16

cmyk

1

cmyk16

Raudonųjų kopūstų sriubaJums reikės:

1 ir 1/2 l mėsos ir daržovių sultinio, ●

150 ml raudonojo vyno, ●

150 g citrinų, ●

1/2 kg raudonųjų kopūstų, ●

300 g nuluptų bulvių, ●

80 g svogūnų, ●

40 g riebalų, ●

20 g miltų, ●

druskos, pipirų. ●

Citrinas nuplaukite, nuplikykite ver-dančiu vandeniu, nulupkite ir supjausty-kite griežinėliais. Kopūstą supjaustykite mažais kubeliais, išpjovusi šerdį ir lapų sustorėjimus, užpilkite ant jo dalį sultinio ir išvirkite. Kai kopūstas išvirs, pašlaksty-kite citrinų sultimis. Bulves supjaustykite kubeliais, užpilkite likusiu sultiniu, išvirki-te ir sudėkite į kopūstų sriubą. Svogūnus supjaustykite kubeliais, pakepinkite, su-dėkite miltus, truputį pakepkite ir įmai-šykite į sriubą, užvirkite, sudėkite citrinas ir pagardinkite pagal skonį.

Kopūstų ir ryžių troškinysJums reikės:

garbanotojo kopūsto galvutės, ●

1 morkos, 1 ryšelio petražolių, ●

600-700 g mėsos faršo, ●

100 g ryžių, ●

50 g lašinių, ●

2 kiaušinių, ●

1-2 šaukštų miltų, ●

2 svogūnų, ●

200 g grietinės, ●

pipirų, mairūnų, paprikos, rozmarinų, druskos, ●

50 g tarkuoto sūrio. ●

Kopūstą nuplaukite ir supjaustykite plonomis juostelėmis. Svogūną supjaus-tykite mažais kubeliais ir pakepinkite aliejuje su smulkiai supjaustytais laši-nukais. Kai viskas jau bus beveik iškepę, sudėkite pusę labai smulkiai supjausty-tos morkos ir petražolių ir po minutės nukelkite nuo ugnies. Leiskite šiek tiek atvėsti ir sumaišykite su mėsos faršu, prieskoniais ir mėgstamais žalumynais, pasūdykite ir gerai sumaišykite.Pailgą formą, geriausia keraminę, ištepkite alie-jumi. Ant dugno dėkite pusę supjausty-tų kopūstų, pabarstykite druska ir tru-putį paspauskite. Pabarstykite nuplau-tais ryžiais. Ant ryžių sudėkite mėsos faršą, ant jo - vėl kopūstų sluoksnį, tru-putį paspauskite ir pasūdykite. Kepkite uždengtą apie 50 minučių 180 laipsnių temperatūros orkaitėje. Baigiant kepti viršų patepkite grietine, sumaišyta su kiaušiniais ir pabarstykite tarkuotu sūriu.

Prancūziškas troškinys4 porcijoms reikės:

800 g raugintų kopūstų, ●

50 g džiovintų abrikosų, ●

50 g džiovintų slyvų, ●

50 g razinų, ●

svogūno, ●

2 obuolių, ●

šaukšto aliejaus, citrinos sulčių, šaukšto sviesto, ●

125 ml sauso raudonojo vyno, ●

mairūnų, maltos paprikos, kmynų, ●

druskos, pipirų.

Abrikosus ir razinas nuplikykite. Abri-kosus ir slyvas supjaustykite kubeliais, užpilkite vyną ir 10 minučių atidėkite. Kopūstus nuplaukite kiaurasamtyje, nu-koškite. Svogūnus nulupkite ir susmul-kinkite. Puode įkaitinkite aliejų, sudėkite svogūnus ir apkepkite. Sudėkite kopūs-tus, užpilkite šiek tiek vandens ir troškin-kite 20 minučių. Sudėkite džiovintus vai-sius ir supilkite vyną. Pagardinkite pagal skonį pipirais, druska, mairūnais, paprika ir kmynais. Troškinkite dar 30 minučių. Obuolius nulupkite, supjaustykite gaba-liukais, pašlakstykite citrinų sultimis ir ap-kepkite svieste. Sumaišykite su kopūstais.

maistasJ/b savitaRna

Parengė Deimantė ZaILSKaITė ir Rolanda STRUMILIENĖ

tREJOPas RaUGinis RaGaiŠis

Nuo senų senovės naudojami gam-tiniai raugai ne tik gardina maistą, bet ir padaro jį lengviau virškinamą, taigi yra ne-palyginamai naudingesni sveikatai negu mielės, soda ar įvairūs chemijos pramonės tiekiami kepimo milteliai, kurie vis dėlto gerokai apsunkina virškinimą. Rauginto maisto paprastai nemėgsta tie, kuriuos dažnai kamuoja rėmuo. Daugelis nustebs, kad šių negalių priežastis tūno ne pilve, bet dvasioje, o jos vardas - nerimas, bai-mė. Vargu ar ją įveiksime maukdami sodos vandenį ar šlamšdami kepimo milteliais iškildintus kepinius. Verčiau keiskime gy-venseną ir mąstyseną taip, kad galėtume kvėpuoti laisvai visa krūtine, jaustumės džiugūs ir saugūs, pasitikį pasaulio darna ir gyvenimo vyksmu.

Kebliausia šio kepinio dalis - pats rau-gas, gaminamas iš karštu vandeniu užpli-kyto miltų ir cukraus lygių dalių mišinio, supilto į ąžuolinį puskubilį ir laikomo šiltai, kol gerai įrūgs. Jį pasigaminti pavyks ne iš karto dėl prastos nūdienos miltų kokybės (daugelį kartų raugas gali išeiti ne itin gar-dus ar gyvybingas), tad geriau jo gauti jau paruošto.

taigi Jums reikės:truputį raugo užsiauginti reikės maždaug 3 ●

dienų ir nedidelio ąžuolinio kubiliuko, nors tiks ir 6-8 l talpos gero plastiko dubuo (geležiniai dubenys raugui netinka),ne mažiau kaip 1 stiklinės kvietinio raugo, ●

apie 2 kg kvietinių miltų (gali prireikti ir kiek ●

daugiau),apie 1 kg cukraus, ●

daugmaž 3 stiklinių vandens arba šviežio ●

kaimiško pieno.

Kadangi raugas yra gyvas “padaras”, jam labiau tinka tyras šaltinio ar gero šuli-nio vanduo. Vandentiekio vandenį patar-tina atgaivinti keletą dienų palaikius ąso-tyje, užpiltą su sidabru ir titnagu. Pienas iš parduotuvės visai netinka, nes tik stabdo rūgimą.

tešlai paruošti reikės:6 kiaušinių (galima ir daugiau), ●

stiklinės tirpinto sviesto (galima stiklinę alie- ●

jaus),maždaug po 0,5 kg aguonų, ●

razinų, ●

apie 0,7-1 l sėlenų, ●

trijų 2 l talpos kepimo lovelių (tiek jų vienu ●

kartu telpa į dabartinių viryklių orkaitę),ritinuko kepimo popieriaus, ●

maltuvo aguonoms malti, ●

plaktuvo kiaušiniams plakti, ●

samčio tešlai pilstyti, ●

medinio ar plieninio virbo kepiniams tikrinti. ●

Gyva rauginė tešla daug geriau kyla per priešpilnį ir pilnatį, tad per delčią pyragų neverta kepti (jie bus ne tokie gardūs ir pu-rūs). Be to, ruošiant maistą itin svarbu ben-dra būklė ir nuotaika. Tad puikiai nusiteikę ir smagiai niūniuodami dubenin (ar kubi-liukan) tankiu sietu nusijokite porą stiklinių miltų (sijojama, kad tarp miltų dulkelių ras-tųsi kuo daugiau oro), supilkite ne mažiau kaip stiklinę raugo, įberkite stiklinę cukraus ir gerai išmaišykite supylę apie 1-2 stiklines drungno vandens (maišoma iš lėto, medine mente ir tik į vieną pusę). Apdengę švaria drobule pastatykite kur šiltai (apie 20oC), kad įrūgtų.

Kitą rytą vėl įsijokite porą stiklinių mil-tų, gerai išmaišykite subėrę stiklinę cukraus bei supylę stiklinę vandens ir vėl pastaty-kite šiltai. Tą patį padarykite trečios dienos rytą. Be to, viename dubenyje verdančiu vandeniu užplikykite aguonas (vandens pilkite tik kad vos aptektų), kitame - razi-nas (vandens pilkite, kad aptektų per porą trejetą pirštų). Vakarop raugo turėtų būti pakilę artipilnis 6-7 l dubuo. Jei taip - ruoš-kitės kepti tretaišį ragaišį, jei ne - įberkite, kaip ir anksčiau, miltų, cukraus, įpilkite van-dens, šliūkštelkite kaušą geros nuotaikos bei rieškučias meilės ir gerai išmaišę pasta-tykite šiltai. Teks palaukti iki rytojaus.

Jei vis dėlto raugo pakilo kiek reikia, dalį jo (apie 0,5-1 l) kaušu supilkite į švarią talpą ir pastatykite šaltai (pavyzdžiui, į šal-dytuvą) kitam kartui. Į likusį raugą įmaišy-

kite keturias stiklines sijotų miltų, stiklinę aliejaus ar tirpinto sviesto, atskirai iki bal-tumo išsuktus kiaušinių trynius ir galiausiai iki putų suplaktus baltymus (trynius grei-čiau suplaksite įbėrę žiupsnį kitą cukraus, o baltymus - žiupsniuką druskos). Ir vienus, ir kitus maišydami pilkite po truputį. Ge-rai išmaišytą tešlą pastatykite šiltai. Įpylę pusę stiklinės cukraus maltuvu sumalkite aguonas. Į kepimo lovelius įtieskite kepimo popieriaus. Įjunkite orkaitę, kad kaistų iš viršaus ir iš apačios iki maždaug 240-250oC. Pirmas lovelis. Samčiu įpilkite maždaug piršto storio sluoksnį tešlos. Tuomet šaukš-tu įklokite sluoksnį maltų aguonų. Vėl pil-kite tešlos ir vėl aguonų, kol iki lovelio vir-šaus teliks per pirštą. Antras lovelis. Likusią tešlą dalykite perpus. Į vieną dalį įmaišyki-te razinų ir samčiu supilkite į antrą lovelį. Trečias lovelis. Į kitą dalį tešlos įmaišykite sėlenas ir sukrėskite į trečią lovelį. Jei orkai-tė dar neįkaitusi, pastatykite lovelius ant viryklės, kad tešla kiek pakiltų. Galiausiai pašaukite juos orkaitėn ant vidurinės len-tynos. Po 40-45 minučių karštį sumažinkite iki 200-180oC (nelygu kaip sparčiai ragaišiai ruduos). Po geros valandos ragaišiai turėtų būti iškepę (pradarę orkaitę smeikite virbą į kepinį - jei virbas lieka švarus, galima iš-imti, jei ne - kepkite dar). Išėmę lovelius iš orkaitės palaikykite porą minučių, paskui ragaišius išverskite ant grotelių ir apdengę švaria drobule ataušinkite.

Kas per "padaras" tas raugas?

Rašytoja Liudmila PETKEVIČIŪTĖ paprastai aplenkia maisto prekių parduotuves, daržovių užsiaugina sode. Ir net pati pradėjo kepti duoną. Rašytoja mums išdavė savo mėgstamo ragaišio receptą.

Irmanto sidarevičiaus ir sauliaus Venckaus nuotr.

VIsKas Iš KopūstųLiudmila Petkevičiūtė ir

pyragus, ir duoną kepasi pati

Rašytoja visada turi jau paruošto raugo

“Respublikos” leidinys Nr.18 (855) 2011 m. gegužės 7 d.

Ar šeimos laime besidžiaugianti balerina Beata Molytė nebijo, kad naujame Anželikos Cholinos spek-taklyje jai gali pritrūkti ugnies įkūnyjant tokios aistringos asmenybės, kaip Barbora Radvilaitė, na-tūrą? “Galiu drąsiai pasakyti, kad esu patyrusi tikros meilės jausmą... Buvo ir ilgų, ir nenusisekusių

meilių...” - netikėtai prisipažįsta ji.

3

Tikros ir nenusisekusios BeaTos MolyTės Meilės...

trupMENoslieTuvos sėkMės rakTas pagal nuMerologęNumerologinį kubą išradu-si matematikė Galina šmidt apskaičiavo, koks yra Lietuvos skaičiukas, kokios verslo sritys būtų pelningos mūsų šaliai, kurie politikos veikėjai čia turi perspek-tyvų, o kurie - ne.

2

IstorIJaCŽv sukūrė Bin ladeną ir paTi jį nuŽudė

dešimt metų nesėkmingai medžiotas garsiausias pasaulio teroristas nužudytas. amerikiečiai gegužės 1-osios naktį 12-metės dukros akivaizdoje sušaudė O.bin Ladeną. sunaikino blogį, kurį patys ir sukūrė.

5

MuZIKaeuropa pasiruošusi ir vėl klausyTis

43 dalyviai atsakingai ruošiasi vienam svarbiausių savo pasirodymų gyvenime - kitą savaitę prasidėsiančioje 56-ojoje “eurovizijoje” diuseldorfe. Kol kas niekas nedrįsta prognozuoti, kuris jų gegužės 14 d. džiaugsis pergale. Kas jie, iš kur kilę ir kaip susidomėjo muzika - išsamiam visų atlikėjų pristatyme.

10-11

sporto žMoNėsMoTerys vakarėlyje aTsisveikino iki kiTo sezono

saul

iaus

Ven

ckau

s nuo

tr.

2

cmyk

15

cmyk2 / 15

Pasaulis krūpčioja ir gūžiasi, pasaulis nerimauja ir bauginasi - mat, anot senųjų išmintingųjų majų, kurių civilizacija bei kul-tūra po šiai dienai verčia iš nuostabos švilp-čioti mokslininkus ir pažeria jiems vis naujų paslapčių - jau kitais metais sustos suktis epochų epochomis metus, mėnesius ir die-nas fiksavęs pasaulio kalendorius.

“Kas gi tad bus?” - klykia iš siaubo pa-saulis. O baimės akys - didelės, o fantazi-ja - laki... Todėl netrunkame išgirsti versiją apie pasaulio pabaigą. Tiesa, jau tiek kartų sau pabaigą skelbęs pasaulis (vien mano ne itin ilgame gyvenimo kelyje jų “pasitai-kė” mažiausiai trys) pats vis mažiau betiki išpranašautomis baigties datomis, juolab kad žmonija jau seniai seniai žino gausy-bę veiksmingų būdų, kaip be jokių mistinių jėgų pagalbos - vien “kukliomis” savo tech-nologijomis - pasaulį sunaikinti. Tad žinoti savo tikslią mirties datą, kaip nepagydoma mirtina liga sergančiam pacientui, pasau-liui tampa vis mažiau aktualu.

Todėl pasaulio pabaigos versiją palen-gva ima nustelbti dar fantastiškesnė, bet nepalyginti mažiau šiurpi hipotezė: kitąmet žmonijos protas įveiks laiko tėkmę. Vėl iš voratinkliais apėjusios užmaršties į areną siūbteli pereito amžiaus pradžioje žmoniją aistrinusi laiko mašinos idėja, vėl imame puoselėti viltis išmokti laikrodžio rodykles sukioti ne po valandą pirmyn ir atgal (į va-sarinį bei žieminį laiką), o epochomis, šim-tmečiais, kai ateitis ir praeitis įgautų kone geografinį vektorių, taptų lygiavertėmis, vienodai lengvai pasiekiamomis erdvėmis...

Šalia visos puokštės senovės majų pa-žadintų, stebuklines pasakas primenančių pasaulio prognozių visiškai negėda pateikti ir savąją. Nors ir labiau viltį, nei hipotezę. Nors ir neturinčią jokių galimybių išsipildyti.

Svajoju, kad pasaulis tiesiog nustotų skaičiavęs laiką. Juk atsimenat: “Laimingi laiko neskaičiuoja”. Taip, kaip skendintys maldos ekstazėje, svajose, poezijoje, meilė-je... Juk kas gali pasakyti, kiek laiko trunka dviejų mylinčių žmonių aistros glamonės? Pusvalandį? Akimirksnį? Amžinybę? Visi šie atsakymai teisingi, nes tuomet tiksi ne lai-krodžiuose srovenantis - dieviškasis laikas, kuriuo kliaudamosi gyvena mūsų sielos.

Įsivaizduojat, jei nuolat gyventume tik tuo laiku? Tuomet griūtų visos dienotvar-kės, genančios mus per dienas, it durtuvas, įremtas į nugarą. Išbluktų visi grafikai, ver-čiantys savo mintis, jausmus ir domesius drausminti pagal jų nustatytas porcijas, darantys mūsų gyvenimą nuspėjamą ir nuobodų...

Žinoma, drauge griūtų ir visos iki šiol žmonijos kurtos civilizacijos esmė - sustotų fabrikai, gamyklos ir kiti konvejeriai, išnyk-tų penkmečių planai, griūtų visos dirbtinės, žmogaus sugalvotos sistemos... Žmonija, be abejo, netektų daug to, ką vadina turtu, daug to, ką vadina tvarka. Bet juk atsime-nat: “Atsisakyk asmeninio turto - ir laimėsi visą pasaulį”.

Tokiu būdu, griuvus iliuziniams dari-niams, žmonija galėtų vėl pamatyti, sugrįžti, vėl apsigyventi Dievo sukurtame pasaulyje, jo reiškinius ir mūsų išgyvenimus matuoda-ma ne ciferblatų - sielos laiku. Vėl be saiko galėtume žvelgti į žydintį medį, į praplau-kiantį debesį, visame tame gyventi labiau nei ekonominiuose, politiniuose, rutininiuo-se registruose, galėtume visas savo mintis ir domesius skirti tam, kas išties svarbu šiame trumpame, todėl brangintiname, o ne švais-tytiname gyvenime. Juk anapus nenusine-šime nei titulų, nei socialinių padėčių, nei bankų kortelių. Tad kurių galų eikvoti save dėl šių iliuzinių stabų? Ar ne geriau šioje že-mėje mums skirtą laiką bei jėgas atiduoti žingsniui vandens paviršiumi? O juk mūsų pačių išgalvotas, datas keičiantis buitinių laikrodžių tiksėjimas tiesiog nukreipia mūsų dėmesį į marginalijas, kliudo tam žingsniui susikaupti.

rImvydaS STaNkEvIčIUS

tuoj pasibaigs kalendorius

MINtys tRUPmEnOsJ/b laiKas

deimantė zailskaiTė

Kadaise matematikas ir filo-sofas Pitagoras, sujungęs ma-tematiką su mokslais apie žmo-gaus prigimtį, sukūrė magiškąjį kvadratą. “Vieną gražią dieną man atėjo išganinga mintis: kva-dratas yra plokštuma. O žmogus juk nėra plokščias, jis yra turinys. Kvadratas, judantis erdvėje ir lai-ke, bet kokiu atveju virsta kubu. Pritaikę numerologinį kubą, gau-name mažiausiai tris kvadratus. Tad galime nustatyti, koks žmo-gus gimė, koks jis yra dabar ar

koks galėtų būti. Ir taip galime išsamiau prognozuoti bet kokius žmogaus gyvenimo įvykius”, - dėsto numerologė.

Numerologinį kubą, ties ku-riuo dirbo daugiau nei metus, Galina mielai susietų su Lietu-vos vardu. “Bet esmė ta, kad Lietuvoje ezoteriniai mokslai yra kone už įstatymo ribų”, - at-sidūsta numerologė, Vilniaus universitete baigusi matemati-kos studijas.

Ar galima, pasitelkus nume-rologinį kubą, nustatyti Lietuvos Respublikos skaičių? Pasirodo,

taip. “Pagal mano numerolo-gijos sistemą Lietuvos skaičius būtų 5. Jį apskaičiuodama, atsi-žvelgiau į Lietuvos vardą, apy-tikslį mūsų šalies atsiradimo lai-kotarpį ir kada pirmą kartą mes buvome paminėti istoriniuose šaltiniuose. Lietuva yra penke-tukas, - įsitikinusi numerologė. - Noriu pabrėžti, kad nėra blogų ir gerų skaičių. Tiesiog skaičių vi-bracija rodo, kaip turėtų gyventi žmogus, kokias silpnąsias vietas jam būtina stiprinti. Šiuo atveju galime nustatyti, kokios verslo sritys Lietuvai būtų pelningos. Tai tranzitas, sportas, turizmas, IT technologijos, transportas. Šios sritys ir būtų Lietuvos sėk-mės raktas”.

Galina pastebėjo dar vieną įdomią tendenciją: kai tik prie val-džios atsiduria politikas, turintis penketuką (2+3 arba 3+2), atsi-tinka labai svarbūs Lietuvai įvy-kiai - mūsų laukia naujovės, refor-mos ar net revoliucijos. Pirmuoju atveju tai mūsų valstybei žada praplėtimą, antruoju (3+2) - griovimą.

NumerOLOGė žino Lietuvos sėkmės raktą

FIgūrosDirbdama su numerologiniu

kubu G.Šmidt priėjo prie išva-dos, kad mūsų šalies vadovus galima suskirstyti į kelias dide-les grupes.

prie papildomų skaičių (2+3) •penketukus turintys politikai įgy-vendina tam tikras inovacijas. ap-skaičiavus pagal specialias formu-les, prezidentė dalia Grybauskaitė (gim. 1956 03 01), Valdas adamkus (gim. 1926 11 03) yra kuriančios asmenybės, skleidžiančios naujas idėjas. tiesa, derėtų pabrėžti, kad V.adamkus užbaigia kitų pradėtą naujovių įgyvendinimo periodą, o d.Grybauskaitė, priešingai, pati pradeda naują etapą.

Žiūrėdami į dabartinio premjero •andriaus Kubiliaus (gim. 1956 12 08) numerologinius skaičius, matome, kad jis turi asmeninę gyvenimo filo-sofiją, bet ji kitiems nėra visiškai su-prantama. šis žmogus gali tik griauti. Galbūt jis šiuo metu ir atsirado prie valdžios vairo tam, kad sugriautų kri-zę. Krizę sugriauti jis galbūt ir galės, bet toliau eiti - jau nebe. Juk vietoj tos krizės reikia kažką ir atkurti. sa-kykime, savo paskirtį, pagal nume-rologinį kubą, jis jau atliko. Kadangi a.Kubilius turi asmeninę gyvenimo filosofiją, jam geriausia dirbti kokį mokslinį darbą.

Labai įdomus seimo pirmi-•ninkės Irenos degutienės (gim. 1949 06 01) atvejis. tai gimęs būti lyderiu žmogus, bet vienin-telis toks, kuris dar turi ir vadina-mąjį milijonieriaus ženk lą, kitaip tariant, puikią uoslę pinigams.

premjero postas jai būtų ideali vieta. Kai pamačiau jos matricą, išvis neįsivaizduoju, kaip ji suge-bėjo tapti daktare, nes sveikatos sritis jai visiškai netinka. Bet vis dėlto skaičiai padarė savo ir ji vis tiek išėjo ten, kur ir turėjo būti.

Norėjau pabrėžti, kad Labai •geras perspektyvas turi politi-kas algirdas Butkevičius. Jis iš tikrųjų yra žmogus, kuris gali suderinti finansinius ir teisi-nius klausimus. tokių nėra daug seime.

“N umerologijoje visada buvo Pitagoro kvadratas, o kubą iš jo padariau aš! - intriguoja mūsų šalies numerologė Galina ŠMIDT. - Tai yra naujovė,

daugiau niekur pasaulyje nenaudojama sistema”. Pateikusi šį išradimą Respublikinėje ezoterikų konfederacijoje, Galina apgynė disertaciją ir gavo ezoterinių mokslų daktarės laipsnį. Savo išrastą numerologinį kubą numerologė svarsto susieti su Lietuvos, kurioje gimė ir iki šiol gyvena, vardu.

Numerologė Galina Šmidt apskaičiavo: Lietuvos skaičius yra penketas

saul

iaus

Ven

ckau

s nuo

tr.

Kas Ką DuoDa

Antanas SuTKuS

Dėsninga: fotomenininkas Antanas Sutkus, iškėlęs “Knygų banko” idėją ir ketinantis savo kūrybos albumų išdalyti bibliotekoms, vieną gegu-žės ketvirtadienį Vilniuje, Prancūzų kultūros centro knygyne dalins ir autografus. Kodėl ten? Jo nuotrau-kos žinomos ir Prancūzijoje; jis yra fotografavęs Žaną Polį Sartrą (Jean Paul Sartre).

Kas Ko iŠveNGė

Nijolė NARMONTAITĖ

Tenerifėje atostogavusiai aktorei per plauką pavyko išvengti krau-pios avarijos. Kai greitkelyje be jokio perspėjimo užlindo milži-nišku greičiu važiuojantis maro-kietis, tragedijos buvo išvengta tik dėl pavydėtinos aktorės reakcijos. “Mano vyras už galvos susiėmė ir pasakė: “Tavo reakcija - aukščiau-sios klasės”.

hUmORasJ/b žaidimai

Užrašas ant krabų lazdelių pakuo-tės: “Gaminant šį produktą nenu-kentėjo nė vienas krabas”.

Eina Mikė Pūkuotukas. Koja bičių sugelta. Sutinka Knysliuką. Knysliu-kui pagailo ligonio draugo:- Mike, ar tau labai sunku?- Taip, Knysliuk, labai.- Duok, ramentus panešiu.

Ateina į pasų poskyrį indėnas ir pra-šo pakeisti vardą.- Koks tamstos vardas?- Didingas Erelis Su Nuostabiais Sparnais Krintantis Žemėn Svaigi-nančiu Greičiu.- O į kokį norite pasikeisti?- Bum.

Mama susirūpinusi pažvelgia pro langą:- Renata vėl su tuo motociklininku važiuoja į mišką, - sako ji tėvui. - Ar nebijai, kad kas nors gali atsitikti?- Ne, nebijau. Juk jie visada važiuoja su šalmais.

- Mano dėdė yra numizmatas.- Numizmatas? O ar tai blogai?- Ne, taip vadinamas žmogus, ren-kantis monetas.- Tie tarptautiniai žodžiai... Mes tai juos anksčiau vadindavome elge-tomis.

- Jaunystėje norėjau tapti laivo ka-pitonu.- Kodėl juo netapai?- Esu labai išsiblaškęs... Galėjau ne-žinia ką su tuo laivu padaryti...- O kuo dabar dirbi?- Chirurgu.

Sėdi du papuasai (žmogėdros) ant jūros kranto. Lepinasi, varto žurna-lą “Playboy”. Galų gale vienas taria:- Na, ir meniu tų europiečių...

- Mano žmona labai mėgsta kates ir šunis.- Tau sekasi. Maniškė - sabalus, la-pes ir audines...

Laidotuvėse kunigas sako kalbą - visaip giria velionį, pasakoja, koks šis buvo geras, rūpestingas, kaip mylėjo žmoną ir vaikus... Staiga našlė neištveria ir sušunka:- Palaukite, gal mes čia visai ne tą žmogų laidojame?!

Vyras žmonai:- Mieloji, aš niekaip negaliu surasti savo kaklaraiščio. Tu tikriausiai ir vėl perstumdei baldus!

Duok žmogui žuvį - ir jis bus sotus visą dieną. Išmokyk žmogų gaudyti žuvį - jis visą dieną sėdės valtyje ir gers alų.

aNEKdotaI

IstorIJa

Be humoro medikai neišgyventų

Tačiau ir to užtenka, kad suprastum, jog humoras šiam medikui ne tik puikiai supran-tamas, bet ir būtinas. Ypač kai reikia grįžti į realybę po kelias valandas trukusios sudėtingos operacijos. O kartais ir ne vie-nos per dieną.

“Medikų humoras yra savo-tiškas. Ne šios profesijos žmo-gui jis gali atrodyti per daug žiaurus. Tačiau jau tokia ta mū-sų kasdienė realybė, kad norint nuo jos pailsėti labai švelnūs anekdotai nepadeda”, - sakė V.Jankūnas.

Mokslų daktaro teigimu, todėl dažniausiai įvairūs, medi-

kams labai juokingi ar šypseną sukeliantys darbiniai nutikimai ir lieka tik tarp jų.

“Tačiau ir už operacinės ar ligoninės sienų netrūksta links-mų nutikimų. Kadangi mūsų šeima labai mėgsta keliauti, tai nuotykių mums netrūksta. Štai visai neseniai grįžome iš Tene-rifės. Važiavome ne tik suaugu-sieji, bet ir keturi vaikai. Todėl visada prieš kur nors eidami ar iš kur išeidami juokaudami iš-siskaičiuodavome, kad nepasi-mestume. Buvo labai linksma, kol kartą išėjus iš turgaus išsi-skaičiavome ir supratome, kad vieną vaiką, mano sūnų, pali-

kome minioje. Paskui šypsotis pradėjome, tik kai jį radome”.

Atskirą ir labai svarbią vietą dr. V.Jankūno gyvenime užima medžioklė. Bet, kaip ir iš ope-racinės, ne visi joje nutikę nuo-tykiai pasiekė jose nedalyvavu-siųjų ausis.

“Ir ko tik būna! Kartą me-džiojome antis. O pagal me-džioklės taisykles į jas negali-ma šauti, kol jos yra ant van-dens. Reikia išbaidyti. Vienas mūsų kolega iššovė anksčiau už kitus. Kai jo ėmėme klau-sinėti, ką nušovei, jis išdidžiai patvirtino, kad skrendančią antį. Tačiau netrukus visi buvę aplinkui jau leipo iš juoko, nes šuo iš vandens parnešė dar net neapsiplunksnavusį negy-vą ančiuką. Paskui ilgai žmo-gui teko gintis nuo “sveikini-mų” tokiu taikliu šūviu”.

PakLaUSTaS, aR TURI hUMoRo jaUSMą, PajūRyjE gyvENaNTIS IR UoSTaMIESTyjE DIRbaNTIS žINoMaS PLaSTINĖS IR REkoNSTRUkcINĖS chIRURgIjoS SPEcIaLISTaS DR. vyTaUTaS jaNkūNaS vISaDa aTSako LakoNIškaI - “TRUPUTį”.

DR. v.jaNkūNo MEDžIokLINIS aNEkDoTaS:Vienoje kalėjimo kameroje susitinka trys medžiotojai ir ima vienas kito klausinėti, už ką ir kuriam laikui sėdo.- Aš tai dvejiems metams. Ne sezono metu nušoviau vilką, - sako vienas.- O aš penkeriems. Ne sezono metu nušoviau du briedžius, - jam antrina kitas.- O aš gavau penkiolika, - atsidūsta trečias.- Už ką? - stebisi likimo draugai.- Padarėme mes su švogeriu butelį ir patraukėme medžioti. Tik išėjome į lauką, žiūriu - didžiulis erelis ant stulpo tupi. Aš nieko nelaukęs ir pyliau, tik žiūriu - elektrikas į vieną pusę, replės į kitą...

Viliaus mačiulaičio nuotr.

Parengė Darius čIUžaUSkaS

14

cmyk

3

cmyk14 / 3

PavadėlisJ/b žūKlė

viktoras arMalis

Kad pirmasis lydekų meške-riojimo sezono savaitgalis netapo išimtimi ir pasižymėjo drama-tiškais įvykiais, rodo pirmadienį pašte pasirodę pranešimai, tarp kurių netrūko tokių, kuriuose pa-sakojama apie trofėjines lydekas, tapusias dvikovų su meškerioto-jais nugalėtojomis. Įdomiausia, kad lydekos traukė ne tik valus, bet ir specialius pavadėlius. Kuo galima apsidrausti nuo tokių adrenalino pertekliumi gresian-čių staigmenų? Kaip apsaugoti nuo lydekų dantų valą - tai vienas aktualiausių meškeriojimo prakti-kos klausimų, diskutuojamų tarp spiningininkų jau daugiau kaip pusę amžiaus. Kartais atrodo, kad išeitis taip ir nebus rasta, o kartais nušvinta viltis, kad kuriam nors gamintojui pavyko sukurti naują technologiją, leidžiančią išspręs-ti šią problemą. Kadangi kol kas nesukurtas valas, galintis atlaikyti mirtiną lydekos dantų sukandi-mą, naudojama sena kaip ir pats meškeriojimas išeitis - metalinis pavadėlis, nes metalas - vienin-telė medžiaga, atsilaikanti prieš lydekos dantis. Deja, iškyla kitų problemų, nes metaliniai pavadė-liai turi trūkumų, tarp kurių svar-biausias tas, kad pavadėliai kaus-to plukdomo masalo judesius ir keičia masalo žaismą.

Naujovės ir praktika

Kartais netinkamai parinktas pavadėlis gali neatpažįstamai pa-keisti masalo charakteristikas - vobleris ne vinguriuos, o tik sil-pnai viksnos uodega. Todėl nuolat plieno gijai ieškoma pakaitalų. Su nauja jėga diskusija dėl pavadėlių atgyja kiekvieną kartą, kai atsiran-da naujos, daug vilčių teikiančios pavadėlių gamybos medžiagos. Vienu metu ji buvo įsiplieskusi, rin-koje atsiradus pavadėliams iš kevla-ro, vėliau atsinaujino dar kartą, kai pasirodė “Leader Pro” pavadėliai iš mikropluošto su metalo mikrogijų intarpais, tačiau, kad ir kaip buvo reklamuojamas šių medžiagų elas-tingumas, suderintas su tvirtumu, gamintojų deklaracijos nepasitvir-tino arba pasitvirtino tik iš dalies. Dabar kyla naujas bumas, kurį kelia titaniniai pavadėliai lydekų žūklei. Ši medžiaga tvirtesnė už plieną ir perpus lengvesnė. Antra, ji labai patvari. Todėl pranašaujama, kad titaniniai pavadėliai pelnys popu-liarumą. Kaip bus, pamatysime, nes nors titaninių pavadėlių funkcio-nalumas nekelia abejonių, entuzi-azmą gerokai atšaldo titano kaina. Taip atsitiko ir su pavadėliais iš flu-orokarbono gyslelių, tačiau fluoro-karbonas taip pat pasirodė palygin-ti brangus, nors jo funkcionalumu irgi neabejojama. Žodžiu, vėl apsu-

kamas ratas ir grįžtama prie plieni-nių ir volframinių pavadėlių bei jų technologinio tobulinimo.

Funkcionalumas ir apkrovos

Plieniniai pavadėliai nuėjo il-gą evoliucijos kelią ir dabar tapo žymiai lankstesni, o tai reiškia, kad jie nevaržo masalų judesių. Jie gerokai tvirtesni, todėl gali-ma naudoti daug plonesnius pa-vadėlius, o įvilkti į nailono šarvą daugiagysliai plieno pavadėliai atlaiko ir labai dideles apkrovas. Šiandien meškeriotojai susiduria su dilema, kokius plieninius pava-dėlius rinktis: suvytus pagal for-mulę 1x7 ar pagal formulę 7x7? Atsakymas daug kam gali pasi-rodyti nepopuliarus, nes reikia turėti ir vienų, ir kitų, mat minėtų pavadėlių rūšių funkcionalumas - skirtingas. Pirmieji - ypač ploni pavadėliai, kuriuos geriausia de-rinti su lengvučiais ir lengvais ma-salais, antrieji - storesni, todėl jie labiau tinka naudoti su vidutinės klasės masalais. Tačiau yra ir sun-kiasvorių masalų. Kokie pavadė-liai tinkamiausi su šiais masalais? Praktika rodo, kad čia be senojo tipo plieninio pavadėlio, suvyto iš kelių gijų, išsiversti vis dar neįma-noma. Dar vienas svarbus daly-kas, kurį pabrėžia “Salmo” eksper-tai, yra plieninių pavadėlių ilgis. Šiuolaikinio velkiavimo įranga tokia, kad, norint ja pasinaudo-ti, reikalingi metriniai pavadėliai, kurie, pagaminti iš daugiagyslės medžiagos, būtų labai brangūs, o tradiciniai plieniniai pavadėliai prieinami visiems. Todėl neatsitik-tinai vis dar naudojami pavadėliai

iš gitaros stygų. Tokie įnagiai yra specialios konstrukcijos, kuri lei-džia labai greitai keisti masalus, todėl šiuos pavadėlius labai verti-na turnyruose dalyvaujantys spi-ningininkai. Kokia peršasi išvada?

Kiekvienam savo niša

Praktika rodo, kad pavadėlių lydekoms meškerioti spektras plečiasi, tačiau iš jo neiškrenta nė viena iki šiol sukurta rūšis ir kiekviena turi savo nišą. Tas pats pasakytina ir apie volframinius pavadėlius, tik jų gama siaures-nė. Ir daugiausiai tokie pavadėliai skiriasi ne kokybiniais rodikliais, o ilgiu. Na, o spiningininkui te-lieka rinktis pavadėlius, kad jie atitiktų masalų rūšį ir kalibrą bei meškeriojimo būdą. Į ką būtina atsižvelgti? Pirmiausia į tai, kokio laimikio tikimasi. Jei tvenkinyje nedidelės arba vidutiniokės ly-dekos, visiškai pakaks plieninio pavadėlio, atlaikančio 5-6 kg, ta-čiau vandens telkinyje, kur gyve-na stambios lydekos, patartina naudoti pavadėlį, atlaikantį ma-žiausiai 9 kg apkrovą. Persistengti neverta, nes kuo plonesniu pa-vadėliu galima žvejoti, tuo ma-žiau keičiasi masalų savybės ir jie geriau vilioja lydekas. Kita svarbi pavadėlių charakteristika - lanks-tumas. Nepralenkiami pagal šią savybę yra plieniniai pavadėliai, pagaminti iš mikrogijų pagal for-mulę 1x7 arba 7x7. Šiuos pavadė-lius galima naudoti su pačiais jau-triausiais masalais. Na, o trečia pa-vadėlių charakteristika - ilgis, kuris turi būti toks, kad lydeka kartu su masalu neįrytų ir pavadėlio.

GERiaUsias laiKas žūKlEi paGaL KIBImO KaLeNdOrIų š.m.

Gegužės 7 d.

Gegužės 8 d.

ŽūKLės prOGNOzė: 50 proc. tEIsybės

6.00-8.30, 11.00-12.30,

17.00-19.30 val.

5.00-8.00, 13.00-14.30.

18.30-20.00 val.

mirtinas sukandimas

Jau po pirmo kontakto su lydeka pavadėlis gali pavirsti

susigarankščiavusia spyruokle

VyNIoK aNt ūsoKiekvienam masalui - pavadėlis

Dažniausiai spiningininkai meškeriodami naudoja tą patį pavadėlį, kuris rytą rišamas prie valo, o vakare dedamas į žūkladė-žę. Todėl naudojantis tuo pačiu pavadėliu plukdomi tą pačią die-ną labai skirtingi masalai, nors su vienais masalais pavadėlis deri-nasi, o kitiems jis tik balastas. No-rint sėkmingai vilioti lydekas, ma-salui reikia parinkti tinkamą pa-

vadėlį - reikiamo lankstumo, ilgio, storio ir svorio, nes šešių gramų vobleris, prisegtas prie tiek pat sveriančio pavadėlio, taps visiškai nejudrus. Tačiau kiekvieną kartą keičiant masalą tvirtinti prie valo naują pavadėlį - laiko švaistymas. Kur kas geresnė išeitis - iš anksto parinkti kiekvienam masalui pa-vadėlį ir pritvirtinti jį prie masa-lo. Žūklės metu masalai keičiami kartu su pavadėliais. Tai užtikrina daug geresnius meškeriojimo re-zultatus ir sutaupo daug laiko.

arsENaLas

Lanksčiausi dabar gaminami pavadėliai suvyti iš 49 plonų plieno gijų

Pavadėliai iš stangrios fluorokarbono gyslelės - beveik nematomi vandenyje

Viktoro armalio nuotr.

A pie lydekų gebėjimą nutraukti valus ir

išsilaisvinti iš įsmigusio į žandikaulį kabliuko daugelis spiningininkų žino ne iš knygų, o patyrė tai praktiškai. Nors daug kam gali pasirodyti, kad liudijimai šia tema kartais primena mitus, dažniausiai tai tik sausi faktai, nes žodžiais neįmanoma apsakyti, ko griebiasi lydeka, besiveržianti į laisvę.

volframiniai pavadėliai labai parankūs, kai reikia giliau nugramzdinti voblerį

ŠEimaJ/b žmOnės

deimantė zailskaiTė

Prisiminimai iš vaikystės

Gavusi darbą sostinėje, Beata iš Klaipėdos su visa šeima persi-kraustė į gimtąjį Vilnių ir apsisto-jo pas čia gyvenančią mamą.

Ar grįžo ilgam, dar negali at-sakyti, o spėlioti nenori. “Mes jau labai seniai kalbėjome apie grįži-mą į Vilnių. Vadybininku dirban-čiam vyrui Renaldui dabar irgi ieškojimų metas, todėl tokiam sprendimui jis labai ir nepriešta-ravo. Kol kas bandau apsiprasti, nes sostinėje viskas yra kitaip - di-desnis judėjimas, visai kitokie ats-tumai. Kai tenka eiti takeliu, kuriuo ėjau prieš dešimt metų, apima la-bai keistas jausmas, grįžta vaikys-tės prisiminimai, - sako balerina, su kuria bando susitikti ir sostinėje gyvenantys draugai. - Bet kai pu-sę gyvenimo pragyveni Klaipė-doje, jauti, kaip jūra kviečia tave sugrįžti”. užtat grįžus į sostinę, Beatai labai padeda mama - pa-sirūpina darželį lankančiu anūkė-liu. Tiek mama, tiek vyras yra di-

dieji Beatos pagalbininkai, todėl ji visa galva gali pasinerti į baleto spektaklio repeticijas.

Vasarį pradėjusi dirbti Nacio-naliniame operos ir baleto teatre, Beata nejautė jokių baimių, nes čia yra gerai jai pažįstamų žmo-nių, buvusių bendramokslių. Ta-čiau baleriną nustebino kita: nuo to laiko, kai vaikystėje šoko “Pe-lenės” spektaklyje, čia beveik nie-kas nepasikeitė, net ir kėdės liko tos pačios.

sūnui apie Barborą

Po pakilimo A.Cholinos šo-kio spektaklyje įkūnijus Aną Ka-reniną, Beatai teko dar vienas įdomus vaidmuo - Barboros Rad vilaitės. “Labai smagu, kada nacionaliniame teatre lietuvių statytojas pagal lietuvių ir lenkų kompozitorių muziką stato lietu-višką meilės istoriją. Mes keliame į viršų kitų tautų meilės istorijas, pvz., Romeo ir Džuljetos, bet juk galime parodyti ir savo istorinių asmenybių intymius išgyveni-mus. Dėl to esu be galo laimin-ga”, - džiaugiasi ji.

Šia tema balerina perskai-tė labai daug literatūros. Pri-simena, kai grįžusi namo prie lovos pasidėjo knygą apie B.Radvilaitę, jos penkiametis sū-nus Leonardas ja taip susidomė-jo ir vis prašė garsiai paskaityti. Nuo to karto berniukas užmiega tik skaitant B.Radvilaitės biogra-fiją. O kartą pamiršus namo par-sinešti knygą, berniukas labai nuliūdo.

Beata sako pastebėjusi, kad įvairūs šaltiniai labai skirtingai interpretuoja šios istorinės as-menybės gyvenimą: “Skaityda-ma lietuvių ir lenkų literatūrą, matau, kad kiekviena pusė kal-ba iš savo varpinės. Norėdama atrasti aukso viduriuką, turėjau viską gerai išanalizuoti. Mano vi-duje vyksta gilus analizavimas, ieškojimai, bandymas susitapa-tinti su jos personažu. Daug kas priklauso nuo statytojo interpre-tacijos - tau belieka tai tik pa-daryti”.

Jai puikiai sekasi repetuo-ti su baleto solistu - buvusiu Eglės Špokaitės šokių partneriu Martynu Rimeikiu, kuriam teko Lenkijos karaliaus ir Lietuvos di-džiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto vaidmuo. Juolab kad šįkart Beatos laukia didelis iš-tvermės egzaminas - po ilgos pertraukos balerina visą šokį tu-rės šokti pasistiebusi ant pirštų galų. “Kai šoku ant pirštų, esu ganėtinai aukšta ir partneriui tenka nelengva užduotis su tuo susitvarkyti. Taigi reikia atrasti tuos niuansus, kad abiem būtų gerai. Būna, kartais ir apsižo-džiaujame, bet abu žinome, kad tai išeina tik į gera”, - šypsosi re-peticijose liejamą prakaitą prisi-minusi Beata.

a.Cholinos akibrokštas

B.Molytė iki šiol negali atsi-gauti nuo netikėtumo, kurį pa-tyrė, kai choreografė A.Cholina jai įteikė savo “Auksinį scenos kryžių”. “Įsivaizduokite, kaip pa-sijutau, kai mane įvertino toks žmogus... Mane ištiko šokas! Ke-lias dienas vaikščiojau to nesu-prasdama. Bandžiau grąžinti ap-dovanojimą, bet to padaryti ne-pavyko. Anželika tepasakė: “Taip turėjo būti”, ir viskas. Anželika yra geriausia Lietuvos choreografė, tai galiu sakyti labai drąsiai. Ir su-pratau, kad būti įvertintam tokio choreografo yra didžiulė garbė. Kartais norėdamas išreikšti dė-kingumą gali pasakyti nuoširdų “ačiū”, bet yra tokių dalykų, kurie nenusakomi žodžiais”, - kalba ba-lerina, iki šiol mėginanti suprasti tokį A.Cholinos poelgį.

B.Molytė garsiąją choreogra-fę prisimena dar nuo mokyklos laikų, kai vaidino keliuose jos sta-tytuose spektakliuose. Tačiau vis-kas prasidėjo prieš aštuonerius ar devynerius metus, kai A.Cholina Klaipėdoje šokančiai B.Molytei užsiminė apie galimybę įkūny-ti Anos Kareninos vaidmenį. Bet tada jauna šokėja nesureikšmino šio pasiūlymo. Jųdviejų ryšys at-sinaujino, kai A|CH šokio teatras į Klaipėdą atvežė spektaklį “Vyrai ir moterys” ir po spektaklio Bea-ta priėjo pasisveikinti su garsiąja choreografe. “Tarp mūsų, matyt, yra užsimezgęs kažkoks žmogiš-kasis ryšys arba, kaip dabar sako-ma, sutampa biolaukai: žiūrėk, su

vienais gali lengvai bendrauti, tar-si tai yra tavo sielos žmogus, o su kitais susikalbėti sunkiau”, - svars-to balerina.

Tas vienintelis vyras

Ar Beata nebijo, kad jai gali pakišti koją ištekėjusios moters ir mamos statusas, kad gali būti sudėtinga įkūnyti aistringos Bar-boros Radvilaitės, nepatyrusios motiniškų jausmų, natūrą? “Galiu drąsiai pasakyti, kad esu patyrusi tikros meilės jausmą. Buvo ir ilgų, ir nenusisekusių meilių. O pirmą meilę sutikau darželyje, būdama gal penkerių ar šešerių. (Šypsosi.) Prisimenu, kaip su tokiu berniuku už rankyčių vaikščiodavome su-sikabinę, - juokiasi balerina. - Bet vyras Renaldas yra mano vienin-telis. Jį pamačiusi iškart supratau, kad tai yra mano antroji puselė, tikiuosi, ja bus iki pat galo”.

Ko gero, Beata būtų vienas iš tų retų pavyzdžių, kai moteriai puikiai sekasi derinti karjerą ir šei-mos gyvenimą. “Iš tikrųjų, kai nori, viską įmanoma suderinti, - nea-bejoja ji. - Nesakau, kad tai yra la-bai lengva. Suprantu, kad šeimai trūksta mano dėmesio. Suvokiu, kad šokėjos karjera nėra amžina, galbūt dabar yra tas etapas, kai galiu darbui skirti visas savo jėgas. Bet svarbiausia - mes stengiamės kalbėtis, bendrauti, suprasti vienas kitą ir bet kokioje situacijoje palai-kyti. Bendravimas - galingas daly-kas. Svarbu, kad žmonės atvertų širdis, pasidarytų supratingesni, at-kreiptų dėmesį į esančius šalia”.

Beata molytė mokosi būti karaliene

G egužės mėnesio gale įvyks Anželikos Cholinos baleto spektaklio “Barbora Radvilaitė” premjera. Pagrindiniu karalienės Barboros

vaidmeniu spektaklyje sužibės balerina Beata MOLYTĖ (32). “Gyvenime nesijaučiu karaliene! Gal nuskambės kiek keistai, bet ir nenoriu šitaip jaustis”, - kuklumu nustebina balerina, netrukus su partneriu perteiksianti gražiausią visų laikų meilės, užgimusios tarp Barboros ir Žygimanto Augusto, istoriją.

sauliaus Venckaus, asmeninio albumo nuotr.

Balerina Beata Molytė, repetuojanti Barboros Radvilaitės vaidmenį, gyvenime nesijaučia

esanti karalienė

Beatos artimiausi žmonės: vyras Renaldas ir sūnus Leonardas

4

cmyk

13

cmyk4 / 13

žvElK GiliaUJ/b vEidROdis

P asaulio pabaiga nebeateis 2012-aisiais,

kaip esą pranašavo majų kalendorius. Tačiau suklydo ne majai, o mokslininkai, neteisingai interpretavę kalendorių.

Apokalipsė turėtų įvykti dau-giau kaip 100 metų vėliau. Tokį teiginį iškėlė broliai Bohumilas ir Vladimiras Bohmai, vienas mate-matikos, kitas istorijos profesorius iš Ispanijos ir Lotyvų Amerikos. Jų tezę išspausdino vokiečių leidinys “Astronomische Nachrichten”.

Majų, kurių civilizacija gyvavo maždaug nuo 2000 metų pr.Kr., laiko matavimo mechanizmas buvo labai sudėtingas. Jį sudarė trys kalendoriai. Ciklą, arba ritu-alinį kalendorių, sudarė 260 die-nų, žemdirbystės - 365 dienos, o Didįjį ciklą - 1 872 000 dienų. Naudotis šiais kalendoriais buvo sudėtinga, nors majų kultūroje

skaičiams ir datoms buvo skiria-mas neįsivaizduojamas mūsų lai-kų žmogui dėmesys.

Ne vieną dešimtmetį moks-lininkai stengiasi atrasti ryšį tarp majų ir Grigaliaus kalendorių. Pas-tarąjį, kuriuo naudojamės ir mes, 1582 metais įvedė popiežius Gri-galius XIII. Jų skaičiavimais, da-bartinis majų kalendoriaus ciklas prasidėjo 3114 metų rugpjūčio 13

dieną pr.Kr., o baigtis turėtų 2012 metų gruodžio 21 dieną. Apie šią datą labai daug pradėta rašyti pra-ėjusių metų pabaigoje. Ši data žy-mi ketvirtojo ciklo, arba ketvirtojo pasaulio, pabaigą. Trys ankstesni ciklai-pasauliai pasibaigė didžiulė-mis katastrofomis. Šį sykį, baigian-tis ketvirtajam ciklui, taip pat turi prasidėti milžiniški kataklizmai. Pa-saulio, tokio, koks jis yra dabar, ne-

beliks, tačiau ne visai, jis dar sykį atgims pradėdamas penktąjį ciklą, ir šis jau bus paskutinis.

Tačiau tik po poros tūkstančių metų. Pabaiga, kurią turėjome išgyventi ir mes, turėjo ateiti atei-nančiais metais. Tačiau paaiškėjo, kaip teigia profesoriai Bohmai, įvyko mokslo klaida. Ji atsirado todėl, kad labai sudėtinga sude-rinti majų ritualinio kalendoriaus ir Grigaliaus saulės kalendoriaus datas. Pasak mokslininkų, klaida įsivėlė prieš pusšimtį metų, kai anglų archeologas Džonas Tom-sonas (John Thompson), pasau-linio garso majų kultūros specia-listas, sugretino majų kalendorių su mūsų, neatsižvelgdamas į per-trauką, kuri atsirado naudojant majų kalendorių. Tą pertrauką są-lygojo tai, kad XIII amžiuje iš Ju-katano atkeliavusios gentys užė-mė šventoves.

Profesoriai Bohmai pakoregavo tą klaidą. Jie vadovavosi origina-liais majų rankraščiais, parašytais XIII amžiaus viduryje (greičiausiai tai buvo senesnio, IX amžiaus, do-kumento kopija). Jų atradimas op-timistinis, nes mūsų pasaulio pa-baiga turėtų ateiti tik 2116 metais!

Žinoma, majams derėtų ati-duoti duoklę: apie žvaigždes jie žinojo labai daug. Jie, pavyz-džiui, gebėjo apskaičiuoti tiks-lią metų trukmę iki tūkstantojo dešimtainės trupmenos taško, o tai yra daug tiksliau, nei pavyko apskaičiuoti graikams ar kokiam apsišvietusiam filosofui. Taip pat jiems pavyko išpranašauti visus saulės ir mėnulio užtemimus iki pat mūsų dienų.

Bet, tiesą sakant, majai nie-kada nieko konkretaus apie 2012 metų pasaulio pabaigą nėra pranašavę. Tai labiau susi-ję su mūsų majų kultūros neiš-manymu: kai ispanai užkariavo jų žemę, sudegino visas majų knygas, kokias tik rado. Išliko tik keli rankraščiai, o juose nėra nė jokios užuominos apie tai, kas atsitiks, kai baigsis majų kalen-dorius. Mat majai netikėjo pa-baiga: jie laiką suvokė kaip be-sisukantį ratu, kai, kažkam pasi-baigus, prasideda kažkas naujo. Todėl ir ši kalendoriaus pabaiga nebūtinai turi pranašauti pasau-lio pabaigą.

Parengė Rolanda STRUMILIENĖ

pasaulio pabaiga atidedama 100 metųepa-eltos nuotr.

IEVos pIEVos

Penktadienį kartu su visu pasauliu kontoroje įsijungėme televizorių ir viena akimi ste-bėjome princo Viljamo ir Keitės Midlton vestuves.

“Ar norėtumėt būti princesė-mis?” - netikėtai paklausė viena kolegė, ir visos kabineto mote-rys netrukus įsitraukėme į gyvą diskusiją.

“Visą gyvenimą laikytis pro-tokolo? Apsaugok, Viešpatie”, - net nusipurtė mūsų buhalterė.

“O kodėl?” - susidomėjusi pa-klausiau. “Na, pavyzdžiui, tu, Ie-va, man dabar pasakytum, kad aš sustorėjau (vos susilaikiau nešyptelėjusi, nes tai buvo visiš-ka tiesa), tai aš tau pasakyčiau, kad eitum po velnių, ar net dar toliau. O jeigu būčiau karališkos šeimos narė, tai kitą dieną visi laikraščiai rašytų, kad princesė pasiuntė draugę po velnių, ir dar įdėtų mano kokią nors nupapa-racintą nuotrauką, kur matytųsi mano storas užpakalis”, - pareiš-kė buhalterė.

“Princesės nestorėja”, - pasa-kiau ir patvirtinau, kad tikrai pa-saulyje princesių storais užpaka-liais nėra, nebent Afrikoje.

Ir dar pasakiau, kad jei ji bū-tų princesė, tai neabejotinai bū-tų labai daili ir plona, nes princai renkasi gražias.

“Bet jie sektų kiekvieną ma-no žingsnį, negalėčiau daryti nieko tokio”, - bandė prieštarau-ti buhalterė. “O ką jau tu tokio darai, ko pasaulis negalėtų žino-ti?” - pasiteiravau tos gana pa-dorios ir santūrios moters.

“Na, būna mano gyvenime

mažyčių nuodėmių, pavyzdžiui, aš rūkau”, - pasakė ji ir išsitraukė cigarečių pakelį.

“Atsisakyti titulo dėl cigare-tės?” - retoriškai paklausiau, ir mintyse ją nurašiau, kaip never-tą princesės vardo.

“O aš tai norėčiau, dary-čiausi visokius masažus ir ma-kiažus”, - įsiterpė kita kolegė. Bet aš pasakiau, kad masažus ir makiažus gali darytis bet kokio turtingo verslininko žmona.

“Bet man visai patiktų būti ir dėmesio centre”, - tęsė preten-dentė į titulą. Tada aš pasakiau, kad jei ji būtų labai turtingo verslininko žmona ir patektų ant “Stiliaus” viršelio, o po to dar kiekviename numeryje ji būtų nufotografuota su kokia dailia suknele, ji irgi atsidurtų vietinės šalies dėmesio centre.

Visos vieningai nusprendėme, kad jos svajonė tesiekia tik iki vers-lininko žmonos lygio. Nurašyta.

“Aš tai nenorėčiau, nes tada negalėčiau gyventi savo sodybo-je, laikyti vištų, ravėti daržų pli-komis rankomis ir vakarais su sa-viškiu išgerti alaus”, - įsiterpė kita kolegė, gyvenanti užmiestyje, ap-rūpinanti visą kontorą naminiais kiaušiniais bei pomidorų daigais ir taip prisidurianti prie atlyginimo....

Tyliai pagalvojau, kad su jos pajuodusiom panagėm prin-cesės titulas ir taip negresia. O garsiai pasakiau, kad tai labai siauras mąstymas, nes jei ji būtų princesė, jai tikrai nereikėtų pri-sidurti prie atlyginimo.

“O aš tai norėčiau, na, ne-būtinai būti princese, bet pri-

klausyti bent jos giminėms ar draugėms”, - stebėdama per te-levizorių, kaip į abatiją renkasi skrybėliuota svita, pareiškė mū-sų kontoros modistė.

“Jūs nepatikėsite, mano spin-ta prikrauta vakarinių suknelių, su kuriom atrodau pritrenkian-čiai (aš tai žinau, kad tos jos suk-nelės iš dėvėtų drabužių par-duotuvės), o aš neturiu kur su jomis išeiti. Negi į darbą”, - liejosi kolegė. O štai princesė atseit ga-li kiekvieną dieną demonstruo-tis, fotografuotis ir jos stilių visa šalis ima mėgdžioti.

“Bet tai nerimta, - pasakiau. - Be to, princas nevestų tokios skudurininkės be dvasios turtų”. Prisipažinsiu, ne be pavydo nu-žvelgiau jos naują, dailų, labai jai tinkantį kostiumėlį su langu-čiais ir rožiniais apvadėliais - tokį labai princesišką. Bet mintyse pagalvojau, kad iki princesės jai toloka.

Tada kreipiausi į kitą tyliai sau dirbančią jauną kolegę, la-bai mielą moterį, dalyvaujančią savanorystės programose ir su bendraminčiais, atrodo, lankan-čią senelių prieglaudą.

“Žinai, Ieva, gal ir norėčiau, - pasakė ji, žvilgtelėjusi į televizo-rių, kuris rodė džiūgaujančią mi-nią. - Galėčiau padaryti daugiau gero dėl žmonių, gal įsteigčiau kokius fondus, vykdyčiau misi-jas, padėčiau badaujantiems ar sergantiems kokia liga”.

“Pfrrr....” - suprunkštė ta, su apvadėliais, bet aš į ją taip pasi-žiūrėjau, kad ši pasijuto nepato-giai. O mintyse pagalvojau, kad

mūsų labdaringoji kitame gyve-nime veikiausiai atgims princese.

“Na o tu, Ievute, ar norėtum būti princese”, - galiausiai buvau paklausta ir, prisipažinsiu, kažko-dėl paraudau.

Televizoriuje jaunieji jau va-žiavo karieta per Londoną, o su-sijaudinusi jaunoji mojavo ran-kute džiūgaujančiai miniai.

Tada per sekundę apžvelgiau savo išgertos kavos puodeliais nusėtą darbo stalą, krūvą popie-rių, apdulkėjusią kompiuterio klaviatūrą (reiktų nusivalyti, bet

nėra kada), pusamžes koleges (be jokių skrybėlių), patriušusią sieną, nukabinėtą darbo grafi-kais, ir aiškiai apsisprendžiau, kad net labai norėčiau.

Tada į kabinetą įėjo pava-duotoja, ir mes televizorių išjun-gėme. Prieš įnikdama į popierius dar spėjau pasvajoti apie ves-tuvinį pobūvį ir visus tuos kara-liškus delikatesus, ir man labai suskaudo skrandį ir širdį. Reikės vakare nusipirkti kokių triufelių.

Ieva, norinti titulo

princesės testasepa-eltos nuotr.

ŠEimaJ/b žmOnės

Daugiau nei dešimt metų vaikams rodomos

LTV laidos “Gustavo enciklopedija” vedėjas, žurnalistas, receptų knygos “Gustavo receptai” autorius Audrius RAKAuSKAS (45 m.), grįžęs namo, pasiriša prijuostę ir smagiai šeimininkauja prie puodų? “Labai smarkiai tuo užsiimti nemėgstu, nes namuose laiko tam ne per dau- giausiai lieka”, - šypsodamasis prisipažįsta jis. Įdomiausia, kad ne tik virtuvėje samtį mėgsta perleisti žmonai, kartais į jos rūpestingas rankas pereina ir Rakauskų šeimos vairas.

deimantė zailskaiTė

užtat laisvu metu su didžiau-siu malonumu traukia į netoliese namų esantį sodelį, kur Lietuvos nacio nalinės televizijos veidas mėgsta paplušėti, žinoma, ne-perlenkdamas lazdos. “Dar šil-tnamis nesuplyšo, gerai, nereikės naujos plėvelės tempti. Tas so-delis gražioje vietoje prie miško, važiuojant Nemenčinės plentu. Va, dabar jau laukiame daržovių - viską jau pasodinome ir dabar viskas gražiai dygsta”, - kasdieniš-kais rūpesčiais džiaugiasi jis.

Ten pasaulis įdomesnis

Bendraudamas su žmona Danguole ir devyniolikmečiu sūnumi Augustu ar su draugais A.Rakauskas labai retai užsideda korespondento Gustavo ar kito ryškaus personažo kaukę. Šiame iliuzijų pasaulyje viskas panašiai, kaip filme “Kaukė”, kuriame vaidi-na garsusis komikas Džimas Ke-ris (Jim Carry): ten įgyvendinami slapčiausi troškimai ir fantazijos, ko iš tikrųjų negali padaryti re-alybėje. “Ir pagalvoju, koks čia sumautas gyvenimas, nieko ne-vertas, o jie ten tai gerai gyvena. Kad ir kokia problema būtų, ten ji vis tiek išsprendžiama. Ten elek-trinės nesprogsta, ten valdžia ir žmonės atvirai nevagia vienas iš kito. Ten pasaulis įdomesnis, - apie savo iliuzijų pasaulį kalba jis. - O realiame gyvenime kartais žmogus pradeda bijoti visko, kie-kviena diena jam tampa išban-dymu”.

Baisiausias išbandymas A.Rakausko gyvenime, kai prieš dvejus metus Biržuose viešėjęs vienturtis sūnus, dabar pirmo kurso studentas, buvo užpultas ir žiauriai sumuštas. “Patyriau di-džiulį šoką, - tas nelengvas aki-mirkas prisimena vyras. - Jeigu

ne kiti žmonės, mano sūnų bū-tų uždaužę pagaliais. Svarbiau-sia - tai atsitiko ne gatvėje, bet draugų namuose, kai į juos įsi-veržė pašaliniai. Ir kaip jie galėjo jausti malonumą keliese muš-dami žmogų, taikydami tik į gal-vą? Viskas dar laimingai baigėsi. Kaip sako psichologai, žmogus daugiausia praranda sveikatos ir jėgų, kai netenka artimųjų. Aš džiaugiuosi, kad mano vienintelis vaikas nebuvo užmuštas. Netek-tis - tai viena. Kita - kai susiduri su teismais. Pas mus jie gali tęstis ilgiausiai, kol išsunks iš tavęs vi-sus syvus. Štai kas yra baisiausia. Ir aš nenoriu patekti į šitų blogy-bių sūkurį, kuris mane gali suryti”.

indai nedūžta

Galbūt daugelis “Gustavo enciklopedijos” autoriaus ta-lento gerbėjų nustebs, kad kar-tais Audriaus nuotaikos keičiasi - iš džiaugsmingo jis gali virsti niūroka asmenybe. Ir nieko čia nepadarysi, kai taikosi įgnybti viena kita bloga mintis. Tačiau A.Rakauskas užtikrina, kad jų šeimoje tikrai nebūna nekalba-dienių ir juolab namuose indai nedūžta. “Tada geriausiai išsi-skirti, ir viskas. Ir ko nekalbėti? - stebisi jis. - Metams bėgant vis tiek keičiasi žmogus, truputį ei-na į protą. Esu gana emociona-lus, būdavo, kai man pratrūkda-vo neigiamų proveržių, kai gali savęs nesuvaldyti, susinervinti, pradėti rėkti. Jaunesnis buvau - to protelio vis tiek mažiau. Bet, atrodo, tai jau pradėjau valdyti. O žmona visai nestresuoja, jinai yra didesnė optimistė. Jeigu abu sutuoktiniai būtų tokie patys, ta-da būtų šakės”.

Ką darytų, jeigu vienoje sos-tinės ligoninėje medicinos sesele dirbanti žmona taikytų į savo ran-kas perimti šeimos vairą? “Tegul ir griebia žmona tą šeimos vairą! - juokiasi LTV laidos veidas, iš ku-rio pavyzdį galėtų imti kiekvienas Lietuvos vyras ir šeimos tėvas. - Kad jis, man atrodo, jau seniai yra atiduotas. Šeimos galva tikriausiai ir yra žmona. Man svarbiausia pra-gyvenimui uždirbti. Iš tikrųjų buvo labai įvairių laikų ir visko teko iš-gyventi. Slėgė ir skurdas, sunki fi-nansinė padėtis, ir suvokimas, kad yra šeima ir turi uždirbti pragyveni-mui, turi užauginti vaiką, sudaryti jam galimybę mokytis. Yra buvę, kad mus išlaikė mano tėvai. Tada buvo visiška krizė, žmona nedirbo, nes buvo mažas vaikas. Tik tiek, kad mes pas mamą kaip gyvenom, taip ir gyvenam, savo būsto nieka-da neturėjome, paskolų neėmėme. Aišku, mums buvo lengviau”.

A.Rakauskas užtikrina, kad jam reikia labai nedaug. Jis kuo puikiausiai gali apsipirkti dėvė-tų drabužių parduotuvėse ir ne-kreipti dėmesio į tai, kad gali būti pastebėtas: “Ogi ten geresnės, kokybiškesnės ir pigesnės prekės. Ir išskirtinį rūbą ten gali susirasti. Kodėl už skudurą pas mus tokios kainos? Čia moki dešimt kartų brangiau negu Europoje, o ką jau kalbėti apie Ameriką. Iš principo nepirksiu drabužių jokiose nor-maliose parduotuvėse. Aišku, iš-skyrus apatinį trikotažą, kojines ir batus”. Populiarios laidos vedėjas nemato problemos, kai troleibu-su ar mikroautobusu tenka nusi-gauti iki Antakalnio gale esančių namų. “Jau tiek neišpuikęs, kad su taksi namo pirmyn atgal važinė-čiau”, - juokiasi jis, nors troleibuso laukimas stotelėje kartais gerokai

prailgsta. Kai šiuo metu nevairuo-jantis vyras, kurį prie automobilio vairo keičia sutuoktinė, pamato kelyje kokią neteisybę ar neteisin-gai atliktą manevrą, sureaguoja

emocionaliai ir griebia pypinti si-gnalą. Vairuojanti žmona nė kiek nežeidžia Audriaus vyriško oru-mo, tačiau jau ir jis pasiilgsta vai-ravimo.

Nors laidų vedėjas audrius Rakauskas kuria vaikams, su žmona Danguole užaugino tik vieną sūnų augustą

teGuL Ir GrIeBIa ŽmONa šEIMos VaIrą!

sauliaus Venckaus nuotr.

12

cmyk

5

cmyk12 / 5

Osamos bin Ladeno gyveni-mo kelias primena kvapą gniau-žiantį nuotykių romaną. Septy-nioliktasis didžiulės Saudo Arabi-jos turtuolio šeimos vaikas tapo XXI a. Herostratu. Sunku pasakyti, ar jis kada nors svajojo apie tokią neįprastą šlovę, bet šiandien pa-saulyje tikriausiai nėra žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs jo vardo. O.bin Ladeno biografija dar bus parašyta ir, ko gera, ne viena. Tik vargu ar tokį komerciniu požiū-riu vertingą siužetą Holivudas kada nors perkels į ekraną, nes svarbiausiojo teroristo gyvenime yra pernelyg daug momentų, ku-rie kompromituoja jo pagrindinį oponentą - JAV centrinę žval-gybos valdybą. Faktas, kad bin Ladenas yra CŽV kūrinys, seniai niekam ne paslaptis. Jis buvo pa-grindinė garsiosios operacijos “Ci-klonas”, kurią Amerikos žvalgyba daugelį metų vykdė Afganistano teritorijoje, grandis. Operacijos tikslas buvo organizuoti modža-hedų judėjimą, nukreiptą prieš sovietų armiją, kurios daliniai bu-vo įvesti į šią šalį 1979 m. Būtent dėl šios operacijos bin Ladenas ir tapo nesutaikomu kovotoju su “klaidatikiais” bei finansų magna-tu. Per komercines bendroves, priklausiusias bin Ladenui, buvo dosniai finansuojami talibai, nes jos gaudavo didžiulius statybos darbų ir ginklų tiekimo užsaky-mus, o svarbiausias pasaulio te-roristas tapo labai turtingu žmo-gumi, multimilijonieriumi. Miltas Birdenas (Milt Bearden), buvęs CŽV užsienio tarnybos Pakistane vadovas, 2000 m. sausio 24 d. lai-kraščiui “New Yorker” prisipažino,

kad asmeniškai su bin Ladenu susitikęs nebuvo: “Bet ar žinojau, kad jis yra? Taip, žinoma. Tokie kaip bin Ladenas kiekvieną mė-nesį iš kitų Saudo Arabijos pilie-čių arba žmonių iš Persų įlankos valstybių gaudavo 20-25 mln. dolerių karui finansuoti. O tai yra dideli pinigai. Tai papildomi 200-300 mln. dolerių per metus. Bū-tent tuo ir užsiėmė bin Ladenas”. 1986 m. bin Ladenas į šalį atga-beno sunkiąsias statybines maši-nas. Gerai išmanydamas statybos meną (jis buvo baigęs inžinerijos mokslus), bin Ladenas statė “mo-

kymo stovyklas”, kai kurias giliai kalnų olose, ir tiesė kelius priva-žiuoti iki jų. Tos stovyklos, kurias Vašingtonas paskui pervardijo į “terorizmo universitetus”, buvo įrengiamos bendradarbiaujant su ISI (Pakistano žvalgybos agentū-ra) ir CŽV. Afganus pasipriešini-mo kovotojus, įskaitant dešimtis tūkstančių bin Ladeno pasamdytų ir finansuojamų kareivių, apgin-kluodavo CŽV. Pakistanas, JAV ir Didžioji Britanija siųsdavo jiems savo karinius patarėjus. Tomas Kerju (Tom Carew), buvęs britų spec. pajėgų kareivis, slapta kovo-

jęs modžahedų pusėje, 2000 m. rugpjūčio 13 d. Anglijos laikraš-čiui “Observer” sakė: “Amerikiečiai įnirtingai stengėsi išmokyti afga-nus teroristinių veiksmų miestuo-se technikos - dėti bombas auto-mobiliuose ir pan., kad šie orga-nizuotų pasikėsinimus į rusus di-desniuose miestuose. (...) Dauge-lis jų dabar šias žinias ir įgūdžius pritaiko kariaudami su viskuo, ko nekenčia”. Bin Ladeno organiza-cija “Al Qaeda” (“Pamatas”) buvo įkurta 1987-88 m., jos paskirtis buvo vadovauti mokymo stovy-kloms ir komercinei veiklai. Ji - iš

esmės griežtos struktūros kapita-listinis holdingas, karines opera-cijas ir logistikos paslaugas jun-giantis su visiškai legaliomis ko-mercinėmis operacijomis.

Vėliau bin Ladenas tiesiog tęsė darbą, kuris jam buvo pati-kėtas 9-ąjį deš. Afganistane: sam-dyti kareivius, juos maitinti ir mo-kyti. Pasikeitė tik jo svarbiausias užsakovas - vietoj ISI, o netiesio-giai CŽV, jis ėmė teikti paslaugas talibų režimui. Bin Ladenas, JAV akimis, teroristu tapo tada, kai susipyko su Saudo Arabijos kara-liškąja šeima dėl sprendimo po

Irako invazijos į Kuveitą įsileisti į šalį daugiau kaip 540 000 ameri-kiečių kareivių. Bin Ladenas pa-reiškė, kad Saudo Arabija ir kiti Artimųjų Rytų režimai esantys JAV marionetės, lygiai kaip anks-čiau Afganistano Vyriausybė bu-vusi Sovietų Sąjungos marionetė, ir pakvietė kovoti prieš juos.

Kaip ir dažnai būna, agentas išslydo iš savo šeimininkų rankų ir virto savarankiška jėga, nukreipta į tuos, kas jį sukūrė. Pajutusi pavojų, CŽV dar 10-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį pirmą kartą pabandė nužudyti pačios sukurtą Frankenš-teiną, įviliojusi jį gydytis į vieną iš Egipto klinikų, tačiau pasikėsini-mas žlugo ir bin Ladenas prisiekė atkeršyti savo geradariams. Reikia pripažinti, jam tai pavyko. Bet ne-liko skolinga ir CŽV. Po daugybės nesėk mingų bandymų sunaikinti pasaulinio blogio įsikūnijimą, 2011 m. gegužės 1 d. jiems pagaliau pa-sisekė. Amerikiečiai sunaikino sa-vo pačių pagimdytą blogį.

Bet ar tikrai sunaikino? Ar žinia apie bin Ladeno žūtį atitinka tie-są? Atitinkamą Kataro televizijos kanalo “Al Jazeera” pranešimą, pa-darytą remiantis svarbiais šaltiniais Pakistane ir pačioje “Al Qaeda”, nusičiupo visos pasaulio žiniasklai-dos priemonės. Beje, įrodymai yra keisti, ypač skubus palaidojimas jūroje. Vienas iš paaiškinimų - kad nė viena šalis nebūtų priėmusi jo kūno ir kad amerikiečiai nenori,

jog jo kapas taptų piligrimystės vieta tiems, kurie jį laiko didvyriu. Todėl amerikiečiai, kaip reikalauja musulmonų tradicija, ir palaidojo jį tą pačią dieną Arabijos jūroje. Jaudinantis rūpestis, ar ne? Kad ir kaip būtų, tokia skuba perša klau-simą, kas gi vis dėlto ilsisi Arabijos jūros dugne. O gal tikrasis bin La-denas, suvaidinęs visus jam CŽV paskirtus vaidmenis ir išsiųstas į personalinę pensiją, pasivadinęs kitu vardu ir pakeitęs išvaizdą, ra-miai kur nors gurkšnoja kavą? Įdo-mu ir tai, kaip vyko jo sunaikinimo operacija. Paskelbta, kad bin La-denas tapo netikėto smūgio auka. Amerikos šaltiniai liudija, kad bin Ladeno vilos rajone amerikiečių nepilotuojami lėktuvai sukaliojosi kokias dvi valandas - nepastebė-ti jų buvo sunku. Keista jau vien tai, kad, sprendžiant iš visko, bin Ladenas seniai gyveno nebe olo-je, o patogioje dviejų aukštų vilo-je Abotabade, vos už 60 km nuo Pakistano sostinės, beveik vietos Karo akademijos kaimynystėje. Ir apie tai atseit niekas nežinojo?

Kyla ir kitas klausimas: kaip bin Ladeno likvidavimas paveiks teroristinių organizacijų aktyvu-mą? Dauguma ekspertų yra įsiti-kinę, kad tai - tik simbolinė per-galė ir kad jo žūtis sukels atsako-mąją išpuolių prieš amerikiečius ir jų sąjungininkus bangą.

Parengė Milda kUNSkaITĖ

istorijaPasaUlis

CŽV sukūrė bin Ladeną ir pati jį nužudėP o dešimties

metų nesėkmingos medžioklės

žmogaus, vadinto pasaulinio blogio įsikūnijimu, JAV prezidentas paskelbė, kad “teisingumas triumfuoja” - pats didžiausias teroristas nužudytas. Žiūrint į minias džiūgaujančių amerikiečių, atmintyje iškart iškyla panašūs dešimties metų senumo vaizdai iš Palestinos miestų, kurių gyventojai šventė išpuolius prieš Pasaulio prekybos centro “bokštus dvynius”.

amerIKIečIaI įNIrtINGaI steNGėsI IšMoKytI aFgaNus tErorIstINIų VEIKsMų mIestuOse

epa-

elto

s nuo

tr.

xxxxx+žžžJ/b xxxxx GalvOsūKiaiJ/b žaidimai

KryžIažodIs

Praėjusios savaitės prizą - atlikėjo Stano kompaktinę plokštelę “Delfinai 2.0” laimėjo Monika Pranckaitytė (Joniškis)(Dėl prizo prašome skambinti tel. 261 09 11)

Spręskite kryžiažodį ir laimėkite: grupės “Olialia pupytės” kompaktinę plokštelę “Išpildyk mano norus”

vERtiKaliai: Pajūry. Dažais. Dauba. Ag. Arija. Tąsa. Damos. Geda. Ratas. Burė. Plonas. Fizika. Galimas. Valas. Anas. Balas. My. Rikis. Akytas. Tik. Aj. Lg. Lad. Lyda. Santaka. Afelis.

hORizOntaliai: Adata. Garas. “Žas”. Plakas. Vaga. Linija. Romas. Sudanas. LT. Atas. Aga. Asamas. Ros. Byla. Ūgis. Vata. Falada. Yda. Bilas. Guzas. Le. Numeris. Tyl. Dėk. Midi. Žara. Arykas.

PažymėtUOsE lanGEliUOsE: M A R G A R I N A S .

praėJusIos saVaItės KryŽIaŽOdŽIO atsaKymaI

KaKuro

praėJusIos saVaItės GaLVOsūKIO atsaKymaI

Kakuro tikslas - užpildyti visus tuščius langelius skaičiais nuo 1 iki 9 taip, kad jie sudarytų atitinkamų “raktiniuose” kvadratėliuose nurodytų skaičių sumą. Kai užpildomi visi langeliai, galvosūkis laikomas išspręstu.

Parengė : “Galvosūkių klubas”

Pagalbinės skaičių sumų reikšmės3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

JautIs

Kryžiažodžio atsakymą siųskite SMS žinute numeriu 1390 iki gegužės 9 d.

Pavyzdys: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

Žinutės kaina - 1 Lt.Laimėtoją paskelbsime kitame numeryje.

Irmanto sidarevičiaus nuotr.

Rašytoja RENATA ŠERELYTĖ(gegužės 11 d.)

Aktorius ROLANDAS KAZLAS(gegužės 11 d.)

Šokėja EGLĖ VISOCKAITĖ(gegužės 15 d.)

AvinAi gali atsidurti labai keb­lioje padėtyje dėl savo įgimto polinkio leistis į avantiūras. Kad

išvengtumėte nereikalingų problemų, pa­sistenkite objektyviai vertinti savo galimy­bes, o jei ir rizikuosite, tai tik tose sferose, kur rizika bus pateisinama.

Jaučiui galbūt nepavyks išvengti vadovybės kritikos. Bet ji bus visai pelnyta, todėl

ginčytis ir teisintis neverta. Tai tik su­komplikuotų santykius su vyresnybe, o atkurti savitarpio supratimą ir abipusį pasitikėjimą darbo klausimais būtų ne­lengva.

DvyniAi neturėtų imtis ne savo darbo. Verčiau nusimeskite neišspręstų uždavinių naštą, tai

suteiks didžiulį pasitenkinimą. Kontroliuo­kite emocijas, kadangi giminės ir artimie­ji gali ne visai adekvačiai reaguoti į jūsų elgesį. Atgauti sutrikdytą pusiausvyrą ir sureguliuoti santykius su artimaisiais pa­dės bendras su jais poilsis.

Vėžiai kitą savaitę bus itin ak­tyvūs. Svarbiausia ­ nukreipti energiją reikiama vaga, o ne eik­

voti ją menkniekiams. Jūsų pastangos dar­be duos gerų rezultatų, o iniciatyvos neliks nepastebėtos, todėl labai tikėtina, kad bū­site paaukštinti. Tie, kurie ieško darbo, gaus viliojantį pasiūlymą.

Liūtai kitą savaitę susipažins su naujais įtakingais žmonėmis. Astrologo nuomone, tolesnis

bendravimas su jais leis jums realizuoti visą savo kūrybinį potencialą ir pasiekti darbo laimėjimų. Seksis tvarkyti reikalus, susijusius su nekilnojamojo turto doku­mentų įforminimu ir statyba.

MergeLių laukia daugeliu požiūrių palanki savaitė. Čia pir­miausia turimi omenyje verslo ir

karjeros reikalai. Pasistenkite patraukti į savo pusę įtakingus žmones. Tiesiogiai ar­ba per pažįstamus kreipkitės į didžiausius viršininkus: jų parama jums padės palypė­ti tarnybos laiptais.

SVarStykLėS kitą savai­tę sulauks draugų ir artimų žmo­nių paramos visur, todėl jūsų

planai bus sėkmingai realizuoti. Santy­kiuose su artimaisiais įsiviešpataus visiškas savitarpio supratimas. Vertėtų apriboti sa­vo bendravimą su kompiuteriu, televizo­riumi ir kita technika ­ persisotinimas in­formacija nėra gerai.

Skorpionų laukia gana ra­mi savaitė, kuri praeis be ypatin­gų sukrėtimų. Rekomenduoja­

ma pasirūpinti namais, įsigyti svarbių pir­kinių. Savaitės viduryje atsargiau bendrau­kite su aplinkiniais ­ atkaklumu jūs kažin ar pasieksite norimų rezultatų. Savaitės pabaigoje galėsite atskleisti visus savo su­gebėjimus.

ŠAuliAi turėtų laikinai pamirš­ti darbą bei problemas ir tiesiog pasimėgauti poilsiu šalia artimų

žmonių. Dabar jūsų dėmesio centras ­ dva­sinis ir kūrybinis bendravimas. Susitikimai su draugais dovanos malonių atsiminimų ir daug linksmybių. Taip pat nudžiugins pirki­niai ir apsilankymas kosmetikos salone.

ožiaragiaMS ateinanti savaitė suteiks retą galimybę be didesnių pastangų pakelti savo

gerovę. Viskas priklausys nuo to, ar greitai priimsite reikiamą sprendimą. Nebijokite pateikti vadovybei arba partneriams neti­kėto dalykinio pasiūlymo.

vAnDenius kita savaitė grąžins prie neįvykdytų paža­dų. Dabar turėsite apsišarvuo­

ti kantrybe, pasiraitoti rankoves ir imtis nelengvo darbo. Šiuo metu nevertėtų galvoti apie naujus projektus. Jus tempia žemyn praeities balastas, todėl pirmiau­sia reikia išspręsti anksčiau iškilusias problemas.

žuVyS turėtų būti itin budrios. Galimas daiktas, kad šalia jūsų at­siras jums ne visai malonus žmo­

gus. Nepriimkite jokių jo dovanų ­ atmin­kite, kad jos kartais pernelyg brangiai atsi­eina. Pasistenkite neabejoti mylimo žmo­gaus veiksmais ir būkite jam atlaidūs.

GeGuŽės 9-15 d. horosKopas

6

cmyk

11

cmyk6 / 11

Šalis - Makedonija. atlikėjas - vlatkas ilievskis (vlatko ilievski 25 m.). Daina - “Rusinka”Vlatkas makedonijoje žinomas ne tik kaip dainininkas, bet ir kaip aktorius, kompozi-torius bei televizijos laidų vedėjas. Būda-mas devynerių ėmė groti pianinu ir gitara. 2008 m. išleido pirmąjį albumą.

Šalis - Izraelis. atlikėja - Dana inter-national (39 m.). Daina - “Dong Dong”Būdama 20-ies dana pradėjo koncer-tuoti tel avivo naktiniuose klubuose ir sulaukė didelio pripažinimo. 1998 m. ats-tovavo Izraeliui “eurovizijoje” ir laimėjo.

Šalis - slovėnija. atlikėja - Maja Koic (Maja Keuc 19 m.). Daina - “No one”atlikėja išpopuliarėjo po to, kai 2010 m. dalyvavo televizijos šou “slovenia’s Got talent”. Ji laimėjo antrą vietą.

Šalis - rumunija. Grupė - “Hotel FM”. Daina - “Change”Grupė groja penkerius metus. Koncerta-vo rumunijoje ir Vokietijoje. praėjusiais metais bandė laimę atrankoje į “eurovi-ziją”, bet užėmė ketvirtą vietą. antrasis bandymas buvo sėkmingas.

Šalis - Estija. atlikėja - Geter Jani (Getter Jaani 18 m.). Daina - “Rockefeller street”šiandien Geter yra viena populiariau-sių atlikėjų estijoje. Ji išpopuliarėjo po pasirodymo televizijos šou “estonian superstar”. Ji buvo jauniausia finalininkė projekto istorijoje.

Šalis - baltarusija. atlikėja - anastasija vinikova (20 m.). Daina - “i Love Belarus”anastasija pradėjo koncertuoti būdama 5 metų. Baigusi mokyklą aukso medaliu įstojo studijuoti užsienio kalbų. tačiau muzikos į šalį nenustūmė.

Šalis - Latvija. Grupė - “Musiqq”. Daina - “angel in Disguise”tai ritmenbliuzo soulo ir hiphopo muzi-kos duetas. 2009 m. jie išleido debiutinį albumą. Jų daina “abrakadabra” buvo nominuota kaip populiariausia Latvijos daina 2010 m.

Šalis - danija. Grupė - “a Friend in London”. Daina - “New Tomorrow”Grupė susikūrė 2005 m. tai keturių vaikinų kompanija. pastaraisiais metais danijoje grupė surengė daugiau nei 100 pasirody-mų. Be to, grupė koncertavo ir Kanadoje, ten sulaukė didelio pasisekimo.

Šalis - airija. Grupė - “Jedward”. Daina - “Lipstick”Identiškų dvynių edvardo (edward) ir džo-no (John) debiutinis albumas tapo grei-čiausiai išparduotu įrašu airijoje 2010 m. pirmajame jų ture buvo numatyti 28 pa-sirodymai, bet iš viso jų buvo 75.

FiNaLo DaLYviai

Šalis - prancūzija. atlikėjas - amoris vasilis (amaury vassili 21 m.). Daina - “sognu”atlikėjas pradėjo dainuoti būdamas 9-erių. 14 metų laimėjo pirmąjį kon-kursą. tapo žinomas po to, kai 2009 m. išleido pirmąjį albumą. 2010 m. pasirodė ir antrasis dainininko albumas.

Šalis - Italija. atlikėjas - Rafaelis Galacis (Raphael Gualazzi 29 m.). Daina - “Madness of Love”2005 m. dainininkas išleido pirmąjį al-bumą. šių metų vasarį laimėjo sanremo festivalį Italijoje ir galimybę atstovauti savo šaliai “eurovizijoje”.

Šalis - didžioji britanija. Grupė - “Blue”. Daina - “i Can”didžiausio populiarumo grupė sulaukė 2000 m. 2005 m. grupės nariai išsis kirstė ir tęsė karjerą kaip solo atlikėjai. dabar jie nu-sprendė atsikurti specialiai “eurovizijai”.

Šalis - Vokietija. atlikėja - Lena (19 m.). Daina - “Taken By a stranger”praėjus porai savaičių po Lenos pergalės “eurovizijoje” 2010 m. buvo nuspręsta,kad ji vėl atstovaus Vokietijai. pirmą kartą nuo 1958 m. konkurso laimėtojas kitais metais vėl atstovauja savo šaliai.

Šalis - Ispanija. atlikėja - Lusija Peres (Lucia Perez 25 m.). Daina - “They Can’t Take The Fun away From Me”Būdama 17 dainininkė laimėjo pirmąjį televizijos konkursą. 2003 m. įrašė pirmą-jį albumą, o 2005 m. pabaigoje - antrąjį. Ji yra kvalifikuota muzikos mokytoja.

Parengė agnė vaITaSIūTĖ

13

15

17

12

11

16

14

11

14

22

19

18

16

12

epa-eltos nuotr.

svEiKataJ/b žmOGUs

D ykinėjimas - visų ydų šaltinis? Anaiptol!

Kasdienis poilsis yra neįkainojama vertybė.

Kas bendra buvo tarp Cicero-no, Mišelio de Montenio (Michel de Montaigne), Marko Tveno (Mark Twain), Vinstono Čerčilio (Winston Churchill), Alberto Einš-teino (Albert Einstein) ir Džono Lenono (John Lennon)? Jie visi labai vertino poilsį ir mėgo pa-miegoti. Prancūzų filosofas M.de Montenis net liepdavo tarnui jį vidury nakties pažadinti, kad ga-lėtų dar pasimėgauti mieguistu-mo jausmu ir malonumu vėl už-migti. Nes vienintelis dalykas, dėl ko verta apgailestauti, argumen-tavo Montenis, yra aplinkybė, kad miegodamas, deja, nejunti malonumo miegoti.

Šiuo metu beveik niekas nedrįsta taip liaupsinti miego. Priešingai, šiandien raginama anksti šokti iš lovos ir žvaliai, su džiaugsmu pulti prie dienos dar-bų. Kad pernelyg nevergautume įpročiui nieko neveikti, mums nuo vaikystės kalama į galvą, esą rytas už vakarą gudresnis, anksti kėlęs nesigailėsi. Bendžaminas Franklinas (Benjamin Franklin), amerikietis valstybės veikėjas ir išradėjas, jau XVIII a. skatino save ir amžininkus: “Negaišk laiko, vi-sada užsiimk kuo nors naudingu, atsisakyk bet kokios nenaudin-gos veiklos”. Mokslininkas dieno-raštyje atsiskaitydavo už kiekvie-ną dienos valandą ir galiausiai 1748 m. suformulavo lemtingąjį sakinį, tapusį pramoninių naujų-jų laikų geležine doktrina: “Laikas yra pinigai”.

Šiandien, po pustrečio šim-tmečio, mes visi tapome mažais franklinais. uolumo apaštalo pažiūros užgožė M.de Monte-nio propaguotąsias vertybes. užuot džiaugęsi miegu, apie 70 proc. šiuolaikinių žmonių skun-džiasi pasitaikančiais miego su-trikimais, dažna arba nuolatine nemiga. Beveik lygiai tiek pat jų į klausimą apie kasdienio darbo motyvaciją atsako: “uždirbti pini-gų!” Kad su darbu galima sieti ir tokius pozityvius motyvus kaip “savo vertės pajautimas” arba “bendravimas su kitais žmonė-mis”, į galvą ateina tik mažumai. Trumpai tariant, mes blogai mie-game ir nekenčiame savo darbo, ir labai tikėtina, kad viena ir kita yra susiję. Tad dabar atėjo metas pareguliuoti kursą, nebesileisti terorizuojamiems B.Franklino ir

bent kai kada pasidžiaugti nieko neveikimo, tinginiavimo ir snū-duriavimo malonumu. Kadangi daugybės Franklino sekėjų pa-mokslavimus apie uolumo dory-bę giliai įsidėjome į širdį ir dykys-tę neprieštaraudami pripažįsta-me visų ydų šaltiniu, su uolumo ir našumo religijos propaguoto-jais turime kovoti jų pačių gin-klais - įrodyti, kad tokios nevei-klumo būsenos kaip miegojimas, meditavimas arba tiesiog žiūrė-jimas pro langą jokiu būdu nėra tuščiai praleistas laikas. Priešin-gai, jos kaip tik gerina savijautą ir didina kūrybingumą, o galop ir darbo našumą.

Poilsis - aktyvi būsena

Poetai, muzikantai ir mąsty-tojai liudija: kūrybinės mintys aplanko dažnai būtent tada, kai nebandoma jų prisikviesti per jė-gą, kai mūzai suteikiama laiko ir progų pabučiuoti kūrėją. O kokia vieta tam tinka labiau už nuosa-vą lovą? Pavyzdžiui, genialusis in-dų matematikas Ramanudžanas (Ramanujan, 1887-1920) pasa-kojo, kad stebuklingas formules jam naktimis pašnabžda deivė Namakal. Chemikui Frydrichui Kekulei (Friedrich Kekule, 1829-1896) ilgai ieškota benzeno žie-dų struktūra pagaliau paaiškėjo susapnavus dvi gyvates, kandan-čias viena kitai į uodegą. O Joha-nas Sebastijanas Bachas (Johann Sebastian Bach) prisipažino, kad nesą sunku rasti muzikinių idė-jų, problema yra “rytais keliantis jų nesumindžioti”. Dėl skuboto ankstyvo kėlimosi įspėja ir kinų kilmės amerikietis Linas Jutangas (Lin Yutang): “Gulint lovoje, rašy-tojui į galvą ateis daugiau min-čių nei rytais ir popiet atkakliai sėdint prie rašomojo stalo, nes lovoje, netrukdomas telefono skambučių, lankytojų ir kitų kas-dienio gyvenimo banalybių, jis gyvenimą mato tarsi veidrodyje, o poetinių idėjų šlovės spinduliai nušviečia tikrovę ir persmelkia ją magišku grožiu”.

Kaip ir dera, mokslininkai į visa tai žvelgia blaiviau. Tačiau ir jiems yra puikiai žinomas gydan-tis ir kūrybiškumą skatinantis po-ilsio poveikis. Pastaraisiais metais miego tyrinėtojai, medikai ir neu-robiologai vis labiau domėjosi, kas vyksta organizme, kai snau-džiame, sapnuojame ar tiesiog nieko neveikiame. Pasirodo, ra-mybės būsenos esame labai ak-tyvūs. Tarkime, miego tyrinėtojas

Robertas Stigoldas (Robert Stic-kgold) iš Harvardo universiteto įrodė, kad nakties poilsis gerokai padidina mokymosi efektyvumą: gerai išsimiegojus, bandyme da-lyvavusių asmenų pastabumas kitą dieną staigiai išaugo, tarsi miegodami jie būtų toliau prak-tikavęsi. Neleidus jiems gerai išsi-miegoti, mokymosi efekto neliko. Kaip įrodė miego tyrinėtojas iš Liubeko Janas Bornas (Jan Born), faktų ir žinių įsiminimą pirmiau-sia skatina vadinamoji gilaus miego fazė: jo studijoje dalyva-vę studentai ir mokiniai geriau prisiminė anksčiau išmoktą me-džiagą arba žodžius, jei naktį nie-kas nedrumstė jų ramybės. Ypač gerus rezultatus pademonstravo mokiniai, kurie svetimos kalbos žodžius mokėsi vakare, prieš pat eidami gulti. “Matyt, miegas ypač stiprina atmintį, jei užmiegama

tuoj po mokymosi”, - daro išva-dą J.Bornas. Tai reiškia: žodžius ir sudėtingą mokomąją medžiagą reikėtų kalti vakare ir iškart griūti į lovą, o kitkuo, kol miegosite, pa-sirūpins smegenys. J.Bornas net sukūrė miego “pagalbinę prie-monę”. Per eksperimentą elektro-dais sustiprinus tuos smegenų virpesius, kurie pasireiškia gilaus miego fazėje, dalyviai atminties testus kitą dieną atliko 8 proc. geriau už tuos, kurie miegojo be pagalbinių priemonių. Gal grei-tai rinkoje pasirodys elektroninė “miego kepuraitė”, kuri pagerins gilaus miego kokybę ir taip pa-skatins nepaprastiems laimėji-mams?

stebuklingas pokaitis

Bet tegu nenusimena ir tie, kurie naktį niekaip neišsimiega. Jie vis dar gali pasinaudoti stebu-klingu vaistu, pokaičiu, kurį taip vertino V.Čerčilis. Britų premjeras buvo įsitikinęs, kad tarp pietų ir vakarienės būtina pamiegoti. Di-džiosios Britanijos didvyris, Hitle-rio nugalėtojas ir literatūros No-belio premijos laureatas po pietų kasdien eidavo prigulti ir aršiai gynė šį savo įprotį: “Nereikia ma-nyti, kad žmogus dirba mažiau vien todėl, kad dieną pamiega. Tai paikas požiūris, o kas jo laiko-si, neturi vaizduotės. Tada dviejų dienų darbą, na, bent jau pusan-tros, galima padaryti per dieną, esu tuo įsitikinęs”. Jis pats atlai-kęs Antrąjį pasaulinį karą vien to-dėl, kad kiekvieną dieną popiet priguldavo nusnausti.

Šiandien V.Čerčilis sulauktų didelio mokslininkų palaikymo: ne sykį buvo įrodyta, kad net trumpas snustelėjimas teigiamai veikia darbingumą. už jį agituoja pirmiausia Sara Mednik (Sara Me-dnick) iš Kalifornijos universiteto, buvusi R.Stigoldo doktorantė. Ji Amerikos firmoms įtikinamai įro-dė, kad pervargusiems darbuoto-jams tenka kaltė už nelaimingus atsitikimus ir gamybinius nuosto-lius, kurių suma per metus siekia 150 milijardų dolerių, ir kad, taip vertinant, nėra beveik nieko pel-ningesnio už sveiką miegą. Kny-goje “Take a nap. Change your life” (“Nusnūsk. Pakeisk savo gy-venimą”) pogulį ji liaupsina kaip gyvenimą keičiančią jėgą.

Anot S.Mednik, kūrybiškumą itin skatina miegas su sapnais. Tačiau kūrybinės idėjos, teigia ji, yra tik viena iš daugybės prie-žasčių perpiet nugriūti ant šono.

S.Mednik išvardija net 20 perpie-tės pranašumų. Jos manymu, po-gulis yra neįkainojamas, nes:

• didina dėmesingumą iki 100 proc.;

• stiprina motorinę koordina-ciją ir tikslumą;

• gerina gebėjimą jausti ir di-dina apsisprendimo džiaugsmą;

• padeda išsaugoti jaunatviš-ką išvaizdą;

• padeda mesti svorį, nes išsi-miegojus mažiau norisi saldumy-nų arba riebių užkandžių;

• bendrai kelia nuotaiką, nes miegant smegenyse išsiskiria mediatorius serotoninas;

• mažina stresą bei priklauso-mybę nuo narkotikų ir alkoholio, kurie dažnai vartojami kaip vais-tas nuo pervargimo;

• gerina atmintį ir didina kūry-biškumą;

• gerina nakties miego koky-bę;

• be to - JAV tai neatremiamas argumentas - gerina intymųjį gy-venimą.

Visi šie aspektai yra ne tik įro-dyti moksliškai, rašo S.Mednik, bet ir pasiekiami “veltui, be kenksmingų medžiagų ir pavo-jingų šalutinių poveikių”.

Nenuostabu, kad tiek didžių-jų protų taip vertino perpietę! Čerčilis, Napoleonas arba Leo-nardas Da Vinčis (Leonardo da Vinci) tik todėl išsiversdavo ma-žai miegodami naktį, kad išto-bulino gebėjimą dieną susikurti būtinas poilsio pertraukėles. O iš plaukikės Britos Stefens (Britta Steffens) pavyzdžio akivaizdžiai matyti, kad popietės miegas naudingas siekiant aukščiausių sportinių pergalių: dukart olim-pinė čempionė taip vertina kas-dienį pogulį, kad net užsitikrina jį sutartimis.

Tačiau bent jau verslo pasau-lyje vis dar laikoma nederama leisti sau nusnūsti dieną. Čia pa-deda tik drąsa rinktis netradici-nius sprendimus: iš bėdos ant rašomojo stalo sukrauti knygų krūvelę ir ant jos pasidėti galvą (atsargieji knygas atverčia, vaiz-duodami, kad yra įsigilinę į lek-tūrą), kiti įsitaiso tualeto kabino-je - skersomis ant klozeto, kojos atremtos į sieną, galva ilsisi ant tualetinio popieriaus ritinėlio... Tačiau būtų daug geriau, jei pa-sikeistų požiūris į dienos miegą. Vadovaujantiesiems galima tik patarti parodyti pavyzdį. Darbuo-tojai jums bus dėkingi!

Parengė Milda kUNSkaITĖ

nėra tuščiai praleistas laikas!Poilsis

10

cmyk

7

cmyk10

PiRMoJo PusFiNaLio DaLYviai

Šalis - Lenkija. atlikėja - Magdalena Tul (31 m.). Daina - “Jestem”magdalena dainuoja nuo 12 metų. Būda-ma 19-os ėmė studijuoti klasikinį dainavi-mą Gdanske. Vėliau persikėlė į Varšuvą, ten dirbo kaip aktorė ir dainininkė. pelnė ne vieną prizą tiek Lenkijoje, tiek svetur.

Šalis - Norvegija. atlikėja - stela Mvangi (stella Mwangi 24 m.). Daina - “Haba Haba”Nors stela dainuoja nuo mažens, tik lai-mėjusi atranką į “euroviziją” tapo žinoma. Jos dainos skamba amerikietiškuose seria-luose. 2008 m. išleido pirmąjį albumą.

Šalis - albanija. atlikėja - aurela Geis (aurela Gace 36 m.). Daina - “Feel The Passion aurela pradėjo dainuoti būdama 4-erių. užaugusi tęsė karjerą ir vieną po kito skynė vertingus prizus. Jos muzikos sti-lius varijuoja nuo pop- iki folkmuzikos. šiuo metu atlikėja gyvena amerikoje.

Šalis - armėnija. atlikėja - emi (emmy 27 m.). Daina - “Boom Boom”emi dar ankstyvoje jaunystėje tapo po-puliari ir ėmė profesionaliai muzikuoti. Ji išleido 3 albumus, sukūrė 20 vaizdo klipų, parašė daugiau nei 60 dainų, vedė kelis populiarius televizijos šou.

Šalis - turkija. Grupė - “Yuksek sadakat”. Daina - “Live it up”roko grupė susikūrė 1997 m. 2006 m. iš-leido pirmąjį albumą, po poros metų - an-trąjį. 2009 m. išvyko gastrolių po europą. dabar grupė įrašinėja trečiąjį albumą.

Šalis - serbija. atlikėja - Nina (21 m.). Daina - “Čaroban”6-erių Nina ėmė lankyti muzikos mo-kyklą, baigė pianino ir solo dainavimo klases. tris kartus vaikų konkurse laimėjo pagrindinį prizą. Nuo 2010 m. koncertuo-ja su grupe “Legal sex department”.

Šalis - rusija. atlikėjas - aleksejus vorobjovas (23 m.). Daina - “Get You”aleksejus nuo mažens dalyvavo šokių ir dainų konkursuose, juose laimėjo pirmąsias vietas. Jis yra vienintelis atlikėjas rusijoje, su-derinęs dainininko ir aktoriaus darbą.

Šalis - šveicarija. atlikėja - ana Rosineli (anna Rossinelli 23 m.). Daina - “in Love For a While”Iki atrankos į “euroviziją” atlikėja nebuvo niekam girdėta. mergina sako nenorinti būti žvaigžde, ji nori kurti muziką.

Šalis - gruzija. Grupė - “eldrine”. Daina - “one More Day”Grupė susikūrė 2007 m. Jos lyderė sofijo torošelidzė (21) moko vaikus muzikos. praėjusiais metais ji pasirodė “eurovizi-joje” kaip pritariančioji vokalistė.

Šalis - suomija. atlikėjas - Paradise oskar (tikrasis vardas - akselis enstriomas (axel ehnstrom 20 m.). Daina - “Da Da Dam”praėjusią vasarą akselis sukūrė dainą ir nusiuntė į nacionalinę “eurovizijos” atranką. Komisija vaikino dainą iškart nusiuntė į finalą, jis šį ir laimėjo.

Šalis - Malta. atlikėjas - Glenas vela (Glen vella 27 m.). Daina - “one Life”praėjusiais metais Glenas buvo išrinktas geriausiu maltos dainininku. Jis yra įrašęs keletą singlų, tarp jų ir kelios dainos maltos televizijos serialams ir radijo laidoms.

Šalis - san Marinas. atlikėja - senit (31 m.). Daina - “stand By”senit gimė Bolonijoje. Ji debiutavo švei-carijoje 1999-2000 m. 2006 m. Italijoje iš-ėjo jos pirmasis albumas “senit”. 2009 m. debiutavo kaip televizijos laidų vedėja.

Šalis - Kroatija. atlikėja - Darija (Daria 22 m.). Daina - “Celebrate”darija gimė Vokietijoje vokiečio ir kroatės šeimoje. Išbandžiusi įvairius muzikos stilius apsistojo ties popmuzika. Laimėjusi atran-ką į “euroviziją” nutarė persikelti į Kroatiją.

Šalis - Islandija. Grupė - “sjonni’s Friends”. Daina - “Coming Home”tai šešių draugų kompanija, kuri susi-būrė po to, kai netikėtai mirė jų kolega dainininkas sjonis (sjonni). Jo draugai nutarė - jis būtų norėjęs savo dainą iš-girsti konkurse.

Šalis - Vengrija. atlikėja - Keti volf (Kati Wolf 36 m.). Daina - “What about My Dreams”muzikuoti mergina pradėjo nuo 7-erių. šių metų pradžioje Keti pradėjo dirbti prie solinio albumo. Jos debiutinis singlas šalyje turėjo milžinišką pasisekimą.

Šalis - portugalija. Grupė - “Homens Da Luta”. Daina - “Luta e alegria”pirmą kartą televizijoje grupė pasirodė prieš 5 metus viename humoro šou. paskui kompanija ėmė gastroliuoti po įvairius portugalijos miestus skleisdama savo muziką ir humoro jausmą.

Šalis - Lietuva. atlikėja - evelina sašenko (23 m.). Daina - “C’est ma vie”evelina dainuoti pradėjo nuo 6-erių. “dainų dainelėje” šešis kartus tapo lau-reate. dalyvavo televizijos šou “triumfo arka”, ten žmonės ją ir pastebėjo.

Šalis - azerbaidžanas. atlikėjai - “ell/Nikki”. Daina - “Running scared”Niki (Nikki-Nigal Jamal 20) muzikavo nuo mažens ir svajojo dalyvauti “euro-vizijoje”. elas (ell-eldar Gasimov 21) taip pat norėjo atstovauti savo šaliai “eurovi-zijoje”. Galiausiai jų keliai susikirto.

Šalis - graikija. atlikėjas - Lukas Jorkas (Loucas Yiorkas 24 m.). Daina - “Watch My Dance”Lukas gimė Kipre. dar būdamas mo-kykloje ėmė mokytis muzikos. Nors po mokyklos studijavo biologiją, savo sva-jonės tapti dainininku nenustūmė į šalį. Jo sukurta grupė sėkmingai gyvuoja.

aNTRoJo PusFiNaLio DaLYviai

Šalis - bosnija ir hercegovina. atli-kėjas - Dinas Merlinas (Dino Merlin 48 m.). Daina - “Love in Rewind”1983 m. dinas įkūrė grupę “merlin”. Jai rašė dainas ir buvo jos pagrindinis vokalistas. Išleido 10 albumų.

Šalis - austrija. atlikėja - Nadina Beiler (Nadine Beiler 20 m.). Daina - “The secret is Love”didžiojoje scenoje Nadina debiutavo 2006 m. - konkurse “starmania” įveikė 2500 konkurentų ir laimėjo pirmą vietą. Baigusi mokyklą mergina pasirinko teisės mokslus, tačiau muzikinę karjerą tęsia.

Šalis - olandija. Grupė - 3Js. Daina - “Never alone”Grupė susikūrė atsitiktinai, kai trys mu-zikantai nusprendė pasirodyti viename bare. Žiūrovai buvo sužavėti. Jų debiuti-nis albumas tapo auksinis Olandijoje, o šiuo metu jie “kepa” vieną hitą po kito.

Šalis - belgija. Grupė - “Witloof Bay”. Daina - “With Love Baby”šeši muzikantai - ir tik vienas instru-mentas - tai jų balsas. Grupė sudaryta iš penkių profesionalių dainininkų ir vieno bitbokserio. šiuo metu kompanija dirba prie antrojo albumo.

Šalis - slovakija. Grupė - “TWiiNs”. Daina - “i’m still aLive”sesės daniela ir Veronika (24) yra identiš-kos dvynės. merginos pradėjo dainuoti dar neišmokusios kalbėti. 2008 m. po pertraukos jos grįžo į įrašų studiją ir po poros metų išleido naują singlą.

Šalis - ukraina. atlikėja - Mika Niuton (Mika Newton 25 m.). Daina - “angel”praėjusiais metais mika atšventė 5 metų sukaktį pramogų verslo pasaulyje. pirmuo-sius savo kaip dainininkės laurus ji nusky-nė būdama 9-erių. 2005-2008 m. išleido 3 albumus, sukūrė 9 vaizdo klipus.

Šalis - Moldova. Grupė - “Zdob si Zdub”. Daina - “so Lucky”Grupė savo dainose suderina sunkiąją muziką su moldovos folkloru. Jie kon-certavo daugiau nei 20 europos šalių. Jų muziką įvertino daugelis televizijos kanalų ir muzikos žurnalų.

Šalis - švedija. atlikėjas - erikas sadas (eric saade 20 m.). Daina - “Popular”erikas nuo 6-erių ėmė profesionaliai muzikuoti ir 15 metų sulaukė pirmo pasiūlymo įrašyti savo dainas.

Šalis - Kipras. atlikėjas - Kristas Milordas (Christos Mylordos 20 m.). Daina - “san aggelos s’agapisa”13-os Kristas ėmė mokytis groti pianinu, gita-ra, dainuoti. dvejus metus dirbo kaip profesi-onalus dainininkas, dalyvavo įvairiuose festi-valiuose ir konkursuose. Išleido 2 singlus.

Šalis - bulgarija. atlikėja - Poli Genova (24 m.). Daina - “Na inat”Būdama 8-erių poli pradėjo muzikinę karjerą vaikų grupėje “Bon-Bon”. 2005 ir 2006 m. su grupe “melody” bandė jėgas nacionalinėse “eurovizijos” atrankose, o 2009 m. net pasiekė antrą vietą.

EUROviziJaJ/b mUziKa

Jau šį antradienį, gegužės 10 d., tradiciškai prie televizorių ekranų lietuvius suburs 56-asis “Eurovizijos” konkursas, šiemet vyksiantis Diuseldorfe,

Vokietijoje. Pirmajame pusfinalyje 17-oji pasirodys ir Lietuvos atstovė dainininkė Evelina Sašenko su daina “C’est ma vie”. Antrasis pusfinalis vyks gegužės 12 d., finalas - gegužės 14 d. Pristatome visus 43 šių metų “Eurovizijos” dalyvius.

eurOpa Ir VėL daINuos

01

“eurovision.tv” nuotr.

02

03

04

05

06

07

08

09

10

11

12

13

14

15

18

19

01

03

17

16

02

06

08

10

05

04

09

07

myk

7

myk

Arūnas ABROMAITIS

KOPS Į UGNIKALNĮPastaraisiais metais “Giro

d’Italia” lenktynės neapsiriboja šios šalies teritorija. Pavyzdžiui, pernai jos prasidėjo Olandijoje. Tačiau šiemet Italija švenčia 150-ąsias suvienijimo metines. Sukaktis bus paminėta ir lenkty-nėmis, todėl trasa šįkart yra labai itališka. Ji tik trumpam įsuks į Aus-triją. Starto vieta irgi parinkta ne-atsitiktinai. Turinas 1861 m. buvo Italijos sostinė. Finišą dviratininkai gegužės 29 d. pasieks Milane.

Žadama, kad trasa drieksis per gražiausias Italijos vietoves. Dvi-ratininkai kils net į garsųjį Etnos ugnikalnį. Visgi pasigrožėti apy-linkėmis sportininkai vargu ar ga-lės. Manoma, kad trasa bus ypač sunki. Teks įveikti 40 didžiųjų pa-kilimų, kopti į septynis kalnus. “Tai bus sunkios lenktynės, bet “Giro” ir turi būti sunku. Žinoma, jei Etna varžybų metu sugalvos išsiverž-ti, turėsime problemų”, - juokavo varžybų direktorius Andželas Co-menjanas (Angelo Zomegnan). “Šiemet lenktynės bus labai su-

dėtingos. Pagal trasų parinkimą jos galbūt prilygsta “Tour de Fran-ce”, - pažymėjo Ispanijos koman-dos “Movistar”, kuriai atstovauja I.Konovalovas, vadovas Eusebijus Unsuė (Eusebio Unzue). Per trijų savaičių maratoną dviratininkai turės tik dvi poilsio dienas.

PASIKEITĘ PLANAII.Konovalovas į “Movistar” per-

nai perėjo iš komandos “Cervelo”. Lietuvis nėra “Giro” naujokas. Už-pernai bendroje įskaitoje jis finiša-vo 90-as, pernai - 106-as. Įrašyti sa-vo pavardę į lenktynių metraščius I.Konovalovas jau suspėjo. 2009 m. Ignas netikėtai laimėjo paskutinį etapą - atskiro starto lenktynes.

Nepaisant to, Lietuvos dvi-račių sporto gerbėjams neverta laukti, kad I.Konovalovas bus tarp lyderių. Šiemet jis apskritai netu-rėjo dalyvauti “Giro”. “Komandoje nebėra kam važiuoti. Ignui buvo planuota stovykla aukštikalnėse. Preliminariai buvo užregistruoti 14 žmonių, Ignas tame sąraše bu-vo 14-as, įtrauktas daugiau forma-liai. O paskui vienas susilaužė rak-tikaulį, du nepavažiuoja, dar vie-

nas irgi silpnai jaučiasi. Išėjo taip, kad Ignas tapo devintas ir jam reikės važiuoti. Tai sujaukė mūsų pasirengimo planus”, - pasakojo dviratininko tėvas, garsus treneris Valerijus Konovalovas.

Pasak jo, tikėtis stebuklų ne-verta: “Ignas dabar jau gerokai “pagręžtas”. Pagal planą jis turėjo atsigauti iki liepos mėnesio, “Tour de France” lenktynėms. Jis dalyva-vo trejose lenktynėse ir dar dau-giadienėse “Tour de Romandie”. Nuovargis jau didelis. Komanda sakė, kad iš Igno daug nereika-laus. Kiek jis galės, tiek padės ko-mandai”.

GERAS PADĖJĖJASBūtent pagalba lyderiams

yra daugelio dviratininkų užduo-tis tokiose svarbiose lenktynėse. “Ignas visada tai ir daro. Pas mus kartais rašoma: pagerino poziciją, pablogino. Ką tu ten pabloginsi ar pagerinsi, jei yra kokie 300 žmo-nių, kurie gauna nuo 500 tūkst. eurų per metus. Ko gali su mū-sų Igniuko sutartimi tikėtis? Kad tau leis važiuoti dėl savęs? Vežiosi gertuves, atidavinėsi ratus. Ir dir-bi tą darbą už kapeikas”, - dėstė V.Konovalovas. Pasižymėti lietuvis vėl galės tik individualiose lenk-tynėse laikui. “Ir tai tik tuo atveju, jei šis etapas yra ne daugiadienių viduryje. Jei viduryje, tau neleis išsikrauti. O paskutinį etapą - pra-šom, gali važiuoti. Vieninteliai šansai pasireikšti yra individualios lenktynės laikui, pasaulio, Europos

ir Lietuvos čempionatai. Viskas. Daugiau jis niekur negali savaran-kiškai reikštis”, - pažymėjo sporti-ninko tėvas.

Komandoje visada būna aiš-kūs lyderiai. “Jei savininkai 3 mi-

lijonus išmeta pagrindiniams žmonėms, paskui jau ieško, kas pigiau tarnaus. Negali pasireikšti, jei tave nuo starto iki 120 kilomet-ro “išgręžia”, o tikrosios lenktynės tarp lyderių tik tada ir praside-da”, - svarstė V.Konovalovas. Visgi lietuvis yra reikalingas. Pernai jis dalyvavo ir “Giro”, ir “Tour de Fran-ce”. Anot V.Konovalovo, šiemet tik-riausiai bus taip pat: “Pagalbininkų netrūksta, bet Ignas yra vienas iš geresnių padėjėjų”.

DU FAVORITAIPernai I.Konovalovas padė-

davo “Cervelo” lyderiui Karlosui Sastrei (Carlos Sastre). Šiemet jo pagalbos prireiks kitam ispanui Davidui Arojui (David Arroyo). Šis dviratininkas yra didžiausia “Mo-vistar” viltis. Pernai D.Arojas “Giro” liko antras, praleidęs į priekį tik italą Ivaną Basą (Ivan Basso). Čem-pionas titulo negins, nes nuspren-dė susikoncentruoti į startą “Tour de France”.

Teoriškai D.Arojas turėtų būti pagrindinis favoritas, bet titulas jam nepranašaujamas. Spėjama, kad daugiausiai šansų turi ispa-nas Albertas Kontadoras (Alberto Contador) ir italas Vinčencas Niba-lis (Vincenzo Nibali). A.Kontadoras laimėjo 2008 m. “Giro”, o 2007, 2009 ir 2010 m. triumfavo “Tour de France”. Garsusis ispanas yra įsipainiojęs į dopingo skanda-lą, bet startuoti galės. V.Nibalis pernai laimėjo trečiąsias presti-žines lenktynes “Vuelta A Espa-na”, o “Giro” rikiuotėje liko trečias. V.Konovalovas pritarė nuomonei, kad šie dviratininkai bus pagrin-diniai favoritai. “Yra ir kitų pre-tendentų, bet šie turi daugiausiai šansų. Labai jau kalnuota ir sudė-tinga bus trasa”, - teigė dviračių sporto specialistas.

ŠVENTĖ GERBĖJAMS, PRAGARAS DVIRATININKAMS

Šiandien Turine pasidės 94-osios “Giro d’Italia” dviračių lenktynės. 3524 km trasa vadinama

viena sudėtingiausių per visą varžybų istoriją. Ją įveikti bandys ir Ignas Konovalovas. Lietuvos dviratininkas jau yra palikęs savo pėdsaką prestižinėse lenktynėse, bet šiemet į jas pateko neplanuotai.

Lenktynių dalyvių sąraše Ignas

Konovalovas (dešinėje) atsirado

po to, kai iš rikiuotės iškrito keli jo

komandos draugai

Vienu iš dviejų pagrindinių favoritų vadinamas garsusis ispanas Albertas Kontadoras

Tel.: (8-5) 212-33-32el.p. sportas@respublika.net

Leidinys Nr. 35 (101)2011 m. gegužės 7 d., šeštadienis

8

cmyk

9

cmyk8

8

cm

Oficialiojoje šventės dalyje pagerbtos geriausios praėjusio sezono LMKL krepšininkės. Nau-dingiausia LMKL sezono žaidėja išrinkta Kauno “VIČI-Aisčių” ly-derė Aušra Bimbaitė. Ji tarp visų žaidėjų pirmavo ir pagal naudin-gumo balą - vidutiniškai rinkda-vo po 18,1 balo per rungtynes. Garbingų įvertinimų sulaukė ir daugiausiai rezultatyvių perdavi-mų atlikusi Kauno “Laisvės-KRS” atakų organizatorė Ligita Kin-kevičienė (5,5), daugiausiai ka-muolių atkovojusi Šiaulių “Rūtos” puolėja Sandra Baliutavičiūtė (vid. 10,7 ), daugiausiai kamuo-lių perėmusi Kauno “LKKA-Ais-čių” puolėja Kornelija Balčiūnaitė (3,4) ir rezultatyviausia čempio-nato žaidėja Kauno “LKKA-Aisčių” puolimo lyderė Santa Okockytė (20,1). Čempionato prizininkėms - čempionėms Kauno “VIČI-Ais-tėms”, antros vietos laimėtojoms

Klaipėdos “Lemminkainen” ir tre-čios vietos laimėtojoms Kauno “LKKA-Aistėms” - įteiktos taurės ir medaliai.

Geriausias LMKL krepšininkes pagerbė garbingi svečiai: LMKL prezidentas - globėjas Algirdas Butkevičius, Lietuvos sporto de-partamento generalinis direkto-rius Klemensas Rimšelis, Lietuvos teisėjų asociacijos prezidentas Kęstutis Pilipauskas, Kauno rajo-no meras Valerijus Markūnas, bu-vęs Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, verslininkai Augus-tinas Rakauskas, Rolandas Dovy-daitis ir Tautvydas Barštys, vyrų nacionalinės krepšinio rinktinės gydytojai Vytenis Trumpickas ir Rimtautas Gudas.

Po oficialiosios dalies krepši-ninkes ir svečius linksmino Česlo-vas Gabalis ir grupė “Pelenai”.

PARENGĖ Romualdas MATAITIS

Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) XVII sezono užbaigtuvėse krepšininkės turėjo progą priminti

visiems krepšinio mėgėjams, kad moterų krepšinis - tai ne tik sportas, bet ir grožis bei elegancija. Prabangiais lygos rėmėjų automobiliais į ištaigingą viešbutį-spa “Simboly” atvykusios geriausių LMKL komandų atstovės sezono uždarymo renginyje mėgavosi išskirtiniu dėmesiu ne tik krepšinio aikštėje, bet ir už jos ribų.

Ketvirtą sezoną iš eilės daugiausiai kamuolių perėmė Kauno “LKKA-Aisčių” krašto puolėja Kornelija Balčiūnaitė

Aušra Bimbaitė buvo pripažinta naudingiausia

LMKL krepšininke

Daugiausiai dėmesio sulaukė auksinės “VIČI-

Aisčių” merginos

LMKL nugalėtojų taurė atiteko Kauno “VIČI-Aisčių”

krepšininkėms

LIETUVOS MOTERŲ KREPŠINIOMOTERIŠKO GROŽIO IR

2 Sporto žmonės

myk

Geriausia kovotoja dėl atšokusių kamuolių tapo Šiaulių “Rūtos”

krašto puolėja Sandra Baliutavičiūtė

Pagal pelnytus taškus niekas neprilygo Kauno

“LKKA-Aisčių” puolimo lyderei Santai Okockytei

Čempionių taurė - patikimose kapitonės

Rimos Valentienės rankose

Daugiausiai rezultatyvių perdavimų atliko Kauno rajono “Laisvės-KRS”

gynėja Ligita Kinkevičienė

Auksinis LMKL kamuolys buvo perduotas lygos direktorei Audrai Ginelevičienei

Naudingiausia LMKL krepšininkė Aušra Bimbaitė prabangiame “Ferrari F430”

automobilyje jautėsi gana patogiai

Geriausios krepšininkės LMKL sezono uždarymo renginyje galėjo

pademonstruoti moterišką žavesį

Pasibaigus oficialiai renginio daliai į sceną pakilusi grupė “Pelenai” išjudino ir

krepšininkes, ir svečius

Viktoro Purio nuotr.

LYGOS SEZONO UŽDARYMAS: ELEGANCIJOS ŠVENTĖ

3Sporto žmonės

2 0 1 1 G E G U � � S 7 sporto�mon�s