JUSTINAS MARCINKEVIJUSTINAS MARCINKEVIČIUSČIUS

(1930–2011)(1930–2011)

,,,,Kai pasakai – Justinas Marcinkevičius, Kai pasakai – Justinas Marcinkevičius, nėranėra reikalo vardyti nei jo kūrinių, nei reikalo vardyti nei jo kūrinių, nei titulų,titulų, nei nei apdovanojimų. Jo vardas ir apdovanojimų. Jo vardas ir pavardė jaupavardė jau senokai tapo titulu, kuris senokai tapo titulu, kuris žinomas visiems, ožinomas visiems, o priklauso vienam“, – priklauso vienam“, – apie poetąapie poetą yrayra sakęs literatūros kritikas sakęs literatūros kritikas ValentinaValentinas s Sventickas.Sventickas.

Kiek daug tylėjimo gamtoj,Kiek daug tylėjimo gamtoj,kiek atkaklaus, kantraus kiek atkaklaus, kantraus

augimo!augimo!Palaiminta tyla, kuriPalaiminta tyla, kurinuo tuščiažiedžių žodžių gina.nuo tuščiažiedžių žodžių gina.

Palaiminta žolės tylaPalaiminta žolės tylair atverstos arimų mintys,ir atverstos arimų mintys,ir geležies tyla žaizdre,ir geležies tyla žaizdre,ir medžių aukštos, tylios ir medžių aukštos, tylios

mirtys.mirtys.

O žodi, žodi! Argi tuO žodi, žodi! Argi tuuž tylą ne iškalbingesnis?už tylą ne iškalbingesnis?Po žodžių klodais atkakliaiPo žodžių klodais atkakliaikaip rūdos – tyli mūsų esmės.kaip rūdos – tyli mūsų esmės.

Tik atsidūstame giliaiTik atsidūstame giliaiir tuo pačiu pasakom viską.ir tuo pačiu pasakom viską.Kiek daug tylėjimo gamtoj,Kiek daug tylėjimo gamtoj,ir koks kantrus augimas ir koks kantrus augimas

vyksta!vyksta!

Poetas, dramaturgas, prozininkas, vertėjas,Poetas, dramaturgas, prozininkas, vertėjas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys J.Marcinkevičius gimė 1930 m. kovo 10 d.J.Marcinkevičius gimė 1930 m. kovo 10 d. Važatkiemyje, Prienų r.Važatkiemyje, Prienų r. Į mokslus kibtiĮ mokslus kibti pradėjo Alksniakiemio pradėjo Alksniakiemio pradžios mokykloje.pradžios mokykloje.Nuo pat mažeNuo pat mažens ns patiko lietuvių kalba, patiko lietuvių kalba, domėjosidomėjosi poetų gyvenimais.poetų gyvenimais.

Mokėsi Prienų „Žiburio" gimnazijoje. Mokėsi Prienų „Žiburio" gimnazijoje. 1954 m. J. Marcinkevičius baigė Vilniaus 1954 m. J. Marcinkevičius baigė Vilniaus

universiteto istorijos ir filologijos fakultetą.universiteto istorijos ir filologijos fakultetą. Kurį laiką dirbo redakcijose, buvo Lietuvos Kurį laiką dirbo redakcijose, buvo Lietuvos

rašytojų sąjungos valdybos sekretorius, rašytojų sąjungos valdybos sekretorius, vėliau – pirmininko pavaduotojas. Debiutavo vėliau – pirmininko pavaduotojas. Debiutavo eilėraščių rinkiniu „Prašau žodžio“ (1955). eilėraščių rinkiniu „Prašau žodžio“ (1955).

ĮvertinimasĮvertinimas

• 1957 m. 1957 m. LTSR valstybinė premijaLTSR valstybinė premija už poemą „Dvidešimtas pavasaris“ už poemą „Dvidešimtas pavasaris“ • 1965 m. 1965 m. „Poezijos pavasario“„Poezijos pavasario“ laureatas laureatas • 19691969 m. m. LTSR valstybinė premijaLTSR valstybinė premija už dramą-poemą „Mindaugas“ už dramą-poemą „Mindaugas“ • 19981998 m. m. Johano Gotfrydo Herderio premijaJohano Gotfrydo Herderio premija • 20012001 m. m. Nacionalinė kultūros ir meno premijaNacionalinė kultūros ir meno premija • 20012001 m. m. Baltijos Asamblėjos premijaBaltijos Asamblėjos premija • 2002 m. gegužės 16 d. Prienų miesto garbės pilietis 2002 m. gegužės 16 d. Prienų miesto garbės pilietis • 2002 m. lapkričio mėn. Vilniaus garbės pilietis 2002 m. lapkričio mėn. Vilniaus garbės pilietis • 2005 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos 2005 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos

apdovanojimas apdovanojimas • 2008 m. gegužės 18 d. Nacionalinė pažangos premija2008 m. gegužės 18 d. Nacionalinė pažangos premija

Justinas Marcinkevičius į literatūrą atėjo Justinas Marcinkevičius į literatūrą atėjo XX a. šeštojo dešimtmečio viduryje. Jis kūrėXX a. šeštojo dešimtmečio viduryje. Jis kūrėsudėtingomis sovietinio totalitarizmo sudėtingomis sovietinio totalitarizmo sąlygomis, gynė tautos kultūrinę savimonę, sąlygomis, gynė tautos kultūrinę savimonę, sugrąžino į lietuvių literatūrą humanistinę sugrąžino į lietuvių literatūrą humanistinę žmogaus idėją, tęsė neoromantikų lyrikos žmogaus idėją, tęsė neoromantikų lyrikos tradiciją, teigė estetinius literatūros vertės tradiciją, teigė estetinius literatūros vertės kriterijus. kriterijus.

Jam teko kurti sudėtingomis sovietinio Jam teko kurti sudėtingomis sovietinio režimo sąlygomis. Kūrėjas gynė tautos režimo sąlygomis. Kūrėjas gynė tautos kultūrinę savimonę, sugrąžino į lietuvių kultūrinę savimonę, sugrąžino į lietuvių literatūrą humanistinę žmogaus idėją, literatūrą humanistinę žmogaus idėją, tęsė neoromantikų lyrikos tradiciją,tęsė neoromantikų lyrikos tradiciją, teigė teigė estetinius literatūros vertės kriterijus. estetinius literatūros vertės kriterijus.

Tai gražiai mane augino Tai gražiai mane augino laukas, pieva, kelias, upė,laukas, pieva, kelias, upė, tai gražiai už rankos vedė tai gražiai už rankos vedė vasaros diena ilga. vasaros diena ilga.

Tai gražiai lingavo girios, Tai gražiai lingavo girios, uogų ir gegučių pilnos,uogų ir gegučių pilnos, tai gražiai saulutė leidos,tai gražiai saulutė leidos, atilsėlį nešdama. atilsėlį nešdama.

Tai gražiai skambėjo žodžiai: Tai gražiai skambėjo žodžiai: laukas, pieva, kelias, upė. laukas, pieva, kelias, upė. Tai gražiai iš jų išaugo Tai gražiai iš jų išaugo vienas žodis: L i e t u v a. vienas žodis: L i e t u v a.

Kūrybos temosKūrybos temos

Pagrindinė poeto tema - Lietuva, jos Pagrindinė poeto tema - Lietuva, jos istorija ir dabartis, gamta ir kultūra,istorija ir dabartis, gamta ir kultūra, žmogus žmogus tėvynėje ir pasaulyje, jo egzistencinė tėvynėje ir pasaulyje, jo egzistencinė problematika - laimė, pareiga, kančia, baimė, problematika - laimė, pareiga, kančia, baimė, ištikimybė, dora, gerumas. ištikimybė, dora, gerumas.

StiliusStilius

Poetui būdingas metaforinis kalbėjimas, Poetui būdingas metaforinis kalbėjimas, užuominos ir nutylėjimai. užuominos ir nutylėjimai.

Jo poezija tarsi skyla į dvi šakas: pirmoji – Jo poezija tarsi skyla į dvi šakas: pirmoji – artimesnė romantinei tradicijai, antroji – artimesnė romantinei tradicijai, antroji – stovinti arčiau avangardo, modernumo.stovinti arčiau avangardo, modernumo.

Eilėraščiuose daug gamtos jausmo – Eilėraščiuose daug gamtos jausmo – kaimo gamtos, laukų, upių ir ežerų, visa kaimo gamtos, laukų, upių ir ežerų, visa tai gaubia rūpestis ir atsakomybė. Iš tai gaubia rūpestis ir atsakomybė. Iš gamtos įvaizdžių susiklosto beveik visa gamtos įvaizdžių susiklosto beveik visa Justino Marcinkevičiaus metaforika.Justino Marcinkevičiaus metaforika.

Justino Marcinkevičiaus poezijos Justino Marcinkevičiaus poezijos branduolys – tautos ir jos likimo apmąstymas. branduolys – tautos ir jos likimo apmąstymas. Tautos tapatybė remiasi agrarine kultūra.Tautos tapatybė remiasi agrarine kultūra.

Žemdirbių buitis, daiktai, kasdieniniai Žemdirbių buitis, daiktai, kasdieniniai darbaidarbai įvardijami kaip šventas ritualas, jie įvardijami kaip šventas ritualas, jie pakyla į mito ir sakralumo plotmę. pakyla į mito ir sakralumo plotmę.

Šiandien širdį pasivaikščioti išleisiuŠiandien širdį pasivaikščioti išleisiu

Šiandien širdį pasivaikščioti išleisiu.Šiandien širdį pasivaikščioti išleisiu.Aš tai neisiu, aš tai niekur neisiu –Aš tai neisiu, aš tai niekur neisiu –Vakaras toksai, kad nėr kur dėtis:Vakaras toksai, kad nėr kur dėtis:Ir toksai net neišreiškiamas pilnumas,Ir toksai net neišreiškiamas pilnumas,Ir lengvumas, mėlynas kaip dūmas,Ir lengvumas, mėlynas kaip dūmas,Ir toli, labai toli girdėtis.Ir toli, labai toli girdėtis.Vakaras toksai, kad nėr kur dėtis.Vakaras toksai, kad nėr kur dėtis.

Šiandieną širdį pasivaikščioti išleisiu.Šiandieną širdį pasivaikščioti išleisiu.Aš tai neisiu, aš tai niekur neisiu.Aš tai neisiu, aš tai niekur neisiu.Aš prašau: tik nesumindžiokit širdies.Aš prašau: tik nesumindžiokit širdies.

Epigrama sauEpigrama sau

Dairosi Dievas nuo kalno – kažkoDairosi Dievas nuo kalno – kažkoJam mano gyvenime trūksta.Jam mano gyvenime trūksta.Ieškok, - reikalauja: ieškokIeškok, - reikalauja: ieškok!!Nejaugi bus veltui triūsta?Nejaugi bus veltui triūsta?

Nejaugi nerasiu kažko svarbaus,Nejaugi nerasiu kažko svarbaus,Sunkaus nežemišku svoriu?Sunkaus nežemišku svoriu?Na ką gi, - sakysiu Jam: bausk –Na ką gi, - sakysiu Jam: bausk –Gyvenau. Ir dar noriu.Gyvenau. Ir dar noriu.

atsiminiauatsiminiaukai mūsų dar nebuvokai mūsų dar nebuvobuvo sniegasbuvo sniegasbaltas jis buvobaltas jis buvo

Justinas Marcinkevičius Justinas Marcinkevičius ,, carmina minora”,, carmina minora”

Apie knygąApie knygą

„ „Kada nors knygos atėjimas pas žmogų bus Kada nors knygos atėjimas pas žmogų bus prilygintas dieviškosios ugnies pagrobimui – prilygintas dieviškosios ugnies pagrobimui – nes kuo gi mes ginamės nuo tamsos ir smurto nes kuo gi mes ginamės nuo tamsos ir smurto žvėrių, jei ne knyga, kuo šildom sugrubusią žvėrių, jei ne knyga, kuo šildom sugrubusią sielą, kieno, jei ne knygos šviesa mus vedė ir sielą, kieno, jei ne knygos šviesa mus vedė ir veda pasaulio ir pačių širdies labirintais", - veda pasaulio ir pačių širdies labirintais", - yra rašęs Justinas Marcinkevičius. yra rašęs Justinas Marcinkevičius.

Apie pareigąApie pareigą

Pabandykime suprasti gyvenimą kaip pareigą: kaip Pabandykime suprasti gyvenimą kaip pareigą: kaip žmogaus pareigą žmogui, kaip žmogaus pareigą žmogaus pareigą žmogui, kaip žmogaus pareigą visuomenei, kaip visuomenės pareigą žmogui, kaip visuomenei, kaip visuomenės pareigą žmogui, kaip saulės pareigą žemei, kaip tėvų pareigą vaikams, saulės pareigą žemei, kaip tėvų pareigą vaikams, kaip vaikų pareigą tėvams, kaip dirbančiojo pareigą kaip vaikų pareigą tėvams, kaip dirbančiojo pareigą darbui, kaip mūsų pareigą tiesai ir ištikimybei, kaip darbui, kaip mūsų pareigą tiesai ir ištikimybei, kaip mokslininko pareigą mokslui, kaip poeto ištikimybę mokslininko pareigą mokslui, kaip poeto ištikimybę ir pareigą poezijai, kaip pareigą gėriui ir grožiui, ir pareigą poezijai, kaip pareigą gėriui ir grožiui, kaip pareigą tautai, kaip pareigą laisvei, pareigą šiai kaip pareigą tautai, kaip pareigą laisvei, pareigą šiai dienai ir rytdienai, pareigą medžiui ir paukščiui...dienai ir rytdienai, pareigą medžiui ir paukščiui...

Justinas MarcinkevičiusJustinas Marcinkevičius

Esu jau, esu –Esu jau, esu –kaip akmuo pamėtėtas į viršų,kaip akmuo pamėtėtas į viršų,kad čiulbėčiau tave,kad čiulbėčiau tave,tavo paukštis iš šauksmas, tavo paukštis iš šauksmas,

gimtine!gimtine!Iš lino, medžio, iš molio -Iš lino, medžio, iš molio -išeik, pasirodyk, kuklioji!išeik, pasirodyk, kuklioji!Kalbos tiesumu, - aš girdžiu, -Kalbos tiesumu, - aš girdžiu, -eik kalbos tiesumu -eik kalbos tiesumu -ir surasi mane.ir surasi mane.

Dar žodis - ir jau tave pamatysiu,Dar žodis - ir jau tave pamatysiu,kaip sekmadienis, tylią ir švarią:kaip sekmadienis, tylią ir švarią:baltą staltiesę gryčioj ant stalobaltą staltiesę gryčioj ant stalosu išblukusiom kraujo dėmėm.su išblukusiom kraujo dėmėm.Šičia buvo dalytasi duona.Šičia buvo dalytasi duona.Nepalik manęs vieno dabar,Nepalik manęs vieno dabar,šitaip rymančio tavo seklyčioj.šitaip rymančio tavo seklyčioj.Duok dangų, - prašau, - Duok dangų, - prašau, - pilkam akmenėliui čiulbėti -pilkam akmenėliui čiulbėti -duok dangų,duok dangų,kurio tavo Nemunas pilnas.kurio tavo Nemunas pilnas.Esu, jau esu -Esu, jau esu -

Pakėliau raibą gegutės Pakėliau raibą gegutės plunksną -plunksną -

beržynas užkukavo.beržynas užkukavo.

Pakėliau pilką vieversio Pakėliau pilką vieversio plunksną -plunksną -

arimas užgiedojo.arimas užgiedojo.

kai pakėliau vargų kryželį -kai pakėliau vargų kryželį -Lietuva atsiduso.Lietuva atsiduso.

ašara dievo akyašara dievo akyLietuva ką tu veikiLietuva ką tu veiki

nieko tavęs neprašaunieko tavęs neprašautik nenutildama šauktik nenutildama šauk

volunge šauk ąžuolevolunge šauk ąžuoleakmeniu kelio galeakmeniu kelio gale

saulėlydisaulėlydilaukinis paukštilaukinis paukštitu atskrenditu atskrendikai aš pavargęskai aš pavargęskai neturiu jėgųkai neturiu jėgųžaist su tavimžaist su tavim

pražydusioj pievojpražydusioj pievojprisėdo mirtisprisėdo mirtisėmė pint sau vainikąėmė pint sau vainikąet mergiūkštėet mergiūkštė

Just. Marcinkevičius Just. Marcinkevičius ,,carm ,,carmina minora”ina minora”