cmyk

�

cmyk

„Respublikos” leidinys Nr.49 (886) 20�� m. gruodžio �0 d.

Živilė Baikštytė, šokio kalba pasakojanti žymių moterų istorijas, savo buvimu scenoje stengiasi įro-dyti, kad vadinamoji „silpnoji lytis“ atkaklumu, stiprybe ir pasiaukojimu nenusileidžia vyrams. „Žmogiškosios aistros scenoje ir gyvenime labai panašios ir iš jų verta pasimokyti“, - tikina balerina, kuri nuo šiol Operos ir baleto teatre dirbs ir baleto artistų repetitore.

4

JUBILIEJUSVytautas Rumšas peR jubiliejų tapo seneliu

Teatro ir kino aktoriui Vytautui Rumšui, švelniai tariant, buvo šokas, kai jubiliejaus dieną jam gimė anūkė. „Geresnės dovanos ir nesugalvosi“, - juokiasi akto-rius, apstulbintas tokio keisto sutapimo.

5

ŠEIMAneišaRdomas atlikėjų taRasoVų duetas

Jau kelerius metus dainininkė Violeta Tarasovienė koncertuoja drauge su savo vyru Viliumi. Nors duetai paprastai greitai išyra, pa-našu, tai negresia dainininkų porai. Jie ne tik drauge koncertuoja - kartu tvarko buities reikalus ir sportuoja.

6

PASIRINKIMASkokias doVanas Renkamės

Dovanų pirkimas prieš šventes - puiki proga psichologiškai patyrinėti save ir kitus. Kam ir ką ruošiatės padovanoti? Pagal šį pasirinkimą galima spręsti apie jūsų santykius.

8šoko, šoka iR šoksŽiVilė baikštytė

Saul

iaus

Ven

ckau

s nuo

tr.

2

cmykcmyk2

V ilnietę keramikę Jolantą KVAŠYTĘ

prieš kelias dienas nudžiugino žinia, kad jos daugiau kaip prieš �5 metų sukurtas prakartėlis šiuo metu eksponuojamas Vilniaus Šv.Mykolo bažnyčioje įsikūrusiame Bažnytinio meno ir relikvijų muziejuje.

Giedrė milkeViČiŪtė

Žinoma dailininkė kuria jau bemaž keturis dešimtmečius, yra surengusi daugybę parodų įvai-riuose Lietuvos miestuose, o jos originalūs molio ir porceliano kūriniai, siužetinės skulptūrėlės yra iškeliavusios po platų pasau-lį. Tad kur „gyvena“ kadaise jos sukurti darbai, J.Kvašytė, kaip

ir kiti dailininkai, paprasčiausiai nežino.

„Darbai gyvena savo gyveni-mą, o aš savo, - kalba keramikė. - O šį „Betliejų“ sukūriau tuomečio sostinės Katedros klebono už-sakymu. Prakartėlis buvo eks-ponuotas vienoje iš šventovės navų, o paskui tapo bažnyčios nuosavybe ir aš nežinojau, koks jo likimas. Maniau, kad kur nors yra, ir tiek. O triūsiau aš prie to mums visiems gerai žinomo siu-žeto iš visos širdies. Tad labai nustebau ir, žinoma, nudžiugau, kad mano iš molio lipdyta Kris-taus gimimo šventė vėl išvydo dienos šviesą dabar, per adven-tą. Man tai maloni staigmena, didžiulė dovana. Nuėjusi pažiū-rėti savo prakartėlio šiomis die-nomis, pamačiau, kad jis labai patinka vaikams, kurių į muziejų buvo sugužėję visas pulkas. Jie manęs gyvai klausinėjo, iš ko nu-lipdyta Šventoji šeimyna su visa jos didžiule svita, kodėl šv.Marija tokia susirūpinusi ir kt. Man bu-vo smagu su vaikais bendrauti. Galėjau tik apgailestauti, kad anaiptol ne visa mano sukurta

kompozicija eksponuojama, o tik jos pagrindinis fragmentas. Kiek nukentėjo mano sumanyta kompozicija, bet ką darysi. Svar-bu, kad darbas netūno kokiame nors rūsyje“.

Dailininkė yra sukūrusi ir dau-giau figūrinių kompozicijų reli-gine tematika. Ją labiau domina Senojo Testamento tema, o iš Naujojo Testamento ji yra sukūru-si tik „Adomą ir Ievą“. Ją taip pat domina graikų mitologija. O bene didžiausias jos darbas buvo „Kris-taus kančia“, eksponuota prieš keletą metų sostinės „Vartų“ ga-lerijoje ir sulaukusi meno žinovų puikių įvertinimų.

Keramikės dirbtuvėje netoli Vilniaus kol kas vyrauja advento rimtis, tačiau jaučiasi, kad artė-ja Kalėdos. Ji turi daug bičiulių, kuriems yra sukūrusi šventinių figūrėlių - daugiausia angelų ir drakonų. „Angelai tinka visada, o štai drakoniukų nulipdžiau dėl to, kad kiti metai pagal Rytų ho-roskopą skelbiami Drakono me-tais, - aiškina moteris. - Laukia dovanų ir mano brolio, taip pat dailininko, devyni vaikai, kurių

jauniausiam penkeri, o vyriausio-ji jau studijuoja ketvirtame kur-se“. Jolanta ir jos brolis Vaidotas Kvašys grafikas yra tapytojos ir architekto palikuonys.

Užrašė Deimantė ZaiLSKaitė

Kas Ką lanKė

Ričardas BERANKIS

Vedamas kilnaus tikslo, garsiausias šalies tenisininkas Ričardas Beran-kis kartu su savo treneriu Remigi-jumi Balžeku lankėsi Jiezno vaikų globos namuose - su ten gyve-nančiais auklėtiniais sportininkas dalijosi savo sėkmės istorija ir įtei-kė išankstines kalėdines dovanas. Taip pat jis pažadėjo parūpinti naują teniso stalą, kad kitą kartą atvykęs su auklėtiniais galėtų su-rengti turnyrą.Tuo tarpu auklėtiniai sportinin-kui įteikė mielus rankų darbo suvenyrus. Lietuvos tenisininkas pripažino, kad vaikų namuose jam teko lankytis pirmą kartą, todėl jis buvo sujaudintas tokio susitikimo.

Kas Kur Koncertuoja

Alina ORLOVA

Trumpam į Lietuvą koncertuoti su-grįžusi dainininkė Alina Orlova savo kalėdinį pasirodymą Vilniuje papuoš įdomiu duetu - su muzikantu Marku Palubenko. Talentinga dainininkė Ali-na prisipažino, kad ją žavi Marko muzi-kos pojūčio natūralumas ir talentas tai perkelti į muziką. Gera žinia A.Orlovos talento gerbėjams - atlikėja prižadėjo, kad visuose jos suplanuotuose pasiro-dymuose apsilankę žmonės išgirs ke-lias dar niekur neskambėjusias dainas. Taigi belieka apsišarvuoti kantrybe ir laukti dainininkės pasirodymo. Jauna iš Visagino kilusi dainininkė pelnė pri-pažinimą, kai Lietuvos (ir ne tik) publi-ką sužavėjo savo unikaliu balsu.

Kas Kur Kviečia

Andrius KANIAVA

Bardas Andrius Kaniava nesnau-džia ir su kūrybinių bendraminčių kompanija ruošiasi įspūdingam šventiniam pasirodymui Vilniuje esančiame Keistuolių teatre - iš naujo prisikėlęs projektas „Musė“ su sunkiosios muzikos orkestru antro-sios Kalėdų dienos pavakare kvies vilniečius ir miesto svečius į gerų emocijų kupiną teatrinį koncertą. Tačiau Vilnius bus tik tarpinė sto-telė - su projektu jis keliaus toliau į didžiuosius Lietuvos miestus.Jis bus ypatingas tuo, kad jame gra-žiai derės teatras, muzika ir poezija. Tad, A.Kaniavos giliu įsitikinimu, geriau šį teatrinį pasirodymą vieną kartą pamatyti, negu šimtą kartų apie jį išgirsti.

Kas Ką išleido

Bernadeta LUKOŠIŪTĖ

Radijo ir televizijos laidų vedėja, buvusi diktorė Bernadeta Lukošiū-tė, geriau žinoma kaip Teta Beta, išleido pažintinę knygą vaikams „Kai šalia Teta Beta“. Gražiai ilius-truotoje knygutėje autorė pateikia daug įdomių istorijų apie augalus, paukščius, žvėris. Nuotaikingai pa-sakodama savo mažuosius bičiulius supažindina su supančiu pasauliu: pasakoja, pavyzdžiui, kuo pavirto žemėn nukritusios dvi ryškiausios žvaigždės. Visus šiuos pasakojimus pamažu rinko iš įvairių knygų, ruoš-damasi savo viktorinai. Autorė tapo žinoma kaip Teta Beta iš Lietuvos ra-dijo laidos „Tetos Betos viktorina“ ir kadaise labai populiarios televizijos laidos „Labanakt, vaikučiai“.

MINtyS

Buvo vaiski popietė. Pava-sario spinduliuose maudėsi dar gležnučiai beržų lapeliai, paba-lėse nuo saulės dušo pasidengę geltonu aukso pūku ant karklų jaukiai murkė kačiukai... Pirmąja žole kvepiančiais laukais saulės zuikučiais tvykstelėdami vingia-vo geležinkelio bėgiai, o vienu jų, it įkūnytas pavasarėlis, nelyg akrobatas lynu, plevendama lengvute ryškiaspalve suknyte ti-peno mergaitė.

Ji nematė iš nugaros atlekian-čio įsiutusio garvežio. Apsvaigu-si nuo peržiem išsiilgto paukščių čiulbesio, negirdėjo grėsmingo jo riaumojimo.

Tačiau tą vis didėjančios dramatiškos įtampos akimirką pro šalį ėjo akiniuotas studen-tas, konspektų sąsiuviniu neši-nas. Kaip tik tą akimirką, kai iš už posūkio išlindo ir į mergytę pasileido lėkti garvežys, studen-tas atsitiktinai pakėlė akis nuo sąsiuvinio ir nustėro...

Svarstyti nebuvo kada. Kons-pektas šlumštelėjo ant žemės, nuo nežmoniško greičio nuo jo nosies nusmuko ir po koja trekš-telėjo akiniai, o jaunuolis strim-galviais, antžmogiškomis pastan-gomis nuskuodė link mergaitės ir, kaip jam pasirodė, paskutinę akimirką spėjo išgriebti ją iš trau-kinio nasrų, sučiupti glėbyje ir nu-riedėti drauge su ja nuo geležin-kelio pylimo į žliugsinčių kemsynų ir pūkuotų kačiukų kupiną griovį.

Tik štai - studentas šioje vie-tovėje, šalia nelemtųjų bėgių bu-vo atsidūręs pirmąjį kartą gyve-nime. O mergaitė - gimusi šalia jų ir augusi. Studentas nežinojo, o per tą karštligišką skubėjimą ir krisdamas nepastebėjo, kad bė-giai, kuriais ėjo mergaitė - šaluti-niai, kad kaip tik tą akimirką, kai gelbėtojas stvėrė mergaitę į glė-bį, garvežys sklandžiai perčiuožė ant kitų bėgių ir nusuko šalin. O mergaitė tik todėl ir tipeno visiš-kai rami, nekreipdama dėmesio nei į garvežį, nei į jo riaumojimą, nes puikiai žinojo, kad šia nevei-kiančia bėgių atkarpa eiti visiškai nepavojinga.

Todėl studento žygdarbio ji nepastebėjo ir neįvertino. Tik iš-sigando „pamišusio maniako“, numušusio ją nuo bėgių, į pylimo žvyrą nusibrozdino alkūnę ir la-bai supyko dėl suteptos ryškias-palvės suknelės.

Burnojančiai „išgelbėtajai“ nutolus, studentas pravirko. Gal netyčia nuskriaustos mergaitės, gal į šipulius sutraiškytų akinių ar gėdingo savo apsijuokimo pasaulyje, kuriam nereikalingi žygdarbiai...

Šlubčiodamas, nusvirusio-mis rankomis jis be ūpo nupėdino griovio pakraščiu...

Klegėjo vaiski popietė. Pava-sario spinduliuose maudėsi dar gležnučiai beržų lapeliai, paba-lėse nuo saulės dušo pasidengę geltonu aukso pūku ant karklų jaukiai murkė kačiukai... Pirmąja žole kvepiančiais laukais saulės zuikučiais tvykstelėdami vingia-vo geležinkelio bėgiai, o šalia jų liko voliotis konspektų sąsiuvinis, atverstas ties purvu sutaškytu puslapiu, kurio antraštė skelbė: „Don Kichotas - juokdarys ar did-vyris?“

rimvyDaS StankevičiuS

JuoKDaRiamS iR DiDVyRiamS

Trupmenosj/b laikas

DailiNiNKei - Kalėdų staigmenaKompozicijos „Betliejus“ fragmentas

irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Dailininkė Jolanta Kvašytė apsidžiaugė, kad jos seniai sukurtas prakartėlis vėl išvydo dienos šviesą

cmyk

�

cmyk / �

20122011

R.VaNaGaS: Ji negaili druskos ir pipirųKodėL vERtA SKAItytI „RESPUBLIKą“

- Visą gyvenimą dirbęs spau-doje, didžiavęsis savo profesi-ja, dabar į tam tikrą žiniasklaidą žiūriu šnairai. Vienadieniai skan-dalai pirmuosiuose puslapiuose, turgaus lygmens intrigėlės že-mina ne tik tuos, kurie gamina visą tą šlamštą, bet ir skaitytojus. „Respublika“ šiame kontekste iš-siskiria tuo, kad akcentuoja tau-tines vertybes, kartais net radi-kaliai, bet geriau jau taip (sriuba be druskos ir pipirų neišvengia-mai prėska), negu išvis pamirš-ti ar apeiti svarbias lietuvybės, tautinio identiteto, valstybės išli-kimo problemas. Todėl esu nuo-latinis ir įdėmus jūsų laikraščio skaitytojas.

- Jūsų kartos žmonės buvo mokomi įsilieti į bendrą tarybinių tautų chorą ir pamiršti savo šak-nis bei kalbą. Kas iš to išėjo?

- Mano kartai primygtinai bu-vo skiepijamas internacionaliz-mas. Kai kas iš to mokslo išėjo į gera: daugelis nemokame men-kinti kitų tautų, o mokomės iš jų, atrasdami prasmingų paralelių,

kūrybinių idėjų. Tačiau net sovie-tmečiu nebuvome abejingi savo tautos, savo kultūros, gimtosios kalbos likimui. Kai koks nors mas-kvėnas pasakydavo, girdi, ko jūs šiaušiatės, vis tiek išvirsite ben-drame katile, aš iškart ir užvirda-vau... Dabar ne mažiau įnirtingai kunkuliuoja kitas, europinis, ka-tilas, ir tik absoliutus „abaldujus“

(atleiskite už barbarizmą) ramiai pučia į akį, žinodamas, kad jo gentainiai tirpsta kaip sniegas pavasarį. Per „Poezijos pavasario“ renginius lankiausi Zarasų, Igna-linos rajonuose - akį šiurpino už-kalti langai, apleistos sodybos, priekaištingi klausimai ir žvilgs-niai, vieni žilagalviai salėse. O vi-sur kitur? Laikraščiuose, scenose, ekranuose, knygose? Vis mažiau lietuviškų pavadinimų, pavardžių, o svarbiausia - tautinio, valstybi-nio mąstymo.

- Koks uraganas nušlavė anykštėnus, nubloškė juos į platų pasaulį laimės ieškoti?

- Vienos krypties reisai į Lon-doną ar Dubliną nusiurbia ne tik anykštėnų, visų sveikatingiau-sių baltų kraują, drasko šeimas. Dažnas senjoras, patriotiškai ap-sitempęs šaulio uniformą ir ne-menkiau patriotiškai nusiteikęs, manęs klausia: „Kodėl, kaimynėl, nė vienas prezidentas, premjeras, seimūnas, atsiskaitydamas už pra-ėjusią kadenciją, nepasako: „Taip ir taip, mieli tautiečiai, per mano valdymo laikotarpį iš Lietuvos iš-važiavo pusė milijono žmonių...“

Ne, tyli šiuo klausimu kaip už-siūti, nes kaltų juk nėra, nes kalti tie, kurie išvažiuoja. Vardija įgu-dę gražbyliai visokius susitikimus su karaliais, didingus projektus, naujus muziejus ir paminklus ku-

nigaikščiams, o kas padaryta, kad žmonės, pirmiausia jaunimas, no-rėtų gyventi Lietuvoje?

Visada sakydavom, kad mūsų didžiausi turtai - natūrali gamta, dvasingi žmonės. O kaip dabar išeina? Skaičiuodami grašius, mili-jonus leidžiam vėjais...

- Lajų takas jaunimo prie Šventosios nesulaikys?

- Valstybės tvarkymo kriterijai ir prioritetai turėtų būti kitokie. Kodėl, pavyzdžiui, jaunimas, be kurio Lietuva neturi lietuviškos ateities, nėra pats svarbiausias pri-oritetas? Juk ši problema hamle-tiška, gyvybinė. Arba kodėl iš Eu-ropos dangaus pinigėliai nubyra ne darbo vietoms kurti, ne ilgalai-kėms kultūros ir švietimo progra-moms įgyvendinti, o sezoninėms pramogoms, vienkartiniams šou, iš blizgučių nuaustiems, bet toli gražu ne pirmaeilės svarbos pro-jektams? Piniginių srautų perskirs-tymai ir prioritetai - ne rajono ga-lia ir kompetencija. Direktyvos, to-talus spaudimas žūtbūt kuo grei-čiau įgyvendinti europinius pro-jektus eina iš tokių aukštybių, kad galva svaigsta. Tuo tarpu gimnazi-ją baigęs jaunikaitis išeina vakare į dainiaus A.Baranausko aikštę ir ima tyliai staugti: toks pasijunta vienišas ir niekam nereikalingas.

KaLbino Genė SiLiCkienĖ

K eliolikos knygų autorius rašytojas Rimantas

VANAGAS yra „Respublikos“ bendramintis ir įdėmus skaitytojas. Jis negali abejingai stebėti, kaip įnirtingai kunkuliuojančiame Europos katile nyksta lietuvybė.

4

cmykcmyk4

pasirinkimasj/b žmonės

D idelę scenos patirtį turinti balerina Živilė BAIKŠTYTĖ (�8 m.), neseniai

sukūrusi įsimintiną karalienės Bonos Sforcos vaidmenį baleto spektaklyje „Barbora Radvilaitė“, įsitikinusi, kad moterys pasaulio istorijoje paliko nė kiek ne mažesnį pėdsaką negu vyrai. Iš jų verta pasimokyti atkaklumo, ryžto ir pasiaukojamos meilės. „Šokio kalba tas asmenybes, jų žmogiškąsias aistras įkūnyti sudėtinga, bet kiekviena jų praturtina mane pačią“, - tikina balerina. Nors Živilei neseniai patikėtos Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) šokėjų trupės repetitorės pareigos, scenos ir savo charakterinių vaidmenų ji neketina greitai palikti. Ir iki Naujųjų metų ji šoks ne viename spektaklyje.

Giedrė milkeViČiŪtė

- Tai, kad pasikeitus baleto trupės vado-vams, jūsų laukia ne tik scena, bet ir repe-titorės darbas, jums yra artėjančių Kalėdų dovana?

- Ir taip, ir ne. Esu tiek metų šokusi tea-tre, kad gal jau visai ne pro šalį savo patir-timi pasidalinti su jaunesniais baleto artis-tais. O kas dėl Kalėdų, tai jų laukiu, kaip ir visi. Dovanų taip pat... Tik iš tiesų nežinau, kokių labiausiai. Gal, kad šeimoje būtų visi sveiki. (Šypsosi.) Kad niekas nepaslystų žie-mą, kurios, beje, pakęsti negaliu. Tai man sunkiausias metų laikotarpis.

- Kodėl?- Nemėgstu prietemos, nemėgstu tam-

sos, niūrumo... Tokio, koks yra dabar. Tai man kankynė. Sniegas, beje, man jokia ro-mantika. Tiesa, patinka lietus, bet pavasarį ar vasarą, kai ramiai lyja, be vėjo ir žvar-bos. Gal dėl to, kad pati esu gimusi pava-sarį, pagal Zodiaką - Dvynys.

- Ar ne per sunku dirbti keliuose teat-ruose - LNOBT bei Anželikos Cholinos šokio teatre ACH? Ar dėl to kaltas pačios nera-mus būdas, žingeidumas, kuris, pasak as-trologų, būdingas Dvyniams?

- Tai ir charakteris įvairialypis, ir tai, kad šiais laikais, jeigu dirbsi tik vienoje vietoje ar viename teatre, neužsidirbsi ir kiek skal-sesnei duonai. Visada nenustygdavau vie-noje vietoje ir dirbdavau dviejuose, kartais ir trijuose teatruose. Ir ne tik dėl pinigų, o paprasčiausiai įdomu. Man kuo daugiau veiklos - tuo geriau. O šokis scenoje popu-liarus buvo visada.

- Ko gero, įspūdingiausias šių metų tavo sukurtas vaidmuo - karalienė Bo-na LNOBT pastatytame balete „Barbora Radvilaitė“. Tai labai mums aktualus is-torinis spektaklis, kurį šokio kalba įkūni-jo A.Cholina. Ar neatrodo, kad režisierė ir choreografė už jį ir kitą savo kūrybą buvo verta Lietuvos nacionalinės premijos?

- Spektaklis iš tiesų nuostabus, o Anželi-ka - menininkė iš didžiosios raidės. Už „Bar-borą Radvilaitę“ ji buvo įvertinta kitu apdo-vanojimu, o dėl Nacionalinės premijos ne man spręsti. Juk visi puikiai žinome ir mato-me, kokia ten konkurencija. Baletas su išra-dingai parinkta muzika ir puikiais kostiumais, be jokios abejonės, buvo dovana mums pa-tiems, artistams ir kitiems kūrėjams. Be jokio vadovavimo iš šalies, tik su Anželika, labai sėkmingai dirbome. O apdovanojimai? Juk jie - ne taip svarbūs. Man nei tie „Auksiniai scenos kryžiai“, nei visokios valstybinės pre-mijos nėra įrodymas, kad tu tą darbą padarei gerai ar labai gerai. Svarbiausia, kaip tą me-no įvykį vertina žiūrovas, kolegos ir pagaliau tu pati. Tad aš visą laiką skeptiškai vertinau ir vertinu tuos apdovanojimus. Na, žinoma, apdovanojimai kartais vertingi savo pinigine išraiška ar eilute kokioje enciklopedijoje.

- Jūs kūrėte kontroversiškai istorikų ver-tintos italės, palikusios gilų pėdsaką Lietu-voje, karalienės Bonos vaidmenį? Ko iš jo pasimokėte pati?

- Italė Lietuvoje... Kodėl blogai, kad ita-

lė? Mūsų šalies istorijoje būta nemažai ki-tataučių, palikusių ryškų pėdsaką. Kad ir vengras Steponas Batoras, kuris laikomas Vilniaus universiteto įkūrėju. Kitų nevar-dinsiu. (Šypsosi.) Bona atvežė į Lietuvą ita-lų architektus, kurių šedevrais žavimės, ir kitų menininkų. Jos valdingumas ir net žiaurumas pravertė tuo metu. O kaip gi ki-taip. Tai iš tiesų veiklios, ryžtingos asmeny-bės pavyzdys. Ji galvojo, kas valdys ir kurs valstybę. Ji sugebėjo karūnuoti savo sūnų Žygimantą Augustą, kuriam tebuvo devy-neri metai. Nei šlėktų Seimas, nei karalius Žygimantas Senasis nė nepajuto, kaip pasi-davė jos įtakai. Gal ji ir buvo šalta moteris, kai valdė Lietuvą, o ji vienu laikotarpiu ir valdė. Tai istorikai pripažįsta. Ji daug ką da-rė dėl valstybės, dėl Lietuvos. Man atrodo, kad siekis aukštesnio lygio kultūrą atvežti į Lietuvą vertintinas tik teigiamai. Gal ji pri-darė ir kokių kvailų dalykų, gal kartais buvo akinama pavydo ir keršto, bet ją galima pa-teisinti, nes ji viską darė iš meilės ir pasiau-kojimo savo sūnui Žygimantui. Ji stengėsi dėl jo, o jis nenorėjo tos meilės pripažinti, o ypač pyko dėl to, kad jai neįtiko Barbora... Na ir įsibėgėjau. Tie, kurie domisi istorija ir skaitė neseniai išleistą apie ją romaną, pui-kiai tai žino. Tad, kurdama Bonos vaidmenį, žavėjausi jos ryžtingumu, geležine valia. Iš jos pasimokiau tvirtybės. Kad ir kas ant jos griūtų, ji visą laiką laikėsi savo pozicijos. Be-je, ji man artima ir dėl panašaus būdo. Jei-gu aš turiu tikslą, tai žūtbūt jį siekiu įgyven-dinti - net jeigu kiaurai sieną tektų pereiti.

- Esate talentinga balerina ir šokėja. Ar niekada nebuvo kilusi mintis išvykti iš Lie-tuvos į užsienį, ten, kur daugiau moka?

- Ne, ne, ne! (Šūkteli.) Man svarbus Lie-tuvos baletas, koks jis yra, kokie žmonės jame dirba! Išvažiuoti ir išduoti Lietuvą dėl pinigų - žema. Esu ir prieš tai, kad mūsų baleto spektakliuose nuolat šoktų kvies-tiniai atlikėjai, dažnokai ne ką geresni už mūsiškius. Mūsų artistams valdžia skiria ti-krai per mažai dėmesio, į mūsų darbą žiūri kaip į kokį laisvalaikio užsiėmimą. Atrodo, kad šokame, tai ir šokio žingsneliu lengvai plaukiame per gyvenimą. Tikrai taip nėra.

- O patys ar ką nors darėte, kad valdžiai primintumėte apie save, apie tai, kad jūs ne tik skrajojate scenoje, bet ir turite vaikų, kuriuos reikia išlaikyti, savo sunkų darbą, traumas, kūno alinimą, dėl kurio anksti iš-einate į pensiją?

- Taip, esame ėję ir pas kultūros ministrą, ir kalbėję apie baleto artistų padėtį, apie opų rentų klausimą, priminėme, kad mes, išdirbę 20 ir daugiau metų, atidavę labai daug svei-katos ir nervų scenai, žiniasklaidos ir gerbė-jų vadinami žvaigždėmis, gauname 500 litų rentą, iš kurios dar turi visokius mokesčius susimokėti. Žinau, kad mažos pensijos - visų kūrėjų galvos skausmas, bet mes, baleto ar-tistai, tampame pensininkais nuo �8 metų.

- Daug jūsų vaidmenų yra susiję su mo-teriškomis ambicijomis, pavydu, kerštu. Štai neseniai šokote Dezdemoną, ta pati Bona ir kiti charakteriniai vaidmenys. Psi-chologai teigia, kad pavydas yra varomoji jėga. Ką pati apie tai galvojate?

- Žiūrint koks pavydas. Jeigu tu nuo jo susergi, tai baisu, bet aš manau, kad varo-moji jėga yra ne pavydas, o sveika konku-rencija. Aš pati nesu pavydi. Į konkurenciją žiūriu kaip į pamoką, iš savo konkurenčių - ir vyresnių, ir jaunesnių - visada stengiausi ko nors pasimokyti.

- O ar primabalerinos Eglės Špokaitės sėkmė jums nekėlė pavydo?

- Ji vienu metu kaip ir buvo mano konku-rentė, bet veikiau mes buvome geros kolegės. Ji atkakli ir užsispyrusi, ir aš tokia pati. Man re-gis, mes abi mokydavomės viena iš kitos.

- Jūsų ir aktoriaus Evaldo Jaro dukrelė Marija, rodos, lanko pamokas E.Špokaitės šokio mokyklėlėje?

- Taip, ji lankė, bet pradėjusi eiti į pirmą klasę nutarė pailsėti, nes turėjo prisitaikyti prie mokyklos režimo. Po Naujųjų vėl ketina lankyti. O kad mokosi pas Eglę, labai šaunu.

- Tikriausiai ne visi žino, kad visai nese-niai ėmėtės režisuoti ne kokį šokio spektak-lį, bet aktorės ir dainų atlikėjos Rasos Ra-palytės naują Editos Piaf dainų šou Rygoje. Kaip įvyko toks šuolis?

- Viskas įvyko labai netikėtai. Tiesiog ga-vau tokį pasiūlymą gelbėti pradėtą statyti Rygoje spektaklį. Sutikau, nes Rasos atlie-kamos dainos man visada patiko. Latvijoje nieko nepažinojome, bet surinkome jai tal-kinusius aktorius ir spektaklis kažkaip pa-sidarė. Mano inscenizacija visiškai kitokia, negu Vilniuje rodomo spektaklio „Dienos ir dainos“. Nežinau, gal tai pirmas ir paskuti-nis mano režisuotas ne šokio spektaklis.

- Tapote teatro baleto repetitore, o ar il-gai matysime jus šokančią?

- Aš dar šoksiu... Teatre liks tik svarbiausi vaidmenys, o A.Cholinos spektakliuose ma-ne matysite tikriausiai ilgiau. Mat jos teatre svarbu ne kiek tau metų, bet kaip tu šoki!

Živilė Baikštytė - ŠoKo, ŠoKA IR ŠoKS

mūSų artistams ValDŽia sKiria tiKrai PeR

maŽai DėmeSio, į mūSų darbą ŽiūRi KaiP į KoKį laiSValaiKio užsiėmimą

Sauliaus Venckaus nuotr.

cmyk

5

cmyk / 5

jubiliejusj/b žmonės

deimantė Zailskaitė

- Jubiliejaus dieną likimas jums iškrėtė labai malonų pokštą - kaip tik gruodžio 3-iąją gimė jū-sų pirmoji anūkė, sūnaus Vytauto ir jo mylimosios Evos dukra.

- Geresnės dovanos ir nesugal-vosi. (Juokiasi.) Iš tikrųjų patyriau keistą šoką dėl tokio sutapimo. Ko gero, tokia buvo Dievo valia. Gimi-mas, be abejonės, yra didžiausias pasaulio stebuklas. Tik man kyla klausimas: kokia tuo metu yra vyro pareiga, kai tiktai gimsta vaikelis? Ko gero, būti šalia žmonos yra ge-rai, bet aš manau, kad atviri priė-mimai vyrui nėra reikalingi. Tai yra gyvybės paslaptis, kuri dar turi būti su mama. Nors yra draugų, kurie normaliai vaiką priima namų vo-nioje su pribuvėja. Bet aš ne iš tų. Man tai vis primena tokią situaciją, kaip gimdymo metu vyras plumpt ir apalpsta... Ir kas iš to? Čia žmona gimdo, ir tas dar paslikas guli. Ir ne kartą taip yra buvę. (Juokiasi.)

- Per jubiliejų tikriausiai neiš-vengėte sveikintojų antplūdžio. Vis dėlto kaip sutikote šešiasde-šimtmetį?

- Jubiliejų reikia švęsti su šei-ma ir giminėmis. Kadangi didžioji

mano giminių dalis yra įsikūrusi Plungėje, nėra taip paprasta rasti dvi laisvas dienas. Taigi gimtadie-nio dieną naudojausi proga juos pamatyti - jie sukorė į Vilnių visus tris šimtus kilometrų.

O Lietuvos nacionaliniame dra-mos teatre gruodžio �4 d. ta proga vyks spektaklis „Paskendusi vasara“. Po spektaklio noriu matyti teatre dar dirbančius savo aktorius ko-legas. Norėčiau pamatyti ir teatro veteranus. Kai pradedi teatre skai-čiuoti, kas yra likę iš veteranų, api-ma nerimas: matai, kaip viskas grei-tai praeina. Kaip greitai tų žmonių, kuriuos pažinojai, jau neliko šitoje žemėje. Pradedi suprasti - viską rei-kia daryti čia ir dabar. Va dabar jį matai, dabar kalbėk, ką tu nori iš jo žinoti arba ką nori jam gražaus pa-sakyti. Tai yra tiesiog būtina.

Pavyzdžiui, turiu labai daug knygų - vis galvoju, kad dar bus laiko jas paskaityti. Nieko nebus. Ką aš noriu skaityti, aš turiu skaity-ti dabar. Knygų jau nereikėtų pirk-ti, pakankamai yra tokių, kurias tiesiog būtina perskaityti. Taip va pamąstau ir apie žmones - su jais reikia būti dabar, reikia ir puoselėti juos, ir kelti jų dvasią. Tarp lietuvių retai būna tokių žmonių, kurie iš tikrųjų yra linksmi. Kiti truputėlį

apsimeta, nori būti džiaugsmingi, bet viduje jie iš esmės yra liūdni. Su žmonėmis, kurie džiaugsmin-gai žiūri į pasaulį, labai malonu bendrauti, nes nuo jų spinduliuo-ja šviesa. Juo labiau mes patys ja spinduliuosime, tuo mes vieni kitiems būsime reikalingesni ir džiaugsmingesni, tuo mums ma-loniau bus žiūrėti vieniems į kitus.

- Bet jums optimizmo nestinga...- Taip atrodo. Toks mano

bruožas kaip optimizmas yra iš Šaulio ženklo. Jis yra, aš sutinku su tuo, bet nepasakyčiau, kad tai yra toks tikrasis optimizmas.

Tikras optimizmas siejamas su tokiu, kaip aš sakau, nusileidimu į nulinį tašką - jis leidžia tau pažiū-rėti ir žemyn, ir į viršų. Nusileidęs į nulinį tašką, labai gerai matai save, kas tu toks esi, labai gerai pastebi ir kitus. Todėl labai sveika pabūti tokiame jūros lygyje, ku-ris vis dėlto yra susijęs su malda. Kuo dažniau skaitai Šventąjį Raš-tą, tuo labiau jautiesi sveikesnis visomis prasmėmis - ir psichiškai, dvasiškai, ir netgi fiziškai. Man at-rodo, tai yra tiesa. Kai pažiūriu į vienuolių veidus, ypač į vienuolių moterų, jie yra skaistūs ir šviesūs. Kaip ir tų žmonių, kurių malda yra tikra. Tai, manyčiau, tas jūros lygio pasiekimas yra susijęs su tikėjimu.

- Nesvarstėte tapti vienuoliu?- Vienuoliu? Kartais mąstau

apie tai... O dėl aktoriaus profesi-jos - man atrodo, aktoriaus gyve-nimas vis dėlto turi būti kai kuo panašus į vienuolio, bet šalia tu-rėtų būti ir kitoks gyvenimas, kurį tu, kaip aktorius, privalai pažinti. Vienuolystė - tai apsivalymas. Kaip ir kiekvieną dieną, mano minčių yra visokių - ir nuodėmingų. Būtų galima kas penkias minutes mels-tis, o tai vienuoliai ir daro - rytinė,

dienos malda, vakarinė, ir ne-trumpa. Dar studentavimo laikais mūsų dėstytoja profesorė Algė Savickaitė sakydavo: „Taigi jūs turi-te kiekvieną kartą prieš miegą pa-matyti savo sąžinę, jausmus, kas ir kaip buvo padaryta per visą die-ną“. Perkračius dieną, reikėtų pa-prašyti atleidimo ar kito žmogaus, ar savęs paties - kad šitą blogį aš padariau šiandien.

- Dėl kurių dalykų gyvenime labiausiai gailitės?

- Pasakyčiau kitaip: aš prašau atleidimo. Ir Dievo, ir kai kurių žmonių atleidimo tikrai prašau. Pastaruoju metu mane sudomino kvantinės fizikos mintis: mes ne-tikime tuo, ką matome. Mes ma-tome tik tai, kuo tikime. Tikrai, juk mes programuojame vieni kitus - elgesį, įvykius, galų gale reiški-nius. Vis dėlto reikėtų tikėti tuo, ką matome. Tai padaryti, patikėkite, nėra lengva. Manau, šita mintis į atskaitos tašką veda viską - tada tu pamatai savo atspindį kituose. Aš prašau mintyse atleidimo žmonių, kai jie to nežino. Tai nėra tuščias mano pliurpimas sau - man tai turi poveikį, nes jaučiu atsaką. Jaučiu, ir baigta. Ir tas atsakas man leidžia gyventi džiugiau, nes mano paties užsikrauta kuprelė išnyksta.

- Žmona dažnai išgirsta jūsų „atleisk“?

- Žmonai stengiuosi daryti tokius darbus, kurių ji nepadaro. Mano įsitikinimai buityje yra vie-ni, jos kiti - bet aš nieko nesakau, jeigu žmona ko nepadaro, nekar-toju, tyliu, galiausiai padarau vie-toj jos. Na ir kas? Geriau aš taip

darysiu, negu pakelsiu balsą. Ma-nau, kad taip aš ugdau pats save, o kai aš save ugdau, tai turi atsi-šaukti ir kitame, tiesa?

- Tai namuose balso nekeliate...- Yra buvę... (Šypsosi.) Bet kas

iš to? Jeigu nebūna jokio rezul-tato. Pakelsi balsą - ligą prišauksi sau ir kitam.

- Tikriausiai krykštaujanti anūkė užgožė ne tik jubiliejų, bet ir visas kitas problemas bei gąsdi-nantį nestabilumą mūsų šalyje?

- Anūkės balselio dar negirdė-jau, bet, kaip žemaičiai sako, jau esu bočelis - tai panašiai skamba kaip žymaus dainininko Bočelio (Andrea Bocelli) pavardė. Gali-ma ir taip dabar mane pavadinti. (Juokiasi.) Taip vis pagalvodavau, kad būtų pats laikas anūkams - man juk jau šešiasdešimt metų. Sūnui Vytautui - trisdešimt vieni. Va, žiūrėkite, kažkas ir išklausė šiuos mano norus. Taip, mintis yra materiali, ji perkūniškai stipri, ji viską kurianti, bet, atsiminkime, ir viską griaunanti.

Ir jeigu mes dabartinėje situa-cijoje Lietuvos mastu visi pradėsi-me skųstis, kaip čia yra blogai, tai tą ir gausime, ir dar daugiau. Ne-siskųskime. Vis dėlto reikia ieškoti visai kito kelio, gal ir paradoksa-laus, kaip tuos minusus paversti pliusiukais. O tų kelių yra daug. Ir tegul man neaiškina, kad jų nėra, kad nusišneku. Tik menininkams, valdžios vyrams, mokslininkams, ekonomistams ir politologams reikia susivienyti ir galvoti ne apie naudą, o apie vieni kitus. Juk mes visi esame viena, o ne po vieną.

VyTauTaS RumšaS jubiliejaus dieną tapo seneliu

Sauliaus Venckaus nuotr.

L ygiai prieš savaitę garsus teatro ir kino aktorius Vytautas Rumšas atšventė garbingą 60-mečio jubiliejų ir tą pačią dieną tapo tikrų tikriausiu seneliu.

Tokia sūnaus ir jo mylimosios staigmena aktorių pradžiugino, nes jau kuris laikas jis vis pagalvodavo apie anūkėlius... Dabar V.Rumšas džiaugiasi anūke, o gruodžio �4 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre susitiks su savo kolegomis ir žiūrovais - aktoriaus jubiliejaus proga bus rodomas spektaklis „Paskendusi vasara“.

Vaikystės nuotraukaArmijoje: aktorius Sigitas Račkys, anapilin jau iškeliavęs Vytautas Kernagis ir Vytautas Rumšas

asm

enin

io a

lbum

o nu

otr.

6

cmykcmyk6

šeimaj/b žmonės

K laipėdoje įsikūręs dainininkų Violetos ir Viliaus Tarasovų duetas

neišardomas ne tik scenoje, kur jau penkerius metus savo jausmingomis dainomis džiugina publiką, bet ir kasdieniame gyvenime. Vienas nuo kito neturėdami paslapčių, sutuoktiniai drauge tvarko visus reikalus ir netgi kartu lankosi sporto klube. Tad nieko keisto, kad, sulaukusi pasiūlymo dalyvauti netrukus prasidėsiančiame projekte „Lietuvos balsas“, pirmiausia Violeta atsiklausė vyro nuomonės.

deimantė Zailskaitė

Pigios šlovės nereikia

Jau kitąmet per LNK televiziją pra-sidės naujas muzikinis projektas „Lie-tuvos balsas“ - jame darbuosis ir viena ryškiausių Lietuvos scenos atlikėjų �7-erių V.Tarasovienė. Šiame projekte dai-nininkė bus kaip savotiška patarėja, kuri stengsis naujokams perduoti savo ži-nias ir sceninę patirtį. „Tai nieko bendra neturės su pedagogika, - pabrėžia dai-nininkė. - Daugiau dalysiu rekomenda-cinio pobūdžio patarimus. Nuoširdžiai stengsiuosi padėti, palaikyti, patarti. Jeigu reikės, ir pastumsiu į priekį. Tikrai nenusodinsiu ir neįžeidinėsiu žmonių, tačiau jeigu tiesiai šviesiai pasakytas mano žodis ką nors įžeis, tai iš anksto la-bai atsiprašau“.

Nors Lietuvoje dainuoja kone kie-kvienas, Violeta viliasi projekte sutikti tik išskirtiniu talentu apdovanotuosius: „Lie-tuviai tik galvoja, kad jie yra nepapras-tai daininga tauta. Galima sakyti, esame krepšininkų ir dainių kraštas. Juk visi nusimano apie krepšinį ir loja, kad krep-šininkai ne taip mėto kamuolius. Atro-do, visi galėtų dirbti krepšinio treneriais. Lygiai taip pat ir dėl dainininkų. Tiesiog Lietuvoje yra akivaizdžių pavyzdžių, kad labai lengvai yra pasiekiama daininin-ko šlovė. Tiesiog pastatė gražią mergi-ną ant scenos, ją aprengė, sušukavo, ir ji sau žiopčioja pagal fonogramą. Bet aš nenorėčiau tokios šlovės. Mus projek-to organizatoriai patikino, kad tikrai per atranką išgirsime daug gerų balsų - kad tikrai bus iš ko pasirinkti ir turėsime dėl ko nustebti“.

nepaprastai ambicinga dainininkė

Kokia buvo pati Violeta, kai scenoje žengė pirmuosius dainininkės žingsnius? „Aš buvau nepaprastai ambicinga, - šyp-sosi pripažinta atlikėja. - Kad tikrai būsiu dainininkė, supratau gana vėlai. Galvo-jau, ar būti šokėja, ar dainininke. Nuo mažens norėjau būti balerina, paskui dainininke, paskui aktore, paskui vėl šo-kėja, dainininke... Kadaise Pedagoginio

universiteto (dabar Lietuvos edukologi-jos universitetas) kiemo pastate - valgy-kloje vykdavo „Bičiulių“ diskoteka: ten mes su draugėmis šokdavome, paskui aš padainuodavau, paskui antrą šokį šok-davome, vėl aš ką nors padainuodavau. Taigi tokią programėlę vis suorganizuo-davome. (Juokiasi.) Neseniai filmavomės vienoje Lietuvos televizijos laidoje - man ten parodė įrašą, kuriame labai ambicin-gai pareiškiau: „Aš nedainuosiu bet ko-kio popso. Dainuosiu muziką, kuri man patinka“.

Tuo tarpu �2-ejų Vilius laidoje Viole-tą patraukė per dantį: „O „Ramunė balto-ji“ - tai visiškai ne popsas?“ „Tuo metu, kai aš įrašinėjau „Ramunę baltąją“ ir ki-tas tokio pobūdžio dainas, net neįsivaiz-davau, kad jos gali tapti tokios popu-liarios. Man tiesiog pasiūlė perdainuoti liaudies dainas ir aš lengva ranka suti-kau tai padaryti. Dėl to dabar mane at-pažįsta Lietuva. Tik labiau norėčiau, kad žmonės išgirstų ir įvertintų ne visokias traleliuškes, o tas dainas, kurias atlikda-

ma parodau savo vokalo galimybes“, - prisipažino atlikėja.

Dabar Violeta koncertuoja ne atskirai, bet drauge su vyru Viliumi. Jųdviejų due-tas gyvuoja jau penkerius metus. Nors du-etai paprastai greitai išyra, panašu, tai ne-gresia dainininkų porai: „Turbūt nešeimyni-niai duetai greitai išyra. Mes vienas kitam nedraudžiame nieko daryti. Jeigu Vilius atskirai įrašys kokią dainą, tai nepulsiu į is-teriją. Galbūt ta daina man visai nepatiks ir tik džiaugsiuosi, kad Vilius vienas ją sudai-navo. (Juokiasi.) Būna tokių situacijų, kai vienas kitam sakome: „Tu taip nedainuok“, bet tai yra normalus kūrybinio darbo pro-cesas“. Žmonai antrina ir sutuoktinis: „Vie-nas kitam išsakome, kaip kūrinio atlikimas skambėtų gražiau. Rekomenduojame, pa-siūlome - arba klausaisi, arba nesiklausai. Mes dažniausiai klausomės vienas kito“.

tik trys šimtai kilometrų

Prasidėjus projektui Violeta ir Vilius iš Klaipėdos privalės dažnai važinėti į sosti-

nę. Vilniuje jiems nereikės glaustis kur pas draugus ar viešbutyje - Jeruzalės rajone jie turi butą, tik nusifilmuos projekte ir trauks į Klaipėdą pas vaikus.

„Visą gyvenimą su „B’Avarija“ tiek važinėdavome, trys šimtai kilometrų - kas čia yra? - stebisi Vilius. - Dažnai iš-girstame: kaip jūs kvailai darote, juk vi-sas gyvenimas verda Vilniuje. Kas verda Vilniuje? Vakarėliai? Tegul jie sau ver-da, per savo gyvenimą mes pakanka-mai prisivakarojome. Kai susipažinome su Violeta, tai kokį pusmetį gyvenome Vilniuje. Įpranti - ir viskas gerai. Bet gy-venti mums geriau ramybėje, ramumo-je, o dirbti važiuojame visur, kur mus kviečia, kur mūsų reikia, kur laukia mū-sų dainų“.

Būdami sostinėje dainininkai pa-šiurpsta nuo automobilių kamščių, nuolat kur nors skubančių ir suirzusių gyventojų. „Klaipėdoje mes gyvename centre, todėl visur nueiname pėsčiomis. Labai pato-gu, nedidelis miestas, - pasakoja Violeta. - Vyresnėlė dukra Elinga mokyklą pasie-kia pėsčiomis, jaunėlė Gabrielė į darželį irgi vedama pėsčiomis. Šiaip į Klaipėdą atvažiavus juntama ramybė. Ir ačiū Die-vui - mažiau tų mašinų ir žmonių. Man tai labai patinka Klaipėda“. Violetai sma-gu pasivaikščioti prie jūros. Tik anksčiau tai darydavo daug dažniau - įsisodindavo mažąją į vežimėlį ir važiuodavo palei jūrą, bet bristi į vandenį neskubėdavo. „Šiaip esu šaltmirė, man Baltijos jūra labai šalta. Vilius ten iki rugsėjo maudosi su drau-gais, o aš vargu ar per visą vasarą įlipsiu į vandenį. Dažniausiai maudausi tik Vidur-žemio jūroje“, - šypsosi Violeta.

Patinka dūkti su vaikais

Kūrybinis darbas vyksta ir Klaipėdo-je. Praėjusiais metais atlikėjai debiutavo vaikiškame spektaklyje. Sigutis Jačėnas ir dar daug kitų žinomų aktorių kartu su at-likėjais vaidino Kalėdoms skirtoje vaikiš-koje pasakoje, kurioje Violeta buvo Pieno karalienė, o Vilius - Kakavmedžio giraitės prižiūrėtojas. Tikisi, kad spektaklis dar ka-da bus parodytas mažiesiems žiūrovams.

Dainininkai greitai randa kalbą su vaikais. Ypač tai sekasi Viliui. „Išvis jį visi vaikai labai myli ir jis vaikus myli. Va dabar maždaug me-tų draugų vaikas, su kuriuo nesimatėme nuo rugsėjo, atvažiavo pas mus į svečius. Vilius tik atidaro duris ir vaikas iš karto tiesia į jį ranku-tes. Vaikai myli tuos, kurie ir juos myli. Jeigu nemylėsi vaikų, tai vaikai pas tave ir neis. Kai pas mus ateina draugai su vaikais, kas su jais žaidžia? Vilius! Su visais laksto iš kambario į kambarį ir vaikai jį vadina dėde Krabu“, - su-tuoktinio prigimtiniu talentu bendrauti su vaikais žavisi moteris.

Nors Vilius įsitikinęs, kad du vaikai šeimoje yra aukso viduriukas, gal dar ne vėlu Kalėdų Seniui rašyti laišką ir prašyti šeimos pagausėjimo... „Abejoju, ar spėsi-me Kalėdų Seniui parašyti laišką, - šypsosi dainininkė. - Apskritai baisu, kas dedasi Lietuvoje - nėra jokio stabilumo, todėl gimdyti ir auginti vaikus, manau, ne pats geriausias laikas...“ Tačiau visuotinei de-presijai nepasiduoda ir jau ruošiasi artė-jančiam švenčių maratonui. Kūčių vakaras ir Kalėdos metų metais suplanuotos - Kū-čių vakarienę išskirtinai ruošia tik Viliaus mama, per Kalėdas visi artimieji susiburia atlikėjų namuose. Ir tada dovanos! Tara-sovai turi gražią tradiciją - vaikai gauna iš visų po dovaną, o suaugusieji dalyvauja burtuose, kas kam dovanos dovaną. O Naujieji metai - kaip Dievas duos. Daž-niausiai duoda darbo.

VioleTa TaRaSoVieNė klauso sutuoktinioStasio Žumbio nuotr.

Violeta ir Vilius Tarasovai visur keliauja drauge

TuRBūT nešeimyniniai duetai GReiTai

išyRa. mes VieNaS KiTam NeDRauDŽiame nieKo daryti. JeiGu ViliuS aTSKiRai įRašyS KoKią dainą, Tai NePulSiu į iSTeRiJą. GalBūT ta daina maN ViSai NePaTiKS iR TiK džiaugsiuosi, KaD ViliuS VieNaS Ją sudainavo

cmyk

7

cmyk

8

cmykcmyk8

pasirinkimasj/b šventės

D ovanų pirkimas prieš šventes - puiki proga psichologiškai patyrinėti save ir kitus.

Kam ir ką ruošiatės padovanoti? Pagal šį pasirinkimą galima spręsti apie jūsų santykius.

Kokias DoVaNaS renkamėsTu man - aš Tau

Tokie dovanotojai visada pasižymi pui-kia atmintimi ir geba neperžengti ribų. Praeitą kartą dovanų gavęs rankinę, jis atsakys gražiu šaliu arba kvepalais, o jei-gu tai buvo muilas, nieko daugiau kaip žvakės nesitikėkite. Pagal jo dovanas ga-lima tikrinti jūsų santykių būklę: jis skru-pulingai fiksuoja, kiek jūs įdėjote pastan-gų, laiko, pinigų ir jausmų, ir tikėtis iš jo daugiau - neverta. Bet ir mažiau ne.

ką gali rodyti toks pasirinkimas?Dėmesį visuomeniniams ritualams, ne-rašytoms taisyklėms, etiketui. Naudin-gas gebėjimas, kai reikia rinkti dovanas verslo partneriams arba giminaičiams (pvz., uošvei) ir kitose situacijose, kurio-se reikia diplomatiškumo.Bandymą išvengti bet kokios trinties, pasitikėjimo trūkumą, galbūt susijusį su traumuojančia ankstesne patirtimi. Ga-liausiai toks kruopščiai skaičiuojančio pi-nigų sumas, gramus ir šypsenas žmogaus atsargumas trukdo jam pajusti šventės nuotaiką.

DoVana - aTsiprašYmas

Per Kalėdas ar Naujuosius priimta at-leisti vieni kitiems. O kad kaltės jausmas galutinai dingtų, jį dažnai užglaistome dovanomis - apdovanotasis džiaugiasi, šypsosi ir santykiai krypsta gerąja lin-kme. Atvirukų gamintojai, žinodami, kaip sunku ištarti reikiamus žodžius, pa-sirūpino padėti kaltiesiems, prikurdami užrašų vos ne visiems gyvenimo atve-jams, kaip „Atleisk, kad pavėlavau“ arba „Buvau neteisus, nebesipykime“.

ką gali rodyti toks pasirinkimas?Siekimą prisimeilinti įsižeidusiajam, kompensuojant moralinę arba materia-linę žalą. Tai pasiseka, jeigu pavyksta padaryti įspūdį, sujaudinti, pradžiuginti. Reikiamą poveikį daro naudinga, brangi arba tokia dovana, apie kurią gavėjas ir svajoti nedrįso.Ketinimą padaryti taip, kad žmogus ką nors priimtų iš jūsų - paprastas ir veiks-mingas būdas susigrąžinti (arba užsika-riauti) pasitikėjimą. Taip šuo arba katė leidžiasi paglostomi, norėdami pade-monstruoti taikius ketinimus ir tikėda-miesi gerumo ir vaišių. Dovanos priėmi-mas ir apsikabinimas, bučkis arba ran-kos paspaudimas rodo, kad mumis vėl pasitikima, mums atleista.

sAvADARbė DovAnA

Daugelis buvome išmokyti, kad savo ran-komis pagaminta dovana visada malo-nesnė už bet kurią kitą. Mamai, gaunan-čiai iš vaiko piešinuką, paties nulipdytą figūrėlę arba savo kūrybos dainelę - ti-krai taip. O suaugusiems žmonės vis dėl-to reikėtų sužinoti, kaip jūsų kūrybinius sugebėjimus vertina nesuinteresuoti as-menys. Kitaip giminaičių namuose susi-kaups krūvos megztinių, servetėlių ir ne-grabiai nuobliuotų nuotraukų rėmelių.

ką gali rodyti toks pasirinkimas?Savo rankomis nupieštas atvirukas arba iš seno pledo pasiūtas žaisliukas tikrai bus priimtas kaip nuoširdžius jausmus išreiškianti dovana, nesusijusi su jokiu materialiu išskaičiavimu.Visada malonu išgirsti būtent tau skirtą eilėraštį, apsivilkti būtent tau numegztą megztuką. Dovanos unikalumas, individu-alumas gali labai pradžiuginti. Ją kurdami įdedame daug daugiau pastangų, negu reikalauja žygis į parduotuvę. Įteikdami dovaną žiūrėkite apdovanojamajam į akis - ne tik tam, kad nuoširdžiai išreikštu-mėte savo jausmus, bet ir tam, kad supras-tumėte, ar verta tai dovanoti kitais metais.

niekuTis

Per metų pabaigos šventes paprastai perka-mi visokie nebrangūs niekučiai - drakonų fi-gūrėlės, žvakutės, atvirukai, pieštukai, eglu-tės žaisliukai, bet apdovanotasis gali lau-kiamai žvilgtelėti į akis: „O dar?“ Jeigu nieko daugiau neturite, teks daugiau ar mažiau originaliai viską nuleisti juokais („Geriausia dovanėlė - tai aš“) arba paslaptingai paža-dėti, kad pagrindinė dovana laukia vėliau.

ką gali rodyti toks pasirinkimas?Tiksliau tariant - ką rodo tikros dovanos nebuvimas? Jeigu visuomet dovanoja-te tik mažmožius, galite būti palaikytas šykštuoliu. Bet taip gali būti išreikštas ir atsisakymas pripažinti socialinius ryšius kaip svarbų sėkmės resursą, nesugebėji-mas jų užmegzti iš esmės.Už banalaus šykštumo gali slypėti gilūs pergyvenimai. Jeigu gyvenime buvo skausmingų nesėkmių, susijusių su do-vanų teikimu, daug paprasčiau nupirkti blizgantį niekutį ir žinoti, kad su juo ne-sieji jokių lūkesčių. Nebus skaudu, jei do-vana bus priimta be didelio entuziazmo.

branGi DoVana

Per Kalėdas ir Naujuosius metus visi kei-čiasi bent mažomis dovanėlėmis, o štai rimta, svari, brangi dovana iš visų išsi-skirs. Jai tikriausiai atsiras ypatinga vieta, apie ją visi klausinės: „O kas tau padova-nojo?“ Ir pats apdovanotasis tikriausiai bus priblokštas dovanos didybės.

ką gali rodyti toks pasirinkimas?Dovanai leisdami daug pinigų (kartais net suduodami nemenką smūgį savo biudžetui), mes demonstruojame, kokie mums svarbūs šie santykiai: „Dėl tavęs man nieko negaila!“Norisi pademonstruoti savo galią, finan-sinę („galiu išleisti daugybę pinigų do-vanai, kurią padėsiu po eglute“), taip pat moralinę („priimdamas iš manęs tokią brangią dovaną, tu pripažįsti mūsų santy-kių reikšmingumą dabar arba ateityje“).

prakTiška DoVana

Šis daiktas tikrai pravers namų ūkyje - instrumentų rinkinys, virtuvės reikme-nys, dulkių siurblys. Arba pravers, jei dovanos gavėjas nori keisti gyvenimo būdą, pvz., kamuolys tam, kuris nero-do didelio susižavėjimo sportu, arba šachmatai neskiriančiam pėstininko nuo valdovės. Atsakymas į tokią dova-ną gali būti ir džiaugsmo protrūkis, ir sunkiai slepiamas nusivylimas. Viskas priklauso nuo to, kaip gerai žinome, apie ką svajoja apdovanotasis, arba kiek tiksliai nuspėjame jo dar neat-skleistas galimybes.

ką gali rodyti toks pasirinkimas?Rimtą požiūrį, pabrėžiantį rūpinimąsi žmogumi: „Kam prikimšti namus vi-sokio šlamšto!“ Svarbiausia vis dėlto nepamiršti, kad dovana dar turi būti ir maloni.Noras palengvinti artimųjų gyvenimą, o gal patobulinti ir juos pačius. Prisiminki-te, ar dovanos gavėjas nors kartą kalbė-jo apie norą keistis - kitaip jūsų dovana bus suprasta kaip spaudimas, o daiktas geriausiu atveju voliosis po lova. Netak-tiškumo pavyzdys linkint gera - liekni-nantys preparatai tam, kuris ir neįtarė esąs per storas.

UžsAKYtA DovAnA

Internetas suteikia puikią galimybę suda-ryti pageidaujamų dovanų sąrašus. Rūpi-nantis tuo, kad draugams būtų lengviau ką nors išrinkti, galima į juos įtraukti daugybę variantų. Jeigu tokio sąrašo nėra, galima tie-siog paklausti „Ko tu norėtum?“ ir tada jau dovanoti tai, kas užsakyta. O paprasčiausias variantas - dovanų čekis arba net pinigai.

ką gali rodyti toks pasirinkimas?Nėra noro gaišti laiką ieškant, nes apskritai nėra noro ypatingai stengtis dėl to žmogaus.Priešingai, tai rimtų santykių požymis: „Domiuosi tuo, ko tu nori, vadinasi, do-miuosi tavimi“. Alternatyva - dovanos ga-vėjo skonio ir poreikių tyrinėjimas iš anks-to, tiesiogiai neklausiant. Baimė neatspėti ir neįtikti kai kada trukdo dovana išreikšti savo tikruosius jausmus arba įžvelgti ką nors, ko gavėjas ir pats nenujaučia.

DoVana kaip sau

Vyras, padovanojęs vaikui radijo ryšiu val-domą sraigtasparnį, primygtinai reikalau-ja iškart išvynioti dovaną ir entuziastingai pradeda krapštytis su žaisliuku, nenoriai atiduodamas ją mažyliui. Moteris, ką tik įteikusi draugei gražią apyrankę, prašo: „Duok ir man pasimatuoti“. Nupirkus pa-tikusį daiktą, kartais sunku su juo išsiskirti.

ką gali rodyti toks pasirinkimas?Neišsipildžiusią vaikystės svajonę, ku-rią vertiname kaip tėvų meilės stygių, norime kitam padovanoti tai, ko trūko patiems.Meilės sau trūkumą. Nupirkti kitam pi-nigų negaila, o sau - nė už ką! Tuomet šventė ir draugai tampa būdu nors tru-putį pasidžiaugti patikusiu daiktu.

DovAnA PAGAL HoRosKoPĄĮteikdamas ryšulėlį, dovanotojas sako: „Štai tau porcelianinė sta-tulėlė, juk Vandeniams jos patin-ka!“ Taip žmogų galima įstumti į nepatogią padėtį - paneigti savo priklausomybės Vandeniams jis negali, o statulėlė jam nebūtinai patinka. Yra ir kanceliarinėmis prekėmis nukamuotų Mergelių, ir sportinio inventoriaus nekenčian-čių Šaulių... Užtat dėl tokios dova-nos nereikia sukti galvos, dovano-jančiajam tai yra patogu.

ką gali rodyti toks pasirinkimas?Horoskopo priminimas pabrėžia, kad žmogus yra gana artimas: „Do-miuosi tavimi ir gerai žinau, kada tavo gimimo diena!“Priskirdami dovanos gavėją kokiai nors kategorijai, šiuo atveju Zodia-ko ženklui, mes rodome, kad jau turime susidarę nuomonę apie jį ir dar prilyginame jį kitiems, tos pa-čios kategorijos asmenims. O juk la-bai svarbu pripažinti žmogaus uni-kalumą - šiuo atveju to ir trūksta.

Parengta pagal užsienio spaudą

irmanto Sidarevičiaus nuotr.

cmyk

9

cmykmyk

�

myk

INTERNETE - www.REspublIka.lT 2011 m. gruodžio 10 d., šeštadienis RaŠYkITE MuMs: sportas@respublika.netLeidinys Nr. 106 (172)

dienraščio „respublika“ priedas

s.Idzelevičienė: „Mes viską išgyvensim“Praėjusį savaitgalį sportinių šokių kolektyvas „Žuvėdra“ jau septintą kartą pasipuošė pasaulio čempionato aukso medaliais. Taip pat Klaipėdos ansamblis savo sąskaitoje turi ir septynis Europos čempionų titulus. „Žuvėdros“ vadovė ir trenerė Skaistė Idzelevičienė įsitikinusi, kad norint išauginti čempionus svarbiausia darbas, entuziazmas ir meilė šokiui.

Aistė LABINAITĖŽurnalistė

Klaipėdos „Žuvėdra“ iki šiol pasaulio čempionatuose triumfavo 1999, 2002-2005 ir 2008 m. Gruo-džio 3 d. Vilniuje vykusios Pasaulio Lotynų Amerikos šokių ansamblių pirmenybės mūsų šalyje buvo su-rengtos jau ketvirtą kartą. 1996 m. „Žuvėdra“ savo žiūrovų akivaizdo-

je turėjo tenkintis antrąja vieta, o 1999 ir 2002 m. - iškovojo čempio-nų titulus. Dar keturi titulai buvo pelnyti išvykose. Pasak S.Idzelevi-čienės, pastaroji savų žiūrovų aki-vaizdoje iškovota pergalė taip pat buvo labai svarbi, nes ji daugeliui „Žuvėdros“ narių bus paskutinė.

Svarbiausia - darbas- Septyni pasaulio čempio-

nų titulai, septyni Europos pir-menybių aukso medaliai. Koks tas receptas, kaip išauginti čempionus?

- Reikia dirbti. Juk dirbant vis-ko būna - ir sekasi, ir nesiseka. Viena diena tokia, kita jau kitokia. Lygiai taip pat ir čia. Reikėtų atsi-žvelgti ir į tai, kad „Žuvėdra“ nėra šokėjų darbo vieta. Jie tai daro po savo darbų, atiduoda savo laisva-laikį. Čia susirenka skirtingi žmo-nės, kurie turi derintis vienas prie kito, kad galėtų pasiekti bendrą tikslą. Repetuojame labai vėlai, jau po dienos darbų, pavargę. Nėra to-kio atskiro laiko, kiek ruošiamės čempionatui. Dirbame be pertrau-kų. Žinoma, būna atostogų vasarą arba per tam tikras šventes.

- Jei reikėtų išskirti tris pa-grindines savybes siekiant tokių rezultatų, ką paminėtumėte?

- Darbas, meilė šokiui, entu-ziazmas.

- Per savo karjerą su „Žuvė-dra“ iškovojote daugybę titulų. Kas toliau? Kokie ateities pla-nai? Ar tiesa, kad kolektyvą pa-liks dalis senbuvių?

- Visada būdavo čempionatų, jų dar ir bus. Vienam pasibaigus, gyvename toliau. Visada buvo iš-

einančių iš kolektyvo, bet vis tiek toliau gyvendavome. Taigi ir dabar, kai dalis šokėjų dėl šeimų ar darbų išeina, mes išgyvensi-me. Į viršų kils antroji „Žuvė-dros“ komanda. Žinoma, jie ne-turi tokios patirties, o kartelė pirmos komandos pakelta labai aukštai. Ir automatiškai visi nori mus matyti tik pirmoje vietoje. Tačiau negalvoja apie tai, kad vi-sos komandos stengiasi, dirba. Juk galbūt vienų sąlygos, finan-savimas geresnis, bet niekas į tai neatsižvelgia.

Pradžių pradžia

- Jei prisimintumėte „Žuvėd-ros“ pirmuosius žingsnius, apie kokius titulus svajojote? Turbūt jau viską pasiekėte?

- 1989 m., kai dar gyvenome Tarybų Sąjungoje, buvome išsiųsti į Vokietiją, Štutgarto miestą, kur vyko pasaulio čempionatas. Tai bu-vo mūsų pirma kelionė. Salė atro-dė milžiniška, joje bangavo susirin-kusių žmonių jūra. Buvo didžiulis susidomėjimas. Nuo to karto ir prasidėjo. Vis bandydavome kažkur dalyvauti, eiti toliau. Pirmą kartą

dalyvaudami užėmėme septintą vietą, o jau antrą kartą, kai važia-vome, buvome finale.

- Ar išskirtumėte pergalę, kuri buvo svarbiausia jūsų gy-venime?

- Pirmą kartą, kai dalyvavome, buvome dar žali. Nebuvo net tokios kovos, o tik bandymas. O dabar jau atsirado kova, kitokie tikslai. Reikia viską daryti taip, kad būtų aukštas lygis. Ypač po to, kai daug metų sto-vėjome ketvirtoje vietoje, norėjosi lipti į trečią. Norėjosi vis aukštes-nės vietos. Daug metų praėjo, kol teisėjai išdrįso pakelti mus į antrą vietą. Kai dabar pasaulio pirmeny-bės vyko Lietuvoje, nenorėjau, kad būtų kalbama, jog mums neva pa-dėjo namų sienos. Taigi visi šokėjai stengėsi ir išlaikė aukščiausią lygį. Norėjome, kad visi matytų, jog iš tikrųjų esame pranašesni. Žinoma, kaip bus toliau - neaišku. Nors ma-nau, kad svečiuose laimėti geriau.

- Ar sunku stebėti šokančius savo auklėtinius? Juk matote kiekvieną jų žingsnį, klaidelę, nepasisekimą?

- Labai sunku. Sėdi ir kartais ne-žinai, į kokią porą žiūrėti. Kai būna koks sudėtingas momentas, reika-laujantis didelių pastangų, tada net nuleidžiu akis, žiūriu į grindis ir lai-kau kumščius. Arba žiūriu į tą porą, kuri, žinau, tikrai nesuklys. O jei ži-nau, kad pora truputį nelaiko balan-so, tai net pažvelgti bijau. Dabar Vil-niuje irgi sėdėjau nuleidusi blakstie-nas ir tik išgirdusi publikos plojimus supratau, kad viskas pavyko. Atsar-giai pramerkiu akis ir matau, kad šokėjams tikrai viskas gerai. Tai - pats nuostabiausias jausmas.

1989 m. Štutgartas (Vokietija) 7 vieta1991 m. Esenas (Vokietija) 51992 m. Viena (Austrija) 41993 m. Stavangeris (Norvegija) 41994 m. Brėmenas (Vokietija) 31995 m. Berlynas (Vokietija) 31996 m. Vilnius 21997 m. Miunchenas (Vokietija) 31998 m. Geteborgas (Švedija) 31999 m. Vilnius 12000 m. Velsas (Austrija) 22001 m. Brėmerhafenas (Vokietija) 22002 m. Vilnius 12003 m. Esenas (Vokietija) 12004 m. Minskas (Baltarusija) 12005 m. Miunchenas (Vokietija) 12006 m. Brėmenas (Vokietija) 2 ir 52007 m. Brėmerhafenas (Vokietija) 3 ir 62008 m. Vyner Noištatas (Austrija) 1 ir 62009 m. Brėmenas (Vokietija) 2 ir 52010 m. Maskva (Rusija) 2 ir 52011 m. Vilnius 1 ir 5

„Žuvėdra“ pasaulio čempionatuose

emoCiJos. Daugiau nei dvi dešimtis metų čempionus ugdanti Skaistutė Idzelevičienė po auksinio šokio neslėpė džiaugsmo ir palengvėjimo

�

atsisveiKinimas. Klaipėdos „Žuvėdros“ šokėjai 7-ąjį pasaulio čempionų titulą iškovojo savo žiūrovų akivaizdoje. Daugelis šiame čempionate sušoko atsisveikinimo šokį�

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

ŠoKiai�

�0

cmykcmyk

10

cm

Sporto žmonės 2011 m. gruodžio 10 d., šeštadienis2

FUTBoLaS�

Čempionų lyga: sensacijos, staigmenos, įtarimai

FaVoriTai. Madrido „Real“ lyderis Krištianas Ronaldas ir „Barcelona“ žvaigždė Lionelis Mesis grumiasi ne tik futbolo aikštėje, bet ir geriausių planetos žaidėjų rinkimuose�

Čempionų lygos aštuntfinalio etapo burtai bus traukiami gruodžio 16 d.

Pirmosios šio etapo rungtynės įvyks vasario 14-15 dienomis.

Finalinis mačas įvyks gegužės 19 d. Miunchene.

inFormaCiJa

11

cmyk

Antradienį ir trečiadienį įvykusios paskutinės UEFA Čempionų lygos grupių etapo rungtynės nepašykštėjo staigmenų. Pasibaigus kovoms grupėse paaiškėjo, kad Anglijos „Premier“ lygos lyderiai - Mančesterio „City“ ir „United“ ekipos -kitais metais dalyvaus tik Europos lygos turnyre, o štai Kipro čempionai Nikosijos APOEL futbolininkai tęs kovą dėl Čempionų lygos nugalėtojų taurės. Šio trofėjaus sieks ir Maskvos CSKA ekipa, kurioje žaidžia Deividas Šemberas.

Evaldas GELUMBAUSKAS„Respublikos“ žurnalistas

Antradienį Sankt Peterburgo „Zenit“ išvykoje atsilaikė prieš Eu-ropos lygos nugalėtojus „Porto“ futbolininkus ir nuaidėjus finali-niam teisėjo švilpukui Rusijos čempionai šventė lyg būtų iškovo-ję pergalę. Tą pačią dieną savo ger-bėjus nudžiugino lemiamas perga-les iškovoję Londono „Chelsea“ ir Marselio „Olympique“ futbolinin-kai. Trečiadienį futbolo pasaulį su-drebino kuklus Šveicarijos futbolo klubas iš Bazelio. Sunku įsivaiz-duoti, bet prestižinėje pajėgiausių Europos futbolo klubų draugijoje nebus Alekso Fergiusono (Alex Fergusson) treniruojamos „Man-chester United“ ekipos. Praėjusia-me sezone iki finalo nužygiavusių „raudonųjų velnių“ laukia nauji iš-šūkiai - tiesa, ne Čempionų, o Eu-ropos lygoje. Maskvos CSKA išvy-koje palaužė Milano „Inter“ ko-

mandą, o Liono „Olympique“ Za-grebe per 45 minutes antrojo kėli-nio padarė viską, kad paliktų už Čempionų lygos atkrintamųjų var-žybų borto Amsterdamo „Ajax“ klubą.

Sensacija - tik vienaFutbolo komentatorius ir bu-

vęs Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės žaidėjas Žydrūnas Gru-dzinskas pripažįsta, kad kai kurie paskutinių Čempionų lygos grupių etapo rungtynių rezultatai buvo sunkiai nuspėjami. „Nustebino ir CSKA pergalė Milane prieš „In-ter“ komandą bei faktas, kad Pran-cūzijos čempionai Lilio futbolinin-kai savo grupėje liko tik ketvirti, - „Sporto žmonėms“ sakė Ž.Gru-dzinskas. - Bet, manau, kad ne tik man, bet ir apskritai visiems fut-bolo mėgėjams labai netikėtas bu-vo „Manchester United“ ir „Ba-sel“ komandų susitikimo rezulta-tas (1:2). Tai tikra sensacija. Ne-manau, kad Europos lygos taurė įkvėps „Manchester United“ eki-pą naujiems žygdarbiams. A.Fer-giusonas pareiškė, kad tai buvo gera pamoka. Pridursiu - dar ir brangi, nes, neoficialiais skaičia-vimais, pasitraukę iš Čempionų lygos „raudonieji velniai“ neteks apie 20 mln. eurų. Bet reikia pa-girti ir „Basel“ futbolininkus. Jie kovojo iš visų jėgų ir pelnytai pa-siekė pergalę“.

Pasak jo, „Manchester City“ ekipos likimas buvo šiek tiek len-gviau nuspėjamas: „Neabejojau, kad jie savo aikštėje tikrai nugalės grupės nugalėtojus Miuncheno „Bayern“ futbolininkus, bet taip pat buvau įsitikinęs, kad „Napoli“ nepaleis savo šanso ir išvykoje įveiks šį sezoną labai nesėkmingai žaidusius „Villareal“ futbolininkus. Pagaliau „Man City“ milijonieriai kaltinti gali tik patys save. Jie ne-sugebėjo susitvarkyti su „Napoli“ ekipa ir leido varžovams patiems nuspręsti jų likimą“.

Įtarimų šešėlis

Fantastišką įvarčių fejerverką paskutinėse rungtynėse sukūrė Lio-no „Olympique“ ekipa, bet jos per-galė prieš Zagrebo „Dinamo“ ko-mandą sukėlė įtarimų dėl galimo išankstinio susitarimo. Prieš mačą su „Dinamo“ komanda „Olympique“ šansai patekti į kitą Čempionų lygos etapą buvo gana nedideli. Jiems rei-kėjo ne tik nugalėti „Dinamo“, bet ir padaryti tai bent 7 įvarčių persva-ra. Tuo pat metu Prancūzijos klubui turėjo pagelbėti ir Madrido „Real“ komanda. Pirmą vietą grupėje užsi-tikrinę Ispanijos vicečempionai pri-valėjo įveikti antroje vietoje žen-giančią Amsterdamo „Ajax“ ekipą. „Karališkasis“ klubas savo pergalę -

šeštą iš eilės - iškovojo, bet ir ji su-kėlė nemažai klausimų. „Tie, kurie matė šio mačo epizodus, atkreips dėmesį, kad du „Ajax“ įvarčiai buvo neįskaityti dėl neva buvusios nuo-šalės. O štai „Real“ futbolininkai ti-krai pasižymėjo būdami nuošalėje, bet teisėjas to nepastebėjo, - sam-protavo Ž.Grudzinskas. - Kirba tam tikrų abejonių ir dėl „Dinamo“ bei Liono „Olympique“ mačo „švaru-mo“. Nesiimu kategoriškai tvirtinti, kad dėl rezultato buvo susitarta. Gal Liono komanda iš tiesų sukūrė ste-buklą. Bet per 45 minutes pelnyti šešis įvarčius, tai yra būtent tiek, kiek jų reikia norint patekti į kitą

etapą, - tai kelia nuostabą. Ir įtarimų. Ar jie pagrįsti - turi atsakyti atitin-kamos institucijos“.

Zagrebe po pirmų 45 minučių rezultatas buvo lygus - 1:1. Tiesa, nuo 28-os minutės „Dinamo“ žaidė be pašalinto Jerko Leko. Vis dėlto tai, kas nutiko antrame kėlinyje, kelia daug klausimų. Liono ekipa iki 76-os mačo minutės pelnė šešis įvarčius ir iškovojo pergalę 7:1.

Mačo didvyrio Bafetimbio Go-mio (Bafetimbi Gomis) teigimu, pagrindinį vaidmenį šiame mače atliko tikėjimas. „Mes manėme, kad turime šansą, nors ir labai ne-didelį. Mes gerai pasirengėme šiam mačui, pasitikėjimo savo jė-gomis pridėjo ir įspūdinga Marselio

„Olympique“ pergalė prieš Dor-tmundo „Borussia“ ekipą. Prieš mačą su „Dinamo“ mes žiūrėjome Marselio ir Dortmundo ekipų rung-tynių vaizdo įrašą ir tikėjome, kad galime sukurti panašų stebuklą“, - teigė keturis įvarčius į „Dinamo“ vartus įmušęs B.Gomis.

Kipro čempionų žygdarbisŽ.Grudzinsko teigimu, ieškant

pozityvių staigmenų, neišvengiamai reikia nukelti kepures prieš Nikosi-jos APOEL komandą. „Tikrai nesi-tikėjau, kad ši ekipa sugebės patek-ti į kitą Čempionų lygos etapą. Teko stebėti APOEL mačą su Krokuvos

„Wisla“ dėl patekimo į Čempionų lygą, ir nors Kipro čempionai iško-vojo pergalę (2:1), jų žaidimas ne-padarė didelio įspūdžio. Maniau, kad grupėje jie surinks vieną du taškus. Bet rezultatai rodo, kad APOEL ne-įvertinau ne tik aš, bet ir jų varžo-vai“, - samprotavo Ž.Grudzinskas.

Kipro čempionai tik paskutinė-se nieko nelemiančiose rungtynė-se nusileido Donecko „Šachtar“ ekipai ir patyrė pirmą nesėkmę Čempionų lygoje. „APOEL pasiro-dymas suteikia vilties ir smulkes-nio kalibro futbolo klubams, kad ir iš Rytų Europos. Jei Kipro čempio-nai pateko į turnyro aštuntfinalį, tai ir mūsų platumų klubai gali įveikti šį kelią“.

Favoritai žaidžia IspanijojeSavo grupėse pirmąsias vietas

užėmusios Nikosijos APOEL ar Li-sabonos „Benfica“ ekipos yra ver-tinamos kaip Čempionų lygos „iš-sišokėliai“, tuo tarpu kiti grupių nugalėtojai tik patvirtino savo sta-tusą. Miuncheno „Bayern“, Milano „Inter“, Madrido „Real“, Londono „Chelsea“ ir „Arsenal“ bei nuga-lėtojų titulą ginanti „Barcelona“ užėmė jiems iš anksto numatytas vietas. Pasak Ž.Grudzinsko, verti-nant pripažintų favoritų žaidimą, žvilgsniai neišvengiamai krypsta į Ispanijos futbolo grandus - „Real“ ir „Barcelona“ ekipas. „Savo gru-pėje „Barcelona“ turėjo progą pa-tikrinti jėgas žaisdama su „AC Mi-lan“ komanda. Lygiosios ir pergalė rodo, kad „Barsa“ šiuo metu yra pranašesnė už varžovus. Tuo metu Madrido „Real“ Čempionų lygoje iškovojo visas pergales, sėkmingai žaidžia ir Ispanijos pirmenybėse. Manau, kad šios komandos yra re-aliausios kandidatės susikauti dėl pajėgiausio Europos futbolo klubo vardo. Be abejo, gali būti įvairių staigmenų, gali „iššauti“ ir kitos komandos, bet šiuo metu įspūdin-giausią futbolą demonstruoja „Bar-celona“ ir Madrido „Real“.

Sporto žmonės2011 m. gruodžio 10 d., šeštadienis 3

A grupė1. „Bayern“ 6 4 1 1 11-6 132. „SSC Napoli“ 6 3 2 1 10-6 113. „Manchester City“ 6 3 1 2 9-6 104. „Villarreal“ 6 0 0 6 2-14 0

B grupė1. „Inter“ 6 3 1 2 8-7 102. CSKA 6 2 2 2 9-8 83. „Trabzonspor“ 6 1 4 1 3-5 73. „OSC Lille“ 6 1 3 2 6-6 6.

C grupė1. „Benfica“ 6 3 3 0 8- 4 122. „Basel 1893“ 6 3 2 1 11-10 113. „Manchester United“ 6 2 3 1 11- 8 94. „Otelul“ 6 0 0 6 3-11 0

D grupė1. „Real“ 6 6 0 0 19- 2 182. „Olympique“ 6 2 2 2 9- 7 83. „Ajax“ 6 2 2 2 6-6 84. „Dinamo“ 6 0 0 6 3-22 0

E grupė1. „Chelsea“ 6 3 2 1 13-4 112. „Bayer“ 6 3 1 2 8-8 103. „Valencia CF“ 6 2 2 2 12-7 84. „KRC Genk“ 6 0 3 3 2-16 3

F grupė1. „Arsenal“ 6 3 2 1 7-6 112. „Olympique“ 6 3 1 2 7-4 103. „Olympiacos“ 6 3 0 3 8-6 94. „Borussia“ 6 1 1 4 6-12 4

G grupė1. APOEL 6 2 3 1 6-6 92. „Zenit“ 6 2 3 1 7-5 93. „FC Porto“ 6 2 2 2 7-7 84. „Šachtar“ 6 1 2 3 6-8 5.

H grupė1. „FC Barcelona“ 6 5 1 0 20-4 162. „AC Milan“ 6 2 3 1 11-8 93. „Viktoria“ 6 1 2 3 4-11 54. BATE 6 0 2 4 2-14 2

turnyro lentelės(Vieta, komanda, rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčių santykis, taškai).

Įvarčiai

Mario Gomez Miuncheno „Bayern“6Lionel Messi „Barcelona“ 6Roberto Soldado „Valencia“ 5Alexander Frei „FC Basel“ 5Bafetimbi Gomis „Lyon“ 5Seydou Doumbia Maskvos CSKA 5Zlatan Ibrahimovic „AC Milan“ 4Karim Benzema „Real“ 4Edinson Cavani „Napoli“ 4Pedro „Barcelona“ 4Jose Maria Callejon „Real“ 4Hulk „Porto“ 4

Perdavimai

Nicolas Gaitan „Benfica“ 5Karim Benzema „Real“ 4Toni Kroos „Bayern“ 4Marco Streller „FC Basel“ 3Fernando Torres „Chelsea“ 3Lionel Messi „Barcelona“ 3Costas Charalambides APOEL 3Vagner Love CSKA 3Jonas „Valencia“ 3Isaac Cuenca „Barcelona“ 3

statistiKa

(Futbolininkas, klubas, įvarčiai) (Futbolininkas, klubas, perdavimai)

EPA-Eltos nuotr.

aKiBroKŠtas. „Basel“ futbolininkai lemiamose rungtynėse palaužė favorite laikytą „Manchester United“ ekipą ir šventė istorinę pergalę

�staiGMena. Nikosijos APOEL futbolininkai (geltona apranga) pirmą kartą per klubo istoriją sugebėjo prasimušti į Čempionų lygos atkrintamąsias varžybas

�

cmyk

��

cmyk

10

cm

Sporto žmonės 2011 m. gruodžio 10 d., šeštadienis2

FUTBoLaS�

Čempionų lyga: sensacijos, staigmenos, įtarimai

FaVoriTai. Madrido „Real“ lyderis Krištianas Ronaldas ir „Barcelona“ žvaigždė Lionelis Mesis grumiasi ne tik futbolo aikštėje, bet ir geriausių planetos žaidėjų rinkimuose�

Čempionų lygos aštuntfinalio etapo burtai bus traukiami gruodžio 16 d.

Pirmosios šio etapo rungtynės įvyks vasario 14-15 dienomis.

Finalinis mačas įvyks gegužės 19 d. Miunchene.

inFormaCiJa

11

cmyk

Antradienį ir trečiadienį įvykusios paskutinės UEFA Čempionų lygos grupių etapo rungtynės nepašykštėjo staigmenų. Pasibaigus kovoms grupėse paaiškėjo, kad Anglijos „Premier“ lygos lyderiai - Mančesterio „City“ ir „United“ ekipos -kitais metais dalyvaus tik Europos lygos turnyre, o štai Kipro čempionai Nikosijos APOEL futbolininkai tęs kovą dėl Čempionų lygos nugalėtojų taurės. Šio trofėjaus sieks ir Maskvos CSKA ekipa, kurioje žaidžia Deividas Šemberas.

Evaldas GELUMBAUSKAS„Respublikos“ žurnalistas

Antradienį Sankt Peterburgo „Zenit“ išvykoje atsilaikė prieš Eu-ropos lygos nugalėtojus „Porto“ futbolininkus ir nuaidėjus finali-niam teisėjo švilpukui Rusijos čempionai šventė lyg būtų iškovo-ję pergalę. Tą pačią dieną savo ger-bėjus nudžiugino lemiamas perga-les iškovoję Londono „Chelsea“ ir Marselio „Olympique“ futbolinin-kai. Trečiadienį futbolo pasaulį su-drebino kuklus Šveicarijos futbolo klubas iš Bazelio. Sunku įsivaiz-duoti, bet prestižinėje pajėgiausių Europos futbolo klubų draugijoje nebus Alekso Fergiusono (Alex Fergusson) treniruojamos „Man-chester United“ ekipos. Praėjusia-me sezone iki finalo nužygiavusių „raudonųjų velnių“ laukia nauji iš-šūkiai - tiesa, ne Čempionų, o Eu-ropos lygoje. Maskvos CSKA išvy-koje palaužė Milano „Inter“ ko-

mandą, o Liono „Olympique“ Za-grebe per 45 minutes antrojo kėli-nio padarė viską, kad paliktų už Čempionų lygos atkrintamųjų var-žybų borto Amsterdamo „Ajax“ klubą.

Sensacija - tik vienaFutbolo komentatorius ir bu-

vęs Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės žaidėjas Žydrūnas Gru-dzinskas pripažįsta, kad kai kurie paskutinių Čempionų lygos grupių etapo rungtynių rezultatai buvo sunkiai nuspėjami. „Nustebino ir CSKA pergalė Milane prieš „In-ter“ komandą bei faktas, kad Pran-cūzijos čempionai Lilio futbolinin-kai savo grupėje liko tik ketvirti, - „Sporto žmonėms“ sakė Ž.Gru-dzinskas. - Bet, manau, kad ne tik man, bet ir apskritai visiems fut-bolo mėgėjams labai netikėtas bu-vo „Manchester United“ ir „Ba-sel“ komandų susitikimo rezulta-tas (1:2). Tai tikra sensacija. Ne-manau, kad Europos lygos taurė įkvėps „Manchester United“ eki-pą naujiems žygdarbiams. A.Fer-giusonas pareiškė, kad tai buvo gera pamoka. Pridursiu - dar ir brangi, nes, neoficialiais skaičia-vimais, pasitraukę iš Čempionų lygos „raudonieji velniai“ neteks apie 20 mln. eurų. Bet reikia pa-girti ir „Basel“ futbolininkus. Jie kovojo iš visų jėgų ir pelnytai pa-siekė pergalę“.

Pasak jo, „Manchester City“ ekipos likimas buvo šiek tiek len-gviau nuspėjamas: „Neabejojau, kad jie savo aikštėje tikrai nugalės grupės nugalėtojus Miuncheno „Bayern“ futbolininkus, bet taip pat buvau įsitikinęs, kad „Napoli“ nepaleis savo šanso ir išvykoje įveiks šį sezoną labai nesėkmingai žaidusius „Villareal“ futbolininkus. Pagaliau „Man City“ milijonieriai kaltinti gali tik patys save. Jie ne-sugebėjo susitvarkyti su „Napoli“ ekipa ir leido varžovams patiems nuspręsti jų likimą“.

Įtarimų šešėlis

Fantastišką įvarčių fejerverką paskutinėse rungtynėse sukūrė Lio-no „Olympique“ ekipa, bet jos per-galė prieš Zagrebo „Dinamo“ ko-mandą sukėlė įtarimų dėl galimo išankstinio susitarimo. Prieš mačą su „Dinamo“ komanda „Olympique“ šansai patekti į kitą Čempionų lygos etapą buvo gana nedideli. Jiems rei-kėjo ne tik nugalėti „Dinamo“, bet ir padaryti tai bent 7 įvarčių persva-ra. Tuo pat metu Prancūzijos klubui turėjo pagelbėti ir Madrido „Real“ komanda. Pirmą vietą grupėje užsi-tikrinę Ispanijos vicečempionai pri-valėjo įveikti antroje vietoje žen-giančią Amsterdamo „Ajax“ ekipą. „Karališkasis“ klubas savo pergalę -

šeštą iš eilės - iškovojo, bet ir ji su-kėlė nemažai klausimų. „Tie, kurie matė šio mačo epizodus, atkreips dėmesį, kad du „Ajax“ įvarčiai buvo neįskaityti dėl neva buvusios nuo-šalės. O štai „Real“ futbolininkai ti-krai pasižymėjo būdami nuošalėje, bet teisėjas to nepastebėjo, - sam-protavo Ž.Grudzinskas. - Kirba tam tikrų abejonių ir dėl „Dinamo“ bei Liono „Olympique“ mačo „švaru-mo“. Nesiimu kategoriškai tvirtinti, kad dėl rezultato buvo susitarta. Gal Liono komanda iš tiesų sukūrė ste-buklą. Bet per 45 minutes pelnyti šešis įvarčius, tai yra būtent tiek, kiek jų reikia norint patekti į kitą

etapą, - tai kelia nuostabą. Ir įtarimų. Ar jie pagrįsti - turi atsakyti atitin-kamos institucijos“.

Zagrebe po pirmų 45 minučių rezultatas buvo lygus - 1:1. Tiesa, nuo 28-os minutės „Dinamo“ žaidė be pašalinto Jerko Leko. Vis dėlto tai, kas nutiko antrame kėlinyje, kelia daug klausimų. Liono ekipa iki 76-os mačo minutės pelnė šešis įvarčius ir iškovojo pergalę 7:1.

Mačo didvyrio Bafetimbio Go-mio (Bafetimbi Gomis) teigimu, pagrindinį vaidmenį šiame mače atliko tikėjimas. „Mes manėme, kad turime šansą, nors ir labai ne-didelį. Mes gerai pasirengėme šiam mačui, pasitikėjimo savo jė-gomis pridėjo ir įspūdinga Marselio

„Olympique“ pergalė prieš Dor-tmundo „Borussia“ ekipą. Prieš mačą su „Dinamo“ mes žiūrėjome Marselio ir Dortmundo ekipų rung-tynių vaizdo įrašą ir tikėjome, kad galime sukurti panašų stebuklą“, - teigė keturis įvarčius į „Dinamo“ vartus įmušęs B.Gomis.

Kipro čempionų žygdarbisŽ.Grudzinsko teigimu, ieškant

pozityvių staigmenų, neišvengiamai reikia nukelti kepures prieš Nikosi-jos APOEL komandą. „Tikrai nesi-tikėjau, kad ši ekipa sugebės patek-ti į kitą Čempionų lygos etapą. Teko stebėti APOEL mačą su Krokuvos

„Wisla“ dėl patekimo į Čempionų lygą, ir nors Kipro čempionai iško-vojo pergalę (2:1), jų žaidimas ne-padarė didelio įspūdžio. Maniau, kad grupėje jie surinks vieną du taškus. Bet rezultatai rodo, kad APOEL ne-įvertinau ne tik aš, bet ir jų varžo-vai“, - samprotavo Ž.Grudzinskas.

Kipro čempionai tik paskutinė-se nieko nelemiančiose rungtynė-se nusileido Donecko „Šachtar“ ekipai ir patyrė pirmą nesėkmę Čempionų lygoje. „APOEL pasiro-dymas suteikia vilties ir smulkes-nio kalibro futbolo klubams, kad ir iš Rytų Europos. Jei Kipro čempio-nai pateko į turnyro aštuntfinalį, tai ir mūsų platumų klubai gali įveikti šį kelią“.

Favoritai žaidžia IspanijojeSavo grupėse pirmąsias vietas

užėmusios Nikosijos APOEL ar Li-sabonos „Benfica“ ekipos yra ver-tinamos kaip Čempionų lygos „iš-sišokėliai“, tuo tarpu kiti grupių nugalėtojai tik patvirtino savo sta-tusą. Miuncheno „Bayern“, Milano „Inter“, Madrido „Real“, Londono „Chelsea“ ir „Arsenal“ bei nuga-lėtojų titulą ginanti „Barcelona“ užėmė jiems iš anksto numatytas vietas. Pasak Ž.Grudzinsko, verti-nant pripažintų favoritų žaidimą, žvilgsniai neišvengiamai krypsta į Ispanijos futbolo grandus - „Real“ ir „Barcelona“ ekipas. „Savo gru-pėje „Barcelona“ turėjo progą pa-tikrinti jėgas žaisdama su „AC Mi-lan“ komanda. Lygiosios ir pergalė rodo, kad „Barsa“ šiuo metu yra pranašesnė už varžovus. Tuo metu Madrido „Real“ Čempionų lygoje iškovojo visas pergales, sėkmingai žaidžia ir Ispanijos pirmenybėse. Manau, kad šios komandos yra re-aliausios kandidatės susikauti dėl pajėgiausio Europos futbolo klubo vardo. Be abejo, gali būti įvairių staigmenų, gali „iššauti“ ir kitos komandos, bet šiuo metu įspūdin-giausią futbolą demonstruoja „Bar-celona“ ir Madrido „Real“.

Sporto žmonės2011 m. gruodžio 10 d., šeštadienis 3

A grupė1. „Bayern“ 6 4 1 1 11-6 132. „SSC Napoli“ 6 3 2 1 10-6 113. „Manchester City“ 6 3 1 2 9-6 104. „Villarreal“ 6 0 0 6 2-14 0

B grupė1. „Inter“ 6 3 1 2 8-7 102. CSKA 6 2 2 2 9-8 83. „Trabzonspor“ 6 1 4 1 3-5 73. „OSC Lille“ 6 1 3 2 6-6 6.

C grupė1. „Benfica“ 6 3 3 0 8- 4 122. „Basel 1893“ 6 3 2 1 11-10 113. „Manchester United“ 6 2 3 1 11- 8 94. „Otelul“ 6 0 0 6 3-11 0

D grupė1. „Real“ 6 6 0 0 19- 2 182. „Olympique“ 6 2 2 2 9- 7 83. „Ajax“ 6 2 2 2 6-6 84. „Dinamo“ 6 0 0 6 3-22 0

E grupė1. „Chelsea“ 6 3 2 1 13-4 112. „Bayer“ 6 3 1 2 8-8 103. „Valencia CF“ 6 2 2 2 12-7 84. „KRC Genk“ 6 0 3 3 2-16 3

F grupė1. „Arsenal“ 6 3 2 1 7-6 112. „Olympique“ 6 3 1 2 7-4 103. „Olympiacos“ 6 3 0 3 8-6 94. „Borussia“ 6 1 1 4 6-12 4

G grupė1. APOEL 6 2 3 1 6-6 92. „Zenit“ 6 2 3 1 7-5 93. „FC Porto“ 6 2 2 2 7-7 84. „Šachtar“ 6 1 2 3 6-8 5.

H grupė1. „FC Barcelona“ 6 5 1 0 20-4 162. „AC Milan“ 6 2 3 1 11-8 93. „Viktoria“ 6 1 2 3 4-11 54. BATE 6 0 2 4 2-14 2

turnyro lentelės(Vieta, komanda, rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčių santykis, taškai).

Įvarčiai

Mario Gomez Miuncheno „Bayern“6Lionel Messi „Barcelona“ 6Roberto Soldado „Valencia“ 5Alexander Frei „FC Basel“ 5Bafetimbi Gomis „Lyon“ 5Seydou Doumbia Maskvos CSKA 5Zlatan Ibrahimovic „AC Milan“ 4Karim Benzema „Real“ 4Edinson Cavani „Napoli“ 4Pedro „Barcelona“ 4Jose Maria Callejon „Real“ 4Hulk „Porto“ 4

Perdavimai

Nicolas Gaitan „Benfica“ 5Karim Benzema „Real“ 4Toni Kroos „Bayern“ 4Marco Streller „FC Basel“ 3Fernando Torres „Chelsea“ 3Lionel Messi „Barcelona“ 3Costas Charalambides APOEL 3Vagner Love CSKA 3Jonas „Valencia“ 3Isaac Cuenca „Barcelona“ 3

statistiKa

(Futbolininkas, klubas, įvarčiai) (Futbolininkas, klubas, perdavimai)

EPA-Eltos nuotr.

aKiBroKŠtas. „Basel“ futbolininkai lemiamose rungtynėse palaužė favorite laikytą „Manchester United“ ekipą ir šventė istorinę pergalę

�staiGMena. Nikosijos APOEL futbolininkai (geltona apranga) pirmą kartą per klubo istoriją sugebėjo prasimušti į Čempionų lygos atkrintamąsias varžybas

�

�2

cmykcmyk

anGelaij/b rojus

P uikiai žinome, kas sukūrė angelus, tačiau į

klausimą, kaip tai įvyko, iki šiol vieno atsakymo nėra.

Populiariausia angelų atsiradi-mo versija, davusi pagrindą dau-geliui pasakų, teigia, kad Dievas titnagu trenkė į titnagą - pasipylė angelai. Velnias titnagu trenkė į titnagą - pasipylė giriniai, bildu-kai, undinės, raganos. Žodžiu, kiekvienas stengėsi sau.

griežta hierarchija

Angelai skirstomi į kelias rū-šis: arkangelus, kunigaikščius an-gelus ir paprastus angelus. Taip pat žinomi cherubinai (auksinės antgamtinės būtybės, turinčios keturis sparnus, atrodančios kaip sparnuoti liūtai su panašiomis į žmogaus galvomis) ir serafimai (aukščiausios hierarchijos ange-lai, supantys Viešpaties sostą; šios būtybės turi šešis sparnus, daug akių; tai vieninteliai angelai, vaiz-duojami kaip moterys, jos yra ke-turios: pirmoji panaši į liūtą, an-troji - į veršį, trečioji turi tarytum žmogaus veidą, ketvirtoji panaši į skrendantį erelį).

Kituose šaltiniuose apie an-gelų sukūrimą keičiasi tik būdai ir veikėjai. Taip Dievas, kurdamas pasaulį, perduoda savo funkci-jas arkangelui Mykolui. Šis vaiz-duojamas raudonplaukis, įdegęs, ryškių kampuotų bruožų veidu ir atrodo kaip karys - dėvi raudoną žvilgančią mantiją su žaliais švy-tinčiais apvadais, rankose laiko kalaviją, turi vario spalvos spar-nus, dažniausiai vaizduojamas dykumoje arba saulės apšviesto-je plynėje.

Kiekviena tauta turi savo le-gendų, kur Dievas ir jo antipo-

das kuria tarnus kiekvienas sau, tačiau būdai ir čia visų panašūs, o tai leidžia manyti, kad egzista-vo viena versija, davusi pagrindą šioms legendoms ir vėliau apau-gusi gandais.

angelų sukilimas

Apie kasdienį angelų gyveni-mą žinoma arba labai mažai, ar-ba nieko. Tačiau kartą nutiko kaž-

kas, kas privertė juos ir kitus dan-giškuosius gyventojus pamiršti savo įprastines pareigas ir imtis pilietinio karo Edeno teritorijoje. Pabandykime atsirinkti ir atskirti faktus nuo išmonės.

Sukilusių dangaus gyventojų vadu visi šaltiniai įvardija Šėto-ną, arba Liuciferį. Kad tai tas pats padaras, nekyla jokių abejonių. Iš pradžių Liuciferis (šviesą nešan-tis) buvo vyriausiasis iš Viešpaties angelų, bet tai nesutrukdė jam gauti Šėtono vardo ir tapti nuož-miausiu Dievo priešu.

Dievo tarnai pasakoja taip: ketvirtą dieną Dievas kūrė dan-gų ir pastatė jame savo sostą. Ta-da Šėtonas sumąstė sukurti tokį patį ir prilygti Dievui. Kūrė kūrė ir sukūrė net aukštesnį už Kūrėjo. Tai pamatęs Dievas sukūrė naują dangų - aukštesnį. Taip jie statė bandydami pranokti vienas kitą, kol pastatė penkis (septynis, devy-nis, dvylika) dangaus lygių. Dievas apkaltino Šėtoną nemokšiškumu, nes prie ko tik šis prisiliesdavo, vis-ką reikėjo taisyti, ir jam liepė liautis kūrus.

Angelas Šėtonas atsisakė pa-klusti ir paragino kitus angelus nusisukti nuo Dievo - jie buvo iš-vyti iš palaimintojo Edeno, tačiau nenurimo.

Kova už išlikimą

Taip jis tapo išvarytųjų vyriau-siuoju, bet ir to buvo maža. Šėto-nas sumąstė nuversti Valdovą ir užimti jo vietą - su savo kariauna užsiropštė ant paties aukščiausio kalno, kur stovėjo bokštas, re-miantis dieviškąjį dangų. Dievas, supratęs, kad neišvengs karo,

pasiūlė išeitį: kiekviena pusė de-leguoja stipriausią atstovą - kas laimės, to ir viršus. „Puolusieji“ delegavo Šėtoną, o dieviškoji ka-riauna - arkangelą Mykolą.

Septynias dienas ir septynias naktis truko nuožmi dvikova. Šėtonas buvo nugalėtas. Nuga-lėtieji be jokio gailesčio buvo nutrenkti žemyn. Skrido jie iki žemės keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų. Per tą lai-ką arkangelas Mykolas sugriovė šėtoniškąją pilį ir užvėrė dangaus vartus. Iš „puolusiųjų“ buvo atim-tas angeliškumas ir jie pavadinti demonais.

Praeityje žmonija angelais beveik nesidomėjo, laikė juos tar-pininkais, žinios nešėjais ir Dievo tarnais. Tačiau praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pradžioje kilo susidomėjimas angelais ir jis ne-slūgsta iki šiol. Tyrimai rodo, kad įvyko knygų, straipsnių, filmų, te-levizijos programų apie angelus „sprogimas“.

artimesni žmogui

Šiuolaikiniame pasaulyje an-gelai - tiek šviesūs, tiek tamsūs - tapo artimesni žmogui. Belytės, bekūnės būtybės, daugelį amžių turėjusios tik vieną aistrą - tar-nauti Dievui, dabar su kaupu at-sigriebia ir senos temos įgauna naujas traktuotes, o naujos trak-tuotės perauga į naujas temas.

Pastarosioms galima priskirti angelus išgelbėtojus: kažkodėl nepatikėdami to aukščiausia-jai jėgai, filmų, knygų ir žaidimų kūrėjai misiją išgelbėti pasaulį paveda būtent jiems. Taip, pa-vyzdžiui, vieno kompiuterinio

žaidimo „tėvai“ kritiškiausioje si-tuacijoje mesijo vaidmenį skiria angeliukui Bobui. Įdomu tai, kad beveik visi šiuolaikiniai pasaulio gelbėtojai savo angelišką esmę ima suvokti pamažu ir... susitai-ko su ja.

išvengei nelaimės? angelas apsaugojo

Ypatingą nišą angelų hierar-chijoje užima angelai sargai. Ma-noma, kad kiekvienam žmogui yra skirtas angelas sargas - besirū-pinantis ir globojantis. Tokį gera-darį turi kiekvienas, kuris juo tiki. Mes esame pavesti savojo angelo globai, ir jis neleidžia mums nueiti klystkeliais, saugo nuo pagundų.

Angelams sargams priskiria-ma dauguma buitinių stebuklų, tų, kuriuos mes patys laikome lai-mingu atsitiktinumu: pavyzdžiui, visi girdėjome atvejų, kai žmogus pavėlavo į lėktuvą, traukinį ar au-tobusą, o šis patyrė katastrofą ir visi keleiviai žuvo. Tad ar ne išti-kimas angelas sargas apsaugojo globotinį nuo nelaimės. Juk kiek-vieną sykį, išsiskiriantį iš kasdie-nybės, galime priskirti aukštes-niosioms jėgoms. Klausimas tik vienas - ar reikia?

Pramoginiai dangaus padarai

Pasižvalgę po pramogų pa-saulį aptiksime per tūkstantį „angeliškų“ pavadinimų ir var-dų - žymesnių ir ne tokių garsių. Atmeskime visus įmanomus Los Andželus, žinomas ir ne Angeli-nas, Andželinas, Andželus ir pan., vis tiek liks per šimtą filmų (apie šedevrais laikomus dailininkų darbus nė nekalbėkime), paliestų angelo. Pagrindiniai daugelio fil-mų ir serialų herojai - į žemę pa-siųsti angelai.

Verta paminėti ir pasaulį su-drebinusio „Da Vinčio kodo“ au-toriaus Dano Brauno knygą „An-gelai ir demonai“.

Suprantama, viena populia-riausių temų, susijusių su ange-lais, - gėrio ir blogio priešprieša. Populiariausias iš tokių filmų - Kevino Smito „Dogma“. Neįpras-tai rimtoje komedijoje du iš ro-jaus išguiti angelai randa būdą vėl sugrįžti į dangų: tereikia pra-eiti po palaiminta arka Naujaja-me Džersyje.

Ne mažiau dramatiška kova, tik jau už konkretaus žmogaus sielą, vyksta ispanų ir prancūzų filme „Iš Dievo nieko naujo“. Čia angelai (ir rojaus, ir pragaro) pasi-rodo kaip stereotipų apie žmoni-ją nešėjai - stereotipų, kurie susi-duria su tikrove, pasikeitusia per audringą XX a.

Kad ir kaip atrodytų keista, „angeliška“ tema išpopuliarėjo neatsitiktinai. Angelų ir žmonių asimiliacija visuomenėje žmonijai atvėrė naujus horizontus, galimy-bę žmonėms ir angelams susitar-ti, suprasti vieniems kitus. Naujų-jų amžių angelas - ne beasmenė būtybė. Tai asmenybė su savomis problemomis ir principais... ir vi-sa, kas žmogiška, jai nė velnio nesvetima.

Parengta pagal užsienio spaudą

PlazDeNaNTyS šviesos sparnais

Vyginto Skaraičio nuotr.

cmyk

��

cmyk

�4

cmykcmyk�4

noriu skirTis!j/b suTuokTiniai

R egis, mūsų laikais daug metų kartu nugyvenę sutuoktiniai greitai taps retenybe - skyrybos

jau seniai tapo kasdieniu reiškiniu. Žinoma, nutraukti nenusisekusią santuoką galima buvo visais laikais, kartais netgi gana keistais būdais.

Pabučiavo - ir išvijo

Viename Anglijos mieste egzistavo įdo-mus paprotys. Žmogui, kuris atėjęs į bažny-čią ir padėjęs ranką ant Biblijos prisiekdavo, kad per metus nė karto nepasigailėjo susi-tuokęs, miesto valdžia kaip dovaną įteikdavo didžiulį kumpį. Metraštyje rašoma, kad per 5�0 metų atsirado vos aštuoni laimingieji, iš-drįsę duoti tokią priesaiką ir pasiimti prizą.

Matyt, besąlygiškai laimingų santuo-kų iš tiesų reta, todėl žmonės ir sugalvo-jo išeitį - skyrybas. Tiesa, įvairiais laikais ir įvairiose tautose skiriamasi skirtingai.

Štai senovės romėnai galėdavo išvyti savo žmoną, jeigu ji buvo neištikima, jei padarė vyro raktų kopijas arba gėrė dar rūgstantį vyną. Beje, romėnai išrado puikų būdą patikrinti, ar žmona nepiktnaudžiavo alkoholiu - bučiuoti moterį į lūpas.

Afrikiečių gentis naragu turi tokį paprotį: metus po vestuvių jaunavedžiai dėvi kau-kes, nenusiimdami jų nei dieną, nei naktį. Jei kaukių jie taip ir nenusiima, po metų santuoka laikoma nutraukta pati savaime. Kitos afrikiečių genties, gyvenančios Bižag Ošo saloje, skyrybų papročiai ne tokie sudė-tingi. Čia teisę pareikalauti skyrybų turi tiktai moteris, ir ji tai padaro labai paprastai - tie-siog išmeta savo vyro daiktus iš namų.

žmonos kaina

Viduramžiais išsiskirti nebuvo papras-ta - tam reikėjo popiežiaus leidimo. Tačiau leidimas skirtis buvo išduodamas labai retai, kur kas dažniau santuoką pavykdavo tiesiog anuliuoti - pavyzdžiui, įrodžius, kad kuris nors iš sutuoktinių prieš vedybas jau buvo susižadėjęs su kitu. Kai kurios priežastys, dėl kurių santuoka būdavo tuojau pat anuliuo-jama, mums atrodo gana keistos: santuoką buvo galima paskelbti negaliojančia, jei vy-ras buvo žmonos giminaičio krikštatėvis.

Tačiau paprasti valstiečiai dažniausiai popiežiaus netrukdydavo ir skirdavosi kur kas paprasčiau. Štai Velse iki pat XVIII am-žiaus išsiskirti buvo galima taip: skyrybų iniciatoriui tereikėdavo peršokti per tarp-duryje pastatytą šluotą.

Vienas iš skyrybų variantų paprotinė-je anglų teisėje buvo gana įdomus: vyras galėdavo paskelbti, kad parduoda žmo-ną - ne mažiau kaip už vieną šilingą, - ir jei kas nors ją nupirkdavo, skyrybos buvo lai-komos įvykusiomis. Matyt, tokia skyrybų tvarka buvo labai patogi, nes valdžiai nie-kaip nesisekė jos išgyvendinti.

skyrybos mobiliuoju telefonu

Kai kuriose musulmoniškose šalyse iš-siskirti galima ir... SMS žinute. Singapūre ir Malaizijoje išsiskirti trokštantis musulmo-

nas turi žinutę „Aš skiriuosi su tavimi“ iš-siųsti tris kartus, o paskui ją pakartoti šaria-to teisme. Panaši teisė galioja ir viename iš Jungtinių Arabų emyratų - tik čia dar reika-laujama, kad žinutės tekste nebūtų klaidų.

Tuo tarpu Javos salos valdžia sugalvojo gan įdomų būdą šaliai apželdinti: čia išleistas įsakas, kuriuo kiekvienas, norintis išsiskirti, įpa-reigojamas prieš tai pasodinti penkis medžius.

Katalikiškoje Italijoje skyrybos buvo įtei-sintos tik �970 metais ir po ketverių metų patvirtintos visuotiniu referendumu. Tačiau skyrybų sąlygos šioje šalyje nustatytos ga-na griežtos: padavę prašymą dėl leidimo gyventi atskirai, tik po penkerių metų su-tuoktiniai galėjo kreiptis į valdžios atstovus dėl skyrybų. Šie penkeri metai buvo skirti „apsigalvoti“. Tik �987-aisiais laikotarpis „ap-sigalvoti“ buvo sutrumpintas iki trejų metų.

Priežastimi tapo sapnas

Kartais sutuoktiniai užsimano skirtis dėl gana keistų priežasčių... Štai vienas Kinijos gyventojas padavė skyrybų prašymą, moty-vuodamas tuo, kad žmona jam neištikima. Nesvarbu, kad nei jis, nei kas nors kitas nieka-da nėra užklupęs jos su svetimu vyru ar apti-kęs kokių kitų moters neištikimybės įrodymų. Kinui užteko to, kad jo žmonai pernelyg daž-nai sapnuodavosi gyvatės. O tai, pasak vieti-nio sapnų aiškintojo, reiškia, kad ji arba svajo-ja apgauti savo vyrą, arba tai jau padarė.

Tuo tarpu viena amerikietė išsiskyrė su savo vyru todėl, kad šis nesiskuto ir nesi-kirpo. Tiesa, septynis mėnesius kirpykloje nesilankęs vyras iškart po skyrybų nuskuo-dė pas kirpėją...

žmona - vandalė

Anglijoje vienas vyras išsiskyrė apkaltinęs savo žmoną „vandalizmo aktu“. Vandalizmu jis pavadino tai, kad žmona išskalbė jo mėgsta-miausius marškinėlius su autografų kolekcija.

Indėnas turėdavo teisę pakeisti žmoną: jei ši negimdydavo jam vaikų, išsiskirdavo aštuntaisiais santuokos metais, jei gim-dydavo negyvus vaikus - dešimtaisiais, jei gimdydavo vien mergaites - vienuoliktai-siais. Tuo tarpu pikčiurną žmoną jis galė-davo išvaryti nedelsdamas!

Madagaskare vienas iš pripažįstamų motyvų skyryboms - ilgos komandiruo-tės. Italijoje - vertimas plauti indus ir dirb-ti kitus namų ūkio darbus. Tuo tarpu Ka-nadoje žmona gali išsiskirti su vyru, jei šis garsiai knarkia.

garsenybių advokatas

Holivudą, ko gero, galima teisėtai lai-kyti vieta, kur įvyksta daugiausia skyrybų pasaulyje. Retai kuri muzikos ar ekrano žvaigždė apsiriboja viena, dviem ar trimis santuokomis per visą savo gyvenimą. Sta-tistikos duomenimis, čia skyrybomis bai-giasi šešios iš dešimties santuokų.

Iš tokio „šeimyninio“ žvaigždžių gy-venimo duoną valgo ištisa plejada advo-katų, konsultantų, šeimos psichologų, namų perstatymo specialistų...

Ko gero, žymiausias skyrybų „specia-listas“ Holivude - Denis Vaseris, atstovavęs tokių žvaigždžių kaip Tomas Kruzas, Stive-nas Spilbergas, Klintas Istvudas, Lajonelis

Ričis bei buvusioms Harisono Fordo, Mai-klo Daglaso ir Nilo Daimondo žmonoms. Neretai susipykę sutuoktiniai net varžosi tarpusavyje, kuriam pavyks pasisamdyti garsųjį advokatą.

Vaseris tvirtina, kad visuomet atstovau-ja tam klientui, kuris kreipiasi į jį pirmas.

Pasaulinis rekordas - 29 skyrybos

Holivudo skyrybų „karalienės“ laurai neabejotinai priklauso Elizabet Teilor, kuri buvo ištekėjusi net aštuonis kartus. Trum-piausia jos santuoka truko aštuonis mėne-sius, ilgiausia - net dešimt metų.

Na, o trumpiausios santuokos rekordą pasiekė Britni Spyrs, kuri su savo vaikystės draugu Džeisonu Aleksanderiu pragyveno 55 valandas.

Tačiau netgi visas Holivudo žvaigždes kartu sudėjus toli iki absoliutaus pasaulio vedybų ir skyrybų rekordininko - Glyno Vol-fo, kuris buvo vedęs net dvidešimt devynis kartus! Trumpiausia jo santuoka truko devy-niolika dienų, ilgiausia - septynerius metus ir visos jos baigėsi skyrybomis. G.Volfo sūnaus liudijimu, jo tėvas buvo labai ūmaus būdo - pavyzdžiui, su viena iš žmonų išsiskyrė todėl, kad ši lovoje gliaudė saulėgrąžas.

Ir vis dėlto, nors pats Volfas ir teigė tu-rįs devyniolika vaikų, keturiasdešimt anū-kų ir devyniolika proanūkių, jis mirė vieni-šas slaugos namuose - nė viena iš buvusių žmonų, nė vienas palikuonis jo čia neap-lankė ir nepanoro palaidoti mirusio.

Parengta pagal užsienio spaudą

Tas beprotiškas skyrybų pasaulis

Holivudo skyrybų „karalienės“ laurai neabejotinai priklauso Elizabet Teilor - ji buvo ištekėjusi net aštuonis kartus

Trumpiausios santuokos rekordą pasiekė Britni Spyrs, kuri su savo vaikystės draugu Džeisonu Aleksanderiu pragyveno 55 valandas

ePa-eltos nuotr.

cmyk

�5

cmyk / �5

šmėKLosj/b misTika

M anoma, kad politikai - tai žmonės, kurie savo esme yra

pragmatiški, nuolat galvojantys apie valstybės gerovę ir tikintys tiktai faktais. Regis, paranormalūs įvykiai ir politika - visai nesusiejamos sąvokos. Tačiau, kaip rodo praktika, šmėklos kartais „įgrysta“ ir aukščiausios valdžios žmonėms.

Paslaptingi apartamentai

Buvusi pirmoji JAV ledi Hilari Klinton kartą prisipažino, kad Baltuosiuose rū-muose dažnai girdėdavo keistus nemato-mų žmonių balsus ir žingsnius, nuo kurių ją tiesiog sukaustydavo baimė.

„Tai didelis senovinis namas, tereikia išjungti šviesą, ir tyloje bet kuris judesys patrauks jūsų dėmesį“, - sako Baltųjų rūmų administratorius Garis Voltersas.

Pasak G.Volterso, paslaptingiausia Bal-tųjų rūmų dalis - prezidento apartamentai. Iš ten bet kuris garsas aidu išsisklaido po koridorius.

mandagusis vaiduoklis

Garsiausia Baltųjų rūmų šmėkla laiko-ma �865 metais teatre teroristo nušauto prezidento Abraomo Linkolno dvasia. Ne-trukus po nužudymo Baltuosiuose rūmuo-se pasirodė nužudytojo šmėkla - būdingas Linkolno siluetas, retkarčiais žvelgiantis pro Ovaliojo kabineto langą.

Pirmasis žmogus, pamatęs šią šmėklą, buvo Greisė Kulidž, prezidento Kalvino Ku-lidžo žmona. Linkolno šmėkla jai pasirodė Ovaliajame kabinete. Stovėdamas prie lan-go vaiduoklis labai mąsliai žiūrėjo į Pensil-vanijos aveniu.

Ypač dažnai garsioji šmėkla buvo regi-ma Ruzvelto valdymo laikais.

Kartą viena iš Ruzvelto sekretorių, už-ėjusi į kadaise A.Linkolnui priklausiusį ka-binetą, pamatė sėdinčią ant lovos mirusio prezidento šmėklą, kuri rišosi batų raište-lius. O kambarinė kartą užklupo Linkolno šmėklą tuo metu, kai ši bandė užkurti židinį.

Olandijos karalienę Vilhelminą, apsisto-jusią Baltuosiuose rūmuose Ruzvelto lai-kais, kartą naktį pažadino beldimas į mie-gamojo duris. Atidariusi jas, karalienė pa-matė ant slenksčio A.Linkolną. Prezidentas buvo tikras džentelmenas ne tik gyveni-me, bet ir po mirties: net tapęs šmėkla, jis pasibelsdavo prieš įeidamas.

netrikdoma sodo ramybė

G.Volterso teigimu, Baltuosiuose rū-muose gyvena ir kitų žmonių šmėklos. Vie-ną kartą, kai buvusio JAV prezidento Vudro Vilsono žmona nusprendė pasodinti rožes sode prieš Baltuosius rūmus, prieš ją atsira-do buvusi pirmoji valstybės ledi Doli Medi-son ir paprašė netrikdyti sodo ramybės.

Pats G.Voltersas, kartą kalbėdamas su tri-mis policininkais viename iš rezidencijos kam-barių, staiga pajuto, kaip tarp jų praėjo ledinio oro srautas, paskui dvejos durys, iki tol buvu-sios atviros, savaime užsidarė. Niekas anksčiau nematė, kad šios durys judėtų pačios.

mirtinas kosulys

Nemažai lankytojų iš anapus pasirodo Kapitolijaus rūsiuose. Būtent ten lankosi Henrio Vilsono, Uliso Granto administraci-jos laikais užėmusio viceprezidento postą, šmėkla. H.Vilsonas, būdamas didelis karš-

tos vonios mėgėjas, vienoje iš Kongreso rū-sio patalpų praleisdavo didelę dienos dalį.

„Ten jis ir sušalo, tai tapo jo paskutine ir pagrindine klaida“, - sako garsus amerikie-čių paranormalių reiškinių tyrinėtojas Denis Viljamas Haukas. Bet tai netrukdė H.Vilsono sielai grįžti ten, kur jis taip mėgo būti.

Figūra, apsigaubusi balta patalyne, už-krečia mirtinu kosuliu ir čiaudėjimu tuos, kurie ne laiku praeina šalia JAV Kapitoli-jaus viceprezidento kabineto.

nebaigta kalba...

Atstovų rūmų posėdžiavimo salėse, liudytojų žodžiais tariant, pasirodo Džono Kvinsio Adamso šešėlis - vienintelio ame-rikiečių istorijoje prezidento, kuris vėliau tapo kongresmenu.

Jo šmėkla pasirodo toje salėje, kur �848 metais tarė savo piktą kalbą apie neteisin-gą karą su Meksika ir nukrito dėl apopleksi-jos smūgio. Po dviejų dienų jis paliko šį pa-saulį, tačiau, kaip teigia D.V.Haukas, nuolat grįžta iš to pasaulio tam, kad baigtų prie-puolio nutrauktą kalbą.

japonijos premjero baimės

Buvęs Japonijos ministras pirmininkas Junichiras Koizumis drąsiai skatina pasi-keitimus savo šalyje, tačiau jį gąsdina net mintis pasilikti savo rezidencijoje. Šis pas-tatas Tokijo centre anksčiau buvo kruvinų žmogžudysčių vieta ir turi namo, kuriame gyvena šmėklos, reputaciją.

„Atrodo, tai tikrai nepatogi vieta na-kvoti, - kartą pasakė D.Koizumis per spau-dos konferenciją. - Man labiau patinka vie-ta, kur gyvenau anksčiau“.

Nemėgdamas Japonijos ministrų pir-mininkų oficialios rezidencijos, jis atkarto-ja savo pirmtaką Joširą Morį, kuris ne kartą yra pareiškęs, esą rezidencija yra pripildyta šmėklų, ir skundėsi nepaaiškinamu beldi-mu ir triukšmu naktimis.

„Tikiuosi, aš pats netapsiu šmėkla, - sako premjeras. - Nes kai tampi ministru pirminin-ku, atsiranda „šansas“, kad būsi nužudytas“.

Taip tragiškai premjeras juokauja, nes �9�2 metais į rezidenciją įsibrovė jaunieji karininkai ir nušovė tuometį premjerą.

„atiduokite galvą“

Ukrainos vadovas, laimė, su šmėklomis nesusidūrė, tačiau prezidento sekretoria-to apsaugos tarnybos stebėjimo kameros užfiksavo permatomo silueto, panašaus į žmogų languotais marškinėliais, judesius.

Iš karto konsultacijų į sekretoriatą bu-vo pakviestas Ukrainos paranormalių reiš-kinių centro specialistas profesorius Ste-panas Chmelovskis, jam nagrinėti pateikti kadrai, nufilmuoti stebėjimo kamerų.

Apklausęs Prezidentūros valdininkus, S.Chmelovskis išsiaiškino, kad keletą kar-tų paslaptingą siluetą matė ir sekretoriato darbuotojai. Kiti pastate dirbę valdininkai teigė, kad jų tarnybinių kompiuterių mo-nitoriuose atsiranda frazė - „atiduokite gal-vą“. Šį reiškinį priskirdavo kompiuterinių virusų ir įsilaužėlių išdaigoms, tačiau dabar manoma, kad tai šmėklos darbas.

S.Chmelovskis teigia, kad pastate iš tik-rųjų fiksuojamos paranormalios energijos sankaupos, ir akcentavo, kad priešais sek-retoriatą yra garsusis namas su chimero-mis, kuriam jau per �00 metų.

„Įprastai šmėklos pasirenka senus stati-nius, bet rekonstruodami statybininkai ga-lėjo išgąsdinti šmėklą, ir ji užėjo į pastatą priešais“, - mano profesorius.

dūmų rutulys iš Kneseto

Amerikos įstatymų leidybos valdžios at-stovai jau priprato prie savo šmėklų, o to ne-galima pasakyti apie Izraelio deputatus. Kaip pranešė visa pasaulinė žiniasklaida, 2006 m. birželio 6 d. Izraelio Kneseto pastate stebėji-mo kamera užfiksavo neaiškią dūminę dėmę, kuri keletą minučių judėjo teritorijoje ir din-go be pėdsakų. Pirmoji signalizacija suveikė prie avarinio išėjimo iš Kneseto pastato vartų. Atvykusi į vietą apsauga nerado nieko įtar-tino, bet peržvelgę išorinio stebėjimo auto-matinių kamerų įrašus apsaugininkai pamatė baltą švytintį rutulį, praskridusį pro vartus.

Parengta pagal užsienio spaudą

Garsiausia Baltųjų rūmų šmėkla laikoma 1865 metais teatre teroristo nušauto prezidento Abraomo Linkolno dvasia

Buvusio Japonijos ministro pirmininko Junichiro Koizumio rezidencija Tokijo centre turi namo, kuriame gyvena šmėklos, reputaciją

PRaeiTieS VaiDuoKliai kankina net prezidentus

ePa-eltos nuotr.

�6

cmykcmyk�6

simboliaij/b VisaTa

A r susimąstome, kodėl metai turi �2 mėnesių ir kodėl mėnuo

turi 4 savaites? O kodėl savaitę sudaro 7 dienos? Visa tai ne iš piršto laužta. Kodėl taip yra, padėti išsiaiškinti gali astrologija.

visa apimantis simbolis

Visi šie skaičiai glaudžiai susiję su tam tikrais kosminiais ciklais, į mūsų buitį jie pateko ne dėl kieno nors išmonės, o dėl griežtų visatos dėsnių. Galima sakyti, ka-lendorių sistemoje išliko astrologinės mū-sų protėvių žinios.

Galima kruopščiai išdėstyti visų ci-klų, davusių pradžią kalendoriams, pa-grindus, tačiau tam nėra reikalo, nes visi jie buvo užšifruoti viename simbo-lyje - Septynkampėje magų žvaigždė-je. Manoma, kad šis simbolis atsirado senovės Babilono laikais, tačiau jį nau-dojo ne tik šumerai, bet ir egiptiečiai, indai. Visose kultūrose ši žvaigždė sim-bolizavo tą patį- planetų tarpusavio santykį. Peršasi išvada, kad Septynkam-pė magų žvaigždė universali visoms kultūroms, būtent ji padeda iššifruoti iš gilios senovės iki šių dienų išlikusią septynių dienų savaitės sistemą.

Kiekvienai planetai - sava diena

Astrologai planetų simbolius naudoja ne tik todėl, kad juos nubraižyti papras-čiau nei ištarti, bet ir todėl, kad pats sim-bolis daug kuo atspindi planetos esmę, jos ypatumus ir poveikį.

Kiekvieną savaitės dieną globoja skir-tinga planeta. Tai kai kuriose kalbose rodo net dienų pavadinimai. Ypač tai juntama lotyniškos kilmės kalbose - prancūzų, italų, išvertus pirmadienis - Mėnulio, antradie-nis - Marso, trečiadienis - Merkurijaus, ke-tvirtadienis - Jupiterio, penktadienis - Ve-neros, šeštadienis - Saturno, sekmadienis - Saulės dienos.

Kiekviena savaitės diena, atsižvelgiant į ją valdančią planetą, turi savo reikšmę ir rekomendacijas gimusiesiems būtent tą dieną. Be to, senovėje pagal gimimo dieną buvo nustatomas būsimo piliečio sociali-

nis statusas, taigi nuo pat kūdikystės buvo nulemiama jo dalia.

sekmadienis

Jis susijęs su Saule, kuri yra savęs pa-žinimo, individualumo simbolis, rodantis aktyvų žmogaus būdą, savo vietos suvoki-mą. Daugelyje šalių gimusieji Saulės dieną buvo laikomi sėkmės kūdikiais, jau gimi-mo metu gavusiais Saulės energijos užtai-są. Manyta, kad jie linkę į ilgaamžiškumą, nes turi neregimą pagalbą iš šalies. Jų liū-desys trunka trumpai, o laimė džiugina stebėtinai ilgai.

Gimusieji šią dieną gali būti puikūs daktarai, kūrybos, meno atstovai. Senovė-je jiems buvo suteikiama išimtinė teisė pa-tiems rinktis gyvenimo kelią.

Pirmadienis

Tai Mėnulio diena, veikiama ne tik tei-giamos, bet ir neigiamos Mėnulio, garsė-jančio savo nepastovumu, energijos. Pri-klausomai nuo Mėnulio fazės pirmadienis gali būti nepaprastai lengvas, sudėtingas arba apysunkis.

Mėnulis ir pirmadienis globoja mote-ris. Mergaitės, gimusios pirmadienį, tampa puikiomis moterimis, namų židinio ir tradi-cijų sergėtojomis. Tačiau šie žmonės nere-tai būna kaprizingi, užsispyrę, jų nuotaika gali pasikeisti akimirksniu, todėl senovėje jie niekada nebuvo skiriami į atsakingas pareigas, kur reikėjo minčių koncentracijos ir racionalaus mąstymo. Jiems patikėdavo šventyklų žynių, gebančių numatyti pa-

saulio įvykius, postus, nes tai ypač jautrios, jaučiančios net menkiausias vibracijas, in-tuityvios asmenybės.

antradienis

Marso stichijos diena laikyta akty-viausių veiksmų laiku. Šią dieną gimusieji būdavo energingiausi, akimirksniu užsi-liepsnojantys ir atkaklūs, tačiau dažnai ne-valdomi. Puikiausios jų savybės - sugebėji-mas kovoti, drąsa, nepakantumas liežuva-vimui ir intrigoms. Marso žmogus atkakliai siekia lyderiauti, vadovaujasi greičiau ne protu, o jausmais, aistromis, jo aktyvumas visada nukreiptas į kokį nors tikslą. Neretai lydimi impulsyvumo Marso vaikai nesuge-ba baigti pradėto darbo, o su tokiu pačiu impulsyvumu griebiasi naujo. Tačiau sėdė-ti sudėję rankas jie tiesiog nesugeba, o ir antradienį tai daryti, galima sakyti, tiesiog nepadoru.

trečiadienis

Prekybos, amatų, žinių, reikalų, ku-riems reikia iškalbos, bendravimo ir infor-macijos perdavimo globėjo Merkurijaus valdžia. Žmoguje Merkurijaus valdžia pa-sireiškia gana pastebimai - trečiadienį gi-mę žmonės būną kalbūs, komunikabilūs, lengvai išmokstantys informaciją ir laisvai reiškiantys savo mintis. Be to, Merkurijus savo vaikams suteikia apsukrumo, gudru-mo, sugebėjimo išsisukti, todėl manoma, kad Merkurijus globoja ir vagis. Žmonės, gimę šią dieną, tiesiog pašaukti dirbti to-kius darbus - rašytojo, verslininko, preky-

bininko, o šiais laikais neabejotinai ir žur-nalisto.

Ketvirtadienis

Jupiterio karalija, ir šios dienos žmonės pasižymi „karalių žvaigždės“ savybėmis. Jie nė nesistengdami skleidžia valdžią ir savo au-toritetą. Tokie žmonės nemato savęs niekur kitur, kaip tik vadovo, kontroliuojančio pa-valdinių veiksmus, poste. Jupiterio žmogus aplinkinius nuolat kankina savo pamokslais, visas jo gyvenimas privalo būti nesibaigiantis pavyzdys ir akstinas tobulėti kitiems. Jupi-teris globoja valdininkus, įstatymų leidėjus, dvasininkus. Visos pareigos, susijusios su val-dymu ir paklusnumu įstatymams, mokymu ir pamokslavimu, nieko vertos be Jupiterio.

Penktadienis

Jausmingosios Veneros metas. Žmogus, gimęs Venerai pavaldžiu metu, veikiamas jausmų (nepainioti su emocijomis). Vene-riukai patikimi, praktiški, pasikliauti jais gali-ma bet kur ir bet kada. Penktadienis pasau-liui dovanoja estetus, aktorius, taikdarius.

Blogiausias veneriukų variantas - savo jausmų vergai, tinginiai, prisitaikėliai. Ma-noma, kad ši diena - taikos ir teisingumo, meno, meilės įsikūnijimas. Tai geriausias laikas pažintims, santuokai.

šeštadienis

Saturnui pavaldi diena. Su šia diena asocijuojasi viskas, kas susiję su asketizmu, paslaptimis. Saturno žmonės dažnai būna vienišiai, nekalbūs. Senovėje tai būdavo pui-kiausi pretendentai į šnipus ir specialistus tų sričių, kuriose būtina išsaugoti paslaptį.

Saturnas - užsisklendimo savyje sim-bolis. Tai liūdesio ir susilaikymo, apmąsty-mų ir ramybės diena. Svarbiausia šią dieną daugiau tylėti, pasikapstyti savo sielos už-kaboriuose, įsiklausyti į sąžinės balsą.

Taigi tokia trumpa savaitės dienų (ir joms vadovaujančių planetų) charakteristika: dvi kritinės dienos - antradienis ir šeštadienis (Marsas ir Saturnas), prie jų žengia pirmadie-nis, dėl savo dvilypiškumo ir nerimastingu-mo, kurį skleidžia Mėnulis. Laimingų dienų trejetas: saulėtasis sekmadienis, ketvirtadie-nis ir penktadienis. Trečiadienis (Merkurijus) gali prisijungti prie bet kurios armijos - vis-kas priklauso nuo žmogaus pozicijos, nes Merkurijus - dievų pasiuntinys ir perduoda jėgą tų planetų, su kuriomis sąveikavo.

PagaL užsienio spaudą

Koks bus pirmadienis - tiesiog katastrofiškas ar apysunkis, sužinosi pakėlęs akis į Mėnulį

Kiekvieną savaitės dieną globoja skirtinga planeta

ePa-eltos iliustr.

Planetos lemia ir charakterį, ir gyvenimo būdą

cmyk

�7

cmyk / �7

A trodytų, vyrai ir moterys yra tokie panašūs.

Viena galva, dvi akys, burna, po dvi ausis, rankas... ir kojas. Bet ir tokie skirtingi. Ir ne tik dėl anatomijos...

ji geriau skiria kvapus

Patikėk, ji tikrai žino, ką sako teigdama, kad tavo kairioji pažas-tis trenkia šlapiu šunimi, o dešinio-ji - jūsų biuro sekretorės kvepalais. Toks jau moters uoslės aparatas. Pensilvanijos universiteto moksli-ninkų duomenimis, į atskirus kva-pus moters smegenys reaguoja 8 kartus stipriau. Atitinkamai ir ge-riau įsimena bei klasifikuoja.

ji juslesnė

Moters odoje yra keliskart daugiau nervų galūnėlių - tai bio-loginis faktas. Taigi glamonėda-mas merginą pasistenk atsiriboti nuo savo supratimo, ką, kur ir kaip reikia spausti, kad ką nors pajustum. Patikimiau arba vykdy-ti draugės nurodymus, arba pa-vartyti atitinkamą literatūrą.

ji greičiau pasigeria

Taip yra todėl, kad jos kūne daugiau riebalų. Ši medžiaga ne tik maloniai suapvalina įvairius moters kūno iškilumus ir pasirū-pina menstruacijų periodiškumu, bet ir „kaupia“ alkoholį, trukdyda-ma jį pašalinti iš organizmo. Kaž-kodėl tik nuo alaus moterys ap-girsta nė kiek ne greičiau nei vyrai.

ji sunkiau pakelia karštį

Mičigano universitete atlikti tyrimai parodė, kad kūnui perkai-tus moterys prakaituoja dukart mažiau. Taip prastai dirbant pra-kaito liaukoms, jų kūnas lėčiau atvėsta. Taigi galimi šilumos smū-giai, stresas, o jei tai kartojasi il-gai - ir nemiga, menstruacijų ciklo sutrikimai, depresija.

jai tenka ilgiau laikytis dietos

Vyrų kūne mažiau riebalų ir daugiau raumenų, todėl jie grei-čiau meta svorį. Raumenims reikia daug energijos, todėl vyras per dieną sudegina 600 kcal daugiau negu tiek pat sverianti moteris.

ji geriau girdi

Tai, kad moterys geriau girdi aukštus garsus, lengvai paaiš-

kinama: gamta pasistengė, kad naktį jos apgraibomis greičiau rastų lovelę su klykiančiu kūdikiu. Bet įdomus kitas faktas: Šiaurės Karolinos antropologijos centro gautais duomenimis, moterys geriau skiria ir žemus garsus.

ji verkia po lytinių santykių

Moterys verkia maždaug ke-turis kartus dažniau. Kai kurie tyrinėtojai mano, jog tai susiję

su tuo, kad organizmas gamina serotoniną - laimės hormoną. Jis į kraują patenka susijaudinus - juokiantis, mylintis, dvasinio pa-kilimo akimirkomis. Bet kai se-rotonino pasigamina per daug, moteris pradeda lieti ašaras - ver-kia iš laimės.

ji lengviau užsikrečia, ne tik entuziazmu

Jei ignoruoji prezervatyvus, žinok: labiausiai rizikuoti verti šir-dies damą. Mylintis be apsaugos priemonių moterys užsikrečia kelis kartus dažniau nei vyras. O jei kalbėsime apie AIDS, tai san-tykis apskritai �0:�. Ir dar vienas liūdnas faktas: daug lytiniu būdu plintančių ligų moters organizmą puola be jokių simptomų, taigi komplikacijų rizika labai padidėja.

ji dažniau aimanuoja

Ir ne tik mylėdamasi, bet ir kai skauda galvą, dantį, kai įkanda uodas. Beje, gimdyti jai padeda ne tik geležinė valia, bet ir daug į morfinus panašių medžiagų, ku-rias nėščios moters organizmas pradeda išskirti prieš gimdymą. Šiaip jau jos skausmo slenkstis kur kas žemesnis nei vyro.

ji dažniau liūdi

Moterys vidutiniškai tris kar-tus dažniau suserga depresija nei vyrai. Ir dėl to kaltas hormo-nų balansų skirtumas. Kai ku-riuos žvalumą palaikančius hor-monus - adrenaliną, endorfiną ir testosteroną - moters organiz-mas gamina silpniau. Tiesa, da-mos lengviau pakelia depresiją, bent jau savižudžių tarp jų kelis-kart mažiau negu tarp stipriosios lyties atstovų.

ji greičiau pabunda

Ir po bendrosios nejautros, iš kurios atsigauna vidutiniškai po 7 min., o vyrai - po ��. Be to, vos atsigavusios moterys geba rišliai kalbėti ir spręsti nesudėtingus uždavinius. Užtat vyrai dar ku-rį laiką nepajėgia net prisiminti, kuo vardu ir ką čia veikia.

ji geriau mato naktį

Ir ne tik. Moterų periferinė rega išvystyta geriau, ir jos lengviau su-vokia visumą su visomis detalėmis. Užtat vyrai mato aiškiau, ryškiau ir kokybiškiau detalizuoja, moka atsi-joti nereikšmingus objektus.

ji vaikščiodama siūbuoja klubais

Moters dubens kaulai išdėsty-ti plačiau, ir šiuo anatomijos ypa-tumu galima aiškinti, kodėl jai ei-nant užpakaliukas „viksi“.

ji pasaulį mato ryškiomis spalvomis

Daltonikių yra 8 kartus ma-žiau nei daltonikų. Bet degant raudonai šviesai jos važiuoja šiaip sau - iš principo.

ji greičiau randa pamestus daiktus

Vyrai greičiau ir kokybiškiau atlieka matematinius testus ir er-dvinio mąstymo reikalaujančius uždavinius. Užtat moterys geriau atsimena, kur ir kokiomis aplin-kybėmis pastarąjį kartą matė din-gusį objektą.

jos subtilus skonis

Vyrų smegenų puselės, atsa-kingos už įvairius mąstymo tipus, mąstant tarpusavyje sąveikauja prasčiau nei moterų. Pasitelkdami už logiką atsakingą smegenų dalį vyrai beveik išjungia „abstraktaus mąstymo“ sritį, kuri vadovauja ir emocijoms. O moterys galvoja „pakaitomis“, emocijas kaitalio-damos su sveika logika. Todėl vyrai geriau žaidžia šachmatais, bet prasčiau naudojasi intuicija, kuri suvienija loginį ir abstraktųjį mąstymą.

Beje, tai toli gražu ne visas mo-ters ir vyro skirtumų sąrašas.

Parengta pagal užsienio spaudą

jis ir jij/b įDomYbės

Kuo moteris skiriasi nuo vyro?

�8

cmykcmyk�8

GALvosūKiAij/b žAiDimAi

KRyžIAžodIS

Praėjusios savaitės prizą - Romualdo Augūno fotoalbumą „Sapnuoju Lietuvą“ laimėjo Vita Lapinskienė (Vilnius).

(Dėl prizo prašome skambinti tel. 26� 09 ��)

Spręskite kryžiažodį ir laimėkite: dailininko Antano Martinaičio albumą.

VerTikaliai: Dvarponis. „Rama“. Versija. Nairobis. Pilnapadis. Lasa. Kakadu. UA. Ogis. SO. Aleksas. El. AR. Aistė. Praktikantas. Gal. Orai. Ėraitis. Si. Malka. Išmalda. Pasaitas. Asėkas.

HorizonTaliai: Depas. Roma. Vrikoparas. Asla. Kala. Grinda. Tiki. Pjaulai. AT. Soap. Erkė. Auk. Aris. Indas. Naš. Ûsai. Artima. Isos. Atas. Asilė. Troliai. Sdk. Abas. Sg. AA. Mis. ETAS. Pasaulėlis.

PAžYmėtUose lanGeliuose: KARŠTA MALDA.

PRAėJUSIoS SAvAItėS KRyŽiaŽoDŽio aTSaKymai

KAKURo

PRAėJUSIoS SAvAItėS GalVoSūKio aTSaKymai

Kakuro tikslas - užpildyti visus tuščius langelius skaičiais nuo 1 iki 9 taip, kad jie sudarytų atitinkamų „raktiniuose“ kvadratėliuose nurodytų skai-čių sumą. Kai užpildomi visi langeliai, galvosūkis laikomas išspręstu.

Parengė : „Galvosūkių klubas”

Pagalbinės skaičių sumų reikšmės3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

ŠAULyS

Kryžiažodžio atsakymą siųskite SMS žinute numeriu 1390 iki gruodžio 12 d.

Pavyzdys: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

Žinutės kaina - 1 Lt.Laimėtoją paskelbsime kitame numeryje.

Sauliaus Venckaus nuotr.

AVINAI pasireikš kaip talen-tingi organizatoriai. Jūs rasite ištikimų šalininkų, kurie padės

pasiekti tikslą. Be baimės imkitės bet kokio projekto. Jums svarbiausia - pasirinkti tin-kamą darbo ritmą. Iki šių metų pabaigos turėsite kaip reikiant padirbėti, kad reali-zuotumėte savo sumanymus.

JAUČIAI savaitės pradžioje daugiausia dėmesio turės skir-ti įprastiems darbams ir užda-

viniams. Artėjant jos pabaigai nusiteikite bendrauti su vyresnybe. Pasistenkite jai parodyti, kaip mokate dirbti. Tai bus dera-mai įvertinta ir padidins jūsų autoritetą vadovybės akyse.

DVYNIAI kitą savaitę turės gerą galimybę nesunkiai įvyk-dyti įsipareigojimus ir realizuo-

ti visus savo sumanymus. Kontaktai su ar-timaisiais ir giminėmis bus gana rezulta-tyvūs - galėsite apgalvoti sukauptą patir-tį, parengti ateities planus ir numatyti prie-mones jiems įgyvendinti.

VĖŽIAI kitą savaitę gaus daugybę įdomių pasiūlymų. Be to, jie visi bus gana patrauk-

lūs materialiniu požiūriu. Bet prieš prii-mant sprendimą reikėtų daugiau sužino-ti apie verslo partnerius. Nereikia karš-čiuotis ir skubėti, verčiau viską padaryti kokybiškai.

LIŪTAMS bus suteikta gali-mybė parodyti aplinkiniams naujus savo talentus. Tai malo-

niai nustebins senus jūsų pažįstamus. Tik astrologas jums pataria nemesti pradėto darbo. Palankus aplinkybių susiklostymas jums padės sėkmingai išspręsti dalykinius klausimus.

MERGELĖMS kitą savaitę puiki nuotaika garantuota. Ge-rų permainų vėjas pagaliau pa-

pūs ir į jūsų pusę. Įgyvendinkite savo su-manymus. Bet kai kuriuos planus teks pa-keisti atsižvelgiant į situacijos raidą. Pasi-stenkite nepriimti skubotų sprendimų, viską apgalvokite iš anksto. Galite gauti pinigų.

SVARSTYKLĖS kitą sa-vaitę turės kaip reikiant padir-bėti. Tai garantuos gerus rezul-

tatus, su kuriais jūs sutiksite ateinančius metus. Jūsų darbas nenueis veltui, pajusi-te visą vadovybės dosnumą. Mokykitės rasti kompromisus, bendraudami su arti-maisiais, ir jus visur lydės sėkmė.

SKORPIONAI realizuos net ir drąsiausias idėjas. Svar-biausia - daugiau optimizmo ir

tikėjimo savo jėgomis. Tvirtai ženkite siek-dami užsibrėžto tikslo. Galite paprašyti bi-čiulių ir bendradarbių pagalbos, jie jums tikrai padės. Finansinė padėtis gera, bet vis tiek nevertėtų išlaidauti.

ŠAULIAI artimiausiomis die-nomis turės progą padidinti sa-vo autoritetą. Į jūsų nuomonę

bus atsižvelgiama tiek darbe, tiek namuo-se. Atidžiai kontroliuokite savo žodžius, ki-taip netyčia ištartas žodis gali įskaudinti jums artimus žmones. Drąsiai realizuokite savo planus - tam dabar tinkamas metas.

OŽIARAGIUI kitą savaitę prasideda visiškos norų ir gali-mybių harmonijos laikotarpis.

Tai jums leis realizuoti drąsiausius sumany-mus. Kruopščiai viską apgalvokite, numa-tykite prioritetus ir tik tada priimkite teisin-gą sprendimą. Darbe nepersistenkite, nes visus jūsų laimėjimus gali pasisavinti kiti.

VANDENIS turės progą su-sitaikyti su buvusiais bičiuliais ir sureguliuoti pašlijusius san-

tykius kolektyve. Atidžiai kontroliuokite savo žodžius - netyčia ištarta frazė gali su-griauti ką tik sunkiai atnaujintą draugystę ir galutinai pakirsti pasitikėjimo bei ben-dradarbiavimo atmosferą darbovietėje.

ŽUVYS neturėtų griebtis vis-ko iškart. Ramiai ir planingai vyk-dykite tai, ką sumanėte, ir tuo-

met jūsų pastangos nenueis veltui. Jūs ga-lėsite padėti tvirtą pamatą ateities laimėji-mams. Kažkuris iš senų bičiulių visą jūsų šeimą sudomins originalia verslo idėja, ku-rios realizavimas smarkiai pagerins jūsų materialinę padėtį.

GRuoDŽio 12-18 D. hoRoSKoPAS

Dizainerė sandra strauKaitė (gruodžio 12 d.)

operos solistas vytautas juoZaPaitis (gruodžio 14 d.)

aktorė eglė miKulionytė (gruodžio 14 d.)

cmyk

�9

cmyk / �9

R uduo visada ilgai nenori pasiduoti, tačiau

šilumos rezervai senka, net ir Baltija, kuri per vasarą įšyla, jau nebekompensuoja pajūriui prarandamos šilumos. Tad pamažu įsigali ledmetis, tačiau ant pirmojo ledo skubėti nedera, kad ir kaip norėtum pirmas pasiekti ešerių sėklių, nes vietoj smagaus meškeriojimo gali tekti patirti šaltą maudynę.

Viktoras aRmalis

Kasdien storesnis

Kai pirmas ledo luobas užklo-ja ežerą ir oro temperatūra visą savaitę nukritusi žemiau už nulį, reikia neprarasti sveikos nuovo-kos ir pirmiausiai įsitikinti, ar le-das išlaiko ne vieną, o du vienas šalia kito stovinčius vyrus. Jau ke-lintas ruduo buvo aksominis, to-dėl vanduo ežeruose vėso lėtai. Todėl šiemet, meteorologų teigi-

mu, tvirto ledo formavimasis gali užsitęsti. Šis procesas priklauso nuo vandens ir besiformuojan-čio ledo fizinių savybių. Kol kas vienareikšmiškai neatsakyta net į elementarų klausimą, ar ledas daugiau priauga iš viršaus, ar iš apačios. Nevienareikšmiškas at-sakymas ir į klausimą, kuriuo pa-ros metu ledo formavimasis ak-tyvesnis. Išpjaukite iš ledo kubo formos gabalą, parsineškite na-mo ir, patyrinėję jį per didinamąjį stiklą, pamatysite rieves, iš kurių pirmoji dažniausiai būna pati storiausia. Puiku, jei tas sluoksnis yra skaidrus, nes tai ženklas, kad ledas stingo klasikinėmis sąlygo-mis: tykiu, šaltu oru, kai vandens temperatūra nukrito iki 4 laipsnių ir jo tankis pasidarė didžiausias. Toks vėsinamas šalto oro vanduo atšąla iki minusinės temperatū-ros. Kam pasitaikė matyti, kaip tai vyksta, tas teigia, kad tiesiog aky-se ant ežero ar kūdros užsikloja pirmasis, dažniausiai permato-mas kaip stiklas ledo luobelis. Jis susideda iš plokščių ledo kristalų, kurie yra gana trapūs. Todėl pir-masis ledas labai apgaulingas. Tik po savaitės, kasdien tapdamas vis storesnis, pirmasis ledas įgis galios išlaikyti meškeriotoją ant savo kupros.

nepalankios aplinkybės

Visai pagal kitus dėsnius le-das formuojasi srauniose upėse ar banguojančiuose dideliuose ežeruose, Kauno ar Kuršių ma-riose. Jei orai neatšyla sustingus pirmajam ledukui, galima tikėtis, kad ledas storės. Luobas kasnakt, hidrologų teigimu, priauga tiek iš viršaus, tiek iš apačios. Iš kurios pusės daugiau? Viskas priklauso nuo konkrečių sąlygų ir meteo-rologinės situacijos konkrečiame vandens telkinyje. Linkstama ma-nyti, kad ledas vis dėlto daugiau priauga iš apačios, stingdydamas po juo esantį vandenį. Tačiau skaidrus ledukas - tik pirmas pla-cdarmas, ir nors jis labai vilioja meškeriotojus, nes būna per-matomas, juo žengiant galima matyti įspūdingą gelmių pasaulį kaip ant delno, pasivaikščiojimas

gali baigtis įlūžimu. Todėl „Sal-mo“ ekspertai rekomenduoja ant pirmledžio lipti vilkint specialų kombinezoną-plūdę, kuris padės išsilaikyti ant vandens, ir turėti vadinamąsias ledo ylas, kurios padeda išsiropšti iš eketės ant ledo.

juodas ledas

Hidrologai teigia, kad, ledui storėjant, didėjantis jo svoris pa-skatina apytakos procesus, kai šiltesnis vanduo iš gelmės pama-žu plūsta į paviršių. Tada ledas ima sparčiai storėti iš apačios, nes prie jo prišąla sluoksniai at-vėstančio gelmių vandens. Toks ledas yra skaidrus, bet atrodo tamsus, todėl specialistai jį va-dina „juodu ledu“. Per tokį ledą ne tik meškeriotojai mato žuvis, bet ir žuvys puikiai mato ledu vaikščiojančius meškeriotojus ir pasitraukia į gelmę. Antra, net ir labai storas tokio ledo sluoksnis puikiai praleidžia į gelmę šviesą, o labai apšviestoje aplinkoje žu-vys jaučiasi prastai. Tad meške-riojimui reikia ieškoti vietų, kur dugnas - tamsokas ir žuvys gali neblogai maskuotis. Kol „juodas ledas“ neužsnigtas, juo galima gana saugiai vaikščioti, nes ledo storį gali kontroliuoti vizualiai, o pavojingas vietas - įšalusius oro burbulus, vandenžolių gniužulus, šaltinių pagraužtas ledo vietas - apeiti. Niekada nepamirškite, kad dėl atsidūrusių lede oro bur-buliukų ar kitokių intarpų ledas toje vietoje tampa labai trapus. Vis dėlto skaidrus ledas - pats saugiausias, jei yra pakankamo storio. Na, o tas storis - patikrin-tas praktiškai ir turi siekti penkis centimetrus. Toks, ekspertų tei-gimu, yra degtukų dėžutės aukš-tis. Suprantama, kad nepatartina ant palyginti plono pirmojo ledo vienoje vietoje meškerioti kelie-se. Jei penkiacentimetris ledas gana patikimai išlaiko vieną ar du meškeriotojus, tai trys keturi, išsigręžę eketes vienas šalia kito, gali įlūžti.

sniego patalas

Patyrę meškeriotojai sako, kad penkių centimetrų taisyklė nebegalioja, jei ledas apsnig-tas, formavosi per šlapdribas. Tik storas, apie 20 cm neskaidrus ledas laikomas sąlygiškai patiki-mu. Todėl meškeriojant ant to-kio sluoksniuoto ledo patartina elgtis labai atsargiai. Aukštaitijos nacionaliniame parke esančiame Rekučių kaime man papasako-jo, kad ant pirmojo ledo vietiniai meškeriotojai eina tik su pei-kenomis. Šis įrankis - gana sva-ri saugumo garantija, nes prieš kiekvieną žingsnį meškeriotojas peikenos kirčiu išbando priešais save ledo tvirtumą. Daugeliui meškeriotojų tokiu būdu yra pa-vykę išvengti ledinių maudynių. Ypač atidžiam reikia būti ne tik

ant apsnigto, neskaidraus, balkš-vo ledo, bet ir tose vietose, kur į jį įšalę vandens augalai. Dažnai pačiame pakraštyje ledas būna silpnesnis nei tolėliau nuo kran-to, todėl ant ledo geriau lipti ne meldyne, o nuo liepto ar išvartos kamieno. Jei peikenos neturite arba dėl kažkokių priežasčių nau-dojate tik ledgrąžtį, tai rinkitės kuo lengvesnį modelį, neapsi-kraukite sunkia žūkladėže.

GeRiAUsiAs LAiKAs žūKLei PaGal KiBimo KaleNDoRių š.m.

gruodžio 10 d.

gruodžio 11 d.

ŽūKlėS PRoGNozė: 50 PRoc. tEISyBėS

10.30-12.30, 16.30-19.00 val.

10.00-13.30, 17.30-18.30 val.

VyNioK aNT ūSolengva ekipuotė

Kuo daugiau sveria meške-riotojas, tuo didesni šansai, kad pirmas ledas iškrės staigmeną ir žvejys įlūš, todėl patartina nau-doti kiek įmanoma lengvesnę ekipuotę: vietoj metalinės žūk-ladėžės - plastiko žūkladėžę, o dar geriau - modelį, pagamintą iš specialaus labai tvirto put-plasčio ir plūduriuojantį van-dens paviršiuje. Vietoj sunkaus ledgrąžčio su ilgu kotu ir ilga „sraige“ daug parankesnis įran-kis - kompaktinis trumpakotis modelis „Mora Ice Micro“, kuris sveria tik pusantro kilogramo ir kuriuo labai lengva gręžioti eke-

tes. Be to, toks ledgrąžtis leidžia nuolat pasitikrinti, ar esi saugus. Tai daroma taip: išgręžiama eke-tė, pastovima šalia jos, o paskui stebima, ar iš eketės nesiveržia ant ledo vanduo. Jei veržiasi, vadinasi, ledas nuo jūsų svorio dumba ir reikia kuo skubiau iš tos vietos pasitraukti.

ARSENALASneskęstantis meškeriotojas

Laukiant pirmojo ledo vi-sada yra laiko pasirūpinti sau-gumo priemonėmis. Tad jei leidžia galimybės, reikia turėti specialų „Marine Pool“ kos-tiumą, kuris padeda išsilaikyti vandens paviršiuje ir nenu-grimzti po ledu. Kuo pasižy-mi tokia apranga? „Romados“ Kalvarijų filialo konsultanto Vyganto Radžiukyno teigimu, plūdės savybių turinti apran-ga yra dvejopa - kombinezo-nai ir kostiumai, susidedantys iš striukės bei kelnių su aukštu liemeniu. Saugumo požiūriu patikimesnis - kombinezonas, patogesnis meškerioti - kos-tiumas. Labai svarbu, kad ši apranga būtų kuo lengvesnė - smagiau vaikščioti. Antra, jei įlūšite, bus lengviau išsiropš-ti iš eketės. Kostiumo-plūdės

užpildas - speciali šilumą iš-sauganti poringa medžiaga, kurioje užkonservuoti tūks-tančiai oro burbuliukų. Todėl vilkintis tokiu kostiumu ar kombinezonu meškeriotojas plūduriuoja eketėje. Teigiama, kad su tokiu kostiumu galima vandenyje nesušalti dvi paras.

ledo laukimas

Jau kelintą žiemą pamaryje pastebima, kad kormoranai nebeskrenda į pietus žiemoti, o laukia pirmojo ledo kartu meškeriotojais

Viktoro armalio nuotr.

siTuacijaj/b žūKLė

Pirmieji meškeriotojai Klaipėdoje ant Danės ledo užlipa prieš Kalėdas

20

cmykcmyk20

maisTasj/b saViTarna

deimantė Zailskaitė

Gimtadienį gruodžio 4-ąją at-šventusi TV laidų vedėja prisimi-nė, kaip puikiai ruošė maistą jau anapus iškeliavęs Lietuvos televi-zijos diktorius V.Kybartas. „Kai pir-mą kartą apsilankiau pas būsimus uošvius, prisimenu, iš virtuvės iššoko pats V.Kybartas - jis buvo pasirišęs tokią drobinę prijuostę, dekoruotą gražiu besisukančiu malūnu ir marga pieva. Mane pamatęs, jis sušuko: „Laima, tuoj gausi valgyti!“ Toks ir buvo mūsų pirmas susitikimas. Nuo to karto vyras su prijuoste man yra šei-mos židinio įsikūnijimas, - šypsosi Laima. - Tada valgėme jo ruoštą tradicinę bulvių košę, labai ska-niai troškintus nedidelius kotle-tus su nuostabiai skaniu padažu. Padažo recepto uošvis man taip ir neišdavė. Tada jis pasakė: „Tai dar reikia užsitarnauti!“ (Juokiasi.) Iš tiesų jis buvo fantastiškas ku-linaras“.

Laima uošvio gimtadienio proga buvo iškepusi patį skaniau-sią „Napoleono“ tortą. Kadangi anais laikais buvo deficitas nusi-pirkti sviesto, o Laimai jo reikėjo net kilogramo - patyrė nemažai streso. Tačiau Laimai pagelbė-jo draugės - jos sunešė visas sa-vo sviesto atsargas ir tortas išėjo nepaprastai skanus. Dabar tortų kepimu moteris užsiima retai. Ka-daise kepė tortą intriguojančiu pavadinimu - „Negro pilvas“. Ka-dangi tas pilvas neiškilo, Laimai teko gudrauti - suminkė torto ma-sę, padarė rutulius, juos išvoliojo kondensuotame piene ir aguono-se. Ir vietoj „Negro pilvo“ svečiams patiekė savotiškas frikadeles.

„Apskritai virtuvė šeimoje yra viena svarbiausių vietų - tai savo-tiška moterų karalystė. Man maisto ruoša yra savotiška kūryba, kuriai reikia skirti nemažai laiko. Kadangi laiko neturiu, ruošiu pačius papras-čiausius patiekalus, kurie neatima labai daug laiko. Mano maisto ga-minimo filosofija yra tokia: turi su-sikoncentruoti tik į maisto ruošimą ir su begaline meile dėti kiekvieną ingredientą. Jeigu esi susinervinusi arba skubi, tada geriau išvis nega-minti. Maistas - tai labai svarbus ritualas. Iš žmogaus gali atimti na-mą, mašiną, bet iš jo niekaip negali atimti valgymo - jis vis tiek ieškos ką įsimesti į burną“.

Kai neturi laiko, moteris pasi-skrudina skrebutį, ant jo užsitepa lydyto sviesto, kurį pati ir pasi-gamina, pabarsto linų sėmenų, sezamo, saulėgrąžų, moliūgų sė-klų. Ir valgo puikų sumuštinį. „Bet jeigu ruoši maistą, iš pradžių turi nusiraminti, jausti malonumą, džiaugsmą, meilę, padėką. Tada ir pats paprasčiausias patiekalas bus nepaprastai skanus. Sten-giuosi ruošti tokį maistą, kuria-me būtų kuo mažiau prieskonių, druskos, riebalų“.

laima KyBaRTieNė žavisi vyrais su prijuostėmis

K odėl sveikinimų koncerto ir loterijos laidų vedėja Laima KYBARTIENĖ (5� m.), neseniai su šeimos nariais atšventusi gimtadienį, simpatizuoja prijuostes ryšintiems vyrams?

Ne todėl, kad žinomai moteriai būtų kančia šeimininkauti virtuvėje, visai ne! Tiesiog Laimai tai nostalgiškai primena pirmą susitikimą su dideliu autoritetu - uošviu Vytautu Kybartu, kuris buvo fantastiškai geras kulinaras.

Daržovių troškinys su tofu sūriu

jums reikės: tofu (sojų pupelių) sūrio be prieskonių, ryžių sėlenų aliejaus (galima naudoti ir alyvuogių ar kurį kitą aliejų), poros morkų, cukinijos, pan-kolio, aisbergo salotų, lydyto sviesto (ghi) ir riebios grietinėlės, pomidoro, krapų, druskos ir maltų juodųjų pipirų.

Pankolį pjaustykite kaip svogūną - stambiais gabaliukais.

lėkštėje išskleiskite aisbergo salotų lapą, į jį įdėkite kelis šaukštus troš-kinio. susmulkinti krapai ir plonais griežinėliais pjaustyti pomidorai - patiekalo puošmenos. skanaus.

Pats subtiliausias patiekalo ruošimo momentas: išvalykite keptuvę, įpil-kite aliejaus ir suberkite tofu sūrio kubelius. jų smarkiai netaršykite, kad jie nepasileistų.Prieskoniai - tik druska ir malti juo-dieji pipirai.

iš pradžių dėkite morkas į aliejuje įkaitintą keptuvę ir greitai apskrudinki-te, kol švelniai paruduoja. išimkite morkas ir verskite cukinijos kubelius, o galiausiai - pankolį. laimos gudrybė: kad daržovės nebūtų prisigėrusios aliejaus, moteris jas apkepina, o tada nusausina suvertusi ant popierinio rankšluosčio.

dabar visus po vieną švelniai pakepin-tus ingredientus suverskite į puodą su sviestu ir šiek tiek patroškinkite grieti-nėlėje, kuri patiekalui suteiks nepapras-tai malonų skonį. Į troškinį laima pila porą valgomųjų šaukštų riebios grieti-nėlės, jos galima dėti ir daugiau - žiūrint, kokio norite troškinio tirštumo.

irmanto Sidarevičiaus nuotr.

nuskuskite morkas ir sutarkuokite šiaudeliais.

Kąsnio dydžio kvadratėliais pjaustykite cukiniją.

Pirmiausiai tofu sūrį nusausinkite popieriniu rankšluosčiu, tada jį su-pjaustykite nedideliais kvadratėliais.