222 JONAS AISTIS ------ NUSKRIAUSTO MOGAUS DAINIUS

nom subtilum atskleidia apkerpjus lauk ir piev sin ? Uuot originalumo i mantri metafora pataiko rebus. Taiau blogesni vaisiai pasirodo, kai mantr vaizd netiktai sibrauna nuneiota banalyb, kaip tau ant aukuro padjau ird. Laim, kad itoki neskani reikini J. Aisio mantriose metaforose pasitaiko retai.

MUZIKALUMO KLAUSIMAS

Pasvarsius detaliau tokias mgstamas J. Aisio poetines priemones, kaip pakartojimus, palyginimus ir metaforas, jau laikas paklausti : kiek muzikali Aisio lyrika ? ito klausimo nereikt kelti, jei turtume reikalo su ms dien ezoterine poezija, kurios autoriai lyrikos muzikalum niekina. Bet gi J. Aistis ms europin paveldjim brangino, kaip liudija jo gauss sonetai, o jo rondeau forma parayti eilraiai nurodo specialius mginimus pasiekti auktos garsins darnos lyrikoje.

Gal dl to B. Brazdionis gyr jos muzikalum net dviem atvejais. Savo vade J. Aisio poezij Brazdionis ra, kad Jono Aisio kryba yra viena lietuvi tautos genijaus iraika, liudijanti nuostabiai melodingus sakinio ir odio, garso ir balss niuansus 179. To paties vado Pilnat kitoje vietoje B. Brazdionis nujo dar toliau tardamas, kad savo ritmu ir rimais, asonansais ir aliteracijomis Jonas Aistis sukuria toki odi ir gars muzik, kokios neturjo vokieiai savo poezijoje iki Rilks, pranczai iki Mallarm 180.

Kad ie kolegos odiai yra superliatyvinis pagyrimas, teisingas tik i dalies, gal niekas geriau nepaliudys, kaip priminimas dviej fakt. Pirma, J. Aistis pats save laik neturiniu geros klausos, nors labai mgstaniu muzik. Savo atsiminimuose Apie laik ir mones jis yra uras : Man labai vlai paaikjo senelio pastabos : Jonai, tu rki, ne giedi . I prigimties neturjau klausos ir buvau nemuzikalus, nors esu melomanas. Mane avjo poezija, bet prozodija man buvo Kretos labirintas 181.

Antra, tai paliudija priekaitas, kok pradjusiam vieai rodytis su savo poezija Aisiui yra tars T. Tilvytis : Gerai ! tik vairink ritm, maiyk pdas [....] Pas tave arba chorjas, arba jambas ; tai kai klausai, atrodo, kad vienu ritmu raai ; reikt pint triskie-

179 J. Aistis, Pilnatis, Schweinfurt 1948, 150 psl.180 Ten pat, 152 psl.181 J. Aistis, Apie laik ir mones, 234 psl.

MUZIKALUMO KLAUSIMAS 223

menes pdas 182. is priekaitas dl ritmo monotonijos tebegalioja Aisiui ir iandien.

I Poezijos pilnutinio rinkinio (1961 m.), kur yra ispausdinti beveik 350 eilrai, j bent trys ketvirtadaliai yra sukomponuoti dvipdiu ritmu. Lito dalis ten atitenka jambui, kur J. Aistis buvo prats dar gimnazijos laikais, versdamas Shakespeareo dramas. Greta eilrai, parayt jambu ir chorjumi, apie ketvirtadalis krinli yra sukomponuoti triskiemenmis pdomis amfibrachijum ir anapestu. i didiuma buvo parayta usieniuose Pranczijoje arba Jungtinse Amerikos Valstybse. Taiau tarp it tripdio ritmo eilrai nepavyko utikti n vieno daktilio. Tuo tarpu amfibrachijaus ir anapesto kombinacijos pasireikia graiais vaisiais (Tu esi, 1968 m.). Be abejo, visika stoka eilrai pagal daktilin ritm ir didel j gausa pagal jamb greta beveik vis (iskyrus labai negausias iimtis) krinli suskirstymo ketureiles strofas liudija J. Aisio polink arba muzikin monotonij, arba ritmin nejautrum. O tai nra tobulumo atestatas lyrikui.

Kad J. Aistis buvo itiek nejautrus savo eilrai ritmui, arba j irjo odio futbolinink Keturi Vj takoje, galima sprsti i dviej fakt. Viena, poetas nevisada su eilraio nuotaika sugebdavo suderinti jo ritm. Tai aikja, vilgterjus vien taisyklingiausio, bet ne subtiliausio ritmo eilrai Tsyk vjas (1936 m.). Jo pradia skamba itaip :

Tsyk vjas auks arst arst rudenio lapus.Keturiese ne karst,Juod karst kapus ...183

I ios vienos strofos matyti J. Aisio pomgis pakartoti pavienius odius ir iek tiek paaisti gars sskambiais, bet drauge atsiskleidia kai kurios silpnybs. Viena j susieta su klausimu: ar tinka eilratyje, kuris byloja apie karst ir kapus, mginti aisti garsais ? Ir antra, tai dar svarbiau, ar su io eilraio kuriama vaizd nuotaika suderinamas chorjas ? Atrodo, kad poetas buvo umirs, jog pagal ritm muzikai komponuoja polkas ir ygio marus, bet ne gedulingos eisenos palyd. Juk Tsyk vjo ritmu K. Binkis

182 Ten pat, 237 psl.183 J. Aistis, Poezija, 204 psl.

224 JONAS AISTIS ------ NUSKRIAUSTO MOGAUS DAINIUS

raydavo savo eiliuotus feljetonus apie Tamoi Bekepur. Pagaliau t Aisio eilrat galima padainuoti pagal linksm liaudies dainos melodij Du broliukai kunigai, nors ms poetas apie j tikriausiai nepagalvojo. Arba, jeigu jis tai bt prisimins, jis bt galjs padidinti to paties chorjo skiemen skaii eilutje dviem ar trim. itokiu bdu ritmo sugestionuojama okinjimo nuotaika bt inykusi. Taigi ia nagrinjamas eilratis liudija, kad, mgindamas paaisti gars sskambiais, vis dlto J. Aistis buvo nepakankamai jautrus ritmo bangavimams, arba neirjo ritmo atitikimo eilraio turiniui.

t pat nejautrum nurodo ir antras faktas : vairi ritmini pd painiojimas tame paiame eilratyje, sakysime, kai jambas painiojamas su anapestu, arba amfibrachiu. ito ryk pavyzd mums parodo Aistis rondeau formos eilratyje Ratelis 184. Kadangi itokios ries krinliui labai svarbu garsinis graktumas, galima buvo tiktis, kad ms poetas bus ypa atidus ritmui triskiemeniam anapestui, kuris vyrauja aismingame eilratyje. Deja, ia reikia rayti vyrauja, nes anapestas viso eilraio nevaldo : jo pirmosios strofos pirmoji eilut atokaitoj ibuts kals parayta ms poeto numyltu jambu, tuo tarpu antrosios strofos antroji eilut mergyi spalvingi rbeliai ir treiosios strofos antroji eilut sutings pavasaris kelias yra sukomponuotos amfibrachiu. Taigi viename grakiame Batelio eilratyje J. Aistis supainiojo trejopo ritmo schemas.

Dar didesn ritmo nedarnum, arba painiojim sutinkame Baltijos eilratyje (1936 m.). Jame dominuoja jambo ritmas ; taiau eilraio visum nesiderina jo pirmosios strofos visos keturios eiluts, kur painiojamos amfibrachio, jambo ir anapesto pdos. Kodl itaip ritmikai sudarkoma pirmoji strofa ? Kodl ji ritmikai iskiriama i viso krinlio, kuriame vyrauja jambas ? Kodl Baltijos jros stichijai reikti buvo pasirinktas energingasis jambas negu lt bangavim primens amfibrachis, arba anapestas ? (Maironio Baltijos jros spdiai eilratyje Nuo Biruts kalno sukomponuoti anapestu). iuos klausimus negalima kitaip atsakyti, kaip nurodymu J. Aisio per menk jautrum muzikaliniam ritmui, nors kai kuriais atvejais jo ritminiai lubavimai arba netaisyklingumai parjo nuo vidurio auktaii tarms (jos kirtis, kaip inia, nevisada sutampa su bendrins kalbos kiriu). Taiau u tarmin kirt didesns reikms turjo keturvjininkai, kurie i taisyklingo ritmo tyiojosi gal ir dl to, kad patys nemokjo gerai lietuvi bendrins kalbos kiriavimo. 181

184 r. 210 psl.

MUZIKALUMO KLAUSIMAS 225

Neturdamas pakankamai velnios ausies ritminiams niuansams, kaip jau minta, J. Aistis buvo jautresnis garsiniams sskambiams. Dl to i dalies jis mgo pakartoti tuos paius odius toje paioje arba gretimose eilutse, nes jie sudarydavo jam aliteracij spd. Kad ms poetas ito smoningai siek, atskleidia nelabai pavykusi pirmoji strofa eilraio Atleisk (1935) :

Ak, taip kas vakaias vis saul leisis Plonyiais spinduliais ...Atleisk, nes jei ir tu man neatleisi,Tai kas gi man atleis ? 185

ia, nordamas paaisti sskambiu leis, autorius kartoja labai nevaizdius veiksmaodius atleis-neatleis. Tuo tarpu Pastoralje aisdamas sskambiais al ir li, jis pasiek pilnesn spd:

Toli balti laivai liliavo marmis Balti, kaip baltos chrizantemos 186.

ia kartojamas bdvardis pieia vaizd tiek optikai, tiek akusti- kai muzikaliniais sskambiais.

Nors J. Aistis aliteracijas kuria, taiau dl j dideli pastang nededa, nes joms vartojami pakartojimai jam neatseina brangiai. Daug sunkiau jam seksi su eilui galni sskambiais, vadinamais rimais. Bet pasiekti jais garsin darn Aistis tiesiog jaut pareig. Galima spti, kad dl jos ne kart jis kovodavo arba ilgai vargdavo. Taiau t pastang pasiekti vaisiai daniausiai tebdavo asonansai, vieni artimesni rimams, kiti gana tolimi. Pavyzdiui, neseniai pacituotoje Pastoralje per visas 16 eilui tik vien kart J. Aisiui tepasisek surasti piln rim odami, kai kitose septyni por eilutse jis turjo pasitenkinti asonansais, kuri tarpe buvo toki netobul, kad net sunku j sskambius beatpainti, kaip antai apms chrizantemos , pailsusi konvulsijos . O jeigu eilraio kiekvienoje strofoje utinki vien por rim, tai jau galima laikyti J. Aisio dideliu muzikaliniu laimjimu.

Ir pasiekti eilraio garsin darn nors asonansais ms poetas laik svarbesne pareiga, negu laimti taisyklingas pdas ritmui, nors lietuvik dain tradicija ritmui skiria didesn dmes negu rimui.

185 J. Aistis, Poezija, 169 psl.188 Ten pat, 108 psl.

226 JONAS AISTIS ------ NUSKRIAUSTO MOGAUS DAINIUS

Taip pat kai kurie ms didieji poetai mieliau atsisakydavo rimo negu taisyklingo ritmo. Antai, Maironis savo eilratyje Ramios malonios vasaros naktys ir Putinas savo Rpintojlyje pasirodo be rimo, kad tik ilikt joki vart nepaliestas j krinio subtilus turinys. Kodl itaip nepasielg Aistis tais atvejais, kai siekimas asonans j var ? tai tra vienas apytikslis atsakymas : geriau u ritmo bangavimus jausdamas sskambius, ms poetas bent jais stengsi nenutolti nuo kanon klasikins poezijos, kurios vert jis pripaino labiau negu Keturi Vj idykavimus poetinmis laisvmis.

Baigiant mintis apie Jono Aleksandrikio-Aisio lyrik, negalima nepasidiaugti jo poetiniu talentu, kuris atsiskleid ir subrendo laisvoje Lietuvoje. Aistis buvo jos aukltinis ir jos kultros pilnaviduris iedas, kuris puo savo tvyn jos laisvs dienomis ir kuris nenuvyto jos nelaisvs metais toli nuo tvyns. Kad ir sunkiomis slygomis jis pasiliko itikimas tiek jai, tiek savo jaunysts idealams. Todl jo lyrikos gerieji kriniai diugins lietuvius po daugelio met, nors dabar Lietuvoje jie neleidiami. Kad ir nebdami karingi n rksmingi, tie gerieji jo kriniai pamau prasigriau sovietins cenzros utvankas, nes juose vyti toki visamogik idj, jausm bei aspiracij, kurie nesensta per imtmeius. Kadangi tos jo lyrikos turinys yra ireiktas grakiais, velniais, subtiliais, danai gamtovaizdiniais vaizdiais, ji visada susilauks jautri lietuvik skaitytoj, ypa t, kuriems bus brangus krikionikas humanizmas nepriklausomos Lietuvos laikais.

Mnchenas, 1973. VI. 7. d.