2010 m.geguþës 25 d.

Nr. 8 (1390)

Vanda Zubelytė

Gegužės 19–21 dienomis Konfe-rencijų centre „Margis“ vyko jubilie-jinė 10-oji tarptautinė konferencija „Naujos statybinės medžiagos, kons-trukcijos ir technologijos“, kurią su-rengė Tarptautinės tiltų ir statybinių konstrukcijų asociacijos Lietuvos gru-pė, Europos statybos inžinierių taryba, Europos statybos fakultetų asociacija, Lietuvos mokslų akademija ir VGTU Statybos fakultetas.

Konferencija įgyja vis didesnę tarptautinę reikšmę

Konferencijos tikslas – aptarti lai-mėjimus statybos medžiagų gamybos, projektavimo, statybos, eksploatavimo, vadybos ir kitose srityse. Ši konferen-cija suteikė puikias galimybes moks-

Jubiliejinėje konferencijoje pateikta per 200 pranešimų naujausių statybos technologijų tema

lininkams, inžinieriams, statybos pro-fesionalams iš viso pasaulio susitikti ir kartu aptarti aktualiausias statybos sek-toriaus problemas bei laimėjimus.

„Gyvename projektų pasaulyje. Konferencija – taip pat projektas. Jei-gu jis gyvuoja daugiau nei dešimtmetį, vadinasi, yra pavykęs“, – sveikindamas susirinkusiuosius kalbėjo VGTU rekto-rius prof. Romualdas Ginevičius.

Pasak rektoriaus, šis projektas – ne tik vykęs, bet ir sėkmingas, nes kaskart sulaukia vis daugiau dalyvių, kurie ats-tovauja vis daugiau šalių. Be to, dauge-lis jų atvyksta jau ne pirmą kartą.

Pasak konferencijos mokslinio ko-miteto pirmininko prof. Povilo Vai-niūno, kas trejus metus rengiama kon-ferencija įgyja vis didesnę tarptauti-nę reikšmę.

Konferencijoje dalyvavo apie 400 mokslininkų

Šiemet konferencijoje dalyvavo

Su Taylor & Francis pasirašyta sutartis padidins VGTU mokslo žurnalų populiarumą ir paskatins jų sklaidą

Gegužės 20 d. VGTU rektorius prof. habil. dr. Romualdas Ginevi-čius pasirašė partnerystės sutartį su didžiausios ir pažangiausios pasau-lyje leidyklos „Taylor & Francis“ at-stovais.

„Pagal šią sutartį 10 mūsų univer-sitete leidžiamų mokslo žurnalų pa-teks į „Taylor & Francis“ specializuo-tus katalogus ir kolekciją, bus mato-mi pasaulio universitetų bibliotekose bei prieinami visai mokslininkų bend-ruomenei.

Nuo šiol mokslininkai iš viso pa-saulio turės puikią galimybę susipa-žinti ir su VGTU mokslo žurnalais bei straipsniais“, – sakė VGTU lei-dyklos „Technika“ direktorė Eleono-ra Dagienė.

„Mes leidžiame kokybiško turi-nio mokslo žurnalus, tačiau siekdami efektyvios pasaulinės sklaidos turime pasitelkti pažangiausias elektroninės leidybos priemones, kurias mums gali pasiūlyti patyrę partneriai. Tikimės, kad bendradarbiavimo sutartis su „Ta-ylor & Francis“ pateisins mūsų lūkes-čius“, – apie svarbią mokslo žurnalų leidybos inovaciją pasakojo leidyklos „Technika“ vadovė.

Trumpai apie „Taylor & Francis“:

Richard Taylor, vienas iš pirmų pri-vačių kompanijų savininkų, 1798 m. pradėjo leisti mokslo žurnalą „The Philosophical Magazine“. 1852 m. prie Richard Taylor prisijungęs che-mikas dr. William Francis tęsė kom-

panijos ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo tradicijas.

Du šimtmečius „Taylor & Fran-cis“ leidžia tik aukščiausios kokybės mokslo publikacijas ir per paskutinius du dešimtmečius „Taylor & Francis“

tapo pagrindiniu tarptautiniu akade-minių leidėju. Su įstaigomis Londo-ne, Braitone (Brighton), Basingstoke (Basingstoke) ir Abingdon Jungtinė-je Karalystėje, Niujorke ir Filadelfi -joje JAV bei Singapūre ir Melburne

Ramiojo vandenyno regione, „Taylor & Francis Group“ kasmet pub likuoja daugiau kaip 1000 žurnalų ir apytiks-liai 1800 naujų knygų.

„Inžinerijos“ informacija

Po pasirašytos partnerystës sutarties. VGTU mokslo þurnalø redaktoriai kartu su „Taylor & Francis“ atstovais ir VGTU vadovybe.

apie 400 mokslininkų, iš kurių 246 – iš 22 užsienio šalių. Šešiose konferen-cijos sekcijose per tris dienas buvo pa-teikti 95 stendiniai bei perskaityti 127 pranešimai.

Šiemet daugiausia svečių sulaukta iš Lenkijos, Čekijos, Rusijos, Latvijos bei Vokietijos. Konferencijoje aptar-ti tiltų ir specialiųjų statinių, euroko-dų ir jų taikymo, statinių konstrukcijų, konstrukcijų stiprinimo, patikimumo problemų statyboje, konstrukcijų op-timizavimo, geotechnikos, statybinių medžiagų ir jų technologijų, energiją taupančių medžiagų, visuotinės koky-bės vadybos statyboje, ekonomikos, er-gonomikos ir daugelis kitų su statybos sektoriumi susijusių klausimų.

Išreikšdami solidarumą ir pagarbą svečiams iš Lenkijos, konferencijos dalyviai prisiminė neseniai įvykusią šios tautos tragediją prie Katynės ir pagerbė žuvusiuosius tylos minute.

Konferencijoje taip pat dalyvavo Pasveikintas akademikas Antanas Kudzys, švenèiantis garbingà 85-eriø metø jubiliejø.

Konferencijoje dalyvavo VGTU rektorius profesorius Romualdas Ginevičius, Miuncheno tech-nikos universiteto profesorius Norbert Vogt, Miuncheno technikos universiteto profesorius, VGTU Garbės daktaras Martin Schieg.

akademikas Antanas Kudzys, šven-čiantis garbingą 85-erių metų jubi-liejų. Už produktyvią mokslinę vei-klą VGTU rektorius prof. Romualdas Ginevičius apdovanojo jubiliatą var-diniu universiteto aukso medaliu bei padėkos raštu.

Konferecijos dalyvius taip pat pa-sveikino buvęs VGTU auklėtinis aplin-kos viceministras Arūnas Remigijus Zabulėnas.

Konferencijos pranešimai išspaus-dinti straipsnių rinkinyje, o pačių ge-riausių straipsnių autoriams bus siūlo-ma, juos papildžius, spausdinti tarp-tautiniuose žurnaluose „Automation in Construction“, „Engineering Structu-res“, „Journal of Civil Engineering and Management“ bei „The Baltic Journal of Road and Bridge Engineering“. Jubiliejinėje konferencijoje dalyvavo apie 400 mokslininkų, iš kurių – per du šimtai atstovų iš 22 užsienio šalių.

Ale

kso

Jaun

iaus

nuo

tr.

Ale

kso

Jaun

iaus

nuo

tr.

Inþinerija / 2010 m. geguþës 25 d., Nr. 82

Edita Jučiūtė

Gegužės 14 d., Šeimos dienos išva-karėse, sostinės viešbutyje „Narutis“ vyko Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir asociacijos „Baltic Tur-kish Culture Academy“ organizuotas tarptautinis seminaras „Šeima“.

Seminare savo mintis apie įvairias šiuolaikinės šeimos problemas ir aktu-alijas išdėstė įvairių konfesijų dvasi-ninkijos atstovai bei pedagogai. Semi-nare, sulaukusiame didelio visuome-nės susidomėjimo, dalyvavo teologas Tomas Girdzijauskas, kun. prof. Aud-rius Narbekovas, muftijus Romas Ja-kubauskas, prof. Juozas Vytautas Uz-dila, VGTU Kalbų mokymo centro direktorė Vanda Birutė Ginevičienė, kun. dr. Kęstutis Ralys.

Šeima – socializacijos mokyklaKun. dr. Kęstutis Ralys aptarė šei-

mos, kaip šiuolaikinės socializacijos mokyklos, aspektus. Pasak kunigo, šeima – dvasinė socializacijos moky-kla. Būtent vaikystėje prasideda pir-moji žmogaus socializacijos mokykla, kurios tiesioginiai mokytojai – tėvas ir motina. „Per pirmąją tėvų bendruo-menę vaikas išeina į didžiąją bendruo-menę, kurioje ir atsiveria visi gyveni-mo netikėtumai“, – apie šeimos, tėvo ir motinos atsakomybę auklėjant ir ruošiant vaiką gyvenimui pasakojo kun. dr. Kęstutis Ralys.

Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius Juozas Vytautas Uzdila, paneigęs daugelį mitų apie šeimą, ap-tarė šiuolaikinę šeimos politiką. Pro-fesorius su studentais yra atlikęs ne vieną tyrimą, po kurio paaiškėjo, kad dabartinė statistika, bylojanti apie di-delį skyrybų skaičių, nėra tiksli. Pasak profesoriaus, realiai santuokoje gyvena ženkliai daugiau žmonių, o skyrybų yra

Nauju požiūriu apžvelgti šiuolaikinės šeimos klausimai

mažiau nei nurodo ofi cialūs šaltiniai. Profesorius priminė senas mūsų tautos šeimos tradicijas, į kurias, matyt, vėl būtų verta atsigręžti ir jų nenukainoti. „Kiek bus darni šeima, tiek bus darni ir tauta“, – teigė prof. Juozas Vytautas Uzdila, pabrėžęs, kad darna yra tai, kas sukurta dviejų žmonių – vyro ir moters, o be abipusių pastangų ir kūrybos dar-nią šeimą išlaikyti būtų sunku.

Meilė – besąlygiškas savosios energijos davimas kitam

Teologas Tomas Girdzijauskas, remdamasis senųjų kultūrų patirtimi, apibendrino visų laikų šeimų identite-tą, dėsnius, struktūrą, konfl iktus, bū-dingus pokalbius bei sėkmingų santy-kių paslaptis. Teologas, apžvelgdamas senuosius pasaulio mitus, gretino juos su šeimyninio gyvenimo bruožais. „Meilė – besąlygiškas savosios ener-gijos davimas kitam asmeniui“, – taip centrinę vyro ir moters santykių ašį įvardijo Tomas Girdzijauskas. Anot žymiojo teologo, santuoka neatsieja-ma nuo besąlygiškos tarnystės vienas kitam visose gyvenimo srityse. Teo-logas, pasitelkęs savo tyrimus, teigė, kad skyrybos vyksta ir vyko dėl vie-nos priežasties – dėl pareigų sutuokti-niui nevykdymo, o bendras vardiklis, per kurį atrandamas pokalbis tarp vyro ir moters, yra emocijos.

Visais laikais pokalbiai tarp vyro ir moters vyko ir vyksta trimis lyg-menimis – apie gyvybės palaiky-mą, gyvenimo vertybes bei apie kal-bas apie kitus asmenis. Gyvybės pa-laikymo temos būdingos moterims, vertybių – vyrams. Pokalbiai apie ki-tus asmenis – dažnai tema, prie ku-rios prisiliečiant verta ieškoti didelių subtilybių.

„Žmogus – kosminis mazgas, o kosmosas atsiranda motinos ir tėvo

Originalios teologo Tomo Girdzijausko pasakytos mintys sulaukë didelio seminaro dalyviø dëmesio.

Seminare savo mintimis apie šeimà pasidalijo teologas Tomas Girdzijauskas, muftijus Romas Jakubauskas, VGTU Kalbø mokymo centro direktorë Vanda Birutë Ginevièienë, VPU prof. Juozas Vytautas Uzdila, kun. dr. Kæstutis Ralys ir kun. prof. Audrius Narbekovas.

dėka“, – taip sudėtingus žmogaus ir gamtos procesus aiškino teologas To-mas Girdzijauskas.

Tokio pobūdžio seminarai bus organizuojami ir ateityje

VGTU Kalbų mokymo centro di-rektorė Vanda Birutė Ginevičienė pri-statė šiuolaikinės šeimos gaires. Semi-narą koordinavusi ir vedusi Vanda Bi-rutė Ginevičienė teigė, kad tai nebus paskutinis tokio pobūdžio renginys. Ateityje planuojama rengti seminarus atskirai tiek moterims, tiek vyrams.

Kun. prof. Audrius Narbekovas, aš-tuonerius metus dirbęs chirurgu, primi-nė apie pagarbą dar negimusiai gyvy-bei bei apie didžiulę šiuolaikinės kon-tracepcijos žalą moters organizmui. Šiuolaikinės kontracepcijos žalą mote-riai prof. A. Narbekovas apibrėžė tokia metafora – „šveicariško laikrodžio tai-symas kirviu“. Pasak pranešėjo, šiuo-laikinė kontracepcija yra žalinga ne tik fi ziologine prasme, bet ir dvasine.

Auklėti ir auginti vaiką – tas pats, kaip kasti šulinį adata

Muftijus Romas Jakubauskas pri-statė islamo šeimos vertybes, dažnai universalias kiekvienai šeimai. Isla-miškoje šeimoje, kaip ir kitose religi-jose, svarbus sutarimas, pasitikėjimas vienas kitu, tarnystės vienas kitam principas. „Auklėti ir auginti vaiką – tas pats, kaip kasti šulinį adata“, – taip, cituodamas turkų posakį, apie vaikų auklėjimo svarbą kalbėjo muftijus, pa-tikinęs, kad islamo religijoje buvimas gerais tėvais vertinamas kaip vienas iš svarbiausiųjų Dievo garbinimo būdų. Jeigu valstybėje gyvena darnios šei-mos, tai, pasak muftijaus, yra vertina-ma kaip pati geriausia valstybės refor-ma. Šeima – šventa mokykla bei tvir-čiausias valstybės pagrindas.

Nuoširdþiai uþjauèiame Zinà RIMKE-VIÈIENÆ dël mylimo vyro mirties.

Inþinerinës grafikos katedros kolektyvas

Nuoširdþiai uþjauèiame Nerijø TERBÀ dël mylimo Tëvelio mirties.

Architektûros fakulteto bendruomenë

Doc. dr. Vincas Valavičius,Matematinio modeliavimo katedra

Gegužės 5–7 dienomis Lenkijo-je, Kielce technologijos universite-te, vyko 4-oji tarptautinė konferen-cija „Nepilotuojamų oro transpor-to priemonių moksliniai aspektai“. Konferencijoje dalyvavo mokslinin-kai iš Latvijos, Baltarusijos, Rusi-jos ir Ukrainos, buvo perskaityta per 70 mokslinių pranešimų. VGTU at-stovai šioje konferencijoje perskaitė 2 pranešimus.

Konferencijoje nagrinėti klausimai buvo labai aktualūs ne tik aviacijai, bet ir kitoms transporto rūšims: automobi-lių, laivininkystės ir geležinkelių. Kon-ferencijoje puikius pranešimus pristatė dalyviai iš Rygos technikos universite-to Aviacijos instituto ir jo direktorius prof. Martins Kleinhofs. Kaip ir šio-je konferencijoje, taip ir ankstesnėse VGTU organizuotose konferencijose, labai aktyviai dirbo dr. Rafał Chatys ir prof. Sławomir Spadło, kuriems aš esu

R E K T O R A T E(2010-05-12)

Aptarti VGTU mokslo publikacijø pateikimo ir duomenø bazës kûrimo klausi-mai.

Pristatytas 2010–2011 mokslo metø sesijos tvarkos projektas, rudens ir pavasario semestrø studijø bei kalendoriniai grafikai.

Aptarta statybos ir renovacijos darbø eiga.

Konferencijoje „Nepilotuojamų oro transporto priemonių moksliniai aspektai“ aptarti aktualūs transporto klausimai

ypatingai dėkingas.Kielce technologijos universite-

te po konferencijos buvo dėstomi ir derinami klausimai su mokslininkais ir doktorantais dėl naujų kompiuteri-nio matematinio modeliavimo meto-dų įdiegimo pasitelkiant Maple tech-nologijas bei dėl bandymų polimerų medžiagotyroje.

Konferencijos „Nepilotuojamų oro transporto priemonių moksliniai as-pektai“ vadovai pasiūlė šia tematika po poros metų 5-ąją tarptautinę kon-ferenciją surengti jau VGTU. Planuo-jama tokios tematikos konferencijoje skaityti ir pranešimus apie neardomų-jų bandymų, ypač lazerinių, diagnos-tikos, skrydžių saugos ir žmogiškojo faktoriaus mokslinius tyrimus. Mūsų universitete didžiausias įdirbis ren-giant tokio pobūdžio konferencijas yra Aviacijos institute ir Fundamentinių mokslų fakultete rengiant konferenci-ją „Neardomieji bandymai ir diagnos-tika“ kartu su Vilniaus ir Kauno tech-nologijos universitetais bei publikuo-jant recenzuotus straipsnius žurnaluo-se „Aviacija“ ir „Ultragarsas“.

Delegacija iš Kielce technologijos ir Rygos technikos universitetø kartu su VGTU Stiprumo mechanikos mokslo laboratorijos darbuotojais.

(2010-05-26)

Bus pateikta Universiteto fakultetuose dëstomø matematikos moduliø dëstymo metodø kryptingumo analizë,

pristatytas naujos stipendijø tvarkos skyrimo projektas,

apsvarstytas 2010 metø priëmimo á doktorantûrà planas,

pristatyta 2010 m. I ketvirèio pajamø ir išlaidø sàmatos ávykdymo ataskaita,

aptarta nauja magistrantûros studijø programa Kûrybos komunikacija.

Ale

kso

Jaun

iaus

nuo

tr.

3Inþinerija / 2010 m. geguþës 25 d., Nr. 8

� praneša, kad 2010 m. geguþës 25 d. 14 val. VGTU Senato posëdþiø salëje (Sau-lëtekio al. 11, Vilnius) vyks atviras Mechani-kos fakulteto tarybos ir habilitacijos komi-sijos posëdis, kuriame bus nagrinëjamas doc. dr. Donato Jono SIDARAVIÈIAUS (VGTU Mechanikos fakultetas, Poligrafiniø mašinø katedra), teikianèio mokslo darbø apþvalgà „MEDÞIAGOS ELEKTROFOTO-GRAFIJAI IR JØ SAVYBËS“, prašymas at-likti habilitacijos procedûrà technologijos mokslø srityje, medþiagø inþinerijos moks-lo kryptyje (08T).

Habilitacijos procedûros komisijos sudëtis:prof. habil. dr. Algirdas Vaclovas VALIU-LIS (Vilniaus Gedimino technikos univer-sitetas, technologijos mokslai, medþiagø inþinerija – 08T) – pirmininkas; prof. dr. Kæstutis ARLAUSKAS (Vilniaus univer-sitetas, technologijos mokslai, medþiagø inþinerija – 08T); prof. habil. dr. Rimantas KAÈIANAUSKAS (Vilniaus Gedimino tech-nikos universitetas, technologijos mokslai, medþiagø inþinerija – 08T); prof. dr. Jadvy-ga Regina KERIENË (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, medþiagø inþinerija – 08T); prof. habil. dr. Edmundas KIBIRKŠTIS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inþinerija – 09T); prof. dr. Vytautas TURLA (Vilniaus Gedi-mino technikos universitetas, technologi-jos mokslai, mechanikos inþinerija – 09T); prof. habil. dr. Algimantas UNDZËNAS (Valstybinis moksliniø tyrimø institutas Fi-ziniø ir technologijos mokslø centras, fizi-niai mokslai, fizika – 02P).

Habilitacijai teikiamà mokslo darbø apþvalgà galima perþiûrëti

Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekoje ir Vilniaus Gedimino technikos

universiteto leidyklos „Technika“ internetiniame puslapyje.

� praneša, kad 2010 m. birþelio 3 d. 10 val. VGTU Senato posëdþiø salëje (Sau-lëtekio al. 11, Vilnius) bus ginama AURI-MO JURÈIAUS daktaro disertacija tema: „Konstrukcinio plieno liekamøjø suvirini-mo átempiø vibracinio atleidimo tyrimai“ (technologijos mokslø sritis, mechanikos inþinerija – 09T).

Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Algir-das Vaclovas VALIULIS (Vilniaus Gedimi-no technikos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inþinerija – 09T).

Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. dr. Vytautas TURLA (Vilniaus Gedimino technikos universite-tas, technologijos mokslai, mechanikos inþinerija – 09T).Nariai: prof. habil. dr. Mykolas DAU-NYS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inþi-nerija – 09T), prof. habil. dr. Mindaugas Kazimieras LEONAVIÈIUS (Vilniaus Ge-dimino technikos universitetas, technologi-jos mokslai, mechanikos inþinerija – 09T), doc. dr. Nikolaj VIŠNIAKOV (Vilniaus Ge-dimino technikos universitetas, technologi-jos mokslai, mechanikos inþinerija – 09T), doc. dr. Nerija ÞURAUSKIENË (Puslai-dininkiø fizikos institutas, fiziniai mokslai, fizika – 02P). Oponentai: prof. habil. dr. Algis BRAÞË-NAS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inþine-rija – 09T), prof. habil. dr. Andrejus Henri-kas MARCINKEVIÈIUS (Vilniaus Gedimi-no technikos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inþinerija – 09T).

� praneša, kad 2010 m. birþelio 4 d. 13 val. VGTU Senato posëdþiø salëje (Saulëtekio al. 11, Vilnius) bus ginama VIOLETOS ÈEPANKO daktaro diserta-cija tema: „Fermentuotø atliekø tyrimai ir panaudojimo technologijos“ (techno-logijos mokslø sritis, aplinkos inþinerija ir kraštotvarka – 04T).

Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Pranas

BALTRËNAS (Vilniaus Gedimino techni-kos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inþinerija ir kraštotvarka – 04T).Konsultantai: doc. dr. Dainius PALIULIS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inþinerija ir kraštotvarka – 04T), prof. habil. dr. Petras VAITIEKÛNAS (Vilniaus Gedimino techni-kos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inþinerija ir kraštotvarka – 04T).

Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas doc. dr. Saulius VASARE-VIÈIUS (Vilniaus Gedimino technikos uni-versitetas, technologijos mokslai, aplinkos inþinerija ir kraštotvarka – 04T).Nariai: prof. habil. dr. Izabela BOJA-KOVSKA (Lenkijos geologijos institutas, technologijos mokslai, aplinkos inþinerija ir kraštotvarka – 04T), prof. habil. dr. Irena EITMINAVIÈIÛTË (Gamtos tyrimø centras, biomedicinos mokslai, ekologija ir aplinko-tyra – 03B), doc. dr. Aloyzas GIRGÞDYS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inþinerija ir kraštotvarka – 04T), dr. Egidijus PETRAI-TIS (Vilniaus Gedimino technikos univer-sitetas, technologijos mokslai, aplinkos inþinerija ir kraštotvarka – 04T).Oponentai: prof. habil. dr. Povilas Al-gimantas SIRVYDAS (Lietuvos þemës ûkio universitetas, technologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija – 06T), doc. dr. Aušra ZIGMONTIENË (Vilniaus Gedi-mino technikos universitetas, technologi-jos mokslai, aplinkos inþinerija ir krašto-tvarka – 04T).

� praneša, kad 2010 m. birþelio 9 d. 14 val. VGTU Senato posëdþiø salëje (Sau-lëtekio al. 11, Vilnius) bus ginama Tomo RAMANAUSKO daktaro disertacija tema: „Heterogeniniø besimokanèiø agentø sàveika pagrástas imitacinis akcijø rin-kos modeliavimas“ (socialiniø mokslø sri-tis, ekonomika – 04S).

Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Alek-sandras Vytautas RUTKAUSKAS (Vil-niaus Gedimino technikos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – 04S).

Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Romualdas GINEVIÈIUS (Vilniaus Gedimino techni-kos universitetas, socialiniai mokslai, eko-nomika – 04S).Nariai: prof. habil. dr. Juozas BIVAINIS (Vilniaus Gedimino technikos universite-tas, socialiniai mokslai, vadyba ir admi-nistravimas – 03S), prof. dr. Vytautas BOGUSLAUSKAS (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekono-mika – 04S), prof. dr. Birutë GALINIENË (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – 04S), prof. dr. Valentinas PODVEZKO (Vilniaus Gedimino techni-kos universitetas, socialiniai mokslai, eko-nomika – 04S).Oponentai: prof. habil. dr. Borisas MEL-NIKAS (Vilniaus Gedimino technikos uni-versitetas, socialiniai mokslai, ekonomi-ka – 04S), prof. habil. dr. Rimvydas SIMU-TIS (Vilniaus universitetas, technologijos mokslai, informatikos inþinerija – 07T).

Daktaro disertacijas galima perþiûrëti Vilniaus Gedimino technikos universiteto

bibliotekoje.

� praneša, kad 2010 m. birþelio 10 d. 10 val. VGTU Senato posëdþiø salëje (Sau-lëtekio al. 11, Vilnius) bus ginama GER-DOS JANKEVIÈIÛTËS daktaro disertaci-ja tema: „Šiluminiø procesø lazerinëse ir elektroterminëse technologijose ma-tematinis modeliavimas“ (fiziniø mokslø sritis, matematika – 01P).

Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Rai-mondas ÈIEGIS (Vilniaus Gedimino tech-nikos universitetas, fiziniai mokslai, mate-matika – 01P).

Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Mifodijus SAPAGOVAS (Matematikos ir informati-

kos institutas, fiziniai mokslai, matemati-ka – 01P).Nariai: prof. habil. dr. Feliksas IVANAUS-KAS (Vilniaus universitetas, fiziniai moks-lai, matematika – 01P), prof. dr. Jonas KLEIZA (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, fiziniai mokslai, matemati-ka – 01P), prof. dr. Aleksandras KRYLO-VAS (Vilniaus Gedimino technikos univer-sitetas, fiziniai mokslai, matematika – 01P), prof. habil. dr. Konstantinas PILECKAS (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, ma-tematika – 01P). Oponentai: prof. dr. Romas BARONAS (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, in-formatika – 09P), doc. dr. Artûras ŠTIKO-NAS (Matematikos ir informatikos institu-tas, fiziniai mokslai, matematika – 01P).

� praneša, kad 2010 m. birþelio 10 d. 13 val. VGTU Senato posëdþiø salëje (Sau-lëtekio al. 11, Vilnius) bus ginama INGOS LAUKAITYTËS daktaro disertacija tema: „Lazeriø fizikos ir netiesinës optikos uþdaviniø skaitiniø sprendimo metodø sudarymas ir analizë“ (fiziniø mokslø sri-tis, matematika – 01P).

Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Rai-mondas ÈIEGIS (Vilniaus Gedimino tech-nikos universitetas, fiziniai mokslai, mate-matika – 01P).

Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. dr. Aleksandras KRY-LOVAS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, fiziniai mokslai, matemati-ka – 01P).Nariai: prof. habil. dr. Feliksas IVANAUS-KAS (Vilniaus universitetas, fiziniai moks-lai, matematika – 01P), prof. dr. Paulius MIŠKINIS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, fiziniai mokslai, fizika – 02P), prof. habil. dr. Konstantinas PILECKAS (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, ma-tematika – 01P), prof. habil. dr. Mifodijus SAPAGOVAS (Matematikos ir informati-kos institutas, fiziniai mokslai, matemati-ka – 01P).Oponentai: prof. dr. Romas BARONAS (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, infor-matika – 09P), doc. dr. Meèislavas MEILÛ-NAS (Vilniaus Gedimino technikos universi-tetas, fiziniai mokslai, matematika – 01P).

� praneša, kad 2010 m. birþelio 11 d. 11 val. VGTU Senato posëdþiø salë-je (Saulëtekio al. 11, Vilnius) bus gina-ma JUSTO TRINKÛNO daktaro diser-tacija tema: „Koncepcinio duomenø modeliavimo naudojant ontologijas tyrimas“(technologijos mokslø sritis, in-formatikos inþinerija – 07T).

Mokslinis vadovas prof. dr. Olegas VA-SILECAS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, in-formatikos inþinerija – 07T).

Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. dr. Dalius NAVAKAUS-KAS (Vilniaus Gedimino technikos univer-sitetas, technologijos mokslai, informatikos inþinerija – 07T).Nariai: prof. habil. dr. Gintautas DZEMY-DA (Matematikos ir informatikos institutas, technologijos mokslai, informatikos inþineri-ja – 07T), prof. habil. dr. Šarûnas RAUDYS (Vilniaus universitetas, technologijos moks-lai, informatikos inþinerija – 07T), prof. ha-bil. dr. Rimvydas SIMUTIS (Kauno techno-logijos universitetas, technologijos mokslai, informatikos inþinerija – 07T), prof. habil. dr. Rimantas ŠEINAUSKAS (Kauno technolo-gijos universitetas, technologijos mokslai, informatikos inþinerija – 07T).Oponentai: prof. dr. Romas BARONAS (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, in-formatika – 09P), dr. Algirdas LAUKAITIS (Vilniaus Gedimino technikos universite-tas, technologijos mokslai, informatikos inþinerija – 07T).

� praneša, kad 2010 m. birþelio 11 d. 14 val. VGTU Senato posëdþiø salëje (Saulëtekio al. 11, Vilnius) bus ginama NIKOLAJ GORANIN daktaro disertaci-

ja tema: „Genetiniø algoritmø taikymas informacijos saugos sistemose“ (tech-nologijos mokslø sritis, informatikos inþi-nerija – 07T).

Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Anta-nas ÈENYS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, infor-matikos inþinerija – 07T).

Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. dr. Dalius NAVAKAUS-KAS (Vilniaus Gedimino technikos univer-sitetas, technologijos mokslai, informatikos inþinerija – 07T).Nariai: prof. habil. dr. Gintautas DZEMY-DA (Matematikos ir informatikos institutas, technologijos mokslai, informatikos inþineri-ja – 07T), dr. Algirdas LAUKAITIS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technolo-gijos mokslai, informatikos inþinerija – 07T), prof. habil. dr. Rimvydas SIMUTIS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, informatikos inþinerija – 07T), prof. habil. dr. Rimantas ŠEINAUSKAS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, informatikos inþinerija – 07T).Oponentai: prof. dr. Romas BARONAS (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, in-formatika – 09P), dr. Olga KURASOVA (Matematikos ir informatikos institutas, technologijos mokslai, informatikos inþi-nerija – 07T).

Daktaro disertacijas galima perþiûrëti Vilniaus Gedimino technikos universiteto bei Matematikos ir informatikos instituto

bibliotekose.

� praneša, kad 2010 m. birþelio 14 d. 14 val. VGTU Senato posëdþiø salëje (Saulëtekio al. 11, Vilnius) bus ginama ANDRIAUS BUSKOS daktaro disertaci-ja tema: „Makrostruktûros ir kitø fiziniø savybiø átaka mineralinës vatos gaminiø gniuþdymo rodikliams“ (technologijos mokslø sritis, statybos inþinerija – 02T).

Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Ro-mualdas MAÈIULAITIS (Vilniaus Gedimi-no technikos universitetas, technologijos mokslai, statybos inþinerija – 02T).

Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Juozas AT-KOÈIÛNAS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, staty-bos inþinerija – 02T).Nariai: prof. habil. dr. Vladimiras GAV-RIUŠINAS (Vilniaus universitetas, fizi-niai mokslai, fizika – 02P), prof. habil. dr. Henrikas SIVILEVIÈIUS (Vilniaus Gedi-mino technikos universitetas, technolo-gijos mokslai, statybos inþinerija – 02T), prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras ZAVADSKAS (Vilniaus Gedimino techni-kos universitetas, technologijos mokslai, statybos inþinerija – 02T), prof. habil. dr. Antanas ÞILIUKAS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, staty-bos inþinerija – 02T).Oponentai: prof. dr. Jadvyga Regina KERIENË (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, me-dþiagø inþinerija – 08T), prof. habil. dr. Vy-tautas STANKEVIÈIUS (Kauno technolo-gijos universitetas, technologijos mokslai, statybos inþinerija – 02T).

� praneša, kad 2010 m. birþelio 16 d. 14 val. VGTU Senato posëdþiø salëje (Sau-lëtekio al. 11, Vilnius) bus ginama Rena-

to MORKVËNO daktaro disertacija tema: „Organizacijos þiniø potencialo vertini-mas“ (socialiniø mokslø sritis, vadyba ir administravimas – 03S).

Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Juozas BIVAINIS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas – 03S).

Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Narimantas Kazimieras PALIULIS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas – 03S).Nariai: doc. dr. Rimantas GATAUTIS (Kauno technologijos universitetas, so-cialiniai mokslai, vadyba ir administravi-mas – 03S), prof. habil. dr. Romualdas GINEVIÈIUS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas – 03S), prof. habil. dr. Al-binas MARÈINSKAS (Vilniaus universite-tas, socialiniai mokslai, vadyba ir adminis-travimas – 03S), prof. habil. dr. Aleksan-dras Vytautas RUTKAUSKAS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, sociali-niai mokslai, ekonomika – 04S).Oponentai: prof. habil. dr. Jonas MAC-KEVIÈIUS (Vilniaus universitetas, sociali-niai mokslai, vadyba ir administravimas – 03S), prof. habil. dr. Borisas MELNIKAS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba ir administravi-mas – 03S).

� praneša, kad 2010 m. birþelio 21 d. 10 val. VGTU Senato posëdþiø salëje (Saulëtekio al. 11, Vilnius) bus ginama ALEKSANDR SOKOLOV daktaro diser-tacija tema: „Gelþbetoniniø sijø tempimo sustandëjimo modelis“ (technologijos mokslø sritis, statybos inþinerija – 02T).

Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Gin-taris KAKLAUSKAS (Vilniaus Gedimi-no technikos universitetas, technologijos mokslai, statybos inþinerija – 02T).Konsultantas prof. dr. Siim IDNURM (Tali-no technologijos universitetas, technologi-jos mokslai, statybos inþinerija – 02T).

Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. dr. Povilas VAINIÛNAS (Vilniaus Gedimino technikos universite-tas, technologijos mokslai, statybos inþi-nerija – 02T).Nariai: prof. habil. dr. Juozas ATKO-ÈIÛNAS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, sta-tybos inþinerija – 02T), doc. dr. Alfonsas DANIÛNAS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, sta-tybos inþinerija – 02T), prof. habil. dr. Le-onidas SAKALAUSKAS (Matematikos ir informatikos institutas, fiziniai mokslai, in-formatika – 09P), prof. habil. dr. Vytautas STANKEVIÈIUS (Kauno technologijos uni-versitetas, technologijos mokslai, statybos inþinerija – 02T).Oponentai: prof. habil. dr. Jonas Gedi-minas MARÈIUKAITIS (Vilniaus Gedimi-no technikos universitetas, technologijos mokslai, statybos inþinerija – 02T),prof. habil. dr. Antanas ÞILIUKAS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inþinerija – 09T).

Daktaro disertacijas galima perþiûrëti Vilniaus Gedimino technikos universiteto

bibliotekoje.

Rektorius

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS SKELBIA KONKURSĄ

FIZINIŲ, BIOMEDICINOS IR TECHNOLOGIJOS MOKSLŲ SRITYSE:

Fizinës medþiagotyros laboratorija – vyriausiojo mokslo darbuotojo (0,5 etato 1 vieta)(darbo pobûdis: vykdyti mokslinius tyrimus, skelbti tyrimø rezultatus, vadovauti doktorantams, dalyvauti studijø procese).

Smulkesnë informacija pateikta Vilniaus Gedimino technikos universiteto tinklapyje adresu

www.vgtu.lt

Dokumentai priimami nuo 2010-05-21 iki 2010-06-17 Personalo direkcijoje, Saulëtekio al. 11

(Saulëtekio rûmai, centrinis korpusas, 501 kab.), tel. 274 50 09.

Rektorius

Inþinerija / 2010 m. geguþës 25 d., Nr. 84

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS SKELBIA KONKURSĄ IŠVARDINTOSE KATEDROSE IR MOKSLO PADALINIUOSE UŽIMTI ŠIAS PAREIGAS:

I. FIZINIŲ, BIOMEDICINOS IR TECHNOLOGIJOS MOKSLŲ SRITYSE

1. Aplinkos apsaugos katedra – docento (1 vieta), docento (0,75 etato 1 vieta), docento (0,5 etato 1 vieta);(darbo pobūdis: skaityti paskaitas, vadovauti kursiniams projektams ir baigia-miesiems darbams, vykdyti kvalifi kacinius bei mokslo tiriamuosius darbus ir metodinį darbą)

2. Geodezijos ir kadastro katedra – docento (4 vietos);(darbo pobūdis: skaityti paskaitas, vesti laboratorinius darbus, vadovauti mokomosioms praktikoms ir baigiamiesiems darbams, vykdyti mokslinį bei metodinį darbą)

3. Hidraulikos katedra – docento (1 vieta);(darbo pobūdis: skaityti paskaitas, vadovauti kursiniams projektams ir bai-giamiesiems darbams, vykdyti kvalifi kacinius darbus, mokslinį bei metodinį darbą)

4. Kelių katedra – profesoriaus (1 vieta), docento (3 vietos);(darbo pobūdis: skaityti paskaitas, vadovauti kursiniams ir baigiamiesiems dar-bams, vykdyti kvalifi kacinius bei mokslo tiriamuosius darbus ir metodinį darbą)

5. Pastatų energetikos katedra – profesoriaus (1 vieta),(darbo pobūdis: skaityti energijos inžinerijos krypties studijų programų pastatų energetikos, techninės termodinamikos, termodinaminės analizės, techninių sistemų ekserginės analizės, šilumos gamybos, energijos poreikių vadybos paskaitas, vadovauti doktorantams, vadovauti studentų baigiamiesiems bei ti-riamiesiems darbams, dirbti mokslinį tiriamąjį ir mokymo organizacinį darbą)

– profesoriaus (0,5 etato 1 vieta),(darbo pobūdis: skaityti energijos inžinerijos krypties studijų programų ener-getikos ekonomikos, energetinių sistemų galimybių studijų paskaitas, vado-vauti doktorantams, magistrų baigiamiesiems bei tiriamiesiems darbams, dirbti mokslinį tiriamąjį ir mokymo organizacinį darbą)

– lektoriaus (1 vieta);(darbo pobūdis: skaityti energijos, statybos inžinerijos studijų krypčių programų šildymo, pastatų mikroklimato, statinių inžinerinių sistemų paskaitas, vadovauti pastato aprūpinimo šiluma kompleksiniam projektavimui, vadovauti studentų baigiamiesiems darbams, dirbti mokymo organizacinį darbą)

6. Vandentvarkos katedra – mokslo darbuotojo (1 vieta);(darbo pobūdis: vykdyti mokslinius tyrimus, vykdyti paskirtą pedagoginį krūvį, dalyvauti rengiant kvalifi kacinių mokslo darbų ataskaitas, skelbti tyrimų rezul-tatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose Lietuvoje ir užsienyje)

7. Automatikos katedra – docento (1 vieta);(darbo pobūdis: skaityti paskaitas, vesti pratybas, laboratorinius darbus, vadovauti kursiniams ir baigiamiesiems darbams, dirbti mokslinį ir metodinį darbą)

8. Elektroninių sistemų katedra – docento (2 vietos), docento (0,5 etato 2 vietos), docento (0,25 etato 1 vieta),(darbo pobūdis: skaityti paskaitas, vesti pratybas bei laboratorinius darbus, vadovauti baigiamiesiems darbams, dirbti mokslinį ir metodinį darbą)

– jaunesniojo mokslo darbuotojo (0,5 etato 1 vieta);(darbo pobūdis: vykdyti mokslinius tyrimus, skelbti tyrimų rezultatus, dalyvauti studijų procese)

9. Kompiuterių inžinerijos katedra – profesoriaus (1 vieta),(darbo pobūdis: skaityti Kompiuterių technikos, Mikrokompiuterių ir Kompiu-terių sistemų kursų, Mikrovaldiklių ir jų programavimo bei Įterptinių sistemų kursų paskaitas, vadovauti baigiamiesiems darbams ir doktorantams, dirbti mokslinį ir metodinį darbą)

– docento (1 vieta);(darbo pobūdis: skaityti Mikroprocesorių, Mikroprocesorių ir jų programavimo, Mikroprocesorinės technikos, Signalinių procesorių ir Mikroprocesorinio val-dymo kursų paskaitas, vesti laboratorinius darbus bei kursinį projektavimą, dirbti mokslinį ir metodinį darbą)

10. Telekomunikacijų inžinerijos katedra – docento (1 vieta);(darbo pobūdis: skaityti paskaitas, vesti laboratorinius darbus studijų dalykų Telekomunikacijų technologijos, Telekomunikacijų sistemų modeliavimas, Sig-nalų apdorojimas telekomunikacijose, vadovauti baigiamiesiems darbams, dirbti mokslinį ir metodinį darbą)

11. Chemijos ir bioinžinerijos katedra – docento (1 vieta);(darbo pobūdis: skaityti dalykų „Lastelių technologijos“ ir „Imunologija“ paskai-tas, vesti laboratorinius darbus ir pratybas Bioinžinerijos pagrindinių ir magis-tratūros studijų programose, vadovauti baigiamiesiems darbams bei projek-tams, vykdyti mokslinius tyrimus, rengti metodinę medžiagą)

12. Fizikos katedra – profesoriaus (0,5 etato 1 vieta), vyriausio-jo mokslo darbuotojo (1 vieta),(darbo pobūdis: skaityti paskaitas, vesti praktinius užsiėmimus lietuvių ir an-glų kalbomis, vadovauti doktorantams, baigiamiesiems darbams bei katedro-je vykdomam mokslo kvalifi kaciniam darbui, dirbti mokslinį ir metodinį darbą)

– docento (2 vietos), docento (0,5 etato 1 vieta);(darbo pobūdis: skaityti paskaitas, vesti praktinius užsiėmimus lietuvių ir an-glų kalbomis, vadovauti baigiamiesiems darbams, dalyvauti mokslo kvalifi ka-ciniame darbe, dirbti metodinį darbą)

13. Grafi nių sistemų katedra – profesoriaus (0,25 etato 1 vieta);(darbo pobūdis: skaityti paskaitas, vesti laboratorinius darbus, vadovauti kursiniams projektams, baigiamiesiems darbams, vykdyti mokslinius tyrimus žmogaus ir kompiuterio sąveikos srityje)

14. Inžinerinės grafi kos katedra – docento (1 vieta);(darbo pobūdis: skaityti paskaitas, vesti praktinius užsiėmimus, dalyvauti mokslo kvalifi kaciniame darbe, dirbti metodinį darbą)

15. Informacinių sistemų katedra – profesoriaus (0,5 etato 1 vieta), docento (2 vietos), docento (0,5 etato 1 vieta),(darbo pobūdis: skaityti paskaitas bei vesti praktinius užsiėmimus lietuvių ir anglų kalbomis, vadovauti baigiamiesiems darbams, vadovauti doktoran-tams, dalyvauti moksliniuose tyrimuose vykdant katedros mokslinį kvalifi kaci-nį darbą, dirbti metodinį darbą)

– lektoriaus (1 vieta), lektoriaus (0,5 etato 1 vieta);(darbo pobūdis: skaityti paskaitas, vesti pratybas lietuvių ir anglų kalbomis, vadovauti baigiamiesiems darbams, dirbti mokslinį ir metodinį darbą)

16. Informacinių technologijų katedra – docento (3 vietos), docento (0,5 etato 1 vieta), docento (0,25 etato 1 vieta);(darbo pobūdis: skaityti objektiškai orientuotos analizės bei projektavimo me-todų paskaitas, vesti laboratorinius darbus, koliokviumus bei pratybas, vado-vauti baigiamiesiems darbams, vadovauti doktorantams, vykdyti moks linį ir metodinį darbą)

17. Matematinio modeliavimo katedra – profesoriaus (1 vieta),(darbo pobūdis: vesti teorinius bei praktinius užsiėmimus, vadovauti baigia-miesiems darbams, vadovauti doktorantams, dirbti mokslinį ir metodinį dar-bą)

– docento (1 vieta), docento (0,5 etato 2 vietos);(darbo pobūdis: vesti teorinius ir praktinius užsiėmimus, vadovauti baigiamie-siems darbams, dalyvauti moksliniuose tyrimuose, vykdant katedros kvalifi ka-cinį darbą, dirbti mokslinį ir metodinį darbą)

18. Matematinės statistikos katedra – profesoriaus (0,5 etato 2 vietos), docento (4 vietos), docento (0,5 etato 1 vieta),(darbo pobūdis: skaityti pagrindinių studijų Inžinerinės informatikos studijų programoje ir magistrantūros studijų Taikomosios statistikos studijų progra-moje specialiuosius matematikos kursus (ūkio statistika ir ekonometrija lie-tuvių ir anglų kalbomis, ekonominių rodiklių analizė ir prognozė), vadovauti baigiamiesiems darbams, vadovauti doktorantams, dalyvauti moksliniuose ty-rimuose, vykdant katedroje mokslinį kvalifi kacinį darbą, dirbti metodinį darbą)

– lektoriaus (1 vieta), lektoriaus (0,5 etato 1 vieta);(darbo pobūdis: skaityti paskaitas, vesti praktinius užsiėmimus, vadovauti baigiamiesiems darbams, dirbti metodinį darbą, dalyvauti vykdant katedros mokslinį kvalifi kacinį darbą)

19. Medžiagų atsparumo katedra – docento (1 vieta);(darbo pobūdis: skaityti Medžiagų mechanikos, Baigtinių elementų metodo ir Skaičiuojamosios mechanikos paskaitas bei vesti pratybas lietuvių ir an-glų kalbomis, vadovauti baigiamiesiems darbams, dirbti mokslinį ir metodinį darbą)

20. Teorinės mechanikos katedra – lektoriaus (1 vieta), lekto-riaus (0,5 etato 1 vieta);(darbo pobūdis: skaityti paskaitas, vesti praktinius užsiėmimus lietuvių ir anglų kalbomis, vadovauti baigiamiesiems darbams, dirbti metodinį darbą)

21. Mašinų gamybos katedra – docento (3 vietos), lektoriaus (1 vieta);(darbo pobūdis: skaityti paskaitas, vadovauti kursiniams darbams ir projek-tams, vesti pratybas, vadovauti baigiamiesiems darbams, vykdyti mokslinį, kvalifi kacinį ir metodinį darbą)

22. Pramonės įmonių valdymo katedra – lektoriaus (0,5 etato 1 vieta);(darbo pobūdis: skaityti paskaitas, dalyvauti vykdant katedros mokslinį kvalifi -kacinį darbą, vykdyti metodinį darbą)

23. Architektūros inžinerijos katedra – docento (0,25 etato 1 vieta);(darbo pobūdis: skaityti paskaitas, vesti pratybas, vadovauti kursiniams ir bai-giamiesiems darbams, vykdyti mokslinį ir metodinį darbą)

24. Darbo ir gaisrinės saugos katedra – docento (1 vieta), docento (0,25 etato 1 vieta);(darbo pobūdis: skaityti paskaitas, vesti pratybas, laboratorinius darbus, va-dovauti baigiamiesiems darbams, dirbti mokslinį ir metodinį darbą)

25. Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedra – docento (1 vieta);(darbo pobūdis: skaityti gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų, sluoksniuotųjų konstrukcijų kursų paskaitas, vesti pratybas ir laboratorinius darbus, vadovau-ti kursiniams ir baigiamiesiems darbams, dirbti mokslinį ir metodinį darbą)

26. Metalinių ir medinių konstrukcijų katedra – docento (3 vietos);(darbo pobūdis: skaityti metalinių, medinių ir kompozitinių konstrukcijų kurso paskaitas, vesti pratybas ir laboratorinius darbus, vadovauti kursiniams ir bai-giamiesiems darbams, dirbti mokslinį ir metodinį darbą)

27. Statybos ekonomikos ir nekilnojamo turto vadybos katedra – profesoriaus (1 vieta), docento (1 vieta), docento (0,25 etato 1 vieta);(darbo pobūdis: skaityti paskaitas, vadovauti kursiniams projektams ir baigia-miesiems darbams, dirbti mokslinį ir metodinį darbą)

28. Statybinės mechanikos katedra – asistento (1 vieta);(darbo pobūdis: vesti pratybas ir laboratorinius darbus, vadovauti kursiniams projektams ir baigiamiesiems darbams, vykdyti konstrukcijų analizės ir naujų skaičiavimo metodų mokslinius tyrimus, dirbti metodinį darbą)

29. Statybinių medžiagų katedra – docento (1 vieta);(darbo pobūdis: skaityti paskaitas, vesti laboratorinius darbus, vadovauti kur-siniams ir baigiamiesiems darbams, vadovauti doktorantams, dirbti mokslinį ir metodinį darbą)

30. Statybos technologijos ir vadybos katedra – profesoriaus (0,5 etato 1 vieta), docento (4 vietos), docento (0,75 etato 1 vieta);(darbo pobūdis: skaityti paskaitas, vadovauti kursiniams ir baigiamiesiems darbams, dirbti mokslinį ir metodinį darbą)

31. Tiltų ir specialiųjų statinių katedra – docento (1 vieta);(darbo pobūdis: paskaitų skaitymas, vadovavimas kursiniams projektams ir baigiamiesiems darbams)

32. Automobilių transporto katedra – docento (1 vieta);(darbo pobūdis: skaityti paskaitas, vadovauti kursiniams ir baigiamiesiems darbams, vadovauti doktorantams, dirbti mokslinį ir metodinį darbą)

33. Transporto technologinių įrenginių katedra – docento (0,5 etato 1 vieta),(darbo pobūdis: skaityti paskaitas, vadovauti kursiniams ir baigiamiesiems darbams, dirbti mokslinį ir metodinį darbą)

– jaunesniojo mokslo darbuotojo (0,5 etato 1 vieta);(darbo pobūdis: vykdyti mokslinius tyrimus transporto inžinerijos kryptyje, dalyvauti mokslo projektų ir programų vykdyme, vykdyti kvalifi kacinį darbą, dalyvauti studijų procese)

34. Transporto vadybos katedra – docento (1 vieta);(darbo pobūdis: skaityti paskaitas, vesti pratybas, vadovauti baigiamiesiems darbams, dirbti mokslinį ir metodinį darbą)

35. Fizinės medžiagotyros laboratorija – jaunesniojo mokslo darbuotojo (1 vieta);(darbo pobūdis: vykdyti mokslo kvalifi kacinius darbus puslaidininkių ir super-laidininkų medžiagų optinių savybių tyrimų srityje, skelbti tyrimų rezultatus, dalyvauti studijų procese)

36. Informacinių sistemų mokslo laboratorija – jaunesniojo mokslo darbuotojo (0,5 etato 1 vieta);(darbo pobūdis: dalyvauti moksliniuose tyrimuose, vykdant laboratorijos moks-linį kvalifi kacinį darbą, skelbti tyrimų rezultatus, dalyvauti studijų procese)

37. Geotechnikos mokslo laboratorija – jaunesniojo mokslo darbuotojo (1 vieta);(darbo pobūdis: vykdyti gruntų mikrostruktūrų tyrimus, gruntų mikrostruktū-rų modeliavimą, kurti programinę įrangą, skelbti tyrimų rezultatus, dalyvauti studijų procese)

38. Statybos technologijos ir vadybos mokslo laboratorija – vyriausiojo mokslo darbuotojo (1 vieta);(darbo pobūdis: vykdyti mokslinius tyrimus statybos technologijos ir vadybos sri-tyje, skelbti tyrimo rezultatus, dalyvauti studijų procese, dirbti metodinį darbą)

39. Lygiagrečiųjų skaičiavimų laboratorija – vyriausiojo moks-lo darbuotojo (0,5 etato 1 vieta);(darbo pobūdis: vykdyti mokslinius tyrimus lygiagrečiųjų skaičiavimų srityje, rengti projektus, skelbti tyrimų rezultatus)

40. Statybinių dirbinių technologijos laboratorija – vyresniojo mokslo darbuotojo (3 vietos);(darbo pobūdis: vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą ugniai at-sparių kompozicijų akytųjų betonų, kompozitinių medžiagų srityse, dalyvauti tarptautiniuose projektuose, skelbti tyrimų rezultatus)

41. Aplinkos apsaugos institutas – jaunesniojo mokslo darbuo-tojo (0,5 etato 1 vieta);(darbo pobūdis: vykdyti mokslinius tyrimus ir paskirtą pedagoginį krūvį, daly-vauti rengiant kvalifi kacinių mokslo darbų ataskaitas, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose Lietuvoje ir užsienyje)

42. Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centras – jaunesniojo mokslo darbuotojo (0,75 etato 1 vieta).(darbo pobūdis: vykdyti mokslinius tyrimus ir paskirtą pedagoginį krūvį, daly-vauti rengiant kvalifi kacinių mokslo darbų ataskaitas, skelbti tyrimų rezultatus)

II. HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ SRITYSE

43. Architektūros katedra – docento (0,5 etato 2 vietos);(darbo pobūdis: dėstyti specialybės dalykus, vadovauti baigiamiesiems dar-bams, dirbti mokslinį ir metodinį darbą)

44. Architektūros pagrindų ir teorijos katedra – docento (1 vieta);(darbo pobūdis: skaityti Architektūros kompozicijos, Pastatų kompozicijos analizės, Paveldosaugos ir regeneracijos paskaitas, vadovauti baigiamie-siems darbams, dirbti mokslinį ir metodinį darbą)

45. Dailės katedra – docento (1 vieta),(darbo pobūdis: skaityti piešimo, skulptūros, tapybos, Architektūros semioti-kos, architektūrinės archeologijos, Architektūros ir dailės sąveikos paskaitas, dirbti mokslinį ir metodinį darbą)

– asistento (0,25 etato 1 vieta);(darbo pobūdis: dėstyti Architektūrinės grafi kos, spalvininkystės ir šrifto pa-grindus, dirbti mokslinį ir metodinį darbą)

46. Urbanistikos katedra – docento (1 vieta), docento (0,25 etato 1 vieta),(darbo pobūdis: skaityti Architektūrinio projektavimo, Urbanistinės struktūros, Urbanistinio komplekso tūrinės – erdvinės koncepcijos paskaitas, vadovauti baigiamiesiems darbams, dirbti mokslinį ir metodinį darbą)

– asistento (0,5 etato 1 vieta);(darbo pobūdis: skaityti Kraštovaizdžio architektūros pagrindų bei architektūri-nio projektavimo, Urbanizuoto kraštovaizdžio kompozicijos bei fi zinių teritorijos išteklių ir kraštovaizdžio apsaugos paskaitas, dirbti mokslinį ir metodinį darbą)

47. Finansų inžinerijos katedra – docento (0,5 etato 1 vieta), docento (0,25 etato 1 vieta),(darbo pobūdis: skaityti ekonomikos dalykų paskaitas, vadovauti baigiamie-siems darbams, dirbti mokslinį ir metodinį darbą)

– asistento (1 vieta);(darbo pobūdis: skaityti ekonomikos dalykų paskaitas, dirbti mokslinį ir meto-dinį darbą, skelbti tyrimų rezultatus)

48. Įmonių ekonomikos ir vadybos katedra – docento (1 vieta), lektoriaus (2 vietos), asistento (1 vieta), jaunesniojo mokslo dar-buotojo (1 vieta);(darbo pobūdis: dėstyti įmonės ekonomikos ir vadybos disciplinas, vadovauti kursiniams projektams ir baigiamiesiems darbams, vykdyti mokslinius tyri-mus, rengti metodinę medžiagą)

49. Socialinės ekonomikos ir vadybos katedra – docento (1 vieta),(darbo pobūdis: dėstyti vadybos ir biudžeto planavimo ir administravimo da-lykus, vadovauti baigiamiesiems darbams, vykdyti vadybos ir administravimo krypties mokslinius tyrimus, dirbti metodinį darbą)

– asistento (1 vieta);(darbo pobūdis: dėstyti ekonomikos ir vadybos dalykus, vykdyti vadybos ir administravimo krypties mokslinius tyrimus, dirbti metodinį darbą)

50. Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra – lektoriaus (1 vieta);(darbo pobūdis: skaityti paskaitas, vesti praktinius užsiėmimus, vadovauti bai-giamiesiems darbams, dirbti mokslinį ir metodinį darbą)

51. Teisės katedra – lektoriaus (1 vieta), lektoriaus (0,25 etato 2 vietos),(darbo pobūdis: skaityti teisės pagrindų paskaitas, dirbti metodinį darbą)

– asistento (0,25 etato 1 vieta);(darbo pobūdis: vesti teisinių disciplinų praktinius užsiėmimus, dalyvauti moksliniuose tyrimuose, dirbti metodinį darbą)

52. Verslo technologijų katedra – docento (1 vieta);(darbo pobūdis: skaityti paskaitas, vesti pratybas, vadovauti baigiamiesiems darbams, vykdyti mokslinį ir metodinį darbą)

53. Kūno kultūros katedra – lektoriaus (1 vieta);(darbo pobūdis: skaityti paskaitas, vesti pratybas, vykdyti mokslinį, metodinį ir organizacinį darbą)

54. Užsienio kalbų katedra – lektoriaus (0,5 etato anglų k. 1 vieta), asistento (anglų k. 1 vieta);(darbo pobūdis: skaityti paskaitas, vesti pratybas, vykdyti mokslinį ir metodinį darbą)

55. Urbanistinės analizės mokslo laboratorija – jaunesniojo mokslo darbuotojo (0,5 etato 2 vietos).(darbo pobūdis: vykdyti mokslinius tyrimus urbanistinių kompleksų architektū-ros srityje, skelbti tyrimų rezultatus, dalyvauti studijų procese)

Dokumentai priimami nuo 2010–05–07 iki 2010–06–17 Personalo direkcijoje, Saulėtekio al. 11 (Saulėtekio rūmai, centrinis korpusas, 501 kab.), tel. 274 50 09.Rektorius

5Inþinerija / 2010 m. geguþës 25 d., Nr. 8

Kaip vertinate, kad būtent Jums šie-met buvo įteikta Juozo Žuko stipen-dija?

Vertinu, žinoma, labai gerai, juk ne kasdien nusišypso laimė taip netikėtai gauti papildomų pinigėlių. Kai šiais metais buvo taip stipriai apkarpytos stipendijos, net nebuvo minties, jog gali atsirasti lėšų papildomiems pini-giniams paskatinimams. Dėl to labai dėkoju šios stipendijos steigėjui – ger-biamajam doc. dr. Nerijui Žukui.

Ar sunku buvo išlaikyti statybinės me-

Dėstytojams palinkėčiau daug kantrybės su mumis, studentaisGeguþës 12 d. Statybos fakultete jau treèiàjá kartà buvo áteikta vardinë ilgameèio Statybinës mechanikos kate-dros mokslininko Juozo Þuko stipendija. Šá kartà stipendija buvo áteikta Statybos fakulteto treèiojo kurso stu-dentui Ugniui Jurdonui. 1200 litø stipendijà iš savo asmeniniø lëšø ásteigë ir áteikë doc. Juozo Þuko sûnus doc. dr. Nerijus Þukas.

Jums pavyksta pasiekti gerų studijų ir sporto rezultatų? Ar turite receptą?

Specialaus recepto tikrai neturiu. Studijos menkai įtakoja sportą, ka-dangi 2009-ųjų metų sezonas buvo jau septintas, kuomet profesonaliai spor-tuoju. Mano gyvenimas daugiau suka-si apie sportą. Esu pratęs taip supla-nuoti savo veiklą, kad skirtingi užsiė-mimai vienas kitam netrukdytų.

Na, o geri rezultatai sporte per trumpą laiką neatsirado. Pirmaisiais metais apie prizines vietas ar netgi pa-tekimą į geriausiųjų penketuką galė-jau tik svajoti, bet palaipsniui tobulė-jo technika, įgijau daugiau įgūdžių bei patirties, dėl to vėliau ir pradėjo gerėti rezultatai. Gerėjant rezultatams, buvo lengviau susirasti rėmėjų, buvo gali-ma pereiti į aukštesnio lygio čempio-natus. Labai viliuosi, jog ateityje bū-tinai susiklostys palanki fi nansinė si-tuacija ir galėsiu išmėginti jėgas Eu-ropos ralikroso čempionate.

Kodėl pasirinkote studijuoti Statybos fa-kultete? Vis pasigirsta pesimistinės prog-nozės, kad statybos sektorius vangiai at-sigaus... Ką Jūs apie tai galvojate?

Stojau į statybos inžineriją todėl, kad ši specialybė mane visada domi-no. Kitų pasirinkimo variantų stoda-mas net nesvarsčiau. Statybos inži-nerijos mokslas yra pagrįstas logika, tikslumu, elementariais fi zikos dės-niais. Svarbiausia – tai mokslas be jokių išvedžiojimų, nereikalaujantis „pilstyti iš tuščio į kiaurą“.

chanikos egzaminą? Ką teko paaukoti rengiantis šios disciplinos egzaminui?

Sunku tikrai nebuvo. Kaip ir prieš visus egzaminus, taip ir prieš šį teko prisiklausyti įvairių gąsdinimų, bet kaip dažnai būna, jie buvo nepagrįsti. Per sesiją pasiruošti statybinės mecha-nikos egzaminui užtrunka porą dienų, labai panašiai kaip ir kitų „rimtų“ da-lykų egzaminams.

Ugniau, esate Lietuvos automobilių ralikroso čempionas, Baltijos taurės, Šiaurės Europos šalių čempionas. Kaip

Situacija darbo rinkoje šiuo metu yra tikrai prasta, žinoma, po truputėlį ji gerės. Manau, kad dar praeis bent dešimtmetis, kol statybų sektorius pa-sieks „prieškrizinį“ lygį. Bet čia – tik sausi faktai, jie žmogaus gyvenimą gali įtakoti tik tiek, kiek pats žmogus tai leidžia. Reikia į viską žiūrėti tik optimistiškai, juk gyvenimas – nuo-stabus, o ateityje jis tik gerės.

Kaip vertinate savo dėstytojus? Ar esa-te patenkintas studijomis VGTU?

Dėstytojų yra visokių, negaliu jų visų vertinti vienodai. Yra tikrai nuo-stabių žmonių, puikių savo srities ži-novų, kurie puikiai supranta studen-tą ir geba labai gerai paaiškinti savo dėstomąją discipliną.

Džiaugiuosi, kad turiu puikias ga-limybes studijuoti, o studijų koky-bę analizuoti bei vertinti būtų sunku. Studijos – tai tik gyvenimo etapas, kurį reikia nueiti norint pasisemti kuo daugiau pasirinktos specialybės žinių, reikalingų tolesniam darbui. Kokia ta studijų kokybė būtų, iš studijų reikia pasiimti maksimaliai daug, tiek, kiek

„telpa į galvą“. Neverta nervintis ir kelti aikštėn visų aukštųjų mokyklų sistemos minusų, tegul tai daro tie, ku-riems priklauso pagal pareigas.

Studentai kartais viešai kaltina mūsų universiteto dėstytojus už reiklumą. Kaip Jums atrodo, ar reiklumas in-zinerinėse studijose ir techniškajame universitete yra reikalingas?

Negali būti nė kalbos, žinoma, reik-lumas tiesiog būtinas techniškajame universitete. Apskritai studentai visa-da linkę nueiti lengviausiu keliu, tai-gi norint, kad jie atliktų užduotis taip, kaip priklauso, kad žinotų tai, kas bū-tina žinoti, reikia tikrai reiklių dėstyto-jų. Žinoma, dėstytojai neturi būti itin smulkmeniški. Ko palinkėtumėte savo dėstytojams?

Savo bei apskritai visiems dėsty-tojams palinkėčiau daug stiprybės ir kantrybės su mumis, studentais, ku-rie, manau, tikrai kartais jiems kaip reikiant „patampo nervus“.

Kalbėjosi Edita Jučiūtė

1200 litø stipendijà iš savo asmeniniø lëšø ásteigë ir áteikë doc. Juozo Þuko sûnus doc. dr. Nerijus Þukas.

Ugnius Jurdonas praëjusià vasarà Palangoje tapo prestiþiniø „Omnitel 1000 km lenktyniø“ A1600 klasës nugalëtoju.

dros vedėjo vaidmuo gerinant studi-jų kokybę“. Diskusijoje daugiausia ir buvo kalbama apie studijų kokybę – nuo dėstymo struktūros, egzaminavi-mo, konsultacijų iki studentų atsilie-pimų apie studijas bei šio proceso ir kokybės vertinimo.

Studijų prorektorius doc. A. Daniū-nas aptarė studentų apklausų, kaip jie vertina studijų kokybę, duomenis pagal fakultetus. Pvz., apklausoje „Apie dės-tytojus ir jų dėstomus dalykus 2009–2010 m. m. rudens semest re“ dalyva-vo 11 757 respondentai. Į klausimą „Kaip vertinate dėstytojo pasiruošimą paskaitoms?“ „gerai“ atsakė 68 proc. studentų, 19 proc. – „vidutiniškai“, 11 proc. – „blogai“. Likusieji 2 proc. negalėjo atsakyti. Į klausimą „Ar iš-dėstyto modulio medžiaga Jums buvo naudinga, pritaikoma, apimanti teori-nių žinių taikymo praktikoje būdus ir galimybes?“ teigiamai atsakė 55 proc. visų studentų, iš dalies – 25 proc., nei-giamai – 15 proc. 5 proc. negalėjo at-

Diskusija apie studijų kokybę

Asta Verbickienė, Vytautas Plakys,Studijų direkcijos direktorius

Vienas opiausių šiandienos su aukštuoju mokslu susijusių klausi-mų – studijų kokybė. Ji labai priklau-so nuo aukštosios mokyklos strateginių nuostatų kokybės užtikrinimo srityje ir konstruktyvaus suinteresuotų šalių – studentų, dėstytojų ir darbdavių – bend-radarbiavimo ir sutarimo dėl visuome-niškai svarbių uždavinių. Vidinis studi-jų kokybės užtikrinimas yra sudedamo-ji universiteto strategijos dalis.

Sulaukiama vis daugiau kritikos dėl studijų kokybės netenkinančių studijų programų, dėl dėstymo ko-kybės. Gegužės 11 dieną VGTU Stu-dijų direkcija pakvietė universiteto fakultetų dekanus, katedrų vedėjus, studijų prodekanus, institutų ir cent-rų direktorius bendrai diskusijai-su-sitikimui su VGTU vadovais „Kate-

sakyti į pateiktą klausimą. Šią apklau-są surengė Studijų direkcija.

„Mes skiriame per mažai dėmesio dėstymo, jo kokybės aptarimui, daly-kų modulių tobulinimui, geranoriškam bendravimui su studentais – tai yra vie-na pagrindinių problemų“, – sakė stu-dijų prorektorius doc. A. Daniūnas.

Rektorius prof. R. Ginevičius at-kreipė dėmesį į tai, kad studentai ne-besitiki sulaukti kokios nors reakci-jos į jų atsiliepimus ir netiki pasikei-timais. „Katedros vedėjas turi kalbėti su dėstytojais, kad pastarieji daugiau dėmesio skirtų studentams. Visi tu-rime dirbti nuoširdžiai, kad išliktu-me begalinėje aukštojo mokslo kon-kurencijoje. Kiekvienas turime įnešti savo teigiamą indėlį, nė vienas netu-rime būti abejingas“, – ne kartą savo kalboje pabrėžė rektorius. Taip pat jis kėlė kitą aktualų – dėstytojų sta-žuočių – klausimą. Pasak rektoriaus, jauni dėstytojai, neturintys gamybinės patirties, turi vykti į stažuotes, kad tą patirtį įgytų pramonės, statybų ir ki-tose gamybos įmonėse.

„Vienintelė išeitis kovoje už būvį – studijų kokybės gerinimas“, – akcen-tavo diskusijos pabaigoje rektorius prof. R. Ginevičius. Diskusijoje pri-eita prie nuomonės, kad katedros ve-dėjas turi būti tarpininkas tarp uni-versiteto administracijos ir dėstytojo, jis turi padėti informacijai apie stu-dijas „ateiti“ iki dėstytojo ir spręsti prob lemas, kurios iškyla tarp dėsty-tojų ir studentų.

Diskusijoje dalyvavo ir siūlymus teikė prof. A. V. Rutkauskas, prof. L. Saulis, prof. V. Martinaitis, prof. V. Turla, doc. S. Pukalskas ir kt.

Gegužės 22 d. vyko Vilniaus Gedi-mino technikos universiteto Studentų atstovybės (VGTU SA) organizuoja-mas Mechanikos ir Transporto inži-nerijos fakultetinių dienų ,,Transme-chanija 2010“ uždaromasis renginys. Transmechanija – sudėtinis žodis, reiškiantis dviejų universiteto fakul-tetų – Mechanikos ir Transporto inži-nerijos – studentų draugystę bei ben-dradarbiavimą. Ši studentų profesinė šventė po ket verių metų pertraukos vėl sėkmingai atgijo šį pavasarį.

Šventė prasidėjo mašinų para-du Vilniaus miesto gatvėmis. Parado dalyvių, įvairiausių automobilių klu-bų bei visų, norinčiųjų pasididžiuoti savo transporto priemonėmis, kolona, prižiūrima Lietuvos eismo kontrolės motorizuotos mobiliosios kuopos pa-reigūnų, pajudėjo iš VGTU Transpor-

to inžinerijos fakulteto pagrindinėmis Vilniaus miesto gatvėmis, aplankė Mechanikos fakultetą ir savo kelionę užbaigė „Siemens“ arenos automobi-lių stovėjimo aikštelėje.

Nuo pietų smalsuoliai turėjo gali-mybę stebėti čia vykusias automobilių slalomo varžybas. Finalas prizinėms vietoms laimėti vyko trijose katego-rijose (automobiliais priekiniais varo-maisiais ratais, galiniais varomaisiais ir bendrojoje įskaitoje).

Renginyje užfi ksuotas ir rekordas – vienintelė Lietuvoje ekologiško auto-mobilių plovimo įmonė ,,MO“ suren-gė pirmąjį masinį ekologišką automo-bilių plovimą Lietuvoje.

Transporto inžinerijos ir Mechanikos fakultetų Studentų

atstovybių informacija

VGTU studentai Vilniaus miestą sudrumstė automobilių gaudesiu

Ale

kso

Jaun

iaus

nuo

tr.A

leks

o Ja

unia

us n

uotr.

Inþinerija / 2010 m. geguþës 25 d., Nr. 86

Redakcija:vyr. redaktorë Edita Juèiûtëkalbos redaktorë Asta Verbickienëmaketuotoja Birutë Bilotienë

Redakcijos adresas:Saulëtekio 11, Vilnius, 415 k.tel. 274 49 37, v. 9937el. paðtas: inzinerija@vgtu.lt

SL 342. 1 sp. l. Tiraþas 700 egz.Spausdino UAB „Baltijos kopija“

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriø nuomone.

Kita alternatyva yra priemonė, pa-dedanti mankštinti nugarą ir tuo pačiu mokytis teisingai sėdėti (3 pav). Veiki-mo principas paprastas – 3–5 minutes per dieną sėdint ar gulint reikia naudo-ti šį treniruoklį ir jis padės stuburui at-gauti natūralią formą, tuo pačiu masa-žuodamas giliuosius raumenis, gerin-damas kraujotaką. Laikui bėgant, ma-žėja nugaros įtampa, skausmai, gerė-ja žmogaus nuotaika ir darbingumas.

Kiekvieno mūsų darbo produkty-vumą ir gerą savijautą galima padidin-ti nuolat stebint aplinką ir analizuojant

kas ir kokią įtaką daro gerai savijau-tai. Ergonomiškų priemonių paskirtis yra pritaikyti biurą prie darbuotojo, o ne darbuotoją prie biurio, todėl sėdėji-mas netampa varginančiu darbu, nesu-kelia diskomforto. Reikia žinoti, kad vien ergonomiškos kėdės nepakanka užtikrinant darbuotojų gerą savijautą ir pasitenkinimą darbo vieta, tačiau apie tai – kituose Ergonomikos sky-relio straipsniuose.

(Skyrelio konsultantas doc. K. A. Kaminskas)

Ergonomikos magistrantø þvilgsniu

Biuro darbo kėdės atrama nugarai

Vika Daškevičiūtė

Gegužės 14–16 d. Kaune vyko vie-nas svarbiausių studentų sporto ren-ginių – Lietuvos universiada, kurio-je sėkmingai pasirodė ir VGTU stu-dentai.

Lengvosios atletikos čempionais tapo Aplinkos inžinerijos fakulteto studentas Silvestras Guogis (400 m barjerinis bėgimas, 4:83) ir merginų

Lietuvos universiadoje laurus skynė VGTU lengvaatlečiai ir dziudo imtynininkai

Lengvaatletis Silvestras Guogis. Lengvosios atletikos merginø komanda.

komanda (estafetės rungtyje 4×100) – Verslo vadybos fakulteto studentės Silvestra Malinauskaitė, Rita Bal-čiauskaitė, Eglė Kondrotaitė bei Ar-chitektūros fakulteto studentė Kotri-na Kozlovskaja.

Dziudo imtynių čempionais tapo Mechanikos fakulteto studentė Ves-lava Grigorovič bei šio fakulteto stu-dentas Ignas Petkevičius ir Statybos fakulteto studentas Tomas Mečkovs-

3 pav. Pagalbinë priemonë siekiant išsiugdyti taisyklingos sëdësenos ágûdþius.

kis. Sidabro medalius iškovojo Trans-porto inžinerijos fakulteto studentas Ignas Giedraitis.

Bronzos medalius iškovojo Aplin-kos inžinerijos fakulteto studen-tė Aistė Mikolaitytė ir Fundamenti-nių mokslų fakulteto studentė Kari-na Bičkutė.

Orientacinio sporto varžybose vai-kinų komanda iškovojo bronzos me-dalius.

Darius Rudinskas

Gegužės 7–9 dienomis Lenkijoje įvyko gražia kasmete tradicija tapęs renginys – 10-asis Baltijos šalių avi-acijos specialybės studentų sąskry-dis. Šis renginys pirmą kartą buvo organizuotas būtent mūsų universi-tete, AGAI direktoriaus prof. habil. dr. Jono Stankūno iniciatyva, Lietu-voje 2000 metais ir tapo gražia tra-dicija, vienijančia Baltijos šalių avia-cijos specialybės studentus. Pirma-jame sąskrydyje dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos studentų koman-dos. Nuo 2008 metų prie trijų Bal-tijos šalių aviacijos mokyklų prisi-jungė ir lenkai (Kielcų technologijos universitetas). Renginys kiekvienais metais vyksta vienoje iš keturių Bal-tijos valstybių. Šiais metais buvome svetingai sutikti Lenkijoje.

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šįmet buvo surinkta 16-os AGAI stu-dentų komanda. Komandą sudarė 13 vaikinų, iš jų 3 generolo Jono Žemai-čio Lietuvos karo akademijos stu-dentai, studijuojantys kartu su AGAI studentais, ir 3 merginos.

Šiais metais laukė neįprasta rung-tynių diena. Visų pirma į varžybas neatvyko Estijos komanda. Kita, mums neįprasta varžybų vieta – ji buvo net 360 m virš jūros lygio. Vi-sas „veiksmas“ prasidėjo šeštadie-

10-asis Baltijos šalių aviacijos specia lybės studentų sąskrydis

AGAI studentai dalyvavo jubiliejiniame 10-ajame Baltijos šaliø aviacijos specialybës studentø sàskrydyje.

nį. Po pusryčių sustojome į rikiuo-tę, išklausę organizatorių sveikini-mų ir palinkėjimų draugiškai rung-tyniauti, pasikeitėme dovanomis ir ryžtingai kibome į kovą. Kadangi buvo labai permainingas oras, nuo-lat saulę keitė lietus, varžybos vyko sporto salėje.

Jėgas teko išbandyti jau šių varžy-bų klasika tapusiose tinklinio, krepši-nio ir futbolo rungtyse. Kaip ir kas-met, šeimininkai parengė dvi rung-tis staigmenas – šaudymą iš lanko ir šokinėjimą per virvę.

Studentai kovėsi iš visų jėgų. Rungtyse buvome antri arba treti. Suvestinėje rezultatų lentelėje liko-me treti. Nepaisant pralaimėjimų, li-kęs atsarginių žaidėjų suolelis ener-gingai palaikė rungtyniaujančius ko-legas. Nors ofi cialioje suvestinėje li-kome treti, neabejotinai laimėjome šeštą neofi cialią rungtį – komandos palaikymą. Organizatoriai negalėjo atsistebėti lietuvių gebėjimu palai-kyti komandos draugus ne vien per-galės akimirkomis.

Uždarymo metu visi pasidžiau-gėme nuostabiu, puikiai organizuo-tu, renginiu, rezultatais bei, žinoma, vieni kitų draugiškumu ir laimėtais prizais.

11-asis Baltijos šalių aviacijos specialybės studentų sąskrydis pla-nuojamas Vilniuje.

Giedrė Jonušaitė

Įrenginėdami biurus darbdaviai dažnai pagalvoja apie patogų patal-pų ir baldų jose išdėstymą, tačiau kur kas mažiau dėmesio skiria patiems baldams, o ypač kėdėms. Vidutiniškai biuro darbuotojas per visą savo karje-rą sėdėdamas praleidžia apie 80 000 valandų, todėl patogi kėdė yra ypatin-gai svarbi ne tik darbuotojo sveikatai, bet ir darbo našumui.

Daugelis žmonių vis dar tiki, kad kūnui yra lengviau sėdėti nei stovėti, tačiau kaip tik dirbdami sėdimą darbą žmonės skundžiasi galvos ir raumenų skausmais, nuovargiu, o labiausiai – diskomfortu ar nuolatiniais skausmais apatinėje nugaros dalyje. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, pastarieji negalavimai

šiuo metu yra vieni iš dažniausių su darbu susijusių sveikatos pakenkimų. Taip yra dėl to, kad natūralus stuburo išlinkimas yra „S“ formos (1a pav.), tačiau sėdint ant įprastų kėdžių mes prisitaikome prie jų konstrukcijos, taip pamiršdami apie savo stuburą (1b pav.). Sėdint apatinės nugaros ap-krova padidėja apie 270 proc., todėl, laikui bėgant, kinta stuburo struktūra, dėvisi slanksteliai ir sąnariai. Skaus-mais, atsiradusiais dėl šių pakitimų, skundžiasi 60–80 proc. biurų darbuo-tojų, o išgijus skausmai nuolat karto-jasi 20–40 proc. darbuotojų. To būtų galima išvengti, jei kėdės būtų su-konstruotos naudojantis pagrindiniais ergonomikos principais – pritaikant atramas labiausiai „apkrautose“ vie-tose (1c pav.)

a) b) c) 1 pav. Stuburo padëtys:

a) natûrali stuburo padëtis yra „S“ formos; b) sëdint neergonomiškoje këdëje; c) kai këdës atrama nugarai yra reguliuojama

(teisinga stuburo padëtis).

Ergonomiškos kėdės sukurtos tam, kad sėdint būtų palaikomas didžiau-sias galimas komfortas ir darbo efek-tyvumas. Jos pradėtos gaminti po ilgų

žmogaus judesių, anatomijos bei sė-dėjimo pozų ir su jomis susietų skaus-mų ir nepatogumų studijų. Jos iš es-mės pagerina darbuotojo sveikatą ir produktyvumą.

Pačias moderniausias kėdes gali-ma prisitaikyti prie kiekvieno žmo-gaus stuburo slankstelio atskirai, be to, jų konstrukcija suteikia galimy-bę visiškai keisti sėdėjimo pozą ke-lis kartus per dieną. Kaip nebūtų gai-la, tokios kėdės yra labai brangios, o darbdaviai nėra suinteresuoti inves-tuoti daug lėšų į pavaldinių sveikatą. Todėl yra siūlomos daug pigesnės, ta-čiau labai padedančios stuburui prie-monės, pvz., papildoma atrama nuga-rai juosmens lygyje (2 pav.). Jos pri-valumai tokie: galima pritaikyti prie visų neergonomiškų kėdžių, žmogus pats nustato jam reikalingą atramos dydį ir aukštį.

2 pav. Papildoma atrama nugaraijuosmens lygyje.