Embed Size (px)
Citation preview
PRITARTAVilniaus lopšelio-darželio „Lakštingala“
Tarybos nutarimu 2010 m. balandžio 12 d.
protokolo Nr. 6
PRITARTA Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus
2010 m. d. įsakymu Nr.
PATVIRTINTAVilniaus lopšelio-darželio „Lakštingala“
direktoriaus 2010 m. d. įsakymu Nr.
VILNIAUS LOPŠELIS - DARŽELIS „LAKŠTINGALA“
2010 - 2015 METŲ STRATEGINIS PLANAS
2010, Vilnius
1. BENDROSIOS NUOSTATOS
Vilniaus lopšelio-darželio ,,Lakštingala“ 2010 - 2015 metų strateginio plano paskirtis – užtikrinti
visuomenės poreikius atitinkančią ugdymo kokybę, visapusiško ugdymo efektyvumą, išplėtoti
ugdymo(si) prieinamumą, sukurti sąlygas tęstiniam, visą gyvenimą trunkančiam darbuotojų
mokymuisi.
Formuojantis žinių ir informacinei visuomenei išryškėja poreikis reaguoti į naujoves, vykstančius
pasikeitimus visuomenėje, intensyvėjančios ir greitėjančios kaitos tendencija, kuri reikalauja ir
atitinkamų pokyčių ikimokyklinėje įstaigoje. Įstaiga, siekdama būti pažangia, atitinkančia laikmečio
reikalavimus, turi siekti naujos kokybės, kad paruoštų ugdytinius veiksmingai gyventi ir kurti rinkos
sąlygomis besikeičiančioje visuomenėje. Strategija buvo kuriama vadovaujantis principais:
1) lygių galimybių – užtikrinama asmenų lygybė, nepaisant jų rasės, lyties, tautybės, kalbos,
kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų; kiekvienam asmeniui laiduojama švietimo
prieinamumas, sudaromos sąlygos kvalifikacijos tobulinimui;
2) kontekstualumo – ugdymo įstaiga yra glaudžiai susieta su ekonominės, socialinės, kultūrinės
raidos kontekstu, kartu su juo atsinaujina ir atitinka nuolat kintančias visuomenės reikmes;
3) veiksmingumo – ugdymo įstaiga siekia geros kokybės rezultatų sumaniai ir racionaliai
naudodama turimus išteklius, nuolat analizuodama, vertindama ir planuodama savo veiklą, remdamasi
veiksminga vadyba – tinkamais ir laiku priimamais sprendimais;
4) tęstinumo – ugdymo įstaiga yra lanksti, atvira; sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui mokytis
visą gyvenimą;
5) partnerystės – ugdymo įstaiga siekia bendradarbiavimo su socialiniais partneriais, grįsto
abipusiu pasitikėjimu sprendžiant valstybinės švietimo politikos įgyvendinimo klausimus.
Valstybinės švietimo strategijos 2003 – 2012 metų nuostatose, patvirtintose Lietuvos Respublikos
Seimo 2003-07-04 nutarimu Nr. IX-1700, numatyta, jog tobulinant infrastruktūrą bus racionalizuotas
teikiamų švietimo paslaugų tinklas, išplėtotos naujos švietimo paslaugos ir švietimo sistemos jungtys.
Šių nuostatų įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės Valstybinės švietimo
strategijos 2003 – 2012 metų nuostatų įgyvendinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2005-01-24 nutarimu Nr. 82 bei 2003 metais Lietuvos Respublikos Seimo priimtas
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Nr. IX-1630, 2003-06-17, Žin., 2003, Nr. 63-2853 (2003-06-
28) ir Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės, patvirtintos
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-14 nutarimu Nr. 745. Nuostatose pabrėžiama: „Švietimas
turi būti plėtojamas atsižvelgiant į Lietuvos visuomenei tenkančius naujus iššūkius ir atsiveriančias
2
naujas galimybes: demokratijos ir rinkos ūkio plėtrą, globalizaciją, informacijos gausą, sparčią kaitą,
visuomenės išsiskaidymą. Švietimas turi padėti asmeniui ir visuomenei atsakyti į šiuos iššūkius ir
pasinaudoti naujomis galimybėmis. Tam būtini esminiai Lietuvos švietimo sistemos pokyčiai, kurie
padėtų didinti švietimo sistemos efektyvumą, išplėstų švietimo prieinamumą, sukurtų sąlygas tęstiniam,
visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginis tikslas (prioritetas) - stiprinti šalies intelektualinį
potencialą, siekiant švietimo ir mokslo kokybės ir veiksmingumo, pagrindinį dėmesį skiriant
investicijoms į žmogų: švietimo, kultūros, mokslo, informacijos ir žinių visuomenės plėtrai.
Svarbiausios veiklos kryptys - švietimo prieinamumas, kokybė bei veiksmingumas ir darna.
Vilniaus miesto strateginiame veiklos plane 2008 - 2011 m. vienu iš pagrindinių tikslų yra - sukurti
veiksmingą ir darnią, atsakingu valdymu ir tikslingu finansavimu grįstą švietimo sistemą, gebančią
ugdyti laisvą, kultūringą, atsakingą asmenybę, suteikti žinių, įgūdžių, kurie laiduotų sėkmingą asmens
aktyvų buvimą visuomenėje, profesinę karjerą ir gyvenimo gerovę.
Kuriant įstaigos strategiją atsižvelgta į pagrindinius įgaliojimus savivaldybės institucijai, kuriuos
numato Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas. Savivaldybės atstovaujamosios institucijos
įgaliojamos vykdyti valstybinę švietimo politiką, o vykdomosios institucijos – užtikrinti valstybinės
švietimo politikos vykdymą.
Ikimokyklinio ugdymo mokykla, atitinkanti šiuolaikinės visuomenės švietimo paslaugų poreikius
bei paklausą ir realias finansines Savivaldybės galimybes, turi nuolat gerinti paslaugų kokybę, didinti
motyvaciją mokytis, padidinti prieinamumą ir socialinį teisingumą, rūpintis bendruoju vaikų gebėjimų
ir vertybinių nuostatų ugdymu, padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninius,
socialinius, pažintinius poreikius. Padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo
programą.
Planas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-06 nutarimu Nr. 827
patvirtinta Strateginio planavimo metodika, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-07-16 nutarimu
Nr. 902 ,,Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo.
3
2. BENDRA ĮSTAIGOS CHARAKTERISTIKA
Institucijos tipas – ikimokyklinio ugdymo įstaiga, tipas – darželis, juridinis statusas – juridinis
asmuo.
Įstaigos priklausomybės tipas – savivaldybės. Ugdymo forma – dieninė ir savaitinė. Ugdymo
kalba – lietuvių. Įstaiga išlaikoma steigėjo lėšomis.
Adresas: Lakštingalų g. 10, Vilnius.
Telefonas: (370 5) 277 79 98, (370 5) 277 79 87
El. paštas: [email protected]. lm.lt
Įstaigos struktūra:
- vaikų lopšelis (1 – 3 metų vaikams) - 3 grupės;
- vaikų darželis (3 – 5 metų vaikams) - 7 grupės;
- priešmokyklinio ugdymo - 2 grupės.
Vilniaus lopšelis-darželis ,,Lakštingala“:
- teikia ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas pagal patvirtintas valstybines bei
pedagogų parengtą ikimokyklinio ugdymo (si) programą ,,Žingsnis po žingsnio“;
- sudaro higienines, materialines, pedagogines, psichologines sąlygas, laiduojančias psichinį,
fizinį vaiko saugumą ir asmenybės brandą;
- organizuoja kalbos ir komunikacijos sutrikimų turinčių vaikų ugdymą;
- kuria ir tobulina ugdymosi aplinką;
- teikia švietimo pagalbą šeimoms.
Valdymo struktūra ir darbuotojai:
Vilniaus lopšeliui-darželiui ,,Lakštingala“ vadovauja direktorius, kuris skiriamas į pareigas ir
atleidžiamas iš jų Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Direktoriaus
funkcijas reglamentuoja lopšelio-darželio nuostatai.
Vilniaus lopšelyje-darželyje ,,Lakštingala“ veikia šios savivaldos institucijos:
-Vilniaus lopšelio-darželio ,,Lakštingala“ taryba – aukščiausia lopšelio-darželio savivaldos
institucija, telkianti tėvų (globėjų), pedagogų, darbuotojų ir socialinių partnerių atstovus svarbiausiems
lopšelio-darželio veiklos tikslams ir uždaviniams numatyti ir įgyvendinti. Ją sudaro 10 narių. Tarybos
funkcijas reglamentuoja nuostatai, patvirtinti direktoriaus įsakymu.
- Vilniaus lopšelio-darželio ,,Lakštingala“ pedagogų taryba – lopšelio-darželio savivaldos
institucija pagrindiniams pedagogų profesiniams bei ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro lopšelio-
4
darželio vadovai, visi lopšelyje-darželyje dirbantys pedagogai ir kiti ugdymo procese dalyvaujantys
darbuotojai. Pedagogų tarybos veiklą reglamentuoja nuostatai, patvirtinti direktoriaus įsakymu.
Vilniaus lopšelyje-darželyje ,,Lakštingala“ nuolat veikiančios komisijos:
- Specialiojo ugdymo (veiklą reglamentuoja nuostatai, patvirtinti direktoriaus įsakymu);
- Atestacijos (veiklą reglamentuoja nuostatai, patvirtinti direktoriaus įsakymu);
- Inventorizacijos (veiklą reglamentuoja lopšelio-darželio ,,Lakštingala“ inventorizacijos
tvarka, patvirtinta direktoriaus įsakymu).
5
3. APLINKOS (IŠORINIŲ VEIKSNIŲ) ANALIZĖ
3.1. Politiniai veiksniai
Šalies gyventojų išsilavinimas yra lemiamas įvairių politinių, socialinių, ekonominių veiksnių,
kurių kontekste funkcionuoja ir savo veiklą organizuoja visos ugdymo institucijos, tarp jų ir
ikimokyklinio ugdymo programą vykdančios įstaigos. Nuo šių veiksnių sukuriamų sąlygų švietimo
plėtrai priklauso valstybės ateitis, nes tik įgiję tinkamą išsilavinimą šalies žmonės galės aktyviai ir
produktyviai dirbti, dalyvauti ekonominiame, socialiniame ir politiniame jos gyvenime.
2002 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtintoje Valstybės ilgalaikės
raidos strategijoje projektuojama Lietuvos, kaip būsimos Europos Sąjungos valstybės, raida, išskiriant
tris prioritetus:
- žinių visuomenę;
- saugią visuomenę;
- konkurencingą ekonomiką.
Akcentuojama, kad šioje raidoje ypač svarbus švietimo vaidmuo, nes Europos Sąjungos
Tarybos 2000 m. kovo 23–24 d. susitikimo Lisabonoje išvados tolesnę Europos Sąjungos ūkinę ir
socialinę pažangą tiesiogiai sieja su investicijomis į žmones, į jų išsilavinimą: „Žmonės yra didžiausia
Europos vertybė ir pagrindinis Europos Sąjungos politikos tikslas. Investicijos į žmones ir aktyvios bei
dinamiškos gerovės valstybės kūrimas bus pagrindinis dalykas užtikrinant Europos vietą žiniomis
pagrįstoje ekonomikoje ir siekiant, kad šios naujos ekonomikos atsiradimas nepaaštrintų tokių
socialinių problemų kaip nedarbas, socialinė atskirtis ir skurdas“.
UNESCO švietimo komisija akcentuoja šiuos svarbiausius švietimo bruožus: mokymasis
gyventi kartu, supažindinant su tautos istorija, tradicijomis, dvasinėmis vertybėmis, mokymasis žinoti,
mokymasis veikti, mokymasis būti. Šias UNESCO kryptis atspindi Vilniaus lopšelio-darželio
„Lakštingala“ ugdymo programa.
Lietuvos švietimas yra grindžiamas pagrindinėmis tautos, Europos ir pasaulio kultūros
vertybėmis: asmens nelygstamos vertės ir orumo, artimo meilės, prigimtinės žmonių lygybės, žmogaus
laisvių ir teisių, tolerancijos, demokratinių visuomenės santykių teigimu. Švietimas ugdo asmens
nusistatymą ir gebėjimą remtis šiomis vertybėmis savo gyvenime ir veikloje. Švietimas taip pat remiasi
bendraisiais humaniškumo, demokratiškumo ir atsinaujinimo principais.
Valstybės ir visuomenės pastangomis per 2003 – 2012 metus įgyvendinami šie pagrindiniai
švietimo plėtotės siekiai:
6
- sukuriama veiksminga ir darni, atsakingu valdymu, tikslingu finansavimu ir racionaliu išteklių
naudojimu pagrįsta švietimo sistema;
- išplėtojama tęstinė, mokymąsi visą gyvenimą laiduojanti ir prieinama, socialiai teisinga
švietimo sistema;
- užtikrinama švietimo kokybė, atitinkanti atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje
gyvenančio asmens, visuotinius dabarties pasaulio visuomenės poreikius.
Ikimokyklinis ugdymas neatsiejamas nuo globalizacijos procesų visuomenėje. 2003 - 2012
metų valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo priemonės ikimokyklinio ugdymo pakopoje:
- pabaigiama formuoti 3 pakopų bendrojo ugdymo struktūra; (pirmoji pakopa – priešmokyklinis
ugdymas. Siekiama, kad ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą teikiančios mokyklos būtų kuo arčiau
vaiko namų.);
- stiprinama ir plėtojama mokyklos ir vietos bendruomenės sąveika;
- laiduojamos lygios mokymosi starto galimybės, išplečiamos ikimokyklinio ugdymo
paslaugos, ikimokyklinis ugdymas visų pirma atveriamas socialinę atskirtį patiriantiems ir socialinės
rizikos šeimų vaikams;
- sukuriama ir išplėtojama visuotinio priešmokyklinio ugdymo sistema;
- pradedama teikti kryptinga pedagoginė, kultūrinė pagalba visoms vaikus auginančioms
socialinės rizikos šeimoms.
Vaiko gerovės valstybės politikos strategijoje 2005 - 2012 m. siekiama užtikrinti sąlygas visų
šalies vaikų gerovei: vizijoje teigiama, kad bus siekiama sukurti ir plėtoti reikiamų paslaugų vaikui ir jo
šeimai tinklą.
Patvirtinti šie dokumentai:
- Neformaliojo švietimo ir Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašai;
- Ikimokyklinio ugdymo mokyklų vidaus audito metodika;
- Švietimo pagalbos nelankančiam ugdymo įstaigos 5 - 6 metų vaikui teikimo tvarka;
- Vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo
tvarkos aprašas;
- Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros programa 2007 – 2012 m.
Tautinės kultūros išsaugojimas globalizacijos sąlygomis yra svarbus švietimo uždavinys. Šiam
uždaviniui įgyvendinti įstaigos bendruomenė skiria ypatingai daug dėmesio. Lietuvos Respublikos
etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme deklaruojamas etninės kultūros prioritetas
įvairiose kultūrinio gyvenimo srityse bei švietimo sistemoje.Šiam uždaviniai įgyvendinti pedagogai
įgyja žinių per kvalifikacijos kėlimo kursus bei savišvietos būdu.
7
Vertinant oficialiuose dokumentuose įvardintus bendruosius švietimo prioritetus galima teigti,
kad daugelis jų yra sistemingai pereinantys nuo aukščiausio lygmens ir turėtų atsispindėti ugdymo
institucijų strateginiuose planuose.
Aptariant politikos veiksnių įtaką konkrečiai ugdymo institucijai nemažiau svarbus yra ir
vietinių politikų dėmesys. Vilniaus miesto strateginiame plane numatomas tikslas užtikrinti
ikimokyklinio ugdymo prieinamumą, rūpintis bendruoju vaikų gebėjimų ir vertybinių nuostatų
ugdymu. Miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo pertvarkymo iki 2012 metų bendrojo plano
projekte numatyta sukurti efektyvumo, prieinamumo ir kokybės reikalavimus atitinkantį ikimokyklinio
ugdymo įstaigų tinklą Savivaldybėje, sudaryti kokybiškas sąlygas visiems ikimokyklinio amžiaus
vaikams ugdytis bei užtikrinti pedagoginę, psichologinę, specialiąją, socialinę pagalbą. Vilniaus miesto
savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo pertvarką sąlygojo tai, kad mažėja vaikų kalbančių
rusų ir lenkų kalbomis, didėja gyventojų skaičius Vilniaus mieste, sparčiai vyksta miesto plėtra.
Kaip pagrindinius dabartinės Lietuvos švietimo politikos trūkumus galima įvardinti: ugdymui
politiniu lygmeniu skiriama per mažai dėmesio lyginant su kitomis sritimis; efektyviai nesprendžiama
mokytojų ir aplinkos personalo darbo užmokesčio problema; nedidinamos Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministerijos biudžeto lėšos skiriamos ugdymui; pasyviai diegiamos naujos ugdymo
technologijos; trūksta glaudesnio bendradarbiavimo tarp ministerijos, mokytojų ir visuomenės; parama
skirta vaikams dažnai nepasiekia jų; nepakankamas dėmesys tautinės kultūros puoselėjimui valstybiniu
lygmeniu; nepakankamai plėtojami žmogiškieji ištekliai bei mokymosi visą gyvenimą galimybės.
Kiti teigiami ir neigiami veiksniai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtrai išsamiau
atsiskleidžia aptariant ekonominius, socialinius ir technologinius šalies rodiklius.
3.2. Ekonominiai veiksniai
Kalbant apie ugdymo įstaigą veikiančius ekonominius veiksnius, pirmiausia būtina atsižvelgti į
bendruosius šalies ekonominius rodiklius. Teigiami Lietuvos ekonomikos augimo rodikliai teigiamai
veikia ir švietimo institucijas. Nuo 2000 m. nuolat didėja švietimui skiriamos lėšos valstybės ir
savivaldybių biudžetuose. Didėja ES struktūrinių fondų lėšų dalis, skirta valstybės švietimo strategijos
2003 - 2012 metų nuostatų įgyvendinimo programai. Tačiau privačios investicijos į švietimą didėja
nežymiai.
Vyraujantys pozityvūs ekonominiai veiksniai:
- miesto plotų užstatymas gyvenamaisiais namais aprūpins ugdymo įstaigas ugdytiniais;
8
- perspektyvoje Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija didins moksleivio
krepšelio finansavimą;
- ES lėšų panaudojimas pagerins ugdymo įstaigos materialinę ir intelektualinę bazę;
- padidėjus finansavimui, ugdymo įstaigos galės atnaujinti savo pastatų techninę būklę;
Vyraujantys negatyvūs ekonominiai veiksniai:
- efektyviai nesprendžiama ikimokyklinio ugdymo pedagogų darbo užmokesčio problema;
- biudžeto lėšų, skiriamų aplinkai atnaujinti, nepakanka būtinoms išlaidoms finansuoti;
- stinga investicijų įstaigos modernizavimui;
- ikimokykliniam ugdymui skiriama mažai dėmesio lyginant su kitomis švietimo sistemos
pakopomis;
- įstojimas į ES įgalina švietimo įstaigas pasinaudoti struktūriniais fondais, tačiau nėra darželyje
specialistų rengti projektams ir programoms skirtoms pritraukti struktūrinių fondų lėšas;
- netolygus atlyginimų didėjimas, mokesčio už maistą ikimokyklinėse įstaigose padidinimas
gali sumažinti vaikų skaičių ikimokyklinėje įstaigoje;
- per maži aptarnaujančio personalo atlyginimai, slopina darbuotojų motyvaciją.
3.3. Socialiniai – demografiniai veiksniai
Kintant gyventojų socioekonominiai padėčiai,vyksta visuomenės restratifikacijos,formuojasi
naujas elitas,didėja dalies visuomenės spaudimas kurti specialias ugdymo aplinkas ypač gabiems
ugdytiniams. Naujų migrantų antplūdis sąlygos migrantų vaikų padidėjimą.
Vyraujantys pozityvūs socialiniai išorės veiksniai:
- augantis visuomenės pasitikėjimas ugdymu, švietimu;
- lengvatos už vaiko išlaikymą ikimokyklinėje įstaigoje;
- socialinės sistemos sparti kaita.
Vyraujantys negatyvūs socialiniai išorės veiksniai:
- daugėja vaikų iš nepilnų šeimų;
- pastebima vaikų sergamumo didėjimo tendencija; (Didėja sutrikusios regos ir laikysenos
vaikų, bei vaikų sergančių virškinamojo trakto ligomis.)
- daugėja vaikų su specialiais poreikiais ir socialiai problemiškų vaikų skaičius;
-gyventojų emigracija sukelia vaikų paliktų be priežiūros skaičiaus didėjimą ir teisėto globėjo
problemas;
- neskiriamos lėšos metodinių būrelių veiklos finansavimui;
9
- nepakankamas dėmesys ikimokyklinio ugdymo įstaigų renovacijai;
- tobulintina ugdymosi aplinka;
- nepakankamas aprūpinimas šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis;
-šeimos krizė ir dalies gyventojų sunki socialinė padėtis didina socialinius švietimo sistemos
įsipareigojimus. Atsiranda vaikų socialinė atskirtis,susijusi su šeimos finansine padėtimi.
3.4. Technologiniai veiksniai
Informacinių technologijų diegimas švietimo sistemoje – vienas iš pagrindinių žinių
visuomenės elementų.
Asociacija „Langas į ateitį“ kartu su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir kitais
partneriais seniūnijoje, bibliotekoje steigia viešojo interneto prieigos taškus. Pedagogai turi galimybę
kelti kvalifikaciją pagal programą „Švietimas informacinei visuomenei”. Pastebimas daugelio įstaigos
darbuotojų aktyvus susidomėjimas naujausiomis technologijomis. Todėl darželyje siekiama sukurti
informacinį centrą, atnaujinti ir modernizuoti pasenusią kompiuterinę įrangą; kryptingai tobulinama
pedagogų informacinio raštingumo kultūra; naujų šiuolaikiškų technologijų įsigijimas ir panaudojimas
pagerins švietimo prieinamumą ir visuomenės informatyvumą.
Problemos: darželyje trūksta informacinių technologijų mokymo priemonių; įstaigai skiriamų
lėšų nepakanka modernioms metodinėms priemonėms įsigyti; trūksta pedagogų iniciatyvų plėtojant
asmenines naujų technologijų kompetencijas. Nors technologinių ir inovacinių veiksnių sferoje
bendruoju lygmeniu jau padaryta žymi pažanga, progresas dar yra nepakankamas. Išryškėja kalbinės
problemos naudojantis kompiuterine sistema.
4. IŠTEKLIŲ (VIDINIŲ VEIKSNIŲ) ANALIZĖ
4.1. Teisinė bazė
Vilniaus lopšelis-darželis „Lakštingala“ savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos
Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Švietimo ir kitais įstatymais, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos norminiais
aktais, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus bei Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos, Švietimo departamento įsakymais, įstaigos nuostatais ir veiklos dokumentais.
Lopšelio-darželio „Lakštingala“ strateginio plano ir metinės veiklos programos teisinis
pagrindas yra šie dokumentai:
1. Valstybės ilgalaikės raidos strategija (Žin.,2002, Nr. 113-5029);
10
2. Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatos (Žin.,2003, Nr. 71-3216);
3. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 63-28530);
4. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2005-2007 metų strateginis veiklos
planas (LR švietimo ir mokslo monistro 2005-02-04 įsakymas Nr. 175);
5. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 55-1049);
6. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (Žin., Nr. 1996, 33-807);
7. Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 115-3288);
8. Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija (Žin., 2006, Nr. 4-15);
9. Vaikų ir jaunimo socializacijos programa (Žin., 2004. Nr. 30-995);
10. Pedagogų atestacijos nuostatai (2007);
11. Valstybinių (išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų
pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos nuostatai (Žin., 2005, Nr.
108-3974);
12. Priešmokyklinio ugdymo koncepcija (Švietimo ir mokslo ministro 200-11-09 įsakymas Nr.
1374);
13. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros programa 2007 - 2012 m. (2007);
4.2 Pedagogai
Įstaigoje dirba 19 ikimokyklinio ugdymo pedagogų, 2 priešmokyklinio ugdymo pedagogai. Jiems
talkina patyrę, meninio ugdymo pedagogas bei logopedas. 21 pedagogas turi vyresniojo auklėtojo
kvalifikacinę kategoriją (žiūr. 1 pav.). 3 neatestuoti pedagogai yra jauni specialistai.
PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJA
2124
21
31
41 1 1
0
5
10
15
20
25
30
2010 2009 2008
Vyr. auklėtoja
NeatestuotaMetodininkė
1 pav. Pedagogų kvalifikacija
11
Pedagogai kvalifikaciją kelia atsižvelgiant į įstaigos tikslus bei pedagogų poreikius. Kiekvienų
metų pabaigoje patikslinama pedagogų perspektyvinė kvalifikacijos kėlimo programa. Visi pedagogai
yra lankę kompiuterinio raštingumo seminarus. Įstaigos pedagogai nuolat dalyvauja miesto, šalies,
užsienio kvalifikacijos kėlimo seminaruose, taip pat patys perteikia savo patirtį aplinkinių įstaigų bei
miesto pedagogams, supranta saviugdos reikšmę.
Direktorius turi II vadybinę kvalifikacinę kategoriją, pedagoginis darbo stažas – 31 metai ir
vadybinis darbo stažas 26 metai, išsimokslinimas aukštasis, švietimo vadybos magistras.
Direktoriaus pavaduotojas ugdymui turi 14 metų pedagoginio darbo stažą, vadybinis darbo stažas
-8 m., išsimokslinimas – aukštasis, švietimo vadybos magistras.
Apžvelgiant pedagogų amžiaus tendencijas, matoma, kad pastaraisiais metais pedagogų vidutinis
amžius auga (žiūr. 2 pav.).
PEDAGOGŲ AMŽIUS
0
12 1211
45
8
23 33
122 2
1
0
2
4
6
8
10
12
14
2010 m. 2009 m. 2008 m.
Nuo 35 iki 40 m.Nuo 45 iki 55 m.
Nuo 25 iki 35 m. Jaunesni nei 25 m.Vyreni nei 55 m.
2 pav. Pedagogų amžiaus kitimas
2008 m. dauguma pedagogų buvo nuo 35 iki 40 m. amžiaus ir nuo 45 iki 55 m. amžiaus. 2010 m.
pedagogų amžius jaunėjo: išliko dauguma pedagogų nuo 35 iki 40 m. amžiaus ir jaunenių nei 35 m.
Vyresnių pedagogų nei 55 m. skaičius beveik nekinta.
Pedagogų stažo kitimas pavaizduotas paveiksle (žiūr. 3 pav.) parodo, jog įstaigoje nuolat dirba 15
ir daugiau metų pedagoginio stažo turintys pedagogai. Tačiau į įstaigos veiklą kasmet įsilieja ir nauji
specialistai, kurių darbo stažas iki 4 m.
12
PEDAGOGŲ STAŽAS
13 1315
57
6
34
34
24
02468
10
121416
2010 2009 2008
15 m. ir daugiau
Nuo 10 iki 15 m.Nuo 4 iki 10 m.Iki 4 m.
3 pav. Pedagogų stažo kitimas
Pedagogų išsilavinimas per pastaruosius trejus metus išliko nepakitęs (žiūr. 4 pav.). Daugiau nei
PEDAGOGŲ IŠSILAVINIMAS
1617 17
9 9 9
02468
1012141618
2010 2009 2008
AukšesnysisAukštasis
4 pav. Pedagogų išsilavinimo kitimas
pusė pedagogų (16) turi aukštesnįjį pedagoginį išsilavinimą, 9 pedagogai aukštąjį. Tačiau kiekvienais
metais po du pedagogus įstoja mokytis į VPU. Tai neatsispindi grafiškai, nes įstaigoje vyksta nežymi
darbuotojų kaita.
Išvados:
Pedagogų stažo vidurkis mažėja, nes pensiinio amžiaus pedagogus keičia jauni specialistai. Tai
lemia ir pedagogų amžiaus jaunėjimas: išliko dauguma pedagogų nuo 35 iki 40 m. amžiaus ir jaunenių
nei 35 m. Beveik visi pedagogai turi vyresniosios auklėtojos kategoriją, neatestuoti tik naujai įsidarbinę
pedagogai. Tačiau daugumos pedagogų išsilavinimas yra aukštesnysis pedagoginis.
13
4.3 Ugdytiniai
Vaikai į ikimokyklinio ugdymo įstaigą priimami vadovaujantis ,,Rekomendacijomis
savivaldybėms dėl centralizuoto vaikų priėmimo į švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio
ugdymo grupes (2003 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-918).Nors gimstamumas šalyje mažėja,
įstaigos ugdytinių skaičius svyruoja nežymiai. Vaikų skaičiaus dinamika nuo 2008 m. iki 2010 m.
parodyta 5 paveiksle (žiūr. 5 pav.).
VAIKŲ SKAIČIUS
249
256
236
225
230
235
240
245
250
255
260
2010 2009 2008
5 pav. Vaikų skaičiaus kitimas
2008 m. m. įstaigą lankė 236 vaikai, 2009 m. m. – 256 vaikai. 2010 m. m. įstaigą lanko 249
vaikai, kai projektinis įstaigos pajėgumas – 220 vaikų. Įstaiga nuolat yra perpildyta, nes yra strategiškai
palankioje vietoje. Vaikų lankomumas turi įtakos vaikų ugdymo(si) kokybei (žiūr. 6 pav.).
VAIKŲ LANKOMUMAS
35295 3613932962
2710823712
25833
05000
10000150002000025000
300003500040000
2010 2009 2008
Lankytų dienųPraleistų dienų
6 pav. Vaikų lankomumo kitimas
Per trejus metus pastebimi neryškūs lankomumo pokyčiai.
14
4.5. Tėvai
Tėvai turi teisę dalyvauti lopšelio-darželio savivaldos veikloje, vaikų ugdymo procese, gauti
informaciją apie vaiko ugdymo sąlygas ir rezultatus. Aktyviai dalyvauja susirinkimuose, tėvų komitetų
veikloje. Tėvai bendradarbiauja su pedagogais, sprendžiant vaiko ugdymo ir priežiūros klausimus,
padeda sudaryti reikiamas sąlygas vaiko fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei, socialinei raidai.
Priešmokyklio ir ikimokyklinio ugdymo grupėse su ugdytinių tėvais yra sudaromos ugdymo sutartys.
Įstaigoje buvo analizuojama, kodėl ne mūsų mikrorajono vaikai lanko įstaigą. Paaiškėjo, kad 60
proc. tėvų šis darželis yra arti darbovietės (žiūr. 7 pav.) ir 40 proc. darželį rinkosi dėl gerų atsiliepimų
Darželio pasirinkimo motyvai
60
40
0
10
20
30
40
50
60
70
Arti darbo vietos Geri atsiliepimai
7 pav. Darželio pasirinkimo motyvai
apie įstaigą iš čia jau lankančių tėvų.
Vilniaus miesto savivaldybės strateginiame veiklos plane 2002 – 2012 metams teigiama, kad
socialinės rizikos ir nedarnioms šeimoms socialinė parama teikiama socialinėmis paslaugomis.
Didžiausia problema yra socialinės rizikos grupei priklausančių ar socialinę atskirtį patiriančių šeimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūra ir ugdymas. Šioms šeimoms stinga ne tik socialinės, bet ir
švietimo pagalbos, kuri padėtų šeimai ne tik ugdyti vaikus, bet ir didintų tėvų atsakomybę už vaikų
priežiūrą ir ugdymo kokybę namuose. Nors iki 2010 m. tokių šeimų įstaigoje nebuvo, tačiau manoma,
kad 2011-2012m. vaikų iš socialinę atskirtį patiriančių šeimų tikrai ateis.
Lietuvoje nepakanka prevencinių priemonių, padedančių šeimoms įveikti socialines ir
psichologines problemas, sudarančias sąlygas vaikui augti biologinėje šeimoje ar šeimos aplinkoje.
15
Šiuo metu savivaldybės teikia socialinės rizikos šeimoms ne socialines ar švietimo paslaugas, o
materialinę paramą, nes valstybė lėšų skiria tik piniginei paramai teikti, bet neremia socialinių paslaugų
teikimo. Iki šiol savivaldybėse nepakankamai teikiama socialinės rizikos šeimoms kompleksinė
pagalba. Šioje srityje pastebima tik pavienių asmenų, nevyriausybinių organizacijų, ikimokyklinių
įstaigų savarankiška iniciatyva teikiant tėvų konsultavimo ir informavimo paslaugas. Šios paslaugos
taip pat nėra labai paplitusios, informatyvios bei atspindinčios šeimų poreikius.
4.6. Ugdymo kokybė
Švietimo kokybė visose Europos Sąjungos šalyse laikoma vienu iš svarbiausių politinių
prioritetų. Manoma, kad tai atitinka piliečių lūkesčius, laiduoja jų socialinę gerovę, užimtumą.
Modernią Europos šalių patirtį atliepiantys Lietuvos švietimo įstaigų ugdymo tikslai privertė iš
esmės peržiūrėti visos švietimo sistemos - įskaitant institucinę struktūrą, ugdymo turinį ir metodus,
švietimo valdymą ir finansavimą, pedagogų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą – teorinius pagrindus.
Vaikų darželis įsijungia į nenutrūkstamą žmogaus ugdymo procesą.
Šiandien ugdymo turinys traktuojamas kaip kompleksiškas procesas, kuriame labai svarbi vaiko
patirtis ir ryšys su socialinės kultūrinės jo gyvenamosios aplinkos poreikiais. Jis padeda išvengti
socialinės atskirties, sudaro palankias sąlygas kiekvienam vaikui įgyti ir plėtoti asmenines
kompetencijas, o tuo pačiu gerina ugdymo kokybę.
Nuo 2007 m. rugsėjo mėn. lopšelis - darželis ,,Lakštingala“ dirba pagal įstaigos pedagogų
sukurtą ikimokyklinio ugdymo(si) programą ,,Žingsnis po žingsnio“. Ši programa atspindi lankančių
vaikų poreikius, tėvų lūkesčius , naudinga pedagogams bei visai bendruomenei. Pedagogai lanksčiai ir
kūrybiškai taiko programose siūlomą ugdymo turinį konkrečiai grupei – planuoja veiklą, parenka
ugdomąją medžiagą, individualizuoja ugdymo turinį konkrečiam vaikui.
Lopšelio - darželio bendruomenė, apsisprendusi siekti veiklos kokybės, 2007 - 2008 m. m.
vykdė platųjį auditą. Viena iš pagrindinių vertinimo sričių buvo „Ugdymo turinio ir procedūrų
planavimas“. Geriausiai bendruomenės buvo įvertinta ugdomosios veiklos, aplinkos, programos
atitiktis vaiko poreikiams ir interesams ir parama ir pagalba vaikui, šeimai. Gerai bendruomenė įvertino
vaiko ugdymą ir ugdymąsi, etosą, įstaigos valdymą. Patenkinamai - planavimo procedūrų kokybę,
metodinę pagalbą planavimui, šeimos įtraukimą į ugdomąjį procesą.
Galima daryti išvadą, kad įstaigos veikla orientuojama į vaiką, jo poreikius, pedagogai stengiasi
didinti ugdymosi motyvaciją, taigi veikla grindžiama humanistinėmis, demokratinėmis vertybėmis.
Tačiau pasigendama sistemiškumo, įstaiga daugeliu atvejų taiko formalius šeimos įtraukimo į ugdomąjį
16
procesą metodus, ugdomosios veiklos planai daugeliu atvejų nėra lankstūs ir integralūs, planavimas
atliekamas formaliai bei ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programa ne visada derinami.
Dar vienas ugdymo kokybę sąlygojančių veiksnių – ugdytinių pasiekimų vertinimas.
Priešmokyklinės grupės pedagogai, siekdami pažinti vaiką, visus metus pagal reikmę jį stebi, taiko
kitus pažinimo metodus, išsiaiškindami vaiko savijautą, poreikius, interesus, įvairių gebėjimų lygį,
bendravimo ir veiklos ypatumus, namų kultūrinę aplinką, šeimos lūkesčius ir nuostatas į ugdymą.
Atliktas vaikų pasiekimų vertinimas padeda nustatyti ugdymo grupėje kokybę bei tinkamumą įvairių
poreikių vaikams, užtikrinti ugdymo tęstinumą.
Ugdytinių pasiekimai vertinami šiais būdais:
- vaiko stebėjimas natūralioje kasdieninėje veikloje (kriterinis fiksavimas);
- pokalbis su vaiku, tėvais;
- vaiko veiklos, rašytinės kalbos, kūrybos darbelių analizė;
- vaiko samprotavimų, klausimų, žodinės kūrybos fiksavimas;
- pedagogo refleksija apie vaiko pasiekimų lygį.
Analizuojant plačiojo audito duomenis galima teigti, kad bendruomenė gerai vertina vaiko
daromos pažangos vertinimo sistemą ir vaiko pasiekimų kokybę priešmokykliniame amžiuje.
Patenkinamai yra vertinama pedagogų ir tėvų veiklos dermė, kuri skatintų vaiko pasiekimus. Todėl
pedagogai turi tobulinti bendradarbiavimą su tėvais, siekiant ugdymo kokybės optimizavimo.
Išvados:
Lopšelyje darželyje labai gerai vertinama ugdomosios veiklos, programos atitiktis vaiko amžiui,
poreikiams, interesams.
Patenkinamai išvystytas bendradarbiavimas su šeima, nėra paramos ir pagalbos šeimai sistemos.
4.7 Finansiniai ir materialieji ištekliai
Pagrindiniai lopšelio-darželio lėšų šaltiniai: Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto asignavimai,
mokinio krepšelio lėšos. Nuo 2004 metų materialinės bazės gerinimui buvo naudojamos finansinės
lėšos iš gautos 2 proc. mokesčių paramos.
4.8. Veiklos sistema
Lopšelyje - darželyje ,,Lakštingala“ ugdomoji veikla, vaikų saviraiška orientuota į įstaigos
vizijos, siekių realizavimą, atsižvelgiant į prigimtinius ugdytinių poreikius, tėvų interesus. Mokslo
metams pasirenkamos prioritetinės sritys. Ugdymas(is) lopšelyje-darželyje vyksta pagal lopšelio –
17
darželio „Lakštingala“ ikimokyklinio ugdymo(si) programą ,,Žingsnis po žingsnio“, „Ankstyvojo
ugdymo vadovą“, ,,Bendrąją priešmokyklinio ugdymo(si) programą”.
Metodinė veikla vykdoma pagal Rekomendacijas mokytojų metodinei veiklai organizuoti.
Komisijų veiklą reglamentuoja lopšelio-darželio direktoriaus įsakymais patvirtinti komisijų veiklos
nuostatai. Komisijų darbo planai rengiami metams.
Metinei veiklos programai rengti ir vidaus auditui vykdyti sudaromos darbo grupės. Darbo
grupės sudaromos ir metų eigoje iškilusioms problemoms spręsti, renginiams už įstaigos ribų
organizuoti, projektams rengti.
Pedagogų atestacija vykdoma pagal pedagogų atestavimo perspektyvinę programą, kuri kasmet
koreguojama.
Bendradarbiavimas su kitomis ugdymo įstaigomis vykdomas pagal bendradarbiavimo sutartis.
4.9. Planavimo sistema
Planavimo struktūrą sudaro lopšelio - darželio ,,Lakštingala“ strateginis planas, metinės veiklos
programos, pedagogų atestacijos perspektyviniai planai, specialiojo ugdymo komisijos planai,
metodinės tarybos planai.
Planams sukurti sudaromos darbo grupės (ugdymo planui, strateginiam planui, metinei veiklos
programai).
Planai ir programos derinami, siekiama dermės tarp įvairių planų tikslų ir uždavinių. Planavimo
formos ir procedūros nuolatos tobulinamos, siekiant kuo didesnio visos įstaigos bendruomenės veiklos
efektyvumo.
Ugdymas organizuojamas pagal Vilniaus lopšelio - darželio „Lakštingala“ ikimokyklinio
ugdymo(si) programą ,,Žingsnis po žingsnio“. Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas pagal
Bendrąją priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2002 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 1147. Priešmokyklinio ugdymo turinį
reglamentuoja Priešmokyklinio ugdymo standartas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. ISAK–1015, bei priešmokyklinio ugdymo priemonės
samprata.
4.10. Ryšių sistema
Kuriama ir tobulinama informacinių technologijų bazė. Lopšelyje darželyje ,,Lakštingala“
naudojami 3 kompiuteriai, 1 iš jų prijungtas prie interneto.
Reikalingas turimos kompiuterinės bazės atnaujinimas ir praplėtimas.
18
Darželis bendradarbiauja su jo veikla susijusiais juridiniais ir fiziniais asmenimis, vietos
bendruomenės nariais, asociacijomis, organizacijomis, gali dalyvauti įvairiose programose ir
projektuose:
-Ugdymo inovacijų centru;
- Bendradarbiauja su Vilniaus Mokytojų namais;
- Jaunųjų gamtininkų centru;
-Ugdymo Inovacijų centru;
- Antakalnio bendruomene;
- Viešaja įstaiga „Vaiko labui“;
- Vilniaus pedagoginiu universitetu;
- Vilniaus kolegija;
- Vilniaus ,,Šaltinio“ pagrindine mokykla;
- Antakalnio - Žirmūnų metodiniu rateliu „Neris“;
- UC ,,Aidas“;
- Vaikų globos namais ,,Gilė“;
- Vilniaus miesto vaikų pensionatu;
-Visagino lopšeliu-darželiu ‚,Auksinis gaidelis“.
4.11. Vidaus audito sistema
Lopšelio-darželio veiklos kontrolė planuojama metams. Kontrolės funkcijas atlieka lopšelio-
darželio vadovybė, savivaldos institucijos.
Lopšelio-darželio veiklos kontrolė grindžiama išorės ir vidaus norminių teisės aktų nustatyta
tvarka. Pagrindiniai vidaus dokumentai, pagal kuriuos vykdoma veiklos kontrolė, yra lopšelio-darželio
nuostatai, darbo tvarkos taisyklės, pareigybių aprašymai. Po kiekvieno pusmečio logopedas ir
direktoriaus pavaduotojas ugdymui rengia stebėtos ugdytinių veiklos, specialiojo ugdymo veiklos
ataskaitas. Jų pagrindu rengiamas lopšelio - darželio sąvadas. Du kartus metuose nustatomi
ikimokyklinukų ir priešmokyklinukų ugdymo pasiekimai pagal ugdymo sritis ir kompetencijas.
Atliktas platusis auditas 2007 - 2008 m. m. Nuolat vykdant įstaigos vidaus auditą analizuojamos
pasirinktos sritys.
19
SSGG ANALIZĖS SUVESTINĖ
Stipriosios pusės
Geras darželio vertinimas mikrorajone;Sukurta jauki, ugdanti vaiką aplinka;Ugdytinių skaičiaus augimas įstaigoje;Programų atitiktis valstybės nustatytiemsreikalavimams ir jų tarpusavio dermė;Programos atitiktis vaikų ugdymo(si)poreikiams ir interesams;Pedagogų ir ugdytinių sąveika;Vaiko daroma pažanga įvairiais amžiaustarpsniais;Vaiko pasiekimų kokybė priešmokykliniameamžiuje;Individualių vaiko saugumo, emocinių,fizinių ir socialinių poreikių tenkinimas;Galimybių tobulėti sudarymas;Lygių galimybių suteikimas.
Silpnosios pusės
Estetinis darželio vaizdas;Šeimos įtraukimas į vaiko ugdymo(si)
procesą;Psichologinė ir socialinė pagalba šeimoms;Materialinių išteklių trūkumas;Žemas informacinių technologijų lygis;Pedagogų išsilavinimas;Pastatui reikalinga renovacija;Informacijos perdavimo sistema.
Galimybės
Gerinti darželio estetinį vaizdą;Stiprinti pedagogų ir šeimų bendravimą ir bendradarbiavimą;Teikti psichologines konsultacijas ir socialines paslaugas šeimoms;Ieškoti naujų socialinių partnerių, praplėsti rėmėjų ratą;Aktyvinti savivaldos institucijų ir vadovų komandinį darbą;Įsigyti naujų technologinių priemonių;Pagyvinti bendruomenės dalyvavimą sprendžiant išteklių panaudojimą;Sukurti efektyviai veikiančią informacijos perdavimo sistemą.
Grėsmės
Nepakankamas visuomenės informavimas apie įstaigos veiklą;Neveiksmingas šeimos įtraukimas į vaiko ugdymo(si) procesą;Formalus išteklių paskirstymas;Menka savivaldos institucijų įtaka darželio veiklai ir plėtrai;Pedagogų nenoras tobulėti trukdo siekti geresnių ugdymo rezultatų.
20
Strateginės išvados
Išsamiau informuoti visuomenę apie lopšelio-darželio veiklą, susiformavusias tradicijas darželio
įvaizdžio gerinimui, jo veiklos populiarinimui.
Panaudojus informacines technologijas, gerinti ugdymo kokybę, ugdytinių individualių poreikių
tenkinimą, pedagogų tobulėjimą.
Stiprinti pedagogų ir šeimų bendravimą ir bendradarbiavimą, įtraukti šeimą į vaiko ugdymo(si)
procesą, teikti psichologines konsultacijas.
Suaktyvinti savivaldos institucijų ir vadovų komandinį darbą, bendruomenės dalyvavimą,
įtakojant darželio veiklą, sprendžiant lėšų panaudojimo, prioritetų nustatymo bei jų paskirstymo
klausimus.
Plėtoti bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, finansiniais potencialiais rėmėjais
propaguojant gerosios patirties sklaidą, gerinant materialinę darželio būklę.
Gerinti įstaigos mikroklimatą, stiprinti įstaigos savivaldos veiklą.
Siekti pedagogų aukštesnio išsilavinimo, suteikti galimybę nuolat savarankiškai mokytis
pasitelkiant supnčią informacijos erdvę (biblioteka, žiniasklaida, internetas ir t.t). Sudaryti sąlygas
dalintis tarpusavyje darbo patirtimi.
Nuolat gerinti vidinę pastato būklę ir jo estetinį vaizdą, kurti aplinką siekiant tenkinti vaikų
intelektualinius, fizinius, emocinius ir dvasinius poreikius, siekti, kad ugdymosi aplinka atitiktų
pagrindinius Higienos normos (HN) reikalavimus ikimokyklinėms įstaigoms.
5. MOKYKLOS STRATEGIJA
Vizija
Vilniaus lopšelis-darželis ,,Lakštingala“ - įstaiga atvira kaitai, besimokanti bendruomenė,
atsiliepianti į kiekvieno vaiko unikalius ugdymosi poreikius, brandinanti tautos ir krašto kultūrines
vertybes, kurianti ugdymosi prielaidas ugdytiniams ir ugdytojams sėkmingai prisitaikyti prie sparčiai
besikeičiančių visuomenės raidos pokyčių.
Misija
Meilė, dėmesys, jautrumas vaikui šiandien. Pagarba tam, kuo jis bus užaugęs. Vaiko
individualinių poreikių tenkinimas, taikant į vaiką ir šeimą orientuotas ugdymo(si) technologijas.
Visiems ugdytiniams garantuojamas kokybiškas ugdymas ir lygios mokyklinio starto galimybės.
21
Kultūra
Bendruomenės nariai pripažįsta vaikų kultūrą kaip vertybę, o vaikus – kaip aktyvius savo
aplinkos kūrėjus. Įstaigoje vyrauja atmosfera, skatinanti visų bendruomenės narių įsitraukimą į veiklą,
sudaro galimybę tobulėti, būti pripažintam ir vertinamam. Darželis siekia tapti kultūros traukos centru.
Darželis turi savitas tradicijas, priimtinas visai bendruomenei. Kuriama jauki, estetiška, saugi,
pritaikyta bendruomenės narių poreikiams aplinka.
Filosofija
Lopšelio-darželio „Lakštingala“ ugdymo filosofija remiasi humanistinėmis - demokratinėmis
vertybėmis. Humanistinės psichologijos atstovai pabrėžia, kad kiekvienas žmogus yra vertybė, jo
asmenybė – nepakartojama, unikali. A. Maslow teorija teigia, kad vaikai norės sužinoti ir suprasti, jei
jausis patogiai fiziškai, būs saugūs psichologiškai, bus pripažinti, jausis esą reikalingi. Humanistinė-
demokratinė ugdymo filosofija diegia požiūrį į vaiką, kaip aktyvų, savarankišką, vertą pagarbos, turintį
teisę gyventi ir elgtis pagal savo prigimtį, asmeninę patirtį, turintį teisę būti skirtingu, savitai galvoti ,
elgtis.
Vaikai geriausiai vystosi tada, kai patys renkasi patirties kaupimo būdą. Gerai apgalvota aplinka
skatina vaikus tyrinėti, būti veikliems, kūrybingiems. Ugdytojų komanda puikiai išmano vaiko raidos
dėsningumus. Ji formuoja ugdančią aplinką ir parūpina ugdančių priemonių. Jos tikslas – teisingai
parinkti uždavinius kiekvienam vaikui ir visai grupei; atsižvelgiant į vaikų interesus; gerbti kiekvieno
vaiko gerai ir menkiau išsivysčiusius gebėjimus; skatinti įgimtą vaikų smalsumą ir ugdyti mokymąsi
bendradarbiaujant.
Prioritetai
Ugdymo(si) kokybės užtikrinimas;
Atitinkančių Higienos normą (HN) sąlygų kūrimas;
Mokymosi visą gyvenimą sąlygų kūrimas.
6. STRATEGINIAI TIKSLAI
Remiantis išorinės ir vidinės aplinkos išvadomis keliamas strateginis tikslas:
Sukurti patrauklią, atvirą ugdymo instituciją, gebančią teikti šiuolaikišką, kokybišką,
tautos kultūros vertybėmis grindžiamą ugdymą, bei išlaikyti ir gerinti pedagoginio ir aplinkos
personalo kokybinę sudėtį.
22
I PROGRAMA. Kokybiško ugdymo(si) užtikrinimas
Kodas Tikslas 1
01 Užtikrinti aukštą ugdymo(si) paslaugų kokybę įvairių gebėjimų ir poreikių 1-7 metų
vaikams.
Tikslo aprašymas
Lopšelis-darželis teikia ugdymo(si) paslaugas 1-7 metų vaikams. Vykdo ankstyvojo, ikimokyklinio
ir priešmokyklinio ugdymo programas, teikia mokamas paslaugas pagal tėvų pageidavimus.
Teikiamų paslaugų kokybė turi atitikti visuomenės poreikius, ir padėti lopšeliui - darželiui siekti
savitumo.
Siekiant įgyvendinti šį strateginį tikslą, tobulinama atitinkama bazė: materialinė; ugdymo(si)
technologijų; intelektualinė.
Aukštas ugdymo(si) pasiekimų įvertinimas - svarbus lopšelio - darželio veiklos rodiklis. Todėl turi
būti efektyviai, kokybiškai organizuojama ugdomoji veikla, išryškinant iš kartos į kartą
perduodamų kultūrinių vertybių perėmimo svarbą, siekiant „įauginti“ ugdytinius į tautos kultūrą.
Siekiama išnaudoti bendrųjų programų teikiamas galimybes, plėtoti kryptingą projektinę veiklą,
pritaikant pedagogų gerąją patirtį. Tam reikalingas aukštas pedagogų ir vadovų profesinis
pasirengimas, išvystyta lopšelio - darželio kultūra.
Kodas Tikslas 2
02 Sudaryti aplinkos sąlygas, atitinkančias Higienos normą (HN)
Tikslo aprašymas
Lopšelis darželis veikia 39 metus. Per tą laikotarpį nebuvo atliktas kapitalinis remontas. Siekiant
įgyvendinti šį strateginį tikslą, turi būti stiprinama materialinė bazė, atnaujinamos ugdymosi,
aktyvios veiklos, meninės raiškos erdvės, tobulinama specialiojo ugdymo aplinka, pageidaujant
tėvams, ieškoma galimybių naujų grupių modelių kūrimui. Ugdytiniams turi būti užtikrinama saugi,
ugdanti, estetiška aplinka. Darbuotojams turi būti gerinamos darbo sąlygos.
Tam turi būti įvertinta situacija, nustatyti apsirūpinimo prioritetai, ieškoma papildomo finansavimo
galimybių.
Įgyvendinus šį tikslą, didės lopšelio-darželio patrauklumas, pagerės teikiamų paslaugų kokybė.
Kodas Tikslas 3
03 Sudaryti sąlygas tęstiniam, visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi
23
Tikslo aprašymas
Programa įgyvendina mokymosi visą gyvenimą strateginį tikslą. Programa – tęstinė. Ja siekiama
kelti darbuotojų kvalifikaciją per organizuojamus įvairius kursus, seminarus, sudarant sąlygas
mokymuisi, profesiniam tobulėjimui.
Rengiama lopšelio – darželio ,,Lakštingala“ darbuotojų kvalifikacijos ir kompetencijų ugdymo
sistema, garantuojama gaunamos informacijos sklaida, kuri padės siekti ugdymo(si) tikslų ir
uždavinių įgyvendinimo. Siekiama kurti informacinę aplinką.
Įgyvendinus tikslą nuolat kils darbuotojų kvalifikacija, pagerės ugdymo proceso kokybė.
7. UŽDAVINIŲ APRAŠYMAS
Tikslas 1. Užtikrinti aukštą ugdymo(si) paslaugų kokybę įvairių gebėjimų ir poreikių 1-7 metų vaikams.
Uždaviniai Esamas rodiklis Planuojamas rezultatas
Finansi-nių
išteklių poreikis(tūkst.
Lt)
Planuo-jamas
įgyven-dinimo laikas
1 2 3 4 5
1. Siekti, kad visų lygių ugdymo(si) programos (bendrosios ir individualios) tenkintų ugdytinių poreikius ir užtikrintų jų kompetencijų plėtrą.
Tobulintinos pedagogų rengiamios individualios programos, įgyvendinami projektai, siekiant meninės kultūros tradicijų integravimo į veiklą ir vaikų kompetencijų plėtrą.
Pedagogų parengtos individualiosios programos atitiks valstybės reikala-vimus, atlieps vietos bendruo-menės poreikius, grupių savitumą. Programų tikslai ir turinys atitiks vaikų amžių bei individualius poreikius.
Intelektualiniai
2015
2. Atsižvelgiant į vidaus audito išvadas, tobulinti metodinę pagalbą planavimui, planavimo procedūrų kokybę ir ugdymo organizavimo kokybę. Plėtoti ugdytinių
Lopšelyje darželyje vykdomas vidaus auditas, tačiau kai kuriems pedagogams trūksta žinių ir patyrimo savianalizei.Pedagogai neturi patyrimo tyrimų duomenis taikyti praktiniame darbe.
Integruojami pro-jektai, grįsti meninės kuaiškiai atspindės ugdy-mo(si) kryptin-gumą. Lopšelyje-darželyje nusistovės
2015
24
saviraiškos galimybes už įstaigos ribų.
tradicijos, įsilies į bendrą kultūros plėtrą mikrorajone. Vidaus audito išvadas pedagogai taikys tolimesnei lopšelio-darželio strategijai.
3. Diegti šiuolaikiškas, naujas ugdymo formas ir metodus.
Tobulintini ugdymo metodai, formos, būdai. Nepakankamas supratimas apie šiuolaikines pedagogikos mokslo tendencijas.
Pedagogai savo darbe taikys šiuolaikinius ugdymo metodus, kurie atitiks vaiko amžių, poreikius.
2015
Tikslas 2. Kurti modernią, saugią, sveiką, mobilią, aktyvinančią ugdymo(si) ir darbo aplinką.
Uždaviniai Esamas rodiklis Planuojamas rezultatas
Finansi-nių
išteklių poreikis(tūkst.
Lt)
Planuo-jamas
įgyven-dinimo laikas
1.Tobulinti ugdomosios veiklos erdves:- suremontuoti grupes, salę, pakeisti langus;- atnaujinti baldus visose grupėse.
Ugdomoji aplinka neatitinka Lietuvos HN reikalavimų.
Didės vaikų saugumas ir sveikatingumas.Gerės vaikų sveikatingumo rodikliai.
50 Savivald
ybės lėšos
2015
2. Tęsti virtuvės modernizavimą.
Virtuvės patalpa susidėvėjusi, nemoderni, neekonomiška.
Pagerės maisto ruošimo procesas užtikrinantis vaikų sveiką maitinimą.
15 2015
3. Sukurti lopšelio darželio elektroninę svetainę
Ne visi vaikų tėvai turi galimybę sužinoti apie įstaigos teikiamas paslaugas .
Darželis turės tinkamas komunikavimo su išorine aplinka priemones.
1Darželio paramos ir labdaros fondo lėšos
2015
4. Įstaigos langų ir vamzdynų renovacija;Įrengti telefonuotą pastato apsaugą
Langų sandarumas prastas, vamzdynai susidėvėję ir suirę, avarinės būklės.
Pastato būklė atitiks HN reikalavimus.Pagerės vaikų sveikatos būklė ir saugumas.
250Darželio paramos ir labdaros fondo lėšos ir projektų lėšos
2015
5. Pakeisti darželio Įrenginiai neatitinka Lietuvos HN Įrenginių būklė 10 2015
25
teritoriją žyminčią tvorą, atnaujinti lauko baseiną.
reikalavimų. atitiks HN reikalavimus.Pagerės vaikų saugumas.
Savivaldybės lėšos
Tikslas 3. Sudaryti sąlygas tęstiniam, visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi
1.Išlaikyti ir stiprinti (intelektualinius) žmogiškuosius išteklius, sudarant pedagogams galimybes ir sąlygas: mokytis aukštojoje mokykloje,tobulinti kvalifikaciją; skleisti ir perimti gerąją darbo patirtį.Pasiekti, kad per 2 metus 100 proc. pedagogų turėtų kompiuterinio raštingumo pažymėjimus.
Daugumos pedagogų išsilavinimas aukšesnysis. Nepakankama personalo kompiuterinio raštingumo kompetencija. Nepakankamas informacinių technologijų taikymas ugdymo procese.Nepakankamas kai kurių pedagogų kultūros žinių lygis.
Lopšelyje-darželyje yra sudarytos galimybės pageidaujantiems tėvams gauti informaciją apie ugdymo(si) rezultatus ir procesą, tačiau trūksta konsultacijų bendromis ugdymo(si) temomis.Tobulintini šeimų konsultavimo ir bendradarbiavimo metodai, skatintina iniciatyva dalyvauti lopšelio-darželio gyvenime.
Lopšelio – darželio pedagogai įgys pe-dagogines kompe-tencijas: domėsis naujovėmis; jas taikys pedagoginėje veikloje; bus aktyvūs patirties skleidėjai, besidomintys kitų institucijų gerąja darbo patirtimi. Išsiplės pedagogi-nių kompetencijų taikymo galimybės.
5 mokinio krepšelio lėšos
ir savivald
ybės lėšos
skirtos kvalifika
cijos kėlimui
2015 m
2. Formuoti lopšelio -darželio įvaizdį, savitumą, atspindint veiklos kryptis, rengiant edukacinius projektus su partneriais.
Skatinti pedagogus aktyviau skelbti savo patirtį miesto ir respublikos mastu siekiant pritraukti bendruomenės dėmesį ir papildomą įstaigos finansavimą.
Gausės lėšų skirtų vaikų gerbūvio gerinimui
1 projektų lėšos
2015
5.Užtikrinti pedagogams ir kitiems darbuotojams prieigą prie interneto.
Ne visi darbuotojai turi galimybę taikyti šiuolaikines technologijas, nėra laisvos prieigos prie interneto, prie švietimo duomenų bazių.
Sukurtos sąlygos užtikrins saugų ir kvalifikuotą lopšelio - darželio personalo darbą. Aplinka atitiks standartus. Atsiras galimybė gauti ir pritaikyti informaciją.
1Savivaldybės lėšos
2015
8. PRIEMONIŲ APRAŠYMAS
26
Priemonė Pasiekimo indikatorius
Pa-siekimo lai-kas
Atsakin-ga
institu-cija
Lėšų porei-
kis(tūkst.
Lt)
Finansavimo šaltiniaiMiesto savival-dybės lėšos
Nacio-nalinio
biudžeto lėšos
ES fondai,
kitaužsienio valstybių parama
Priva-čios
lėšos, 2
proc. param
os lėšos
1 2 3 4 5 6 7 8 9
Uždavinys: Stiprinti (intelektualinius) žmogiškuosius išteklius, sudarant pedagogams galimybes ir sąlygas:
tobulinti kvalifikaciją; skleisti ir perimti gerąją darbo patirtį; naudotis informacija ir informacinėmis
priemonėmis.
1.Pedagogų
kvalifikacijos
tobulinimo kursų,
seminarų lankymas
ypač Pedagogų
profesinio raidos
centro
organizuojamuose;
dalinimasis gerąja
patirtim, naudojimasis
sukaupta naujausia
pedagogine literatūra.
Kvalifikuoti
pedagogai
domisi
naujovėmis,
gilinasi į
pageidaujamą
sritį.
2015 L/D
5 5 ES fondų
remiami
seminara
i
3. Kompiuterinio
raštingumo kursų
lankymas.
Pedagogų
įgyta kompiu-
terinio raštin-
gumo kompe-
tencija.
Kas-
met
iki
2015
L/D ES fondų
remiami
seminara
i
4. Informacinių
technologijų diegimas.
Prieiga prie
interneto
taškų, prie
švietimo
duomenų
bazių visiems
pedagogams.
2015 L/D 1 1
27
5. Būtinų įstaigai
kompetencijų bagažo
sukaupimas.
Įstaigoje
dirbs
pedagogai,
kurie įgis
aukštąjį,
kompiuterini
o raštingumo,
meninių
kompetencijų
.
2015 L/D
6. Tiriamosios veiklos
organizavimas.
Tiriamosios
veiklos
rezultatai
padės
tobulinti
ugdymo
procesą.
kasm
et
L/D
7. Inicijuoti pedagogų
dalyvavimą šalies ir
ES projektuose,
įgalinančiuose
apsirūpinti infor-
macinėmis tech-
nologijomis bei
ugdymo priemonėmis.
Gerės
lopšelio-
darželio
apsirūpinimas
bei ugdymo
kokybė.
2015 L/D ES
projektų
lėšos
Uždavinys: Siekti, kad visų lygių ugdymosi programos (bendrosios ir individualios) tenkintų ugdytinių
poreikius ir užtikrintų jų kompetencijų plėtrą.
28
1. Ikimokyklinio
ugdymo programos
refleksija.
Pedagogai
pasirengę
analizuoti ,
tobulinti
įstaigos
ugdymo
programą.
2011 L/D
2. Individualių
programų parengimas.
Pedagogų
rengiamų
programų
tikslai ir tu-
rinys atitinka
vaikų
individualius
poreikius,
tėvų
pageidavimus
ir įstaigos
programą.
2010
–
2015
L/D
3. Ugdomųjų, meninių
projektų rengimas,
ataskaitos, tęstinumas.
Finansuojamų
projektų rengimas.
Pedagogų pa-
rengti projek-
tai integruo-
jami į ugdo-
mąją veiklą,
pagerina tau-
tos papročių
ir tradicijų
plėtotę.
2015 L/D ES fondų
remiami
seminara
i.,projekt
ai
Uždavinys: Atsižvelgiant į vidaus audito išvadas, tobulinti ugdymo(si) turinį ir ugdymo(si) procesą. Plėtoti
ugdytinių saviraiškos galimybes už įstaigos ribų.
1.Mokėjimo įsivertinti
lopšelio-darželio
veiklą tobulinimas.
Pedagogai
turi žinių ir
patyrimo
vidaus auditui
atlikti.
2010
-
2012
L/D
29
2. Vidaus audito
vykdymas.
Kasmet
vykdomas
vidaus audi-
tas. Išvados
taikomos
tolimesnei
lopšelio-
darželio
veiklos
strategijai.
2010
2011
2012
2013
2014
2015
L/D
3. Vaikų ugdymosi
pasiekimų vertinimo
visose amžiaus
grupėse sistemos
kūrimas.
Sukurta ug-
dymosi pasie-
kimų verti-
nimo sistema,
vertinimo re-
zultatai nau-
dojami ugdy-
mo turiniui
tobulinti.
2015 L/D
4. Dalyvavimas rajono
ir miesto renginiuose.
Lopšelis-
darželis
įsilieja į
bendrą
kultūros
plėtrą mieste.
2015 L/D
Uždavinys. Diegti naujas ugdymo formas ir metodus
1. Organizuoti
seminarus apie
šiuolaikinę didaktiką
ir jos pritaikymą
praktiniame darbe.
Pedagogai
savo darbe
naudos
šiuolaikinius
ugdymo
metodus.
2015 L/D
Uždavinys: Tobulinti kūrybinių žaidimų, meninės, sportinės veiklos erdves.
30
1. Aprūpinti naujais
baldais 100 proc.
grupių.
Vaikų baldai
atitiks Lietu-
vos HN rei-
kalavimus,
gerės vaikų
sveikatingu-
mo rodikliai.
2015 L/D 90 50 40
2. Plėsti veiklos
kampelius grupėse,
atnaujinti priemones.
Bus
kokybiška,
produktyvi
ugdomoji
veikla.
2015 L/D 40 40
3. Atnaujinti darželio
interjerą.
Aplinka darys
poveikį vaikų
estetiniam su-
vokimui.
2015 L/D 30 30
5. Įsigyti kokybišką
muzikinę aparatūrą
(mikrofoną, kolonėles,
šviesos efektus).
Atsiras
galimybė
pedagogams
organizuoti
šventes lauke.
2015 L/D 2 2
6.Įsigyti projektorių ir
pastatomą ekraną.
Atsiras
galimybė
patraukliai
pristatyti
mokomąją
medžiagą
organizuojam
uose
seminaruose.
2015 L/D 3
Uždavinys: Įstaigos langų, vamzdynų renovacija.
Laipsniška langų ir
vamzdynų renovacija.
Aplinka
atitiks HN.
2015 L/D
Miesto
savivald
ybė
250 250
31
Uždavinys: Sutvarkyti kiemo teritoriją ir atnaujinti įrengimus. Tęsti virtuvės modernizavimą.
1.Ieškoti resursų
teritorijos
sutvarkymui.
2015 L/D 10
2. Įsigyti modernių
įrengimų virtuvei.
Gerės
maitinimo
kokybė ir
darbo
sąlygos.
2015 L/D 10 10
Uždavinys: Užtikrinti pedagogams ir kitiems darbuotojams prieigą prie interneto.
1. Sudaryti galimybę
pedagogams naudotis
kompiuteriu, internetu.
Atsiras gali-
mybė spar-
čiau gauti ir
taikyti infor-
maciją apie
ugdymo
metodus,
gerės ugdymo
kokybė.
2015 L/D 1 1
Uždavinys: Plėtoti bendruomenės veiklą, palaikant partneriškus santykius su šeima
1. Darželio ir šeimos
bendradarbiavimo
sistemos sukūrimas.
Geras ir
savalaikis
tėvų
informavimas
, dalyvavimas
darželio
gyvenime,
efektyvi
parama
įstaigai,
kvalifikuota
švietimo
pagalba
šeimai.
2015 L/D
32
2. Švietimo paslaugų
lopšelyje- darželyje
monitoringas.
Išsiaiškinti
poreikiai dėl
paslaugų
plėtros.
2015 L/D
Uždavinys :Formuoti lopšelio – darželio įvaizdį, savitumą, atspindint veiklos kryptis, rengiant edukacinius
projektus su partneriais.
1. Partneriškų ryšių su
įvairiomis
institucijomis
plėtojimas.
Vykdomas
bendradarbia
vimas su
visais
turimais
partneriais ir
plečiamas
bendradarbia
vimo ratas.
2015 L/D
2. Dalyvavimas
bendruose projektuose:
miesto, seniūnijos,
metodinio ratelio.
Bendradarbia
vimas ir
aktyvi veikla
„Neries“
metodiniame
ratelyje, bei
miesto
renginiuose,
parodose.
2015 L/D
3. Paskaitų tėvams,
pedagogams
organizavimas.
Bendradarbia
vimas ir
aktyvi veikla
su socialiniais
partenriais.
2015 L/D
4. Dalyvavimas miesto
organizuojamuose
renginiuose, akcijose.
5. Bendrų projektų su
pradine mokykla
kūrimas.
33
8. PLANO STEBĖSENOS SISTEMA
8.1. Stebėsenos institucinė struktūra
Strateginio planavimo grupę sudaro:
Pirmininkas – įstaigos direktorius.
Nariai: direktoriaus pavaduotojas ugdymui, 4 pedagogai, personalo atstovas.
Strateginio plano stebėsenos grupę sudaro:
Pirmininkas – lopšelio-darželio direktoriaus pavaduotojas ugdymui.
Nariai: – lopšelio-darželio tarybos pirmininkas, 2 pedagogai.
Grupės oficialiai patvirtinamos įstaigos direktoriaus įsakymu.
8.2. Plano įgyvendinimo stebėsenos procesas
Strateginio lopšelio-darželio plano stebėsena atliekama viso proceso metu ir visais lygiais.
Strateginio planavimo grupė pristato strateginį planą bendruomenei visuotinio susirinkimo metu
kartą metuose. Tokiu būdu bendruomenė turi galimybę stebėti ir vertinti kaip įgyvendinami strateginiai
tikslai ir teikti siūlymus bei pageidavimus.
Direktorius ir direktoriaus pavaduotojas ugdymui stebi ir įvertina, ar įgyvendina strateginius
tikslus ir programas, ar darbuotojai įvykdė pavestus uždavinius, ar vykdomų programų priemonės yra
efektyvios ir atitinkamai patikslina strateginius veiklos planus.
8.3. Pagrindinių planinių rodiklių apskaita ir analizė
Strateginio plano stebėsenos grupė posėdžiauja vieną kartą per metus. Sausio mėn. vyksta
praeitų metų veiklos ataskaitos analizė, kuri pateikiama darželio bendruomenei visuotiniame
susirinkime. Analizės duomenys fiksuojami strateginio plano stebėsenos grupės sudarytoje lentelėje.
Lentelė sudaroma taip , kad būtų įvertintas kiekvieno tikslo įgyvendinimo vertinimo kriterijus.
8.4. Plano koregavimas ir pratęsimas
34
Strateginio planavimo grupė kiekvienų metų rudenį koreguoja lopšelio-darželio strateginį planą ir
teikia stebėsenos grupei, kuri jį tvirtina ir planas yra pratęsiamas.
8.5. Laukiami rezultatai (vertinimo kriterijai)
Strateginis tikslas: Sukurti patrauklią, atvirą ugdymo instituciją, gebančią teikti
šiuolaikišką, kokybišką, tautos kultūros vertybėmis grindžiamą ugdymą.
Strateginio tikslo įgyvendinimo vertinimo kriterijus:
Ne mažiau kaip 30 proc. padidės teikiamų paslaugų pasiūla.
Tikslas: Užtikrinti aukštą ugdymo(si)
paslaugų kokybę įvairių gebėjimų ir
poreikių 1-7 metų vaikams.
Tikslo įgyvendinimo vertinimo kriterijus:
Nemažiau kaip 60 proc. priešmokyklinio amžiaus
vaikų, mokyklinės brandos nustatymo testų
rezultatai bus ne mažesni kaip 90 proc. visų galimų
balų sumos.
Tikslas: Kurti modernią, saugią, sveiką,
mobilią, aktyvinančią ugdymo(si) ir darbo
aplinką.
Tikslo įgyvendinimo vertinimo kriterijai:
Pakeisti pastato langai, tuo padidintas pastato
energetinis efektyvumas.
Atnaujinta ne mažiau kaip 80 proc. grupių.
Atnaujinta virtuvės patalpa.
Suremontuotas lauko baseinas.
Teritorija aptverta tvora atitinkanti HN.
Tikslas: Siekti bendruomenės narių
tarpusavio supratimo, empatijos bei plėsti
įstaigos bendradarbiavimą su socialiniais
partneriais.
Tikslo įgyvendinimo vertinimo kriterijus:
Užmegzti ir palaikomi bendradarbiavimo
ryšiai ne mažiau kaip su 3 socialiniais partneriais.
35
1 priedas
SĄVOKŲ ŽODYNAS
Strateginis valdymas – tai vadybinė veikla, kuria yra numatomos organizacijos veiklos kryptys
ir tikslai, atspindintys jos veiklos aplinkoje vykstančius procesus, sukuriami organizacijos strateginiai
ištekliai ar numatomi apsirūpinimo jais būdai, parengiama ir realizuojama strategija, geriausiai
įvertinanti veiklos aplinkybes bei šiuos išteklius. Strateginio valdymo procesas sudarytas iš dviejų
svarbiausių etapų: strategijos rengimo ir realizavimo. Šių etapų jungiamoji grandis – strateginio plano
sukūrimas.
Strateginis planavimas – tai toks požiūris į organizacijos ateitį, kada ji kuriama planuojant
vidutinės trukmės strategiją; t. y. tokį laikotarpį, per kurį, galima manyti, mokyklos veiklai strategiškai
svarbios išorinės aplinkybės išsilaikys stabilios. Tai strateginio valdymo dalis, kurios paskirtis –
organizacijos aplinkos analizės pagrindu numatyti galimas veiklos kryptis, reikalingus išteklius ir
veiklos būdus.
Strateginis planas – tai dokumentas, atspindintis strategijos rengimo etapų rezultatus ir
strategijos realizavimo esmę.
Misija – mokyklos organizacijos paskirtis, atspindinti mokyklos egzistavimo prasmę. Mokyklos
formuluotė turi būti unikali, tačiau „nepamesti“ įstatymais apibrėžtos paskirties. Patariame
formuluotėje panaudoti ne daugiau 50 žodžių.
Vizija – sąmoningai apibendrintas supratimas ir suvokimas apie tai, kokia organizacija bus,
kodėl, kur ir kaip ji veiks ateityje.
Strategija – veiklos pagrindinio tikslo nustatymas bei jo siekiui reikalingų išteklių ir veiklos
būdų sistemos parinkimas taip, kad galima būtų maksimaliai pasinaudoti esamomis galimybėmis bei
minimizuoti pavojus.
Strateginis tikslas – tai reikšmingas ir svarus rezultatas, kurį reikia ar numatoma pasiekti per
apibrėžtą laikotarpį.
36
Mokyklos komanda – mokyklos organizacijos vadovų ir pedagogų, kitų darbuotojų (kartais – ir
mokinių) grupė, turinti visiems jiems priimtiną veiklos tikslą, gebanti jo siekti bei pasižyminti veiklos
partneryste.
PESTE analizės metodas – tai metodas, taikomas analizuojant politinį ir teisinį, ekonominį,
socialinį ir kultūrinį, technologinį aplinkos aspektus.
SSGG analizė – tai analizė, apibūdinanti ir sujungianti mokyklos išorinės ir vidinės aplinkų
analizės rezultatus, suklasifikuojant organizacijos strategiją lemiančius veiksnius į keturias grupes:
stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės.
37
2 priedas
Šaltiniai:
1. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas;
2. Strateginio planavimo metodika (2002-06-06 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.
827);
3. 2004-07-16 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 902 ,,Dėl Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 827 ,,Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo
pakeitimo“ pakeitimo“;
4. Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 m. nuostatos (2003-07-04 Lietuvos Respublikos
Seimo nutarimas Nr. IX-1700);
5. Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų įgyvendinimo programa (Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2005-01-24 nutarimas Nr. 82);
6. Vaikų ir jaunimo socializacijos programa (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-23
nutarimas Nr. 209);
7. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2009-2011 metų strateginis veiklos
planas (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009-06-16 įsakymas Nr. 1252);
8. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija ir jos įgyvendinimo veiksmų planas (Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004-03-26 įsakymas
Nr. ISAK-433/A1-83);
9. Informacinės ir komunikacinės technologijos diegimo Lietuvos švietime strategija;
10. Bendroji pilietinio ugdymo programa (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2004-07-05 įsakymas Nr. ISAK-1086);
11. Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa (2004-09-22 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministerijos leidinys);
12. Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa. Vilnius, 2003;
13. Informacinės ir komunikacinės technologijos diegimo švietimo sistemoje programa (Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002-02-28 įsakymas Nr. 315);
14. Patriotinio ugdymo įgyvendinimo programa;
38
15. Vilniaus miesto savivaldybės švietimo 2008 – 2011 metų strateginis planas;
16. Vilniaus lopšelio-darželio „Lakštingala“ 2009 - 2010 m. m. veiklos ataskaita;
17. Vilniaus lopšelio-darželio ,,Lakštingala“ plačiojo audito rezultatai. 2006 - 2007 m.;
18. Vilniaus lopšelio-darželio ,,Lakšingala“ giluminio audito rezultatai 2007 -2009 m. ;
19. Vilniaus lpšelio-darželio ,,Lakštingala“ ikimokyklinio ugdymo(si) programa ,,Žingsnis po
žingsnio“. Vilnius, 2007.
SUDERINTA:
Vilniaus L/D „Lakštingala“
tarybos pirmininkas
JŪRATĖ ČEČETIENĖ
39
