Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai (4)

7/28/2019 Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai (4)

1/98

III. LIETUVI IR LENK SIEKIAILAISVS PRIEAURYJE

Kai lietuviai kovodavo ir davo uLenkijos laisv, kai lietuviai kalbjo ir mel-

dsi lenkikai, jie lenk danai bdavo vardijami broliais. Bet utekdavo

kuriam lietuviui bajorui ar didikui, kunigui prabilti lietuvikai, prabilti apieLietuvos savarankikos valstybs atkrim, Liublino unijos grandines, jistapdavo didiausiu prieu. Tai buvo bdinga, kaip anksiau rayta ir iojeknygoje, sukilim metams, o ypa irykjo 1863 m. sukilimo dienomis,taip pat po jo, kai buvo panaikinta baudiava ir atsirado didesni politinsir ekonomins veiklos galimybi ir ne tik bajor, dvarinink, kunig luo-mui, i tikro nuo krikionybs vedimo pasisavinusi visos tautos suve-reno teises, o ir i lietuvi valstiei kilusiems veikjams. Bet kaip irLenkijos LDK bendros valstybs laikais, taip ir jai lugus, Lietuvai pate-kus rus valdion, daugelio lenk ir sulenkjusij santykiai su lietuviaisi esms nepakito, kaip nepakito ir j siekis sulenkinti lietuvius, priversti

juos umirti turt galing savo valstyb. I kur tas lenk agresyvumaslietuvi atvilgiu? I kur tas j noras sulenkinti lietuvius, rodyti, kad tik

jie, lenkai, yra paangos skleidjai?Beje, tuos klausimus viesesni lietuviai jau mgino atsakyti dar prie

Liublino unij. 1564 m. M. Radvilo Juodojo spaustuvje Lietuvos Brastojeispausdinta knygel Rozmowa z Litvinem (Lenko pasikalbjimas su lie-tuviu). Leidinlyje raoma, kad valstyb yra tokia moni bendruomen,kuri laikosi vieno tikjimo, paklsta vienai teisei, turi vien valdov ir vieno-dai rpinasi vis gerove. Pokalbyje lietuvis rodo, ir lenkas sutinka, kad vals-tybs valdovas, kuris juo tampa paveldjimo bdu, yra kils i senos irgarbingos gimins. Kadangi lenkai toki nuo Jogailos laik neturjo ir netu-ri, o kilmingieji lietuviai net kil i senosios Romos, tai lenkai, kankinaminevisavertikumo sindromo, ir stengiasi paversti lietuvius tokiais pat kaip

jie, lenkai,1 rodyti, kad valdovai irgi buv lenkai, tik kiek kitaip kalbj.

Lenkas lieka lenku

1 Lenko pasikalbjimas su lietuviu // iaurs Atnai. 1996, bal. 13.


2/98

100 LIETUVI TAUTA

inoma, M. Radvila, ileisdamas t knygut, pirmiausia stengsi ro-dyti, i kokios senos ir garbingos gimins, net i Romos valdov, kils. Okaip tik tuo metu jam stipriai sigalti ir trukd lenk ponai ir lenk Kata-

lik banyios hierarchai. Bet i dalies parodoma, kad jau ir tada daug kassuvok nelygiapartnerikos sjungos, kokia buvo tarp Lenkijos ir Lietu-

vos, pratingum Lietuvai, lietuvi valdaniajam luomui pasidavus s-jungininks kultros takai.

Daugelis lenk viesuoli ir po 1863 m. sukilimo taip ir nesuvok luo-mins valstybs pratingumo, taut, o ne vien j luomo, teisi ir laisvi iridealu laik Lenkij (su paversta provincija Lietuva), kokia ji buvo iki pa-dalijim. Kas su tokia nuomone nesutikdavo, tas laikytas Lenkijos prieu,

rus nipu.

Toki atvej buvo daugyb. Lietu-vi, ypa emaii, pasiaukojimu irdrsa 1863 m. sukilimo dienomis ste-

bjosi ir daug kas pasaulyje, prisimin ir tai, kad kovojo buvusios galingo-sios Lietuvos valstybs palikuonys. Apie tai net ra vienas i komunizmoteorijos pradinink F. Engelsas (Engels) savo 1863 m. balandio 8 d. lai-

ke savo bendraminiui K. Marksui (Marx): Lietuvos judjimas dabarpats svarbiausias, nes jis 1) ieina u kongresins Lenkijos rib, ir 2) jamegausiai dalyvauja valstieiai, o ariau Kuro jis gyja net tiesiog agrarinpobd.1

Tikr didvyrikum rod paprasti lietuviai valstieiai. Tai patvirtina irdaugelio okupacins rus kariuomens vad raportai. tai 1863 m. balan-dio 19 d. Kauno gubernijos ir Marijampols apskrities rus kariuomens

virininkas gen. Lichaiovas (Lichaov) savo raporte Vilniaus karins apy-

gardos vadui apie m su sukilliais prie Raguvos rao: [...] Pdsakairod, kad maitininkai, kuri, remiantis vairiomis iniomis galima numa-nyti, buvo apie 1000 moni, nuygiavo Raguv miku [...]. Gegus 9 d.gyvens pamikje eigulys nurod, jog maitininkai apsistojo miko gilu-moje per 18 varst nuo jo namo, ir sutiko nuvesti kariuomen iki j [...].Bet kariuomen, vos nuygiavusi 3 varstus, buvo sutikta (sukilli A. L.)a-kmis i priekio ir deiniojo sparno, o palydovas idavikas nusikvatojo irpasak: Atvediau jus, kur norjote, ir pasileido bgti prieo pusn.

Lietuvi sukillididvyrikumas

1 ., . . , 1963. . 30, c. 276.

III. LIETUVI IR LENK SIEKIAI LAISVS PRIEAURYJE


3/98

101JUODIEJI LIETUVOS ISTORIJOS PUSLAPIAI

Kapitonas Koverovas, nenustojs altakraujikumo, nedelsdamassak eskadronams pasitraukti pamik, o pats su patikta jam kuopapradjo smarkiai audyti ir veik taip skmingai, jog maitininkai, iri-kiuoti dideles kolonas ir aukdami valio, du kartus puol tankikari grandin, atsitrauk [...]. Kaip vliau paaikjo, kapitonas Kove-rovas su 140 moni laiksi prie 2000 moni mini iki 8 valand va-karo [...]. Per susirmim prieas neteko daugiau kaip 150 moni[...].1

Legendomis apipinti kunigo Antano Mackeviiaus vadovaujam suki-lli ygiai. Bet jis, kaip ir daugel kit, negaljo laimti prie imteriopaigausesn ir geriau ginkluot pavergj. 1863 m. gruodio 8 d. prie Vilkijospateks rus nagus ir nuteistas pakarti kun. A. Mackeviius savo laiketardymo komisijai ra: Mano veiksmams vadovavo teisybs ir savo tau-tos meil [...]. Lietuvi tauta darbti, teisinga ir religinga, todl usitarna-

vo mano didiausios meils. A laukiau tartum atpildo [...], savo tautoslaisvs [...].2

Generalgubernatorius M. Muravjovas prie kartuvi Vilniuje.

1 Lietuvos centrinis valstybs archyvas (toliau LCVA). F. 494. Ap. 1. B. 759. L. 9699.2 Lietuvos TSR istorijos altiniai. V., 1965. T. 2, p. 87.

ALGIMANTAS LIEKIS


4/98

102 LIETUVI TAUTA

Sukilimas pralaimjo, norsatskiros kovos tssi net iki1864 m. rudens. Rus valdia

mirties bausme (daugiausia pa-kariant) nuteis 128 sukilli va-dus, beveik 13 000 sukilli ar jrmj buvo itremti Rusijosgubernijas.1

Sukilimas pralaimjo, nes bu-vo per daug nelygios jgos dau-giausia paprasti valstieiai, bernai,

palik agres, negaljo veikti re-guliariosios kariuomens daliniir dar keleriopai gausesni, geraiginkluot. Sukilliai nesulauk iradtos Pranczijos, Vokietijos,

Anglijos ir kit valstybi paramos.Jie buvo palikti vienui vieni kaipir vos ne po imtmeio j vaikai-

iai Lietuvos partizanai, kovoj susovietiniais okupantais po Antro-jo pasaulinio karo.

Po pralaimto 1863 m. suki-limo buvo panaikinta kongresin Lenkijos karalyst ir vietoje jos steigtaPavyslio (Varuvos) generalin gubernija, suskirstyta 10 gubernij vietojiki tol buvusi 8 vaivadij. Bet ten, palyginti su lietuvikosiomis gubernijo-mis, rus engimas buvo kur kas velnesnis. Savivaldybs ir toliau iliko len-

kikos. Pavyslio gubernijai buvo priskirtas ir Lietuvos Suvalkijos kratas. Darvelnesnis reimas buvo Austrijai atitekusiose Lenkijos dalyse vadinamo-joje Galicijoje ir Krokuvoje. Kaip buvo, taip ir toliau liko lenkikas Kroku-vos universitetas, veik lenkikos mokyklos, beveik nevaryta ir lenkikaspauda. Kiek labiau persekioti lenkai, papuol Prsijos valdion ypa po1871 m. susikrus Vokietijos imperijai, kurioje imta vykdyti grietas kit taut

vokietinimas. Kaip ir malietuvi, taip ir lenk mokyklose buvo vesta priva-loma vokiei kalba, imta persekioti tautines organizacijas ir t. t.2 Bet uvis

1 Ten pat. P. 116118.2Liekis A. Profesorius Bernardas Kodatis: Sugrusio lietuvio gyvenimas. V., 2010. P. 189.

Vilniaus generalgubernatoriausM. Muravjovo teisingumas

(t met pieinys).


5/98


labiau engti lietuviai, patek rus valdion. Jai panaikinus Lietuvos Statu-to galiojim, lietuvikosios gubernijos pavadintos Rusijos iaurs Vakarkratu. Kiekviena gubernija buvo suskirstyta apskritis, turinias savo stai-

gas, emesniuosius teismus. Aukiausioji teismo instancija buvo visos Ru-sijos senatas Petrapilyje. Valdik staig tarnautojais buvo skiriami tikrusai. I bajor atimtos politins teiss, bet luomins privilegijos jiems pa-liktos. Apskrii bajorams vadovavo j renkamas, rus valdiai pritariant,maralka. Apskrii bajorai rinkdavo savo atstovus gubernij bajor stai-gas. Bet j sprendimai nebuvo privalomi rus valdiai.

Kaip lietuvi lenkinim skatino

lenk viesuomen, taip ir carizmovykdom rusinim rus viesuome-

n. Net M. Muravjovas (Muravev) korikas, 1863 m. sukilimo malinto-jas, to meto daugelio rus raytoj, mokslinink auktintas kaip nacionalinisdidvyris.

Generalgubernatoriaus M. Muravjovo darbus ts jo sekjai kaip ge-nerolas K. Kaufmanas (Kaufman). Rusikj ovinizm, nacionalizm vi-saip skatino Rusijos valdovai. Pavyzdiui, caras Aleksandras III 1881 m.

balandio 25 d. pareik: Mes negalime turti jokios kitos politikos kaipt, kuri yra grynai rusika ir nacionalin; tai yra vienintel politika, kurimes galime ir turime vykdyti.1

O ta politika tai surusinti uimtj krat, kad jis tapt neatskiriamaRusijos dalimi. Bet tai gyvendinti siek ne vien tik smurtiniais, ekonomi-niais metodais, bet ir inteligentikesniais per vietim, mokyklas, spau-d. Taip ir lietuvi valdantieji sluoksniai sulenkjo irgi ne prievarta, opaveikus mstysen, menkinant savos kalbos vartojimo btinum ir pan.

Kaip kad lenkai siek sukurti viening Lenkijos valstyb, viening len-k taut po Liublino unijos, taip ir rusai stengsi, kad Rusij valdyt vie-nas caras, bt ipastamas vienas tikjimas staiatiki, vartojama vienakalba rus. 1831 m. balandio 14 d. caras Nikolajus I pasira sakym,kuriame nurod vietimo ministrui ir Vilniaus apygardos globjui (kura-toriui), jog jie privalo pasiekti, kad vietos gyventojai perimt rus kalb irkultr, suartt su rusais. vietimo ministras grafas S. Uvarovas (Uva-rov) tada ir paskelb tris pagrindinius jaunuomens aukljimo principus:itikimyb carui, staiatikybei ir Rusijai. Kiek vliau tas pats ministras ra

Rusinimas ir lenkinimas broliai dvyniai

1 Kovos metai dl savosios spaudos. ikaga, 1957. P. 43.


6/98

104 LIETUVI TAUTA

carui, kad svarbiausias Rusijos vietimo sistemos tikslas visus Rusijosgyventojus suliedinti vien, rus taut.1

Kad intensyviau bt galima rusinti ir kontroliuoti besimokanius, prie

daugelio gimnazij ir apskrii, net pradios mokykl steigti internataimoksleiviams. Tokie dar po 1831 m. buvo steigti Raseiniuose, Anykiuo-se, Biruose, Viekniuose, Teliuose, Kdainiuose ir kitur. Lietuvi kalbaleista vartoti iki tol, kol mokiniai imoks rus kalb. 1862 m. caras Alek-sandras II jau nurod vietimo ministerijai visame iaurs Vakar kratesteigti vien rusikas pradios mokyklas, o parapines udaryti. Mat dau-giausia emaii vyskupijos valdytojo Simono Giedraiio pastangomis rus

valdia buvo pripainusi prie banyi veikusias parapines mokyklas ir bu-

vo leidusi jose mokyti tikjimo ties ir skaityti emaitikai. Vyskupu tapsM. Valanius 1850 m. jau specialiai klebonams nurod, kad prie kiekvie-nos parapijos ar filijos bt mokykla, kad viena i pagrindini kunigo pa-reig ir yra viesti liaud, kad liaudies vaikai turi nor imokti skaitytisavo gimtja kalba religines knygas bei katekizmus, skirtus j maldingumodvasiai ir v. Tikjimui sustiprinti. Pats vyskupas savo lomis msi ilai-kyti Varniuose veikusi parapin mokykl.

Vyskupas reikalavo i parapij, kad jos por kart per metus pateikt

ataskait apie mokyklos padt mokslo pradioje ir pabaigoje. I t ata-skait matyti, kad 1841 m. emaii vyskupijoje buvo 141 parapin mo-kykla ir 4394 moksleiviai, 1861 m. 157 mokyklos ir 6594 mokiniai. Taismetais, pavyzdiui, Rietavo dekanate i buvusi 48 744 katalik skaitytimokjo 24 330 moni, tai yra kas antras.2

Parapins mokyklos neturjo tikslo parengti mokytis auktesnio tipomokyklose, o imokyti skaityti, rayti, gyti elementari ini apie pasaul.Tiesa, kai kuriose mokyklose, be tikybos, lietuvi, rus, lenk kalb, dar

mokyta ir lotyn kalbos, aritmetikos, geografijos.

Jos daugiausia steigtos vyskupoM. Valaniaus pastangomis, buvo rim-

ta klitis lenkintojams, o ypa rusintojams. Bet 1862 m. caro Aleksandro IIsakymu visame iaurs Vakar krate turjo bti tik rusikos mokyklos, oparapins udarytos; steigti jas buvo galima tik prie rus staiatiki cerk-

1Matusas J. Apie lotynik raidi draudim lietuvikiems spaudiniams // Athena-eum. K., 1933. T. 4, p. 18.

2Alekna A. emaii vyskupas Motiejus Valanius. K., 1933. P. 80.

Parapins lietuvikos mokyklos



7/98


vi. Po 1863 m. sukilimo nuslopinimo Vilniaus generalgubernatoriusM. Muravjovas, remdamasis mintu caro sakymu, udraud lietuvikasparapines mokyklas, kad paspartint rusinim ir apsaugot jaunim nuo

lotynikj dvasinink takos.Po sukilimo nuslopinimo visur turjo bti mokoma rusikai. Mokyto-

jus irgi imta skirti tik rusus, daniausiai buvusius puskarininkius, kitus ru-sus ovinistus.

Lietuviai valstieiai, pamat, kad mokyklose mokoma tik rusikai irdar turi jie lankyti staiatiki cerkves, m nebeleisti savo vaik tas rusi-kas mokyklas, o susibr samd lietuvi mokytojus daraktorius ir slaptaimok savo vaikus lietuvikai, nors ir persekiojami rus valdinink ir an-

dar. Po 1864 m. lietuvikos spaudos ir mokymosi lietuvikai udraudimotokios mokyklls buvo traktuojamos kaip valstybinis nusikaltimas. Bet,nepaisant to, beveik kiekviename kaime veik tokia slapta mokykll, ir

jose besimokani buvo dvigubai daugiau negu valdikose rusikose mo-kyklose. Didel slaptj mokykl skaii rodo ir tai, kad caro valdininkai18721906 m. Kauno gubernijoje susek ir panaikino 349 tokias mokyk-las, o Vilniaus 332. Vien 1898 m. u toki mokyklli laikym Kaunogubernijoje nuteisti 462 lietuviai.Daugiausia toki mokyklli dka, pa-

vyzdiui, 1897 m. Kauno gubernijoje buvo pats didiausias ratingumasvisoje Rusijoje apie 75 proc. mokjo skaityti ir rayti, apie 80 proc. skaityti. Tuo tarpu apie 1850 m. tik apie 10 proc. mokjo lietuvikai skai-tyti, apie 50 proc. lenkikai.1 Tai lyg rodyt, kad rusinimas paadino lie-tuvikum, nor isilaisvinti i lenk dvasins vergovs.

Rus uimtame krate buvo visaip varomas ir auktesnysis mokslas.Dar 1795 m. carien Jekaterina II nurod pirmajam Vilniaus generalgu-bernatoriui N. Repninui (Repnin), jog krato moksleivija ir studentija esanti

sugedusi, visikai lenk paveikta ir prieinga Rusijai. Tad btinai reikianepagailti jg, kad visa blogis i jos bt irautas ir vesta grieta kontro-l visai jos veiklai, taip pat spaudai.

1808 m. pradioje Rusijos uimtoje Lietuvoje veik apie 13 gimnazi-j, turjusi 741 gimnazist, 49 apskrii mokyklos, kuriose moksi3472 moksleiviai, t. y. santykikai buvo vos ne dvigubai daugiau neguPeterburge ir Maskvoje. Tik vis dalyk tose mokyklose mokyta lenkikai,ir i viso neaiku, kiek moksi lietuvi. Kratui atitekus Rusijai, ypa po1863 m. sukilimo, visos tos mokyklos buvo surusintos, bet ir taip toliau

1epnas P. Naujj laik Lietuvos istorija. Chicaga, 1979. T. 1, p. 169.

ALGIMANTAS LIEKIS


8/98

106 LIETUVI TAUTA

buvo mainamas j skaiius. 1869 m. Vilniaus vietimo apygardoje veik16 auktesnij mokykl (gimnazij), 9 klasikins gimnazijos, 4 realinsmokyklos ir 3 klasikins progimnazijos, po 30 met 1899 m. toje paio-

je apygardoje gimnazij bebuvo 10, progimnazij 3 ir 3 realins mo-kyklos. visas gimnazijas pirmiausia buvo priimami rus vaikai. O Vilniaus mokytoj institut ir Panevio mokytoj seminarij lietuviaikatalikai i viso nebuvo priimami. Tik rusai tegaljo mokytis ir Vilniujesteigtoje karo mokykloje. Net Dotnuvos ems kio mokykl lietuvinegaljo bti priimta daugiau kaip 20 proc. Rus valdia vis mokymosistem, kaip ir lenkai, buvo pavertusi luomine ir gimnazijose, seminari-

jose, kitose mokyklose i lietuvi valstiei kilusij negaljo bti dau-

giau negu 20 proc. Lietuviai nebuvo priimami ir auktsias karinioprofilio Rusijos mokyklas, o sigij ininieriaus diplom negaljo dirbtiLietuvoje. Tik kunigams, teisininkams ir medikams buvo leidiama gr-ti ir dirbti gimtinje.

Kiek maiau lietuviams varyta mokytis Suvalk krate, priklausiu-siame Varuvos vietimo apygardai. Bet ten, kaip ir iki revoliucij, buvonuomiai lenkinama. Buvo suvarytas mokymas ir lenkams, bet j mo-kyklos nebuvo udraustos ir neribojamas stojimas gimnazijas, Lenki-

jos ar Rusijos auktsias mokyklas. Nepasisek aptikti duomen, kadbroliai lenkai kur nors bt steig lietuvik mokykl, ileid lietuvi-k vadovli.

Lietuvi tautos, sukrusios valsty-b nuo Baltijos iki Juodosios jros, val-dovai vartojo senj gud rat. Tad ir

po Krvos, ypa po Liublino unijos, kai vis labiau Lietuvoje imta vartoti

lenk kalb ir jos rat, niekados didelio pavojaus nematyta. Tad valdan-tieji menkai tenutuok ir pavoj, kad naujj tikjim katalik skleiddaugiausia lenk kunigai ir vienuoliai. Nepaisyta, kad didioji dalis tautos,nekilmingj nesupranta skleidiamo mokymo, juk, kaip rayta, bajor,dvarinink luomas skelbsi ess tauta. Tais laikais, pavyzdiui, pasikrik-tijus bajorui laikyta, kad apsikriktijo ir jo pavaldiniai. Tad, prieingai ne-gu kitose valstybse, su krikionybe Lietuvoje ne tik sustiprjo baudiava,bet ir svetima kalba. Neatsitiktinai danai, o ypa emaitijoje, monssukildavo prie klebonus ir vyskupus. Pavyzdiui, 1418 m. birelyje per vi-s emaitij nuvilnijo riaui banga dl daniausiai lietuvikai nekalban-i kunig. T riaui prie katalik parapij steigim metu buvo gerokai

Lietuvikoji spaudajos draudimo metais


9/98


nusiaubti Raseiniai, Knituvos ir kit valsi dvarai ir klebonijos. Sukilimnuslopino emaii senino Ksgailos ir Vytauto atsista kariuomen.1

Apie tai, kad emaiiai buvo prieiki Katalik banyiai, ra ir vys-

kupas Motiejus Valanius savo knygoje emaii vyskupyst, jis aiki-no, kad mons prieinosi ne tik dl j emi atmimo ir atidavimobanyioms, bet ir todl, kad nejaut, jog tikjimas katalik yra geresnisu j senj [...]. emaiiai priversti apsikriktyti, nors kitokio tikjimo ne-apkent [...].2

Vytauto Didiojo sakymu mons buvo kriktijami prievarta, o kuni-gams ir vyskupams buvo suteikiama privilegij, aprpinami dideliais e-ms plotais ir valstieiais, prilyginant bajorams ir dvarininkams. Tad ir

katalikyb emaitijoje dar ilgai irta kaip valdovo prievol. Tai lyg pa-tvirtint, kodl liaudies padavimuose neiliko n vieno pdsako, kaip lie-tuviai buvo apkriktyti, neprisimenama n vieno kilnesnio kriktytojo. kai kurias Vakar alis krikionyb atjo kaip verg gynja, o Lietuv kaip pon religija. Tad neatsitiktinai taip lengvai ypa i emaitijos katali-k kunigus m istumti protestantai.

Pradjo vienuolis ir kunigas Martynas

Liuteris (Martin Luther,14831546). Jis1517 m. spalio 31 d. prie Vitenbergo katedros dur pakabino popieriauslap su 95 savo tezmis, kuriose reikalavo pertvarkyti Katalik banyi,priartinti j prie moni, pamaldas laikyti tik vietini taut kalbomis, atsi-sakyti Popieiaus vienvaldysts, udrausti Banyiai kaupti turtus ir t. t.M. Liuterio idjos greitai plito po Europ. Vienas pirmj M. Liuteriomokym msi gyvendinti Livonijos vienuoli Kalavijuoi ordinas.1522 m. jo nariai drauge su Rygos miestieiais um Rygoje katalik ba-

nyias, vienuolynus, udraud katalik pamaldas. Panaiai per 1527 m. Ka-ldas atsitiko Tartu (Dorpote), ten M. Liuterio alininkai ivaik katalikkunigus, imet i banyi ventj paveikslus, patys sudar parapij val-dymo komitetus ir kt. Tuo metu nuo katalikybs nusigr ir Kryiuoiordino magistras Albrechtas Brandenburgietis atsisaks vienuolio a-d, pasiskelb pasaulietiniu Prsijos valdovu hercogu. Juo pasek ir dau-gelis krato miestiei ir bajor. Beveik tuo paiu laiku liuteronizmu susidomjoir daugelis Lietuvos didik, bajor, viesuoli Abraomas Kulvietis,

1 Lietuvos TSR istorija. Nuo seniausi laik iki 1917 met. V., 1985. T. 1, p. 75.2 Valanius M. Ratai. emaii vyskupyst. V., 1972. T. 2, p. 50, 56.

Protestantizmo pradia


10/98

108 LIETUVI TAUTA

Stanislovas Rapolionis, Jurgis Zablockis, Jonas Tartyla, taip pat emaiti-jos seninas Stasys Ksgaila, daugiau kaip 300 Lietuvos didik.

Tada kaip niekad iki tol buvo ileista daug lietuvik knyg, Karaliau-

iaus universitet priimta daug lietuvi. emaii seninu taps Jonas Bi-lnas-Bileviius, bajoras i Vidukls, joje buvo krs ir lietuvik bajoraiimokykl, kuriai vadovavo protestantizm perjs buvs prancikonasS. Rapolionis. Taiau karalium tapus Steponui Batorui (15331586), ypauoliam katalik ir jzuit globjui, gynusiam Katalik banyi, i valsty-bs tarnybos buvo atleisti visi protestantai, juos imta persekioti, katalikreikalams ginti Lietuvoje kurtas jzuit ordinas ir kt. Daugelis didik irbajor, bijodami netekti karaliaus malons, vl gro katalikyb, o tais

laikais kartu su savo ponais katalikybn turjo sugrti ir pon pavaldiniai. katalikyb grti atsisak daugiausia kalvinizmo ipainj didik eim:Radvilos, Bileviiai, emetos, Gruceskiai, Narueviiai, Puzinai ir kt.,kuri daugelis vliau pasireik kaip Lietuvos valstybs savarankikumogynjai.

Kaip negailestingas protestant persekiotojas ir katalik hierarch gy-njas prisimenamas po Stepono Batoro mirties nuo 1587 m. pradjs ka-raliauti Zigmantas Vaza. Jis paskelb, kad Lenkijoje gali bti tik viena

religija katalik. Pasimok i protestant, ir katalik vyskupai m rei-kalauti i kunig mokti lietuvikai. Ypa to reikalavo emaii vyskupasMerkelis Giedraitis (15361609), kuris atkr daugel parapij, buvusiiki protestantizmo antpldio. Bet dar prireik vos ne imtmeio, kol Ka-talik banyia, ypa emaitijoje, pasijuto laimtoja. ia daug padjo, kaipir daug kur Europoje, organizuojami vadinamj ragan teismai, ventjpasirodymai seneliams ir vaikams ir t. t. Tai irgi padjo rodyti, kad Die-

vas ne su protestantais ar pagonimis, o su katalikais. Vl stiprjant katali-

kybei daugiausia i lenk ar sulenkjusi lietuvi bajor kunigai ir vienuoliaisugro prie lenk kalbos, vl imta aikinti, kad Dievas tik lenkikai su-prants ir neteikis maloni tiems, kurie kalba pagoni kalba lietuvi irlaikosi j paproi. O u banyios nelankym ar ipainties njim jaunuo XVII a. antrojo deimtmeio valstieiai bdavo riami prie gdos stul-p, plakami ryktmis ar turdavo sumokti dideles baudas. Pavyzdiui,1622 m. emaii seninas J. Valaviius nurod vis valsi ir dvar vai-tams: [...] sakau, kad kasmet prie Velykas js mons ir suaug protometus vaikai, taip pat nam eimyna, samdininkai ir samdininks eit i-painties ir priimt veniausij Sakrament [...]. Prasiengusiems pabauda12 liet. grai banyios dut ir sdjimo prie banyios bausm kiek-



11/98


vien sekmadien ir ventadien ligi vykdys banyios prisakym [...]. Tapati bausm ir pabauda itiks tuos, kurie savo vaik vliausiai trei arbaketvirt dien gimus nepakriktys [...]. Pagaliau, kad niekas nedrst vesti

monos be klebono leidimo, neusaks 3 usak per pamoksl, bausmkapa grai banyiai ir vis dien (buvimo) kengse prie banyios arbaiplakant prie moni [...]. Taip pat turs sumokti kap grai, kurie gy-

vent susidj be savo kunigo jungtuvi [...] arba pamald eit pas ereti-kus (protestantus A. L.).1

Griet karaliaus, valdanij, jzuit pastang dka katalikyb atsi-laik ir tapo vyraujanti. Apie tai vienas pirmj Lietuvos istorik AlbertasVijkas-Kojalaviius (16091677) apie reformacijos veikim savo Lietu-

vos istorijos vairenybse, rao: Lygiai kaip Lenkijos Karalystje, taip irLietuvos Didiojoje Kunigaiktystje vl lotyn apeig vyskupai senatoriluome vaidina svarb vaidmen, todl iai pareigybei renkami tik kilusiejii kilmingos bajor gimins tai nustatyta Popieiaus aprobuotoje Res-publikos Konstitucijoje.2

Protestantizmas Lietuvoje buvo savotikas lietuvi kalbos ir kultrosrenesansas. Vl sigaljus lenk vierai, vis maiau pasirodydavo ir lietu-

vik leidinli, o ir mokyklose, kaip anksiau rayta, net ir rus laikais

vos ne iki pat 1863 m. vyravo lenk kalba. Ji buvo tartum patriotizmo i-raika. Tad nieko nuostabaus, kad pirmosios knygos ir pirmieji periodiniaileidiniai lietuvi kalba pasirod Maojoje Lietuvoje. Ir tenykt prs (vo-kiei) valdia taikstsi su j rengimu ir leidimu siekdama sustiprinti pro-testantizm tarp lietuvikai kalbanij, o vliau ir sumenkinti rus, lenktak Didiojoje Lietuvoje.

Lietuviai vieninteliai i balt dar XIII a.

sukr vien i galingiausi Ryt Europosvalstybi. Bet toje valstybje, kaip rayta, nei lietuvi kalba, nei jos ra-tas niekada nebuvo valstybiniai. Lm tai, kad lietuviai savo valstyb su-kr dar neturdami rato. Tuo tarpu prisijungti rytiniai slavai jau X a.kartu su kriktu perm i Balkan slav rat. Tad lietuviai valdovai irm naudoti t j rat susirainjimui, daugiausia su Ryt kratais, o suVakarais susirainjo lotyn kalba. Tas slav (senj gud) ratas ilgai-niui tapo Lietuvos valdov ratini kalba, kuria raytos valstybs akt

1 Lietuvos TSR istorijos altiniai. V., 1955. T. 1, p. 246, 247.2Kojalaviius-Vijkas A. Lietuvos istorijos vairenybs. V., 2003. T. 2, p. 164.

Aura Lietuvoje

ALGIMANTAS LIEKIS


12/98

110 LIETUVI TAUTA

knygos, daryti teisiniai aktai ir kt. Bet ta kalba labai skyrsi nuo Maskvoskunigaiktysts slav rus kalbos, tad tenai, anot akad. Z. Zinkeviiaus,

ji neretai traktuota kaip lietuvi kalba.1 Bet ta kalba buvo gan artima

lenk kalbai, todl ir Lietuvos valdantieji po Liublino unijos palygintitaip lengvai ir greitai prim ir XVI a. pabaigoje sutiko, kad lenk kalbabt LietuvosLenkijos valstybs kalba (oficialiai lenk kalba Lenkijosir Lietuvos valstybje paskelbta valstybine 1696 m.). Nuo tada be ioskalbos nebuvo manoma padaryti jokios karjeros valstybinje tarnyboje.Tik reformacijos sjdis pirm viet buvo ikls gimtosios kalbos var-tojim ir tautini banyi krimo svarb. Bet ir tuo pasinaudojo lenkaiir igavo i Popieiaus sutikim, kad pamaldos katalik banyiose bt

laikomos lenk kaip vietine kalba. Lenk ir lotyn kalbos imtos varto-ti ir jzuit steigtame Vilniaus universitete. Tad ir po reformacijos lietu-

vi kalba liko tik liaudies nekamja, ir atsirado dar geresns slygoslenkinimui.

Jzuitai lenk kalb laik irgi vietine valstybs ir vieojo gyveni-mo kalba. Tad ir reikalavo i t negausi lietuvi student, kad jie tiklenkikai kalbt. Nesirpino lietuvi kalba ir reformacijos alininkai didikai M. Radvila Juodasis, M. Radvila Rudasis ir kai kurie kiti. Tai

patvirtina ir tas faktas, kad nors reformatai turjo savo spaustuv, betknygas joje spausdino tik lenk ir lotyn kalbomis. Taiau Katalik ba-nyia, jzuitai, nordami padidinti katalikybs tak ir paprastiems, lie-tuvikai kalbantiems monms, buvo priversti bent kiek mokytis irlietuvi kalbos, kad galt pasakyti pamoksl, pamokyti lenkikai arlotynikai nesuprantanius mones poteri. Be to, po Lietuv plito irPrsijos reformat spausdinamos knygos. Reikjo leisti ir katalikik,lietuvik. Vilniuje, kaip sakyta, nuo 1525 m. knygos spausdintos loty-

n, slav ir kitomis kalbomis. Apie 1575 m. Mikalojus Kristupas Rad-vila atkl savo spaustuv i Lietuvos Brastos ir padovanojo jzuitams,kurie j pavadino Akademijos spaustuve. Joje imta spausdinti ir lietu-

vi kalba religinio turinio knygeles dar lenkikai nemokantiems vai-kams, taip pat evangelij tekst. Spjama, kad apie 1585 m. ileistas iriverstas P. Kanizijaus lietuvi kalb maasis katekizmas buvo pirmojilietuvi kalba spausdinta knyga,2 t. y. pasirodiusi daugiau kaip 40 me-t vliau negu Prsijoje.

1Zinkeviius Z. Lietuvi kalbos istorija. V., 1977. P. 86.2Zinkeviius Z. Lietuvi kalbos istorija. T. 3: Senj rat kalba. V., 1977. P. 165.


13/98


Vienas i rykiausi XVI a. lietuviko-jo odio skelbj buvo kun. Mikalojus

Dauka, kuris, spjama, gim apie 1527 m. emaitijoje, kunigavo Krak-

se, nuo 1572 m. paskirtas emaii vyskupysts kapitulos kanauninku Var-niuose, vyskupo padjju, vyskupysts administratoriumi. Mir jis 1613 m.,palaidotas Varniuose. M. Dauka i lenk kalbos ivert ir pareng kny-gas: Katekizm (apie 1595 m.) ir Postil (1599 m.). Pastaroji ilg laikbuvo viena i stambiausi Lietuvoje 646 didelio formato (31x20 cm) pus-lapi, ispausdinta panaudojus puonius inicialus, usklandas. Savotikashimnas lietuvi tautai ir kalbai buvo ir knygos Prakalba malon skaity-toj: [...] inom, kaip kiekvienai tautai brangus ir malonus dalykas, ray-

tas gimtja kalba [...] tik pati ms lietuvi tauta (turima galvojevaldaniuosius A. L.), besirpindama imokti lenkikai, savo tikrj kal-b apleido, paniekino ir beveik pamet tai aikiai mato kiekvienas, betneinau, ar kas u tai pagirs. Kurgi yra pasauly tokia menka ir niekam

verta tauta, kuri neturt savo trij lyg gimt dalyk: savo ems, papro-i ir kalbos? Vis ami mons vartojo savo gimtj kalb, rpinosi josilaikymu, grainimu ir platinimu. Nra tokios menkos tautos, nra tokiomao ems sklypo, kur nevartot savo gimtosios kalbos, kuria paprastai

raomi statymai, kuria raoma savo ir kit ali istorija, kuria svarstomivisi krato reikalai, kuria graiai ir padoriai atliekami reikalai banyioj,susirinkimuose ir namie [...]. Ar ne keista bt gyvuliams, jei varna pano-rt giedoti kaip laktingala, o laktingala krankti kaip varna; arba oys riaumoti kaip litas, o litas bliauti kaip oys? [...] Juk tautos laikosi neems derlingumu, ne apdar vairumu, ne apylinki smagumu, ne miestir pili tvirtumu, bet vien vartojimu savo gimtosios kalbos, kuri kelia irstiprina pilietikum, santaik ir brolik meil. Kalba yra bendras meils

ryys, vienybs motina, pilietikumo tvas, viepatysi sargas. Panaikinkkalb panaikinsi santaik, vienyb ir visk gera.1

Taiau tie, kuriems buvo skirtas is kreipimasis Lietuvos valdantie-siems, liko kurti, ir svetima lenk kalba sigaljo valdios, vietimo ir mokslo,katalik banyi klebonijose ir vienuolynuose. Tik katekizmus, evangeli-

jas, ventj Rat, giesmi rinkinius vienas kitas kunigas iversdavo lie-tuvi kalb. Ji kaskart vis maiau buvo vartojama ir parapinse mokyklose,net mokant vaikus tikjimo ties. Ir paskutiniais deimtmeiais prie Ru-sijos okupacij lietuvi kalba beveik nieko nebuvo ispausdinta.

M. Daukos auksmas

1Dauka M. Postils prakalbos. V.: Mintis, 1990. P. 3334.


14/98

112 LIETUVI TAUTA

Beveik nebesakyta lietuvikai ir pamoksl. Banyia ir mokykla irgivykd valdov vali: sujungti abi tautas lenk ir lietuvi vien lenkik.Buvo formuojama gente Litwani, natione Poloni (lietuvi kilms, lenk

tautybs), nauja, lenkikai kalbanti tauta. Gudai ir ukrainieiai, kaip sla-vai, savaime buvo priskiriami prie lenk. Tik emaitijoje, kaip rayta, darplaiai vartota lietuvi kalba. Ten ja daniausiai leistos ir religins knygels.

Lietuv okupavus Rusijai, ikilokeletas lietuvi inteligent, daugiau-

sia i emaii valstiei, kurie m rayti lietuvikai, nagrinti Lietuvos irlietuvi tautos istorij, prieastis, dl ko lugo niekieno nenukariauta,

buvusi viena i didiausi Europoje Lietuvos valstyb. I toki buvoS. Staneviius, istorikas S. Daukantas (17931864), M. Valanius, K. R. Ne-zabitauskis-Zabitis ir kiti.

Tada pradta labiau domtis ir lietuvi kalbos tyrimu. Mintasis Kaje-tonas Rokas Nezabitauskis-Zabitis (18001876) msi tyrinti lietuvi tar-mes, para elementori Naujas mokslas skaitymo dl ma vaikemaii ir Lietuvos. Simonas Staneviius (17991848) ileido gramati-k Trumpas pamokymas kalbos lietuvikos ir emaitikos (1829 m.),

J. Plateris (18101836) tyrinjo kai kuriuos gramatikos klausimus, lietu-vi kalbos kirt, sudarinjo etimologines lenteles ir kt.1

Taiau apskritai, kaip matme i anksiau pateikt duomen, Rusijosokupacija nepristabd lenkinimo. Prieingai, jau ir tie, kurie iki tol buvoprie j, lenkus m irti kaip drauge patyrusius nelaim, lenk kalbir jos vie vartojim kaip patriotizmo iraik. Tik po to, kai ikilopavojus paiai Katalik banyiai j okupantai norjo pakeisti staiati-ki, kai suprasta, kad lenk kalb kaip giminik lengviau negu lietuvi

kalb pakeisti rus kalba, vis daugiau ir sulenkjusi dvasinink m rem-ti lietuvikai kalbaniuosius ir nebe taip prieintis lietuvikiems pamoks-lams, vaik mokymui pradios mokyklose lietuvikai. Kita vertus, po1831 m. sukilimo, kai uvo, buvo itremta daug senosios bajorijos, nebesi-

vaizdavusios lietuvi tautos be lenk, naujos kartos viesuoliai, daugiausiakil i lietuvi valstiei, atidiai klausydamiesi Balkan taut kov dlsavo laisvs ir nepriklausom valstybi atkrimo ar sukrimo gars, visdrsiau m skelbti, jog ir lietuvi tauta gali bti istorijos krja, kelti rei-

Pirmieji lietuvi kalbos tyrjai

1Liekis A. Lietuvos moksl akademija 19411990. V., 2001. P. 23;Zinkeviius Z. Lietu-vi kalbos istorija. T. 4: Lietuvi kalba XVIIIXIX a. V., 1990. P. 128, 144.



15/98


kalavimus rus valdiai dl lietuvik mokykl ir lietuvikos spaudos. Taip1841 m. emaii vyskupijos parapijose buvo isireikalauta teis steigtipradios mokyklas, kuriose bt mokoma ir lietuvi kalba. Istoriko V. Mer-kio duomenimis, apie 1853 m. toje vyskupijoje mokani skaityti ir raytibuv arti 60 proc.1

Daugjo ir lietuvik leidini. 17501799 m. j ileista 258, 18001849 m. 523, o 18501864 m. daugiau kaip 540 pavadinim. Daugiaunegu trigubai nuo 1850 m. buvo padidj ir daugelio t leidini tiraai.

1Merkys V. Knygnei laikai. 18641904. V., 1994. P. 28.

Lietuvos ems, Rusijos padalytos gubernijas 18491915 m. (K. Pakto schema),schemoje nurodytos ems, kurias Lietuva vald nuo 1569 iki 1772 m. Nuo 1842 m.

Rusijos administracija udraud i em vadinti Lietuvos vardu. Oficialiai alis buvopavadinta Severozapadnyj kraj (iaurs vakar kratas). Bet Rusijos mokslininkai

(geografai, istorikai) tikrja Lietuva iki 1915 m. tebelaik Kauno, Vilniaus, Gardino irSuvalk gubernijas, o Minsko, Mogiliovo ir Vitebsko gubernijas jie laik Gudija. Suvalkgubernij Vienos kongresas 1815 m. priskyr Lenkijos Karalystei. Prie 1867 m. ji buvovadinama Augustavo gub., bet kai 1867 m. gubernijos sostin buvo perkelta Suvalkus,tai tuomet gim ir Suvalkija. io emlapio rodomi gubernij ir apskrii vardai ir ribos

isilaik iki 1915 m., kai krat okupavo vokieiai ir ved okupacijos metams(19151919) savus trumpalaikius administracinius vienetus.

ALGIMANTAS LIEKIS


16/98

114 LIETUVI TAUTA

Pavyzdiui, vien L. Ivinskio kalendori tiraas nuo 1500 egzempliori(1846 m.) padidjo iki 11 000 (1861 m.). Nedaug maesniu tirau leisti ele-mentoriai, katekizmai, maldaknygs. Daugjo ir pasaulietins literatros.

Antai 17951804 m. ji tesudar apie 12,5 proc. vis leidini, o 18851864 m. daugiau kaip 36 proc.1

emaii vyskupas M. Valanius ir jo sekretorius kun. J.Dovydaitisbuvo usimoj pradti leisti ir laikrat lietuvi kalba. Dl leidimo jie 1859m. kreipsi generalgubernatori. Bet leidimo negavo.2 Tuo metu rus

valdia pati planavo savo laikraio Liaudies draugas lietuvi kalba i-leidim, tas laikratis turjo prisidti prie krato rusinimo, greitesnio ruskalbos ir staiatikybs primimo.

Okupantai, stiprindami lietuvikalbos, spaudos, vietimo draudim,tikjosi, kad tuo sumains krate len-

k tak, o kartu greiiau surusins krat. Tam tikslui rengti planai, kaippritaikyti lietuvikam ratui rusik raidyn. Tarp toki plan rengj bu-

vo slavofilas, Rusijos moksl akademijos narys A. Hilferdingas (Hilfer-ding), Varuvos universiteto docentas S. Mikuckis (Mikucki). Jie pritar

generalgubernatoriui M. Muravjovui, jog pritaikyti lietuvikam ratui ru-sik raidyn manoma.Norint pritaikyti rusik raidyn lietuvi kalbos fonetinei struktrai,

parengti spausdinti lietuvikus elementorius ir kitus reikalingus leidiniusrusikais ramenimis, reikjo ir lietuvi kalbos specialist. Vienas i to-ki, sutiks talkinti okupantams, buvo Petrapilio kadet korpuso ins-pektorius Jonas Juka (garsiojo kalbininko Antano Jukos brolis), kurisir pareng special lietuvi raidyn, sudaryt rusiko raidyno pagrindu,

tikdamasis gauti leidim dirbti Lietuvoje. Bet J. Juka to darbo nebai-g, nes M. Muravjovas neleido jam likti Lietuvoje, ir jis turjo ivyktidirbti Ninij Novgorod. Tuomet okupantai parsikviet i Varuvos mi-ntj S. Mikuck, prie Vilniaus vietimo apygardos buvo sudaryta Lietu-

vik leidini rusikomis raidmis leidimo komisija, kuriai dar priklauskalendori leidjas ir Kauno liaudies mokyklos mokytojas L. Ivinskis,staiatiki ventikas ir rus paskirtas lietuvik rat cenzorius A. Pet-keviius ir kiti.

1 Ten pat. P. 29.2epnas P. Naujj laik Lietuvos istorija. Chicaga, 1979. T. 1, p. 222.

Planas rus raidyn lietuvi spaudai


17/98


1864 m. gegus 22 d. Vilniuje, A.Kirkoro spaustuvje, buvo baigtasspausdinti S. Mikuckio ir L. Ivinskio parengtas pirmasis lietuvikas ele-mentorius rusikais ramenimis Abcl emaitikai lietuvika, kurio

egzempliori M. Muravjovas nusiunt Vilniaus cenzros komitetui sakyda-mas: Nuo iol laikytis taisykls: nepraleisti spausdinimui n vieno lietuvi-ko elementoriaus, rayto lenkikomis raidmis, ir leisti juos spausdinti tiktada, kai jie bus perrayti rusikomis raidmis pagal pridedam pavyzd.1

Generalgubernatorius M. Muravjovas msi galutinai gyvendinti ru-s ovinist siek udrausti lietuvik spaud ir kalb mokyklose, kadkratas bt galutinai surusintas. Dar kiek anksiau, pasmaugs sukilim,

jis 1863 m. gegus 23 d. buvo kreipsi Lietuvos ir Gudijos gyventojus:

Vakar kratas, irint daugumos jo pirmyki gyventoj ir istorins tei-ss, yra rus em, nuo ami paveldta Rusijos valdov [...]. Ir toliautikinjo, kad Lietuva, taip pat Gudija nuo seniausij laik yra Rusijosem, pravoslavijos lopys2. Ir jeigu tas kratas dar nra rusikas, tai tiktodl, kad jis ilgus amius buvo svetimj ugrobtas. Todl ir dabar ventakiekvieno ruso pareiga grinti j Rusijai, rus kultrai, staiatikybei. Tamtikslui reiki panaudoti ir spaud vedant rusikj raidyn.

1864 m. gegus 14 d. M. Murav-jovas, bdamas Peterburge, carui tei-k memorandum dl vietimo

valdymo iaurs Vakar krate. Jame ra: [...] vesti visose emaitijosmokyklose emaitiko rato mokym rusikomis raidmis. itokie elemen-toriai dabar spausdinami ir dl platinimo bus duoti atitinkami nurodymai.is memorandumas gegus 17 ir 19 d. buvo svarstytas Vakar komitete,

jam pritarta, o vietimo ministras buvo pareigotas pagal galimybes j taip

pat gyvendinti. Nutarimui pritar ir caras.3

O tai reik spaudos lietuvi-kaislotynikais ramenimis udraudim. Tiesa, pamau tai jau buvo da-roma nuo 1864 m. kovo mn. pradios, kai M. Muravjovas Vilniauscenzros komitetui nurod neaprobuoti spausdinti lietuvik knyg be

jo leidimo. Gegus 25 d. M. Muravjovas, grs Vilni, msi realizuoti

1Tyla A. Pastabos dl lietuvikos knygos istorijos // Bibliotekininkysts ir bibliografijosklausimai. V., 1969. T. 7, p. 195.

2 Ten pat.3Vbra R. Lietuvikos spaudos draudimas XIX a. antroje pusje // Istorija. V., 1988.

T. 9, p. 85.

Lietuvikos spaudosudraudimas


18/98

116 LIETUVI TAUTA

rusikj raidyn. 1864 m. birelio 5 d. jis pasira rat Vilniaus cenz-ros komitetui: [...] silau Komitetui nuo io laiko btinai laikytis taisyk-ls: nepraleisti spausdinti n vieno lietuviko elementoriaus, rayto

lenkikomis raidmis, ir leisti juos spausdinti tik tada, kai jie bus paraytirusikomis raidmis [...].

Birelio 10 d. Vilniaus cenzros komitetas susipaino su iuo M. Mu-ravjovo ratu ir nutar j ventai vykdyti.1

Taigi 1864 m. birelio 5 d. ir laikytina lietuvi spaudos draudimopradia. Draudimas galiojo elementori ir apskritai vadovli leidimuiVilniaus generalgubernijoje ir jai priklausaniose Augustavo guberni-

jos apskrityse. pradt juod darb toliau plt ir naujas generalgu-

bernatorius gen. K. Kaufmanas, kurio draudimas spausdinti pritaikytasvisoms lietuvikoms knygoms. 1865 m. rugpjio 26 d. okupacin rusvaldia sudar Komisij lenkikoms ir emaitikoms knygoms peri-rti. Ji buvo sudaryta i rus ovinist, kurie ne tik pritar lietuvikosspaudos draudimui, bet ir pareikalavo jo vykdym kuo skubiausiai su-aktyvinti.

Dar M. Muravjovas buvo suteiks Vilniaus cenzros komitetui teiskontroliuoti spaudos draudim visame iaurs Vakar krate. Taiau sa-

kym dl visiko lietuvikos spaudos udraudimo pasira K. Kaufmanas1865 m. rugsjo 6 d.: [...] Visa tatai turdamas galvoje, a laikau reikalin-ga: 1. Galutinai sakyti Vilniaus cenzros komitetui, kad mano pirmtakoodinis paliepimas visuomet ir be isisukinjim bt vykdomas; 2. Paves-ti Vilniaus mokymo apygardai, kad pasirpint ispausdinti kuo daugiauliaudiai knyg ir vadovli, rayt lietuvikai ir emaitikai, bet rus rai-dmis. Bet pamats, kad lotyniku riftu knygos gali bti spausdinamosRusijos spaustuvse, K. Kaufmanas kreipsi Rusijos vidaus reikal mi-

nistr P. Valujev (Valuev), kad lietuvikos spaudos draudimas bt iplstasvisai Rusijai. Ir pastarasis 1865 m. rugsjo 23 d. slaptu savo ratu guberna-toriams nurod, kad jie udraust spaustuvse spausdinti lietuvikus leidi-nius lotyn-lenk abcle.

1866 m. liepos 23 d. generalgubernatorius dar pasira sakym guber-natoriams, kad jie spaustuvse sunaikint lotynik-lietuvik raidi lie-

jimo formas ir leist veikti tik toms spaustuvms, kurios pasirayspasiadjim nespausdinti joki rat lietuviku-lotyniku raidynu.

1 Lietuvos valstybs istorijos archyvas (toliau LVIA). F. 1240. Ap. 1. B. 203. L. 3;B. 205. L. 281.



19/98


1866 m. spalio 4 d. Vilniaus generalgubernatoriaus sudaryta komisijarekomendavo jam udrausti ir spaud gotikuoju raidynu: [...] btina u-drausti veti i usienio visas be iimties emaitikas knygas, spausdintas

ir lotynikais, ir gotikais spaudmenimis.1 Taiau K. Kaufmanui greitai pa-likus post ir atjus naujam generalgubernatoriui E. Baranovui (Baranov),tos rekomendacijos gyvendinimas utruko ir palyginti dar nesunkiai lie-tuvika spauda gotikais ramenimis i Prsijos bdavo veama. Apie spau-dos udraudim tokiais ramenimis nebuvo nurodyta nei cenzoriams, neiandarams. Ir tik 1872 m. prie draudiamj priskirta ir lietuvika spaudagotikais ramenimis.

Ir pagal carins Rusijos juridiniusaktus lietuvikos spaudos udraudimasbuvo neteistas, traktuotinas kaip ad-

ministracijos savival, nors inant ir remiant paiam carui. Vilniaus gene-ralgubernatoriaus ir vidaus reikal ministro sakymai tuo klausimu formaliaigaljo veikti tik tol, kol lietuvikosiose gubernijose veik karo padtis, o

ji buvo panaikinta 1871 m. kovo 28 d. Bet to meto lietuvi viesuoliai, ma-tyti, nelabai domjosi okupant veiklos juridiniu pagrstumu. Ir tuo, kad,

karo padt ataukus, automatikai nustojo galios ir paskelbti vietos gy-ventoj teises varantys generalgubernatoriaus ir gubernatoriaus, polici-jos sakymai ir kad po to vl turjo normaliai veikti bendrieji Rusijosstatymai. O dl lietuvi spaudos lotynikais ramenimis, lietuvik mo-kykl udraudimo, kitoks sakymas daugiau nebuvo priimtas. Bet, kaipmatme, rus valdia, nors ir neturdama jokio formalaus teisinio pama-to, toliau vykd nuom lietuvi spaudos ir lietuvik mokykl persekioji-m. O gal caras nesiryo teisinti to draudimo tik todl, kad pasaulis

nepamatyt Rusijos vidaus politikos nemonikumo, kad jis galt pasi-teisinti, jog tai vyko ir vyksta tik dl pavaldini neklusnumo.Bet tik XIX a. pabaigoje lietuviai viesuoliai vis labiau m domtis ir

rus vietos administracijos veiklos teisiniu pagrstumu, kad galt pasi-naudoti Rusijos teisins sistemos spragomis ginant lietuvik od. Tarppirmj toki buvo i Pasvalio kils Antanas Macijauskas (g. 1874 m.), bai-gs Petrapilio technologijos institut ir dirbs PetrapilioMaskvos gele-inkelyje ininieriumi. 1900 m. jis be cenzros leidimo ileido lietuviko,latviko krato emlap, kuriame visi raai buvo lietuviki. Bet kai apie

1 LVIA. F. 1242. Ap. 1. B. 18. L. 79.

Spaudos udraudimas savival?

ALGIMANTAS LIEKIS


20/98

118 LIETUVI TAUTA

1200 emlapio egzempliori buvo atveta Vilni, cenzros virininkoachuskojaus (achuskoj) sakymu visi jie buvo konfiskuoti. Tuomet A. Ma-cijauskas cenzori padav teism (Rusijos senat) Peterburge, kad jam

bt grinti patirti nuostoliai. Po ilg svarstym teismas prim nutart,kad emlapiai konfiskuoti neteistai, nes neteistai vykdomas ir lietuvi-kos spaudos draudimas. Ir 1902 m. gruodio 14 d. teismas priteis Vilniauscenzoriams sumokti nukentjusiam iekovui 1200 rubli patirtiems nuos-toliams padengti.1

Beveik tuo paiu metu byl Rusijos senate laimjo ir varpininkas Povi-las Viinskis (18751906), kuris 1900 m. vasar Jonikyje ikabino keletlietuvik skelbim apie Mintaujoje vyksiant emaits ir Petkeviaits

vaidinim Velnias spstuose. andarai nudrask skelbimus ir P. Viins-kiui ikl byl. Bet jis dar visk, kad tik jo neiteisint iauli teismas. Irkai teismas j nubaud 6 rubli bauda, jis padav skund kasaciniam teis-mui, o jam patvirtinus kalt ir tik sumainus baud iki 3 rubli, P. Viinskiskreipsi Rusijos senat, kuris, kaip ir A. Macijausko byloje, 1903 m. ge-gus 13 d. prim nutart, jog lietuvikos spaudos draudimas nra pagrs-tas statymu, todl ir P. Viinskis nubaustas neteisingai.2 Taiau tos pergalsbuvo pasiektos jau XX a. pradioje, prajus daugiau kaip trims deimtme-

iams nuo to draudimo pradios, kai buvo gerokai suliberaljusi ir aukto-ji Rusijos valdininkija, kai imperijoje jau veik daug politini organizacij,turjusi tiksl sudemokratinti Rusij. Bet ar bt laimta kokia byla prielietuvikos spaudos draudjus, sakysime, 1875 m. ar 1880 m.?

Kad padidint spaudos kontrol, 1865m. pradioje rus valdia reorganizavo ir

cenzr j perdav Vidaus reikal ministerijai, kuri ir skirdavo cenzo-

riais daniausiai buvusius andarus ar kitokius savo nusipelniusius dar-buotojus, daniausiai n odio nemokanius lietuvikai. Tai dar labiausunkino ileisti bet kok leidinl, net ir rusikais ramenimis.

Rusikajam ratui gyvendinti rus valdia Varuvoje, Kaune, Vilniujesudar vairias komisijas. 1865 m. rugpjio 26 d. generalgubernatoriaussudarytai Vilniuje komisijai lenkikoms ir emaitikoms knygoms peri-rti vadovavo generolas Cylovas (Cylov), po jo (nuo lapkriio mnesio)

1alkauskis K. Bylos dl spaudos lietuvi raidmis // Teis. 1935. Nr. 31, p. 25; Lietu-vi enciklopedija. Boston, 1959. T. 17, p. 25.

2alkauskis K. Bylos dl spaudos lietuvi raidmis... P. 309, 409.

Persekiojimo sustiprinimas


21/98


gen. P. Stolypinas (Stolypin), kur laik komisijai priklaus ir Laurynas Ivins-kis, Stanislovas Mikuckis. Bet daugiausia komisijoje buvo rus ovinist,lietuvi tautos ir katalikybs niekintj, kaip mintasis Rusijos moksl aka-

demijos akademikas A. Hilferdingas, Vilniaus mokslo apygardos inspek-torius A. Novikovas (Novikov), buvs lietuvi kunigas Antanas Petkeviius,1850 m. perjs staiatikyb ir rus paskirtas lietuvik rat cenzoriumi.Juo jis dirbo ir Muravjovo siautjimo laikais ir vis laik okupantams sks-davo vyskup M. Valani dl jo pastang steigti lietuvikas mokyklas, leistilietuvik spaud.

Paaikjus tikriesiems rusikojo raidy-

no vedimo tikslams, jiems m prietarau-ti ir kai kurie buv jo vedimo alininkai. Tarp j ir mintasis pirmjlietuvikj kalendori sudarytojas L. Ivinskis (18101881), kuris 18651867 m. tuos savo metskaitlius buvo parengs ir ileids gradanka kirilicos ramenimis. Taiau prasidjus knygneystei, visuotiniam lietuvinepasitenkinimui rusinimu, jis atsisak tos gradankos ir toliau jau lei-do savo kalendorius lietuvikai Prsuose. Tam didel tak turjo atviras

vyskupo M. Valaniaus prietaravimas lietuvikos spaudos draudimui.

1866 m. birelio 12 d. jis nusiunt rat Kauno gubernatoriui M. Muravjo-vui (vilnikio generalgubernatoriaus snui), kuriame ra, kad rusikasisraidynas visikai netinka lietuvi kalbai ir kad juo visai nemanoma ireiktikai kuri emaii kalbos gars ir dl ko a pripastu negalimu dalykuspausdinti rus raidmis emaitik evangelij, kaip v. Rato knyg, dlto, kad a turiu griet priederm rpintis, kad ta knyga nebt pagadinta[...].1

Beje, ir kai kurie kiti t met veikjai mgino gauti leidim spausdinti

lotynikulietuviku riftu. I j ir mintasis L. Ivinskis, kuris, patyrs, kadniekas neperka jo gradanka leidiam kalendori, 1872 m. pra Vil-niaus generalgubernatoriaus duoti leidim spausdinti juos lietuviku rai-dynu. Bet praymas buvo atmestas kaip ir kit, pavyzdiui, M. Mieiniopraymas ispausdinti lietuvilenklatvirus kalb odyn ir kt. Oku-pantai pritar leidybai tik rusikais ramenimis. Istorikas V. Merkys nusta-t, kad nuo 1864 m. iki 1902 m. i viso gradanka buvo ileista 17pavadinim vadovli, 15 religini knyg, 10 kalendori, 6 groinsliteratros ir 6 kitokios. I viso 54 pavadinim. J bendras tiraas apie

Rmj praregjimas

1Merkys V. Knygnei laikai... P. 84.


22/98

120 LIETUVI TAUTA

67 500 egz.1 Dar kelet tkstani egzempliori lietuvik knyg rusiko-mis raidmis ileido Varuvos vietimo apygarda. Tai buvo labai menkasskaiius, nes mons t knyg neskait, o ir net veltui bruktas daniausiai

sudegindavo. Tuo tarpu lietuvi kalba lotynikais ramenimis per t patlaik ileista 1352 pavadinim leidini bendru 5 543 575 egzempliori ti-rau, arba po 138 575 egzempliorius kasmet. Apie 90 proc. j buvo ispaus-dinti Maojoje Lietuvoje ir slapta knygnei iplatinti po Lietuv. Svarbiausilietuvikos spaudos leidybos centrai Maojoje Lietuvoje buvo: Til, tenispausdinta 1789 pavadinim leidiniai, Priekul 227, Bitnai 181, Klai-pda 176, Karaliauius 163, ilut 43, Ragain 35 ir kt.2

Spaudos draudimo pradioje (iki 1880 m.) M. Lietuvoje daugiausia

spausdinta religins literatros apie 71 proc., bet po to, prasidjus ry-kesniam tautiniam atgimimui, m gausti pasaulietins literatros ir1890 m. ji sudar 45 proc., o 18911900 m. jau apie 60 proc., nuo 1901iki 1904 m. iaugo net iki 70 proc.3 I tikrj pasaulietins literatros grei-tai m gausti po Auros pasirodymo (1883 m.); po Auros gausjoleidini. Tai Varpas, kininkas, Naujienos, emaii ir Lietuvosapvalga, Tvyns sargas, Lietuvos darbininkas, Aidas Lietuvos dar-binink gyvenimo, Darbinink balsas ir kt. inoma, ne visus tuos leidi-

nius knygneiams pavykdavo pristatyti skaitytojams. Madaug penkioliktojij dalis buvo andar konfiskuota, sudeginta. V. Merkio paskaiiavimu,vien nuo 1898 m. iki 1904 m. konfiskuota apie 380 187 egzemplioriai lie-tuvik leidini.4 Dar apie 100 000 leidini vien 18651866 m. buvo kon-fiskuota i Vilniaus spaustuvi ir knygyn.

Daugiausia per Prsij pasiekdavo Lietuv ir JAV, Anglijoje ir kitosealyse gyvenani lietuvi spauda. O ji buvo gana gausi. Pavyzdiui, 1900m. JAV lietuviai leido 12 lietuvik laikrai, o Maojoje Lietuvoje 7,

Anglijoje 1 ir kt. Be to, 18741904 m. JAV lietuviai ileido apie 712 pava-dinim knyg (ia neskaiiuojami periodiniai leidiniai). Daugiausia j i-leista Pensilvanijos miestuose: Plimute (176 knygos), Mehonoi Sityje (133)ir enandore (124), Niujorke ir Brukline (133), ikagoje (130). Dalis tknyg pasiek Maj Lietuv, o i ten ir Lietuv. Daugiausia JAV lietuvipastangomis 1900 m. pasaulinje Paryiaus parodoje buvo rengtas Lietu-

1 Ten pat.2 Lietuvos TSR bibliografija. Serija A. V, 1988. T. 2. Kn. 2, p. 846847.3 Ten pat. Kn. 1, p. 2425.4Merkys V. Knygnei laikai... P. 187.



23/98


vos stendas, kuriame buvo parodyta, kaip nepalta lietuvi tauta ir kiekdaug ji usienyje ileidia lietuvikos literatros.

Vienas i pirmj, idrsusi pakelti bals prie lietuvikos spaudos drau-

dim, buvo vyskupas M. Valanius. Tiesa, kelet kart jis mgino gautileidim i rus valdios ispausdinti maldaknygi lietuvikulotyniku riftu,bet, jo negavs, m raginti mones neleisti vaik rusikas mokyklas, ne-skaityti rusikais ramenimis Vilniuje spausdint kalendori, deginti kitastais ramenimis ispausdintas knygas; ragino ir kunigus visaip ginti bany-ias, sakyti jose pamokslus lietuvikai, para kelet knygeli, nukreiptprie rusinim ir jo vykdytojus.1

M. Valanius vienas i pirmjmsi organizuoti lietuvikos spaudosleidyb Maojoje Lietuvoje ir ten i-

spausdint knyg slapt gabenim Lietuv. inoma, kad jis 18661867 m.per Jurg Beliak-Bielin ne kart siunt Til katalik klebonui J. Za-bermanui pinig spaustuvei steigti Tilje, Bitnuose ir kt. Kai kuriaisduomenimis, M. Valanius kun. J. Zabermanui lietuvikos spaudos orga-nizavimui perdavs per 8000 rubli. Tuomet tai buvo didiul suma.2

I pradi M. Lietuvoje buvo perspausdinamos dar Lietuvoje ileistosmaldaknygs ir kitos knygos nurodant dat iki spaudos draudimo, turtcenzros leidim ir kita, kad bt suklaidinti persekiotojai. Taip M. Va-lanius dar ir su savo kriniais. Pavyzdiui, Palangos Juz jis para1869 m., bet ant M. Lietuvoje ileistos knygos nurod jos ispausdinimodat 1863 m.

Ne be vyskupo M. Valaniaus pastang buvo sudarytas lietuvik kny-g i M. Lietuvos gabentoj Lietuv ir platintoj tinklas. Tai buvo paly-

ginti nesunku, nes nuo seno pasienyje bta gausu kontrabandinink, kurievertsi preki i Prsijos Lietuv ir prieingu gabenimu. Po spaudos u-draudimo daugeliui j labai perkama prek ir buvo knyga. Knygas perga-ben per sien, jie perduodavo jas knyg platintojams. Tarp j buvoprisimusi tas pareigas ir i idjos net valdinink, kurie paddavo kny-gas ir laikraius iplatinti valdiku patu sudjus leidinlius firminiusstaig vokus.

1Birika V. Pastangos draudimui nugalti // Kovos metai dl savosios spaudos. ika-ga, 1957. P. 171173.


Vyskupas M. Valanius knygnei organizatorius

ALGIMANTAS LIEKIS


24/98

122 LIETUVI TAUTA

Paties M. Valaniaus pastangomis arba jam inant dar pirmaisiais lie-tuvikos spaudos draudimo metais prie sienos Prsijos pusje, Ropkojuose(dabar Paggi rajonas), buvo steigtas knyg transportavimo per sien tar-

pinis punktas. Jo steigjas buvo parapijos kunigas Antanas Brundza, 1863 m.sukilimo dalyvis. Jam talkino taip pat atbgs i rus okupuotos LietuvosSimonas Kulakauskas (slapyvardiu Jonas Janulis), kalvis Simonas Petraitis(Kaukas), atbgs i Kauno gubernijos, ir kiti. Kitoje sienos pusje knygplatinimo organizavimu pasiymjo ygaii (dabar Taurags rajonas) kle-bonas Vincas Norvaia (jis suredagavo ir kai kuriuos M. Valaniaus ran-kraius, persiuniamus spausdinti Til ar kitas vietas), vingi (dabarilals rajonas) klebonas literatas Pranas Butkeviius ir kiti. Tie kunigai gautasknygas toliau sisdavo net Kaun ir kitas Lietuvos vietas.

Daugjant spaudini gausjo ir knygnei, kuri punkt vliau buvovos ne pagal vis sien su Prsija. t knyg platinim buvo sitrauk ir

Vyskupas Motiejus Valanius (1801 02 281875 05 29),emaii vyskupas 18501875 m.


25/98


daugelis jaunesnij lietuvi kunig, taip pat viesesni valstiei, amati-nink. Buvo sudarytos ir vairios knygnei bei j rmj organizacijos.Toki apie 1885 m. jau buvo beveik visuose Lietuvos rajonuose. Plaiai

inoma nuo 1885 m. veikusi Panevio apskrities Garv kaimo lietuvikknyg platinimo organizacija. J kr kininkai K. dra, J. Bielinis, V. Ka-zanaviius, J. Neteckis, J. Sakalauskas ir kiti, sudar bendr fond (sudjpo 200 rubli) knygoms pirktis. Parsive knygas i Prs, garvieiai to-liau jas jau parduodavo savo prenumeratoriams, kuri nuolat turjo pokelet imt. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir Rygoje, Mintaujoje, Gardine. Tks-tanius lietuvik knyg iplatino garvieiai, kol 1895 m. juos susek an-darai ir u draudiam knyg platinim K. dra ir Ladukas buvo itremti

Sibir, kiti nubausti vairaus dydio piniginmis baudomis.Veikli buvo ir iauli apskrities Gruzdi apylinkje veikusi Atgajos

draugija, Marijampols apskrityje Sietyno, Bir apylinkse Nemu-nlio ir Apaios susivienijimai ir dar daugelis kit.

Istoriko V. Merkio duomenimis, 18661904 m. u lietuvikos spaudoslaikym ar platinim buvo teista arti 3000 moni. I j 10 itremta Sibirdeimiai ir daugiau met.1

Apie lietuvik spaud ir jos leidyb M. Lietuvoje Martynas Jankus

1934 m. Spaudos meno urnale (gegus mn., Nr. 1, p. 16) taip ra:Spauda tai didi ir didiausia galyb. Lietuvikoji gimin per visus am-ius buvo spaudiama ir naikinama dl to, kad neturjo savo vyr, kuriebt pasirpin lietuvi tautos gerove. Dauguma lietuvi inteligent, baigmokslus Vokietijoje, Varuvoje ar Maskvoje, lindo svetim skr. Ir kar-tais jie buvo iauresni lietuvi tautos naikintojai negu svetimieji barbarai.

steigti tautin lietuvik spaud niekas nesirpino. Tik kai kurie vo-kiei valdovai, tikslu nuslopinti lietuvyb per banyias, pradjo leisti lie-

tuvi kalba religinio turinio laikraius. 1848 m. Europoje siaut sukilimbanga. Toji banga pasiek ir lietuvius, todl Vokietijos valdovas pakvietFridrich Kurait leisti ir redaguoti Keleiv, kuris buvo leidiamas Ka-raliauiuje tikslu slopinti lietuvyb religijos priedanga. Keleivis buvospausdinamas kas savait, gyr karali ir dvarininkus, o lietuvninkams si-l pasitenkinti visokiomis grybmis po mirties, tenai, septintajame dan-guje. Tai buvo laikratis, kuris lietuvikj smon ilgam laikui apslopino.Tuo pat laiku buvo leidiami kalendoriai arba metskaitliai, tokio pobdiokaip Tils Jagomasto kalendorius.



26/98

124 LIETUVI TAUTA

Tais laikais lietuvi raidi rinkj nebuvo. Tiktai 1874 m. Gropikiuosekun. rederis steig prie pavargusij prieglaudos spaustuv. i spaus-tuv pakliuvo pavargliai Martynas ernas, Kristupas Kibelka ir dar kiti,

kurie vliau smarkiai kovojo prie lietuvikum. Martyno erno likimaspakrypo kitu keliu. Jis tapo alnierius ir Tilje dragnas. Tais laikaisTilje buvo dvi spaustuvs: Reylenderio ir Posto. Posto spaustuvei pritr-kus raidi rinkjo, jis gavo teises pasiaukti Martyn ern i dragnkomandos pagalb. Posto spaustuvs vedjas Holzcas, matydamas esantern sumaniu darbininku ir blaiviu mogumi, suman su jo pagalba si-kurti savo spaustuv Klaipdoje. Kad padidinus spaustuvei darbo, M. er-nas suman nupirkti nuo Fridricho Kuraiio Keleivio ileidimo teises.

Kuraitis su tuomi nesutiko. Tada ernas su Holcu suman ir leido Lietu-vik Ceitung, kuri ir iandien leidiama Memeler Dampfbooto ir ku-ri dabar smardina galvas suvokietintiems lietuvikiems avigalviams.

M. ernas Lietuvika Ceitunga pradjo labai rimtai ustoti u lietu-vikum ir ginti lietuvnink reikalus; tik papirkus vokieiams Holc, ji nu-stojo lietuvikos reikms.

Fridrichui Kuraiiui ulus, Keleivis persikl Til, kur vliauperm Jurgis Trauis, buv. rederio spaustuvs savininkas. Kartu Trauis

leido Konservatyv Draugysts Laik, per kur garbino karali ir naiki-no pas lietuvninkus tautikum.Biruts draugija privert Otto Mauderod leisti Nauj Lietuvik

Ceitung, kuri ts pradt M. erno per Liet. Ceitung tautik lie-tuvnink susipratimo darb. Turjome kelet lietuvi kalba laikrai, betlietuvikos spaustuvs dar neturjome. Jurgis Mikas tais Tilje lietu-

vik spaustuv lotynikomis raidmis, ir vien tik darbui dl DidiosiosLietuvos.

Maojoj Lietuvoj lotynikomis raidmis spausdiniai tais laikais nebu-vo vartojami, o i D. Lietuvos negaunant darb, Jurgio Miko steigtojilietuvika spaustuv turjo bankrutuoti (1886 m. birelio mn.). Usida-rius Miko spaustuvei, lietuvybs veikimas pasidar labai sunkus. Be savosspaustuvs darbas buvo nemanomas.

Lietuvio Kibelkos ir ydelio Albano spaustuv Ragainje nupirko J. Sie-bertas, kuris 1884 m. su Miko pagalba leido kas savait lietuvikai tauti-k laikrat Nemuno Sargas.

Mikui savo spaustuv Tilje sitaisius, nustojo js ir Nemuno sar-gas, galiausiai ir pats Siebertas pavargo. O spaustuv 1888 m. teko mannupirkti su tuo tikslu, kad ilaikyti Varp bei kinink. Vliau spaus-



27/98


tuv perkliau i Ragains Til, bet ten neturint apmokam spaudosdarb, nestengiant u popieri bei literas mokti, pardav mano spaustu-

v i varytini. Man spaustuv kainavo 10 000 marki, o j pardav u

1800 marki, taigi grynas nuostolis.Ipardavs vairius savo daiktus ir likusias knygas, sudariau menk su-

mel pinig, u kuri isimokjimui nupirkau ma spaustuv, kuri per-veiau Bitnus. 1893 m. Bitnuose pradjau spausdinti Amerikos lietuvisusivienijimo draugystei Apviet. Sustojus Apvietai, pradjau spaus-dinti vairius lietuvikus ratus ir mald knygas iki 1909 m. Nuo tada per-kliau savo spaustuv i Bitn Klaipdon ir ten iki 1912 m. spausdinauvairius lietuvikus laikraius bei knygas. 1912 m. baigiantis savo spaustu-

v pardaviau lietuvikai bendrovei Lituania, kuri po D. karo nupirkoV. iaulinskis.

1901 m. E. Jagomastas steig ger lietuvik spaustuv Tilje. Bettautika spauda anuo metu neturjo pasisekimo. Broliai lietuviai i Di-diosios Lietuvos maldaknyges spausdino vokikose Mauderods ir en-ks (buv. Miko) spaustuvse. Bespausdindami lietuvikas katalikmaldaknyges, Mauderod ir enk didiai pralobo, kaip kad iandien Mau-derods spaustuv yra didiausia visuose Rytprsiuose (u lietuvi pini-

gus). Negaudamos darbo mano ir Jagomasto spaustuvs negaljo isiplsti,podraug neturdami dideli kapital, negaljome dideliais kiekiais maldknyg atspausdinti, nes visus pelningiausius darbus ms broliai i D. Lie-tuvos ne pas Mauderod, tai pas enk. Pas mus spausdino lietuvikuslaikraius bei knygas tik cicilikai Kapsukas ir kiti, kurie dar iki iai die-nai paliko man skolingi [...]. Norint visuomenik arba monijai naudingknygel atspausdinti ir parduoti, tai 2000 egz. iplatinti trukdavo 810 me-t. 1884 m. Auros kalendori buvo atspausdinta 10 000 egz., paios

Auros 1000 egz., o parduota jos tik 240 egz.Bet knygneiai, nors jiems ir grs Siberija, daugelis j gerai pasipeln,ileido snus mokslus, burmistrus ir t. t. Ir labai gerai, kad jie sugebjotai padaryti, nes daugelis j, jei nebt gav dideli peln, o tik dl Nepri-klausomos Lietuvos atvadavimo idjos, nebt knyg ne per rubiei.

Toliau tenka pasakyti, kad jau Kristijono Donelaiio laikais lietuvi-kais ratais M. Lietuvoje rpintasi, bet pats Donelaitis nesuprato kelti lie-tuvikos atbudimo dvasios. O kas tuomet darsi D. Lietuvoje? Kur buvolietuvik rat vyrai? Muravjovas su Kaufmanu udraud lietuvik spau-d, nors faktikai jos ir nebuvo. Buvo tik lietuvikai lenkiku argonu lei-diamos mald knygos bei kelios broiros dl aminasties Rymo katalik

ALGIMANTAS LIEKIS


28/98

126 LIETUVI TAUTA

Spasabas, kaip nuspokaiti sumenija, tai lyg ir viskas. Tik 1864 m. lietu-vikai lenkiko argono spaud udar. Todl po kelis imtus tapo atspaustaKaraliauiuje ar Tilje pas Albrecht argonik maldaknygi, bet ir tos

paios supdavo. Nes vien tiktai Eimaitis i Kaimeli jas nedavo per Sau-dargus su pagalba kun. Sederaviiaus. Eimaitis sak, kad per metus apie500 Aukso Altori ir tiek jau kantik pernedavo. iaip kunigai mo-nms bruko lenkikas maldaknyges, kurios buvo ir pigesns, ir graesns.

Po 1884 m., kuomet man pavyko atpiginti maldaknyges, per metus Lietuv j pereidavo jau daugiau kaip u 140 000 rubli [...]. Taigi, ma-daug itaip atrod ms lietuvikosios spaudos praeitis. Matome, kad prie

viso spaudos darbo dirbo vos saujel susipratusi lietuvi, ir tai kokiose

slygose.Beje, M. Jankaus biografija yra neatsiejamai susijusi su lietuvika spauda

jos draudimo metais D. Lietuvoje, lietuvi tautiniu atgimimu ir nepriklau-somos Lietuvos atkrimu, Klaipdos krato prisijungimu prie Lietuvos.Gim jis 1858 m. Bitnuose, netoli garsiojo Lietuvos piliakalnio Ramby-no, pasiturini emaii kinink eimoje. Kadangi tvai labai nemgo

vokiei ir prieinosi j vykdomam vokietinimui, tai bijodami, kad mokyk-loje nebt suvokietinti vaikai, ir neleido j auktesnius mokslus po liau-

dies mokyklos baigimo. Tad ir Martynas jau nuo 17 met sitrauk kratolietuvi veikl, buvo tarp vairi peticij kaizeriui dl lietuvi kalbos irlietuvi veiklos varymo, nelygiateiss lietuvi su vokieiais padties, pa-galiau Auros ir daugybs kit lietuvik leidini redaktori ir leidj,M. Lietuvos susijungimo su Didija iniciatori ir t. t.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir artjant naujai SSRS okupaci-jai, M. Jankus su eima buvo priverstas pasitraukti Vokietij. Jis ten, Flens-burge, mir 1946 m. gegus 23 d. Lietuvi tremtini Vokietijoje urnalas

ingsniai 1946 m. Nr. 5 apie velion M. Jank ra: Vienas po kito baigiaios ems kelion didieji ms tautos vyrai, kurie ant savo pei vilko sun-k, bet did ir garbing Lietuvos valstybs atstatymo ir lietuvi tautinio atgi-mimo darb. Gyvj tarpe jau neturime dr. Vinco Kudirkos, dr. JonoBasanaviiaus, Antano Smetonos, prel. Jono Maiulio-Maironio, kan. Juo-zo Tumo-Vaiganto, dr. Jono lipo, Jono Kriauino, adv. Mykolo Sleevi-iaus, prel. Adomo Dambrausko-Jakto ir daug daug kit tautos darbinink.Daugelis j savo kaulams prieglobst surado Tvyns Lietuvos emje, okitus juodasis mirties angelas uklupo altojo Sibiro taigose, bolevik arnaci stovyklose arba ujri emigracijos kolonijose. Kiekvieno lietuvio mirtis

yra nuostolis ms tautai, juo labiau mirtis toki vyr, kurie savo protu ir


29/98


darbu atkr Nepriklausomj Lietuv. Tebnie jiems visiems ms pagar-ba, o j dideli vardai ir lietuvybei darbai lyg didiosios vaigds tevieialietuvi tautai keli Laisv ir Lietuvos valstybs nepriklausomyb, ypa

iomis ms taut itikusios tragedijos valandomis.O tos valandos ms tautai tampa dar sunkesns ir tragingesns, kai

mirtis i negausaus jos skaiiaus irauna paskutiniuosius uolus. tai ge-gus 23 d. iaurinje Vokietijoje, Jutlandijos pusiasalyje, Flensburgo mies-te, mirtis i ms irov paskutinj aurinink, Maosios LietuvosPatriarch Martyn Jank. Skaudu ir lidna: daugiau neteks mums matytigyvo aurininko, pereito imtmeio lietuvybs pionieriaus, kuris buvo lyggyvasis paminklas, kiekviena proga mums bylodavs ir apie tuos, kurie ano-

mis nevilties dienomis m sukti lietuvi tautos istorijos rat ir j suko ikito momento, kurio buvo ir yra verta sena, daug garbs imtmei igyve-nusi lietuvi tauta laisvo ir nepriklausomo gyvenimo.

inia apie Patriarcho Martyno Jankaus mirt giliai sukreia ir lidesiuapgaubia veidus ms, lietuvi tremtini bendruomens Vokietijoje, tojiinia kelia skausm iauriose okupacijos slygose gyvenaniai lietuvi tautaiLietuvoje; tok pat lidn atgars Martyno Jankaus mirtis ras ms tautie-i Sibiro tremtini ir kituose kontinentuose gyvenani ms broli

ieivi irdyse.

Rusijos andarams suimant knyg-neius kartais talkino Prsijos anda-rai ir jos slaptoji policija. Tokios

pagalbos i Prsijos prayti 1869 m. pradioje Rusijos usienio ministerijaisil Vilniaus generalgubernatorius, kuris ra: [...] tarp Kauno guberni-

jos Romos katalik gyventoj gausiai plinta gana alingo turinio broiros

lietuvi kalba, spausdintos Tilje [...] ir toliau nurod, kad lietuviki lei-diniai spausdinami net Leipcigo Brokhauzo (Brockhaus) spaustuvje.1

Prsijos andarai sustiprindavo lietuvikos spaudos persekiojim, kaipagerdavo santykiai su Rusija. Taip 1870 m. rugpjio pradioje jie su-m Ropkoj knygneius kun. A. Brundz, mintus jo pagalbininkus ir,igaben Taurag, perdav rus andarams.

Bta ir daugiau atvej, bet tokiems valdios veiksmams grietai prie-taraudavo Prsijos landstago opozicins jgos ir policija. Bet Prsija vieai

vengdavo parodyti toki param Rusijai.

Rusijos andar talkininkai Prsijos andarai

1 LVIA. F. 378. B. 306. L. 20, 21.


30/98

128 LIETUVI TAUTA

Nepaisant okupacins valdios pa-stang, nepaisant smurto ir teroroprie draudiamos lietuvikos spaudos

platintojus, jai nepasisek priversti lietuvi priimti rusik spaud, staia-tikyb. adinant lietuvikum, tikjim ateitimi ypa svarbus vaidmuo teko1883 m. Prsuose pradtai leisti Aurai, kuri iandien neretai tapatinamasu lietuvi tautinio atgimimo aura, lietuvi tautikumo pradia.

Dar prie Aur dr. J. Basanaviius Lietuvikoje zeitungoje ra,kad jei kalba iliks gyva, iliks ir Lietuva, kalbai inykus, nebebus ir Lietu-

vos, nebebus ir lietuvi. Beje, dr. J. Basanaviius pradioje tikjosi leistiAur Lietuvoje, tam gavus valdios leidim. Bet valdiai jo nedavus,

spausdinim organizavo M. Lietuvoje. 1883 m. ijusiame pirmame Au-ros numeryje J. Basanaviius irykino lyg ir savo bei bendraygi lietu-

vi tautos ir kalbos nuostatas. Aikino, kad Lietuva pamal nykstanti, nesnykstanti jos kalba; pagrindin to prieastis esanti ta, kad tie, kuri parei-ga ja rpintis, nesirpina; tuo tarpu kaimynai stengiasi, kad lietuviai tiktapt vokieiais, slavais; bet lietuviai yra tokie patys mons ir gali, turinaudotis visomis teismis lygiai su kaimynais; lietuviai turi teis turti irsavas, lietuvikas mokyklas, nes, mokydamiesi svetimomis kalbomis, lietu-

viai nutautja; vietimas ir ini apie ms tautos senov platinimas ir yravienas i svarbiausij Auros udavini.Madaug tokius tikslus buvo ikls dr. J. Basanaviius pradedamai

leisti Aurai, juos i dalies isak ir pirmajame jos numeryje. Taiau ka-dangi jau nuo antrojo numerio redagavim perm J. lipas, tai i tikro

jis ir lm Auros nuostatas jo nuomone, lietuvi tautos, tuo metu taipakcentuojamos J. Basanaviiaus, dar nebuv; j dar reikj sukurti trau-kiant ir kini, socialini, kultrini ir kit klausim sprendim. Tik suda-

rius atitinkamas slygas, mons imsi rpintis ir savo kalba, kultra irtautos ilikimu. 1

Beje, istoriografijoje apie Aur re-tai prisimenamas J. lipo vaidmuo. Apie

tai jis pats dar 1933 m. vasario 25 d. laike prof. Vaclovui Birikai ra:[...] k a perskaiiau Tamstos laike Vasario 16 leidiny apie Aur

yra daug teisybs, bet ir neteisybs netrksta, ypa kas link mans [...].Jeigu a priguljau prie netiesiogini sumanytoj Auros, tai kokiu

Aura naujas ingsnislietuvi tautos istorijoje

1lipas J. Rinktiniai ratai. V., 1977. P. 180.

J. lipas Auroje



31/98


tikslu a 1882 m. vasaros metu vainjau Til, isims generalguberna-toriaus pas Maskvoje? Kokiu tikslu tuomet lankiau erni Klaipdoje ir

vainjau jo Lietuvik ceitung, nors ten ne visi mano ratai tilpo dl

to, kad ernius pabgo t talpinti [...].Kodl mes Vitelis, a ir Mikas bei ernius pasipiktinome gav

Nr. 1 Auros su Basanaviiaus antrate ir kodl jau Nr. 2 jo vardas nebe-figruoja kaipo leidjo? [...] A susirainjau su erniumi ir Miku, bet nesu Basaniumi (Basanaviiumi A. L.), nors inojau ir j, ir Vitel prigulintbreliui, kuris leis Aur. ernius buvo verpst, aplink kuri sukosi Au-ros leidimo reikalas, o ne Basanius. Basanius turjo savo ratel draug, agi savo, ir ernius savo. Ir ms pastangomis ijo Aura, o ne Basa-

niaus sumanymu.Mano dlei galite sau Basaniui duoti vis garb, bet tai yra melas, ir a,

gyvas dar bdamas, tatai konstatuoju. Man garb nerpi, ji man gyvenimonepalengvins, bet negalima slpti neteisybs [...].

Prie Auros i veicarijos vaiuodamas sustojau Prahoje, ne Basaniausleidimo praydamas, o nordamas paaikinti, kokie bus santykiai tarp msredaguojant Aur ir kokioje kryptyje bt geriausia j vedus [...]1

Taiau kaip ten bebt dl pirmenybs, bet Aura, nors ir tegyva-

vo trejet met, paliko enklius pdsakus atgimstanioje lietuvi tautoje.J. Basanaviius paadino lietuvi tautos ididum, padjo suvokti, jog lie-tuvi tauta yra tokia pat kaip ir kitos, kaip ir lenk gali bti savarankika,turti savo valstyb. J. lipas ragino domtis ne tik istorija, bet sprstikonkreius socialinius, ekonominius, kultrinius klausimus, skatino vie-tim. Beje, pats J. lipas vliau, 1933 m., leidinyje Vasario 16-oji (p. 16)apie anuos laikus ir Auros idealus ra: Nepriklausomoje Lietuvojeramiai begyvenant po savo valstybs sparnais iandien beveik jau nebesu-

prantama, kaip apnikusios buvo dvasins padangs Lietuvoje [...]. Anuo-metin ms btis tikrai prilygsta nedidutei valtelei, vos su keliais keleiviais,beplduriuojaniai vidur audringos jros, kurios apyregje nesimat jo-kios atvangios vietos sustoti: rytuose keleivius tykojo iaurs mekinas suiiotais nasrais (kaljimais, Sibiru); pietuose tpiojo pajacas, bekvatojsi lietuvi drsuoli, apsiarvojusi ilgomis ausimis, kurie ksinosi Na-tional Polonorum gente Lithuanorum, o vakaruose tykojo arvuota kum-timi apsikals kryiuotis prikibti prie kantri, silpnui, bet atkakliaipasiryusi, nors maai patyrusi jreivi, kuriems buvo kalbama, kad jie

1 Ten pat. P. 531, 533.

ALGIMANTAS LIEKIS


32/98

130 LIETUVI TAUTA

Istorikas Simonas Daukantas (17931864).

LIETUVI TAUTOS ADINTOJAI


33/98


Eustachijus TikeviiusJo iniciatyva 1855 m. steigta Vilniaus laikinoji archeologijos komisija, kurios pirmininkujis buvo deimt met. E. Tikeviius prie ios komisijos steig Senien muziej ir 1856

1864 m. buvo jo vedjas. Mir E. Tikeviius 1873 m. rugpjio 21 d. Vilniuje.



34/98

132 LIETUVI TAUTA

Maosios Lietuvos kultros veikjas Jurgis Zauerveinas (Sauerwein, 18311904),dainos Lietuvninkai mes esam gim autorius.



35/98


Raytoja emait (Julija Beniueviit-ymantien, 18451921).



36/98

134 LIETUVI TAUTA

Broliai Vileiiai. I kairs: Lietuvi mokslo draugijos steigjai ir valdybos nariai teisininkas Jonas (18721942), ininierius Petras (18511926), gydytojas Antanas (1856

1919) ir draugijos narys kininkas Anupras (18541946). Petras Vileiis spausdinolietuvikas knygas, prisidjo prie nelegaliosios spaudos platinimo. 19041907 m. pirmojolietuviko dienraio Vilniaus inios leidjas ir redaktorius. Vilniuje turjo spaustuv ir

lietuvik knyg



37/98


Lietuvi visuomens veikjas Petras Vileiis (18511926).



38/98

136 LIETUVI TAUTA

Visuomens veikjas, raytojas Vincas Kudirka (18581899).



39/98


Prelatas Adomas Dambrauskas-Jaktas (18601938), mokslininkas,literatros kritikas, publicistas ir poetas.



40/98

138 LIETUVI TAUTA

Raytoja Gabriel Petkeviait-Bit (18611943).



41/98


Filosofas, raytojas Vydnas (Vilhelmas Storosta, 18681953).



42/98

140 LIETUVI TAUTA

Raytoja atrijos Ragana (Marija Pekauskait, 18771930).



43/98

141JUODIEJI LIETUVOS ISTORIJOS PUSLAPIAILIETUVI TAUTOS ADINTOJAI

Mokslininkai, visuomens veikjai broliai Birikos: Viktoras (18861964),Mykolas (18821962), Vaclovas (18841956).

Istorikas Adolfas apoka(1906 02 131961 03 09)


44/98

142 LIETUVI TAUTA

bent 100 met per vlai es gim. O audrojanti jra tai buvo lietuvitautos visuma, andar ir uriadnik prislgta ir ujama, nuo 1864 m. palik-ta be mokyklos, be laikrai, be pamokanios knygos, be galjimo susi-

telkti ir pasitarti.Taip niaukus ir niaurus buvo dangus, kad tikra dvasios naktis buvo Lie-

tuv ugulsi, jei bent tik sena motinl, garbingai ratel mindama, tedrsovaikeliams su discipulka oius i pakauio varinti, pamokydama mal-daknyg skaityti.

Mintoje valtelje likimo buvo lemta ir man keliauti ir rasi greta M. Jan-kaus judriausiu keleiviu bti, ir todl mano kelion buvo trumpa, o betgigan greit pasakika, drsiau pasakyti, beveik herojika. [...]

Aura, sako, buvusi romantizmo padaras. Nesiginysiu. Taiau ji atli-ko savo usibrt udavin: supaindino Lietuvos veikjus vienus su kitaisir iek tiek nuviet seniau dirbusius vargstanij tautiei labui. Iki Au-rai iautant, nors jau buvo buv breliai Petrograde, Rygoj, Maskvoje irkitur, lietuviai inteligentai isibarst sporadikai teveikdavo. Aura krei-psi taipgi liaud. Neklausiama buvo, kas kurios tikybos ar partijos ar pa-sauliros buvo, o tik ar lietuvis ir ar susiprats tautos gynjas arba nors josutarjas. Tarp toki kunig buvo tiktai trys: Jaunys, Gimauskas, Vaivilas;

dvarinink dar maiau, tik Meislovas Davainis-Silvestraviius (Vieversys).Jeigu ne jauni i pon studentai (Vl. Zubovas ir Liudvikas Janaviius i Lap-kasi) nebt draugais buv, tai ponai bt rankas andar idav (kaip irgras p. Beresneviius Kelmje ir klebonas Rektys Gruzdiuose). Ne tiklietuviais, bet demokratais, antiklerikalais, revoliucionieriais buvome. To-kios nuotaikos ir kario iandien Lietuvoje n dko nematome.

Aura pradjo nuo lietuvi kalbos meils, nuo raginim susipaintisu Lietuvos praeitimi, palytjo liaudies reikalus, pakibirktijo pripeljus

kunig lizd, pakrapt biografijas Daukanto, Jukeviiaus ir kit, klpolemikas ir sukl kleges iri lizduose, btent Przegld Katolicki,taip pat Kraj, Prawda, Dziennik Poznanski; n Murakoms su Boty-riais etc. nebuvo ramybs, kada Katkovas, ebalskis etc. suuod per savonipus (pvz., teisj Smirnov Vilkavikyje), kad ne juokais lietuviai usi-spyr savo spaud atgauti.

Aura ne tik krvon glaud D. Lietuvos moni dvasin krypt, betpriviliojo lietuvius i M. Lietuvos; ten dirbo ernius ir Zauerveinas, Mik-as ir Jankus, Voska ir Veyeris etc, ir net mginta buvo visus suburti Lie-tuvi mokslo draugij (i ko vliau idygo Birut), u kuri umai ypaiaiman teko gerokai nukentti. Mat vokieiams atsisakius atidaryti susirinki-


45/98


mui sudertj svetain, ne tik skaitmeningai suvaiavusieji brai munkti isiskirst po kariamas, bet taipgi Lit. Verein Tilje nuo manspareikalavo smulkmen apie lietuvi geidius, kur prof. Kuraitis ir Saug

kun. Jurkaitis idavikikai kalbjo, dl to mane ir ivijo i Ryt ir VakarPrs. Bet M. Lietuvos susidomjimas tautos likimu jo didyn, ko liudinin-ku gali bti kad ir didioji politin byla Karaliauiuje 1902 m.

Tad romantikoji Aura ijudino lietuvius i snaudulio, ir ion gldijos nuopelnas kaip vienas svarbiausi etap liet. Tautikos dvasios atbudi-mo istorijoje. Tokiu bdu valtels keleiviai priplauk prie iganingojo uos-to, ir ilgainiui atgim Nepriklausomoji Lietuva, taip nuoirdiai an jreivisvajotoji ir pageidautoji.

iandien ne visi Auros idealai prigijo isilaisvinusioje Lietuvoje. Norslaisvamani pastangos buvo milinikos juk ir Basanius, ir Kudirka, irernas-Adomaitis, ir Jankus, Vitelis ir Jablonskis ne maesni laisvama-niai buvo u mane, taiau, be daug ko kito, Lietuvoje neturime n civilinsmetrikacijos [...]. Noriu tikti, kad Lietuva susigs, ir bene gal gale paspi-gins saulut taigi ir laisvamani lang. Gal bent prie mirsiant teks ivystiLietuv atsikraiusi nuo veidmainysts ir fanatizmo.

Visiems Auros steigjams, r-mjams, korespondentams tarp svar-biausi dalyk buvo lietuvi kalba, jos

isaugojimas. Pirmame Auros numeryje spausdintas Vitelio eilratisLietuvikoji kalba skamba:

O brangi lietuvikojiventa kalba prigimtoji!U emigus tu brangesn

Ir u visk meilingesn [...]Tu esi tarpe daugio imtKalba sviete garbintTurtingiausia ir velniausia [...]

Daugel kalb jau prauvo,Daug suiro ir sugriuvo;Kitos kitaip apsird...Jau ir tave, senutl,Ms brangi motinl,Jaunosios su skara maroDa gyv in grob varo...

Aura lietuvi kalbospuoseltoja


46/98

144 LIETUVI TAUTA

Bet Vieversys (M. Davainis-Silvestraitis) Genties giesmj tam prie-tarauja ir, anot jo, lietuvi kalba nepraus, nes ji esanti Dievo duota:

Kalba leista mums nuo Dievo,

Reik j palaikyti.Eina tie prie mus ir Diev,Kur j nor varyti...1

Kadangi Auroje, kaip ir apskritai tarp lietuvi, beveik nebuvo kal-botyrinink, tai leidinyje ir nenagrinta lietuvi kalba tuo poiriu, taiaulietuvi kalbos svarb daniausiai mginta rodyti remiantis istorija. Norstuose rodymuose iandienos poiriu labai jau menka mokslikumo, bettautinio susipratimo adinimui tai neabejotinai buvo reikminga.

Tai pirmiausia pasakytina apie dr. J. Basanaviiaus straipsnius. Pavyz-diui, nordamas rodyti, kad lietuvi gyventa Balkanuose, kad lietuviprotviai buv trakai viena i viesiausi taut pasaulyje, daugel tenyk-i odi, vietovardi jis nurod esant lietuvikos kilms. Tad J. Basana-

viius savo studijoje Apie trak, pryg tautyst ir j atsiklim Lietuvonra, kad ir Karpat kaln pavadinimas kils i lietuviko odio karpa.2

Jau K. Bga kritikavo tokius J. Basanaviiaus teiginius vien dl to, kad jistuos odius pats padars, nepaisydamas, ar jie yra tos paios kilms.

Labai svarb darb atliko aurinin-kai, girdami lietuvi kalb, ragindami

j visur vartoti ir lietuvius prieintis netik rusinimui, bet ir lenkinimui. Taiau baisiausia tais metais buvo, jog ne-retai ir patys lietuviai su panieka irjo savo kalb. Buvs Lietuvos Res-publikos prezidentas Kazys Grinius savo Atsiminimuose ir mintyse(Tiubingenas, 1947. T. 1, p. 114, 130) taip rao apie 1894 m. vien i lietu-

vikiausi miest Marijampol: Paiame mieste su apie 6000 gyvento-j lietuvikai kalbani buvo apie 700. Tai buvo: tarnaits, juodadarbiaidarbininkai, malk kirtikai, davatkls, vejai ir keliolika inteligent, na-m savinink. Lenkjimo eiga tuomet tebesits toliau, ir tarnaits, susiti-kusios gatvje mane su kai kuriais ponikais asmenimis lietuvikaibekalbant, su pasipiktinimu stebdavosi ir tarp savs kalbdavo: kaip dak-tarui negda muikikai su ponais kalbti. Bet buvo tada ir toki gyvento-

j, kurie nesigdydami ir atvirai gatvse kalbdavo lietuvikai [...]. Ir

1 Aura. 1885 m. P. 55.2 Tauta ir odis. K., 1933. T. 1, p. 412.

Prie lietuvi kalbosniekintojus



47/98


Marijampolje lietuviai jau reikdavo savo nepasitenkinim, kad nesupran-

tantiems lenkikai lietuviams sumos vidury bdavo skaitoma lenkikai evan-gelija ir sakomi lenk kalba pamokslai, o gegus mnes lenkikai sakomaspamokslas ir giedama Marijos litanija [...]. Kunigai buvo sulenkj ir kle-bonijoje viepataudavo lenk kalba [...]. Apie katalik kunigij dar pasa-kysiu, kad jos tarpe tikr lietuvi patriot net iki 1905 m. buvo nedaug.

Auroje nuolat kritikuota sulenkjusi bajorija. J. lipas 1884 m.Auroje (p. 367) rao, kaip jam apie Ariogal ukalbinus bajor lietuvi-kai, tas piktai atsaks lenkikai, gdydamasis isiioti lietuvikai. J. Ma-

uolis t pai met Auros numeryje (p. 369) sielojosi, kad eimiuose,Kdainiuose, Bukonyse ir kai kuriose kitose vietose lenkai i banyi vi-sai istm lietuvi kalb. O korespondencijoje i Paeupio raoma, kaipapylinks lenk lktos ivar i valgyklos kelet jaunuoli, prakalbusilietuvikai, ir dar vadino juos chamais. Vieversys korespondencijoje i Van-diogalos nusiskund, kad tik dviejuose apylinks kaimuose bekalbamalietuvikai, o banyioje leidiama vien lenkikai ir giedoti (Aura. 1885.P. 60).

Ne maiau kaip dl lenkinimo rayta ir dl rusinimo. 1886 m. Au-ros numeryje (p. 61) raoma, kad jei ir toliau nebus prieinamasi, taimaskoliai (rusai) per 20 met vykdys savo planus surusins lietuvius. Kada

Gardinas (pieinys apie 1570 m.).

ALGIMANTAS LIEKIS


48/98

146 LIETUVI TAUTA

visoms kitoms gentims, lenkams, ydams, igonams, bakirams, kalmukamsir visiems kitiems yra valia turti savo knyg, mums, lietuviams, nepavelyjan Diev garbinti savo prigimtyje praboi kalboje (Aura. 1886. P. 61).

Nemaai kritikuota ir Prsijos valdia, skatinanti ir ten lietuvi tautosir jos kalbos naikinim; ten irgi draudiama vaikams mokyklose tarp savslietuvikai kalbti (Aura. 1885. P. 163). Kritikuoti krato lietuviai, savo

vaikus vokikais vardais kriktijantys, savo dukras ileidiantys u vokieiar snums nedraudiantys vokietes vesti. O itekjus u vokieio ar vedus

vokiet, daniausiai lietuvi kalba umirtama ir vaikai jos nemokomi. Pa-teikta pavyzdi, kai mokytojai lietuvi vaikams krsdavo ryki u tai,kad jie vokikai nemokj (Aura. 1886. P. 187).

Auroje mginta analizuoti prie-astis, dl kuri lietuvi kalba atsid-

rusi ant inykimo ribos. vairiuose straipsniuose, korespondencijosedaniausiai buvo nurodoma, kad taip atsitiko todl, jog Lietuvos valdan-tieji bajorai, taip pat kunigai sulenkjo, nebuvo iugdyta lietuvika rati-

ja, taip pat ir dl pai lietuvi nuolankumo svetimtauiams, abejingumosavo kalbai ir valstybei.

Kad iaugt lietuvi kalbos vaidmuo, reikia, kad su vaikais bt ben-draujama tik lietuvikai ir tik tada, kai jie gerai imoks lietuvikai, galimapradti mokyti ir svetimj kalb (J. Zauerveino mintys Auroje 1883.P. 2528); raginta M. Lietuvoje ir kitur usienyje, kur daugiau lietuvi gy-

venta, steigti bent sekmadienines ar privaias lietuvi mokyklas (Aura.1886. P. 23), pabrta, kad tik per lietuvikus ratus mokinsims mes kartaimylti ir garbinti savo grai kalb lietuvik ir savo gimin (Aura.1883. P. 55).

Aurininkai diaugdavosi kiekviena lietuvikumo apraika. tai 1883 m.numeryje (p. 219) Vieversys pasakoja, kad emaiiuose es kaim (kaipimkaiiai), kur kelio taisymo stulpeli padalose mons lietuvikai rasavo pavardes ir vietovi pavadinimus, kad iauli kapinse alia lenkikatsirado paminkl jau ir su lietuvikais uraais (p. 179); patariama, kadlietuviai teismuose tik lietuvikai kalbt, kad reikalaut, kad lietuvikaimokt ir teisjai (Aura. 1883. P. 183); raginama rayti laikus carui,kad bt panaikintas lietuvikos spaudos draudimas ir lietuvi kalbos per-sekiojimas, diaugtasi 1885 m. Biruts draugijos susirinkimo nutarimu,kad tie jos nariai, kurie susirinkime prabils vokikai, turs sumokti po trismarkes pabaudos (Aura. P. 366).

Kaip isaugoti lietuvi kalb?


49/98


Aura ne tik ragino kalbti lietuvikai, reikalauti lietuvi kalbai tei-si, bet stengsi sunorminti kalb bent leidinyje, ragino ir skaitytojus i-mesti i savo kalbos, ypa raomosios, visus germanizmus, slavizmus, o

nerandant lietuviko atitikmens sukurti naujadarus. Kaip teigia kalbinin-kas Petras Jonika, Aura pirm kart pavartojo tokius terminus kaipmaina, kilm, savininkas, egoistas, pirmokas, atomas, vie-snas, filosofas, forma, septyndienis ir daugel kit.1

Apskritai Auros reikm tautiniam atgimimui neimatuojama. Jos id-jos iplito tarp lietuvi, dav impuls formuotis ir pirmosioms politinms parti-joms, rastis naujiems periodiniams leidiniams Varpui (18891905), Tvynssargui (18961904) ir kitiems, kvp drsos kovoti dl lietuvikos spaudos drau-

dimo panaikinimo, o vliau dl nepriklausomos Lietuvos valstybs atkrimo.

Aura tautikai paadino ir ne-priklausomos Lietuvos himno Tau-

tikos giesms autori Vinc Kudirk. Nors jis buvo kils i valstiei,bet, besimokydamas Marijampols gimnazijoje, o ypa Sein kunig se-minarijoje ir Varuvos universitete, sulenkjo ir gana neigiamai irjo litvomanus. Bet, kaip jis prisimin vliau, perskaits Auros pirmj

numer, pajuts gd dl savo idavysts: [...] irau, ant pirmutinio pus-lapio (Auros Nr. 1 A. L.) stovi B a s a n a v i i u s. Pranaaspamislijau tada apie Basanavii jau lietuvikai. miau skubiai vartytiA u r ir ... neprimenu jau visko, kas su manim paskui darsi... Tiekpamenu, kad atsistojau, nuleidau galv, nedrsdamas pakelti aki ant sie-n mano kambarlio... rodos, girdjau Lietuvos bals, sykiu apkaltinant,sykiu ir atleidiant: O tu, paklydli, kur ik iol buvai? Paskui pasidarman taip graudu, kad, apsikniaubs ant stalo, apsiverkiau. Gaila man bu-

vo t valand, kurios negrintinai ibrauktos tapo i mano gyvenimo, kai-po lietuvio, ir gda, kad taip ilgai buvau apgailtinu pagedliu... Potampripild mano krtin rami, smagi iluma ir, rodos, naujos pajiegos prad-

Documents

Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai (4)