Jaunesniųjų skautų vadovo knyga.

3 skyrius. Simbolika.

Interamerican scout office. Lietuvos skautija.

Iš anglų kalbos vertė Eglė Verseckaitė

Nuotraukos autorius Kristupas Mileris.

2 | P u s l a p i s

Fantastinis pasaulis – grupės gyvenimo gaujoje

įkvėpimo šaltinis

Draugovės aplinka, kurią aptarėme ankstesniame skyriuje, kuriama fantazijomis,

kurios yra artimos vaikų mąstymo būdui. Taip pateikta skautybės idėja vaikams yra

lengvai suprantama.

Mes žaidžiame.

7 – 11 metų vaikai yra kūrybingi ir lakios vaizduotės. Jie įsivaizduoja esą įvairūs veikėjai

– susigalvoti, istoriniai, televizijos ar kasdieninio gyvenimo personažai. Tačiau šiame

amžiuje magiškas ankstesniųjų metų mąstymas jau pradeda nykti – dabar vaikai

žaidžia, įsivaizduodami esą herojai ar gyvūnai, bet jau puikiai suvokia, kad iš tikrųjų

jais nėra ir kad tai tik žaidimas

Skautybės idėja, susieta su fantastinio pasaulio veikėjais, tampa daug patrauklesnė ir

efektyvesnė. Tai ne fantazijos priešpastatymas realybei, o tam tikro elgesio

pasiūlymas ir visuomenės modelio pateikimas per simbolius ir veikėjus. Vaikams tai

lengviau suvokiama nei idėjos ir koncepcijos.

Fantazijų ir simbolių idėjos pasirinktos iš Radjardo Kiplingo apysakos „Džiunglių

knyga”, kuri buvo išleista ir tapo bestseleriu dvidešimtojo amžiaus pradžioje. Autoriui

sutikus, Robertas Baden-Powell’is pasirinko šią knygą jaunesniųjų skautų programos

pagrindu. Manome, kad ir šiandien džiunglių gyventojai užburia ir įkvepia vaikus

nuotykiams.

Indijos džiunglių gilumoje, kur niekada

nebuvo įžengusi žmogaus koja, gyvena

vilkų gauja Sioni. Vilkai vadina save

laisvaisiais džiunglių gyventojais. Jie yra

laisvi, nes turi gaujos gyvenimo įstatymus,

senus kaip džiunglės ir išmintingus kaip

pati gamta. Šių įstatymų tvirtai laikosi visi

gaujos nariai.

Gaujai vadovauja didelis pilkas vienišas

vilkas Akela, kuris veda gaują į medžioklę ir

saugiai parveda ją namo. Visi vilkai jo

klauso ir gerbia, nes žino, kad gaujos vadas

3 | P u s l a p i s

atstovauja įstatymui, kurio laikymasis buria vilkus į gaują ir užtikrina jų – laisvųjų

džiunglių gyventojų – orumą. Kiti džiunglių gyventojai gerbia vilkus dėl jų solidarumo,

teisingumo ir sąžiningumo.

Netoli gaujai priklausančių kalvų, seno apleisto miesto ir tvirtovės griuvėsiuose, yra

banderlogų, beždžionių gaujos, buveinė. Banderlogai visą laiką šokinėja medžiuose,

plepa, rėkauja, mėtosi įvairiais daiktais ir kenkia aplinkiniams. Beždžionės garsėja tik

kaip bendruomenė be jokių įstatymų – visiškai chaotiška ir betikslė, ypač lyginant su

padoriais ir kilniais vilkais, laisvaisiais gyventojais.

Kalvose esančiame urve gyvena viena vilkų

šeima: tėvas, motina Rakša ir keturi maži

vilkiukai. Vieną dieną į jų urvą užklydo mažas

žmonių vaikas, pasiklydęs džiunglėse ir

persekiojamas tigro Šerchano, kuris jį laikė savo

grobiu. Rakša apgynė vaiką nuo Šerchano

palydovo šakalo Tabako, visur sekiojančio paskui

tigrą ir mintančio jo grobio likučiais. Rakša

priėmė žmonių vaiką į šeimą kaip savą ir

pavadino jį Maugliu, arba „varliūkščiu”, nes jo

oda nebuvo apaugusi plaukais. Atėjus laikui,

vilkė pristatė savo vaikus ir Mauglį gaujai.

Per kiekvieną pilnatį gauja susirenka prie

Pasitarimų uolos, ant kurios viršūnės tupi gaujos vadas. Suaugę vilkai per „apžiūrą”

parodo savo vaikus gaujai, kad visi kiti pažinotų ir gintų juos, kol tie suaugs ir galės

patys medžioti. Bet su Maugliu lengva nebuvo. Nors Akela buvo linkęs pritarti, kiti

vilkai, Šerchano kurstomi, nenorėjo jo priimti į gaują. Iš dalies todėl, kad vilkai nebuvo

pratę turėti kokių nors reikalų su žmonėmis ir jų vaikais, o iš dalies todėl, kad visiems

buvo žinoma, jog tigras reikalavo atiduoti žmonių vaiką jam.

Džiunglių įstatymas reikalauja, kad kilus ginčui dėl vilkiuko priėmimo į gaują, jį turi

užtarti mažiausiai du gaujos nariai, bet ne jo tėvai. Pirmasis Mauglį užtarė rudasis lokys

4 | P u s l a p i s

Balu, kuriam vieninteliam ne vilkui

buvo leidžiama dalyvauti Taryboje, nes

jis mokė mažus vilkiukus. Bet niekas

daugiau nenorėjo pasekti jo pavyzdžiu.

Tačiau džiunglių įstatymas taip pat

teigia, kad vilkiuko gyvybę galima

išpirkti, o tai gali padaryti bet kas,

nebūtinai vilkas. Todėl juodoji pantera

Bagyra, kuri stebėjo pasitarimą,

paprašė leidimo kalbėti ir pasiūlė ką tik

sumedžiotą bulių mainais už Mauglio

gyvybę. Vilkai su šiuo pasiūlymu mielai

sutiko.

Nuo tada Mauglis laimingai augo

džiunglėse kaip vilkas, Bagyros globojamas ir griežto, bet mylinčio Balu mokomas.

Bagyra jį mokė medžioklės įgūdžių, kaip tyliai ir greitai judėti džiunglėse, kaip išgirsti

visus džiunglių garsus. Tačiau ji taip globojo ir lepino Mauglį, kad jei ne Balu, jis būtų

virtęs nerūpestingu ir sugadintu vaiku.

Balu mokė Mauglį, kaip taikiai gyventi su kitais, mokė džiunglių įstatymų, taip pat

slaptažodžių, kurie reikalingi prašant pagalbos ir kurie apsaugo nuo kitų džiunglių

gyventojų užpuolimo. Griežtas ir

nevikrus, bet visų už išmintį gerbiamas

ir nieko nenuskriaudęs lokys buvo visų

vertybių, būtinų augant džiunglėse,

šaltinis.

Balu ir Bagyra kartu užaugino Mauglį –

pilnateisį džiunglių gyventoją, vikrų ir

stiprų kaip žvėrį, protingą ir išmintingą

kaip žmogų.

Bet Bagyra ir Balu nebuvo vieninteliai

Mauglio draugai. Ka, senas 9 metrų

ilgio pitonas, visada turintis gerų

minčių ir vertingų patarimų, mokė

Mauglį atidžiai ir protingai planuoti

puolimus ir gynybą.

5 | P u s l a p i s

Kai mirė Mauglio patėviai vilkai, vienišas vilkas Akela jam atstojo abu tėvus. Tai Akela

pasakė Maugliui, kad šis niekada nenustos būti žmogumi ir kažkada turės sugrįžti pas

žmones. Rakšos vaikai – keturi vilkai – visą gyvenimą liko ištikimi Mauglio palydovai

šiam gyvenant Sioni kalvose.

Mauglis džiunglėse patyrė daugybę nuotykių. Jis buvo pagrobtas banderlogų, kol

Bagyra, Balu ir Ka po įtemptos kovos neišvadavo jo iš nelaisvės. Jis išgyveno baisią

sausrą, kurios metu senas išmintingas dramblys Hatis papasakojo jam, kodėl

Šerchanas yra toks piktas. Pagaliau Mauglis nugalėjo tigrą, įviliojęs jį į siaurą tarpeklį

ir užsiundęs bandą buivolų, kurie ir sutrypė Šerchaną.

Patraukli bei verčianti susimąstyti istorija apie tai, kaip Mauglis su Bagyra surado

„geležinį dantį”. Taip pat būta žiauraus mūšio su raudonaisiais šunimis; Mauglis įviliojo

šunis į laukinių juodųjų bičių spiečių, o paskui kartu su Ka likusius šunis nuplukdė

Vaingangos upe žemyn, kur juos sutiko Sioni vilkai ir po ilgo mūšio visiems laikams

atsikratė raudonųjų šunų keliamos grėsmės.

Nepamirštamas ir epizodas, kai Mauglis pagaliau grįžo

pas žmones ir surado savo motiną, kuri jo neteko prieš

tiek daug metų. Ypač jaudinantis yra pasakojimas, kaip

septyniolikmetis Mauglis atsisveikino su savo draugais

ir paliko džiungles, kaip kad buvo lemta ir kaip Akela

jam buvo išpranašavęs.

Pasakojimą apie laisvuosius džiunglių gyventojus

papildo kitos „Džiunglių knygos” istorijos.

Be pristatyto pasakojimo apie Sioni būrį, išsamesnį simbolinės struktūros vaizdą,

skyrius padeda susidaryti vaizdui ir apie kitas „Džiunglių knygos” istorijas.

Tarp jų yra Riki-Tiki-Tavi, mielo ir draugiško mangusto, istorija. Šis mangustas drąsiai,

visomis savo jėgomis gynė vaiką ir jo šeimą nuo poros nuodingų juodųjų kobrų. Su

jomis susikovė ir nugalėjo. Šis kvapą gniaužiantis epizodas skaitytojams kelia

susižavėjimą.

Taip pat reikėtų paminėti Kotiką, mažą baltą ruonį, kuris leidžiasi į ilgą kelionę per

Ramųjį vandenyną ieškoti medžiotojams nepasiekiamų paplūdimių. Grįžus į Arktiką

6 | P u s l a p i s

jam prireikia didelio ryžto ir ištvermės, kad įtikintų abejingus ruonius pakeisti savo

gyvenimą ir vykti į naujas žemes, imasi raginti juos ginti savo teises.

Džiunglių knygoje yra daug kitų žavių istorijų. Jei visą šią knygą perskaitysite, tikrai

nustebinsite vaikus įdomiais pasakojimais.

Kodėl istorija apie laisvuosius džiunglių gyventojus

buvo pasirinkta atmosferai draugovėje kurti?

„Džiunglių knyga” – literatūros paveldo dalis. Grožinė literatūra dažnai pasitelkia

siužeto linijas bei gyvūnų charakterius moralinėms idėjoms reikšti. Įdomios istorijos ir

didelė knygoje esančių elgesio modelių bei socialinių santykių įvairovė lėmė, kad

knygos žavesys laikui bėgant neišblėso. Ji ir dabar yra vertinga priemonė planuojant

žaidimus ir stiprinant vaikų įsitikinimus.

7 – 11 metų vaikai palaipsniui perima savo tėvų ir visuomenės vertybes bei elgesio

modelius. Šios vertybės yra perteikiamos įvairiais būdais, kurie, be abejonių, yra daug

patrauklesni ir lengviau suprantami, jei siejami su istorijos veikėjų charakteriais, su

kuriais vaikai gali save tapatinti. Pavyzdžiui, daug lengviau suaugusiajam ir kur kas

įdomiau vaikui yra inscenizuoti džiunglių sceną, kurioje išgyvenama veikėjų ištikimybė

ir rūpinimasis vieni kitais, negu ilgai šnekėti apie šiuos dalykus, vartojant abstrakčius

apibrėžimus.

Šioje knygoje R. Kiplingas gilų

žmogaus ir žmonių visuomenės

pažinimą naudoja kritiškai

analizuodamas savo epochos

visuomenę. Daugelį paplitusių

elgesio tipų jis projektuoja į savo

sukurtus herojus.

Žinoma, ši knyga nėra

suaugusiems, tačiau tik jie, gerai

įsidėmėję šią apysaką, galės

papasakoti vaikams daug istorijų.

7 | P u s l a p i s

Laisvųjų džiunglių gyventojų istorija perteikia daug

vertybių ir elgesio modelių, kuriuos galime priimti arba

atmesti.

Be abejo, tikrovėje vilkai, beždžionės ir kiti gyvūnai nepanašūs į R. Kiplingo

sukurtuosius, tačiau R. Kiplingo gyvūnai yra simboliai, padedantys pasiekti vaiko sielą.

Pavyzdžiui, simboliai mums parodo kontrastą tarp dviejų labai skirtingo gyvenimo

būdo žmonių, besilaikančių skirtingų požiūrių, dažnai pasitaikančių mūsų

visuomenėje, ir mes turime nuspręsti, priimti juos ar atmesti.

Sioni yra visuomenė, džiunglėse gerai žinoma dėl savo organizuotumo. Priešingai nei

beždžionės, kurios gyvena be įstatymų, vilkai sudaro visuomenę, paremtą

priklausomybe būriui ir įstatymų laikymusi. Jie už tai yra kitų gerbiami. Be tvarkos, be

ištikimybės ir įsipareigojimų, be aiškių tikslų ir be pasiryžimo tuos tikslus pasiekti nėra

ir laisvės, tėra tik chaosas.

Banderlogai yra kitokie: jie gyvena

medžiuose, visus kritikuoja, bet

patys nieko nedaro, jie kelia

triukšmą, kursto intrigas, bet

niekada neprisiima atsakomybės ir

nesiaukoja bendram labui.

Būdamas gaujoje ir laikydamasis

įstatymų, mažasis Mauglis mokosi

būti laisvas tarp vilkų. Senų vilkų

išmintis ir gerumas moko jį pažinti,

kurie pavyzdžiai yra verti

pamėgdžiojimo. Taip pat jis mokosi

būti atidus ir stengiasi netapti kvailu kaip banderlogas ar piktu kaip Šerchanas.

Kiekviena istorija, kurią vilkiukų draugovė išgirsta ar suvaidina, jiems yra nauja

pamoka, ir kiekvienoje istorijoje veikėjai turi tam tikrų vertybių bei požiūrių, kurie

egzistuoja ir mūsų kasdienybėje. Visada bus Tabako (veidmainystė, padlaižiavimas,

bailumas), Šerchano (klastingumas, valdingumas, žiaurumas), banderlogų

(nedisciplinuotumas, neatsakingumas, neapgalvotumas), Buldu (tuštybė,

akiplėšiškumas, pasipūtimas) „vertybių” pavyzdžių. Tačiau „Džiunglių knyga” taip pat

Kiekvienas džiunglių gyventojas vaizduoja

skirtingą charakterį. Bet juk lokiai ir panteros nėra

panašūs į Balu ir Bagyrą. Su gyvūnais susieti būdo

bruožai yra žmogiški. Vėliau, kai kalbėsime apie tai,

kaip kai kurie gyvūnai simbolizuoja tam tikras

vystymosi sritis, omenyje turėsime ne tikroviškas

panteras, lokius ar smauglius, o būtent gyvūnus –

personažus iš „Džiunglių knygos”.

8 | P u s l a p i s

mums pateikia ir kitokių pavyzdžių: Balu išmintis, mandagumas, gerumas, griežtumas,

Bagyros įžvalgumas, vikrumas, meistriškumas, pastabumas, švelnumas, Akelos drąsa,

ryžtingumas, patirtis, sąžiningumas, autoritetas, Ka išmintis, patirtis, sąmojingumas,

Hati jėga, žinios, Rakšos narsa, švelnumas.

Apysakoje taip pat matome, kad žvėrys priklauso įvairioms visuomeninėms grupėms

ir organizacijoms: „būriui”, „gyventojams” ar „būrio priešams”. Taip pat istorijoje yra

kelios vietovės, kuriose žvėrys veikia. Tai Sioni kalvos, Šaltieji urvai, Pasitarimų uola,

Vaingangos upė, medžiotojų kaimas ir daug kitų. Nuolatinis veikėjų ir jų grupių

bendravimas skirtingose vietose suteikia istorijai vientisumo, kuris leidžia ją pastoviai

atkurti, pateikti vaikams vis naujas situacijas, susietas tarpusavyje bendra tema.

Kaip naudoti simboliką grupės gyvenimui draugovėje

praturtinti?

Simbolinė Sioni būrio aplinka vilkiukų draugovėje

Džiunglėse vilkų gauja turi vadą Akelą. Ir skautų draugovė

turi vadovus, kurie lydi vaikus jų kelionėje po atradimų

pasaulį.

Kaip Sioni kalvose vilkų gauja renkasi prie Pasitarimų

uolos, taip jaunesniųjų skautų draugovė reguliariai

renkasi į gaujos tarybą aptarti įvairių svarbių reikalų. Taip

mokomasi demokratijos.

Vilkiukai lieka draugovėje tol, kol išmoksta „medžioti

savarankiškai”, kol perpranta skautiškus principus, visai

kaip vilkai džiunglių įstatymus.

Šio fantastinio pasaulio perkėlimas į realybę draugovės gyvenime pasireiškia ir

daugeliu kitų aspektų, su kuriais susipažinsime įvairiose šios knygos dalyse.

Pastovios nuorodos į džiunglių istorijos epizodus

Draugovėje džiunglių istoriją mes prisimename įvairiais būdais: pasakodami istorijas,

šokdami, persirengdami, piešdami ir kitaip. Labai svarbu, kad vaikai šių užsiėmimų

metu vaidintų pagrindinį vaidmenį ir nebūtų pasyvūs žiūrovai. Taip džiunglių

9 | P u s l a p i s

pasakojimai atgyja linksmai, patraukdami vaikų mintis ir vaizduotę. Tai vienintelis

būdas vaikams patirti, kad jie iš tikrųjų pažįsta Ka, Balu, Bagyrą ir kitus laisvuosius

gyventojus.

Todėl yra svarbu, kad vadovai gerai žinotų šiuos veikėjus. Tik dažnai ir atidžiai

skaitydami „Džiunglių knygą”, įsiminsite detales, kurios yra svarbios išryškinant

vaikams tam tikras vertybes ar elgesio modelius.

Bet vien skaityti neužtenka. Labai svarbu, kad mokėtumėte motyvuotai pasakoti

istorijas. Jaunesniųjų skautų vadovai turi būti puikūs pasakotojai. Jei jūs pasitelkiate

savo vaizduotę, tai ir vaikai pasitelks savąją.

Kai mes pasakojame istoriją vaikui, jis įsivaizduoja esąs herojus ir daro tą patį, ką ir

veikėjas: stengiasi būti drąsus ir įveikti visas kliūtis. Vaikas yra istorijoje gyvenantis

veikėjas, ir istorija gyvena jo vaizduotėje dar ilgai po to, galbūt visą gyvenimą. Taip

pasakojimo veikėjai atlieka savo užduotį: įdiegia vaikams tam tikras vertybes ar

elgesio normas ir atmeta kitas.

Vardai ir simboliai

Kaip matėme, simbolinis perkėlimas ir nuolatinis įvykių džiunglėse priminimas sukuria

daug vardų ir simbolių, kurie nuolatos lydi vaikus draugovės gyvenime, kaip antai:

vilkiukas, gauja, Raudonoji gėlelė (stovyklos laužas), šūkis, būklas ir t.t. Be šių, iš Sioni

istorijos paimtų vardų ir simbolių, yra ir kitų, susijusių su skautiškomis tradicijomis, –

tai uniforma, dainos, vėliava, draugovės metraštis.

Pasiaiškinkime šiuos pavadinimus ir simbolius detaliau.

Vilkiukai... gauja

Berniukai ir mergaitės, kurie sudaro jaunesniųjų skautų vienetą, vadinami vilkiukais,

t.y. vilkų jaunikliais, dar tik žengiančiais pirmuosius žingsnius į laisvųjų džiunglių

gyvenimą. Kaip jau matėme, iš tikrųjų jie nelaiko savęs gyvūnais nei elgiasi kaip

gyvūnai, tačiau atlieka jų rolę būdami grupėje, kuri yra organizuota ir turi savo

skiriamuosius ženklus bei simbolius.

Draugovė, kurią jie visi sudaro, vadinama gauja. Tai vaikų visuomenė, kuri, kaip ir

vilkai, nusprendė gyventi pagal bendrus įstatymus ir kurioje kiekvienas yra svarbus.

Draugovės stiprybė yra ta, kad visi jos nariai dirba kaip grupė, kuri priima sprendimus,

10 | P u s l a p i s

kurioje klausomasi, dalijamasi, visi gerbiami, padedama vienas kitam – tiesiog vaikai

kartu auga ir mokosi.

Gauja turi vadovą, kuris padeda draugovei sėkmingai gyvuoti. Lygiai kaip Akela,

vilkiukų vadovas ir jo padėjėjas dėl savo sugebėjimų ir patirties yra nusipelnę laisvųjų

džiunglių gyventojų pagarbos. Jie dalijasi savo patirtimi, prieš nuspręsdami išklauso

kiekvieną ir priima sprendimus tik įsitikinę, kad jie neprieštarauja įstatymams.

Draugovės pavadinimas jos nariams taip pat yra svarbus. Jis gali būti susijęs su laisvųjų

džiunglių gyventojų istorija arba su pačios skautiškos grupės aplinka. Pavadinimas turi

būti ypač patrauklus, jis padeda vaikams suvokti save kaip draugovės narius.

Būklas

Gauja gyvena būkle, vilkų slėptuvėje, kurioje vaikai susirenka planuoti savo

„medžioklių” ir pasidalinti viskuo, kas kasdieniška ir kas neįprasta. Būklas yra nuosava

draugovės vieta, kurią vaikai papuošia kaip nori.

Draugovei reikia vietos, kur ji galėtų įrengti

savo būklą. Jei tai dėl finansinių ar kitų

priežasčių neįmanoma, derėtų atrasti nors

kampelį atributikai, kuri simbolizuoja gaujos

gyvenimą ir įrangai susidėti.

Žinoma, draugovės vadovų komanda turi

padaryti viską, kad gauja turėtų savo būklą. O

vilkiukai, vadovų padedami, turi ten palaikyti

tvarką.

Pasisveikinimas

„Džiunglių knygoje” yra žodžiai: „Mudu

esame vieno kraujo – tu ir aš”. Jais žvėrys dėkoja vieni kitiems ir globoja vieni kitus.

Panašiai sveikinasi ir atpažįsta vieni kitus beveik viso pasaulio vilkiukai, jie iškelia

rodomąjį ir didįjį pirštus, kurie primena stačias vilkų ausis, o mažąjį ir bevardį

prispaudžia prie delno, prilaikydami juos nykščiu.

Kartu su šiuo pasisveikinimu vilkiukai dažnai vieni kitiems paduoda kairę ranką. Šį

paprotį įvedė R. Baden-Powell’is po to, kai Afrikoje sutiko Ašanti gentį. Gentainiai šį

pasisveikinimą laikė pasitikėjimo simboliu, nes prieš paduodami kairę ranką, jie

turėdavo padėti skydą.

Ši simbolika yra tik priemonė,

paįvairinanti grupės gyvenimą ir

padedanti siekti tam tikrų ugdymo tikslų.

Tačiau nereikėtų ir simbolių, ir uniformos

pernelyg sureikšminti, kad jie nevirstų

savotišku ritualu, kad nebūtų supainioti

tikslai ir priemonės, o draugovė

nepamirštų tikrųjų savo uždavinių.

11 | P u s l a p i s

Uniforma

Ši simbolika yra tik priemonė, paįvairinanti grupės gyvenimą ir padedanti siekti tam

tikrų ugdymo tikslų. Tačiau nereikėtų ir simbolių, ir uniformos pernelyg sureikšminti,

kad jie nevirstų savotišku ritualu, kad nebūtų supainioti tikslai ir priemonės, o

draugovė nepamirštų tikrųjų savo uždavinių.

Uniforma susideda iš tam tikrų ženklų, kaip

antai: kaklaraiščio, lelijėlės ženkliuko,

patyrimo ženklelių.

Kaklaraištis yra oranžinės spalvos trikampis,

rišamas ant kaklo. Tai skiriamasis skautų

ženklas nuo pat skautybės pradžios. Jis ne tik

uniformos dalis, esama ir daugybė praktinio

panaudojimo būdų.

Lelijėlės atvaizdas senoviniuose

žemėlapiuose atstodavo kompaso rodyklę,

rodančią šiaurę. R. Baden-Powell’io žodžiais

tariant, ji simbolizuoja gėrio kelią, kuriuo

turėtų sekti visi skautai.

Trys patyrimo ženkleliai yra suteikiami vienas po kito ir simbolizuoja vaiko padarytą

pažangą. Taip pat esama specialybių ženklelių, kurie rodo vaiko įgytas specialybes –

specifines vienos srities žinias.

Laisvųjų džiunglių gyventojų istorijos pagrindu kuriami simboliai bei viso to siejimas

su draugove sudaro patrauklią aplinką, kuri kvepia ir praturtina grupės gyvenimą.

Tačiau ne vien tai yra draugovės gyvenimas. Ši simbolinė aplinka tėra vienas iš kelių

skautiško metodo elementų, kurie buvo apžvelgti.

Patyrimo ženklelių komplektas

Uniforma yra aprašyta Lietuvos skautijos uniformos nuostatuose, kuriuos rasite čia:

http://skautai.lt/nuostatai/index.php?action=n18

Raudonoji gėlelė – laužas

Raudonoji gėlelė yra ugnies šventė, puikus laikas šokiams ir dainoms aplink stovyklinį

laužą. Tai tinkama proga atsiskleisti vilkiukų saviraiškai ir artistiniams talentams.

12 | P u s l a p i s

Šis pavadinimas kilęs iš „Džiunglių knygos” epizodo, kur Mauglis leidžiasi į žmonių

kaimą ieškoti ugnies – vienintelės priemonės, galinčios apginti Akelą nuo Šerchano ir

kitų priešų.

10 skyriuje yra keli patarimai, kaip organizuoti programą prie stovyklos laužo (vesti

laužą).

Didysis šūkis

Vilkų staugimas yra įspūdingas garsas, nuo neatmenamų laikų keliantis baimę,

sumišusią su susižavėjimu. Vilkai kaukimu kviečia susirinkti medžioklės metu

išsisklaidžiusią gaują; taip pat kaukia ir be jokios priežasties, tiesiog džiaugdamiesi

gyvenimu.

Vilkiukai didžiuoju šūkiu kviečia, pripažįsta vieni kitus ir ceremoniniais šūksniais bei

gestais išreiškia buvimo drauge džiaugsmą. Didysis šūkis yra šaukiamas priklausomai

nuo konkrečios draugovės tradicijų.

Draugovės simbolis

Žmonių paprotys savo simboliu pasirinkti kokį nors gyvūną yra labai senas. Tradiciškai

kai kurios draugovės naudoja vilko atvaizdą, simbolizuojantį laisvuosius Sioni

gyventojus. Tai yra draugovės simbolis, kuris daromas ir puošiamas pagal kiekvienos

draugovės papročius.

Draugovės daina

Muzika ir dainos yra svarbi grupės gyvenimo dalis. Vilkiukai mėgsta dainuoti, o dainos

padeda sukurti gaujos atmosferą. Draugovės daina gali tapti bet kuri vilkiukams

patinkanti daina, arba vaikai, padedami vadovų, gali sukurti ir savo dainą.

Draugovės metraštis

Tradiciškai dauguma draugovių veda metraštį, kuriame vaikai aprašo savo

„medžiokles”, nuotykius, įspūdžius ar įklijuoja nuotraukų, piešinių, iškarpų. Tokia

knyga yra puiki galimybė vaikams išreikšti save ir žodinę draugovės tradiciją paversti

rašytine.