis J. Lietuvos pramonë ikisocia-listiniu laikotarpiu. Vilnius, 1976; Juèas M. Baudþiavosirimas Lietuvoje. Vilnius, 1972; Jurginis J., Merkys V,Tautavièius A. Vilniaus miesto istorija. Nuo seniausiøjølaikø iki Spalio revoliucijos. Vilnius, 1968; Ðalèius P.Raðtai // Lietuvos prekybos istorija. Vilnius, 1998.

25

burþuazijos formavimosi, prekybinio kapitaloskverbimosi á gamybà klausimai3. Taèiau þvel-giant á prekybà ið kitø iðeities taðkø ir kreipiantdëmesá á organizacines formas, prekybos ámo-niø skaièiø ir teritoriná iðsidëstymà, prekiø apy-vartos apimtá4 etc., iðkyla kita problema – kaipprekyba keitësi veikiama industrializacijos pro-ceso Lietuvoje ir uþ jos ribø ir kaip tie pokyèiaisàlygojo prekybos struktûros reorganizavimà.

Straipsnio objektas apribotas Kauno ir Vil-niaus gubernijø etnine lietuviø gyvenama terito-rija. Nebus nagrinëjami Klaipëdos kraðto ir Ma-þosios Lietuvos ekonomikos klausimai, kuriemsaptarti reikëtø atskiro tyrimo. Tais atvejais, kainebus galima iðskirti prekybos plëtros paramet-rø vien etninëse lietuviø þemëse (pvz., Vilniausgubernijos mugiø apyvarta), bus pasitelkiamibendri „lietuviðkø“ ir „nelietuviðkø“ apskrièiøduomenys.

Straipsnyje panaudoti ðaltiniai skirstomi á dvigrupes. Pirmiausia tai Lietuvos valstybës istori-jos archyve (toliau – LVIA) saugoma dokumen-tinë medþiaga: 515 fonde (Vilniaus gubernijosiþdo rûmai 1795–1918 m.); 517 fonde (Vilniausgubernijos mokesèiø komisija 1876–1917 m.);525 fonde (Vilniaus ir Kauno þemdirbystës irvalstybës turtø valdyba); 382 fonde (Vilniaus gu-bernijos valdybos statybos skyrius). Ðiuose fon-duose sukaupti duomenys leidþia tirti prekybosraidà etninëje Lietuvos dalyje ir aptarti preky-bos ámoniø steigimosi klausimus, prekybos tin-klo plëtrà, prekybos struktûros pokyèius.

Antrajai ðaltiniø grupei priskiriamos caro ad-ministracijos valdininkø statistinës ataskaitos irkraðto ekonominës raidos ypatybiø apibûdini-mas, be kuriø prekybos raidos tyrimas nebûtøpakankamas. Deja, daugelio jø teikiami duome-nys nëra iðsamûs ir neleidþia susidaryti visumi-nio vaizdo. Kiek ávairesniø statistiniø duomenøbuvo rasta kasmetinëse Vilniaus ir Kauno gu-bernijø ataskaitose „Ïàìÿòíûå êíèæêè Âè-ëåíñêîé ãóáåðíèè“ ir „Ïàìÿòíûå êíèæêèÊîâåíñêîé ãóáåðíèè“. Bet ir èia, nesant grieþ-tai nustatytos statistiniø duomenø pateikimo sis-temos, medþiaga daþnai nesuvienodinta, yra per-trûkiø, o pateikiamos bendros gubernijø ekono-minës raidos ypatybës, neiðskirtos pagal apskri-tis, kelia keblumø tyrinëjant Lietuvos etnoteri-torinës dalies prekybos raidà ar pokyèius deðimt-meèiais.

Straipsnio tikslas – iðnagrinëti Kauno ir Vil-niaus etninës dalies gubernijø urmo ir maþme-ninës prekybos raidà, atsiþvelgiant á Vakarø Eu-ropos ir Rusijos industrializacijos proceso áta-kà. Pasitelkus mugiø tinklo pokyèius parodo-mas prekybos struktûros modernëjimas: tradi-ciniø formø nykimas ir naujø plitimas.

1. Prekyba mugëse ir prekiøasortimentas

Iki geleþinkelio ir fabrikinës gamybos formosatsiradimo mugëms teko svarbus urminës pre-kybos vaidmuo – èia lankydavosi pirkliai ir su-pirkëjai, vyko stambios prekybinës operacijos,buvo sudaromos sutartys ir pateikiami uþsaky-mai, – ir pirklio duotas þodis bei rankø paspau-dimas atstojo sutarèiø pasiraðymo formalumus.Taip pat á muges suvaþiuodavo ir smulkesni pir-kliai, amatininkai bei valstieèiai parduoti savopagamintà produkcijà.

Vilniaus ir Kauno gubernijose itin stambiømugiø nebuvo: á vienà reikðmingiausiø – Vil-niuje vykusià Ðv. Jurgio mugæ 1849 m. atveþta

3 Vëbra R. Lietuviø visuomenë XIX a. antroje pusë-je. Vilnius, 1990; Truska L. Lietuvos neþemdirbinës bur-þuazijos skaièius, tautinë sudëtis ir iðsimokslinimas prieðI pasauliná karà // Lietuvos TSR MAD, A serija, t. 1 (50),1975, p. 79–91; Tyla A. Lietuvos pramonës burþuazijosformavimosi XIX a. antroje pusëje klausimu // LietuvosTSR MAD, A serija, 1960, Nr. 2(9).

4 Tamoðaitienë V. Lietuvos vidaus prekyba 1861–1913 m. ir jos formos // Lietuvos TSR MAD, A serija,t. 2 (55), 1976, p. 27–39.

26

prekiø uþ 236 270 rb, parduota uþ 94 510 rb;1850 m. – atveþta uþ 271 210 rb, parduota uþ111 530 rb; 1853 m. atveþta uþ 311 250 rb, parduo-ta uþ 64 655 rb. 1855 m. Kauno gubernijoje uþfik-suotos 45 mugës. Stambesniø buvo deðimt: dvi,á kurias atveþtø prekiø suma siekë 100 000 rb,vyko Vidþiuose; á Ðv. Trejybës mugæ Ðatuose pre-kiø buvo atveþta uþ 48 000 rb; á dvi Zarasø – uþ49 000 rb; á Kalvarijos mugæ liepos 4–8 dienàatveþta prekiø uþ 20 500 rb. Á keturias muges(Plungëje vasario 22 d. ir birþelio 24 d., Vilkmer-gëje birþelio 29 d. ir Jonø mugëje Kaune birþe-lio 24 – liepos 8 d.) atveþtø prekiø suma virðijo10 000 rubliø5.

Tradiciðkai mugës vykdavo 1–2 dienas, kar-tais keletà savaièiø, reèiau – mënesá. Didesnës mu-gës buvo rengiamos baþnytiniø ðvenèiø dienomis,todël atvykstanèiøjø skaièius neretai siekdavo4000–50006. Labiausiai paplitusios mugës buvoJonø – birþelio 24 dienà (ði mugë ávairiose vieto-vëse trukdavo nuo vienos dienos iki mënesio);Ðv. Mykolo – rugsëjo 29 dienà, Kristaus Apsireið-kimo – sausio 6 dienoà arba pirmà sekmadienápo sausio 6 dienos; pirmà treèiadiená po ketvirto-jo Gavënios sekmadienio; Ðvè. Trejybës – pirmàsekmadiená po Sekminiø; Kristaus Atsimainymo– pirmomis rugpjûèio dienomis ir panaðiai7.

Kiekviena mugë iðsiskyrë savo tradicijomisir specializacija. Kasmetinëje Ðv. Kazimiero mu-gëje Vilniuje kovo 3–5 dienomis buvo prekiauja-ma medþio dirbiniais: kubilais, rëèiais, kibirais,ratais, veþimais, lankais, rogëmis ir kt. Savo pro-dukcijà atveþdavo Vilniaus, Ðvenèioniø, Ukmer-gës, Trakø ir kt. aplinkiniø apskrièiø amatinin-kai. Suvaþiuodavo 1500–2400 veþimø, prikrau-tø minëtø prekiø8.

Vilniuje nuo 1826 m. Ðv. Jurgio mugë buvorengiama balandþio 23 – geguþës 15–23 dieno-mis ir sutapdavo su vadinamaisiais „kontr-aktais“, tuomet turëjusiais didelæ reikðmæ. Á mu-gæ suvaþiuodavo valstieèiai, þemdirbiai, versli-ninkai ávairiø kontraktø, sutarèiø, skolinimosiaktø sudaryti. Be to, kiekvienas, atvaþiavæs á mu-gæ, pirkdavosi bûtinø prekiø iki kitø kontraktø.Ði mugë garsëjo prekyba Kaukazo ðilku, Jaros-lavlio drobe, Vologdos nëriniais ir smulkiais dir-biniais ið plieno, metalo, gipso9.

Apie ikifabrikiniu laikotarpiu Lietuvoskraðto mugëse vykusià prekybà liudija kad irL. A. Jucevièiaus pateikiamas XIX a. pirmosiospusës Ðiluvos miestelio mugës apraðymas: „[…]gana erdvià aikðtæ uþima paprastai pirkliai rusaiið Rygos, Maskvos, Kijevo, o kai kada net ið Ode-sos. Jie èia atveþa stiklo, porceliano, kailiø, kon-fitûrø, þvakiø, muilo ir visokiø kitokiø prekiø,kuriomis verèiasi prekyboje rusø vaþinëjantiejipirkliai. Armënai atvaþiuoja su ðilkais, turkið-kais ðlafrokais ir kt.“ Vietiniai pirkliai – „Ka-meneckis ið Raseiniø ir Mintaujos pirkliai“ –ásitaisë „tarp keliø deðimèiø prastø krautuvëliøit didþiulius perlus galanterijos krautuves“. Vil-nieèiai prekiavo „visokiu ðlamðtu“. Greta jø „ei-na ilga eilë parduotuviø, kuriose paprastai mielimûsø þydeliai turi susikûræ savo veiklos scenà“10.

5 Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Âèëåíñêîé ãóáåðíèè íà 1851ãîä, îòä. II, c. 36–38; Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Âèëåíñêîéãóáåðíèè íà 1852 ãîä, îòä. II, c. 186; Ñòàòèñòè÷åñêèéî÷åðê Âèëåíñêîé ãóáåðíèè. Âèëíî, 1853, ñ. 116; Ïà-ìÿòíàÿ êíèæêà Êîâåíñêîé ãóáåðíèè íà 1855 ãîä, îòä.II, c. 18–19.

6 Ìàòåðèàëû äëÿ ãåîãðàôèè è ñòàòèñòèêè Ðîññèè,ñîáðàííûå îôèöåðàìè ãåíåðàëüíîãî øòàáà. Âèëåí-ñêàÿ ãóáåðíèÿ. Ñîñòàâèë ãåíåðàëüíîãî øòàáà êàïèòàíÀ. Êîðåâà. Ñàíêòú-Ïåòåðáóðãú, 1861, ñ. 255.

7 Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Âèëåíñêîé ãóáåðíèè íà 1851ãîä, îòä. II, c. 36–38; Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Âèëåíñêîéãóáåðíèè íà 1852 ãîä, îòä. II, c. 186; Ñòàòèñòè÷åñêèéî÷åðê Âèëåíñêîé ãóáåðíèè, Âèëíî, 1853, ñ. 116; Ïà-ìÿòíàÿ êíèæêà Êîâåíñêîé ãóáåðíèè íà 1855 ãîä, îòä.II, c. 18–19; Ìàòåðèàëû äëÿ ñòàòèñòèêè Êîâåíñêîéãóáåðíèè. Âûïóñê 1. Êîâíî, 1868, ñ. 244; Âèëåíñêèéêàëåíäàðü íà 1907 ãîä. Âèëüíî, 1906, ñ. 132–134; Ïà-ìÿòíàÿ êíèæêà Êîâåíñêîé ãóáåðíèè íà 1862 ãîä, îòä.III, c. 20; Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Êîâåíñêîé ãóáåðíèè íà1863 ãîä, îòä. III, c. 26.

8 Æóðíàë Âèëåíñêîé ãîðîäñêîé äóìû çà ïåðâîåïîëóãîäèå 1903 ãîäà, ¹ 2, c. 21.

9 Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Âèëåíñêîé ãóáåðíèè íà 1899ãîä, ÷. II, c. 81.

10 Jucevièius L. A. Raðtai. Vilnius, 1959, p. 371–372.

27

Ikifabrikiniu laikotarpiu, kol Lietuvoje ne-buvo stambesnës pramonës ir vyravo tradicinësprekybos formos, per mugiø tinklà vyko pagrin-dinës prekybos operacijos: buvo realizuojamosimportuotos pramonës prekës ir eksportui skir-ta vietinës gamybos produkcija; urmu ir maþ-mena buvo prekiaujama ir þemës ûkio produk-cija, ir amatininkø bei namudininkø pagamin-tais gaminiais, ávairiomis namø apyvokos ir iðkitø regionø atveþtomis pramoninës gamybosprekëmis: gelumbe, vilna, drobe, kartûnu, med-vilninëmis ir ðilkinëmis medþiagomis; moliniais,stikliniais, fajanso, porceliano, skardiniais, vari-niais ir padengtais sidabru indais; galanterijosprekëmis, duona, grûdais, vaisiais, druska, taba-ku, kanapiø pluoðtu, linais, degutu, oda, kailiais,þemës ûkio árankiais, arkliais, galvijais ir kt.11

Taèiau po 1861 m. ekonominiø reformø Lie-tuvoje plëtojantis pramonei pasirodþiusi rinko-je vietiniø fabrikø produkcija per mugiø tinklàmasiðkai nebebuvo realizuojama. Prieðingai –caro administracijos valdininkø ataskaitose visreèiau ávardijamos mugëse parduodamos tiekvietinës gamybos, tiek importuotos pramonësprekës. Netgi nuo devintojo deðimtmeèio vidu-rio, padaugëjus fabrikø ir gerokai padidëjus pa-gamintos fabrikinës produkcijos apimtims12,pramonës produkcija nebepapildë mugiø pre-kiø asortimento. Nepavyko aptikti nuorodø, kadbûtø ásteigta nors viena specializuota pramonësprekiø mugë, nors yra paminëta, jog XIX a. pas-kutiniajame deðimtmetyje mugëse buvo prekiau-ta gatavais rûbais, avalyne, baltiniais13, – t. y.

pramonës produkcija. Veikiausiai ði nedidelëpramonës prekiø dalis per maþmeninës preky-bos tinklà á muges patekdavo per perpirkëjus irbuvo skirta vietiniø gyventojø poreikiams ten-kinti. O ðtai nuolatinë pramoninë vartojimo pre-kiø gamyba XIX a. aðtuntajame–deðimtajamedeðimtmeèiuose susikûrë savà jø realizavimotinklà.

Ið minëtø ataskaitø matyti, kad nuo XIX a.paskutiniojo deðimtmeèio Vilniaus ir Kauno gu-bernijø pagrindiná mugiø prekiø asortimentà su-darë vietiniø veisliø arkliai, galvijai ir kt. gyvu-liai, paukðèiai, smulkios prekës, grûdai, indai,pakinktai, pigios manufaktûrinës prekës, drobë,vilnos medþiagos, sëmenys, sëklos, kanapiøpluoðtas, pakulos, pûkai ir plunksnos, ðeriai,aðutai, vaisiai ir uogos, derva, vynas, degtinë,kiauðiniai ir pan.14 – t. y. þemës ûkio produkcija.Kadangi buvo paklausi uþsienyje, ji ir sudarë di-dþiàjà mugiø prekybos apyvartos dalá.

Matyt, ðià gubernijø prekybos specifikà lë-më Lietuvos ekonominës raidos sàlygos: kraðtoekonomika tiesiogiai priklausë nuo caro valdþiosekonominës politikos* , kuri stabdë regiono eko-nomikos augimà. Kartu jai darë átakos ir pasau-linës kapitalistinës ekonomikos konjunktûrossvyravimai. Tuomet, nepaisant caro administra-cijos nustatytø apribojimø vietiniam verslui,glaudesni Lietuvos kraðto prekybiniai ryðiai su

11 Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Êîâåíñêîé ãóáåðíèè íà 1863ãîä, îòä. III, c. 24; Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Êîâåíñêîéãóáåðíèè íà 1871 ãîä, îòä. II, c. 150.

12 Meðkauskas K., Puronas V., Meðkauskienë M.,Jurginis J. Lietuvos pramonë ikisocialistiniu laikotarpiu,p. 161.

13 Ãóêîâñêèé Ê. Ìåñòå÷êî ßíîâî // Ïàìÿòíàÿêíèæêà Êîâåíñêîé ãóáåðíèè íà 1894 ãîä, îòä. IV,c. 135.

14 Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Êîâåíñêîé ãóáåðíèè íà 1892ãîä, îòä. III, c. 48; Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Êîâåíñêîéãóáåðíèè íà 1912 ãîä, îòä. III, c. 11: tas pats apraðymas1890–1900 m.

* Ávairûs normatyviniai aktai, ribojantys pasienio re-gionø prekiø eksportà, protekcionistinë muitø politika,muitø karas su Prûsija (1891–1894 m.), nesirûpinimasstambiosios pramonës vystymusi kraðte, rusifikacinës po-litikos ekonominës priemonës etc. – plaèiau þiûrëti: Alek-sandravièius E., Kulakauskas A. Carø valdþioje: Lietu-va XIX amþiuje. Vilnius, 1996; Meðkauskas K. Lietuvosûkis 1900–1940 metais; Meðkauskas K., Puronas V.,Meðkauskienë M., Jurginis J. Lietuvos pramonë ikiso-cialistiniu laikotarpiu; Vëbra R. Lietuviø visuomenë XIXa. antroje pusëje.

28

Vakarø Europos ir Rusijos rinka skatino gamy-bos raidà ir vidaus rinkos plëtrà. Tad konkurenci-jos sàlygomis vietiniai verslininkai pradëjo kreip-ti gamybà á tai, ko trûko Rusijos rinkoje (nes sujos gaminiais dar buvo pajëgûs konkuruoti), o áuþsiená siuntë tas þaliavas bei þemës ûkio gamy-bos produkcijà, kuri nesudarë konkurencijos cen-triniø Rusijos imperijos gubernijø dvarininkamsir pigumu galëjo konkuruoti Vakarø rinkoje.

Nuo XIX a. aðtuntojo deðimtmeèio kraðtoprekybai svarbios tapo arkliø mugës. Èia pagrin-diniai tarpininkai þydai dideliais kiekiais supir-kinëjo geriausius arklius parduoti uþsienyje: perVirbalio muitinæ ið Kauno ir Vilniaus gubernijøarkliai buvo iðveþami á Prûsijà, o Plungës þydai„specializavosi“ parduoti arklius Anglijoje15. Jøiðveþimà uþsienin skatino palankios sàlygos: pre-kyba arkliais nebuvo apdëta muitø mokesèiais16.Vilniaus gubernijoje ðeðiose vietovëse vyko18 kasmetiniø arkliø mugiø. Lietuviðkojoje gu-bernijos dalyje arkliø buvo parduodama nedaug.Ten parduodami vietiniø veisliø arkliai dël maþøkainø (20–60 rb, reèiau 80 rb uþ arklá) ir iðtver-mingumo buvo populiarûs uþsienio rinkoje. Pre-kiauta ir brangiais veisliniais þirgais, kuriø kai-nos siekdavo 150–400 rubliø17. Lietuviðkoje Vil-niaus gubernijos dalyje stambesniø arkliø mu-giø nebuvo, uþtat Kauno gubernijoje – net ketu-rios: Raseiniuose, Kelmëje, Kraþiuose, Þagarë-je18. Nuo 1910 m. Ðiauliuose arkliø mugës buvorengiamos kiekvienà pirmadiená19.

Nuo XIX a. aðtuntojo deðimtmeèio padidë-jus Prûsijos rinkoje gyvulininkystës produktø pa-klausai, eksportui pradëta auginti kiaules. Su-pirkëjai vokieèiai daug jø pirko Þemaitijoje irpo 1000 gindavo á Prûsijà20. Apie devintojo de-ðimtmeèio vidurá eksportui pradëta auginti þà-sis, kuriø uþpirkti kiekvienais metais suvaþiuo-davo Prûsijos pirkliai. Jiems tai buvo pelningasverslas. Pavyzdþiui, Rokiðkyje gyvenantys du Prû-sijos pilieèiai vertësi prekyba þàsimis. Jie pernepilnus tris rudens mënesius 1893 m. ið Rokið-kio geleþinkelio stoties geleþinkeliu á Vokietijàiðveþë 60 vagonø þàsø (vieno vagono talpa apie1200 paukðèiø, kuriø vieno kaina Vokietijoje sie-kë 5–6 markes* , t. y. 15–18 rb uþ vienetà. Kau-no gubernijoje vienos þàsies vidutinë kaina sie-kë 0,9 rb, t. y. apie 0,33 markës)21.

Daugelis Kauno ir Vilniaus gubernijø mu-giø specializavosi prekiauti linais bei linø pro-dukcija. Lietuviðki linai buvo eksportuojami áPrancûzijà ir Vokietijà, Belgijà ir Anglijà, Aust-rijà22, auginami pardavimui á Rygà, Daugpilá, Pe-terburgà, Karaliauèiø, nes ten turëjo didelæ pa-klausà (kaina siekë 2–10 rb uþ pûdà). Ið Trakø irÐvenèioniø apskrièiø á Daugpilá buvo ekspor-tuojami kriauðës ir obuoliai (2–6 rb uþ pû-dà).23 Be to, Vilniaus gubernija eksportavo ka-napiø pluoðtà, iðdirbtas odas24. Ið Kauno guber-

15 Òîðãîâëÿ ïî Ïëóíãÿíàì // Ê Ïàìÿòíîé êíèæêåÊîâåíñêîé ãóáåðíèè íà 1900 ãîä, îòä. III, c. 116.

16 Tamoðaitienë V. Lietuvos vidaus prekyba 1861–1913 m. ir jos formos // Lietuvos TSR MAD, A serija,t. 2 (55), 1976, p. 33.

17 Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Âèëåíñêîé ãóáåðíèè íà 1891ãîä, ÷. II, c. 15.

18 Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Êîâåíñêîé ãóáåðíèè íà 1879ãîä, îòä. II, c. 359.

19 Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Êîâåíñêîé ãóáåðíèè íà 1912ãîä, îòä. II, c. 46; Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Êîâåíñêîéãóáåðíèè íà 1913–1915 ãîä, îòä. II, c. 48.

20 Merkienë R. Gyvuliø ûkis XVI–XX a. pirmojepusëje: etninës patirties iðtakos, p. 98.

* Pagal 1893 m. valiutø kursà 1 markë prilygo 2,99rublio // Meðkauskas K., Puronas V., Meðkauskienë M.,Jurginis J. Lietuvos pramonë ikisocialistiniu laikotarpiu,p. 179.

21 Ãóêîâñêèé Ê. Íîâîàëåêñàíäðîâñêèé óåçäú //Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Êîâåíñêîé ãóáåðíèè íà 1895 ãîä,îòä. IV, c. 222.

22 Gildiniø ir negildiniø prekybos ámoniø, mokanèiømaþmeninæ rinkliavà, 1893 m. þiniaraðtis, LVIA, f. 517,ap. 1, b. 49, l. 169, 172, 176, 179; Ïàìÿòíàÿ êíèæêàÊîâåíñêîé ãóáåðíèè íà 1895 ãîä, îòä. IV, c. 228.

23 Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Âèëåíñêîé ãóáåðíèè íà 1888ãîä, ÷. II, c. 8.

24 Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Âèëåíñêîé ãóáåðíèè íà 1892ãîä, ÷. II, c. 14.

29

nijos buvo veþamas miðkas, grûdai, degtinë, ba-kalëjos prekës25. Ypatingà paklausà turëjo Kau-no gubernijoje namudininkø gaminama teksti-lë, galvijai ir kiti naminiai gyvuliai, þemës ûkioproduktai26.

Taèiau agrariniø verslø vyravimas Lietuvoskraðto ekonomikoje neturëjo didelës átakos mu-giø persiorientavimui prekiauti þemës ûkio pro-dukcija. Tiesiog diferencijavusis prekiø realiza-vimo bûdams, pramonës produkcijà pradëta re-alizuoti per urminiø sandëliø ir parduotuviø tin-klà arba tiesiogiai ið gamyklø (þr. toliau), o mu-gëse, didëjant þemës ûkio gamybai, ëmë vyrautiprekyba þemës ûkio produkcija. Èia urmu ir maþ-mena savo gaminius parduodavo stambûs irsmulkûs þemës ûkio gamintojai, valstieèiai iramatininkai. Ðá reiðkiná veikiausiai reikia aið-kinti ne tiek kraðto ekonominiu atsilikimu aragrariniø verslø vyravimu, kiek gamybos, pre-kybos ir transporto struktûrø modernëjimu.

2. Mugiø prekybos pokyèiai

Lietuvai ásitraukiant á interlokalinius rinkos mai-nus, didëjo uþsienio ir tarpregioninës prekybosreikðmë. Pleèiantis eksporto galimybëms didë-jo fabrikinës ir þemës ûkio gamybos apimtys,plëtësi vidaus prekybos tinklas: daugëjo gyven-vieèiø, kur buvo leidþiama rengti kassavaitiniusturgus ir metines muges, didëjo parduotuviø beiurmo sandëliø skaièius miestuose ir miesteliuo-se, gerëjo bendri prekybos apyvartos rodikliai(þr. toliau).

Jau XIX a. viduryje, siekdama sutvarkyti mo-kesèiø sistemà, caro administracija „valstieèiøpatogumui bei jø pajamø didinimui“ vis dides-niam miesteliø skaièiui teikë teisæ rengti kassa-

vaitinius turgus ir metines muges27, kartu plës-dama vidaus prekybos tinklà. Dokumentinë me-dþiaga apie naujø prekybos punktø steigimà ro-do, kad dar XIX a. viduryje prekybos tinklas bu-vo retas: daþname miestelyje visai nebuvo pre-kymeèiø arba buvo labai nedaug – 2–3, reèiau4 metinës mugës, o kassavaitiniai turgûs papras-tai vykdavo didesniuose miesteliuose ir mies-tuose.

Þinoma, kad Vilniaus apskrityje ið 8 mini-mø valstybiniø dvarø iki 1843 m. tik Krëvojevyko dvi mugës per metus, kitø Vilniaus ap-skrities valstybiniø dvarø (Dieveniðkiø, Trobø,Inturkës, Bystravnicos, Nemenèinës, Buivydþiøir Kernavës) gyventojai tenkinosi sekmadieni-niais turgumis. Trakø apskrityje tik Stakliðkiøir Punios valstybiniuose dvaruose buvo rengia-ma po dvi kasmetines muges. Ðvenèioniø ap-skrities valstybiniuose dvaruose mugiø ið visonebuvo28.

Sunku nustatyti tikslø miesteliø, kuriuose ne-buvo rengiamos metinës mugës ar savaitiniai tur-gûs, skaièiø, bet dar XIX a. viduryje Vilniaus irKauno gubernijose tokiø miesteliø bûta. Pa-vyzdþiui, Dieveniðkiø ir Jonø miesteliuose gra-fo Pliaterio praðymu tik 1851 m. gautas valdþiosleidimas rengti septynias metines muges ir sa-vaitinius turgus – treèiadieniais, penktadieniais,

25 Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Êîâåíñêîé ãóáåðíèè íà 1879ãîä, îòä. II, c. 357.

26 Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Êîâåíñêîé ãóáåðíèè íà 1892ãîä, îòä. III, c. 48.

27 Leidimas Dieveniðkiø ir Jonø miesteliams dël mugiørengimo, LVIA, f. 525, ap. 13, b. 80, l. 8a; Gildiniø irnegildiniø prekybos ámoniø, mokanèiø maþmeninæ rinklia-và, 1893 m. þiniaraðtis, ten pat, f. 517, ap. 1, b. 49, l. 5.

28 Valstybës turtø Vilniaus apygardos valdybos1843 m. rugpjûèio 31 d. þiniaraðtis valstybës turtø Vil-niaus skyriaus valdybai dël rengiamø Vilniaus apygardojevalstybiniuose dvaruose prekymeèiø, ten pat, f. 525,ap. 13, b. 162, l. 24; Valstybës turtø Vilniaus apygardosvaldybos 1843 m. spalio 5 d. þiniaraðtis valstybës turtøVilniaus skyriaus valdybai dël rengiamø Trakø apskrityjevalstybiniuose dvaruose prekymeèiø, ten pat, l. 26; Vals-tybës turtø Ðvenèioniø apygardos valdybos 1843 m. rug-pjûèio 22 d. þiniaraðtis valstybës turtø Vilniaus skyriausvaldybai dël rengiamø Ðvenèioniø apskrityje valstybiniuo-se dvaruose prekymeèiø, ten pat, l. 28.

30

sekmadieniais29; Stakliðkiø miestelyje ðeðtajamedeðimtmetyje leista rengti jau tris muges per me-tus30; Gudiðkiuose valstieèiø praðymu mugesrengti leista 1852 m.; Lentvaryje mugiø vis darnebuvo31.

Dël reto prekybos tinklo miesteliø, kuriuosenebuvo prekymeèiø, gyventojams kildavo nema-þai nepatogumø. Apsipirkti ar savo pagamintàprodukcijà parduoti jie turëjo vykti á gretimusmiestelius, neretai uþ 20–30 km. Taèiau tankë-jant vidaus prekybos tinklui, didëjant prekybosámoniø ávairovei ir daugmaþ tolygiai joms iðsi-dëstant gyvenvietëse, plëtësi valstieèiø prekyba,bet drauge smulkëjo paèios ámonës ir maþëjo jøapyvarta.

Taigi, pleèiantis mugiø tinklui (Kauno gu-bernijoje 1863 m. mugës buvo rengiamos27 miestuose ir miesteliuose, 1883 m. – 56, 1893 m.– 79, 1903 m. – 86, 1913 m. – 9332. Vilniausgubernijos lietuviðkojoje dalyje 1879 m. mugësbuvo rengiamos 18 miestø ir miesteliø, 1889 m.– 19, 1895 m. – 27, 1911 – 3533) gerokai suma-þëjo atskirø mugiø prekybos apyvarta ir paèiømugiø reikðmë. XIX a. pabaigoje – XX a. pra-dþioje ryðkëjo mugiø, kaip didmeninës preky-bos formos, nykimo tendencijos.

Nors 1861–1914 m. kiekvienoje gubernijo-je rengiamø mugiø skaièius nuolat didëjo (þr. 1lentelæ), daugelis jø buvo smulkios ir tenkinotik vietiniø gyventojø poreikius. Didesniø mu-giø skaièius Kauno gubernijoje nevirðijo 40 permetus, Vilniaus gubernijos etninëje dalyje – 21.Prekiø apyvarta atskiroje mugëje septintajame–devintajame deðimtmeèiuose daþniausiai siekë2000–3000 rb, reèiau – 6000–10 000 rb, o di-desniø mugiø apyvarta nevirðijo 40 000 rb.Tik ilgiau trunkanèiose mugëse, pavyzdþiui,Kelmës miestelio arkliø mugëje vasario 2–26 dienomis ar Vilniuje Jurgio mugëje balan-dþio 23 – geguþës 15–23 dienomis ir pan., atveþ-tø prekiø suma siekdavo 100 000–300 000 rb,pardavimo svyravo nuo 50 000 iki 180 000 rub-liø34.

XX a. pradþioje daugumos mugiø prekybosapyvarta dar labiau sumaþëjo. Pirmajame XX a.deðimtmetyje Ðv. Jurgio mugë Vilniuje galuti-nai prarado savo tradiciná „kontraktø“ pobûdáir tapo pramogø vieta. Èia greta prekystaliø buvostatomi ávairûs kioskai su atrakcionais ir ðaudyk-los, rodomi akrobatiniai triukai ir teatrø spektak-liai35. XX a. antrojo deðimtmeèio pradþioje ði,kadaise svarbi, mugë visiðkai sunyko. 1912 m. jostrukmë sutrumpëjo nuo vieno mënesio iki vienosdienos ir pastebimai krito prekybos apyvarta:1876 m. á Jurgio mugæ buvo atveþta prekiø uþ312 750 rb, parduota uþ 114 150 rb; 1877 m.atveþta uþ 274 600 rb, parduota uþ 117 400 rb;atitinkamai: 1878 m. – 218 500 rb ir 89 670 rb;

29 Valstybës turtø valdybos 1846 m. vasario 17 d.leidimas rengti Dieveniðkiø miestelyje muges ir preky-meèius, ten pat, b. 80, l. 8; Vilniaus gubernijos valdybos1851 m. gruodþio 11 d. leidimas Ðvenèioniø apskritiesvalstybiniam miesteliui Dieveniðkës rengti kassavaitiniusturgus antradieniais, ten pat, l. 31.

30 Kauno gubernijos valdybos 1851 m. kovo 31 d.leidimas Stakliðkiø miesteliui dël trijø mugiø per metusrengimo, ten pat, b. 121, l. 9a.

31 Trakø apygardos valstybës turtø valdybos 1851 m.balandþio 21 d. patvirtinantis dokumentas dël leidimoGudiðkiø miestelyje rengti kassavaitinius prekymeèius,ten pat, b. 263, l. 7a.

32 Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Âèëåíñêîé ãóáåðíèè íà 1864,1884, 1895, 1905, 1915 ãîä.

33 Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Âèëåíñêîé ãóáåðíèè íà 1881ãîä, ÷. II, ñ. XXV–XXIX; Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Âèëåíñêîéãóáåðíèè íà 1891 ãîä, ÷. II, ñ. 130–135; Ïàìÿòíàÿêíèæêà Âèëåíñêîé ãóáåðíèè íà 1897 ãîä, ÷. II, ñ. 62–67; Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Âèëåíñêîé ãóáåðíèè íà 1913ãîä, ÷. II, ñ. 14–23.

34 Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Âèëåíñêîé ãóáåðíèè íà 1878–1882, 1886 ãîä, ÷. II c., XII; Ìàòåðèàëû äëÿ ñòàòèñòèêèÊîâåíñêîé ãóáåðíèè, ñ. 244.

35 Gubernijos valdybos Vilniaus statybos skyriaus1905 m. gruodþio 20 d. protokolas, ten pat, f. 382, ap. 2,b. 1327, l. 2; Vicegubernatoriaus 1906 m. geguþës 26 d.nurodymai Vilniaus gubernijos inþinieriui, ten pat, l. 9;Miesto valdybos nariø 1907 m. balandþio 18 d. raðtasVilniaus gubernijos valdybos statybos skyriui, ten pat,l. 13; Vilniaus miesto valdybos nariø raðtas Vilniaus gu-bernijos valdybos statybos skyriui, ten pat, l. 17.

31

1879 m. – 171 500 rb ir 66 800 rb; 1880 m. –120 500 rb ir 51 400 rb; 1884 m. – 216 300 rb ir102 600 rb; 1912 m. – 1300 rb ir 890 rubliø36.

Toks prekybos apyvartos mugëse smukimasbûdingas ir kitoms vietoms. Nors XIX a. antro-sios pusës statistika rodo bendrà mugiø skaièiausir prekybos apyvartos jose didëjimà (þr. 1–3 pav.),vis dëlto iðsamesnë duomenø analizë rodo preky-bos apyvartos atskiroje mugëje maþëjimà nuoXIX a. devintojo deðimtmeèio (þr. 2–3 lentelæ).Bendras prekybos apyvartos didëjimas mugësegreièiau rodo kiekybiná ðio tinklo plitimà, þemësûkio gamybos intensyvëjimà, valstieèiø ûkiø ko-mercializavimà ir ásitraukimà á prekybà, nei mu-giø, kaip prekybos formos, klestëjimà.

Pirmiausia mugiø, kaip didmeninës preky-bos formos, nykimui turëjo átakos stambaus ver-slo kuriami nauji prekiø pardavimo bûdai, ku-riø reikalavo fabrikinës gamybos plëtra ir didë-janèios gamybos apimtys. Rinkos sàlygomis mu-giø lokalumas ir sezoniðkumas visiðkai neatiti-ko fabrikinës produkcijos pardavimo reikalavi-mø. Ámonës nenorëjo laikyti pagamintos produk-cijos keletà mënesiø, laukdamos artëjanèios mu-gës. Tam reikëtø specialiø gerai saugomø erdviøpatalpø; antra – ámoniø valdyba turëtø ið ankstotiksliai apskaièiuoti gamybos apimtis ir nuspëtivienos ar kitos prekës paklausà. To, neiðtyrus rin-kos ir neþinant vartotojø poreikiø, nustatyti be-veik neámanoma – nebent atsitiktinai. Sunku ási-vaizduoti, kad, pavyzdþiui, „Broliø Tilmansø irCo“ viniø gamykla (ásteigta 1867 m., 1893 m.rekonstruota), kuri per metus pagamindavovarþtø uþ 600 000 rb ir viniø uþ 100 000 rb37,kelis mënesius kauptø gaminius, laukdama ar-tëjanèios mugës. Toks pardavimo bûdas tikraineigiamai atsilieptø gamybai, maþintø pelnà.

Matyt todël, plintant fabrikinei gamybai, dëlprekybos mugëse ypatumø didelio masto pra-moniniø prekiø didmeninë prekyba jose nepli-to. Mugëse buvo parduodama tik nedidelë pra-monës (atveþtiniø ir vietinës gamybos) prekiødalis, skirta vietiniø gyventojø poreikiams ten-kinti. Tai patvirtina Kauno ir Vilniaus gubernijøvaldininkø ataskaitos, kuriose paminëta, jog gu-bernijø mugëse pagrindiná vidaus rinkos prekiøasortimentà sudarë þemës ûkio produkcija ir na-mudininkø bei amatininkø gaminiai (þr. pir-miau).

Palyginus Lietuvos fabrikinës gamybos au-gimo duomenis su mugiø prekybos apyvarta pra-monës kriziø metu (1873–1878, 1883–1887,1890–1893, 1900–1903 m.) taip pat matyti, kaddidelio masto pramoniniø prekiø didmeninë pre-kyba mugëse nevyko. Pramonës kriziø, kurios,kad ir pavëluotai, veikë Lietuvos kraðto pramo-ninæ gamybà (palyginimui þr. 1–4 pav.), metugerokai sumaþëjo ir fabrikø, ir pramonës darbi-ninkø skaièius, ir gamybos apimtys. Taèiau pre-kybos apyvarta mugëse ne tik nemaþëjo, bet ir1890–1893 ir 1900–1903 m. kriziø metu padi-dëjo (þr. 2, 3 pav.). Apyvartos smukimas mugëselabiau priklausë nuo: derlingø / nederlingø me-tø kaitaliojimosi sukeltø þemës ûkio produktøkainø svyravimø (1865, 1867, 1868 m. buvo ne-derlius Lietuvoje, 1891–1892 m. – Rusijos im-perijos centinëje dalyje); þemës ûkio produktøpaklausos didëjimo Vakarø rinkoje (1887–1889m. buvo nederlius Vakarø Europoje, aðtuntaja-me deðimtmetyje padidëjo arkliø paklausa, Prû-sijos rinkoje – gyvulininkystës produktø paklau-sa); Rusijos valdþios muitø ástatymø kaitos(1890 m. 10% sumaþëjo eksportuojamø grûdø ge-leþinkelio tarifai; 1894 m. pasibaigë nuo 1891 m.trukæs Rusijos–Vokietijos „muitø karas“) ir ag-rarinës krizës, kuri dël pigiø JAV grûdø ekspor-to á Europà prasidëjo nuo aðtuntojo deðimtme-èio antrosios pusës ir su pertraukomis tæsësi ikiXIX a. paskutiniojo deðimtmeèio vidurio.

36 Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Âèëåíñêîé ãóáåðíèè íà 1878–1882, 1886, 1913 ãîä.

37 Lietuvos energetika iki 1940 m. Vilnius, 1982, p. 56;Technikos paminkliniai objektai. Vilnius, 1984, p. 26.

32

Kita vertus, pleèiantis fabrikinei gamybai,XIX a. pabaigoje kito prekiø realizavimo struk-tûra: fabrikinæ produkcijà pradëta realizuoti perurminiø sandëliø tinklà arba tiesiogiai ið ðaliagamyklos steigiamø specializuotø parduotuviø,o þemës ûkio – mugëse ir per þemës ûkio pro-dukcijai (grûdams, linams, miðkui etc.) steigia-mø specialiø urminiø sandëliø tinklà. Pastara-sis taip pat uþëmë dalá mugiø realizavimo rin-kos ir kiekybiðkai sumaþino prekiø srautus á jas.Todël diferencijavusis prekiø realizavimo rin-kai, prekybos apyvarta atskiroje mugëje suma-þëjo, jø vaidmuo prekybos struktûroje po trupu-tá menko, ilgainiui teliko simbolinio pobûdþio.Ir ðiomis dienomis iðlikusiose tradicinëse mu-gëse prekiaujama namudininkø ar amatininkið-ku bûdu pagamintomis prekëmis, iðlaikant se-nas lietuviø liaudies meno tradicijas.

Prekybos nykimà mugëse ir jø persikvalifi-kavimà prekiauti þemës ûkio produkcija patvir-tina ir caro administracijos valdininkø ataskai-tos: „Á XIX a. pabaigà mugëse daugiausia vykovietinës reikðmës prekyba þemës ûkio ir gyvuli-ninkystës produkcija, naminiais paukðèiais ir gy-vuliais, taip pat vietiniø amatininkø pagaminto-mis prekëmis, skirtomis vidaus rinkai. Mugësnuo turgø pradëjo skirtis tik atvykstanèiø þmo-niø skaièiumi ir rengiamais pasilinksminimuibalaganais su gira ir meduoliais“38 – taip mugësapraðomos ataskaitose iðtisus du deðimtmeèius:1890–1913 metais.

Taèiau buvo ir kitø prieþasèiø, lëmusiø mu-giø sunykimà. Atsiradus geleþinkeliui ir pagerë-jus susisiekimui, uþsimezgë nuolatiniai ryðiai sufabrikinës gamybos centrais, o mugiø reikðmëkasmet blëso: „Paviljonø skaièius [Ðv. Jurgio]mugëje kiekvienais metais maþëja, kaip ir jos gy-vybingumas. Daugiausia èia prekiauja vietiniai

pirkliai uþsigulëjusiomis miesto parduotuvëseprekëmis.“39

Geleþinkelio atsiradimas paveikë, ypaè Kry-mo karo metu, Kaune suklestëjusià Jonø mu-gæ* (birþelio 24 – liepos 7 dienà). Ji nustojoegzistuoti apie aðtuntojo deðimtmeèio vidurá,1873 m. nutiesus Liepojos–Poltavos geleþinke-lio linijà. Kai naujosios linijos pradinis mazgas,árengtas Kaiðiadoryse (apie 38,4 km nuo Kauno)aplenkë Kaunà, prekes tapo patogiau gabenti áKaiðiadoris, o ið ten tiesiai á Liepojà40. Kauno,kaip prekybos centro, likusio pagrindinio sausu-mos prekybos kelio nuoðalyje, reikðmë sumenko.

Be to, geleþinkelio tiesimas pagyvino tarpre-gioniná prekiø veþimà tiek ðalies viduje, tiek ið /á uþsiená. Tuomet gamybos ámonëms atsivërë ga-limybës nepertraukiamai tiekti produkcijà uþ-sakovams. Kad bûtø patogiau transportuoti irrealizuoti prekes, ámones pradëta steigti ðalia ge-leþinkelio, greta jø urminei prekybai – sandë-lius, o maþmeninei prekybai – specializuotasparduotuves: „Kauno gubernijoje urmo preky-ba ketaus gaminiais vyksta tiesiogiai ið gamyklø,o maþmeninë – ið parduotuviø, prekiaujanèiømetalo gaminiais.“41 Taip pat ðalia geleþinkeliobuvo statomi sandëliai þemës ûkio produkcijai:„Vienas uþsienietis Predo, supirkinëjantis linus,pasistatë netoli Ðeduvos geleþinkelio stoties na-mà ir árengë didþiulius sandëlius, prie kuriø, su-sitaræs su Liepojos–Poltavos geleþinkelio vado-vybe, pratæsë geleþinkelio atðakà vagonams pri-

38 Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Êîâåíñêîé ãóáåðíèè íà 1898ãîä, îòä. III, c. 83.

39 Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Âèëåíñêîé ãóáåðíèè íà 1892ãîä, ÷. 2, c. 15.

* Kaunas ásikûræs ðalia plento, ilgà laikà buvusio pa-grindiniu traktu, jungianèiu Peterburgà su Varðuva ir Ka-raliauèiumi, Berlynu ir Vakarø Europa. Todël miestas,tapæs svarbiu prekybos mazgu, ypaè suklestëjo Krymokaro metu, kai dël visø Rusijos uostø blokados imperijosprekyba buvo vykdoma tik sausumos keliais.

40 Çàìåòêè î ãîðîäå Êîâíå // Ïàìÿòíàÿ êíèæêàÊîâåíñêîé ãóáåðíèè íà 1875 ãîä, îòä. II, c. 219–220.

41 Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Êîâåíñêîé ãóáåðíèè íà 1894ãîä, îòä. IV, c. 179.

33

vaþiuoti linø krauti. Metinë pirklio apyvarta siek-davo 500 000 rb ir daugiau.“42

Nors sandëliø bei parduotuviø bûta ir anks-èiau ir tokia prekybos forma nëra XIX a. antro-sios pusës iðradimas, labiausiai ji iðpopuliarëjopleèiantis fabrikinei gamybai. Nuo ðiol sandë-liuose prekës ne tik buvo kaupiamos ir saugo-mos prieð transportuojant, bet ir pradedama pre-kiauti tiesiogiai ið sandëliø.

Ið sandëliø buvo prekiauta ir importuotomisprekëmis (skirtomis vidaus rinkai), ir vietinësgamybos prekëmis (skirtomis eksportui ir vidausrinkai). Þinoma, kad Ðiauliuose 1876 m. buvo 9parduotuvës-sandëliai ir 276 krautuvës, taèiaunaujai pastatytos dar 7 parduotuvës-sandëliai(77%) ir tik 29 krautuvës (10,5%)43. Vilniujeapie 1893–1894 m. buvo trys sandëliai, prekiau-jantys neiðdirbta oda. Kiekvieno jø metinë apy-varta siekë iki 100 000 rb, pajamos – apie 20%.Taip pat ðiame mieste buvo 5–7 grûdø sandëliai(metinë apyvarta ðaltinyje nenurodoma – A. A.),kurie supirkdavo þemës ûkio produkcijà, betprekes tiekë tik vietinei rinkai ir aplinkiniamsmiesteliams. 10 urminiø metalo sandëliø meti-në apyvarta siekë 300 000 rb per metus. Keturiurminiai sandëliai prekiavo vilna, skudurais irkaulais su Ryga ir Sankt Peterburgu. Ðaltinyjenurodoma, kad ypaè klestëjo prekyba malkomis(tokiø sandëliø skaièius padidëjo nuo ðeðiø1862 m.44 iki 20 – 1893 m.)45.

Ðalia geleþinkelio statomi sandëliai (ypaèstambioms prekëms, pvz., þemës apdirbimo tech-nikai, árankiams, maðinoms ir tokioms prekëmskaip anglis, tràðos, grûdai, statybinës medþiagos

etc.) tapo nuolatinë urminës prekybos forma. Iðsandëliø prekes pirkdavo stambûs uþsienio ir vie-tiniai pirkliai, taip pat vietiniai smulkûs preky-bininkai, turëjæ maþmeninës prekybos parduo-tuves.

Kartu, XIX a. pabaigoje pradëjus praktikuo-ti tokià prekiø realizavimo formà kaip iðanksti-niai prekybos ámoniø susitarimai su gamybosámonëmis, mugiø reikðmë iðblëso netgi atokiuo-se regionuose. Gamintojas arba stambesnis pre-kybininkas siusdavo komivojaþieriø ar valdyto-jà su prekiø pavyzdþiais á kitas vietoves ieðkotiprekiø realizavimo rinkos ir tik suradus uþsako-và, prekës buvo pristatomos á vietà46. Tokiampardavimo rinkos paieðkos bûdui nereikëjo iðanksto gabenti prekes á tam tikrà prekybos vie-tà; o pasisekus – prekybos operacijos buvo vyk-domos tiesiogiai tarp abiejø ðaliø.

Mugiø nykimà taip pat spartino XIX a. ant-rojoje pusëje iðsiplëtæs turgø tinklas. Rinkos sà-lygomis mugiø lokalumas ir sezoniðkumas tik iðdalies tenkino þemës ûkio produktø gamintojàar amatininkà. Todël turgûs (jø darbo grafikasbuvo pastovesnis – rinkdavosi 1–3 kartus persavaitæ) buvo rimti konkurentai mugëms.

Turgûs viliojo valstieèius, siekianèius gautikuo didesná pelnà ið savo pagamintos produkci-jos. Be to, èia produktø supirkimo kainos visuo-met bûdavo didesnës nei supirkimo kainos kon-torose*. Todël turgaus, kaip urminës prekybos

42 Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Êîâåíñêîé ãóáåðíèè íà 1898ãîä, îòä. IV, c. 81.

43 Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Êîâåíñêîé ãóáåðíèè íà 1886ãîä, îòä. II, c. 255.

44 Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Âèëåíñêîé ãóáåðíèè íà 1862ãîä, îòä. II, c. 8.

45 Gildiniø ir negildiniø prekybos ámoniø, mokanèiømaþmeninæ rinkliavà, 1893 m. þiniaraðtis, LVIA, f. 517,ap. 1, b. 49, l. 165a, 166, 168, 169.

46 Ìàìîíîâ È. Òîðãîâëÿ è ïðîìûøëåííîñòüÐîññèéñêîé èìïåðèè. Ìîñêâà, 1895, c. 32.

* Iðauginæs linus gamintojas neveþa jø tiesiogiai á kon-torà, kur jau paskelbtos kainos, o bûtinai veþa á turgø,siekdamas gauti didesná pelnà. Gauti 1–2 rb daugiau uþbirkavà (163,805 kg) – gamintojui didelë nauda. Rokið-kio linø supirkimo kontora paskelbë kainà uþ pirmosrûðies linus 40 rb, o supirkëjas jam siûlo 41–42 rb, todëlgamintojas ir veþa á turgø pas supirkëjà, visada þydà,kuris, pirkdamas ir mokëdamas 1–2 rb daugiau, o patspardavinëdamas pigiau, savaime aiðku, siekia apgauti ga-mintojà, sverdamas linus svertuvu su paklaida. Pasvëræslinus dar namie ir persverdamas juos vietoje, gamintojasstebisi, kad linø svoris sumaþëjo. Todël ir nesutinka linøparduoti. Tuomet prie jo prieina kiti tokie pat supirkë-

34

formos, reikðmë taip pat padidëjo. Turgûs kartusu steigiamais sandëliais ir specializuotomis pla-taus vartojimo gatavø prekiø prekybos ámonë-mis maþino mugiø reikðmæ. Mugës tapo amati-ninkiðko pobûdþio gaminiø, þemës ûkio ir gy-vulininkystës produkcijos pardavimo vietomis.Èia þemdirbiai ar amatininkai, gaminantys rin-kai, tiesiogiai, be tarpininkø galëjo prekiauti sa-vo paèiø pagamintais produktais. Todël didëjan-tis mugiø skaièius veikiau rodo ryðkëjanèias þe-mës ûkio komercializavimo tendencijas, valstie-èiø ûkio perorientavimà á gamybà rinkai, jø ási-traukimà á prekybà ir virtimà verslininkais.

Iðvados

1) Vilniaus ir Kauno gubernijø prekybos or-ganizavimo pokyèiai sutapo su industrializaci-jos procesu, vykusiu daugiausia uþ Lietuvos ri-bø. Lietuvos ásitraukimas á tarpregioninæ rinkàgerino eksporto galimybes, kartu didëjo fabriki-nës ir þemës ûkio gamybos apimtys, plëtësi vi-daus prekybos tinklas ir gerëjo bendri prekybosapyvartos rodikliai.

jai, sveria linus, randa jø svorá toká, koká ir sakë supirkë-jas. Vargais negalais ásitikinæs paskelbto svorio teisingu-mu pardavëjas parduoda savo prekæ. Bet kità kartà veþ-damas linus á turgø ir jau nepasitikëdamas nei savo svars-tyklëmis, nei pirklio, stengiasi pats apgauti supirkëjà,todël drëkina linus arba á ryðulio vidø ákiða iki 5 svarø(apie 2 kg) molio gabalà. Supirkëjas þydas, nupirkæs linøbirkavà (su „papildymais“ ryðuliuose – A. A.) 2 rubliaisbrangiau, norëdamas susigràþinti tà skirtumà ir dar uþsi-dirbti, prieð perparduodamas linus apvyniojà juos storavirve ir dar kartà suðlapina. Parduodamas pûdà uþ 4 rb,jis gauna 44 rb vietoj sumokëtø 40 rb, vadinasi, susigrà-þina permokëtus 2 rb ir tiek pat uþdirba // Ïàìÿòíàÿêíèæêà Êîâåíñêîé ãóáåðíèè íà 1895 ãîä, îòä. IV,c. 227.

2) Pleèiantis vidaus prekybos tinklui, maþëjoatskirø prekybos ámoniø apyvarta. Mugiø preky-boje tai matyti ið jø skaièiaus didëjimo ir preky-bos apyvartos atskiroje mugëje maþëjimo. Kartuðio prekybos tinklo svarbà maþino geleþinkeliotiesimas (suteikæs galimybæ nepertraukiamai re-alizuoti prekes) ir plintanti pramoninë gamyba(kuriai reikëjo naujø prekiø realizavimo formø).

3) Didmeninëje pramonës prekiø prekybojetiems pokyèiams turëjo átakos vis didëjanèiosfabrikinës gamybos apimtys, dël ko atsirado fab-rikinei pramonei bûdingas poreikis nuolat rea-lizuoti produkcijà rinkoje. Ðio poreikio senojiprekybos struktûra negalëjo patenkinti.

4) Nuo XIX a. devintojo deðimtmeèio plin-tant fabrikinei gamybai, jos produkcijos realiza-vimui, ðalia geleþinkeliø steigiami didmeninësprekybos sandëliai ir kuriamas maþmeninës pre-kybos parduotuviø tinklas atitiko naujø nuolati-nio prekiø realizavimo bûdus. Pasiskirsèius pre-kiø realizavimo tinklui, pramoninæ produkcijàpradedama realizuoti per urminiø sandëliø irparduotuviø tinklà arba tiesiogiai ið gamyklø, omugëse ëmë vyrauti prekyba þemës ûkio pro-dukcija.

5) Ðie reikðmingi prekybos organizavimo po-slinkiai sàlygojo mugiø, kaip didmeninës preky-bos formos, nykimà. Mugëse pradëjo vyrautismulki didmeninë prekyba þemës ûkio produk-cija ir maþmeninë prekyba amatininkiðko po-bûdþio gaminiais; taip pat pramonës prekëmis,skirtomis vietiniø gyventojø poreikiams.

6) Ðiam procesui turëjo átakos ne tiek kraðtoekonominis atsilikimas ar þemës ûkio verslø vy-ravimas, kiek naujø transporto formø atsiradi-mas ir masinës pramoninës gamybos sàlygojamiprekybos struktûros modernëjimo procesai.

35

Mu

giø

pre

kyb

os

apyv

arta

(ru

blia

is)

1 pav. Bendra Vilniaus gubernijos mugiø prekybos apyvarta*

Mu

giø

pre

kyb

os

apyv

arta

(ru

blia

is)

2 pav. Bendra Kauno gubernijos mugiø prekybos apyvarta

* 1–3 pav. pateikti grafikai sudaryti remiantis: Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Âèëåíñêîé ãóáåðíèè íà 1872–1879, 1880–1895,1897, 1899, 1901–1904, 1907, 1909–1912 ãîä; Ìàòåðèàëû äëÿ ñòàòèñòèêè Êîâåíñêîé ãóáåðíèè. Âûïóñê 1. Êîâíî,1868; Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Êîâåíñêîé ãóáåðíèè íà 1862–1864, 1871, 1882–1884, 1887, 1890–1908, 1910–1915 ãîä.

2 500 000

2 000 000

1 500 000

1 000 000

500 000

0

2 500 000

2 000 000

1 500 000

1 000 000

500 000

0

36

4 pav. Lietuvos fabrikø augimo dinamika*

Mu

giø

ska

ièiu

s

4 pav. Lietuvos fabrikø augimo dinamika*

Fab

rikø

ska

ièiu

s

1870

1872

1874

1876

1878

1880

1882

1884

1886

1888

1890

1892

1894

1896

1898

1900

* Grafikas sudarytas remiantis lentele: Meðkauskas K., Puronas V., Meðkauskienë M., Jurginis J. Lietuvospramonë ikisocialistiniu laikotarpiu. Vilnius, 1976, p. 162.

3 pav. Vilniaus ir Kauno gubernijø bendra mugiø augimo dinamika

37

1 Lentelë sudaryta remiantis: Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Âèëåíñêîé ãóáåðíèè íà 1872–1879, 1880–1895, 1897, 1899,1901–1904, 1907, 1909–1912 ãîä; Ìàòåðèàëû äëÿ ñòàòèñòèêè Êîâåíñêîé ãóáåðíèè. Âûïóñê 1. Êîâíî, 1868;Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Êîâåíñêîé ãóáåðíèè íà 1862–1864, 1871, 1882–1884, 1887, 1890–1908, 1910–1915 ãîä.

* Klaustukais paþymëtos vietos, kur oficialiose ataskaitos nëra pateikta informacija apie mugiø rengimà ir apyvartà.** 1880, 1881 m. Kauno gubernijos pateikiami apytiksliai duomenys: nurodytas 21 mugës atveþimo ir pardavimo

vidurkis, nenurodomas atveþimas á 8 smulkias muges ir pardavimas 8 mugëse; 1882 m. 9 mugiø apyvartos duomenøvisai nëra. 14 mugiø pateiktas tik atveþimo vidurkis ir 5 ið jø pardavimo vidurkis.

*** 52 pirm. – Ðiauliuose kiekvienà pirmadiená vyko arkliø mugës.

Vilniaus gubernija Kauno gubernija Metai

mugių skaičius atvežta prekių parduota prekių mugių skaičius atvežta prekių parduota prekių

1861 ?* ? ? 59 447 469 155 776 1862 ? ? ? 59 375 488 146 457 1863 ? ? ? 55 159 963 51 418 1864 ? ? ? ? ? ? 1865 ? ? ? ? ? ? 1866 ? ? ? 50 165 219 76 111 1867 ? ? ? 50 170 534 82 911 1868 ? ? ? ? ? ? 1869 ? ? ? 84 260 237 129 039 1870 66 380 288 237 642 ? ? ? 1871 65 340 280 211 337 ? ? ? 1872 65 341 429 198 132 ? ? ? 1873 74 323 014 207 573 ? ? ? 1874 77 473 425 272 445 ? ? ? 1875 85 523 206 292 536 ? ? ? 1876 85 588 846 321 559 ? ? ? 1877 91 572 115 329 087 ? ? ? 1878 96 532 030 318 748 ? ? ? 1879 91 510 068 325 492 ? ? ?

1880** 91 418 469 ? 130 953 611 660 291 1881* 115 549 886 400 800 apie 157 1 007 941 809 870 1882* 89 420 855 129 011 apie 160 858 754 492 654 1883 95 516 099 378 968 ? ? ? 1884 103 614 894 400 695 ? ? ? 1885 113 593 208 396 110 ? 1 150 000 670 000 1886 151 704 109 330 301 ? ? ? 1887 154 640 090 406 003 apie 242 ? ? 1888 161 741 424 404 337 apie 242 ? ? 1889 163 687 343 403 744 apie 139 ? ? 1890 163 698 739 406 668 215 880 000 470 000 1891 164 808 606 500 364 237 1 000 000 500 000 1892 162 788 012 513 462 212 825 000 445 000 1893 162 812 909 513 684 223 1 060 000 560 000 1894 168 887 686 609 382 iki 250 500–800 000 ? 1895 ? 1 017 457 737 062 260 1 100 000 700 000 1896 230 1 000 000 800 382 250 1 131 660 657 370 1897 205 1 281 326 793 538 250 1 096 606 618 160 1898 219 1 337 397 765 098 iki 300 1 257 300 825 100 1899 223 1 200 731 781 812 200 1 210 000 855 000 1900 249 1 387 830 963 357 per 200 1 527 686 838 140 1901 255 1 563 462 972 591 iki 290 1 241 465 820 660 1902 240 1 644 810 1 044 786 296 1 275 000 858 000 1903 256 1 925 081 1 801 141 iki 318 1 305 110 890 732 1904 259 2 212 846 1 103 771 316 1 062 000 703 000 1905 252 1 990 153 1 024 867 per 309 ? ? 1906 262 2 254 238 1 255 765 ? ? ? 1907 290 2 281 672 1 330 368 ? ? ? 1908 293 1 781 956 1 293 740 per 314 ? ? 1909 308 2 012 621 1 466 791 per 324 ? ? 1910 317 1 992 350 1 359 229 per 315+52 pirm.*** 1 817 938 1 172 449 1911 per 356 2 286 573 1 376 672 per 315 + 52 pirm. 2 032 856 1 372 617 1912 ? ? ? per 319 + 54 pirm. ? ? 1913 ? ? ? 324 +52 pirm. ? ? 1914 ? ? ? ? ? ?

1 l e n t e l ë . Mugiø skaièius ir metinë prekybos apyvarta (rubliais)1

38

* Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Âèëåíñêîé ãóáåðíèè íà 1872–1882, 86, 88–1894, 1898, 1899, 1913 ãîä.** Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Êîâåíñêîé ãóáåðíèè íà 1862, c. 20; ten pat, 1863, c. 25; ten pat, 1864, c. 94–96; ten pat,

1871, c. 150; ten pat, 1882, c. 261–265; ten pat, 1883, c. 269–271; ten pat, 1884, c. 286–289; Ìàòåðèàëû äëÿñòàòèñòèêè Êîâåíñêîé ãóáåðíèè. Âûïóñê 1. Êîâíî, 1868, c. 240.

2 l e n t e l ë . Vilniaus gubernijos svarbesniø mugiø prekinë apyvarta (rubliais)*

Svarbiausios mugės Vilnius

(Šv. Jurgio) Švenčionys (2 mugės)

Kamajai (5 mugės)

Meričiai (4 mugės)

Sviriai (8 mugės) Metai

atvežta parduota atvežta parduota atvežta parduota atvežta parduota atvežta parduota

1876 312 750 114 150 30 200 22 730 ? ? ? ? ? ? 1877 274 600 117 400 26 590 19 875 ? ? ? ? ? ? 1878 218 500 89 670 26 700 20 775 ? ? ? ? ? ? 1879 171 500 66 800 30 690 23 775 ? ? ? ? ? ? 1880 120 500 51 400 29 000 24 360 ? ? ? ? ? ? 1884 216 300 102 600 28 000 23 500 35 000 22 900 19 000 13 000 ? ? 1886 201 680 107 600 52 000 29 500 35 500 18 700 17 500 13 200 ? ? 1887 201 680 107 600 52 000 29 500 35 000 18 700 17 500 13 200 31 800 24 090 1888 221 600 105 640 52 000 28 000 25 500 12 200 18 862 15 836 33 100 21 750 1889 165 150 93 195 52 000 28 000 25 130 20 840 17 250 7 660 32 930 21 160 1890 198 600 71 380 40 000 21 000 18 520 9 700 18 520 16 170 32 450 19 710 1891 236 464 168 398 50 500 24 000 22 695 10 630 19 175 8 120 32 410 20 300 1892 227 530 160 631 52 000 23 000 23 000 9 700 18 700 14 400 29 350 19 450 1896 245 370 213 280 41 000 15 000 21 580 12 200 17 160 7906 24 680 20 050 1897 364 150 193 550 42 000 18 700 ? ? ? ? ? ? 1911 1300 890 34 000 24 000 5100 2550 13 100 10 600 15 350 10 550

3 lente lë . Kauno gubernijos svarbesniø mugiø prekinë apyvarta (rubliais)* *

Svarbiausios mugės Šiluva Vidžiai Kalvarija Zarasai Vilkmergė Metai

atvežta parduota atvežta parduota atvežta parduota atvežta parduota atvežta parduota

1861 45 000 12 328 45 000 30 000 ? ? 103 230 36 440 ? ? 1862 62 950 17 310 50 000 30 000 20 789 10 989 29 230 6375 ? ? 1863 1100 450 14 450 425 20 789 10 989 27 957 2450 3200 1300 1866 18 000 12 000 ? ? ? ? 14 800 2500 5270 4258 1867 2000 8000 ? ? ? ? 12 700 1950 5296 4425 1869 ? ? 20 400 12 500 ? ? ? ? 15 394 1143 1880 20 550 15 000 70 000 50 700 8500 4300 13 000 6000 70 000 45 000 1881 20 550 15 000 70 000 50 700 8000 4000 13 000 6000 70 000 45 000 1882 20 140 15 300 64 231 29 796 6000 3000 13 000 6500 22 000 9000

Ïàìÿòíàÿ êíèæêà Âèëåíñêîé ãóáåðíèè íà 1872–1882 ,86 ,88–1894, 1898, 1899, 1913 ãîä.

39

4 lente lë . 1870–1900 m. Lietuvos fabrikø dinamika*

* Duomenys lentelëje pateikiami pagal: Meðkauskas K., Puronas V., Meðkauskienë M., Jurginis J. Lietuvospramonë ikisocialistiniu laikotarpiu. Vilnius, 1976, p. 162.

Bendras lietuviškųjų gubernijų gamybos įmonių skaičius

Lietuviškųjų gubernijų pramonė (be malūnų ir amatininkiško pobūdžio dirbtuvių)

Metai įmonių skaičius

darbuotojų skaičius

produkcija (tūkst. rb)

įmonių skaičius

darbuotojųs kaičius

produkcija (tūkst. rb)

1870 636 2349 3069,2 636 2349 3069,2 1871 601 2633 3018,7 601 2633 3018,7 1872 679 2734 3879,2 679 2734 3879,2 1873 682 3253 5047, 4 679 3233 5005,4 1874 676 3467 5284,9 672 3422 5173,1 1875 655 3715 4680,8 652 3655 4542,8 1876 588 2973 4632,4 586 2957 4556,4 1877 575 3411 5139,6 573 3391 5123,5 1878 573 3393 6949,9 566 3354 6872,4 1879 596 3601 6467,2 586 3561 6427,8 1880 609 3912 6633,6 537 3746 6114,5 1881 765 4266 6340,2 572 3976 5796,6 1882 687 4044 7182,7 588 3821 6779,5 1883 868 5516 8862,8 638 5097 8361,2 1884 995 6733 8392,4 693 6079 7846,0 1885 1052 6115 7455,6 722 5473 6965 1886 1004 5991 7922,1 641 5327 7506,/8 1887 1315 6386 8707,9 742 5460 8032,3 1888 1249 7308 9506,6 811 6573 8682,9 1889 1464 7434 9760,6 750 6328 8808,0 1890 1570 7588 10 099,0 711 6256 8803,9 1891 1713 7744 11 475,8 762 6216 9155,6 1892 1818 8025 12 173,3 782 6284 9760,5 1893 1817 9049 12 033,1 815 7337 9219,4 1894 1972 9688 13 275,3 848 7823 10 353,6 1895 2631 11 398 14 292,5 1146 9220 11 493,0 1896 2565 11 584 13 893,0 954 9119 11 473,8 1897 2742 12 457 14 900,6 1056 9709 12 840,6 1898 3059 14 853 15 680,7 1370 12 327 13 884,4 1899 3118 15 982 15 820,7 1426 13 183 13 217.3 1900 3232 18 551 22 070,6 1478 15 743 19 080,6

40

Áteikta 2007-03-07Parengta skelbti 2007-05-04

FAIRS AND HIS ROLE IN PATTERN OF TRADE IN VILNIUS

AND KAUNAS PROVINCE IN 1861–1914

Aelita Ambrulevièiûtë

S u m m a r y

Vilnius and Kaunas province didn’t have large-scalefairs. Traditionally, they lasted 1–2 days, sometimes –coupe weeks, rarely – a month. Each fair had its owntraditions and specialization. Before appearance ofrailway and factory production, fairs played a veryimportant role of wholesale trade: the key transactionswere carried out through fairs system. Tendencies offairs’ decline appeared after the economic reforms in1861.

With Lithuanian involvement into interlocal mar-ket of trade, was growing the importance of foreignand interregional trade, and increasing the network ofdomestic trade. However, quantitative spread of thelatter was decreasing turnover of separate markets.Also, expansion of fairs network from the eighties ofXIX century noticeably decreased the trade turnoversof a separate fair and decreased the importance offairs as a form of the wholesale trade. Such phenome-non should be explained not just by the economicalbackwardness of the country, domination of agrariantrade, but by the modernization of structures of trans-port, production and commerce.

With the expansion of factory production and inc-reased extent of production after 1861, seasonal pre-vailence of fairs and their locality were not meetingthe modern requirements for realization of goods.Permanent industry trade of consumer goods was cre-ating modern outlet forms. Because of the specifics oftrade in fairs, wholesale of factories goods didn’t spre-ad here even since the middle of the eighties, when thenumber of factories and the amount of industrialgoods were increasing. Just a small part of industrialgoods for consumers needs were getting into the fairsthrough retail trade system, which was creating its ownnetwork of realization of goods in seventies-eighties ofXIX century. Since the end of XIX century, the main

goods assortment and the biggest part of trade turno-ver in Vilnius and Kaunas province fairs were theproducts of agriculture.

Laying of railways improved communication, cons-tant trade relationship with the industrial centers be-gan, which revitalized the interregional transportationof goods from / into aboard. With the permanentgoods realization possibilities, the industrial enterpri-ses did not have to wait for the coming fairs. Sincethen, industrial products were soled out through themodern permanent outlet system of goods (wholesalewarehouses and special shops) and the products ofagriculture in fairs and through special networks ofwholesale warehouses, established for agricultural pro-ducts. The latter took some part of fairs outlet andquantitatively decreased the transportation of goodsinto fairs. Such differentiation of the outlet for goodscaused a greatly decreased of the trade turnover infairs, their role in the trade structure fell down andtheir importance was reduced just to the local level.

Decline of the latter was also influenced by thegrowth of the network of market in the second partof XIX century. Under the market conditions, seaso-nal prevailance of fairs only partly satisfied peasantsand artisans, since marts’ working schedule was moreconstant (1–3 time in a week), and they too were greatcompetitors of the fairs. Wholesale warehouses, specialconsumer goods shops and marts all decreased theimportance of the fairs. Fairs became places of reali-zation of artisans’ and farmers’ production. There,artisans and farmers, making for the market, could selltheir products without mediator. That is why the inc-reasing number of fairs, were one effect of the growthof the commercialization of the agriculture, integra-tion of peasant’s economy into market and his conver-sion of entrepreneurs.

41

ISSN 1392–0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2007 19

STAMBIOSIOS PRAMONËS ATSIRADIMAS KLAIPËDOSKRAÐTE (XIX AMÞIAUS PABAIGA – XX AMÞIAUS PRADÞIA)

Julius Þukas

DoktorantasKlaipëdos universitetoIstorijos katedraTilþës g. 13LT-91251 KlaipëdaEl. paðtas: julius.zukas@gmail.com

Ávadas

Ðio straipsnio tikslas – iðnagrinëti istorines stam-biosios pramonës atsiradimo Klaipëdos kraðteaplinkybes, aptariant ne tik konkreèiø ámoniøákûrimo bei veiklos faktus, bet ir veiksnius, tu-rëjusius átakos modernios pramoninës gamybosplëtros specifikai Klaipëdos kraðte ir visameRytprûsiø regione. Ðiame kontekste bus anali-zuojamos industrializacijos Vokietijoje ypatybës,padëtis Rytprûsiuose ir bendros Klaipëdos krað-to ekonominës raidos tendencijos, Klaipëdosekonominë raida lyginama su kitø regiono cen-trø ekonominës plëtros lygiu.

Lietuviðkoji ðios temos istoriografija yraskurdi1. Prieð keletà deðimtmeèiø paskelbtosMokslø akademijos Ekonomikos institutomokslininkø publikacijos ið esmës yra vieninte-lës, skirtos Klaipëdos kraðto pramonës raidaiXIX a. – XX a. pr. – nors stambiosios pramonës

problematika jose specialiai netyrinëjama2. Ver-tingos faktinës medþiagos galima rasti pastarai-siais metais pasirodþiusiuose atskirø ámoniø,bendroviø istorijai skirtuose leidiniuose3 , kaikuriuos klausimus savo knygoje palieèia K. Gu-das4 .

Uþsienio istoriografijoje savo verte, þinoma,iðsiskiria specialiai Klaipëdos kraðto ekonomi-kos istorijai skirta dvitomë G. Vilovaièio (Ger-hard Willoweit) monografija. Èia gvildenami vi-sø ekonomikos ðakø istorinës raidos klausimai,nors labai platus tyrimo diapazonas ir ne-pakankama ðaltiniø bazë neleido autoriui vieno-dai giliai nuðviesti visus temos aspektus5 . Iki ðiol

1 Gausios P. Þostautaitës publikacijos skirtos ávai-riems tarpukario Klaipëdos kraðto istorinës raidos klau-simams, á ankstesniø metø realijas ji nesigilino – þr. Þos-tautaitë P. Klaipëdos kraðtas 1923–1939 m. Vilnius, 1992;Þostautaitë P. Klaipëda – Lietuvos uostas (1923–1939).Vilnius, 1990; ir kt.

2 Puronas V. Klaipëdos pramonës vystymosi ypatu-mai XIX amþiuje ir XX a. pradþioje // Liaudies ûkis.1974, Nr. 4, p. 117–119; Lietuvos pramonë ikisocialis-tiniu laikotarpiu. Vilnius, 1976.

3 Laðas V., Pupðys V. „Klaipëdos medienos“ istorijospuslapiai. Klaipëda, 1998; Kaðiuba V., Þukas J. Klaipë-dos celiuliozës fabriko istorijos apybraiþa. Klaipëda,1998; Baltijos laivø statykla. Klaipëda, 2002.

4 Gudas K. Maþosios Lietuvos lietuviø tautinë padë-tis XIX a. pab. (kanclerio O. Bismarko administracijosvaldymo metais 1871–1890). Vilnius, 1992.

5 Willoweit G. Wirtschaftsgeschichte des Memelge-biets. Bd. 1–2. Marburg/Lahn, 1969.

42

neprarado vertës „Klaipëdos istorijos tëvo“ J.Zembrickio veikalai, ið kuriø mûsø temai reikð-mingiausias yra XIX a. Klaipëdos istorijai skirtastomas6. Kai kuriø duomenø apie XX a. pradþiosKlaipëdos miesto ekonominæ raidà, pramonësámoniø veiklà pateikiama L. Jano (Louis Jahn)knygoje7.

Vertingø statistiniø duomenø pateikia ir ana-litinëmis áþvalgomis apie Prûsijai priklausiusiøBaltijos uostamiesèiø ekonominæ raidà XIX a.– XX a. pr. pasiþymi lenkø istoriko E. Vlodar-èyko (Edward Wùodarczyk) monografija8.

Svarbiausià nagrinëjamos temos ðaltiniø da-lá sudaro metinës Klaipëdos pirkliø korporaci-jos ataskaitos, atspindinèios tiek kraðto ûkiniogyvenimo problemas, tiek konkreèiø pramonësámoniø veiklà9. Vertingos medþiagos yra sukaup-ta Maþosios Lietuvos istorijos muziejaus Klai-pëdoje rinkiniuose, ypaè daug duomenø apiestambiausià kraðto ámonæ – celiuliozës fabrikà10.Svarbus ðaltinis taip pat yra publikacijos pagrin-diniame to meto kraðto laikraðtyje „MemelerDampfboot“11.

Industrializacija Vokietijoje irsituacija Rytprûsiuose

XIX a. Vokietijoje laikomas visø pirma indust-rializacijos ir kapitalizmo ásigalëjimo amþiumi.Per keletà deðimtmeèiø vokieèiø þemëse atsira-

do ir ásitvirtino modernia pramonine gamybapagrásta ekonominë ir visuomeninë santvarka.Kalbama apie „industrinæ revoliucijà“, kuriossvarbiausi poþymiai buvo platus naujoviðkø ga-mybos ir transporto rûðiø bei technikos (garomaðina, staklës, geleþinkelis, garlaivis ir kt.) die-gimas, masiðkas þaliavø (visø pirma anglies irgeleþies) naudojimas, fabrikø sistemos iðpliti-mas ir laisvai samdomo darbo virtimas didþio-sios dalies visuomenës nariø pragyvenimo ðalti-niu12. Ðio proceso raida ir intensyvumas èia bu-vo neatsiejamai susijæ su geleþinkeliø plëtra. Nau-josios transporto rûðies plitimo vokieèiø þemë-se bumas buvo 1840–1873 m. laikotarpis13. Ðiemetai buvo lemiama industrializacijos persilau-þimo fazë. 1871 m., kai buvo ákurta imperija,Vokietijos industrializacija jau buvo ið esmës ávy-kusi, lyderio vietà ðalies ekonomikoje ið þemësûkio aiðkiai buvo perëmusi pramonë14.

Pramonës perversmas Vokietijoje nebuvo ho-mogeniðkas procesas. Þinoma, tokio masto so-cialiniø ekonominiø disproporcijø kaip, pa-vyzdþiui, Habsburgø imperijoje, nebuvo, taèiauskirtis Vakarai – Rytai egzistavo ir vokieèiø þe-mëse15. Ypaè tai pasireiðkë Prûsijoje, kurios ry-tinëse agrarinëse provincijose dar XIX a. pabai-goje industrializacija buvo menkai paþengusi16.

6 Zembrickis J. Klaipëda XIX amþiuje. T. II. Klaipë-da, 2004.

7 Jahn L. Memel als Hafen- und Handelsstadt (1913–1922). Jena, 1926.

8 Wùodarczyk E. Rozwój gospodarczy miast porto-wych pruskich prowincji nadbaùtyckich w latach 1808–1914. Wrocùaw–Warszawa–Kraków–Gdañsk–Lódê,1987.

9 Bericht über Handel und Schiffahrt zu Memel fürdas Jahr 1894–1913. Memel, 1895–1914.

10 Maþosios Lietuvos istorijos muziejus (toliauMLIM), Adamo Forbeko fondas (toliau FF).

11 Duomenø gausa ypaè iðsiskiria specialus ðventinis1924 m. liepos 3 d. ðio laikraðèio numeris, skirtas „Me-meler Dampfboot“ 75-eriø metø jubiliejui.

12 Rürup R. Deutschland im 19. Jahrhundert. 1815–1871 // Deutsche Geschichte. Bd. 3. Göttingen, 1985,S. 47; Henning F.-W. Die wirtschaftliche Integration Deut-schlands im 19. Jahrhundert: Die Bedeutung Preußensfür die Entstehung der deutschen Volkswirtschaft //Preußen, Europa und das Reich (hrsg. von O. Hauser).Köln, Wien, 1987, S. 299.

13 Tebarth H.-J. Technischer Fortschritt und sozialerWandel in deutschen Ostprovinzen: Ostpreußen, West-preußen und Schlesien in Zeitalter der Industrialisie-rung. Berlin, 1991, S. 67, 72.

14 Rürup, min. veik., p. 49.15 Matis H. Grundzüge der österreichischen Wirt-

schaftsentwicklung 1848–1914 // Innere Staatsbildungund gesellschaftliche Modernisierung in Österreich undDeutschland 1967/71–1914. Wien–München, 1991,S. 117.

16 Rürup, min. veik., p. 50.

43

Labiausiai atsilikusi provincija buvo Rytinë Prû-sija (Rytprûsiai)17. Ði reputacija ypaè ásitvirtinoantroje XIX a. pusëje, kai vakarinëse vokieèiøþemëse vykusio industrinio proverþio fone re-gionas tarp Vyslos ir Nemuno tapo atsilikimosimboliu. Prieþasèiø tam buvo daug: gamtiniøiðtekliø skurdumas ir to sàlygotas agrarinis pro-vincijos ekonomikos pobûdis, kapitalo trûku-mas, neiðvystyta infrastruktûra, nepalanki geo-politinë situacija, vakarinëse þemëse esanèius pra-monës centrus proteguojanti centrinës vyriausy-bës politika ir kt.18 Formaliai turëdami patogiàgeografinæ padëtá prie jûros bei potencialiai dide-les pramonës produkcijos realizavimo rinkas Ry-tuose, Rytprûsiai nepajëgë prilygti kitø Vokieti-jos regionø raidos tempams. Nesaugus artimas pa-sienis su Rusija stabdë investicijas, pagrindinësVokietijos (Prûsijos) verslo grupës èia neturëjorimtesniø interesø, o provincijos burþuazija buvolabai konservatyvi ir beveik per visà XIX a. vengënaujoviø19. Dël to Rytinæ Prûsijà pavëluotai pa-siekë geleþinkelis, labiau iðplëtotas naujosiostransporto rûðies tinklas èia atsirado tik nuo XIXa. aðtuntojo deðimtmeèio20. XX a. pradþiojeprovincijoje buvo pats maþiausias geleþinkeliøtankumas Prûsijoje: 1907 m. ðimtui km² èia te-ko 6,44 km geleþinkelio21. Nenuostabu, kad Ryt-

prûsiuose susiklostë ir pati blogiausia demogra-finë situacija. 1871–1910 m. provincija neteko700 400 gyventojø (kasmet emigruodavo viduti-niðkai 17 510 þmoniø)22.

Klaipëdos kraðto ekonominësraidos bruoþai

Sàvoka bei teritorinis darinys „Klaipëdos krað-tas“ (Memelgebiet, Memelland) atsirado vëlai,tik XX a. kaip Vokietijos pralaimëjimo Pirma-jame pasauliniame kare ir Versalio taikos sutar-ties padarinys. Ðis deðiniajame Nemuno krantemaþdaug nuo Smalininkø iki Nemirsetos nusi-driekæs siauras apie 140 km ilgio ir 15–20 kmploèio ruoþas buvo labiausiai á ðiaurës rytus nu-tolusios pradþioje Vokieèiø ordino, vëliau Prû-sijos kunigaikðtystës ir karalystës bei Vokietijosimperijos þemës. Administraciniu atþvilgiu ði te-ritorija XIX a. buvo skirstoma á Klaipëdos irÐilutës apskritis, o rytinë dalis priklausë Tilþësir Ragainës apskritims. Po Pirmojo pasauliniokaro èia buvo ákurta Pagëgiø apskritis23.

Rytprûsiai buvo labiausiai atsilikusi vokið-ka provincija, o Klaipëdos kraðtas – vienas men-kiausiai modernizacijos paliestø jos rajonø. Pa-grindinë to prieþastis visø pirma glûdëjo nenor-malioje, deformuotoje Klaipëdos miesto istori-nëje raidoje. Po Vokieèiø ordino ir Lietuvos ka-ro Klaipëda liko vokieèiø valdþioje, taèiau visið-kai atkirsta nuo savo natûralaus ekonominio uþ-nugario. Ðià situacijà átvirtino 1422 m. Melnotaika, ðimtmeèiams nubrëþusi vienas stabiliau-siø sienø Europoje. Dël to 1252 m. ákurtas mies-

17 Nuo 1829 m. gruodþio 3 d. Rytinë Prûsija (Ost-preussen) ir Vakarinë Prûsija (Westpreussen) sudarë vie-nà provincijà. Siekusi atgauti savarankiðkumà VakarinëPrûsija nuo 1878 m. balandþio 1 d. vël tapo atskiraprovincija. Straipsnyje terminas „Rytprûsiai“ vartojamaskaip Rytø Prûsijos provincijos sinonimas.

18 Gudas K., min. veik., p. 6–7; Tebarth, min. veik.,p. 167–168. Provincijos atsilikimas buvo universalus irpasireiðkë net þemës ûkio srityje. 1861–1864 m. kadast-ro duomenimis, Rytprûsiuose buvo pats maþiausias Prû-sijos karalystëje ariamos þemës derlingumas bei apskritaivisø þemës naudmenø naðumas – þr. Finckenstein vonFinck Graf Hans Wolfram. Die Entwicklung der Land-wirtschaft in Preußen und Deutschland 1800–1930.Würzburg, 1960, S. 32.

19 Wùodarczyk, min. veik., p. 308.20 Tebarth, min. veik., p. 78, 85–87.21 Statistisches Jahrbuch für den Preussischen Staat.

1907. Berlin, 1908, S. 102.

22 Hesse A. Die Bevölkerung von Ostpreußen. Jena,1916, S. 47.

23 Ðilutës apskritis buvo ákurta 1818 m., Pagëgiø ap-skritis – 1920 m. sausio 27 d. – Sembritzki J., Bittens A.Geschichte des Kreises Heydekrug. Memel, 1920, S. 173;Janz F. Die Entstehung des Memelgebietes: Zugleich einBeitrag zur Entstehungsgeschichte des Versailler Ver-trag. 2. Auflage. Höxter, 1981, S. 82.

44

tas iki pat XVI a. vegetavo, o vëliau prasidëjusijo plëtra buvo labai lëta24. Prie to prisidëjo krað-to gamtiniø iðtekliø skurdumas, Karaliauèiauskonkurencija. Iki XVIII a. vidurio á Klaipëdàkasmet atplaukdavo vidutiniðkai vos30–40 jûriniø laivø. Tiesa, nuo XVIII a. viduriosituacija ëmë keistis, Klaipëda netrukus taposvarbiu medienos eksporto á Vakarus punktu.Prekyba mediena bei su mediena susijæ verslaibeveik 200 metø buvo svarbiausias miesto irkraðto ekonomikos veiksnys25. Mediena bei ne-toliese Þemaitijoje perkami linai, sëmenys ir ka-napës buvo pagrindinës Klaipëdos eksporto pre-kës. Pastoviai priklausoma nuo iðorës veiksniø,Klaipëda buvo nedidelis uostamiestis, suklestë-davæs tik kilus tarptautiniams konfliktams26.1861 m. Klaipëda turëjo tik 17 490 gyventojø, okitø þymesniø prekybos ir amatø centrø kraðtenebuvo27.

XIX a. antroje pusëje kraðtas – visø pirma jovienintelis centras Klaipëda – susidûrë su nau-

jais raidos sunkumais. Rimtomis kliûtimis tapoprûsiðkiesiems Baltijos uostamiesèiams nepa-lanki Rusijos muitø politika28 ir savø uostø pro-tegavimas. Itin nepalanki Klaipëdos ekonomi-kai buvo Rusijos vyriausybës visokeriopai ska-tinta Liepojos uosto plëtra29. Visa Klaipëdoskomercija ir verslas ið esmës priklausë nuo ga-limybiø kuo daugiau tarpininkauti prekiaujantRusijai ir Vakarams. Protekcionistinë Rusijospolitika þlugdë visas viltis siekti „natûraliai pri-klausanèios padëties“30. XIX a. antroje pusëjeLiepoja savo vystymosi tempais toli pralenkëKlaipëdà: 1897 m. vasará Liepojoje buvo 64 500gyventojø, Klaipëdoje 1900 m. – 20 160. Lie-pojos uosto eksporto vertë 1900 m. sudarë132 mln. markiø (61,4 mln. rubliø), Klaipëdos– 30 mln. markiø31 . Kita problema buvo iðryð-këjusi Klaipëdos kraðto izoliacija: èia vëlavoateiti modernios tiems laikams komunikacijospriemonës. Klaipëdà paskutinæ ið svarbesniøRytprûsiø miestø pasiekë geleþinkelis32. Pa-grindinis konkurentas – neginèijamas provin-cijos ekonomikos ir kultûros centras Karaliau-24 Plaèiau apie viduramþiø Klaipëdos ekonominæ rai-

dà ir potencialà þr. Þukas J. Jûriniø laivø statyba vidu-ramþiø Klaipëdoje (1252–1525): prielaidos ir faktai //Klaipëdos visuomenës ir miesto struktûros. Acta Histo-rica Universitatis Klaipedensis. XI. Klaipëda, 2005,p. 70–83.

25 Þukas J. Klaipëdos ekonominë raida // Klaipëda.Istorija populiariai. Klaipëda, 2002, p. 52. Mediena bu-vo plukdoma ið Nemuno aukðtupio miðkø, pagrindinisprekës adresatas tuomet buvo Anglija.

26 Taip buvo, pavyzdþiui, XVIII a. pab. dël JAV Ne-priklausomybës karo susidarius palankiai konjunktûraiarba XIX a. pradþioje, kai 1807 m. (Napoleono karømetu) Klaipëda buvo likusi vienintelis neokupuotas Prû-sijos uostas. Didþiausias klestëjimas buvo pasiektas Kry-mo karo (1853–1856) metais.

27 Vileiðis V. Tautiniai santykiai Maþ. Lietuvoje: ligiDidþiojo karo istorijos ir statistikos ðviesoje. Kaunas,1935, p. 150. Ðilutës apskrities urbanizavimo lygis tuo-met buvo lygus nuliui, tai buvo grynai agrarinë apskritis.Stebëtina, kad apskrities centru buvo pasirinkta ne Rus-në (1879 m. – 2135 gyventojai), o Ðilutë (370 gyvento-jø) – Caumans U., Esch M. G. Technischer Fortschrittund sozialer Wandel in deutschen Ostprovinzen: Wir-kungen der industriellen Entwicklung in ausgewähltenStädten und Kreise im Vergleich (1850–1914). Bonn,1996, S. 30–31.

28 Tiesà sakant, ne kà geresnë buvo ir Vokietijosmuitø politika. Nuo 1879 m. ásigalëjæs protekcionizmas,tenkinæs Vakarø Vokietijos pramonës centrø interesus,buvo þalingas Baltijos jûros uostams. Wùodarczyk, min.veik., p. 306. Pasak G. Vilovaièio, „Klaipëda tapo abiejøvalstybiø ekonominës politikos auka“. Willoweit, min.veik., p. 385.

29 Á Liepojà 1841 m. buvo nutiestas plentas, 1871 m.– geleþinkelis. 1873 m. nutiesta geleþinkelio linija Rad-viliðkis–Kalkûnai atvërë Liepojos uostui Rusijos imperi-jos pietus ir centrà – Zembrickis, min. veik., p. 52.

30 Die Selbstverwaltung der Kaufmannschaft in Me-mel: Von ihren Anfängen bis zur Gegenwart. Memel,1929, S. 66.

31 Zembrickis, min. veik., p. 52.32 Á Karaliauèiø geleþinkelis buvo nutiestas 1853 m.,

á Ásrutá, Gumbinæ – 1860 m., Tilþæ – 1865 m., Klaipëdà– 1875 m. – Tebarth, min. veik., p. 91. Didþiulæ ekono-minæ ir socialinæ geleþinkelio reikðmæ tais laikais rodoEitkûnø pavyzdys: 1860 m. „Rytø geleþinkelis“ ties ðiuopasienio kaimeliu pasiekë Prûsijos–Rusijos sienà. Eit-kûnai tuomet turëjo 125 gyventojus, 1914 m. – apie7000. Ten pat, p. 86–87.

45

èius, turëjæs geleþinkelá, dar labiau sustiprinosavo pozicijas. 1860 m. nutiesta Rytø geleþinke-lio (Ostbahn) atkarpa Karaliauèius–Stalupënaiátvirtino Karaliauèiaus, kaip Rusijos prekybosgalutinio uosto, reikðmæ. O taip ilgai lauktas ge-leþinkelis Klaipëdos verslo sluoksniams atneðëtik nusivylimà, kadangi linija baigësi ties pasie-nio stotimi Bajorais. Rusijos valdþia nerodë jo-kio noro sujungti ðià geleþinkelio atðakà su savogeleþinkeliø tinklu, o be ðito klaipëdieèiø keti-nimai tapti rimtu Rusijos prekybos su Vakaraistarpininku liko svajonës. Ði problema buvodidþiausias Klaipëdos pirklijos galvos skaus-mas33. „Klaipëdai beliko ið tolo stebëti, kaipsparèiai [...] abu uostai varþovai – Karaliauèiusir Liepoja – þingsnis po þingsnio perima Klaipë-dos prekybos aktyvus“34. Klaipëdos prekyba ta-po nevisavertë ir vienpusiðka. Antai 1894 m. áKlaipëdos uostà atplaukë 763 laivai, ið kuriø net344 neatgabeno jokiø kroviniø (buvo pakrautibalasto arba tuðti), savo ruoþtu ið tais metais áKaraliauèiaus uostà atplaukusiø 1569 laivø to-kiø buvo tik 13235.

Tuo pat metu iðryðkëjo dar viena Klaipëdaiir kitiems prûsiðkiesiems regiono uostamies-èiams vyrauti nepalanki tendencija – Baltijos jû-ros uostø reikðmës Vokietijos ekonomikai ma-þëjimas Ðiaurës jûros uostø naudai. Á pirmà pla-

nà iðëjo ir ëmë dominuoti Hamburgas ir Breme-nas36. Klaipëdos ir kitø Prûsijos uostamiesèiølaivininkystë smuko. Iðeitis galëjo bûti preky-bos plëtra drauge su pramonës plëtra, taèiau Klai-pëdos ir kitø nedideliø uostø pirkliø elitas netu-rëjo dideliø kapitalø, buvo konservatyvus ir ven-gë naujoviø (pvz., baiminosi steigti akcines ben-droves)37. Finansinis silpnumas bei neryþtingu-mas sàlygojo jûriniø laivø statybos Klaipëdojeþlugimà: 1876 m. èia buvo pastatytas paskutinisjûrinis burlaivis, o statyti modernius geleþiniusjûrinius garlaivius pritrûko kapitalo ir dràsos38.

Klaipëdos ekonomikos sàstingá rodo ir de-mografinë statistika. Miestas beveik nustojo aug-ti. Karaliauèiaus gyventojø skaièius 1880–1910m. padidëjo 105 085 gyventojais, Tilþës – 17 613,Ásruties – 12 879, o Klaipëdos – vos 1810 gyven-tojø39.

Pirmosios ámonës

Pirmoji Klaipëdos kraðte stambiu mastu garomaðinas ir laisvai samdomà darbo jëgà ëmë nau-doti gintaro gavybos ámonë Juodkrantëje. Para-doksalu, kad gamtiniais iðtekliais nepasiþymin-èiame kraðte pradþià stambiajai pramonei davëbûtent gavybos ámonë. Taip pat pabrëþtina, kadðio verslo organizatoriai buvo ne ateiviai ið sve-

33 „Vël apgailestaujame, kad – nepaisant visø ligðioli-niø pastangø – nieko pozityvaus nepasiekta dël Klaipë-dos – Bajorø geleþinkelio atðakos prijungimo prie Lie-pojos – Romnø geleþinkelio linijos. Tik ðis geleþinkelisgali paðalinti pagrindinæ mûsø prekybos normaliam vys-tymuisi trukdanèià blogybæ – uþnugario [Hinterland] ne-buvimà...“ – Bericht über Handel und Schiffahrt zu Me-mel für das Jahr 1911. Memel, 1912, S. 7–8.

34 Die Selbstverwaltung der Kaufmannschaft in Me-mel, S. 68.

35 Statistisches Jahrbuch für das Deutsche Reich. Jhg.17. Berlin, 1896, S. 57. Klaipëdos uosto apyvarta 1882 m.sudarë maþiau kaip 1/5 Gdansko, o 1887 m. – tik 1/7Karaliauèiaus uosto apyvartos. Klaipëdieèiai 1900 m. dis-ponavo maþiausiu prekybiniu laivynu: Gdanskas tuometturëjo 29, Karaliauèius – 14, o Klaipëda – tik 5 jûriniusgarlaivius – Wùodarczyk, min. veik., p. 165, 241.

36 Dar vienas smûgis Baltijos uostams buvo1895 m. uþbaigta Kylio kanalo statyba – Wielopolski A.Rozwój handlu i êeglugi baùtyckiej // Zapiski History-czne. Kwartalnik poúwiæcony historii Pomorza i krajówbaùtyckich. T. XXXV. Toruñ, 1970, s. 75–76.

37 Wùodarczyk, min. veik., p. 141.38 Ten pat, p. 163–165, 240, 309; Zembrickis, min.

veik., p. 37. Panaði situacija buvo ir Karaliauèiuje. O ðtaiÐtetene, Elbinge, Gdanske, Piluvoje XIX a. antroje pu-sëje ásikûrë prekybinius, keleivinius bei karo laivus iðgeleþies ir plieno staèiusios statyklos – Handbuch derPreussischen Geschichte. Bd. 2 (hrsg. von O. Büsch).Berlin–New York, 1992, S. 578.

39 1910 m. Karaliauèius turëjo 245 994, Tilþë –39 013, Ásrutis – 31 624, Klaipëda – 21 470 gyventojø –Hesse, min. veik., p. 6.

46

tur, bet vietos pirkliai. Pradininkas buvo Klai-pëdos pirklys F. Ðtantynas (Friedrich WilhelmStantien). Netoli Priekulës esanèiame sklype jisieðkojo gintaro. 1857 m. F. Ðtantyno iniciatyvaKlaipëdoje buvo ásteigtas konsorciumas gintarogavybai organizuoti. Firma pasivadino Stantien& Becker, jos pajininkais tapo keletas Klaipëdosir Gdansko pirkliø40. Buvo toliau eksploatuoja-mas sklypas prie Priekulës, taèiau gintaro klo-dai ten buvo menki. Tuo metu Prûsijos valdþiospotvarkiu buvo gilinamas Kurðiø mariø far-vateris prie Juodkrantës. Ten 1855, 1858, 1860–1861 m. þemsiurbës ties viena álanka iðkëlë iðmariø dugno nemaþa gintaro41. Verslininkai pri-ëjo iðvadà, kad plonas gintaro sluoksnis Prieku-lës sklype turi tæstis tolyn mariø dugnu link maþ-daug tame paèiame lygyje esanèios Juodkrantës.Maþomis rankinëmis þemsemëmis pradëjæ gin-taro paieðkas mariose ásitikino, kad gintaro prieJuodkrantës esama42. 1861 m. liepà Stantien &Becker pateikë Prûsijos vyriausybei pasiûlymà:firma savo lëðomis atliks maþdaug 4000 markiøper metus kainavusius farvaterio ties Juodkran-te gilinimo darbus ir net primokës po 30 markiøuþ kiekvienà darbo dienà – o uþ tai jai turës ati-tekti visas iðkastas gintaras. 1862 m. geguþës 1 d.buvo sudaryta 6 metus turëjusi galioti sutartis.Pagal jà firma turëjo mokëti po 30 markiø uþkiekvienà darbo dienà, 6 þemsiurbës privalëjodirbti maþiausiai 30 dienø per metus43. Netru-kus prasidëjo sutarties sàlygø koregavimai. Jau1863 m. Stantien & Becker papraðë padidinti ga-vybos plotà, ir nuo tol privalëjo mokëti po

45 markes uþ darbo dienà. 1864 m. buvo leistanaudoti 12 þemsiurbiø, dienos mokestis padi-dëjo iki 75 markiø. 1868 m. valdþia sudarë sufirma naujà sutartá: buvo dar labiau iðplësti ga-vybos plotai ir padidintas þemsiurbiø skaièius,uþ tai verslininkai ásipareigojo iki 1874 m. kas-dien mokëti 601,5 markës ir dirbti maþiausiai60 dienø per metus44.

Vis dëlto didþiulis ámonës pelnas paskatinoPrûsijos vyriausybæ dar kartà keisti sutarties sà-lygas. Nuo 1870 m. Stantien & Becker turëjo mo-këti metiná gintaro gavybos plotø nuomos mo-kestá. 1870 m. jis sudarë 225 000, 1874 m. –213 000, 1877 m. – 215 600, o nuo 1882 m. –200 000 markiø45.

Pramoninë gintaro gavyba Juodkrantëje tæ-sësi iki 1891 m. Tais metais buvo nutraukta ga-vyba þemsiurbëmis, o 1892 m. – ir nardymas sunarø áranga46. Veiklos metais tai buvo ne tikstambiausia Klaipëdos kraðte, bet ir viena di-dþiausiø visoje provincijoje ámonë47. Prie kasyk-los veikë maðinø ir katilø gamykla, laivø statyk-la (èia buvo remontuojamos bei statomos nau-jos þemsiurbës), metalo liejykla. 1887 m. ginta-ro kasyklà aptarnavo 23 garinës þemsiurbës,4 siurblinës, 6 garlaiviai48. Amþininko liudiji-mu, 1890 m. sezono metu darbavosi 21 þem-siurbë, 7 garlaiviai bei 500 darbininkø49. Beje,ávairûs ðaltiniai ir autoriai nurodo ávairius èia

40 Sembritzki J. Geschichte des Kreises Memel. Me-mel, 1918, S. 264–265. Moritz Becker buvo smulkusKlaipëdos pirklys, F. Ðtantyno priimtas dalininku.

41 Willoweit G. Der Bernstein im Memelland // Me-meler Dampfboot. 1968, Nr. 23, S. 275.

42 Glagau O. Per Rytprûsiø Sacharà // Lietuvininkai.Vilnius, 1970, p. 307, 309.

43 Willoweit G. Der Bernstein im Memelland,S. 275.

44 Ten pat.45 Ten pat, p. 275–276.46 Ten pat, p. 276. Beje, kai kurie autoriai teigia, kad

gintaras Juodkrantëje pramoniniu bûdu buvo kasamasiki 1899 m. ir kad tais metais Stantien & Becker pardavëvalstybei gintaro gavybos Rytprûsiuose teises. Þr.Mager F. Die Landschaftsentwicklung der KurischenNehrung. Königsberg, 1938, S. 221; Andrée K. Bau undEntstehung der Kurischen Nehrung // Die KurischeNehrung. Reprint von 1932. Leer, 1989, S. 17.

47 Bezzenberger A. Kurische Nehrung und ihre Be-wohner. Stuttgart, 1889, S. 290.

48 Puronas V., min. veik., p. 119.49 Kalvaitis V. Lietuwiszkø wardø klëtele. Tilþëje,

1910, p. 3.

47

dirbusiø darbininkø skaièius – nuo keliø ðimtøiki 173050. Skirtingi duomenys pateikiami irapie Juodkrantëje pramoniniu bûdu iðgauto gin-taro kiekius. Labiausiai tikëtina iðvada, kad pergavybos laikotarpá buvo iðkasta 2250 t gintaro51.Juodkrantës gintaras buvo parduodamas Pietøir Rytø Europos kraðtuose, vëliau netgi Kinijo-je, Pietryèiø Azijos ðalyse.

Pirmàjà stambià pramonës ámonæ Klaipëdojeákûrë kito, kur kas didesnio Baltijos jûros uosta-miesèio verslininkai. Ðteteno firma A. Scharfe-north & Co 1869 m. pastatë nedidelá kaulø klijø,daþø ir chemijos produktø fabrikà52. 1872 m. jáperëmë gamybos apimtis didinusi Ðtetino akci-në bendrovë Union53. Klaipëdos Union fabrikasgamino superfosfatà, tomamilèius bei sierosrûgðtá (pastaroji buvo skirta ne pardavimui, betsuperfosfato gamybai). 1894 m. fabrikas paga-mino 12,4 tûkst. t tràðø ir 57 tûkst. t sieros rûgð-ties54. Ámonës produkcijai gaminti reikëjo daug

þaliavø, nemaþa dalis kuriø (fosfatai, sieros rûgð-ties amonis ir kt.) buvo gabenama ið tolimø uþ-sienio kraðtø – Ispanijos, JAV, Australijos55. To-dël þemës ûkiui skirtos produkcijos apimtys, kai-nos bei pardavimo mastai priklausë ne tik nuooro sàlygø, bet ir nuo iðorës veiksniø. AntaiXIX a. pab. kilæs JAV–Ispanijos karas kuriamlaikui sutrikdë þaliavø tiekimà ir pakëlë jø kai-nas, o Pirmojo pasaulinio karo metais fabrikàapskritai teko uþdaryti56.

Klaipëdos Union produkcija buvo skirta dau-giausia aplinkinio regiono rinkai: tràðos buvoparduodamos visø pirma Klaipëdos kraðte ir ki-tose Rytprûsiø vietovëse bei gretimose tuo metuRusijos imperijai priklausiusios Lietuvos apskri-tyse57. Nepaisant þaliavos pristatymo kainø irstiprëjanèios uþsienio konkurencijos (su pigiaprodukcija á Rytprûsiø rinkà brovësi Belgijos,Olandijos, Anglijos tràðø gamintojai), fabrikasdirbo pelningai, tad savininkai buvo suintere-suoti ámonës plëtra. 1897 m. pavasará pradëjoveikti naujas sieros rûgðties gamybos cechas, o1899 m. dël fabriko rekonstrukcijos ir naujø sta-tybø daugiau kaip 2 mënesiams buvo nutrauktagamyba58. 1899–1900 m. Union metinë produk-cija jau sudarë apie 36 tûkst. t tràðø, taèiau pa-èioje 1900 m. pabaigoje kilæs didelis gaisras be-veik sunaikino fabrikà: visiðkai sudegë kà tik pa-statyti nauji pastatai ir árengimai (3 sieros rûgð-ties cechai su bokðtais, superfosfato cechas, 3sandëliai). Draudimui padengus visus nuosto-

50 S. Gudas savo monografijoje pateikia to meto lie-tuviðkoje spaudoje aptiktus duomenis. Pasak vieno ðal-tinio, 1879 m. sezono ákarðtyje Juodkrantës gintaro ga-vybos ámonëje darbavosi apie 1200 þmoniø, iðlaikiusiøapie 3500 savo ðeimø nariø. Kitame buvo raðoma, kad1883 m. ten dirbo 1730 darbininkø, iðlaikiusiø beveik5000 ðeimynykðèiø – þr. Gudas K., min. veik., p. 10.

51 Willoweit G. Bernstein im Memelland, S. 276;Mager F., min. veik., p. 221. Remdamasis archyviniais ðal-tiniais G. Vilovaitis teigia, kad 1864 m. Juodkrantëje buvoiðkasta 18 t gintaro, 1865 m. – 26 t, 1867 m. – 36 t, 1868 m.– 47 t, o didþiausias kiekis buvæs iðgautas 1886 m. – 75,5 tgintaro. J. Buèo monografijoje minimi 75 000 kg gintarokaip esà bendras Juodkrantëje iðkasto gintaro kiekis yra, þi-noma, nesusipratimas – þr. Buèas J. Kurðiø nerijos nacionali-nis parkas. Vilnius, 2001, p. 133.

52 Zembrickis J., min. veik., p. 43.53 XIX a. pab. AB Union turëjo keletà chemijos fab-

rikø Ðtetene, prie Berlyno, Karaliauèiuje, Klaipëdoje,gaminusiø visø rûðiø tràðas. 1907–1908 m. bendrovësfabrikai pagamino 192,9 tûkst. t produkcijos, kuriosrinkos vertë tuomet sudarë 14,5 mln. markiø – „Union“(vormals „A. Scharfenorth & Co“) // Lietuvos centrinisvalstybës archyvas (toliau LCVA), f. 645, ap. 6, b. 1794,l. 8, 71.

54 Bericht über Handel und Schiffahrt zu Memel fürdas Jahr 1894. Memel, 1895, S. 27.

55 Willoweit G., min. veik., p. 270.56 Bericht über Handel und Schiffahrt zu Memel für

das Jahr 1901. Memel, 1902, S. 25; Jahn L., min. veik.,p. 67.

57 Pavyzdþiui, 1899 m. 32,8 tûkst. t tràðø buvo reali-zuota Rytprûsiuose ir Rusijoje (Lietuvoje), o 3,5 tûkst. tiðgabenta jûra á tolimesnius kraðtus – Bericht über Han-del und Schiffahrt zu Memel für das Jahr 1899. Memel,1900, S. 26.

58 Bericht über Handel und Schiffahrt zu Memel fürdas Jahr 1897. Memel, 1898, S. 27; Bericht über Handelund Schiffahrt zu Memel für das Jahr 1899. Memel,1900, S. 26.

48

lius, fabrikas buvo atstatytas. Dalis árengimø pra-dëjo veikti 1901 m. lapkritá, o visu pajëgumuámonë pradëjo dirbti nuo 1902 m. vasario (taismetais buvo pagaminta 34,2 tûkst. t tràðø)59. Ben-drovës savininkai ir toliau investavo á Klaipëdosámonæ. 1906 m. pradþioje buvo rekonstruotas iriðplëstas sieros rûgðties cechas, kitais metais dar300 000 markiø buvo iðleista naujiems pasta-tams ir árengimams60. Pirmojo pasaulinio karoiðvakarëse fabrike dirbo apie 300 darbininkø,metinë produkcija buvo 64 tûkst. t superfosfato,34 tûkst. t amonio superfosfato ir 2, 5 tûkst. ttomamilèiø61.

Paèioje XIX a. pabaigoje Klaipëdoje buvo ákur-tos dar dvi didelës pramonës ámonës. 1898 m.rudená ið Frankentalio atvykusio F. Krauso(Friedrich Kraus) iniciatyva buvo ásteigta akci-në medienos apdirbimo bendrovë (Aktiengesel-lschaft für Holzbearbeitung). Akcinis kapitalassudarë 250 000 markiø, buvo planuojama ga-minti droþtinës faneros plokðtes cigarø dëþu-tëms62. Prie Klaipëdos esanèiame Luizës dvare(Luisenhof) pastatyta ámonë pradëjo veikti1899 m. pavasará. Pirmieji veiklos metai buvoneblogi, ir 1902 m. gamybiniai pajëgumai buvoiðplësti – pastatyta lentpjûvë apvalainei miðkomedþiagai (juodalksniams) pjauti. Gera kon-junktûra paskatino tolesnæ plëtrà: 1905 m. buvopastatyti nauji árengimai ir pradëta gaminti bal-dø pramonei skirtà klijuotà fanerà63. Pradþiojeámonë perdirbdavo apie 5000 m³ þaliavos permetus, 1907 m. gamybai buvo sunaudota apie35 000 m³, o 1913 m. – apie 36 000 m³ medie-

nos64. Iki Pirmojo pasaulinio karo ðioje ámonëjedirbo apie 200 darbininkø (1918 m. – apie 260darbininkø)65. Prasidëjus Pirmajam pasauliniamkarui, ði ámonë susidûrë su dideliais þaliavø, dar-bo jëgos stygiaus bei kitokiais sunkumais, todëlnuo 1915 m. iki 1917 m. buvo visiðkai uþda-ryta66.

1898 m. lapkrièio 15 d. tolimame Hanove-ryje buvo ákurta AB „Klaipëdos celiuliozës fab-rikas“ (Zellulosefabrik Memel A.-G.), kurios ak-cinis kapitalas buvo 800 000 markiø. Statybosdarbai Klaipëdos priemiestyje Smeltëje prasidë-jo 1899 m. geguþæ, o po metø jau stovëjo gamy-biniai korpusai. 1900 m. geguþës 20 d. buvo pir-màkart pripildytos fabriko viryklës67. Klaipëdosceliuliozës fabrikas buvo pastatytas labai pato-gioje vietoje, turtingo medienos Nemuno basei-no þiotyse. Pigiu vandens keliu þaliava (popier-malkës) pasiekdavo fabrikui priklausanèià ma-riø protakos akvatorijos dalá, nuosavoje kranti-nëje á jûrø garlaivius buvo pakraunama produk-cija. Taèiau pirmieji metai buvo sunkûs: bran-giau nei planuota kainavo statyba (ámonë buvopastatyta per didelë), trûko kvalifikuotø darbi-ninkø. Iðkilo bankroto grësmë, ir akcininkai1901 m. 450 000 markiø padidino akciná kapi-talà, pakeitë fabriko vadovybæ. 1902 m. ið Ha-noverio á Klaipëdà buvo perkelta bendrovës bûs-tinë. Esminiø pokyèiø betgi nebuvo, ir galiau-siai 1905 m. rugsëjá fabrikà fuzijos (susiliejimo)bûdu perëmë Aðafenburgo (Bavarija) celiulio-zës ir popieriaus gamybos bendrovë68. Tuo me-tu fabrikas (þemës sklypai, pastatai, árengimai)

59 Bericht über Handel und Schiffahrt zu Memel fürdas Jahr 1901. Memel, 1902, S. 26–27; Bericht überHandel und Schiffahrt zu Memel für das Jahr 1902.Memel, 1903, S. 27.

60 LCVA, f. 645, ap. 6, b. 1794, l. 51.61 Jahn L., min. veik., p. 67–68.62 A.Bisdom &Zoon G. m. b. H. Memel // Memeler

Dampfboot, Festnummer vom 3. Juli 1924.63 Ten pat; Laðas V., Pupðys V., min. veik., p. 16.

64 A.Bisdom & Zoon G. m. b. H.; Bericht über Handelund Schiffahrt zu Memel für das Jahr 1907. Memel,1908, S. 38.

65 Laðas V., Pupðys V., min. veik., p. 16.66 A.Bisdom & Zoon G. m. b. H.67 Aktien-Gesellschaft für Zellstoff und Papierfabri-

kation // Memeler Dampfboot, Festnummer vom 3. Juli1924.

68 Ten pat.

49

buvo vertas 2,336 mln. markiø69. Naujasis savi-ninkas padidino akciná kapitalà, racionalizavoir iðplëtë gamybà, iki 1914 m. tam skirdamasbeveik 5,7 mln. markiø70. Tuomet ámonë jau tu-rëjo 11 celiuliozës virykliø (1900 m. veikë pen-kios), buvo gaminama ávairiø rûðiø nebalinta ce-liuliozë.

Pirmaisiais gamybos metais buvo pagamintatik 2805,2 t celiuliozës71. Iki fuzijos su Aðafen-burgo bendrove fabrikas gamino vidutiniðkai6 tûkst. t celiuliozës per metus. Sparèiai moder-nizavus árengimus, 1906 m. metinë celiuliozësgamyba jau pasiekë 13 tûkst. t, o investavus á ga-mybiniø pajëgumø plëtrà metinë produkcija Pir-mojo pasaulinio karo iðvakarëse pasiekë33, 4 tûkst. t lygá72. Gera Klaipëdos fabriko celiu-liozës kokybë netrukus pelnë tarptautiná pripaþi-nimà, didþioji dalis produkcijos buvo realizuoja-ma uþsienyje. Antai 1909–1910 m. parduota45 070,6 t celiuliozës Anglijos, Prancûzijos, Vo-kietijos, Belgijos, Olandijos, Ispanijos ir net uþvandenyno gyvenantiems pirkëjams73. Beveik vi-sa parduota produkcija buvo iðgabenama laivais.

Be celiuliozës, ámonëje taip pat buvo gami-namas popierius (vyniojamasis, maiðeliams irmaiðams, ðilkinis ir kt.). Fabrike ilgà laikà veikëviena popieriaus gaminimo maðina, kuriospajëgumas buvo 6–8 t popieriaus per parà. Meti-në produkcija svyravo: 1908 m. buvo pagaminta1100 t, 1913 m. – 2140 t popieriaus74. Pradþioje

didesnë dalis pagaminto popieriaus buvo par-duodama vietinëje rinkoje, – pavyzdþiui, 1907m. jûra buvo iðgabenta tik 11,2 t popieriaus. Nuo1909 m. padëtis pasikeitë, 1911 m. buvo eks-portuota 2580,6 t popieriaus75.

Gerokai vëliau – 1917 m. – fabrike ið celiu-liozës gamybos atliekø buvo pradëtas gamintispiritas.

Klaipëdos celiuliozës fabrikas buvo stam-biausia kraðto pramonës ámonë. Pirmaisiaisveiklos metais jame dirbo apie 200–300 darbi-ninkø, 1910 m. jø buvo jau 550, o Pirmojo pa-saulinio karo iðvakarëse – 600 darbininkø76. Kas-met gamybai buvo sunaudojami dideli þaliavøkiekiai. Pagrindinë celiuliozës gamybos þaliavabuvo eglës mediena, ámonë taip pat ásiveþdavodidelius kalkakmenio, sieros masës (sieros þvy-ro, sieros piritø) ir akmens anglies kiekius. Me-diena fabrikas apsirûpindavo daugiausia ið Þe-maitijos bei Nemuno ir Neries baseinø miðkø(retkarèiais nemaþai popiermalkiø buvo ásigy-jama Rytprûsiø girininkijose). Didþioji dalis me-dienos pasiekdavo fabrikà pigesniu vandens ke-liu, likusi dalis – miðriu geleþinkelio bei van-dens keliu. Pavyzdþiui, 1909 m. fabrikui buvopristatyta 178,3 tûkst. m³ medienos. Didþioji da-lis (107 tûkst. m³) buvo atplukdyta sieliais ir lai-vais Nemunu, likusi dalis pasiekë fabrikà mið-riu bûdu ið Þemaitijos miðkø77. Beje, nuolatiniaimedienos tiekëjai buvo kunigaikðtis Oginskis

69 Bericht der in der Generalversammlung vom 22.Juni 1915 bestellten Revisions-Kommission der Aktien-gesellschaft für Maschinenpapierfabrikation Aschaffen-burg // MLIM FF, nr. 49 993.

70 Ten pat.71 Bericht über Handel und Schiffahrt zu Memel für

das Jahr 1900. Memel, 1901, S. 39.72 Bericht über Handel und Schiffahrt zu Memel für

das Jahr 1906. Memel, 1907, S. 36; MLIM FF, nr. 49 993.73 Bericht über Handel und Schiffahrt zu Memel für

das Jahr 1909. Memel, 1910, S. 74; Bericht über Handelund Schiffahrt zu Memel für das Jahr 1910. Memel,1911, S. 62.

74 MLIM FF, nr. 49 993.

75 Bericht über Handel und Schiffahrt zu Memel fürdas Jahr 1907. Memel, 1908, S. 68; Bericht über Handelund Schiffahrt zu Memel für das Jahr 1908. Memel,1909, S. 61; Bericht über Handel und Schiffahrt zuMemel für das Jahr 1911. Memel, 1912, S. 99; Berichtüber Handel und Schiffahrt zu Memel für das Jahr 1913.Memel, 1914, S. 114.

76 Bericht über Handel und Schiffahrt zu Memel fürdas Jahr 1910. Memel, 1911, S. 6; Mikulicz S. Kùajpedaw polityce europejskiej. Warszawa, 1976, s. 18; Jahn L.,min. veik., p. 69.

77 Uebersicht über die Eingänge, Abgaben und Holz-preise in der Zeit vom Jahre 1906 bis 1920 // MLIM FF,nr. 59 217.

50

78 Uebersicht über die Holzvorräte der Cellulosefab-rik Memel am 31. 12. 1911 & der in diesem Jahre nichtabzuschliessenden Mengen // MLIM FF, nr. 59 225a.

79 Fabrike 30 000 t celiuliozës pagaminti buvo su-naudojama apie 200 000 m³ medienos, 40 000 t anglies,8 000 t sieros masës bei 5 000 t kalkakmenio – Jahn L.,min. veik., p. 69.

(Rietavas), grafas Pliateris (Ðvëkðna), grafas Vol-meris (Vëþaièiai, Radvietis), grafas Tiðkevièius(Kretinga). Nuo 1911 m. fabrikas pradëjo gautiþaliavà ir ið Dubysos baseino miðkø78. Kalkak-menis á Klaipëdà buvo gabenamas beveik iðim-tinai ið Ðvedijai priklausanèios Gotlando salos,sieros masë – daugiausia ið Norvegijos ir Ispani-jos, o akmens anglis – ið Anglijos ir Vokietijos79 .

Iðvados

Stambioji pramonë Klaipëdos kraðte atsirado pa-lyginti vëlai. Iðimtis – kelis deðimtmeèius kles-tëjusi gintaro gavybos ámonë Juodkrantëje – tikiðryðkino istoriðkai susiklosèiusius specifiniusðios nuoðalios Rytprûsiø teritorijos dalies eko-nominës raidos bruoþus. Neturtingas gamtiniøiðtekliø agrarinis kraðtas buvo nepalankios geo-politinës situacijos ákaitas. Vienintelis kraðteprekybos ir amatø centras – jûrø uostas Klaipë-

da – neturëjo natûralaus ekonominio uþnuga-rio, jo ekonomikos plëtra perdëm priklausë nuoiðorës veiksniø. XIX a. antroje pusëje Rusijosimperijai pradëjus proteguoti savus Baltijos uos-tus, dar vienu nuolat stiprëjanèiu Klaipëdos kon-kurentu tapo Liepoja. Klaipëdos verslo sluoks-niø galimybes taip pat menkino rytinëms impe-rijos provincijoms nepalanki Vokietijos ekono-minë politika ir tolydþio stiprëjantis natûraluskonkurentas Karaliauèius. Izoliuotas nuo di-dþiosios tarptautinës prekybos Klaipëdos mies-tas ir kraðtas liko Vokietijos industrinio pro-verþio paribyje. Geleþinkelio transporto vëlavi-mas buvo logiðkas ðiø aplinkybiø padarinys irdrauge dar viena ekonominio sàstingio didëjimoprieþastis.

Dël viso to Klaipëdos kraðte – t. y. jos centreKlaipëdoje – nesusiformavo ilgaamþës itin tur-tingø verslo sluoksniø dinastijos. Konservatyvusvietos pirklijos elitas neturëjo nei pakankamaikapitalo, nei ryþto imtis moderniø verslo for-mø. Klaipëdoje XIX a. pabaigoje atsiradusiosstambiosios pramonës ámonës buvo ákurtos in-vestuotojø ið kitø Vokietijos pramonës centrøiniciatyva. Svarbiausia jø tapo gamybinius pajë-gumus nuolat didinæs celiuliozës fabrikas.

Industrialization in Germany in the 19th century wasnot a homogeneous process. Firstly, the industrial up-heaval started and quickly permeated into the WestGerman lands. The rail freight and the system offactories based on heavy mechanical production andhired labour started and developed there. Meanwhile,the provinces of Prussia were rather poor, even at theend of the 19th century. Talking at this point, the mostbehindhand was the province of the East Prussia. Thatslippage was mainly conditioned by poor natural re-sources, adverse geopolitical situation, financial defi-ciency, undeveloped infrastructure and other impor-

THE ORIGIN OF THE LARGE-SCALE INDUSTRY IN KLAIPËDA’S REGION

IN THE END OF THE 19TH – BEGINNING OF THE 20TH CENTURY

Julius Þukas

S u m m a r y

tant factors. The investment was impede by the unsafefrontier with the Russian Empire, the major Germantrade sets could not find any serious interests there,whereas the province bourgeoisie was too conservativeand tried to avoid any novelty.

One of the most sequestered and the least moder-nized district of the province was Klaipëda Region(Memelland), mostly determined by the specific histo-rical development of the city of Klaipëda, which leftthe seaport located in very convenient spot, yet whi-tout any natural economical rearward. Consequently,the development of the city was rather slow (Klaipëda

51

had only 17490 inhabitans in 1861), and there wereno other important trading centres in the region. Theentire economics of Klaipëda substantially dependedon the opportunity to intercede in trading betweenRussia and other European countries. Howewer, thoseopportunities were constricted because of the rivalrywith Königsberg, which was the centre of East Prussia,and the protectional politics of Russian Empire. TheRussian governance was developing Liepoja (Libau)port in the latter part of the 19th century, thus nur-turing another strong contestant to Klaipëda. There-fore, the trading set of Klaipëda’s Region was not ableto hoard up a large capital and hesitated to invest inmodern branches of economics. The enterprisers ofother regions of Germany established almost all of thefirst major industrial corporations of Klaipëda.

Oddly enough, but the mining company laid thefoundations for the heavy industry in the region ofscarce resources. The corporation named Stantien &Becker used industrial method to mine the amber

from the bottom of the Curonian Lagoon near Juod-krantë (Schwarzort) from 1862 until 1891. The com-pany wringed 2250 tons of amber during that period.Throughout the working years, it was the biggest com-pany in the land of East Prussia. The amber wasrealised in Southeast Europe and Asia.

Union, the factory of chemical production thatmanufactured artificial fertilizers, was another big in-dustrial company in Klaipëda’s region. The fabricationrequired a great deal of stock and a fair amount of itwas transported from Spain, USA and even Australia.

At the end of the 19th century, two more greatindustrial companies were established – the corpora-tion of wood manufacturing and the cellulose factory.The latter one soon became the biggest company inthe region. The factory produced more then thirtythousand tons cellulose per year, before the WorldWar I, and the greatest part of production realised inforeign countries.

Áteikta 2007-04-24Parengta skelbti 2007-05-04

52

ISSN 1392–0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2007 19

REKLAMA LIETUVIÐKOJE PERIODIKOJE 1918–1940METAIS: KIEKYBINËS IR KOKYBINËS RAIDOS YPATYBËS

Giedrë Polkaitë

DoktorantëVilniaus universiteto Istorijos fakultetoNaujosios istorijos katedraTel. 268 72 86El. paðtas: giedre.polkaite@if.vu.lt

Senoji periodika atveria mums patrauklø langà á mûsø socialinæ istorijà, ir bûtent reklama yra priemonë,

kuri atspindi mûsø kultûros elgesio tipus, stilius,vienø ar kitø daiktø vaidmená.1

Ávadas

Lietuviðkos reklamos istorija nëra susilaukusiiðskirtinio tyrëjø dëmesio.

Pats svariausias darbas apie reklamos istori-jà Nepriklausomoje Lietuvoje, matyt, bûtø filo-logo M. Kvietkausko straipsnis2. AnalizuodamasXX a. periodikà, autorius bandë iðsiaiðkinti, ka-da lietuviðka reklama ið tradicinio skelbimo vir-to á modernià reklamà, iðskyrë du reklamos po-veikio Lietuvos visuomenei bûdus: konservaty-vøjá ir vartotojiðkàjá.

Taip pat yra keletas meno istorikø darbø, skir-tø Nepriklausomos Lietuvos reklamai. GrafikoJ. Galkaus knygoje3 nagrinëta plakatø (dalis jø

buvo reklaminiai ) istorija 1862–1944 m. R. Pa-vilionytës straipsnyje4 aptarta masinës kultûrosvizualizacija XX a. treèiuoju ir ketvirtuoju de-ðimtmeèiais, tyrinëta, kokie dailës stiliai buvonaudojami reklaminiuose skelbimuose. S. Ku-èinskaitë savo darbà5 skyrë uþsieninës ir lietu-viðkos reklamos iliustracijø stilistikai XX a.treèiajame deðimtmetyje.

Kalbininkë I. Smetonienë daktaro disertaci-joje6 apie ðiuolaikinës garsinës reklamos stiliøtaip pat apþvelgë kai kuriuos lietuviðkos rekla-mos istorijos aspektus.

Epizodiniø duomenø apie reklamà galimasurasti viename kitame darbe, tiesiogiai nesusi-jusiame su ðia tema. Pavyzdþiui, kino istorikas

1 Pollay R. W. The Subsiding Sizzle: A DescriptiveHistory of Print Advertising, 1900–1980 // Advertising:Concepts, Strategies and Issues, p. 271.

2 Kvietkauskas M. Visi lietuviai, skelbkitës! // Metai.1999, Nr. 6, p. 129–138, taip pat ðá straipsná galima rastiinternete www.artium.lt/7/visi/html

3 Galkus J. Senasis Lietuvos plakatas 1862–1944 m.Vilnius, 1997. 224 p.

4 Pavilionytë R. Vartojimo vizualizacija tarpukarioLietuvos reklaminëje grafikoje // Menotyra. 2003,Nr. 2 (31), p. 67–73.

5 Kuèinskaitë S. Treèiojo deðimtmeèio reklama Euro-poje ir Lietuvoje // Interjeras. 1997, Nr. 7, p. 24.

6 Smetonienë I. Garsinës reklamos stilius: daktarodisertacija. Vilnius, 2001. 121 p. // Vilniaus universitetobibliotekos rankraðèiø skyrius. F. 76–4001.

53

V. Mikalauskas7 uþsiminë apie kino reklamà,knygotyrininkas V. Þukas8 apþvelgë, kaip buvoorganizuojami reklaminiø knygø iðpardavimai.

Dalis darbø skirti reklamai tirti ekonominiuaspektu. Daugiausia tai mokomosios priemonësstudentams ar dirbantiems reklamos srityje, su-darytos remiantis uþsienio autoriø leidiniais(pvz., D. Jokubausko9, I. Ðulcienës10, R. Stan-kaièio11, M. Èeikauskienës12 ir kt. autoriø dar-bai). Ið ðios rûðies tyrimø paminëtinas ekono-misto B. Èereðkos veikalas13, kuriame keliþodþiai yra skirti ir lietuviðkosios reklamos is-torijai.

Tyrimo tema – reklamos istorija lietuviðkojeperiodikoje – nulëmë darbo ðaltiniø pasirinki-mà. Periodika buvo pasirinkta kaip populiariau-sia, labiausiai vartojama to meto reklamos per-davimo priemonë ir kaip iðsamiausias ðaltinisreklamos istorijos procesams atskleisti. Kiti re-klamos ðaltiniai arba ið viso neiðsaugoti (pvz.,garsinë reklama, transliuota per valstybiná ra-diofonà), arba iðlikæ labai fragmentiðkai (pvz.,nuotraukos ir kt. vaizdinë medþiaga, kurioje ma-tomos reklaminës iðkabos, skelbimø stulpai,parduotuviø vitrinos). Periodika ðiame darbe yrane antrinis, kaip áprastai kvalifikuojamos istori-jos liekanos, o pirminis ðaltinis.

Buvo pasirinkta analizuoti reklamos raidàdienraðèiuose „Lietuva“ (1919–1928), „Lietu-

vos aidas“ (1917–1918, 1928–1940), „Rytas“(1925–1936), „XX amþius“ (1936–1940), sa-vaitraðèiuose „Lietuvos ûkininkas“ (1918–1940), „Ûkininko patarëjas“ (1925–1940), þur-naluose „Naujoji romuva“ (1931–1940), „Tau-tos ûkis“ (1930–1940).

Laikraðèiai „Lietuva“ ir 1928 m. jà pakeitæs„Lietuvos aidas“ buvo nagrinëti kaip pagrindi-niai ðalies dienraðèiai, turëjæ vienà didþiausiø ti-raþø. Reikëtø pasakyti, kad reklamos vienetø èiavisuomet buvo daugiausia, o dauguma jø karto-josi kituose laikraðèiuose ir þurnaluose. „Rytas“ir „XX amþius“ pasirinkti kaip katalikiðkø laik-raðèiø pavyzdþiai. Pagrindinë gyventojø dalisLietuvoje buvo susitelkusi kaime. Todël anali-zuoti á kaimo gyventojus orientuoti leidiniai„Ûkininko patarëjas“, „Lietuvos ûkininkas“. Sa-vaitraðtis „Naujoji romuva“ nagrinëtas kaip ki-tai visuomenës grupei – inteligentijai – adresuo-tas þurnalas.

Tyrimo tikslas – atlikus 1918–1940 m. re-klaminiø skelbimø duomenø periodikoje skai-èiavimus, pateikti kiekybiniø parametrø lygina-màjà analizæ. Taip pat periodizuoti reklamos ko-kybinæ raidà nagrinëjamu laikotarpiu.

Tyrimo metodai – apraðomasis, statistinisbei lyginamosios analizës, reklamos tekstø iriliustracijø analizë bei interpretacija. Autorë re-gistravo reklamos vienetø apimtá kiekvienamepasirinktø septyniø leidiniø numeryje. Nagri-nëjamo laikotarpio diagramoms sudaryti pasi-rinkti pirmøjø trijø, vienø ið permainingiausiønepriklausomybës metø (1918–1920) duome-nys. Vëliau reklaminiø skelbimø kiekis skai-èiuotas kas penkeri metai, t. y. 1925, 1930, 1935m., ir registruoti 1939 m. duomenys. Leidiniørezultatai susisteminti diagramose, atspindin-èiose bendrà dienraðèiø bei savaitraðèiø rekla-miniø skelbimø dinamikà nagrinëjamu laiko-tarpiu, ir grafikuose, rodanèiuose reklamos se-zoninius svyravimus.

7 Mikalauskas V. Kinas Lietuvoje: nuo atrakciono ikinacionalinio kino meno. Vilnius, 1999. 446 p.

8 Þukas V. Dirvos bendrovë knygoms leisti 1918–1940. Vilnius, 1994. 175 p.

9 Jokubauskas D. Reklama ir jos poveikis vartotojui /mokomoji knyga. Vilnius, 2003. 158 p.

10 Reklamos pagrindai: mokymo priemonë / Sud.I. Ðulcienë. Klaipëda, 1993. 44 p.

11 Stankaitis R. Marketingo pagrindai. Vilnius, 2002.55 p.

12 Èeikauskienë M. Reklama ir firmos ávaizdis. Vil-nius, 1997. 70 p.

13 Èereðka B. Reklama: teorija ir praktika. Vilnius,2004. 364 p.

54

Reklaminiø skelbimø skaièiausdinamika lietuviðkoje spaudoje1918–1940 metais

Reklaminiø skelbimø14 1918–1939 m. dienrað-èiuose „Lietuva“, „Lietuvos aidas“, „Rytas“ ir„XX amþius“ analizë leistø teigti, kad oficio-zuose reklamos vienetø skaièiaus svyravimai ryð-kesni, katalikiðkuose dienraðèiuose reklamøskaièius tolygesnis, nëra itin dideliø ðuoliø (þr.1 pav.). Pirmas ryðkus reklamos vienetø skai-èiaus padidëjimas „Lietuvoje“ pastebimas 1919–1920 m. Antras – palyginus 1925 m. duomenisdienraðtyje „Lietuva“ ir 1930 m. rezultatus „Lie-tuvos aide“. 1935 m. reklamø skaièius smuktelibeveik iki 1925 m. lygio, o 1939 m. vël padidëjadaugiau kaip du kartus. „Ryte“ reklamos vienetøgerokai padaugëja tarp 1925 ir 1930 m., vëliauskelbimø skaièiaus didëjimo tendencija neryðki.

Palyginus dienraðèiø duomenis su kas savai-tæ ëjusiais „Lietuvos ûkininku“, „Ûkininko pa-tarëju“ (þr. 2 pav.) ir „Naujàja romuva“ (þr.3 pav.), pirmiausia krinta á akis, kad reklaminiøskelbimø skaièius savaitraðèiuose kelis kartusmaþesnis nei dienraðèiuose. Reklamø skaièiaussvyravimø panaðumø galime áþvelgti nebent tarp„Lietuvos“ – „Lietuvos aido“ ir „Lietuvos ûki-ninko“, kuriuose skelbimø kiekis gerokai padi-dëjo 1919–1925 m. ir smuktelëjo 1930–1935 m.„Ûkininko patarëjas“, pradëtas leisti 1925 m.,pirmaisiais metais reklaminiø skelbimø iðvis ne-turëjo, bet kai visuose nagrinëtuose laikraðèiuo-se 1930–1935 m. reklamø skaièius buvo sama-þëjæs arba jo didëjimas bent jau buvo sulëtëjæs,„Ûkininko patarëjo“ reklamos vienetø kiekisðoktelëjo beveik keturis kartus ir tuo atþvilgiu

gerokai pralenkë kitus, á kaimo gyventojus orien-tuotus leidinius. „Naujosios romuvos“ rezulta-tai taip pat iðskirtini – reklamø skaièiaus kreivëtolygiai krito þemyn.

Konstatuotina, kad sunku iðskirti bendrà ten-dencijà, bûdingà visiems nagrinëtiems leidiniams1918–1939 m. Kiekvienam laikraðèiui ir þurna-lui bûdingi savi reklaminiø skelbimø skaièiaussvyravimai, matyt, priklausæ nuo spaudinio po-puliarumo ir skaitomumo, ekonominës situaci-jos, leidiniø tiraþø, reklamos kainø ir panaðiai.

Ekonomistai sieja reklamos mastø didëjimàsu palankia ekonomine situacija, kylanèiugyvenimo lygiu, didëjanèia gamintojø kon-kurencija.

Ekonominæ raidà tirianèiø istorikø teigimu,1923–1924 m. Lietuvos þemës ûkis ir pramonëjau pasiekë prieðkario lygá. Galbût tuo bûtø gali-ma paaiðkinti spartø reklamos kiekybiná ðuolánuo 1919 iki 1925 m. 1918 m. „Lietuvos aide“buvo 1411 skelbimø, 1919 m. „Lietuvoje“ jø pa-daugëjo 12% (apie 1600), o dar po metø ðis skai-èius beveik padvigubëjo (daugiau kaip 3000).Panaðûs rezultatai „Lietuvos ûkininke“: 1919 m.èia iðspausdinta apie 100, 1920 m. – beveik 200(skaièius padidëjo 48%), o 1925 m. – apie 450(58%) reklamø. Vëlesniais metais reklaminiøskelbimø skaièius pamaþu didëjo. Lietuvos eko-nomikai 1927–1929 m. taip pat buvo vieni sëk-mingesniø.

1929 m. pasaulyje iðryðkëjo didþiosios eko-nominës krizës reiðkiniai. 1929–1933 m. JAVakcijø vertë birþoje krito nuo 87 milijardø iki 18milijardø JAV doleriø, iðlaidos reklamai taip patsumaþëjo nuo 3,4 mlrd. 1929 m. iki 1,3 mlrd.JAV doleriø 1933 m.15 Á Lietuvà ekonominë kri-zë atslinko dvejais metais vëliau, taèiau ji taippat uþtruko kiek ilgiau nei Vakaruose, valstybës 14 Reklaminis skelbimas èia suprantamas kaip atski-

ras informacijos vienetas, turintis savità atributikà (fir-mos, prekës pavadinimas, reklaminis tekstas, iliustraci-ja) periodiniame leidinyje, teikiantis þiniø apie reklamosuþsakovà ar jo parduodamà prekæ, teikiamà paslaugà.

15 Ñèâóëêà Äæ. Ìûëî, ñåêñ è ñèãàðåòû: Èñòîðèÿàìåðèêàíñêîé ðåêëàìû. Ñàíêò Ïåòåðáóðã, 2002,ñ. 248.

55

1 pav. Reklaminiø skelbimø Lietuvos dienraðèiuose „Lietuvos aidas“,„Lietuva“, „Rytas“, „XX amþius“ dinamika 1918–1939 metais

2 pav. Reklaminiø skelbimø skaièiaus kaita periodiniuose leidiniuose„Lietuvos ûkininkas“, „Ûkininko patarëjas“ 1919–1939 metais

3 pav. Reklaminiø skelbimø dinamika þurnale „Naujoji romuva“ 1930–1939 metais

Diagrama sudaryta suskaièiavus reklaminius skelbimus dienraðèiuose „Lietuvos aidas“, „Lietuva“,„Rytas“, „XX amþius“ 1918, 1919, 1920, 1925, 1930, 1935, 1939 metais

Diagrama sudaryta suskaièiavus reklaminius skelbimus „Lietuvos ûkininke“, „Ûkininko patarëjuje“1919, 1920, 1925, 1930, 1935, 1939 metais

Diagrama sudaryta suskaièiavus reklaminius skelbimus „Naujojoje romuvoje“1930, 1935, 1939 metais

56

biudþetas prieðkriziná lygá pasiekë tik apie1936 m.16 1932–1935 m. reklamos pagausëda-vo tik didþiøjø ðvenèiø proga, paprastomis sa-vaitës dienomis reklaminiai skelbimai neretaiuþimdavo vos pusæ puslapio. Reklamos vienetøskaièius „Lietuvos aide“ ir „Lietuvos ûkininke“,palyginus 1930 m. ir 1935 m., gerokai smukte-lëjo. Taèiau 1939 m. duomenø analizë vël rodosmarkø augimà – „Lietuvos aide“ reklaminiøskelbimø padaugëjo beveik iki 7500 (tiesa, tokáaukðtà rodiklá galima paaiðkinti ne tik ekono-minës situacijos pagerëjimu, bet ir tuo, kad nuo1935 m. pabaigos kasdien iðeidavo trys oficiozolaidos), „Lietuvos ûkininke“ reklama taip patatsigavo.

Teigtina, kad kitø laikraðèiø pavyzdys ne taiptiksliai pakartojo ðá modelá. Sakysime, „Ryte“reklamø skaièius ekonominës krizës metais nesumaþëjo, o padidëjo. Kita vertus, nuo 1925 m.iki 1930 m. skelbimø skaièius padidëjo beveik600 vienetø, o nuo 1930 m. iki 1935 m. tik vosdaugiau kaip 100, tad sulëtëjæs augimas taip patgalëjo bûti sàlygotas ekonominës krizës. „Nau-jojoje romuvoje“ reklamos sumaþëjo 1935 m.,taèiau 1939 m., kitaip nei anksèiau minëtais at-vejais, tas kritimas dar ryðkesnis.

Reklaminiø skelbimø skaièiaus kaità galimasieti ir su leidiniø tiraþu. „Ûkininko patarëjas“antrojo Nepriklausomybës deðimtmeèio pa-baigoje turëjo apie 90 000 egzemplioriø tiraþà,o „Naujoji romuva“ tik 4000. Ði aplinkybë, matyt,irgi lëmë reklamos uþsakovø dëmesá.

Nagrinëtoje periodikoje taip pat analizuotasreklamos sezoniðkumas, t. y., ar ávairiais metølaikais, mënesiais, savaitës dienomis reklamospadaugëdavo, ar sumaþëdavo.

Visuose aptartuose leidiniuose gruodþio më-nesá bene visada buvo didþiausias reklaminiø

skelbimø skaièius per metus. Taip pat konsta-tuotina, kad po intensyviø kalëdiniø ir naujame-tiniø reklamos akcijø prekybininkai metø pra-dþioje maþiau skirdavo dëmesio reklamai. Skel-bimø vël pagausëdavo Velykø proga (1919, 1925,1930, 1935, 1939 m. Velykos buvo balandá, tad,paþvelgæ á 4 ir 5 pav. matome, kad ðá mënesáreklamø daþniausiai daugiau nei ankstesniaismënesiais). Þvelgiant á 1918–1920 m. rekla-mas, ði tendencija dar ne taip stipriai juntama.Pavyzdþiui, 1918 m. „Lietuvos aide“ su Vely-komis savo pirkëjus sveikino tik viena firma –M. Ðlapelienës knygynas17, o Kalëdoms tik bro-liai J. ir S. Bukovskiai siûlë meduoliø, saldai-niø ir kitø kepiniø18. Taèiau vëliau ðventinis re-klamos bumas jau prasidëdavo prieð kelias sa-vaites, daþna reklama bûdavo su prieraðu „ðven-tëms“, „geriausia dovana ðvenèiø proga...“ ir pa-naðiai.

Áprastomis dienomis reklama 1922 m. dien-raðtyje „Lietuva“ uþimdavo iki 2 puslapiø, o prieðKalëdas jos plotas siekë iki 3,5 puslapio gruo-dþio 10 d., 5 puslapiø – gruodþio 21 d. ir 8 pus-lapiø – gruodþio 24 d. Pavyzdþiui, 1925 m. „Lie-tuvoje“ balandá viename numeryje buvo viduti-niðkai 10,6 reklaminio skelbimo, o Velykomsskirtame numeryje jø buvo net 49; tø paèiø metøgruodá viename numeryje vidutiniðkai buvo 10,2skelbimo, o kalëdiniame numeryje – 34 skel-bimai. Atitinkamai 1930 m. „Ryte“ balandá vi-dutiniðkai viename numeryje buvo 13,2, per Ve-lykas – 59, gruodá 13,1, per Kalëdas 58 reklami-niai skelbimai ir taip toliau.

Buvo ir kitø progø, skatinusiø prekybinin-kus reklamuotis. Visada daug dëmesio susilauk-davo þemës ûkio ir pramonës parodos. Rekla-

16 Cesevièius D. Lietuvos ekonominë politika 1918–1940. Vilnius, 1995, p. 32.

17 M. Ðlapelienës knygyno reklama // Lietuvos aidas.1918, kovo 29.

18 Broliø J. ir S. Bukovskiø firmos reklama // Lietu-vos aidas, 1918, gruodþio 8.

57

mø prieð ðiuos renginius laikraðèiuose visuometpagausëdavo. Ámonës, organizacijos kviesdavopirkëjus apsilankyti savo paviljonuose. 1930 m.„Lietuvos aidas“ Þemës ûkio ir pramonës paro-dai, vykusiai birþelio 18–22 d., 100 000 egzem-plioriø tiraþu iðleido 16 puslapiø nemokamà re-klaminá leidiná, skirtà iðdalyti á parodà atvyku-siems þmonëms. Ðiame laikraðtëlyje buvo 41 re-

klaminis skelbimas ir daug uþsakomøjø straips-niø apie atskiras firmas.

Pirmaisiais Nepriklausomybës metais gau-siau reklaminiø skelbimø pasirodydavo Vasario16-osios proga, taip pat ðiai dienai buvo siûlomaásigyti atvirukø tautine tematika, trispalviø vë-liavø ir pan. Maþdaug nuo 1921–1922 m. spe-cialios prekës, skirtos ðiai ðventei, nebebuvo re-

Grafikas sudarytas atlikus skaièiavimus dienraðtyje„Lietuva“ 1920, 1925 m. ir „Lietuvos aidas“ 1930, 1935 metais

4 pav. Reklamos sezoniðkumas dienraðèiuose „Lietuva“ ir „Lietuvos aidas“ 1920–1935 metais

Grafikas sudarytas atlikus skaièiavimus dienraðtyje„Rytas“ 1925, 1930, 1935 ir „XX amþius“ 1939 metais

5 pav. Reklamos sezoniðkumas dienraðèiuose „Rytas“ ir „XX amþius“

1920 m.

1925 m.

1930 m.

1935 m.

1925 m.

1930 m.

1935 m.

1939 m.

58

klamuojamos, taèiau Vasario 16-osios ðventinia-me numeryje skelbimø pasirodydavo daugiau neiáprastà dienà. Nepriklausomybës deðimtmeèioir dvideðimtmeèio jubiliejams skirti laikraðèiønumeriai susilaukë rekordinio skaièiaus rekla-mø. Pavyzdþiui, „Lietuvos aide“ 1928 m. Vasa-rio 16-osios proga pasirodë 115, o 1938 m. –169 reklaminiai skelbimai.

Reklamos padaugëdavo ir tada, kai periodi-nis leidinys ðvæsdavo savo sukaktuves. Ðtai „Ry-to“ 2000-ajame numeryje 1930 m. lapkrièio 3 d.iðspausdinti 57 reklaminiai skelbimai. „Lietu-vos aide“ 1939 m., minint Vilniaus atgavimodienà, reklamos skaièius ðoktelëjo iki 117 skel-bimø spalio 28 d. numeryje ir taip toliau.

Reklaminiø skelbimø apimèiø analizë leis-tø teigti, kad reklamos mastai sumaþëdavo vasa-rà ir rudens pradþioje. Darbo autorë keltø hipo-tezæ, kad tuo metu sumenkdavo spaudos skaity-mo interesai. Mieste tai buvo atostogø metas, okaime – pats darbø ákarðtis ir skaityti nebelikdavolaiko.

Iðanalizavus skelbimø kiekio duomenis pa-stebëta, kad pati populiariausia savaitës dienareklamai buvo ðeðtadienis, o pirmaisiais nepri-klausomybës metais (1918–1920 m.) – sekma-dienis. Jau 1919 m. knygø bendrovë „Dirva“ sa-vo reklamoje kvietë miestus, miestelius, parapi-jas pasirûpinti laikraðèiø platintojais, kurie ðven-tadieniais prie baþnyèiø pardavinëtø atskiruslaikraðèiø numerius. Reklamà vainikavo ðûkis„Visi prie ðviesos!“19 Kad savaitgalio numeriaibuvo skaitomiausi, rodo ne vien skelbimø gau-sumas, bet ir didesnis paties laikraðèio puslapiøbei ádomesniø straipsniø kiekis. Skirtumà tarpsavaitgalio ir paprastos savaitës dienos numeriøgalima iliustruoti tokiu pavyzdþiu: 1918 m. „Lie-tuvos aide“ spalio mënesio vidutinis darbo die-

nos reklamø skaièius numeryje buvo 9,3; sek-madieniais – 17,25; „Ryte“ 1925 m. spalio më-nesá darbo dienomis reklamø buvo apie 9,9, oðeðtadieniais – 25,3; „Lietuvos aide“ 1935 m. –atitinkamai 7,3 ir 37.

Informacinio praneðimo virsmas áðiuolaikiná reklaminá skelbimà

Aptarus kiekybines reklamos ypatybes, kitas dar-bo klausimas – reklamos kokybinë raida, t. y.,kaip ir kada Lietuvoje reklama tapo ne vien tar-pininku tarp pirkëjo ir pardavëjo, siekianèio in-formuoti vartotojus apie naujà prekæ, paslaugas,bet ir priemone, kuria prekybininkai ir gamin-tojai stengësi patraukti klientø dëmesá, paska-tinti rinktis bûtent tà gaminá; kaip keitësi patsreklaminis skelbimas – teksto pokyèiai, rekla-mos vizualizacija.

Kur ieðkoti lietuviðkos reklamos pradþios?Teigiama, kad yra netiesioginiø þiniø apie

Abiejø Tautø Respublikoje leistà „Merkurijø“ –laikraðtá, kuriame buvo skelbiami praneðimaiapie prekes, taèiau nëra në vieno iðlikusio jo eg-zemplioriaus20.

I. Smetonienë, remdamasi kalbininke R. Ko-þeniauskiene, siûlë „reklamos uþuomazgø ieð-koti M. Maþvydo „Katekizmo“ prakalboje, kurpati knyga kreipiasi á skaitytojà: „Bralei ir sese-ris imkiet mani ir skaitykiet...“21

Lietuviðkos reklamos periodikoje pradþia sie-tina su „Auðros“ laikraðèiu. Jau pirmajame nu-meryje buvo nurodyta skelbimø kaina: „Koþnapusiau dalyta eilutë po 20 pf. (pfeningø) =10 kap. (kapeikø).“22 Antrame numeryje pasi-rodë ir patys skelbimai. Reklamavosi dvi knygø

19 „Dirvos“ reklama // Lietuva. 1919, sausio 22,Nr. 10.

20 Þurnalistikos enciklopedija. Vilnius, 1997, p. 423.21 Smetonienë I. Op. cit., l. 7.22 Auðra. 1883, Nr. 1.

59

parduotuvës, spaustuvë Ragainëje ir lietuviðkaikalbantis lektorius A. Liepa23.

Vos atsiradusi lietuviðka reklama sparèiaievoliucionavo. Tikras lûþis buvo legaliosiosspaudos pasirodymas 1904 m. „Vilniaus þinio-se“ reklama pasikeitë ir kokybiðkai, ir kiekybið-kai. „Auðroje“ 1883 m. pasirodë ið viso 8 rekla-mos, „Varpe“ 1889 m. – 13, „Ûkininke“1890 m. – 13, „Tëvynës sarge“ 1896 m. – 6, o„Vilniaus þiniø“ vien 1904 m. pirmame nume-ryje buvo 12 reklaminiø skelbimø. Pastarajamedienraðtyje reklama tapo kur kas gausesnë, daþ-nesni iliustruoti skelbimai, ávairesnë pasiûla –veido kremai, muilai nuo pleiskanø ir plaukøslinkimo, kvepalai, siûlytos kirpëjø, siuvëjø pa-slaugos. Keitësi pats reklamos tekstas. Iki XX a.pradþios didþiausias reklamos paskatinimaspirkti buvo frazës – labai pigu, labai kokybiðka,o XX a. pradþioje lietuviðka reklama jau stengë-si suintriguoti, patraukti, skatino ásiminti, átikin-ti, kad bûtent ðià prekæ verta ásigyti24.

1918–1920 m.: „Neseniai atidarytavaisiø ir kolonialiø prekiø krautuvë.Galima gauti ávairiø rûðiø paperosø irrûgðèiø kopûstø. Pilieèiai ir pilietësmalonëkite atsilankyti“25

Palyginti su prieðkariu, 1918–1920 m. iðryðkëjoreklaminiø skelbimø lietuviðkoje periodikojetiek kiekybinis, tiek kokybinis nuosmukis.

1918 m. „Lietuvos aide“ ði tendencija dar netokia aiðki, matyt, ið inercijos reklaminiai skel-bimai liko didesnio formato, 4–6 puslapiø nu-meryje reklama vidutiniðkai uþëmë 1–1,5 pus-lapio, kartkartëmis galima aptikti iliustruotøskelbimø. Teigtina, kad 1919 m. naujajame ofi-cioze „Lietuva“ reklamos kokybë labai pablo-gëjo. Pirmiausia reikëtø pasakyti, kad labai su-maþëjo reklamos uþimamas plotas. Skelbimøskaièius iðliko panaðus (1918 m. „Lietuvos ai-de“ suskaièiuota apie 14 000 reklaminiø skelbi-mø, 1919 m. „Lietuvoje“ apie 16 000), taèiauvidutiniðkai jie uþëmë vos pusæ laikraðèio pusla-pio. 1919–1920 m. vizualiai reklamà sunku at-skirti nuo paprasto skelbimo, tekstas uþëmë voskelias eilutes, tik viena kita reklama turëjo stili-zuotus rëmelius, viename kitame reklaminiametekste kaip prekiø, paslaugø pranaðumai buvoávardijama – pigu, geros kokybës, bet ámantres-niø pirkëjø vilioniø nesugalvota. Autorës apskai-èiavimu, 1919 m. „Lietuvoje“ buvo iðspausdin-tos tik keturios iliustruotos reklamos (BroliøViþanskiø ûkio maðinø dirbtuviø, graverio Reis-mano, paðarø kiaulëms „Alka“ ir maðinraðèiomokyklos reklamos). Be to, ðiø iliustracijø átai-gumas ir meniðkumas menkas, jos tiesiogiai vaiz-davo tai, kas reklamuojama – maðinø dirbtuvësskelbime matomas ûkio padargas, paðarø rekla-moje – trys nupenëtos kiaulës, maðinraðèio kur-sø skelbime – raðomoji maðinëlë.

Aptariamuoju laikotarpiu daþnai buvo paki-tæs santykis tarp reklamos uþsakovo ir adresato.Áprastai ðiuolaikinëje reklamoje, maþdaug nuoXIX a. vidurio, skelbimas tiesiogiai tarpininkau-ja tarp gamintojo / pardavëjo ir pirkëjo / kliento(vaizduojant schemiðkai gamintojas / pardavëjas→ pirkëjas / klientas). 1918–1920 m. lietuviðko-

23 Auðra. 1883, Nr. 2.24 Pinigai – niekniekis (reklamos antraðtë) prieð þmo-

gaus sveikatà ir linksmà bûdà! Linksmà bûdà gaus ir sveika-tà jus visi tie, kas paðaipos, pajuokos ir prakalbos laikraðtá„Eþá“ iðsiraðys ir skaitys (Laikraðèio „Eþys“ reklama //Vilniaus þinios. 1908, kovo 20, Nr. 65); Sekite madà!!!Visa Europa dabar neðioja vien laikrodá „Patent“ (Laik-rodþio „Patent“ reklama // Vilniaus þinios. 1908, spalio31, Nr. 246); Ponios ir panelës!!! Jeigu norite visada bûtigraþios, jaunos ir sveikos, bûtinai vartokite kremà „Kazi-mi“... Parduota jau daugiau milijonos bonkø (Kremo „Ka-zimi“ reklama // Vilniaus þinios. 1908, kovo 26, Nr. 69).

25 Vaisiø ir kolonialiø prekiø krautuvës reklama // Lie-tuva, 1920, sausio 28. Reklamos formavimosi laikotar-

piams apibûdinti autorë nusprendë pateikti bûdingiausiàto laikotarpio reklaminio skelbimo pavyzdá. Norëta paro-dyti, kaip tekstas ið paprasto, kartais ðypsenà kelianèioskelbimo evoliucionavo á rafinuotà, modernià reklamà.

60

je reklamoje itin daþnai aptiksime kità schemà:gamintojai adresavo reklamà pirkliams (gamin-tojas → pirklys) , o jau pastarieji reklamavo pre-kes pirkëjams (pirklys → pirkëjas).

Daþniausiai pirkliø per reklaminius skelbi-mus laikraðèiuose ieðkojo Vokietijos, Latvijos ga-mintojai bei pardavëjai. Jie siûlë Lietuvos gy-ventojams ávairiausiø prekiø asortimentà: „Pet-neðos, batø tepalas, þirklës ir kt. prekës siûlo-mos urmu“ (adresas Vokietijoje)26, „AmericoAmerican Merchandise Interchange Companysiûlo cinkuotø kibirø. Uþsakymus siøsti á Berly-nà (adresas)“27, „Carl Petereit Aktine gesel-lschaft Königsberg i Pr.–Geriausiø likeriø fab-rika. Parduoda tik pirkliams“28, „Apelsinø-cit-rinø-bananø siunèia vagonais HamburgeSüdfruckt Exp.“29 ir t. t. Taèiau gana greitai to-kie skelbimai iðnyko30.

Tiesiogiai pirkëjams buvo reklamuojami san-dëliai, sankrovos, krautuvës ir vardijamos visosjose esanèios prekës. Pavyzdþiui, „Vaisiø ir ko-lonialiø prekiø krautuvë, kurioje galima gautiávairiø rûðiø paperosø ir rûgðèiø kopûstø“31.„Dirvos“ knygynas mokykloms siûlë vadovëliøir kanceliariniø prekiø, taip pat ten buvo galimagauti visø Lietuvos laikraðèiø, taèiau knygynasreklamoje skelbësi, kad prekiauja ir „audeklinë-mis apykaklëmis, visokiais peiliais, skustuvais,ðukomis, elektros lempelëmis... yra papirosø,

cigarø ir viso kito rûkymui reikalingo“ ir pan.32

Ðie pavyzdþiai atspindi pokarinæ situacijà Lietu-voje, kai prekybos struktûra dar buvo netobula,nebuvo specializuotø parduotuviø, daugumà pre-kiø teko importuoti. Vietiniai reklamos uþsa-kovai daugiausia siûlë arba spaudos dalykus, mo-kymo kursus, arba paslaugas – daþni buvo gydy-tojø, siuvyklø, drabuþiø taisyklø, vertimo biurø,jau minëtø sandëliø ir krautuviø, ádarbinimoagentûrø, vieno kito restorano reklaminiai skel-bimai.

Ekonomikos istorikas ir teoretikas D. Cese-vièius teigia, kad padëtis pasikeitë 1920–1925 m.:„pramonës ámonës kûrësi beveik visose Lietuvo-je galimose pramonës ðakose“ ir ëmë konkuruotisu importinëmis prekëmis33. Ðis procesas atsi-spindi ir reklamoje: „Rûkytojams þinotina!.. ati-daryta pirmoji lietuviø tabokos ir paperosø fabri-ka, kur gaminama geriausia taboka ir puikiausipapirosai... Tikimës, kad lietuviai rûkys tik lietu-viø gamyklos dirbinius!“34 F. Èemarko ir B-vësvyno dirbtuvë reklamavo savo vynà ið „gryno, svei-ko produkto... savo PIGUMU, SVEIKUMU,GERUMU IR SKANUMU su vokieèiø „Erzac“vynu nesulyginamas“35. Tokiu bûdu atsirado lie-tuviðki prekiniai þenklai, nusistovëjo tvarka, kaigamintojas / pardavëjas reklamà tiesiogiai adre-savo potencialiam klientui. Lietuviðkø produktøreklamoje gana daþnai buvo pabrëþiama, kad jiepigesni uþ importinius, bet në kiek nenusileidþiakokybe, skambëjo skatinimai pirkti prekæ lietu-viðkà, paremti saviðká ir panaðiai.

Derëtø pasakyti, kad jau ir 1918–1920 m.buvo teksto ekspresyvumu iðsiskirianèiø skelbi-mø. 1919 m. saldainiø fabrikas „Rûta“ rekla-

26 Reklaminis skelbimas // Lietuvos aidas. 1918, sau-sio 22.

27 Americo American Merchandise Interchange Com-pany reklama // Lietuva. 1919, rugpjûèio 31.

28 Carl Petereit Aktine gesellschaft Königsberg i Pr. //Lietuva. 1919, rugsëjo 5.

29 Hamburge Südfruckt Exp. firmos reklama // Lie-tuva. 1921, balandþio 24.

30 1925 m. jø buvo vos vienas kitas ir ieðkota nepirkliø, o atstovø, pavyzdþiui, „Geleþies dirbiniø firmaElberfeld ieðko atstovo“ („Elberfeld“ fabriko reklama //Lietuva. 1925, balandþio 9).

31 Vaisiø ir kolonialiø prekiø krautuvës reklama //Lietuva. 1920, sausio 28.

32 „Dirvos“ knygyno reklama // Lietuva. 1919, sausio 16.33 Cesevièius D. Op. cit, p. 80.34 P. Dirsës, P. Sliþio ir B-vës tabako ir cigareèiø fab-

riko reklama // Lietuva. 1920, liepos 17.35 F. Èemarko ir B-vës vyno dirbtuvë // Lietuva. 1920,

gruodþio 5.

61

mavosi smagiu ketureiliu: „Jei nelaimë tave su-pa / Jei neturi gero ûpo / Neuþmirðk á savo butà/ Parsineðt saldainiø „Rûta“.36

Iðskirtinës tiek formatu, tiek tekstu buvo ban-kø reklamos. Pavyzdþiui, Br. Vailokaièiø ir B-vës bankas sakosi, kad jø bankas yra tikra vietapinigams, per visà karo laikà jie nebuvo sustab-dæ pinigø mokëjimo37. Svarûs argumentai, ska-tinantys pasitikëjimà, saugumà.

Savo ruoþtu, „Lietuvos ûkio bankas“ ragino:„Nedaryk sau nuostoliø! Bûtinai uþeik ir patsaipamatyk, kad uþ Amerikos dolerius ir kitø ðaliøpinigus brangiausiai moka Lietuvos ûkio ban-kas.“38

Patrauklios buvo Amerikos lietuviø preky-bos bendrovës reklamos. 1920 m. rugsëjá jie pa-skelbë, kad á Kaunà atvyksta 24 „Ford“ automo-biliai. Po keliø savaièiø pasirodë kita reklama:

„Ford automobilis pirmuos tyrinëjimuos pa-darë daugiau, kai ðeðis kilometrus su vienu ben-zinos litru. Buvo vaþiuota ið Kauno á Jonavà iratgal, padaryta viso 64 kilometrai su keturiaiskeleiviais ir sunaudojo tik deðimtá litrø benzi-nos.“39 Taigi pirkëjai viliojami solidþiai atrodan-èiais, esà èia, Lietuvoje, darytais tyrimø rezul-tatais.

Bûtent stambieji gamintojai, prekeiviai, pa-slaugø teikëjai negailëjo pinigø ir nestokojo idë-jø reklamai. Pavyzdþiui, Amerikos lietuviø pre-kybos bendrovë stengësi surasti rinkà brangiaikainuojanèiai naujovei. Ðie veiksniai skatino ak-tyviau reklamuotis, stengtis atkreipti dëmesá irsudaryti klientams áspûdá, kad ðis ar anas daik-tas, paslauga yra bûtina. Ne veltui Amerikos lie-tuviø prekybos bendrovë, neþinia ar visai pagrás-

tai, „Fordo“ reklamose ragino: „Dël daugybësesamø uþpraðymø patariam jums tuoj uþpraðytineatidëliojant.“

Nuo 1920 m. pasirodë skelbimai, siûlantysnuolaidø, pavyzdþiui, „Ventos“ bendrovë siûlëkalio druskos „Imant“, perkant didesná kieká þa-dëjo nuleisti kainà40, A. Raco rûsys artëjant Ka-lëdoms skelbë: „Tik tris dienas – gruodþio 22,23, 24 Ispanijos vynai urmo kainomis.“41 Vëles-niais metais sezoniniai iðpardavimai, ávairios ak-cijos, loterijos, kai perkant prekæ, buvo galimaiðloðti ávairiø prizø, nuolaidø sistema vis plëtësiir tapo áprastu dalyku.

1921–1926 m.: „Rûbas“ gamina vyrødrabuþius, naujausiø madø iðuþpraðytojø ir savo medþiagos,stipriai, tobulai, greitai ir pigiai“42

Visø pirma reikëtø pasakyti, kad ðiuo etapu la-bai pagausëjo iliustruotø skelbimø. Gausu fir-mø, organizuojanèiø emigracijà á JAV, Kanadà,Meksikà reklamos, bendras jos bruoþas – iðskir-tinis skelbimo dydis ir iliustracijos. Kaip ir anks-tesniais metais iðliko tendencija pieðinëliuosevaizduoti tai, kas reklamuota. Pirmoji fotografi-ja – tai buvo kuliamøjø maðinø reklama – „Lie-tuvoje“ pasirodë paèioje 1920 m. pabaigoje43.Paþymëtina, kad lietuviðkoje reklamoje Nepri-klausomybës laikotarpiu nuotraukos netapo po-puliarios. Ið pradþiø jos daþniausiai buvo versti-niø reklamø puoðmena, tiesiogiai vaizdavo sta-tiðkus reklamuojamus daiktus. Kokybiðkesniø,ekspresyvesniø fotografijø vietiniø gaminiø re-

36 Saldainiø fabriko „Rûta“ reklama // Lietuva. 1919,rugsëjo 30.

37 Br. Vailokaièiø ir B-vës banko reklama // Lietuva.1920, geguþës 6.

38 Lietuvos ûkio banko reklama // Lietuva. 1920, rug-pjûèio 15.

39 Automobilio „Ford“ reklama // Lietuva. 1920, spalio 8.

40 Bendrovës „Venta“ reklama // Lietuva. 1920, ba-landþio 14.

41 A. Raco parduotuvës reklama // Lietuva. 1920,gruodþio 22.

42 Bendrovës „Rûbas“ reklama // Lietuva. 1922, rug-sëjo 10.

43 Walter Birhale sandëlio Tilþëje reklama // Lietuva.1920, gruodþio 8.

62

klamose pasirodë tik ketvirtame deðimtmetyje.Iliustruotos reklamos ketvirtojo deðimtmeèioantroje pusëje pasivijo ir pralenkë tekstinius re-klaminius praneðimus, o skelbimai su nuotrau-komis iðliko reti.

Antras ðio laikotarpio bruoþas – nuo 1921 m.reklamos uþsakovams atsirado galimybë savoskelbimà atiduoti profesionalams á rankas. Taismetais Lietuvoje pirmàkart pasirodë reklamosagentûrø skelbimai. 1921 m. tai dar buvo tik skel-bimø biurai, kurie siûlësi ádëti skelbimus á Lietu-vos ir uþsienio periodinius leidinius44. 1922 m.atsirado visaverèiø reklamos agentûrø, siûliusiøávairiø reklamos gamybos paslaugø:

Reklama – prekybos judintojas. Geriausiasskelbimø ádëjimas per Baltijos skelbimø ir dailësplakatø kontorà „Hermes“ Kaune. 1) Priima ávai-rius skelbimus Baltijos ir uþsieniø spaudon trum-pu laiku ir geriausiomis sàlygomis; 2) Sustato fir-mø praneðimø, ekon.inform. laikraðèiø praneði-mø apie ámones, sàmatas, projektus, firmø þen-klus ir etiketus; 3) gamina trumpu laiku geriau-siom vokieèiø firmom padedant daugiaspalviø irvienspalviø dailës plakatø, kalendoriø, laiðkø, pre-kybos graviûrø, fabrikø kleimø ir markiø; 4) Tei-kia patarimø apie reklamavimà naujai ásteigtøámoniø ir plaèiausi skelbimai geriausiomis sàlygo-mis. Uþpraðymai atliekami skubiai.45

Keleriais metais vëliau bent jau didesnë-se bendrovëse atsirado savø specialistø, be-sirûpinanèiø firmos gaminiø reklama46.

Vyko reklaminio teksto pokyèiai – paplitoreklaminiai ðûkiai. Kvepalø „Dralee’s Illiusion“skelbime pristatomi þibuoklës, roþës, alyvos, he-liotropo (raukðlius) ir kitø þiedø laðai, reklamàvainikavo puikus ðûkis: „Pakanka atomo!“47 Iðkitø iðsiskiria 1922–1923 m. Lietuvos tarptauti-nio banko reklaminë kampanija. Ðio banko re-klamø ypatybë buvo kiekvienà kartà naujas re-klaminis tekstas, dauguma skelbimø buvo iliust-ruoti, vaizduojantys bendraujanèius þmones (ne-tipinis tam laikui pieðinys reklamoje). Madin-gas tapo dar vienas reklamavimosi bûdas kaiskaitytojui pateikiama uþuomina, suþadinamassmalsumas ir tik vëlaiu pateikiamas visas atsa-kymas. Pavyzdþiui, keliuose laikraðèio „Lietu-va“ numeriuose skaitome uþraðà „Flux? Flux?Flux?“, po keliø dienø randame atsakymà: „Bul-jonas – Flux – Kubeliuose.“

Vis daþniau pasirodydavo visus klasikiniusreklamos reikalavimus (skambi, dëmesá patrau-kianti antraðtë, iliustracija ir ne itin ilgas tekstas,kurio pabaigoje pristatomas gaminio, firmos arpan. pavadinimas) atitinkantys skelbimai.1922 m. „Lietuvoje“ reklama klausia: „Kuo gë-ris vyras? Kam pavydi moteris? Be abejonës þa-vinèiu graþios moters veidø skaidrumu, baltu-mu ir odos ðvelnumu. Sistemingai vartodami tik-tai kriðtoliná glicerino muilà „Florance 503“ –Jûs to pasieksit.“48

Dar vienas tokio tipo reklamos bruoþas –teksto akcentø skirtumas, palyginti su ankstes-nëmis reklamomis. Èia nebevardijami gaminiopranaðumai, o modeliuojama situacija ir patei-kiamas sprendimas.

44 Þr. skelbimø kontoros „Reklama“ reklamà // Lie-tuva. 1921, vasario 8; Tarpininkavimo bei skelbimø biu-ro „Mûras“ reklama // Lietuva. 1921, balandþio 16.

45 Baltijos skelbimø ir dailës plakatø kontoros „Her-mes“ reklama // Lietuva. 1922, rugsëjo 3.

46 1929 m. „Ryte“ muilo „Þuvelë“ reklamoje á skai-tytojus kreipiasi Klaipëdos muilo fabriko reklamos ve-dëjas, teigdamas, kad apkeliavo visà Lietuvà ir visur ið-reikðtas pasitenkinimas ðio fabriko gaminiais (Muilo „Þu-velë“ reklama // Rytas. 1929, gruodþio 21.)

47 „Dralle’s Illusion“ kvepalø reklama // Lietuva. 1921,birþelio 9.

48 Muilo „Florance“ reklama // Lietuvos aidas. 1922,birþelio 8.

63

1927–1935 m.: „Senasis pasaulissukûrë 10 ásakymø. Naujasis pasaulispripaþásta tik 3 ásakymus: þavingasþvilgsnis, verianti ðypsena, blizgàdantys. Miradont.“49

Aptariamàjá laikotarpá galima laikyti nauja lie-tuviðkos reklamos raidos pakopa. Palyginus ðiasreklamas su pirmøjø Nepriklausomybës metøskelbimø tekstais (kuriø daþniausias modelis bu-vo: Pardavëjas / gamintojas siûlo prekæ / paslau-gà. Pigios kainos, aukðèiausia kokybë) matomasakivaizdus skirtumas, þengtas didelis þingsnisnuo informacinio praneðimo link vadinamosiosðiuolaikinës reklamos. Lietuviðkos reklamosskyrësi ne vien nuo 1918–1920 m. skelbtø, betir nuo vëlesniøjø (1920–1926 m. laikotarpio),kurios pabrëþë kokybæ, prekës bûtinumà, naudàir pan. Nuo 1927–1928 m. reklamose iðryðkëjanauji akcentai: susidomëta þmogaus sàmonës po-veikio bûdais. Apeliuojama á þmogaus jausmus:pasaulis pasikeitæs, jeigu nenori atsilikti nuo jo,turi þavëti kitus akinanèia ðypsena; pasisekimas,kitos lyties dëmesys lydi lieknus, sportiðkai at-rodanèius50. Prekë nebebuvo centrinis reklamosobjektas, ji tapo priemone patenkinti tam tikràporeiká, iðspræsti tam tikrà gyvenimo situacijà.Pavyzdþiui, „Lietuvos aide“ reklamoje pavaiz-duoti susiglaudæ vyras ir moteris, þvelgiantys vie-nas á kità: „Kaip vyriðkis ið taip arti á jus þiûri, jismato visus jûsø veido trûkumus kaip pro didina-màjá stiklà. Milþiniðkos atrodo vyriðkiui iðsiplë-tusios jûsø poros, inkðtirai ir raukðlës. Ið èia ma-tyti, ar jûs taisyklingai savo odà puoselëjat Mon-sono kremu.“51

Dauguma minëto pobûdþio reklamø iki1927–1928 m. buvo importuotø prekiø, tad tikë-tina, kad reklamos joms kurtos uþsienyje ir ið-verstos á lietuviø kalbà. Aptariamuoju laikotar-piu pasikeitë Lietuvoje gamintø prekiø reklama.

Tokio pobûdþio reklama uþsienyje atsirado kiekanksèiau, maþdaug porà metø po Pirmojo pasau-linio karo. Reklamos gamintojai susidomëjo psi-chologija. Amerikos þurnalas „American Adverti-sing Trade Journal“ raðë: „Patenkinti klientai në-ra tokie pelningi kaip nepatenkinti.“52 Toks teigi-nys iðreiðkë naujà principà reklamoje, kad paska-tintø þmones pirkti, reklamos gamintojai stengësipasinaudoti þmogiðkomis savybëmis ir baimëmis,– baime prastai atrodyti, atsilikti nuo kitø, neturëtito, kà turi aplinkiniai ir t. t. Tokius paèius princi-pus naudoti reklamoje siûlë ir lietuviai. 1937 m.inþinierius L. Ðuvalas, raðydamas apie reklaminioskelbimo kûrimà, teigë: „Visas pasaulis pritvinkæsbaime prieð ligà, skurdà ir mirtá... Ðià þmoniø sil-pnybæ gali iðnaudoti ir ávairiausios firmos. Reikiatik apeliuoti á mûsø penkis pojûèius: regëjimà, klau-sà, uoslæ, skoná, lietimà, kurie verèia mus veikti.Uþ daiktus, suteikianèius malonumà ir patenki-nanèius vienà ðiø jausmø, þmonës moka aukðtes-nes kainas, negu uþ prekes pirmo reikalingumo.“53

Pabrëþtina, kad anaiptol ne visi reklaminiaiskelbimai lietuviðkoje periodikoje nuo 1927–1928 m. buvo inovacinio pobûdþio. Greta jø irtoliau sëkmingai gyvavo tradicinës reklamos. Ðislaikotarpis svarbus lietuviðkos reklamos raidoje– keitësi ne tik pats praneðimo tekstas, bet irsiûlomø prekiø asortimentas – daugëjo praban-gos prekiø, technikos naujoviø ir panaðiai.

Galima teigti, kad iki tol pirmavusi tekstinëreklama aptariamuoju laikotarpiu (1927–1935 m.) susilygino kiekiu su iliustruotàja. Beto, keitësi iliustracijø pobûdis. Anksèiau daugu-mà jø sudarydavo prekiniø þenklø vaizdavimasarba informacinis pieðinys (t. y. vaizduojama tai,49 Dantø pastos „Miradont“ reklama // Lietuvos ai-

das. 1928, rugsëjo 24.50 „Pasisekimas gyvenime priklauso nuo kûno linijø.

Tai kà moterims reiðkia gorsetas – vyrams yra juosta.Dideliame pasirinkime pas Þanett.“ (Salono „M-meÞanett“ reklama // Lietuva. 1927, lapkrièio 19).

51 Kremo „Monson“ reklama // Lietuvos aidas. 1936,liepos 4.

52 Dyer G. Advertising as communication. London,1982, p. 45.

53 Ðuvalas L. Kaip sustatyti skelbimo tekstà // Tautosûkis. 1937, kovo 6, Nr. 5, p. 106.

64

kas reklamuojama), dabar pieðiniai kur kas eks-presyvesni, daþniau matome þmones, kurie uos-to kvepalus, rûko cigaretes, bendrauja, deginasiprie jûros, vairuoja automobilius, skalbia, valosidantis, raðo raðikliais ir t. t. 1934 m. „Ryte“ sku-timosi kremo „Figaro“ reklamoje vyras, skusda-masis barzdà, dainuoja : „Dul dul dul dul dûde-lë, graþi mano mergelë“, pavaizduotos netgi na-tos54. Taigi ne tik tekstas, bet ir iliustracijos tapoátaigesnës.

1927–1935 m. laikotarpis reklamai buvoávairiapusis. Minëta, kad ekonominë krizë pri-stabdë kiekybinæ reklamos raidà, taip pat derëtøpasakyti, kad 1932–1935 m. tik uþsienio firmos(pvz., skalbimo priemones „Persil“ gaminanti„Henkel“ firma, kava „Hag“) ir stambûs vieti-niai pramonës gamintojai (pvz., kosmetikos fab-rikai) iðgalëjo uþsakyti didesnæ ir iliustruotà re-klamà. Kiti reklaminiai skelbimai liko menkaipastebimi.

1936–1940 m.: „Ðiø dienø þmogui begeleþinkelio, telefono, telegrafo,radijo ir be Mesefos muilo „Radium“sunku apsieiti“55

1936–1937 m. reklama atsigavo, pagausëjo skel-bimø, jie vël tapo didesnio formato, atsirado re-klaminiø skelbimø, uþimanèiø visà laikraðèiopuslapá. Reklamuotø prekiø, paslaugø ávairovëdidesnë. Po keleriø metø pertraukos sugráþolengvøjø automobiliø reklama, populiariausiareklamuojama prekë tapo radijo aparatas, toliaukaraliavo kosmetikos prekiø, cigareèiø reklama,pirmà kartà pasiûlytas soliariumas, higieniniaiáklotai moterims. Iliustruota reklama ðiuo lai-kotarpiu persvërë rezultatà savo naudai varþy-

bose su neiliustruota. Be to, daþniau reklamojeimta naudoti fotografijà. Itin populiaru buvo ákinoteatrø reklamà ádëti kadro nuotraukà ið fil-mo. Lietuvos pramonininkai „Lietûkis“, „Mais-tas“, muilo fabrikai taip pat paávairindavo savoreklamas fotografijomis. Pati didþiausia ðio lai-kotarpio naujovë – spalvota reklama. Spalvo-tos reklamos atëjimas, matyt, priklausë ne viennuo reklamos uþsakovø, bet ir nuo paties peri-odinio leidinio spausdinimo techniniø ypaty-biø. Pavyzdþiui, „Lietuvos aidas“ pradëjo nau-doti spalvas 1937 m. geguþës 1 d., tø paèiø me-tø liepos 2 d. pasirodë spalvota tabako „Manobièiulis“ reklama.

Nuo 1937–1938 m. periodiniame leidinyje„Tautos ûkis“ atsirado skyrelis „Pardavimo me-nas“. Kiekviename numeryje buvo spausdinamistraipsniai, nagrinëjantys ávairiausius reklamosaspektus, reklamavimo bûdus, teikiama teori-niø ir praktiniø patarimø, kaip sukurti kokybið-kà reklamà, sudominti klientus ir t. t. Tad Lietu-voje reklamos kûrëjams, uþsakovams atsiradopagalbininkas, teikæs teoriniø reklamavimo me-no pagrindø.

Amþininkai lietuviðkà reklamà vertino nei-giamai. Kaip pagrindiniai lietuviðkos reklamostrûkumai buvo ávardijami menkas jos kiekis irprasta kokybë, taip pat buvo priekaiðtaujama,kad ji neefektinga, „iðblyðkusi“, su silpnomisiliustracijomis, nuvalkiotais ðûkiais. „Turbût nëvienoje srityje Lietuva nëra taip atsilikusi, kaipreklamos srity... Mûsø reklamos apverktinà, kàèia sakau apverktinà – apverktiniausià stová pir-miausiai vieðai atestuoja mûsø laikraðèiø skel-bimai, kuriø tiek maþa yra, kurie daþnai ir taipprastai yra suraðomi.“56 1939 m. teigiama: „Ga-lima dràsiai tvirtinti, kad dar daug ámonininkø

54 Skutimosi kremo „Figaro“ reklama // Rytas. 1934,sausio 20.

55 Muilo „Radium“ reklama // Lietuvos aidas. 1938,kovo 16.

56 Kameralistas. Apie reklamà // Savivaldybë. 1927,Nr. 10, p. 21–22.

65

neturi supratimo, kaip naudoti ðià priemonæ (re-klamà – G. P. pastaba).“57 Kaip sektinas pavyz-dys buvo nurodomos uþsieninës reklamos.

Nesinorëtø vienareikðmiðkai sutikti su to-kiais pesimistiniais vietinës reklamos verti-nimais.

Þinoma, skelbimø mastai uþsienyje gerokailenkë lietuviðkus rodiklius. Vakarø valstybësedaugiau dëmesio buvo skiriama ir reklamos pa-trauklumui. Taèiau þvelgiant á lietuviðkos rekla-mos raidà 1918–1939 m. matyti, kad buvo þeng-tas didelis þingsnis.

Iðvados

1. 1918–1940 m. reklaminiø skelbimø peri-odiniuose leidiniuose (dienraðèiai: „Lietuva“,„Lietuvos aidas“, „Rytas“, „XX amþius“, savait-raðèiai: „Lietuvos ûkininkas“, „Ûkininko pata-rëjas“, „Naujoji romuva“) kiekybinë analizë pa-rodë, kad aptariamuoju laikotarpiu skelbimøskaièius padidëjo, pavyzdþiui, „Lietuvos aide“nuo 1918 m. iki 1939 m. jø padaugëjo septyniskartus, „Lietuvoje“ nuo 1919 m. iki 1925 m. –du kartus, „Lietuvos ûkininke“ nuo 1919 iki1939 m. – penkis kartus ir pan. Kiekvienamspaudiniui buvo bûdingi savi skelbimø skaièiaussvyravimai, priklausæ nuo leidinio populiarumo,reklamø kainø, ypaè ekonominës situacijos. Iðnagrinëtø dienraðèiø daugiausia reklamos buvooficiozuose – „Lietuva“, „Lietuvos aidas“, ið sa-vaitraðèiø – „Ûkininko patarëjuje“.

2. Tiriant reklamos periodiðkumà spaudoje,pastebëtos dvi pakilimo (pavasará ir metø pa-baigoje – lapkritá–gruodá) ir dvi smuktelëjimo(metø pradþioje – sausio–vasario mënesiais irvasarà – rudens pradþioje) bangos. Reklamos pa-gausëdavo Velykø, Kalëdø, kitø ðvenèiø proga.

Skelbimø skaièiaus sumaþëjimas vasarà ir ru-dens pradþioje sietinas su skaitytojø sumaþëji-mu, – mieste dël atostogø, kaime dël þemës ûkiodarbø. Pati populiariausia savaitës diena rekla-mai buvusi ðeðtadienis.

3. Iðanalizavus reklaminio skelbimo kokybi-næ raidà lietuviðkoje periodikoje 1918–1940 m.iðskirtini tokie laikotarpiai:

1) 1918–1920 m. – pokarinë reklama neáspû-dinga, skelbimø plotas menkas, vos keli ið jøiliustruoti, pagrindiniai ávardijami prekiø, pa-slaugø pranaðumai – pigu, kokybiðka. Besirek-lamuojantys stambûs gamintojai buvo didmeni-ninkai ið uþsienio, vietinë rinka daugiausiai siû-lë spaudà arba paslaugas. Daþnesnë buvo ne at-skirø prekiniø þenklø ar firminio gaminio, o san-dëliø, parduotuviø ir visø juose esanèiø prekiøreklama.

2) 1921–1926 m. – po ekonominiø ir politi-niø suiruèiø reklama netruko atsigauti. Visø pir-ma gerokai padaugëjo iliustruotos reklamos. Patsreklamos tekstas ne vien informavo, kur galimarasti vienà ar kità prekæ, bet ir pabrëþë gaminiokokybæ, bûtinumà, iðskirtinumà. Didëjo lietu-viø gamintojø konkurencija su importinëmisprekëmis.

3) 1927–1935 m. laikotarpis reklamai buvoávairiapusis. Iliustruotoji reklama savo kiekiu su-silygino su tekstine. Kaip didþiausias pokytisávardytinas reklamos uþsakovø pradëtos taikytinaujos poveikio vartotojui technologijos. Rekla-ma neberyðkino gaminio savybiø, o bandë áteig-ti, kad bûtent ðis daiktas padës bûti ðiuolaikið-kam, turëti pasisekimà ir pan. Taèiau ðiuo metureklamai teko iðgyventi ir ekonominæ krizæ, ku-ri jos raidà kiek pristabdë.

4) 1936–1940 m. – ðiuo laikotarpiu labiau-siai pastebimas techninis pokytis: iliustruota re-klama uþtikrintai persvërë neiliustruotàjà, labaipadaugëjo nuotraukø, reklama virto spalvota.57 Kirkilas F. Reklamos bûdai // Tautos ûkis. 1939,

kovo 3, Nr. 9, p. 201.

66

Historiography has devoted little attention to the issueof advertising in Lithuanian periodicals during theperiod between 1918 and 1940.

The article investigates this issue from two aspects.One of the aspects is a quantitative characteristic

of advertising. Calculations of the data of adverts inperiodicals in 1918–1940 were made, which allowedpresenting the comparative analysis of quantitative pa-rameters according to the nature of publications andtheir readers. During the period under discussion thenumber of adverts increased. For example, from 1918to 1939 this number increased by as many as seventimes in the Lietuvos aidas, in the Lietuvos ûkininkasthe increase was fivefold during the period from 1919to 1939. Fluctuations in the number of adverts werecharacteristic of each publication separately, whichdepended on the level of popularity of the publication,prices of advertising, and the economic situation inparticular. A decrease in the number of advertiseditems during the period between 1930–1935, which isrelated to the economic crisis, is observed.

The greatest number of adverts in the dailies underinvestigation were published in the semi-official new-spapers Lietuva, the Lietuvos aidas, and in the weeklyÛkininko patarëjas.

When investigating the periodicity of advertising inthe press, two waves of an upsurge (in spring and atthe end of a year – November-December) and twowaves of a decline (at the beginning of a year –January-February and in summer – at the beginning ofautumn) were noticed. The number of adverts incre-ased markedly at Easter and Christmas. Saturday wasthe most popular day for advertising.

The second aspect of investigation is dividing thequalitative development of advertising into periods.

ADVERTISING IN LITHUANIAN PERIODICALS IN 1918–1940:

CHARACTERISTICS OF ITS QUANTITATIVE AND QUALITATIVE DEVELOPMENT

Giedrë Polkaitë

S u m m a r y

The analysis carried out permitted four periods to bedistinguished:

1) 1918–1920 – post-war advertising is not impres-sive, the space taken by it was small, only some of theadverts were illustrated, main advantages of goods andservices advertised were characterised as cheap and ofhigh quality. Large manufacturers who published ad-verts in periodicals were wholesalers from abroad, thelocal market mostly offered the press or the sphere ofservices. Advertising of warehouses, shops and goodscontained therein rather than that of separate trade-marks or brand products was much more common.

2) 1921–1926 – it did not take long for advertisingto come to life again following economic and politicaldisturbances. First of all, illustrated advertising incre-ased in number considerably. Adverts did not onlyprovide information about where one or another kindof goods could be found but also accentuated thequality, necessity and singularity of the product. Com-petition of Lithuanian manufacturers with importedgoods was growing.

3) 1927–1935 – this period was many-sided foradvertising. Illustrated advertising became equal to tex-tual one. The greatest change was the fact that peoplewho published adverts mastered new technologies, whichhad an impact on the consumer. Advertising no longerfocused on the qualities of the product but tried topersuade customers that namely that product wouldhelp them be modern, have a success, etc. However,during this period advertising went through an econo-mic crises, which somewhat arrested its development.

4) 1936–1940 – during this period a technicalchange became most pronounced: illustrated adverti-sing considerably outweighed non-illustrated adverti-sing, the use of photographs increased markedly, ad-vertising became coloured.

Áteikta 2006-09-29Parengta skelbti 2007-05-04

67

ISSN 1392–0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2007 19

ËÈÒÎÂÑÊÎÅ ÊÓËÜÒÓÐÍÎ-ÏÐÎÑÂÅÒÈÒÅËÜÑÊÎÅÄÂÈÆÅÍÈÅ ÍÀ ÁÅËÎÐÓÑÑÊÎ-ËÈÒÎÂÑÊÎÌÏÎÃÐÀÍÈ×ÜÅ Â 1920–1939 ÃÃ.  ÎÖÅÍÊÀÕÌÅÑÒÍÎÉ ÏÎËÜÑÊÎÉ ÀÄÌÈÍÈÑÒÐÀÖÈÈ

Àëåêñàíäð Âàáèùåâè÷

Êàíäèäàò èñòîðè÷åñêèõ íàóêÇàâåäóþùèé êàôåäðîé èñòîðèè êóëüòóðû è ðåëèãèèÁðåñòñêèé ãîñóäàðñòâåííûé óíèâåðñèòåò èì. À.Ñ. ÏóøêèíàÐåñïóáëèêà ÁåëàðóñüÒåëåô. 21 90 78E-mail: vabischev@ramber.ru

Äåÿòåëüíîñòü ëèòîâñêèõ êóëüòóðíî-ïðîñâå-òèòåëüñêèõ îðãàíèçàöèé â Ïîëüøå â ïåðèîäìåæäó Ïåðâîé è Âòîðîé ìèðîâûìè âîéíàìèèçó÷àåòñÿ ó÷¸íûìè óæå íåñêîëüêî äåñÿ-òèëåòèé.  ðàáîòàõ Á. Ìàêîâñêîãî [1; 2],Â. Ìàðöèíêåíàñà [3], Ç. Çèíêÿâè÷óñà [4] èäðóãèõ èññëåäîâàòåëåé èñòîðèÿ Ëèòîâñêîãîïðîñâåòèòåëüñêîãî òîâàðèùåñòâà „Ðèòàñ“(Lietuviø ðvietimo draugija „Rytas“), Ëèòîâñêîãîòîâàðèùåñòâà âîñïèòàíèÿ è îïåêè ìîëîä¸-æè èìåíè Ñâ. Êàçèìèðà (Lietuviø ðv. Kazi-miero jaunimui auklëti ir globoti draugija) èäðóãèõ íàöèîíàëüíûõ îðãàíèçàöèé ïîêà-çàíà â êîíòåêñòå ïîëîæåíèÿ ëèòîâöåâ âÏîëüøå.  îñíîâíîì èçëàãàëîñü ñòàíîâ-ëåíèå, ðàçâèòèå ñåòè êóëüòóðíî-ïðîñâåòè-òåëüñêèõ îðãàíèçàöèé íà òåððèòîðèè ñîâ-ðåìåííîé Ëèòâû. Ïðîñâåòèòåëüñêîå äâè-æåíèå íà áåëîðóññêî-ëèòîâñêîì ïîãðàíè÷üåîòäåëüíî íå ÿâëÿëîñü îáúåêòîì èçó÷åíèÿ,çà èñêëþ÷åíèåì íåêîòîðûõ ðàáîò (êîëëåê-òèâíîé ìîíîãðàôèè î ëèòîâöàõ Ëèäñêîãîêðàÿ [5] è äð.). Íåñìîòðÿ íà ñîëèäíóþ

èñòî÷íèêîâóþ áàçó (ìàòåðèàëû ïåðèîäèêè20–30-õ ãã. ÕÕ â., äîêóìåíòû èç àðõèâîâËèòâû, Ïîëüøè è äð.), â âûøåíàçâàííûõèññëåäîâàíèÿõ íå ïðèñóòñòâîâàëè ìàòå-ðèàëû èç ôîíäîâ àðõèâíûõ ó÷ðåæäåíèéÁåëàðóñè. Ïî÷òè íå èñïîëüçîâàëèñü îíè èáåëîðóññêîé èñòîðèîãðàôèåé, êîòîðàÿ íåçàòðàãèâàëà ïðîáëåìû íàöèîíàëüíî-êóëü-òóðíîé æèçíè ëèòîâöåâ ìåæâîåííîãîâðåìåíè. Ëèøü ôðàãìåíòàðíî óêàçàííàÿïðîáëåìàòèêà îñâåùåíà àâòîðîì â îäíîéèç ãëàâ ìíîãîòîìíîãî èçäàíèÿ ïî èñòîðèèÁåëàðóñè [6, ñ. 437–438].

Ãëàâíîé öåëüþ äàííîé ñòàòüè ÿâëÿåòñÿîòðàæåíèå ëèòîâñêîãî êóëüòóðíî-ïðîñâåòè-òåëüñêîãî äâèæåíèÿ â ïîãðàíè÷íûõ áåëî-ðóññêî-ëèòîâñêèõ ìåñòíîñòÿõ â îò÷¸òíûõ äî-êóìåíòàõ ïðåäñòàâèòåëåé ìåñòíîé ïîëüñêîéàäìèíèñòðàöèè (÷èíîâíèêîâ óåçäíîãî è âîå-âîäñêîãî óðîâíåé). Èç èñïîëüçóåìûõ èñ-òî÷íèêîâ (ïðåèìóùåñòâåííî èç àðõèâîâ Áå-ëàðóñè, à òàêæå Ëèòâû, Ïîëüøè) çíà÷èòåëü-íàÿ ÷àñòü âïåðâûå ââîäèòñÿ â íàó÷íûé îáîðîò.

68

Àâòîð èñõîäèë èç òîãî, ÷òî áîëüøàÿ÷àñòü ëèòîâñêîãî íàñåëåíèÿ ïðèõîäèëàñüíà òåððèòîðèþ Ñâåíöÿíñêîãî è Âèëåíñêî-Òðîêñêîãî óåçäîâ Âèëåíñêîãî âîåâîäñòâà,âîøåäøóþ â ñîñòàâ Ëèòâû â 1939–1940 ãã. Áåëîñòîêñêîì âîåâîäñòâå ëèòîâöû êîì-ïàêòíî ïðîæèâàëè íà ëèòîâñêî-ïîëüñêîìïîãðàíè÷üå – â Ñóâàëêîâñêîì è Àâãóñòîâ-ñêîì óåçäàõ (â ïîëüñêîé è ëèòîâñêîé èñòî-ðèîãðàôèÿõ ïîñëåäíèõ äåñÿòèëåòèé öèôðû÷èñëåííîñòè ëèòîâñêîãî íàñåëåíèÿ âìåæâîåííîé Ïîëüøå êîëåáëþòñÿ â ïðåäåëàõ80–250 òûñ. ÷åëîâåê [1, ñ. 323; 4, ñ. 219; 7,ñ. 126]).  ïîãðàíè÷íûõ áåëîðóññêî-ëè-òîâñêèõ ìåñòíîñòÿõ ëèòîâöåâ áûëî ìåíü-øå, õîòÿ íåêîòîðûå ãìèíû âûäåëÿëèñü èõîùóòèìûì ïðèñóòñòâèåì – â Ãðîäíåíñêîìóåçäå (ãìèíà Ïîðå÷üå, ñåâåðíàÿ ÷àñòüãìèíû Áåðøòû).  Íîâîãðóäñêîì âîå-âîäñòâå ñëåäóåò îòìåòèòü Ëèäñêèé óåçä(îñîáåííî ãìèíó Ðàäóíü), â äðóãèõ óåçäàõïðèñóòñòâèå ëèòîâöåâ áûëî íåçíà÷èòåëü-íûì [8, ñ. 243–245]. Ëèòîâñêîå íàñåëåíèåïðîæèâàëî â ãìèíàõ Ãåðâÿòû Âèëåíñêî-Òðîêñêîãî óåçäà, Äåâÿíèøêåñ Îøìÿíñêîãîóåçäà (îòäåëüíûå äåðåâíè áûëè çàñåëåíûïîëíîñòüþ èëè ÷àñòè÷íî ëèòîâöàìè), Ðèì-øàíû Áðàñëàâñêîãî óåçäà, à òàêæå âîêðåñòíîñòÿõ íàñåë¸ííûõ ïóíêòîâ Âèäçû,Ìèîðû, Äðóÿ. Íåçíà÷èòåëüíîå ÷èñëîëèòîâöåâ áûëî çàôèêñèðîâàíî â Ïî-ñòàâñêîì, Âèëåéñêîì è Äèñíåíñêîì óåçäàõ.

Ïîñëå ïðèñîåäèíåíèÿ Âèëåíùèíû êÏîëüøå ãðàæäàíñêàÿ àäìèíèñòðàöèÿ íàìåñòàõ, ñëóæáà áåçîïàñíîñòè âíèìàòåëüíîñëåäèëè çà âñÿêèìè ïðîÿâëåíèÿìè îá-ùåñòâåííî-ïîëèòè÷åñêîé è íàöèîíàëüíî-êóëüòóðíîé äåÿòåëüíîñòè íåïîëüñêîãî íà-ñåëåíèÿ.  åæåíåäåëüíûõ, åæåìåñÿ÷íûõ,êâàðòàëüíûõ ñèòóàöèîííûõ îò÷¸òàõ âëàñòåéðàçëè÷íûõ óðîâíåé ôèêñèðîâàëèñü íà-ñòðîåíèÿ íàöèîíàëüíûõ ìåíüøèíñòâ.

Äàííûå îò÷¸òû áîëüøå èçîáèëóþò ôàêòè-÷åñêèì ìàòåðèàëîì, ÷åì àíàëèòè÷åñêèìèâûâîäàìè, îäíàêî îíè ñîäåðæàò âåñüìàöåííûå, õîòÿ íåðåäêî è ñóáúåêòèâíûå,îöåíêè ëèòîâñêîãî äâèæåíèÿ. Ïîëüñêàÿñëóæáà áåçîïàñíîñòè è ïîëèöèÿ èñïîëü-çîâàëè äëÿ ñáîðà ñâåäåíèé òàéíûõ àãåíòîâ(êîíôèäåíòîâ). Îäíàêî «êà÷åñòâî» ïðåä-ñòàâëåííîé èìè èíôîðìàöèè íå âñåãäàóäîâëåòâîðÿëî ïîëèöåéñêèå îðãàíû. Íà-ïðèìåð, íà ñîáðàíèè êîìåíäàíòîâ ó÷àñòêîâÄèñíåíñêîãî óåçäà Âèëåíñêîãî âîåâîäñòâà7 îêòÿáðÿ 1926 ã. ïîëèöåéñêèõ ïîäâåðãëèîñòðîé êðèòèêå çà ñëàáóþ çàèíòåðåñî-âàííîñòü æèçíüþ íàöèîíàëüíûõ ìåíü-øèíñòâ, íåäîñòîâåðíóþ è çàïîçäàëóþ èí-ôîðìàöèþ [9]. Íåñìîòðÿ íà ïîñëåäîâàâøååóñèëåíèå êîíòðîëÿ çà ëèòîâñêèì äâèæå-íèåì, ïîëüñêèì âëàñòÿì íå óäàëîñü ñîçäàòüðàçâåòâë¸ííîé àãåíòóðíîé ñåòè. Íà êîí-ôåðåíöèè óåçäíûõ ñòàðîñò Íîâîãðóäñêîãîâîåâîäñòâà 14 äåêàáðÿ 1933 ã. ìåñòíûåâëàñòè Ëèäñêîãî óåçäà ïîäâåðãëèñü ñèëü-íîé êðèòèêå çà òî, ÷òî íå ðàñïîëàãàëè ïîë-íîé èíôîðìàöèåé î ëèòîâñêîì äâèæåíèè,íå íàëàäèëè «îðãàíèçîâàííîé ðàçâåäêè»ïðè ïîìîùè êîíôèäåíòîâ [10]. Îäíàêî èïîñëå ýòîãî èíôîðìèðîâàííîñòü ïîëüñêîéàäìèíèñòðàöèè ñóùåñòâåííî íå èçìå-íèëàñü. Ñîçäàòü îáøèðíóþ àãåíòóðíóþñåòü áûëî ñëîæíî, òàê êàê â îáùåñòâåííîìñîçíàíèè ëèòîâöåâ òîãî âðåìåíè ïðåâàëè-ðîâàëè ïàòðèîòè÷åñêèå íàñòðîåíèÿ. Íå-ïðèÿòèå Ïîëüñêîãî ãîñóäàðñòâà è ïîëÿêîâáûëè âåñüìà ðàñïðîñòðàí¸ííûìè â ñðåäåëèòîâñêîé îáùåñòâåííîñòè [11, ñ. 221–228].Âñÿêîå ñîòðóäíè÷åñòâî ñ ïîëüñêîé àäìèíè-ñòðàöèåé ðàññìàòðèâàëîñü â êà÷åñòâåíàöèîíàëüíîãî ïðåäàòåëüñòâà.

Ñîçíàíèå ïîëüñêîãî íàñåëåíèÿ (â òîì÷èñëå ÷èíîâíèêîâ ìåñòíîé àäìèíèñòðàöèè,êîòîðûå ïîïîëíÿëèñü ïðèñëàííûìè ñ

69

öåíòðàëüíûõ è çàïàäíûõ ïîëüñêèõðåãèîíîâ) ôîðìèðîâàëîñü ïîä ìîùíûìâîçäåéñòâèåì ãîñóäàðñòâåííîãî ïðîïà-ãàíäèñòñêîãî àïïàðàòà [12]. Íåãàòèâíûé îá-ðàç ëèòîâñêîãî íàðîäà, ñòåðåîòèï «çëîâðåä-íîãî êàðëèêà» ôîðìèðîâàëñÿ ïðè àêòèâíîìó÷àñòèè ïîëüñêèõ ïåðèîäè÷åñêèõ èçäàíèé(îñîáåííî íàöèîíàëüíî-äåìîêðàòè÷åñêîéîðèåíòàöèè). Íàïðèìåð, íà ñòðàíèöàõãàçåòû «Dziennik Wileñski» àêöåíòèðîâàëîñüâíèìàíèå íà íåïðèìèðèìîì àíòèïîëüñêîìîòíîøåíèè ëèòîâñêîãî íàñåëåíèÿ. Ïðåíå-áðåæèòåëüíîå îòíîøåíèå îñîáåííî áûòî-âàëî ñðåäè ÷èíîâíèêîâ íèçøåãî çâåíà. Äà-æå ïðåäñòàâèòåëü ïèëñóä÷èêîâ Ò. Ãîëóâêîïðåäëàãàë âíåñòè ðàäèêàëüíûå èçìåíåíèÿâ ëè÷íûé ñîñòàâ íèæíåãî è ñðåäíåãî çâåíàïîëüñêîé àäìèíèñòðàöèè â âîñòî÷íûõâîåâîäñòâàõ, íàñòàèâàë íà òîì, ÷òîáû òàìðàáîòàëè ëèöà, âëàäåþùèå ÿçûêàìè íà-öèîíàëüíûõ ìåíüøèíñòâ.

Îäíàêî â òå÷åíèå âñåãî ìåæâîåííîãîïåðèîäà íå ïðèäàâàëîñü äîëæíîãî âíèìàíèÿïîäáîðó êàäðîâ, êîòîðûå âëàäåëè áû ëè-òîâñêèì ÿçûêîì, çíàëè îáû÷àè è òðàäèöèèëèòîâöåâ. Íàïðèìåð, â íîÿáðå 1937 ã. âðÿäå óåçäîâ Íîâîãðóäñêîãî âîåâîäñòâà (Âî-ëîæèíñêîì, Ñëîíèìñêîì, Ùó÷èíñêîì,Íîâîãðóäñêîì, Ñòîëáöîâñêîì, Íåñâèæ-ñêîì) íå áûëî íè îäíîãî ïîëèöåéñêîãî,êîòîðûé áû âëàäåë ëèòîâñêèì ÿçûêîì.Äàæå â Ëèäñêîì óåçäå, ãäå áûëî çàìåòíûìïðèñóòñòâèå ëèòîâöåâ, áûë òîëüêî îäèíòàêîé ïîëèöåéñêèé [13].

Åù¸ ñ íà÷àëà 1920-õ ãã. îñîáóþ îáåñïî-êîåííîñòü ó ïîëüñêèõ âëàñòåé âûçûâàëïåðåõîä ëèòîâñêèõ êñåíäçîâ ê «ïîëíîñòüþîòêðûòîé, ñìåëîé, îò÷¸òëèâî àíòèãîñó-äàðñòâåííîé äåÿòåëüíîñòè, íàïðàâëåííîé íàðåàëèçàöèþ ïðåòåíçèé è òðåáîâàíèé Êî-âåíñêîé Ëèòâû» [14].  ìàå 1923 ã. êñåíäçû

è ó÷èòåëÿ-ëèòîâöû àêòèâèçèðîâàëè ïðî-ïàãàíäó íà òåððèòîðèè Ëèäñêîãî óåçäà [15].Êîìåíäàíò ïîãðàíè÷íîé ïîëèöèè Ãðîä-íåíñêîãî óåçäà îòìå÷àë, ÷òî êñåíäçû «âñ¸âðåìÿ òâåðäÿò, ÷òî ñêîðî çäåñü áóäåòËèòâà…» [16]. Òàêèå äåéñòâèÿ êñåíäçîâ-ëèòîâöåâ êâàëèôèöèðîâàëèñü ïîëüñêèìè÷èíîâíèêàìè íå èíà÷å, êàê àíòèãîñóäàð-ñòâåííàÿ äåÿòåëüíîñòü. Êîìåíäàíò ãîñóäàð-ñòâåííîé ïîëèöèè ãìèíû Áåðøòû Ãðîä-íåíñêîãî óåçäà â îò÷¸òå çà îêòÿáðü 1926 ã.ïîä÷åðêèâàë, ÷òî ïîä âëèÿíèåì êñåíäçîâìåñòíîå ëèòîâñêîå íàñåëåíèå íåïðèÿçíåííîîòíîñèëîñü ê Ïîëüñêîìó ãîñóäàðñòâó, íà-äåÿëîñü íà ïðèñîåäèíåíèå ê Ëèòâå [17].Õîòÿ Ëèòâà îêàçûâàëà ìàòåðèàëüíóþ èìîðàëüíóþ ïîääåðæêó ëèòîâñêîìó íàñå-ëåíèþ Âèëåíùèíû, îäíàêî ïîëüñêèåâëàñòè å¸ àáñîëþòèçèðîâàëè. Âî âñÿêîéàêòèâèçàöèè ëèòîâñêîãî äâèæåíèÿ îíèâèäåëè èñêëþ÷èòåëüíî «ðóêó Êàóíàñà». Âîò÷¸òàõ ïîëèöåéñêèõ îðãàíîâ ëèòîâñêèõäåÿòåëåé ðàçëè÷íûõ ïîëèòè÷åñêèõ âçãëÿäîâïðèçíàâàëè ïðèâåðæåíöàìè «êðàéíåãîøîâèíèçìà». Äîêóìåíòû îò÷¸òëèâî ñâè-äåòåëüñòâóþò î òîì, ÷òî ïîä âîçäåéñòâèåìðàçúÿñíèòåëüíîé ðàáîòû êñåíäçîâ â ñîç-íàíèè ìåñòíûõ ëèòîâöåâ óêðåïëÿëîñüóáåæäåíèå î âðåìåííîì õàðàêòåðå âêëþ-÷åíèÿ Âèëåíñêîãî êðàÿ â ñîñòàâ Ïîëüøè.

Îò÷åòû ÷èíîâíèêîâ íèçøåãî çâåíàïîëüñêîé àäìèíèñòðàöèè ÿâëÿþòñÿ èñòî÷-íèêàìè (õîòü è íå áåññïîðíûìè) äëÿ äàëü-íåéøèõ èññëåäîâàíèé ìåæýòíè÷åñêèõ âçàè-ìîîòíîøåíèé â ïîãðàíè÷íûõ ìåñòíîñòÿõ.Ñîñóùåñòâîâàíèå ïîëüñêîãî è ëèòîâñêîãîñîîáùåñòâ ïîêàçàíî â êîíòåêñòå íàïðÿ-æ¸ííûõ ìåæãîñóäàðñòâåííûõ îòíîøåíèé,ãîñïîäñòâóþùèõ òîãäà ýòíè÷åñêèõ è îá-ùåñòâåííûõ ñòåðåîòèïîâ. Ëèøü â îòäåëü-íûõ ñëó÷àÿõ ïðåäñòàâëåíû ôðàãìåíòû áåëî-

70

ðóññêî-ëèòîâñêîãî ñîñóùåñòâîâàíèÿ. Êî-ìåíäàíò ó÷àñòêà ãîñóäàðñòâåííîé ïîëèöèèãìèíû Áåðøòû Ãðîäíåíñêîãî óåçäà Ëèíä-íåð â îò÷åòå çà ÿíâàðü 1928 ã. ïîïûòàëñÿîñâåòèòü íàñòðîåíèÿ ìåñòíûõ áåëîðóñîâ èëèòîâöåâ. Ïî åãî ìíåíèþ, íàèáîëüøååâëèÿíèå íà áåëîðóñîâ èìåëè ÷ëåíû êðóæ-êîâ ðàçãðîìëåííîé ïîëüñêèìè âëàñòÿìè â1927 ã. Áåëîðóññêîé êðåñòüÿíñêî-ðàáîòíè-÷åñêîé Ãðîìàäû, Òîâàðèùåñòâà áåëîðóññêîéøêîëû, êóäà áûëà âòÿíóòà ìîëîä¸æü. Òàêêàê áîëüøèíñòâî ìåñòíîãî áåëîðóññêîãîíàñåëåíèÿ íàõîäèëîñü â ãîäû Ïåðâîéìèðîâîé âîéíû â áåæåíñòâå â Ðîññèè, òîèìåííî òàì îíî è áûëî «çàðàæåíî» êîììó-íèñòè÷åñêèìè èäåÿìè. Ïî ñâåäåíèÿìïîëèöåéñêîãî ÷èíîâíèêà, ëèòîâöû ãìèíûÁåðøòû áûëè áîëåå ñïëî÷¸ííûìè, ñêðûò-íûìè è õèòðûìè, îòêðûòî íå äåìîíñòðè-ðîâàëè ñâîè ïîëèòè÷åñêèå âçãëÿäû, íî ìå÷-òàëè î ïðèñîåäèíåíèè ê Ëèòâå. «Ëèòîâñêîåíàñåëåíèå îòíîñèòñÿ ê ãîñóäàðñòâó è âëàñ-òÿì íåäðóæåñòâåííî, îäíàêî îíî íå òàêñèëüíî ðàçàãèòèðîâàíî, êàê áåëîðóññêîå,è äåðæèòñÿ âñåãäà áîëåå ïàññèâíî» [18]. Âîò÷¸òå çà ñåíòÿáðü 1928 ã. îïÿòü ïîäòâåðæ-äàåòñÿ, ÷òî ëèòîâñêîå íàñåëåíèå äàííîéãìèíû âåä¸ò ñåáÿ ñïîêîéíî, íå ïðîÿâëÿåòâðàæäåáíûõ äåéñòâèé è îäíîâðåìåííîîòíîñèòñÿ íåäðóæåëþáíî (ïðàâäà, íå âòàêîé ìåðå, êàê áåëîðóñû) ê Ïîëüñêîìóãîñóäàðñòâó è âëàñòÿì. Åñëè áåëîðóñûäåëàëè àêöåíò íà îáùåñòâåííî-ïîëèòè-÷åñêóþ áîðüáó, òî ëèòîâöû – íà êóëüòóðíî-ïðîñâåòèòåëüñêóþ ðàáîòó. «Ëèòîâöû ïðî-âîäÿò îòäåëüíóþ ïîëèòèêó è ñ áåëîðóñàìèíå ñîëèäàðèçèðóþòñÿ», – êîíñòàòèðîâàëèïîëèöåéñêèå ãìèíû Áåðøòû [19]. Ïîäîá-íûå îöåíêè íàñòðîåíèé ëèòîâñêèõ êðåñòüÿíòîãî æå ó÷àñòêà äàâàëèñü (óæå äðóãèìèïîëèöåéñêèìè) â îò÷¸òå çà 1-é êâàðòàë

1932 ã.: ëèòîâñêîå íàñåëåíèå ïðîÿâëÿåòëîÿëüíîñòü, íî «ÿâëÿåòñÿ ñêðûòíûì èîæèäàåò ïåðåìåí». „ øêîëàõ ëèòîâñêîãîòîâàðèùåñòâà «Ðèòàñ» äåòåé ó÷àò ãîâîðèòüòîëüêî íà ëèòîâñêîì ÿçûêå. Óãîëîâíàÿïðåñòóïíîñòü ÿâëÿåòñÿ èñêëþ÷èòåëüíîìàëîé, ñèëüíû ðåëèãèîçíàÿ âåðà è ñîëè-äàðíîñòü» [20]. Ñëåäóåò îòìåòèòü, ÷òî âíà÷àëå 1920-õ ãã. èç íàçâàííîé ãìèíû âáåëîðóññêî-ïîëüñêèå ïàðòèçàíñêèå îòðÿäûâëèëîñü áîëåå 200 ìîëîäûõ ëþäåé. Ïîñëåóãàñàíèÿ ïàðòèçàíñêîãî äâèæåíèÿ ìíîãèåèç íèõ íåëåãàëüíî ïåðåøëè â Ëèòâó èëèÑîâåòñêóþ Áåëàðóñü.

Âíåøíå ñóáúåêòèâíûå çàìå÷àíèÿ îáîòñóòñòâèè ñîëèäàðíîñòè áåëîðóñîâ è ëè-òîâöåâ íà ìåñòíîì óðîâíå áûëè îòðà-æåíèåì ïðîèçîøåäøèõ èçìåíåíèé â áåëî-ðóññêî-ëèòîâñêèõ âçàèìîîòíîøåíèÿõ ïîñëå1923 ã. Îäèí èç ëèäåðîâ áåëîðóññêîéýìèãðàöèè â Ëèòâå Ê. Äóæ-Äóøåâñêèé âîòäåëüíîé àíàëèòè÷åñêîé çàïèñêå ñðåäèïðè÷èí ïàäåíèÿ èíòåðåñà ëèòîâñêîé ñòî-ðîíû ê áåëîðóññêîìó äâèæåíèþ íàçûâàëñëàáîñòü è ðàçúåäèí¸ííîñòü áåëîðóññêîãîíàöèîíàëüíîãî äâèæåíèÿ, àíòèáåëî-ðóññêóþ ïîçèöèþ ïîëÿêîâ è ðóññêèõ, ñëà-áóþ èíôîðìèðîâàííîñòü áåëîðóññêèìâîïðîñîì è íåóâåðåííîñòü â í¸ì ëèòîâñêîãîîáùåñòâà è äð. [21]. Ñîâðåìåííûé ëè-òîâñêèé èññëåäîâàòåëü Ý. Ãèìæàóñêàñòàêæå ïîäòâåðæäàåò óïàäîê ïîëèòè÷åñêîãîñîòðóäíè÷åñòâà ëèòîâöåâ è áåëîðóñîâ ïîñëå1923 ã. [22].

Íà íàø âçãëÿä, îäíîé èç ïðè÷èíîõëàæäåíèÿ îòíîøåíèé áûëî îòñóòñòâèåòåñíîãî ñîòðóäíè÷åñòâà ìåæäó áåëî-ðóññêèìè è ëèòîâñêèìè ïîëèòè÷åñêèìèäåÿòåëÿìè. Åñëè íàöèîíàëüíî-äåìîêðà-òè÷åñêèå ñèëû Çàïàäíîé Áåëàðóñè (îñî-áåííî Áåëîðóññêàÿ õðèñòèàíñêàÿ äåìî-

71

êðàòèÿ (ÁÕÄ)) êîíòàêòèðîâàëè ñ èäåîëî-ãè÷åñêè áëèçêèìè ëèòîâñêèìè ïàðòèÿìèè îðãàíèçàöèÿìè, òî ñî ñòîðîíû ÊîìïàðòèèÇàïàäíîé Áåëàðóñè (ÊÏÇÁ) íàáëþäàëîñüèãíîðèðîâàíèå ïðîáëåì ëèòîâñêîãî íàñå-ëåíèÿ. Ðóêîâîäèòåëè Êîìïàðòèè ËèòâûÇ. Àëåêñà-Àíãàðåòèñ è Â. Ìèöêÿâè÷óñ-Êàïñóêàñ 23 äåêàáðÿ 1925 ã. îáðàùàëèñü êIV êîíôåðåíöèè Êîìïàðòèè Ïîëüøè îíåïðàâèëüíîñòè ëîçóíãà ïðèñîåäèíåíèÿÂèëüíî è Âèëåíùèíû ê Ñîâåòñêîé Áå-ëàðóñè, ïðåäëîæèâ ñ èäåéíî-ïîëèòè÷åñêèõñîîáðàæåíèé ïðèäåðæèâàòüñÿ ïðàâà íàöèéíà ñàìîîïðåäåëåíèå âïëîòü äî îòäåëåíèÿ.Ç. Àëåêñà-Àíãàðåòèñ â ïðèâåòñòâåííîìñëîâå íà III êîíôåðåíöèè ÊÏÇÁ 5 ÿíâàðÿ1926 ã. ïðåäëîæèë ýòî ó÷èòûâàòü íàïðàêòèêå. «Íàñåëåíèå â Çàïàäíîé Áåëàðóñèî÷åíü ï¸ñòðîå: â äåðåâíÿõ ìû èìååì áîëü-øèíñòâî áåëîðóñîâ, â ãîðîäàõ áîëüøèíñòâîïîëÿêîâ è åâðååâ, à âî ìíîãèõ îêðóãàõ,äåðåâíÿõ ìíîãî ëèòîâöåâ» [23]. Îäíàêîñóùåñòâåííûõ èçìåíåíèé â ýòîì âîïðîñåðóêîâîäñòâî ÊÏÇÁ íå ïðåäïðèíÿëî. Ñ÷è-òàåì, ÷òî çàòðîíóòàÿ â äàííîé ñòàòüå ïðîá-ëåìà âçàèìîîòíîøåíèé áåëîðóñîâ è ëè-òîâöåâ â äàëüíåéøåì åù¸ ñòàíåò ïðåäìåòîìäåòàëüíîãî íàó÷íîãî èññëåäîâàíèÿ.

Ïîä êîíòðîëåì ïîëüñêîé àäìèíèñòðà-öèè íàõîäèëèñü ðàçëè÷íûå ñòðóêòóðûëèòîâñêîãî äâèæåíèÿ – øêîëû, êóëüòóðíî-ïðîñâåòèòåëüñêèå òîâàðèùåñòâà. Îòðèöàÿèõ ñàìîñòîÿòåëüíûé õàðàêòåð, îòäåëüíûåïîëüñêèå ÷èíîâíèêè óäèâëÿëèñü òîìó, ÷òîâ íåêîòîðûõ äåðåâíÿõ æèòåëè òðåáîâàëèîòêðûòèÿ ëèòîâñêèõ øêîë.  Ëèäñêîì óåçäåâ ñåíòÿáðå 1925 ã. ëèòîâñêîå íàñåëåíèåñòðåìèëîñü ê îòêðûòèþ øêîë íà ðîäíîìÿçûêå. «Ëèòîâñêîå íàñåëåíèå (áåç èñêëþ-÷åíèÿ) èçáåãàåò èñïîëüçîâàíèÿ ïîëüñêîãîÿçûêà, ïîëüçóåòñÿ èñêëþ÷èòåëüíî ëè-

òîâñêèì ÿçûêîì è äàæå íà çàäàííûå âîï-ðîñû îòêàçûâàåòñÿ îòâå÷àòü ïî-ïîëüñêè,ññûëàÿñü íà íåïîíèìàíèå» [24]. Âëàñòèôèêñèðîâàëè àíòèïîëüñêèå íàñòðîåíèÿëèòîâñêîãî íàñåëåíèÿ, íî ïðîÿâëåíèå«àíòèãîñóäàðñòâåííûõ âûñòóïëåíèé» ñâÿ-çûâàëè ñ íàëè÷èåì èëè îòñóòñòâèåì àêòè-âèñòîâ [25]. Íåïðèÿòèå ýëåìåíòîâ ïîëüñêîéêóëüòóðû ñî ñòîðîíû êàê ëèòîâöåâ, òàê èáåëîðóñîâ îòìå÷àëîñü è â Ãðîäíåíñêîìóåçäå [26].

Ïåðâîíà÷àëüíî ëèòîâñêèå øêîëû íà áå-ëîðóññêî-ëèòîâñêîì ïîãðàíè÷üå áûëèíåìíîãî÷èñëåííûìè.  íîÿáðå 1924 ã. âÂèëåíñêîì âîåâîäñòâå èç 131 ëèòîâñêîéøêîëû íàññ÷èòûâàëîñü 77 ÷àñòíûõ øêîë,áîëüøèíñòâî êîòîðûõ ðàñïîëàãàëîñü âÑâåíöÿíñêîì è Âèëåíñêîì óåçäàõ (ñîîò-âåòñòâåííî 47 è 24).  Îøìÿíñêîì óåçäåáûëà òîëüêî 1 òàêàÿ øêîëà, â Áðàñëàâñêîì– 4. Èç 54 îáùåñòâåííûõ ëèòîâñêèõ øêîëáîëüøèíñòâî òàêæå íàõîäèëîñü â Ñâåí-öÿíñêîì óåçäå, â Áðàñëàâñêîì – òîëüêî 2[27]. Ïî ìåðå ðàçâèòèÿ ëèòîâñêîãî äâèæå-íèÿ ðàçâ¸ðòûâàëàñü è ñåòü øêîë.  1926/1927 ó÷åáíîì ãîäó â Ëèäñêîì óåçäåäåéñòâîâàëà 21 ëèòîâñêàÿ øêîëà (629 ó÷å-íèêîâ) (òîëüêî â Ðàäóíüñêîé ãìèíå áûëî13 øêîë, ïîäàíû çàÿâëåíèÿ íà îòêðûòèååù¸ íåñêîëüêèõ), Ãðîäíåíñêîì – 18 (571ó÷åíèê), Áðàñëàâñêîì – 5 (137 ó÷åíèêîâ),Îøìÿíñêîì – 4 (114 ó÷åíèêîâ) [3, ñ. 45].

Îäíàêî ðàçâèòèå ëèòîâñêîãî ïðîñâå-ùåíèÿ âûçâàëî âîëíó ðåïðåññèé ñî ñòî-ðîíû ïîëüñêèõ âëàñòåé. Îíè âñÿ÷åñêè ïðå-ïÿòñòâîâàëè óòâåðæäåíèþ ó÷èòåëüñêîãîïåðñîíàëà ëèòîâñêèõ øêîë.  äåêàáðå1925 ã. øêîëüíûé èíñïåêòîð Îøìÿíñêîãîóåçäà ñîîáùàë â Âèëåíñêèé êóðàòîðèóì,÷òî ïðåäñòàâëåííûå òîâàðèùåñòâîì «Ðèòàñ»ó÷èòåëÿ ëèòîâñêèõ øêîë â Äåäþëàõ, Ðè-

72

ìîøàõ, Ìàöþöÿõ, Øóäîéíÿõ íå èìåþòñîîòâåòñòâóþùåé ïðîôåññèîíàëüíîé êâà-ëèôèêàöèè [28].  íà÷àëå 1927 ã. íå áûëèóòâåðæäåíû 10 ó÷èòåëåé øêîë, â òîì ÷èñëåâ ðÿäå äåðåâíåé Ëèäñêîãî óåçäà (Ïåëÿñà,Ïèëþíû è äð.). Ïî óêàçàíèþ êóðàòîðàÂèëåíñêîãî øêîëüíîãî îêðóãà 4 îêòÿáðÿ1927 ã. áûëè çàêðûòû 42 øêîëû, èç íèõ18 – â Ëèäñêîì óåçäå [5, ñ. 147]. Òîëüêî âÃðîäíåíñêîì óåçäå ðåïðåññèâíûì àêöèÿìáûëî ïîäâåðãíóòî 15 ó÷èòåëåé. Îòäåëüíûåïðåäñòàâèòåëè àäìèíèñòðàöèè ïðèçíàâàëè,÷òî çàêðûòèå ëèòîâñêèõ øêîë è äðóãèåäåéñòâèÿ ðåïðåññèâíîãî õàðàêòåðà òîëüêîóñëîæíÿþò ïîëîæåíèå â êðàå, îäíàêî êèõ ìíåíèþ íå ïðèñëóøèâàëèñü.

 äåðåâíå Ïåëÿñà Ëèäñêîãî óåçäà â1930/1931 ó÷åáíîì ãîäó â ëèòîâñêóþ øêî-ëó õîäèëî 60 ó÷åíèêîâ, à â ïîëüñêóþ –âñåãî íåñêîëüêî. Âñêîðå âëàñòè çàêðûëèòàì ëèòîâñêóþ øêîëó, îäíàêî ðîäèòåëèçàïðåòèëè äåòÿì ïîñåùàòü óöåëåâøóþïîëüñêóþ øêîëó [4, ñ. 203].  1932 ã. âËèäñêîì óåçäå ïî-ëèòîâñêè ó÷èëîñü 866äåòåé â 13 øêîëàõ, èç êîòîðûõ òîëüêî 4ÿâëÿëèñü ëèòîâñêèìè, îñòàëüíûå – ïîëü-ñêî-ëèòîâñêèìè èëè ïîëüñêèìè, ãäå ïðåïî-äàâàëñÿ ëèòîâñêèé ÿçûê â êà÷åñòâåïðàäìåòà. Ïî÷òè ïóñòûìè áûëè ïîëüñêèåøêîëû â îêðåñòíîñòÿõ Ãåðâÿò.  Ãðîä-íåíñêîì óåçäå òîâàðèùåñòâî «Ðèòàñ» âíà÷àëå 1930 ã. èìåëî 22 íà÷àëüíûå øêîëû,èç êîòîðûõ – 16 â Ìàðöèíêàíêîâñêîéãìèíå, 4 – â ãìèíå Ïîðå÷üå, 2 – â ãìèíåÁåðøòû [29].  òîì æå Ãðîäíåíñêîì óåçäåâ 1931/1932 ó÷åáíîì ãîäó êîëè÷åñòâîëèòîâñêèõ ÷àñòíûõ øêîë óìåíøèëîñü äî17 (569 äåòåé) ñ 19 ïåäàãîãàìè, èç íèõ âãìèíå Ïîðå÷üå – 1, â ãìèíå Áåðøòû – 2.×åðåç ãîä â Ãðîäíåíñêîì óåçäå îñòàëîñüëèøü 7 øêîë (515 äåòåé) – â Ìàðöèí-

êàíöàõ, Ïîðå÷üå è äðóãèõ ìåñòàõ – âñåäâóõÿçû÷íûå [30].

Îñòðîé ïðîáëåìîé ÷àñòíûõ ëèòîâñêèõøêîë ÿâëÿëàñü íåõâàòêà ó÷åáíèêîâ. Ëèòå-ðàòóðà, êîòîðàÿ ïå÷àòàëàñü â Ëèòâå, íåðàçðåøàëàñü äëÿ èñïîëüçîâàíèÿ â ó÷åáíî-âîñïèòàòåëüíîì ïðîöåññå. Òîëüêî â íà÷àëå1932 ã. áûëî çàêðûòî 10 øêîë «Ðèòàñ» çàèñïîëüçîâàíèå íåðàçðåø¸ííûõ ó÷åáíèêîâ[31]. Øêîëüíûé èíñïåêòîð Ë. Êðàåâñêèéîòìå÷àë â îäíîì èç ñâîèõ îò÷¸òîâ çà1932 ã. î ëèòîâñêîé øêîëå â äåðåâíå ÁèæèÌàðöèíêàíêîâñêîé ãìèíû ñëåäóþùåå:«Âîñïèòàíèå ìîëîä¸æè èä¸ò èñêëþ÷è-òåëüíî â ïðîêîâåíñêîì íàïðàâëåíèè. Âøêîëå íåò êàðòû Ïîëüøè. Øêîëüíàÿáèáëèîòåêà ñîñòîèò èñêëþ÷èòåëüíî èç ëè-òîâñêèõ êíèã, èçäàííûõ â Êîâíî». Ãðîä-íåíñêèé ñòàðîñòà â íîÿáðå 1932 ã. ñîáùàëøêîëüíîìó èíñïåêòîðó, ÷òî ó÷èòåëüíèöàäàííîé øêîëû Å. ×èáèðîâà ïðèçûâàëàëèòîâñêèõ êðåñòüÿí íå ïóñêàòü ñâîèõ äåòåéâ ïîëüñêèå øêîëû [32]. Ïîýòîìó å¸ è íåóòâåðæäàëè â êà÷åñòâå ïåäàãîãà.

Áåñïîêîéñòâî ó ïîëüñêèõ âëàñòåé âûçû-âàëè îòäåëû òîâàðèùåñòâà Ñâ. Êàçèìèðà. èþëå 1927 ã. îíè ðàçâåðíóëè èíòåíñèâ-íóþ ëåêöèîííóþ è îðãàíèçàöèîííóþ äåÿ-òåëüíîñòü â Ëèäñêîì óåçäå. Îñîáåííîîòëè÷àëèñü îòäåëû òîâàðèùåñòâà â íàñå-ë¸ííûõ ïóíêòàõ ãìèí Ðàäóíü, Áåíÿêîíè,Âîðîíîâî, Æèðìóíû [33].  ÿíâàðå1933 ã. ñîñòîÿëîñü çàñåäàíèå îòäåëà òîâà-ðèùåñòâà Ñâ. Êàçèìèðà â äåðåâíå ÏåëÿñàËèäñêîãî óåçäà, íà êîòîðîì ïðèñóòñòâîâàëìåñòíûé êñ¸íäç.  ñîñòàâ îðãàíèçàöèèòîãäà ïðèíÿëè 32 íîâûõ ÷ëåíîâ. Ê ñëå-äóþùåìó ìåñÿöó ìåñòíûé îòäåë òîâà-ðèùåñòâà èìåë óæå 70 ÷åëîâåê.  äåêàáðå1933 ã. Ãëàâíîå ïðàâëåíèå òîâàðèùåñòâàÑâ. Êàçèìèðà ïðîâåëî â Ëèäñêîì óåçäå 7

73

ëåêöèé ïî ðàçëè÷íûì òåìàì (àâèàöèÿ,ñâÿçü è ò. ï.). Ëèòîâñêàÿ êóëüòóðíî-ïðîñâåòèòåëüñêàÿ ðàáîòà íå íàõîäèëàîäîáðåíèÿ ó ìåñòíîãî ïîëüñêîãî íàñåëåíèÿ.Áûëè ñëó÷àè ïðîòèâîñòîÿíèÿ – â äåðåâíÿõÁåëóíöû è Ëèòâèöà (ãìèíà Áåíÿêîíè)ëåêöèè íå ñîñòîÿëèñü, òàê êàê ñëóøàòåëèïîòðåáîâàëè ïîëüñêîÿçû÷íûõ ëåêöèé [34].Íåñìîòðÿ íà ãîíåíèÿ, âåñíîé 1934 ã. ëè-òîâñêîå äâèæåíèå â Ëèäñêîì óåçäå óñè-ëèâàëî ñâî¸ âëèÿíèå [35]. Îæèâë¸ííóþðàáîòó îòäåëû òîâàðèùåñòâà ïðîâîäèëè âäåðåâíÿõ ãìèíû Äåâÿíèøêåñ Îøìÿíñêîãîóåçäà, ãäå âëèÿíèå êñåíäçîâ íà ìåñòíîåëèòîâñêîå íàñåëåíèå óæå ïðîÿâëÿëîñü âíà÷àëå 1920-õ ãã. [36]. Áîëüøèíñòâî îò-äåëîâ òîâàðèùåñòâà Ñâ. Êàçèìèðà äåéñòâî-âàëî â Ñâÿíöÿíñêîì è Âèëåíñêî-Òðîêñêîìóåçäàõ. Ïî íåêîòîðûì ñâåäåíèÿì, â íîÿáðå1935 ã. îíè ñóùåñòâîâàëè â Ëèäñêîì (30),Áðàñëàâñêîì (26), Îøìÿíñêîì (14),Ãðîäíåíñêîì (9) óåçäàõ [1, ñ. 138].

Àêòèâèñòû òîâàðèùåñòâà Ñâ. Êàçèìèðàâìåñòå ñ êñåíäçàìè-ëèòîâöàìè îðãàíè-çîâûâàëè äåìîíñòðàòèâíûå àêöèè ïðîòåñòàïðîòèâ ñâåòñêèõ è äóõîâíûõ âëàñòåé. Íà-ïðèìåð, âî âðåìÿ âèçèòîâ Ð. ßëáæè-êîâñêîãî âûâåøèâàëèñü ÷åðíûå (òðàóðíûå)ôëàãè â íåêîòîðûõ íàñåë¸ííûõ ïóíêòàõ –â Ãåðâÿòàõ (1928 ã.), Ïåëÿñå (1931 ã.). Âïàòðèîòè÷åñêóþ àêöèþ áûëè ïðåâðàùåíûïîõîðîíû 14 ñåíòÿáðÿ 1933 ã. ñâÿùåííèêàïàðàôèè Êîëåñíèêè ãìèíû ÝéøèøêèËèäñêîãî óåçäà, ãäå ê ìåñòíîìó íàñåëåíèþïðèñîåäèíèëèñü ëèòîâñêèå êñåíäçû, êóëü-òóðíûå äåÿòåëè èç Âèëüíî, ñòóäåíòû [37]. äåêàáðå 1933 ã. íà ïëîùàäè ïåðåäêîñò¸ëîì â Ìàðöèíêàíöàõ ëèòîâñêîå íàñå-ëåíèå ïîñòàâèëî êðåñò, ðàçóêðàøåííûé âëèòîâñêèå íàöèîíàëüíûå öâåòà. Ïî ïðè-êàçó óåçäíîãî ñòàðîñòû ïîëèöåéñêèå ïåðå-

íåñëè êðåñò íà êëàäáèùå, îäíàêî íî÷üþîòòóäà åãî âûêîïàëè ìåñòíûå æèòåëè èâíîâü âîçäâèãëè íà ïðåæíåì ìåñòå [38].

Òîâàðèùåñòâî Ñâ. Êàçèìèðà ïðîâîäèëîöåëûé ðÿä ìàññîâûõ àêöèé, îñóùåñòâëÿëîñåëüñêîõîçÿéñòâåíîå ñàìîîáðàçîâàíèå.Íàèáîëåå ðàñïðîñòðàí¸ííîé ôîðìîéäåÿòåëüíîñòè áûëè ÷òåíèÿ, îñîáåííûìàâòîðèòåòîì ïîëüçîâàëèñü íàðîäíûåõîðîâûå êîëëåêòèâû.  òîðæåñòâåííîéîáñòàíîâêå îòìå÷àëèñü îòäåëüíûå èñòî-ðè÷åñêèå ñîáûòèÿ. Ê 500-ëåòíåìó þáèëåþñìåðòè êíÿçÿ ÂÊË Âèòîâòà (1930 ã.) óñòà-íàâëèâàëèñü êðåñòû è ïàìÿòíèêè.  ìàå1930 ã. â Ãðîäíåíñêîì óåçäå ëèòîâöûãîòîâèëè òîðæåñòâåííóþ óñòàíîâêó ïàìÿò-íèêîâ Âèòîâòó â äåðåâíÿõ, ó äîðîã. Óæå âèþëå ýòîãî ãîäà íà÷àëîñü âîçâåäåíèå òàêîãîïàìÿòíèêà â äåðåâíå Êàøåòû Ìàðöèíêàí-êîâñêîé ãìèíû.  àâãóñòå 1930 ã. â òîé æåãìèíå îæèâèëàñü ïðîïàãàíäà øêîëüíîéàêöèè. Àêòèâíîñòü ïðîÿâëÿë îòäåë òîâà-ðèùåñòâà Ñâ. Êàçèìèðà â ä. Êîáåëè, âêîòîðûé âõîäèëè áûâøèå ëèòîâñêèåïàðòèçàíû («ðåøèòåëüíûå âðàãè ïîëüñêîéãîñóäàðñòâåííîñòè»). Ïîäîçðåíèå ó ïîëè-öåéñêèõ ÷èíîâíèêîâ âûçûâàëè âíåøíèåàòðèáóòû îäåæäû ëèòîâñêèõ àêòèâèñòîâ:÷ëåíû îòäåëîâ òîâàðèùåñòâà Ñâ. Êàçèìèðàâ ãìèíàõ Ìàðöèíêàíöû è Áåðøòû îäåâàëèáàðõàòíûå øàïêè ñ ëåíòî÷êàìè â íàöèî-íàëüíûõ öâåòàõ è ìåòàëëè÷åñêèìè çíà÷-êàìè [39]. Ê 16-é ãîäîâùèíå íåçàâèñè-ìîñòè Ëèòâû áûëè ïðèóðî÷åíû 16 ôåâðàëÿ1934 ã. òîðæåñòâà â Ïåëÿñå Ëèäñêîãî óåçäà(ïðàçäíè÷íîå áîãîñëóæåíèå â êîñò¸ëå,ìóçûêàëüíî-òåàòðàëèçîâàííîå ïðåäñòàâ-ëåíèå øêîëüíèêîâ â ÷èòàëüíå) [40].

Ñîãëàñíî îôèöèàëüíûì ïîëüñêèì ñâå-äåíèÿì, â îêòÿáðå 1935 ã. òîâàðèùåñòâîÑâ. Êàçèìèðà èìåëî 131 áèáëèîòåêó, èç

74

íèõ àáñîëþòíîå áîëüøèíñòâî ðàñïîëàãàëîñüâ Ñâåíöÿíñêîì óåçäå. Ëèøü 5 òàêèõ áèá-ëèîòåê ñóùåñòâîâàëî â Áðàñëàâñêîì óåçäå,íåñêîëüêî – â Ãðîäíåíñêîì.  1935 ã. âÁðàñëàâñêîì óåçäå ñóùåñòâîâàëî 5 ñâåòëèö,ãäå èçó÷àëè ëèòîâñêèé ÿçûê, ðåëèãèþ,çàíèìàëèñü ïåíèåì è èãðàìè [1, ñ. 215].Òàì æå çà÷àñòóþ ðàñïîëàãàëèñü ÷àñòíûåëèòîâñêèå øêîëû ïîñëå èõ çàêðûòèÿ,çàíèìàëèñü äîìàøíèì îáó÷åíèåì, ðàñïî-ëàãàëèñü äåòñêèå ïðèþòû.

Òîâàðèùåñòâî «Ðèòàñ» àêöåíò äåëàëîïðåèìóùåñòâåííî íà øêîëüíîå îáðà-çîâàíèå.  ìàðòå 1926 ã. â Ëèäñêîì óåçäåîíî ñîäåðæàëî 11 øêîë, à 2 íå ñìîãëè íà-÷àòü ðàáîòó èç-çà îòñóòñòâèÿ ó÷èòåëåé [41]. îêòÿáðå 1933 ã. òîâàðèùåñòâî «Ðèòàñ»ðàçâåðíóëî ðàáîòó ïî îòêðûòèþ áèáëèîòåêè íàðîäíûõ ÷èòàëåí â ãìèíå ÌàðöèíêàíöûÃðîäíåíñêîãî óåçäà. Ðóêîâîäèòåëÿìè ýòèõçàâåäåíèé íàçíà÷àëèñü ïðåèìóùåñòâåííîáûâøèå ëèòîâñêèå ó÷èòåëÿ.  ä. Âèöþíûäàííîé ãìèíû ëèòîâñêèå äåòè íå õîäèëèâ ìåñòíóþ ïîëüñêóþ øêîëó, èõ îáó÷àëàäîìà ðóêîâîäèòåëü ìåñòíîãî êðóæêà «Ðè-òàñ» [42].  ìàðòå 1934 ã. òîâàðèùåñòâî«Ðèòàñ» äîáèâàëîñü îòêðûòèÿ íàðîäíîé÷èòàëüíè, áèáëèîòåêè â äåðåâíÿõ Ëàçäóíûè Áîáðîâè÷è Âîëîæèíñêîãî óåçäà, îäíàêîóåçäíûé ñòàðîñòà íå äàë ðàçðåøåíèÿ [43]. óñëîâèÿõ àäìèíèñòðàòèâíîãî äàâëåíèÿè ãîíåíèé óäåðæàòü çàâî¸âàííûå ïîçèöèèâ øêîëüíîì äåëå òîâàðèùåñòâî «Ðèòàñ» íåñìîãëî. Åñëè â 1929 ã. â Ëèäñêîì óåçäåáûëî 17 ëèòîâñêèõ øêîë, â Ãðîäíåíñêîì– 18, Áðàñëàâñêîì – 3, Îøìÿíñêîì – 4, òîê 1934/1935 ó÷åáíîìó ãîäó ñèòóàöèÿêàðäèíàëüíî èçìåíèëàñü. Ê ýòîìó âðåìåíèîñòàëîñü òîëüêî 13 ëèòîâñêèõ øêîë (èçêîòîðûõ íå áûëî íè îäíîé â Ëèäñêîì,Áðàñëàâñêîì, Îøìÿíñêîì óåçäàõ) èç 200,

÷òî ñîäåðæàëè Âèëåíñêîå è Ñâåíöÿíñêîåòîâàðèùåñòâà «Ðèòàñ» â 1927 ã. [1, ñ. 121,191].

Íåñìîòðÿ íà èäåéíî-ïîëèòè÷åñêèåðàñõîæäåíèÿ, íà ìåñòàõ ïðîèñõîäèëî ñîòðó-äíè÷åñòâî ñòðóêòóðíûõ åäèíèö «Ðèòàñ» èòîâàðèùåñòâà Ñâ. Êàçèìèðà. Îêàçûâàëàñüðàçëè÷íàÿ ïîìîùü ìîëîä¸æè (íå òîëüêîèç ëèòîâñêèõ ñåìåé) â ïîëó÷åíèè îáðà-çîâàíèÿ.  1933 ã. òîëüêî èç Âîëîæèíñêîãîóåçäà â Âèëüíî îáó÷àëîñü 22 ÷åëîâåêà [44]. ìàðòå 1936 ã. ïîñëå àãèòàöèè ðóêîâî-äèòåëåé ÷èòàëåí «Ðèòàñ» îòäåëû òîâà-ðèùåñòâà Ñâ. Êàçèìèðà â ðÿäå íàñåëåííûõïóíêòîâ Ãðîäíåíñêîãî óåçäà ðåøèëèïîñòðîèòü ëèòîâñêèå íàðîäíûå äîìà äëÿðàçìåùåíèÿ òàì êóëüòóðíî-ïðîñâå-òèòåëüñêèõ îðãàíèçàöèé, êîîïåðàòèâîâ,÷èòàëåí. Ïî ñâåäåíèÿì Áåëîñòîêñêîãîâîåâîäñêîãî óïðàâëåíèÿ, íà÷àòàÿ àêöèÿîõâàòèëà øèðîêèå ñëîè ìåñòíîãî íàñåëåíèÿ,ïîëüçîâàëàñü áîëüøèì óäîâëåòâîðåíèåìëèòîâöåâ [45].  ðàçâ¸ðíóòóþ â ñðåäèíå1930-õ ãã. êóëüòóðíî-ïðîñâåòèòåëüñêèìèîðãàíèçàöèÿìè àêöèþ ñáîðà ñâåäåíèé îïîëîæåíèè ëèòîâñêîãî ìåíüøèíñòâà íàÂèëåíùèíå áûëè âîâëå÷åíû ñòóäåíòû,ðóêîâîäèòåëè ëèòîâñêèõ áèáëèîòåê, ÷è-òàëåí, ó÷èòåëÿ íà òåððèòîðèè Ãðîäíåíñêîãî,Ëèäñêîãî è äðóãèõ óåçäîâ. Ïðèíèìàâøèõó÷àñòèå â äàííîé àêöèè àêòèâèñòîâïîëüñêèå âëàñòè ïîäîçðåâàëè â êà÷åñòâåëèòîâñêèõ øïèîíîâ [46].

 ñðåäèíå 1930-õ ãã. ðóêîâîäñòâî ëè-òîâñêèõ êóëüòóðíî-ïðîñâåòèòåëüñêèõ îð-ãàíèçàöèé îáðàòèëî âíèìàíèå íà ïîãðà-íè÷íûå ìåñòíîñòè, ãäå óðîâåíü íàöèî-íàëüíîãî ñàìîñîçíàíèÿ ëèòîâöåâ îñòàâàëñÿíèçêèì. Îá ýòîì ñâèäåòåëüñòâóåò ïðî-âåäåíèå â íîÿáðå 1935 ã. ñúåçäà ïðåäñòà-âèòåëåé òîâàðèùåñòâà Ñâ. Êàçèìèðà â

75

äåðåâíå Ïåëÿñà Ëèäñêîãî óåçäà.  õîäåðàáîòû ñúåçäà óêàçûâàëîñü íà íåîáõî-äèìîñòü ñäåðæèâàíèÿ àññèìèëÿöèè ëè-òîâöåâ ñî ñòîðîíû ñëàâÿí (ïîëÿêîâ, áåëî-ðóñîâ). Ó÷èòûâàÿ íàïðÿæ¸ííûé õàðàêòåðïðåèìóùåñòâåííî ëèòîâñêî-ïîëüñêèõ îòíî-øåíèé, ñîöèàëüíóþ ñòðóêòóðó (êðåñòüÿ-íå), ñïåöèôèêó ðàññåëåíèÿ ëèòîâöåâ (âíåãîðîäîâ), ïîòåíöèàë íàöèîíàëüíûõ îðãàíè-çàöèé ìîæíî áûëî íàäåÿòüñÿ ïðè áëàãî-ïðèÿòíûõ óñëîâèÿõ íà îïðåäåë¸ííûéóñïåõ. ×åðåç 2 ãîäà îòäåëüíûå ïîëüñêèå÷èíîâíèêè îòìå÷àëè íåêîòîðûå ïîçè-òèâíûå èçìåíåíèÿ â ëèòîâñêîì íàöèî-íàëüíîì ñàìîñîçíàíèè íà áåëîðóññêî-ëèòîâñêîì ïîãðàíè÷üå [1, ñ. 300], îäíàêîïðè íàñèëüñòâåííîì ñâ¸ðòûâàíèè ïîëÿäåÿòåëüíîñòè ëèòîâñêèõ îðãàíèçàöèîííûõñòðóêòóð âîçìîæíîñòåé äëÿ èõ çàêðåïëåíèÿíå áûëî.

Ìàññèðîâàííîå íàñòóïëåíèå íà ëè-òîâñêîå äâèæåíèå ðàçâåðíóëîñü â 1935–1936 ãã. Òîëüêî â ïåðâîé ïîëîâèíå 1936 ã.íà òåððèòîðèè Ëèäñêîãî óåçäà áûëî çà-êðûòî 35 îòäåëîâ, ÷èòàëåí «Ðèòàñ» è òî-âàðèùåñòâà Ñâ. Êàçèìèðà. Ïðîäîëæèëèäåÿòåëüíîñòü åäèíè÷íûå êðóæêè è ÷è-òàëüíè [47]. Ïî ñîñòîÿíèþ íà ìàé 1936 ã. âÃðîäíåíñêîì óåçäå áûëà çàïðåùåíàäåÿòåëüíîñòü 14 ÷èòàëåí «Ðèòàñ», 12 îòäåëîâòîâàðèùåñòâà Ñâ. Êàçèìèðà, à äî ñåíòÿáðÿ1936 ã. ïîòåðè ñîñòàâèëè ñîîòâåòñòâåííî21 è 16 [48]. Ìåñòíûå ëèòîâöû íåãàòèâíîðåàãèðîâàëè íà àêöèè íàñèëèÿ.  íà÷àëåäåêàáðÿ 1936 ã. Áåëîñòîêñêîå âîåâîäñêîåóïðàâëåíèå îòìå÷àëî â Ãðîäíåíñêîì óåçäåôàêòû âîçìóùåíèÿ ëèòîâñêîé ìîëîä¸æèçàêðûòèåì íàöèîíàëüíûõ ÷èòàëåí è áèá-ëèîòåê [49]. Ïîñëå óñòàíîâëåíèÿ «âðå-ìåííîãî çàòèøüÿ» ëåòîì òîãî æå ãîäà ðóêî-âîäèòåëè ÷èòàëåí, êðóæêîâ è îòäåëîâ

íà÷àëè âîçâðàùàòüñÿ íàçàä, à îñåíüþïåðåøëè íà êîíñïèðàòèâíóþ äåÿòåëüíîñòü,ñòðåìèëèñü ñîçäàòü ñåëüñêîõîçÿéñòâåííûåêîîïåðàòèâû [50].

Óêàçàííàÿ âîëíà ðåïðåññèé ïðèâåëà êðàçãðîìó ëèòîâñêîãî êóëüòóðíî-ïðîñâå-òèòåëüñêîãî äâèæåíèÿ. Åñëè â 1934/1935ã. âñåãî íàñ÷èòûâàëîñü 49 êðóæêîâ è 160áèáëèîòåê-÷èòàëåí «Ðèòàñ», òî â ôåâðàëå1937 ã. îñòàëîñü ñîîòâåòñòâåííî 6 è 17 (èçíèõ íè îäíîãî â Áðàñëàâñêîì è Ãðîä-íåíñêîì óåçäàõ). Ôàêòè÷åñêè ïðåêðàòèëîñâîþ äåÿòåëüíîñòü òîâàðèùåñòâî Ñâ.Êàçèìèðà – èç 477 îòäåëîâ è 217 áèá-ëèîòåê-÷èòàëåí (1934/1935 ã.) ê ôåâðàëþ1937 ã. îñòàëîñü ñîîòâåòñòâåííî 8 è 1 [51].Òàêàÿ ñèòóàöèÿ èìåëà îòðèöàòåëüíûåïîñëåäñòâèÿ äëÿ íàöèîíàëüíî-êóëüòóðíîéæèçíè ëèòîâöåâ, îñîáåííî â ïîãðàíè÷íûõìåñòíîñòÿõ.

Ñ íîðìàëèçàöèåé â ìàðòå 1938 ã. ìåæ-ãîñóäàðñòâåííûõ îòíîøåíèé ìåæäó Ïîëü-øåé è Ëèòâîé íà ìåñòàõ íàäåÿëèñü íàñêîðåéøåå ðåàíèìèðîâàíèå çàïðåù¸ííûõðàíåå îðãàíèçàöèé. Ëåòîì òîãî æå ãîäàáûâøèå ðóêîâîäèòåëè ÷èòàëåí, ó÷èòåëÿíà÷àëè ñîáèðàòü ïîäïèñè ñ ïðîñüáàìè îðàçðåøåíèè èõ äåÿòåëüíîñòè.  Ãðîä-íåíñêîì óåçäå áûëî ïîäãîòîâëåíî õîäà-òàéñòâî ê ìèíèñòåðñòâó âåðîèñïîâåäàíèéè îáùåñòâåííîãî ïðîñâåùåíèÿ Ïîëüøè îâîçðîæäåíèè ðàáîòû ìåñòíûõ îòäåëîâòîâàðèùåñòâà Ñâ. Êàçèìèðà. Êðîìå ïî-ïûòîê âîçðîæäåíèÿ ëèòîâñêîãî êàòîëè-÷åñêîãî äâèæåíèÿ, ê íà÷àëó 1939 ã. òàìñîñòàâëÿëèñü äåêëàðàöèè îá îòêðûòèèëèòîâñêèõ øêîë [52]. Îäíàêî ðåàëüíûõðåçóëüòàòîâ â ýòîì íàïðàâëåíèè íå áûëî.

Äåéñòâèÿ ïî âîññòàíîâëåíèþ ëèòîâñêèõòîâàðèùåñòâ íåìíîãî îæèâèëèñü ïîñëåîòúåçäà èç Âèëüíî â ìàå 1939 ã. âîåâîäû

76

Ë. Áîöÿíñêîãî. Ñòàðîñòà Ñâåíöÿíñêîãîóåçäà â îò÷¸òå çà èþëü 1939 ã. äîêëàäûâàëÂèëåéñêîé óåçäíîé êîìåíäàòóðå ãîñó-äàðñòâåííîé ïîëèöèè, ÷òî «ëèòîâñêîå íà-ñåëåíèå, â ïåðâóþ î÷åðåäü ëèòîâñêèåäåÿòåëè, ïðîÿâèëè çíà÷èòåëüíóþ ïîëèòè-÷åñêóþ àêòèâíîñòü â äåëå ñîçäàíèÿ êðóæ-êîâ ëèòîâñêèõ ïðîñâåòèòåëüñêèõ òîâà-ðèùåñòâ «Ðèòàñ» è «Êóëüòóðà» [53]. Íà áå-ëîðóññêî-ëèòîâñêîì ïîãðàíè÷üå ïîëüñêèåâëàñòè öåëåíàïðàâëåííî íå äîïóñêàëèñîçäàíèÿ ëþáûõ ëèòîâñêèõ ñòðóêòóð. Îáýòîì ñâèäåòåëüñòâóåò ñåêðåòíîå ïèñüìî ìè-íèñòåðñòâà âíóòðåííèõ äåë Ïîëüøè íà àä-ðåñ âèëåíñêîãî âîåâîäû îò 19 ìàÿ 1939 ã.Ñîãëàñíî ýòîìó äîêóìåíòó, øêîëû è êðóæ-êè òîâàðèùåñòâà «Ðèòàñ» ìîãëè âîçîá-íîâèòü ñâîþ äåÿòåëüíîñòü òîëüêî â òåõìåñòíîñòÿõ, ãäå èìåëîñü ëèòîâñêîå íàñå-ëåíèå. «Íåëüçÿ âîçîáíîâëÿòü èõ òàì, ãäåíàñåëåíèå ñìåøàííîå èëè èìååò åù¸íåäîñòàòî÷íîå íàöèîíàëüíîå ñîçíàíèå, ÷òî-áû òàêèì îáðàçîì íå äîïóñòèòü ëèòóàíè-çàöèè ýòîãî íàñåëåíèÿ» [54]. Ìåñòíàÿ àäìè-íèñòðàöèÿ íåóêîñíèòåëüíî ñëåäîâàëà ýòèìóêàçàíèÿì. Ê ñåðåäèíå àâãóñòà 1939 ã. ñòà-ðîñòû Ñâåíöÿíñêîãî è Áðàñëàâñêîãî óåçäîâîòêàçàëèñü ðåãèñòðèðîâàòü êðóæêè «Ðèòàñ»ïîä ïðåäëîãîì òîãî, ÷òî îíè òàì ðàíåå íåäåéñòâîâàëè [55]. Ïîýòîìó âîçðîæäåí-÷åñêèé ïðîöåññ íå ïðèîáð¸ë ìàññîâîãîõàðàêòåðà, îäíàêî äàæå íåçíà÷èòåëüíàÿàêòèâíîñòü ëèòîâöåâ âûçûâàëà íåàäåêâàò-íóþ, íåãàòèâíóþ ðåàêöèþ ïîëüñêèõ âëàñ-òåé [56].

 öåëîì, îò÷¸òû ìåñòíîé ïîëüñêîé àä-ìèíèñòðàöèè íå ÿâëÿþòñÿ âñåîõâàòû-âàþùèìè, ïîëíîñòüþ ðåïðåçåíòàòèâíûìèèñòî÷íèêàìè ïî èñòîðèè ëèòîâñêîãî ïðî-ñâåòèòåëüñêîãî äâèæåíèÿ â ïîãðàíè÷íûõáåëîðóññêî-ëèòîâñêèõ ìåñòíîñòÿõ. Îäíàêî

îíè ïðåäñòàâëÿþò äëÿ èññëåäîâàòåëåéöåííîñòü, íåñìîòðÿ íà îïðåäåë¸ííóþñòåïåíü ñóáúåêòèâíîñòè â èçëîæåíèè ôàê-òè÷åñêîãî ìàòåðèàëà è îöåíêàõ, ñïî-ñîáñòâóþò óãëóáëåííîìó èçó÷åíèþ òðà-äèöèîííûõ ïðîáëåì äàííîé ïðîáëåìàòèêèè ïîñòàíîâêå íîâûõ çàäà÷.  ÷àñòíîñòè,îñâåùàþòñÿ ìåæýòíè÷åñêèå è ìåæêîíôå-ññèîíàëüíûå îòíîøåíèÿ, ôóíêöèîíèðîâà-íèå 3-õ îñíîâíûõ ôàêòîðîâ ëèòîâñêîãîäâèæåíèÿ (êóëüòóðíî-ïðîñâåòèòåëüñêèõîðãàíèçàöèé, ÷àñòíûõ øêîë, êñåíäçîâ-ëèòîâöåâ).

Ðàñøèðåííûé àíàëèç äàííûõ èñòî÷-íèêîâ ïîçâîëÿåò ñäåëàòü ðÿä âûâîäîâ ïîóêàçàííîé òåìàòèêå. Îñîáåííî ýòî êàñàåòñÿâçàèìîîòíîøåíèé îñíîâíûõ ýòíè÷åñêèõñîîáùåñòâ (ïîëÿêîâ, ëèòîâöåâ, áåëîðóñîâ).Ëèòîâñêî-áåëîðóññêèå îòíîøåíèÿ ïðåòåð-ïåëè íåêîòîðóþ ýâîëþöèþ, íî íå ïðèî-áðåëè íåäðóæåñòâåííîãî õàðàêòåðà. Äî-êóìåíòû îðãàíîâ âëàñòè ïîäòâåðæäàþòíàëè÷èå âçàèìíûõ íåãàòèâíûõ ñòåðåîòèïîââ ëèòîâñêî-ïîëüñêèõ îòíîøåíèÿõ, êîòîðûåâî ìíîãîì ïðåäîïðåäåëÿëèñü âèëåíñêèìâîïðîñîì è íàïðÿæ¸ííûì õàðàêòåðîììåæãîñóäàðñòâåííûõ îòíîøåíèé. Äåÿ-òåëüíîñòü ïîëüñêèõ âëàñòåé óæå ïîëó÷èëàîòðèöàòåëüíûå îöåíêè â ïðåäøåñòâóþùèõðàáîòàõ ëèòîâñêèõ è áåëîðóññêèõ èñòî-ðèêîâ ïî ìåæâîåííîé ïðîáëåìàòèêå.Ïîëíîñòüþ ñîãëàñíû ñ À. Êàñïÿðàâè÷óñîìâ òîì, ÷òî ðåöèäèâû òåõ ïîäõîäîâ ñîõðà-íÿþòñÿ â èññëåäîâàíèÿõ è íà ñîâðåìåííîìýòàïå [57, ñ. 104–115]. Íà íàø âçãëÿä,ïðåîäîëåâàÿ ñòåðåîòèïíîñòü ìûøëåíèÿ,ñåé÷àñ òðåáóåòñÿ íå êàòåãîðè÷åñêîå îòðè-öàíèå ïðåäûäóùèõ âûâîäîâ, à èõ ïåðåîñ-ìûñëåíèå, âçâåøåííûé ïîäõîä. Àíàëèçîò÷¸òîâ ìåñòíûõ ïîëüñêèõ âëàñòåé íåîïðîâåðãàåò ïðåæíèõ îöåíîê. Ñ ïîçèöèè

77

ïîëüñêèõ ÷èíîâíèêîâ ëèòîâñêîå äâèæåíèåÿâëÿëîñü ïîäðûâíûì. Ñâîè ðåïðåññèâíûåäåéñòâèÿ îòíîñèòåëüíî ëèòîâöåâ àäìè-íèñòðàòèâíûå è ïîëèöåéñêèå âëàñòèîáîñíîâûâàëè íåîáõîäèìîñòüþ ïðîòè-âîñòîÿòü èõ àíòèãîñóäàðñòâåííîé äåÿòåëü-íîñòè. Äëÿ ëèòîâöåâ Âèëåíùèíû Ïîëüñêîåãîñóäàðñòâî ÿâëÿëîñü ÷óæèì. Ñîöèàëüíî-ïñèõîëîãè÷åñêàÿ àòìîñôåðà â îòíîøåíèÿõïîëÿêîâ è ëèòîâöåâ îñîáåííî íàïðÿæ¸ííîéáûëà â ïîãðàíè÷íûõ (â òîì ÷èñëå è ëè-òîâñêî-áåëîðóññêèõ) ìåñòíîñòÿõ. Óðîâåíüíàöèîíàëüíîãî ñàìîñîçíàíèÿ ìåñòíîãîëèòîâñêîãî íàñåëåíèÿ íà áåëîðóññêî-ëèòîâñêîì ïîãðàíè÷üå îñòàâàëñÿ íèçêèì,ïîýòîìó òàì êóëüòóðíî-ïðîñâåòèòåëüñêîåäâèæåíèå íå ïîëó÷èëî òàêîé øèðîêîéïîääåðæêè, êàê â Ñâåíöÿíñêîì, Âèëåíñêî-Òðîêñêîì, Ñóâàëêîâñêîì óåçäàõ. Îäíàêî

îò÷¸òëèâî âûäåëÿëèñü îòäåëüíûå óåçäû(Ëèäñêèé, Ãðîäíåíñêèé, Áðàñëàâñêèé), ãäåáûëè ñèëüíû ïîçèöèè ëèòîâñêèõ îðãà-íèçàöèé. Ïðè èõ àêòèâíîì ó÷àñòèè õîòü èìåäëåííî, íî óêðåïëÿëîñü íàöèîíàëüíîåñàìîñîçíàíèå ìåñòíûõ ëèòîâöåâ, ïîääåð-æèâàëàñü èõ êóëüòóðà, ÿçûê. Îòäåëû òîâà-ðèùåñòâà Ñâ. Êàçèìèðà â ñâîåé äåÿòåëü-íîñòè îðãàíè÷åñêè ñîåäèíèëè íàöèîíàëü-íûå è ðåëèãèîçíûå öåííîñòè. Ïîëüñêèåâëàñòè âñÿ÷åñêè èì ïðåïÿòñòâîâàëè, íåõîòåëè ðàñøèðåíèÿ àðåàëà äåÿòåëüíîñòèëèòîâñêîãî äâèæåíèÿ. Íåáîëüøîå êîëè-÷åñòâî áèáëèîòåê, ÷èòàëåí, øêîë â ïîãðà-íè÷íûõ ìåñòíîñòÿõ äàâàëî ïîëüñêèìâëàñòÿì âîçìîæíîñòü íå òîëüêî äëÿ îãðà-íè÷åíèÿ äåÿòåëüíîñòè ëèòîâñêîãî êóëü-òóðíî-ïðîñâåòèòåëüñêîãî äâèæåíèÿ, íî èåãî ïðåêðàùåíèÿ.

1. Makowski B. Litwini w Polsce, 1920–1939 /B. Makowski. Warszawa: PWN, 1986. 351 s.

2. Makauskas B. Vilnijos lietuviai, 1920–1939 metais:Versta ið lenkø k. / B. Makauskas. Vilnius: Mokslas, 1991.269, [1] p.: iliustr.

3. Martinkënas V. Vilniaus kraðto lietuviðkos mokyklosir skaityklos 1919–1939 metais / V. Martinkënas. Vilnius:Mokslas, 1990. 157 p.

4. Çèíêÿâè÷þñ Ç. Âîñòî÷íàÿ Ëèòâà â ïðîøëîìè íàñòîÿùåì / Ç. Çèíêÿâè÷þñ. Vilnius: Mokslo irenciklopedijø leidykla, 1996. 388 ñ.

5. Lidos kraðto lietuviai: monografija. 2 tomai / Red.komis.: N. Vëlius (pirm.) ir kt. Kaunas: Poligrafija irinformatika, 2002. 332 p.

6. Ãicòîðûÿ Áåëàðóñi: Ó 6 ò. Ò. 5. Áåëàðóñü ó1917–1945 ãã. / À. Âàáiø÷ýâi÷ [i iíø.]; ðýäêàë.:Ì. Êàñöþê (ãàë. ðýäàêòàð) i iíø. Ìiíñê: Ýêà-ïåðñïåêòûâà, 2006. 613 ñ.; ië.

7. Eberhadt P. Przemiany narodowoúciowe na Litwie /P. Eberhadt. Warszawa: Przeglàd wschodni, 1997.307 s.: il.

8. Wilno i Ziemia Wileñska: Zarys monograficzny.T. 1. Wilno: Wydawnictwo Wojewódzkiego komiteturegjonalnego, 1930. 334 s.: il.

ËÈÒEPAÒYPA

9. Çîíàëüíûé ãîñóäàðñòâåííûé àðõèâ â ã. Ìî-ëîäå÷íî. Ô. 509, oï. 1, ä. 9, ë. 24.

10. Ãîñóäàðñòâåííûé àðõèâ Ãðîäíåíñêîé îá-ëàñòè (ÃÀÃÎ). Ô. 200, oï. 2, ä. 13, ë. 254 îáð.

11. Ùossowski P. Stosunki polsko-litewskie, 1921–1939 / P. Ùossowski. Warszawa: Instytut historii PAN;Ùowicz: Mazowiecka wyýsza szkoùa humanistyczno-pedagogiczna, 1997. 388, [3] s.

12. Ñì. ïîäðîáíåå: Kaszuba E. System propagandypañstwowej obozu rzàdzàcego w Polsce w latach 1926–1939 / E. Kaszuba. Toruñ: Wydawnictwo Adam Marszaùek,2004. 411 s.; Jakubiak K. Wychowanie pañstwowe jakoideologia wychowawcza sanacji: Ksztaùtowanie iupowszechnianie w periodycznych wydawnictwachspoùeczno-kulturalnych i pedagogicznych / K. Jakubiak.Wyýsza Szkoùa Pedagogiczna w Bydgoszczy. Bydgoszcz:Wydawnictwa WSP, 1994. 226 s.; Radomski G. NarodowaDemokracja wobec problematyki mniejszoúci narodo-wych w Drugiej Rzeczypospolitej w latach 1918–1926 /G. Radomski. Toruñ: Wydawnictwo Adam Marszaùek,cop., 2000. 170 s.; Paruch W. Od konsolidacji pañstwowejdo konsolidacji narodowej: Mniejszoúci narodowe w myúlipolitycznej obozu piùsudczykowskiego (1926–1939) /

78

Ðis darbas parengtas remiant Baltarusijos respubliki-niam fundamentaliø tyrinëjimø fondui. Autorius straips-nyje mëgina nuðviesti lietuviðkø kultûros ir ðvietimoorganizacijø, privaèiø mokyklø, lietuviø kunigø veiklàbaltarusiø – lietuviø paribyje pagal tai, kaip ji atspin-

W. Paruch. Lublin: Wydawnictwo Uniwersytetu MariiCurie-Skùodowskiej, 1997. 424 s. è äð.

13. ÃÀÃÎ. Ô. 662, oï. 3, ä. 61, ë. 1–7.14. ÃÀÃÎ. Ô. 551, oï. 1, ä. 208, ë. 7–8.15. ÃÀÃÎ. Ô. 200, oï. 2, ä. 6, ë. 6–7.16. ÃÀÃÎ. Ô. 38, oï. 1, ä. 13, ë. 74.17. ÃÀÃÎ. Ô. 38, oï. 1, ä. 19, ë. 201–201 îáð.18. ÃÀÃÎ. Ô. 38, oï. 1, ä. 23, ë. 9–11îáð.19. ÃÀÃÎ. Ô. 38, oï. 1, ä. 23, ë. 69–71.20. ÃÀÃÎ. Ô. 38, oï. 1, ä. 52, ë. 349.21. Áåëîðóññêèé ãîñóäàðñòâåííûé àðõèâ-ìóçåé

ëèòåðàòóðû è èñêóññòâà (ÁÃÀÌËèÈ). Ô. 3, oï. 1,ä. 241, ë. 326–327.

22. Gimþauskas E. Baltarusijos veiksnys formuojantisLietuvos valstybei, 1915–1923 / E. Gimþauskas. Vilnius:Lietuvos istorijos instituto lejdykla, 2003. 192 p.

23. Íàöèîíàëüíûé àðõèâ Ðåñïóáëèêè Áåëàðóñü(ÍÀÐÁ). Ô. 242ï, oï. 1, ä. 70, ë. 13–14.

24. ÃÀÃÎ. Ô. 200, oï. 2, ä. 7, ë. 79.25. ÃÀÃÎ. Ô. 200, oï. 2, ä. 8, ë. 58.26. ÃÀÃÎ. Ô. 38, oï. 1, ä. 19, ë. 201 îáð.;

ä. 22, ë. 37 îáð.27. Öåíòðàëüíûé ãîñóäàðñòâåííûé àðõèâ

Ëèòâû (Lietuvos centrinis valstybës archyvas) (ÖÃÀË(LCVA)). Ô. 172, oï. 1, ä. 1366, ë. 370.

28. ÖÃÀË (LCVA). Ô. 172, oï. 1, ä. 1367, ë. 303.29. ÃÀÃÎ. Ô. 88, oï. 1, ä. 22, ë. 135.30. ÖÃÀË (LCVA). Ô. 172, oï. 1, ä. 3668; ä. 3818,

ë. 22.31. Kurier Wileñski. 1932, Nr. 4.32. ÖÃÀË (LCVA). Ô. 172, oï. 1, ä. 3818, ë. 9, 10.33. Archiwum Akt Nowych (AAN). Zespóù 9/1. MSW,

sygn. 961, s. 91; ÃÀÃÎ. Ô. 200, oï. 2, ä. 9, ë. 17.34. ÃÀÃÎ. Ô. 200, oï. 2, ä. 12, ë. 90, 108 îáð.;

ä. 10, ë. 138.35. ÃÀÃÎ. Ô. 662, oï. 3, ä. 38, ë. 204.36. Çîíàëüíûé ãîñóäàðñòâåííûé àðõèâ â ã. Ìî-

ëîäå÷íî. Ô. 4, oï. 1, ä. 534, ë. 114.

37. ÃÀÃÎ. Ô. 200, oï. 2, ä. 10, ë. 74 îáð.

38. Archiwum Pañstwowe w Biaùymstoku. Zespóù 47,sygn. 70, s. 251.

39. Archiwum Pañstwowe w Biaùymstoku. Zespóù 47.Sygn. 57. S. 120–121, 175, 198; sygn. 64. S. 167.

40. ÃÀÃÎ. Ô. 662, oï. 3, ä. 38, ë. 97.41. ÃÀÃÎ. Ô. 200, oï. 2, ä. 8, ë. 87.

42. Archiwum Pañstwowe w Biaùymstoku. Zespóù 47.Sygn. 70, s. 218; sygn. 73, s. 218; sygn. 82, s. 62.

43. ÃÀÃÎ. Ô. 662, oï. 3, ä. 38, ë. 97 îáð.

44. ÃÀÃÎ. Ô. 200, oï. 2, ä. 13, ë. 258.45. Archiwum Pañstwowe w Biaùymstoku. Zespóù 47,

sygn. 91, s. 33, 45.46. Archiwum Pañstwowe w Biaùymstoku. Zespóù 47,

sygn. 77, s. 37; ÃÀÃÎ. Ô. 662, oï. 3, ä. 44, ë. 2, 6,11.

47. ÃÀÃÎ. Ô. 662, oï. 3, ä. 3, ë. 44.48. Archiwum Pañstwowe w Biaùymstoku. Zespóù 47,

sygn. 91, s. 58 îáð.; AAN. Zespóù 9/1. MSW, sygn. 1075,s. 9.

49. Archiwum Pañstwowe w Biaùymstoku. Zespóù 47,sygn. 91, s. 93, 101 îáð., 113, 127–127 îá.

50. AAN. Zespóù 9/1. MSW, sygn. 1075, s. 16.51. AAN. Zespóù 322. MSZ, sygn. 9382, s. 46.52. ÃÀÃÎ. Ô. 17, oï. 1, ä. 352, ë. 7; Archiwum

Pañstwowe w Biaùymstoku. Zespóù 47, sygn. 100, s. 74,76; sygn. 107, s. 14 îáð.

53. Çîíàëüíûé ãîñóäàðñòâåííûé àðõèâ â ã. Ìî-

ëîäå÷íî. Ô. 10, oï. 1, ä. 214, ë. 6.54. AAN. Zespóù 9/1. MSW, sygn. 1073, s. 21.55. AAN. Zespóù 9/1. MSW, sygn. 1073, s. 41.56. Çîíàëüíûé ãîñóäàðñòâåííûé àðõèâ â ã. Ìî-

ëîäå÷íî. Ô. 10, oï. 1, ä. 214, ë. 28.57. Historycy polscy, litewscy i biaùoruscy wobec

problemów XX wieku: Historiografia polska, litewska ibiaùoruska po 1989 roku / Red. K. Buchowski iW. Úleszyñski. Biaùystok: Wyd-wo PRYMAT, 2003. 152 s.

LIETUVIØ KULTÛROS IR ÐVIETIMO SÀJÛDIS BALTARUSIØ–LIETUVIØ PARIBYJE

1920–1939 METAIS VIETINËS LENKØ ADMINISTRACIJOS POÞIÛRIU

Aleksandr Vabiðèeviè

S a n t r a u k a

dima apskrièiø ir vaivadijos lygio lenkø administracijosatitinkamuose dokumentuose. Panaudoti ávairûs ðalti-niai (pirmiausia ið Baltarusijos, taip pat Lietuvos beiLenkijos archyvø), kuriø daugelis pirmà kartà patekoá mokslinæ apyvartà. Atskirø mokyklø, bibliotekø,

79

Ðv. Kazimiero bei „Ryto“ draugijø rateliø veikla pa-rodyta lietuviø judëjimo visame Vilniaus kraðte kon-tekste.

Nusistatæs svarbiausias darbo kryptis ir iðanalizavæsdokumentus autorius atskleidë nuotaikas ir paþiûras,vyraujanèias tarp lietuviø kunigø, mokytojø, kultûrosbei ðvietimo organizacijø þemutiniø grandþiø vadovø.Nors panaudoti ðaltiniai yra subjektyvaus pobûdþio,juose nëra rimtos tarpkonfesiniø ir tarpetniniø santy-kiø baltarusiø–lietuviø paribyje analizës, jie leidþia da-ryti kai kurias iðvadas dël nagrinëjamø problemø. Lie-tuviø ir lenkø santykiai nuðvieèiami susiejus su átemp-tais tarpvalstybiniais Lenkijos santykiais su Lietuva lai-kotarpiu tarp dviejø pasauliniø karø, tada egzistavu-siais visuomenëje stereotipais. Archyviniai dokumentaipatvirtina, kad lenkø valdþia labai neigiamai vertinolietuviðkàjá judëjimà. Lenkø valdininkai vienareikðmið-kai traktavo já kaip ardomàjá, nukreiptà prieð AntràjàLenkijos Respublikà. Bûtent tuo jie ir grindë savorepresines priemones lietuviø atþvilgiu. Antra vertus,Vilniaus kraðto lietuviø visuomenei Lenkija buvo sve-tima valstybë. Ypaè átempti lenkø ir lietuviø santykiaibuvo paribio (taip pat lietuviø–baltarusiø) vietovëse.Vietiniø lietuviø gyventojø tautinio sàmoningumo lygis

baltarusiø–lietuviø paribyje dël nedidelio jø skaièiaus irkai kuriø kitø prieþasèiø liko þemas. Todël ten kultû-rinë bei ðvieèiamoji veikla neágijo masinës bazës, iðsky-rus Lydos, Gardino ir Breslaujos (Braslavo) apskritis,kuriose buvo stiprios lietuviø organizacijø pozicijos.Aktyviai veikiant Ðv. Kazimiero draugijos skyriams,„Ryto“ rateliams ir bibliotekoms nors ir lëtai, bettvirtëjo lietuviø tautinë savimonë, siekis iðsaugoti savà-jà kultûrà bei kalbà. Lenkijos valdþios ástaigos ir po-litinës jëgos traktavo paribio þemes iðimtinai kaip are-alà lenkø kultûrai átvirtinti. Todël dargi neþymi lietuviøorganizuoto judëjimo aktyvizacija sukëlë neadekvaèiàLenkijos valdþios organø, kurie ketvirtojo deðimtmeèioantroje pusëje já faktiðkai sutriuðkino (tai turëjo neigiamøpadariniø, ypaè paribio vietovëse) reakcijà.

Straipsnyje taip pat pateikta medþiaga apie lietu-viø ir baltarusiø sambûvá. Jø tarpusavio bendravimevietiniu lygmeniu pasireiðkæs atðalimas, kuris vis dëltonevirto prieðiðkumu, paaiðkinamas baltarusiø–lietuviøpolitiniø santykiø pokyèiais, glaudaus bendradarbiavi-mo tarp baltarusiø ir lietuviø tautiniø judëjimø nebu-vimu, lietuviø tautybës gyventojø problemø nepaisymuVakarø Baltarusijos komunistø partijos veikloje.

Áteikta 2007-02-09Parengta skelbti 2007-05-04

80

ISSN 1392–0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2007 19

KARIUOMENËS PIRMÛNØ SÀJUNGOS ÁKÛRIMAS IRVEIKLA 1937–1940 METAIS

Auðra Jurevièiûtë

Vyriausioji muziejininkëVytauto Didþiojo karo muziejusDonelaièio g. 64, LT-44248 KaunasTel. (837) 20 96 20El. paðtas: ausra.jureviciute@hotmail.com

Lietuvoje nuo 1923 m. iki 1940 m. veikë septy-nios, ávairiu laiku ásikûrusios, buvusiø kariø or-ganizacijos: Lietuvos karo invalidø Vyèiø broli-ja (1923 m.)1, Lietuvos invalidø sàjunga (1923m.), Atsargos karininkø sàjunga (1924 m.)2, Lie-tuvos kariuomenës savanoriø sàjunga (1927 m.)3,Vytauto Didþiojo universiteto atsargos karinin-kø korporacija „Ramovë“ (1932 m.), Þydø ka-riø, dalyvavusiø Lietuvos nepriklausomybës at-vadavime, sàjunga (1933 m.), Kariuomenës pir-mûnø sàjunga (1937 m.). Ðios organizacijos ir jøveikla istorikams ir visuomenei yra maþai þino-mos. Todël ðio straipsnio tikslas yra supaþindin-ti su vëliausiai ásikûrusia buvusiø kariø organi-zacija, Kariuomenës pirmûnø sàjunga, stengian-tis atskleisti jos ásikûrimo prieþastis ir veiklosypatumus bei bandant ávertinti, kiek jos nariaiprisidëjo kuriant Lietuvos kariuomenæ ir kovo-jant uþ Lietuvos nepriklausomybæ.

Straipsnis parengtas daugiausia remiantis ar-chyviniais ðaltiniais, esanèiais Lietuvos valsty-bës centriniame archyve (fondas 1446) ir to lai-

kotarpio periodika: þurnalais „Kardas“, „Ka-rys“, „Trimitas“– raðiusiais iðsamius straipsniusapie Kariuomenës pirmûnø sàjungos ásikûrimàir jos nariø nuveiktus darbus carinës Rusijos ka-riuomenëje, kuriant lietuviðkus junginius, beilaikraðèiais, kurie skelbë tik trumpas þinutes apieorganizacijos susirinkimus. Lietuviðkoje isto-riografijoje ði organizacija sulaukë tik vieno pus-lapio teksto, kuris yra G. Surgailio straipsnyje,paskelbtame karo archyve4. Lenkijoje iðleista-me leidinyje „Mniejszoúci narodowe i wyznanio-we w siùach zbrojnych Drugiej Rzeczypospolitej1918–1939“ yra autorës straipsnis rusø kalbaapie lietuviø kariniø daliniø formavimà Rusijoskariuomenëje 1917–1919 m. ir 1937 m. jø daly-viø ákurtà Kariuomenës pirmûnø sàjungà5. Pla-èiau apie tautiniø daliø kûrimà Rusijoje galimapasiskaityti Vytauto Lesèiaus knygoje „Lietuvoskariuomenë 1918–1920“6.

1 Nuo 1936 m. Lietuvos laisvës kovø invalidø drau-gija.

2 Nuo 1936 m. Lietuvos atsargos karininkø sàjunga.3 Nuo 1933 m. Lietuvos kariuomenës kûrëjø savano-

riø sàjunga.

4 Surgailis G. Karinës-visuomeninës organizacijos Lie-tuvoje 1918–1940 m. // Karo archyvas XIV. LietuvosRespublikos kraðto apsaugos ministerija, 1997.

5 Jurevièiûtë A. Ëèòîâöû – âîåííîñëóæàùèåÐîññèéñêîé àðìèè â 1917–1919 ãîäàõ è èõ ñëóæáàâ Âîîðóæ¸ííûõ Ñèëàõ Ëèòîâñêîé Ðåñïóáëèêè //Mniejszoúci narodowe i wyznaniowe w siùach zbrojnychDrugiej Rzeczypospolitej 1918–1939. Toruñ, 2001.

6 Lesèius V. Lietuvos kariuomenë 1918–1920. Vil-nius, 1998.

81

Sàjungos ásikûrimo prielaidos

„Kariuomenës pirmûnais vadinami lietuviai ka-riai, kurie 1917–1919 metais, pasaulinio karolaiku svetimame kraðte, Rusø kariuomenëje au-kodamiesi sukëlë ir vykdë kariðkai tautiðkai sà-jûdá, laisvai Lietuvos valstybei atstatyti ir jos gin-kluotajai jëgai sudaryti.“7 Trumpai supaþindin-sime su ðio sàjûdþio istorija. 1914 m. prasidëjusPirmajam pasauliniam karui, daug lietuviø, kaipRusijos valdininkø, jau tarnavo rusø kariuome-nëje. Karas privertë pradëti mobilizacijas ir pa-greitintus ðaukimus, todël 1915 m., vokieèiamsokupavus Lietuvà, Rusijoje buvo nemaþai lietu-viø kariø. Jø buvo visuose frontuose, pradedantRygos álanka, baigiant Kaukazu. Ið viso Rusijojebuvo apie 30 tûkstanèiø lietuviø kariø8.

Ðis tautinis ir karinis sàjûdis prasidëjo po1917 m. vasario 23 d. (kovo 8 d.) revoliucijos,kuri sukëlë Rusijos valdytas tautas siekti savoprarastos laisvës. Sàjûdis apëmë ir tø tautø ka-rius, kurie stengësi iðsiskirti ið bendrosios rusøkariuomenës ir „[...] sudaryti savo tautines orga-nizacijas, kariuomenës vienetus ir ta jëga paremtisavo tautos politinæ kovà“9. Lietuviø kariø sàjû-dis, kaip ir kitø tautø, pirmiausia prasidëjo at-skiruose kariuomenës vienetuose, o geguþës 25d. Petrograde ávyko visuotinis 8810 delegatø su-vaþiavimas, atstovavæs 16 tûkstanèiø organizuo-tø kariø11. Susirinkusieji nutarë kovoti uþ nepri-klausomà Lietuvos valstybæ ir tuo tikslu ásteigëLietuviø kariø sàjungà. Ji turëjo 8000 nariø, tarp

kuriø buvo daugiau kaip 200 karininkø12. Buvoiðrinktas ðios sàjungos Centro komitetas, kuriopirmininku tapo karininkas Jonas M. Laurinai-tis, vicepirmininku – karo valdininkas Aleksan-dras Þilinskas, sekretoriumi – karo valdininkasJurgis Elisonas. Dël Lietuviø kariø sàjungos áta-kos susikûrusiose tautinëse lietuviø kariø daly-se dalyvavo: Vitebsko bataliono 1283 kareiviaiir 53 karininkai, Smolensko – apie 1000 karei-viø ir 37 karininkai, Rovno – 700 ir 27, Sibiro –416 kareiviø ir 13 karininkø, Valko kavalerijosdivizione – 200 kareiviø ir 1 karininkas bei3 puskarininkiai, ëjæ karininkø pareigas, Ungë-nuose, 226 lauko ligoninëje – 150 kareiviø ir21 gydytojas13. Visi ðie kariniai vienetai buvosutelkæ apie 4000 kariø, pasiryþusiø su ginklørankose organizuotai gráþti á savo karðtà ir gintijo laisvæ14. Nors jiems nepasisekë su ginklais pa-siekti tëvynæ, jie ávairiais bûdais gráþo á Lietuvà.Kai kurie jø stojo savanoriais á Lietuvos kariuo-menæ, kiti buvo mobilizuoti, bet buvo ir tokiø,kurie ið ðalies stebëjo kovas dël ðalies nepriklau-somybës.

Kariuomenës pirmûnø sàjungos steigimasbuvo kiek kitoks nei kitø buvusiø kariø organi-zacijø. Jis prasidëjo ne nuo organizacijos ákûri-mo, bet nuo noro surinkti visus tuos, kurie kûrëlietuviðkus dalinius Rusijos kariuomenëje 1918–1919 m. ir atðvæsti 20 metø sukaktá. Tik vëliau,organizuojant suvaþiavimà, gimë ir pati idëjaákurti tautinio sàjûdþio dalyvius vienijanèià or-ganizacijà.

Mintá surengti 20 metø paminëjimà iðkëlëmjr. Kazys Sabalys, tarnavæs Rumunijos fronte,226 atsargos karo ligoninëje Ungënuose. Jis pa-raðë straipsná á „Kardà“, kuriame „[...] skatinokarius ir ne karius, buvusius 1917–1919 m. lie-

7 Kariuomenës pirmûnø sàjungos ástatai // LCVA. F.1446, ap. 1, b. 1, l. 124.

8 V. B-nas. Lietuviø kariø sàjûdþio ir tautiniø lietuviødaliø Rusijoje 1917–1919 m. dalyviø pirmasis suvaþiavi-mas (L.K.S.S.) // Karys. 1937, rugsëjo 9–16, Nr. 37–38.

9 Vyriausybës atstovo brg. gen. K. Navako kalba Sei-me // Seimo stenogramos. 1939 m. sausio 26 d. 114/13posëdis (IV nepaprastoji sesija), p. 10.

10 Lesèius V., p. 25.11 Memorandumas Ministrui pirmininkui, Kraðto ap-

saugos ministrui, Seimo pirmininkui. Ten pat, l. 10.

12 Sàjûdþio pradþia. Ten pat, b. 44, l. 2.13 V. B-nas. Ten pat.14 Memorandumas.... Ten pat, b. 1, l. 10.

82

tuviðko tautinio sàjûdþio ir lietuviðkøjø daliø da-lyvius susirûpinti to sàjûdþio 20 metø sukaktiesminëjimu“15. Perskaitæ straipsná, keli ðio sàjû-dþio dalyviai, pasitaræ su autoriumi, nutarë kviestisusirinkimà suvaþiavimo idëjai aptarti. Tokiodarbo iniciatoriai buvo kariuomenës Spaudosir ðvietimo skyriaus virðininkas plk. Juozas Ða-rauskas, buvæs Lietuviø karininkø sàjungos ko-miteto Petrapilyje (Petrograde) pirmininkas plk.ltn. Jonas M. Laurinaitis ir suvaþiavimo suma-nytojas mjr. K. Sabalys. Jie ir dar keli atstovai iðkitø tautiniø daliø Rusijoje susirinko 1937 m.vasario 17 d. kariuomenës ðtabo Spaudos ir ðvie-timo skyriaus patalpose, kur „[...] vyko steigia-masis susirinkimas pasitarti kas dël rengimo pa-minëti 20 m. nuo, pradþios lietuviø kariø orga-nizacinio darbo“16. Susirinkime dalyvavo plk.ltn. J. M. Laurinaitis (buvæs Centrinio lietuviøkariø komiteto atstovas), plk. Kazys Navakas (Si-biro lietuviø bataliono atstovas), plk. MykolasKalmantas (Smolensko lietuviø bataliono atsto-vas), plk. ltn. Pranas Gladutis (Rovno lietuviøbataliono atstovas), plk. Vladas Ingelevièius(226 lauko lietuviø ligoninës atstovas) ir mjr.K. Sabalys (226 lauko lietuviø ligoninës ir Ru-munø fronto kariø komiteto atstovas). Pirmi-ninkauti iðrinktas plk. ltn. J. M. Laurinaitis, sek-retoriauti – mjr. K. Sabalys. Susirinkime buvoapsvarstyta daugybë klausimø ir priimti tokienutarimai: 1) surengti paminëjimà ir sukviestivisus tarnavusius lietuviðkose formuotëse ir dir-busius kariniuose komitetuose bei organizaci-jose á suvaþiavimà; 2) ðiuo klausimu kreiptis ávyriausybæ ir praðyti sutikimo bei paramos;3) sudaryti organizaciná komitetà ið asmenø, at-

stovaujanèiø visoms lietuviðkoms struktûroms,kurios buvo Rusijos kariuomenëje. Ðiame susi-rinkime buvo iðrinktas Organizacinis komite-tas, kuriame Centriniam lietuviø kariø komite-tui atstovavo plk. J. M. Laurinaitis (Kariuome-nës ðtabo Spaudos ir ðvietimo skyriaus, Spaudosdalies vedëjas), ats. plk. ltn. Jurgis Byla (Valsty-bës tarybos narys) ir karo valdininkas Aleksan-dras Þilinskas (Kauno notaras), Pulkø formavi-mo komisijoms – ats. plk. Balys Giedraitis(VRM generalinis sekretorius), o atskiroms da-lims: Vitebsko batalionui plk. J. Ðarauskas (Ka-riuomenës ðtabo Spaudos ir ðvietimo skyriausvirðininkas), Smolensko – plk. M. Kalmantas(Kariuomenës ðtabo ypatingø reikalø karinin-kas), Rovno – plk. ltn. Pranas Gladutis (Kariuo-menës ðtabo Ypatingøjø reikalø karininkas), Si-biro – brg. gen. K. Navakas (Kariuomenës tieki-mo virðininkas), 226 lauko ligoninei – plk. Vla-das Ingelevièius (Karo sanitarijos virðininko pa-dëjëjas), Valko kavalerijos divizionui – ats. plk.ltn. Petras Guþas (advokatas, Lietuvos kariuo-menës kûrëjø savanoriø sàjungos pirmininkas).Komiteto sekretoriumi buvo iðrinktas mjr.K. Sabalys. Pirmasis Organizacinio komiteto po-sëdis ávyko vasario 20 dienà. Jame dalyvavo visiiðrinktieji atstovai. Kaip matyti ið pateikto sàra-ðo, Organizaciná komitetà sudarë aukðto rangoLietuvos kariuomenës karininkai, turintys ne-menkas pareigas valstybës tarnyboje. Toji aplin-kybë turëjo nemaþai átakos ne tik rengiant suva-þiavimà, bet ir kuriant paèià sàjungà.

Pirmame Organizacinio komiteto posëdyjebuvo nutarta, kad bûtinai reikia rengti 20 m. lie-tuviø kariø organizacinio darbo Rusijos kariuo-menëje sukakties minëjimà. Ðio renginio svar-bumas buvo motyvuojamas tokiais tikslais:1) tautiniø kariniø daliø kûrimo sàjûdá iðkeltikaip auklëjamàjá tautai ir valstybei reiðkiná, at-skleisti pirmàsias Lietuvos kariuomenës atgai-vinimo pastangas Rusijoje ir ávertinti anø laikø

15 V. B-nas. Lietuviø kariø sàjûdþio ir tautiniø lietu-viø daliø Rusijoje 1917–1919 m. dalyviø pirmasis suva-þiavimas (L.K.S.S.) // Karys. 1937, rugsëjo 9–16,Nr. 37–38.

16 Steigiamojo susirinkimo protokolas. 1937 m. vasa-rio 17 d. Ten pat, l. 1.

83

kariø darbà bei pasiaukojimà; 2) susieti Lietu-vos kariuomenës steigimà ir Nepriklausomybëskovas su pirmaisiais bandymais svetimos kariuo-menës sudëtyje kurti savo dalinius; 3) sudarytisàlygas susitikti ir pabendrauti 1917–1919 m.lietuviams kariams ir paakinti juos visomis iðga-lëmis stiprinti savos valstybës pamatus, 5) pa-skatinti istoriðkai iðtirti tà laikotarpá, apraðytiviskà, kas patirta, kad ateities kartoms liktø bentprisiminimai, nes raðytiniø dokumentø iðliko la-bai maþai. Tokiems tikslams ágyvendinti reikëjonemaþai laiko ir organizacinio darbo. Buvo svar-bu ne tik suorganizuoti suvaþiavimà, bet ir su-rinkti po visà Lietuvà iðsiblaðkiusius kareiviusir karininkus. Visiems einamiesiems organiza-ciniams darbams atlikti buvo iðrinktas Organi-zacinio komiteto prezidiumas ið 5 karininkø, ku-ris pasiskirstë pareigomis taip: pirmininkas ats.k. v. A. Þilinskas, sekretorius mjr. K. Sabalys,nariai – ats. plk. ltn. J. Byla, plk. J. Ðarauskas irplk. J. M. Laurinaitis17.

Pirmuose posëdþiuose buvo svarstoma su-vaþiavimo data, kuri buvo numatoma geguþæ –birþelio pradþioje. Taèiau iki tol dar reikëjo pa-rengti anketà ir surinkti þinias apie lietuviðkosedalyse ir organizacijose tarnavusius karius. Ko-vo 3 dienos posëdyje buvo priimtas nutarimasdël anketos, kuri vadinosi „1917–1919 m. tar-navusiø rusø kariuomenës lietuviø tautinëse da-lyse ir veikusiø Lietuviø Kariø Sàjungoje (komi-tetuose, suvaþiavimuose) anketa“. Buvo priim-tas ir kitas svarbus sprendimas – kreiptis á vy-riausybæ ir paaiðkinti rengiamo suvaþiavimosvarbà. Parengti memorandumà vyriausybei bu-vo pavesta ats. plk. K. Bylai ir plk. J. M. Lauri-naièiui. Trijuose memorandumo puslapiuose bu-vo nuðviestas visas lietuviðkø kariniø daliniø irorganizacijø Rusijoje kelias ir atskleista jø reikð-

më Lietuvos kariuomenei: „Pirmosios tautinëskariuomenës dalys, pirmoji kariðka organizaci-ja, kuri susidarë Rusijoje. Nors ta jëga ir negráþoorganizuotai á Tëvynæ, kaip norëjo, bet ji vis tieksavo misijà atliko. Gráþæ á Lietuvà kariai sudarëpirmàjá èia steigiamos kariuomenës kadrà, ku-ris pakëlë ant savo peèiø didelá organizaciná dar-bà. [...] taigi èia turime nenutraukiamà mûsø gin-kluotosios jëgos ne tik istoriná, bet ir dar gyvàryðá su anomis didvyriðkomis pastangomis su-daryti tokià pat jëgà 1917–1919 m. Rusijoje.“18

Pabaigoje buvo praðoma pagalbos – padëti su-rengti suvaþiavimà ir iðplatinti anketas po visàLietuvà. Svarbiausia buvo gauti sutikimà suðauk-ti suvaþiavimà ir praneðti apie já per spaudà irradijà. Ne maþiau aktualus buvo ir nemokamøkelioniø traukiniu, autobusu ar laivu atvykstan-tiems dalyviams uþtikrinimas. O suvaþiavimodalyvius buvo praðoma „laikyti [...] kariuome-nës sveèiais, parûpinti jiems nemokamà nakvy-næ, maistà, duoti progos aplankyti kariuomenësdalis, parûpinti suvaþiavimo vietà (pvz., Valsty-bë teatre), surengti Valstybës teatro spektaklá,leisti pristatyti visø anø laikotarpio dalyvius irpasiþymëjusiø asmenø apdovanojimo garbës þen-klais projektà, nekeliant klausimo apie jokiasmedþiagines kompensacijas“19. Jau ðiame me-morandume randame pirmà uþuominà, kad „Or-ganizacinis komitetas ne tik nori surengti suva-þiavimà, bet ir turi minèiø bei norø ásteigti [...]nuolatinæ organizacijà, kuri nepriklausomybësstiprinimo pagrindais atstovautø anø laikø ka-rius, [...] padëtø atsiminimais spaudoje nuðviesti1917–1919 m. laikotarpá“20. Buvo pabrëþiama,kad tokiø organizacijø yra visose naujose valsty-bëse, bet ðá klausimà Organizacinis komitetassutiko apsvarstyti vëliau.

17 Organizacinio komiteto protokolas Nr. 2. 1937 m.vasario 23 d. Ten pat, l. 4.

18 Memorandumas... // Ten pat, l. 11.19 Ten pat, l. 12.20 Ten pat.

84

Pateiktas memorandumas Vyriausybës bu-vo priimtas palankiai ir paþadëta praðoma para-ma. Prie suvaþiavimo rengimo darbø þadëjo pri-sidëti Vidaus, Þemës ûkio, Susisiekimo ir kt.ministerijos, o kraðto apsaugos ministras brg. gen.Stasys Dirmantas net sutiko globoti suvaþiavi-mà. Ministrø kabineto nutarimu buvo leista su-teikti susisiekimo lengvatø, kariuomenei priim-ti delegatus kaip sveèius, o per radijà buvo leistaskelbti informacijà apie rengiamà suvaþiavimà.

Nesnaudë ir Organizacinis komitetas. Jis sa-vo lëðomis bei pastangomis iðleido atsiðaukimà„Vyrams, tarnavusiems 1917–1919 m. lietuviøtautinëse dalyse Rusijoje bei dalyvavusiems Lie-tuviø kariø sàjungoje (komitetuose, suvaþiavi-muose)“, kuris kvietë ne visus rusø kariuome-nës karius. Tai ne ginklo draugø ar kombatantø,kaip kitose ðalyse, suvaþiavimas, o tik tø, kuriedalyvavo lietuviðkose kariuomenës dalyse ir ko-mitetuose ar suvaþiavimuose. Nors buvo nori-ma iðvengti nesusipratimø, atsirado nemaþai as-menø, kurie ðá suvaþiavimà vadino buvusiø Ru-sijos kariø suvaþiavimu. Nors tokiø vertinimøbuvo, paèiame suvaþiavime dalyvavo tik tie, ku-rie uþpildë iðsiuntinëtas anketas ir atitiko Orga-nizacinio komiteto nustatytus kriterijus. Á daly-viø sàraðus buvo átraukta 1050 þmoniø, o atvyko868 þmonës, beveik 83% visø ásiregistravusiø21.

Visos Organizacinio komiteto pajëgos buvomestos suvaþiavimui ruoðti. Ðiam darbui atliktibuvo sudaryta komisija, kurios nariai pasiskirs-të darbais: mjr. J. Ðarauskas turëjo, susitaræs suKaro muziejaus virðininku, surasti dailininkà,kuris sukurtø þenklà. Þenklo mintis buvo – „Anølaikø (þalia balta raudona) papuoðtas skydas anttokio pat trikampio pavidalo kaspino“22, maiti-nimu turëjo rûpintis brg. gen. K. Navakas, dëlnuolaidø kelionei su susisiekimo ministru turë-

jo tartis ats. plk. K. Giedraitis. Stengiantis kuoplaèiau informuoti buvusius karius apie rengia-mà suvaþiavimà, buvo nutarta tai paskleisti perbaþnyèias. Ðá darbà atlikti papraðytas ðio Sàjû-dþio dalyvis kunigas prof. Juozapas Meðkaus-kas. Jis pasirûpino, kad bûtø iðsiøsti kreipimaisivisiems vyskupams. Skelbimai ir atsiðaukimaiapie rengiamà suvaþiavimà buvo kabinami vie-ðose vietose ne tik Kaune, bet ir visuose mies-tuose bei miesteliuose. Juose buvo nurodytas su-vaþiavimo tikslas – „[...] prisiminti ir primintimûsø jaunajai kartai, kad lietuviai, bûdami ir sve-timame kraðte iðblaðkyti ir sunkiø aplinkybiøvarþomi, siekë savo Tëvynei ðviesesnës ateities,ir, neþiûrëdami pavojø, steigë tautai (jos nepri-klausomybei ginti) ginkluotà pajëgà“23. Kvies-damas buvusius karius á suvaþiavimà, Organiza-cinis komitetas priminë jiems, kad atvyktø apsi-rengæ paradinëmis uniformomis arba ðventiniaiskostiumais su visais turimais Lietuvos valstybësir carinës Rusijos ordinais ir medaliais ir pasi-imtø visas relikvijas, kurios primena jø dalyva-vimà lietuviø tautiniame sàjûdyje Rusijoje: liu-dijimus, laiðkus, protokolus, nuotraukas, unifor-mas, antspaudus ir kita.

Visas organizacinis suvaþiavimo rengimodarbas buvo apraðomas spausdintuose pra-neðimuose. Jau rugsëjo pradþioje praneðimeNr. 1 buvo raðoma, kad „Suvaþiavime paskaitasskaitys prof. Ignas Jonynas ir Stasys Ðilingas. Pir-masis prelegentas turëjo supaþindinti su praei-ties lietuviais kariais, o antrasis – prisimins pir-muosius þygius Rusijoje, siekiant Lietuvos lais-vës. Taip pat turëjo bûti suvaidintas ir BorisoDauguvieèio reþisuotas veikalas „Mûsø auku-ras“, o anketas jau uþpildë apie 1000 bûsimødalyviø, tarp kuriø yra 8 atsargos ir 5 aktyviostarnybos generolai, apie 150 ávairiø laipsniø ka-

21 V. B-nas // Karys.22 Organizacinio komiteto protokolas Nr. 6. 1937 m.

geguþës 10 d. Ten pat, l. 30. 23 Informacinis lapelis. Ten pat, l. 77.

85

rininkø, keletas ministrø, profesoriø ir kitø þy-miø visuomenës þmoniø“24. Ið viso buvo iðleisti3 informaciniai praneðimai. Daug dëmesio bu-vo skirta spaudai informuoti. Á suvaþiavimà bu-vo pakviesti ne tik Lietuvos, bet ir uþsienio ko-respondentai. Bendradarbiauti su spauda buvopatikëta Vytautui Bièiûnui. Suvaþiavimui pa-ruoðti Organizacinis komitetas surengë 20 po-sëdþiø ir apsvarstë apie 50 klausimø25.

Tautinio ir karinio sàjûdþiodalyviø suvaþiavimas

Pirminiuose Organizacinio komiteto planuosesuvaþiavimas buvo numatytas geguþës ar birþeliopradþioje, taèiau norint suteikti jam daugiau ið-kilmingumo ir átraukti á bendrus Tautos ðventësrenginius, jo data buvo paskirta rugsëjo 7–8-àdienomis. O dalyviø registracija prasidëjo rug-sëjo 6 dienà 16 val. Vytauto Didþiojo karo mu-ziejaus sodelyje. Ten buvo iðdalyta suvaþiavimoprograma ir prisegti trispalviai – þali, balti, rau-doni (ano meto tautinës vëliavos spalvø) kaspi-nëliai. Registracija buvo tæsiama ir ankstø rug-sëjo 7 dienos rytà, o 9 val. visi suvaþiavimo daly-viai pradëjo rikiuotis iðkilmingai eisenai. Visomseisenoms ir rikiuotëms vadovavo brg. gen. Vin-cas Vitkauskas. Dalyviai susirikiavo po 4 eilëje,o eisenà sudarë muziejaus orkestras, tautiniø da-liø vëliavos, generolai, Petrogrado centrinis lie-tuviø kariø komitetas ir Smolensko pulkø stei-gimo komisija, atskirasis Vitebsko batalionas,atskirasis Smolensko batalionas, atskirasis Rov-no batalionas, Vytauto Didþiojo Sibiro batalio-nas, Valko kavalerijos eskadronas, Ungënø 226lauko ligoninë ir komitetø, suvaþiavimø daly-viai bei sàjungos nariai, nebuvæ jokiose dalyse.Eisenoje dalyvavo keturios vëliavos: Vytauto Di-

dþiojo Sibiro bataliono, dvi Vitebsko batalionoir XII rusø armijos kariø sàjungos. Visos ðiosvëliavos buvo saugomos Karo muziejuje. Á eise-nos dalyvius kreipësi muziejaus virðininkas brg.gen. Vladas Nagevièius, taip pat ðio sàjûdþio da-lyvis. Savo kalboje jis paþymëjo didelæ tautiniosàjûdþio Rusijoje reikðmæ Lietuvos nepriklau-somybei ir prisiminë kaip „[...] sàjûdþio dalyviaiPetrapilio lietuviø seime iðvaikë „zuikius“, ku-riems buvo baisus nepriklausomos Lietuvos var-das“26. Karo muziejaus virðininkas pabrëþë, kadtos vëliavos, kurios dabar plazda eisenos prieky-je, niekada iki tol nebuvo iðneðtos ið muziejaus,o tokià iðkilmingà dienà jos buvo duotos tiems,kurie sunkià valandà svetimoje þemëje ruoðësiginti Lietuvos nepriklausomybæ. Taip pat buvoperskaityti ðiø vëliavø steigimo dokumentai, ku-rie taip pat buvo saugomi muziejuje. Po brg. gen.V. Nagevièiaus kalbos vis eisena pajudëjo á arki-katedrà bazilikà. Visà kelià eisenos dalyviai„Kauno visuomenës buvo sutikti ovacijomis“27.

Ðv. Miðios prasidëjo 10 val. Jas laikë buvæsIV armijos kapelionas, sàjûdþio dalyvis kun. prof.Juozapas Meðkauskas. Pamokslà pasakë taip patdalyvavæs organizuojant tautines dalis kun. Kon-stantinas Ðleinius. Jis paþymëjo, kad „Tie sàjû-dþiai mums yra itin reikðmingi, nes jø metu rusødalyse susiformavo pats mûsø narsios kariuo-menës branduolys“28. Kun. K. Ðleinius savo pa-moksle prisiminë ir þuvusius karius, kurie nesu-laukë ðio graþaus minëjimo ir pakvietë visus su-kalbëti uþ juos maldà. Dar prieð pamaldas buvopagerbti þuvæ Vytauto Didþiojo Sibiro batalio-no kariai, kuriems paminklinë lenta su jø pavar-dëmis 1924 m. buvo árengta Vytauto baþnyèioje.Ten buvo padëtas sidabrinis vainikas. Po pamal-dø visi sugráþo á Karo muziejaus sodelá ir iðsi-

24 Praneðimas Nr. 1. Ten pat, l. 86–87.25 V. B-nas // Karys. 1937, rugsëjo 9–16, Nr. 37-38.

26 Ten pat.27 Atsiliepimas apie suvaþiavimà // LCVA. F. 1446,

ap. 1, b. 1, l. 101.28 Ten pat.

86

skirstë pietø á Lietuvos kariuomenës kareivines.Apie 500 suvaþiavimo dalyviø buvo apnakvin-dinti husarø pulko kareivinëse ir ten gavo karei-vio daviná.

Iðkilmingas darbo posëdis prasidëjo 15 val.Valstybës teatre. Prie ilgo stalo scenoje susëdoOrganizacinio komiteto ir suvaþiavimo prezi-diumo nariai. Atidarydamas suvaþiavimà kalbëjoOrganizacinio komiteto pirmininkas Aleksan-dras Þilinskas. Apþvelgæs pagrindinius tautiniosàjûdþio kûrimo aspektus, prelegentas pabrëþë,kad „[...] dabar mes susitelkëme ðioje vietoje netam, kad pateiktume kokias sàskaitas tëvynei uþmûsø darbus. [...] kad telkëmës prie savø, lietu-viðkø vëliavø tik todël, kad reikiant savo kaulaisnugrástume kelià á laisvàjà Lietuvà, [...] ir dabarneuþgeso tas pats pasiryþimas, [...] vël tà paèiàaukà tëvynei aukosime, o tëvynës ir Tautos Vadopaðaukti daugelis jau praþilusias bei þilstanèiasgalvas uþ tëvø þemæ, uþ savo tautos laisvæ ir gar-bæ nedvejodami dësime“29. Po praneðimo A. Þi-linskas á suvaþiavimo garbës prezidiumà pakvie-të Ministrà Pirmininkà, Seimo Pirmininkà irkraðto apsaugos, vidaus, þemës ûkio ir susisieki-mo ministrus, Kariuomenës ðtabo virðininkà,ministrà Valdemarà Vytautà Èarnecká (nepapras-tasis pasiuntinys ir ágaliotasis ministras prie Kri-vinalo (imperatoriaus sosto) Romoje) ir brg. gen.V. Vitkauskà. Á darbo prezidiumà buvo pakvies-tas Kauno miesto burmistras ats. plk. ltn. Anta-nas Merkys, o jo pavaduotojais div. gen. Edvar-das Adamkavièius ir A. Þilinskas, nariais – brg.gen. V. Nagevièius, gen. K. Navakas, ats. plk.J. Byla, ats. plk. B. Giedraitis, inþ. Juozas Janke-vièius, ats. plk. ltn. P. Guþas ir prof. J. Elisonas.Sekretoriatas buvo sudarytas ið ats. kpt. AntanoKudirkos, ats. ltn. Antano Babiliaus, karininkoTeofilio Kolalio, ats. k. v. Antano Vokietaièio ir

V. Bièiûno30. Visi pasiûlytieji á prezidiumà kan-didatai buvo vienbalsiai karðtais plojimais iðrink-ti. Posëdþio pirmininkas ats. plk. ltn. A. Merkyspadëkojo uþ garbæ ir pasitikëjimà, kurá jam pa-reiðkë visi susirinkusieji, ir pakvietë pirmajai pa-skaitai prof. I. Jonynà, kuris supaþindino su se-novës lietuviø kariuomene, jos tvarka ir ginkluo-te. Po ðios paskaitos buvo numatyta perskaitytipraneðimus apie kiekvienà tautinæ dalá, veikusiàRusijoje, bet dël laiko stokos buvo perskaitytitik keturi praneðimai. Ats. plk J. Byla supaþin-dino su Lietuviø kariø sàjungos Centrinio komi-teto veikla Petrapilyje, ats. plk. ltn. P. Guþas kal-bëjo apie lietuviðkiems pulkams steigti komisi-jos veiklà Smolenske, prof. J. Elisonas pasidali-jo atsiminimais apie veiklà Vitebske ir plk.J. Ðarauskas – apie atskiro Vitebsko lietuviø ba-taliono veiklà. Iðklausius ðiuos praneðimus, pir-mininkaujantysis pasiûlë kitus praneðimus pa-skelbti spaudoje. Posëdþio pabaigoje buvo pa-siûlyta priimti Lietuvos kariø sàjûdþio suvaþia-vimo rezoliucijà, kurioje buvo pasidþiaugta Lie-tuvos ir jos kariuomenës laimëjimais, prie kuriøprisidëjo ir ðio suvaþiavimo dalyviai. Taip patbuvo kvieèiama nepamirðti, kad atkûrus Lietu-vos nepriklausomybæ, yra ir tolesnis „[...] mûsøtautos siekimas – sujungti visas Lietuvos þemesvienoje nepriklausomoje valstybëje. [...] Pasau-lio piktos jëgos nerimsta. Jos vël bando sukeltikruvinuosius tautø vaidus. [...] Su tuo piktu ko-voti ir Lietuvà ginti mes pasiþadame visomis ið-galëmis, iki mûsø silpnëjanèios jëgos ir retëjan-èios eilës tai leis“31.

Valstybës teatre 20 val. buvo parodyta tik Lie-tuviø kariø sàjûdþio suvaþiavimo dalyviams skir-ta B. Dauguvieèio misterija „Mûsø aukuras“.Spektaklyje dalyvavo ir Lietuvos RespublikosPrezidentas Antanas Smetona.

29 Atsiliepimas apie suvaþiavimà // LCVA. F. 1446,ap. 1, b. 1, l. 101.

30 Suvaþiavimo garbës prezidiumas. 1937 m. rugsëjo7 d. 15 val // LCVA. F. 1446, ap. 1. b. 1, l. 109.

31 V. B-nas. L. K. S. S. pirmoji rezoliucija. Ten pat.

87

Treèioji suvaþiavimo diena, rugsëjo 8-oji, bu-vo ir Tautos ðventë. Lietuviø kariø sàjûdþio daly-viai ásijungë á bendrus ðios ðventës renginius. Di-dþiausios iðkilmës vyko Karo muziejaus sodely-je, kur susirinko kariuomenës dalys, ávairios or-ganizacijos ir tautinio sàjûdþio Rusijoje dalyviai.Po gëliø padëjimo prie Neþinomo kareivio ka-po ir iðkilmingo Karo muziejaus bokðto varpøpaðventinimo ir parado Donelaièio gatvëje sàjû-dþio dalyviai susirinko karo muziejaus didþio-joje salëje, kur suvaþiavimas tæsësi. Pirmasis svei-kinimo þodá tarë Prezidentas A. Smetona. Savokalboje jis pasakë: „Mes dþiaugdamës sveikina-me tautinës ðventës proga susirinkusius ano me-to karius, kaip mûsø kariuomenës pirmtakus,paplitusius po visà kraðtà ir dirbanèius savo dar-bà, ir reiðkiame giliausios pagarbos tiems jødraugams, kurie paaukojo savo gyvybæ Lietuvai,bûdami lietuviø kariø eilëse, svetimoje arba sa-vo ðalyje.“32 Prezidento kalba buvo sutikta ova-cijomis, kurios buvo „[...] kupinos lietuviø retaiteparodomo dþiûgavimo, entuziazmo“33. Orga-nizacinio komiteto pirmininkas A. Þilinskas ðia-me posëdyje perskaitë iðkilmingà raportà, ku-riame buvo pristatyta tautinio sàjûdþio istorijair pateikti skaièiai apie ðio sàjûdþio delegatus,dalyvaujanèius suvaþiavime. O paskutiniais þo-dþiais A. Þilinskas visø vardu pasiþadëjo kol busgyvi tarnauti tëvynei Lietuvai ir papraðë Prezi-dento „[...] paimti mus visus savo valdþion ir glo-bon“34. Suvaþiavimas buvo baigtas sveikinimais.Susirinkusiuosius þodþiu sveikino kariuomenësvadas gen. ðt. plk. Stasys Raðtikis, atsargos kari-ninkø vardu ats. plk. B. Giedraitis, Lietuvos ka-riuomenës kûrëjø savanoriø sàjungos – ats. plk.

ltn. P. Guþas, Ðauliø sàjungos – plk. Pranas Sala-dþius, o raðtu sveikino Skautø sàjunga, teisingu-mo ministras Stasys Ðilingas, „Jaunosios Lietu-vos“ sàjunga, Þydø kariø, dalyvavusiø Lietuvosnepriklausomybës atvadavime, sàjunga, VladasNatkevièius ið Paryþiaus, plk. ltn. Jonas Lauri-naitis ið Èekoslovakijos, Juozas Jovarauskas,Lietuvos konsulas Liepojoje, ir kiti á suvaþiavi-mà negalëjæ atvykti sàjûdþio dalyviai.

Ðventë tæsësi husarø kareiviniø valgykloje.Ten susirinkusius Lietuviø kariø sàjûdþio daly-vius apsilankymu pagerbë Prezidentas A. Sme-tona ir kartu papietavo. Po pietø Prezidentas darkartà kreipësi á karius. Jo þodþiai buvo sutiktidþiaugsmingais ðûksniais. Iðeinantá A. Smetonàiki automobilio kariai nuneðë ant rankø. Po pie-tø, 20 val., kino teatre „Forum“ visi paþiûrëjopirmà garsiná Petro Babicko ir operatoriaus, kû-rëjo savanorio ir Klaipëdos sukilimo dalyvis Al-fonso Þibo filmà „Lietuva nepriklausomybæ at-gavus“. Filmo perþiûra baigësi iðkilmingas Lie-tuviø kariø sàjûdþio suvaþiavimas.

Nemaþà straipsnio dalá skyrëme vien suva-þiavimui apraðyti. Galëtø kilti klausimas, ar taitikslinga. Manytume, kad taip. Ðis suvaþiavimasir visas jo paruoðiamasis darbas padëjo tvirtuspagrindus naujai buvusiø kariø organizacijai.Toks sàjungos kûrimas nebuvo áprastas to metoLietuvoje. Daugelis kitø buvusiø kariø organi-zacijø savo veiklà pradëjo keliø iniciatoriø dëkair tik per ilgesná laikà surinkdavo savo narius. Oðioji organizacija pirmiausia iðplatino anketas irsuþinojo, kiek potencialiø nariø galëtø bûti joje.Reikia pripaþinti, kad ne visi, kurie uþpildë an-ketas ir dalyvavo suvaþiavime, tapo ðios organi-zacijos nariais. Tam kliudë tai, kad kai kurie bû-simieji jos nariai buvo aktyvios tarnybos kari-ninkai. Norint dalyvauti visuomeninëje organi-zacijoje, jiems reikëjo gauti savo vado leidimà.Tai nebuvo didelë problema, bet tarnyba atim-davo didþiàjà laiko dalá, tad dalyvavimas organi-

32 Valstybës Prezidento Antano Smetonos kalba, pasa-kyta Lietuviø kariø Rusijoje sàjûdþio 20 metø sukakèiaipaminëti (Rugsëjo 8 d. Karo Muziejuje). Garbë ir meilëtëvynës gynëjams // Kardas. 1937, rugsëjo 15, Nr. 18.

33 V. B-nas. Iðkilmingas posëdis. Ten pat.34 Ten pat.

88

zacijos veikloje su tarnyba buvo sunkiai suderi-namas. Á Kariuomenës pirmûnø sàjungos veiklàásitraukë daugiausia atsargoje buvæ karininkai irkareiviai. Svarbus buvo ir toks platus paèios idë-jos pavieðinimas. Iki ðio suvaþiavimo asmenys,kurie dalyvavo tautiniame judëjime Rusijoje, tikkeletà kartø bandë susirinkti . Pirmasis to metoávykiø priminimas buvo 1924 m. gruodþio 9 d.,kai Vytauto baþnyèioje buvo atidengta atmini-mo lenta Vytauto Didþiojo Sibiro bataliono ka-riams, bolðevikø nuþudytiems tolimajame Sibi-re. Tuo metu sukako penkeri metai nuo to ðiur-paus ávykio, kai 1919 m. gruodþio 9 d. penkikarininkai ir trys kareiviai buvo sukapoti kar-dais, o vienas karininkas nuðautas. Sibiro lietu-viø bataliono kariai prisimindavo savo draugus.Apie jø aukà karinëje spaudoje pasirodë ne vie-nas straipsnis35. 1928 m. vasario 12 d. ávyko Ru-munijos fronto lietuviø kariø suvaþiavimas. Susi-rinkusieji pasidalijo atsiminimais, aplankë Karomuziejø ir, pasveikinæ ðalies Prezidentà ir kraðtoapsaugos ministrà, iðsiskirstë. Apie suvaþiavimàstraipsná paraðë kpt. K. Sabalys36. 1934 m. mjr.K. Sabalio atsiminimai apie lietuviø karius Ru-munijos fronte buvo iðspausdinti „Vaire“37. Ðiestraipsniai ir padaryti darbai rodo, kad buvo no-ras susitikti su senais kovos draugais, dalytis at-siminimais, bet neturime duomenø, kad tuosesusitikimuose bûtø iðkelta idëja ákurti savo or-ganizacijà. Galima daryti prielaidà, kad mintisjà kurti gimë Kazio Sabalio galvoje, nes jis buvone vieno susitikimo ir straipsnio autorius.

Toks iðkilmingas ir aktyviai Vyriausybës irPrezidento paremtas tautinio sàjûdþio dalyviøsuvaþiavimas sudarë palankias sàlygas kurti Ka-

riuomenës pirmûnø sàjungà. Dëmesys ir pagar-ba suvaþiavimo dalyviams reiðkë, kad ir ateityjejie gali tikëtis savo veiklos ir nuopelnø ávertini-mo ir pripaþinimo.

Kariuomenës pirmûnøsàjungos ásteigimas

Sprendimas kurti Kariuomenës pirmûnø sàjun-gà buvo priimtas pirmame iðkilmingame posë-dyje Valstybës teatre 1937 m. rugsëjo 7 d. Toksnoras buvo motyvuojamas bûtinybe áamþinti „[...]anø laikø veiklà ir jà palaikyti savitarpyje ir tau-toje, suvaþiavimas iðrinko ágaliotiniø komite-tà“38. Á komitetà buvo iðrinkti 25 asmenys. Jøveiklà koordinavo Organizacinis komitetas, ku-ris buvo iðrinktas suvaþiavimui rengti. Ðis komi-tetas tæsë darbà siekdamas sukurti tautinio lie-tuviø sàjûdþio dalyvius vienijanèià organizacijà.Lapkrièio 5 dienà Organizacinio komiteto na-riai savo jau septynioliktame posëdyje nuspren-dë, kad kuriamos organizacijos ástatø projektàturi paruoðti 25 ágaliotiniø komitetas iki lapkri-èio 23 dienos39. Buvo nutarta juos visus pakvies-ti á bendrà posëdá gruodþio 12 dienà. O Organi-zacinio komiteto nariai dirbo toliau ágyvendin-dami ir kitas savo idëjas. Viena tokiø buvo su-kurti medalá, kuris bûtø teikiamas asmenims,aktyviai dalyvavusiems tautiniame sàjûdyje Ru-sijoje. Buvo apsvarstytas medalio projektas ir nu-tarta, kad medalio averse bûtø áraðas „Uþ Lietu-vos laisvæ. Kariuomenës pirmûnai“, o reverse –„1917–1919“40. Gruodþio 9-osios posëdyje jaubuvo pristatyti Kariuomenës pirmûnø sàjungosástatai. Juos pataisyti buvo pavesta ats. plk.

35 Tëvynës gandas // Karys. 1930 m. – Vytauto D. –m. gruodþio 11, Nr. 50.

36 Kpt. K. Sabalys // Buvusiø rumunø fronto lietuviøkariø suvaþiavimas // Kardas. 1928, kovo 10, Nr. 7.

37 Adm. mjr. K. Sabalys. Prieð 16 metø. Lietuviaikariai Rumunø fronte (Atsiminimai) // Vairas. 1934,vasaris. Nr. 2, t. X, p. 151–161.

38 A. mjr. K. Sabalys. Kariuomenës pirmûnø sàjunga //Kardas. 1938, p. 45.

39 Organizacinio komiteto protokolas Nr. 17 // LCVA.F. 1446, ap. 1, b. 1, l. 111.

40 Organizacinio komiteto protokolas Nr. 19. Tenpat, l. 116.

89

B. Giedraièiui. Ðá darbà jis turëjo atlikti ikigruodþio 11dienos posëdþio, á kurá buvo numa-tyta pakviesti 25 iniciatyvinio komiteto narius.Suvaþiavimo iðrinkto komiteto nariai sutartàdienà susirinko Karininkø ramovëje. Jø dieno-tvarkëje buvo numatyta iðrinkti susirinkimo pre-zidiumà, iðklausyti Organizacinio komiteto pra-neðimà, priimti ástatø ir medalio projektus, ið-rinkti nuolatiná vykdomàjá organà ir apsvarstytiávairius sumanymus. Dvideðimt penkiø inicia-toriø komitetà sudarë ðie karininkai: div. gen.E. Adamkavièius (II p. div. vadas), A. Þilinskas(Kauno I notaras), inþ. J. Janulevièius (Susisie-kimo ministerijos generalinis sekretorius), ats.brg. gen. Juozas Grigaitis (Lietuvos Vyriausiojotribunolo teisëjas), ats. plk. J. Byla (Valstybëstarybos narys), ats. plk. ltn. Juozas Papeèkys(Valstybës tarybos narys), ats. plk. ltn. P. Guþas(advokatas, LKKSS pirmininkas), brg. gen.K. Navakas (kariuomenës intendantas), brg. gen.V. Vitkauskas (kariuomenës ðtabo pëstininkøinspektorius), plk. J. Ðarauskas (kariuomenësðtabo Spaudos ir ðvietimo skyriaus virðininkas),plk. V. Ingelevièius (Karo sanitarijos virðininkopadëjëjas), plk. M. Kalmantas (kariuomenës ðta-bo Ypatingøjø reikalø karininkas), plk. ltn. Jo-nas Vëgelis (Ðiauliø apskrities komendantas),ats. mjr. Petras Gudelis (ûkininkas), V. Bièiûnas(þurnalistas), mjr. K. Sabalys (Rikiuotës skyriausadministracinës dalies vedëjas), dël tarnybos ne-dalyvavo (ats. brg. gen. Julius Èaplikas, ats. plk.B. Giedraitis, ats. plk. ltn. A. Merkys, plk. PetrasGenys, plk. Juozas Tumas, ágaliotasis ministrasV. Èarneckis, ats. kpt. L. Natkevièius)41. Susi-rinkusieji svarstë ástatø projektà, bet, radus re-dakciniø netikslumø, ats. plk. J. Bylai ir plk. ltn.J. M. Laurinaièiui buvo pavesta juos pataisyti.Taip pat buvo nutarta á komitetà kooptuoti dar

septynis asmenis: ats. div. gen. Jurgá Kubiliø, ats.div. gen. Jonà Bulotà, brg. gen. V. Nagevièiø, brg.gen. Kazá Musteiká, kun. prof. J. Meðkauskà, ats.kpt. Jonà Þilinskà, ats. ltn. dr. Kazá Nasvytá,ats. ltn. A. Babiliø42. Ðiame posëdyje buvo ið-rinkta ir sàjungos vadovybë.

Registruoti teikiamuose ástatuose buvo ap-tarti sàjungos valdantieji organai. Vyriausiasis –atstovø suvaþiavimas, kuris renkamas kas dvejimetai ir turi teisæ keisti ástatus, svarstyti Vyriau-siosios valdybos iðkeltus klausimus, rinkti Tary-bà, revizijos komisijà ir garbës teismà. Suvaþia-vimà ðaukia, jo vietà ir laikà bei darbø tvarkànustato Vyriausioji valdyba. Ðá vadovaujantá or-ganà ir iðrinko ágaliotiniø komitetas, kuris pagalástatus beveik atitiko tarybos ágaliojimas. ÁstatøII skyriaus 12 punkte raðoma, kad „Tarybà suda-ro 25 nariai ir 5 kandidatai. Jie renkami papras-ta balsø dauguma dvejiems metas“43. Ðis orga-nas renka pirmininkà ir Vyriausiàjà valdybà, ku-ri kartu yra ir Tarybos prezidiumas. Kadangi Ta-rybà sudarë nemaþai asmenø, ji spræsdavo tikesminius organizacijos veiklos klausimus: nu-statydavo planus, skirdavo skyriø pirmininkusir ávairias komisijas darbams atlikti, tvirtindavometinæ veiklos ir turto apyskaità, spræsdavo Vy-riausiosios valdybos, Tarybos nariø ir skyriø val-dybø problemas, priimdavo sprendimà dël ne-kilnojamojo turto ir kt. Tarybos pirmininkaskviesdavo Tarybos nariø posëdþius bent du kar-tus per metus. Visas organizacinis ir vykdoma-sis darbas buvo sukoncentruotas Vyriausiosiosvaldybos rankose. Jà sudarë 7 nariai ir 3 kandi-datai, kurie buvo renkami paprasta balsø daugu-ma vieneriems metams. Jie privalëjo atstovautisàjungai visuose reikaluose, priþiûrëti komisijødarbà, vadovauti skyriams, valdyti sàjungos tur-tà ir atsiskaityti Tarybai uþ veiklà. Vyriausioji

41 Organizacinio komiteto protokolas Nr. 21. 1937 m.gruodþio 11 d. Ten pat, l. 117.

42 Ten pat.43 Kariuomenës pirmûnø sàjungos ástatai. Ten pat,

l. 124.

90

valdyba ið savo þmoniø rinkdavo pirmininkà irdu pavaduotojus, sekretoriø bei du narius.

Á pirmàjà kuriamos sàjungos valdybà buvoiðrinkti: ats. plk. J. Byla., brg. gen. K. Navakas,mjr. K. Sabalys, plk. J. Ðarauskas, ats. plk.B. Giedraitis, o kandidatais liko plk. M. Kal-mantas, plk. ltn. J. M. Laurinaitis, ats. plk. ltn.J. Papeèkys. Vyriausiosios valdybos pirmininkuvienbalsiai buvo iðrinktas ats. k. v. AleksandrasÞilinskas. Taip pat tà dienà buvo iðrinkta ir Re-vizijos komisija bei Garbës teismas. Pastaràjá su-darë trys generolai: div. gen. E. Adamkavièius,brg. gen. V. Nagevièius, ats. brg. gen. J. Èaplikas.Revizijos komisijoje pradëjo darbuotis inþ.J. Jankevièius, ats. div. gen. J. Kubilius ir ats.brg. gen. J. Grigaitis. Garbës teismas ir Revizi-jos komisija, be trijø nariø, dar turëjo po du kan-didatus.

Oficialiai Kariuomenës pirmûnø sàjunga bu-vo áregistruota apskrities virðininko administra-cijoje 1937 m. gruodþio 31 d. ir áraðyta á Vidausreikalø ministerijos Draugijø registrà Nr. 767944.Pirmasis posëdis po registracijos ávyko jau 1938 m.sausio 7 d. Karininkø ramovëje. Nors archyvi-niuose dokumentuose posëdþiø protokolai nu-meruojami nuo pirmojo Organizacinio komite-to posëdþio, sausio 7 dienos posëdis buvo22 vienminèiø, kurie jau turëjo organizacijà, apiekurià svajojo, manyèiau, nuo pirmøjø Organiza-cinio komiteto veiklos dienø, susitikimas. Buvosvarstyta nemaþai svarbiø jaunai organizacijaiklausimø. Norëta kuo plaèiau paskleisti jos idë-jas ir pritraukti kuo daugiau nariø, tad nutartaiðleisti ástatus maþdaug 2000 egzemplioriø. Sà-jungos nariai galëjo bûti kariai pirmûnai, kuriepateikia pareiðkimà Vyriausiajai valdybai nuro-dydami reikalaujamas þinias. Jø tikslumas pri-reikus gali bûti paliudijamas vieno kariuome-

nës pirmûno. Ástodami á sàjungà nariai pasiþadaremti jos darbus ir dalyvauti veikloje, vykdytiTarybos ir Vyriausiosios valdybos nurodymus beimokëti 1 lito metiná nario mokestá45. Sàjungosnariams suteikiama teisë rinkti ir bûti iðrink-tiems á organizacijos valdomuosius organus.

Kariuomenës pirmûnø sàjungai, kaip nei ku-riai kitai buvusiø kariø organizacijai, iðkilo vie-nas gan svarbus klausimas dël tikrosios tarny-bos karininkø dalyvavimo sàjungos veikloje. Tau-tiniame sàjûdyje dalyvavo nemaþai tuo metu jauaukðtus laipsnius turëjusiø karininkø. Norëda-mas dalyvauti KPS veikloje, pagal Karinës tar-nybos ástatymo paragrafà Nr. 45, kiekvienas tik-rosios tarnybos karininkas ar kareivis, karo val-dininkas turëjo gauti savo vadovybës leidimà da-lyvauti konkreèioje visuomeninëje organizaci-joje. Norëdama palengvinti tà procesà, Vyriau-sioji valdyba nutarë pati praðyti kraðto apsaugosministro ir kariuomenës vado leisti dalyvauti sà-jungos veikloje kariams ir civiliams tarnauto-jams. Toká praðymà ir buvo ápareigoti parengtiVyriausiosios valdybos pirmininkas ats. k. v.A. Þilinskas ir ats. plk. J. Byla46. Kariuomenëspirmûnø sàjunga tiek kokybiðkai, tiek kiekybið-kai augo labai sparèiai. Jau antrame posëdyje poáregistravimo valdyba nutarë ásigyti sàjungos vë-liavà. Ji turëjo bûti trijø spalvø – þalia, balta,raudona, o jos vienoje pusëje, centre, þaliame sky-de baltas Vytis, o virð Vyties uþraðas „Uþ Lietu-vos laisvæ“, o apaèioje – „1917–1919“. Kitojevëliavos pusëje turëjo bûti uþraðas „Kariuome-nës pirmûnø sàjunga“. Skubiai buvo ruoðiamasir statuto, medalio ir jo neðiojimo taisykliø pro-jektas ir steigiami skyriai.

44 VRM Raðtas apie sàjungos registracijà. Ten pat,l. 123.

45 Kariuomenës pirmûnø sàjungos ástatai. III. Nariøástojimo, iðstojimo ir paðalinimo tvarka. § 25. Ten pat,l. 126.

46 Kariuomenës pirmûnø sàjungos Vyriausiosios val-dybos protokolas Nr. 22. Ten pat, l. 130.

91

Skyriø steigimas

1938 m. vasario 11 d. buvo priimtas nutarimassteigti skyrius provincijoje. Toks sprendimas bu-vo padiktuotas noro kuo sparèiau plësti organi-zacijà. Ástatai skelbë, kad skyrius steigia Vyriau-sioji valdyba arba jos paskirti ágaliotiniai ten, kuryra ne maþiau kaip 7 kariuomenës pirmûnai. Vy-riausioji valdyba skyriaus pirmininkà skiria iðtrijø valdybos renkamø nariø. O skyriaus valdy-bà renka skyriaus nariø susirinkimas dvejiemsmetams. Vyriausioji valdyba pirmuosiuose po-sëdþiuose nutarë, kad reikia ákurti 16 skyriø. Ðisdarbas buvo pavestas aktyviems kariuomenës pir-mûnams ávairiose provincijos vietose. Norint pa-spartinti skyriø steigimà provincijoje, ðis proce-sas buvo suderintas su Vidaus reikalø ministeri-jos Administracijos departamentu. Buvo paskir-tas trijø mënesiø laikotarpis nuo 1938 m. kovo7 d. iki birþelio 7 d., kurio metu turëjo bûti ásteigtisàjungos skyriai ðiuose miestuose: Klaipëdoje(ásteigtas 1938 m. geguþës 9 d.) – atsakingas plk.Raimundas Liormanas, Ðiauliuose (geguþës31 d.) – plk. ltn. J. Vëgelis, Panevëþyje (gegu-þës 29 d.) – prof. J. Elisonas, Birþuose (geguþës29 d.) – plk. ltn. Kleopas Vytautas Michalaus-kas, Raseiniuose (geguþës 29 d.) – plk. ltn. Pra-nas Kaunas, Vilkaviðkyje – plk. ltn. JaronimasMatulionis, Zarasuose (birþelio 5 d.) – plk. ltn.Ignas Podgaiskis, Telðiuose (liepos 14 d.) – plk.ltn. Bronius Pulkauninkas, Lazdijuose – plk. ltn.Jonas Kazitënas, Ðakiuose (balandþio 3 d.) – ats.plk. ltn. Juozas Namikas, Alytuje (1939 m.gruodþio 27 d.) – mjr. Antanas Paulauskas,Maþeikiuose – Augustinas Paltarokas, Kretin-goje (geguþës 29 d.) – dr. Jonas Nainys, Tauragë-je (balandþio 24 d.) – plk. Petras Genys, Mari-jampolëje (geguþës 29 d.) – ats. mjr. Vincas Sruo-ginis, Kaiðiadoryse (balandþio 24 d.) buvo ásteig-tas Trakø sk. – Antanas Dudavièius, Ukmergëje– ats. mjr. Antanas Bunikis, Utenoje (balandþio

21 d) – kpt. Stasys Valiuðkis47. Skliausteliuosepateiktos skyriaus ákûrimo datos leidþia teigti,kad ne visi numatyti per tris mënesius ásteigtiskyriai buvo ákurti. Kariuomenës pirmûnø sà-jungos skyriai buvo ásteigti tik 12 minëtø mies-tø. Nors buvo nutarta atidëti Kauno, Këdainiø,Rokiðkio ir kt. skyriø ákûrimo darbus, ne viskasklostë kaip buvo numatyta. Kai kurie numatytiásteigti skyriai nebuvo ásteigti, o nenumatyti ási-steigë anksèiau, kaip antai: pirmasis Kariuome-nës pirmûnø sàjungos skyrius kovo 3 dienà buvoásteigtas Pasvalyje ats. mjr. Petro Gudelio ini-ciatyva, o jo pirmininku iðrinktas Puðaloto pað-to virðininkas Teofilis Kolalis, Këdainiø (gegu-þës 29 d.) – kpt. Jonas Masandukas, Rokiðkio(geguþës 29 d.) – ats. plk. dr. Bronius Sipavièius,Seinø (birþelio 3 d.) – Tubinas, Vilkaviðkio (ge-guþës 29 d.) – plk. Vincas Matulionis, Kauno(liepos 24 d.) –ats. plk. dr. Jonas Puodþiûnas irkiti.

Toks greitas skyriø kûrimasis rodo, kad Ka-riuomenës pirmûnø sàjunga savo veiklà pradëjolabai aktyviai. Per pirmàjá veiklos pusmetá, iki1938 m. rugpjûèio 9 d., VRM buvo áregistruota15 Kariuomenës pirmûnø sàjungos skyriø48. O1938 m. lapkrièio 27 d. buvo áregistruoti dar5 skyriai49. Ðios organizacijos veiklà labai rëmëkariuomenë. Ne vienas skyrius buvo kuriamasaktyvios tarnybos karininko. Pavyzdþiui, dël Kë-dainiø skyriaus ásteigimo Vyriausioji valdybakreipësi á 3 pëstininkø pulko vadà, pateikdamatoká praðymà: „[...] leisti ásteigti Këdainiuose sky-riø, kurá ásteigs Jûsø pulko kpt. P. Masan-dukas.“50

47 Kariuomenës pirmûnø sàjungos Vyriausiosios val-dybos protokolas Nr. 24. Ten pat, l. 141.

48 Áregistruotø VRM skyriø sàraðas. Ten pat, l. 182.49 1938 m. lapkrièio 27 d. VRM áregistruoti skyriai.

Ten pat, l. 207.50 Raðtas 3 p.p. vadui 1938 m. geguþës 10 d. Ten pat,

l. 165.

92

Susipaþinus su steigiamøjø susirinkimø pro-tokolais galima teigti, kad organizacijos nariaidaugiausia pageidavo, kad jø organizacija bûtø„[...] viena garbingiausiø, ir ypaè bûtø pagerbtaper Tautos ir valstybës ðventes bei kariuomenëssu visuomene susiartinimo dienà“51. Beveikkiekvienas skyrius pageidavo suteikti nemoka-mà mokslà jø vaikams ir rinkti istorinæ medþia-gà apie tautines lietuviø dalis Rusijoje52. Seinøskyriaus steigiamajame susirinkime buvo nutar-ta uþsiprenumeruoti þurnalus „Kará“ ir „Kar-dà“ ir norëta, kad juose bûtø daugiau raðomaapie pirmûnus53. Ne viename susirinkime nu-skambëjo ir noras prisilyginti savo nuopelnaiskûrëjams savanoriams. Kauno skyriaus steigia-majame susirinkime viename nutarimo punktebuvo paraðyta, kad „[...] pirmûnai teisiðkai neþemiau stovëtø kaip savanoriai–kûrëjai“54. Toksnoras buvo grindþiamas tuo, kad jie buvo pir-mieji lietuviðkos kariuomenës idëjos kûrëjai irágyvendintojai, nors ir svetimoje ðalyje. Ðis norasneliko vien paðnekesiai tarp savøjø. Jis buvo ágy-vendinamas: 1) steigiant medalá, skirtà tik ka-riuomenës pirmûnams, 2) siekiant lengvatø irpensijø. Kariuomenës pirmûnø sàjunga, siûly-dama ávertinti pirmûnø sàjûdþio dalyvius, vado-vavosi ne tik suvaþiavimo bei organizacijos sky-riø pageidavimais, bet ir kitø ðaliø, kaip antaiLenkija ir Èekoslovakija, tradicijomis. Ten buvopagerbti pirmieji kovotojai legionieriai, kurie sa-vo karinius dalinius formavo Rusijoje ir gráþæ átëvynæ toliau dalyvavo kovose dël savo ðaliø lais-vës. Galima bûtø paminëti gen. Juzefo Dovbor-Musnickio I korpuso karius, Juzefo Halero II

Lenkø korpusà, gen. J. Þeligovskio 4 lenkø ðau-liø divizijos dalis ir plk. Valerijaus Èiumos 5 Si-biro ðauliø divizijà ir kt.55. Rusijoje buvo ir èe-koslovakø savanoriø karinës dalys, kuriø forma-vimà inicijavo Èekoslovakø nacionalinë taryba,vadovaujama bûsimo prezidento Tomaðo G. Ma-saryko. 1917 m. rudená tos dalys, sujungtos á kor-pusà, jau skaièiavo apie 30 tûkst. kariø, kurieturëjo bûti permesti á Èekoslovakijà ir ginti savoðalies interesus56. Svetimose ðalyse suformuotøkariniø junginiø kariai savo ðalyse susibûrë á ávai-rias buvusiø kariø organizacijas. Lenkijoje – Ha-lerèikø ir Dovburèikø bei Lenkijos legionieriøsàjungas ir kt.57, Èekoslovakijoje – á Èekoslova-kijos legionieriø sàjungà, kuri vienijo èekoslo-vakø kariniø daliø karius, tarnavusius uþsienyje1914–1918 metais58.

Kariuomenës pirmûnø medalis

Kariuomenës pirmûnø sàjungai svarbiausias dar-bas, be skyriø kûrimo, buvo medalio pagamini-mas ir áteisinimas. Medalio kûrimo klausimaibuvo svarstomi ne viename Vyriausiosios valdy-bos posëdyje, o prieþiûra buvo patikëta brg. gen.V. Vitkauskui. Taip pat buvo parengti raðtaiKraðto apsaugos ministerijai (KAM) ir VRMdël jø poþiûrio á tokio medalio steigimà. Kraðtoapsaugos ministerija 1938 m. rugsëjo 29 d. pri-tarë medalio steigimui ir kaldinimui, o spalio11 dienà tam pritarë Vidaus reikalø ministerija.Medalius gamino pasitikëjimo bendrovë „Veik-la“, kuri juos uþsakë Ðveicarijos firmoje „Huge-

51 Utenos skyriaus steigiamojo susirinkimo protoko-las. 1938 m. balandþio 21 d. Ten pat, b. 30, l. 17.

52 Zarasø skyriaus steigiamojo susirinkimo protoko-las. 1938 m. birþelio 5 d. Ten pat, l. 29.

53 Seinø skyriaus steigiamojo susirinkimo protokolas.1938 m. birþelio 3 d. Ten pat, l. 27.

54 Kauno skyriaus steigiamojo susirinkimo protoko-las. 1938 m. liepos 24 d // Ten pa, l. 13.

55 Klimecki Michaù. Polske formacje zbrojne w I woj-nie úwiatowiej. Warszawa, 1994, p. 29–30.

56 Êðàòêàÿ èñòîðèÿ ×åõîñëîâàêèè. Ñ äðåâíåéøèõâðåì¸í äî íàøèõ äíåé. Ìîñêâà, 1988, ñ. 284.

57 Jabùonowski Marek. Sen o potædze Polski. Z dzie-jów ruchu byùych wojskowych w II Rzeczypospolitej1918–1939. Olsztyn, 1998, p. 22–23.

58 Èaploviè Miloslav. Branné organizácie v Èeskoslo-vensku 1918–1939 (so zretel’om na slovensko). Bratis-lava, 2001, p. 21.

93

ein Freres Le Loãle“. Buvo uþsakyti 300 sidab-riniø be kaspinø medaliø ir ðtampai, kurie buvonumatyti pristatyti iki 1939 m. sausio 15 d.59

Taèiau uþsakymas laiku nebuvo ávykdytas. Ar-chyviniuose dokumentuose randame toká faktà,kad „1939 m. kovo 8 d. buvo gautas leidimasáveþti ið Ðveicarijos sidabrinius medalius be mui-to (su dëþutëmis) 1000 lt. muito ribose“60.Ðie Kariuomenës pirmûnø sàjungos inicijuotiir jø rûpesèiu pagaminti medaliai dar turëjo þen-kliukà, kuriame buvo áraðyta data „1917–1919“. Be þenkliuko medalis buvo ne visai su-komplektuotas. Gaminti þenkliukà buvo pati-këta P. Kraujaliui. Jis turëjo jø pagaminti600 vienetø61.

Lygia greta su medaliø gamyba vyko ir juri-dinis jø áteisinimas. Sàjungos Vyriausioji valdy-ba parengë medalio statutà ir pateikë já tvirtintiMinistrø kabinetui ir Seimui. Taip pat buvo su-daryta komisija, kuri turëjo patikrinti sàjungosnariø anketas ir iðsiaiðkinti, ar visi jas uþpildæyra pirmûnai. Á ðià komisijà áëjo ðie kariuome-nës pirmûnai: plk. Juozas Tumas, plk. V. Ingele-vièius, plk. ltn. Jonas Laurinaitis, mjr. K. Saba-lys ir ats. mjr. Jonas Puikûnas-Pupkis.

Norint áteisinti Kariuomenës pirmûnø me-dalá, reikëjo padaryti galiojanèio Lietuvos vals-tybës ordinø, medaliø ir kitø pasiþymëjimo þen-klø ástatymo pakeitimus. KAM buvo jau anks-èiau pritarusi tokio medalio steigimui, tad pri-statyti jo statuto projektà Seime paskyrë brg. gen.K. Navakà. Pirmasis pristatymas ávyko 1939 m.sausio 26 d. IV Nepaprastojoje sesijoje. Pateik-tas Kariuomenës pirmûnø medalio statuto pro-jektas Seime sukëlë diskusijas ir jo svarstymasbei priëmimas uþtruko daugiau kaip metus. Dis-

kusijø atgarsiai pasiekë ir spaudà. Todël plaèiausupaþindinsime su pataisos dël medalio svarsty-mu Seime. Brg. gen. K. Navakas, atstovaudamasVyriausybei, supaþindino Seimà su KAM nuo-mone svarstomu klausimu ir pabrëþë, kad „[...]vienas laisvës kovø etapas, bûtent lietuviø pa-stangos kuriant Lietuvos valstybës karinæ jëgàRusijoje, nëra tinkamai ávertintos ir paþymëtos.[...] tas pasiryþimas ir idealizmas, tëvynës meilëir ilgesys ið esmës yra toks pats, koks ir kûrëjøsavanoriø“62. O skirtumas tas, kad á tà sàjûdá bû-rësi niekieno neðaukiami, ir ne tik karininkai,inteligentija, bet ir kareiviai, kurie save iðskyrëið lenkø, rusø ir bûrësi á atskiras lietuviðkas da-lis. Prelegentas aiðkino Seimui, kad „[...] kariairûpinosi visos tautos politiniais reikalais: veikëkontakte su Lietuvos Tautos Taryba, siuntë savoatstovus á Lietuviø Seimà Petrapily ir á svarbiaskonferencijas Stokholme, á tautø suvaþiavimà Ki-jeve, dalyvavo tautø kariðkame bloke Petrapily-je, savo iniciatyva ir autoritetu Voroneþe atstatëtautos atstovybæ – Vyriausiàjà Rusijos LietuviøTarybà“63. Pristatomas ástatymo pakeitimo pro-jektas, kaip paþymëjo brg. gen. K. Navakas, ne-suteikia jokiø ypatingø privilegijø. Medalá gautøtik tie kariuomenës pirmûnai, kurie bûtø tokiaispripaþinti. Jø atrankà darytø Kariuomenës pir-mûnø sàjungos Taryba ir valdyba, o dar tikrintøKraðto apsaugos ministro skirta komisija. Tei-kiama ástatymo pataisa numatë ir kelias mate-rialias lengvatas, tai „[...] apdovanotiems kariuo-menës pirmûnams, medalio pirmûnams, ne jau-nesniems kaip 60 metø, skirti 50 metiniø pensi-jø po 100 litø kiekvienam“ ir „[...] 181 str. re-miantis, pirmûnui turi suteikti teisæ vaþiuoti 1/3papiginto geleþinkelio bilietu“64. Pristatymo

59 Pasitikëjimo bendrovës „Veikla“ direktoriaus Au-gustausko raðtas. Ten pat, b. 1, l. 223.

60 Raðtas apie leidimo gavimà parveþti medalius. Tenpat, l. 237.

61 Praðymas P. Kraujeliui. 1938 m. gruodþio 29 d. Tenpat, l. 222.

62 Lietuvos valstybës ordinø, medaliø ir kitø pasiþymë-jimo þenklø ástatymo pakeitimo projektas. Seimo 114/13-asis posëdis, 1939 m. sausio 26 d // Seimo stenogramos. IVnepaprastoji sesija. 1939-01-10–1939-02-15, p. 9–10.

63 Ten pat, p. 10.64 Ten pat, p. 11.

94

metu buvo nurodytas ir apdovanojamøjø nau-juoju medaliu skaièius – ne daugiau kaip 500asmenø.

Pristaèius projektà prasidëjo diskusija. Pir-masis kalbëjo Seimo narys savanoris kûrëjas Jo-nas Viliuðis. Jis turëjo nemaþai priekaiðtø: pir-ma dël to, kad ávedamas naujas pasiþymëjimoþenklas paþymëti tam tikrà ádëjà, antra – iki pir-mûnø buvo ir 1863 m. sukilëliø, auðrininkø irkt., kuriø darbai nëra paþymëti, treèia – abejo-nës dël paties pavadinimo „pirmûnas“, nes,J. Viliuðio supratimu, pirmieji buvo savanoriaikûrëjai, o remiantis medaliø vyresniðkumu, Pir-mûnø medalis eitø po Savanoriø kûrëjø, tad ne-aiðku, kas pirmesnis, ketvirta – sunku bus iðsi-aiðkinti, kas yra pirmûnas, ir kritikuotina nuo-stata, kad anketas tikrins Kariuomenës pirmû-nø sàjungos renkamas organas, nes tai bus neob-jektyvu, penkta – daugelis aktyviai dirbusiø Ru-sijoje, gráþæ á Lietuvà, nestojo á Lietuvos kariuo-menæ savanoriais, o liko sëdëti namuose ir kt.Iðsakæs visas abejones dël siûlomø pataisø J. Vi-liuðis pasiûlë, kad, norint toká ástatymà pripa-þinti svarstytinu, reikia já perduoti komisijai, kadnuodugniai perþiûrëtø ir teisiðkai sutvarkytø. PoJ. Viliuðio kalbos ginti ástatymo stojo Seimo na-rys ats. brg. gen. J. Èaplikas. Jis tvirtino, kad netpusë lietuviø, dalyvavusiø sàjûdyje Rusijoje, sto-jo savanoriais á Lietuvos kariuomenæ, kad dardaug jø tarnauja ir dabar uþima atsakingus pos-tus. Ats. brg. gen. J. Èaplikas pasiûlë projektàperduoti svarstyti ordinø ir medaliø komisijai.Po trumpos pertraukos posëdis buvo tæsiamas irá diskusijà ásitraukë ir Seimo vicepirmininkasJulius Indriðiûnas. Jis taip pat buvo nepatenkin-tas tuo ástatymo projektu, kuris siûlo apdovano-ti asmená tik uþ buvimà pirmûnu, o ne uþ nuo-pelnus, kaip savanorius kûrëjus. Ástatymo pro-jekte niekur nëra pasakyta, kà yra nuveikæ tiepirmûnai, kurie nëra tarnavæ Lietuvos kariuo-menëje. Todël kyla klausimas, ar visi verti pir-mûno vardo, ir pritaria J. Viliuðio nuomonei,

kad reikia praplësti tà dalá, kurioje bûtø pasaky-ta, uþ kà asmuo pripaþintas pirmûnu. Vicepir-mininkas J. Indriðiûnas piktinosi, kad Kariuo-menës pirmûnø sàjunga daro spaudimà Seimui.Jis priminë, kad yra gautas memorandumas, ku-riame reiðkiamas nepasitenkinimas dël meda-lio eilës. Jame „Sakoma, kad pirmûnai tai yrapirmieji kariai, todël ir jø þenklas turëtø bûtiaukðèiau savanoriø medalio pastatytas“65. Me-morandume buvo reikalaujama daugiau lengva-tø, nei numatyta Vyriausybës parengtame ástaty-mo projekte. Kariuomenës pirmûnø Seimui at-siøstame dokumente jau figûruoja 6 lengvatøpunktai: reikalaujama ne tik 50 pensijø po 100litø, bet ir 25 po 200 litø; tarnautojams kas dvejimetai dviejø mënesiø atlyginamø atostogø; at-leisti vaikus nuo mokesèio uþ mokslà; atleistinuo pensijø fondo mokesèio uþ laikà iki1926 m., pridedant vienerius metus prie pensi-jos iðtarnauto laiko ir teisæ vaþiuoti treèios klasëgeleþinkelio bilietu antra klase, o nuo III kl. bi-lieto duoti 50% nuolaidà. Visos ðios lengvatosbuvo tokios pat kaip teikiamos savanoriams kû-rëjams. J. Indriðiûnas pasiûlë susilaikyti nuo to-kiø dideliø lengvatø suteikimo ir perduoti ásta-tymo pakeitimo projektà Lietuvos valstybës or-dinø, medaliø ir kitø pasiþymëjimo þenklø ásta-tymo pakeitimo projektui svarstyti komisijai, ku-rios pirmininkas Seimo narys J. Viliuðis. Atsa-kydamas á kalbëjusiø Seimo nariø klausimus iriðdëstytas mintis, kalbëjo Vyriausybës atstovasbrg. gen. K. Navakas. Padëkojæs kalbëtojams, jispaþymëjo, kad tautinio sàjûdþio Rusijoje daly-vius pirmûno vardu pavadino Prezidentas, kal-bëdamas jø suvaþiavime. Atsakydamas, kodël nevisi stojo á Lietuvos kariuomenæ, brigados gene-rolas teigë, kad „[...] dalis stojo kariuomenën, o

65 Lietuvos valstybës ordinø, medaliø ir kitø pasiþymë-jimo þenklø ástatymo pakeitimo projektas. Seimo 114/13-asis posëdis, 1939 m. sausio 26 d // Seimo stenogramos. IVnepaprastoji sesija. 1939-01-10–1939-02-15, p. 13.

95

dar didesnë dalis atvykusi Lietuvon buvo paðauk-ta kariuomenën, o kita dalis á kariuomenæ nebu-vo paðaukta dël savo amþiaus ir pradëjo savo pri-vatiná gyvenimà“66. Vyriausybës atstovas taip patmanë, kad nereikia gailëti paþymëti tuos vyrus,kurie buvo pasiryþæ padëti tautai. Lengvatos pro-jekte nesuraðytos, o jei bus duotas papigintasvaþiavimas geleþinkeliu, tai gal tai labai neap-sunkins ðalies biudþeto. Po ðios kalbos buvo baig-tos diskusijos ir pirmininkaujantysis pakvietë bal-suoti, ar svarstytinas ðis ástatymo projektas.36 balsais ástatymas buvo pripaþintas svarstyti-nu. O já svarstyti buvo nutarta perduoti tai paèiaikomisijai, kuri buvo sudaryta anksèiau, o ne nau-jai, nors tokiø pasiûlymø buvo. Uþ tai balsavo35 Seimo nariai. Toks buvo pirmasis ástatymoprojekto svarstymas. Labai gaila, bet negalimesupaþindinti su antruoju svarstymu, nes jis vyko1940 m. balandá, o 1940 m. Seimo stenogramønëra iðleista. Galima pasekti jo svarstymà tik re-miantis to meto spauda. „Lietuvos aidas“1940 m. balandþio 12 d. iðspausdino straipsnáapie balandþio 11 dienà priimtà pakeistà Lietu-vos valstybës ordinø, medaliø ir kitø pasiþymë-jimo þenklø ástatymà. Kaip raðo laikraðtis, „Sa-vanorius kûrëjus lieèiàs projektas buvo priimtasbe jokiø ginèø, vienu balsu, o pirmûnø – sukëlëgana karðtø ginèø. Galop slaptu balsavimu jispriimtas 23 balsais, prieð 14, dviem susilai-kius“67. Kokiø lengvatø gavo pirmûnai? Seimokomisijos perdarytà pirmûnus lieèiantá ástatymoprojektà referavo Seimo narys ats. gen. J. Èapli-kas. Buvo paþymëta, kad pirmûnais gali bûti pri-paþinti ne tik tarnavæ iki 1918 m. vasario 16 d.svetimø kariuomeniø dalyse, bet ir tie, kurie ikito laiko aktyviai dirbo tautinës kariuomenës or-ganizavimo darbà ir realiai prisidëjo prie Lietu-vos nepriklausomybës atkûrimo. Kas yra kariuo-

menës pirmûnas, sprendþia kraðto apsaugos mi-nistro skirta penkiø asmenø komisija. Neigiamikomisijos sprendimai gali bûti skundþiami68.Ástatyme buvo numatytos ðios lengvatos: gali gau-ti 1/3 III klasës bilieto kainos nuolaidà69, nepa-siturintiems pirmûnams, ne jaunesniems kaip60 metø, gali bûti skiriama 50 metiniø pensijøpo 100 litø kiekviena70. Dël ástatymo, kaip miniats. brg. gen. J. Èaplikas, komisija „buvo bom-barduojama raðtais“ ir gavo atskiras nuomonesbei pastabas raðtu ið Seimo vicepirmininkoJ. Indriðiûno, savanorio kûrëjo, Seimo nario J. Vi-liuðio ir net ið komisijos nario Jono Prano Alek-sos (pastarasis buvo grieþtai nusistatæs prieð betkurias pinigines lengvatas pirmûnams). Seimoposëdyje savo nuomones þodþiu iðsakë J. Indri-ðiûnas ir J. P. Aleksa. Seimas gavo ir Lietuvoskariuomenës savanoriø kûrëjø sàjungos Centrovaldybos raðtà, kurá perskaitë J. Indriðiûnas. Tenpateikti argumentai sutapo su vicepirmininko irSeimo nario J. Viliuðio mintimis. Ginèas kilodël pirmûno apdovanojimo ir kas gali bûti juolaikomas. Kaip ir pirmame svarstyme, J. Viliu-ðis pateikë tuos paèius argumentus, kas yra pir-mieji Lietuvos kariai. Pagal priimtà ástatymo pa-taisà, pirmûnais bûtø pripaþástami ir kitose sve-timose kariuomenëse, o ne tik Rusijos, tarnavæLietuvos kariai. Tokia nuostata atsirado, kai bu-vo atsiþvelgta á J. Indriðiûno ir J. Viliuðio pasta-bas raðtu. Bûtina sàlyga turëjo bûti ir tai, kadpirmûnai bûtø tarnavæ Lietuvos kariuomenëje,ar savanoriais, ar mobilizuoti. Pastaràjà sàlygàypaè gynë J. Indriðiûnas, iðvadinæs tuos, kurienetarnavo, „zuikiais“. Atsikirsdamas tokiemsSeimo nario þodþiams, ats. brg. gen. J.Èaplikas

66 Ten pat, p. 14.67 Dd. Kà gauna nauja savanoriai ir kà pirmûnai //

Lietuvos aidas. 1940, balandþio 12, Nr. 168.

68 Kariuomenës pirmûnø medalio statutas. Lietuvosvalstybës ordinø, medaliø ir kitø pasiþymëjimo þenkløástatymo pakeitimas // Vyriausybës þinios. 1940, geguþës4, Nr. 702, 5390, § 278 (4).

69 Ten pat, § 278¹¹.70 Ten pat, § 278 (10).

96

pareiðkë, kad „[...] savanoriai, kuriems uþ jø nuo-pelnus esà „sumokëta“, „ið ambicijos“ darà ávai-riø priekaiðtø, ypaè dël pirmûno vardo“71.

Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø sà-jungos raðtas ir jos nariø susirûpinimas tuo, kadpirmûnai gauna lengvatas ir medalá, visiðkai su-prantami. Daugelio lengvatø kûrëjai savanoriailaukë nuo Nepriklausomybës kovø pabaigos, o1927 m. ásikûrusi sàjunga ástatymø projektus irraðtus raðë 13 metø. O lengvatos gautos kartu supirmûnais. Todël ir kilo pasipiktinimas ir neno-ras teigiamai þiûrëti á pirmûnus. Kariuomenëspirmûnø organizacija savo nariams lengvatas irapdovanojimus gavo per 2 metus. Savanoriai ma-në, kad tokie sprendimai nuvertina jø nuopel-nus. O toká lengvà pirmûnams naudingø ástaty-mø priëmimà galima sieti su tautiniame sàjûdy-je Rusijoje dalyvavusiomis asmenybëmis ir jø uþ-imamais postais. Ne vienas buvo Valstybës tary-boje, turëjo aukðtas pareigas kariuomenëje, pa-vyzdþiui, kariuomenës vadas div. gen. Stasys Rað-tikis ir kt. Pirmûnus gynë ir kraðto apsaugos mi-nistras, svarstant ástatymà pareiðkæs, kad vardàpasiûlæs Prezidentas ir já pakeisti nemaþai kai-nuotø, nes jau pagaminti medaliai, o tarnauti áLietuvos kariuomenæ „galëjo nestoti dël nesvei-katos, dël iðvargimo, dël rastø nenormaliø savoðeimos gyvenimo sàlygø, [...] o jei kuris netikæsgalima neduoti pirmûno vardo“72. O lengvataspirmûnams ministras apibûdino kaip „[...] tamtikrà sveikà socialiná ir auklëjamàjá pradà“73. To-kie ministro þodþiai verèia prisiminti ir kitø so-cialiniø grupiø – Lietuvos Nepriklausomybës ko-vø ir Pirmojo karo invalidus, kurie dël pensijø irkitø lengvatø kovojo ne vienerius metus. Tas dar-bas buvo atliktas tik trijø invalidø organizacijøir brg. gen. V. Nagevièiaus kartais ir drastiðko-

mis priemonëmis, kai karo invalidas, nuvykæs áSteigiamo Seimo salæ ir atsisëdæs viduryje pa-reiðkë, kad neiðeis tol, kol bus priimtas pensijøástatymas. Kariuomenës pirmûnams tokiø þygiønereikëjo imtis. Viskas vyko civilizuotai, KAMaktyviai remiant jø reikalavimus.

Priimtoji ástatymo pataisa suteikë galimybæpirmûnams gauti Kariuomenës pirmûno meda-lá. Tai buvo sidabrinis, apskritas medalis, kurioaverse pavaizduota lietuvaitë, laikanti deðinëjerankoje kardà. Virðutinëje medalio dalyje relje-finis uþraðas „Uþ Lietuvos laisvæ“, o apatinëje –„Kariuomenës pirmûnai“. Jo kryþiaus pavidaloplokðtumoje pavaizduoti þygiuojantys Lietuvoskariuomenës pirmûnai su vëliava, kurioje maty-ti Vytis. Kryþiaus kampuose keturiø svarbiausiøLietuvos miestø simboliniai vaizdai. Reverse –uþraðas „1917–1919“. Kompozicijos plane pa-vaizduotas ðautuvas ir kardas, apgaubti àþuoloir lauro ðakelëmis. Juostelë trijø iðilginiø dry-þiø: þalia, balta, raudona. Skersai prisegama me-talinë emaliu dengta 5 mm ploèio juostelë, ku-rioje paþymëti 1917–1919 ir viduryje raidëP. Kariuomenës medalio statutas Vyriausybës þi-niose buvo paskelbtas 1940 m. geguþës 4 d., kaiiki sovietinës okupacijos buvo likæ truputá dau-giau nei mënuo. Kariuomenës pirmûnø sàjun-gos vyr. valdyba iðplatino spaudoje praneðimàapie medalio ásteigimà ir kokius reikia pateiktidokumentus jam gauti. Ji siûlë suðaukti skyriøsusirinkimus, „kadangi ne visi skyriø nariai busskaitæ ir supratæ pirmûnø statuto dvasià, reika-lavimus ir pirmenybes“, ir vieðai viskà iðaiðkin-ti74. Savo darbà pradëjo ir Kariuomenës pirmû-nø medalio komisija, á kurià áëjo: pirmininkasbrg. gen. K. Navakas, nariai – plk. J. Tumas, plk.ltn. J. Laurinaitis, ad. mjr. K. Sabalys ir ats. plk.J. Byla75. Pirmajame komisijos posëdyje, kuris

71 Dd. Kà gauna nauja ... .72 Ten pat.73 Ten pat.

74 Kariuomenës pirmûnams // Karys. 1940, birþelio6, Nr. 23.

75 Sudaryta Kariuomenës pirmûnø komisija. Ten pat.

97

ávyko geguþæ, buvo apsvarstyta 20 praðymø pri-paþinti pirmûnais76. O ásakymas kariuomeneiapie Kariuomenës pirmûnø medalá buvo iðleis-tas tik liepos 5 dienà, kai Lietuva jau buvo oku-puota77. Já pasiraðë div. gen. V. Vitkauskas, tuometu ëjæs kraðto apsaugos ministro ir kariuome-nës vado pareigas.

Në vienas pirmûnas ðio medalio negavo. Pra-sidëjusi okupacija nutraukë komisijos darbà, visi300 pagamintø medaliø ir 600 jø priedø, þenkliu-kø su uþraðu „1917 P 1919“, buvo perduoti Vy-tauto Didþiojo karo muziejui. Dabar ten saugo-ma 157 medaliai ir 504 þenkliukai. Likæ meda-liai dël nesàþiningø þmoniø veikos ir sovietme-èiu buvusios netinkamos tarpukario vertybiø ap-saugos politikos pateko kolekcininkams á rankas.

Seimui svarstant ir tvirtinant kariuomenëspirmûnø medalá, organizacija tæsë savo veiklà.Atgavus Vilniø ir Vilniaus kraðtà, buvo nutartaásteigti skyrius Vilniuje, Ðvenèionëliuose ir Uk-mergëje. Steigti Vilniaus skyriø buvo pavesta plk.Pranui Kaunui. Steigiamasis susirinkimas ávy-ko 1940 m. geguþës 30 d. Vilniaus miesto ir ap-skrities komendanto kabinte. Dalyvavo 12 as-menø, kurie iðrinko valdybà. Pirmininku buvopaskirtas plk. Jonas Ðlepetys, nes plk. P. Kaunasdël didelio uþimtumo savo tiesioginiame darbeatsisakë ðiø pareigø. Jis sutiko bûti vicepirmi-ninku, o sekretoriumi buvo iðrinktas ats. mjr.Pranas Gudelis. Kandidatu liko mjr. Stasys Va-liuðkis. Taip pat buvo iðrinkta revizijos komisi-ja, á kurià áëjo ats. karininkas Bronius Draugelis,ats. karininkas Anicetas Rimdþius ir Augusti-nas Liutkus78. Ðvenèionëliø skyriaus pirminin-ku buvo paskirtas Vladas Ðekðtelis, o Ukmergës

– plk. ltn. Vincas Matulionis79. Naujai ásteigtiskyriai priëmë nutarimus ásitraukti á Ginkluo-tosioms kraðto pajëgoms remti fondo darbà, ási-pareigojo rinkti metalo lauþà ir dalyvauti visosevalstybinëse ðventëse. Taèiau okupacija nutrau-kë ðios ir kitø buvusiø kariø organizacijø veiklà,nes nuo 1940 m. birþelio 27 d. buvo sustabdytaiki tol veikusiø organizacijø veikla. Archyvi-niuose dokumentuose randame 1940 m. liepos2 d. raðtà Vidaus reikalø ministerijai, kuriamepraðoma leisti toliau veikti Kariuomenës pirmû-nø sàjungai80. Kada buvo uþdaryti kiekvienasskyrius, duomenø neturime, taèiau, spræsdamipagal Zarasø skyriaus uþdarymo datà – liepos 8dienà – galime teigti, kad tuo paèiu metu turëjobûti uþdaryti ir kiti skyriai. Likviduoti Kariuo-menës pirmûnø sàjungà buvo baigta1940 m. rugsëjo 5 d., o jos dokumentai perduotiVytauto Didþiojo karo muziejui, kuris nuo1940 m. liepos 25 d. buvo pavadintas Kariðkaiistoriniu. Juos priëmë plk. J. Ðarauskas. Á Cen-triná valstybës archyvà Kariuomenës pirmûnøsàjungos bylos, manytume, pateko ðeðtame dvi-deðimtojo amþiaus deðimtmetyje, kai buvo vyk-doma muziejaus eksponatø naikinimo ir perda-vimo VRM akcija.

Nuo ásikûrimo dienos, 1937 gruodþio 31 d.,iki 1939 m. sausio 1 d., Kariuomenës pirmûnøsàjunga ásteigë 21 skyriø apskrièiø miestuose irdar du skyrius maþesniuose miestuose: Pasvaly-je ir Ukmergëje. Centras buvo Kaune, Sapiegosgatvëje Nr. 1, telefonas 22 111, o kiekvieno sky-riais valdyba buvo ten, kur dirbo jo pirmininkas.Tai buvo kultûrinë organizacija, neturëjusi jokioturto ir nesukaupusi pajamø, tik antspaudus irvienà trispalvæ (þ. b. r.) vëliavà, veikusi visoje

76 Kariuomenës pirmûnø medalio komisija jau dirba.Ten pat, 1940, birþelio 13, Nr. 24.

77 Ásakymas kariuomenei Nr. 78. Kaunas, 1940 metøliepos mën. 5 d. Rikiuotës sritis. § 1–4.

78 Raðtas apie Vilniaus skyriaus steigiamàjá susirinki-mà // LCVA. F. 1446, ap. 1, b. 42, l. 8, 15.

79 Naujieji skyriø pirmininkai // LCVA. F. 1446,ap. 1, b. 1, l. 252–254.

80 Praðymas Vidaus reikalø ministerijai Nr. 96.1940 m. liepos 2 d. Ten pat, l. 264.

98

Lietuvoje. Ji vienijo 1200 nariø (su kandidatais)nuo 43 iki 70 metø81.

Iðvados

1. Kariuomenës pirmûnø sàjunga buvo vë-liausiai ásikûrusi buvusiø kariø organizacija Lie-tuvoje. Ði organizacija savo gretose vienijo tauti-nio sàjûdþio Rusijoje dalyvius, 1917–1919 m.carinëje kariuomenëje ákûrusius lietuviðkus ka-rinius dalinius. Ji buvo ásteigta po suvaþiavimo,kuriame buvo iðkilmingai paminëtas tautinio sà-jûdþio Rusijoje dvideðimtmetis.

2. Ði sàjunga pagrindines savo jëgas skyrë or-ganizaciniams darbams. Per dvejus metus buvoásteigti 24 skyriai, pagamintas ir áteisintas Ka-riuomenës pirmûnø medalis (dël sovietø oku-pacijos neáteiktas) ir gauta kai kuriø lengvatø josnariams.

3. Kariuomenës pirmûnø sàjungos ákûrimasir bendraminèiø suvienijimas buvo svarbûs tuo,kad priminë visuomenei apie tautinio sàjûdþiobuvimà ir veiklà Pirmojo pasaulinio karo metu

ir pateikë istorinæ biografinæ medþiagà (nariøanketomis) apie asmenis, dalyvavusius kuriantRusijoje karines dalis. Vëliavos, nuotraukos irdokumentai buvo perduoti saugoti á Vytauto Di-dþiojo karo muziejø (dalis jø iðsaugota ir dabaryra muziejuje).

4. Tautinio sàjûdþio Rusijoje dalyviai sudarëkarininkø kadrus besikurianèiai kariuomenei,o dauguma kareiviø nepasekë savo vadø pavyz-dþiu. Remiantis Kariuomenës pirmûnø sàjun-gos nariø anketomis galima teigti, kad ði organi-zacija savo gretose vienijo tikrosios tarnybos iratsargos 15 generolø, 31 pulkininkà, 34 pulki-ninkus leitenantus, 28 majorus, 37 kapitonus,47 leitenantus82. Lietuvos kariuomenëje ið 1000Kariuomenës pirmûnø sàjungos nariø savano-riais tarnavo 200 þmoniø, 50 jø apdovanoti Vy-èio kryþiais, 400 tarnavo kaip mobilizuoti83.

5. Kariuomenës pirmûnø sàjunga buvo ne vie-nintelë tokio pobûdþio organizacija Europoje.Panaðiø sàjungø ar draugijø buvo Lenkijoje, Èe-koslovakijoje ir kitur.

Military Achievers Union was an organization of for-mer soldiers. The establishment of the union was quitelate as at the beginning of the First World War in1914, large numbers of Lithuanians as Russian offi-cials were already serving in the Russian army. WhenGermany occupied Lithuania in 1915, due to the earlymobilization and call-up, about 30 000 Lithuaniansoldiers were serving in all Russian fronts from RigaBay to Caucasus.

The national movement of Lithuanians in Russiastarted after the revolution of the 23rd February (8th

March) 1917 which awaked the nations ruled by Russiastrive for their lost independence. Soldiers also partici-pated in the movement. They wanted to be distinguis-

81 Kariuomenës pirmûnø sàjungos statistinës þinios.Ten pat, l. 240.

82 Anketos // LCVA. F. 1446, ap. 1, b. 3–29.83 Vyriausybës atstovo brg. gen. K. Navako kalba //

Seimo stenogramos. 1939 m. sausio 26 d., p. 11.

THE ESTABLISHMENT AND ACTIVITY OF MILITARY ACHIEVERS UNION (1937–1940)

Auðra Jurevièiûtë

S u m m a r y

hed from the Russian army, to create their nationalorganizations and military units and to support thepolitical struggle for independence of their nations. Themovement of Lithuanian soldiers started in separatemilitary unions. On the 25th May, a meeting of 88delegates representing 16 000 organized soldiers washeld in Petrograd. As an outcome of the meeting,Lithuanian Soldiers Union was established. The aim ofthe union was to fight for the independence of Lithu-ania. The union had 8000 members, 200 of which wereofficers. The national movement of Lithuanian soldiersinvolved: 1238 soldiers and 53 officers of Vitebsk bat-talion, 1000 soldiers and 37 officers of Smolensk bat-talion, 700 soldiers and 27 officers of Rovno battalion,

99

416 soldiers and 13 officers of Siberia battalion, 200soldiers, 1 officer and 3 sergeants serving as officers ofValkas cavalry division, 150 soldiers and 21 doctors inUngënai. All listed units encompassed 4000 soldiersready to return to Lithuania and protect the indepen-dence of the native country. Similar organizations werecreated in Poland and Czechoslovakia.

The idea to establish the Military Achievers Unioncame in 1937, commemorating the 20th anniversary ofthe national movement in Russia. During the meetingof the participants of the national movement, a com-mittee of 25 persons responsible for the establishmentof the union was elected. The aim of the MilitaryAchievers Union was to unite achievers to gather his-torical and museum material about their activities inRussia, to publish books, to cooperate with otherorganizations and to ensure the moral and materialwelfare of the members. However, some of the settasks were not realized. During the period of 2 years,the organization released and legally registered a medalfor the members, which was not presented because ofthe Soviet occupation.

Military Achievers Union had more than 1200 mem-bers and candidates, some of which held important

positions in military and state service. 200 volunteerfounders of the union were presented with the medalof Volunteer founders, whereas 50 persons were awar-ded with the Vytis cross.

Military Achievers Union did not have enoughtime to become an active participant in political andsocial life as it was concerned with organizationalworks and establishment of new units. However, anassumption can be made that the organization couldhave become active as it had the intellectual poten-tial. The suggestion is supported by the successfulmeeting of the 7th–8th September 1937, in Kaunas.The participants of the meeting were the top repre-sentatives of the government, the army and society.Good organization, appropriate evaluation of the si-tuation and possibilities made it possible to pass thenecessary bill in Seimas. In comparison, other orga-nizations of former soldiers could pass the bills in thecourse of several years, whereas the volunteers waitedfor the perquisites for 13 years. The organizationalcompetence of Military Achievers Union was evidentin establishing units in towns of Lithuania: from the31st December 1937 up to the 15th June 1940, 24new units were founded.

Áteikta 2006-06-29Parengta skelbti 2007-05-04

100

ISSN 1392–0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2007 19

LATVIJOS IR LIETUVOS ISTORIOGRAFIJOS PARALELËS:BANDYMAI BENDRADARBIAUTI IR PROBLEMOSTARPUKARYJE

Robertas Ðimkus

Lietuvos ypatingasis archyvasGedimino pr. 12, LT-05120 VilniusTel. (8 5) 261 37 38El. paðtas: karlis_giets@hotmail.com

Kas kaltas, kad mes menkai paþástame vieni kitus?

Niekas nekaltas. Paprasèiausiai mes buvome ápratæ orientuotis á turtingesnes,

stipresnes ar politiðkai tuo metu naudingesnes ðalis.1

A. Butkus

Ávadas

Daug kalbëta apie „baltas dëmes“ Lietuvos isto-riografijoje, turint galvoje savos ir gretimø ðaliøistorijos mokslo tradicijø paþinimà. Kaip vienàið tokiø bûtø galima ávardyti Latvijos istoriogra-fijà2. Kyla klausimas – kodël bûtent latviai?

Lietuvoje tiek tarpukario, tiek ðiandieninëjeistoriografijoje yra raðyta apie lietuviø ir latviøtautø bendrumà: kalbà, paproèius, tautosakà, is-torinæ praeitá, dramatiðkus gretimø tautø santy-kius, taèiau tai tik pavieniai darbai, skirti atski-riems lietuviø ir latviø istorijos epizodams. An-tra vertus, kyla klausimas, kodël nepaisant isto-

riografijoje akcentuojamo latviø ir lietuviø tau-tø bendrumo, latviai mums lieka tolimesni nei,pavyzdþiui, lenkai ar rusai3.

Kalbant apie ðiandienos istorikø bendradar-biavimà vertëtø prisiminti A. Nikþentaièiostraipsnyje Istorijos mokslas iðdëstytas mintis.Anot A. Nikþentaièio, pastaraisiais metais Lie-tuvos istorikø tarptautiniai ryðiai yra sustiprëjæ,taèiau èia pat pabrëþiamas Lietuvos istorikø tarp-tautiniø ryðiø lokalumas: ryðiai su tolimesniø ða-liø istoriografijomis yra labiau atsitiktinio pobû-dþio, dël to galima konstatuoti tam tikrà Lietu-vos istoriografijos regioniðkumà4. Tikriausiai

1 A. Butkaus kalba Lietuvos ir Latvijos forumo pirmo-jo suvaþiavimo atidarymo proga 2005-09-22. Kaunas. Þr.:http://lv-lt-forum.org/index.php [þiûrëta 2006-04-16].

2 Lenkø ar rusø istoriografija mums nëra svetima, ta-èiau tebebado akis aktuali, nors gal jau banali tiesa: ið visøgretimø ðaliø Latvijos istoriografija mums maþiausiai pa-þástama – Butkus Z. Romantinë baltofilija Latvijos isto-riografijoje // Lietuvos istorijos studijos. t. 4, p. 110.

3 Be kaimynystës, svarbiausias Latvijos ir Lietuvosbendrumo aspektas yra tautø giminingumas – latviai irlietuviai – davusios vardà pagrindinëms nacijoms. Ðiostautos neretai apibûdinamos vienu – baltø vardu. Þr.Muktupavelas V. Baltø kultûros individualumo iðsaugo-jimas ir atvirumas naujovëms // http://lv-lt-forum.org/index.php [þiûrëta 2006-04-16]

4 Nikþentaitis A. Istorijos mokslas // Lietuvos huma-nitariniø ir socialiniø mokslø plëtros problemos. Vil-nius, 2004.

101

daugeliu atvejø galëtume manyti, kad Latvijosistoriografija mums, lietuviams, nëra tokia to-lima ir jos net nebandytume matyti tolimesniøðaliø istoriografijø gretoje. Bet bendriausia pras-me situacijos problemiðkumà gana gerai nusa-ko neseniai prof. A. Bumblausko pasakytamintis, jog daugelis ðiandieniniø mûsø istorikønegalëtø iðvardyti net penkiø praeities latviø is-torikø5.

Bûtø galima teigti, kad ðiuo poþiûriu istori-kus lenkia, pavyzdþiui, filologai, turintys ne tikvientisà studijà lietuviø ir latviø literatûriniø ry-ðiø problematikos klausimais6, bet ir kuriantysnaujas tiesioginiø kontaktø formas bei bendra-darbiavimo perspektyvas7.

Ðiuo straipsniu siekiama pabandyti paþvelg-ti á tai, kas lëmë mûsø „broliðkø tautø“, latviø irlietuviø, „iðsiskyrimà“ istoriografijoje, kokiosbuvo istoriografiniø paraleliø prielaidos praei-ties latviø ir lietuviø istorikø ryðiams atsirasti,pagaliau kaip pasireiðkë lietuviø ir latviø istori-kø bendradarbiavimas. Èia bus aptariami ne tiekkonkretûs bendradarbiavimo faktai, o tendenci-jos, bendradarbiavimo galimybës mokslinës is-toriografijos genezës Latvijoje ir Lietuvoje lai-

kotarpiu (tarpukaryje). Antruoju poþiûriu, perbendrà probleminá laukà pabandyti suprasti, ko-dël mes tik dabar bandome puoselëti abiejø tau-tø istoriografijoje pabrëþiamà Pabaltijo regionosàvokà, kurios giliomis istoriografinëmis tradi-cijomis dar verta abejoti. Kas mums patiems (lie-tuviams) buvo ir yra latviai, Latvija ar galø galeRyga, dar daþniau uþsienieèiø pavadinama Lie-tuvos sostine.

1. Istorinës kultûrinësistoriografiniø ryðiø gairës

Be abejonës, latviø ir lietuviø istoriografiniø pa-raleliø (istorijos mokslo sàryðiø visumos insti-tuciniu ir individualiu pagrindu) nerasime tiks-liai nubrëþtuose chronologiniuose rëmuose, jasgalime pabandyti áþvelgti vienu ar kitu laikotar-piu, kai buvo palankiausios sàlygos tam istoriog-rafiniø paraleliø ryðiui atsirasti.

Lietuvos valstybës susiformavimas suteikëlietuviø literatûrai (ir istoriografijai) savitø bruo-þø, pabrëþia Z. Butkus straipsnyje Romantinëbaltofilija Latvijos istoriografijoje8: Lietuvos te-ma metraðèiuose, XVI a. humanistinëje literatû-roje artimesniø atitikmenø latviø literatûroje ne-turi9. Antra vertus, negalima ignoruoti tris am-þius trukusios latviø raðtijos tradicijos10. Latviø,kaip ir lietuviø, nacionalinë literatûra (ir isto-riografija) iðaugo ne tik ið liaudies kûrybos idëji-niø bei meniniø tradicijø, bet ir ið ankstesnës

5 Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas. 2004 m.magistro darbø gynimas.

6 Nastopka K. Lietuviø ir latviø literatûrø ryðiai. Vil-nius, 1971, p. 25.

7 2005 m. rugsëjo 22 d. Lietuvos ir Latvijos kultûros,meno, verslo, þiniasklaidos, akademiniø, politiniø ir kitøvisuomenës sluoksniø atstovai, susirinkæ Kaune á simbo-linæ Baltø vienybës dienà, á pirmàjá Lietuvos ir Latvijosforumo suvaþiavimà, kreipësi á abiejø mûsø broliðkø ða-liø vadovus, parlamentus, vyriausybes ir visuomenæ, ra-gindami aktyvinti Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimàir kurti nuoðirdþià ilgalaikæ abiejø tautø strateginæ part-nerystæ. Lietuvos ir Latvijos forumo pirmojo suvaþiavi-mo kreipimasis kvieèia plaèiau studijuoti abiejø broliðkøtautø istorijà ir saugoti istoriná bei kultûriná paveldà;saugoti ir visuomenei pristatyti Lietuvoje ir Latvijoje esan-èius paminklus, atspindinèius baltø genèiø ar abiejø tau-tø ryðius ir bendradarbiavimà. Lietuvos ir Latvijos foru-mo pirmojo suvaþiavimo kreipimasis // http://lv-lt-fo-rum.org/index.php. // http://www.vdu.lt. // Humanities/Letonika.htm [þiûrëta 2006-04-16].

8 Butkus Z. Romantinë baltofilija Latvijos istoriogra-fijoje // Lietuvos istorijos studijos. 1997, t. 4, p. 110–117.

9 Nastopka K. Lietuviø ir latviø literatûrø ryðiai. Vil-nius, 1971, p. 15.

10 Bandant interpretuoti istoriografiniø paraleliø ryðáper istorinius ðaltinius belieka pabrëþti S. Daukanto pir-màjá veikalà Darbai senøjø lietuviø ir þemaièiø, kurá nuoG. Merkelio skiria dvideðimt penkeri metai, taèiau jiskristalizavo tas idëjas, kurios buvo pagrindu ir G. Mer-kelio veikalams. S. Daukantas, raðydamas paèiu roman-tizmo suklestëjimo laikotarpiu, rëmësi tais paèiais pa-grindiniø romantizmo teoretikø veikalais. Lebedys J. Li-tuanistikos baruose. Vilnius, 1972, p. 314.

102

raðytinës literatûros, kurios iðraiðkos formomisvëliau pasinaudojo nacionaliniø istoriografijøkûrëjai.

Galima daryti prielaidà, kad, þvelgiant perbendrø istoriniø ðaltiniø prizmæ, nuo pat XIII a.iki XVIII a. pabaigos lietuviai ir latviai glaudþiøistoriniø kontaktø neturëjo, nekreipiant daugiaudëmesio á nevienareikðmiðkai traktuojamà LDKátakà Livonijai (Latgala, Vidþemë). Pati Lietu-vos istorijos realybë pateikia gana nuoseklø pa-aiðkinimà, kodël Lietuvos istoriografija taip glau-dþiai susijusi su Lenkijos istoriografija, o Latvi-jos istoriografija mums beveik nepaþástama. Vë-lesnë bendra padëtis, t. y. atsidûrimas carinësRusijos imperijos sudëtyje, privertë tiek lietu-vius, tiek latvius atsigræþti vieniems á kitus kaipá etniðkai giminingas tautas11 ir ieðkoti iðeities iðsusidariusios padëties. Bûtent tuo laikotarpiubaltø vienybës12 idëjos gimimas ir áprasmino is-toriografijos ryðá.

Pirmuoju atveju minëtas tyrimø laukas pri-artino tiek lietuviø, tiek latviø autorius prie ben-drø ðaltiniø naudojimo, ypaè atkreipiant dëmesáá vokieèiø ordino istorijà Pabaltijyje. Ryðys atsi-rado per tai, kam turëjo átakos tyrimø proble-matika, bendras autoriø, raðiusiø apie baltus, ðal-tiniø panaudojimas.

Paþymëtina nuolatinë latviø kova su Baltijosvokieèiø kultûra, o lietuviø – su lenkø. Ðias abitautas tiesiogiai suvedë XVIII a. pabaigoje padi-dëjusi Rusijos átaka, padariusi ðias tautas didþiu-lës imperijos „Ðiaurës Vakarø kraðto“ gyvena-muoju arealu. Jaunalatviø judëjimas, prasidëjæsgerokai anksèiau negu auðrininkø, buvo rames-nis ir nuosaikesnis. Transformavæsis jaunalatviøjudëjimas Latvijoje XIX a. pabaigoje – XX a. pra-

dþioje, ágavæs socialistiná pobûdá, suteikë prie-laidà ne tik partijoms susikurti, bet ir prieðiðkainusistatyti ne tik prieð vokieèius, bet ir carinævaldþià13. Bûtina pabrëþti, jog XIX a. antrojojepusëje istorijos mokslas neágauna (iðskiriant pa-èià XIX a. pab.) naujø ryðkiø tendencijø. XIX a.antroje pusëje bûtent Latvijos ir Lietuvos isto-riografijø klasikø G. Merkelio ir S. Daukantobei kitø autoriø iðpuoselëtoji romantinë istoriog-rafija tapo dar svarbesnë14 savæs, kaip nacijos, pa-grindimui. Ið esmës buvo persiorientuota á liau-dies ðvietimà, o baltø bendrumo idëjos koncep-cija XIX a. 8–9 deð. ágavo politiná atspalvá. Vie-nas ið pavyzdþiø – XIX a. pabaigoje pradëtas gvil-denti Lietuvos ir Latvijos sàjungos projektas15,kuris XX a. pradþioje taip ir liko neágyven-dintas.

Pozityvizmo srovë, iðkëlusi uþdaviná kritið-kai vertinti istorinius ðaltinius, iðkëlë prieþas-ties aiðkinimo (vieno ar kito istorinio ávykio)metodà. Istorijos mokslui pradeda daryti átakosákurtø moksliniø draugijø veikla, susijusi su et-nografijos rinkimu ir archeologija.

11 Nastopka K. Lietuviø ir latviø literatûrø ryðiai.Vilnius, 1971, p. 30.

12 Þr. Nikþentaitis A. „Baltø vienybës“ idëja // Nauja-sis þidinys. 1994, Nr. 6, p. 39–44.

13 Latviø tautinëje istoriografijoje ir ðiuo metu domi-nuoja valstybës kûrimasis 1918 metais. Tai mëginta in-terpretuoti kaip latviø tautos amþinà siekimà valstybin-gumo. Prieðinimasis vokieèiø riteriø ordinui, vietiniai vals-tieèiø neramumai artimiausiais ðimtmeèiais, latviø kal-bos ir kultûros pradininkø veikla XIX a. 1905 m. revo-liucionieriai ir latviø ðaukliai Pirmajame pasauliniamekare, pirmieji respublikos vadovai prieð K. Ulmaná –temos, kuriomis remiasi istoriografija. Valstybës kûrimas1918 metais nëra istoriðkai pagrástas kaip svarbus na-cionalinio judëjimo tikslas, taip pat ir ne kaip apokalip-tiðkai transcendentalus latviø „siekimas valstybës”. Rei-kia abejoti, ar caro imperijos þlugimo Pirmajame pa-sauliniame kare ir vokieèiø pretenzijos, latviø nacionali-nis judëjimas bûtø pasiekæs atsiskyrimà nuo Rusijos. Þr.:Henings D. Nacionâlâ kustîba un nacionâlâs valsts tapða-na Latvija // LVIZ. Rîga, 1995. Nr. 1, p. 66.

14 Apinis A. Tautas senvçstures tçlojums latvieðu pir-mo literâtu rakstos // LVIZ. Rîga, 1994. Nr. 1, p. 44.

15 Ðliûpas J. Lietuvos – Latvijos sàjungos projektas.Ðiauliai, 1930.

103

2. Institucinio bendradarbiavimopradþia ir galimybës

1918 m. tautiniø Latvijos valstybës susikûri-mas16 ir Lietuvos valstybës atkûrimas ið esmëspakeitë iki tol egzistavusios istoriografijos pa-dëtá, suteikdama prielaidas nacionalinei isto-riografijai ir mokslinëms tradicijoms kurtis. Lat-viø ir lietuviø tautø nacionalinio valstybingumoraida buvo tapati, tiesa, kelyje á nepriklausomy-bæ kiekviena tauta turëjo savø specifiniø savitu-mø, skirtingø veiklos formø, taèiau pagrindiniaietapai ir siekiai ið esmës nedaug skyrësi17. Bû-tent ðiuo atveju norëtøsi pabandyti labiau pabrëþ-ti laikotarpá, kai istoriografinëms paralelëms at-sirasti buvo palankiausios sàlygos: mokslo ins-titucijø kûrimosi ir veiklos kontekste.

Lietuva, tæsdama savo mokslo tradicijas, dëlto meto politiniø aplinkybiø atkuria Lietuvosaukðtàjà mokyklà Kaune 1922 m.18 Latviai ikitol dar nuo 1862 m. veikiantá Politechnikos ins-titutà pertvarko á Latvijos universitetà Rygoje1919 m.19 Latvijoje aktyviai veikë 1923 m. ákur-ta paminklø valdyba, besirûpinanti senovës is-torijos paminklø apsauga ir tyrinëjimu, kuriosuþuomazga buvo 1869 m. ákurta Rygos latviødraugijos Þinybø komisija, taip pat veikë Latviøsenovës tyrinëtojø draugija. Jau XIX a. pab. pasi-rodë istorikø ávairiø publikacijø, taèiau moks-las, taip pat ir istorijos mokslas, tada dar nebuvovaldybos politikos interesø akiratyje. Tai faktið-kai buvo, galëtume teigti, mokslininkø indivi-dualiø interesø iðraiðka20.

Latvijos universiteto 1919 m. rugsëjo 28 d.oficialaus atidarymo metu buvo nurodyta, kadaukðtoji mokykla turi 9 fakultetus, 110 dëstyto-jø ir 940 studentø21. Su universiteto atidarymukaip akademinis dalykas ávesta ir Latvijos istori-ja. Latvijos istorija, kaip mokomasis dalykas, bu-vo ávesta visose Latvijos mokyklose. Latvijos is-torijos katedros stiprinimas siejamas su iðkilausistoriko A. Ðvabës vardu. Pati Latvijos istorijoskatedra priklausë Istorijos ir filosofijos fakulte-tui22. Reikëtø pabrëþti, kad ypatingas dëmesysákurtame Latvijos universitete buvo skirtas ar-cheologijai. Èia anksti buvo profesionaliai susi-rûpinta archeologijos problemomis, kuriaskarðtai propagavo ir Lietuvoje aktyviai archeo-loginius tyrimus daræs Latvijos universiteto Ar-cheologijos katedros vedëjas F. Balodis23.

16 Istoriografija pradeda vystytis ágaudama politináatspalvá, Baltijos ðaliø moksliniø konferencijø (tarp jø iristorikø) metu, susikoncentruoja á politiniø problemø po-lemikà. Vokieèiø istorikas D. Henings pabrëþia, kad pa-èioje Latvijos istoriografijoje yra ávairiai interpretuoja-mas ir pats latviø nacijos ir Latvijos valstybës susidarymoprocesas. Latviø tautinë istoriografija, ypaè 1930 m.,susijusi su koncepcija, ið kurios iðplaukia, kad latviønacija buvusi prieð vokieèiø pasirodymà 1200 m. Lat-viø, kaip visateisës Europos tautos, natûrali ir harmo-ninga raida po vokieèiø agresijos viduramþiais vëlavoseptyniasdeðimt metø ir tiktai XIX a. viduryje gyveno re-nesansà. Romantinë mito esmë yra aiðkiai matoma ir po1920 m. Svarbus uþdavinys buvo ideologiðkai stabilizuo-ti jaunà valstybæ ir tautà, kai suskaldyta á kelis regionus irsocialines grupes, ir ypaè po Ulmanio vadovauto valsty-bës perversmo 1934 m., pirmame plane buvo ðûkis Lat-vijà latviams su siekiu daugianacionalinæ valstybæ per-tvarkyti á vienos tautybës valstybæ. Po 1940 m. á Vakarøþemes emigravusiø latviø istorinio pagrindo poþiûriu bu-vo trokðtama paneigti rusø pretenzijas á valdþià, kuriosatsirado Tarybø Sàjungai okupuojant tëvynæ. Todël atsi-rado galimybë remtis antra latviø istoriografijos koncep-cija – nacionalinis prabudimas kaip prielaida pilietineirevoliucijai 1905 m. ir proletarinei revoliucijai 1917 m.Istorijos varomoji jëga ðiuo atveju nëra nacija, bet latviøproletarai kartu su Pasaulio revoliucijos darbininkø klase,Rusijos darbininkija ir avangardu – komunistø partija.O tai sako, kad Latvijos Respublika nuo 1918 iki 1940m. buvusi tik uþsienio imperialistinës intervencijos pro-duktas. Henings D. Nacionâlâ kustîba un nacionâlâs valststapðana Latvija // LVIZ. Rîga, 1995. Nr. 1, p. 65.

17 Gaigalaitë A. Lietuva Paryþiuje 1919 metais. Kau-nas, 1999, p. 85.

18 Lasinskas P. Istorijos mokslas Vytauto Didþiojouniversitete 1922–1940 m. Vilnius, 2003, p. 8.

19 Latvijas Universitâte 75. Rîga, 1994, p. 21.20 Graudonis J. Latvijas vçstures institûts Latvijas

Respublikas laikâ 1936–1940 gads // LVIZ. Rîga, 1995.Nr. 4, p. 9.

21 Latvijas Universitâte 75. Rîga, 1994, p. 47.22 Ten pat, p. 256–257.23 Latvieðu konversâcijas vârdnîca T. II. Rîga, 1931,

p. 1025.

104

Kaip þinoma, Lietuvos universitete (nuo1930 metø – Vytauto Didþiojo universitetas) is-torijos skyriai buvo dviejuose fakultetuose: Te-ologijos-filosofijos ir Humanitariniø mokslø.Pastarajame veikë Lietuvos istorijos ir Visuoti-nës istorijos katedros. Ávairiu laiku mokomàjápersonalà sudarë daugiau kaip 20 istorikø24. Ar-cheologijos studijomis buvo susirûpinta ir padë-ti pagrindai ðio mokslo universitetiniam gyvavi-mui tik 4-ame deð., ið studijø uþsienyje gráþusjaunam archeologui Jonui Puzinui. Etnologijosir tautosakos studijas buvo patikëta organizuotiJonui Baliui25.

Didþioji dalis mokomojo personalo istorikøtiek Latvijos, tiek Lietuvos universitete buvo bai-gæ studijas prieð Pirmàjá pasauliná karà arba bentjas pradëjæ. Jie daþniausiai studijavo Rusijos irVokietijos universitetuose. Tai bûdinga ir Latvi-jos, ir Lietuvos atveju. Minëtø ðaliø istoriografi-jos mokslinis lygis, orientacijos, be abejo, paliko

ryðkø pëdsakà Latvijos ir Lietuvos istorikø me-todologinëse paþiûrose, dëstymo metodikoje irpan. Jau vien dël ðios prieþasties Latvijos ir Lie-tuvos istorikai, bent teoriðkai, nesunkiai galëjorasti bendrà kalbà (þr. 1 lentelëje pateiktà kaikuriø Latvijos ir Lietuvos universitetø istorikøstudijø vietà).

Taèiau panaði studijø geografija netapo Lat-vijos ir Lietuvos istoriografijas suartinanèiuveiksniu. Ið esmës kontaktai liko individualiøiniciatyvø lygmens.

Ðiandieninëje Latvijos istoriografijoje paþy-mima, kad nauja situacija Latvijos mokslesusidarë po 1934 m. K. Ulmanis jau 1935 m.pasisakë dël Latvijos mokslø akademijos ákûri-mo26. Tokia linkme ir buvo vykdoma praktinëveikla. 1936 m. sausio 14 d. ásakymu buvo ákur-tas Latvijos istorijos institutas. Ástatymà Apie Lat-vijos istorijos muziejø 1936 m. iðplatino Valdy-bos ðauklys (Valsts Vestneða, Nr. 13). Galima

1 l e n t e l ë . Latvijos ir Lietuvos istorikø studijø geografija

Latvijos universitetas Vytauto Didžiojo universitetas F. Balodis (1882–1947) Tartu, Maskvoje, Münchene A. Alekna (1872–1930) Peterburge P. Dreimanis (1879–1971) Latvijoje M. Arcimavičienė-Rudzinskaitė (1885–1941) Maskvoje J. Krodznieks (1851–1924) Maskvoje P. Gronskis (1883–1937) Peterburge E. Dunsdorfs (1904–2002) Latvijoje Z. Ivinskis (1908–1971) Kaune, Berlyne, Münchene A. Spekke (1887–1972) Maskvoje J. Yčas (1880–1931) Peterburge, Karaliaučiuje M. Stepermanis (1898) Latvijoje K. Jablonskis (1892–1960) Maskvoje, Kaune J. Straubergs (1886–1952) Maskvoje J. Jakštas (1900–1989) Kaune, Berlyne, Vienoje P. Šmits (1869–1938) Maskvoje, Peterburge A. Janulaitis (1878–1950) Maskvoje, Berne I. Šterns (1918) Latvijoje I. Jonynas (1884–1954 ) Maskvoje, Grenoblyje E. Šturmas (1895–1959) Maskvoje, Peterburge L. Karsavinas (1882–1952) Peterburge A. Švabe (1888–1959) Maskvoje, Rygoje P. Klimas (1891–1961) Maskvoje P. Zaliste (1864–1939) Jenoje I. Lappo (1869–1944) Peterburge A. Tentelis (1876–1942) Peterburge J. Puzinas (1905–1978) Heidelberge T. Ulmanis (1877–1942) Leipcige A. Šapoka (1906–1961) Kaune, Prahoje G. Vigrabs (1881–1958) Tartu J. Totoraitis (1872–1941) Friburge R. Vipperis (1859–1954) Odesoje, Maskvoje A. Vasiliauskas (1902–1974) Kaune, Vienoje T. Zeiferts (1865–1929) Peterburge A. Voldemaras (1883–1942) Peterburge E. Volteris (1856–1941) Leipcige, Tartu, Charkove

24 Vytauto Didþiojo universitetas 1922–2002. Kau-nas, 2002, p. 114.

25 Ten pat, p. 114.26 Henings D. Nacionâlâ kustîba un nacionâlâs valsts

tapðana Latvija // LVIZ. Rîga, 1995. Nr. 1, p. 65.

105

teigti, kad buvo smulkiai sudaryti naujai ákurtoinstituto uþdaviniai ir veiklos turinys, struktûra,teisës, pareigos ir valdybos organai27. Naujojemokslo ástaigoje 1936–1940 m. buvo spëta ási-kurti, pradëti plataus pobûdþio mokslinës me-dþiagos rinkimo ir ávairiø istorijos problemø ty-rinëjimo darbà, bet kartu su Latvijos okupacijaðie darbai nutrûko28 . Lietuvoje 4-ame deð. taippat buvo susirûpinta mokslinio tyrimø institutoákûrimu. Po ilgø diskusijø tai buvo padaryta tik1939 m., kai buvo organizuotas Antano Smeto-nos Lituanistikos institutas. (Latvijos istorijosinstituto ir Lietuvoje veikusio Lituanistikos ins-tituto lyginamoji analizë pateikta 2 lentelëje.)

Nors jaunos valstybës nebuvo ið tø, kurios ga-lëtø savo mokslo institucijas aprûpinti visu inven-toriumi, reikalingu pedagoginiam ir mokslo tiria-majam darbui (pirmiausia, èia turima galvoje nau-jausia mokslinë istorinë literatûra, istoriniø ðaltiniøpo Pirmojo pasaulinio karo sumaiðties susigràþini-mo problemos ir pan.), vis dëlto tarpukaris daþnailaikomas laikotarpiu, kurio metu buvo padëtimokslinës istoriografijos pagrindai ne tik Lietu-voje29, bet ir, kaip matëme, anksèiau mokslo insti-tucionalizacijos keliu pradëjusioje eiti Latvijoje30.

3. Latvijos ir Lietuvos istorikøbendradarbiavimas: bandymai irproblemos

Ákûrus istorijos mokslo centrus Latvijoje ir Lie-tuvoje susidarë palankios sàlygos moksliniamskontaktams uþmegzti, dalykiniam bendradarbia-vimui ir platesniam gretimos istoriografijos pa-þinimui. Tam tikrø mokslinio bendradarbiavi-mo ir tiesioginio ásigilinimo á gretimos ðaliesistoriografijà pavyzdþiø tarp Latvijos ir Lietuvostarpukario istorikø esama. Tiesioginiai kontak-tai tarp Latvijos ir Lietuvos istorikø uþsimezgëdar, kaip minëjome, XIX a. pab. – XX a. pr. pa-skirø kultûros veikëjø iniciatyva31. Susidurta stu-dijuojant Rusijos mokslo centruose: Maskvoje,Peterburge ir pan. Vis dëlto ðie kontaktai buvoskirti labiau politiðkai modeliuojant Latvijos irLietuvos ateitá geopolitiniams Pabaltijo regionoplëtros planams, bet ne akademiniam bendra-darbiavimui ar stengiantis uþtikrinti labai geràmokslo kokybæ. Situacija gerokai pasikeitë ponepriklausomø Latvijos ir Lietuvos valstybiø at-siradimo. Vis dëlto mokslinis bendradarbiavi-mas daugiau ar maþiau mezgësi daugiausia at-skirø istorikø iniciatyva32. Vienas ryðkiausiø lie-tuviø istorikø, tarpukariu palaikæs kontaktus su

27 Graudonis J. Latvijas vçstures institûts LatvijasRespublikas laikâ 1936–1940 gads // LVIZ. Rîga, 1995.Nr. 4, p. 10.

28 Ðiuo atveju taip pat susiklosto ir Lietuvos lituanis-tikos instituto likimas, kuriame veikë atskiras Lietuvosistorijos skyrius. Atkreipti dëmesá tenka á tai, kad Lietu-vos Lituanistikos instituto ákûrimas vëlavo nuo Latvijostrejais metais ir buvo orientuotas ne tik á istorijà, bet irtautosakà, lituanistikà. Graudonis J. Latvijas vçsturesinstitûts Latvijas Respublikas laikâ 1936–1940 gads //LVIZ. Rîga, 1995. Nr. 4, p. 10; Lituanistika: tradicijos,dabartis, perspektyvos. Vilnius: Lietuvos istorijos insti-tutas, 1999, p. 15

29 Nikþentaitis A. Ávadas // A. Kuèinskas. Kæstutis. Vil-nius, 1988, p. 3–19; Jurginis J. Augustino Janulaièio pali-kimas // A. Janulaitis. Praeitis ir jos tyrimo rûpesèiai. Vil-nius, 1989, p. 5–22; Merkys V. Istorikas Ignas Jonynas //I. Jonynas. Istorijos baruose. Vilnius, 1984, p. 5–32.

30 Butkus Z. Romantinë baltofilija Latvijos istoriog-rafijoje // Lietuvos istorijos studijos. 1997, t. 4, p. 110–117.

31 Ðliûpas J. Lietuviø–latviø respublika ir ðiaurës tau-tø sàjunga. Rinkinys straipsniø ir paskaitø, paraðytø d-roJono Ðliûpo. Stockholm, 1918, p. 162.

32 Reikia paþymëti, kad universitetinis bendradarbia-vimas tarp Rygos ir Kauno nebuvo labai aktyvus. Pabrëþ-ti galima tai, kad Kauno universitete paskaitas, skirtasLatvijos istorijai, skaitë prof. dr. J. Yèas, o 1926 m. vienàsemestrà Kauno universitete kursà „Europos likimas“rusø kalba perskaitë ið Rygos universiteto atvykæs R. Vi-peris. V. Ðilkarskio iniciatyva ðis kursas buvo iðspausdin-tas broðiûroje lietuviø kalba. Prof. dr. J. Yèo latviø isto-rija. Humanitariniø mokslø fakulteto studentø uþraðai:paskaitos skaitytos pavasario semestre 1925–26 mokslometais. Kaunas, 1926 // P. Lasinskas. Istorijos mokslasVytauto Didþiojo universitete 1922–1940 m. Vilnius,2004, p. 44. Latvijos ir Lietuvos universitetai keisis pro-fesoriais // Lietuvos aidas. 1930, kovo 14, Nr. 60, p. 6.

106

2 len te lë . Latvijos istorijos instituto ir Lietuvoje veikusio Lituanistikos instituto lyginamoji analizë

Latvijos istorijos institutas 1936 m. Lituanistikos institutas 1939 m.

Nauja padėtis moksle susiklostė po 1934 m. K. Ulmanis jau 1935 m. pasisakė dėl Latvijos mokslų akademijos įkūrimo. Tokia linkme ir vyko praktinė veikla. 1936 m. sausio 14 d. įsakymu buvo įkurtas Latvijos istorijos institutas. Galima teigti, kad buvo smulkiai sudaryti naujai įkurto instituto uždaviniai ir veiklos turinys, struktūra, teisės, pareigos ir valdybos organai.

Institutas susidėjo iš dviejų skyrių: 1. Latvijos senosios istorijos tyrinėjimų skyrius; 2. Naujosios Latvijos istorijos tyrinėjimų skyrius

Nors iki 1939 m. Lietuvoje veikė Lietuvių tau-tosakos archyvas, Lietuvių katalikų mokslo akademija ir Lietuvos istorijos draugija ir telkė istorikus, VDU profesūra jautė platesnių, kryptingų mokslinių tyrimų poreikį. Pati mintis įsteigti Lietuvos mokslų akademiją kilo jau 1928 m., bet dėl instituto įsteigimo kilo begalės ginčų, todėl instituto įkūrimas uždelstas iki 1939 m.

Institutą sudarė trys skyriai: 1. Lietuvių kal-bos; 2. Lietuvos istorijos; 3. Lietuvių tauto-sakos1

Istorijos institutų

nariai

P. Balodis, A. Švabė, J. Berzinš, M. Stepesmanas, A. Tentelis, R. Vipperis, A. Spekke, J. Vigrabs, E. Dunsdorfas, E. Šturms, P. Šmitas ir kt.

K. Masiliūnas, I. Jonynas, M. Biržiška, J. Balčikonis, Z. Ivinskis, A. Šapoka, J. Puzinas ir kt.

Pagrindinis tikslas ir

uždaviniai

Pagal instituto patvirtintą programą: Latvijos istorijos šaltinių rinkimas ir apdorojimo darbas, kad nedingtų kultūrinės vertybės. Aktualu buvo ir Latvijos istorijos ty-rinėjimas ir operatyvus šio tyrinėjimo rezultatų publi-kavimas, kad tokiu būdu stiprintų nacionalinį supratimą, tikėjimą savo valstybe ir jos ateitimi2

Statute pabrėžiama, kad tikslas tirti lietuvių kalbą, tautosaką ir Lietuvos praeitį. Rinkti tvarkyti ir skelbti lietuvių kalbos, lietuvių tautosakos ir Lietuvos istorijos medžiagą ir šaltinius. Atstovauti lituanistikos mokslams Lietuvoje ir užsienyje.

Istorijos skyriaus uždavinys: pradėti tyrinėti, kaupti ir leisti Lietuvos istorijos šaltinius. Buvo sudarytas strateginis veiklos planas3

Tyrimo kryptys

Instituto veiklos pradžioje vyko aktyvus tiriamasis darbas: rinktos senų raštų fotokopijos. Jų gauta ne tik Latvijoje, bet ir užsienyje – Vokietijoje, Lenkijoje, Danijoje, Švedijoje. 1939 m. tokių fotokopijų buvo 1500.

Siekdamas operatyviau publikuoti naujausius tyrinėjimus, 1936 m. institutas įsteigė savo knygų leidyklą. Tai reiškė, kad instituto veikla buvo visiškai finansiškai užtikrinta4.

F. Balodis iškėlė klausimą dėl piliakalnių tyrinėjimo, mezolito problemų, archeologinių žemėlapių sudarymo.

Iki 1940 m. pasirodė 14 instituto leistų žurnalų numerių

Pagal 1939 m. programą pagrindinis dėme-sys sukauptas į šaltinių rinkimą ir invento-rinimą. Siekiama užmegzti kontaktus su už-sienio archyvais dėl medžiagos skolinimo. Bu-vo sudaryta komisija rengiant archyvų įstatymą.

Daugelis Instituto darbuotojų sumanytų vei-kalų pasirodė jau išeivijoje5

Pasiekimai

Įvykis, turėjęs didelį tarptautinį atgarsį, buvo Latvijos istorijos instituto ir Latvijos universiteto bendrai organizuota Baltijos istorikų pirmoji konferencija, kuri įvyko Rygoje 1937 m. rugpjūčio 16–20 d.: konferencijoje dalyvavo 326 istorikai, taip pat 14 užsienio, 8 Lietuvos, 28 Lenkijos. Joje dalyvavo ir specialūs korespondentai iš Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos ir kt. šalių. Po konferencijos instituto leidykla išleido Baltijos istorikų konferencijoje sakytas kalbas ir skaitytus referatus.

Sėkmingai praėjusi konferencija suartino Latvijos istorikus su kitų Europos valstybių mokslininkais, sustiprino Latvijos instituto, kaip pagrindinio konferencijos organizatoriaus, insti-tucijos autoritetą tarp Europos mokslinių įstaigų6.

Daug buvo pasiekta istorijos šaltinių rinkimo ir jų apdorojimo srityje. Latvijos istorikai palaikė ryšius su Europos mokslininkais. Labai gerai vertinamas faktas, kad Latvijos istorijos instituto veikla padėjo pamatus latvių tautos Latvijos istorijai. Iki 1940 m. buvo išleisti 5 tomai įvairių istorijos laikotarpių dokumentų 7

I. Jonyno iniciatyva buvo parengta archy-vinės medžiagos registravimo anketa. Ši anketa išsiuntinėta vyskupams, klebonams, kunigams ir miestų burmistrams, savivaldybėms ir kt. pareigūnams, dvarų savininkams. Ši anketa su-teikė daug vertingos informacijos8.

Kas buvo sutarta su J. Totoraičiu, dirbusiu Vatikano archyve, dėl dokumentų atrinkimo ir fotokopijų darymo bei pristatymo į Institutą, nepaisant prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo sukeltų problemų, beveik visa buvo įgyven-dinta9.

Išėjo du dideli mokslinio leidinio „Lietuvos praeitis“ 1 tomo sąsiuviniai.

1 1 Lituanistika: tradicijos, dabartis, perspektyvos. Lie-

tuvos istorijos institutas. Vilnius, 1999, p. 15–17.2 Graudonis J. Latvijas vçstures institûts Latvijas Res-

publikas laikâ 1936–1940 gads // LVIZ. Rîga, 1995. Nr.4, p. 10.

3 Lituanistika: tradicijos, dabartis, perspektyvos. Lie-tuvos istorijos institutas. Vilnius, 1999, p. 23–24.

4 Graudonis J. Latvijas vçstures institûts Latvijas Res-publikas laikâ 1936–1940 gads // LVIZ. Rîga, 1995. Nr.4, p. 10–12.

5 Lituanistika: tradicijos, dabartis, perspektyvos. Lie-tuvos istorijos institutas. Vilnius, 1999, p. 25–27.

6 Graudonis J. Latvijas vçstures institûts Latvijas Res-publikas laikâ 1936–1940 gads // LVIZ. Rîga, 1995. Nr.4, p. 13.

7 Ten pat, p. 158 Lituanistika: tradicijos, dabartis, perspektyvos. Lie-

tuvos istorijos institutas. Vilnius, 1999, p. 25.9 Ten pat, p. 25–26.

107

Latvijos istorikais, skyræs daug dëmesio Livoni-jos ir Lietuvos santykiø tyrimams, jau nepriklau-somybinei Lietuvos istorikø kartai33 atstovavæsSimas Suþiedëlis (1928 m. baigæs Teologijos-fi-losofijos fakulteto Istorijos skyriø Kauno uni-versitete), kuris, baigæs studijas Kaune, mokyto-javo Rygos lietuviø gimnazijoje. Turëdamas pro-gos keletà metø gyventi Rygoje ir studijuoti Ry-gos universitete, S. Suþiedëlis ypaè domëjosi Lat-vijos praeitimi ir yra paraðæs kelias studijas iðLietuvos ir Livonijos santykiø XVI a. viduryje.S. Suþiedëlis sekë Latvijos istoriografijos naujo-ves lygindamas jas su Lietuvos istoriografijos si-tuacija, pristatë Latvijos patirtá ávairiose srityse,pradedant tautosakos rinkimo ir jos archyvo34

kûrimo reikalais, baigiant istorijos ðaltiniø rin-kiniø leidybos problemomis35.

Pirmasis Lietuvos istorikas, daugiau rëmæ-sis Latvijos istorikø darbais, buvo taip patTeologijos-filosofijos fakulteto (Kauno univer-siteto) auklëtinis Zenonas Ivinskis. Jau po karoiðeivijoje raðytoje pagrindinëje savo Lietuvos is-torijos sintezëje Z. Ivinskis naudoja ir latviø is-torikø bei archeologø darbus36. Ðioje studijojeZ. Ivinskis pripaþásta, kad ieðkant Lietuvos isto-rijos periodizacijos pagrindo, reikia paþvelgti áartimiausiø kaimynø istorijos periodizacijà. Pir-mas þvilgsnis, anot Z. Ivinskio, nukrypsta á kitasdvi Pabaltijo tautas (latvius ir estus), nors jø pra-eitis per ðimtmeèius nerodo paraleliø su lietu-viø praeitimi: tik nuo 1918 m. tø trijø tautø isto-rija ir jø iki 1940 m. iðsilaikiusiø respublikø rai-da nuostabiai supanaðëjo37. Nepaisant to, istori-

niø paraleliø tarp Latvijos ir Lietuvos nebuvi-mas nesutrukdë Z. Ivinskiui bendradarbiauti suLatvijos istorikais ir gilintis á jø darbus. Paga-liau, kaip Z. Ivinskis paþymëjo savo autobiogra-fijoje, jo darbas Rygos valstybiniame ir miestoarchyve 1936 m. vasarà buvo vertingas jo habili-tacinio darbo apie Lietuvos ir Prûsijos santykiuspapildymas38.

Ið tarpukario Lietuvos istorikø, kurie rodëdëmesá Latvijos istoriografijai, ðalia S. Suþiedë-lio ir Z. Ivinskio reikëtø dar paminëti E. Volte-rá39, J. Yèà40, taip pat Lietuvos istorikus, dalyva-vusius Pirmajame Baltijos istorikø kongrese Ry-goje 1937 metais.

Vis dëlto, þvelgiant bendru paþiûriu, turintsavo mokslo institucijas, ilgai (prisiminkimeJ. Ðliûpà) puoselëti bendradarbiavimo ir vienin-gumo idealai nebuvo visavertiðkai realizuoti.Koks maþas dëmesys Latvijos istoriografijai bu-vo skiriamas Lietuvoje tarpukariu (nemaþa da-limi ði situacija nepakito ir ðiandien) puikiai ro-do bendros Lietuvos istorijai aktualios istoriog-rafijos raidos apþvalgos41. Tai nëra vienintelë,gal net ne svarbiausia prieþastis, norint atsakyti áklausimà – kodël tarpukariu, susidarius Latvi-jos ir Lietuvos istoriografijø bendradarbiavimoprielaidoms, vis dëlto tiesioginiø kontaktø ir ry-ðiø nebuvo daug.

33 Trumpa V. Su Simu Suþiedëliu atsisveikinant // Aki-raèiai. 1985, Nr. 10 (174), p. 12.

34 Trumpa V. Su Simu Suþiedëliu atsisveikinant // Aki-raèiai. 1985, Nr. 10 (174), p. 12.

35 Suþiedëlis S. Latvijos tautosakos archyvui 10 metø// Þidinys. 1936, Nr. 2; Suþiedëlis S. Latvijas vçsturesavoti // Lietuvos praeitis. T. 1. Kaunas, 1940.

36 Ivinskis Z. Lietuvos istorija: iki Vytauto Didþiojomirties. Vilnius, 1991, p. 97, 101, 106, 123, 131, 140.

37 Ten pat, p. 28.

38 Ivinskis Z. Autobiografija // Þemaièiø praeitis. Kn.3. Vilnius, 1994, p. 81.

39 Volteris E. Lietuvos istorijos ðaltiniø leidimo reika-lu // Lietuvos aidas. 1928, Nr. 110, p. 5.

40 Yèas J. Latviø istorija. Hum. Mokslø fakultetostudentø uþraðai. Paskaitos skaitytos pavasario semestre1925–26 mokslo metais. Kaunas, 1926.

41 Ðiuo poþiûriu ir Z. Ivinskio darbai nesudaro iðim-ties. Svarstant Lietuvos kaimynø ánaðà á Lietuvos istori-jos mokslà latviai nefigûruoja (iðskiriami lenkai, rusai irvokieèiai). Ivinskis Z. Lietuvos istorija: iki VytautoDidþiojo mirties. Vilnius, 1991, p. 82–92; Ivinskis Z.Lietuvos istorija romantizmo metu ir dabar // LietuviøKatalikø Mokslo Akademijos Suvaþiavimo darbai. T. 3.Kaunas, 1940, p. 320–341 (Lietuvos istoriografija); Jo-nynas I. Praeities baruose. Vilnius, 1984, p. 99–189.

108

Tai klausimas, á kurá atsakyti nëra labai pa-prasta. Jeigu suþymëtume visas Latvijos ir Lie-tuvos istoriografijø paraleles, tiesioginius istori-kø kontaktus bei ryðius, galimas dalykas, dar netkorektiðkai neiðkeltume klausimo. Èia fragmen-tiðkai paþymëtas paraleles ir kontaktus tarp Lat-vijos ir Lietuvos istoriografijø vadiname bandy-mais. Jie nevirto Latvijos ir Lietuvos istoriogra-fijà suartinanèiu veiksniu ir solidþiu moksliniuprocesu. Kokie veiksniai ir problemos stabdë ðáprocesà? Pirmiausia galima paþymëti, kad ry-ðiai tarp Latvijos ir Lietuvos tarpukariu buvo ne-tvirti ne tik istorijos mokslo poþiûriu, bet ir ben-dra gretimos ðalies paþinimo prasme. Tarkime,Latviø enciklopedija 1927–1940 m. pasiekë rai-dæ T (s. 1–21). Apie Lietuvà raðoma XII tome,kuriame apþvelgiama Lietuvos istorija, to metopolitika, liaudies ûkis ir pan. Lietuviðkoji encik-lopedija, leista Kaune, iki 1940 m. spëjo pasiektiraidæ J, taigi vienalaikio enciklopedinio Latvi-jos apibûdinimo Lietuvos visuomenë nepaliko.Nuo 1920 iki 1940 m. Latvijoje iðleista 12 lietu-viø autoriø knygø. Panaði situacija buvo ir Lie-tuvoje42. Taigi bendru poþiûriu galima teigti, kadnepanaðu, jog valstybiniu mastu ar, pavyzdþiui,plaèiajai visuomenei bûtø itin rûpëjæ gretimosðalies pasiekimai ir problemos (tarp jø ir istori-jos mokslo). Ðià problemà istorikai gali suprastikaip visuomeninæ, tik susilieèianèià su jø darbopraktika, bet neturinèià árodomosios galios.

Reikia pasakyti, kad maþà dëmesá gretimosðalies mokslui (Latvijos ir Lietuvos istoriografi-jos ryðiams) tuo metu, kai prielaidos ryðiams at-sirado, rodo ir kur kas svarbesni dalykai. Bûtinapasakyti kelias pastabas dël tarpukario istorijosmetodologijos Latvijoje ir Lietuvoje. Kaip mi-nëjome, dauguma Latvijos ir Lietuvos istorikø,

dirbusiø tarpukariu, studijas baigë Rusijos arbaVokietijos universitetuose. XIX a. pab. – XX a.pr. Europos istoriografijoje pamaþu ásitvirtinopozityvizmas, tiksliau, vidinis pozityvizmas isto-riografijoje, kuris istorijos moksliðkumà sutapa-tino su filologine ðaltiniø kritika43. Já reikia skirtinuo tos filosofinës pozityvizmo formos, kuriadomëjosi didelis Latvijos mylëtojas J. Ðliûpas.

Paþymëtina, kad XIX a. pabaigoje Europosakademinëje istoriografijoje pamaþu ásitvirtinoabejingas bet kokioms filosofinëms spekuliaci-joms kruopðtus istoriniø ðaltiniø kritikos ir ana-lizës darbas. Þinoma, spaudos draudimo apim-toje Lietuvoje arba Latvijos tautinio sàjûdþio (sa-votiðkoje jaunalatviø antivokiðkoje kultûrinëje ak-cijoje) ákarðtyje europietiðkos istoriografijos nau-jovës bûtø buvusios pernelyg didelë prabanga.Istoriografija Latvijoje ir Lietuvoje tuo metu tu-rëjo ne vienà, ne tik akademiná interesà, bet il-gainiui minëtos Europinës istoriografijos nau-jovës pasiekë ir Latvijà bei Lietuvà. Tai daugiau-sia atsitiko tik tarpukariu, ákûrus nacionaliniustyrimø centrus.

Literatûroje, lyginant latviø ir lietuviø isto-riografinius pasiekimus, yra raðoma, jog latviaipasiþymëjo didesniu kritiðkumu, á kurá juosstumtelëjæ protestantø tikëjimas, protestantizmoetika, dël jos paplitæs polinkis á racionalumà,emocijø varþymas44. Ðias iðvadas galëtume pa-pildyti. Kritiðkumas istoriografijoje, matyt, su-sijæs ne tik su specifinëmis latviø mentaliteto sa-vybëmis. Kaip minëjome, naujoji kritiðkumobanga istoriografijoje vadinama vidinio pozity-vizmo45 vardu, o viena reikðmingiausiø ðio judë-jimo figûrø yra laikomas vokieèiø istorikas

42 Lituanistika pasaulyje ðiandien: darbai ir problemos[konferencijos medþiaga, 1997 metø liepos 1–2 d.] //Pasaulio lituanistø bendrija. Atsakingasis redaktorius Bo-nifacas Stundþia. Vilnius, 1998, p. 95–102.

43 Latviai pozityvizmo autoritetø veikalus, ðiuo atvejuturint omenyje E. Bernheimà, iðsivertë dar prieð Pirmàjápasauliná karà.

44 Butkus Z. Romantinë baltofilija Latvijos istoriog-rafijoje // Lietuvos istorijos studijos. 1997, t. 4, p. 112.

45 Norkus Z. Istorika. Vilnius, 1996, p. 174.

109

J. Droyseno mokinys E. Bernheimas, pradëjæs irátvirtinæs istorijos metodo vadovëliø tradicijoskanonà46. E. Bernheimo vadovëlis ilgainiui ta-po daugelio istorikø parankine knyga, kartu átvir-tino ir kritiðkosios istoriografijos kanonà, api-bûdino istoriko darbo principus, euristikos, kri-tikos ir interpretacijos operacijas ir pan.47 Ðiuoatveju ádomu lyginamuoju poþiûriu paþvelgti áLatvijos ir Lietuvos istoriografijà.

Pakankamai argumentuotai yra parodyta, kadtarpukario Lietuvoje vyraujanti metodologinë po-zicija buvo minëta E. Bernheimo studija48. Visdëlto daugeliu atvejø, remiantis Bernheimo stu-dijoje átvirtintais principais tarpukario Lietuvo-je (beje, ir jau iðeivijoje raðytuose darbuose49), josvertimu, o kartu ir platesniu kritiðkosios isto-riografijos autoriteto idëjø propagavimu nebu-vo pasirûpinta. Ðiame kontekste galima darytiprielaidà, kad latviai vidinio pozityvizmo istoriog-rafijoje autoritetu pasirûpino dar prieð Pirmàjápasauliná karà50, o tai rodo, kad prielaidos isto-riografijos kritiðkumui akivaizdþiai nebuvo vie-nodos.

Jeigu tarpukario istoriografijos metodologi-næ situacijà tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje apibû-dinome kaip artëjimà link kruopðèia ðaltiniø ana-lize ir kritiðkumu paremto vidinio pozityvizmo,atrodo, dar daugiau prielaidø atsiranda Latvijos

ir Lietuvos istorikø ryðiams ir bendradarbiavi-mui. Taèiau yra ir kitø veiksniø, kurie, iðplaukda-mi ið minëto metodologinio bendrumo, skatinotam tikrà Latvijos ir Lietuvos istoriografijø atsai-numà ir bendradarbiavimo problemiðkumà.

Kalbant apie istoriografinæ situacijà tarpu-kariu reikia pabrëþti, kad pagrindinis istorikøuþdavinys tuo metu buvo tiek Latvijoje51 latviø,tiek Lietuvoje52 lietuviø paieðka istorijoje. Tai bu-vo bendras istoriografijos principas, tam tikraseuristinis credo. Gerai þinomas Lietuvos istori-ko A. Ðapokos straipsnis 1932 m. Naujojoje Ro-muvoje tik apibendrina ir susumuoja daugeliotarpukario Lietuvos istorikø veiklos gaires ir uþ-maèias53. Simboliðka, kad ir Latvijos istorikasA. Ðvabë Pirmojo Baltijos istorikø kongreso54,vykusio 1937 m., reikðmæ vertino per maþø tau-tø prizmæ. Jo nuomone, Baltijos ðaliø istorikøuþdavinys yra iðsiaiðkinti, kur slypi maþøjø tau-

46 Ten pat, p. 81–82. 47 Bernheim E. Lehrbuch der historischen Methode.

Leipzig, 1889 // Prof. dr. W. Jacobmeyer. Vorlesung:Das deutsche Lehrbuch der Ggeschichte im 19 und 20Jahrhunder. Proseminar: Einfürung in die Didaktik derGeschichte. // Westfalische Wilhelms UniversitätMünster 2003–2004 (þiemos semestras).

48 Ragauskas A. Keletas pastabø dël istorijos meto-dologijos tarpukario Lietuvoje // LKMA. Metraðtis XIX.Vilnius, p. 59–70.

49 Ivinskis Z. Lietuvos istorija iki Vytauto Didþiojomirties. Roma, 1978.

50 Bernheim E. Vçstures filozofija: winas wçsture unuzdewumi. Peterburga, 1913 – Norint iðsiaiðkinti ðioBernheimo veikalo paplitimà ir átakà XX a. pradþiosLatvijos istoriografijai, reikia atskiro mokslinio tyrimo.

51 Suþiedëlis S. Latvijas vçstures avoti // Lietuvos pra-eitis. Kaunas, 1940, t. 1, sàs. 1, p. 313–317.

52 Istorijos instituto direktorius A. Masiliûnas apieinstituto, Lietuvos istorijos skyriaus uþdavinius kalbëjolabai konkreèiai ir juos suformulavo taip: savaimingasLietuvos istorijos mokslas tebus ámanomas tik tada, kailietuviai istorikai galës remtis ne svetimøjø vienokiomisar kitokiomis studijomis, bet tiesioginiais istorijos ðalti-niais. Apie lietuviø tautos praeitá yra daugybë þiniø ávai-riose kronikose ir ávairiuose vokieèiø, rusø, lenkø, èekøir tautø istoriniø ðaltiniø rinkiniuose. Jie guli sukrautiKaraliauèiaus, Berlyno, Krokuvos, Varðuvos, Prahos,Maskvos, Rygos, Vatikano ir kitø miestø archyvuose irligi ðiol jø lietuvio istoriko ranka visai nëra lietusi. 1939m. geguþës 9 d. patvirtintoje instituto programoje kaipvienas ið uþdaviniø nurodoma: rûpintis naujø mokslojëgø rengimu ir nuolatiniu savo atstovø siuntimu á Vati-kano ir Maskvos archyvus // Lituanistika: tradicijos, da-bartis, perspektyvos. Vilnius: Lietuvos istorijos institu-tas, 1999, p. 23, 25.

53 Ðapoka A. Raskim lietuvius Lietuvos istorijoje //Naujoji Romuva. 1932, Nr. 21, p. 481–482.

54 Pl. þr.: Pirmâ Baltijas vçsturnieku konference Rîgâ,16–20. VIII. 1937. Rîga, 1938; Pl. þr.: Ragauskas A.VDU mokslininkai istorijos mokslo kongresuose 1918–1940 m. // Vytauto Didþiojo universiteto ir LietuvosKatalikø Mokslo akademijos 70-metis. Kaunas, 1993,p. 177–180; Pl. þr.: Ið Baltijos istorikø konferencijos //Lietuvos aidas. 1937, rugpjûèio 17, Nr. 370, p. 2.

110

tø stiprybë ir kas uþtikrina jø laisvæ ir nepriklau-somybæ ateityje55. Maþa to – pagal istorijos ins-tituto antràjá vadovavimosi punktà istorikas turiraðyti Latvijos nacionalizmo dvasia. Ðvabë sako,kad kiekvienas politiðkai organizuotas þemës ty-rinëjimas prasideda nuo jos pirmøjø gyventojø irtautos daugumos istorinio likimo... todël þodþiai– tyrinëti nacionalizmo dvasia – yra nurodymas,kad Latvijos istorija toliau nëra apraðoma kaipsvetimos kolonijos, bet kaip latviø þemës ir tau-tos istorija. Todël A. Ðvabë, kaip ir Ulmanis, pri-eina iðvadà: tik tai, tas yra paðauktas ir pakvies-tas raðyti istorijà, kuris priklauso prie istorijos kû-rëjø – prie savo tautos, tai reiðkia, kad Latvijosistorija toliau raðoma bûtent pieðingai negu ji ra-ðyta iki ðiol: ne kaip asmenø, dinastijø ir svetimø-jø vieðpatavimo, bet kaip latviø tautos istorija56.Tampa akivaizdu, kad, turint galvoje ásivyrau-janèià vidinio pozityvizmo metodologijà, lydi tau-tinës istoriografijos koncepcija. Istoriografijosryðiai su gyvenimo aktualijomis ir átampomis yragana prieðtaringi. A. Ðvabë, Ulmanio laikais ra-ðydamas Latvijos istorijà, ëjo koja kojon su na-cionalizmo ideologija pridurdamas, kad mûsølaikø ideologija yra ir socialine tiesa pagrástas na-cionalizmas, istorija, kaip ir kitos màstymo for-mos, teigiamai ar neigiamai yra susijusi su laiko-tarpio valdanèiosiomis, ekonominëmis ir politi-nëmis srovëmis, ir todël istorijos ir politikos santy-kiams reikia bûti ne subordinuotiems, bet koor-dinuotiems, jos abi turi tarnauti savo tautai57. Ga-lima dar kartà gráþti prie Lituanistikos institutodirektoriaus A. Masiliûno minties apie istorijosðaltiniø rinkimà, kurie yra lietuviø tautos praeitis,ir guli sukrauti Karaliauèiaus, Berlyno, Krokuvos,

Varðuvos, Prahos, Maskvos, Rygos ir kt. archy-vuose58, ir savæs paklausti – ar buvo galimas lie-tuviø ir latviø bendradarbiavimas, jeigu pagrin-dinis uþdavinys tarpukaryje tapo ðaltiniø rin-kimas savo tautai, kad ir tame paèiame Ry-gos archyve59. Ðiame kontekste pabrëþtinosZ. Ivinskio mintys apie 1937 m. ávykusá PirmàjáBaltijos ðaliø istorikø kongresà: Lietuvos istori-kø referatai apibûdina Lietuvos istorijos mokslà.Nëra nei atskiros krypties, nei mokyklos, kiekvie-nas tyrinëja ar studijuoja laikotarpá ar klausimà,kuris jam labiausiai patinka. Daug daugiau gy-vumo rodo latviø istorijos mokslas. Jie ne dides-nëm jëgom, bent formaliai, jau yra padaræ geràpradþià. Reguliariai eina du istorijos þurnalai, ke-letas kolektyviniø mokslo straipsniø rinkiniø60.

Apskritai ið latviø ir lietuviø tarpukario isto-rikø bûtø galima iðskirti A. Ðvabæ61 ir Z. Ivins-ká62, kurie savo veikalais bei straipsniais (turintomenyje ir 1937 m. Pirmajame Baltijos ðaliø is-

55 Ðterns I. Arveda Ðvâbes vçstures filozofija // LVIZ.Rîga, 1998, Nr. 2, p. 131.

56 Ðapoka A. Raskim lietuvius Lietuvos istorijoje //Naujoji Romuva. 1932, Nr. 21, p. 481–482, 131–136.

57 Ðterns I. Arveda Ðvâbes vçstures filozofija // LVIZ.Rîga, 1998, Nr. 2, p. 131.

58 Lituanistika: tradicijos, dabartis, perspektyvos. Lie-tuvos istorijos institutas. Vilnius, 1999, p. 23, 25.

59 Anot A. Ðapokos, besikurianèio mûsø istorijos moks-lo pagrindinis uþdavinys yra rasti (ir parodyti) lietuviusLietuvoje. Uþdavinys didþiulis, darbas labai sunkus, dar-bininkø nëra. O reikalas auklëti tautà pasinaudojant pra-eities lobynu nelaukia. Tam reikalui laikinai pakaktø pa-sirinkti medþiagos ir pas svetimus. Masëms pakaktø met-menø, o jø pamatavimà, moksliðkà analizæ galima paliktiir tolimesniam laikui. Masëms nereikia aukðtø moksliniøstudijø, o plaèiø, epochas bei asmenis apibûdinanèiø ana-liziø. Ðapoka A. Raskim lietuvius Lietuvos istorijoje //Naujoji Romuva. 1932, Nr. 21, p. 481–482.

60 Ivinskis Z. Pabaltijo istorijos problemos // Þidinys.1937, Nr. 10 (154), p. 265–267.

61 Ðvabë pripaþásta, kad mes në akimirksniui negali-me iðleisti ið akiø tø plaèiø ir tolimø ryðiø, kurie musvisais laikais sietø su Rytø Europos civilizacijos dvasi-niais judëjimais ir politiniais ávykiais. Bûtø didelë klaida,jeigu mes stengtumës latviø tautos istorijà paversti kokiosnors siauros, uþdaros patalpos lokalia istorija... visos di-desnës idëjinës srovës – kryþiaus karai, feodalizmas, refor-macija, romënø teisiø recepcija, merkantilizmas, libera-lizmas – su savo potvyniais ir atoslûgiais apskalavo irRygos jûros álankà // Ðterns I. Arveda Ðvâbes vestures filo-sofija // LVIZ. Rîga, 1998, Nr. 2, p. 131–136.

62 Ivinskis Z. Lietuvos istorijos problemos // NaujojiRomuva. Kovo 31 d, Nr. 12–13. (220–221), p. 288–292.

111

torikø kongrese skaitytø praneðimø temas), is-toriografijos diskursà, neapsiribodami vien siau-ra savo ðalies Pabaltijo regiono istorijos inter-pretacija, bandë susieti su platesniu Europos is-torijos kontekstu.

Iðvados

Galima teigti, kad tautiniø valstybiø susikûri-mas po Pirmojo pasaulinio karo turëjo nemaþàátakà naujai istoriografijos padëèiai. Pirmà kar-tà Latvijoje ir Lietuvoje buvo dëstomas savas is-torijos mokslas. Tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje bu-vo pabrëþiamas pamatinis nacionalinës istoriog-rafijos kûrimo principas – rasti ir parodyti savotautà istorijos verpetuose. Tiesa, Latvijoje ir Lie-tuvoje suklesti skirtingas istorijos tyrinëjimø lau-kas: Latvijoje ypatingà padëtá uþëmë archeolo-gija, Lietuvoje – LDK istorija. Galima daryti ið-vadà, kad domëjimasis tik savo paties istorija ne-skatino bendradarbiavimo ir apskritai domëji-mosi istorijos moksliðkumo problemø sprendi-mu tiek Latvijos, tiek Lietuvos istoriografinëjemokslinëje erdvëje63. Be abejonës, ypaè kalbantapie tarpukará, pabrëþtinos politinës átampos sà-lygos. Galima daryti prielaidà, kad, pavyzdþiui,Lietuva, turëdama átemptus santykius su Lenki-ja (dël Vilniaus kraðto) ar Vokietija (dël Klaipë-dos), kad ir negatyviai turëjo susidurti su tos ða-lies istoriografija, o ðiuo atveju imant Latvijà, iðesmës politinës átampos nebuvo, kas lëmë ne itindidelá domëjimàsi Latvijos istoriografija, o Lat-vijos istoriografija pasiþymëjo ypatinga konfron-tacija su Vokietija.

Pats Latvijos ir Lietuvos istorikø bendradar-biavimas suteikë plaèià dirvà susipaþinti su

gretimos ðalies istorija, taèiau didþiausias ben-dradarbiavimui skirtas renginys, t. y. PirmasisBaltijos istorikø kongresas, vykæs Rygoje1937 m., nesprendë iðskirtiniø istorijos moksløtyrinëjimo problemø. Buvo apsiribota vien pra-neðimø forma skaitomais referatais, parengtaisremiantis siauras problemas lieèianèiø, taikantvidinio pozityvizmo metodologijà atliktais tyri-mais. Akivaizdu, kad tarpukariu, kai atsirado sà-lygos plëtotis Latvijos ir Lietuvos istoriografijosryðiams, bendradarbiavimas netapo solidþiumoksliniu procesu. Ryðiai atrodo labiau atsitik-tiniai, neturintys plano ar konkretesniø progra-miniø gairiø. Latvijos ir Lietuvos istoriografijo-je vyraujant vidinio pozityvizmo nuostatoms (ið-skirtiniu faktu ðiame kontekste arba tam tikraproceso virðûne reikëtø laikyti vidinio pozityviz-mo klasiko E. Bernheimo veikalo vertimà á lat-viø kalbà) ir joms susijungus su nacionalinës isto-riografijos kûrimo postulatais (neretai tam tikraprasme politizuotais tautinës istoriografijos kûri-mo principais), buvo sukurtas vienoks ar kitokstautinës istoriografijos uþdarumas, o tai neleidoplaèiau reikðtis istorikø moksliniam bendradar-biavimui, nes pamaþu Latvijos ir Lietuvos isto-riografija darësi viena kitai abejinga. Tai rodogretimø valstybiø bendradarbiavimo ribas ir pro-blemiðkumà.

Ðiuo atveju reikia tikëtis, kad praeitais me-tais vykusiame Pirmajame Lietuvos istorikø su-vaþiavime nuskambëjusi mintis, jog galbût kitasistorikø suvaþiavimas jau bus tarptautinis64, irbus atsiliepta ne tik á Lietuvos ir Latvijos foru-mo pirmojo suvaþiavimo kreipimàsi, bet kartubus galima þymëti ir naujà Lietuvos ir Latvijosistorikø bendradarbiavimo, kurio kertiniai ak-menys, bûtø galima teigti, buvo padëti dar ket-virtojo deðimtmeèio pabaigoje, fazæ.

63 Verta pabrëþti, kad bene vienintelë ir pagrindinëátampa tarp Latvijos ir Lietuvos istoriografijø tarpukariubuvo „Saulës mûðio“ problema. Pl. þr.: Kemeþys V. Vie-nybës kongrese // Lietuvos aidas. 1936, rugsëjo 21,Nr. 432, p. 3.

64 Pirmasis Lietuvos istorikø suvaþiavimas. Vilniausuniversitetas 2005 m. rugsëjo 15–17 d.

112

The object of this study is the links and cooperationbetween Latvian–Lithuanian historians. Presumptionsof historiographic parallels are being ventilated in thestudy on institutional and individual basis so that thelinks between past Latvian–Lithuanian historians wouldbe identified.

The study describes the ways how cooperation ofLithuanian–Latvian historians was evidenced, when the-re were the most favourable circumstances: in thecontext of academic institutions’ launching and prac-

THE PARALLELS OF LATVIAN AND LITHUANIAN HISTORIOGRAPHY: THE ATTEMPTS OF

COOPERATION AND PROBLEMS IN THE PERIOD BETWEEN THE TWO WARS

Robertas Ðimkus

S u m m a r y

Áteikta 2006-08-22Parengta sklebti 2007-05-04

tice. The reasons for national historiography’s insula-rity are outlined, which did not enable the cooperationof academic historians to be developed. There are nospecific cooperation facts highlighted in the study, buttrends, the cooperation opportunities during the aca-demic historiography genesis in Latvia and Lithuania(during interwar). The main Latvian–Lithuanian histo-riography trends presented in a study reflect well uptill now characteristic institutional – academic, socialindifference of Latvian–Lithuanian historiography.

113

ISSN 1392–0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2007 19

KGB KOVA SU ANTISOVIETINËMIS APRAIÐKOMISLIETUVOJE IR IÐEIVIJOJE: ÞMONIØ KOMPROMITAVIMAS

Kristina Burinskaitë

Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimø centroTyrimø departamento Istoriniø tyrimø programø skyriausvyr. specialistë – programø koordinatorëEl. paðtas: kristina@genocid.ltTel. 8 675 282 56

Ávadas

KGB visà sovietinës okupacijos laikotarpá kovojosu sistemai nepaklûstanèiomis jëgomis, kaip an-tai Katalikø baþnyèia, disidentai, þmogaus teisiøgynëjai ir kt. Taèiau keièiantis SSRS vidaus ir tarp-tautinëms sàlygoms KGB buvo priverstas keistisavo taktikà, maskuoti ðià kovà. Po Stalino mir-ties fizines represijas pamaþu nustelbia nefiziniopoveikio priemonës, sakysime, profilaktika, ir vie-ðàjà nuomonæ formuojanèios priemonës, kaip an-tai kompromitavimas, dezinformacija, dokumen-tø klastojimas, gandai, politiniø bylø kriminaliza-vimas. Kontroliuodamas informacijos pateikimàvisuomenei per spaudà, KGB turëjo didþiules ga-limybes ne tik apjuodinti asmens autoritetà, pa-kirsti organizacijos prestiþà, suskaidyti antisovie-tines jëgas, bet ir diskredituoti katalikiðkas verty-bes, valstybingumo idëjà, Lietuvos laisvinimo ju-dëjimà tarptautinëje arenoje. Tai rodo jo keliamàpavojø visuomenës savimonei, todël ði tema yraaktuali ir lietuviø istoriografijai.

Ðio straipsnio tikslas – atskleisti KGB taiky-to kompromitavimo metodo veikimo principus,prieþastis, kodël KGB naudojo ðià psichologi-nio poveikio priemonæ, kokiomis formomis jipasireiðkë ir kokiø padariniø turëjo antisovieti-

niam pasiprieðinimui ir jo dalyviams. Kompro-mitavimo taikymas kovojant su Lietuvos disi-dentais, kunigais, þmogaus teisiø gynëjais paro-do, kaip sudaroma neigiama nuomonë gali taptiviena ið politinës kovos priemoniø. Ðiamestraipsnyje siekiama netradiciniu lietuviø isto-riografijai aspektu ávertinti KGB veiklà.

Ði problema lietuviø istoriografijoje retai pa-lieèiama ir yra nepelnytai nuvertinama. TiriantLietuvoje KGB veiklà ir jos struktûrà bei me-todus, svarus lietuviø istoriko A. Anuðauskoindëlis1. Arðià KGB kovà su lietuviø Katalikøbaþnyèia naudojant ávairias fizinio ir psicholo-ginio poveikio priemones atskleidþia lietuviøV. Spenglos2, A. Streikaus3, S. Vardþio4 mo-

1 Anuðauskas A. KGB prisilietimas // Metai. 1996,Nr. 11; Anuðauskas A. KGB ir lietuviø visuomenë: slap-tasis karas 1954–1991 metais // Darbai ir dienos. 2000,Nr. 21; Anuðauskas A., Burauskaitë B. Baltijos laisvë –Europos atsakomybë. Vilnius, 2002.

2 Spengla V. S. „Akiplëða“. KGB kova prieð baþnyèià.Pagal kunigo J. Zdebskio sekimo bylà. Vilnius, 1996;Spengla V. S. Baþnyèia, „Kronika“ ir KGB voratinklis.Vilnius, 1993.

3 Streikus A. Sovietø valdþios antibaþnytinë politikaLietuvoje (1944–1999). Vilnius, 2002; Streikus A. Ate-istinës propagandos pobûdis Lietuvoje 1975–1988 // Ge-nocidas ir rezistencija. 2003, Nr. 1.

4 Vardys S. V. The Catholic Church, dissent and na-tionality in Soviet Lithuania. New York, 1978.

114

nografijos. Atskiros KGB kompromitavimo ak-cijos atsispindi J. Banonio5, J. Starkausko6,J. R. Baguðausko7, V. Skuodþio8, N. Gaðkai-tës9 tyrimuose. Sovietinë istoriografija ir spau-da, nepaisant ideologinio susisaistymo, tenden-cingumo ir skleidþiamos dezinformacijos, irgiyra informatyvus ðaltinis, atskleidþiantis vykdy-tas kompromitavimo akcijas. Leista knygø serija„Faktai kaltina“, kurioje iðkreipiant arba tenden-cingai pateikiant tikrus faktus, ðmeiþiami parti-zanai, iðeiviø organizacijos ir aktyviausi veikëjai,lietuviø dvasininkai. Dezinformacija ir kompro-mitavimas daugiausia buvo vykdomi per sovieti-næ spaudà. Bûtent dël ideologinio susisaistymo,tendencingumo ir skleidþiamos dezinformacijosspauda yra informatyvus ðaltinis, nes atskleidþiavykdytas diskreditavimo akcijas. Ðios ðmeiþto irkompromitavimo akcijos vyko per respublikinësspaudos leidinius „Tiesa“, „Komjaunimo tiesa“.Uþsienyje kompromitavimo akcijos buvo vykdo-mos per Lietuvos kultûriniø ryðiø su tautieèiaisuþsienyje draugijai „Tëviðkë“ priklausantá „Gim-tàjá kraðtà“ ir kitus komunistinius ar prokomu-nistinius laikraðèius „Laisvë“, „Vilnis“, „Vieny-bë“. KGB penktajame – devintajame deðimtme-tyje parengë 569 propagandinius ir kompromi-tuojanèius straipsnius. Lietuvos ypatingajame ar-chyve esantys KGB dokumentai atskleidþia KGBvykdytas þmoniø kompromitavimo akcijas, jø tiks-lus ir bûdus. Agentûrinës operatyvinës veiklos,KGB miestø ir rajonø skyriø veiklos planai ir ata-skaitos rodo, kokias agentûrines operatyvines prie-

mones KGB naudojo prieð aktyviausius sovieti-nës valdþios kritikus ir veikëjus. Taèiau KGB do-kumentus ir juose esanèià informacijà bûtina ver-tinti atsargiai dël jø abstraktumo ir ideologinioávykiø bei reiðkiniø vertinimo.

1. SSRS vidaus politikos irtarptautinës padëties pokyèiai

Keisti kovos su vidaus prieðais taktikà vertë po-kyèiai ðalies viduje ir pasikeitusi SSRS padëtistarptautinëje arenoje. Politinës permainos po Sta-lino mirties apribojo sovietiniø represiniø struk-tûrø galià, susilpnëjo visuomenës kontrolë tiesio-ginës prievartos priemonëmis, ið tremties ir ákali-nimo vietø pradëjo gráþti lietuviai. Pasiprieðini-mo judëjimas ágijo naujø formø. Neramumai SSRSir kitose socialistinio bloko ðalyse, ypaè po ávykiøÈekoslovakijoje 1968 metais, vertë KGB imtisgrieþtesniø priemoniø. J. Andropovo paskyrimasKGB vadu 1967 metais (ðias pareigas jis ëjo iki1982 metø) bylojo ne tik apie naujà KGB istori-jos erà, bet ir apie grieþtesnæ politikà kovojant suantisovietiniu judëjimu. Fizinio susidorojimo, de-portacijos, ákalinimo neatsisakyta, bet jie labiauuþmaskuoti ir ágyvendinami subtiliau. Ne maþiauþiaurios ir veiksmingos buvo psichologinio po-veikio priemonës, kaip antai sekimas, manipu-liavimas ir spaudimas per vieðàjà nuomonæ, pro-fesinës karjeros griovimas, profilaktiniai pokal-biai, tremtis ið SSRS, priverstinis guldymas á psi-chiatrijos ligoninæ, politiniai teismo procesai,ðmeiþto, melo ir kompromitavimo kampanijos,ávairios provokacijos ir bauginimai. KGB buvosvarbu kovoti ne tik su atskiru asmeniu, bet ir jáveikti paskatinusiomis idëjomis ir jëgomis. Iðryð-këjo nauja KGB veiklos tendencija – kovoti uþvisuomenës nuomonæ10.

5 Banionis J. Lietuvos laisvinimo byla Vakaruose1975–1990. Vilnius, 2002.

6 Starkauskas J. KGB bandymai sukirðinti JAV lietu-vius ir þydus // Lietuvos þydø þudyniø byla. Vilnius, 2001.

7 Baguðauskas J. R. Uþsienio radijo laidos tautos ko-voje dël laisvës sovietinio reþimo metais // Genocidas irrezistencija. 2001, Nr. 2.

8 Skuodis V. Dvasinis genocidas Lietuvoje. Vilnius,1996.

9 Gaðkaitë N. Jaunimo pasiprieðinimas ir jo slopini-mas ðeðtajame – septintajame deðimtmetyje // Laisvëskovø archyvas. 1996, Nr. 19.

10 Anuðauskas A. KGB ir lietuviø visuomenë: slapta-sis karas 1954–1991 metais // Darbai ir dienos. 2000,Nr. 21, p. 267.

115

Kovos su antisovietiniu judëjimu taktikà ver-të keisti ne tik vidaus padëties pokyèiai, bet irpakitusi SSRS padëtis tarptautinëje arenoje beipagerëjæ santykiai su Vakarais. Nenorint pablo-ginti ðiø santykiø ir dël ásipareigojimø Helsin-kio baigiamajam aktui, valdþiai ir KGB teko sa-vo veiklà slëpti ir maskuoti. Bûtent po Helsin-kio baigiamojo akto pasiraðymo J. Andropovassuformavo naujà represavimo politikà: „Kovo-jant su disidentais remtis geriau paslëptomis per-sekiojimo priemonëmis (psichiatrija, diskredi-tavimu, deportacija ið ðalies).“11

KGB taikë ávairius vieðosios nuomonës su-darymo metodus, daugiausia pasitelkdamas slap-tas, neteisëtas ir su morale prasilenkianèias tech-nologijas, vadinamàsias „aktyvias priemones“.Viena jø – þmoniø kompromitavimas.

2. Kompromitavimo taikymoprincipai

Iðskiriami keli þmoniø kompromitavimo etapaiir taikymo principai. Svarbus kompromituojan-èios informacijos pateikimo laikas, forma, ko-kiai visuomenës grupei ji buvo pateikiama, at-rasti þmogaus silpnàsias vietas – kà jis vertino irbijojo prarasti. Labai svarbu apibrëþti, kokia in-formacija kompromitavo asmená, kaip galëjo jápaveikti ir jam pakenkti. Kompromituojantysduomenys – tai tikri arba melagingi duomenysapie asmens asmeninæ ar profesinæ veiklà12. To-dël kompromituojant asmená buvo iðnaudoja-mos jo asmeninës savybës, pomëgiai, ligos, pro-fesinë veikla, ávairios machinacijos, teistumas.Þmogø diskredituoti padëdavo ir jo aplinkosþmoniø ydos bei prasiþengimai. Kitas etapas –tos informacijos pavieðinimas. Informacija tu-rëjo bûti pateikiama ið „patikimo ðaltinio“, nors

tikrasis ðaltinis visada buvo ðeðëlyje. Tikrojo in-formacijos ðaltinio slëpimas – vienas ið iðskirti-niø „juodosios propagandos“ (kuriai priskiria-mas ir kompromitavimas) bruoþø13. Svarbus irinformacijos pateikimo momentas. Daþnai to-kia informacija pasirodydavo prieð tam þmoguisvarbø ávyká – rinkimus, teismo procesà ir t. t.Kompromitavimo akcijø kontekstas (tarptauti-niai ar vidaus ávykiai) padeda atskleisti tikruo-sius kompromituojanèiojo tikslus – teisingumosieká ar prieðininko ðmeiþimà. Kompromituo-janti informacija platinta per spaudà, naudojantsumontuotas nuotraukas, telefono pokalbius,skleidþiant gandus ir kt. Siekiant padaryti dides-ná áspûdá, sustiprinti negatyvios informacijos po-veiká, ji buvo pateikiama su kuo daugiau detaliø.Rinkimø technologijø tyrinëtojas R. Lau pabrë-þë, kad „negatyvi informacija yra labiau ásimin-tina, neigiamas áspûdis linkæs maþiau keistis, to-dël jis svarbesnis nei teigiama informacija for-muojant þmoniø pozicijà“14. Oponentà pateikusneigiamai, atitinkamai paveikus vieðàjà nuomo-næ, lengviau pateisinti savo veiksmus susidoro-jant su politiniais prieðais. Sovietinë politinë va-dovybë, siekdama sukompromituoti disidentinájudëjimà, ápareigodavo atitinkamas institucijas„ieðkoti medþiagos, kuri apðmeiþtø disidentus,nuimtø nuo jø ðventøjø aureolæ ir parodytø juoskaip silpnus, tuðèius, besidominèius tik patogu-mais, valdþia, malonumais“15. Kompromituo-janti medþiaga Lietuvoje skyrësi nuo Rusijojeprieð disidentus naudotos medþiagos. Rusijojeþmogø diskredituojanti informacija buvo labiaususijusi su asmens dabartine veikla arba asmeni-niu gyvenimu. Lietuvoje kompromituojanti me-

11 Áóêîâñêèé Â. Ìîñêîâñêèé ïðîöåññ. Ìîñêâà,1991, c. 150.

12 Ellot J., Pratkinson A. Age of Propaganda, p. 14.

13 Ten pat.14 Lau R. Negativity in Political perception // Politi-

cal behaviour. 1982, vol. 4, Nr. 4, [interaktyvus]. 1982,vol. 4, Nr. 4, p. 353–377. Prieiga per internetà: http://links.jstor.org, p. 373.

15 Shlapentokh V. Soviet intelektuals and politicalpower: the post Stalin era. New Jersey, 1990, p. 95.

116

dþiaga buvo siejama su þmogaus praeitimi, joveikla nepriklausomoje Lietuvoje, naciø okupa-cijos metais, pokario Lietuvoje (ryðiai su parti-zanais, tremtis), socialine padëtimi (priklausy-mas „buoþiø luomui“). Bet kokio pobûdþio an-tisovietiniai veiksmai – lapeliø, nesovietinës atri-butikos platinimas, uþraðai ar uþsienio radijo sto-èiø klausymas buvo laikomi þmogø kompromi-tuojanèiu faktu. Uþ tokius veiksmus grësë baus-më, todël KGB buvo paranku tuo pagrindu as-mená priversti bendradarbiauti. SSRS bijojo ide-ologinës Vakarø átakos, todël kontaktus su jais(giminës, laiðkai, dovanos ið Vakarø) vertino la-bai neigiamai ir átariai, o bet kokie ryðiai buvolaikomi kompromituojanèia medþiaga.

3. Antisovietiniø jëgødiskreditavimas

KGB kompromituoti asmenims ar organizaci-joms naudojo ávairius bûdus. Daþniausia kom-promitavimo akcija – tai melo ir ðmeiþto kam-panijos per spaudà, propagandiniø knygø spaus-dinimas, gandø skleidimas, politiniø bylø kri-minalizavimas. Ðiø kampanijø esmë – tikrø (tei-giamø ar neigiamø) arba melagingø faktø, kuriegali sulaukti visuomenës nepritarimo, pasmer-kimo, pavieðinimas, jø iðkraipymas, tendencin-gas interpretavimas.

Didþiausios kompromitavimo akcijos visàsovietiná laikotarpá buvo vykdytos prieð Katali-kø baþnyèià, kaip institucijà, kunigus. Norint ati-traukti þmones nuo Baþnyèios, pakirsti pasiti-këjimà ja, buvo formuojama neigiama visuome-nës nuomonë apie ðià institucijà. Kompromita-vimo akcijos buvo glaudþiai susijusios su sovie-tinës valdþios vykdyta ateizmo politika. Ateis-tinæ propagandà, kuri neigë Dievà, menkino ti-këjimo, baþnyèios átakà þmogui, ryðkino baþny-èios ir dvasininkø ydas, irgi galima ávardyti kaipvienà ið kompromitavimo formø. Ðiø akcijø daþ-

numas ir pobûdis keitësi priklausomai nuo vi-daus ir uþsienio politikos aktualijø, santykiø suVakarø valstybëmis, ypaè su Vatikanu. 1948–1953 metais, vykstant partizaniniam karui, in-tensyvià antibaþnytinæ kampanijà lydëjo aktyviateistinë propaganda, kuri kaltino kunigus poli-tiniu nelojalumu dël ryðiø su partizanais ir ne-noro vieðai juos pasmerkti. 1958–1964 metaisvël suintensyvëjo antireliginë kampanija. Lietu-voje ir pasaulyje ieðkant Antrojo pasaulinio ka-ro nusikaltëliø, spaudoje dvasininkai irgi kaltin-ti bendradarbiavimu su nacistine valdþia ir amo-raliu elgesiu16. Taèiau ðiuo laikotarpiu antibaþ-nytinë politika nebuvo tokia grieþta. Vëliau an-tireliginë kampanija pasikeitë, nes nebuvo tokiaagresyvi ir tiesmuka: „Nuo 1975 m., pasikeitëkritikos bûdas, aklà neapykantà pakeitë ironija,paðaipa, ðalta panieka.“17 Taip buvo maskuotosantireliginës akcijos.

Kunigø, kurie buvo antisovietiðkai nusiteikæir nelinkæ paisyti valdþios nurodymø dël religi-nës veiklos suvarþymø, kompromitavimas turë-jo diskredituoti Baþnyèià ir susilpninti tø kuni-gø veiklà. Kartais tokios kompromitavimo ak-cijos tapdavo pagrindu teisiniam susidorojimuisu kunigais. Kunigus kompromituojanèiuosestraipsniuose kurtas ypaè neigiamas, nepatrauk-lus jø ávaizdis, kaip moraliai degradavusiø, ku-pinø ydø ir þemiðkø silpnybiø þmoniø, kuriø el-gesys ir gyvenimo bûdas toli graþu neatitinkaBaþnyèios propaguojamø vertybiø. Kompromi-tavimo akcijomis siekta sukelti þmoniø abejo-nes ir nepasitikëjimà kunigais bei Baþnyèia. Pla-èiai eskaluota prelato Konstantino Olðausko is-torija. Jis nepriklausomoje Lietuvoje buvo ásivë-læs á skandalingà romanà su moterimi, kuri bu-

16 Streikus A. Sovietø valdþios antibaþnytinë politi-ka, p. 123.

17 Streikus A. Sovietø valdþios antibaþnytinë politi-ka, p. 112.

117

vo nuþudyta18. Taip pat kunigai buvo kaltinti go-dumu, ávairiomis spekuliacijomis statant baþny-èias, parapijos namus ir ryðiais su partizanais arnacistine valdþia. Garsûs iðeiviai kunigai, kaipantai V. Brizgys, Z. Ignatavièius, irgi buvo ðmei-þiami Lietuvos ir uþsienio spaudoje. Naujas ko-vos etapas su Baþnyèia prasidëjo aðtuntajame de-ðimtmetyje, kai pablogëjus Katalikø baþnyèiospadëèiai, stiprëjo kunigø pasiprieðinimas ateis-tinei ir antibaþnytinei valdþios politikai. 1972metais iðëjæs pirmasis „Kronikos“ numeris ir1978 metais ásteigtas Tikinèiøjø teisëms gintikatalikø komitetas (toliau TTGKK) ið esmëspakeitë religiná antisovietiná pasiprieðinimà.Ðiuo laikotarpiu kompromitavimas ne tiek nu-kreiptas prieð atskirus kunigus (pavieðinant jøgyvenimo detales) ar Katalikø baþnyèià kaip ins-titucijà, kiek diskredituojamas naujas religinissàjûdis ir jam atstovaujantys asmenys, organiza-cijos ir leidiniai. KGB organizavo kompromita-vimo akcijas ne tik prieð „Kronikà“, TTGKK,bet ir su jais susijusius kunigus – J. Zdebská,S. Tamkevièiø, A. Svarinskà, B. Laurinavièiø.KGB siekë sukompromituoti J. Zdebská – ap-kaltinti já uþmezgus neleistinus kunigui ryðiussu moterimis, bet taip ir nesugebëjo to árodyti.

Aðtuntajame deðimtmetyje, prasidëjus judë-jimui uþ þmogaus teises ir laisves, KGB bandësusidoroti ir su aktyviais þmogaus ir tautos tei-siø gynëjais. Diskreditavimo ir kompromitavi-mo akcijø taikiniais tapo A. Terleckas, V. Pet-kus, B. Gajauskas, á Vakarus emigravæ T. Venc-lova, sutuoktiniai Juraðai ir kiti. Ðmeiþiant juossiekta sukompromituoti þmogaus teisiø judëji-mà, atitraukti þmones nuo sukompromituotø as-menø ir pateisinti susidorojimà su jais: „Nacio-nalistus kompromituoti, izoliuoti, kad bet koks

panaðus valdþios veiksmas bûtø suvoktas visuo-menës ir sulauktø jos palaikymo.“19 Ðiuo atvejukompromitavimas nukreiptas prieð konkreèiusasmenis. Asmenis diskredituojanti medþiagakompromitavo juos kaip asmenybes, nes nevaatskleidë jø ydas ar neigiamus charakterio bruo-þus. Naudotas ne tik akivaizdus melas, bet irKGB naudinga linkme interpretuojami faktai.Ypaè jei kai kurie þmogaus teisiø judëjimo daly-viai anksèiau buvo teisti ar iðtremti.

Paþymoje apie Balio Gajausko asmenybæ pa-raðyta, kad „duomenø apie piktnaudþiavimà al-koholiu ar narkotikais nerasta, psichikos ar ki-tomis rimtomis ligomis nesirgo“20. Ið to galimadaryti prielaidas, kokiø faktø KGB reikëjo, no-rint susidoroti su disidentais. Pavieðinami ir sa-vaip interpretuojami B. Gajausko praeities fak-tai. Jis vadinamas uþkietëjusiu nusikaltëliu, þu-diku21. Sàmoningai nutylëta, kad tas spaudojepavieðintas ávykis buvo savigyna, o ne þmogþu-dystë. V. Petkus, A. Terleckas irgi pateikiami kaipasmenybës, „kuriems buvo svetimas sàþiningasgyvenimo bûdas. V. Petkus neva aplink save tel-kë jaunimà, já girdë, jo gyvenimo principuose ne-buvo jokios moralës, etikos. Siekdamas savo tiks-lø, jis melavo, sukèiavo, klastojo faktus ir t. t.“22

KGB kurtas disidentø – avantiûristø, nepatiki-mø, amoraliø asmenybiø – ávaizdis turëjo þmo-nëms parodyti ne tik tø asmenø nepatikimumà,bet ir sukelti abejones disidentiniu judëjimu.

Prieð didþiausias ir aktyviausiai Lietuvos lais-vinimo idëjà Vakaruose kelianèias organizaci-jas, kaip antai Vyriausiasis Lietuvos iðlaisvini-

18 Kauneckas J. Prelatas Olðauskas. Vilnius, 1984,p. 27. Kunigas K. Olðauskas nepriklausomoje Lietuvoje1929 metais buvo nuteistas uþ moters nuþudymà, bet jokaltë nebuvo neginèijamai árodyta.

19 Lietuvos SSR KGB pirmininko drg. J. Petkevi-èiaus 1967 m. spalio 4 d. praneðimas. LYA. F. K-1, ap. 3,b. 657, l. 35.

20 Paþyma apie Balio Gajausko asmenybæ. LYA.F. K-1, ap. 49, b. 1771, l. 62.

21 Bendorius B. Nuvainikuotas „nepriklausomybësgynëjas“: pastabos apie ðmeiþikà Balá Gajauskà // Vilnis,1978, balandþio 26, p. 2.

22 Jusytë D., Vaièius A. Spekuliavo pyragaièiais, da-bar ásitikinimais // Tiesa, 1980, rugsëjo 27, p. 2.

118

mo komitetas (toliau VLIK), federacija Santa-ra-Ðviesa, Amerikos lietuviø bendruomenë (to-liau ALB), Pasaulio lietuviø bendruomenë (to-liau PLB), Bendras Amerikos lietuviø fondas(toliau BALF), Vatikane veikusià Ðv. Kazimie-ro kolegijà organizuota plati respublikinë ir tarp-tautinë (daugiausia JAV, Vakarø Vokietijoje, nesèia buvo didþiausios lietuviø bendruomenës)ðmeiþto ir melo kampanija. Iðeiviai keldavo Lie-tuvos okupacijos klausimà JAV institucijose irtarptautinëse organizacijose, siekdavo tarptau-tinio okupacijos pasmerkimo. Todël iðeiviøkompromitavimas prieð Vakarø valstybiø visuo-menes ir valdþios institucijas KGB buvo ypaèaktualus. Kad apðmeiþtø iðeivius ir jø veiklà irmaþintø tarptautinæ paramà jiems, sovietinë val-dþia ir KGB pasinaudojo Vakaruose ir JAV vy-kusiomis nacistiniø arba bendradarbiavusiø sunaciais karo nusikaltëliø, dalyvavusiø þydø þudy-nëse, paieðkomis ir teismais. Negalëdamas pa-siekti ir nuteisti á Vakarus emigravusiø veikëjø,KGB siekë sukompromituoti Vakarø visuome-nës akyse aktyvesnius 1941 metø ávykiø dalyvius,kaip antai K. Ðkirpa, J. Ambrazevièius,J. Ðlepetys, J. Bobelis (Kauno komendantas na-ciø okupacijos metu), S. Þymantas-Þakevièius(1941 metais laikinosios vyriausybës ágaliotinisVilniaus miestui ir srièiai teisës klausimais),K. Palèiauskas (1941-aisias Kauno burmistras,remdamasis vokieèiø ásaku ásakæs þydams neðio-ti Dovydo þvaigþdæ ir ásteigæs Kauno getà, antina-cinës rezistencijos dalyvis23), kurie ið tikrøjø vie-naip ar kitaip bendravo su vokieèiais ar dirbo vie-tinës savivaldos institucijose. Dokumentai, kurieneva árodo jø kaltæ, buvo siunèiami tø valstybiø,kuriose jie gyveno, vyriausybëms, siekiant, kadtie þmonës bûtø iðduoti Lietuvos teismams24.

Nors pats KGB pripaþino, kad neturi árodymøapie iðeiviø organizacijø vadovø nusikaltimus na-ciø okupacijos metais, siuntë dokumentus, lie-èianèius Vakaruose besislapsèiusius karo nusi-kaltimais kaltintus asmenis (J. Kungá, B. Ka-minskà, J. Palèiauskà ir kitus), siekdamas su jaissusieti ir lietuviø organizacijø aktyvistus25.

Vadovaudamasis principu „skaldyk ir val-dyk“, KGB nusprendë suskaldyti antikomunis-tines jëgas ir aðtrinti lietuviø ir þydø santykius.1975–1978 metais JAV emigracijos ir natûrali-zacijos tarnybai, sionistø organizacijoms, kai ku-riems JAV laikraðèiams nusiøstos knygos „Ma-sinës þudynës Lietuvoje 1941–1944“, „Jie bu-èiavo svastikà“ ir kt. Antilietuviðka akcija vyk-dyta ne tik JAV, bet ir Izraelyje. KGB mielaidalijosi turima informacija apie lietuvius karometais su uþsienio NBC, SBS þurnalistais, kurierengë reportaþus apie holokaustà ir karo nusi-kaltëlius. Tai sulaukë lietuviø ir þydø bendruo-meniø dëmesio ir atgarsio. Pamaþu pereita irprie abipusiø kaltinimø. Brazilijos, JAV, Kana-dos, Izraelio þydø spauda apkaltino lietuvius da-lyvavus naikinant þydus. Kai kurie lietuviai irgikaltino þydus sunkiais nusikaltimais, kaip antaitrëmimai, turto grobstymas, bendradarbiavimassu sovietiniais okupantais.

KGB stebëjo iðeivijoje vykstanèius procesusir ieðkojo galimybiø juos paveikti. Nesutarimustarp iðeiviø organizacijø KGB iðnaudojo kaipdar vienà galimybæ pakenkti Lietuvos laisvini-mo bylai Vakaruose. 1969 metais KGB svarstë,kaip susilpninti iðeiviø organizacijø veiklà, skal-dyti ir gilinti prieðtaravimus tarp didþiausiø or-ganizacijø: VLIK’o, Santaros-Ðviesos, BALF,ALT, PLB. Pasinaudojus nesutarimais iðeivijosviduje, siekta skaldyti antisovietines jëgas uþsie-nyje: „Pagilinti esamus prieðtaravimus tarp iðei-

23 Lietuva 1940–1990. Vilnius, 2005, p. 205.24 Baranauskas B. Pasiûlymai, lieèiantys burþuaziniø

nacionalistø demaskavimà. LYA. F. 3378, ap. 55, b. 16,l. 31.

25 Paþyma apie iðeiviø organizacijø vadus ir nacisti-nius baudëjus. LYA. F. K-1, ap. 49, b. 298, l. 249.

119

viø organizacijø, kompromituojant jø vadus ir jøveiklà.“26

Daugiausia dëmesio KGB skyrë VLIK’ui,kaip átakingiausiai iðeivijos jëgai, ir Santarai-Ðviesai dël poveikio per ávairius kontaktus suLietuvoje gyvenusiais lietuviais. Kompromituo-jant iðeivius pabrëþtas vadø valdþios siekimas,karjerizmas ir taip gilinami prieðtaravimai tarpkonkuruojanèiø organizacijø. Pavieðinant tikrasar tariamas iðeiviø ydas buvo menkinamas mo-ralinis iðeivijos lyderiø autoritetas, verèiant abe-joti jø galimybëmis atstovauti ir vadovauti Lie-tuvos laisvinimo veiklai. Kompromituojant ið-eivius Lietuvoje, siekiama riboti jø kontaktus irmaþinti paramos bei idëjø poveiká. Svarbià vietàvykdant propagandines ir kompromitavimo ak-cijas uþëmë Lietuvos kultûriniø ryðiø su tautie-èiais uþsienyje draugija „Tëviðkë“. Vienas jostikslø – „demaskuoti antikomunizmà, burþua-zinës moralës veidà, duoti atkirtá burþuazineipropagandai“27. Tai ávairios propagandinës ak-cijos, knygø, straipsniø spausdinimas ir platini-mas. Ði draugija prisidëjo prie propagandiniøJ. Jakaièio28, V. Minioto29, J. Mikuckio30, V. Al-seikos31 knygø spausdinimo bei platinimo. Ðiøknygø autoriai, galëjæ ið arti susipaþinti su iðei-viø organizacijomis, atskleidë tarp jø egzistuo-janèius prieðtaravimus, tariamà jø valdþios troð-kimà, godumà, parsidavimà ir tarnavimà JAV.KGB, norëdamas pagilinti prieðtaravimus tarporganizacijø, pavieðindavo jas kompromituojan-èià informacijà ir këlë abipusá nepasitikëjimà.

VLIK’ui iðsiøstas laiðkas, kuris atskleidë slaptastautininkø partijos derybas su VLIK’ui oponuo-janèia Lietuvos diplomatø kolegija. Kilo didþiu-lis skandalas ir trintis tarp abiejø grupuoèiø. Pa-vieðintas V. Rastenio laiðkas VLIK’o nariuiB. Ðidiðkiui, kuriame neigiamai apibûdintaKrikðèioniø demokratø partijà ir jos planai kur-ti grupæ, kuri oponuotø VLIK’ui. Ðio laiðko ko-pijos nusiøstos VLIK’o nariams ir t. t. Tai irgiturëjo didinti organizacijø tarpusavio nepasiti-këjimà ir átampà palaikant santykius. Vienassvarbiausiø iðeiviø kovos su sovietine valdþia gin-klø buvo radijo stotys – „Vatikano radijas“,„Amerikos balsas“, „Svoboda“ (Laisvë). Su jomskovota ne tik techninëmis priemonëmis, bet irpropaganda. Spaudoje ðios radijo stotys vaizduo-tos kaip nepatikimos, skleidþianèios melà, su-reikðminamos ávairios faktinës jø klaidos arbasuniekinami laidose minimi asmenys.

Be ðmeiþto kampanijø, KGB naudodavo irkitas kompromitavimo formas. KGB siekë nu-slëpti savo vaidmená kompromitavimo akcijo-se, kad jos atrodytø patikimos, todël vykdë jasper kitus asmenis, kurie ne visada þinodavo at-liekà svetimà darbà. Jeigu nepavykdavo agentû-rinës kombinacijos apðmeiþti asmená, KGB klas-todavo laiðkus, paraðus. KGB sàmoningai siekëkompromitavimo akcijas pateikti visuomenësprotesto forma, „kad informacija apie jø nusi-kaltimus ir amoralø elgesá neáþiebtø antisovieti-niø akcijø“32. Ypaè daþnai klastotës ir „tikin-èiøjø“ laiðkai naudoti prieð aktyviausius kuni-gus J. Zdebská, B. Laurinavièiø, S. Tamkevièiø,taip pat prieð TTGKK ir „Kronikà“. J. Zdebs-kio kompromitavimo planuose nurodyta: „Ðla-vantø gyventojø vardu parengti laiðkà dvasinin-ko vadovybei, vyskupui Pavilioniui ir RRT (Re-

26 LKP CK apie þurnalà „Nemuno kraðtas“. LYA,f. K-1, ap. 49, b. 289, l. 289.

27 „Tëviðkës“ perspektyvinis darbo planas vykdantLietuvos KP CK plenumo nutarimà „Dël respublikospartinës organizacijos uþdaviniø, gerinant doroviná gy-ventojø auklëjimà“. LYA, f. K-3, ap. 1, b. 101, l. 2.

28 Jakaitis J. Iðdavystës keliu. Vilnius, 1976.29 Miniotas V. Atsargiai, Balfas. Vilnius, 1976.30 Mikuckis J. Ðioje ir anoje pusëje. Vilnius, 1974.31 Alseika A. Trys deðimtmeèiai emigracijoje. Nuo

Roitlingeno iki Niujorko. Vilnius, 1977.

32 Áîáêîâ Ô. Ä. Òåçèñû äîêëàäà: Èäåîëîãè÷åñêàÿäèâåðñèÿ èìïåðèàëèçìà ïðîòèâ ÑÑÑÐ è äåÿòåëüíîñòüîðãàíîâ ÊÃÁ ïî áîðüáå ñ íåé. LYA, f. K-1, ap. 10,b. 325, l. 33.

120

liginiø reikalø tarybos) ágaliotiniui dël dvasinin-kø veiklos ir J. Zdebská kompromituojanèiø pa-reiðkimø. Ðias peticijas pasiraðë dvideðimt sep-tyni asmenys.“33 Laiðko nusiuntimas Religiniøreikalø tarybos ágaliotiniui bûdavo tarsi pagrin-das tolesniam susidorojimui su kunigu. Ðmeiþi-kiðki laiðkai buvo siunèiami ir J. Zdebskio ap-linkos þmonëms, bendraþygiams. NudeginusJ. Zdebská ir pasirodþius ginantiems laiðkams,KGB tuoj suorganizavo anoniminius laiðkus, ku-rie smerkë jo gynimà. B. Laurinavièiui buvo ið-kelta byla dël ðmeiþto. Kunigà pasmerkti buvosuorganizuotas þymiø mokslininkø laiðkas, ku-riuo siekiama, kad kunigas vieðai atsipraðytø uþðmeiþtà34. Uþsakomaisiais kunigø ir tikinèiøjølaiðkais ir pareiðkimais norëta sukompromituo-ti „Kronikà“ ir kitas kunigø akcijas, parodyti,kad jø veiklà ne visi palaiko.

KGB, norëdamas sukompromituoti disiden-tus ir kunigus, siekë suteikti jø veiklai ne politi-ná, bet kriminaliná atspalvá ir taip pateisinti susi-dorojimà su jais. Politiniø teismø procesø vieðu-mo valdþia vengë dël galimybës disidentams juo-se vieðai pasisakyti. KGB pasitelkë bylø krimi-nalizavimà, nes árodyti antisovietinæ veiklà nevisada pavykdavo. Be to, kriminalinës bylos „nui-ma nuo jø kovotojø uþ tautos laisvæ aureolæ, irjie tampa, paprastais nusikaltëliais“, buvo tei-giama KGB mokomojoje literatûroje35. Taipbandyta sukompromituota R. Ragaiðá, A. Ter-leckà, B. Gajauskà, V. Petkø ir kai kuriuos kuni-gus, inkriminuojant jiems tariamus kriminali-nius nusikaltimus – vagystes, spekuliacijas ir taiptoliau.

Dar vienas metodas uþmaskuoti susidoroji-mà su antisovietinëmis jëgomis – disidentø idë-jas ir veiklà visuomenei pateikti kaip psichikosligà. Romo Kalantos susideginimas buvo ryð-kiausias valdþios bandymas antisovietinæ veiklàpateikti kaip psichikos ligos poreiðká. Teismomedicinos komisija atrinko árodymus – R. Ka-lantos laiðkus, liudijimus, kurie neva patvirtinovaldþios prielaidas. Netgi tëvai buvo priverstiduoti valdþiai palankius interviu spaudai. Moti-na pasakojo apie sûnø kaip apie uþdarà, kurisskundësi nervais, lankësi pas gydytojus, vartojovaistus36. KGB bijojo, kad atsiras R. Kalantossekëjø, nes „nacionalistai jauèiasi nereikalingiLietuvoje ir siekia tapti herojais susideginant,kaip tas iðprotëjæs“ (nors jis neávardijamas, betaiðku, kad kalbama apie R. Kalantà – K. B.),[…] Visi susidegina átakoti ligos, alkoholio ir bejokiø politiniø motyvø“37, todël duodami nuro-dymai sukompromituoti susideginimo bûdà.

Paskutiniaisiais sovietinio reþimo metais(1987–1990) KGB neatsisakë kompromituojan-èiø, ðmeiþianèiø straipsniø. Tokiø publikacijøskelbimas suaktyvëjo po pirmojo mitingo prieA. Mickevièiaus paminklo 1987 m. rugpjûèio23 d. Spausdinti pasisakymai, kuriuose buvopiktinamasi ávykusiu mitingu, jo dalyviai vadi-nami ekstremistais. Ir vëliau panaðios publika-cijos buvo nukreipiamos prieð aktyviausias tometo visuomenines jëgas – Sàjûdá, Lietuvos lais-vës lygà. Jø narius ðmeiþianèiø straipsniø pasi-rodydavo prieð rinkimus ar po svarbiausiø akci-jø, mitingø. Kompromitavimas turëjo padëti ko-voti su didëjanèia Sàjûdþio átaka visuomenëje.Iðrinkus Sàjûdþio seimo tarybà, duotas ásakymasrinkti duomenis apie jo narius38. Buvo siekta ri-

33 Lietuvos katalikø baþnyèios kronika. 1991, Nr. 11,p. 170.

34 Paþyma apie Kauno miesto KGB skyriaus (5-ojilinija) 1979 metø darbo rezultatus. LYA, f. K-1, ap. 15,b. 1751, l. 63.

35 Lietuviø nacionalistø kenkëjiðka veikla ir kova suja. Vilnius, 1992, p. 85.

36 Buèelis. Pasikalbëjimas su R. Kalantos motina.Laisvë. 1972, birþelio 2, p. 1.

37 Pasitarimo apie agentûriná-operatyviná darbà 1972metais medþiaga. LYA, f. K-1, ap. 3, b. 797, l. 73–74.

38 KGB miestø ir rajonø padaliniø virðininkams dëlSàjûdþio seimo nariø. LYA, f. K-1, ap. 47, b. 104, l. 1–3.

121

boti uþsienio lietuviø paramà Sàjûdþiui ir truk-dyti materialinei paramai patekti á Lietuvà. Tur-bût didþiausias ðiø ðmeiþto ir melo kampanijøtikslas – visuomenës pasitikëjimo judëjimu ir jopropaguojamomis vertybëmis susvyravimas irnepriklausomybës siekianèiø jëgø skaldymas.

4. KGB diskreditavimo akcijøpolitiniai ir visuomeniniaipadariniai

Norint ávertinti kompromitavimo efektyvumà irpadarinius, svarbu iðsiaiðkinti, ar buvo pasiektiuþsibrëþti tikslai – pakirsti valdþios oponentøautoritetà visuomenëje, sumaþinti jø aktyvumà.

Analizuojant KGB dokumentus galima pa-stebëti, kad KGB sau priskiria ne dël slapta su-planuoto poveikio, o dël kitø objektyviø prie-þasèiø ávykusius pokyèius þmogaus teisiø gyni-mo organizacijose, atskirø asmenø atsitraukimànuo aktyvesnës politinës visuomeninës veiklos.Pavyzdþiui, J. Zdebskio paðalinimà ið TTGKKKGB laikë savo pergale. Kompromituojant ku-nigus buvo svarbu ne tik sumenkinti jø autorite-tà. Po KGB sukeltø skandalø jie buvo perkelia-mi á kità vietà, be to, kartais buvo padaroma þa-los jø sveikatai (kunigas J. Zdebskis nudegintas).Kenkiant kunigams, buvo menkinamas ir Kata-likø baþnyèios autoritetas, silpninama jos átaka.Susvyravus þmoniø tikëjimui, juos buvo lengviaupatraukti á ateistø gretas, sumaþinti krikðèionið-kø moraliniø vertybiø átakà. Kunigai taip áverti-no ðiuos kompromitavimo, ateizmo padarinius– kritæs þmoniø moralës lygis, nes padidëjæs sky-rybø, nusikaltimø skaièius.

Prievartinis disidentø uþdarymas á psichiat-rijos ligonines, kalëjimus kenkdavo jø sveikatai.Nuolatinis puolimas, agentø ir iðdavysèiø bai-më darydavo þmones átarius, nepasitikinèius vie-nas kitu. KGB sukëlë tam tikrà trintá ir nepasiti-këjimà tarp iðeiviø organizacijø. KGB ne visada

pavykdo nuslëpti savo vaidmená ðiose kompro-mitavimo akcijose. Áþvalgesni iðeivijos lietuviaisuvokë, kad paskelbimas KGB agentais yra kom-promitavimo ir ðmeiþto akcija, kurios tikslas –sëti tarpusavio nepasitikëjimà. Kadangi kompro-mitavimo akcijomis darytas spaudimas nutrauktiaktyvià politinæ visuomeninæ veiklà, kai kurieþmonës, neatlaikæ spaudimo, tapdavo maþiau ak-tyvûs arba visiðkai pasitraukdavo, kaip kunigasZ. Ignatavièius. KGB tai ið karto interpretuoda-vo kaip savo poveikio rezultatà. Ið tikrøjø tosðmeiþto kampanijos tiek iðeivijos lietuviø, tiekkitoje uþsienio spaudoje negalëjo nepadaryti po-veikio. Maþesná poveiká kompromitavimas da-rë Vakaruose, kur puolamas þmogus galëjo vie-ðai pasiteisinti, buvo daug alternatyvios infor-macijos ðaltiniø. O Lietuvoje nei informacijospatikrinimo, nei alternatyvios informacijos pa-teikimo (iðskyrus savilaidà) galimybiø nebuvo.Vakaruose buvo paskelbta daugiau informacijosapie KGB metodus, o lietuviø patirtis rëmësiasmenine patirtimi ir draugø, artimøjø pasako-jimais, todël ir pasirodþiusi informacija vertintaskirtingai. Lietuvoje tik ið savilaidos bent dalisþmoniø suþinodavo apie ðmeiþiamus þmones irskleidþiamà melà. KGB tik ið dalies pavyko pa-sinaudoti gana komplikuotais lietuviø ir þydøsantykiais, nes áþiebtas konfliktas neperëjo á gi-lesnæ prieðprieðà. Sëkmingesnës KGB akcijos su-sijusios su kaltinimais dalyvavus holokauste. Re-miantis KGB atsiøstais dokumentais, JAV pi-lietybës atëmimo bylos iðkeltos L. Kairiui(1993 metais deportuotas á Vakarø Vokietijà),K. Palèiauskui, M. Paðkevièiui (pilietybës nete-ko, bet deportacijos vykdymas atidëtas), B. Ka-minskui, J. Juodþiui39.

39 JAV teisingumo ministerijos specialiøjø tyrimø ata-skaita apie turimus duomenis apie asmenis, átariamuspadarius nacistinius nusikaltimus 1941–1944 m. LYA,f. K-1, ap. 46, b. 1168, l. 3.

122

Kompromitavimo metodas buvo veiksmin-gas tik ið dalies, nes nepasiekë svarbiausio tikslo– neprivertë nutraukti antisovietinës veiklos, betðeðëlis ant kai kuriø asmenø gero vardo, mora-lës, veiklos motyvø vis dëlto krito. Ðios kompro-mitavimo akcijos parodë, kad KGB nesvarbu,kokiomis priemonëmis kovoti ir siekti savo uþ-sibrëþtø tikslø, ir dar kartà paliudijo nusikalsta-mà ðios sistemos prigimtá.

Iðvados

KGB kovoti su vidaus opozicija naudojo ávai-rias priemones, bet nuo ðeðtojo deðimtmeèio pa-keitë taktikà ir kovoti su valdþiai neátinkanèio-mis jëgomis bei procesais pasitelkë psichologi-nio poveikio priemones. Viena jø – kompromi-tavimas – neigiamos vieðosios nuomonës apieasmenis ar organizacijas sudarymas.

KGB naudoto kompromitavimo principai –tikslingas informacijos pateikimo visuomeneilaikas, forma, adresatas ir emocinis poveikis.Kompromituojanti informacija pavieðinama sie-kiant apjuodinti gerà þmogaus vardà ir pakirstivisuomenës pasitikëjimà juo. Kompromituojantimedþiaga galëjo bûti susijusi su þmogaus asme-nine ir visuomenine, profesine veikla. Sovieti-nëje Lietuvoje KGB kompromituojanèia infor-macija laikë þmogaus veiklà nepriklausomojeLietuvoje, naciø okupacijos laikotarpiu ir visa,kas KGB poþiûriu þmogø darë átartinà ir nepa-tikimà. KGB, kompromituodamas valdþiosoponentus, siekë ne tik juos apðmeiþti, spausti,slopinti jø veiklà, bet ir paveikti visuomenæ, kadði atsiribotø nuo jø ir jø skleidþiamø idëjø. Svar-biausias visø kompromitavimo akcijø tikslas –

skaldyti, slopinti antisovietiná judëjimà Lietuvojeir trukdyti kelti iðeiviams Lietuvos laisvinimobylà Vakaruose bei pateisinti vykdomas represi-jas.

Kompromitavimo objektai atskleidþia stip-riausias antisovietines jëgas, kurios veikë Lietu-voje ir iðeivijoje – tai Katalikø baþnyèia, nelei-dusi valdþiai uþvaldyti þmogaus sàmonës ir ikigalo suformuoti „homo sovieticus“, iðeivijos or-ganizacijos Santara-Ðviesa ir VLIK, këlusios Lie-tuvos okupacijos klausimà, bet ir skatinusios lie-tuviø antisovietiná, þmogaus teisiø gynimo judë-jimus. Disidentai ir atskirø antisovietiniø akcijøautoriai savo veikla ir poveikiu þmonëms silpni-no sovietinës sistemos pagrindus, nuolat primin-davo Lietuvos laisvinimo ir valstybingumo at-kûrimo klausimà.

Iðskiriamos kelios kompromitavimo formos– melo ir ðmeiþto kampanijos, KGB inicijuotilaiðkai ir peticijos, politiniø bylø kriminalizavi-mas ir psichiatrijos naudojimas. Kiekviena ið jøsavaip siekë diskredituoti antisovietiná judëjimà,bet jas siejo bendras motyvas – depolitizuoti an-tisovietines akcijas, iðkraipant jø tikràjà prasmæir tikslus, suteikiant joms kità turiná.

Kompromitavimo akcijø sëkmæ lemia pa-siektas tikslas. Kompromitavimo metodas ne-buvo veiksmingas, nes nepasiekë svarbiausiotikslo – priversti þmones nutraukti antisovieti-næ veiklà. Bet buvo apjuodintas kai kuriø asme-nø geras vardas, sukelta trintis tarp organizacijø,tarpusavio nepasitikëjimas. Tokie KGB veiklosbûdai ir metodai parodë, kaip toli jis ir sovietinëvaldþia gali eiti, kad tik pakenktø savo prieði-ninkams ir iðlaikytø sistemos stabilumà.

123

One of the main aims of soviet regime in Lithuania isto crush innternal and external enemies. Discreditationof enemy – creation of their negative image and opi-nion in the society is one of the means of that fight.

Political changes after the death of Stalin and chan-ges of USSR international position forced KGB to usethe means of the psychological influence, pressurebesides physical repression, actions of falsehood, disc-reditation, varies provocations and intimidation. Insuch way KGB wanted to hide political repression.

In a struggle with inner enemies KGB used methodof discreditation, which aims to damage authority,good name of an opponent, and trust of society in himby leaking out or interpreting negatively the facts ofhis life and activity in order to suppress their activity,lower number of supporters and to justify the repres-sion. Time of appearance of discreditable information,its form, to what part of society it designed is veryimportant. In Soviet Lithuania the discreditable infor-mation is related with the person’s past, his activity inindependent Lithuania, during first soviet, and nazioccupation, and after war period. Personal informa-

KGB STRUGGLE WITH ANTISOVIET MANIFESTATION IN LITHUANIA AND ABROAD:

PEOPLE’S DISCREDITATION

Kristina Burinskaitë

S u m m a r y

tion, like diseases, lover affairs, sexual orientations,crimes, mistakes in the past was used also.

After crushing armed resistance in 1953, antisovietopposition turned into unarmed form of resistance. Itis difficult to crush it with the force that is why everymore important national, religion, civil antisoviet ac-tion, was followed by discreditation actions. There werecouple forms of discreditation actions – falsehood andslander campaign through press and spreading the ru-mors, letters or petitions incited by KGB, criminalisa-tions of political trials, putting dissent into mentalhospital. Those campaigns were carried out until theninth decade, but during the rebirth period they did notmade any affect to the public opinion. The biggestdiscreditation actions were carried against the biggestcritics of Soviet systems – Lithuanian Catholic Church,dissidents, fighters for human rights and liberties, emig-ration’s organization and most active persons.

Discreditation method was efficient just partly, be-cause KGB did not reach the main target – to makeoposition end their antisoviet activity, although theyovershadowed their good name, moral and activity.

Áteikta 2006-10-13Parengta skelbti 2007-05-04

124

ISSN 1392–0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2007 19

VISUOMENËS NUOMONËS VEIKIMO SÀLYGOSSOVIETINËJE LIETUVOJE

Valdemaras Klumbys

DoktorantasVilniaus universitetoIstorijos fakultetoNaujosios istorijos katedraEl. paðtas: klumbys@gmail.com

Po 1940 m. birþelio senoji, „burþuazinë“ Lietu-vos visuomenës sankloda buvo sunaikinta ir tu-rëjo bûti sukurta nauja, socialistinë. Su ideolo-gijos nubrëþtais jos kontûrais reali socialistinëvisuomenë neturëjo bemaþ nieko bendra. Ðiosnaujos – sovietinës – visuomenës veikimas ikiðiol tirtas nedaug. Tyrimai daugiausia koncen-truojasi á politinæ istorijà, neretai akcentuojanttik pasiprieðinimo / prisitaikymo dimensijas.Toks tyrimo bûdas sovietinæ visuomenæ, jos san-darà bei raidà palieka nuoðalyje, neleidþia ásigi-linti á joje vykusius procesus. Tai trukdo visapu-siðkai tirti sovietinës Lietuvos (taip pat ir pasi-prieðinimo) problemas.

Tiriant sovietinës Lietuvos istorijà svarbu su-vokti tuomet veikusius socialinius mechaniz-mus, nuo kuriø nemaþa dalimi priklausë þmo-niø ir jø grupiø elgsenà. Jie, o ne tik reþimo prie-varta lëmë didesná ar maþesná visuomenës prie-ðinimosi laipsná, vienokià ar kitokià þmoniø lai-kysenà.

Viena ið svarbesniø socialinio tinklo daliøbene visose visuomenëse yra visuomenës nuo-monë. Jos paiso ir autokratai, ir despotai. Nettotalitariniai reþimai turi atsiþvelgti (bent jaulaikinai) á jà. Ne veltui masinës informacijos

priemonës, daranèios labai didelæ átakà visuo-menës nuomonei, buvo tokios svarbios sovieti-niam reþimui. Taèiau nors jis visiðkai uþvaldëmasines informacijos priemones, negalima teig-ti, kad visuomenë visiðkai perëmë per jas sklei-dþiamà pasaulio vaizdà bei poþiûrá á já. Lygiaitaip pat negalima teigti, kad iðnyko nepriklauso-ma visuomenës nuomonë sutapdama su „parti-jos ir vyriausybës“ nuomone, ko siekë reþimas.Ji ne tik iðliko ir cirkuliuodavo vykstant tarpas-meninei komunikacijai, bet kartais patekdavo irá vieðumà, nors gana sunkiai.

Ðio straipsnio objektas ir yra visuomenësnuomonës veikimo sàlygø analizë. Daugiausiadëmesio bus skirta postalininiø laikø visuome-nei, kurioje visuomenës nuomonë galëjo reikð-tis laisviau ir turëjo didesnæ átakà. Taèiau busnaudojamasi ir duomenimis ið Stalino laikø. Matstraipsnyje apraðomi fenomenai buvo sovietinësvisuomenës struktûriniai elementai ir egzistavovisà sovietmetá. Tolesniø tyrimø reikalautø klau-simas, ar ðiame darbe iðskirti fenomenai egzis-tavo visoje Sovietø Sàjungoje, ar buvo bûdingitik Lietuvai (Pabaltijui). Mat Lietuvoje vis dëltoiðliko tam tikrø nepriklausomo visuomeniniogyvenimo elementø, turinèiø kai kuriø panaðu-

125

mø su pilietine visuomene. Todël jie bus apta-riami lyginant su vakarietiðkø visuomeniø ana-logais.

Tyrimo nuoðalyje liks kitokios prigimties, norsir susijæs su visuomenës nuomone reiðkinys – po-litinis prieðinimasis reþimui (pogrindininkø, di-sidentø veikla, slaptø organizacijø kûrimas, atsi-ðaukimø platinimas ir pan.). Visuomenës nuo-monës ir politinio prieðinimosi sàsajos bei tarpu-savio santykiai bûtø atskira tyrimø tema.

Ðio darbo tikslas yra iðtirti vieðosios nuo-monës veikimo prielaidas sovietinëje Lietuvoje.Tai padaryti padës iðsikelti uþdaviniai: iðsiaið-kinti vieðumo ir visuomeniðkumo terminø sam-pratas, egzistavusias sovietinëje Lietuvoje, ir pa-lyginti jas su vakarietiðku jø analogu; iðtirti so-vietinës vieðosios erdvës specifikà ir visuome-nës nuomonës santyká su ja; nustatyti, kokiosesocialinëse srityse veikë visuomenës nuomonë,iðtirti ðiø srièiø sandarà bei nustatyti jos daly-vius; aptarti vieðosios nuomonës lygmenis.

Istoriografija leidþia pasiekti iðsikeltus uþ-davinius. Visuomenës nuomonë sovietmeèiu në-ra palanki tyrimo tema. Iki ðiol neiðtirta net tik-roji politinë jos reikðmë demokratinëse visuo-menëse. Dar maþiau þinoma apie jos veikimàtose visuomenëse, kur svarbiausius politiniussprendimus daro nerinkti valdþios atstovai1. Taigiir SSRS veikusi visuomenës nuomonë istoriog-rafijoje yra dar maþai nagrinëta ir paþástama. Va-karø istoriografijoje septintajame–aðtuntajamedeðimtmetyje pamaþu ásigalëjo revizionistinispoþiûris á SSRS (Jerry Hough, Sheila Fitzpat-rick), teigæs, kad sovietinë sistema nebuvo gry-nai komandinë, be jokiø pilieèiø asmens laisviøir teisës reikðti savo nuomonæ. Ankstesnis tota-litaristø vaizdinys, kad SSRS – grynai komandi-në sistema, kur politiniai ásakymai duodami ið

virðaus visiðkai paklusniems gyventojams (CarlFriedrich, Zbigniew Brzezinski), buvo atmes-tas. Pradëta matyti, kad net Stalino laikais buvobûdingi ir reguliarûs, legitimûs, nors ir nelygia-verèiai, politiniø idëjø ir átakø mainai tarp poli-tinio elito ir pavaldiniø2. Todël pradëti tirti vie-ðosios nuomonës, interesø grupiø ir pilieèiø da-lyvavimo klausimai, jø átakos sovietinei politi-kai3. Bûtent tokios nuomonës atstovø darbai, ar-timesni tikrovei, ir naudoti ðiame straipsnyje.

Vakarø tyrinëtojai, kurie neigë þmoniø para-mà sovietiniam reþimui, kartu manë, kad jamegalëjo egzistuoti visuomenës nuomonë, veikusiir sovietinæ vadovybæ4. Prieðingos nuomonësreiðkëjai manë visuomenës nuomonæ Sovietø Sà-jungoje veikus panaðiai kaip Vakaruose, kur va-dovybë turi atsiþvelgti á masiniø nuostatø spau-dimà. Tarp ðiø tyrinëtojø bûta teigusiø, kad So-vietø Sàjungoje gyvavo vakarietiðka visuomenësnuomonë, savybëmis ir átakingumu beveik ne-nusileidusi egzistavusioms Vakarø valstybëse5.Tokia nuomonë susilaukë kritikos6 ir nëra pla-èiai paplitusi. Kita tyrinëtojø grupë (daugiausiatotalitaristai) nemanë sovietinëje visuomenëjebuvus átakingà visuomenës nuomonæ ar jos ati-tikmená7, arba jos daigus (siedami su pilietinevisuomene) áþvelgë tik disidentø veikloje8.

1 Bartels L. M. Public Opinion: Political Aspects //International Encyclopedia of the Social and BehavioralSciences. Amsterdam: Elsevier, 2001, p. 12562.

2 Ôèöïàòðèê Ø. Ïîâñåäíåâíûé ñòàëèíèçì.Ñîöèàëüíàÿ èñòîðèÿ Ñîâåòñêîé Ðîññèè â 30-å ãîäû:ãîðîä. Ìîñêâà: ÐÎÑÑÏÅÍ, 2001.

3 DiFranceisco W., Gitelman Z. Soviet Political Cul-ture and „Covert Participation“ in Policy Implementa-tion // The American Political Science Review. 1984,vol. 78, no 3, p. 603.

4 Holquist P. „Information Is the Alpha and Omegaof Our Work“: Bolshevik Surveillance in Its Pan-Euro-pean Context // The Journal of Modern History. 1997,vol. 69, no 3, p. 449.

5 Hough J. F. Political Participation in the SovietUnion // Soviet Studies. 1976, vol. 28, no 1, p. 3–20.

6 Pavyzdþiui, Rigby T. H. Hough on political partici-pation in the Soviet Union // Soviet Studies. 1976, vol.28, no 2, p. 257–261.

7 Pavyzdþiui, Arendt H. Totalitarizmo iðtakos. Vil-nius: Tyto alba, 2001.

8 The reemergence of civil society in Eastern Europeand the Soviet Union. Boulder: Westview Press, 1991.

126

Apie visuomenës nuomonës vietà sovietinë-je visuomenëje svarstë ir sovietiniai mokslinin-kai. Taèiau jø tyrimai, kai kurie gana sàþiningi,vis dëlto negalëjo apimti esminiø problemø. Oreþimas þiûrëjo á visuomenës nuomonæ kaip for-muotinà þiniasklaidos pagal partijos nurodymus.Nors ir buvo teigiama, kad gali egzistuoti ir ki-tokios nei vyraujanti nuomonës ir kad jos netgali bûti prieðingos oficialiajai, tokios „nukry-pusios“ nuomonës nelaikytos visuomenës nuo-mone9.

Straipsnyje naudojami tiek skelbti10, tiek ne-skelbti (LYA. F. K-1, ap. 3) archyviniai ðaltiniai,parodantys sovietinio reþimo poþiûrá á visuome-nës nuomonës reiðkimà. Naudojami autoriausinterviu su kultûrinio elito nariais apie soviet-metá bei skelbti atsiminimai. Jie leidþia suvokti,kokia buvo vieðoji nuomonë jà skelbusiø asme-nø manymu.

1. Vieðumo ir visuomeniðkumoterminø skirtis

Valdþios ir visuomenës santykiø pobûdis bei vi-suomenës sankloda Vakarø ir Vidurio bei RytøEuropoje gerokai skyrësi. Vakaruose buvo pa-lankesnës sàlygos veikti vieðai, sàlyginai atviraireikðti savo opozicines nuotaikas, taip pat visuo-meninës erdvës fenomenui susiformuoti ir funk-cionuoti. Anot Jürgeno Habermaso, politinë vie-ðoji sfera èia susiformavo XVIII a. kaip diskusi-jø ir pasikeitimo nuomonëmis vieta, apsaugotanuo valstybës kontrolës11. Tokia vieta egzistavo

visai nedemokratiðkuose absoliutiniø valdovøvaldomuose Vakarø Europos kraðtuose, todëljuose ir galëjo susiformuoti vieðoji erdvë. OXIX–XX a. Lietuvoje laisvës nuo tokios valsty-bës kontrolës ið esmës nebuvo niekada. Rusijosimperija negailestingai slopino tiek sukilimus,tiek nepriklausomos vieðosios nuomonës apraið-kas. Sovietø Sàjungos reþimas buvo dar nepa-kantesnis nepriklausomai þmoniø veiklai, kà jaukalbëti apie opozicijà. Visa tai trukdë formuotisvisavertei vieðajai erdvei, panaðiai á egzistavusiàVakarø Europoje.

Vieðoji sfera politinëje srityje, pagrásta vieðo-jo kriticizmo iðraiðka, tuo yra opoziciðka vieðojoautoriteto sferai, identifikuojamai su valstybës jë-gos iðraiðka12. O bet koká opoziciðkumà laikantprieðiðkumu, jis nëra ásileidþiamas á vieðumà, tai-gi – stumiamas á pogrindá. Tai atskiria visuome-nës nuomonæ nuo vieðumo. Visuomenës nuomo-në pradeda reikðtis jau nebe vieðumoje pasirodan-èioje spaudoje, o nevieðai (kad ir pogrindþio lei-diniuose). Geriausias pavyzdys – XIX a. lietuviøspaudos draudimas, kai bemaþ visa gimstanti mo-derni lietuviø kultûra, taip pat ir daþniausiai vie-ðumos reikalaujantis politinis gyvenimas 40 me-tø reiðkësi ne vieðajame Lietuvos gyvenime, o slap-èia, nelegaliai, pogrindyje. Tokia istorinë patirtislëmë, kad lietuviø politinëje sàmonëje, kitaip neiVakarø Europoje, vieðas ir visuomeninis reiðkë irið esmës tebereiðkia skirtingus dalykus.

Net ir gana pavirðutiniðkas lietuviðkos ir an-gliðkos terminijos lyginimas taip pat rodo istori-nës patirties skirtingumà. Anglø kalboje vieðu-mui / visuomeniðkumui apibûdinti uþteko vie-no termino – public, reiðkianèio tiek vieðà, tiekvisuomeniðkai svarbø dalykà, tiek paèià visuo-menæ. Taip atspindimas glaudus jø ryðys, egzis-tuojantis tikrovëje. Lietuvoje tokio tiesioginio ry-ðio nebuvo. Todël public termino vertimas iki

9 Shlapentokh V. Two Levels of Public Opinion: TheSoviet Case // The Public Opinion Quarterly. 1985,vol. 49, no 4, p. 444–445.

10 Vaigauskas G. K. Lietuvos nacionalistø kenkëjiðkaveikla ir kova su ja (vadovëlis praktikams). Kaunas: Lie-tuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjunga, [1992].

11 Chartier R. Public Sphere: Eighteenth-century His-tory // International Encyclopedia of the Social and Be-havioral Sciences. Amsterdam: Elsevier, 2001,p. 12590. 12 Ibid., p. 12590.

127

ðiol nëra nusistovëjæs – public opinion verèiamair kaip visuomenës, ir kaip vieðoji nuomonë, opublic sphere – kaip vieðoji (kartais – visuomeni-në) erdvë. Todël Lietuvos Konstitucinio Teismonutarime dël mirties bausmës panaikinimo mi-nima tiek visuomenës, tiek vieðoji nuomonë13.Sumaiðtá didina bandymas pritaikyti Lietuvosspecifikai vakarietiðkà public terminà tiesiog jáiðverèiant. Taèiau taip visai neatsiþvelgiama á is-torinæ Lietuvos specifikà, skirtá tarp vieðumo irvisuomeniðkumo.

Anglø kalboje tikslaus termino visuomeni-nis atitikmens nëra. Uþtat daugelyje Vidurio Eu-ropos kalbø (vokieèiø, lenkø, latviø etc.) varto-jami panaðios reikðmës terminai. Ir XIX, irXX amþiuose ðiame regione politinë padëtis bu-vo gana panaði, o ðiø terminø prasmë tiesiog at-spindi nedemokratinës visuomenës specifikà.

Sovietmeèiu visuomeniðkumo terminas bu-vo plaèiai vartojamas, bet jam suteiktas savitasturinys. Rusiðkas jo analogas oáùåñòâåííîñòütuomet verstas kaip „visuomenë, vieðuomenë,paþangieji visuomenës sluoksniai; vieðoji nuo-monë, opinija“14. Tikràjà ðio þodþio prasmæ ið-duoda „paþangieji sluoksniai“, tai yra, tie, kuriedalyvauja visuomeninëse organizacijose (antranurodoma termino reikðmë ir yra visuomeninësorganizacijos). O bûti „visuomeniðkai aktyviam“sovietmeèiu ið tiesø reiðkë tiesiog ásitraukimà á„visuomenines“ organizacijas, tai yra buvimàpartijos aktyvistu, tarnavimà reþimo reikmëms,buvimà partijos valdomos visuomenës iðkamðosdalyviu. Todël su tikru visuomeniðkumu, tikràjavisuomenës nuomone tai turëjo maþai kà ben-

dro. Tokià sampratà patvirtina ir sovietinës lek-sikos pavyzdys: îáùåñòâåííîñòü atstovas ko-misijoje reiðkia, kad jis yra partijos atsiøstas pri-þiûrëti komisijos darbà15.

Panaðià prasmæ sovietmeèiu bandyta suteik-ti ir lietuviðkam vieðuomenës terminui, ðiaip ávar-dijanèiam visuomenës nuomonës reiðkëjus16. Ta-èiau negalima vieðuomenës termino atsisakyti viendël to, kad jos nariai buvæ tik reþimo nuomonësreiðkëjai. Anot T. Rigby, îáùåñòâåííîñòü(„dëmesinga visuomenë“, kaip jis verèia) susi-deda ið oficialiø, moksliniø ir kitø iðsilavinusiøþmoniø bendruomeniø, susijusiø neformaliaisgyvenimo vietos, iðsilavinimo, draugystës ir ben-drø nuostatø ryðiais17. Tai reiðkia sluoksná, ku-rio pagrindà sudarë kultûrinis elitas. O vieðuo-mene galima ávardyti tà visuomenës dalá, kurigalëjo reikðtis vieðojoje erdvëje. Sovietmeèiu to-kia galimybë buvo itin apribota. Faktiðkai be val-dþios asmenø ir parinktø „liaudies atstovø“ jàturëjo tik kultûrinis elitas. Vieðuomenës termi-nas taip pat rodo glaudþius kultûrinio elito irvieðumos bei visuomenës nuomonës ryðius. Fak-tiðkai jie yra sunkiai atskiriami. Todël ðiamestraipsnyje kartu ir nagrinëjami – atskirai ðiuosfenomenus tirti bûtø gerokai sudëtingiau.

Po trumpo terminø istorijos aptarimo galimaapibrëþti ir pagrindinius darbe vartojamus termi-nus. Vieðas – „kas visuomenei þinoma, jos kon-trolei prieinama“18, atviras, neslaptas; taigi tai dau-giau dalyko fizinio buvimo vietà parodantis ter-minas. Oficialusis vieðumas reikðtø buvimà reþi-mo labiau kontroliuojamoje vieðojoje erdvëje (þi-niasklaidoje, ávairiuose suvaþiavimuose, bet ne ka-

13 Lietuvos Respublikos konstitucinio Teismo nuta-rimas dël Lietuvos Respublikos Baudþiamojo kodekso105 straipsnio sankcijoje numatytos mirties bausmësatitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 1998 m.[interaktyvus] (þiûrëta 2006 m. rugsëjo 25 d.). Prieigaper internetà: <http://www.lrkt.lt/dokumentai/1998/n8l1209a.htm>.

14 Rusø–lietuviø kalbø þodynas. Vilnius: Mokslas,1983, p. 450.

15 DiFranceisco W., Gitelman Z. Soviet Political Cul-ture..., p. 616.

16 Dabartinës lietuviø kalbos þodynas. Vilnius: Moksloir enciklopedijø leidybos institutas, 2000, p. 931.

17 Rigby T. H. Hough on political participation in theSoviet Union // Soviet Studies. 1976, vol. 28, no 2,p. 259.

18 Dabartinës lietuviø kalbos..., p. 931.

128

vinëje ar parke). Visuomeninis yra sunkiau api-brëþiamas, reiðkia visuomeniðkai reikðmingà, vi-sai visuomenei svarbø ir naudingà, nors nebûti-nai visà visuomenæ apimantá ir vieðà dalykà; ðisterminas maþiau siejasi su fizine erdve, tai grei-èiau minties srièiai priklausantis dalykas. Bûtinapabrëþti, kad visuomeniðkumas glaudþiai susijæssu politiðkumu. Faktiðkai visuomeniðkumas yravisuomenës, neturinèios galios svertø, visuome-nës, kuriai draudþiama nepriklausoma politinëveikla, politiðkumas. Daþnai negalint visai visuo-menei svarbaus dalyko pavadinti politiniu, jis tie-siog ávardijamas kaip visuomeninis.

Vieðumo ir visuomeniðkumo sàvokø reikð-mës ið dalies sutampa, taèiau nei kiekviena at-skirai, nei abi kartu nepakeièia vakarietiðkospublic sampratos, o tiesiog atspindi savità socia-linæ struktûrà, bûdingà sovietinei (bet ne tik) tik-rovei. Todël ðiame straipsnyje vengiant painia-vos, terminas public, apibûdinantis vakarietiðkàvieðàjà sferà, verèiamas nebus.

Kalbant apie sovietinæ (gal ir apie viso XIX–XX a. laikotarpio) Lietuvos visuomenæ bûtø gali-ma ir toliau vartoti abu nusistovëjusius ir tikrovæatspindinèius terminus: visuomeninis bei vieðasis.Tiesa, Vakarø, o ir posovietinëje istoriografijojeyra bemaþ visuotinai priimta terminà public (ar-ba jo atitikmenis) vartoti kalbant apie sovietmetá.Vieni tyrinëtojai já vartoja su iðlygomis, tiesiognerasdami tikslesnio termino, kiti – kaip ásigalë-jusià sàvokà. Taèiau kadangi public neatitinka so-vietinës tikrovës, jo vartojimas gali iðkraipyti so-vietmeèio suvokimà, primesdamas vakarietiðkosvisuomenës realijas. Tyrinëtojai, nors ir teigdami,kad SSRS nebuvo visuomeniniø organizacijø so-cialinio lygmens, kuris bûtinas public erdvei funk-cionuoti, tuo pat metu kalba apie Sovietø Sàjun-goje egzistavusià public erdvæ19.

Dar vienas pavojus yra nuolatinis sovietinësir vakarietiðkos visuomeniø lyginimas. Tuometkalbama apie nebrandþià pilietinæ visuomenæ,neiðsivysèiusià vieðàjà erdvæ. Toks poþiûris truk-do pamatyti sovietinës visuomenës savitumà.Lietuvos (ir kitø Pabaltijo kraðtø) atvejis ðiuopoþiûriu yra iðskirtinis, mat ji nepriklausomy-bës laikais buvo patekusi á Vakarø kultûros or-bità ir tai turëjo átakos Lietuvos specifikai (taippat ir socialinei) sovietmeèiu. Todël ðiame dar-be pasitelktas lyginimas su vakarietiðkais feno-menais nëra dirbtinis.

2. Vieðoji erdvë sovietmeèiu

Tiek visuomenës nuomonë, tiek kultûrinis eli-tas yra susijæ su vieðàja erdve, kuri labai svarbivisaverèiam jø funkcionavimui. Taèiau sovieti-nëje sistemoje jø santykis su vieðuma buvo savi-tas, netapatus susiklosèiusiam Vakaruose.

Reþimo siekis „apsaugoti“ pavaldinius nuonepageidaujamos átakos vertë já uzurpuoti vie-ðumà. Todël sovietmeèiu vieðuma ið esmës buvooficialiosios sferos dalis ir lygintina su XVIII a.dvaro sritimi, nuo kurios atsirandanti public erd-vë kaip tik siekë atsiriboti.

Vieðoji erdvë visada bûdavo veikiama val-dþios, galios sferø. Taèiau Vakaruose, carinëjeRusijoje ir tarpukario Lietuvoje patekimas á jàtiesiog bûdavo ávairiu laipsniu ribojamas (tarsiiðankstinë cenzûra). O sovietinëje sistemoje jibuvo kontroliuojama visa, kontrolës tikslas – kadþmonës elgtøsi vieðumoje pagal partijos nustaty-tà planà net ir be iðankstinës cenzûros, tik þino-dami, kokio elgesio ið jø tikimasi ir bijodamibausmës uþ „netinkamus“ poelgius. Vieðuome-në daugmaþ taip ir elgësi ar bent vaizdavo taipdaranti. Dël tokiø bruoþø galima teigti, kad vie-ðoji erdvë buvo inkorporuota á sovietinæ galiossferà, tapo lyg ir jos dalimi.

Siekiant kuo gilesnës visuomenës kontrolësreþimo tikslas buvo redukuoti visà visuomeniná

19 Titma M.,Tuma N. B. Soviet Studies: Society //International Encyclopedia of the Social and BehavioralSciences. Amsterdam: Elsevier, 2001, p. 14737.

129

gyvenimà jei ne á oficialiàjà, tai bent á vieðàjàerdvæ, kur já galima lengviausiai kontroliuoti.Taip neliktø nepriklausomos visuomeninës veik-los. Taèiau yranèio totalitarizmo sàlygomis, ko-kios susiklostë po Stalino mirties, nebesugebë-jus suorganizuoti totalaus þmoniø vaidinimo vie-ðumoje ir kartu visiðko jø paklusimo neatsiþvel-giant á norus, vieðumoje reikëjo leisti bent kieknuomoniø raiðkos laisvës. Kartu „sovietinë val-dþia bijojo leisti pilieèiams nekontroliuojamaireikðti vieðumoje savo nuomonæ valstybinës svar-bos klausimais“, bet tuo paèiu metu ir labai no-rëjo þinoti, kà galvoja liaudis20. Viso to rezulta-tas ir buvo sovietinë vieðoji sfera, kurioje domi-navo visuomenës nuomonës iðkamða, lygi parti-jos nuomonei, bet kartais pasireikðdavo ir tikro-ji visuomenës nuomonë, kad ir valdþios kontro-liuojama bei iðoriðkai perimanti ideologinio dis-kurso pavidalà.

Kadangi vieðàjà erdvæ kontroliavo reþimas, jiskyrësi nuo public srities ir fizinëmis raiðkos vie-tomis. Public srities dalis yra ir kavinës, teatrai,kitos vieðos vietos, kur gali susitikti ir rûpimomistemomis bendrauti nepaþástami ar maþai paþás-tami þmonës. Toká bendravimà sovietmeèiu la-bai ribojo kultûrinio elito nariø baimë. Atviriaubuvo bendraujama su paþástamais – tokie asme-ninës komunikacijos tinklai ir sudarë visuomeni-nës erdvës pagrindà. Maþiau reikðmës turëjo ben-dravimo vieta, jos vieðumas ar privatumas. Svar-besnis buvo saugumas nuo galios sferos kiðimosi– pokalbiø pasiklausymo ar agento áskundimo.O tam erdvë turëjo ne tiek jau daug átakos.

Gana ribota galimybë naudotis masinëmisinformacijos priemonëmis ir asmeninës komu-nikacijos vyravimas darë visuomeninæ erdvæ pa-naðià á antikinio polio pilieèiø susirinkimus. Ta-èiau moderniai visuomenei to nepakako. Han-

nah Arendt buvimà vieðumoje apibrëþë taip: „Vi-sa, kas pasirodo vieðai, gali bûti matoma ir girdi-ma kiekvieno bei pasiþymi plaèiausiu galimuvieðumu.“21 Visa tai galëjo pasiûlyti tik reþimokontroliuojama vieðoji erdvë. Todël kultûriniselitas, norëdamas atlikti savo funkcijas (taip patir visuomeninæ / politinæ), turëjo eiti á jà. Taèiauveikimas joje buvo gana ribotas. Tai ið dalieskompensavo visuomeninë erdvë, funkcionavusikaip vieðosios erdvës pakaitalas.

3. Sovietinës visuomeninëserdvës bruoþai

Neaiðku, ar visuomeninë erdvë buvo iki soviet-meèio. Jei jau buvo susiformavusi, tai prisitai-kyti prie sovietinio totalitarizmo jai bent ið da-lies galëjo padëti ligtolinis gyvavimas nedemok-ratinëje aplinkoje, lëmæs kai kuriuos socialinësstruktûros ir þmoniø elgsenos panaðumus. Nors,savaime aiðku, sovietinë socialinë struktûra la-bai skyrësi nuo tarpukario Lietuvos.

SSRS svarbiausias buvo valdþios aparatas, be-sikiðantis net á privaèià erdvæ. Taèiau tarp pa-grindiniø (galios ir privaèios) srièiø egzistavodar ir treèioji, kurià galima vadinti tarpine. Va-karuose tokia tarpinë sritis yra pilietinë visuo-menë, kuri reiðkia institucijas ir ryðius, organi-zuojanèius socialiná gyvenimà lygmenyje tarpvalstybës ir ðeimos22. Jai ir priklauso public erd-vë. Sovietø Sàjungos tarpinë erdvë taip pat reið-kë daugiau ar maþiau savarankiðkai besiorgani-zavusià visuomenæ (neformalios grupës, „blatas“ir panaði reþimo ne itin palankiai vertinta, betdaþniausiai toleruota veikla, taip pat netoleruo-tas pasiprieðinimas).

20 Ôèöïàòðèê Ø. Ïîâñåäíåâíûé ñòàëèíèçì...,c. 197.

21 Arendt H. Þmogaus bûklë. Vilnius: Margi raðtai,2005, p. 52.

22 Calhoun C. Civil Society / Public Sphere: Historyof the Concept // International Encyclopedia of theSocial and Behavioral Sciences. Amsterdam: Elsevier,2001, p. 1897.

130

Galima spëti, kad dël reþimo ávykdyto vie-ðosios erdvës uzurpavimo, iðstûmusio ið jos vi-suomenës nuomonæ, ði ir toliau funkcionavo vi-suomenëje, nors ir pakitusiu bûdu. Ji veikë vi-suomeninëje erdvëje, gal jà ir sukûrë. Ði erdvë,egzistavusi privatumo uþuovëjoje, galëjo bûti lais-vesnë nuo valstybës kontrolës, todël joje galëjoiðlikti nuo valdþios nepriklausomas visuomenið-kai svarbus kalbëjimas ir veikimas. Tai skatinoribos vieða / privatu nusitrynimà, o ði riba yraviena svarbiausiø Vakarø kultûroje. Kartu su-silpnëjo supratimas, glaudþiai susijæs su publicsrities samprata23, kad visa, kas yra politiðka irsvarbu visuomenei, turi bûti vieða.

Skirtis vieða – privatu sovietmeèiu reikðmin-ga tuo maþiau, kad sovietinis reþimas, tarsi atsa-kydamas á visuomeninës erdvës buvimà prisi-dengiant privatumu, stengësi lyg ir „suvieðinti“kultûrinio elito atstovø privaèià teritorijà per savoagentûrà ir pasiklausymo sistemà. Ji (o dar la-biau jos baimë) darë privaèià teritorijà nesaugiàatviriems pokalbiams net tarp draugø ir tuo tar-si priartino jà prie vieðumos. Reakcijà á tokiasaplinkybes rodo Vytauto Kubiliaus nenorasvaikðèioti á privaèius inteligentø pobûvius – juo-se bûtinai bus kalbami pavojingi dalykai, kaþkaspraneðinës, saugume kaupsis medþiaga24.

Reþimas nepaisë privatumo ir þmoniø ini-ciatyvà leido ne tiek apskritai asmeniniame gy-venime, kaip yra teigiama25, kiek asmeniniuosereikaluose, neturinèiuose visuomeninës reikð-mës. Tai, kas buvo laikoma „politiðkai þalingu“,buvo stebima, o kartais ir persekiojama (kaip

Tomo Venclovos grupë), kai reþimui tai atrody-davo bûtina. Taip oficialus áspëjimas þmogui ga-lëjo bûti pareikðtas uþ tai, kad „jo politiniai ásiti-kinimai [skleidþiami privaèiai] neatitinka sovie-tinës vyriausybës politinës programos“26. Tokskiðimasis ir yra privatumo „suvieðinimas“, kaiþmogus niekur negali jaustis saugus. Juk vieðu-mas sovietmeèiu reiðkë nesaugumà.

Vis dëlto privatumas yranèio totalitarizmosàlygomis þmoniø sàmonëje jau reiðkë tam tikràapsaugà. Neoficialø dailës salonà jo ðeimininkëJudita Ðerienë laikë grynai privaèiu dalyku, to-dël maþiau bijojo galimos bausmës: „Að visadadeklaruodavau – mano darþas, mano pupos, kànoriu, tà darau savo namuose. Kai kas klausda-vo, ar að nebijau. Að tikëjau, kad á mûsø namøgyvenimà niekas neturi teisës kiðtis.“27 Ji nesu-silaukë jokiø represijø (tai nebuvo ir pasiprieði-nimas), todël galima manyti, kad tokia pusiauprivati, pusiau vieða veikla stagnacijos laikais jaubuvo toleruojama. Taèiau neabejotinai sekama.

Pasitraukdama ið vieðumos, visuomeninëerdvë vis dëlto ne visiðkai suprivatëjo. Mat pri-vatumas reiðkia atskirumà, kas lemia bendrumosunykimà. O visuomeninëje erdvëje iðliko tamtikras þmoniø protø bendrumas. Já palaikë ben-dri diskursai, sukuriantys diskursyvià bendruo-menæ. Visuomeninei srièiai itin svarbûs buvodiskursai, negalëjæ veikti vieðumoje, bet svarbûsvisai tautai (politinis tautinis, ið dalies religinis,nors pastarasis kultûriniam elitui maþai bûdin-gas). Jø sukurtas bendrumas ir buvo visuomeni-nës erdvës pagrindas. Kartu jos buvimas neleidotokiems vieðumoje negalëjusiems reikðtis diskur-

23 Ibid. Public Sphere: Nineteenth- and Twentieth-century History // International Encyclopedia of the So-cial and Behavioral Sciences. Amsterdam: Elsevier, 2001,p. 12594.

24 Pokalbis su Vytautu Kubiliumi (Vilnius, 2003 m.spalio 28 d.). Garso áraðas // Asmeninis autoriaus archy-vas.

25 Titma M.,Tuma N. B. Soviet Studies: Society...,p. 14737.

26 Zalîte I. Pagrindinës neprievartinio pasiprieðinimoformos ir slaptasis nacionalizmas – vidinis nepaklusimassovietiniam reþimui Latvijoje (aðtuntasis – devintasisdeðimtmeèiai) // Genocidas ir rezistencija. 1997, Nr. 2,p. 114. Ðiame straipsnyje atskleidþiamas saugumà domi-nanèiø temø ratas ir visuomenës stebëjimo gilumas.

27 Ðerienë J. Pokalbis // Tylusis modernizmas Lietu-voje 1962–1982. Vilnius: Tyto alba, 1997, p. 214.

131

sams iðnykti suteikdamas bûtinà funkcionuotiterpæ.

Visuomeninës erdvës ir vieðumos santykiaibuvo sudëtingi. Viena vertus, vieðumoje visuo-meniniai diskursai ar bent jø dalys sklido, ir taipadëjo iðlikti patiems diskursams, o kartu – irvientisai visuomeninei erdvei. Juk kultûrinis eli-tas vieðàjà erdvæ ir sovietinæ þiniasklaidà vis dël-to naudojo savo idëjoms bei reþimo nepageidau-jamiems diskursams palaikyti ir skleisti (bent iðdalies, áslaptintai). Visuomeninëje srityje tokiereþimo nepageidaujami diskursai sklido gero-kai atviriau. Kita vertus, bent nedidelës daliestokiø diskursø patekimas á vieðumà visuomeni-næ sritá padarë sovietinës sistemos dalimi. Vie-ðuma laikyta tik oficialioji ir neásivaizduota josalternatyvos sukûrimo (kaip ir ásitraukimo á po-grindá) galimybë. Kultûrinio elito nariai iðmo-ko laviruoti tarp vieðosios ir visuomeninës sri-èiø nebandydami perþengti leistinumo ribø per-keliant á vieðumà visuomeninius diskursus. Be-veik nebeásivaizduoti kitokie, alternatyvûs veik-los bûdai. Tuo labiau nenorëta jø praktikuoti dëlgalimø represijø.

Kitaip ir bûti negalëjo. Mat abiejose srityseveikë ið esmës ta pati vieðuomenë. Á vieðàjà erd-væ, kartu ir á sovietinæ sistemà ji buvo ásitraukusipsichologiðkai28 ir tai, beje, lëmë jos komunika-ciná aktyvumà taip pat ir visuomeninëje erdvëje.Kaip parodë ið SSRS 1945–1953 m. á Vakaruspasitraukusiø asmenø apklausø analizë, bûtentásitraukimas á sovietinæ sistemà skatino þmoniøkomunikaciná aktyvumà, taip pat ir neoficialø,nes jie buvo labiau psichologiðkai ásitraukæ ávykstanèius procesus ir turëjo geresnes sàlygastokiai komunikacijai (kad ir priëjimà prie vieðaineskelbiamos svarbios informacijos)29. Tokios

socialinës grupës – vieðuomenës – egzistavimasbuvo viena ið visuomeninës erdvës susiformavi-mo prielaidø. O norint patekti á vieðuomenæ, rei-këjo tapti atitinkamo socialinio sluoksnio (tuo-met vadinto kûrybine inteligentija) dalimi. Toksásitraukimas á sistemà sàlygojo sovietiniø elge-sio normø perëmimà.

Taip kultûrinis elitas áaugo á vieðumà, nors iðjos buvo beveik iðguita tikroji visuomenës nuo-monë dauguma svarbesniø klausimø. Kultûri-nis elitas galëjo kentëti, nes mokslo, literatûros,kultûros srityse bent dalis visuomenës nuomo-nës ir visuomeniniø diskursø patekdavo á vieðà-jà erdvæ. O politiniai debatai daþnai vykdava netik politikos, bet ir mokslo, religijos, literatûrossrityse30. Tiesa, daþnai norint tokius debatus su-vokti tekdavo naudotis tam tikrais specifiniaisvieðumoje siunèiamø praneðimø iðkodavimo bû-dais (pvz., potekstës perskaitymu), kadangi atvi-rai nei visuomenës nuomonë, nei politiniai de-batai vykti negalëjo. Tai sumaþino suprantanèiø(reiðkia – visuomeninëje srityje bent pasyviai ga-linèiø dalyvauti) þmoniø skaièiø. Nors tik kul-tûrinio elito vidaus reikalu visuomeninë erdvëir netapo, tokia padëtis jos apimtá susiaurino.

Visuomeninæ erdvæ prie public srities artinosvarbus jos elementas – uþsienio radijas, ypaè jolietuviðkos programos. Jos bent ið dalies atlikoþiniasklaidos funkcijas. Ðiø programø daug kasklausydavosi, ið ten ateidavo nemaþai informa-cijos, taip pat ir apie ávykius Lietuvoje. Ypaè tuonaudojosi pogrindiniø leidiniø leidëjai. LiudasDambrauskas netgi ið viso manë, kad savilaidàreikëjo platinti ne Lietuvoje (didelë grësmë, ma-þai skaitytojø, todël ir poveikis menkas), o per-siøsti á uþsiená, kad ið ten gráþtø radijo bango-mis31. Kad ðis bûdas veikë, rodo ir V. Kubiliaus

28 Rossi P. H.,Bauer R. A. Some Patterns of SovietCommunications Behavior // The Public Opinion Quar-terly. 1952, vol. 16, no 4, p. 658.

29 Ibid., p. 657–658.

30 Calhoun C. Public Sphere: Nineteenth- and Twen-tieth-century..., p. 12595.

31 Pokalbis su Liudu Dambrausku (Kaunas, 2002 m.geguþës 10 d.). Garso áraðas // Asmeninis autoriaus ar-chyvas.

132

teiginys, jog tai, kas raðoma savilaidoje, jis suþi-nodavo ið „balsø“32. Taip gauta informacija to-liau daþnai plisdavo vykstant tarpasmeninei ko-munikacijai – girdëjusieji praneðdavo dar neþi-nantiems. Taèiau kultûrinis elitas uþsienio ka-nalu naudojosi tik pasyviai (o tai esminis skirtu-mas nuo public erdvës) – tik klausë, bet beveiknebandë dalyvauti, kad ir siøsdamas savo kûry-bà á uþsiená. Ne tik todël, kad tai grësë dideliaisnemalonumais, bet ir dël pripratimo prie daly-vavimo vieðojoje srityje, prie „þaidimo“ suvaldþia.

4. Visuomeninës srities veikëjai irvisuomenës nuomonës reiðkëjai

Nors visuomenës nuomonæ lyg ir turëtø kurtivisa visuomenë, taip nëra. Public srityje veikiatik nedidelë visuomenës dalis, kuri ir kuria beiplatina praktinius ásitikinimus, taip pat ir pub-lic nuomonæ. Ilgà laikà kritinë apðviestøjø, iðsi-lavinusiøjø nuomonë ir buvo laikoma tikràja vi-suomenës nuomone. Socialiniuose moksluoseiki ðiol átakinga skirtis tarp aktyvios politiniøantrepreneriø klasës ir pasyvios klasës – papras-tø pilieèiø, kuriems yra pasakyta, kaip reikia gal-voti ir kodël reikia galvoti bûtent taip33. Labaiaiðkiai tokia takoskyra tarp iðsilavinusiøjø ir ma-siø matyti XVIII a., vëliau ji pamaþu nyko. Kal-bant apie visuomenës nuomonæ sovietinë Lietu-va lygintina bûtent su XVIII a. Europa dël tamtikrø panaðumø: veikimo prieðiðkuose nede-mokratiniuose reþimuose nuo jø slepiantis ir sujais rungtyniaujant dël svarbos bei átakos visuo-menei, iðskirtinës apðviestøjø padëties.

Bûtent apðveistieji – inteligentija ir ypaè kul-tûrinis elitas – sovietmeèiu ir buvo pagrindiniai

visuomeninës erdvës veikëjai. Kultûrinis elitasformavo ir tuo paèiu metu perteikë visuomenësnuomonæ, likusi inteligentijos dalis jà skleidë vi-suomenëje. Egzistavo, nors ir silpnesnis, atgali-nis ryðys – masiø nuomonë pasiekdavo kultûri-ná elità ir veikdavo jo nuostatas bei formuojamàvisuomenës nuomonæ. Kultûrinio elito nariamsbuvo svarbi þmoniø nuomonë, daþnai jie siekëjà perteikti ar bent jai pataikauti. Tai liudija gau-sûs atsiminimai. Nors tai vyko naudojantis as-menine komunikacija, buvo bûtina veikti ir vie-ðumoje. Todël toks svarbus kultûrinio elito vaid-muo – tik jam buvo leidþiama èia veikti, kai ku-rie galëjo pasakyti daugiau nei kiti.

Bûtent kultûrinis elitas sovietinëmis aplin-kybëmis turëjo nors ðiek tiek laisvës, kad galëtøiðreikðti visuomenës nuomonæ ir ði galëtø bûtiiðgirsta. „Menininkai ar mokslininkai (ypaè gar-sesni) [...] galëdavo sau leisti daugiau [kalbëji-mo, nuomonës raiðkos] laisvës nei kiti.“34 To-kia privilegijuota padëtis ið dalies buvo atsveria-ma baimës, neleidusios atviriau kalbëti ir veiktivieðumoje. O ji buvo labiau paplitusi tarp kultû-rinio elito nei tarp paprastø þmoniø. Inteligenti-ja buvo privilegijuota ir kitaip – jà iðklausydavo(vienas ið bûdø buvo ir nelabai malonus – seki-mas). O kartais ir paklausydavo: „Valdininkaipatriotus gaudo, bet tam tikra prasme á jø reika-lavimus turi atsiþvelgti.“35 Peteris Reddawaynetgi këlë hipotezæ, kad ið visø SSRS respublikøvienintelëje Lietuvoje valdþia bijojo gana stip-rios visuomenës nuomonës36.

32 Pokalbis su Vytautu Kubiliumi (2003 m. spalio28 d.)...

33 Bartels L. M. Public Opinion: Political Aspects…,p. 12560.

34 Krukauskienë A., Kublickienë L., Matulionis A.,Rapoportas S., Ðutinienë I. Menininkas ir valstybë: so-cialinis psichologinis aspektas. Kolektyvinë monografi-ja. Vilnius: Eugrimas, 2003, p. 70.

35 Venclova T. Vilties formos: eseistika ir publicistika.Vilnius: Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 1991,p. 236.

36 Pasikalbëjimas su profesorium Peteriu Reddaway //Aidai. 1978, Nr. 9, p. 412.

133

5. Visuomeninës erdvës sandara

Visuomeninë erdvë susidarë savaime, kaip atsa-kas á reþimo spaudimà. Tai, kad visuomenë nëraorganizuojama valdovø, yra labai svarbus josbruoþas, rodantis jos artimumà pilietinei visuo-menei37. Tiesa, ðis organizavimasis Lietuvoje bu-vo kitoks nei demokratinëse ðalyse. Visø pirma,organizuotasi neperþengiant reþimo nustatytø ri-bu – visuomenës iniciatyva reikðdavosi tose sri-tyse, kur valdþia maþiau kiðosi ir buvo maþesnëgrësmë nukentëti uþ savarankiðkus veiksmus.Antra, nekurtos formalizuotos institucijos. Jomsatsirasti neleido reþimas, þiûrëjæs á jas, potencia-liai gresianèias politinio elito vienvaldystei, be-veik taip pat prieðiðkai kaip ir á nepriklausomàpolitinæ veiklà, këlusià reþimui panaðià grësmæ.

Visuomenëje gana greitai suvoktas toks val-dþios poþiûris ir pereita prie neformalus veiki-mo bûdo. Inteligentija pasiprieðinimo organiza-cijas miestuose bandë kurti tik XX a. penktaja-me deðimtmetyje. Vëliau suvokta, kad jos grei-tai susekamos ir likviduojamos, o nariai negai-lestingai baudþiami. Tokia patirtis iðmokë, kadvaldþia grieþèiau reaguoja á organizuotas savi-raiðkos formas, todël inteligentija formaliø or-ganizacijø nebekûrë. Uþtat visà laikà kûrësi ma-þiau pastebimos neformalios draugø grupelës,kurias sunkiau susekti, be to, dël jø pavojingu-mo valdþia maþiau baiminosi. Kaip visuomenë-je pamaþu ásigalëjo prie sovietinës sistemos ge-riau prisitaikiusios neformalios veikimo formos,parodo jaunimo kurtø antisovietiniø organiza-cijø statistika. Jaunimo elgesys yra itin ádomustuo poþiûriu, kad tai labiausiai linkusi rizikuotivisuomenës dalis. Penktajame–ðeðtajame deðimt-metyje saugumas kasmet susekdavo apie dvideðimtis tokiø organizacijø. Bet po 1960 m. dau-giau nei 10 jaunimo organizacijø susekta tik

1968 m. (13) ir 1970 (11), o aðtuntajame deðimt-metyje jaunimo organizacijos ir visai nunyko38.Ið Juozapo R. Baguðausko pateiktø duomenø aið-kiai matyti ðeðtajame deðimtmetyje vyravusi po-grindiniø jaunimo grupiø, turinèiø pavadinimà,maþëjimo tendencija39. Pavadinimas rodo dides-ná grupës formalizavimo laipsná nei pavadini-mo neturinèios.

Formalus socialinis organizavimas virð ðei-mos ir draugø metmens (savanoriðkos organiza-cijos ir privatûs klubai) yra laikomas demokra-tijos pagrindu40. Jo buvimas rodo nepriklauso-mo nuo valdþios visuomenës veikimo galimybæ.Tokios laisvos asociacijos apibrëþiamos kaip vi-suomenæ jungianèio komunikacijos tinklo maz-giniai punktai, kuriuos sudaro autonomiðkø vie-ðuomenës sàjungø sankaupos, besispecializuo-janèios kurti ir platinti praktinius ásitikinimus41.Bûtent neformalios laisvos asociacijos organi-zavo tarpinæ sritá ir bent ið dalies atliko forma-laus socialinio organizavimo vaidmená.

Pagrindine visuomeninës erdvës organizavi-mosi forma galima laikyti „organizacijà be or-ganizacijos“. KGB taip vadino pogrindininkø irkitokiø prieðiðka veikla uþsiimanèiø asmenø gru-pavimàsi ir teigë, kad tokia forma naudota „sie-kiant uþmaskuoti organizuotà antitarybinæ veik-là“42. Ið esmës toks apibûdinimas tinka ir visuo-meninës erdvës dalyviø grupëms. Juk bet kokianepriklausoma ir nekontroliuojama veikla reþi-mo buvo laikoma potencialiai prieðiðka. Tuo la-biau kad paprasèiausi draugø ir paþástamø susi-

37 Calhoun C. Civil Society / Public Sphere..., p. 1897.

38 Baguðauskas J. R. Lietuvos jaunimo pasiprieðini-mas sovietiniam reþimui ir jo slopinimas. Vilnius:LGGRTC, 1999, p. 317 (13 lentelë).

39 Duomenys ið: Ibid., p. 304–313 (1–10 lentelës).40 Titma M., Tuma N. B. Soviet Studies: Society...,

p. 14737.41 Ôóðñ Â. Í. Ôèëîñîôèÿ íåçàâåðøåííîãî ìîäåðíà

Þðãåíà Õàáåðìàñà. Ìèíñê: Ýêîíîìïðåññ, 2000,c. 172.

42 Vaigauskas G. K. Lietuvos nacionalistø kenkëjiðkaveikla..., p. 75.

134

bûrimai virsdavo praktiniø ásitikinimø kûrimoir platinimo vietomis. Ið pirmo þvilgsnio jos ne-daug kuo skyrësi nuo paprasèiausiø draugø rate-liø, egzistavusiø visais laikais, o ir nuo slaptøorganizacijø jas skyrë visai nedaug. Taip iðT. Venclovos bûrelio – neslapto ir neformalausbendraminèiø diskusijø ratelio – iðaugo jau slap-tas kultûros studijø bûrelis, kuriame buvo apta-riama modernioji Vakarø kultûra43.

Visõs tarpinës erdvës, ne tik visuomeninës,komunikacinio tinklo didþioji dalis buvo jun-giama neformaliø santykiø, siejusiø asmenis ámazginius punktus – grupes. Dël to ði erdvë sun-kiau áþiûrima, nes nemaþa jos dalis buvo lyg irprivati. Pavyzdþiui, ryðiai, „blatas“ yra tarpas-meniniai santykiai, naudojami asmeniniais tiks-lais, todël juos lyg ir bûtø galima priskirti prieprivaèios erdvës. Taèiau visuomeninëje, o ið es-mës ir tarpinëje srityje vykusiø procesø pobûdisbuvo toks reikðmingas visuomenei, kad iðëjo uþprivatumo ribø.

Nepaisant formalaus organizavimosi nuny-kimo, derëtø sutikti su Vladimiro Ðliapentochonuomone, kad inteligentija sovietmeèiu vis dël-to iðlaikë polinká kurti savo organizacijas ávai-riose socialinio gyvenimo srityse44. Pagrindinisbûdas apeiti reþimo ribojimus buvo oficialiø or-ganizacijø panaudojimas savo reikmëms. Kaippastebëjo saugumieèiai, tai vykdavo tada, kai su-silpnëdavo organizacijø kontrolë45. Þinomiausipavyzdþiai bûtø kraðtotyros ir turistinës draugi-jos. Jei tik nukrypimai reþimui pasirodydavo pa-vojingi ar pasikeisdavo jo kultûrinë politika, to-kios organizacijos bûdavo gràþinamos á oficia-liai numatytà kelià (Vilniaus universiteto „Ra-

muva“) ar ir visai uþdaromos (Lietuviø sociolo-gø klubas prie Vilniaus universiteto Ekonomi-kos fakulteto46).

Greièiausiai „ið kelio“ iðeidavo organizaci-jos, kuriø savanoriðkumas buvo nesuvaidintas –kraðtotyros, þygeiviø ir pan. Jos buvo gana tolinuo politikos, todël maþiau priþiûrëtos reþimo.Bet artimiausia public srièiai pagal veikimo bû-dà buvo iki ðiol beveik netirta diskusijø klubøveikla, taip pat këlusi nerimà saugumieèiams.Ðtai 1970 m. KGB 5 skyriaus virðininkas paste-bëjo, kad „pastaruoju metu vis daugiau dëmesiotenka skirti [...] tarp inteligentø [paplitusiems]ávairiems diskusiniams ir paþintiniams klu-bams“47. Kad tokiuose klubuose ið tiesø bentkartais nuomonë reikðta gana atvirai, rodo V. Ku-biliaus pasisakymo „Katarsio“ klube atpasako-jimas: literatûrologas piktinosi, kad sovietinësLietuvos istoriografija nutyli 1941 m. trëmimusir teigë, kad literatûros kritika turi prieðintis pro-pagandinio aparato skatinamam màstymo ties-mukumui ir paklusnumui48. KGB þiniomis, „po-litiðkai kenksmingos nacionalistiniø elementøveiklos pradþia, prisidengiant ávairiais klubais,rateliais ir kt. visuomeniniais judëjimais, buvoseptintojo deðimtmeèio pradþioje“49 (tai yra vi-suomenei kiek atsigavus nuo Stalino laikø bai-mës ir susikaustymo).

Diskusijø ir paþintiniai klubai kalbant apievisuomeninæ erdvæ yra ypaè ádomûs ir tuo, kadnors jie irgi buvo kontroliuojami valdþios, visdëlto, bûdami maþiau politizuoti, galëdavo ið-likti maþiau paliesti ideologinës prieþiûros. Beto, sovietinëje visuomenëje jie atliko panaðiau-

43 Venclova T. Ið politikos Èepaièiui dera pasitraukti //Akiraèiai. 1992, Nr. 2 (236), p. 5–6.

44 Shlapentokh V. Soviet Intellectuals and PoliticalPower. The Post-Stalin Era. Princeton: Princeton UP,p. 16.

45 Vaigauskas G. K. Lietuvos nacionalistø kenkëjiðkaveikla..., p. 78.

46 Ibid., p. 79.47 Ìàòåðèàëû ñîâåùàíèÿ ïî èòîãàì àãåíòóðíî-

îïåðàòèâíîé è ñëåäîâàòåëüñêîé ðàáîòû ÊÃÁ ïðèÑîâåòå Ìèíèñòðîâ Ëèòîâñêîé ÑÑÐ çà 1969 ãîä,ñîñòîÿâøåãîñÿ 19 ôåâðàëÿ1970 ãîäà // LYA. F. K-1,ap. 3, b. 789, l. 54.

48 Ibid.49 Vaigauskas G. K. Lietuvos nacionalistø kenkëjiðka

veikla..., p. 78.

135

sià á savanoriðkø asociacijø ir klubø public srity-je vaidmená. Nereikia uþmirðti ir to, kad á sava-noriðkas paþintines draugijas visuomet buriasiaktyvesni, platesnio akiraèio þmonës. Taigi – iðesmës þemesnysis ir vidurinis inteligentijossluoksnis (nors tokiuose klubuose dalyvaudavone tik jo atstovai), kuris buvo bûtinas perteikiantkultûrinio elito idëjas platesniems þmoniøsluoksniams. Galimybë kalbëti tokiuose klubuo-se kultûrinio elito nariams suteikë progà patiemstiesiogiai patirti þmoniø nuotaikas ir daryti jomsátakà. Keisèiausia, kad tai sutapo su reþimo skel-biama nuostata ir vykdoma politika priartintikûrëjus prie liaudies. Tik klubuose suartëjimasbuvo tikras, o ne priverstinis – parodomasis.

6. Visuomenës nuomonëslygmenys

Mikrosociologinëje teorijoje grupës vieðoji nuo-monë suprantama kaip nuostatø, kurias jos na-riai iðreiðkia vieðai, sklaida. Privati nuomonëreiðkia asmens tikrø, su vieðai skelbiamomis su-sijusiø nuostatø raiðkos sklaidà. Ten, kur indivi-dai pasirenka vieðai klaidingai reprezentuoti sa-vo troðkimus, ðios dvi sklaidos gali skirtis50. Klai-dinga reprezentacija pasirenkama dël visuome-nës spaudimo (norint iðlaikyti prestiþà, reikiataikytis prie daugumos) ir ji egzistuoja turbûtvisose visuomenëse. Kuo didesnis skirtumas tarpprivaèios ir vieðosios nuomoniø ir kuo daugiautokiø þmoniø visuomenëje, tuo daugiau joje átam-pos. Sovietmeèiu klaidinga reprezentacija vyra-vo ir apëmë beveik visus vieðosios erdvës daly-vius. Tai reiðkë ir visuomenës nuomonës skili-mà á rodomà vieðumoje ir atskleidþiamà visuo-menëje jos dalis.

Tokia padëtis buvo ne tik Sovietø Sàjungoje.Anot Ðliapentocho, public nuomonë visose vi-suomenëse turi du lygmenis: pragmatiná ir mi-tologiná. Pragmatinis lygmuo atspindi vertybesir ávaizdþius, tiesiogiai veikianèius þmoniø ma-terialø elgesá, mitologinis tarnauja verbaliniamelgesiui ir padeda þmonëms demonstruoti ben-dradarbiavimà su savo socialine aplinka bei iðlai-kyti savigarbà. Skirtumai tarp pragmatinio ir mi-tologinio lygmenø yra nedideli tiek demokratijose,tiek grieþtai represiniuose reþimuose, o labiau-siai iðryðkëja sistemose, kuriose represijos ganamenkos, kokia buvo SSRS po Stalino mirties51.Tokia schema paaiðkina nemaþai skirtumø tarpvieðo ir privataus elgesio bei nuostatø.

Taèiau jis nevisai tinka Lietuvos visuomeni-nës erdvës dalyviams. Galima kelti hipotezæ, kadðioje erdvëje ðalia pragmatinio egzistavo ne vie-nas, o du mitologiniai lygmenys, kuriuos galimaávardyti vieðuoju ir visuomeniniu. Vieðumoje kal-bëta ir elgtasi pagal oficialius reikalavimus – taipveikë vieðoji mitologija; praktinius veiksmus lë-më pragmatinis lygmuo. O ðtai visuomeninëjeerdvëje veikë visuomeninës mitologijos lygmuo.Ðis, antras, mitologijos lygmuo pasitelktas todël,kad visuomeninë erdvë, kaip ir bet kuri kita so-cialinë aplinka, vertë þmones taikytis ir prie josdaþnai nesuderinamø su oficialiais reikalavimø.O individas visuomet siekia socialinio palanku-mo. Tai konformizmas, motyvuotas troðkimupelnyti aplinkiniø pritarimà ir pagarbà52.

Toks konformizmas ið visuomeninës sferosdalyviø reikalavo naudoti tautinæ, taip pat anti-sovietinæ retorikà (bent jau keiksnoti valdþià),nes toks diskursas buvo visuomeninës erdvës da-lyviø subkultûros dalis. Todël ir kultûros funk-cionieriai ar net Lietuvos administracijos vado-

50 Kuran T. Public Opinion: Microsociological As-pects // International Encyclopedia of the Social andBehavioral Sciences. Amsterdam: Elsevier, 2001,p. 12559.

51 Shlapentokh V. Two Levels of Public Opinion...,p. 443.

52 Kuran T. Public Opinion: Microsociological As-pects..., p. 12556.

136

vai keiksnodavo Centrà ar dëdavosi tautiðkumogynëjais. Tai nebûtinai reiðkë tikràsias jø nuosta-tas, kaip dabar bandoma vaizduoti. Tiesiog vi-suomeninës erdvës diskursai reikalavo tokios re-torikos ið savo dalyviø, kitaip bûtø galëjæs su-menkëti jø socialinis statusas. Nepaklusnumastokiems reikalavimams buvo ne itin toleruoja-mas. Pakanka prisiminti ambivalentiðkà, kartaisprieðiðkà inteligentijos poþiûrá á Tomà Venclovàsovietmeèiu. Galima spëti, kad tam tikrame ko-munikaciniame vakuume (kurio jis pats, tiesa,teigia nejautæs53) T. Venclova atsidûrë ne tik dëltëvo padëties ir praeities, kaip yra teigiama54,bet ir dël savito tautiðkumo supratimo ir vertini-mo, kritiðkumo jo atþvilgiu. Tokia nuostata ne-atitiko tautinio diskurso, netgi griovë já, todëlbuvo vertinama gana nepalankiai. Tai, jog T. Venc-lovà buvo bandyta átraukti á grieþtai tautinæ „Pu-tino grupæ“55 rodo, kad ne tëvo padëtis buvo pa-grindinë kliûtis bendrauti.

Turint omenyje dvigubo mitologinio lygmensegzistavimà visuomeninëje erdvëje, konformiz-mo apskritai stiprumas visuomenëje galëjo pa-radoksaliai skatinti ir toká visuomeninës erdvësnariø konformizmà, kuris buvo prieðiðkas so-vietinei sistemai. Tai priklausë nuo toje srityjevyraujanèios prieðiðkos paþiûros á sovietinæ sis-temà. Aiðku, tai nëra nei vienintelë, nei svarbiau-sia prieðiðkumo sovietiniam reþimui prieþastis.Taèiau ji gali paaiðkinti gana plaèiai tarp sovieti-nës Lietuvos inteligentø paplitusá prieðinimosidiskursà, savo kûrybinës, ið esmës apolitiðkos irreþimui nepavojingos veiklos laikymà rezisten-cija. Kai manyta, kad ,,kultûros tæstinumas bûti-nas bet kokiomis, net sunkiausiomis tautos bu-

vimo sàlygomis“56, kultûros kûrimas savaimepradëtas suvokti kaip pasiprieðinimas. Toká su-vokimà dar padidino bûtinybë visuomeninëje erd-vëje rodyti nepalankø poþiûrá á reþimà. Kartu to-kia samprata bent ið dalies neutralizavo nepasi-tenkinimà per maþu pasiprieðinimu, kuris taippat buvo jauèiamas visuomenëje. Taip pat neat-mestina, kad visuomeninë mitologija buvo labaisvarbi palaikant savigarbà, kompensuojant pri-klausomybës nuo reþimo sukeltà paþeminimà.

Dviejø mitologiniø lygmenø iðskyrimas galipadëti aiðkiau apibrëþti visuomeninës erdvës da-lyviø nuostatas ir elgesio modelius. Be to, nebe-reikëtø vienos kurios mitologijos tapatinti supraktika, kaip daþniausiai yra daroma. Tapati-nama naudingiausia mitologija, dabar daþnai tikvisuomeninë laikoma tikràja tikrove, dar paryð-kinant jos antisovietiðkumà ir uþmirðtant realy-bës sudëtingumà bei paliekant nuoðalyje prag-matiná lygmená.

Pragmatinis lygmuo skyrësi nuo abiejø mi-tologijø ir lëmë praktiná þmoniø elgesá. Skirtu-mà tarp visuomeninio ir pragmatinio lygmenøgali iliustruoti iðtrauka ið V. Kubiliaus dienorað-èio: „Teisus mûsø romanistas: menininkas ne-privalo reikalauti sau privilegijø. [...] Jei tau val-dþia teiks privilegijø, ji pareikalaus uþ jas atpil-do. O menininkas privalo iðlaikyti nepriklauso-mo sprendimo teisæ. Ðitaip graþiai romanistasðnekëjo, iðmeldæs ið valdþios praðmatnø butà irpadavæs pareiðkimà importiniams baldams.“57

Prisiminus, kad tas romanistas vieðumoje turëjokalbëti pagal oficialiàjà mitologijà, iðkyla aiðkusvisø trijø lygmenø santykio vieno asmens veiks-muose vaizdas.

Negalima teigti, kad visi trys lygmenys tar-pusavyje buvo visiðkai nesusijæ. Nepasisekus su-53 Pokalbis su Tomu Venclova (Vilnius, 2006 m. lie-

pos 8 d.). Garso áraðas // Asmeninis autoriaus archyvas.54 Pokalbis su Inge Lukðaite (Vilnius, 2002 m. liepos

7 d.). Garso áraðas // Asmeninis autoriaus archyvas; Po-kalbis su Irena Kostkevièiûte (Vilnius, 2003 m. balan-dþio 5 d.). Garso áraðas // Asmeninis autoriaus archyvas.

55 Pokalbis su Tomu Venclova (2006 m. liepos 8 d.)...

56 Kostkevièiûtë I. Okupuotos kultûros tragika // Sie-tynas. 1990, Nr. 7, p. 113.

57 Kubilius V. Literatûra istorijos lûþyje. Vilnius: Die-medis, 1997, p. 304–305.

137

derinti mitologijø ir praktikos, stengtasi bent pa-teisinti jø nederëjimà. O norint suderinti nesu-derinama, susiformuodavo dviguba sàmonë –,,tokia proto bûsena, kurios principu tapo dvi-gubas prieðtaringumas, suderinantis vienas kitàneigianèius pradus etosas, principu tapo pati sa-ve paneigianti vykstanèiø ávykiø, istorijos, sociu-mo vertinimo sistema“58.

Labai nedaug buvo tokiø þmoniø, kuriø prag-matinis ir mitologiniai lygmenys sutapo, o jiegyveno pagal mitologijas. Tokie asmenys buvoarba fanatiðki Burokevièiaus tipo tikintys komu-nistai (vieðoji mitologija buvo jø praktika), arbadisidentai (praktika tapo visuomeninë mitolo-gija). Pastarasis faktas rodo, kad dvigubos sàmo-nës fenomenas ir já lëmusios sisteminës aplinky-bës trukdë kultûrinio elito nariams imtis politi-nës veiklos – ásitraukti á aktyvø atvirà prieðini-màsi sistemai.

Iðvados

Lietuvoje dël istoriniø aplinkybiø vieðumo ir vi-suomeniðkumo terminø reikðmës iðsiskyrë. To-

58 Êîðìåð Â. Äâîéíîå ñîçíàíèå èíòåëëèãåíöèè èïñåâäî-êóëüòóðà. Ìîñêâà: Òðàäèöèÿ, 1997, c. 226.

dël visuomeniðkai svarbûs dalykai þmoniø sà-monëje nesisiejo su vieðumu.

Tai palengvino visuomeninës erdvës, kaip vie-ðosios erdvës pakaitalo, susiformavimà tarpinë-je erdvëje – sovietinës visuomenës saviorganiza-cijos lygmeniu. Visuomeninëje erdvëje funkcio-navo á vieðumà nepatenkantys diskursai, prieðið-ki sovietinei sistemai. Jà sudarë neformalûs þmo-niø grupiø, kurias siejo neformalûs komunika-ciniai ryðiai, tinklas.

Vieðoji sfera, nors ir itin kontroliuojamareþimo, vis dëlto iðliko tautà vienijanèiø diskur-sø reiðkimosi vieta. Todël kultûrinis elitas, vei-kæs ir vieðumoje, ir visuomeninëje erdvëje, galë-jo formuoti ir skleisti visuomenës nuomonæ.

Skirtingi visuomenës nuomonës elementaisklido vieðumoje (atvirai ir uþkoduotai) ir vi-suomeninëje erdvëje. Norint iðlikti vientisai irkartu nepriklausomai nuo reþimo, jos raiðkai bu-vo bûtinos abi sritys ir jose veikiantys veikëjai –kultûrinio elito nariai.

Toks veikimas kultûrino elito narius dar la-biau átraukë á sovietinæ sistemà, socialiai ir psi-chologiðkai. Ðitokios veikimo sàlygos suformavoir du – vieðàjá bei visuomeniná – vieðosios nuomo-nës mitologinius lygmenis, o tai turëjo átakos dvi-gubos sàmonës ásigalëjimui tarp kultûrinio elito.

This article discusses conditions and environment inwhich public opinion operated in Soviet Lithuania.Such environment influenced public opinion natureand its lineaments. Public opinion differed markedlyfrom mass opinion, though it was tied up with it.

One of the main Soviet society differences fromWestern one was that functions of Western publicsphere were divided between several social spheres. Twoof them are discussed in present article: national andcommon spheres. Common sphere encompass that partof public that is physically open to everyone; in thissphere thing or action can be seen by everyone who

THE CONDITIONS OF PUBLIC OPINION ACTION IN SOVIET LITHUANIA

Valdemaras Klumbys

S u m m a r y

wants. So, very little part of social sphere goes with theterritory of common sphere as distinct from Westernpublic sphere. Common sphere was almost totally con-trolled by Soviet regime and that was another importantdifference from Western public sphere. Soviet parallelof latter might have been the intermediate sphere, inwhich existed independent from regime institutions andrelationships that organized social life at a level betweenthe state and the family. All the social networks andinstitutions were informal and acted in the realm ofprivate life. But this sphere wasn’t a part of privatesphere because of it significance and operation mode.

138

Common sphere wasn’t part of intermediate sphereas distinct from national sphere. Latter was main sphe-re where intellectuals created public opinion. Only thissocial group had position that gave it an opportunityto generate and protect public opinion that was widelyaccepted by masses and known and sometimes consi-dered by administrative elite. Cultural elite was invol-ved into common and national spheres simultaneously.Discourses, had been essential to all people, couldsurvive and function only in common sphere and onlysuch discourses can be named as public ones. Culturalelite smuggled parts of anti-soviet and other officiallynot permitted discourses from national to commonspheres in hidden forms (as subtext). That enabledintegrity of national discourses, national sphere andexistence of independent public opinion.

Cultural elite was the main producer of public opi-nion, as it was in XVIII c., when classical public opinionemerged. But cultural elite totally depended economical-ly and socially from regime. Double mind was necessaryto interlink absolutely different discourses (official andnational, as they were opposite sometimes). This means,that there were differences not only in practice (“realfeelings” of an intellectual) and mythology (official ide-ology, expressed in common sphere – mass media, officialmeetings etc.) of public opinion. There were two mytho-logies of public opinion. One was expressed in commonsphere – it was designed for regime. Another was a façadeto heighten social status among national sphere’s parti-cipants (other intellectuals) and were ethnically centered,anti-soviet. Practice differed from both mythologies andwas designed for material welfare mostly.

Áteikta 2006-11-02Parengta skelbti 2007-05-04

139

ISSN 1392–0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2007 19

SOVIETINËS LIETUVIØ ISTORIOGRAFIJOS RAIDOS LÛÞIØPAIEÐKOS: 1956 METAI (?)

Aurimas Ðvedas

Lektorius, humanitariniø mokslø daktarasVilniaus universiteto Istorijos fakultetoIstorijos teorijos ir kultûros istorijos katedraTel. 268 72 88El. paðtas: aurimas.svedas@if.vu.lt

Ávadas

1956 metø vasará ávykæs TSKP XX suvaþiavi-mas, kuriame buvo perskaitytas Nikitos Chruð-èiovo praneðimas, ir po ðio renginio partinëmsorganizacijoms iðsiuntinëtas slaptas TSKP CKprezidiumo laiðkas laikomi radikaliø permainøSovietø Sàjungoje simboliais. Liberalizacijosprocesai, kuriø uþuomazgas galima áþvelgti iðkarto po Stalino mirties 1953 metais, ëmë reikð-tis daugelyje srièiø: politiniame ir visuomeni-niame gyvenime, kultûros, mokslo ir meno sri-tyse. Imperijos centre atsiradusiø pokyèiø ban-ga gana greitai pasiekë ir „gubernijas“, kuriosetaip pat prasidëjo „atðilimas“.

Sovietø Sàjungos istorijos tyrinëtojai, kalbëda-mi apie kokybiná lûþá, jo pradþia vieningai laiko1953–1956 metus1. Polemikà ðiuo atveju keliasvarstymai, kiek laiko minëtos permainos vyko irkaip giliai jos paveikë ávairias totalitarinës visuo-menës struktûras. Ne iðimtis ir lietuviø istorikai: jøkuriami vaizdiniai ið esmës kartoja bendràsias, is-

toriografijoje nusistovëjusias schemas2. 1956-øjø ri-ba yra veiksminga ir svarstant humanitariniø mokslødiskurso sovietinëje Lietuvoje raidos ypatybes3.

1 Mûsø tyrimo kontekstams itin artima yra LiubovësSidorovos atlikta analizë, kurioje gilinamasi, kaip „atðili-mo“ procesai reiðkësi rusiðkuose sovietinio istorijos moks-lo centruose. Þr.: Ñèäîðîâà Ë. À. Îòòåïåëü â èñòî-ðè÷åñêîé íàóêå. Ñîâåòñêàÿ èñòîðèîãðàôèÿ ïåðâîãîïîñëåñòàëèíñêîãî äåñÿòèëåòèÿ. Ìîñêâà, 1997.

2 Þr.: Sovietinës Lietuvos istorijos sintezës autoriøpasirinktà periodizacijos modelá, kuriame iðskirta cezûra:„Lietuva politinio „atðilimo“ laikotarpiu (1953–1964 m.)“.Lietuva 1940–1990. Vilnius, 2005, p. 406–480.

3 Tirdami sovietinës lietuviø istoriografijos raidos spe-cifikà plaèiai taikëme pusiau standartizuoto interviu me-todà. Jis leido iðryðkinti tam tikras humanitariniø mokslødiskurse sovietmeèiu egzistavusias cezûras. Atsakydami áklausimà „Ar kalbant apie visà sovietmeèio epochà, nuo1945 iki 1990 metø, bûtø galima iðskirti laikotarpá, kuria-me tapo lengviau dirbti, buvo galima maþiau saugotis cen-zûros ir daugiau pasakyti?“ beveik visi respondentai at-skaitos taðku nurodë 1956-uosius metus. Ðiuo atveju simp-tomiðka galima laikyti prof. habil. dr. Edvardo Gudavi-èiaus refleksijà: „Tuo tarpu aptariant, kas buvo po XXsuvaþiavimo, tikriausiai, derëtø konstatuoti, kad „varþtai“vis labiau ir labiau, metai ið metø, laisvëjo. [...] Partijanesiorientavo, taèiau jautë, kad laisvës augimo procesasvyksta ir á ðá procesà atsakydavo aklu dauþymu.“ (2005 m.balandþio 7 d. pokalbio-interviu su E. Gudavièiumi ste-nograma. Asmeninis A. Ðvedo archyvas). Pastaràjà istori-kø cecho atstovo refleksijà esmingai papildo ilgameèioLKP CK aparato darbuotojo ir LTSR kultûros ministroLiongino Ðepeèio retrospekcinis þvilgsnis: „Mes susidu-riame su tokiu fenomenu, kuris susiformavo postalininëjeepochoje. Kalbant apie konkreèiø mokslininkø arba me-nininkø „muðimus“ minëtu laikotarpiu, reikia turëti ome-nyje tai, jog daþniausiai kritikos iniciatoriai nekeldavo sautikslo visiðkai sugniuþdyti konkreèià asmenybæ, „uþmuðti“jà.“ (2006 m. vasario 21 d. pokalbio-interviu su L. Ðepe-èiu stenograma. Asmeninis A. Ðvedo archyvas).

140

Nekvestionuodami Stalino mirties, TSKPXX suvaþiavimo ir slapto TSKP CK prezidiu-mo laiðko reikðmës sociopolitiniams bei socio-kultûriniams sovietmeèio procesams, ðiamestraipsnyje bandysime atsakyti á klausimà: ar1956 m. bûtø galima laikyti ir naujø diskursø,polemikos bei „maiðtø“ prieð nusistovëjusiusmetodologinius ideologinius riboþenklius so-vietmeèio lietuviø istoriografijoje klostymosipradþia? O gal negalima taip kategoriðkai nu-statyti, kada prasidëjo minëti pokyèiai, jie vykolëtai, praeities tyrinëtojø bendruomenei atsar-giai reaguojant á neskubrià, bet nuoseklià sovie-tinës sistemos kaità bei oficialaus istoriografi-nio diskurso erozijà?

Prieð pradedant ieðkoti atsakymø á ðiuosklausimus reikia trumpai aptarti situacijos, su-siklosèiusios sovietinëje lietuviø istoriografijojeiki 1956-øjø, specifikà.

Sovietinës lietuviø istoriografijosformavimosi ypatumai1944–1956 metais

Formuojantis sovietinës lietuviø istoriografijospavidalui ávairias ideologines bei metodologi-nes átampas provokavo keletas savarankiðkø,konkuruojanèiø tarpusavyje nuomoniø, kuriøautoriai bei reiðkëjai skirtingai ásivaizdavo, koksturi bûti naujo tipo praeities mokslas. Oficialio-jo diskurso iðraiðka ðiuo atveju derëtø ávardytiLKP elito poþiûrá á praeitá, uþ kurio sklaidà tuo-metinëje intelektualinëje terpëje ir visuomenësistorinëje sàmonëje buvo atsakingas JuozasÞiugþda4. Savarankiðkà ir kritiðkà pozicijà ofi-cialiojo diskurso atþvilgiu bandë reikðti seno-

sios prieðkario istorikø kartos likuèiai (Konstan-tinas Jablonskis, Ignas Jonynas, Augustinas Ja-nulaitis), „idëjiniai komunistai“ (Povilas Pakar-klis ir Stasys Matulaitis)5 bei paðalinis istorijosmoksle þmogus – Justas Paleckis. Ðiø personali-jø nuomoniø sankirtos ir takoskyros, dël jø ky-lanèios átampos bei vis didëjantis oficialiojo dis-kurso spaudimas iki 1956-øjø kûrë ideologiná irmetodologiná Lietuvos sovietinës istoriografijospavidalà bei lëmë jo raidos perspektyvas6.

Iððûkiai ir akibrokðtai abejojant „ideologið-kai teisinga“ lietuviø tautos praeities versija,átampos tarp konkuruojanèiø nuomoniø vieðo-joje erdvëje, dramatiðka polemika ir ugninga „ere-tikø“ kritika ið aukðèiausiø partijos tribûnø –visus ðiuos besiformuojanèiai istorikø bendrijaibûdingus elgesio modelius galima identifikuoti1944–1956 metø laikotarpá atspindinèiuoseávairiø institucijø posëdþiø protokoluose ir ki-tuose dokumentuose. Pastarieji, liudijantys apieistorikø bendruomenës formavimosi bene pa-èiu sunkiausiu XX a. lietuviø tautai laikotarpiuypatumus, taip pat atskleidþia ir dar vienà, spe-cifiná to meto praeities tyrinëtojø cecho, susitel-kusio Vilniuje, bruoþà: prasidedantá „atðilimo“laikotarpá jis pasitiko itin smarkiai „nukrauja-

4 Oficialøjá sovietinës istoriografijos diskursà apibrë-þiame kaip istorikams primetamà paþintiniø interesø, kon-cepcijø, ðaltiniø tyrimo metodø, dëstymo formø bei prak-tinës gyvenimo orientacijos funkcijø sistemà, vertusià kur-ti tam tikro tipo tekstus.

5 Sàvoka „idëjiniai komunistai“ yra pakankamai kom-plikuota ir dviprasmiðka. Ðiuo atveju jà taikome apibrëþ-dami konkreèiø komunistø partijos nariø pastangas savogyvenime laikytis humanistiniø principø ir orientuotisne á asmeninës naudos vaikymàsi bei pataikavimà parti-nio elito uþgaidoms, o á situacijos iðnaudojimà darbuilituanistikos srityje. Tai tik vienas ið galimø „idëjinio ko-munisto“ sàvokos apibrëþimø. Vienà ið galimø naujø pas-tarojo fenomeno aptarimo kontekstø siûlo fundamenta-li Andrzejaus Walickio studija, kurioje kritiðkai anali-zuojama komunistiniø idëjø raida. Þr.: Walicki A. Mark-sizmas ir ðuolis á laisvës karalystæ. Komunizmo utopijosistorija. Vilnius, 2005.

6 Apie ðá sovietinës lietuviø istoriografijos raidos eta-pà ir jame kildavusias polemikas bei ideologines meto-dologines átampas plaèiau þr.: Ðvedas A. Sovietinë lietu-viø istoriografija: oficialusis diskursas ir jo alternatyvos(1944–1985 m.). Daktaro disertacija. Vilnius, 2006,p. 58–98.

141

væs“. Pakarklio konstruota atvirai empiristinëIstorijos instituto veiklos strategija buvo sukriti-kuota ir sunaikinta, o jis pats – priverstas pasi-traukti ið ðios ástaigos direktoriaus pareigø; se-najai prieðkario istorikø kartai ávairaus plaukoideologiniai prievaizdai nedviprasmiðkai paro-dë, jog jos puoselëjamos istorizmo paradigmosteorinës bei metodologinës prieigos veda tiesiaiá „burþuaziná objektyvizmà“, „keliaklupsèiavimàprieð Vakarus“ bei nukrypimà á „vieningàjà sro-væ“, todël nebus toleruojamos. O ðtai Stasio Ma-tulaièio mëginimas 1950-aisiais metais vieðaikvestionuoti tuometinëje praeities tyrinëtojøbendrijoje vis labiau ryðkëjantá Þiugþdos nuo-sekliai puoselëtà oficialøjá diskursà baigësi ðioseno idëjinio komunisto vieðu paþeminimu iratleidimu ið darbo. Aukðto partinio funkcionie-riaus bei „Stalino saulæ“ á Vilniø atveþusio þmo-gaus statusas nuo þudanèios kritikos neiðgelbëjoir tuometinio LKP CK nario, LTSR Aukðèiau-siosios Tarybos Prezidiumo pirmininko JustoPaleckio, drásusio vieðai suabejoti, ar komunis-tø partijos suvaþiavimai ir plenumai yra kompe-tentingi formuluoti XIX a. lietuviø tautos istori-jos vertinimus.

Minëtø þmoniø nesëkmës bandant þengti to-liau nei leido LKP CK kabinetuose nuþymëti irMaskvoje aprobuoti istoriografiniai-ideologiniairiboþenkliai, sukûrë subtilias bei niekuomet ikigalo aiðkiai neávardytas „þaidimo taisykles“, ku-riø privalëjo laikytis kiekvienas, savo noru ar li-kimo uþgaidos valia rekrutuotas á Klëjos kariøgretas7.

1956-øjø geguþë–liepa. Greitø iresmingø permainø simptomai?

Vilniuje susitelkusi praeities tyrinëtojø bendri-ja, jos prievaizdai ir komunistø partijos elitas,prieð prasidedant totalitarinës valstybës struk-tûrà sukrëtusioms permainoms, buvo kà tik su-radæ modus vivendi formà, paremtà subordina-cijos grubiai jëgai principu. Pakeisti ðià situacijàistorikai tuometinëmis sàlygomis neturëjo neigalimybiø, nei pajëgø, todël neturëtø stebinti tai,jog diskusijas apie padëtá istorijos moksle 1956metais iðprovokavo ne jie, o LKP CK biuras.

1956 m. geguþës 16 d. Partijos istorijos insti-tute buvo surengtas sovietinës inteligentijos pa-sitarimas „Lietuvos istorijos klausimai ryðiumsu pasirengimu TSKP CK plenumui ideologi-niais klausimais“. Ðiame pasitarime dalyvavoVilniaus universiteto rektorius Juozas Bulavas,Istorijos-filologijos fakulteto dekanas EugenijusMeðkauskas, Marksizmo-leninizmo katedros ve-dëjas Konstantinas Navickas, Partinës mokyk-los Filosofijos katedros vedëjas Jonas Macevi-èius, Vilniaus pedagoginio instituto direktoriusJuozas Mickevièius, Valstybinës groþinës litera-tûros leidyklos vyr. redaktorius Jurgis Tornau,Partijos istorijos instituto direktorius Romas Ðar-maitis, LKP CK mokslo ir kultûros skyriaus ve-dëjo pavaduotojas Michailas Rodinas.

Susirinkimo dalyviai, LKP CK biuro pagei-davimu, aptarë Istorijos instituto rengiamo Lie-tuvos TSR istorijos trumpojo kurso rankraðtá8.Visi pasakiusieji savo nuomonæ vieningai suta-rë, jog ðis „yra reikalingas rimtø pataisymø“9.

7 Apie sovietinio istorijos mokslo sampratos primestàVilniuje uþgimstanèiai praeities tyrinëtojø bendruomenei„istoriko kario“ identitetà bei jo suponuojamas metodo-logines, teorines ir egzistencines aspiracijas plaèiau þr.:Ðvedas A. Sovietmeèio Lietuvos istorikø identiteto pavi-dalai: metaforos lygmuo // Lietuvos katalikø mokslo aka-demijos metraðtis. 2005, t. XXVII, p. 267–276.

8 Pradëtas rengti 1954-iais trumpasis Lietuvos TSRistorijos kursas dienos ðviesà iðvydo tik po ketveriø me-tø. Þr.: Lietuvos TSR istorija. Nuo seniausiø laikø iki1957 m. Vilnius, 1958.

9 Tornau ir Navickas nedalyvavo vadovëlio aptarimepareiðkæ, jog neturi kà pasakyti. Þr.: Lietuvos ypatinga-sis archyvas, LKP dokumentø skyrius (toliau – LYA).F. 16895, ap. 2, b. 231, l. 20.

142

Meðkauskas tekste pasigedo „gilios analizës“ irkonstatavo, jog jame „neryðkiai iðdëstomi patysistoriniai faktai“10. Macevièius atkreipë dëmesáá tai, jog „skaitant Lietuvos TSR istorijos vado-vëlá susidaro áspûdis, kad istorinë medþiaga darnepakankamai iðtirta“11. O ðtai Mickevièius pa-sigedo „istoriðko objektyvaus poþiûrio“, „drà-sesniø apibendrinimø“ ir net „marksistinës ide-ologijos taikymo“. Neieðkodamas politiðkai ko-rektiðkø formuluoèiø, Vilniaus pedagoginio ins-tituto direktorius visiðkai atvirai nurodë, kur sly-pi dràsesniø áþvalgø stokos prieþastys: „Vis jau-èiama baimë – „kak by èevo ne vyðlo“12. Oretvyrojusá nuosprendá gyvai aptariamam tekstuiiðsakë Rodinas: „Nors Lietuvos TSR istorijosvadovëlio autoriai neigia M. Pokrovskio mokyk-los tezæ, kad istorija – tai atgal þiûrinti politika,bet ði tezë persunkia visà vadovëlá.“13 Istorijospolitizavimas, anot tekstà analizavusiø posëdþiodalyviø, nulëmë daugybæ Lietuvos praeities vaiz-dinio iðkraipymø, klaidø ir netikslumø:

1. rusø ir lietuviø santykiai istorijos raidojeidealizuojami, o carinës Rusijos agresijapateisinama14;

2. kryþiaus karø epochos procesai vaizduo-jami perdëm supaprastintai15;

3. krikðèionybës ávedimas vertinamas iðim-tinai neigiamai;

4. pozityvioji Vilniaus universiteto ákûrimopusë nutylima;

5. nekreipiamas dëmesys á gamybiniø jëgøaugimo ir paþangos sàvokas, todël istori-jos procesas parodomas kaip regresas16;

6. stinga dëmesio politinei istorijai, feoda-lizmo laikotarpyje neatskleistas lietuviøkunigaikðèiø vaidmuo17;

7. XIX a. pab. prasidëjæs nacionalinis iðsi-vaduojamasis procesas, socialdemokratøpartijos ir Didþiojo Vilniaus Seimo veik-la vaizduojama vienpusiðkai neigiamai18;

8. XX a. lietuviø tautos istorija kai kuriuoserengiamo teksto skyriuose virsta LKP is-torija19.

Posëdyje pasakytas mintis apibendrino LKPCK biuro atstovas Rodinas, ið esmës sutikda-mas, jog kritinës pastabos yra pagrástos. Disku-sijai baigiantis buvo nutarta, kad „reikia labiauásigilinti á Lietuvos TSR vadovëlio tekstà ir pa-rinkti vietas, kurios konkreèiai pavaizduotø ne-teisingas tezes“20. Taip pat nuskambëjo mintis,

10 LYA. F. 16895, ap. 2, b. 231, l. 15.11 Ten pat, l. 17.12 Ten pat, l. 18–19.13 Ten pat, l. 19.14 Ðarmaitis pareiðkë, jog „nuðvieèiant lietuviø ir rusø

santykius praeityje istorijos vadovëlyje nereikia lakavi-mo“ ir atkreipë susirinkimo dalyviø dëmesá á paradoksa-lià situacijà: „Èia pat pabrëþiama 1795 m. padalijimo irLietuvos prijungimo prie carinës Rusijos progresyvi reikð-më. Iðeina, kad mes tarybiniuose vadovëliuose pateisina-me carø grobiamàjà politikà.“ Meðkauskas teigë, kadlietuviø ir rusø santykius teksto autorius linkæs vertinti„ið ðiø dienø poþiûrio“, o Macevièius pridûrë matàs to-kiame elgesyje „perestrachovðèinà“ ir „didþiarusiðkojoðovinizmo gynimà“ (ten pat, l. 13, 16, 18).

15 Meðkausko nuomone, teksto autoriai griebësi ide-alistinës argumentacijos kalbëdami apie „piktà agresoriøvalià“ ir visiðkai uþmirðdami ekonomines ðios agresijosprieþastis, iðplaukianèias ið paèios feodalinës santvarkosesmës.

16 3–5 pastabas pasakë Bulavas. Jo priekaiðtui dëlnepakankamo krikðèionybës ávertinimo lietuviø tautosistorijoje pritarë Macevièius, atkreipdamas dëmesá á tai,jog ðios religijos atstovai suvaidino teigiamà vaidmenáugdydami moralæ ir ðviesdami visuomenæ.

17 Meðkauskas pasigedo dëmesio politinei istorijai, oMacevièius – kunigaikðèiams. Pasakytai nuomonei pri-tarë ir Mickevièius pridurdamas, jog feodalinio elito veiklaapraðoma ne tik nepakankamai, bet ir neobjektyviai.

18 Bûtinybæ koreguoti LSDP veiklos XIX–XX a. san-dûroje vertinimus pabrëþë Ðarmaitis. Jam pritarë Bula-vas. Meðkauskas, balansuodamas ant „vieningosios sro-vës“ erezijos ribos, pareiðkë nepasitenkinimà tuo, jogvadovëlio autoriai XIX a. antroje pusëje mato du skirtin-gus judëjimus – nacionaliná ir socialiná. Jis buvo kritiðkasir Didþiojo Vilniaus Seimo vertinimams – juose áþvelgëperdëm stiprø schematizavimà bei negatyvizmà.

19 Ðio dràsaus teiginio autorius – Mickevièius, paþy-mëjæs, jog: „kai kurie skyreliai (apie 1905–1907 m.,1912–1914 m.) yra ne Lietuvos TSR istorija, o partijosistorija.“ (þr.: LYA. F. 16895, ap. 2, b. 231, l. 18).

20 Ten pat, l. 20.

143

kad reikia ir antro susitikimo, á kurá bûtina pa-kviesti redakcinës kolegijos narius. Ðio susirin-kimo protokolas atsidûrë ant LKP CK pirmojosekretoriaus darbo stalo. Tai, jog pastarajame po-kalbyje nedalyvavo në vienas spaudai ruoðiamossintezës redkolegijos narys, o 1956 m. geguþës16 d. vykusio Lietuvos TSR istorijos trumpojokurso – vadovëlio svarstymo protokolas vëliaupateko á Snieèkaus asmeniná fondà (ne á LKPCK biuro arba Partijos istorijos instituto fon-dus, kas bûtø logiðkiau) leidþia teigti, kad parti-jos elitas, suvokdamas naujø permainø imperi-jos centre pradþià, nutarë „tyliai“ ir „dël visa ko“patikrinti, kokia situacija klostosi praeities tyri-nëtojø bendrijoje. LKP CK biurui rûpëjo suþi-noti, ar jo ir Þiugþdos pastangomis ásigalëjæs dis-kursas atitinka naujos konjunktûros poreikius iryra atsparus potencialiems kaltinimams ideolo-ginio ir politinio pobûdþio „klaidomis“.

Á ðiuos klausimus turëjo atsakyti antrasis su-sitikimas, vykæs 1956 m. liepos 6 d. LKP CKbiure. Ðiame posëdyje dalyvavo 1956 m. gegu-þës 16 d. itin aðtriai Þiugþdos vadovaujamo ko-lektyvo rengtà tekstà kritikavæ Mickevièius, Með-kauskas, Macevièius ir Ðarmaitis, LKP CK biu-rui atstovavo sekretorius Vladas Niunka ir Kul-tûros skyriaus vedëjas Jonas Zinkus. Istorijos ins-tituto ir leidiná ruoðianèio kolektyvo vardu po-sëdyje dalyvavo direktorius Þiugþda ir JuozasJurginis. Dar vienas susirinkimo dalyvis – Parti-jos istorijos instituto darbuotojas PovilasÐtaras21.

Kaip ir pirmà kartà, LKP CK atstovas leidosusirinkusiems mokslininkams bei funkcionie-riams suprasti, jog nauja situacija verèia atidþiaiapsvarstyti istorikø produkcijà22. Po trumpo irneriðlaus áþanginio Þiugþdos þodþio pirmasiskritines pastabas pasakë Macevièius, aptaræs Lie-

tuvos prijungimo prie Rusijos vaizdavimà vado-vëlyje. Jo nuosprendis: „Klausimas iðspræstasdirbtinai, o nuolatinis pabrëþimas vadovëlyjeRusijos átakos perauga á savo prieðybæ. Þodþiu,vadovëlyje ðiø dienø politika perkeliama á pra-eitá.“23 Macevièiui pritarë Mickevièius: „Lietu-vos prijungimas prie Rusijos per treèiàjá Þeè-pospolitos padalijimà vadovëlyje idealizuojamas.Prijungimas neatitiko lietuviø tautos interesø.“24

Jis taip pat atkreipë diskusijos dalyviø dëmesá átai, kad aptariamojo teksto autoriai stengiasi su-menkinti LDK valdovus, kurie lietuviø visuo-menëje yra mylimi. Pagrástas abejones Mickevi-èiui këlë ir tekste pateikiama XIX a. pab. ávykiøtraktuotë. Ðias pastabas papildë kritiðkas Með-kausko þvilgsnis. Istorijos-filologijos fakultetodekanas tæsë Mickevièiaus mintá dël LDK val-dovø vaizdavimo pareikðdamas, jog vadovëlyje„nëra Lietuvos politinës istorijos“25. Meðkaus-kas paragino posëdyje dalyvaujanèius redkole-gijos narius pirmiausia parodyti, jog „krikðèio-nybës ávedimas buvo progresyvus reiðkinys ir tikvëliau parodyti jos reakcingas puses“26. Gráþda-mas prie treèiojo padalijimo klausimo Istorijos-filologijos fakulteto dekanas negailestingai pa-reiðkë, jog: „Prijungimas Lietuvos prie Rusijostaip nuðviestas, kad atrodo, jog lietuviø tauta ne-pilnavertë.“27 Su anaiptol ne visomis Meðkaus-ko pasakytomis pastabomis buvo linkæs sutiktiÐarmaitis paprieðtaraudamas, jog politinës isto-rijos stygius sintezëje nëra trûkumas: „Ðis klau-simas turi bûti nuðviestas kitose knygose, mo-nografijose.“28 Taèiau Partijos istorijos institutodirektorius pritarë kitø posëdþio dalyviø nuo-monei, jog lietuviø ir rusø santykiai idealizuoja-mi, o XIX a. nacionalinio judëjimo klausimai

21 Þr.: LYA. F. 3377, ap. 17, b. 7, l. 1–5.22 Ðá kartà susitikimà pradëjo Zinkus, apeliuodamas á

TSKP XX suvaþiavimà bei jo nutarimus.

23 Ten pat, l. 2.24 Ten pat.25 Ten pat, l. 3.26 Ten pat.27 Ten pat.28 Ten pat.

144

sprendþiami schematiðkai, demonizuojant libe-raliàjà burþuazijà ir socialdemokratiná judëjimà.Istorijos instituto ir redkolegijos atstovas Jurgi-nis buvo linkæs sutikti su pasakytomis pastabo-mis: „Istorija turi bûti taip paraðyta, kad ji sukel-tø simpatijà ir pagarbà lietuviø tautai. Reikia ið-ryðkinti lietuviø valstybës nuopelnus, bajorø de-mokratijos nuopelnus, kurie suvaidino didelávaidmená.“29 Susirinkimo pabaigoje partijos eli-tui atstovaujantis LKP CK sekretorius Niunkapabrëþë, jog „daþnai vadovëlyje faktai pakeièia-mi deklaracijomis“30. Ðios aukðto funkcionie-riaus uþuominos Istorijos instituto direktoriuiÞiugþdai pakako, kad bent ið dalies pripaþintøteksto brokà. Tiesa, Þiugþda suabejojo ragini-mo daugiau dëmesio skirti politinei istorijai pa-grástumu, taèiau sutiko, jog reikia likviduoti de-klaratyvius pareiðkimus svarstant lietuviø ir ru-sø santykius.

1956 metø gruodis.Maiðtas, kurio baigtisbuvo nulemta ið anksto (?)

Kokià átakà sovietinës lietuviø istoriografijos ofi-cialiajam diskursui turëjo LKP CK iniciatyva su-rengti posëdþiai, kuriuose Þiugþdai buvo leistasuprasti, kad jo kuriama Lietuvos TSR istorijosversija neatitinka „laiko dvasios“ ir neiðlaiko ele-mentariausios mokslinës kritikos? Á ðá klausimàatsakyti leidþia tolesnë ávykiø eiga – vadovëliospausdinimas buvo sustabdytas, o Istorijos insti-tuto direktoriaus oponentai pabandë sukeltimaiðtà istorikø ceche.

1956 m. gruodþio 13 d. prasidëjusioje Moks-lø akademijos (toliau – MA) Visuotinëje sesijo-je, visuomeniniø mokslø skyriaus posëdyje pri-staèius institutø darbo ataskaitas bei perspekty-

vinius planus, þodþio papraðë Bulavas31. Uþli-pæs á tribûnà jis pareiðkë, kad Istorijos institutasdirba nepatenkinamai, nesugeba ávykdyti jam ke-liamø uþdaviniø, apibendrinamojo pobûdþioveikalø parengimas vëluoja, o Lietuvos istorijosvadovëlio tekste gausu „teoriniø ir ideologiniø“trûkumø. Taip Bulavas metë iððûká Þiugþdai, pa-vieðindamas informacijà apie geguþæ ir liepàLKP CK iniciatyva ávykusius posëdþius. Vilniausuniversiteto rektorius sesijos dalyviams prane-ðë, jog minëtas tekstas jau buvo svarstytas du kar-tus, o svarbiausios klaidos yra ðios: „1) kursepaneigtas Lietuvos valstybingumas, 2) netinka-mai aiðkinami lietuviø ir rusø tautø istoriniaisantykiai, 3) neteisingai vertinamas lietuviø na-cionalinis judëjimas ir 4) atvirkðèiai parodytasgamybiniø jëgø vystymasis – pagal kursà su kiek-viena nauja formacija lietuviø liaudies gyveni-mas darosi vis blogesnis ir blogesnis. Daugiau-sia esà klaidø drg. J. Þiugþdos raðomose kursodalyse…“32 Bulavas taip pat paþymëjo, jog Isto-rijos institutà dar slegia „asmenybës kulto lieka-nos“. Argumentuodamas ðá teiginá jis atkreipësesijos dalyviø dëmesá á tai, jog Þiugþda „savolaiku prisidëjo prie tokiø vertingø darbuotojø,kaip Matulaitis, Jurginis persekiojimo ir jø nu-ðalinimo, o palaikë ir apsistatë tokiais nemok-ðomis kaip Z. Kutorgienë, G. Koniuchovas“33.

29 LYA. F. 3377, ap. 17, b. 7, l. 4.30 Ten pat.

31 Apie ðios asmenybës veiklà „atðilimo“ proceso Lie-tuvoje metu ir Vilniaus universiteto atlietuvinimo darbàþr.: Vilniaus universiteto istorija 1579–1994. Vilnius,1994, p. 290–293; Kazlauskas A. Kaip Vilniaus univer-sitetas sulietuvëjo. Pasikalbëjimas su buvusiu Vilniausuniversiteto rektoriumi akademiku Juozu Bulavu // Gim-tasis kraðtas. 1988, gruodþio 8–14, Nr. 49, p. 1–2; Svar-biausia neprarasti pusiausvyros. Juozas Bulavas [Prisi-minimai] // Juozaitis A. Tarp þmoniø. Vilnius, 1993,p. 45–56; Juozas Bulavas [Prisiminimai] // Atsiminimaiapie Vincà Mykolaitá-Putinà. Vilnius, 1992, p. 374–382.

32 Þr.: Lietuvos TSR MA Visuomeniniø mokslø sky-riaus Visuotinio susirinkimo 1956 m. gruodþio 13 d.vakarinio posëdþio protokolà (Lietuvos Mokslø Akade-mijos archyvas (toliau – LMAA). F. 1, ap. 4, b. 77, l. 19).

33 LMAA. F. 1, ap. 4, b. 77, l. 20.

145

Baigdamas savo emocingà pasisakymà Bulavaspasiûlë „skyriui padaryti organizacines iðvadasInstituto direktoriaus atþvilgiu“34. Po universi-teto rektoriaus kalbëjæs Macevièius leido saulengvà ironijos dozæ: „Istorijos institutas iki ðiollabai skrupulingai priimdavo kritikà ir nedary-davo ið jos iðvadø.“35 Respublikos partinës mo-kyklos Filosofijos katedros vedëjas ir MA naryskorespondentas pabrëþë, jog Bulavo minëtuoseposëdþiuose „buvo iðkelta stambiø trûkumøsprendþiant lietuviø tautos klausimus. Visa taiesà asmenybës kulto padariniai“36.

Á ðià fundamentalià kritikà Þiugþda sureaga-vo kaip uþgrûdintas ideologiniø kovø dalyvis,iðgyvenæs ne vienà „bolðevikinës kritikos“ aud-rà. Uþlipæs á tribûnà Istorijos instituto direkto-rius iðrëþë, jog jis „nesutinka su drg. Bulavo pa-reikðtais teorinio pobûdþio priekaiðtais. Drg. Bu-lavo priekaiðtus jis girdás pirmà kartà (iðryðkin-ta A. Ð.). „Lietuvos TSR istorijos“ trumpamekurse pagrindiniai teiginiai esà paimti ið anks-èiau apsvarstyto tritomio I tomo maketo. Drg.Þiugþda ið eilës atmeta visus drg. Bulavo prie-kaiðtus, padarytus dël „Lietuvos TSR istorijos“trumpojo kurso I d. ideologiniø klaidø. Jis su-tinka, kad jame trûkumø esà, bet ðie trûkumaineprincipinio pobûdþio“37. Taèiau Þiugþdos de-monstruojama spartietiðka ramybë nesugebëjouþgesinti ásiplieskusios polemikos ugnies. Jà1956 m. gruodþio 14 d. LTSR MA Visuotinia-me susirinkime pakurstë Ministrø Tarybos pir-mininko sekretoriato vedëjas Kazys Sideravièiussavo kalboje pabrëþæs, jog sovietinë visuomenëLietuvos istorijos sintezës laukia jau 10 metø.Primindamas vakarykðtëje Bulavo kalboje mes-tus kaltinimus Þiugþdai prelegentas paþërë itinnemaloniø pastabø: „Man atrodo, kad að vargu

besuklysiu pasakydamas, kad visa eilë klausimøLietuvos istorijos raðytojø ir tø, kurie dalyvaujajos svarstyme, o prie jø galëtume pridëti ir visus,kuriems rûpi Lietuvos istorijos klausimai, pa-þiûros Lietuvos istorijos pagrindiniais klausimaispasiskirstë á dvi puses: vienoje pusëje Istorijosinstituto vadovybë, o kitoje – visi likusieji.“38

Baigdamas savo pasisakymà Sideravièius suabe-jojo, ar Þiugþda geba susidoroti su partijos jamiðkeltais uþdaviniais39. Po ðio prelegento Jurgi-nis ið tribûnos bandë ðvelninti situacijà pabrëþ-damas, jog trûkumø yra, bet jie ne tokie dideli,kaip teigia Lietuvos TSR istorijos trumpojo kur-so kritikai. Tiesa, jis stebëjosi Þiugþdos taktikakategoriðkai neigti teksto „ideologines klai-das“40, taèiau tuoj pat uþtikrino, jog „kritika nebevaisë“, nes á jà bus atsiþvelgta darant pataisy-mus. Panaðios taktikos laikësi ir MA preziden-tas Juozas Matulis. Apibendrindamas diskusijàjis sesijos dalyviams siûlë nesivelti á polemikà irpalaukti Prezidiumo komisijos, turinèios áver-tinti Istorijos instituto darbà, iðvadø41. Matulistaip pat uþtikrino, kad ðioje ástaigoje kovojamasu asmens kulto padariniais.

34 LMAA. F. 1, ap. 4, b. 77, l. 20.35 Ten pat, l. 22.36 Ten pat.37 Ten pat.

38 Ten pat, f. 1, ap. 2, b. 402, l. 122.39 Ten pat.40 Anot Jurginio: „Mes paruoðëm Lietuvos TSR isto-

rijos trumpàjá kursà ir áteikëme leidyklai, bet vietoje to,kad ðis kursas bûtø iðspausdintas, jis liko sulaikytas nu-rodant, kad Istorijos kursas paraðytas ta dvasia, kuri ne-atitinka istorinæ tiesà, kad tame kurse nëra pagarboslietuviø tautai, jog ið to kurso seka, kad lietuviø tauta yramenkavertë, o jeigu ir turi kà nors gera, tai tik gavusi iðkitø. [...] Taèiau drg. direktorius vakar skyriaus susirin-kime pareiðkë, kad jis nesutinka su kritika. Tai manenustebino. Iðeitø, jog Centro Komitetas pasielgë netei-singai, sulaikydamas kurso spausdinimà“ (LMAA. F. 1,ap. 2, b. 402, l. 131).

41 Ði komisija buvo sudaryta 1956 m. spalio 24 d.LTSR MA Prezidiumo posëdyje (þr.: Prezidiumo nuta-rimà Nr. 182 „Dël sudarymo komisijos susipaþinimui suIstorijos instituto moksline veikla ir parengimui pasiûly-mø dël mokslinio-tiriamojo darbo iðvystymo ir pagerini-mo“. LMAA. F. 1, ap. 2, b. 416, l. 181). Taèiau ði komi-sija nieko apèiuopiamo nenuveikë ir iðvadø apie Þiugþ-dos vadovaujamos ástaigos veiklà nepateikë.

146

Bandydamas gesinti kritikos þidinius, MAprezidentas ruoðë dirvà rytdienos Visuomeni-niø mokslø skyriaus posëdþiui, kuriame Þiugþ-da turëjo bûti perrinktas instituto direktoriumi.Ði taktika davë vaisiø – galimybe radikaliai per-formuoti sovietinës lietuviø istoriografijos dis-kursà nebuvo pasinaudota. Gruodþio 15-àjàsvarstant Þiugþdos kandidatûrà tik vienas Vin-cas Mykolaitis-Putinas pareiðkë balsuosiàs prieðjá, á direktoriaus postà siûlydamas Jurginá. Visikiti prelegentai vieningai deklaravo pasitikëji-mà dabartiniu ástaigos vadovu. Ekonomistas Dzi-das Budrys pavadino Þiugþdà „þymiausiu res-publikos istorijos specialistu“42, o Jablonskis pa-reiðkë, jog „nëra kito asmens, kuris galëtø vado-vauti istorijos mokslo frontui respublikoje“43.Rinkimø á Istorijos instituto direktoriaus postàrezultatai patvirtino ið tribûnos reikðtà pasitikë-jimà. Po diskusijos vykusiame slaptame balsavi-me uþ Þiugþdà, kaip kandidatà á Istorijos insti-tuto direktoriaus postà, balsavo 9, prieð – 1 ir 1biuletenis buvo pripaþintas negaliojanèiu44.

Kodël 1956-aisiais lûþis neávyko?

Kodël ávykiai pakrypo bûtent tokia linkme? Kurslypi opozicijos Þiugþdai ir jo kuriamam Lietu-vos istorijos vaizdiniui nesëkmës prieþastis? At-sakymà sufleruoja paties Istorijos instituto di-rektoriaus ir MA prezidento laikysena. Þiugþdajautësi itin dràsiai jam mesto iððûkio akivaizdo-je, akiplëðiðkai melavo ir neigë principiniø klai-dø buvimà rengiamo vadovëlio tekste. O Matu-lis besàlygiðkai palaikë Þiugþdà. Tokia patyru-siø mokslo funkcionieriø laikysena buvo anaip-tol ne desperacijos, o olimpinës ramybës iðraið-ka. Ramybës, kurià ákvëpë þinojimas, jog jie at-

stovauja LKP CK biuro ir konkreèiai – Snieè-kaus pozicijai. Partijos elitas susiklosèiusioje de-likaèioje situacijoje buvo priverstas rinktis: arbaprognozuojamas, lengvai valdomas CK „ákaitas“Þiugþda45, arba naujas istorikø cecho prievaiz-das, kurio tapimas Istorijos instituto direktoriu-mi gali sustiprinti „nacionalistines nuotaikas“(labiausiai tikëtinas tolesnis ávykiø raidos sce-narijus, jeigu á Þiugþdos vietà bûtø paskirtas-ið-rinktas faktinis jo oponentas Jurginis). Ðià versi-jà patvirtina faktai.

1957 m. sausio 16 d. vykusiame Snieèkaus irkitø valdþios atstovø nevieðintame pasikalbëji-me su LTSR Raðytojø sàjungos nariais komu-nistais pirmasis sekretorius labai atvirai dekla-ravo savo poþiûrá á TSKP XX suvaþiavimà ir jonulemtas permainas. „Dabar ne laikas aiðkintis,kas kaltas. Kas kuo nëra kaltas? Dabar reikiauþmirðt rietenas, jei jos neturëjo principinio cha-rakterio. Ir að kaltas buvau, jei norit savikritikos.Èia mes susirinkom tam, kad susitelktume ko-voje uþ socialistinæ Lietuvà. [...] Jei mes èia svai-

42 LMAA. F. 1, ap. 4, b. 77, l. 30.43 Ten pat, l. 31.44 Ten pat, l. 34.

45 Vienas Þiugþdos biografijos faktas – 1937 m. ávy-kæs suartëjimas su tautininkø partija – vertë já ne tikklusniai vykdyti visus nurodymus „ið aukðèiau“, bet irjausti nuolatinæ grësmæ dël savo egzistencijos. ApieÞiugþdos bendradarbiavimà su tautininkais þinojo tiektuometiniai jo bendradarbiai, tiek aukðèiausioji sovieti-nës Lietuvos valdþia. 1950 m. vasario 17 d. LTSR MGBministro pavaduotojo A. Leonovo specialiajame prane-ðime TSRS MGB 5-osios valdybos virðininkui pulkinin-kui A. Volkovui dël politinio nepasitikëjimo LTSR Moks-lø akademijos viceprezidentu Þiugþda paþymima: „Ðal-tinis „Aleksandrovskis“ praneðë, jog Þiugþda 1937 me-tais suartëjo su tautininkais, spausdino straipsnius vy-riausybiniuose þurnaluose „Tautø mokykla“ ir „Mokslodienos“. Eilëje straipsniø jis aukðtino Lietuvos prezi-dentà Smetonà ir burþuazinës ðvietimo sistemos pasieki-mus. Ðie duomenys patvirtinami medþiaga, pateikta Ma-tulaièio, ir parodymais, kuriuos davë suimtas tautininkøpartijos lyderis Cesevièius“ (þr.: LYA. F. K-1, ap. 10,b. 155, l. 127–128). Cituojama pagal: Komunistinioreþimo nusikaltimai Lietuvoje 1944–1953 m. Vilnius,2003, t. I, p. 236). Nesaugumo jausmas dël „praeitiesklaidø“ sukûrë „savanoriðko LKP CK ákaito“ fenomenàir provokavo Þiugþdà vis naujoms „ideologinës iðtikimy-bës“ deklaracijoms ir radikaliems Lietuvos istorijos vaiz-dinio deformavimams.

147

dysimës barniais – prieðas mus muð.“46 Tokiosnuostatos pirmasis sekretorius buvo linkæs lai-kytis ir praeities tyrinëtojø atþvilgiu. Paþymëjæs,jog Istorijos instituto rengiamame Lietuvos TSRistorijos trumpajame kurse buvo „schematizmo“ir „netikslumø“ (bet ne principiniø klaidø!),Snieèkus susirinkimo dalyviams pareiðkë, jogÞiugþdos kritikai leido sau pernelyg daug, nespamirðo, jog spræsti, kas gerai, o kas blogai, galitik partijos elitas. Pirmasis sekretorius susiklos-èiusià situacijà stengësi lietuviø raðytojams pa-aiðkinti taip, kad neliktø jokiø dviprasmybiø:„Mes taisysim, bet nenusileisim. Negalima leis-ti, kad gatvë valdytø, tuo labiau su nacionalisti-ne ideologija.“47

Pirmasis sekretorius dëjo visas pastangas, kadChruðèiovo pradëtos permainos Lietuvoje neágy-tø pagreièio ir netaptø savitiksliu, nuo partijoselito valios nebepriklausomu procesu48. Todëljis itin aðtriai reaguodavo á visokias „asmeninesiniciatyvas“ ir „nacionalizmo apraiðkas“49. To-dël Bulavo inspiruotà polemikà 1956 m. gruodávykusioje MA Visuotinëje sesijoje LKP elitas su

A. Snieèkumi prieðakyje neabejotinai priskyrëprie „karðtakoðiðkø asmeniniø iniciatyvø“ (uþkurias reikia bausti) rango.

Tokia Snieèkaus pozicija leidþia paaiðkinti,kodël du LKP CK biuro inspiruoti Lietuvos TSRistorijos vadovëlio svarstymai 1956 m. geguþæ irliepà liko marginalija, apie kurià Þiugþda galëjosau leisti „neþinoti“50. Dël tos paèios prieþasties1958 m. vasario 12–15 d. vykusiame LKP X su-vaþiavime MA prezidentas bandymus oponuotiIstorijos instituto direktoriui pateikë kaip „van-dens drumstimà“, „nacionalistiniais skarmalaispridengtø nuotaikø skleidimà“, „kai kuriø ko-munistø dezorientacijà ir susipainiojimà“51. To-kia ávykiø traktuotë Matuliui leido minëtameposëdyje iðkilmingai konstatuoti, jog „vadovau-jantieji Akademijos kadrai nepasidavë ávairiemsskersvëjams, stengësi suvokti lenininæ partijospolitikà pasikeitusiø aplinkybiø akivaizdoje irnuosekliai vadovavosi XX partijos suvaþiavimonutarimais“52. Beje, MA prezidentas panaðiomisretorinëmis formulëmis buvo linkæs operuotine tik masinëse proginëse partijos „akcijose“.1958 m. birþelio 27 d. LKP CK biuro posëdyje,kuriame buvo svarstomas Bulavo atleidimo iðVilniaus universiteto rektoriaus pareigø klausi-mas, Matulis paþymëjo, kad: „dar nelabai seniaibuvo susidaræs pas mus lyg ir nenutrûkstamasfrontas kai kuriais lietuviø tautos kultûrinio pa-likimo vertinimo klausimais, kur sunku buvo

46 LYA. F. 16895, ap. 2, b. 226, l. 18. Ðio pasikalbë-jimo-instruktaþo stenograma 1989 m. buvo paskelbtaþurnale „Ðvyturys“. Þr.: „Smogti ideologine kryptimi“ //Ðvyturys. 1989, Nr. 21. p. 22–24; Nr. 22, p. 24–26.

47 LYA. F. 16895, ap. 2, b. 226, l. 42.48 Þr.: Tininis V. Snieèkus. 33 metai valdþioje. Vil-

nius, 1995, p. 58–59, 65, 73.49 Ðá teiginá galima argumentuoti dar vienu itin simp-

tomiðku Snieèkaus pasisakymu. 1957 m. lapkrièio 26 d.LKP CK biuro posëdyje svarstant „ideologiðkai ydingà“Aldonos Liobytës libretà operai „Sukilëliai“ netekæs kan-trybës pirmasis sekretorius ima atvirai kalbëti: „Drg. Ge-niuðas, parodykite bent vienà gerà þodá rusø atþvilgiu,dël ko neparodyta kovoje tautø draugystë, bendra kova.Þmonës studijavo romanà ir nedasiprotëjo, nereikiabûti naiviems þmonëms, naivûs þmonës Veng-rijoje nuëjo ant kartuviø (iðryðkinta A. Ð.)“ (LYA.F. 16895, ap. 2, b. 73, l. 176). Beje, ðio LKP CK biuroposëdþio stenograma, prieð atsidurdama 1771 – Lietu-vos Komunistø partijos Centro Komiteto – fonde, buvo„padailinta“ ir iðraiðkingo Snieèkaus pasaþo apie Vengri-jos ávykius neliko... (þr.: LYA. F. 1771, ap. 191, b. 368,l. 68–75).

50 Jeigu Istorijos institute minëti posëdþiai ir buvosvarstomi, tai vyko labai siaurame, administracijai arti-mø þmoniø rate, o ðis galimas pasikeitimas informacijanebuvo uþfiksuotas minëtos ástaigos dokumentuose irneturëjo didesnës átakos bendrosioms joje vyraujanèiomsmokslo tiriamojo darbo tendencijoms. Tiesa, nepaisantvieðo savo klaidø neigimo, Þiugþda, kaip ir visi aukðtorango funkcionieriai, formaliai atliko neiðvengiamus „ri-tualus“ TSKP XX suvaþiavimo direktyvø atþvilgiu. Ta-èiau 1956 m. sakytø Þiugþdos kalbø negalima atskirtinuo kitø jo pasisakymø, sukurtø pagal patikrintà „mark-sistinës savikritikos“ modelá.

51 LYA. F. 1771, ap. 191, b. 431, l. 155.52 Ten pat, l. 156.

148

bepravesti grieþtesnæ ribà tarp sàmoningai sklei-dþiamø burþuaziniø nacionalistiniø koncepcijøir kai kuriø partijos nariø kritikos Lietuvos TSRistorijos ir Lietuviø literatûros istorijos autoriøadresu.“53 Nuo bendrybiø pereidamas prie Bu-lavo kritikos Matulis konstatavo, kad 1956 me-tais MA Visuotinëje sesijoje ðis sukëlë sumaiðtápalaikydamas „objektyvistinæ seno raugo nariøgrupæ“, kuri siekë oponuoti „kandidatûroms, su-derintoms su Centro Komitetu“54.

„Atðilimo“ procesø sociokultûrinëje soviet-meèio Lietuvos terpëje likimà LKP CK kabine-tuose sëdintys asmenys buvo nusprendæ dar ðiemsnet neásibëgëjus. Todël nenorintiems su tokia si-tuacija taikstytis humanitariniø mokslø atsto-vams ir praeities tyrinëtojø cecho nariams tekobe kompromisø kovoti uþ kiekvienà papildomàvidinës laisvës erdvës centimetrà.

Iðvados

1. Prasidedanèius „atðilimo“ procesus Vil-niuje susitelkæs praeities tyrinëtojø cechas pasi-tiko itin smarkiai „nukraujavæs“ – beveik visiLKP CK ir jos ágaliotiniui istorijos mokslo ba-ruose Þiugþdai atvirai oponavæ mokslininkai bu-vo iðstumti á oficialiojo diskurso nuoðalæ dar iki1956-øjø.

2. Esminiø permainø istorijos tyrimø baruo-se galimybës iliuzijà sukûrë pati komunistø par-tija 1956 metais inspiravusi keletà sovietinës lie-tuviø inteligentijos pasitarimø, kuriuose buvosvarstomas Istorijos instituto rengiamas Lietu-vos TSR istorijos trumpasis kursas. LKP CK biu-rui rûpëjo suþinoti, ar jo ir Þiugþdos pastango-mis ásigalëjæs diskursas atitinka naujos konjunk-tûros poreikius ir yra atsparus potencialiems iðMaskvos galintiems pasigirsti kaltinimams ide-ologinio ir politinio pobûdþio „klaidomis“.

3. Neperpratæ pastarøjø LKP CK uþmaèiøkai kurie humanitariniø mokslø atstovai1956-øjø gruodá MA Visuotinëje sesijoje pamë-gino inspiruoti diskusijà dël Istorijos institutesusiklosèiusios situacijos ir pasiûlyti naujà per-sonalijà á ðios ástaigos direktoriaus postà.

4. Radikaliø permainø galimybæ suþlugdëLietuvos partijos elitas, vienareikðmiðkai parem-damas Þiugþdà, o bandþiusius jam atvirai opo-nuoti mokslininkus apkaltindamas „burþuazi-niu nacionalizmu“.

5. 1956 metø ávykiø, tiesiogiai palietusiø pra-eities tyrinëtojø cechà, dinamika verèia naujaisvarstyti lûþio sovietinëje lietuviø istoriografijo-je klausimà. 1956 metai lietuviø sovietinës isto-riografijos raidoje ágyja ne radikaliø permainøpradþios, o etapo, kuriame buvo uþfiksuotas sta-tus quo, pobûdá. Ðis status quo, kintant sovieti-nei sistemai, taip pat kito, palaipsniui suteikda-mas istorikams vis daugiau „manevro laisvës“.

The XX Congress of the Soviet Union CommunistParty which took place in February 1956 becamesymbol of radical reforms in the Soviet Union. Libe-ration processes started in many fields of the totali-tarian state: in political and social life, in culture, inscience and art. New changes rapidly reached alliedsoviet republics where “thaw” also began.

53 LYA. F. 1771, ap. 191, b. 542, l. 83.54 Ten pat, l. 86.

SEARCH FOR THE TURNING POINTS IN THE SOVIET LITHUANIAN

HISTORIOGRAPHY: 1956 (?)

Aurimas Ðvedas

S u m m a r y

This article raises the question: Was the year 1956the beginning of new discourses, polemics and “revolt”against old methodological-ideological postulates inthe soviet Lithuanian historiography?

The illusion of possible changes in history researchin 1956 was created by Lithuanian Communist Party(LCP) itself which organized several meetings with

149

Lithuanian intellectuals discussing the short historyof Soviet Lithuania prepared by the History Institute.The Central Committee Bureau of LCP wanted tofind out whether the official discourse introduced bythe Bureau and by director of the Institute Þiugþdafollows the requirements of new conditions and whet-her this discourse is resistant to the possible accusesfor political and ideological “mistakes” which couldhave come from Moscow. The intents of CentralCommittee of LCP were misunderstood by somehumanitarians who, during the general session of Scien-ce Academy in February 1956, tried to provoke thediscussion on the current situation in History Insti-

tute and to propose new director of the Institute.Elite of LCP ruined the possibility of radical changedby supporting Þiugþda and his scientific opponentswere accused with “bourgeois nationalism”.

For this reasons the year 1956 in Lithuanian soviethistoriography did not become the beginning of radicalchanges but rather the period of status quo. With thechanges of soviet system this status quo also alteredgradually giving for historians more “freedom of ma-noeuvre”. However we could not speak about quickand essential “thaw” in the soviet Lithuanian historiog-raphy after 1956.

Áteikta 2007-04-03Parengta skelbti 2007-05-04

150

Ávadas

Lietuvos kelyje á Nepriklausomybës atkûrimàsvarbø – tegu ir iðoriná, bet neginèytinai teigia-mà – vaidmená vaidino Rusija, iðkilusi kaip sa-varankiðkas politinis subjektas. Þinia, paèioje Ru-sijoje „nacionalinis atgimimas“ buvo kur kas silp-nesnis, prasidëjo sunkiau ir vëliau nei Baltijosðalyse, o ir jose ásisiûbavusiø procesø buvo gero-kai pastûmëtas. Þiûrint ðiandienos þvilgsniu, net-gi sunku iðvesti aiðkià takoskyrà tarp demokra-tinës Rusijos „atsikûrimo“ ir SSRS þlugimo pro-cesø, nes ir èia, ir èia pirmaisiais smuikais grieþë„partijos ir vyriausybës“ aukðtieji funkcionieriai.Taèiau Lietuvos poþiûriu, ypaè po Sausio 13-osios, aiðkiai atskirai nuo Sovietø Sàjungos (Gor-baèiovo ir já supanèiø jëgos struktûrø, „centro“)jau egzistavo ir nebe tiek sovietinë, kiek demo-kratinë Rusija, reprezentuojama Boriso Jelcino.Ðitoká (vis dar „Tarybø Federacinës Socialistinës“)Rusijos atskirumà teisiðkai uþfiksavo 1991 m. lie-pos 29 d. Lietuvos Respublikos ir RTFSR Tarp-valstybiniø santykiø pagrindø sutartis, buvusi la-bai svarbi ne tik tarptautinio pripaþinimo de jurestokojusiai Lietuvai, bet ir apskritai aiðkaus tarp-tautinio statuso neturinèiai Rusijai. Tiesa, jau po

ISSN 1392–0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2007 19

RUSIJOS IR LIETUVOS SANTYKIAI XX AMÞIAUSÐIUOLAIKINËJE LIETUVIØ ISTORIOGRAFIJOJE

Nerijus Ðepetys

Docentas, humanitariniø mokslø daktarasVilniaus universitetoIstorijos fakultetoIstorijos teorijos ir kultûros istorijos katedraTel.: 268 72 88, +370 614 162 92El. paðtas: nerijus.sepetys@if.vu.lt

mënesio kilæs „puèas“ ðià situacijà radikaliai pa-keitë, ir nuo 1991-øjø rudens nebe tik Lietuvai,likusiam pasauliui, bet ir buvusios Sovietijos gy-ventojams þodis „Maskva“ ëmë þymëti nebe pa-saulinio komunizmo citadelæ ar „daugianacio-nalinæ Tarybø Sàjungà“, o naujàjà Rusijà. SSRSkone per keletà savaièiø tapo praeitimi, kaip vie-na ið pasibaigusiø sudëtingos Rusijos pergyven-tos istorijos epochø. Taèiau naujosios Rusijos kû-rëjai bent viena koja liko stovëti toje sovietinëjepraeityje, tad Rusijos santykis su politine dabar-timi ir oficialioje valstybës doktrinoje, ir abso-liuèios daugumos rusø savimonëje, ir santykiuo-se su likusiu pasauliu (pirmiausia „posovietinëserdvës“ ðalimis, o ypaè „buvusiomis sovietinë-mis respublikomis“) tapo dviprasmis, ar tiks-liau – dialektinis. Tai reiðkia, kad noriai ir leng-vai tapusi SSRS teisiø (ir netgi dalies ásipareigo-jimø) perëmëja, Rusija taip pat lengvai atsisakëprisiimti atsakomybæ uþ nusikalstamus ir netei-sëtus SSRS iðorës veiksmus1, kà ir kalbëti apiedaugiamilijonines aukas, naikinimus, griovimus

1 Fredén L. Shadows of the Past in Russia and theBaltic Countries // Russia in Global Affairs, 2005, July–September, http://eng.globalaffairs.ru

151

ir suardymus komunistø valdomos ðalies viduje.Sovietinë epocha suvokiama kaip neabejotinaisava, ið Rusijos istorijos iðaugusi, o ne ið iðorëskaþkieno primesta, taèiau tais laikais padarytinusikaltimai – tai jau nebe Rusijos, o komunis-tø, stalinizmo ar pan. darbas.

Lietuva savo santykiuose su Rusija tà dialek-tikà politiðkai bene aiðkiausiai jauèia sovietinësokupacijos þalos atlyginimo byloje, taèiau ðia-me straipsnyje susitelkiama á kità, istorinæ pro-blemos pusæ. Taræ, kad politika yra politikø irpolitologø, o istorija – kà nors bepamenanèiøþmoniø ir istorikø reikalas, pamëginsime pasi-aiðkinti, kaip Lietuvos ir Rusijos santykius tojepraëjusioje epochoje suvokia, vaizduoja ir aiðki-na ðiuolaikinës Lietuvos istorikai.

Kodël toji epocha vadinama „XX a.“? Ðiuo-laikinëje vakarietiðkoje (ir savo vakarietiðkumopolitiniu korektiðkumu nedangstanèioje) isto-riografijoje dvideðimtas amþius suvokiamas kaiptrumpas, pavyzdþiui, prasidëjæs sulig Pirmojo pa-saulinio karo pradþia ir pasibaigæs „pasaulinëskomunizmo sistemos“ þlugimu. Maþdaug ðitaippraeito ðimtmeèio chronologines ribas daþniau-siai brëþia ir Lietuvos istorikai, tyrinëjantys arraðantys moderniosios Lietuvos valstybës istori-jà. Taèiau palyginti su ilgu ir monolitiðku XIXa., kuriame tiksliausia kalbëti apie Rusijos ir lie-tuviø santykius, XX a. buvo itin ávairialypis, tu-riningas ir sudëtingas. Viena vertus, vietoj Rusi-jos imperijos regime netgi nevisiðkai valstybæ, obolðevikø sukurtà naujo tipo politiná dariná, di-dþiàjà ðio laikotarpio dalá apsieinantá be „Rusi-jos“ pavadinimo. Kita vertus, Pirmojo pasauli-nio karo pabaigoje susikûrusi Lietuvos Respub-lika Antrojo pasaulinio karo pabaigoje iðtisai pu-sei ðimtmeèio „iðstumiama“ ið pasaulio istori-jos arenos. Tiesà sakant, apie „Rusijos“ ir „Lie-tuvos“ santykius po 1940 m. apskritai sudëtingakalbëti netgi ið retrospektyvos. Taèiau ðiame teks-

te vis dëlto pamëginsiu aptarti ðiuolaikinës mû-sø istoriografijos situacijà bûtent tokiu kampu.Todël skirsiu dëmesio anaiptol ne visiems isto-riniams darbams, kurie susijæ su „rusø ir lietu-viø santykiais“ ar uþpildo kokias nors „baltàsiasdëmes“ dviðaliø santykiø istorijoje. Pirmiausiakalbësiu apie tokius tyrimus, kurie greta sava-rankiðkø tikslø ir siekiø taip pat suvokia Rusijosir Lietuvos dviðaliø santykiø problemà (toliau jàsutrumpintai vadinsiu „mûsø tema“). Taigi ap-tarsiu konceptualias studijas, kurios ástengia ar-ba stengiasi geriau suvokti Sovietø Sàjungos (ar-ba sovietø reþimo) ir Lietuvos (arba jos valsty-bingumui atstovaujanèiø asmenø ar struktûrø)politinius santykius.

Patogumo sumetimais ðiuolaikinës lietuviøistoriografijos pavyzdþius apþvelgsiu chronolo-gine tvarka, kaip sàlyginius rëmus pasitelkda-mas (pusiau savavaliðkai iðskirtus) ðeðis Rusijosir Lietuvos santykiø XX a. etapus: 1) 1915–1920:Lietuvos valstybingumo ir bolðevizmo Rusijojekûrimasis ir ásitvirtinimas; 2) 1920–1939: taikiSSRS ir Lietuvos koegzistencija; 3) 1939–1941:Antrasis pasaulinis karas ir Lietuvos valstybëssunaikinimas (skliaustuose reikia palikti Vokie-tijos okupacijos metus kaip ypatingà, temos ri-bas perþengiantá „tarpulaiká“); 4) nuo 1944: ben-dra sovietinë epocha, kai dviðaliø politiniø san-tykiø nëra, nebent asimetriniai – sovietinës rep-resijos versus lietuviø pasiprieðinimas. (Buvu-siø Lietuvos pilieèiø prisitaikymas prie sovietøvaldþios, susitaikymas su svetimøjø vieðpatavi-mu ir nelaisve – tai ne mûsø tema. Taèiau joselementø galima áþvelgti Sovietijos politikojeprieð lietuviø iðeivijos politines organizacijas, di-sidentø, pogrindininkø ar Katalikø Baþnyèiosaktyvistø persekiojimuose); 5) 1988–1991:SSRS þlugimas ir Lietuvos valstybës atkûrimas;6) ðiandieniø tarpvalstybiniø santykiø istoriniaiaspektai.

152

Istoriniø tyrimø bûklë ir sàlygos

Uþsimotà istoriografijos apþvalgà pradësiu nuoistoriniø, politiniø ir moksliniø sàlygø, bûdingøsovietinës epochos tyrinëjimams, refleksijai arapþvalgoms.

Visø pirma, nuo kada galima pradëti kalbëtiapie ðiuolaikinius mûsø temos tyrimus Lietuvo-je – nuo 1988, 1990, 1993 m.? Reikalas tas, kadið sovietinio laikotarpio darbø apie Rusijos irLietuvos santykius naujausiais laikais kà norsprasmingo perimti tegalëjo prokomunistiniai is-torikai. Þinoma, ið sovietmeèio darbø, skirtøprieðkariniam laikotarpiui, buvo galima perim-ti chronologijà, ið dalies faktografijà, taèiau nesàvokas, interpretacijas, problemø këlimà, kà irkalbëti apie sprendimus. Daugeliu atvejø Lietu-vos istorikams èia reikëjo tiesiog pakeisti opti-kà, kartu pasiekti, perimti ar áveikti (gana bran-dþios2) lietuviø iðeivijos istoriografijos ar uþsie-nio tyrinëtojø darbø problematikà ir lygá. Ar taireiðkia, kad ðiuolaikiniai mûsø temos tyrimaiLietuvoje prasidëjo, kai absoliuti dauguma pro-fesionaliø istorikø atsikratë sovietinës istoriog-rafijos ðtampø (tai galima fiksuoti jau nuo1989 m. pradþios)? Mano supratimu, ne, tokiøtyrinëjimø pradþia veikiau fiksuotina nuo tada,kai Lietuvos istorikai liovësi aktyviai kovoti susovietinës istoriografijos ðtampais, taigi tapo nuotokios kovos vidujai laisvi. (Tarp kitko, kai ku-riems istorikams tokia kova buvo reikalinga netik dël iðoriniø prieþasèiø, bet ir dël vidinës reik-mës atprasti vartoti „mirusias“ sovietinës nauja-kalbës formas ir kitoká sovietiná istorijos „moks-lo“ instrumentarijø.) Mûsø temos rëmuosesvarbiausi tokie ðtampai ir stereotipai buvo:1) 1918 m. sovietinis valstybingumas (ið tikrøjø

– karinis ir iðorinis mëginimas (pakeliui á Var-ðuvà, Berlynà ir t. t.) bolðevizuoti paskelbtà irkuriamà Lietuvos Respublikà); 2) 1940 m. so-cialistinë revoliucija ir draugiðka SSRS tautø pa-galba Lietuvos liaudþiai (ið tikrøjø – karinë oku-pacija ir neteisëta inkorporacija); 3) kova su gin-kluotu pogrindþiu arba burþuaziniais nacionalis-tais pokario metais (ið tikrøjø – partizaninis ka-ras arba partizaninis pasiprieðinimas). Be abejo,stereotipø buvo ir daugiau, kai kurie jø istorinëjeliteratûroje gyvuoja ir iki ðiol, pavyzdþiui, kalbantapie „aktyvistus“ Vokietijos okupacijos metais3.Minëti trys stereotipai buvo svarbiausi ne tik dëlávykiø, kuriuos jie „apibrëþë“, svarbos, bet ir to-dël, kad juose akivaizdþiausiai kyðojo fikcijos, ið-sigalvojimo elementai. Kita vertus, treèiosios kli-ðës turinyje tiesos, „baltø dëmiø“ ir melo elemen-tai buvo taip stipriai susipynæ, kad jos chruðèiovi-niø laikø variacija apie „brolþudiðkà karà“ klestiLietuvos þmoniø istorinëje sàmonëje iki ðiol4.

Vienaip ar kitaip, savitikslë polemika su so-vietiniu mûsø temos „bagaþu“ iðsisëmë tik1991 m. pabaigoje, kai Lietuva ir Rusija tapopripaþintomis tarptautinës bendruomenës narë-mis. Tada jau buvo galima ðios tematikos klausi-mus tyrinëti nepriklausomai, viena vertus, nuo„gyvo“ oficialios sovietinës istorinës doktrinosspaudimo, kita vertus – nuo bûtinybës pabrëþtitik Lietuvai politiðkai nepavojingà „istorinës tie-sos“ dalá5. Suprantama, tokio nepriklausomo po-

2 Ivinskis Z. Lietuvos ir Sovietø Sàjungos dvideðimt-metis (1919–1939). Reikðmingesnieji etapai ðaltiniø ðvie-soje // Aidai. 1969, Nr. 6, p. 254–260; Nr. 7, p. 290–293; Nr. 8, p. 346–348.

3 Plaèiau þr. Ðepetys N. Lietuviø santykiai su þydais?Naujausios holokausto istoriografijos analitika // Nauja-sis Þidinys-Aidai, 2005, Nr. 6, p. 246–254

4 Þr. Gailius B. Partizanai tada ir ðiandien. Vilnius,2006, p. 203 ir toliau.

5 Ðie lietuviø istoriografijoje ir istorinëje sàmonëje vy-kæ pokyèiai plaèiai ir ádomiai interpretuojami: ChristopheB. Staat versus Identität. Zur Konstruktion von „Nation“und „nationalem Interesse“ in den litauischen Transfor-mationsdiskursen von 1987 bis 1995. Köln, 1997. Sàskai-tø su sovietine istoriografija Lietuvoje balansas neblogaisuvestas knygoje: Lietuvos sovietinë istoriografija. Teori-niai ir ideologiniai kontekstai. Vilnius, 1999. Ði knygasavo reikðme analogiðka Jurijaus Afanasjevo redaguotamrinkiniui Ñîâåòñêàÿ èñòîðèîãðàôèÿ, Ìîñêâà, 1996.

153

þiûrio galimybëmis istoriografijoje ne visuometpasinaudojama vienodai sëkmingai.

Pereinant prie politiniø sàlygø, paþymëtina,kad istoriografijos laisvë Lietuvoje nepalygintiplatesnë nei Rusijoje po 1996 m. Ir tai ne kieky-binë, o kokybinë charakteristika. Èia turiu gal-voje ne tiek paèiø tyrinëjimø laisvæ, kiek galimy-bes laisvai, (t. y. be atitinkamø socialiniø pada-riniø) reikðti mintis ir áþvalgas mûsø temos klau-simais. Vieðojoje erdvëje kai kurie ðios sritiesklausimai yra politiðkai aktualûs ir gana gyvi, irdaþnas save pakankamai gerbiantis politikas arkultûrininkas, þurnalistas ar intelektualas, jaus-damasis istorijos mylëtoju, èia turi kà esmingopasakyti (pavyzdþiui, apie tam tikrø mûsø te-mos aspektø vaizdavimà mokykliniuose Lietu-vos istorijos vadovëliuose6). Tokiø „mëgëjø“ ga-limybës konceptualiai ir átikinamai raðyti ar juo-lab kalbëti naujausios istorijos temomis ne men-kesnës nei „specialistø“. Ir jei pastarieji apsiri-boja tik siaurø monografijø raðymu ar moksli-niø straipsniø skelbimu „pripaþintuose“, bet nie-kieno neskaitomuose þurnaluose7, vieðojoje is-torinëje erdvëje ima vyrauti sunkiai falsifikuoja-ma atmintimi ar prieðtaringomis vertybëmis pa-grásti istoriniai naratyvai; paskirais faktais nie-kieno nevarþomi sëkmingai manipuliuoja nacio-nalkomunistiniai ir antisovietiniai, rusofiliðkaiar baltofiliðkai màstantys istorijos mylëtojai (pa-vyzdþiui, delfi svetainës straipsniø, turinèiø is-toriná politiná atspalvá, komentaruose). Istori-

kas tokiais atvejais tarsi privalëtø ásitraukti á vie-ðàjá diskursà ir atlikti jame jei ne verifikacijoseksperto, tai bent jau istoriniø ðiukðliø ir baciløsanitaro vaidmená. Taèiau jei toks istorikas patstaps aktyviu visuomeniniø diskusijø „karðtomis“istorinëmis temomis dalyviu, kartu iðlikdamasprofesionaliu ekspertu, tai jam iðkils reali grës-më pavirsti ávairiø istorijos politikos strategijøar ideologiniø prietarø ákaitu8. Tokià mûsø te-mos tyrëjo specialisto ar lietuviø ir rusø santy-kiø eksperto dilemà savo kailiu vienaip ar kitaippatyrë beveik visi, besidomintieji XX a. Rusijosir Lietuvos santykiais (neiðskiriant në ðiø eilu-èiø autoriaus).

Grynai moksliniø naujausios istorijos tyri-mø sàlygø pakankamumas tiesiogiai priklausonuo galimybiø laisvai naudotis atitinkamu pir-miniø ðaltiniø masyvu. Taèiau tokiø galimybiøstygius akivaizdus kalbant net apie pirmàjá Ru-sijos ir Lietuvos santykiø XX a. etapà. LietuvosRespublikos uþsienio politikos dokumentø, sau-gomø Centriniame valstybës archyve, iðlikimolaipsnis ir informatyvumas netenkina istorikøteisëtø lûkesèiø, o pirminio demokratizacijos im-pulso (ir bendro „bardako“) sàlygotà RusijosUþsienio politikos archyvo daliná atvirumà jaudaugiau nei prieð deðimtmetá pakeitë nedalinisuþdarumas. Tiesà sakant, panaðios tendencijospastebimos ir Lietuvoje: 2004 m. kovo 30 d. LRSeimas priëmë naujà Dokumentø ir archyvø ásta-tymo redakcijà9, pagal kurià (ES teisës aktø dël

6 Þr. nuo 2005 m. Nr. 5 iki 2006 m. Nr. 3 „Kultûrosbarø“ þurnalo puslapiuose vykusià diskusijà. Nepasitenki-nimà, kaip dabar naudojamuose mokykliniuose istorijosvadovëliuose vaizduojami ávykiai Lietuvoje pokario me-tais, 2006 m. lapkrièio 21 d. Kazlø Rûdoje vykusiame isto-rijos mokytojø seminare iðdëstë LR prezidentas ValdasAdamkus (Prezidentui nepatinka istorijos vadovëliai //http://www.info.lt/index.php?page=naujienos&view= nau-jiena&id=90003).

7 Ðiuo klausimu þr. Subaèius P. Kaip ap(si)tvërë aka-demijà: Lietuvos mokslo politika ir praktika // NaujasisÞidinys-Aidai. 2001, Nr. 11, p. 587–598.

8 Pavyzdys – 2006 m. liepà LR Seimui á Atmintinødienø ástatymà átraukus Klaipëdos kraðto ir Maþosios Lie-tuvos gyventojø genocido dienas, Lietuvos istorijos insti-tuto direktorius Alvydas Nikþentaitis pradëjo vieðà disku-sijà dël tokios istorijos politikos krypties (IstorikasA. Nikþentaitis: Á atmintinø dienø sàraðà pakliuvo nedera-mos datos // http://www.lrytas.lt/?id=11533108171152629735&view=4), taèiau nei susilaukë rimtesnio istori-kø, politikø ar teisininkø palaikymo, nei apskritai likosuprastas.

9 Skelbta: Valstybës þinios. 2004, Nr. 57-1982.

154

asmens duomenø apsaugos ágyvendinimo pre-tekstu) buvo apribotas priëjimas prie „buvusiøSSRS valstybës saugumo komiteto (KGB) Lie-tuvos SSR padalinio, Lietuvos SSR vidaus rei-kalø ministerijos ir kitø Lietuvos teritorijoje vei-kusiø specialiøjø tarnybø dokumentø, kuriuoseyra agentûrinës informacijos, sudarytø baudþia-møjø ir trëmimo bylø“ (20 str. 3 punktas). (Ðito-ká daliná pirminiø ðaltiniø neprieinamumà netir istorikams átvirtino 2005 m. balandþio 4 d.LR Vyriausybës patvirtintos tokiø dokumentøir bylø ,,naudojimo taisyklës“. Nepaisant istori-kø ir visuomenës protestø, grupës Seimo nariøkreipimosi á Konstituciná Teismà10, praeitø me-tø gruodþio 19 d. Seimas priëmë (skubotai pa-rengtas) ástatymo pataisas11, menkai tepakeitu-sias ir absurdiðkà teisinæ situacijà (Lietuvos vals-tybë ir toliau saugo svetimos valstybës, okupan-to represiniø struktûrø paslaptis nuo savo visuo-menës), ir paèià naudojimosi dokumentais prak-tikà (paliktà archyvø sistemos funkcionieriø sa-vivalei.) Þinoma, situacija Lietuvoje ðiuo poþiû-riu ir toliau lieka nepalyginti palankesnë nei Ru-sijoje, ypaè jei kalbame apie profesionalius isto-rikus. O ir pati istoriniø tyrimø proverþio tie-sioginë priklausomybë nuo archyvø atvirumo në-ra savaime teigiamas dalykas. Juk galima ieðko-ti naujø teoriniø prieigø, plaèiau panaudoti kitørûðiø ðaltinius, nors tyrinëjant tarpvalstybiniussantykius diplomatiniai ir slaptieji politiniai do-kumentai buvo ir liks svarbiausi, nepaisant to,kad jø reikðmë antai SSRS uþsienio politikossupratimui (ne paþinimui) daþnai perdedama.

Kita su mokslinëmis sàlygomis susijusi ap-linkybë: per paskutiná deðimtmetá mûsø temati-kos tyrimai perþengë siaurus institucinius sky-riø ar katedrø rëmus. Stalininio laikotarpio pro-blematika (1940–1941; 1944–1953) skirtingais

kampais nagrinëjama Lietuvos gyventojø geno-cido ir rezistencijos tyrimø centro ir Tarptauti-nës komisijos naciø ir komunistiniams nusikal-timams Lietuvoje ávertinti12. Jø veikla ne dub-liuoja, o veikiau papildo viena kità: centro tyri-mus atlieka Lietuvos istorikai, jo veikla labiauorientuota á atminties ákultûrinimà, pirminiø ðal-tiniø publikavimà, tyrimø populiarizacijà Lie-tuvoje ir uþsienyje, patriotiná auklëjimà, o komi-sija – tarptautinë, jos mokslinë veikla labiau su-sijusi su formaliu (daugiau politiniu nei teisi-niu) abiejø totalitariniø reþimø nusikaltimø þmo-nijai ávertinimu, o tyrimø rezultatai publikuoja-mi daugiausia elektroninëje erdvëje, platesniusskaitanèiosios visuomenës sluoksnius pasiekda-mi gerokai pavëluotai ir ne visai funkcionaliupavidalu13. Paskutiná deðimtmetá sëkmingai dir-ba bei savo studijas skelbia ir moksliniø institu-cijø rëmø nevarþomi tyrëjai, kita vertus, galimaiðskirti ir savitas (institucinius rëmus irgi per-þengianèias) tyrimø kryptis, netgi mokyklas.

Istoriografijos pavidalai irtendencijos

1. Lietuvos valstybingumo ir bolðevizmoRusijoje kûrimasis ir ásitvirtinimas. Ryðkiau-sia ið tokiø mokyklø (nors galbût ir nebeegzis-tuojanti) susijusi su Èeslovo Laurinavièiaus var-du, kurio studija apie 1920 m. Taikos sutartá14

buvo pirmasis proverþis ir iki ðiol iðlieka

10 http://www.lrkt.lt/Prasymai/45_2006.htm 11 Valstybës þinios. 2007, Nr. 4-154.

12 http://www.genocid.lt; http://www.komisija.lt 13 2006 m. pabaigoje pasirodë ir keletas knygø, spaus-

dinanèiø dar 2001–2003 m. Komisijos darbo medþiagà:Anuðauskas A. Teroras ir nusikaltimai þmoniðkumui. Pir-moji sovietinë okupacija (1940–1941) // Terror and Cri-mes against Humanity. The First Soviet Occupation(1940–1941). Vilnius, 2006; Jakubèionis A., Knezys S.,Streikus A. Okupacija ir aneksija. Pirmoji sovietinë oku-pacija (1940–1941) / Occupation and Annexation. TheFirst Soviet Occupation (1940–1941), sud. A. Anuðaus-kas. Vilnius, 2006.

14 Laurinavièius È. 1920 m. Lietuvos–Sovietø Rusi-jos taikos sutartis. Vilnius, 1992.

155

paradigminë 1-ojo etapo tyrimuose. Kodël1-ojo, o ne 2-ojo? Prisimintina, kad Lietuva taponepriklausoma valstybë remdamasi dviem – tau-tø apsisprendimo ir valstybingumo atkûrimo(tiesa, labiau LDK nei Abiejø Tautø Respubli-kos) – principais. Savaime suprantama, kad ðieprincipai nebuvo lygiaverèiai nei teisine, nei is-torine prasme, abiem valstybingumo formos ági-jimo bûdais reikëjo arba atsiskirti, arba iðsilais-vinti nuo Rusijos. Todël ðità „priklausomybësnutraukimà“ (tikrai ar tariamai) uþfiksavusi1920 m. sutartis kai kurioms Lietuvos politinëmsjëgoms ir didþiosios visuomenës dalies istorineisàmonei ilgà laikà reiðkë svarbø valstybingumoátvirtinimo veiksmà. Ði idëja buvo ypaè gyvybin-ga Sàjûdþio laikais, rengiant Nepriklausomybësatkûrimo scenarijø. Laurinavièius savo knygojeið dalies kvestionuoja tokià ðios sutarties reikð-mæ, nes Rusija ið tiesø nebuvo teigiamas Lietu-vos valstybingumo atkûrimo / sukûrimo / átvir-tinimo veiksnys: „Net ir sugriuvus imperijai, joskaip suvereno inercija tebeveikë: rusiðkøjø poli-tiniø-kariniø jëgø (tiek baltøjø, tiek raudonøjø)agresija prieð Baltijos valstybes komplikavo pas-tarøjø pastangas stabilizuoti savàjà vidaus padë-tá bei ágyti tarptautiná pripaþinimà.“15 Tokiu at-veju Taikos sutartis su Rusija Lietuvai reiðkë netik buvusiø nelaisvës santykiø nutraukimà, betir uþmezgimà naujø santykiø, kurie Lietuvos su-verenumui nebuvo ypaè palankûs. 1920 m. su-tartis kaip maþas 1939 m. Savitarpio pagalbossutarties preliudas?

Ðitaip permàstydamas áprastas istorines tie-sas Laurinavièius padeda pagrindus tokiam Lie-tuvos valstybës (at)kûrimo istorijos raðymui, ku-ris Rusijos netraktuoja kaip aktyvaus ðios istori-jos veikëjo. Tokia linija ryðkiai ir átikinamai pra-tæsiama Laurinavièiaus mokinio Raimundo Lo-patos darbe „Lietuvos valstybingumo raida

1914–1918 m.“16 Nors Lopata ir gana daug kal-ba apie Berlyno ir Petrogrado santykius, ávairiøRusijos politiniø jëgø uþsienio politikos projek-tus, jis pabrëþia, kad Lietuva tapo nepriklauso-ma tik Vokietijos okupacijos ir Rusijos pralai-mëjimo kare sàlygomis. Antra, Lietuvos valsty-bë ðiame fone kûrësi ásitvirtinant lietuviø politi-niø jëgø provokiðkajai linijai prorusiðkosios sà-skaita. Treèia, ðis valstybës tvërimo ir stiprini-mo procesas vyko paèiø lietuviø, Antantës vals-tybiø ir netgi paradoksalia prasme Lenkijos ak-tyvaus subjektiðkumo sàlygomis, o ðtai sovietøRusija liko (labai svarbus, bet) kontrafaktorius.Todël ir vaizduodamas ðá procesà savo darbe Lo-pata paliko Rusijos, kaip pralaimëjusios þaidë-jos, veiksná antrajame plane.

Istoriografijoje ásigalëjus tokiai prieigai, po-puliariausias pirmojo mûsø temos laikotarpiosiuþetas liko lietuviø kovos su bolðevikais, ku-rias – Lietuvai ne ypaè palankiu bûdu – uþbaigëminëtoji 1920 m. liepos 12 d. sutartis. O ji (tiks-liau, priedas prie sutarties 2 str.), kaip savo stu-dijoje átikinamai parodo Laurinavièius, numanëpotencialià, latentinæ Sovietø Rusijos sàjungà suLietuva prieð Lenkijà17.

2. Rusija ir Lietuva tarp dviejø karø.Ðia ir panaðiomis interpretacijomis Laurinavi-èius prisidëjo prie (savi)kritiðkosios tendenci-jos ðiuolaikinëje mûsø istoriografijoje atsiradi-mo. Pagrindinis tokios krypties istorikø kriti-kos taikinys pirmiausia buvo ir tebëra Baltijosðaliø nevieningumas, dël kurio joms per 20 ne-priklausomybës metø taip ir nepavykæ sukurtikolektyvinio saugumo sistemos. Kalèiausia èia,þinoma, buvusi Lietuva, visø pirma dël savosiosVilniaus problemos. Taèiau jau pats ðios proble-mos (kaip ir pamatinio Lenkijos–Lietuvos kon-

15 Ibid., p. 167.

16 Lopata R. Lietuvos valstybingumo raida 1914–1918 metais. Vilnius, 1996 // Lietuviø Atgimimo istori-jos studijos, t. 9.

17 Plg. Laurinavièius È. Op. cit., p. 43–52; 168.

156

flikto) egzistavimas atidengë minëto Baltijos ða-liø nevieningumo pagrindà ið Lietuvos pusës: for-mali valstybiø kûrimo, iðsilaisvinimo ið „tautøkalëjimo“ pagal tautø apsisprendimo principàsinchronija silpniau (tegu ir teigiamai) jungë Lie-tuvà su jos ðiaurinëmis kaimynëmis nei savitar-pio priklausomybë (tegu ir negatyvia prieðprie-ðos forma) su Lenkija: abiejø valstybiø politiniselitas màstë „globaliomis“ istorinëmis katego-rijomis. Palaikyti ir gilinti ðià principinæ Lenki-jos ir Lietuvos prieðprieðà buvo vienas svarbiau-siø Sovietø Rusijos uþsienio politikos siekiniøregione, ir Lietuva tokios politikos traukai kart-kartëmis vis pasiduodavo, pirmiausia dël troð-kimo atgauti Vilniø.

Ðià mintá savo straipsniuose plëtojo dar vie-nas Laurinavièiaus mokinys Algimantas Kaspa-ravièius18. Taèiau pagrindinis jo darbas skirtaskitam svarbiausiam Rusijos ir Lietuvos santy-kiø ávykiui – 1926 Nepuolimo sutarèiai19. Au-torius èia pateikë dvejopà sutarties ávertinimà:„Pirma, iðeities pozicijoje paktas Lietuvai buvoreikalingas ir davë tam tikrà politinæ naudà: pa-pildë Kauno politiná aktyvà kovojant dël Vil-niaus susigràþinimo ir eliminuojant Lietuvosvalstybingumo likvidavimo tendencijas. Antra,laikui bëgant, sutartis prisidëjo prie Rusijos po-litinio ásigalëjimo Lietuvoje ir visame Baltijosregione – ypaè psichologine prasme.“20

Ðia proga verta padaryti dar vienà trumpà eks-kursà: Rusijos ir Lietuvos santykiuose XX a. ga-

lima iðskirti 7 svarbiausius teisinius ápavidalini-mus: 4 oficialias, tarpvalstybines sutartis ir 3 ne-visaverèius susitarimus. Pirmuoju atveju tai1920 m. Taikos, 1926 m. Nepuolimo, 1939 m.Savitarpio pagalbos (kariniø baziø + Vilniaus)ir 1991 m. Tarpvalstybiniø santykiø pagrindø su-tartys. Kitos trys – 1933 m. Konvencija dël agre-sijos apibrëþimo (nevisavertë, nes dviðalë ir tuo-metinëmis sàlygomis separatinë); nesudarytoji1940 m. ultimatumo / okupacijos „sutartis“;1992 m. „begalvis“ protokolas dël Rusijos dali-niø iðvedimo ið Lietuvos techniniø ir organiza-ciniø klausimø sureguliavimo (pati sutartis dëlkariuomenës iðvedimo taip ir nebuvo pasiraðy-ta). Taigi visos ðios dviðaliø santykiø formos su-silaukë atskirø lietuviø istorikø tyrimø – vienilabiau susitelkë á konkretø teisiná faktà, kiti ap-rëpë platesná kontekstà. Na, o pirmosios dvi for-mos iðnagrinëtos nuodugniausiai – minëtoseLaurinavièiaus ir Kasparavièiaus knygose, ku-rios mûsø istoriografijoje iðliks kaip elegantiðkiklasikinio istorizmo pavyzdþiai. Kasparavièiausknyga, kitaip nei Laurinavièiaus, nuo pradþiosiki pabaigos laikosi simetriðkesnio poþiûrio(þvilgsnis ið Kauno, þvilgsnis ið Maskvos), matautorius (kaip, beje, ir Lopata minëtame darbe)jau / dar turëjo galimybæ pasinaudoti nepubli-kuotais Rusijos uþsienio politikos archyvo do-kumentais. Lietuvos istoriografijoje (jei neskai-èiuosime sovietmeèio) Kasparavièius buvo be-ne pirmasis, ëmæsis nagrinëti mûsø temà vien iðRusijos veiksnio perspektyvos21. Sovietinës di-plomatijos aktyvumas Baltijos ðalyse ar Lietu-voje – tai jau nebe dviðaliø santykiø problema,„Didysis X“ tokiu atveju ið uþsienio politikospersikelia á valstybës vidaus gyvenimo plotmæ.Pavyzdiniu tokios problematikos tyrimu tapo

18 Kasparavièius A. Ñîâåòñêàÿ äèïëîìàòèÿ èëèòîâñêî-ïîëüñêèé êîíôëèêò. 1925–1935 // Ñîâåòñêî-ïîëüñêèå îòíîøåíèÿ â ïîëèòè÷åñêèõ óñëîâèÿõ Åâðîïû30-õ ãîäîâ XX ñòîëåòèÿ: Ñáîðíèê ñòàòåé. Ìîñêâà, 2004,c. 129–138; Idem Kauno ir Maskvos „dþentelmeniðkaspolonezas“ Varðuvai (1926–1936) // Lietuvos diplomatijaXX amþiuje (tarptautinës mokslinës konferencijos prane-ðimai). Vilnius, 1999, p. 92–118.

19 Kasparavièius A. Didysis X Lietuvos uþsienio poli-tikoje: SSRS ir Lietuvos Nepuolimo sutarties sudarymoanalizë. Vilnius, 1996.

20 Ibid., p. 324.

21 Idem, Èíòåðåñû è äåéñòâèÿ Ñîâåòñêîéäèïëîìàòèè â ñòðàíàõ Áàëòèè â 1919–1938 ã.ã. // Dau-gavpils Pedagogiskas universitates Zinatniskie Raksti.Daugavpils, 2001, p. 59–66.

157

Zenono Butkaus praneðimas „Iðorës faktoriusvidaus politikoje“, perskaitytas grandiozinëjekonferencijoje, skirtoje sovietinës istoriografijospaveldui apmàstyti (Zenono Ivinskio skaitymai,1995). Butkus vaizdþiai parodë, kaip Sovietø Sà-junga, teikdama finansinæ paramà Lietuvos po-litinëms jëgoms, siekë pakeisti jos politikos irideologijos kryptá. Tai jau buvusi nebe diploma-tija, o vienos ðalies diversinis mëginimas mani-puliuoti kita. Butkaus praneðimas / straipsnis su-këlë platø atgarsá, ið dalies ir politinio atspalvio,kas neliko nepastebëta Rusijos apþvalgininkø iristorikø22, nors, tiesà sakant, Butkaus atradimaiUþsienio politikos archyve Maskvoje kur kas la-biau inkriminavo estus ir ypaè latvius nei lietu-vius23.

Viena vertus, tokie tyrimai gilino savikritinætendencijà lietuviø istoriografijoje, kai buvo ávar-dijamos lemtingos (praþûtingos) Lietuvos poli-tikos klaidos, pasiduodant sovietø intrigoms, vi-lionëms ar klastoms. Kita vertus, prasminis ak-centas tokiais atvejais pasistumia ið prieðkariotaikingø santykiø laikotarpio á treèiàjá mûsø te-mos laikotarpá (karas ir okupacija), nes ðitaipatskleidþiama Lietuvos valstybës sunaikinimoprieðistorë, kai slaptoji sovietø diplomatija ben-dradarbiavo ir derino veiksmus su vokiðkàja, ypaèVeimaro respublikos laikotarpiu24.

3. Lietuvos valstybës sunaikinimas. Ki-tokià savikritinës istoriografijos atmainà mûsøtema nuo pat Nepriklausomybës atkûrimo epo-chos praktikuoja Liudas Truska. Savo gausiuo-se, daþnai poleminiuose, netgi provokuojanèiuo-

se straipsniuose jis plëtoja savo poþiûrá á Lietu-vos istorijà, kurá gal tiksliausia vadinti alternaty-vistiniu. Pasak Truskos, visi svarbiausi Lietuvos/ lietuviø politiniai sprendimai Antrojo pasauli-nio karo metais buvæ klaidingi, viskà reikëjæ da-ryti atvirkðèiai25: 1939 m. patiems atsiimti ið Vo-kietijos uþpultos Lenkijos Vilniø, 1940 m. bir-þelá prieðintis Raudonajai armijai, 1941 m. bir-þelá nesukilti prieð Vokietijos uþpultus sovietus,1944 m. nepradëti partizaninio karo prieð gráþ-tanèius sovietus. Taèiau apibendrindamas Ne-priklausomybës laikotarpá savo programiniamestraipsnyje jis fiksuoja: prosovietinë LR uþsie-nio politikos orientacija „nebuvo istorinë klai-da, nes tauta pasiekë savo didájá tikslà – atgavoVilniø. 1940 m. vasaros katastrofà – kapitulia-cijà ir valstybës iðdavystæ – nulëmë ne prosovie-tinë uþsienio politika, o autoritarinio reþimo vyk-dyta visuomenës depolitizacija, nepaprastas jossuprieðinimas, gili moralinë tautos krizë“26. Po-litiðkai draugauti su SSRS buvæ gerai, kultûrið-kai / strategiðkai orientuotis á Rusijà buvæ pra-gaiðtinga, taèiau dël to kalti ne tai daræ intelek-tualai ar politikai, o Smetonos reþimas. Dël to-kiø teiginiø Truskos koncepcija atrodo kartu irprosovietinë, ir antirusiðka.

Paradigminiø darbø apie valstybës þlugimoir susovietinimo istorijà iki ðiol nesulaukëme.Ðiuo aspektu tyrimø padëtis Lietuvoje bemaþ pa-siliko 1989–1990 m. lygmens, o konceptualu-mu në neápusëjo vytis iðeivijos istoriografijà: pa-skelbta daugybë dokumentø, perleisti memua-rai, nuo Sàjûdþio laikø ávairiomis progomis ra-ðomi faktografiðkai skrupulingi, maþai besiski-riantys naratyvai apie Savitarpio pagalbos sutar-22 Plg.: Ëàøêåè÷ Í. Ëèòîâñêèé ïðåçèäåíò Ñìåòîíà

ïîëó÷àë äîëëàðû èç Ìîñêâû // Èçâåcòèÿ. 1995 09 25. 23 Butkus Z. SSRS intrigos Baltijos ðalyse (1920–

1940) // Darbai ir dienos. 1998, t. 7 (16), p. 141–160. 24 Apie tai kalba: Kasparavièius A. Molotovo–Rib-

bentropo slaptøjø protokolø prielaidos ir iðtakos //Genocidas ir rezistencija. 2000, Nr. 2 (8), p. 73-88; But-kus Z. Diplomatische Zusammenarbeit Deutschlandsund der UdSSR in den baltischen Staaten 1920–1939.Lampertheim, 1999.

25 Plg. straipsniø ciklà: Truska L. Pasimokyti galimatik ið kritiðkai suvoktos istorijos // Kultûros barai. 2002,Nr. 1–4.

26 Truska L. Kas traukë á Rusijos glëbá? GeopolitinëLietuvos orientacija 1918–1940 metais // Darbai ir die-nos, t. 30: Lietuva diplomatijos kuluaruose, p. 45.

158

tá, okupacijà, aneksijà, sovietizacijà. Taèiau vien-tiso ir teoriðkai brandaus mokslinio veikalo apiesovietø atliktà daugiaaukðtæ Lietuvos ir Baltijosðaliø likvidavimo operacijà nematyti. Uþtat ne-trûksta tos epochos pavaizdavimø meninëmispriemonëmis: antai 2006 m. pavasará á eterá bu-vo paleistas efektingas Graþinos Sviderskytës irArvydo Anuðausko dokumentinis filmas su ins-cenizacijomis „Ðimtas paskutiniø valandø“, o ru-dená Alfonsas Eidintas iðleido didþiulá, bet ny-kø romanà „Ieðkok Maskvos sfinkso“. Kaip to-kià keistà situacijà paaiðkinti: gal ðia tematikaistorikai disponuoja pernelyg dideliu kiekiu þi-niø, dokumentø, pirminiø liudijimø, ir tokio per-tekliaus neatitinka pernelyg trumpas nuotolislaike? Kad ir kaip ten bûtø, taèiau 1956 m. pasi-rodþiusi tarptautinës teisës (taip pat ir sovieti-nës jos traktuotës) ðulo Boriso Meissnerio stu-dija27, atskleidþiantá platø diplomatiniø peripe-tijø ir politiniø ávykiø vaizdà, palydimà skrupu-lingo visø jo aspektø iðnagrinëjimo teisiniu po-þiûriu, iki ðiol lieka nepralenkta.

4. Sovietinis reþimas: represijos ir pa-siprieðinimas. Ðitokià tezæ apie ðiuolaikiniøkaro ir sovietinës okupacijos laikotarpio tyrimø„atsilikimà“ galima atremti kontrargumentu,kad netikslinga atskirti Lietuvos sovietizacijosistorijà nuo sovietmeèio Lietuvoje istorijos. To-kio skyrimo kaip tik ir atsisakyta didþiojoje so-vietmeèiui skirtoje kolektyvinëje sintezëje28. Ta-èiau ðis veikalas vargu ar laikytinas pavyzdineRusijos ir Lietuvos santykiø studija. Ið tikrøjøèia apraðomi ávykiai, pateikiamos procesø ap-þvalgos, ávairios istorijos, vaizdeliai ir rekonst-rukcijos ið to, kas 1940–1990 m. buvo ar vykoLietuvos teritorijoje. Bet pagrindinis veikëjas –sovietinë vadovybë, Maskva, centras – ðioje kny-

goje paprastai lieka neregimame antrame plane(Lopatos studijoje tokia prieiga buvo laimikis, oèia veikiau praradimas). Todël (nors tai ir para-doksalu) daug aiðkesná vaizdà apie sovietiniø or-ganø terorà prieð Lietuvos gyventojus susidary-sime skaitydami atskiras, netgi specializuotas stu-dijas29. Þinoma, mûsø temai ádomesni tie veika-lai, kurie ir sovietmeèiu gali iðskirti buvus duveikëjus, pavyzdþiui, sovietø valdþià ir KatalikøBaþnyèià30. Ji Lietuvoje liko vienintelë iki galonesusovietinta institucija, ir nors nebuvo sava-rankiðkas politinis subjektas, su katalikybe (iðdalies kaip su „burþuazinio nacionalizmo“ dva-sios palaikytoja) komunistai kovojo iki pat pa-baigos. Aiðkiausias ir autentiðkiausias Lietuvosreprezentantas ðiuo laikotarpiu buvo Lietuvosdiplomatinë tarnyba, iðlaikiusi Lietuvos valsty-bës tæstinumo tremtyje idëjà. Ji, kaip ir kiti poli-tiniai Lietuvos iðeivijos centrai, susilaukë „nu-ðvieèianèiø“ istoriniø tyrimø, taèiau sovietinë po-litika lietuviðkosios emigracijos atþvilgiu, – kasmûsø temai bûtø labai svarbu, – iðskyrus keletàstraipsniø, rimtesnio ávertinimo nesulaukë.

Apie ginkluotà pasiprieðinimà sovietø val-dþiai Lietuvoje 1944–1953 m. priraðyta ganadaug, taèiau daþnas tyrimas konceptualumu aráþvalgumu nusileidþia Juozo Lukðos-Dauman-to, Adolfo Ramanausko-Vanago ar Liongino Ba-liukevièiaus-Dzûko raðytiniams paliudijimams.To nepasakysi apie dar sovietiniais metais iðei-vijoje pasirodþiusià Kæstuèio Girniaus studijà31.Nors èia nepanaudoti neskelbti sovietiniø archy-vø dokumentai, teorinis pagrástumas, lyginama-

27 Meissner B. Die Sowjetunion, die baltische Staa-ten und das Völkerrecht. Köln, 1956.

28 Anuðauskas A. ir kt. Lietuva 1940–1990: okupuo-tos Lietuvos istorija. Vilnius, 2005.

29 Anuðauskas A. Lietuviø tautos sovietinis naikini-mas 1940–1958 metais. Vilnius, 1996; Anuðauskas A.,Truska L., Petravièiûtë I. Sovietinis saugumas Lietuvoje1940–1953 metais: MVD-MGB organizacinë struktû-ra, personalas ir veikla. Vilnius, 1999.

30 Streikus A. Sovietø valdþios antibaþnytinë politi-ka Lietuvoje 1945–1990 metais. Vilnius, 2002.

31 Girnius K. K. Partizanø kovos Lietuvoje. Chicago,1987.

159

sis istorinis karkasas, karo teisës iðmanymas iranalitiniai gebëjimai daro ðá veikalà sunkiai pra-lenkiama partizanø karo Lietuvoje istorija. Gir-niaus linijà deramai pratæsia, kad ir kaip bûtøkeista, „neprofesionaliø“ istorikø darbai: pa-vyzdþiui, Nijolës Gaðkaitës nuosekli ir aiðki ap-þvalga32 arba teisininko Bernardo Gailiaus po-leminë studija33, kurioje autorius ið tarptautinësteisës perspektyvos interpretuoja partizanø pa-siprieðinimà kaip Lietuvos karà su Sovietø Sà-junga. Bet kuriuo atveju ðiame pasiprieðinime arkare lengviau apèiuopti lietuviðkàjà pusæ, o ðtaisovietø pusë, su kuria kovojo partizanai ir kurisu jais kovojo kaip su „ginkluotu burþuaziniønacionalistø pogrindþiu“, ðiandieniuose tyrinë-jimuose Lietuvoje suvokiama pasklidai ir susi-laukia tik atskirø monografijø34.

5. Lietuvos valstybës atkûrimo ir SSRSsubyrëjimo laikotarpio istoriografijoje vyrau-ja „liudytojø atsiminimai“. Pavyzdþiui, Lietuvostapsmas politikos subjektu ir Rusijos stojimas /gráþimas á istorijos arenà SSRS sàskaita vaizdþiaiperteiktas Vytauto Landsbergio autobiografijo-je35. Kolektyvinæ kompiliacinæ grupës istorikøstudijà „Lietuvos suvereniteto atkûrimas“ geriauapskritai nutylëti, uþtat verta paminëti (dar vie-no) teisininko – Dainiaus Þalimo studijas, skir-tas Lietuvos valstybës atkûrimui36. Bene svar-biausià mûsø temai veikalà paraðë istorikas, ku-rá galima laikyti lietuviðkosios istoriografijos at-

stovu, nors jis nei Lietuvos pilietis, nei tyrinëjajos istorijà. 1995 m. angliðkai pasirodþiusios Al-fredo Ericho Senno knygos dëmesio centre atsi-dûrë konfliktas tarp SSKP ir Lietuvos37. Siuþetastoks: pagrindinis istorijos veikëjas – Sovietijà irpartijà personifikuojantis Gorbaèiovas – prade-da juodaisiais ir pralaimi, þaidimo viduryje pra-radæs iniciatyvà. Jis þaidþia nesàþiningai, ilgai-niui neprotingai, lemiamu momentu sulauþo tai-kias þaidimo taisykles. Vis dëlto Sennas Lietu-vos iðsilaisvinimo procesà pavaizdavo kaip ið es-mës priklausomà nuo gana atsitiktinio SSRS þlu-gimo. Kitokià perspektyvà savo magistro darbe„Lietuvos revoliucija“ pasiûlë jau visai ne Lietu-vos istoriografijos atstovas, austrø politologasFriedrichas Salzmannas38. Trijø pagrindiniø ap-raðomos istorijos veikëjø – Lietuvos, Sovietø Sà-jungos ir Jungtiniø Valstijø – derybas jis iðanali-zavo pasitelkdamas racionalaus pasirinkimo irþaidimo teorijas.

6. Rusijos ir Lietuvos santykiai po 1991 m.kur kas labiau domina politologus nei istorikus,taèiau keletà þodþiø verta pasakyti ir apie tai.Pagrindinës istorinës temos èia, be abejo, yra Ru-sijos kariuomenës iðvedimas ir su tuo susijusiosLietuvos ir Rusijos derybos39, taip pat Karaliau-èiaus srities problema. Gvildenant pastaràjà aið-kiai iðsiskiria Lopata, savo straipsniuose ir stu-dijoje „Ákaito anatomija“40 susitelkiantis á sri-ties geopolitinio kodo diagnostikà ir (re)kon-strukcijà.

32 Gaðkaitë N. Pasiprieðinimo istorija. 1944–1953metai. Vilnius, 1997, 22006.

33 Gailius B., op. cit. 34 Starkauskas J. Èekistinë kariuomenë Lietuvoje

(1944–1953). Vilnius, 1999; Starkauskas J. Stribai. Gin-kluotieji kolaborantai Lietuvoje partizaninio karo lai-kotarpiu (1944–1953). Vilnius, 2001.

35 Landsbergis V. Lûþis prie Baltijos. Politinë auto-biografija. Vilnius, 1997.

36 Þalimas D. Lietuvos Respublikos atkûrimas: pa-grindiniai klausimai pagal tarptautinæ teisæ. Vilnius, 1997.Þalimas D. Lietuvos Respublikos Nepriklausomybës at-kûrimo 1990 m. kovo 11 d. tarptautiniai teisiniai pa-grindai ir pasekmës. Vilnius, 2005.

37 Senn A. E. Gorbaèiovo nesëkmë Lietuvoje. Vil-nius, 1997.

38 Salzmann F. Die Litauische Revolution. Eine Ana-lyse der entscheidenden Verhandlungen im litauischenUnabhängigkeitsprozess. Diplomarbeit, Universität In-nsbruck, 2001. Dalinë prieiga prie darbo ávado: http://www.diplomarbeiten24.de/vorschau/4612.html

39 Stankevièiaus È. Derybos su Rusija dël kariuome-nës iðvedimo ið Lietuvos. Vilnius, 2002; Surgailis G. Ru-sijos kariuomenës iðvedimas. 1990–1993. Vilnius, 2005.

40 Lopata R. Ákaito anatomija. Kaliningrado jubilie-jaus byla. Vilnius, 2006.

160

Kaip tik su „geopolitinio kodo“ problemati-ka susijæs ir vienas brandus sintetinis veikalas41.Suprantama, èia daugiau svarstomos ir sveria-mos ateities, taip pat Lietuvos ir Rusijos santy-kiø perspektyvos, taigi ateities politikos „dary-mo“ motyvas knygoje iðplëtotas labiau nei pra-eities politikos paaiðkinimas. Kita vertus, Rusi-ja èia nëra pagrindinë veikëja, o Lietuva suvo-kiama kaip Baltijos ðaliø dalis. Ir vis dëlto ðiameveikale turbût nuosekliausiai ið visø lietuviø au-toriø tyrimø paþvelgiama á Rusijos ir Lietuvossantykius kaip viso XX a. problemà. Nors geois-torinë ir geopolitinë knygos ir skirtingu bûdubei nevienodu mastu aiðkina ir pasitelkia istori-næ „medþiagà“, ði studija gerai parodo, kaip grieþ-tà teoriná modelá galima pritaikyti tarpvalstybi-niø santykiø istorijai interpretuoti. Kita vertus,net ir aiðkiai nuo istorinio gilinimosi á Rusijos irLietuvos santykius atsiribojantis ir á (ateities)„politikos darymo“ perspektyvas susitelkiantisautorius neranda tinkamesnio abiejø valstybiøsantykiø apibûdinimo nei „diplomatinë apori-ja“42, taigi (protu) neiðsprendþiamas prieðtara-vimas...

Post Scriptum

Pabaigai – trys bendros pastabos apie Lietuvosir Rusijos santykiø XX a. lietuviðkosios istoriog-rafijos pamatines ribas, ðiandienes tendencijasir iððûkius.

1) Mûsø temos klausimais galima konstatuotimokslinës („akademinës“, „profesionalios“,„analitinës“, „kritinës“...) ir nemokslinës („pub-licistinës“, „mëgëjiðkos“, „meninës“, „politizuo-tos“...) istoriografijø konkurencijà, varþymàsi ar

net konfliktà. Prie pirmosios galëtume priskirtikliovimàsi kritiniu tyrimu (taigi metodiðkà ne-pasitikëjimà pirminiais, pirmiausia naratyviniaisðaltiniais), antrosios – rëmimàsi vienokia ar ki-tokia (at)mintimi (taigi principiná pasitikëjimàsavos ar svetimos patirties reprezentacijomis).Taèiau kadangi visà XX a. Lietuvos ir Rusijossantykiai (ir „tikrovës“ – ávykiø, situacijø, pro-cesø, ir „reprezentacijø“ – dokumentø, atminties,diskurso plotmëse) klostësi (pro-, anti-, post-)sovietiðkumo sàlygomis, tai metodinio grynumoar idealistinio principingumo siekiai raðant jøistorijà yra utopiniai. Tad ar „moksliniu“, ar „ne-moksliniu“ keliu pasuktø vieno ar kito klausi-mo tyrimas, já iðdëstant teks griebtis ir rekonst-rukcijos, ir konstrukcijos. Vaizduotë gali taptibet kurios krypties istoriografijos ir stiprybe, irsilpnybe priklausomai ne nuo „metodo“, o vei-kiau nuo tikslo, kuriam tarnauja: ar siekiamasuprasti praeitá ir nesibijoma tiesos, ar ieðkomapolitinës naudos ir stengiamasi sugniuþdyti da-bartinius prieðininkus. Lietuvos istoriografijojevis dëlto nusveria pirmasis tikslas, o kas vyrauja,pavyzdþiui, Rusijoje pasirodanèiuose istoriniuo-se veikaluose, neverta turbût në sakyti...

2) Pirmaisiais Nepriklausomybës metaisstipri ir ryðki diplomatinës politinës istorijos li-nija („Laurinavièiaus mokykla“) su laiku nuny-ko, – tai sàlygojo Rusijos uþsienio reikalø archy-vo uþsivërimas, naujø temø, madingø teorijø ið-kilimas, socialiniø mokslø prestiþo sustiprëji-mas humanitariniø sàskaita. Tam tikra prasmediplomatinæ linijà ið naujo brëþia geopolitinësistorijos interpretacijos linija, kurios laikosi, pa-vyzdþiui, tie patys Laurinavièius ar Lopata. Lie-ka abejotina, ar geoistorijos ir geopolitikos te-oriniai instrumentai yra tinkamiausi Lenino, Sta-lino ar Gorbaèiovo uþsienio politikai paaiðkin-ti, taèiau rimtas ðiuolaikiniø Rusijos ir Lietuvossantykiø interpretacijas be jø bûtø sunku net ási-vaizduoti. Kita mûsø temos istoriografijos ten-

41 Laurinavièius È., Motieka E, Statkus N. Baltijosvalstybiø geopolitikos bruoþai. XX amþius. Vilnius, 2005.

42 Vitkus G. Diplomatinë aporija: tarptautinë Lie-tuvos ir Rusijos santykiø normalizacijos perspektyva. Vil-nius, 2006.

161

dencija iðlieka nepakitusi visus 15 metø, kartutæsdama iðeivijos ir net prieðkario tradicijas – taitarpvalstybiniø santykiø tyrimas, iðryðkinant tei-siná aspektà: tarptautinë (+ humanitarinë ar bau-dþiamoji) teisë kaip istorinio supratimo rëmai;svarbiausi teisiniai dokumentai kaip konteksti-nio istorinio tyrinëjimo objektas; netgi teisinispraeities nusikaltimø ar neteisybës ávertinimasbuvo ir lieka ðiuolaikinës Lietuvos istoriografi-jos arsenale.

3) Su tuo pertekliniu neteisybës, netiesos irneteisëtumo likuèiu XX a. Rusijos ir Lietuvossantykiuose susijusi ir paskutinë pastaba. Neávy-kæs atviras ir tarptautinis teisinis ar bent morali-nis komunizmo epochos ávertinimas ne tik su-kelia sudëtingø politiniø ir sociopsichiniø43 pro-blemø, bet ir apsunkina istoriniø tyrimø pastan-gas geriau suprasti praeitá. Mat neadekvaèiai ty-rinëjimo objektà ir pagrindines sàvokas apsibrë-þæ istorikai, kalbëdami apie „istorinæ tikrovæ“,klaidþioja migloje. Nagrinëjant mûsø temà dëlto kyla bent pora rimtø problemø. Pirmoji susi-jusi su daugumos (ypaè „senoms nacijoms“ pri-klausanèiø, o tokios nacijos yra ne tik britai arprancûzai, bet ir lenkai, rusai bei lietuviai...) is-torikø mëgstama lengvabûdiðka istorizacija: mû-sø atveju sovietinë epocha Rusijos istorijoje su-prantama kaip be pertrûkio tæsianti carinæ Ro-manovø epochà ir be pertrûkio tæsiama dabarti-nës demokratiðkai autoritarinës epochos. Todëlir kalbëdami apie sovietmetá Lietuvoje istorikairegi „eilinæ“ rusifikacijà, ir atsainiai konstatuoja„pavirðutinæ“ ideologizacijà. Ðitaip þiûrinthomo sovieticus, posovietinë sàmonë atrodo tikfikcija... Norint giliau ir adekvaèiau paþinti ðiàið tiesø unikalià epochà, vertëtø pasitelkti totali-

tarizmo konceptà (nebûtinai konkreèias teori-jas), kuris tyrinëjant bet kurá to laikotarpio as-pektà (miestø statymà, kovà su Baþnyèia, vaikøauklëjimà, paskyrimø á darbà praktikas) verstøiðlaikyti galvoje klausimà: o ko gi tuo buvo sie-kiama, kokie èia buvo komunistø tikslai? Sovie-tinio laikotarpio istorijà raðyti nemàstant – ne-perspektyvu, nes ta istorija buvo daroma „pagalplanà“, taigi su mintimi, daþnai – su nepakelia-mu jos pertekliumi... Antroji problema kalbantapie XX a. istorijà pirmiausia kyla ið „naciona-listinio prietaro“: Lietuvos istorija pernelyg leng-vai sutapatinama su lietuviø istorija. O kai at-spirties taðku pasirenkama pasyvi tauta, tai ir ne-áþvelgiama esminio skirtumo, koks „reþimas“ jàvaldo – savas ar svetimas, jei tas reþimas nëratautos „pasirinktas“ (populiarus pavyzdys – sme-toniðkø seimø ir Liaudies seimo paralelës). Kitavertus, màstoma taip: jei reþimas „svetimas“ (ru-siðkas), bet dauguma já vykdanèiøjø „savi“ (lie-tuviai), tai kodël turime „iðmesti“ sovietiná lai-kotarpá ið Lietuvos valstybës istorijos? Lietuvair „prie lenkø“, ir „prie caro“, ir „prie Smeto-nos“, ir „prie „Tarybø“, ir „prie Landsbergio“liekanti Lietuva, nes – lietuviðka. Toká màstymà,kalbant apie moderniosios Lietuvos istorijà, gal-bût teisingiausia vadinti nacionalkomunistiniu,nes jis (svetimøjø engiamà) tautà „apdovano-ja“ (iðnaudojamos) liaudies galiomis ir paskel-bia tikruoju istorijos herojumi – vietoj valsty-bës. Iðties, nacionalkomunizmas yra pagrindi-në dabartinës Rusijos politinë bëda, o Lietuvosji yra (tegu ir nebe didþiausia) istorijos suvoki-mo ir raðymo bëda. Ðios bëdos, kaip ir politi-nës tikrovës atveju, nepadës áveikti jokiosteorijos – nebent þmogaus (kaip zoon politikonir moralinio subjekto) laisvës pripaþinimas irgyvenamoje politinëje dabartyje, ir tiriamoje is-torinëje praeityje.

43 Þr. Gailienë D. (sud.). Sunkiø traumø psichologi-ja: politiniø represijø padariniai. Vilnius, 2004.

162

It is impossible to imagine the 20th century in thehistory of Russian and Lithuanian relations withoutthe “soviet power” brought on the bayonets of the RedArmy. Lithuania successfully fended off the bayonets’thrust in 1918–1919, however these bayonets subduedLithuania with insidiousness and constraint in 1940and by force and violence in 1945 but in 1991-1993these bayonets left Lithuania taking away the memoryof soviet power.

Thus, the historical research on the Russian Lithu-anian relations is in permanent difficulty and especiallybecause of memory, forgetfulness or even purposivehistorical policy. The situation of Lithuanian histo-riography considering the aspect of political and scien-tific freedom is obviously better than the one in Russiaalthough Lithuanian historians have not produces ma-ny substantial works on the 20th century interstaterelations. The most important works are devoted tothe state’s foundation and the interwar period. Scien-tific works by È. Laurinavièius, R. Lopata, A. Kaspa-ravièius, Z. Butkus and by other historians writtenduring the first decade of independence prove theexistence of a strong school of diplomatic historiog-raphy. During the last five years the trend of diploma-tic historiography has been gradually replaced with thefashion of geopolitical interpretations, which are partlyspread by former historians of diplomacy (È. Laurina-vièius, R. Lopata). Concentration on legal aspects of

Áteikta 2007-04-02Parengta skelbti 2007-05-04

RELATIONS BETWEEN RUSSIA AND LITHUANIA

IN THE CONTEMPORARY LITHUANIAN HISTORIOGRAPHY

Nerijus Ðepetys

S u m m a r y

the 20th century Lithuanian Russian relations could bedetermined as a constant tendency in Lithuanian his-toriography. This tendency is strengthened by the factthat communist era has never been legally or morallyevaluated on the international scale.

It should be pointed out that historical research onoccupation, repressions and anti-Soviet resistance sel-dom oversteps the factographic limits and it is difficultfor the authors working in this field to perceive their“material” through a prism of relations between twopolitical subjects (the USSR and Lithuania). Accor-ding to present historians it was only the Lithuaniannation that suffered all misfortunes or changes relatedto the soviet occupation. The concept of Lithuanianstate usually falls out of such historiography or appearsin a remote place (Lithuania in 1940–1990: history ofoccupied Lithuania).

The situation of historical research during the lasttwenty years on the Lithuanian Russian relations andespecially on the collapse of the USSR and liberationof Lithuania is the most dynamic and the most com-plicated at the same time.

The historiographical fashion for professional Lit-huanian historians is imposed by the memoirs of thepolitical figures of that time, overviews and analysis ofjournalists, lawyers and politologists, not to mentionthe works by foreign historians (A. E. Senn, F. Salz-mann, B. Christophe).

163

ISSN 1392–0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2007 19

Knygø lentynoje

Rec.: Streikus A. Diplomatas Stasys Antanas Baèkis. Vilnius: Lietuvosgyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007. 292 p.

„Ði knyga gimë ið sûnaus noro pagerbti Tëvoatminimà minint jo gimimo ðimtmetá“, – ðitaipáþanginá þodá pradeda knygos sumanytojas kar-dinolas Audrys Juozas Baèkis (5 p.). Pagal Lie-tuvoje ásikerojusius paproèius buvo galima tikë-tis, kad ið tokio sumanymo rasis kokia memo-rialinë panegirika, panoraminë gyvenimo ir dar-bø apþvalga ar tiesiog beletrizuota biografija To-mo Sakalausko stiliumi. Taèiau Jo Eminencijossumanymà ryþæsis ágyvendinti Arûnas Streikuspasuko ne plaèiai numintu jubiliejinio „atsiþy-mëjimo“ keliu, ir jo paraðyta knyga, pasak patiessumanytojo, „nëra áprasta biografija“ (ten pat).Patyrinëjimà, kuo gi ypatinga ði Stasio AntanoBaèkio (1906–1999) biografija, norisi pradëti nuokeliø subjektyviø pastabø, atidengianèiø iðanks-tinio supratimo ir lûkesèiø laukà, á kurá ákritorecenzuojamoji knyga, apsiëmus jà perskaityti.

Pirma, turiu pripaþinti, kad nelabai mëgstuskaityti akademines biografijas. Nebent tai bûtøvisiðkai neigiamø herojø biografijos (antai Le-nino ar Goebbelso). Motyvas èia gana banalus:kaip ir daugelis nerafinuoto meninio skonioþmoniø, mëgstu pasakojimus su laiminga pabai-ga. O biografo uþduotis ðiuo poþiûriu nelengva:jo pasakojimas vienaip ar kitaip turi baigtis su-lig apraðomo herojaus mirtimi. Þinia, visada ga-lima tikëtis, kad konkreèios biografijos herojui

galiausiai pavyko pasiekti geresnájá pasaulá, ta-èiau apie já biografai (laimei) paprastai nelabaituri kà pasakyti... Taip pat neretai nutinka, kadþmogus á gyvenimo pabaigà ágyja daugiau iðmin-ties, ir ðia prasme bûtø ámanoma pavaizduoti jogyvenimà kylanèia kreive, taèiau biografas daþ-niausiai negali vaikytis iðminties, kuri nepasi-reiðkia vienokia ar kitokia (tegu ir intelektine)veikla, o daugelio biografijø veikëjø veiklumas ágyvenimo saulëlydá sumaþëja, tad ir minëtoji ið-mintis lieka biografo „nepagauta“. Vienaip arkitaip, daugelis biografijø uþsibaigia minorinegaida, tam tikru „laisvuoju kritimu“, kuris nere-tai stabdomas dirbtinëmis meninëmis priemo-nëmis. Tik labai retam biografui (pvz., tradici-nio ðventøjø vitae þanro sekëjui) pavyksta „geroþmogaus“ gyvenimo pabaigà pavaizduoti kaip jokulminacijà, o mirtá – kaip lauktà „laimingà“pabaigà. Ir netgi literatûrinës sëkmës atveju nëragarantijos, kad tokios pabaigos laimingumas busakivaizdus tûlam skaitytojui. Kas kita, jei raðoma„blogio genijaus“ biografija: èia mirtis daþnaireiðkia piktø këslø ar klastingø sumanymø galà,todël minëtasis nerafinuoto meninio skonio skai-tytojas á pabaigà atsipuèia, kad pagaliau tam niek-ðui atëjo galas: tokios biografijos pabaiga èia (ne-labai priklausomai nuo biografo talento) papras-tai suvokiama kaip laiminga.

164

Antra, nesu ásitikinæs, kad biografija yra la-bai perspektyvus bûdas uþèiuopti „istorinæ tik-rovæ“. Vienas dalykas, kai kà nors visuomeniðkaireikðmingo savo gyvenime nuveikæs þmogus pa-raðo memuarus ar autobiografijà. Tokià literatû-rà daþnai ir smagu, ir pravartu skaityti, nes jojesusiduriame ir su konkreèiose situacijoje atsidû-rusiu, sprendusiu, veikusiu ar palûþusiu asme-niu, – taigi su istoriðka patirtimi, ir su tø patirèiøinterpretavimu, sutvarkymu ið saugaus laiko irdaþnai erdvës nuotolio, – taigi su istorine reflek-sija. Taèiau visai kitas dalykas, kai kà nors visuo-meniðkai reikðmingo nuveikusià asmenybæ imasibiografiðkai apraðyti mokslininkas. Jo tyrinëji-mø, rekonstrukcijø ir literatûrinio triûso rezul-tatai daþnai bûna arba tokios asmenybës (gali-mos) autobiografijos parodija (jei labai stengia-masi ásijausti á biografijos objekto istoriðkas pa-tirtis, pasakoti tarsi „jo lûpomis“, rodyti ávykius„jo akimis“), arba galimø (memuarø) prieðingy-bë (objektyvuotas, negyvas „istorinio veikëjo“ pa-veikslas, tinkamas nebent saugoti muziejuje).Kurio nors ið ðiø nukrypimø (jei kalbame ne apiekûrëjø, o apie veikëjø biografijas) pavykstaiðvengti itin retai, – nebent biografas bûtø tikrasþanro virtuozas arba buvæs artimas biografijosobjektui (nepalikusiam jokio platesnio raðytiniopasakojimo apie save), lydëjæs já per jo gyvenimàir turintis galimybæ savo herojaus gyvenimà pa-vaizduoti ir ið „vidaus“, ir ið „iðorës“.

Ðioje vietoje atsigræþæ á lietuviðkàjà politinæbiografikà kaip pastarosios iðimties pavyzdá ga-lëtume nurodyti Antano Merkelio studijà apieprezidentà Antanà Smetonà1. Kitaip nei buvæsprezidento adjutantas Vaclovas Ðliogeris, Mer-kelis sugebëjo ir iðlaikyti saugø laiko atstumà, irsavarankiðkà reflektyvià pozicijà savo herojausatþvilgiu. Kitaip nei iðeivijoje Smetonos veiklà

„suneðiojæs“ Jonas Augustaitis ar jau mûsø lai-kais „mokslines kritines“ prezidento biografijasparaðæ Alfonsas Eidintas ar Liudas Truska, Mer-kelis pieðë gyvo istorinio veikëjo paveikslà, o neið anksto susikurto tipo politinæ karikatûrà (iðminëtø trijø gal maþiausiai karikatûriðkumo irschematizmo ir daugiausia pastangø „ásijausti“yra Eidinto knygoje). Palyginti su biografiniaisveikalais apie Lietuvos prezidentus, ministruspirmininkus ir kitus iðkilius visuomenininkus,Lietuvos diplomatø biografijø padëtis dar keb-lesnë: iðsamiai apraðyti Lietuvos valstybës atsto-vø profesinæ veiklà ir gyvenimà palankios sàly-gos susiklostë ið esmës tik po 1990-øjø – iðeivi-joje (kà ir kalbëti apie nepriklausomà prieðka-rio ar juolab sovietø Lietuvà) vieðai sklaidyti slap-tosios ir ið esmës aktualiosios politikos paslaptispaprastai neturëta nei intereso, nei galimybiø.Retos iðimtys – Petro Klimo ar Ernesto Galva-nausko politinës biografijos2 – tik patvirtina ðiàtaisyklæ, juolab kad minëtose knygose diploma-tinë jø herojø veiklos pusë biografams tikrai ne-buvo svarbiausia. Ir atkûrus Nepriklausomybæ,kai nelygstamai pagerëjo ir politinës, ir doku-mentinës tokiø biografijø raðymo sàlygos, didelikalnai èia nebuvo nuversti. Þinoma, buvo para-ðyta viena kita tikrai vertinga knyga apie pirmo-sios kartos Lietuvos diplomatus, antai AlfonsoEidinto apie Juozà Gabrá-Parðaitá3, Laimono Ta-pino apie Oskarà Milaðiø ar Jurgá Baltruðaitá4.Taèiau ðiuo atveju ir biografijø herojai buvo bu-væ ne vien „veikëjai“, bet ir „kûrëjai“, ir biogra-

1 Merkelis A. Antanas Smetona: jo visuomeninë, kul-tûrinë ir politinë veikla. New York: Amerikos liet. taut.s-ga, 1964.

2 Galva G. Ernestas Galvanauskas: politinë biogra-fija / Red. J. Toliuðis. Èikaga: Akad. Skautijos l-kla, 1982;Gerutis A. Petras Klimas: valstybininkas, diplomatas,istorikas, kankinys. Cleveland: Viltis, 1978.

3 Eidintas A. Slaptasis lietuviø diplomatas: istorinisdetektyvas. Vilnius: Valstybinës leidybos centras, 1992.

4 Tapinas L. Oskaras Milaðius, arba Septynios vienat-vës Paryþiuje. Kaunas: UAB „Dajalita“, 1999 (11993);Tas pats. Imk, klajokli, þibintà vilties: poeto ir diploma-to Jurgio Baltruðaièio gyvenimo kronika. Vilnius: Almalittera, 2000.

165

fai rinkosi beletrizuotà pasakojimo formà, irnuotolis laike buvo pakankamai saugus. Na, oapie kitus diplomatijos veikëjus ðiandieniai biog-rafai, kaip jau uþsiminta, arba sukurpia plonytesbiografines apybraiþas5, arba sulipdo nepakelia-mas faktografines plytas6, tad tokios biografijos„ðlubuoja“ arba akademine, arba literatûrine „ko-ja“. Jei kalbësime apie Lietuvos diplomatinëstarnybos (1940–1991, toliau – LDT) veikëjus,tai apybraiþos ið jø susilaukë Stasys Antanas Baè-kis7, o plytos – Bronius Kazys Balutis8. Kaip tikðiø knygø fone ryðkiausiai matyti, kuo gi „ne-áprasta“ recenzuojamoji knyga. Reikia paþymë-ti, kad ir Aldona Vasiliauskienë9, ir Juozas Ski-rius10 – patyræ biografai, tik ðtai nuo minëtøjø

þanro meistrø Eidinto ir Tapino jie skiriasi dviemsvarbiomis savybëmis: pirma, jø veikalai objek-tyviai stokoja literatûrinio polëkio, o tapomibiografiniai portretai – vaizdumo ir vientisumo,antra, ðie autoriai á savo biografiná triûsà þvelgianepaprastai rimtai (mokslinio darbo, jaunimoðvietimo, tarnavimo tautai prasmëmis). Tiesa,ðioje vietoje pabrëþtina, kad dr. Vasiliauskienësir prof. Skiriaus darbai neguldytini á vienà lenty-nëlæ. „Ðviesuliø“ nuðvietëja Vasiliauskienë daþ-niausiai nepretenduoja á akademiná svorá ir rim-tumà (paskutinë knyga apie mons. Gutauskà mo-nografija, matyt, pavadinta dël konjuntûriniø su-metimø), kaip antai: „ðis darbas – tik platesnëpaþintis su garbinga asmenybe 90-ojo jubiliejausproga, o ne dr. Stasio Baèkio diplomatinës veik-los analizë“11. Kita vertus, besistengdama „uþ-mesti þvilgsná“ á kuo daugiau „ðviesuliø“, ir dartaip, kad jiems skirtos knygos trûks plyð pasiro-dytø nustatyta proga12, istorikë, galima sakyti,tik terðia biografikos pasaulá antrarûðe produk-cija, pilna sistemingø dalykiniø ir techniniø klai-dø, ir taip prisideda prie þanro diskreditacijos, –jei tokio lygio biografijos vyrauja, tai kas imsisraðyti rimtà ir ádomià? Tad Vasiliauskienës te-legrafiðkai enciklopedinio ir pataikaujamai pa-

5 Pavyzdþiai: Bieliauskienë Z., Grigorjevienë V., Ly-senkienë B. (pareng.). Këdainiø kraðto Garbës pilietis –nepriklausomos Lietuvos uþsienio reikalø ministras, di-plomatas, vertëjas Juozas Urbðys. Këdainiai: Statyba,1996; Sasnauskas V., Venckûnienë A. Prelatas MykolasKrupavièius: gyvenimas ir veikla. Kaunas: Lietuvos þe-mës savininkø sàjunga, 2005.

6 Pavyzdys: Gaigalaitë A., Þeimantienë J. JuozasPurickis-Vygandas, Vilnius: UAB „Vilniaus knyga“, UAB„AMMJ“, 2004.

7 Vasiliauskienë A. Stasio Antano Baèkio gyvenimoir veiklos bruoþai. Vilnius: LKMA, 1996; apie Baèkioveiklà LDT þr. p. 30–78.

8 Skirius J. Lietuviø visuomenininkas ir diplomatasBronius Kazys Balutis (1880–1967): tëvynei paaukotasgyvenimas. Vilnius: Vaga, 2001; apie Baluèio veiklà LDTþr. p. 518–696.

9 Dr. Aldonos Vasiliauskienës specializacija – „Baþ-nyèios ðviesuliø“ jubiliejinë biografika, plg. jos knygas:Gyvenimas Dievui ir Lietuvai: daktaras prelatas JuozasPrunskis ðvenèia 65 metø kunigystës ir 90 metø amþiausjubiliejø. Utena: UAB „Utenos spaustuvë“, 1997; Vil-kaviðkio vyskupijos ganytojui 70. Marijampolë: Ardor,1996; Monsinjoras Jonas Juodelis: biografinë apybraiþa.Vilnius: Regnum fondas, Lietuviø katalikø mokslo aka-demijos Panevëþio skyrius, 2001; Monsinjoras Klemen-sas Gutauskas: monografija. Kaunas: Pasaulio lietuviøkultûros, mokslo ir ðvietimo centras, Kupiðkio rajonosavivaldybë, 2004.

10 Juozas Skirius, – ne tik diplomatø biografas, bet irJAV–Lietuvos santykiø istorikas, plg. jo knygas: Julius J.Bielskis (1891–1976): gyvenimas Amerikoje tarnaujantLietuvai. JAV lietuviø veikëjas ir diplomatas. Chicago:Lithuanian Research and Studies Center, 2004; Lietu-vos uþatlantës diplomatija 1918–1929 metais: santykiøsu JAV politiniai ir ekonominiai aspektai. Vilnius: [l. n.],

1995; Amerikos Lietuviø Tarybos veikla 1945–1948 me-tais: iðeivijos pastangos dël „Displaced Persons Act“ pri-ëmimo. Chicago: Lithuanian Research and Studies Cen-ter, 2001; U.S. Government Policy toward Lithuania1920–1922: Recognition of Lithuanian Independence.Chicago: Lithuanian Research and Studies Center, 2000.

11 Vasiliauskienë A. Stasio Antano Baèkio gyvenimoir veiklos bruoþai, p. 8.

12 Pavyzdys – knyga „Þvilgsnis á Juozà Girniø“ (Ute-na, 1995), parengta, pasak liudytojø, „per tris savai-tes“. Gindami autoræ nuo pikto recenzento kritikos(Augulis T. Þvilgsnis á „greitosiomis mestà þvilgsná“ //Naujasis Þidinys-Aidai, 1995, Nr. 10: In memoriamJuozas Girnius, p. 802–803), iðsunkusios jai „daug ne-pelnytø aðarø“, kun. Benediktas Urbonas ir kun. Kazi-mieras Girnius pripaþino, kad gerb. dr. Aldona Vasi-liauskienë skundësi laiko stoka ir „noru þûtbût pareng-ti tà knygà dr. Juozo Girniaus palaikø perlaidojimodienai“ (Replika á recenzijà // Naujasis Þidinys-Aidai.1996, Nr. 1–2, p. 87).

166

negiriðko stiliø miðiniu paraðytà apþvalgà apieStasá Baèká irgi bûtø galima ávertinti kaip „nuli-næ interpretacijà“, kurios „vienintelë paguoda irpozityvus rezultatas“13 bûtø tas, kad ji provoka-vo kà nors kada nors paraðyti rimtà knygà apiediplomatà, – taip galiausiai ir nutiko (plg. re-cenzuojamos knygos 8 p.). Juozo Skiriaus kaipbiografo rangas – nepalyginti aukðtesnis. Vasi-liauskienës biografijø rimtumà galima vadintipaminkliðkai konvejeriniu, o Skiriaus santyká susavo amatu geriausia nusakyti jo paties citata(rimtumà paryðkinantis kursyvas – mano):

Á tà [ðiuolaikinës Lietuvos istoriografijos –N. Ð.] kontekstà pamëginau ásiterpti ir að, uþsi-mojæs paraðyti B. K. Baluèio gyvenimo ir nu-veiktø darbø studijà. Taèiau darbas ëjosi ganalëtai, o ir pats neskubëjau, suprasdamas atsako-mybæ uþ bûsimà rezultatà. Kai kurios monografi-jos dalys atskirais straipsniais buvo spausdina-mos periodinëje spaudoje, norint pajausti skai-tytojø reakcijà. [...] Nûdiena rodo ir praktinæ ðiodarbo vertæ. [...] Prieðkario elito ir lietuviðko val-dininkijos darbo specifika, ministerijø ir depar-tamentø tàsa, etiketas bei manieros, nuosaikuspatriotizmas ir pasiaukojimas – tai tos vertybës,kuriø galima pasisemti ið praeities, prisitaikytisau ar tiesiog þinoti. Taèiau ið tiesø bûèiau netei-sus orientuodamas knygà tik á valdþios struktûras.Ði studija skiriama platiems visuomenës sluoks-niams, norint parodyti B. K. Balutá kaip lietuvið-kø vertybiø saugojimo, veiklumo ir idealizmo pa-vyzdá, kaip tautos ateities kelrodá, savotiðkà iðei-vijos lietuviðkumo þadintojo simbolá. B. K. Balu-èio biografinë studija – tai lyg ir vadovëlis mûsøtautieèiams, parodantis, koks turi bûti Lietuvos pat-riotas, mylintis savo Tëvynæ ne þodþiais, o dar-bais (11 p.).

Bûtø dar nieko, jei tokie uþmojai teliktø tuð-èia retorika, taèiau baisiausia, kad Skirius ir sten-gësi visus savo uþmojus, „suprasdamas atsako-mybæ“, ágyvendinti. Rezultatas – minëtoji nepa-keliama plyta, aprëpianti neátikëtinà gausybæ Ba-

luèio gyvenimo ir veiklos detaliø14. Kito þanroistoriniam veikalui tai nebûtinai kliûtis, taèiau(dar ir praktiniø ugdomøjø tikslø siekianèiai)biografinei studijai detaliø ir puslapiø gausa galirimtai sutrukdyti pavaizduoti vientisà ir átikina-mà istorinio veikëjo portretà. Vasiliauskienësapybraiþa minëtomis formaliomis priemonëmismaksimaliai atitolino nuo skaitytojø jubiliato as-menybæ, jà maksimaliai defragmentuodama, oðtai Skirius daþnai nupuola á kità, irgi aptartà,„autobiografijos parodijos“ pavojø. Antai kalbë-damas apie Baluèio veiklos LDT laikus, auto-rius stengësi perteikti bemaþ visus savo herojauspasisakymus, komentarus, reakcijas á principi-nius ir einamuosius lietuviðkojo diplomatinio irpolitinio gyvenimo ávykius. Taèiau tokios biog-rafo pastangos „ásijausti“ ið esmës reiðkia, kad iðsavo herojaus þodþiø jis beveik automatiðkai re-konstruoja jo mintis ir màstymà, taip tarsi vaiz-duodamas dalykø eigà ir padëtá „Baluèio aki-mis“. Tokia pretenzija – gal ir ne utopinë, taèiaudiplomato kasdienybëje jo þodþiai promemori-jose ir dalykiniuose laiðkuose ir jo „tikrosios“mintys bei poþiûriai tais paèiais klausimais la-bai daþnai, ðvelniai tariant, nesutapdavo, ir me-todiðka („ásijautimo“ ar „skepsio“) biografo nuo-stata èia yra menka pagalbininkë norint pavaiz-duoti, kaip þmogus „màstë ið tikrøjø“.

Kaip tik tokia nemetodiðka prieiga prie di-plomatinës Stasio A. Baèkio veiklos ir pasiþymiArûno Streikaus studija. Mano galva, jos auto-riui (paprastai) pavyksta iðvengti abiejø minëtø(pernelyg atitolinanèios objektyvacijos ir artimosavo áþvalgø ir herojaus minèiø sutapatinimo)pavojø, ir ið dalies dël to jo paraðyta biografija

13 Bûtent taip Tomas Augulis ir ávertino jos knygàapie Girniø (ten pat).

14 Toks pozityvizmas ir nûdien Lietuvoje labai ma-dingas, rimtiems istorikams raðant áþymiø valstybës irvisuomenës veikëjø biografijas: Ilgûnas G. Kazys Gri-nius. Vilnius: Pradai, 2000. 627 p.; Merkys V. MotiejusValanèius: tarp katalikiðkojo universalizmo ir tautiðku-mo. Vilnius: Mintis, 1999. 817 p.

167

„nëra áprasta“. Bet ne pirmiausia dël to, ir patsmetas dabar á recenzuojamàjà knygà paþvelgtiádëmiau.

Pats autorius savo uþmojus nusako lako-niðkai: „Apibendrinti turimas þinias apie jo veik-là, apþvelgti jo gyvenimo kelià ir pamëginti pa-teikti iðsamø ðio asmens portretà“ (8 p.). Tokiesiekiai visai tinka áprastai biografijai, taèiau, kaipnurodo jau pavadinimas, èia kalbama apie di-plomatà Baèká, taigi pagrindinis dëmesys turëjobûti sutelktas á profesinæ veiklà, o ne á gyvenimofaktus ir visuomeninæ raiðkà bei aplinkà. Nebû-tø tikslu sakyti, kad autorius puikiai iðsprendëðià dviejø uþmojø – tradicinës biografijos ir stu-dijos apie diplomatà – suderinimo problemà, betsvarbiausia, kad juos kaþkaip suderino, nes kny-ga iðëjo gana vientisa.

Ta proga – trumpa jos sàrangos apþvalga. Potrumpo áþanginio þodþio ir ávado rasime nedi-delæ dalá „Jaunystës idealø groþis“ (13–40 p.),kurioje keliais potëpiais nusakius „asmenybësbrandos laikotarpá“ kiek platëliau apsistojamaprie „pirmøjø þingsniø valstybës ir visuomenëstarnyboje“. Antroji dalis „Uþgrobtos valstybësatstovavimas ir kova dël jos iðlaisvinimo Pary-þiuje“ (40–132 p.) aprëpia dinamiðkiausià di-plomato veiklos dvideðimtmetá, ypaè skrupulin-gai gilinantis á jo santykius su ávairiomis politi-nëmis lietuviðkosios iðeivijos grupëmis ir á ry-ðius su okupuota ir besiprieðinanèia Lietuva(„Tarp VLIK’o, frontininkø ir „liberalø“, 48–101 p.). Treèiojoje dalyje „Per Vaðingtonà ir Pa-ryþiø – á Tëvynæ“ (133–212 p.) autorius kiekplatesniais potëpiais aptaria Stasio A. Baèkiovingiuotà kelià á Lietuvos diplomatijos ðefo pa-reigas, sudëtingas LDT finansavimo ir persona-lo atnaujinimo bëdas aðtuntojo ir devintojo de-ðimtmeèiø sandûroje, „kultûriniø ryðiø su krað-tu“ problemà, Baèkio akademinæ veiklà iðeivi-joje ir jo vieðàjà raiðkà Nepriklausomybæ atkû-rusioje Lietuvoje. Po trumpø reziumuojanèiø au-

toriaus pastabø skelbiamas pluoðtelis dokumen-tø (19 – daugiausia ið Lietuvos centrinio valsty-bës archyvo, asmeniniø Stasio Lozoraièio ir Sta-sio Baèkio archyvø, 216–266 p.), o baigiama ðigana gausiomis, kokybiðkomis nuotraukomisiliustruota knyga angliðka santrauka, iðsamia bib-liografija, literatûros sàraðu ir rodyklëmis.

Paþymëtina, kad minëtas santykinis knygosvientisumas neatrodo autoriaus pasiektas lengvai,be ypatingø pastangø. Áþanginiai vaizdeliai ið Baè-kio gimnazijos ir studijø metø ir baigiamoji pub-licistinë apþvalga apie eksdiplomato patyrimusir pasisakymus gyvenant Vilniuje atrodo truputádirbtinokai prikabinti prie pagrindinës pasakoji-mo linijos, o pasaþai apie jo, kaip ateitininko irkataliko mokslininko, visuomeninæ ir intelekti-næ veiklà (ypaè 24–34, 186–196 p.) savaime skai-tomi labai ádomiai, taèiau – kaip uþbaigtos studi-jëlës; bendrame knygos vaizde jie, kaip ir asmeni-nës biografijos faktai, atrodo tarsi inkliuzai. Ne-labai lengva nespecialistui skaityti ir ið konkreèiøkontekstø negailestingai „iðpeðiotø“ paskirø do-kumentø tekstus, – gal geriau bûtø buvæ paskelbtikoká maþesná, bet iðraiðkingesná ir vientisà doku-mentø blokelá? Uþtat pagrindinë knygos – oku-puotos valstybës diplomato laisvojoje iðeivijojeistorijos – siuþetinë linija iðvyniota beveik ne-priekaiðtingai tolygiai. Maþytë iðlyga èia susijusisu adresato klausimu. Per oficialø knygos prista-tymà Lietuvos katalikø mokslo akademijoje kal-bëjæ diplomato sûnûs ir istorikai kone unisonutvirtino, kad jie knygoje radæ nemaþai sau naujø,neþinotø dalykø. Ir tai nebuvo áprastas reveran-sas autoriui, nes knyga iðties atrodo labiau analiti-në, taigi orientuota á profesinæ bendruomenæ, o neá plaèiàjà auditorijà, kaip tai bûdinga „áprastoms“biografijoms. Manytina, kad toks ir buvo autoriausapsisprendimas, nes – kitaip nei „faktografiniø ply-tø“ gamintojai – jis aiðkiai suvokë, kad plëtojanttoká siuþetà ne literatûrinis vaizdumas, o istorinisakylumas yra stiprioji jo stiliaus pusë.

168

Tiesà sakant, dël vykusiai pasirinktos pasa-kojimo optikos ðià Arûno Streikaus knygà ir ga-lima laikyti pavyzdine lietuviðkosios politinësbiografijos kontekste. Kuo ta optika ypatinga?Pirmiausia jautrumu ávairioms konkreèioms is-torinëms ir net buitinëms situacijoms, kurioseper savo turiningà ávykiø ir átampø gyvenimà bu-vo atsidûræs (neoficialus) Lietuvos atstovas Pa-ryþiuje, vëliau pasiuntinybës patarëjas, reikaløpatikëtinis ir diplomatijos ðefas Vaðingtone. Tasjautrumas pasireiðkia autoriaus sugebëjimu pri-taikyti savo kalbëjimà prie „istorinës medþia-gos“: skaitydami knygà, vis regime stebintá, kal-bantá, sprendþiantá, veikiantá, reaguojantá, pata-riantá, tarpininkaujantá, laukiantá, puolamà ar pa-laikomà Stasá Antanà Baèká jo ávairiopuose san-tykiuose su kolegomis ið LDT, kitais lietuviø po-litiniais veikëjais. Ði situacinë optika tuo ir ypa-tinga, kad autorius nemëgino savo herojø „árë-minti“ baigtiniame praeities paveiksle ir nesië-më parodyti pasaulio to herojaus akimis, nepa-skandino jo ávykiø sraute ir neiðkëlë jo ðalia ávy-kiø kaip visaþinio stebëtojo. Jis tiesiog kaip kon-kreèios istorijos pasakotojas nuolat mëgino su-prasti pagrindiná tos istorijos veikëjà, – o supras-ti – reiðkia ne plaukti ávykiø ir tekstø pavirðiu-mi, bet nuolat gilintis á iðlikusius ðaltinius, juoseatsispindinèias situacijas. Tokio gilinimosi ypaèprireikia interpretuojant, pavyzdþiui, 1944–1953 m. Baèkio susiraðinëjimo su kolegomis di-plomatais ar paskirais iðeivijos politikais me-dþiagà, nuolat turint galvoje, kad tai, kas sako-ma, nebûtinai atitinka tai, kas manoma, o svar-biausia veikla vyksta be dideliø „tekstiniø paly-dø“. Ypaè vertingos ðia analitine prasme yra tosknygos vietos, kuriose autorius iðryðkina Baè-kio poþiûrio ir elgesio iðskirtinumà LDT irVLIK’o derybose dël Vykdomosios Tarybos irsusikirtimuose dël santykiø su kraðto rezisten-cija (dël poþiûrio á BDPS uþsienio delegatûrà,Jono Deksnio patikimumà, Baden Badeno susi-

tarimà). Visa tai verèia laikyti recenzuojamà kny-gà daugiau nei biografija, o kartu ir lietuviø iðei-vijos laisvajame pasaulyje politinio gyvenimo, ardar kitaip – lietuviø diplomatijos istorijos studi-ja. Tad pabaigai – keletas minèiø apie ArûnoStreikaus knygos vietà ðiuolaikinës iðeiviø pro-blematikos istoriografijos lauke15.

Ið karto reikia pripaþinti: iðeivijos istorijosraðymo Lietuvoje padëtis yra bloga, nepatenki-nama. Pabrëþiu, raðymo, o ne tyrinëjimo: paski-rø daugiau ar maþiau vertingø straipsniø, nagri-nëjanèiø atskiras lietuviø iðeivijos politinës isto-rijos problemas, netrûksta, nors absoliuti dau-guma jø (Lauryno Jonuðausko, Daivos Dapku-tës, Juozo Banionio, Dariaus Juodþio) ir paskelb-ta vieninteliame þurnale „Genocidas ir rezisten-cija“16. Taèiau kai ið paskirø straipsniø (savoruoþtu, pagamintø ið atskirø rengtø disertacijø„gabalø“) sulipdomos knygos, skaityti nelabaiyra kà. Netgi geriausioje ið trijø minëtø knygø –Lauryno Jonuðausko paraðytoje LDT istorijoje,kur visai gerai iðnagrinëta grupelë paskirø pro-blemø („Kybartø aktø“ recepcija, LDT finansa-vimas, diplomatinës krizës Paryþiuje, Vaðingto-ne ir Vatikane) – dideliame kiekyje puslapiø iðtikrøjø labai maþai kas pasakyta. Raðant naujau-

15 Tam laukui nuþymëti pasitelkime trejetà riboþen-kliø: Dapkutë D. Lietuviø iðeivijos liberaliosios srovësgenezë: politiniai – organizaciniai aspektai. 1945 m. –ðeðtojo deðimtmeèio pabaiga. Vilnius: Vaga, 2002; Ba-nionis D. Lietuvos laisvës byla Vakaruose (1975–1990):istorinë apþvalga. Vilnius: LGGRTC, 2002; Jonuðaus-kas L. Likimo vedami. Lietuvos diplomatinës tarnybosegzilyje veikla. 1940–199. Vilnius: LGGRTC, 2003.

16 O ðtai Kaune jau daugiau nei deðimtmetá veikiantisLietuviø iðeivijos institutas (ligi 2000 m. Iðeivijos studijøcentras) politinæ istorijà bemaþ ignoruoja. Ið visø jø dar-bø mûsø tema vertingiausi leidiniai ið Egzodo archyvoserijos: Antano Smetonos korespondencija 1940–1944 m. / Dapkutë D. (sud.). Kaunas: Vytauto Didþiojouniversiteto leidykla, 1999; T. 3. VLIK’as ir Lietuvosdiplomatinë tarnyba iðeivijoje. Berno ir Paryþiaus konfe-rencijø protokolai / Petraitytë A. (sud). Vilnius: Versusaureus, 2004.

169

siøjø laikø iðeivijos istorijà ðiandien, atrodo, vi-sos intelektinës pastangos sutelkiamos á svar-biausiø uþsibrëþtos temos ávykiø chronologijosrekonstravimà ir jø iðdëstymà, todël neatsitikti-nai vienos institucijos teminius rëmus pamëgi-næs perþengti Banionis (pirminis jo tikslas buvo„atskleisti kiekvienos ið pagrindiniø laisvosioslietuvijos organizacijø (ALT, VLIK’o, PLB) nuo-pelnus ginant laisvës bylà“, 15 p.) buvo privers-tas savo knygà pavadinti „istorine apþvalga“ –nieko geresnio uþ platø panoraminá þvilgsná, pa-virðutiniðkà slydimà ávykiø pavirðiumi, referuo-jant pirminiø ðaltiniø turiná, mûsø istorikai, re-gis, negali pasiûlyti.

Kodël taip nutinka? Be abejo, iðeivijos poli-tinë istorija buvo ne tik labai sudëtinga, daugias-luoksnë ir margaspalvë (LDT, VLIK, LAF, LRS,ALT, PLB etc., o kur dar partijos...), turtinga netik ávykiø ir átampø, bet ir ávairiø politiniø sro-viø atstovø teikiamø aktualiø ir ilgalaikiø tø ávy-kiø interpretacijø (sëkmingiausia jø AlgirdoJ. Greimo institucionalizuotas mitas apie lietu-viðkàjá politiná liberalizmà, kurio istorinë sche-ma tokia: LLKS – BDPS UP – LRS – Ðviesa –Santara – Santara–Ðviesa17). Tie vidiniai lietu-viø iðeivijos politiniø sroviø atstovø ginèai ir in-terpretacijø konfliktai buvo gana aukðto intelek-tinio lygio ir pagrásti konkreèios politinës vei-klos patirtimi bei brandþiu politiniu màstymu,o ðiuolaikiniai istorikai, besistengiantys raðytiistorijà apeidami tuos interpretacijø konfliktus,neretai stokoja abiejø minëtø savybiø, todël jiemsir telieka uþsiimti ávykiø, procesø ir jø dalyviønuomoniø rekonstrukcija. Bet koks mëginimaspaþvelgti giliau, pavyzdþiui, pasiaiðkinti Lietu-vos emigracinës vyriausybës nesukûrimo 1946–

17 Ðio mito tiesà savo darbe árodinëja Daiva Dapkutë,juo kaip „darbine hipoteze“, regis, remiasi ir kiti minëtoLietuviø iðeivijos instituto tyrinëtojai. Apie istoriná mitonepagrástumà þr. Girnius K. Þmogus, kuris pavargo, taipir netapæs herojumi // Naujasis Þidinys-Aidai. 1997,Nr. 7–10.

1947 m.18, apskritai LDT ir VLIK’o nesutari-mø19 prieþastis ar pasiaiðkinti vienø ar kitøsprendimø motyvus baigiasi nesëkme. Sakant tie-siai ðviesiai, ðiandien raðoma arba konkreèiosiðeivijos politinës srovës istorijos kronika, arba(nesàmoningai) pasiduodama kuriai nors tebe-gyvuojanèiai politinei tos istorijos interpretaci-jai: „diplomatinei“ (Jonuðauskas), „santarvinei“(Dapkutë), „bobelinei“ (Banionis). Ðiame lau-ke Arûno Streikaus knyga, nors ir neskiriantilabai daug dëmesio visuminiam lietuviðkosiosiðeivijos vidiniø politiniø kovø laukui, daþnaisugeba áveikti „partiðkumo“ barjerà. Þinoma, au-torius á daugelá ávykiø, sankirtø ir situacijø þiûri„probaèkiðkai“, taèiau, laimei, pats Baèkis „bu-vo vienas ið nedaugelio, kuris [...], sugebëjo vals-tybës interesus iðkelti ir iðlaikyti aukðèiau uþ as-meninius ar grupinius [...]. Prieð priimdamas bentkiek svarbesná sprendimà jis pirmiausia klaus-davo savæs, kiek tai bus naudinga valstybës inte-resams“ (213 p.). Taigi vienoje situacijoje Baè-kiui atrodæ teisinga paremti LDT ðefà dël pasi-naudojimo „Kybartø aktais“ (59 p.), kitoje – pa-brëþti Baden Badeno susitarimo, sustiprinusioVLIK’o pozicijà, reikðmæ (74 p.), treèioje – soli-darizuotis su ið VLIK’o pasitraukusiu LF(97 p.). Tai anaiptol nereiðkia, kad knygoje Baè-kis vaizduojamas it orakulas, visuomet numaty-davæs, kuri ið dël ko nors nesutarianèiø ðaliø esan-ti „valstybiðkesnë“. Tiesiog autorius, – kur kasreèiau nei kiti ðiuolaikiniai iðeivijos istorijos ty-rinëtojai taikantis diplomatø vs. politikø, katali-kø vs. liberalø ir kitus ásigalëjusius ðablonus, –mano asmeniná pasitikëjimà (Baèkio – Lukða)ar nepasitikëjimà (Baèkio – Greimu ir Raila),konkreèius ilgalaikius ryðius (Baèkio ir Brazai-èio) ir kitus þmogiðkus motyvus iðeivijos politi-niø „veiksniø“ tarpusavio santykiuose buvus ne

18 Jonuðauskas L. Likimo vedami, p. 181–182.19 Ten pat, p. 225.

170

maþiau svarbius nei ideologinës, pasaulëþiûri-nës ar partinës nuostatos ir principai. Ið ðitokiosvarpinës þvelgdamas á to meto iðeivijos politiniogyvenimo peripetijas, Streikus ástengë knygojenepamesti ið akiø ir svarbiausio visos laisvosioslietuvijos (o ne vien jo knygos herojaus) politi-nio siekio – Lietuvos valstybës. Atstovavimo jaitæstinumà ir tarptautiná sunaikinimo nepripaþi-nimà, iðlaikyti ir puoselëti jos iðlaisvinimo aratkûrimo viltis reiðkë màstyti valstybiðkai, ir la-

Nerijus Ðepetys

bai svarbu, kad autorius toká valstybiná màsty-mà suvokia kaip nuolatiná (daþniausiai tylø iráprastam istoriniam tyrinëjimui maþai pastebi-mà) didþiøjø politiniø iðeivijos debatø dël atsto-vavimo valstybei, santykio su kraðto rezistenci-ja, kultûriniø ryðiø su okupuotu kraðtu ir kt. pa-lydovà. Ðia prasme nepretenzinga Arûno Strei-kaus studija apie paskutiniojo LDT ðefo diplo-matinæ veiklà – pavyzdinis iðeivijos istorijos ðian-dienës istoriografijos veikalas.

171

ISSN 1392–0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2007 19

Mokslinis gyvenimas

TENSIONS OF EUROPE – TRANSNACIONALINËXX AMÞIAUS EUROPOS ISTORIJAPER TECHNOLOGIJOS ISTORIJOS PRIZMÆ

Skamba kaip dar vienas ambicingas mëginimasárëminti Europos istorijà ir rasti jos bendrà var-diklá? Ið tiesø toks ir yra mokslinio projekto Ten-sions of Europe (ToE)* (Europos átampos) tiks-las – ir ðá kartà bendro vardiklio paieðkoms pa-sitelkta technikos istorija – iki ðiol nepakanka-mai ávertintas, bet didþiulæ átakà moderniajai Eu-ropos kultûrai padaræs veiksnys. ToE ðiuo metuyra reikðminga platforma naujiems moksliniobendradarbiavimo projektams, tiriantiems tech-nologijø vaidmená Europos susiformavimui irraðantiems XX a. transnacionalinæ Europos is-torijà. Ðio tinklo veiklà koordinuoja Technolo-gijos istorijos fondas Eindhoveno technikos uni-versitete.

2006 m. geguþës pabaigoje Suomijoje, Lapen-rantos mieste ávyko antroji projekto konferenci-ja „Technology and Rethinking European Bor-ders“ (Technologija ir Europos ribø permàsty-mas). Jos programa, praneðimø turinys, aukðtasintelektualinis lygis ir neformali bendravimo at-mosfera nustebino ne vienà projekto „naujokà“ir kitø disciplinø atstovus. Visø pirma, techno-logijos istorija buvo traktuojama kaip neatski-riama platesnio (politinio, ekonominio ir socia-linio) konteksto, kuriame vyksta technologijø

raida ir panauda, dalis. Tiek praneðimuose, tiekapskrito stalo diskusijose maþiausiai buvo kal-bama apie materialiøjø technologijø tobulinimàar paèiø maðinø bei árengimø iðradimus. Kurkas daugiau dëmesio skirta bûtent technologi-niø iðradimø ir platesnio socialinio kontekstoryðiams, t. y. konceptualizuojama ir analizuoja-ma idëjø ir átakø apykaita tarp visuomenës irtechnologijos.

Plenarinëje sesijoje „Steps Toward a Techno-logical History of Twentieth-Century Europe“(Þingsniai link XX a. Europos technologijos isto-rijos) praneðëjai ir komentatoriai diskutavo es-miniu klausimu: kaip turëtø bûti raðoma XX a.Europos technologijos istorija? Kadangi trys pra-neðëjai pristatë labai skirtingas vizijas, verta pa-komentuoti kiekvienà jø atskirai.

Minesotos universiteto profesorius TomasMisa (beje, konferencijoje dalyvavo daug ávairiøJAV universitetø mokslininkø, kurie vaidinasvarbø vaidmená Europos istorijos studijose) pa-siûlë tradiciná Europos istorijos vadovëlio mo-delá, kuriame bûtø iðryðkintas technologijos vaid-muo. Pagrindinis tokio modelio tikslas bûtø pa-siekti kuo platesnæ ir ávairesnæ auditorijà – visøpirma akademiná jaunimà ir taip paskatinti tech-nologijos istorijos integravimà á vyraujanèià eko-nominæ ir politinæ istorijà, taip pat suvokti jàkaip svarbià ir neatsiejamà XX a. Europos isto-

* Plaèiau apie moksliná projektà þr. http://www.his-tech.nl/tensions/

172

rijos dalá. Vis dëlto auditorija atkreipë dëmesá,kad toks metodas rizikuoja ir vël pajungti tech-nologijos istorijà centriniams vyraujanèios eko-nominës ir politinës istorijos momentams.

Tokia rizika negàsdino kito praneðëjo –Trondheimo universiteto profesoriaus HåkonoWitho Anderseno – jo pasiûlytame modelyje kaiptik iðryðkinami bendrosios istorijos ir technolo-gijos istorijos susikirtimo taðkai. Mokslininkomanymu, XX a. Europos istorija turëtø bûti per-raðyta atkreipiant dëmesá á temas ir ávykius, ku-riuose bûtent technologija atliko lemiamà vaid-mená ir padarë átakà viso þemyno raidai. Ander-senas formuluoja ðeðias temas, kuriose ryðkiau-siai áþvelgiama technologijø átaka XX a. Euro-pos bendrybëms. Visø pirma, tai fabrikas, ku-riame susitelkë ávairiausios technologijø rûðysir vyko svarbiausi inovaciniai procesai. Á fabrikàatëjo inþinerija, laboratorijos, tyrimai, þaliavos,þmonës, kultûra, o ið jo iðëjo visi moderniosiosvisuomenës produktai nuo buitiniø prietaisø ikikaro maðinø, nuo dizaino idëjø iki ligoniniø, uni-versitetø ir kultûriniø industrijø perorganizavi-mo. Kita kertine tema tapo kelionës ir laisvasþmoniø mobilumas, nuo transportavimo á dar-bà iki masiniø atostogø industrijos. Baimës irkontrolës temà atspindi nesibaigianti XX a. þu-dymo ir gynybos maðinø pramonë bei ávairiau-sios masinio þudymo technologijos, uþtikrinan-èios reþimø egzistavimà. Dar vienas XX a. Eu-ropos simbolis – industrializuota gamta ir visostechnologinës svajonës apie pakeistas upiø va-gas ir gamtà, tarnaujanèià þmogui ir maðinai. Ti-këjimas mokslo paþanga ir tuo, kad jau tuoj la-boratorijoje bus iðrastas „vaistas nuo visko“ api-bûdina dar vienà Europos bendrybæ – medicinà.Visi ðie veiksniai paveikë ir XX a. Europos ðei-mà, kurià, regis, maþiausiai bûtø tikëtina nagri-nëti pasitelkus technologijos istorijà. Toks po-þiûris, apimantis ðeðias temas, be abejo, yra la-bai originalus ir viliojantis, taèiau konferencija

pagrástai iðkëlë jo trûkumus – visø pirma vienøtemø daliná sutapimà su kitomis ir nuosekliosperspektyvos nebuvimà.

Treèiasis praneðëjas – viso projekto idëjinisvadas, Eindhoveno technikos universiteto pro-fesorius Johanas Schotas – pristatë savo siekáperraðyti Europos istorijà kaip ið tiesø transna-cionalinæ, trimis lygiais atskleidþiant Europosintegracijà. Makrolygis atspindëtø „transnacio-nalinius infrastruktûrø kraðtovaizdþius“, mezo-lygiu bûtø nagrinëjami „transnacionaliniai in-frastruktûrø reþimai“, o mikrolygis atskleistø bû-dus, kaip ðios struktûros buvo sukonstruotos irveikë. Norëdamas pabrëþti technologijos istori-jos svarbà, Schotas ragino nesibaiminti techno-loginio determinizmo, bet labiau ásigilinti á tai,kas slypi uþ jo – o bûtent visuomenës formavi-mas technologinëmis priemonëmis.

Platø konferencijos poþiûrá demonstruojair tai, kad sesijose bei apskrito stalo diskusijosebuvo keliami ne tik pamatiniai istoriografijosklausimai, bet nagrinëjami ir platesni bendro-sios istorijos ir technologijø kaitos ryðiai. Daþ-nai klausta, kà mes laikome Europa? Ar tai tikgeografiniø ribø supratimas (tuomet kurios ða-lys jà sudaro: ar Rusija átrauktina á Europà; irjei taip, tai kokia Rusija ir kokia jos teritorija),ar tai kultûrinë bendrija (neturini bendros po-litinës sistemos), o gal tik ekonominë erdvë irbendra rinka, siejama su 1957 m. ásteigta Euro-pos Bendrija?

Taip pat daþnai pateikiamas klausimas bu-vo, ar pagrástai standartinæ Europos istorijos ver-sijà reikëtø laikyti ðaltojo karo iðkraipymø re-zultatu; ir jei taip, tai kokio dydþio tie iðkraipy-mai? Europos istorijos raðymo sunkumai, ypaèkylantys dël áproèio raðyti nacionalines istori-jas, pasiekë kulminacijà apskrito stalo diskusi-joje „Comparison and Beyond“ (Lyginamasismetodas ir ne tik), kurioje praneðëjai diskutavo,kaip turëtø bûti raðoma Europos istorija. Neat-

173

metant lyginamojo metodo pranaðumø, buvo pa-brëþta, kad transnacionalinë Europos istorija tu-rëtø ið esmës skirtis nuo dabartinës lyginamo-sios istorijos, paremtos nacionaliniø istorijø su-gretinimu. Bet kà tuomet gretinti ir kà lyginti?Net jei nacionaliniø istorijø palyginimai ir pui-kiai atskleidþia ðaliø skirtumus bei panaðumustarptautiniame kontekste, tai gali bûti tiesiog ne-tipiðki ir nebûdingi vediniai, priklausantys nuoindividualaus istoriko klausimø ir metodø. Vie-nas ið metodø bûtø nagrinëti tematines grupes –konkreèias technologijas ir þmones (gaminto-jus, vartotojus, politinius ir visuomenës veikë-jus) ir jø átakà visuomenei.

Be savo pagrindinio tikslo – suformuotitransnacionalinës Europos istorijos raðymo me-todiná pagrindà, konferencijos praneðimai buvoskirti technologijø, nepaisanèiø nei fiziniø, neipolitiniø sienø, klausimams. Daugelis pokarioEuropos ekonominës raidos tyrimø atskleidë tra-pias ðaltojo karo sienas, ypaè kalbant apie ener-getiniø resursø ir gamybiniø technologijø mai-nus tarp politiðkai prieðiðkø, taèiau uþkulisiuo-se ekonomiðkai draugiðkø reþimø.

Ðiø eiluèiø autorë dalyvavo apskritojo stalodiskusijoje „Industrial Development Across Na-tional Borders and its Influence on Identity“(Pramonës raida tarp valstybiø sienø ir jo átakaidentitetui), kurios dëmesio centre buvo pasie-nio regionø industrializacijos atvejai Rytø ir Vi-durio Europoje, t. y. didelio masto ekonominiø,politiniø bei socialiniø procesø átaka gyventojøtapatumui. Diskusijai buvo pristatyti tokie atve-jai kaip metalurgijos pramonës átaka abipus Slo-vakijos ir Vengrijos sienos po 1920 m., kai ðiau-rinë Vengrijos dalis atiteko naujai suformuotaiSlovakijos valstybei, taèiau metalo pramonë ið-liko vienijantis dabar jau skirtingø valstybiømiestus Koðicæ ir Miðkolcà veiksnys, arba pla-ninga Baltijos ðaliø industrializacija (ypaè átam-pø kupinas Liaudies ûkio tarybø laikotarpis

1957–1965) ir jos ambivalentiðki padariniai tiekðaliø ekonomikoms, tiek gyventojø tapatumui(ir demografiniams procesams). Buvo iðkelti netik politiniø ar nacionaliniø valstybiø sienø, betir organizaciniø ar net mentaliniø sienø (ribø)klausimai, pavyzdþiui, kas yra svarbiau pasienioregionø gyventojams, dirbantiems pramonëje –jø nacionalinis ar profesinis industrinis tapatu-mas? Ádomiø reakcijø sulaukta diskutuojant apieBaltijos ðalis – nors autorë aptarë Estijos, Latvi-jos ir Lietuvos specifikà, vis dëlto Europos moks-lininkas ir skaitytojas pageidauja jas matyti kaipintegralø regionà. Atsargiai vakarietis vertina irkolonistinës industrializacijos koncepcijà – gautapastabø, kad gal tai vis dëlto buvo imperialistinëpolitika, taèiau kuo ðios sàvokos skiriasi,neiðaiðkinta. Ne vienas diskutantas stambiø in-dustriniø technologiniø objektø statybà (visøpirma geriausiai þinomà Ignalinos atominës pa-vyzdá) vertino kaip neiðvengiamà ir adekvatø vi-sos Europos modernizacijos kontekste – taigine tik kaip politiná, bet ir kaip to laiko techno-kratinio màstymo padariná.

Kuo svarbus ir ar apskritai svarbus ToE pro-jektas Lietuvai? Visø pirma paaiðkëjo, kad Bal-tijos ðaliø istorija turi bûti nuolat pristatoma irapie jà diskutuojama europiniame kontekste.Nors yra reikðmingas kiekvienas bendradarbia-vimas kokybiðkame tarptautiniame mokslinia-me tinkle, mums pravartu bûtø praplësti tiek XXa. istorijos poþiûriø, tiek tyrimø ribas ir susirû-pinti ne tik politine bei kultûros, bet ir ekono-mikos bei technologijos istorija. Profesorius Li-bertas Klimka jau seniai atkreipë dëmesá, jog Lie-tuvoje menkai suvokiama, kad technika yra þmo-gaus kûrybos rezultatas, todël technika irgi yrakultûros dalis. Pasigendama ðio integralaus po-þiûrio ir mûsø akademinëje bendruomenëje. Tadiðsiverþti ið nuolatinio kritinio poþiûrio á tech-nikos ir industrializacijos istorijà kaip á kaþkàskirtingo ar atsieto nuo politiniø, socialiniø ir

174

ekonominiø procesø vietos mokslininkams yralabai naudinga.

Konferencija dar kartà atskleidë, kad ketini-mas paraðyti ið tiesø internacionalinæ ar trans-nacionalinæ istorijà – pranokstanèià nacionali-nius palyginimus – yra tiek pat problemiðkas kieksvarbus. Nepaisant metodologiniø sunkumø,ToE mokslininkø ir universitetø tinklo dalyviaiaktyviai dalyvauja moksliniame gyvenime: iðleis-ta ir parengta spaudai jau penkios knygos, de-

ðimtys straipsniø ir teminiø publikacijø moksli-niuose þurnaluose, suorganizuota pirmoji ir pa-skelbta antroji vasaros mokykla jauniesiemsmokslininkams ir doktorantams. ToE tinklomoksliniai projektai gavo paramà naujoje Euro-pos mokslo fondo (ESF) EUROCORES pro-gramoje InventingEurope, kurios tikslas – serijaEuropos (technologijos) istorijos knygø, prista-tanèiø naujas koncepcijas ir keièianèiø standar-tinës Europos istorijos versijà.

Marija Drëmaitë

175

ISSN 1392–0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2007 19

MASKVOJE DISKUTUOTAAPIE LIETUVOS METRIKÀ IR STATUTUS

Ab initio. „Geguþës 3 d. Jurgio Baltruðaièio lie-tuviø ir rusø bendradarbiavimo labdaros ir pa-ramos fondas 2007 metø premijà uþ ávairiapusæveiklà, artinant rusø ir lietuviø kultûras, paskyrëJuozui Budraièiui. Jo iniciatyva ákurti JurgioBaltruðaièio namai tapo Maskvos inteligentijostraukos centru“1. Ir ne tik.

Jau beveik deðimtmetá minëtuose namuoseprie Lietuvos Respublikos ambasados Maskvo-je puoselëjama graþi tradicija – nuo 1998 m. or-ganizuojamos tarptautinës mokslinës konferen-cijos. Lietuviai, rusai, baltarusiai, ukrainieèiai,lenkai ir kt. ðaliø tyrinëtojai èia minëjo pirmo-sios lietuviðkos knygos jubiliejø, Mindaugo ka-rûnavimo 750-metá, spaudos draudimo panai-kinimo ðimtàsias metines, diskutavo kitais Lie-tuvos Didþiosios Kunigaikðtystës (LDK) istori-jos, kultûros ir kalbos klausimais.

2006 m. lapkrièio 23–25 d. vyko ðeðtoji kon-ferencija „Lietuvos Metrika ir Lietuvos Statutaskaip baltistikos bei slavistikos tyrinëjimø ðalti-niai“, skirta Antrojo Lietuvos Statuto (1566 m.)priëmimo 440-osioms metinëms. Ðiuo renginiutaip pat pagerbtas 2006 m. rudená netikëtai Ana-pilin iðkeliavusio þymaus Ukrainos baltisto, vie-no ið minëtos konferencijos iniciatoriø, profe-soriaus Anatolijaus Nepokupno atminimas.

Dëmesys dviem svarbiausiems LDK istori-jos ðaltiniams, viena vertus, nulëmë konferenci-jos dalyviø geografijà – dominavo ukrainieèiø,lietuviø bei baltarusiø istorikai ir kalbininkai,jø gretas papildë keletas maskvieèiø kolegø irkonferencijos sveèiai ið Lenkijos bei Austrijos.Dþiugu, kad renginyje dalyvavo skirtingø kartøtyrëjai – ir tik pradëjæ savo moksliná kelià bûsi-mi ar jauni mokslø daktarai, ir jau pasiekæ moks-liniø aukðtumø habilituoti daktarai, profesoriai.Tiesa, maþokai dëmesio minëtai konferencijaiskyrë teisës istorikai ir archyvarai. Kita vertus,konferencijoje perskaitytø praneðimø temø ávai-rovë dar kartà paliudijo Lietuvos Metrikos (LM)ir Lietuvos statutø unikalumà ir svarbà LDK is-torijos tyrimams. O kai mûsø valstybës istori-niais ðaltiniais (tiesa, tik dël asmeniniø kontak-tø ir iniciatyvos ) pradedama domëtis kitose Eu-ropos ðalyse (Vokietijoje, Austrijoje), telieka ap-gailestauti, kad jø publikavimo reikðmës (kaip,beje, apskritai ðaltiniotyros svarbos) vis dar ne-supranta ir neávertina Lietuvos mokslo biuro-kratai.

Konferencijoje aptartos Lietuvos Metrikosbei statutø tyrimo ir publikavimo problemos(A. Dubonis, I. Valikonytë), minëtø ðaltiniø kal-bos ávardijimo ir jos statuso to meto valstybëjeklausimai (A. Gruða, V. Sveþinskij, T. Vlasova,M. Mozer). Daugiausia praneðëjø dëmesio su-laukë visuose trijuose statutuose (1529, 1566,1588 m.) uþfiksuotos teisinës normos ir jø ágy-vendinimas praktikoje ávairiuose daugiatautës ir

1 Literatûra ir menas. 2007, geguþës 3, p. 3. Beliekapriminti, kad Juozas Budraitis kaip Lietuvos kultûrosataðë Rusijos Federacijoje atstovauja mûsø ðaliai jau 11metø.

176

polikonfesinës LDK regionuose, atsispindintisturtingoje LM medþiagoje (A. Choroðkeviè,A. Zakðevski, A. Blanuca, D. Vaðèuk, L. Þereb-cova, V. Poliðèuk, L. Steponavièienë, V. Ðachba-zova, G. Vynogradov).

Kiti praneðëjai gvildeno ne maþiau ádomiasproblemas apie Treèiojo Lietuvos Statuto rengi-mo komisijà (A. Radoman), Lietuvos Metrikàkaip statistikos (V. Atamanenko), istorinës ge-ografijos (V. Menþinskij) ar LDK metraðèiø le-gendinës dalies vardyno ypatumus paaiðkinantá(K. Kirièenko) ðaltiná, apie Metrikoje iðsaugo-tus þuvusio Rygos arkivyskupijos archyvo frag-mentus (I. Ilarienë). Kolegos baltarusiai G. Go-lenèenko ir A. Dziarnoviè daugiau dëmesio sky-rë Metrikai kaip LDK kanceliarijos veiklos pro-duktui. Bene didþiausio konferencijos dalyviøsusidomëjimo sulaukë R. Ðmigelskytës-Stukie-nës praneðimas, supaþindinæs su dar menkai ty-rinëtu LM istorijos laikotarpiu (1792–1794 m.).

Nors kiek besidomintys LDK istorija ar mi-nëtais ðaltiniais su konferencijoje perskaitytaispraneðimais galës susipaþinti iðsamiau, kadangimedþiaga bus iðleista atskiru leidiniu.

Taèiau kai kuriuos konferencijos darbo mo-mentus norëtøsi pabrëþti jau dabar.

Lietuvos statutø tyrimo ir leidybos proble-moms skirtame I. Valikonytës praneðime benepirmà kartà vieðai prabilta ne tik apie kiekybi-nius, bet ir apie kokybinius statutø leidybos pos-linkius, iðryðkëjusius per pastaruosius 50 metøtiek Lietuvoje, tiek gretimose ðalyse. Beje, koky-bë ne visada dþiugina, o tuo labiau – tenkinamokslo visuomenës poreikius. Nors minëtu lai-kotarpiu Vilniaus universitetas buvo statutø (tiks-liau – Pirmojo) leidybos lyderis, pastaràjá de-ðimtmetá pastebimas didesnis susidomëjimas sta-tutais ir Ukrainoje. Odesos nacionalinës teisësakademijos mokslininkai ágyvendino paþiûrëtiáspûdingà projektà: iðspausdino visø trijø statu-tø tekstus originalo kalba ir jø vertimus á ukrai-

nieèiø kalbà2. Kadangi darbo ëmësi teisës isto-rikai, buvo galima tikëtis svaraus jø indëlio á tei-sinës terminijos aiðkinimà ir t. t. Ir, be abejo,ruseno viltis, kad pagaliau deramo dëmesio su-lauks leidþiant LDK ðaltinius „posûniu“ tapæsAntrasis Statutas. Taèiau viltys subliuðko. Tiekodesieèiai, tiek kolegos minskieèiai3 mokslineivisuomenei 2003 m. pasiûlë ið esmës perspaus-dintà vienà ir tà paèià XIX a. vidurio AntrojoStatuto publikacijà4, parengtà vieno nuoraðo pa-grindu (kai vien nuoraðø originalo kalba þino-ma daugiau kaip 30). Bûtent mokslinio AntrojoStatuto teksto poreiká labiausiai jauèiantys tyri-nëtojai konferencijos metu nepaliovë domëtis irvelionio V. Raudeliûno atliktais darbais, kuriuos,rodos, turëjo vainikuoti parengtas Antrojo Sta-tuto tekstas. Deja...

Dar viena problema, pastaràjá deðimtmetá ta-pusi daugiau dviðaliø (lietuviø ir baltarusiø beibaltarusiø ir ukrainieèiø) diskusijø objektu – taistatutø ir Metrikos kalbos ávardijimas ir jos sta-tusas to meto valstybiniame gyvenime.

Kur kas anksèiau prasidëjusios kalbos pava-dinimo paieðkos nebuvo vainikuotos tyrinëtojøsutarimu, todël turime visà „puokðtæ“ ðios kal-bos pavadinimø: lietuviø-rusø, LDK kanceliari-në slavø, rusø, rusënø, senoji ukrainieèiø, senojibaltarusiø. Pastarasis pavadinimas, ko gero, bu-vo priimtinas plaèiausiam tyrinëtojø ratui. PoNepriklausomybës atkûrimo lietuviø istoriog-

2 Ñòàòóòè Âåëèêîãî êíÿçiâñòâà Ëèòîâñüêîãî ó 3-õòîìàõ. Ò. I: Ñòàòóò Âåëèêîãî êíÿçiâñòâà Ëèòîâñüêîãî1529 ðîêó / çà ðåä. Ñ. Êiâàëîâà, Ï. Ìóçè÷åíêà,À. Ïàíüêîâà. Îäåñà, 2002; Ò. II: Ñòàòóò Âåëèêî-ãî êíÿçiâñòâà Ëèòîâñüêîãî 1566 ðîêó / çà ðåä.Ñ. Êiâàëîâà, Ï. Ìóçè÷åíêà, À. Ïàíüêîâà. Îäåñà, 2003;Ò. III: Ñòàòóò Âåëèêîãî êíÿçiâñòâà Ëèòîâñüêîãî 1588ðîêó / çà ðåä. Ñ. Êiâàëîâà, Ï. Ìóçè÷åíêà,À. Ïàíüêîâà. Êí. 1. Îäåñà, 2004; êí. 2, 2004.

3 Ñòàòóò Âÿëiêàãà êíÿñòâà ËiòîKñêàãà 1566 ãîäà /Ò. I. ÄîKíàð, Ó. Ì. Ñàòîëií, ß. À. Þõî. Ìiíñê, 2003.

4 Ñòàòóò Âåëèêîãî êíÿæåñòâà Ëèòîâñêîãî 1566 ãî-äà // Âðåìåííèê Èìïåðàòîðñêîãî ìîñêîâñêîãî îá-ùåñòâà èñòîðèè è äðåâíîñòåé ðîññèéñêèõ. Êí. 23.Ìîñêâà, 1855.

177

rafijoje, regis, buvo beprigijàs gudø kalbos pava-dinimas (ðitaip vadinami LDK sudëtyje buvusiøRusios þemiø gyventojai, ðitaip vadinama ir jøkalba). Taèiau pastaràjá deðimtmetá ásiþiebusi darviena diskusija apie ðios kalbos statusà to metovalstybës gyvenime tarsi ið naujo ákvëpë ir gin-èus dël kalbos pavadinimo5. Minëtoje konferen-cijoje savo nuomonæ apie Lietuvos Metrikos irstatutø kalbos fonetines, morfologines, leksikosypatybes iðdëstæ kalbininkai paliko daugiauklausimø nei atsakymø á juos. Ir abejonæ – ar

gali susitarti skirtingø ar tos paèios srities moks-lininkai, jei jiems kartkartëmis kojà pakiða tau-tinës ambicijos?

Ginèo dël minëtos kalbos statuso esmæ trum-pai galima apibrëþti taip – ar kalbà, kuria sura-ðyti statutai ir dalis Metrikos, galima vadinti vals-tybine kalba (ar tai ne pernelyg moderni sàvokaXVI a.?), ar tai oficialioji, ar tiesiog pagrindinëvalstybës kanceliarijos kalba (bent jau iki ATRsusidarymo). O gal tik LDK elito kalba?

Taigi diskusijos nesibaigia, kaip nesibaigia irdarbai, laukiantys Lietuvos Metrikos ir statutøbei kitø ðaltiniø kompleksø tyrëjø ir archeogra-fø. Nei kapitaliniai, nei maþesni istoriniai vei-kalai neatsiranda ið niekur, nes, anot ZenonoIvinskio, kurti galima tik remiantis ðaltiniais.

Lirija Steponavièienë

5 Iðsamiau þr.: Metriciana: Äàñëåäàâàííi i ìà-òýðûÿëû Ìåòðûêi Âÿëiêàãà Êíÿñòâà ËiòîKñêàãà.Ìiíñê, ò. I, 2001; ò. II, 2003; ò. III, 2004.

178

ISSN 1392–0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2007 19

„Lietuvos istorijos studijø“vyriausiojo redaktoriaus sukaktis

VYGINTUI BRONIUI PÐIBILSKIUI – 65-ERI

2006 m. lapkrièio 2 d. istorikui, mokslininkui,habilituotam istorijos daktarui, profesoriui, Vil-niaus universiteto Senato Pirmininkui Vygin-tui Broniui Pðibilskiui sukako 65 metai.

Sovietinio atðilimo paskutiniaisiais metais(1964) V. B. Pðibilskis baigë Vilniaus universi-teto Istorijos-filologijos fakulteto istorijos specia-lybæ ir pagal to meto tvarkà buvo paskirtas dirbtiBirþø rajono Papilio vidurinës mokyklos istori-jos mokytoju. Taèiau gabaus kûrybingo jaunuo-lio netenkino provincijos kaimo mokyklos ap-linka. Atidirbæs privalomà paskyrimo laikà,

1966 m. jis gráþta á sostinæ ir ásidarbina Respubli-kinio mokytojø tobulinimosi instituto Vaizdiniømokymo priemoniø rengimo kabineto vedëju.Ðioje darbovietëje V. B. Pðibilskis taip pat ilgaineuþsibuvo – 1967 m. sugráþo á senàjà Alma Ma-ter ir tolesnis jo gyvenimas jau 40 metø neatsieja-mas nuo Vilniaus universiteto. Pradëjæs savo veik-là universitete aspirantu jis perëjo visas moksli-ninko pedagogo pakopas nuo þemiausios iki aukð-èiausiøjø – habilituoto daktaro, profesoriaus, uni-versiteto Senato Pirmininko.

Aptariant jubiliato pedagoginæ veiklà, reikë-tø iðskirti jo kruopðtumà, darbðtumà, tvirtà ar-gumentacijà ir ypatingà tolerancijà studentams.Nors profesorius reiklus, jo paskaitos populia-rios ir gausiai lankomos studentø, kad ir kurbûtø skaitomos – Komunikacijos fakultete arTarptautiniø santykiø ir politikos mokslø insti-tute. Studentai laiko garbe iðklausyti profesoriausautorinius paskaitø kursus – Klasikinës politi-nës teorijos, Civilizacijø ir kultûros istorija, Lie-tuvos kultûros istorija ir kitus.

Profesoriaus moksliniø interesø ratas taip patlabai platus ir ávairus. Pradëjæs savo mokslinæveiklà ideologinëje Visuomenës mokslø kated-roje V. B. Pðibilskis rado tyrinëjimams niðà, arti-mà savo, kaip kultûrininko, prigimèiai. Tiek is-torijos mokslø kandidato, tiek tuometinio isto-rijos mokslø daktaro disertacijos buvo skirtospokario Lietuvos kultûros ir ðvietimo proble-moms analizuoti. Jos visapusiðkai buvo aptar-

179

tos ir apibendrintos 1987 m. apgintoje istorijosmokslø daktaro disertacijoje „Lietuvos TSR kul-tûros ir ðvietimo ástaigø veikla 1940–1970 me-tais“. Nepaisant tuometiniø trafaretiniø ideolo-giniø reikalavimø visuomenës mokslams,V. B. Pðibilskio moksliniai tyrinëjimai pasiþy-mëjo kruopðèiu medþiagos surinkimu, precizið-ku jos apdorojimu, pagrástomis iðvadomis.

Naujas V. B. Pðibilskio moksliniø tyrimø eta-pas prasidëjo atkûrus Lietuvos nepriklausomy-bæ, kai visuomenës mokslams Lietuvoje nebe-reikëjo taikytis prie ideologinës cenzûros. Pro-fesorius ir toliau tæsë kultûrologiná darbà. Jisaktyviai ásitraukë á Vilniaus universiteto istori-jos tyrinëjimà, yra vienas ið studijos „Vilniausuniversitetas 1579–1999 m.“ bendraautoriø.Vilniaus universiteto istorijos klausimaisV. B. Pðibilskis yra paskelbæs moksliniø straips-niø tiek ðalies, tiek uþsienio (JAV) spaudoje.1997 m. pasirodë V. B. Pðibilskio knyga Ið Lie-tuvos XX a. kultûros istorijos.

Profesorius gráþo prie jaunystës kûrybinësmeilës – þymiø XX a. Lietuvos asmenybiø gyve-nimo ir veiklos studijø. Dar sovietiniais metaisprofesorius V. B. Pðibilskis buvo paskelbæsstraipsniø apie teisininko ir istoriko profeso-riaus P. Pakarklio spausdintus darbus, paraðë ið-samø studijiná straipsná „Profesoriaus PoviloPakarklio gyvenimas ir veikla“ 1987 m. iðleis-tiems P. Pakarklio „Raðtams“, tyrinëjo knyg-neðio, literato, bibliotekininko K. Stikliaus gy-venimo bruoþus. Atsivërus naujoms tyrinëjimogalimybëms, jubiliatas paskelbë straipsniø apieþymius XX a. Lietuvos politikus – Mykolà Kru-pavièiø, Vladà Mironà, Felicijà Bortkevièienæ,mokslininkà teisininkà profesoriø Mykolà Rio-merá. Taèiau ilgainiui V. B. Pðibilskio dëmesyssusikoncentravo á tris iðkilias Lietuvos moksloir kultûros figûras – F. Bugailiðká, K. Pakðtà irM. K. Èiurlioná. Profesorius pirmasis ið Lietu-vos istorikø kultûrologø visapusiðkai aptarëF. Bugailiðkio indëlá á Lietuvos kultûriná paliki-

mà. Ðia tema paskelbë straipsniø þurnaluose Mû-sø kraðtas, Liaudies kultûra, almanache ÐiaurësLietuva. Jis yra knygos Feliksas Bugailiðkis. Gy-venimo vieðkeliais sudarytojas, atsakomasis re-daktorius ir plataus áþanginio straipsnio auto-rius. Itin daug dëmesio tyrinëtojas skyrë vienairyðkiausiø Lietuvos Respublikos asmenybiø,mokslininkui, pedagogui, ðvietëjui, publicistuiir visuomenës veikëjui Kaziui Pakðtui. Ðia temaV. B. Pðibilskis paskelbë mokslinius straipsniusmokslo darbø þurnaluose Lietuvos istorijos stu-dijos ir Politologija. Kruopðèiai surinkta medþia-ga apibendrinta V. B. Pðibilskio 2003 m.paraðytoje 409 p. monografijoje Kazys Pakðtastarp vizijos ir realybës. Penkiuose monografijosskyriuose iðsamiai nuðvieèiami pagrindiniaiK. Pakðto gyvenimo ir veiklos etapai nuo vai-kystës Utenos apskrityje iki politinio emigrantoJungtinëse Amerikos Valstijose. V. B. Pðibilskisplaèiai aptarë K. Pakðto, kaip profesionaliosiosgeografijos pradininko, vaidmená Lietuvoje, nu-ðvietë jo veiklà visuomeninëse katalikø organi-zacijose, atskleidë profesoriaus indëlá þadinanttautos gyvastingumà bei siekimà sujûrinti Lietu-và, aptarë jo utopinius projektus ákurti „atsargi-nes“ Lietuvas Amerikos ar Afrikos þemynuose.Ði monografija – akivaizdus profesoriausV. B. Pðibilskio pavyzdys jauniems tyrinëtojams,kaip reikia elgtis su istorines asmenybes lieèian-èia medþiaga. M. K. Èiurlioniui V. B. Pðibilskisskyrë keletà straipsniø kultûros ir mokslo leidi-niuose. 2006 m. jis sudarë iðsamø rinkiná Atsi-minimai apie M. K. Èiurlioná, kuriame sudëti me-nininkø, draugø, paþástamø ir ðeimos nariø pa-skelbti atsiminimai apie didájá Lietuvos kultû-ros klasikà. Ðiam rinkiniui V. B. Pðibilskis para-ðë ir ávadiná straipsná.

Nelieka nepaliesti profesoriaus plunksnosir laikini susitikimai su provincijos kultûra. Jau-nystëje porà metø dirbæs Papilio vidurinës mo-kyklos mokytoju, jau bûdamas Vilniaus univer-siteto profesoriumi, V. B. Pðibilskis 2002 m. su-

180

darë straipsniø rinkiná Papilio mokyklai 400 me-tø, kuriame iðspausdino ir savo straipsná Papi-lieèiø kultûros ir ðvietimo þidinys: XX a. pradþia –ketvirtojo deðimtmeèio pabaiga. Jis taip pat yrapaskelbæs straipsniø apie Ðiauliø apygardos Lie-tuvos meno ir mokslo centro veiklà naciø oku-pacijos metais, Antrojo pasaulinio karo pabëgë-liø likimo sprendimà ir kitas problemas. Ið visoprofesorius yra paskelbæs 4 monografijas, yra 4monografijø bendraautoris, jo paraðytø straips-niø skaièius artëja prie 100.

Kûrybingas ir produktyvus mokslinis darbasnetrukdo profesoriui visuomeniniame ir ypaèmoksliniame visuomeniniame gyvenime. Jis yraLietuvos mokslo tarybos socialiniø mokslø eks-pertas, UNESCO Lietuvos nacionalinio komite-to narys, Vilniaus universiteto mokslo, doktoran-tûros, habilitacijos komisijø narys, Istorijos, Tei-sës, Filosofijos, sociologijos, Informologijos, Kny-gotyros doktorantûros komiteto narys. 2006 m.V. B. Pðibilskis antrai kadencijai perrinktas Vil-niaus universiteto Senato pirmininku.

Prof. V. B. Pðibilskis aktyviai reiðkiasileidþiant mokslo darbus. Jis yra Vilniaus uni-versiteto mokslo darbø Lietuvos istorijos studi-jos atsakomasis redaktorius, Lietuvos naciona-linës M. Maþvydo bibliotekos tæstinio leidinioBibliotekininkystë redaktoriø kolegijos narys, tæs-tinio leidinio Fontes historiae UniversitatisVilnensis (Vilniaus universiteto istorijos ðalti-niai) sumanytojas, redakcinës kolegijos narys ko-ordinatorius, Politologijos þurnalo redakcinës ko-legijos konsultantas.

Plati visuomeninë veikla, be abejo, atima iðprofesoriaus V. B. Pðibilskio nemaþai brangauslaiko. Taèiau ir turëdamas toká krûvá jis toliauaktyviai dirba moksliná darbà, renka medþiagànaujai monografijai apie vienà þymiausiø Lietu-vos Respublikos mokslo ir kultûros veikëjà, bu-vusá Vytauto Didþiojo universiteto rektoriø My-kolà Birþiðkà. Palinkëkime prof. V. B. Pðibils-kiui geros sveikatos ir neiðsenkamos energijostolesniuose Lietuvos mokslo ir kultûros tyrinë-jimo baruose.

Mintautas Bloþë

181

ATMENA „LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJØ“ AUTORIAMS

1. Straipsniuose ir praneðimuose turi bûtimokslo darbams bûdingos dalys: a) ávadas, ku-riame nurodomas tyrimo tikslas, uþdaviniai, ob-jektas, metodas, problemos tyrimo bûklë (isto-riografija), ðaltiniai; b) gauti rezultatai, tyrimoapraðymas; c) iðvados; d) iðnaðos. Straipsnio da-lims gali bûti uþraðytos antraðtës ir paantraðtës.

2. Prie straipsniø ir praneðimø pridedamasantrauka anglø ar kita paplitusia uþsienio kal-ba. Straipsniai ir praneðimai gali bûti paraðytiuþsienio kalba. Tada pridedama santrauka netik anglø, bet ir lietuviø kalba.

3. Nuorodos á ðaltinius ir literatûrà áformi-namos pagal Lietuvoje pritaikytas tarptautinestaisykles (populiariai iðdëstyta mokomojojeknygelëje: Kastanauskaitë D. Bibliografinismokslo darbo apipavidalinimas: Mokomojipriemonë Komunikacijos fakulteto studentams.Vilnius: VU leidykla, 1998. 92 p.).

4. Visi straipsniai, praneðimai, apþvalgos,publikacijos recenzuojami anonimiðkai dviejørecenzentø. Raðiniø kalbà tvarko redaktorë.

5. Raðiniø tekstas pateikiamas popieriuje(1 egz. dviejø intervalø eilëtarpiu). Jei tekstasrinktas kompiuteriu, reikia pridëti ir diskelá.

6. Optimali áteikiamø rankraðèiø apimtis:straipsniø, praneðimø ir publikacijø – ne dau-giau kaip 1 autorinis lankas (40 000 spaudosþenklø), apþvalgø – 0,5 autorinio lanko, recen-zijø ir mokslinio gyvenimo apraðymø – 0,25 au-torinio lanko, kitø raðiniø – 0,1 autorinio lan-ko. Santraukos apimtis – 30–50 eiluèiø(áskaitant autoriaus vardà bei pavardæ ir antrað-tæ). Lentelës spausdinamos ant atskirø lapø.Straipsniuose, praneðimuose, apþvalgose auto-riaus vardas, pavardë ir duomenys apie autoriøraðomi prieð antraðtæ:

Pvz.:

Antanas AntanavièiusProfesorius habilituotas humanitariniø mokslødaktaras,Vilniaus universitetoFilosofijos katedraDidlaukio g. 47LT-08303 VilniusEl. paðtas: antanas.antanavicius@aula.vu.lt

Kituose raðiniuose vardas ir pavardë raðomipo teksto.

7. Diskelyje tekstas turi bûti parengtas Mic-rosoft Word (6.0 arba 7.0) teksto redaktoriumi,Times LT, Times New Roman, Baltic, rusiðkastekstas – Times RS ðriftu. Autoriø pavardës irinicialai iðnaðose ir literatûros sàraðuose spaus-dinami kursyvu.

8. Dël didesnës apimties raðiniø, taip pat dëliliustracijø reikia tartis su redaktoriø kolegija.

9. Straipsniuose ir praneðimuose po iðnaðø,o apþvalgose bei publikacijose po tekstu deði-nëje pusëje nurodoma teksto áteikimo redakto-riø kolegijai data, o kitoje eilutëje uþraðoma:Parengta skelbti.

10. Redaktoriø kolegija itin pageidauja recen-zijø bei mokslinio gyvenimo apraðymø.

11. Prie visø raðiniø ant atskiro lapo autoriaiprideda raðinio antraðtës vertimà á anglø, vokie-èiø, lenkø bei rusø kalbas.

Redakcijos adresas:Istorijos fakultetas, Vilniaus universitetas.Universiteto g. 7,LT-01122 VilniusEl. paðtas: janina.leoniene@if.vu.lt

„Lietuvos istorijos studijø“ ankstesnius tomusgalima ásigyti Istorijos fakulteto dekanate (be ant-kainio).

182

LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS 19

Mokslo darbai

Vyriausiasis redaktorius Vygintas Bronius Pðibilskis

Kalbos redaktorë Graþina Indriðiûnienë

Virðelio dailininkas Gediminas Markauskas

Iðleido Vilniaus universiteto leidyklaSpausdino Vilniaus universiteto leidyklos spaustuvëUniversiteto g. 1, LT-01122 VilniusEl. paðtas: info@leidykla.vu.lt

Kaina sutartinë