Kūrybinių industrijų ekonomikaKRI 5005

Dr.doc. Mindaugas DAPKUS

Pagal Harold L.Vogel. “Entertainment Industry Economics”

Atsiskaitymai30%- I kontrolinis darbas (Mikroekonomika

kūrybinėms industrijoms- testas)20%- II atsiskaitymas (Knygos skyriaus parengimas

pristatyti prieš auditoriją)50%- egzaminas (savarankisavarankiškas tyrimas: Kūrybinių škas tyrimas: Kūrybinių

industrijų veiklos plėtros galimybių tyrimasindustrijų veiklos plėtros galimybių tyrimas)

Literatūra1. Harold L.Vogel. “Entertainment Industry Economics”2. SNIEŠKA, V. ir kt. Mikroekonomika: Vadovėlis

aukštųjų mokyklų studentams. Antrasis ir papildytas leidimas. Kaunas: Technologija, 1997-2003.

3. Bet kuri Mikroekonomika, Ekonomikos pagrindai

Patarimas

• Surinkt ekonominių faktų portfelį apie jūsų tyrinėsimą kūrybinių industrijų sritį

ĮVADAS• Ekonomika (economics)- tai mokslas, padedantis iš

visų ribotų išteklių panaudojimo alternatyvų pasirinkti geriausią

• Mikroekonomika (microeconomics)- nagrinėja pagrindinių ekonomiką sudarančių elementų – individualių vartotojų, įmonių, išteklių savininkų, ekonomikos šakų – elgseną, bei tai, kaip šių elementų sąveika įtakoja kainas, gamybą ir pajamas

• Kūrybinės, laisvalaikio industrijos- kam ekonomika? • JAV “Laisvalaikio industrija” ~280mlrd. $• JAV BVP ~14 200mlrd. $• Tai daug ar mažai?

I. Laikas- pagrindinis laisvalaikio industrijos išteklius

Vidutinis darbo valandų kiekis JAV pramonėje

Vidutinis darbo valandų kiekis JAV paslaugų sektoriuje

Darbo valandų kaita pasaulyje

Laisvalaikio praleidimas JAV

• Kiek mes vertinam laisvalaikį? Kaip išreikšti pinigais?

I. PAKLAUSOS IR PASIŪLOS ANALIZĖS I. PAKLAUSOS IR PASIŪLOS ANALIZĖS PAGRINDAIPAGRINDAII.1 Paklausa

Paklausa (Demand)- prekės kiekio (Q), kurį pirkėjas nori ir gali pirkti, ryšys su kaina (P), už kurią ši prekė perkama

I.1.1         Paklausos dėsnis ir jos kreivė

QD=b - a·PD

PD= m - k·QD

P, Lt/vnt.

Q, vnt.

D

1 2 3 4 5 6 7 80

102030405060

D1•

•n

c

I.1.2  Paklausos veiksniaiPaklausos kiekis (quantity demanded) - prekės kiekis, kurį nori ir gali pirkti

pirkėjas per tam tikrą laikotarpį, esant tam tikrai kainai, kai kiti veiksniai yra nekintami.

Paklausos kiekio pokyčiu (change in quantity demanded) vadiname judėjimą išilgai paklausos kreivės kainos pokyčio poveikyjekainos pokyčio poveikyje.

Paklausos pokyčius (change in demand) atspindi paklausos kreivės poslinkiai koordinačių sistemoje nekainos veiksniųnekainos veiksnių poveikyje.

Ne kainos veiksnių įtaka paklausai: kas yra KI produktai?1. Pirkėjo pajamos ir jų kitimasNormalios kokybės prekeNormalios kokybės preke (normal goods) laikoma prekė, kurios perkama

daugiau, kai pajamos didėja (ceteris paribus). BlogesnėsBlogesnės kokybėskokybės prekepreke (inferior goods) laikoma prekė, kurios perkama

mažiau, kai pajamos didėja.2. Kitų prekių kainos ir jų kitimasJei dvi prekės tenkina tuos pačius poreikius ir keičia viena kitą jas vartojant,

jos vadinamos pakaitaispakaitais (substitutes) PVZ., ......................PapildančiosPapildančios (complementary) viena kitą prekės vartojamos kartu kaip

komplektas PVZ., ...........................................3. Vartojo lūkesčiaiJei pirkėjas tikisi, jog prekės kainos padidės, jis apsirūpina preke iš anksto.

Tai padidina paklausą.

Substitucijos efektas kūrybinėse industrijose

Atlyginimo lygis

Darbo valandos

•

•

A

B

Vartotojų elgsenos kaita: jaunimo mažėjimas

Vartotojų elgsenos kaita: moterų dalyvavimas JAV darbo rinkoj

Vartotojų elgsenos kaita: vartoti čia ir dabar?

Laisvalaikio vartojimo lygis pagal amžiaus grupes JAV

Išlaidų vartojimui pasiskirstymo kaita

Vartojimo išlaidos laisvalaikiui

Vartojimo išlaidos laisvalaikiui

Vartojimo išlaidos laisvalaikiui

Vartojimo išlaidos laisvalaikiui

Vartojimo išlaidos laisvalaikiui

Kainų kitimas laisvalaikio industrijoje JAV

I.2  Pasiūla

Pasiūla (Supply) - tai prekės kiekio Q, kurį gamintojas siūlo parduoti rinkoje, ryšys su kaina P, už kurią prekė parduodama.

I.2.1         Pasiūlos dėsnis ir jos kreivėPasiūlos kreivė (supply curve) - tai grafinis ryšio tarp prekės kainos ir

pasiūlos kiekio per tam tikrą laikotarpį vaizdas.

QS=b + a·PS

arba

PS= m + k·QS

P, Lt/vnt.

Q, vnt.

S

1 2 3 4 5 6 7 80

102030405060

S1

•

•c

n

I.2.2   Pasiūlos veiksniaiPasiūlos kiekis (quantity supplied) - prekės kiekis, kurį nori ir gali pateikti

pardavėjas per tam tikrą laikotarpį (pvz., per mėnesį), esant tam tikrai kainai, kai kiti veiksniai yra nekintami.

Pasiūlos kiekio pokyčiai (change in quantity supplied) - gaminamo ir siūlomo prekės kiekio pasikeitimas pasikeitus prekės kainai, ceteris paribus.

Pasiūlos pasikeitimą (change in supply) rodo pasiūlos kreivės padėties koordinačių sistemoje pasikeitimas nekainos veiksnių poveikyje: pasiūlai didėjant - į dešinę, pasiūlai mažėjant - į kairę.

Ne kainos veiksnių įtaka pasiūlai :1. Gamybos veiksnių kainų pokyčių įtaka pasiūlai. Didėjant g.veiksnių kainoms, pasiūla ............................ Mažėjant g.veiksnių kainoms pasiūla .................................2. Pažangių technologijų naudojimasPažangių technologijų taikymo efektas gamybos kaštams..........

3. Prekių gamybos ryšių įtaka pasiūlaiJei prekės yra pakaitai gamyboje, tai jų gamybai naudojami tie patys

ištekliai (žemė naudojama įvairioms kultūroms auginti). Jei A ir B prekės yra papildančios viena kitą, tai gaminant A prekę kaip

šalutinis (papildomas) produktas pagaminama ir B prekė.

Kūrybinių industrijų pasiūlos ypatybės

• Produktyvumas kitose srityse- laiko ekonomija laisvalaikio industrijai

• Kaip atsekti produktyvumo augimą? Kas tai per rodiklis? 2,5-3% tai daug-mažai?

• Gamybos kaštų ypatybės- bus vėliau

I.3 Rinkos pusiausvyra: Maršalo kryžius

I.3.1 Rinkos pusiausvyros susidarymas Jei rinkoje susidaro pusiausvyra (market equilibrium), kai

nusistovi tokia prekės kaina, kad prekių kiekis, kurį gamintojas nori parduoti, sutampa su prekės kiekiu, kurį pirkėjai nori pirkti.

Lt/vnt.

P2

PE

P1

QS Q E Q

D

dc

E

ba

Q, vnt./mën.

Perteklius:S>QD

Pusiausvyra: D=Q S

Trûkumas: D >QS

S

0

P,

QQQ

Q 1Q1 D2SD2

I.3.2 Paklausos ir pasiūlos pokyčių įtaka pusiausvyros kainai ir kiekiui

Lt/vnt.

PE

PE1

Q E1 Q E

D1

D

S

E

E1

Pasiûlosperteklius

Q, tûkst. vnt.0

P,

Lt/vnt.

PE1

PE E

E1

S1

S

Q E1 Q E

D

Q, tûkst.vnt.

Paklausosperteklius

0

P,

II. II. PAKLAUSOS IR PASIŪLOS ELASTINGUMASPAKLAUSOS IR PASIŪLOS ELASTINGUMAS

Elastingumu bendru atveju ekonomikos kurse vadinsime rinkos subjektų reakcijos intensyvumą reaguojant į kurio nors ekonominės aplinkos veiksnio (kainos, pajamų, ...) pasikeitimą.

II.1 Paklausos elastingumas: kainų atžvilgiuPaklausos elastingumas kainų atžvilgiu (price Elasticity of demand)

matuoja norimo pirkti prekių kiekio reakciją į kainos pokyčius:

(normalioms prekėms Ed<0).

Kainos padidėjimas 1 Lt tai daug ar mažai?

Jeigu pirkėjai jautriai reaguoja į kainų sumažėjimą (padidėjimą), tai sakome, kad paklausa yra elastinga;

kai pirkėjas silpnai reaguoja į kainos pasikeitimą, paklausa yra neelastinga.

E QPdd

%%

II.1.2  Paklausos elastingumą lemiantys veiksniai1. Analizuojamų prekių tarpusavio ryšys: prekės pakaitai

(substitutai). Jeigu prekės turi daug pakaitų, tai jų paklausos elastingumas kainų atžvilgiu yra didesnis negu tų prekių, kurios neturi artimų pakaitų.

Paklausos kreivė vertikalesnė ar horizontalesnė? 2. Prekės reikalingumo žmogui laipsnis. Būtiniausių prekių paklausa

santykinai neelastinga: kasdieniam gyvenimui būtiniausias prekes, pvz., maistą, drabužius, avalynę, elektrą, dujas, kurą ir t.t. vartotojas visada pirks net padidėjus kainoms. Priešingai, prabangos prekių kainoms padidėjus, galima sumažinti jų vartojimą (paklausa elastinga kainų atžvilgiu).

3. Vartotojo biudžeto dalis, skirta prekėms įsigyti. Didėjant biudžeto daliai skirtai analizuojamai prekei įsigyti elastingumas paklausos didėja.

4. Laikas. Jei vartotojai, pasikeitus prekių kainoms, gali pakeisti savo elgseną, jie gali elastingiau (jautriau) reaguoti į kainos pasikeitimą. Vadinasi, trumpu laikotarpiu kai nespėjama prisitaikyti prie kainos pokyčių paklausa yra santykinai neelastinga, o ilgu laikotarpiu vartotojų paklausa tampa elastinga.

II.2  Paklausos elastingumas pajamų atžvilgiuPaklausos elastingumas pajamų atžvilgiu EI - rodo norimo pirkti prekių

kiekio reakciją į pajamų pokyčius:

Pagrindiniai EI lemiantys veiksniai1. Prekių reikšmingumas asmeniui. Didėjant pirkėjo pajamoms būtiniausių

prekių (maisto produktų, drabužių, avalynės) vartojimo apimtis didėja tik tam tikrame intervale, kol šios pajamos palyginti nedidelės (paklausa elastinga).

Kai pirkėjas perka prabangos ar ilgo vartojimo prekes didėjant pajamoms, prekių perkamas kiekis sparčiai didėja– paklausa elastinga pajamų atžvilgiu.

2. Prekių kokybinės charakteristikos. Normalios kokybės prekėms būdinga tai, kad paklausos kiekis kinta pajamų pasikeitimo kryptimi (didėjant pajamoms paklausa prekėms didėja ir atvirkščiai). Tai rodo teigiamą paklausos elastingumo koeficientą pajamų atžvilgiu.

Blogesnės kokybės prekių atveju, tol kol pajamos yra nedidelės didėjant pirkėjo pajamoms, tokių prekių gali būti perkama daugiau (E I>0). Kai pajamos tampa pakankamai didelėmis blogesnės kokybės prekių paklausos elastingumo pajamų atžvilgiu koeficientas tampa neigiamu.

E QIId

%%

II.4 Pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu

Pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu (price Elasticity of Supply) – rodo gamybos pokyčių intensyvumą reaguojant į analizuojamų prekių kainos pasikeitimą:

kai 0<ES<∞.

E QPSS

%%

II.4.2  Pasiūlos elastingumą lemiantys veiksniai 1. Laiko tarpsnis.Momentinis laikotarpis: ES=0. Trumpasis laikotarpis: ES>0. Ilgasis

laikotarpis yra tada, kai įmonės padidina gamybos pajėgumus, naujos įmonės gali įeiti (arba palikti) šaką (ES>>0).

2. Prekių pakaitai (substitutai) gamyboje. Jei tuos pačius išteklius galima naudoti kelių rūšių prekių gamybai, vienos iš šių prekių kainos padidėjimas sąlygos išteklių perkėlimą jos gamybai, mažinant kitos prekės gamybą. Pakaitai gamyboje didina pasiūlos elastingumą kainų atžvilgiu.

3. Prekių saugojimo galimybės. Jeigu prekių negalima saugoti ilgą laiką, tai pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu bus nedidelis.

P

P2

P1

Q 1 Q

D1

D2

SM P

P2

P1

Q1 Q 2

SSR

D2

D1

P

P2P1

Q 1Q Q 2

D1

D 2

SLR

Q0 0 0

II.7 Praktinis elastingumo teorijos taikymas1. Prognozuojant prekių pardavimus2. Valstybės pajamų gaunamų iš mokesčių prognozavimui3. Prognozuojant valstybės poveikio priemonių įtaką ekonomikos

pusiausvyrai

II.7.1 Paklausos elastingumo poveikis ekonomikai ir valstybės pajamos

a) kai |Ed|‌>1 b) kai |Ed|‌<1  

  P P

Q Q0 02 4 6 8

5

89

2 4 6 7 8

D

24678

11S1

SE1

EA

B C

A

B C

E

E

S1

S

D

Akcizomokestis4 Lt/vnt.

Akcizo 4 Lt/vnt.

2 mokestis

II.7.2  Pasiūlos elastingumo poveikis ekonomikai ir valstybės pajamoms

c) kai ES>1 d) kai ES<1

78

11

0 2 4 6 8 10 2 4 6 7 8

5

89

10

PP

7

E1

E

Akcizomokestis4 Lt/vnt.

S1

S

D

A

B C

Q 0 Q

Akcizomokestis4 Lt/vnt.A

B C

E2

E

D

S1 S

II.1.3  Paklausos elastingumo reikšmė įmonių sprendimamsTR=QP

Pirmas atvejis. Kai |Ed|<1, mažėjant kainai, bendrosios pajamos taip pat mažėja, o kainos didėjimo atveju pajamos didėja.

Antras atvejis. Kai |Ed|>1, mažėjant kainai, bendrosios pajamos padidėja, o didėjant kainai, bendrosios pajamos mažės.

Trečias atvejis. Kai paklausa turi vienetinį elastingumą, kainų pokyčiai (mažėjimas, didėjimas) nepakeičia bendrųjų pajamų apimties.

05

10

P P

1050

2015

5

10

D

D D

15P

1612 4 8Q Q Q0

EF

AB

C G

EF

AB

C G8 12

E

F

A

B

C G

III. III. VARTOTOJO ELGSENVARTOTOJO ELGSENOS ANALIZĖOS ANALIZĖIII.1  Naudingumo funkcija. Vienos prekės modelis

Bendras prekių ar paslaugų vartojimo teikiamas pasitenkinimas vadinamas bendruoju naudingumu (Total Utility):

Papildomas naudingumas, gautas vartojant papildomą prekės ar paslaugos

vienetą, vadinamas ribiniu naudingumu (Marginal Utility):

Mažėjančiojo ribinio naudingumo dėsnis teigia, kad didėjant vartojamos prekės ar paslaugos kiekiui, lėtėja bendrojo naudingumo didėjimo tempas, nes kiekvienas papildomas vartojamos prekės ar paslaugos vienetas teikia mažėjantį naudingumą.

TU f Q ( )

MU TUQ

n

n n

n nMU TU TU

Q Q

1

1

TUnTU 4TU3

TU2

TU10

A 1

A 2

A 3A 4 B1

Q

Q

TU

MU

0 Q1 Q 2 Q 3 Q 4 Q n

B

A' A'' A''' A'''''

b)

a)

Kuo ypatingas KI produktas ir materialus kasdienis produktas?

Kūrybinių industrijų naudos supratimas

• Pirmo Būtinumo (Neads- NECESSITIES) ir Laisvalaikio (Wants) prekės: pastarųjų didesnis elastingumas pajamų atžvilgiu.

• Kaip kinta pajamos verslo ciklo eigoj?? Kaip kinta laisvalaikio pardavimai?

• Teatras ir kino filmų lankymas tarpusavy svyruoja kontrcikliškai- kodėl?

• Kaip palygint naudą iš valgymo ir iš paveikslo žiūrėjimo? • Kinas ir videožaidimas: 12 ir 25Lt (2val. ir 6val. veiksmo)-

kuris “naudingesnis”?• Kūrybinėse, laisvalaikio industrijose nauda dažniausiai yra

laukiama (perkama dar nežinant kokybės)• Ko einama į teatrą? Kokia iš jo nauda?