VILNIAVILNIAVILNIAVILNIAVILNIAUS US US US US UNIVERSITETO ÞURNALAS 1(6)/2007UNIVERSITETO ÞURNALAS 1(6)/2007UNIVERSITETO ÞURNALAS 1(6)/2007UNIVERSITETO ÞURNALAS 1(6)/2007UNIVERSITETO ÞURNALAS 1(6)/2007

ISISISISISSN 1822-0347SN 1822-0347SN 1822-0347SN 1822-0347SN 1822-0347

Prof. Gintautas TAMULAITISApðvieskim Nepalo kaimuspuslaidininkiniais ðviestukais

8

Prof. Danutë GAILIENËAr lietuviø tauta labaitraumuota?

16

Prof. Mykolas MICHELBERTASKaip puoðësi treèiojoamþiaus moterys

5

Turinys

ðiemet ilgai nesulaukæ sniego nutarë-me ekspertø paklausti, ar dar bus Lie-tuvoje þiema. Kartu su atsakymu, kaipsakoma, kai davë, tai ir drëbtelëjo... Poatviru dangum nebemiegosi þvaigþdelesskaièiuodamas, reikia stogo. O bûstokaina, kaip teigia prof. B. Galinienë,

pastaraisiais metais gerokai pakilo ir visdar kyla greièiau nei atlyginimai, o irbûstø paklausa smarkiai virðija pasiûlà.

Bet iðgyventi Lietuvoje turbût kol kaslengviau nei Nepalo kalnuose ar Sub-sacharinëje Afrikoje, kur, anot prof.G. Tamulaièio, moterims kasdien tenka5 kilometrus neðti á namus po 20 kilog-ramø malkø, nes ten nëra elektrinio ap-ðvietimo. Tad Lietuvos fizikai dalyvauja

projekte ENLIGHTEN ir kuria meto-dines priemones bei eksperimentinæárangà Nepalo Katmandu universitetostudentams, kad puslaidininkiniø ðvies-tukø ðviesa pasiektø kuo daugiau pla-netos gyventojø.

III amþiuje Lietuvos moterys puoðësigraþiais þalvariniais ir sidabriniais pa-puoðalais, þaliava jiems buvo veþama netið Romos imperijos provincijø, pasako-ja prof. M. Michelbertas. Ðiandienosmoterys siekia karjeros moksle ir vis darsusiduria su maskulinistiniu poþiûriu beidiskriminacija, teigia dr. D. Ðatkovskie-në, todël Lietuvoje dar neturim në vie-nos fizikës profesorës.

Sudëtinga XX a. Lietuvos istorija –50 metø okupacijos ir aneksijos – pali-ko ryðkius pëdsakus daugelio ðalies gy-ventojø sàmonëje. Prof. D. Gailienë áklausimà, ar lietuviø tauta labai trau-muota, atsako: „Taip, labai.“ Bet ir sun-kiausiais momentais nepalûþti padëda-vo dvasinës vertybës, tikëjimas Dievà.Tad sàþiningai ávertinæ savo praeitá ir da-bartá viltingai paþvelkime á ateitá – „Per-spektyvos“ ir „Naujienø“ rubrikos Justikrai tam ákvëps...

„Spectrum“ redakcija

NaujienosNaujienosNaujienosNaujienosNaujienos 2 2 2 2 2

perspektyvaperspektyvaperspektyvaperspektyvaperspektyva

Gydysimës Santariðkiø medicinos miestelyje 4

TTTTTyrinëjimaiyrinëjimaiyrinëjimaiyrinëjimaiyrinëjimai

Prof. Mykolas MICHELBERTASKaip puoðësi treèiojo amþiaus moterys 5

Prof. Gintautas TAMULAITISApðvieskim Nepalo kaimuspuslaidininkiniais ðviestukais 8

Prof. Birutë GALINIENËBûsto rinka Lietuvoje 12

Prof. Danutë GAILIENËAr lietuviø tauta labai traumuota? 16

Mieli skaitytojai,

Prof. Danutë GAILIENËAr lietuviø tauta labaitraumuota?

sveikatasveikatasveikatasveikatasveikata

Audiniø bankas – þingsnis vëþio iðgydymo link 20

þvilgsnisþvilgsnisþvilgsnisþvilgsnisþvilgsnis

Ona MACKONYTËKodël mokslininkëms vyrai sako:„Jûs protingos, bet...“ 22

ávertinimaiávertinimaiávertinimaiávertinimaiávertinimai

Nobelio premija – uþ moters protà 26

IT erdvëIT erdvëIT erdvëIT erdvëIT erdvë

Ona MACKONYTËKova su kompiuteriniais virusais – amþina 28

retos kalbosretos kalbosretos kalbosretos kalbosretos kalbos

Violeta DEVËNAITËJaponologija –viena populiariausiø specialybiø 30

parodaparodaparodaparodaparoda

Silvija STAKULIENËNeatskleista gydytojoVincento Smakausko gyvenimo pusë 32

paveldaspaveldaspaveldaspaveldaspaveldas

Vytautas GRICIUSÁraðas Konstantino Sirvydo þodyne –graþus draugystës ir lietuvybës pavyzdys 35

tai ádomutai ádomutai ádomutai ádomutai ádomu

10 mokslo hipoteziø.Kas tiesa, o kas – tik mitas? 36

alumnaialumnaialumnaialumnaialumnai

Geras tyrimas visada pigiaunei klaidingas sprendimas 38

atsako ekspertaiatsako ekspertaiatsako ekspertaiatsako ekspertaiatsako ekspertai 40 40 40 40 40

akademinës istorijosakademinës istorijosakademinës istorijosakademinës istorijosakademinës istorijos 41 41 41 41 41

naujos knygosnaujos knygosnaujos knygosnaujos knygosnaujos knygos 4242424242

SPECTRUMVilniaus universiteto þurnalas

2007 VASARISNr. 1 (6)

LeidëjasVilniaus universitetas,

Informacijos ir ryðiøsu visuomene skyrius

RedakcijaNijolë Bulotaitë

Liana BinkauskienëIndrë Dalia Klimkaitë

Ona MackonytëRimas Kudelis

Vida LapinskaitëEdita Kirlytë

FotografasVidas Naujikas

Dailininkas maketuotojasSkaidra Savickas

AdresasSPECTRUM,

Informacijos ir ryðiøsu visuomene skyrius,Vilniaus universitetas,

Universiteto g. 3,LT-01513 Vilnius

Tel. (8~5) 2687001,faks. (8~5) 2687096

Dël publikacijø ir reklamosþurnale kreiptis

el. paðtu spectrum@cr.vu.lt

Leidinys platinamas nemokamaiSpausdino UAB “Akritas”,

Geleþinio Vilko g. 2, Vilnius.

Tiraþas 1500 egz.ISSN 1822-0347

© VILNIAUS UNIVERSITETAS,2007

Platinant ðio leidinio informacijànuoroda á SPECTRUM bûtina

Violeta DEVËNAITËJaponologija –viena populiariausiøspecialybiø 30Audiniø bankas – þingsnis vëþio iðgydymo link

2020202020

Nobelio premija –uþ moters protà

26

mailto:spectrum@cr.vu.lt

2

naujienosá

v e

r t

i n

i m

a i Ðv. Kristoforo statulëlë – VU profesoriui

Ðv. Kristoforo statulële uþ nuopelnus mokslui pagerbtas Vil-niaus universiteto Teorinës fizikos katedros profesorius Kæs-tutis Pyragas.

K. Pyrago darbai áneðë apèiuopiamà indëlá á pasauliná mokslà.Ðio mokslininko sukurta chaoso valdymo teorija naudojamaávairiausiose mokslo srityse – ne tik fizikoje, bet ir matemati-koje, chemijoje, biologijoje, ekonomikoje. Per 15 metø, kaipasaulis þino „Pyrago chaoso valdymo metodà“ (Pyragas’ Cha-os Control Method), daktaras ávairiuose straipsniuose buvo ci-tuotas beveik 2000 kartø. Tai turbût didþiausias „citavimo in-deksas“ Lietuvoje, o bûtent ðis indeksas pripaþástamas patiki-miausiu tiksliøjø mokslø atstovø darbø naudingumo, jø átakospasaulinio mokslo progresui rodikliu.

2006 m. gruodþio 10 d. Nacionaliniamedramos teatre Kalbos vakare Vilniaus uni-versiteto profesorei, habilituotai daktareiReginai Koþeniauskienei áteikta FelicijosBortkevièienës premija uþ nuopelnus puo-selëjant lietuviø kalbà. Skulptorës DaliosMatulaitës sukurto kûrinio „Vyturys“ kopi-ja áteikiama uþ svarbius darbus kalbos ir kul-tûrinio paveldo srityje, ávertinant nominan-to labdaringus darbus lietuviø kalbos ir litu-anistinio paveldo puoselëjimui.

2006 m. gruodþio 21 d. Lietuvos Respub-likos Seime sveikatos apsaugos ministras irSeimo Sveikatos reikalø komiteto pirminin-kas áteikë VU Medicinos fakulteto prof. Ire-nai Balèiûnienei nusipelniusio Lietuvos svei-katos apsaugos darbuotojo Garbës þenklà.

Prestiþinio mokslo þurnalo „Science“ 2007metø sausio mënesio 19 d. numeryje publi-kuojamas straipsnis, kuriame pristatomasnugaros smegenø motoneuronø aktyvavimo

Ávertinti nuopelnailietuviø kalbai

Þurnale „Science“ – bendri Lietuvos ir Danijos mokslininkø atradimaimechanizmas. Straipsná paskelbë Vilniausuniversiteto Gamtosmokslø fakultetoBiochemijos ir bio-fizikos katedros do-centas dr. AidasAlaburda kartu sukolegomis ið Ko-penhagos universi-teto dr. Rune‘u W.Bergu ir prof. Jor-nu Hounsgaardu.

Nugaros smegenø motoneuronai yra neu-ronai, kuriø aktyvumas priverèia susitrauktiraumenis. Iki ðiol buvo manoma, kad nuga-ros smegenø motoneuronai yra sinapsiðkaiaktyvuojami tada, kai raumuo turi susitrauk-ti, bei sinapsiðkai slopinami, kai raumuo tu-ri bûti atsipalaidavæs. Remiantis gautais eks-perimentø rezultatais nustatyta, kad raume-niui susitraukiant já valdantys motoneuro-nai yra sinapsiðkai aktyvuojami ir slopinamivienu metu. Ðis atradimas verèia ið naujo ap-màstyti hipotezes, kuriomis bandoma aiðkin-ti nugaros smegenø neuronø tinklo organi-zavimà bei veikimà.

JAV Nacionalinis mokslø akademi-jos leidinys „PNAS“ (Proceedings ofthe National Academy of Sciences of theUnited States of America) spausdinalietuvio fiziko straipsná. Buvæs Vil-niaus universiteto auklëtinis ir dar-buotojas Darius Abramavièius kartusu keliais kolegomis ið uþsienio paskel-bë moksliná darbà apie dviejø dimen-sijø vibruojanèius optinius zondus,skirtus peptidø tyrinëjimams. Straips-

Profesorei Irenai Balèiûnieneiáteiktas nusipelniusio Lietuvossveikatos apsaugos darbuotojoGarbës þenklas

Lietuvio fiziko darbai –prestiþiðkiausiame moksliniame JAV leidinyje

ná „Two-dimensional vibrational op-tical probes for peptide fast folding in-vestigation“ galima perskaityti inter-netinëje leidinio versi joje adresu:http://www.eurekalert.org/pio/tipshe-etdoc.php/237/zpq4328.pdf.

1914 m. ásteigtas JAV mokslo popu-liarinimo leidinys, kurio mokslo spek-tras apima biologinius, fizikinius ir so-cialinius mokslus, pasirodo kiekvienàsavaitæ.

A. Þygavièiaus nuotr.

V. Naujiko nuotr.

3

Gruodþio 21 d. Kultûros ministerijojeMartyno Maþvydo premija uþ nuopelnusLietuvos valstybës kalbai, raðtijos istorijai irknygos menui áteikta VU Komunikacijos fa-kulteto dëstytojui doc. Arvydui Pacevièiui.

Lietuvos televizija jau treèià kartà apdo-vanojo Lietuvos ðviesuolius. Iðkilmingamekoncerte „Daugiau saulës, daugiau ðviesos“,vykusiame 2006 m. lapkrièio 26 dienà Kau-no muzikiniame teatre, 10 Lietuvos televi-zijos þvaigþdþiø apdovanojo 30 ðviesiausiøLietuvos þmoniø. Tarp jø buvo pagerbti irVilniaus universiteto darbuotojai – folkloroansamblio „Ratilio“ meno vadovë Zita Kel-mickaitë ir Fizikos fakulteto Teorinës fizi-kos katedros vedëjas prof. habil. dr. LeonasValkûnas.

Zitai Kelmickaitei, jau 35-erius metus tie-sianèiai kelià liaudies dainai festivalyje„Skamba skamba kankliai“; þiûrovø spren-dimu buvo áteikta Ðviesuolës statulëlë.

Diplomu „Uþ ðviesiausià mintá ir idëjà“buvo apdovanotas VU Fizikos fakulteto Te-orinës fizikos katedros vedëjas prof. habil.dr. Leonas Valkûnas. Taip ávertinti profeso-riaus darbai, atlikti kartu su mokslininkaisið Kalifornijos universiteto bei Lorenco na-cionalinës laboratorijos Berklyje. Tyrimaiaiðkina fotosintezës savireguliavimo mecha-nizmà. Jø rezultatai buvo paskelbti 2005 me-tø pradþioje prestiþiniame moksliniame þur-nale „Science“ ir plaèiai komentuojami in-ternete bei Lietuvos spaudoje.

Tarp Lietuvos ðviesuoliø –ir Universiteto þmonës

Kultûros ministerijosM. Maþvydo premija –doc. Arvydui Pacevièiui

2006 m gruodþio 6 d. VU Ekonomikos fa-kultete vyko studentø organizuojama rekla-mos ir marketingo paroda „Idëja 2006“. Ne-ginèijamais parodos lyderiais tapo VU Eko-nomikos fakulteto antro kurso studentø ko-manda „LVL-Tecnologies“, pristaèiusi rin-kai savo produktà – naujos kartos kompiu-terinæ pelæ „Pelina 3000“. Gaminys laimëjone tik pagrindiná parodos prizà „GrandPrix“, bet ir buvo nepralenkiamas „Geriau-sio produkto ir jo marketingo“, „Liaudiesbalso“ bei „Lauko reklamos“ nominacijo-se. Antroji vieta „Lauko reklamos“ nomi-nacijoje atiteko komandai „p.atrauklumas“.Geriausià vaizdo reklamà sukûrë komanda„Sketus“ su produktu „Skito“ – greitai ið-dþiûstanèiu skëèiu. „Geriausio stendo“ no-minacijà laimëjo originaliai prisistaèiusi „2PO 10“ komanda, pasiûliusi „Prielipà“ –daugkartiná skiriamàjá 70 km/val. þenklà, kli-juojamà ant automobilio. Aktualiausiu pri-

„Idëja 2006“ – neribotøgalimybiø pasaulis

paþintas komandos „Tix“ produktas – kny-ga, skirta vaikams, besimokantiems skaityti.

VU filologai ir informatikai ðiuo metuvykdo projektà „Baltnexus“, laimëjusá VMSfondo finansavimà pagal prioritetinæ kryptá„Tautinio identiteto iðsaugojimas globaliza-cijos sàlygomis“. Vykdomas projektas skir-tas ágyvendinti tarptautinæ lituanistikosmoksliniø tyrimø sklaidà pasitelkus moder-nias informacines technologijas. Modernio-mis informacinëmis technologijomis siekia-ma plëtoti humanitarinæ kultûrà – vienà iðsudedamøjø ðvietimo daliø: daryti jà priei-

„Baltnexus“ – lituanistikos moksliniø tyrimø sklaidai

Prof. L. Valkûnas

p r o j e k t a i

namesnæ ir atviresnæ ne tik LR pilieèiams,bet ir uþtikrinti ryðius su Vakarø kultûra, pa-dëti integruoti á bendrà kultûros erdvæ hu-manitarinës kultûros atstovus ið Vakarø, pe-rimant jø ágytà patirtá ir plëtojant bendrasnaujos kultûros formas. Sukûræ tinklà Lietu-vos baltistai ir lituanistai sutvirtins savo kaipmokslo lyderiø pozicijas tarptautiniame bal-tistikos kontekste, be to, jiems turëtø atsivertirealios ES struktûriniø fondø finansavimo ga-limybës.

VU ligoninës medikai pirmà kartà Lietuvoje atlikominimaliai invazinæ pilvo aortos iðsiplëtimo operacijà

VU ligoninës Santariðkiø kli-nikose 2007 m. sausio 11 d. pir-mà kartà Lietuvoje pilvo aortosiðsiplëtimas iðoperuotas minima-liai invaziniu bûdu. Ðià operacijàatliko VUL SK Kraujagysliø re-konstrukcinës ir endovaskulinëschirurgijos centro medikai dr.Gintaris Vilkevièius ir dr. Mari-jus Gutauskas bei Kardiologijosir angiologijos centro gydytojaiValdas Bilkis ir Nerijus Misionis,padedant profesoriui ið ItalijosRobertui Pacchioniui ið Manto-vo ligoninës.

Didájá prizà laimëjo kompiuterio pelë“Pelina 3000”

4

perspektyva

e tik Vilniuje, bet ir visame Ry-tø Lietuvos regione iki ðiol në-ra gydymo ástaigos, kur atvykæs

pacientas galëtø vienoje vietoje rasti rei-kalingas visø srièiø paslaugas: diagnos-tikà, tyrimus, gydymà, reabilitacijà. Áver-tinus tokio komplekso bûtinumà ir atsi-þvelgus á dabartinæ situacijà, akivaizdu,kad reikia pasinaudoti turima baze. Tadnuspræsta kurti Santariðkiø medicinosmiestelá, suvienijus visø èia jau esanèiøgydymo ástaigø ir planuojamø perkeltipadaliniø potencialà.

Dabar Santariðkiø teritorijoje veikiaðios gydymo ástaigos: VUL Santariðkiøklinikos, VU Onkologijos institutas, VUVaikø ligoninë, Valstybinis patologijoscentras. Á kuriamà SMM planuoja per-

GydysimësSantariðkiømedicinosmiestelyje

Netolimoje ateityje bus sukur-tas aukðèiausio lygio sveikatosprieþiûros paslaugas teikiantisuniversitetinës medicinoskompleksas – Santariðkiø me-dicinos miestelis (SMM). Vil-niaus miesto savivaldybë jaupatvirtino Santariðkiø medici-nos miestelio detaløjá planà.

sikelti Respublikinë tuberkuliozës ir in-fekciniø ligø universitetinë ligoninë, Vil-niaus universiteto Medicinos fakultetasbei ðio fakulteto studentø bendrabuèiai,Lietuvos medicinos biblioteka, Vilniausuniversiteto ligoninë Þalgirio klinika,Vilniaus universiteto Eksperimentinësir klinikinës medicinos institutas. Á SMMþada ásilieti ir èia jau esanèiø gydymoástaigø padaliniai, esantys kitose Vil-niaus miesto vietose. Jie turëtø ásikurtinaujuose, moderniuose, gydymo ástai-goms pritaikytuose pastatuose. Vienaspirmøjø pavyzdþiø – jau baigiamas sta-tyti VU Onkologijos instituto moksli-niam padaliniui skirtas pastatas.

Pagal numatytus planus gerokai iðsi-plës VU Vaikø ligoninë – po vienu sto-

gu naujame Pediatri joscentre ásikurtø ligoninës pa-daliniai ið Antakalnio irÞvëryno. Senasis Pediatri-jos centro pastatas bûtø re-konstruotas ir paverstasSantariðkiø medicinosmiestelio vieðbuèiu, kuria-me galës apsistoti ið toli-mesniø ðalies kampeliø at-vykæ pacientø artimieji. Pa-rengtas VU ligoninës San-tariðkiø klinikø Akuðerijosir chirurgijos korpuso pro-jektas – gimdyviø lauks erd-vios palatos, moderniosoperacinës. Þvëryne, Biru-tës gatvëje esanèiuose se-nuose pastatuose (jø susi-dëvëjimas – iki 70 proc.) ási-kûrusios Respublikinës tu-berkuliozës ir infekciniø li-

gø ligoninës padalinys taip pat persikelsá naujas patalpas Santariðkëse. Jau baig-tas dabar èia esanèio RTILUL pastatorekonstrukcijos projektas.

Ágyvendinus numatytà SMM plëtrosplanà, Vilnius turës modernø, ðiuolai-kiðkà universitetinës medicinos ástaigøtinklà, teikiantá aukðèiausio lygio visøprofiliø sveikatos prieþiûros paslaugassuaugusiems ir vaikams. Ðiame kom-plekse bus sudarytos patogios gydymo-si sàlygos pacientams, geros darbo sàly-gos ástaigø darbuotojams bei gerokai pa-tobulës mokymosi galimybës VU Me-dicinos fakulteto studentams, nes ðaliaásikûræs VU Medicinos fakultetas ga-rantuos glaudø medicinos mokslo irpraktikos ryðá.

Bûsimojo Santariðkiø medicinos miestelio schema

N

tyrinëjimai

5

Kaip puoðësitreèiojo amþiausmoterys

Daþnai ádomiausi ir svarbûs ar-cheologijos mokslui radiniaiaptinkami tada, kai maþiausiaito galima tikëtis. Taip atsitikoir nepaprastai karðtà 2006 m.liepà, Vilniaus universiteto ar-cheologams tyrinëjant Kurðiøkaimo (Tytuvënø seniûnija,Kelmës r.) pilkapyno likuèius.

Kaip puoðësitreèiojo amþiausmoterysLiepos 12-oji archeologamsbuvo laiminga

Minëtasis Þemaitijos pilkapynas archeolo-gams buvo þinomas jau XIX a. pabaigoje. Tuometu pilkapyje, vadinamame Milþinkapiais,dar buvo likæ keliolika sampilø. 1887 m. vie-nà pilkapá iðtyrë vienas pirmøjø lietuviø ar-cheologø Tadas Daugirdas. Jame buvo aptik-ta pavieniø I–IV m. e. amþiø daiktø. Dar ke-letà daiktø jis gavo ið vietiniø gyventojø. Ðiuometu radiniai saugomi Kauno Vytauto Di-dþiojo Karo muziejuje. Tarp radiniø yra ge-leþiniø darbo árankiø, ávairiø þalvariniø pa-puoðalø ir labai retas daiktas – sidabrinë la-bai profiliuota segë, patekusi ið Romos im-perijos Padunojës provincijø. Vëliau pilka-pynas buvo nuolat ardomas. Kai kuriø pilka-piø sampilai, iðëmus vainikø akmenis, buvo P. Repðio paminklinë lenta Lituanistikos centre

Prof. Mykolas MICHELBERTAS

6

tyrinëjimainuarti. XX a. pabaigoje buvo likæ vostrys pilkapiai. Apie 1996–1998 m. pil-kapyne „kasinëjo“ lobiø ieðkotojai, netnedideliu ekskavatoriumi dviejø pilka-piø sampiluose iðrausë didþiules duobes.

Nuo 2004 m. Kurðiø pilkapyno liku-èius tyrinëjo Archeologijos katedrosekspedicija. 2004–2005 m. buvo iðtirtidu minëti labai apardyti pilkapiai. Sam-pilø likuèiuose dar buvo aptikti septynisenojo geleþies amþiaus (I–IV a.) nede-gintø mirusiøjø kapai su ávairiomis áka-pëmis. Daugiausia atkasta vyrø kapø,kur rasta geleþies darbo árankiø (kirviø,peiliø), ginklø (ietigaliø), keletas papuo-ðalø (þalvarinë apyrankë, geleþinissmeigtukas). Mergaitës kape aptikti tikpapuoðalai – þalvarinë apyrankë, ávija,geleþinis smeigtukas. Pagal radiniusabiejø tirtø pilkapiø kapai datuojami IIIamþiumi.

2006 metø vasarà tyrinëtas paskutinis,treèias Kurðiø pilkapis, kuris atrodë ge-riausiai iðlikæs (1 nuotr.). Jo sampilo dy-dis buvo apie 10x11 m, aukðtis – 0,8–0,9 m.

Nuëmus velënà nuo sampilo pavir-ðiaus, kastuvais plonais sluoksneliais„skutamas“ pilkapio plotas. Jau 25–20cm gylyje aptikti pirmieji radiniai – þal-varinis cilindrëlis, greièiausiai priklau-sæs kaklo apvarai, ir iðjudinta ið vietosapirusi þmogaus kaukolë. Ðie radiniaimûsø nenudþiugino, nes jie rodë, jogsampilà jau kaþkas kasë. Taip keletà die-nø, studentiðka terminologija tariant,buvo „ariama“ be jokiø apèiuopiamø re-zultatø. Ir ðtai liepos 12-osios rytas. Sam-pilo vakariniame pakraðtyje subirbë me-talo detektorius. Kastuvai buvo padëti á

ðalá, á rankas imamos mentelës, ðepetë-liai. Valomas pirmasis radinys – þalvari-në apyrankë, ðalia jos kita, treèia... Taipper kelias valandas, keiksnojant karðtáir braukiant nuo akiø prakaità, buvo ati-dengtos moters kapo liekanos (2 nuotr.).

Mirusiosios griauèiai buvo sunykæ, ið-skyrus kelis dantis, smulkius kaukolëskaulø fragmentus, raktikaulius, kelis stu-buro slankstelius, rankø dilbiø kauløfragmentus, kelis rankø pirðtø kauliu-kus. Kaulai buvo iðlikæ dël to, kad buvoðalia metaliniø daiktø, kurie juos uþkon-servavo.

Nustebino nepaprastai gausios áka-pës. Ið viso kape buvo aptiktas 21 daik-tas, tarp jø 20 þalvariniø papuoðalø. Mi-rusiosios kaklà puoðë profiliuotø kabu-èiø ir karoliø apvara (1 pav.), dvi ant-kaklës kûginiais galais. Krûtinës srityjeaptikti net trys smeigtukai. Du vadina-mieji statinëliniai smeigtukai buvo su-jungti grandinële, kurios viduryje pritvir-tinti pusmënulio pavidalo kabuèiai. Tre-èias – ritinis smeigtukas – yra bene puoð-niausias (2 pav.). Jo galvutës kilpelëjeyra grandelë, prie jos pritvirtintas brank-telis, þemiau – trys grandinëlës, kuriosapaèioje sujungtos aþûriniais kabuèiais– skirstikliais. Visi smeigtukai yra uni-kalûs daiktai ne tik Lietuvos, bet ir visobaltø arealo archeologinëje medþiago-je. Ir dar vienas ðiek tiek netikëtas radi-nys – laiptelinë segë. Ir smeigtukai, irsegës buvo naudojami ne tik kaip pa-

puoðalai, – ðiais daiktais buvo susegamidrabuþiai. Matyt, trijø smeigtukø susegtidrabuþiams nepakako, buvo panaudo-ta dar ir segë. Greièiausiai smeigtukaisir sege buvo susegti moters drabuþiai.

Deja, apie drabuþius galima spræsti tikið nedideliø audiniø fragmentø, uþsikon-servavusiø po smeigtukais. Archeologi-jos katedros doktorantës Elvyros Peèe-liûnaitës, tyrinëjanèios archeologiniøaudiniø liekanas, nuomone, tai buvojuodos spalvos (greièiausiai daþyto) vil-nonio audinio liekanos.

Neáprastai gausiai buvo papuoðtos mi-rusiosios rankos. Ant abiejø rankø bu-vo net po ðeðias skirtingas, ávairiai or-namentuotas apyrankes (2 pav.). Tokiokiekio apyrankiø iki ðiol nebuvo aptiktanë viename Lietuvos ir viso baltø gen-èiø arealo senojo geleþies amþiaus mo-ters kape! Beje, ant vienos rankos buvoir juostinis uþdaras ornamentuotas þie-das.

Vienintelis darbo árankis, ádëtas á ðámoters kapà, buvo geleþinë yla su me-dinio kotelio liekanomis. Ylos dëjimasá kapà galëjo turëti ir kità prasmæ. Kar-tais á senovës kapus specialiai bûdavodedami smailûs daiktai, daiktai su aðt-riais aðmenimis, tikint, kad jie padës mi-rusiajam apsiginti nuo ávairiø piktøjødvasiø.

Pagal ákapiø kieká tai pats turtingiau-sias moters kapas didþiulëje Þemaitijos,Ðiaurës Lietuvos ir Pietø Latvijos pil-kapynø paplitimo teritorijoje, vienas iðpaèiø turtingiausiø kapø visame baltøgenèiø paplitimo areale. Ákapës rodo,kad jame buvo palaidota neeilinë mo-

1 nuotr. 2 nuotr.

Moters kape – gausiosir prabangios ákapës

7

1 pav.

teris. Be jokios abejonës, ðá kapà gali-ma skirti gentinës diduomenës atstovei.

Kapo kompleksas iðsiskiria ne tik sa-vo gausumu, bet ir kai kuriais unikaliaispapuoðalais. Suprantama, kad vargu arðiame kape palaidota moteris visus pa-puoðalus bûdama gyva neðiojo kartu.Matyt, tik laidotuvëms ji buvo aprengtagraþiausiais drabuþiais, á kapà sudëti josbrangiausi daiktai.

Kapo radiniai suteikia þiniøir apie madà

Anatomijos, histologijos ir antropo-logijos katedros darbuotojo medicinosdr. Arûno Bartkaus preliminariais mo-ters griauèiø tyrinëjimø duomenimis,Kurðiø III pilkapio kape buvo palaido-ta apie 20–25 m. amþiaus moteris.

Kapo chronologija didesniø abejoniønekelia. Pagal radiniø kompleksà(smeigtukø tipus, segæ, apyrankes) mi-rusioji èia buvo palaidota III a. pirmai-siais deðimtmeèiais.

Tenka tik apgailestauti, kad likusiamepilkapio plote kapø neaptikta – kaþkasjuos jau buvo suradæs. Vis dëlto ir ðisiðskirtinis kapas pasako labai daug apiebaltø genèiø moterø neðiosenà, papuo-ðalus, kartu ir apie vietiniø juvelyrø su-gebëjimus, jø meniná skoná. Kaip rodokape aptikti unikalûs daiktai, kai kuriepapuoðalai jau buvo gaminami pagal in-dividualø uþsakymà. Naujai pagamintiþalvariniai papuoðalai spindëjo auksospalva ir jø deriniai leido senojo gele-þies amþiaus moterims demonstruoti sa-vo skoná, madas ir turtà.

Galima spëti, kad Kurðiø pilkapyjebûta ir daugiau gentinës diduomenës at-stovø kapø. Apie tai kalba minëtoji ro-mëniðka sidabrinë segë, saugoma Kau-no Vytauto Didþiojo Karo muziejuje.

Galima pabrëþti dar vienà dalykà. IIa. antroji pusë – III a. buvo laikotarpis,kada baltø gentys intensyviausiai prekia-vo su Romos imperijos provincijomis,kada á mûsø kraðtà mainais uþ gintaràdidþiuliais kiekiais buvo áveþama spal-votøjø metalø þaliava. Ið jos èionykðèiaimeistrai gamino papuoðalus, kuriø for-mø ávairovæ diktavo ir vietinës – „bal-tiðkos“ mados.

2 pav.

8

Prof. Gintautas TAMULAITIS,

Kà atsakytumët, jei jûsø papraðy-tø iðvardyti didþiausias globalias

nûdienos problemas, susijusiassu energetika? Dauguma pami-

nëtø aplinkos tarðà, kuri katast-rofiðkai didëja sparèiau deginant

iðkastiná kurà (2004 metais be-veik 80% energijos pasaulyje bu-vo iðgauta deginant iðkastiná ku-

rà), ir auganèià daugelio ðaliøpriklausomybæ nuo naftos iðtek-liø, kuriø apie 75% yra sutelktaViduriniuosiuose Rytuose. Kaip

sakoma, savi marðkiniai – arèiaukûno, todël neretai uþmirðtame,

kad apie du milijardus Þemës gy-ventojø nuolatos kenèia dël kuro

trûkumo.

ALEX ZAHND nuotraukos

Apðvieskim Nepalo kaimus

puslaidininkiniaisðviestukais

tyrinëjimai

Iðgyventi Himalajuosesunku ir medþiams, ir

þmonëms

9

adangi energetika yra svarbiau-sias veiksnys, lemiantis gamybosiðsivystymà ir gyvenimo kokybæ,tad beveik treèdalis þmonijos yra

pasmerktas skurdui. Ypaè kenèia mo-terys. Joks lyèiø lygybës centras nelabaikà padës daugumai Subsacharinës Af-rikos kaimuose gyvenanèiø moterø, ku-rioms, be kitø darbø, kasdien vidutinið-kai tenka 5 km neðti á namus po 20 kgmalkø. Virð ketvirèio Þemës gyventojøneturi elektros apðvietimui, nors daugu-moje Afrikos ar besivystanèiø Azijos ða-liø apie 95% visos suvartojamos elek-tros energijos tenka apðvietimui (Euro-poje vidutiniðkai 15%, JAV – 20%). Ne-maþa dalis elektrinio apðvietimo netu-rinèiø þmoniø gyvena atokiose vietovë-se, kurias elektros tiekimo linijos pasiekstikrai negreitai. Kaip padëti ðiems þmo-nëms? Technines galimybes tokiai pa-galbai teikia naujosios technologijos. Vi-sø pirma – ðviestukinis apðvietimas.

K puslaidininkinës medþiagos, ið kuriosdarinys pagamintas. Praëjusio deðimt-meèio viduryje sukûrus mëlynus ðvies-tukus, ðiuo metu galima sakyti, kad pra-moniniu bûdu jau gaminami visø spal-vø ðviestukai. Jie naudojami ðviesofo-ruose (tuose, kurie yra gerokai ryðkes-ni, ilgaamþiðkesni, naudoja maþiau elek-tros energijos nei anksèiau naudoti ðvie-soforai su kaitrinëmis lemputëmis irspalvotais filtrais), taip pat naujø auto-mobiliø uþpakaliniuose þibintuose,ðvieslentëse (tokiose kaip ant Operos irbaleto teatro Vilniuje), architektûrinia-me apðvietime, mobiliøjø telefonø ek-ranams apðviesti (ðiuo metu tai didþiau-sia ðviestukø panaudojimo rinka) ir ki-tuose naujuose prietaisuose. Jau sukurtiir balti ðviestukai. Jø galia sparèiai au-ga, kaina dar sparèiau maþëja, todël la-bai realu, kad jie neilgai trukus pakeiskaitrines ir liuminescencines lempas,ðiuo metu naudojamas bendrajam ap-ðvietimui. Tik maþdaug 5% elektrosenergijos kaitrinëje lemputëje virstaðviesa, 95% virsta ðiluma. Ðviestukai –þymiai efektyvesnis ðviesos ðaltinis. Në-ra fizikiniø prieþasèiø, trukdanèiø ðvies-tukø naðumà padidinti iki 100%. Tech-nologinës problemos kol kas slopina to-ká optimizmà, taèiau 50% naðumas yrarealus tikslas. Mokslinëse laboratorijo-se jau sukurti balti ðviestukai, kuriø na-ðumas 40%, o þibintuvëlá su 20% naðu-mo baltu ðviestuku jau gali nusipirkti betkas (tai verta padaryti, nes ta pati bate-rija tarnaus apie 8 kartus ilgiau nei ana-logiðkame þibintuvëlyje su kaitrine lem-pute). Norint baltus ðviestukus panau-doti bendrajam apðvietimui, teks dar pa-gerinti kai kurias jø savybes. Viena ið to-kiø savybiø – spalvinë atgava. Ji paro-do, kaip „tikroviðkai“ suvokiamos daik-tø spalvos, apðvietus dirbtiniu ðviesosðaltiniu, lyginant su apðvietimu Saulës

ðviesa. Kol kas baltø ðviestukø spalvinëatgava yra nepakankama, kad juos bû-tø galima naudoti mûsø butuose ir ga-mybinëse patalpose, taèiau atokiuosekalnø kaimeliuose ðiuo metu pramoni-niu bûdu gaunami balti ðviestukai galitapti pakankamu (ir vieninteliu prieina-mu) elektriniu ðviesos ðaltiniu.

Idëja virto realybePo vieðnagës Tribhuvan universitete

Nepalo sostinëje Katmandu ðios idëjosádiegimo rimtai ëmësi Kalgario univer-siteto Kanadoje profesorius Dave Irvi-ne-Halliday. Jis inicijavo veiklà Ligt UpThe World („Apðvieskime pasaulá“). Ðiveikla – ne organizacija ir ne projektas.Tai savalaikë ir naudinga iniciatyva. Á ðiàveiklà jau ásitraukë daug organizacijø,mokslininkø, inþinieriø, ávykdyta daugprojektø, finansuotø ið labai ávairiø ðal-tiniø. Nuo programos vykdymo pradþios1997 metais ðviestukinis apðvietimasárengtas daugiau kaip 5000 namø Ne-pale, Afganistane, Ðri Lankoje, Peru, In-dijoje, Dominikos Respublikoje, Gva-temaloje, Filipinuose, Meksikoje. Dau-giau apie tai galima rasti internetinëjesvetainëje http://www.lutw.org/.

Patraukliausios ðviestukø savybës pa-naudojant juos atokiose vietovëse yra jødidelis efektyvumas, ilgaamþiðkumas irtai, kad jø maitinimui reikalingos þemos

Puslaidininkiniai ðviestukai –efektyvus ðviesos ðaltinis

Maþdaug 1993-iaisiais metais iðmok-ta gaminti efektyvius ir ilgaamþius më-lynus ðviestukus (puslaidininkinius ðvie-sos diodus). Ðviestukas – tai maþesnisnei smeigtuko galvutë darinys ið puslai-dininkiniø medþiagø. Tekant per ðvies-tukà elektros srovei, jis skleidþia ðviesà.Ðviestuko emituojamos ðviesos bangosilgis (tos ðviesos spalva) priklauso nuo

Tradicinë Nepalo kalnieèiø virtuvë

Ðviestukinës lemputësskaitymui pakanka

10

tyrinëjimai

átampos. Ádiegiant ðviestukiná apðvieti-mà atokiame kaime pakanka panaudo-ti gana maþos galios energijos ðaltinius:fotovoltinius elementus, Saulës energi-jà tiesiogiai verèianèius elektros ener-gija, vëjo sukamus elektros generatoriusar maþas hidroelektrines. Vidutinio dy-dþio kaimo ðviestukiniam elektrifikavi-mui pakanka maþutës, kokiø 200 W ga-lios hidroelektrinës (tokià galià vartojadvi áprastos kaitrinës lemputës).

Viena ið ðios veiklos nuostatø yraátraukti á jà mokslininkus, inþinierius, or-ganizatorius, gamybines firmas tose ða-lyse, kuriose ádiegiamas ðviestukinis ap-ðvietimas atokiuose kaimuose. O ðiamtikslui pasiekti yra labai svarbu specia-listø parengimas ðioje naujoje ir spar-èiai besivystanèioje technologijø srityje.Tikriausiai ðios aplinkybës ir paskatinoEuropos Sàjungos programos „Euro-pos–Azijos ryðys“ (Europe–Asia Link)vertintojus paskirti finansavimà projek-tui, kurá pasiûlëme kartu su Helsinkiotechnologijø universiteto profesore Li-isa Halonen ir Katmandu universitetoElektronikos fakulteto dekanu Bhupen-dra Chhetri. Mûsø trejø metø trukmësprojekto „Bazës mokomajam ir tiriama-jam tinklui tarp Europos ir Nepalo su-kûrimas inicijuojant bendradarbiavimàapðvietimo ir energetikos technologijødiegime“ (ENLIGHTEN) pagrindinistikslas – perduoti patirtá ðviestukø fizi-

kos ir jø taikymo praktikoje srityje Kat-mandu universiteto dëstytojams ir stu-dentams. Rengiame elektronines moky-mo priemones, organizuojame semina-rus, paskaitø ciklus, keièiamës informa-cija.

Pirmasis ðio projekto renginys ávyko2005 m. lapkritá Katmandu universite-te. Universitetas jaunas, vos prieð de-ðimtmetá ákurtas specialiai jam pastaty-tuose pastatuose ant vaizdingos kalvosapie 15 km nuo Katmandu. Universite-to struktûra, mokymo programos ir dar-bo organizavimas labai racionalûs, pa-rengti pagal uþsienio universitetø patir-tá, bet atsiþvelgiant á vietinæ specifikà.Beveik visi dëstytojai labai jauni, kai ku-rie studijavæ uþsienio universitetuose,kai kurie vos prieð metus baigæ Katman-du universitetà. Laboratorijose apara-tûros kol kas nëra daug, taèiau ji nauja,daþniausiai gaunama vykdant tarptau-tinius projektus. Mokslinë veikla dau-giausia ir nukreipta tomis kryptimis, ku-rias vystyti leidþia eksperimentinë bazë,taèiau visur labai jauèiasi orientacija átas mokslines problemas, kurios aktua-lios Nepalo ekonomikai. Nemaþa patir-ties jau sukaupta ir kaimo elektrifikaci-jos srityje. Universitete kuriamos maþosgalios hidroelektrinës, srovës konverto-riai, maþos vëjo jëgainës, surinkinëja-mos ðviestukinës lempos, tuose darbuo-se aktyviai dalyvauja studentai.

Mokslininkams tenkaspræsti ir maisto gamybosbei sveikatos problemas

Vykdydami ðá projektà ir mes daug koiðmokome. Ypaè ið tø þmoniø, kurie tie-siogiai vadovauja ðviestukinio apðvieti-mo ádiegimui kaimuose, iki kuriø nuoartimiausio automobiliu pravaþiuojamokelio pësèiomis reikia eiti keliolika die-nø. Ðiems þmonëms tenka spræsti ávai-rias, kartais labai tolimas nuo moder-niøjø technologijø problemas. Ið pirmoþvilgsnio viskas atrodo paprasta: áren-giam vëjo jëgainæ, maþà hidroelektrinæar Saulës elementø baterijà, prijungiamtà elektros ðaltiná prie akumuliatoriaus,iðvedþiojam á kiekvienà trobà laidus(átampa tokioje elektros tiekimo linijo-je yra nedidelë, keleto voltø eilës, tai irproblemos nedidelës), prijungiam ðvies-tukines lempas, ir laimingi nepalieèiaiðoka ið dþiaugsmo ðlovindami moder-niàsias technologijas. Tai juk þymiai ge-riau nei iki ðiol naudota jharro – sakin-gø puðø balanos. Pamaþu degdamos ði-tos „dþaro“ skleidþia ne tik ðiek tiek ðvie-sos, bet ir labai daug dûmø. Todël nau-dodami ðviestukus kaimieèiai gyvens netik ðviesiau, bet ir sveikiau. Taèiau dû-mus skleidþia ne tik jharro, bet ir atviriugniakurai, iki ðiol naudojami daugu-mos Nepalo kalnieèiø bûstuose. Pasau-linës sveikatos organizacijos atliktais

Naujas virtuvinis komplektas su metaline virykle ir ðviestukine lempute palubëje

11

vertinimais oro tarða gyvenamøjø bûs-tø viduje yra ðeðtas pagal svarbà veiks-nys, kenkiantis þmoniø sveikatai besivys-tanèiose ðalyse ir per metus nusineðan-tis apie 1,6 mln. gyvybiø. Taigi mûsø ko-legos diegia ne tik ðviestukiná apðvieti-mà, bet ir metalines krosneles apðildy-mui ir maisto gamybai. Ne bet kokiakrosnelë tiks ðiam tikslui, ne bet kokiàpriims ir kalnø kaimelio gyventojai. To-dël konstruojamos ir gaminamos ne tikapðvietimo sistemos, bet ir krosnelës,atitinkanèios vietinæ specifikà. Kai ku-rie reikalavimai krosnelëms aiðkûs: ne-didelis svoris, ilgaamþiðkumas. Taèiauatsiranda ir labai specifiniø reikalavimø.Pavyzdþiui, paplotëlá iðkepus ant ugnia-kuro akmenø, jo kraðteliai paruduoja.Paplotëlius kepant ant pirmøjø á Nepa-lo kalnø kaimus atgabentø metaliniøkrosneliø, kraðteliai neparuduodavo.Teko árengti oro cirkuliacijà keièianèiàpapildomà angà, kad paplotëliai atitik-tø vietinius kulinarinius standartus. Ta-èiau kai kuriuos vietinius standartus bû-tina keisti, ypaè vietines higienos nor-mas, labai laisvai traktuojanèias gamti-niø reikalø atlikimo vietà. Paradoksalu,bet dauguma kaimø tokiame gamtosprieglobstyje kaip Nepalo kalnai labaikenèia nuo geriamo vandens uþterðtu-mo, kurá sukelia patys kaimieèiai. Dau-guma vaikø ir moterø turi kirminø, ser-ga ávairiomis su geriamu vandeniu pa-tekusiø bakterijø sukeltomis ligomis.

Ávedus ðviestukiná apðvietimà atsiradu-sia galimybe mokytis skaityti nepasinau-dos blogai besijauèiantys ligoniai. Taigisveikatos apsauga irgi yra ðios bendrosapðvietimo ir ðvietimo programos dalis.Nereikia uþmirðti ir to, kad visai apðvie-timo árangai, jos instaliavimui reikalin-goms statybinëms medþiagoms ir kros-nims nugabenti á tà atokø kaimà yra vie-nintelis bûdas – malûnsparnis. Tai bran-gu. Á toká atokø kaimà atgabentas ce-mentas praktiðkai tampa 15 kartø bran-gesnis nei sostinëje Katmandu. Reikiaið kaþkur gauti finansavimà, susiorgani-zuoti malûnsparniø transportà. Be to,projekto vykdytojai turi mokëti vietinækalbà, þinoti vietinius paproèius, kad ne-uþgautø kaimieèiø religiniø jausmø, ne-paþeistø tradicijø, kad kaimo seniûnastokiai veiklai pritartø, kad neprieðtarau-tø þyniai, kad þmonës á ðià veiklà þiûrë-tø palankiai. Tokiø inþinieriø, logistø irdiplomatø viename asmenyje yra ne-daug, bet yra. Be tokiø þmoniø jokiostechnologijos nepadëtø ðviestukus pa-naudoti atokiø kaimø apðvietimui, o to-kiø þmoniø neatsirastø be stiprios asme-ninës nuostatos.

Galbût dël tokio unikalaus profesiniøir asmeniniø savybiø derinio AlexZahnd praneðimas ðiø metø spalá Vil-niuje vykusiame projekto ENLIGHTENseminare sulaukë didþiausio ðio semi-naro dalyviø susidomëjimo. Taèiau to-kie pasiðventæ savo misijai savanoriai ið

iðsivysèiusiø ðaliø gali tik suteikti pradi-ná impulsà ðviestukinio apðvietimo die-gimui, bet jokiu bûdu neatneð ðviesos ákas ketvirtà bûstà visame pasaulyje. Ðiàmisijà turi priimti tø ðaliø, kuriose elek-trinis apðvietimas vis dar yra problema,þmonës. Pats A. Zahnd, septynerius me-tus su savo ðeima pragyvenæs Nepalokaimuose, dabar vadovauja nevalstybi-nei organizacijai, kurios pagrindinis tiks-las – uþtikrinti, kad ðviestukinio apðvie-timo diegimas Nepale nenutrûktø. Otam reikalingos nepalieèiø þinios, paty-rimas. Todël tikimës, kad ðiltai sëdëda-mi Saulëtekio alëjos treèiajame korpu-se, kvëpuodami gaiviu Antakalnio pu-ðynø oru ir kurdami metodines priemo-nes bei elementarià eksperimentinæ mo-kymo árangà Katmandu universitetostudentams ir mes ðiek tiek prisideda-me prie to, kad ðviesa pasiektø kuo dau-giau planetos gyventojø.

Ðviesos reikia visiems

Naujas virtuvinis komplektas su metaline virykle

12

tyrinëjimai

psirûpinimas bûstu yra vieno iðbûtiniausiø poreikiø patenkini-mo procesas, ne tik darantis

átakà gyvenimo lygiui, bet ir lemiantisekonominius, socialinius ir demogra-finius procesus, susijusius su þmogausteisiø garantijomis bei þmogiðkøjø iðtek-liø iðsaugojimu bei ugdymu. Taèiau per-einamojo laikotarpio valstybëse (tarptokiø yra ir Lietuva), siekianèiose savoekonominio iðsivystymo lygiu priartëtiprie Europos Sàjungos vidurkio, ðis pro-cesas nëra sklandus ir daþnai sunkiai pa-aiðkinamas. Per pastaruosius keleriusmetus vienas ið labiausiai pastebimøveiksniø, pakeitusiø Lietuvos NT rinkà,buvo staigus NT kainø augimas. Su kuogi tai siejama? Ar ámanoma adekvaèiaiávertinti nekilnojamojo turto (mûsø at-veju bûsto) rinkos bûklæ, numatyti pa-grástus rinkos ir rinkos kainø pokyèiøprognozavimo instrumentus?

NT rinkos raida Lietuvoje skirstomaá kelis etapus. Pirmasis (1992–2002 m.)sietinas su komercinës paskirties nekil-nojamojo turto aktyvesne rinka. Ðiamedeðimtmetyje nekilnojamojo turto rin-kos dalyviai orientavosi á prekybos cen-trø, biurø ir multifunkciniø pastatø sta-tybà. Tai lëmë rentabilesnës ir lengviauprognozuojamos komercinës paskirtiesNT sàlygos, didelis ðiuolaikiðkø patal-pø verslui stygius ir pasikeitæs verslinin-kø poþiûris á klientø aptarnavimo sàly-gas, darbo ir verslo aplinkà. Antrajametapui (2002–2005 m.) bûdingas gyve-namosios paskirties NT paklausos au-

Prof. Birutë GALINIENË

Gyvenimo kokybæ sàlygoja daugelis dalykø – ekonominis ða-lies iðsivystymas, tvirti socialiniai ryðiai, saugumas, gera as-meninë sveikata, pozityvi aplinka ir kt. Daugelis gyvenimokokybæ lemianèiø veiksniø paprastai siejami su nekilnoja-muoju turtu (toliau – NT) ir pirmiausia su gyvenamuoju bûs-tu, t. y. privaèia erdve ir jo aplinka – vieðàja erdve.

gimas. Ðá laikotarpá NT rinkos bei ban-kø analitikai daþnai pavadindavo NTrinkos „perkaitimo“ laikotarpiu. NT rin-koje buvo stebimas per daug spartus,daþnai nepagrástas kainø kilimas. Tre-jus metus ið eilës NT kainos augo 30–50%. NT kainø ðuolá lemia tiek objek-tyvûs veiksniai – makroekonominiai (ge-rëjanèios bûsto kreditavimo sàlygos,darbo uþmokesèio augimas, ûkio plët-ros tempas ir kt.), tiek subjektyvûs – spe-kuliatyviniai veiksniai. Treèiasis etapas(2005 m. antroji pusë – 2006 m. pradþia)– bûsto rinkos apogëjus. Ðis etapas sie-jamas su laukto euro átaka, statybø bran-gimu ir darbo jëgos trûkumu, Lietuvosgyventojø emigracija ir uþsienyje uþdirb-tø pinigø investavimu Lietuvoje, maþë-janèia sklypø pasiûla ir kt. 2005 m. Lie-tuvos NT rinkos augimas pasiekë rekor-dà. Vidutinis butø kainø augimas di-dþiuosiuose ðalies miestuose siekë apie50%, o kai kuriuose segmentuose – net120% per metus. Ketvirtasis etapas (pra-

sidëjæs nepasiteisinus euro lûkesèiams)– tai NT rinkos stabilizavimosi etapas.

Pastaràjá deðimtmetá bûsto kainos kylane tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasau-lio ðaliø, augimo tempais ir trukme pa-neigdamos daugelio analitikø progno-zes. Lietuvos bankø analitikø duome-nimis, nuo 1996 metø kainos euro zo-noje padidëjo daugiau nei 30%, JAV –50%, o Didþiojoje Britanijoje – 115%.Vëlesniais metais nekilnojamojo turtokainø augimo tendencijos atsirado irnaujose ES narëse. 2005 m. Latvijojepadidëjo 55%, Lietuvoje – 40%, Esti-joje – 28%, Danijoje – 22%, Ispanijoje– 18%, Prancûzijoje – 17%, JungtinëjeKaralystëje – 14% ir t. t.

Svyravimai bûsto rinkoje jau nieko ne-stebina, taèiau paskutinis kilimo laiko-tarpis yra iðskirtinis. Kainø augimo mas-tai, trukmë ir tai, kiek ðaliø palietë ði NTkarðtligë, neturi istoriniø precedentø.Pirmà kartà per pastaruosius trisdeðimtmetø NT kainos pastebimai atitrûko

Bûsto rinka

Bûsto rinkos raida

Ðaltinis: UAB „Ober-Haus“ duomenysVieno m2 buto kainos vidurkis Vilniuje, Kaune ir Klaipëdoje (Lt/m2)

Senos statybos name gyvenamajame rajoneNaujos statybos name gyvenamajame rajoneMiesto centre

Bûsto rinkaA

13

nuo ekonominio (verslo) ciklo: pavyz-dþiui, euro zonos ekonomika auga van-giai, o NT kainos nesustodamos kyla ávirðø. Ðios situacijos prieþasèiø analiti-kai siûlo ieðkoti rekordiðkai þemø palû-kanø normø, finansavimo sàlygø page-rëjimo bei finansiniø rinkø liberalizavi-mo derinyje. Taèiau kainø augimui ne-sibaigiant kyla abejoniø, ar nesivadovau-jama vien spekuliaciniais motyvais, sku-bant prisipirkti turto ir tikintis vëlesniopabrangimo.

Vargu ar galëtume ávardinti tam tikràspecifikà, bûdingà tik Lietuvai. Visoseðalyse bûsto kainø ðuolá lemia ir objek-tyvûs, ir subjektyvûs veiksniai. Be abe-jonës, prioritetas tenka fundamenta-liems veiksniams, kuriuos apibûdinamakroekonominiai ðalies rodikliai, jø ki-timo tendencijos. Lentelëje puslapioapaèioje pateiktos pagrindiniø makro-ekonominiø rodikliø kitimo tendencijosLietuvoje.

NT rinkos augimui geras sàlygas su-daro realus BVP augimas, kuris keliskartus virðija euro zonos rodiklá, ir dar-bo uþmokesèio didëjimas. Lietuvai, pa-lyginti su euro zona, bûdingos itin þe-mos palûkanø normos, palankios kre-

ditavimo sàlygos, taikomos ávairios mo-kesèiø lengvatos (pavyzdþiui, pajamømokesèio lengvata) norintiems ásigytibûstà.

Vis dëlto, palyginti su ES vidurkiu,bûsto paskolø skvarba mûsø ðalyje darmaþa. Kitose Vakarø Europos ðalyse60–70% bûsto ásigyjama paëmus pasko-là. Baltijos ðaliø bûsto paskolø apimtysdar labai atsilieka nuo kitø ES ðaliø.

Lietuvos bankininkø teigimu, pasko-lø rinka toliau sparèiai augs, juolab kadLietuvoje bûsto paskolø sàlygos yra vie-nos geriausiø Europoje. Pasaulio eko-nomikos forumo paskelbtame 117 vals-tybiø sàraðe Lietuva pagal paskolø pri-einamumà uþima 5 vietà. Be to, Lietu-vos bankai suteikia paskolas net 40 me-tø, nors kitose ðalyse numatyta 25–30metø riba. Lietuviams, pasiryþusiemspasiskolinti ið bankø, reikia maþiau sa-vø lëðø, o kai kuriems jø suteikiamosðimtaprocentinës paskolos. Taèiau rei-kia nepamirðti, kad palûkanø normømaþëjimo dugnas jau pasiektas ir prasi-deda jø kelias aukðtyn. Europos centri-nio banko padidinta bazinë palûkanønorma ir rinkoje plintanèios kalbos apieLietuvos bankø ketinimà grieþtinti pa-skolø iðdavimà gali ateityje lemti bûstopaklausos pokyèius.

Bûsto rinkos kainø ðuolá lemia aki-vaizdus atotrûkis tarp paklausos ir pa-

RodikliaiRodikliaiRodikliaiRodikliaiRodikliai

Bendrasis vidaus prBendrasis vidaus prBendrasis vidaus prBendrasis vidaus prBendrasis vidaus produktas (BVP),oduktas (BVP),oduktas (BVP),oduktas (BVP),oduktas (BVP),veikusiomis kainomis, mln. Ltveikusiomis kainomis, mln. Ltveikusiomis kainomis, mln. Ltveikusiomis kainomis, mln. Ltveikusiomis kainomis, mln. LtBVPBVPBVPBVPBVP, tenkantis vienam gyventojui,, tenkantis vienam gyventojui,, tenkantis vienam gyventojui,, tenkantis vienam gyventojui,, tenkantis vienam gyventojui,veikusiomis kainomis, Ltveikusiomis kainomis, Ltveikusiomis kainomis, Ltveikusiomis kainomis, Ltveikusiomis kainomis, LtÐalies ûkio darbuotojø vidutinisÐalies ûkio darbuotojø vidutinisÐalies ûkio darbuotojø vidutinisÐalies ûkio darbuotojø vidutinisÐalies ûkio darbuotojø vidutinismënesinis neto darbo uþmokestis, Ltmënesinis neto darbo uþmokestis, Ltmënesinis neto darbo uþmokestis, Ltmënesinis neto darbo uþmokestis, Ltmënesinis neto darbo uþmokestis, LtMaterialinës investicijos, mln. LtMaterialinës investicijos, mln. LtMaterialinës investicijos, mln. LtMaterialinës investicijos, mln. LtMaterialinës investicijos, mln. LtPastatyta naujø butøPastatyta naujø butøPastatyta naujø butøPastatyta naujø butøPastatyta naujø butøPastatytø naujø butø naudingasisPastatytø naujø butø naudingasisPastatytø naujø butø naudingasisPastatytø naujø butø naudingasisPastatytø naujø butø naudingasisplotas, tûkst. kvplotas, tûkst. kvplotas, tûkst. kvplotas, tûkst. kvplotas, tûkst. kv. m.. m.. m.. m.. m.VVVVVidutinë paskolø litais palûkanøidutinë paskolø litais palûkanøidutinë paskolø litais palûkanøidutinë paskolø litais palûkanøidutinë paskolø litais palûkanønorma (metø pabaigoje), prnorma (metø pabaigoje), prnorma (metø pabaigoje), prnorma (metø pabaigoje), prnorma (metø pabaigoje), proc.oc.oc.oc.oc.

2000

45673,8

13052

692,2

6553,1

4367

498,8

11,03

2001

48584,6

13956

699,4

7824,0

3696

376,0

8.13

2002

51971,2

14981

728,4

8124,3

4470

451,5

6,08

2003

56804,0

16445

786,4

8677,7

4530

482,6

5,07

2004

62586,7

18217

835,5

10096,8

6804

699,1

5,67

2005

71200,1

20854

916,7

12186,0

5933

651,6

4,70

2005 palygintisu 2000 proc.

155,9

159,8

132,4

185,9

135,8

130,6

Ðaltinis: Lietuvos ekonominë ir socialinë raida 2006/10. Statistikos departamentas.

Lietuvoje siûlos. Taigi, ar pakankamai statomaLietuvoje? Akivaizdu, kad nepakanka-mai. Lietuvoje daugiau kaip treèdalá vi-so ðalies gyvenamojo fondo sudaro senipastatai. Be to, vienam gyventojui vidu-tiniðkai tenka beveik perpus maþiaunaudingo ploto nei Europos Sàjungosðalyse senbuvëse. Pastaraisiais metais visgarsiau kalbama apie statybos bumà, ta-èiau dabartiniai statybos mastai nepri-lygsta sovietmeèio statybø apimtims.2004 m. ðalyje pastatytø butø skaièiustik priartëjo prie 1994 m. lygio. Kokiosprieþastys lëmë tokià situacijà? Paþymë-tina, kad Lietuvoje gana sudëtingos irilgai trunkanèios teritorijø planavimoprocedûros, iðlieka nuosavybës teisiø ágyvenamuosius namus atkûrimo proble-ma, lëtos statybos leidimø iðdavimo pro-cedûros, trûksta darbo jëgos statybossektoriuje, lëtas kai kuriø ðalies rajonødetaliøjø ir bendrøjø planø tvirtinimas,lemiantis þemës sklypø trûkumà rinko-je.

Neretai analitikai þiniasklaidoje reið-kia ávairias nuomones apie bûsto rinkàir joje vykstanèius procesus, kurie daþ-niausiai ávardinami kaip nekilnojamojoturto kainø burbulas. Nekilnojamojoturto kainø burbulas turi pasiþymëti stai-giu spekuliatyviu nekilnojamojo turtovertës didëjimu, kai didëjanèios kainossukuria tolesnio didëjimo lûkesèius irtaip yra pritraukiama dar daugiau rin-kos dalyviø, kurie bûstà ásigyja perpar-davimui, ir kainø lygis pasiekia ekono-miðkai ir socialiai nepagrindþiamasaukðtumas.

Remiantis nekilnojamojo turto agen-tûrø ir statybos bendroviø, spekuliuo-janèiø naujo bûsto rezervavimo teise,duomenimis, ypaè iki tikëto euro ávedi-

Bûsto rinkos kitimoLietuvoje veiksniai

Lietuvoje

14

tyrinëjimaimo buvo pakankamai daug ir jie galëjobûti rezervavæ net iki 25 procentø rin-koje siûlomø naujos statybos butø. Di-dëjanti spekuliantø dalis – neigiamasreiðkinys, nes dël to ne tik nepagrástaiiðauga paklausa, bet ir perpardavinëto-jø rankose uþðaldoma dalis NT. Taèiaueuro ávedimo atidëjimas ðias tendenci-jas gerokai pakoregavo.

Në vienoje euro zonos valstybëje eu-ro ávedimo faktas neturëjo aiðkios áta-kos nekilnojamojo turto, visø pirma bûs-to, kainoms. Lietuvoje euro ávedimas lû-kesèius átakojo perdëtai teigiamai. SEBVilniaus banko prezidento patarëjo dr.G. Nausëdos þodþiais tariant, euro áve-dimo atidëjimas sugràþino NT rinkà á„sveiko proto“ kelià ir iðryðkino ekono-miniø veiksniø vaidmená. Perspektyvo-je NT rinkos plëtrà ið esmës lems fun-damentalûs veiksniai: naujo bûsto, ki-tos paskirties NT pasiûlos pokyèiai; pa-skolø palûkanø normø dydis; atlygini-mø, kitø pajamø augimo tempai; nedar-bo lygio pokyèiai ir kt.

Lietuvos bûsto rinkà veikia ir tarptau-tinë bei vidaus migracija, demografinëðalies padëtis. Ekonominiai emigrantairinkoje vis aktyvesni. Uþsidirbæ pinigøuþsienyje jie vis daþniau siekia ásigyti tur-to gimtinëje norëdami pelningai inves-tuoti laisvas lëðas. Daþniausiai perkaminaujos statybos butai ir sklypai namamsstatyti.

Statistikos departamento duomeni-mis, 2001–2005 metais ið Lietuvos emig-ravo 56 100 (oficiali emigracija) pilie-èiø, ið jø 2005 m. – 15 571.

Lietuva, kur tûkstanèiui gyventojø vi-dutiniðkai tenka 2 nauji butai, dar gero-kai atsilieka nuo kitø ES ðaliø, kur sta-tybos mastai yra du tris kartus spartes-ni. Lietuvà lenkia ir kaimynës – Estija(2,3), taèiau mes ðiek tiek lenkiame Lat-vijà (1,6). Mûsø ðalis prie ES lygio turë-tø priartëti per artimiausià deðimtmetá,taèiau tik tuo atveju, jeigu kasmet buspastatyta apie 12–15 tûkst. butø per me-tus. Visoje iðsiplëtusioje ES vidutiniðkaitûkstanèiui gyventojø tenka 431 butas,nors senbuvëse bendrijos ðalyse ðis ro-diklis siekia 462. Lietuva, kur tûkstan-èiui gyventojø tenka 375 butai, atsiliekair nuo Latvijos (417), ir nuo Estijos(460).

Kitos Baltijos valstybës Lietuvà len-kia ir pagal vidutiniðkai vienam gyven-tojui tenkantá naudingà plotà. Erdviau-siai gyvena estai, ið kuriø vienam gyven-tojui tenka 28,2 m2, o lietuviai ir latviaigyvena susispaudæ – atitinkamai jiemstenka 23 m2 ir 23,9 m2. Pagal ðá rodikláEstija yra labiausiai priartëjusi prie ESðaliø vidurkio, siekianèio 40 m2 vienamgyventojui. Patogiausiai ir erdviausiaigyvena danai, ið kuriø kiekvienas turi uþ-ëmæs 52 m2. Tik ðiek tiek maþiau plototenka Liuksemburgo, Ðvedijos ir Olan-dijos gyventojams.

Lietuvoje yra dideli bûsto poreikio pa-tenkinimo regioniniai skirtumai. Kaimogyventojø apsirûpinimo gyvenamuojuplotu lygis yra gerokai aukðtesnis neimieste. Ið didþiøjø miestø Kauno ir Pa-nevëþio gyventojø apsirûpinimas gyve-namuoju plotu yra didesnis nei viduti-niðkai ðalyje.

Lietuvos miestuose dauguma gyven-tojø yra ásikûræ daugiabuèiuose namuo-se, o ES ðalyse pirmenybë teikiama in-

Gyvenamojo ploto nuomos rinkos pa-siûlos struktûrà Lietuvoje suformavotai, kad hiperinfliacijos ir finansiniø ins-titucijø nestabilios veiklos laikotarpiunekilnojamojo turto, ypaè bûsto, pirki-mas tapo patikimiausia gyventojø paja-mas apsauganèia investicija á turtà, kurágalima iðnuomoti, o esant gyvenamojoploto deficitui, parduoti. Taèiau Lietu-voje bûstu já nuomodami rinkoje apsi-rûpina tik 8–10% namø ûkiø. Gyvena-mojo ploto nuoma po privatizacijos ne-tapo legaliu ir valstybës remiamu ver-slu, nes daugelis bûsto nuomos rinkojeveikianèiø subjektø slepia nuo valstybëssavo veiklà ir ið ðios veiklos gaunamaspajamas.

Pastaruoju metu vis daþniau diskutuo-jama, ar bûstas yra áperkamas vidutinespajamas gaunanèiam gyventojui?

Vidutinio darbo uþmokesèio dydis pa-rodo, kiek þmonës uþdirba, taèiau no-

Kaip gyvename ir kaipatrodome ES erdvëje?

Ar bûstas áperkamas?

dividualiam namui, kuris ðiuo metu Lie-tuvoje dar vis laikomas prabangos daly-ku. Absoliuti dauguma Lietuvos gyven-tojø gyvena nuosavame, o ne iðsinuomo-tame bûste (pagal gyventojø, gyvenan-èiø nuosavame bûste, dalá Lietuva pir-mauja tarp ES nariø). Lietuva – 98%,Rumunija, Bulgarija – po 97%, Estija –85%, Latvija, Ispanija – po 83%. Ma-þiausiai Ðveicarija – 43%, Ðvedija, Èe-kija – po 49%, Jungtinë Karalystë –74%.

rint suþinoti, ar jie gali ápirkti bûstà, ESðalyse yra skaièiuojamas bûsto kainøáperkamumo indeksas. Jis apskaièiuo-jamas imant vidutines butø, parduoda-mø antrinëje rinkoje, kainø uþ m2 (vi-dutiniu butu laikomas 2 kambariø 55 m2

bendrojo ploto butas) ir vidutinio bru-to darbo uþmokesèio santyká ðalies sos-tinëje.

Lietuvoje NT kainos kyla gerokaisparèiau nei atlyginimai: 2003 m. vasa-rà vieno kambario butas Vilniaus mie-

15

gamajame rajone kainavo apie 70 tûkst.Lt, o paëmus atitinkamà paskolà 25 me-tams, mënesinës ámokos bankui sudarëvidutiniðkai 380 Lt arba apie 45% vidu-tinio neto darbo uþmokesèio. 2005 m.gruodá analogiðkas butas kainavo jauapie 160 tûkst., o mënesinës ámokos dy-dis siekë 850 Lt, arba apie 80% viduti-nio neto darbo uþmokesèio.

Lietuvos atveju minëto rodiklio tai-kymà riboja tai, kad bûstø kainø istori-ja yra trumpa. Lietuvos bûsto rinka në-ra informatyvi: Lietuvoje, prieðingai neidaugelyje kitø ðaliø, nëra sudaromas ofi-cialus bûsto kainø indeksas. Todël ne-nuostabu, kad taip iðsiskiria rinkos da-lyviø ar net analitikø nuomonës dël bûs-to kainø ekonominio pagrástumo. Vie-na vertus, tai apsunkina galimybes at-likti patikimà ekonominæ analizæ bei pa-teikti pasiûlymus ekonominei politikaiformuoti. Kita vertus, tai trukdo rinkosdalyviams ir sudaro sàlygas formuotisdaþnai minimam kainø burbului, kadan-gi nëra patikimø duomenø ekonomi-niams sprendimams priimti.

The quality of life is facilitated by anumber of factors: economic develop-ment of the country, social relations, se-curity, personal health, environmentand others. The majority of factors de-termining the quality of life are relatedto the real estate, i. e. to the private li-ving space and its environment, the pub-lic space. Real estate ownership not on-ly influences the living standards, but al-so defines economic, social and demog-raphic processes, which guarantee theprotection of human rights, sustainabi-lity and development of human resour-ces.

In the past five years the increase ofprivate property prices in Lithuania hasbeen exceptional and hardly motivatedby the fundamental economic factors or

Real Estate Marketin Lithuania

Prof. Birute Galiniene

general tendencies of their change. Pro-perty prices have dramatically deviatedfrom the economic (business) cycle: theeconomy of the country has grown at amuch slower pace than the market pri-ces of real estate. As factors to be con-sidered, analysts propose the record lowinterest rates, improvement of mortga-ge conditions, the liberalization of finan-cial markets, as well as the dominantspeculative market trends, direct foreigninvestment into local real estate, the gapbetween real estate demand and sup-ply, etc.

In all countries the steep rise in pri-ces is facilitated by both objective (fun-damental) and subjective factors. Un-doubtedly the emphasis in Lithuania ison the fundamental factors, i. e. the sup-

ply of newly built real estate, standardinterest rates, increase of GDP, growthof salaries and other types of income aswell as changes in unemployment ten-dencies. On the other hand, given Lit-huania’s specific historic experience,cultural heritage and mentality, the fun-damental factors may be qualified byspecific factors, such as a relatively gre-ater emigration scale in comparisonwith other post-Soviet countries, anti-cipatory speculative actions in real es-tate market before the introduction ofthe Euro, administrative restrictionswhich create adverse conditions in realestate development sector, etc. Thusdue to the abovementioned reasons theassessment of change in real estate mar-ket prices is merely hypothetical.

Real Estate Market

Bûsto rinkos aktyvumasir kokybë

Staigus nekilnojamojo turto rinkos ki-limas tiek kainø, tiek paklausos prasmeneskatina gerinti kokybës. Dominuojagreita statyba: monolitinis perdengimas,kolonos, stiklo fasadas ir pan. Kiek il-gai tokie statiniai uþtikrins ðiluminæ var-þà, kiek jie priimtini garso izoliacijos po-þiûriu, kaip jie pritaikyti prie aplinkos –á ðiuos klausimus galima atsakyti tik eks-ploatuojant pastatà.

Rinkos aktyvumas miestuose skatinatankinti uþstatymà. Vis opesnës tampaautomobiliø parkavimo, bendrø erdviøir atskiro objekto (individualybës) sàvei-kos, o daugeliu atvejø ir vieðojo bei pri-vataus intereso sàlyèio problemos. Var-totojas visada siekia gauti ne tik kon-kretaus privataus objekto kokybæ, betir aplinkos kokybæ, ir pasiruoðæs uþ jàatitinkamai mokëti. Aplinkos vertybës,egzistuojanèios uþ privaèios ar individu-alios erdvës, yra ypatingos. Jos turi netik tiesioginës ekonominës naudos, bet

ir ekologiná bei estetiná aspektus. Jeimiesto vystytojai, planuotojai, investuo-tojai neskiria dëmesio vieðajam intere-sui, kenèia ir privatus interesas, ir turtokokybë.

Kasmet 215-oje pasaulio miestø atlie-kamas tyrimas, kuriuo bandoma iðsiaið-kinti, kuriame pasaulio mieste gyveni-mas yra kokybiðkiausias. Iki ðiol geriau-siu gyvenimui miestu pripaþástamas Ciu-richas. Vilnius ðiame sàraðe yra 84-tas.Lietuvos sostinës gyvenimo kokybë ver-tinama geriau nei Varðuvos (88 vieta),Talino (98 vieta) bei Rygos (101 vieta),taèiau kiek prasèiau nei Prahos (79 vie-ta) (Navickaitë R., Gumuliauskienë J.Gyvenimo kokybës siekimas – pagrin-dinis Lietuvos bûsto rinkos variklis // Na-mas ir að, 2004, Nr. 11, p. 90–91). Ap-linkos turtas neperkamas ir neparduo-damas rinkoje. Jis paprasèiausiai turibûti ðalia ir rinkos dalyviø yra atitinka-mai ávertinamas. Tokio ávertinimo iðraið-ka yra vis aktyvesnis Lietuvos didmies-èiø gyventojø verþimasis á graþias prie-miesèiø zonas, kurortinius miestus.

tyrinëjimai

16

Ar lietuviø tautalabai traumuota?

Prof. Danutë GAILIENË

2000–2003 m2000–2003 m2000–2003 m2000–2003 m2000–2003 m. V. V. V. V. Vilniilniilniilniilniaaaaauuuuus univs univs univs univs univeeeeerrrrrsi-si-si-si-si-ttttteteteteteto Ko Ko Ko Ko Klinikinës plinikinës plinikinës plinikinës plinikinës psisisisisichchchchchooooolllllogijogijogijogijogijooooos ks ks ks ks ka-a-a-a-a-

tttttedredredredredra ka ka ka ka kararararartu su Ltu su Ltu su Ltu su Ltu su Liiiiietuetuetuetuetuvvvvvooooos gyvs gyvs gyvs gyvs gyveeeeennnnntttttooooojøjøjøjøjøgggggeeeeennnnnociociociociocidddddo ir reo ir reo ir reo ir reo ir rezisziszisziszisttttteeeeennnnncijcijcijcijcijooooos ts ts ts ts tyryryryryrimimimimimooooo

cececececennnnntrtrtrtrtru tu tu tu tu tyrë poyrë poyrë poyrë poyrë politiniø replitiniø replitiniø replitiniø replitiniø reprererereresijø psijø psijø psijø psijø psi-si-si-si-si-chchchchchooooosssssociociociociocialiniualiniualiniualiniualinius pas pas pas pas padddddararararariniuiniuiniuiniuiniusssss. T. T. T. T. Taipaipaipaipaip

papapapapat at at at at atlikttlikttlikttlikttliktaaaaas ts ts ts ts tyryryryryrimimimimimaaaaas sis sis sis sis siekiekiekiekiekiananananant ávt ávt ávt ávt áveeeeer-r-r-r-r-tintintintintinti vyrø, 1ti vyrø, 1ti vyrø, 1ti vyrø, 1ti vyrø, 19999979–179–179–179–179–1989 m989 m989 m989 m989 metetetetetais aais aais aais aais atli-tli-tli-tli-tli-kukukukukusiø psiø psiø psiø psiø prrrrrivivivivivalalalalalooooomàjà kmàjà kmàjà kmàjà kmàjà karararararo to to to to tarararararnybànybànybànybànybà

sssssooooovivivivivietinëjetinëjetinëjetinëjetinëje ke ke ke ke kararararariuiuiuiuiuooooommmmmeeeeenëjnëjnëjnëjnëje ir ke ir ke ir ke ir ke ir kararararariiiiia-a-a-a-a-vuvuvuvuvusiø Asiø Asiø Asiø Asiø Afffffggggganisanisanisanisanistttttanananananeeeee, tr, tr, tr, tr, traaaaauminá pauminá pauminá pauminá pauminá pattttty-y-y-y-y-

rrrrrimà ir jimà ir jimà ir jimà ir jimà ir jo pao pao pao pao padddddararararariniuiniuiniuiniuiniusssss.....

Politiniø represijø patirtisXX a. viduryje Lietuvos nepriklausoma

valstybë þlugo. Per penkiasdeðimt metø,nuo 1940 iki 1990 m., Lietuva patyrë vie-nà po kitos sovietø, naciø ir antràjà sovie-tø okupacijà bei aneksijà. 1940–1953 m.daugiau nei milijonas, t. y. apie 30 proc.Lietuvos gyventojø buvo nuþudyta, iðtrem-ta, ákalinta, priversta emigruoti (Anuðaus-kas, 1996). Kraðte plito pasyvumas ir sa-videstruktyvi elgsena (alkoholizmas, savi-þudybës).

Politinës represijos buvo nukreiptos pir-miausia prieð socialiai, politiðkai ir eko-nomiðkai aktyviausius visuomenës nariusir jø ðeimas.

Represuotieji – politiniai kaliniai irtremtiniai – patyrë daug smurto ir kan-èiø, neteko namø, ðeimø. Net pasibaigusákalinimo ar tremties laikui, likusieji gyvi

17

daþniausiai buvo ir toliau persekiojami(tuo sovietiniø represijø aukos skiriasinuo naciø aukø, kuriuos persekioti nu-stota pasibaigus karui). Okupacinë val-dþia suprato, kad laisvai màstantys þmo-nës ir toliau kelia grësmæ reþimui, todëldaugeliui politiniø kaliniø ir tremtiniøgráþti á Lietuvà buvo uþdrausta. Jie bû-davo priversti apsigyventi Rusijoje ar-ba stengdavosi atsidurti kuo arèiau Lie-tuvos – Latvijoje, Kaliningrado srityje.Net ir gráþæ á Lietuvà, daugelis negalëjosusirasti darbo ir nuolatinës gyvenamo-sios vietos, nes buvo laikomi „liaudiesprieðais“ ir „banditais“. Jie buvo privers-ti slëpti savo praeitá, nes bûdavo perse-kiojami ne tik jie patys, bet ir jø vaikai(pvz., jiems neleisdavo studijuoti).

Mes, gráþæ ið lageriø, ir toliau gyvenomkaip kokiam suspaustam slëgy, suspaus-toj kameroj, ir taip – dvi trys kartos. Visasmûsø traumø bagaþas, tolimesnio gyve-nimo ir prisitaikymo problemos sunkiaislëgë ir mûsø artimuosius.

(Stasiðkis, 2002)

Dabar Lietuvoje gyvena apie 53 tûks-tanèiai þmoniø, oficialiai pripaþintø nu-kentëjusiaisiais pagal Lietuvos Respub-likos asmenø, nukentëjusiø nuo 1939–1990 metø okupacijø, teisinio statusoástatymà.

Politiniø represijø poveikisaukø sveikatai

2000–2003 m. Vilniaus universitetoKlinikinës psichologijos katedra kartusu Lietuvos gyventojø genocido ir rezis-tencijos tyrimo centru tyrë politiniø rep-resijø psichosocialinius padarinius (Gai-lienë, Kazlauskas, 2004). Ið viso tyrimedalyvavo apie 1500 represuotø asmenø.Kontrolinæ grupæ sudarë to paties am-þiaus represijø nepatyræ þmonës. Ádo-mu, kad apklausoje sutiko dalyvauti net80 proc. pakviestø represuotøjø. Tai ro-do, kad jie nori kalbëti apie savo patirtá,svarbià iki ðiol.

Nors kontrolinæ grupæ sudarë taip patsovietiná reþimà kentæ asmenys, tyrimorezultatai rodo, kad tiesiogiai patyræ po-litines represijas yra daug labiau trau-muoti þmonës. Jø trauminë patirtis þy-miai sunkesnë nei kontrolinës grupës:

jie iðgyveno kur kas daugiau kankinimø,grasinimø, paþeminimø, gyvybei grës-mingø situacijø. Pavyzdþiui, kankinimuspatyrë beveik 74 proc. politiniø kaliniøir tik 5 proc. kontrolinës grupës asme-nø, persekiojimus – atitinkamai 59,8proc. ir 7,6 proc. (1 pav.)

Net pasibaigus oficialiam ákalinimo irtremties laikui represuotieji deðimtme-èius negalëjo gráþti á Lietuvà, o gráþæ bu-vo priimami labai prastai (ið jø tik 7 proc.prisitaikë palyginti gerai). Represijos su-trukdë jiems siekti numatytø profesiniøir mokslo tikslø (83 proc.), pakenkë jøsveikatai (87 proc.), dauguma per rep-resijas neteko savo artimøjø (55 proc.).Gulago lagerius ir tremtá iðgyvenæ þmo-nës yra prastesnës sveikatos nei repre-sijø nepatyræ asmenys. Palyginti su topaties amþiaus represijø nepatyrusiaisasmenimis, jie daþniau patiria traumi-niø prisiminimø proverþius, sapnuojakoðmarus, daþniau iðgyvena liûdesá, vie-niðumà, nuolatinæ átampà. Dël patirtøsunkiø traumø dalis nukentëjusiøjø yralabiau nepasitikintys, jautresni, jauèiasipaþeminti. Daugiau jø yra mëginæ þu-dytis. Bendraujant su represuotais as-menimis reikëtø turëti daug kantrybës

ir takto. Ypaè reikðmingas jiems yra pa-garbus jø kanèiø pripaþinimas.

Taèiau negalima sakyti, kad visi nu-kentëjusieji bûtinai yra ligoti, sutrikæþmonës. Dauguma represuotøjø, net irpatyræ sunkiausias traumas, gyvena vi-savertá gyvenimà, sukûrë ðeimas, uþau-gino vaikus, yra ðviesûs ir tvirti þmonës.Beje, ðeima kai kuriems ið jø yra ypaèsvarbi – politiniø kaliniø grupëje iðtuo-kø skaièius beveik tris kartus maþesnisnei kontrolinëje.

Mûsø tyrimas parodë, kad tikëjimasDievà, dvasinës vertybës, tarpusavio so-lidarumas, kanèios áprasminimas repre-suotiems þmonëms buvo labai svarbûsveiksniai, padedantys iðtverti sunkumus.Buvæ politiniai kaliniai ir tremtiniai la-bai daþnai pasakoja, kad kalëjimuose irtremtyje juos palaikë tikëjimas Lietuvosiðsilaisvinimu ir tikëjimas savo morali-niu pranaðumu prieð okupantus. Politi-nis aktyvumas ir politiniai ásitikinimai,bendravimas su kitais nukentëjusiaisiaisjiems ir ðiandien yra svarbus stiprybësðaltinis.

1 pav. Politiniø kaliniø ir kontrolinës grupës asmenø patirtys

„Tyrimas parodë, kad tikëjimas Dievà, dvasinës vertybës,tarpusavio solidarumas, kanèios áprasminimas represuo-tiems þmonëms buvo labai svarbûs veiksniai, padedantysiðtverti sunkumus.“

Stiprybës ðaltiniai

18

tyrinëjimai

2 pav. Saviþudybiø rodikliai (ðimtuitûkst. gyventojø) Lietuvoje irLenkijoje 1930–1950 ir 2002 m.

Afganistano karo veteranaiir po daugelio metøsapnuoja koðmarus

Dar viena ypatingus sunkumus paty-rusiø þmoniø grupë Lietuvoje – vadina-mieji „afganai“.

1979–1989 metais Afganistane vykokaras tarp mudþahedø (musulmonøpartizanø) ir Afganistano prosovietinësvyriausybës, kuriai „padëjo“ Sovietø Sà-jungos kariuomenë. Lietuvos Afganis-tano karo veteranø organizacijos duo-menimis, ðiame ka-re buvo priversti da-lyvauti ir apie 5tûkst. Lietuvos vyrø.Visi jie tuomet atli-ko privalomàjà karotarnybà ir dauguma áAfganistanà vyko nesavo noru. Karas Af-ganistane truko de-ðimtá metø, nusineðëdaugelio jaunø vyrøgyvybes, daugelá su-luoðino ir baigësi pra-laimëjimu. Sovieti-niais metais jis buvoslepiamas. Nepriklau-somybæ atkûrusiojeLietuvoje ðio karo veteranai taip pat bu-vo ilgai ignoruojami (Lukðys, 2004).

Atlikome tyrimà, siekdami ávertinti„afganø“ trauminá patyrimà ir jo pada-rinius (Domanskaitë-Gota ir kt., 2004).Tyrime dalyvavo 268 vyrai, 1979–1989metais atlikæ privalomàjà karo tarnybàsovietinëje kariuomenëje. Jie sudarë dvigrupes: 174 vyrai, tarnavæ Afganistaneper karà, ir kontrolinë grupë – 94 as-menys, karo tarnybà atlikæ SSRS teri-torijoje. Tyrimo dalyviø grupës buvoreprezentatyvios, tolygiai pasiskirsèiu-sios pagal amþiø (vidurkis 40 metø), gy-venamàjà vietà ir kitus kintamuosius. Ty-rimas atliktas praëjus vidutiniðkai 17metø po vyrø sugráþimo ið Afganistanokaro ir 18 metø – ið tarnybos SovietøSàjungos kariuomenëje. Tyrimas patvir-tino, kad „afganø“ patyrimas yra daugsunkesnis nei kare nedalyvavusiø vyrø.Pavyzdþiui, net 94 proc. Afganistano ka-re tarnavusiø vyrø yra dalyvavæ ávairio-se karinëse operacijose, tuo tarpu 99

proc. kontrolinës grupës vyrø nëra da-lyvavæ jokiuose karo veiksmuose.

Tyrimas parodë, kad net ir praëjus vi-dutiniðkai septyniolikai metø, 30 proc.Lietuvos „afganø“ turi potrauminiostreso sutrikimà (karo nepatyrusiø, norsir kariuomenëje tarnavusiø kontrolinësgrupës vyrø – tik 2 proc.). „Afganai“ taippat daþniau patiria depresijos ir nerimosimptomus, jiems daþniau kyla bendra-vimo sunkumø, miego sutrikimø (pavyz-dþiui, naktiniø koðmarø), agresijos pro-verþiø.

Bet þinot, kas baisiausia, kad sugráþusniekas nesibaigë... Að ðaukdavau nakti-mis – beveik kiekvienà naktá, vaistai ne-padëjo. Tai, kà ten iðgyvenau, nepalikomanæs ir èia – naktá að klajodavau tomispaèiomis vietomis, kur liko mano drau-gai, girdëdavau sprogimø garsus, þmoniøvaitojimus. Dienà taip pat bûdavo sun-ku, net vaiko riksmas sugràþindavo á mû-ðio laukà. Koðmarai nesibaigë... Pradëjaugerti, tapau agresyvus... Daug metø pra-ëjo, o að negaliu pamirðti – ðaudai þmo-nes, nekaltus... jûs nesuprasit, kaip gali-ma ðaudyti á nekaltus.... moteris, vaikus...o kà tu gali padaryti? Kitam to net ir ne-papasakosi, kuris ten nebuvo... Gyvenomkaip kaþkokiam kitam iðmatavime: atro-dë, dar truputis – ir pabusim ið to koðma-ro, viskas taip baisu, kad negali bûti rea-lu, tai negali bûti þmoniø pasaulis... Ne,negaliu að apie tai kalbëti... galvojau kadjau galiu, bet negaliu...

(ið „afgano“ pasakojimo)

Okupacijos padariniaivisuomenës dvasineisveikatai

Taigi atlikti tyrimai ðá tà mums pasa-ko apie kai kurias mûsø visuomenës gru-pes, kentëjusias daugiausia. Ir apie tai,kad trauminiai iðgyvenimai ið tikro pa-veikia þmoniø psichosocialinæ bûklæ nevieniems metams. Bet dar daug ko ne-þinome. Kaip paveikti represuotøjø vai-

kai, kurie irgi buvopersekiojami, spau-dþiami? Kaip musveikë ir veikia tai,kad okupuotamekraðte ilgus metusvisi gyvenome dvi-guboje realybëje?Komunizmas ne-pripaþintas nusi-kalstama ideologi-ja – nei pasaulyje,nei Lietuvoje. Ko-munistiniø repre-sijø psichologiniaipadariniai labaimaþai tyrinëjami.

Sovietinis reþi-mas sukûrë natû-

ralias sàlygas formuotis iðmokto bejë-giðkumo sindromui (Draguns, 1998),naikino þmoniø iniciatyvumà, atsparu-mà psichosocialiniam stresui ir gebëji-

19

Prof. Danute Gailiene

servation were much more traumatizedand that they were still coping with thepsychosocial consequences of the trau-mas. In comparison with the personswho had not experienced repressions,those individuals would experience out-breaks of traumatic memories, night-mares, and states of depression, aliena-tion, or continuous tension. Because ofthe heavy traumas some of the victimsare less confident, more sensitive, they

feel humiliated. 30 percent of Lit-huanian “Afghans” havea post-traumatic stress di-sorder, while in the groupof ex-servicemen whodidn’t serve at war the di-sorder is registered at aslow as 2 percent.

The factors that have hel-ped the victims to survivethrough the hardships are:trust in God, spiritual valu-es, mutual solidarity and fin-ding value in suffering.

In general, the psychologi-cal consequences of Commu-nist repressions are investiga-

ted on a small scale, as Communism hasnot been recognized as a criminal ideo-logy either internationally or in Lithua-nia. It is obvious, however, that the spi-ritual health of society is still recoveringfrom the impact of the regime. Its pre-sent status is reflected in the highestnumbers of suicides in the world, veryhigh rates of alcohol abuse, spread ofviolence, etc. Further investigationshould be carried out, for instance, onwhat effects the repressions have hadon families and children; the societyshould engage in more profound reflec-tion on the impacts of recent historicaltraumas.

Is the Lithuanian NationVery Traumatized?

mà áveikti visuomeniniø pokyèiø kelia-mus iððûkius. Todël radikalios reformosatkûrus Nepriklausomybæ kai kuriemsþmonëms buvo nepakeliamas stresas irturëjo labai skaudþiø padariniø, kuriuosjauèiame iki ðiol.

Daugelis visuomenës psichinæ, dvasi-næ sveikatà liudijanèiø rodikliø (saviþu-dybiø paplitimas, alkoholio suvartoji-mas, „sovietinis“ mirtingumo modelis(Jasilionis, 2003) Lietuvoje labai blogi.Pavyzdþiui, saviþudybiø rodiklis nuo1996 m. yra aukðèiausias pasaulyje. Be-je, lygindami Lietuvos ir Lenkijos savi-þudybiø rodiklius XX a. viduryje ir da-bar (2 pav.), akivaizdþiai matome, kadSovietø Sàjungos neuþimtai Lenkijaikomunistinio reþimo padariniai buvomenkesni nei Lietuvai.

Pavojus –„aukos sindromas“

Betgi ðitaip galima ir pradëti perdë-tai savæs gailëtis. Bûtent tai ir turëjomegalvoje knygos „Sunkiø traumø psicho-logija: politiniø represijø padariniai“moto pasirinkdami profesoriaus Vytau-to Kubiliaus mintá:

Ar neatëjo metas analitinei ir kritiðkaiistorinei refleksijai – kas mes buvome irkas esame? Gal turime þengtelëti toliauið uþdaro lituanocentristinio apskritimo(kur mes patys svarbiausi) ir pamatyti sa-ve viso regiono ir visos Europos istorijosproceso verpetuose... Iðraðykime kuo au-tentiðkiau viskà, kà patyrëme Sibiro lage-riuose ir partizanø bunkeriuose, bet ne-manykime, kad buvome vienintelë XX a.totalitarizmo auka. Pasaulinë revoliucijair imperinis didþiavalstybingumas varë irtebevaro daugybæ tautø Golgotos keliu.Kanèios visuotinumas suteiktø lietuvið-kam „kraujo laðeliui“ universalumo pras-mæ, jei sugebëtumëm pamatyti savo kru-vinas pëdas Sibiro sniege kaip nesibaigian-tá istorijos koðmarà

(V. Kubilius, Apie istorinæ savimonæ,Knygø aidai, 2003, 1–2, p.4)

Taigi sàþiningai ávertinti savo istorijàir jos padarinius turime patys.

In the middle of the 20th century theindependent State of Lithuania fell. Inthe course of 50 years, in the period 1940-1990 Lithuania suffered from Soviet,Nazi and again Soviet occupation andwas subsequently annexed. In the pe-riod 1940-1953 more than a million, i.e. approx. 30 percent of the inhabitantsof Lithuania were murdered, exiled, im-prisoned, or forced to emigrate. Therepressed ones, political prisoners orexiles, went through con-siderable violence andsuffering, lost their ho-mes and families. Evenafter the completion oftheir imprisonment orexile sentences, the sur-vivors would continueto be persecuted. It isthis that distinguishesthe victims of the So-viet repressions fromthose of the Nazi re-gime, since the perse-cution of the latterwas over with the endof the war. The victims were trea-ted as “enemies of the nation” and “ban-dits”, they had to keep silent about theirpast, as the repressions would extendonto their children as well.

The Department of Clinical Psycho-logy of Vilnius University, together withthe Research Centre of the Genocideand Resistance Movement of the Citi-zens of Lithuania has carried out rese-arch in relation to some highly trauma-tized groups of individuals: political pri-soners and exiled persons, as well as par-ticipants of war in Afghanistan. Thoughthe focus groups included people whohad endured the Soviet regime, the fin-dings proved that the persons under ob-Nuotraukos ið Genocido aukø

muziejaus archyvo

20

Jau seniai ásivyravusi nuomonë, kadvëþys nëra vien tik medicinos problema,o kartu ir biologijos. Apie vëþá labaidaug þinome ið molekuliniø tyrimø. De-ja, net ir turint daug þiniø apie moleku-lines prieþastis, sukelianèias vëþá, ði ligaiki ðiol neáveikta. Þinoti, suprasti, kaipiðsivysto vëþys, ir pasiûlyti, kaip já iðgy-dyti, pasirodë visai ne tas pats.

Ilgà laikà molekuliniai tyrimai buvonukreipti á prieþastis, kodël atsiranda vë-þys. Vëliau, deja, paaiðkëjo, kad tø prie-þasèiø iðsiaiðkinimas dar neatskleidþia,kaip padëti pacientui. Laimë, ðiuo me-tu mes gyvename pogenominëje eroje.

Genomas – þmogaus gyvybës infor-macija, uþkoduota kiekvienoje làstelë-je. Iððifravus visà genomà paaiðkëjo, kadjame yra apie 30 tûkst. genø. Jie lemialàsteliø funkcionavimà. Skirtingose làs-telëse veikia tik dalis genø, esanèiø ge-nome. Todël, nepaisant to, kad visø làs-teliø genomai vienodi, mes turime skir-tingas làsteles: smegenø, odos, kaulø irkt. Taip pat „perskaièius“ þmogaus ge-

sveikata

þingsnis vëþioiðgydymo link

Jau kelerius metus VU Onko-logijos instituto specialistai dir-ba ES ðaliø tyrëjø grupëse, ku-rios atlieka antrosios ir treèio-sios fazës klinikinius tyrimusgydant vietiðkai iðplitusá plau-èiø vëþá. Viena ið pagrindiniøprielaidø ðiems tyrimams vyk-dyti – navikø audiniø banko su-kûrimas. Apie ðià biomedici-nos naujovæ pasakoja VU On-kologijos instituto Vëþio biolo-gijos laboratorijos vedëjasdr. Kæstutis SUÞIEDËLIS.

nomà ir palyginus já su kitø gyvø orga-nizmø genomais nustatyta, kad bûtentgenø funkcionavimas, o ne genø struk-tûra lemia làsteliø ypatybes, tarp jø irþmogaus. Atrodo, bûtø logiðka „perskai-èius“ genomø sekas teigti, kad gyvena-me pogenominëje eroje.

Vis dëlto svarbiausia prieþastis, kodëlgalime kalbëti apie pogenominæ erà, yrata, kad genomø iððifravimas leido sukur-ti naujas technologijas, kurios labai pa-spartino ir atvërë naujus kelius biologi-joje, medicinos moksluose, taip pat irvëþio tyrimuose, davë pagrindà naujomsviltims iðgydyti vëþá.

Naujos technologijos leidþia planuo-jant tyrimà tyrëjams nesirinkti, kokià làs-telës dalá, kuriuos genus tirti, o tirti visàlàstelæ ið karto, neabejojant, ar jis tei-singai pasirinko objektà. Anksèiau ne-teisingai pasirinkus objektà tyrëjas su-þinodavo, kad hipotezë buvo klaidinga,tik atlikæs tyrimà, o pakartoti jo negalë-davo, kadangi bûdavo sunaudota ið pa-ciento organizmo paimta tiriamoji me-dþiaga. Tyrimui pakartoti reikëdavolaukti, kol gamta pasiûlys naujà tokià ga-limybæ. Pogenominës eros technologi-jos leidþia tirti ið karto visà làstelæ ir ste-bëti bei po tyrimo nustatyti, kokia gi làs-telës dalis yra atsakinga uþ vienoká arkitoká gydymo efektà ir kokia làstelësdalis yra atsakinga uþ vëþio atsiradimà.

Vëþinëse làstelëse kai kuriø genøfunkcijos, arba genø raiðka, yra kitokianegu normaliose làstelëse. Tyrëjai tà jauþinojo. Ðiandieniniø moksliniø tyrimørezultatø dëka jau galime ðiek tiek indi-vidualizuoti pacientø gydymà. Pvz., nu-staèius, kad paciento HER-2 raiðka pa-

Audiniø bankas –

didëjusi, galima tikëtis, kad gydymasherceptinu tokiam pacientui bus labaiefektyvus. Deja, labai efektyviai gydo-mi herceptinu tiktai 50–25 proc. pacien-tø, pasiþyminèiø padidëjusia HER-2raiðka. Kodël taip yra? Á ðá klausimà ga-lëtume atsakyti atlikæ viso genomo ar-ba globalius genomo raiðkos tyrimus.Neabejojame, kad dël kitø genø raiðkosskirtumø vienam pacientui gydymasherceptinu yra efektyvus, o kitam ne-veiksmingas.

Turëdami pogenomines technologijasmes galime siekti ne tik atsakyti, kodëlskirtingai reaguojama á gydymà, bet irsiûlyti, kaip pakeisti, modifikuoti gydy-mà pacientui, kuris gijo prasèiau. Sukû-rus naujas technologijas tyrëjams nerei-kia spëlioti, kuris genas galëtø bûti at-sakingas uþ vienà ar kità vëþinës làste-lës savybæ. Jiems paprasèiausiai reikiatirti visà genomà, visus genus, ir tyrimorezultatai atsakys, kuris genas le-mia vëþines làstelës savybes.

Taigi ðiandien, turint pa-cientus, kurie gyja skir-tingai, nors jiems tai-komas vienodas gy-dymas, mums ne-reikia spræsti, kasuþ tai atsakingas.

Vëþys – ne tik medicinosproblema

Genomø iððifravimasleido sukurti naujastechnologijas

Audiniø bankas – á pagalbàtyrëjams

21

Tereikia imti navikines làsteles, tirti irpalyginti, kuo jos skiriasi. Kai pacientaspradedamas gydyti, mes dar neþinome,kokia bus jo làsteliø reakcija á gydymà.Jeigu navikas bus iðoperuotas ir netu-rësime pasilikæ naviko medþiagos, tai,suþinojæ, kad vienas pacientas gijo ge-riau uþ kità, mes neturësime kà tirti. Koreikia tokiems tyrimams, kai jau sukur-tos pogenominës technologijos? Audi-niø banko.

Tyrimams naudojant pogenominestechnologijas reikia turëti paciento au-diniø (piktybinio naviko) medþiagà. Ðtaikaip viskas vyksta. Pacientai ateina á kli-nikà, jiems, jeigu ámanoma, skiriamaschirurginis gydymas, navikai iðoperuo-jami, o gydymo rezultatus, kaip minëta,mes suþinosime po pusës metø, o darlabiau tikëtina, kad po metø. Tik tuo-met mes galësime tirti ir logiðkai aiðkinti,kà reiðkia vieno ar kito paciento genøraiðka, koká gydymo rezultatà lëmë vie-no ar kito paciento genø raiðka. Kitaiptariant, neþinodami, koks yra gydymoefektas, mes tirtume iðoperuotus navi-kus neefektyviai, kadangi iðtyræ jø genøraiðkà neþinotume, kà reiðkia ðis rezul-tatas gydymui.

Taigi, kaip minëjau, po metø mumsreikëtø sugráþti ir tirti pacientø navikus.Navikinë medþiaga iki ðiol buvo saugo-ma Valstybiniame patologijos centre –parafino blokuose formaline fiksuoti au-diniai. Deja, ðie audiniai netinkami po-genominiø technologijø tyrimams. Po-

genominiø technologijø tyrimams rei-kalingi uþðaldyti navikiniai audiniai. Ki-taip sakant, turi bûti sukurtas tokiø au-diniø bankas.

Ðaldytø navikiniø audiniø bankas yralabai þemos temperatûros (–800C) ðal-dytuvas. Uþðaldymui reikalingas skystasazotas, nes navikinius audinius reikia uþ-ðaldyti dar þemesnëje temperatûroje:–1800C. Vëliau uþðaldyti audiniai per-keliami saugoti –800C temperatûroje.Prieð uþðaldymà bûtina iðtirti, kiek vë-þiniø làsteliø yra naviko audinyje, kurisuþðaldomas. Tam bûtinas bendradarbia-vimas su Valstybiniu patologijos centru.Taigi ðiuo metu bendradarbiaujant dvi-em ástaigoms – VU Onkologijos insti-tutui ir Valstybiniam patologijos centrui– kaupiami audiniai, kurie tinkami po-genominiø technologijø tyrimams.

Pradëjome kaupti plauèiø, ðlapimopûslës ir krûties navikø pavyzdþius. Iðmûsø kolegø uþsienyje patirties þinome,kad plauèiø navikus kaupti ypaè sudë-tinga. Buvo pastebëta, kad plauèiø na-vikus reikia uþðaldyti ypaè greitai. Jeiguuþtrunkama ilgiau, uþðaldyti plauèiø na-vikai yra nebetinkami tyrimams.

Taigi nuo plauèiø navikø mes ir pra-dëjome todël, kad norëjome sukurtimetodà, kuris mums

leistø kaupti visus navikus (artimiausiumetu ketiname kaupti ir gimdos kakle-lio, tiesiosios þarnos navikus). Þinoda-mi, kad sugebame uþðaldyti tinkamuspogenominiams tyrimams plauèiø navi-kus, mes esame ásitikinæ, kad galësimekaupti bet kuriuos navikus.

Ðiuo metu Onkologijos institutas vyk-do net tris Europos Sàjungos struktûri-niø fondø paramos projektus, kurie leislabai sustiprinti instituto tyrimø bazæ.Du projektai skirti bûtent pogenominiøtechnologijø infrastruktûrai kurti. Tai suBiochemijos institutu vykdomas prote-ominiø (visø làstelës baltymø) tyrimø in-frastruktûros kûrimas ir su Vilniaus uni-versitetu vykdomas projektas, kuris leismums sukurti DNR mikrogardeliø ty-rimø technologijos infrastruktûrà. Ði in-frastruktûra leis tirti genø raiðkos po-kyèius ne baltymø, bet RNR lygiu.

Infrastruktûrà sudaro áranga tyrimuiatlikti (DNR mikrogardelës gamybai –þmogaus genø fragmentø sukaupimoant stiklo plokðtelës, mikrogardelës sà-veikai su vëþiniø làsteliø komponentais)ir gautiems rezultatams analizuoti. Pro-teominës infrastruktûros projekto kû-rimo metu Onkologijos institute bus su-kurtas terminalas, kuriame bus paruoð-ti mëginiai baltymø analizei masiø spek-trometru.

Sukaupti pogenominëms technologi-joms reikalingus ðaldytus audinius, su-sikurti infrastruktûrà mûsø institute, ku-ri leistø vykdyti pogenomines technolo-gijas, mes tikimës jau 2007 metais. To-dël dabar ir pradëtas kaupti ðaldytø au-diniø bankas, tad turësime ne tik su-kauptus audinius, bet ir klinikinæ infor-macijà apie pacientø gydymà. Vykdyda-mi Europos Sàjungos paramos projek-tus, sukûræ tyrimø infrastruktûras, bû-sime pasirengæ atlikti pogenominës erostyrimus mûsø institute. Na, o jeigu jø irnepavyks ið karto efektyviai atlikti, ðal-dytø audiniø bankas mums leis veiks-mingai bendradarbiauti su kolegomisuþsienyje, kurie jau naudoja pogenomi-nio tyrimo technologijas, ir, bendradar-biaudami su kolegomis, ir patys iðmok-sime naudoti ðias technologijas.

Parengta pagal Vilniaus universitetoOnkologijos instituto laikraðtá

„Onkologo puslapiai“

Tikimasi, kad bus kaupiamivisi navikai

Europos Sàjungos paramaleis sustiprinti tyrimø bazæ

VU Onkologijos instituto Vëþio biologijos laboratorijos vedëjasdr. Kæstutis Suþiedëlis (kairëje) ir Valstybinio patologijos centrogydytojas Raimundas Meðkauskas prie navikiniø audiniø ðaldiklio

E. P

aukð

tës

nuot

r.

Ona MACKONYTË

þvilgsnis

KodëlKodëlKodëlKodëlKodëlmokslininkëmsmokslininkëmsmokslininkëmsmokslininkëmsmokslininkëmsvyrai sako:vyrai sako:vyrai sako:vyrai sako:vyrai sako:„Jûs protingos,bet...“

Mokslo pasaulis nuo seno buvo vy-rø veiklos sritis. Taèiau moterys netik nenusileidþia vyrams protiniaisbei kûrybiniais sugebëjimais, betdaþnai juos ir lenkia. Nepaisant to,kad gyvename XXI amþiaus demo-kratiðkame pasaulyje, moterys visdar turi árodinëti vyrams, jog yra ga-bios ir gali daug nuveikti. Kas lemiatoká vyrø sieká dominuoti – baimëprieð moterá prarasti pozicijas ar ne-noras pripaþinti moters gabumus,o gal tiesiog supratimo stoka? Ko-dël moteriai mokslininkei vis dartenka iðgirsti: „Tu protinga, bet...“

KodëlKodëlKodëlKodëlKodëlmokslininkëmsmokslininkëmsmokslininkëmsmokslininkëmsmokslininkëmsvyrai sako:vyrai sako:vyrai sako:vyrai sako:vyrai sako:„Jûs protingos,bet...“22

V. Naujiko nuotr.

23

Moteris negali savæs visiðkai realizuotimokslinëje kûrybinëje sferoje. Apie taibyloja Europos Komisijos statistika, ro-danti, kad tarp baigianèiø aukðtàsiasmokyklas absolventø moterys sudarodaugumà, taèiau jø karjeros moksle per-spektyvos gana menkos. Ypaè tai bûdin-ga tiksliesiems mokslams, kur moterysmokslininkës sudaro maþumà (apie 20proc.).

Apie nevienodas moterø ir vyrø gali-mybes tiksliuosiuose moksluose Lietu-voje byloja, pavyzdþiui, faktas, kad Lie-tuvoje iki ðiol nëra në vienos fizikës pro-fesorës. Tuo tarpu sociologø duomenysrodo, kad jeigu moterø karjera vyktøtaip kaip vyrø, moterø profesoriø ðiojesrityje turëtø bûti daugiau nei deðimt.Tiksliøjø mokslø atstovës taip pat be-veik nedalyvauja ir mokslo valdymo or-ganuose. Moterø balsas negirdimassprendþiant svarbius mokslo finansavi-mo klausimus, jos nedalyvauja formuo-jant mokslo politikà.

VU Teorinës fizikos katedros docen-të dr. Dalia Ðatkovskienë sako, kad kal-bant apie moterø tiksliuosiuose moks-luose problemà galima iðskirti dvi nei-giamas tendencijas: jaunos ir gabiostiksliesiems mokslams mergaitës nesi-renka mokslininkiø karjeros, o dalis jau-nøjø mokslininkiø, nematydamos kar-jeros perspektyvø, ið viso palieka moks-là. Tyrimai, atlikti uþsienyje, rodo, kadgabiø tiksliesiems mokslams merginømotyvacijà silpnina ir maþëjantis ðiomokslo prestiþas bei visuomenëje gajûss