JONAVOS MIESTO BENDRASIS PLANASsav.jonava.lt/tarybos_projektai/2010-07-22/12 TS - 297 priedas.pdf · bendrasis planas koncepcija bendrojo planavimo organizatorius jonavos rajono savivaldybös

JONAVOS MIESTO

BENDRASIS PLANAS KONCEPCIJA

BENDROJO PLANAVIMO ORGANIZATORIUS JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBöS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS REMIGIJUS OSAUSKAS BENDROJO PLANO RENGöJAS SĮ "KAUNO PLANAS" DIREKTORIUS GEDIMINAS ŠINKŪNAS

KAUNAS, 2010

2

JONAVOS MIESTO BENDROJO PLANO RENGöJAI: PROJEKTO VADOVAS: PV (A 1576) LAURYNAS BYLA RENGöJAI: ARCH (A 175) ALVYDAS STEPONAVIČIUS ARCH (22132) AIVARAS BRAGA ARCH. DONATAS DUOBA ARCH. (A 1234) DOVILö DIMINDAVIČIŪTö ARCH. EDMUNDAS BAGUCKIS ARCH. (A 1564) EDMUNDAS JACKUS INŽ. (8813) ELENA KANCLERYTö ARCH (A 772) GEDIMINAS ŠINKŪNAS ARCH. JURGA BRAZAUSKIENö NKPS NR. (0733) NIJOLö STEPONAITYTö INŽ. (17744) ZITA NORMANTIENö

JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS. KONCEPCIJA 2010—2020

3 SĮ "Kauno planas", Kęstučio g. 66A, 44304 Kaunas, įmon÷s kodas 133810450, e- paštas [email protected]

TURINYS

1. ĮVADAS .............................................................................................................................................. 4

2. JONAVOS MIESTO BENDROJO PLANO KONCEPCIJOS PRINCIPAI ................................ 5

2.1. JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDROJO PLANO TIKSLAI............................................................... 5 2.2. JONAVOS MIESTO TERITORIJOS VYSTYMĄSI VEIKIANTYS VEIKSNIAI ................................................ 5 2.3. JONAVOS MIESTO TERITORIJOS BENDROJO PLANO KONCEPCIJOS KRYPTYS IR ALTERNATYVOS......... 6

3. JONAVOS M. TERITORIJOS BENDROJO PLANO KONCEPCINIAI PASIŪLYMAI......... 9

3.1. URBANISTINö APLINKA .................................................................................................................... 9 3.2. SUSISIEKIMAS ................................................................................................................................ 12 3.3. INŽINERINö INFRASTRUKTŪRA ....................................................................................................... 14

3.3.1. Vandens teikimas ................................................................................................................. 14 3.3.2. Buitin÷s ir lietaus nuot÷kos.................................................................................................. 15 3.3.3. Šilumos tiekimas .................................................................................................................. 15 3.3.4. Dujų tiekimas....................................................................................................................... 16 3.3.5. Elektros tiekimas.................................................................................................................. 16

3.4. APLINKOS KOKYBö, SAUGOMOS TERITORIJOS IR ŽELDYNAI ........................................................... 16 3.5. KULTŪROS PAVELDAS.................................................................................................................... 18 3.6. REKREACIJA IR TURIZMAS.............................................................................................................. 20 3.7. SOCIALINö APLINKA....................................................................................................................... 21 3.8. EKONOMINö APLINKA .................................................................................................................... 22

Grafin÷ dalis:

1. Esamoji būkl÷. 2. Teritorijos vystymo režimas. 3. Urbanistin÷ struktūra ir architektūrin÷ erdvin÷ kompozicija. 4. Teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai.



1. ĮVADAS

Jonavos rajono savivaldyb÷s administracija 2008 m. sausio 31 d. pri÷m÷ sprendimą Nr. 1TS-24 „D÷l Jonavos miesto teritorijos bendrojo plano rengimo“. Pagal šį sprendimą Jonavos miesto teritorijos bendrojo planavimo organizatorius yra Jonavos rajono savivaldyb÷s administracijos direktorius.

Bendrojo plano reng÷ju viešo konkurso būdu 2009-05-27 tapo Kauno SĮ „Kauno planas“. Jonavos miesto teritorijos bendrasis planas rengiamas pagal paslaugų pirkimo sutartį Nr. 09/03-437, pasirašytą 2009-08-14, pagal LR Teritorijų planavimo įstatymą („Valstyb÷s žinios“, 1995 Nr.107-2391) ir Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisykles („Valstyb÷s žinios“, 2004, Nr. 83-3029), taip pat laikantis išduotų planavimo sąlygų bei kitų LR teritorijų planavimą reglamentuojančių teisinių dokumentų reikalavimų ir anksčiau patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų. Taip pat įvertinami šiuo metu Aplinkos ministerijos rengiamų „Miestų, miestelių ir kaimų (gyvenamųjų vietovių) planavimo normų“ reikalavimai. Rengiant miesto bendrojo plano koncepciją, vadovaujamasi ir tai pačiai teritorijai ar veiklos sričiai parengtais strateginiais planais

Svarbiausi kiti teritorijų planavimo dokumentai, kurie daro tiesioginę įtaką Jonavos miesto teritorijos bendrajam planui ir yra pamin÷ti planavimo sąlygose, yra šie:

1. Jonavos rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrasis planas, 2009-10-23. 2. Jonavos rajono savivaldyb÷s pl÷tros iki 2015 m. strateginis planas, 2004-09-04,

Nr. TS-187. 3. Kauno apskrities bendrasis planas. 4. Lietuvos Respublikos bendrasis planas, 2002-10-29. 5. 2002–2015 metų Lietuvos Respublikos valstybin÷s reikšm÷s kelių priežiūros ir

pl÷tros programa. 6. Jonavos miesto šilumos tiekimo specialusis planas.

Planuojamos teritorijos plotas užima apie 2343 ha teritoriją (Jonavos miesto

administracin÷s ribos šiuo metu apima 1233 ha plotą). Miesto bendrasis planas yra teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame,

atsižvelgiant į teritorijos specifiką ir iškeltus planavimo uždavinius, nustatoma planuojamos teritorijos vystymo erdvin÷ koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai.

Jonavos miesto teritorijos bendrojo plano koncepcijos stadijoje atliekamai tokie darbai: • parengiami miesto teritorijos vystymosi koncepciniai pasiūlymai; • nustatomi teritorijos planin÷s ir erdvin÷s struktūros vystymosi principai:

o parenkamos teritorijos pl÷tros kryptys, zonų vystymo tipai, morfostruktūros elementų formavimo modeliai;

o nustatomos teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai (funkcinis zonavimas);

o nustatomos miesto įtakos zonos bei už miesto teritorijos ribų esančių teritorijų tolesnio vystymo ar naudojimo perspektyvos;

• parengiami aplinkosauginiai, paminklosauginiai, vizualiniai ir kiti teritorijos naudojimo apribojimų pasiūlymai.



2. JONAVOS MIESTO BENDROJO PLANO KONCEPCIJOS PRINCIPAI

2.1. Jonavos miesto teritorijos bendrojo plano tikslai

Jonavos miesto teritorijos bendrojo plano tikslai, nustatyti ir patvirtinti Jonavos rajono savivaldyb÷s Tarybos 2008-01-31 sprendimu Nr. 1 TS-24 yra tokie:

1. Subalansuoti miesto teritorijos socialinio, ekonominio ir ekologinio vystymo pusiausvyrą.

2. Formuoti sveiką ir harmoningą gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką. 3. Formuoti gyvenamųjų erdvių ir infrastruktūros bei kitų veiklos sričių pl÷tojimo

politiką. 4. Saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos išteklius, gamtos ir kultūros paveldo

vertybes. 5. Išnagrin÷ti ir numatyti bendro naudojimo želdynų ir rekreacinių teritorijų sistemos

pl÷tojimą. 6. Pl÷toti inžinerin÷s, susisiekimo ir kitą visuomen÷s poreikiams tenkinti reikalingą

infrastruktūrą. 7. Rezervuoti teritorijas komunikacinių koridorių ir kitų visuomen÷s poreikiams

reikalingų objektų statybai. 8. Suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomen÷s, savivaldyb÷s ir

valstyb÷s interesus d÷l teritorijų ir žem÷s sklypų naudojimo bei veiklos pl÷tojimo sąlygų.

9. Skatinti investicijas socialiniam ir ekonominiam miesto vystymui. 10. Suderinti planuojamos ir aplinkinių teritorijų raidą. 11. Numatyti Jonavos miesto administracinių ribų keitimą.

Jonavos miesto bendrasis planas skirtas savivaldybei — priskirtosioms funkcijoms

vykdyti, savivaldyb÷s socialinei, susisiekimo, inžinerinei infrastruktūrai, gyvenamajai pl÷trai ir įvairios ūkin÷s veiklos teritorijoms planuoti, saugomų teritorijų naudojimui bei priežiūrai apibr÷žti.

Investuotojams — planas nurodys miesto teritorijų tinkamumą ir patrauklumą įvairioms veiklos rūšims (verslui, prekybai ir paslaugoms).

Bendruomenei — planas pad÷s suvokti miesto pl÷tros perspektyvą, daryti įtaką pl÷trai, dalyvauti planavimo procese. Tai leis gyventojams pagerinti jų gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygas.

Planuotojams — leis kryptingai rengti žemesnio lygmens ir specialiuosius planavimo dokumentus, išvengti jų tarpusavio prieštaravimų.

2.2. Jonavos miesto teritorijos vystymąsi veikiantys veiksniai

Miesto vystymąsi įtakoja įvairūs išor÷s ir vidaus veiksniai. Nemaža jų dalis sunkiai prognozuojami ir apibr÷žiami, tačiau, atsižvelgiant į šiuos veiksnius, turi būti nustatyti miesto vystymo principai.

Jonavos miestui didžiausią įtaką turintys išor÷s veiksniai yra šie: 1. Pasaulinio masto veiksniai, susiję su energetiniais ištekliais, klimato kaita,

migracija. 2. Europos Sąjungos regionin÷ politika, Lisabonos strategija, Urbanistikos chartija,

Aalborgo chartija, kiti strateginiai dokumentai, skatinantys darnią pl÷trą. 3. Įvairaus lygmens (tarptautiniai, respublikiniai, regioniniai) strateginiai

dokumentai, kurie nustato pl÷tros gaires.



4. Valstyb÷s teisin÷ aplinka, pokyčiai teritorijų planavimo ir nuosavyb÷s reglamentavime.

5. Galimyb÷s pasinaudoti EU struktūrinių fondų l÷šomis gyvenimo kokybei mieste gerinti ir investicijų pritraukimui.

6. Aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. 7. Ekonomikos ir gyvenimo standartų kitimas Lietuvoje. 8. Verslo nusiteikimas investuoti mieste. 9. Gyvenimo būdo, priimtinų normų, vertybių pokyčiai. 10. Demografin÷s tendencijos. 11. Miesto patekimas į probleminį regioną.

Vidiniai veiksniai Jonavos mieste yra tokie:

1. Galimyb÷s patiems Jonavos gyventojams daryti įtaką savo miesto vystymuisi. 2. Bendruomeninis aktyvumas. 3. Gyventojų nusiteikimas kelti savo kvalifikaciją, imtis verslo, patiems siekti gerinti

savo gyvenimo sąlygas. 4. Miesto, kaip savivaldyb÷s centro, funkcijos. 5. Miesto erdvin÷ pad÷tis Lietuvos Respublikoje. 6. Jonavos miesto gamtin÷ situacija, turimi rekreaciniai ir kultūriniai ištekliai. 7. Paveld÷ta miesto urbanistin÷ struktūra, kurią norint keisti, reikalingi ryžtingi

politiniai sprendimai. 8. Galimų iš įvairių šaltinių gauti l÷šų kiekis viešai infrastruktūrai renovuoti ir pl÷toti

inžinerinius tinklus.

2.3. Jonavos miesto teritorijos bendrojo plano koncepcijos kryptys ir alternatyvos

Jonavos miesto vystymo principai nustatomi, atsižvelgiant į planavimo tikslus bei uždavinius, iškeltus teritorijų planavimą reglamentuojančiuose dokumentuose bei nustatytus Jonavos miesto savivaldyb÷s Tarybos bei administracijos. Vadovaujantis nustatytais vystymo principais, rengiami koncepciniai pasiūlymai bei konkretizuojami bendrojo plano sprendiniai. Vystymo principai nustatomi pl÷tros kryptims, funkcin÷ms zonoms bei jų tipams.

Šiame bendrojo plano rengimo etape nustatyti tokie pagrindiniai pl÷tros krypčių tipai: � urbanistin÷ kryptis, � ekonomin÷ kryptis, � socialin÷ kryptis.

Urbanistin÷ pl÷tros kryptis apima tokius bendrojo plano rengimo aspektus kaip

geografin÷s pl÷tros kryptys, miesto erdvin÷ struktūra, gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio kokyb÷, transportiniai ryšiai ir inžinerin÷ infrastruktūra. Šiai pl÷tros krypčiai nustatomi tokie pagrindiniai vystymo principai:

� tolygi miesto urbanistin÷ pl÷tra, � racionalus teritorijų išnaudojimas, kompaktiško miesto kūrimas, � pagrįstas taupumas, vystant miestą kokybiškai ir kiekybiškai, � minimizuojamas ir kompensuojamas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, � ieškoma kuo paprastesnių techninių sprendimų, pl÷tojant viešąją infrastruktūrą ir

transportą, � pagarba miesto urbanistiniam paveldui bei kraštovaizdžiui.



Ekonomin÷ pl÷tros kryptis apima tokias sritis kaip sąlygos verslui pl÷toti, investicijų pritraukimas, gyventojų užimtumas ir darbo j÷gos kokyb÷. Šiai pl÷tros krypčiai nustatomi tokie pagrindiniai vystymo principai:

• pasiruošimas galimoms investicijoms, pramon÷s arba verslo įmonių naujam įkūrimui ar pl÷trai,

• esamo miesto verslumo lygio palaikymas ir k÷limas, • sąlygų sudarymas darbo j÷gai kelti savo kvalifikaciją, • aplinkosauginio slenksčio nusistatymas, kai galimas naujų taršių ir pavojingų

sveikatai įmonių at÷jimas į miestą. Socialin÷ kryptis — tai visuomeninis aptarnavimas, sveikatos apsauga, švietimas,

socialinių paslaugų poreikis ir prieinamumas, būstas ir jo kokyb÷. Šiai pl÷tros krypčiai nustatomi tokie pagrindiniai vystymo principai:

1) socialinių paslaugų kiekis, atitinkantis poreikius ir pagal juos kintantis, 2) saugios ir sveikos gyvenamosios aplinkos kūrimas, 3) visuomeninio aptarnavimo, sveikatos ir švietimo įstaigų modernizavimas, 4) socialinio būsto pl÷tra. Jonavos miesto būsimų urbanistin÷s pl÷tros zonų vystymo principai nustatomi tokie: • kokybiškos gyvenamosios ir darbo aplinkos kūrimas, • vertingiausių gamtinio karkaso teritorijų išsaugojimas ir įjungimas į naują

urbanistinę miesto struktūrą, • urbanistinių ir transportinių konfliktų vengimas, • naujų transporto srautų minimizavimas. Funkcinio zonavimo principai apibr÷žia gaires tiek esamų miesto teritorijų tvarkymui ir

galimai konversijai, tiek naujai planuojamų zonų erdvin÷s struktūros formavimui. Rengiant Jonavos bendrojo plano koncepciją, laikomasi tokių zonavimo principų:

1. kuriamos daugiafunkcin÷s zonos, siekiant užtikrinti gerą darbo vietų pasiekiamumą bei gyventojų aptarnavimą, kiek tam neprieštarauja higienos ir kitos planavimo normos,

2. iš urbanizuojamų teritorijų, pasižyminčios geriausia aplinkos kokybe, skiriamos gyvenamosioms teritorijoms,

3. esamų teritorijų konversija siūloma, esant rimtam būtinumui, 4. rekreacinių poreikių tenkinimui, numatomos želdynų teritorijos, kur įmanoma —

esamų gamtinių teritorijų pagrindu, 5. zonos pramonei ir verslui pl÷toti numatomos vietov÷se su geru pasiekiamumu ir

patogesn÷mis inžinerin÷s infrastruktūros atvedimo galimyb÷mis. Jonavos mieste nagrin÷jama viena pagrindin÷ BP koncepcijos alternatyva — racionalios

pl÷tros alternatyva. Vienos pagrindin÷s alternatyvos rengimas galimas ir pagal Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisykles. Be to, bendruoju n÷ra numatoma reikšmingos miesto pl÷tros, siekiama urbanistiškai sutvarkyti esamas miesto teritorijas. Visos Jonavos miesto bendrajame plane rodomos naujos pl÷tros teritorijos yra tiesiogiai perkeltos iš patvirtinto ir galiojančio Jonavos savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano.

Racionalios pl÷tros alternatyva numatys miesto ribų korektūrą. Remiantis Jonavos rajono savivaldyb÷s teritorijos bendruoju planu, detalizuojamos jame numatytos gyvenamosios teritorijos. Miesto centre ir šiauriniame pramon÷s rajone bus siūlomos įvairios konversijos galimyb÷s. Bus numatomas ne tik pietrytinis, bet ir šiaur÷s rytų miesto aplinkkelis. Šia alternatyva bus siekiama spręsti susikaupusias miesto urbanistines problemas:



transporto srautų reguliavimo, miesto centro gyvinimo, galimos istorin÷s miesto dalies atkūrimo, gyvenamosios aplinkos kokyb÷s gerinimo, kultūros paveldo vertybių puosel÷jimo, gamtinio karkaso teritorijų išsaugojimo ir panaudojimo miesto želdynų sistemai formuoti, inžinerinio aprūpinimo.

Racionalios pl÷tros alternatyva yra lyginama su „nieko nedaryti“ scenarijumi — savotiška esamos būkl÷s išlaikymo alternatyva. Tai atitinka esamą miesto būklę ir natūralias raidos tendencijas, nustatytas esamos būkl÷s analiz÷s stadijos metu. Šiuo atveju nekoreguojamos esamos miesto ribos. Gyvenamųjų teritorijų pl÷tra vysta tik esamose jau prad÷tose įsisavinti teritorijose. Būtų numatomas tik pietrytinis aplinkkelis, kuris jau šiuo metu yra projektuojamas UAB „Kelprojekto“.



3. JONAVOS M. TERITORIJOS BENDROJO PLANO KONCEPCINIAI

PASIŪLYMAI

3.1. Urbanistin÷ aplinka

Jonavos miesto teritorijos bendrojo plano koncepcija ruošiama dvidešimčiai metų. Per tokį ilgą laikotarpį gali labai reikšmingai pasikeisti demografin÷ situacija, ekonomin÷ ir teisin÷ aplinka. Šiuo metu mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, vykstantys procesai yra dažniausiai neigiami. Tačiau recesijos periodai paprastai v÷liau ar anksčiau yra keičiami aktyvios pl÷tros periodais. Tod÷l siūlomi Jonavos miesto teritorijos bendrojo plano koncepciniai pasiūlymai yra orientuoti į optimistinį miesto vystymosi scenarijų. Taip pat laikoma, kad šie pasiūlymai turi būti lankstūs ir sugeb÷ti atitikti besikeičiančią situaciją ir galimus urbanistinius iššūkius miestui.

Trumpai miesto racionalios pl÷tros alternatyvą galima apibūdinti taip: • Jonavos miestas — modernus pramoninis centras, išnaudojantis puikias

transportin÷s komunikacijos sąlygas. • Mieste gyvena versli, nuolat besimokanti, saugi bendruomen÷, dirbanti aukštą

prid÷tinę vertę kuriančioje pramon÷je bei versluose. • Mieste sukurta viešųjų erdvių sistema, tenkinanti miesto gyventojų ir svečių

rekreacinius poreikius. Miestas atsigręžęs į gamtos vertybes — N÷ries, Varnut÷s upes, jų sl÷nius, šlaitus, salas, tvenkinius ir želdynus.

• Miesto centre yra aiškiai įskaitomi miesto praeities puslapiai — istorinis centras, pagrindin÷ aikšt÷.

23,5%

16,5%

15,0%

13,6%

7,5%

6,7%

5,2%

4,4%

3,0%

1,4%

0,2%2,8%Atskirieji želdynai

Inžinerin÷s infrastruktūros teritorijos

Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos

Pramon÷s ir sand÷liavimo objektų teritorijos

Daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namųstatybos

Vandens ūkio paskirties žem÷

Miškų ūkio paskirties žem÷

Visuomenin÷s paskirties teritorijos

M÷g÷jiškų sodų žem÷s sklypai ir sodininkųbendrijų bendro naudojimo

Komercin÷s paskirties objektų teritorijos

Žem÷s ūkio paskirties žem÷

Kapin÷s

1 pav. Jonavos miesto teritorijos esamas balansas pagal tikslines žem÷s naudojimo paskirtis.



Racionalios pl÷tros koncepcijos alternatyva remiasi nuosekliais miesto struktūros vystymo principais, teikdama šiuos prioritetus:

1. GYVENIMO KOKYBö. Tai modernūs, renovuoti butai, individualių namų

kvartalai, su visa būtina inžinierine infrastruktūra, geras visuomeninis aptarnavimas, patrauklus miesto centras, geri transportiniai ryšiai su darboviet÷mis ir metropoliniais centrais. Tranzitinio transporto miesto centre sumažinimas, įrengiant pietinį ir šiaurrytinį aplinkkelius.

2. ŽMOGAUS IR APLINKOS DARNA. Tai gamtinio karkaso saugojimas, gausinimas ir panaudojimas. Paupių parkų įrengimas, Neries ir Šventosios vandens turizmo, pramogų, upių transporto vystymas. Apsauginių želdynų gausinimas.

3. TERITORINIS MIESTO VYSTYMAS. Planuojamas teritorinis Jonavos miesto vystymas yra visų pirma orientuotas į vidinę pl÷trą, esamų urbanizuotų teritorijų pertvarkymą. Nauja pl÷tra numatoma tik ten, kur ji jau yra fiksuota patvirtintame Jonavos rajono savivaldyb÷s bendrajame plane. Šios teritorijos bus naudojamos daugiausiai mažaaukštei gyvenamajai statybai. Detalieji šių teritorijų planai tur÷tų remtis kompaktiško, saikingo teritorijos išnaudojimo principais, modernios inžinerin÷s infrastruktūros sukūrimu. Prie pat planuojamų aplinkkelių statybin÷s teritorijos nebus numatomos, kad nepablog÷tų eismo sąlygos.

4. PRAMONö IR LOGISTIKA. Pramon÷s ir logistikos įmon÷ms visų pirma tur÷tų būti panaudojamos esamos teritorijos tiek Šiauriniame, tiek Skarulių pramon÷s rajonuose. Atsiradus naujos pramonin÷s teritorijos poreikiui, tokie arealai gali būti numatyti miesto šiaur÷s rytų dalyje prie J. Basanavičiaus gatv÷s, o mažiau kenksmingoms įmon÷ms prie Plento gatv÷s.

Ypatingas d÷mesys Jonavos miesto bendrojo plano galiojimo laikotarpiu turi būti skirtas

miesto viešųjų erdvių ir miesto centro formavimui. Būtent tai lems Jonavos miesto patrauklumą, vystymosi potenciją. Sąlygos tam yra palankios:

• išlikę buvusio istorinio centro kvartalų fragmentai; • galimyb÷ atkurti pagrindinę miesto aikštę (perkeliant į kitą vietą sovietmečiu

pastatytą vaikų darželį); • atkurtos pagrindin÷s miesto aikšt÷s sujungimas su L. Stuokos-Gucevičiaus

projektuotu ansambliu ir N÷ries up÷s erdve; • Paupių Parko įrengimas bendruomen÷s poreikiams kairiajame ir dešiniajame up÷s

krantuose su p÷sčiųjų tiltu į salą Prezidento gatv÷s ašyje; • Atsižvelgiant į europin÷s v÷ž÷s nutiesimo galimybę, geležinkelio stoties

perk÷limas arčiau miesto centro, kartu perkeliant ir autobusų stotį; • Šiaurinio pramon÷s rajono transportinių ryšių su miestu pagerinimas; • ,,Achemos“ darbuotojų švytuoklin÷s migracijos kelio sutrumpinimas naujuoju tiltu

šalia geležinkelio tilto. Bendrojo plano rengimo koncepcijos stadijoje numatomas planuojamos teritorijos

vystymo režimas (pagal Aplinkos ministerijos rengiamas „Miestų, miestelių ir kaimų (gyvenamųjų vietovių) planavimo normas“, gali būti:

1) Saugojimas: a. konservavimas — teritorijos vertingąsias savybes naikinančių ar žalojančių

veiksnių poveikio sustabdymas ir autentiškumo požymių sutvirtinimas atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus;



b. restauravimas, numatantis visų išlikusių teritorijos autentiškų dalių ar elementų konservavimas, atskirų neišlikusių elementų ar dalių atkūrimas, vertyb÷s požymių išsaugojimas, atskleidimas ir išryškinimas atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus.

c. atkūrimas (regeneracija) – savaime sunykusių, iš dalies išlikusių, vertingų teritorijų fizinių tūrių, erdvių sistemos, funkcijų atkūrimas.

2) Modernizavimas. Jau užstatytų teritorijų fizin÷s ar/ir funkcin÷s struktūros atnaujinimas, pl÷tra išnaudojant vidinius teritorijos resursus, iš esm÷s nekeičiant susiklosčiusių teritorijos funkcinių ir fizinių parametrų:

a. atgaivinimas (revitalizacija) — gyvybingumo grąžinimas degraduojančioms miesto struktūrin÷ms dalims, fizin÷s aplinkos kokyb÷s, ekonominio aktyvumo, socialin÷s integracijos skatinimas. Revitalizacija — naujų funkcijų atsiradimas, senųjų skatinimas su atitinkamais statybos ar remonto darbais, kurie pagyvina socialinę–ekonominę veiklą, suteikia naujas funkcines, estetines savybes, padidina teritorijos patrauklumą, pritraukia į ją naujus, įvairesnių socialinių sluoksnių gyventojus;

b. humanizavimas (rehabilitacija) — neigiamo miesto funkcionavimo poveikio veikiamų teritorijų grąžinimas gyventojams, transporto srautų išk÷limas, p÷sčiųjų zonų įrengimas ir pan.;

c. atnaujinimas (renovacija) — užstatymo energetinio efektyvumo padidinimas, inžinerin÷s įrangos, architektūrin÷s išraiškos atnaujinimas. Kompleksin÷ renovacija – kompleksinis gyvenamųjų rajonų pastatų, aplinkos ir inžinerin÷s įrangos atnaujinimas. Kompleksin÷ renovacija taip pat gali numatyti ir rajonų perplanavimą, dalinį griovimą ir naują statybą;

3) Konversija (pertvarkymas). Neefektyviai naudojamų užstatytų teritorijų (pirmiausia miestų centuose ir jų prieigose esančios taršios ar neefektyvios pramon÷s) naujas (antrinis) panaudojimas pl÷trai.

4) Nauja pl÷tra. Naujų, šiuo metu neužstatytų, teritorijų urbanizavimas. 5) Rezervavimas. Teritorijos rezervuojamos ateities projektams - išlaikoma esama

pad÷tis iki jos pareikalavimo svarbių projektų įgyvendinimui. 6) Be esminių pokyčių (status quo) teritorijos – teritorijoje išsaugoma faktin÷ pad÷tis.

Esminiai pokyčiai teritorijų funkcin÷je ir fizin÷je struktūroje nenumatomi. Jonavos miesto teritorijos bendrojo plano koncepcijoje siūloma saugojimo režimą taikyti

tam tikrą ekologinio kompensavimo laipsnį išlaikiusioms gamtinio karkaso teritorijoms, tokioms kaip želdynai, miškai, upelių sl÷niai, Neries up÷s šlaitai.

Modernizuoti ir humanizuoti siūloma Jonavos miesto centrinę dalį tarp Neries šlaito, Varnakos upelio ir geležinkelio. Taip pat modernizuoti ir atgaivinti siūloma teritoriją Neries sl÷nyje į vakarus nuo Varnakos upelio. Atnaujinimo (renovacijos) režimas siūlomas taikyti esamuose daugiabučių namų kvartaluose.

Modernizacijos režimas numatomas ir Šiauriniame bei Skarulių pramon÷s rajonuose. Konversijos tvarkymo režimą siūloma taikyti kairiajame Neries krante esančioms

sodininkų bendrijų sodų teritorijoms. Sodų konversijos klausimas yra itin aktualus, tačiau šios problemos bendruoju planu išspręsti neįmanoma. Tą galima padaryti tik rengiant sodininkų bendrijų sodų konversijos specialiuosius ir detaliuosius planus, juose numatant reikiamą infrastruktūrą, kuri leistų sodus paversti gyvenamaisiais kvartalais. Bendrajame plane galima tik numatyti, kad konversija yra iš principo reikalinga ir kad būtina iki sodininkų bendrijų sodų privesti esmines inžinerines komunikacijas, tokias kaip vanduo, nuotekos, dujos.



Nauja pl÷tra siūloma tik ten, kur ją jau numat÷ Jonavos rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrasis planas. Kitose vietov÷se (susiklostę ir baigti formuoti mažaaukščių gyvenamųjų namų kvartalai, AB „Achemos“ teritorija, priemiestin÷s žem÷s ūkio paskirties teritorijos) siūloma palikti esamą situaciją.

Numatoma Jonavos miesto pl÷tra į išorę ir administracinių ribų korektūra yra nedidel÷.

Siūloma prie miesto prijungti dalį Rimkų kaimo teritorijos — apie 72 ha, koreguoti ribą ties keliu į Gaižiūnus, prijungiant 2,2 ha prie miesto teritorijos, taip pat Miškų ūkio kvartale prie Basanavičiaus g. prijungiant 1,5 ha, prie Miško g. prijungiant 46 ha teritorijos ir prie sodininių bendrijų sodų prijungiant 6 ha teritorijos. Iš viso tai sudarytų apie 127,7 ha teritorijos.

Šiuo metu vakarin÷je Jonavos dalyje pagal patvirtintą detalųjį planą formuojamas Virbalų gyvenamasis kvartalas, kuriame dominuoja mažaaukštis užstatymas. Iš karto už jo ir už dabartin÷s miesto ribos į vakarus yra žem÷s ūkio paskirties teritorijos, kuriose pagal patvirtintą Jonavos rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrąjį planą leidžiama keisti tikslinę žem÷s naudojimo paskirtį. Čia siūloma pratęsti Virbalų kvartalo gatves ir formuoti teritoriją mažaaukštei statybai.

Ties Gaižiūnų gatve pietrytin÷je miesto dalyje yra visuomenin÷s paskirties teritorija (stadionas), kurią kerta dabartin÷ miesto administracin÷ riba. Čia siūloma koreguoti miesto ribą, kad visa min÷ta visuomenin÷ teritorija patektų į Jonavos miesto ribas.

Miškų ūkio kvartale ribos korektūra numatoma, kadangi šiuo metu miesto riba kerta susiformavusį kvartalą ir norima ištaisyti šią klaidą.

Prie Miško g. numatoma ribos korektūra susijusi su tuo, kad čia dabartiniu metu esama riba dalina susiformavusią pramoninę teritoriją ir netgi kai kuriuos statinius. Kadangi bendruoju planu siekiama teritorijos vystymo darnos, čia yra numatyta nauja pl÷tra pagal Jonavos savivaldyb÷s teritorijos bendrąjį planą bei numatoma miesto ribos korektūra.

Ribos korektūra prie sodininkų bendrijų sodų numatyta, kadangi dabartiniu metu administracin÷ riba atkerta nedidelę dalį sodų, kurie iš tikrųjų yra organiškai susiję su visa likusia teritorija. To siekiama ir d÷l to, kad čia planuojama sodininkų bendrijų sodų konversija į gyvenamąjį kvartalą.

3.2. Susisiekimas

Jonavos miesto pl÷tra ir potencialas iš esm÷s bus susijęs su efektyviu vidinių resursų išnaudojimu bei investicijomis. Šiuo metu esamas gatvių ir kelių, jungiančių su užmiesčiu, tinklas pralaidumo požiūriu yra pakankamas, tačiau nemodernus, nepakankamai sutvarkytas, daugeliu atžvilgiu nepatogus naudoti. Šių uždavinių sprendimui formuluojami tokie pirmaeiliai Jonavos miesto susisiekimo infrastruktūros formavimo tikslai:

• mažinti eismo intensyvumą miesto centre; • sudaryti sąlygas sunkiajam, tranzitiniam eismui apvažiuoti miestą; • gerinti susisiekimą tarp gyvenamųjų ir pramoninių rajonų; • skatinti naudojimąsi visuomeniniu transportu; • formuoti susisiekimo infrastruktūrą numatomose urbanizuoti teritorijose.

Svarbiausias ir intensyviausiais automobilių kelias, kertantis Jonavos miestą yra

magistralinis kelias A6 Kaunas—Zarasai—Daugpilis. Siekiant pagerinti jame eismo sąlygas, padidinti vidutinį susisiekimo greitį tuo pačiu užtikrinant saugaus eismo sąlygas, numatomas šio kelio trasos pakeitimas, įrengiant Jonavos miesto pietrytinį apvažiavimą. Tokiu būdu nuo tranzitinio eismo bus atlaisvintos Plento ir Taurastos gatv÷s, jose sumaž÷s avaringumas ir tarša.

Tolimoje perspektyvoje, intensyv÷jant eismui automobilių keliuose ir tranzitiniam eismui Jonavos m. šiaurin÷s dalies gatv÷se, atsiras miesto šiaurinio apvažiavimo poreikis. Šiaurinis



apvažiavimas sujungs kelią iš Jonavos į Ukmergę ir Uteną (valstybin÷s reikšm÷s kelias A6) su keliu į K÷dainius (valstybin÷s reikšm÷s kelias 144). Kartu su Jonavos rajono bendrajame plane numatoma suformuoti nauja vietin÷s reikšm÷s integracijos ašimi Rukla—Keižonys—Upninkai, šiaurinis miesto aplinkkelis prisid÷s prie Lietuvos Respublikos bendrajame plane parodytos 1C kategorijos urbanistin÷s ašies, jungiančios K÷dainius, Jonavą ir Kaišiadoris, formavimo. Miestui labai svarbu, kad aplinkkelis leis riboti sunkaus transporto eismą siauroje ir tankiai mažaaukščiais gyvenamaisiais namais užstatytoje Ąžuolų gatv÷je.

Miesto aplinkkeliai planuojami tam, kad sudarytų sąlygas sunkiam automobilių transportui ir tranzitiniam automobilių eismui apvažiuoti miesto centrą bei gyvenamąsias teritorijas. Tokiu būdu būtų mažinama aplinkos tarša mieste ir ypatingai taršai jautriose miesto dalyse, taip pat sumaž÷tų transporto grūsčių ir avaringumo pavojus kitos funkcin÷s paskirties miesto gatv÷se. Aplinkkeliai planuojami taip, kad aplenktų gyvenamųjų namų kvartalus ir kitas užstatytas teritorijas, taip siekiant juose sumažinti susikirtimo su vietiniais automobilių ir p÷sčiųjų srautais konfliktinių taškų, t.y. vieno lygio sankryžų ir p÷sčiųjų per÷jų, ir atitinkamai užtikrinti geras ir saugiais eismo sąlygas bei didesnį vidutinį automobilių srauto jud÷jimo greitį. Tod÷l urbanistin÷s pl÷tros prie aplinkkelių rekomenduotina vengti, nes, kaip rodo patirtis, neatsakingai planuojant urbanizuotas teritorijas, su laiku tokie aplinkkeliai būna užstatomi, “aplimpa” nuovažomis, sankryžomis bei per÷jomis ir tampa problemin÷mis, “siauromis” vietomis valstybin÷s reikšm÷s automobilių kelių tinkle arba miesto gatvių tinkle. Esant reikalui urbanistinę pl÷trą rekomenduotina vykdyti tik iš vienos aplinkkelio pus÷s. Tokiu principu gal÷tų būti pl÷tojamos esamos komercin÷s, pramonin÷s ir logistikos paskirties teritorijos miesto rytuose ir šiaurin÷s rytų dalyje, kurios atitinkamai atsidurs prie planuojamų miesto pietrytinio bei šiaurinio aplinkkelių. Patekimas į šias teritorijas tūr÷tų būti numatytas ne iš aplinkkelių, o iš į aplinkkelius įsijungiančių kitų gatvių, o gatvių tinklas tokiose teritorijose tur÷tų būti planuojamas lygiagretus aplinkkeliams.

Šiuo metu Jonavos miesto gatvių tinklas neturi ypatingų “siaurų” ar probleminių vietų, reikalaujančių esminio pertvarkymo. Siūlomos gatvių tinklo pl÷tros priemon÷s būtų įgyvendintos vidutinio laikmečio ar tolimoje perspektyvoje.

Siekiant pagerinti susisiekimą tarp kair÷je Neries up÷s sl÷nio pus÷je esančios gyvenamosios zonos ir kair÷je Neries up÷s sl÷nio pus÷je esančios pramonin÷s zonos, kurioje yra didžioji dalis Jonavos gyventojų darbo vietų, siūloma pastatyti naują automobilių tiltą per Nerį, kuris sujungtų Panerių gatvę viename krante su Skarulių gatve kitame krante.

Miestui plečiantis, intensyv÷s ir eismas tarp pietvakarin÷je miesto dalyje esančių gyvenamųjų rajonų ir šiaur÷s rytuose, kitapus geležinkelio esančios pramonin÷s teritorijos. Geležinkelio linija sąlygoja, kad šia kryptimi miesto gatvių tinklui trūksta rišlumo. Jam padidinti siūloma viaduku per geležinkelį sujungti Lietavos gatvę su Mažąja gatve. Jungtis būtų skirta patogesniam kasdieniam gyventojų jud÷jimui iš namų į darbo vietas ir atgal. Lietavos gatv÷s sujungimas su Mažąja gatve viaduku per geležinkelio liniją ženkliai pagerintų susisiekimą su miesto šiaur÷s rytų dalyje esančiu nedideliu gyvenamųjų namų mikrorajonu ir aplink jį esančiom komercin÷s-pramonin÷s paskirties teritorijomis. Tačiau, d÷l išaugusio eismo Mažojoje gatv÷je galimas neigiamas poveikis jos gyventojams (gatv÷ užstatyta mažaaukščiais gyvenamaisiais namais, yra vienas daugiabutis). Greičiausiai, šiam poveikiui minimizuoti, gatv÷je tur÷s būti ribojamas sunkvežimių eismas. Bet kokiu atveju, prieš detalesnes planavimo stadijas jungties pagrįstumas tur÷tų būti įvertintas ir nustatytas ekonominiais ir finansiniais skaičiavimais bei atliekant poveikio aplinkai vertinimą.

Pageidautina, kad didelio pralaidumo miesto transporto ašys tur÷tų tiesioginį įsijungimą į užmiesčio kelių tinklą, tod÷l numatomas Vasario 16-osios ir Žemait÷s gatvių pratęsimas iki valstybin÷s reikšm÷s kelio 1505 Jonava—Čičinai—Smičkiai.

Tarp Jonavos ir Kauno miestų vyksta labai intensyvus automobilių eismas, kuris siekia apie 9 tūkst. automobilių per parą ar net daugiau. Nesuklysime teigdami, kad didesnę dalį šio



eismo sąlygoja kasdien÷s gyventojų kelion÷s. Nors autobusai tarp Jonavos ir Kauno važin÷ja gan dažnai, traukinių reisų šiame ruože n÷ra visai.

Jonavos geležinkelio stotis yra nepatrauklioje miesto vietoje, toli nuo miesto centro. Ją nepatogu pasiekti nei automobiliu, nei p÷sčiomis, į ją važiuoja tik vienas maršrutinis autobusas. Ji nematoma nuo pagrindinių gatvių, pasiekiama tik siauromis D kategorijos gatvel÷mis. D÷l tankaus užstatymo čia problematiška parkuoti automobilius, o tolimesn÷ stoties pl÷tra yra smarkiai apribota. Tod÷l būtų racionalu iškelti ją į kitą, lengviau pasiekiamą vietą, arčiau miesto centro, prie Lietavos gatv÷s vingio. Čia teritorija tarp gatv÷s ir geležinkelio užstatyta garažais ir sand÷liais, kuriuos tektų nugriauti, šiai vietai suteikiant kitą funkcinę paskirtį. Nauja geležinkelio stotis būtų erdvioje, patrauklioje ir patogiai pasiekiamoje vietoje, daug geriau aptarnaujama visuomeninio transporto. Senoji stotis liktų krovinių perkrovimo ir administracin÷s reikm÷ms. Tik÷tina, kad geležinkelio stoties vietos pakeitimas bei europin÷s v÷ž÷s atsiradimas smarkiai prisid÷tų prie kelionių geležinkeliais skatinimo. Ypač tur÷tų padaug÷ti kelionių trakiniais į Vilnių (automobiliais susisiekimas su sostine n÷ra patogus ir dar ilgą laiką tokiu ir išliks) bei į pajūrį vasaros sezono metu, taip pat tarptautinių kelionių.

Europin÷s v÷ž÷s geležinkelis Rail Baltica planuojamas taip pat, kaip ir Kauno apskrities ir Jonavos rajono bendruosiuose planuose — per Jonavos miestą šalia esamos geležinkelio linijos ant tos pačios sankasos.

Beveik identiškais trūkumais pasižymi ir miesto autobusų stotis, išskyrus tai, kad ji yra miesto centre ir šiek tiek geriau jį reprezentuoja.

Naujoji vieta, kur siūloma iškelti geležinkelio ir autobusų stotis, yra netoli miesto centro, prie intensyvios C kategorijos Lietavos gatv÷s. Tai patraukli, patogiai pasiekiama vieta (kurios patrauklumas miestui plečiantis dar did÷s, nes sąlyginai maž÷s atstumas nuo miesto centro), kuri šiuo metu yra užstatyta nepatraukliai atrodančiais vieno aukšto garažais bei sand÷liukais.

Naujojoje vietoje yra pakankamai erdv÷s. Čia laisvai įsikurtų autobusų ir geležinkelių stotys bei gal÷tų būti įrengtos automobilių parkavimo vietos, o aplink dar būtų galimyb÷ atsirasti prekybos, pramogų ir aptarnavimo paslaugų verslo objektams. Tokiu būdu būtų suformuotas naujas miesto traukos centras, kuris gal÷tų tapti ryškia miesto tapatyb÷s dalimi.

Valstybin÷je transporto strategijoje numatoma pritaikyti transportui vidaus vandenų kelią Nerimi nuo Kauno iki Jonavos miesto. Keleivinis ir pramoninis upių uostai Jonavos mieste planuojami taip pat, kaip tą numato Jonavos rajono bendrasis planas.

3.3. Inžinerin÷ infrastruktūra

Inžinerin÷s infrastruktūros srityje, laikomasi dviejų pagrindinių nuostatų: 1) modernizuoti ir gerinti esamus tinklus, 2) pl÷toti inžinerinių tinklų sistemas tolygiai ir lygiagrečiai urbanistinei pl÷trai.

3.3.1. Vandens teikimas Planuojamoje Jonavos miesto ir aplinkin÷je teritorijoje prie Rimkų kaimo vandens

tiekimas numatomas iš 200 mm diametro Virbalų kvartalo vandentiekio tinklų. Į planuojamą teritoriją prie Liepų ir Bazilionių kaimų vandens tiekimas numatomas iš Gudžionių gatv÷s vandentiekio 300 mm diametro trasos. Į teritoriją prie pietrytinio aplinkkelio vandens tiekimas numatomas iš dešiniajame Neries up÷s krante esančio 400 mm diametro vandentiekio linijos, kur bus tiekiamas vanduo pramogų centrui, Plento gatv÷je, įvertinus SB „Draugyst÷“ aprūpinimą geriamuoju vandeniu.

Jonavos mieste pagal UAB „Jonavos vandenys“ duomenis yra išžvalgytos ir patvirtintos Pabartonių vandenviet÷s vandens atsargos. Numatoma rekonstruoti Jonavos miesto vandens



gerinimo stotį. Pl÷tra bus vykdoma pagal vandens tiekimo ir nuot÷kų tvarkymo infrastruktūros teritorijos pl÷tros specialųjį planą.

3.3.2. Buitin÷s ir lietaus nuot÷kos Numatoma buitinių nuot÷kų pl÷tra pagal „Vandens tiekimo ir nuot÷kų tvarkymo

infrastruktūros savivaldyb÷s teritorijoje pl÷tros specialųjį planą“. Numatomas nuot÷kų tinklų pl÷timas priemiestin÷se Jonavos miesto gyvenviet÷se.

Vykstant miesto pl÷trai, bus galimyb÷ prisijungti prie esamų nuot÷kų valymo įrenginių. Pastačius trečią OCO rezervuarų liniją, Jonavos miesto valymo įrenginiuose. Statybos metu esami nuot÷kų valymo įrenginiai dirbtų paprastu režimu.

Buitinių nuot÷kų pl÷tra bus vykdoma pagal specialųjį planą. 2009—2010 m numatoma įrengti buitinių nuot÷kų tinklus geležinkelio stoties mikrorajone, centrin÷je miesto dalyje ir Virbalių II-ame kvartale. Pagal Jonavos rajono specialųjį planą numatoma įrengti nuot÷kų tinklus Kunigiškių, Plento, Gaižiūnų gatv÷se ir „Draugyst÷s“ kolektyviniuose soduose, Ragožių kaime (perpumpuojant nuot÷kas į Jonavos miesto valymo įrenginius numatytas nuot÷kų nuvedimas į Jonavos valymo įrenginius). Numatytas nuot÷kų nuvedimas į Fabriko gatv÷s nuot÷kų kolektorių 400 mm diametro vamzdžiu kartu sprendžiant šiaur÷s pramon÷s rajono nuot÷kų surinkimą. Numatytas nuot÷kų nuvedimas nuo pramogų ir prekybos centro Plento gatv÷je ir SB „Draugyst÷“ į siurblinę Kauno gatv÷je 57.

Pagal paviršinių vandenų nuot÷kų tvarkymo galimybių studiją bus išspręsti lietaus nuot÷kų pl÷tros klausimai. Įvertinus Jonavos miesto pl÷tros planus, buvo suprojektuota 12 naujų paviršinių nuotekų baseinų į naujai įsisavinamas teritorijas bei du baseinai, apimantys jau užstatytas teritorijas. Naujos paviršinių nuotekų valymo vietos parinktos, įvertinus vamzdžių įgilinimą ir galimybę savitaka pašalinti nuotekas į atvirus vandens telkinius. Bendras naujai projektuojamų paviršinių nuotekų ilgis būtų apie 14 km.

Būtina išpl÷sti centralizuotus nuot÷kų tinklus maksimaliai prijungiant prie bendro aglomeracijos nuotakyno tuos vartotojus, kurie šiuo metu jau vartoja centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį, tačiau nuot÷kų tvarkymu rūpinasi individualiai, išpl÷sti centralizuotus vandentiekio ir nuot÷kų į jau užstatytus ir apgyvendintus individualių namų kvartalus; įrengti vandens gerinimo stotis; šalinti azotą ir fosforą iš nuot÷kų.

3.3.3. Šilumos tiekimas Planuojama esamos orin÷s šilumos tiekimo trasos DN600 nuo Lietuvos g. 5K-4 iki

Girel÷s katilin÷s rekonstrukcija. Bus keičiami termofikacinio vandens vamzdžiai iš DN600 į DN350.

Šilumos tiekimas numatomoje miesto pl÷tros teritorijose galimas, tačiau būtina atlikti tokius darbus:

• renovuoti šilumos tinklus. Mažinti šilumos perdavimo nuostolius; • individualių namų šildymui naudoti gamtines dujas ir atsinaujinančius energijos

šaltinius; • įgyvendinti šilumos taupymo priemones pastatuose (šilumin÷s varžos gerinimas,

programinio valdymo įrenginiai su šildymo grafikais ir galimybe juos koreguoti); • skatinti vartoti vietinį, ekologiškai švaresnį organinį kurą (miško medžių atliekas,

skiedras, šiaudus, šieną, medžių gen÷jimo atliekas, pakelių šienavimo atliekas ir kt.);

• skatinti vartoti vietinį, ekologiškai švaresnį organinį kurą (miško medžių atliekas, skiedras, šiaudus, šieną, medžių gen÷jimo atliekas, pakelių šienavimo atliekas ir kt).



3.3.4. Dujų tiekimas Prie esamų skirstymo sistemos gamtinių dujų tiekimo tinklų Jonavos mieste numatoma

prijungti naujas vartotojus. Gamtinių dujų paskirstymo tinklų pl÷trą būtina vykdyti pagal parengus investicinius projektus ir įvertinus jų ekonominį pagrįstumą. Reikalinga parengti Jonavos miesto savivaldyb÷s gamtinių dujų tiekimo svarbesnių krypčių dujofikavimo schemas bei riboti užstatymo intensyvumą po 200 metrų atstumu į abi puses nuo esamų magistralinių dujotiekių vamzdžių ašies, kurie suprojektuoti ir pastatyti pagal pirmos vietov÷s klas÷s reikalavimus.

3.3.5. Elektros tiekimas Elektros tiekimo paslaugų pl÷trai ir kokybei užtikrinti būtina:

• patikimai ir saugiai aprūpinti energija visas ūkio šakas; • didinti elektros energijos paskirstymo efektyvumą, mažinti energijos nuostolius

skirstomuosiuose tinkluose; • skatinti energijos gamybą iš vietinių atsinaujinančiųjų (v÷jo, saul÷s, geotermin÷

energija, mažoji hidroenergetika, biomas÷) ir atliekinių išteklių, diegti šiuolaikiškus alternatyvius energijos gamybos metodus;

• atnaujinti elektros energijos tiekimo infrastruktūrą (modernizuoti elektros pastotes, iš dalies renovuoti elektros perdavimo ir skirstomuosius tinklus);

• pasiekti, kad vietiniai atsinaujinantieji ir atliekiniai energijos ištekliai 2025 metais sudarytų ne mažiau kaip 20 procentų bendro pirmin÷s energijos balanso;

• išpl÷sti elektros tinklus Jonavos miesto siūlomoje pl÷troje; • išpl÷sti elektros tinklus į planuojamus individualių gyvenamųjų namų kvartalus.

3.4. Aplinkos kokyb÷, saugomos teritorijos ir želdynai

Jonavos miestas yra vienas stambiausių Lietuvos chemijos pramon÷s centrų. AB „Achema“ yra didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja Lietuvoje. Ši bendrov÷ yra modernizuojama pagal ilgalaikę gamyklos išpl÷timo ir modernizavimo investicinę programą 2007—2017 m. Kartu 2008 m. buvo atliktas visos gamyklos išpl÷timo ir modernizavimo pilnas poveikio aplinkai vertinimas, kuris buvo suderintas ir patvirtintas atitinkamų valdžios institucijų.

Jonavos miesto bendrojo plano koncepcijos pagrindinis tikslas aplinkos kokyb÷s gerinimo srityje yra išlaikyti ir stiprinti esamą aplinkos kokyb÷s, gamtinio karkaso, kraštovaizdžio ir biologin÷s įvairov÷s palaikymo sistemą, t. y., išsaugoti miesto gamtinį kraštovaizdį ir vertingus gamtinio karkaso elementus; užtikrinti miesto žaliųjų plotų kiekybinę ir kokybinę pl÷trą; sumažinti vandenų, oro, dirvožemio ir akustinę taršą.

Šiems tikslams įgyvendinti siūloma imtis tokių priemonių: 1) Mažinti oro taršą:

- sureguliuoti eismo srautus taip, kad sunkiojo transportas tranzitas per miesto centrą būtų minimizuotas,

- sudaryti sąlygas bei skatinti bemotorio transporto naudojimą, modernizuoti viešojo susisiekimo sistemą.

- šviesti visuomenę, skatinti ekologiškų degalų bei atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą, pavasario ir vasaros laikotarpiu valyti miesto gatvių važiuojamąją dalį ir jų aplinką, reguliariai valyti gatves vakuuminiu būdu, plauti ir laistyti gatvių dangą.

- modernizuoti centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, pertvarkyti centralizuoto šilumos tiekimo katilines naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius.

2) Mažinti paviršinių ir gruntinių vandenų taršą:



- vykdyti nuotekų tinklų pl÷trą priemiesčio teritorijose, garantuojant nuotekų nepatekimą į paviršinius vandens telkinius bei į gruntinius vandenis,

- įgyvendinti paviršinių vandenų nuot÷kų tvarkymo galimybių studijoje numatytas priemones,

- taikyti pažangiausias nuotekų valymo ir atliekų tvarkymo technologijas, mažinančias vandens taršą, naujausias medžiagas ir pažangiausias technologijas aplinkosauginių statinių konstrukcijose, skatinti įmones mažinti taršą gamybos proceso metu ar jos išvengti susidarymo vietoje.

3) Pagerinti atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemą: - užtikrinti galimybę atliekas rūšiuoti, optimizuoti atliekų aikštelių išd÷stymą,

sudaryti gyventojams galimybę mok÷ti už faktiškai susidarantį atliekų kiekį. - Laikytis Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano numatytų atliekų

tvarkymo principų — artimumo ir pakankamumo, visuotinumo principai ir principas „terš÷jas moka“.

4) Kraštovaizdžio apsaugai: - išsaugoti esamas gamtinio karkaso struktūras ir žaliuosius plotus, - stiprinti (įteisinti) gamtinio karkaso struktūras pagrindin÷je miesto dalyje ir

apymiestyje, - Išlaikyti esamą miesto želdynų struktūrą bei tinkamai prižiūr÷ti miesto teritorijoje

esančius parkus. Iš įvairių saugomų teritorijų tipų Jonavos miesto planuojamoje teritorijose yra tik Natura

2000 tinklui priklausanti Neries up÷ LTVIN0009 (vertyb÷s, d÷l kurių atrinkta teritorija: upių sraunumos su kurklių bendrijomis, Baltijos lašiša, salatis, kirtiklis, paprastasis kūjagalvis, pleištin÷ sk÷t÷). Pagal LR Saugomų teritorijų įstatymą, Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijose yra draudžiama arba ribojama veikla, galinti tur÷ti neigiamą poveikį saugomoms natūralioms buvein÷ms, rūšių buvein÷ms ir saugomoms augalų bei gyvūnų rūšims. Leidžiama veikla, kuri užtikrina tinkamą buveinių rūšių būklę. Veikla turi būti vykdoma atsižvelgiant į konkrečius buveinių tipus ar rūšis ir remiantis teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) gamtotvarkos planais.

Nemaža Jonavos miesto dalis patenka į gamtinio karkaso teritorijas. Rajonin÷s svarbos geoekologin÷ takoskyra apjuosia Jonavos miestą iš šiaur÷s vakarų pus÷s (labai silpnas ekologinio kompensavimo laipsnis, išskyrus Girel÷s mišką, kur šis laipsnis yra ribotas). Visas Neries sl÷nis yra laikomas regionin÷s svarbos migracijos koridoriumi (pagal VU Kraštotvarkos grup÷s parengtą gamtinio karkaso rajoninio lokalizavimo planą ir LR bendrojo plano gamtinio karkaso dalį). Rajonin÷s ir vietin÷s svarbos migracijos koridoriais laikomi Neries intakai Lokys, Varnaka, Varp÷ ir kiti mažieji upeliai. Regionin÷s svarbos vidinio stabilizavimo arealais laikomi prie Jonavos miesto ribų iš pietrytin÷s pus÷s prieinantys miškai bei sm÷lynai piečiau Bajoriškių, Konstantinavos, Gaižiūnų kaimų link Ruklos ir Gaižiūnų geležinkelio stoties. Rajoniniais ir vietiniais vidinio stabilizavimo arealais laikomi mažesni miškeliai ties Jonavos miesto šiaurrytine riba, netoli Liepų, Jadvygavos bei Užmiškių kaimais (Bazilionių miškas) ir ties pietrytine riba ties Jonalaukio ir Kamšalų k. šiauriau Konstantinavos kaimo (Gaižiūnų miškas).

Gamtinio karkaso ekologinio kompensavimo laipsnis Jonavos mieste ir gretimose teritorijose yra nevienodas. Patikimas ekologinio kompensavimo laipsnis yra miškuose ir sm÷lynuose ties Konstantinavos ir Bajoriškių kaimais link Ruklos ir Gaižiūnų geležinkelio stoties. Silpnas ir labai silpnas (pažeistas) ekologinio kompensavimo laipsnis yra pačios Neries up÷s tarp prievagio pylimų bei upelių sl÷niuose (išskyrus ribotą ekologinio kompensavimo laipsnį Lokio bei Varp÷s upelių sl÷niuose, bei mažoje dalyje Neries sl÷nio



atokiau nuo miesto ribos (ties Tartokų mišku), kurie eina per užstatytas Jonavos miesto teritorijas.

Visos kitos pilnai užstatytos miesto teritorijos iš regioninio gamtinio karkaso teritorijų tarsi „ištrintos" ir yra traktuojamos kaip degraduotos (urbanizuotos) gamtinio karkaso teritorijos. Jų natūralumą atstatyti n÷ra jokių galimybių. Nežiūrint to ir šiose teritorijose vietiniu masteliu tikslinga iškirti „mikro“ gamtinio karkaso „saleles“ mažųjų upelių ir miesto žaliųjų plotų pagrindu.

LR Saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188) nurodyta, kad gamtinis karkasas ir į jo sud÷tį įeinantys ekologiniai tinklai nustatomi tvirtinant bendrojo arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Patvirtintomis gamtinio karkaso bei ekologinių tinklų ribomis ir teis÷s aktų nustatytais veiklos apribojimais privaloma vadovautis rengiant miškotvarkos ir žem÷tvarkos projektus, kitus specialiuosius ir detaliuosius planus. Taip pat šis įstatymas nustato, kad gamtinio karkaso rekreacin÷s, miškų ūkio ir agrarin÷s paskirties teritorijose draudžiama statyti pramon÷s įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus. Leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir ekosistemų stabilumą, atkuria pažeistas ekosistemas, yra vykdoma pagal teritorijų planavimo dokumentus. Saugomų teritorijų įstatyme pateiktus gamtinio karkaso teritorijų išskyrimo ir tvarkymo principus detaliau išaiškina 2007 m. patvirtinti Gamtinio karkaso nuostatai (Žin., 2007 02 20, Nr. 22-858). Pagal šiuos nuostatus gyvenamasis kvartalas gamtinio karkaso teritorijoje — 3 ar daugiau gyvenamųjų namų ar ūkininkų sodybų, atstumas tarp kurių ne didesnis kaip 150 m.

Ūkin÷ veikla gamtinio karkaso teritorijose gali būti vykdoma tik įvertinus šios veiklos poveikį gamtiniam kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei teis÷s aktų nustatyta tvarka, numačius ir įgyvendinus įvairiapuses priemones antropogeniniam poveikiui kompensuoti, gamtiniam kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei išsaugoti ar atkurti.

Įvairūs įrengti ir neįrengti želdynai šiuo metu Jonavoje užima apie 23 % ploto (apie 289,3 ha). Vienam Jonavos miesto gyventojui šių želdynų tenka apie 85 m2/gyv.(neskaičiuojant miškų). Tuo tarpu miškai užima apie 64,5 ha. Pagal „Atskirųjų rekreacin÷s paskirties želdynų plotų normas“ (Žin., 2007-12-28, Nr. 137-5624) numatyta, kad vidutinio dydžio miestui, koks yra Jonava, minimalus atskirųjų rekreacinių želdynų kiekis vienam gyventojui yra 20 m2/gyv.

Patys svarbiausi žalieji plotai Jonavoje jau turi suformuotus sklypus ir tvarkomi kaip atskirieji rekreaciniai želdynai. Svarbiausias iš jų yra Joninių sl÷nis prie miesto tvenkinių, taip pat Taurostos parkas, Skveras prie Meno mokyklos ir Savivaldyb÷s pastato, parkas prie Neries.

Jonavos miesto teritorijos bendrojo plano koncepcijoje siūloma atskiraisiais rekreaciniais želdynais paversti ir teritorijas abiejuose Neries krantuose, dešiniojo Neries kranto šlaitus, teritoriją prie Juodmenos upelio, prie Varnakos upelio tarp jo žiočių ir Neries šlaito.

3.5. Kultūros paveldas

Paveldo išsaugojimo interesai yra tiesiogiai susieti su viso miesto kultūrin÷s, socialin÷s ir ekonomin÷s pl÷tros programomis. Bendrajame plane suformuluoti kultūros paveldo dalies sprendiniai užtikrins Jonavos miesto kultūros paveldo apsaugą, tinkamą naudojimą, pritaikymą, pažinimą, integraciją į miesto gyvenimą. Tod÷l Jonavos miesto kultūros paveldo išsaugojimo ir panaudojimo koncepcija paremta tokiais esminiais principais:

1) Nekilnojamąjį kultūros paveldą būtina vertinti apsaugos ir pl÷tros sąsajų kontekste bei vienodai gerbiant seną ir naują; paveldas negali trukdyti inovacijoms, o inovacijos negali būti kuriamos praeities vertybių sąskaita; kiekvienas metas turi palikti savo ženklą istorijoje ir rasti savo vietą teritorijoje.



2) Nekilnojamąjį kultūros paveldą, kaip daugiaamž÷s kultūrin÷s, socialin÷s, ekonomin÷s veiklos istorinį produktą, būtina suprasti bei vertinti kaip šių veiklos sričių permanentin÷s pl÷tros politikos dalį.

3) Būtina užtikrinti paveldo funkcionalumą ne tik kultūros istorijos atskleidimo bei krašto savasties išsaugojimo reikm÷ms, bet ir miesto kultūros ir jo vizualinio savitumo pl÷tros interesams.

4) Miesto subalansuotai pl÷trai ekonomin÷ s÷km÷ ne mažiau būtina, negu kultūros ir gamtos paveldas. Nei vieno iš šių trijų miesto aplinkos kokyb÷s ir gyvenimo gerov÷s komponentų negalima vertinti atsietai ir teikti bent vienam iš jų išskirtinį prioritetą.

5) Kultūros paveldo objektų bei vietovių teritorijose ir apsaugos zonose planuojama veikla turi būti reglamentuojama kultūros paveldo specialiaisiais planais bei kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais aktais.

Numatomi tokie koncepciniai sprendiniai:

• Užtikrinti, kad kultūros paveldo objektų teritorijose, apsaugos zonose planuojama veikla būtų reglamentuojama kultūros paveldo specialiaisiais planais bei kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teis÷s aktais.

• Patikslinti Jonavos istorin÷s dalies ribas ir vertingąsias savybes. Istorin÷s dalies teritoriją būtina prapl÷sti.

• Parengti istorin÷s dalies specialųjį planą, kuriame būtų nustatytos tikslios jos ribos, sutampančios su sklypų ribomis ir paveldotvarkos priemon÷s teritorijai bei statiniams.

Siūlomų Jonavos istorin÷s dalies teritorijos ribų nustatymas:

1) Pietrytin÷je pus÷je siūloma į istorin÷s dalies ribas įtraukti L. Stuokos-Gucevičiaus projektuotą bažnyčios su vienuolynu kompleksą su klasicistine aikšte ir aplink ją susiformavusias gatves ar jų fragmentus su gatvių mažaaukščio užstatymo charakteriu. Tuo būdu, būtų galima išsaugoti ir atkurti suplanuotą klasicistinę Jonavos centro struktūrą ir erdvę priešais bažnyčios su vienuolynu kompleksą. Būtų užkirstas kelias, pvz., daugiabučių atsiradimui priešais istorinius pastatus, sudarytos sąlygos jų apžvalgai.

2) Nustatant ribas, jos negali eiti gatvių trasomis (kaip yra dabar) būtina apimti abi gatvių puses, nes gatvių erdves formuoja abiejų jos pusių užstatymas. Kauno, Klaip÷dos, Sodų gatvių pus÷se kurios nepatenka į istorin÷s dalies ribas yra vertingų kultūros paveldo požiūriu pastatų, formuojančių istorines erdves. Pagal Nekilnilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, kultūros vertyb÷s ribos turi sutapti su sklypų ribomis ir apimti pastatų sklypus.

3) Siūlymas pratęsti istorin÷s dalies teritoriją Klaip÷dos g. į rytus tikslingas, nes čia išlikę istorinio užstatymo fragmentai, jų tarpe vienos buvusios sinagogos pastatas. Ši gatv÷s atkarpa labai svarbi istorin÷s dalies apžvalgai.

4) Siūlymas prijungti istorin÷s dalies teritoriją prie Varnut÷s upelio, prie Kauno g. ir į pietus nuo jos tikslingas, nes šioje teritorijoje yra Jonavos m. užuomazga, išlikę seniausi Jonavos mediniai namai, buvęs arklių turgus, išlikusi senoji žydų pirtis.

5) Istorin÷s dalies teritoriją pratęsus į šiaurę ir į pietus Sodų gatve (seniausia Jonavos gatv÷) taip pat būtų įtraukti seniausio užstatymo fragmentai.

6) Tikslias kultūros vertyb÷s teritorijos ir apsaugos zonų ribas, jų tvarkybos ir naudojimo režimus turi nustatyti specialieji planai.



7) Skarulių bažnyčios komplekso tvarkymą apspręs jau parengtas specialusis planas (tvirtinimo stadijoje).

8) Būtina inicijuoti vertingų pastatų esančių Jonavos miesto istorin÷je dalyje įrašymą į kultūros vertybių registrą. Taip pat, inicijuoti atskirų vertingų pastatų kitose miesto vietose įrašymą į registrą bei jų reikšmingumo lygmens nustatymą.

Šie sprendiniai atitinka atliktų tyrimo darbų išvadas ir siūlymus (N. Steponaityt÷, A.

Miškinis. Jonavos istorin÷s dalies urbanistiniai architektūriniai tyrimai; principiniai šios miesto dalies formavimo siūlymai. ASI, 1993 m. A. Kubilius, A. Miškinis. Jonavos istorin÷s dalies sklypų projektas. ASI, 1994 m.).

Nustatant Jonavos istorin÷s dalies ribų išpl÷timą, vadovautasi min÷tais ,,Jonavos istorin÷s dalies urbanistiniai architektūriniai tyrimais“. Šių tyrimų dalyje „Teritorijų pervarymo siūlymai“ numatyta išsaugoti ir atkurti:

• istorines gatvių trasas susiformavusias XVIII—XIX a., nekeičiant jų krypties ir pločio; • buvusios turgaus aikšt÷s erdvę prie bažnyčios ir vienuolyno; • istorinę urbanistinę struktūrą, formuojamą originalios architektūros ir urbanistiniu

atžvilgiu reikšmingų pastatų, mažaaukštį užstatymo charakterį teritorijose, kur išlikęs istorinis gatvių apstatymo pobūdis;

• atkurti ,,arklių turgaus" erdvę prie Varnut÷s upelio (šio pasiūlymo įgyvendinimo galimyb÷s turi būti atskirai įvertintos);

• natūralų neužstatytų Neries šlaitų reljefą, Varnel÷s upelio vagą; • inicijuoti autentiškų vertingų pastatų įtraukimą į LR NKV registrą; • pašalinti iš šios miesto dalies katilinę su kaminu kuris dabar yra svarbiausias Jonavos

centro vertikalus akcentas (šis pasiūlymas bendrojo plano rengimo metu turi būti vertinamas atskirai).

Pažym÷tina, kad bendrojo plano sprendiniai, taip pat ir kultūros paveldo srityje, yra

įgyvendinami rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Bendrojo plano pasiūlymai gal÷s būti įgyvendini (nustatytos zonų ribos ir reglamentai) tik parengus atitinkamus specialiojo planavimo dokumentus.

3.6. Rekreacija ir turizmas

Rekreacija ir turizmas yra viena iš sparčiai besivystančių veiklos sričių Lietuvoje. Jonavos mieste ši sritis dar menkai išvystyta, nors miestas ir turi tam tikrą rekreacinį potencialą. Jonava gali tapti vienu iš regioninių turizmo centrų, tam būtina išpl÷toti turizmo aptarnavimo infrastruktūrą. Mieste jau dabar yra nemažai gerai sutvarkytų viešųjų erdvių, tinkamų vietos gyventojų rekreacijai. Pagrindiniai koncepciniai pasiūlymai turizmo ir rekreacijos srityje Jonavos miestui yra tokie:

• Išpl÷totas autoturistų, dviratininkų, baidarininkų ir pan. aptarnavimo tinklas, Nauji moteliai, bent vienas (3 žvaigždučių) viešbutis.

• Kempingai su kemperių stov÷jimo aikštel÷mis netoli magistral÷s A6/E262. • Vandens turistų aptarnavimo centras su baidarių nuomos punktu prie Neries ties

senamiesčiu. • Sutvarkytos Neries pakrant÷s mieste (ir toliau link Kauno), su poilsio aikštel÷mis. • Baidarių nuomos pl÷tra. • Išpl÷stas skirtingo lygio, apimties ir pobūdžio maitinimo įstaigų tinklas. • Papildomos investicijos esamų kultūros pastatų ir patalpų gerinimui ir pl÷trai. • Promenada paneryje su atviru amfiteatru sl÷nyje.



• Atnaujinti ir nauji p÷sčiųjų bei dviračių takai, apšvietimas, poilsio vietos su suolais, įrengti želdynai.

• Paveldinių pastatų ir kompleksų restauracija (ar rekonstrukcija, priklausomai nuo būkl÷s ir vert÷s).

• Nauja moderni įranga (patalpų pl÷tra) m÷g÷jiškų meno kolektyvų renginiams ir etnokultūros švent÷ms, pritraukiant svečius iš visos Lietuvos ir užsienio.

3.7. Socialin÷ aplinka

Nuo miesto socialin÷s aplinkos kokyb÷s priklauso bendras miesto patrauklumas ir jo gyventojų psichologinis komfortas. Tai gali būti pasiekiama, derinant bendruomen÷s ir smulkesnių socialinių grupių, dažnai turinčių specialių poreikių, interesus. Socialin÷s atskirties mažinimas ir integracija yra pagrindiniai universaliai patrauklios socialin÷s aplinkos kūrimo uždaviniai.

Jonavos miesto bendrojo plano socialin÷s dalies koncepcijoje suformuluoti sprendiniai, kurių įgyvendinimas, užtikrintų miesto gyventojams patogesnę socialin÷s (ir visuomenin÷s) paskirties įmonių sklaidą, platesnę teikiamų paslaugų įvairovę ir aukštesnę jų kokybę. Sklaidos tolygumas padidintų socialinių paslaugų prieinamumą visiems miesto gyventojams, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar socialin÷s pad÷ties. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, koncepcijoje numatomi tokie sprendiniai:

1) Intensyviau skatinti ir remti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų steigimą, tai sudarytų palankesnes sąlygas tokių gyvenamųjų namų ir jų aplinkos kompleksiškai renovacijai.

2) Kompleksiškai renovuojamose ir naujai formuojamose miesto teritorijose (ir įstaigose) organizuoti universalią aplinką, prieinamą tiek sveikiesiems tiek specialiųjų poreikių turintiems asmenims.

3) Plečiant miesto gyvenamosios teritorijos ribas, privaloma numatyti teritorijas švietimo, kultūros ir medicinos įstaigoms.

4) Gyvenamuosiuose mikrorajonuose, kuriuose yra ženklus gyventojų s÷slumas, turi būti numatytos lanksčios galimyb÷s, susiformavus poreikiui, koreguoti arba keisti socialines paslaugas teikiančių įstaigų veiklos kryptį arba paslaugų pobūdį (pvz.: lopšelis/darželis → mokykla/darželis → pradin÷ mokykla → neformaliojo ugdymo įstaiga ir pan.).

5) Vykdyti nuolatinę socialiai pažeidžiamų asmenų skaičiaus dinamikos ir socialinių grupių poreikių pokyčių steb÷seną.

6) Didinti socialinio būsto ir būsto asmenims su specialiais poreikiais pasiūlą. Tokie būstai turi būti integruoti bendroje gyvenamojoje erdv÷je, siekiant didinti socialin÷s aplinkos universalumą ir socialinį gyventojų jautrumą.

7) Siekiant mažinti socialinę atskirtį, papildomai išnagrin÷ti dienos centrų ir apnakvyndinimo įstaigų steigimo arba pl÷tros būtinybę. Pagrindin÷ tokių centrų funkcija būtų skirtingų socialinių grupių bendravimo propagavimas ir skatinimas (socialinio bendravimo įgūdžių formavimas ir tobulinimas).

8) Papildomai išnagrin÷ti (vieno) kino teatro arba universalios žiūrovin÷s sal÷s miesto centrin÷je dalyje poreikį ir statybos galimybes.

9) Atlikus tikslinę gyventojų apklausą, nustatyti viešosios bibliotekos filialų su vieša interneto priega realų poreikį ir steigimo galimybes miesto daugiabučių gyvenamųjų namų mikrorajonuose (teritorijose, kuriose gyvena daugiau asmenų, disponuojančių mažomis pajamomis).

10) Didinti viešo interneto prieigas viešose miesto erdv÷se.



3.8. Ekonomin÷ aplinka

Jonavos miesto ekonomin÷ pl÷tra ir potencialas iš esm÷s bus susijęs su efektyviu turimų vidinių resursų išnaudojimu (didelis darbo j÷gos potencialas, santykinai nebrangi apylinkių žem÷, menkai šiuo metu vystoma paslaugų sfera) bei vietin÷mis ir užsienio investicijomis, šie faktoriai sudaro palankią situaciją Jonavos miesto ekonominio potencialo išsaugojimui ir verslo pl÷trą sąlygojančių veiksnių formavimas.

Jonavos miesto teritorijos pl÷tros koncepcijos pagrindiniai sprendiniai suformuluoti, atsižvelgiant į socialin÷s – ekonomin÷s būkl÷s analizes, esamas raidos tendencijas bei demografin÷s raidos prognozes. Tuo remiantis formuluojami tokie koncepciniai sprendiniai:

• Pl÷toti inžinerinę infrastruktūrą, siekiant užtikrinti gyventojams geresnį komunalinių paslaugų prieinamumą;

• Pl÷toti transporto magistralių tinklą miesto ribose ir užmiestyje, siekiant pagerinti susisiekimą tarp miesto rajonų;

• Rezervuojamos teritorijos pramon÷s pl÷trai link šiaurrytinio aplinkkelio. Intensyvios pramon÷s bei verslo pl÷tros prielaidos yra pramon÷s ir sand÷liavimo objektų

bei komercin÷s paskirties objektų teritorijų pl÷tra Jonavos mieste. Pagrindin÷ tokios paskirties teritorija numatoma šiaurin÷je miesto dalyje, kur jau dabar yra gana palankus išvažiavimas iš miesto teritorijos.

Documents

JONAVOS MIESTO BENDRASIS PLANASsav.jonava.lt/tarybos_projektai/2010-07-22/12 TS - 297 priedas.pdf · bendrasis planas koncepcija bendrojo planavimo organizatorius jonavos rajono savivaldybös