Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų ...«rybini… · 1.KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ SAMPRATA Kūrybinių industrijų (angl. creative industries) samprata yra plačiai naudojama

Tyrimą inicijavo

Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija

Tyrimą dalinai finansavo

Lietuvos Kultūros taryba

Tyrimą vykdė

Žilvinas Jančoras

Roma Survilienė

Rolandas Strazdas

Jūratė Černevičiūtė

Vaidas Morkevičius

Rasius Makselis

Rimantas Stanikūnas

Rusnė Kregždaitė

Ugnė Daubaraitė

Andrius Juškys

Violeta Bogusevičienė

Ieva Kazlauskienė

Marius Pareščius

Vytenis Mockus

Živilė Diavara

Tomas Jonušas

Jūratė Sodytė-Bradauskienė

Irena Alperytė

Vilniaus universitetas

Lietuvos laisvosios rinkos institutas

Socialinės informacijos centras

Transkriptas

Lietuvos pilių ir dvarų asociacija

Lietuvos muziejų asociacija

Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacija

Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija

Tyrimas licencijuotas GNU Laisvosios dokumentacijos licencija

GNU Free Documentation License, http://www.gnu.org/copyleft/fdl.html

2

Turinys

ĮVADAS............................................................................................................................ 5

1.KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ SAMPRATA..............................................................................6

2.KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ SEKTORIAUS KONKURENCINGUMAS......................................13

2.1.Sektoriaus įmonių skaičius..................................................................................17

2.2.Sektoriaus įmonių darbuotojų skaičius................................................................18

2.3.Sektoriaus įmonių apyvarta ir pelnas..................................................................19

2.4.Sektoriaus įmonių eksportas...............................................................................20

3.LIETUVOS KI SEKTORIAUS KONKURENCINGUMO VERTINIMO METODIKA....................22

4.DIDŽIAUSIĄ POTENCIALĄ TURINČIŲ LIETUVOS KI SRIČIŲ NUSTATYMAS.....................25

4.1.Lietuvos KI sričių plėtros statistinių duomenų analizė ir įvertinimas...................25

4.1.1. KI sričių įmonių skaičiaus vertinimas............................................................25

4.1.2. KI sričių įmonių darbuotojų skaičiaus vertinimas..........................................26

4.1.3. KI sričių įmonių apyvartos vertinimas..........................................................28

4.1.4. KI sričių įmonių bendrojo pelno vertinimas...................................................30

4.1.5. KI sričių įmonių eksporto vertinimas............................................................31

4.1.6. KI sričių įmonių apyvartos tenkančios vienam darbuotojui vertinimas.........33

4.1.7. KI sričių įmonių veiklos pagal statistinius duomenis bendras vertinimas.....35

4.2.Lietuvos KI sričių plėtros potencialo ekspertinis vertinimas................................38

4.2.1. Kompiuteriniai žaidimai................................................................................38

4.2.2. Kultūrinis turizmas........................................................................................39

4.2.3. Dizainas........................................................................................................40

4.2.4. Pramogų verslas...........................................................................................41

4.2.5. Reklama.......................................................................................................42

4.2.6. Architektūra.................................................................................................43

4.2.7. Kinas............................................................................................................44

DIDŽIAUSIO POTENCIALO LIETUVOS KI SRIČIŲ KONKURENCINGUMO ANALIZĖ.............46

5.Didžiausią potencialą turinčių Lietuvos KI sričių plėtros teisinė aplinka.................46

5.1. Kultūrinių ir kūrybinių industrijų Europos Sąjungos teisinis reguliavimas........46

5.2. Strateginės KKI plėtros gairės.........................................................................47

5.3. Sektoriaus plėtros finansavimo priemonės......................................................50

5.4. KKI teisinė aplinka Lietuvoje............................................................................52

5.5. KKI sektoriaus plėtros strateginės gairės........................................................52

5.6. KKI verslo kūrimo ir plėtros sąlygos.................................................................53

5.7. Verslo teisinės formos pasirinkimo ir steigimo sąlygos...................................54

3

5.8. Darbo teisiniai santykiai Lietuvoje...................................................................56

5.9. Mokestinė aplinka............................................................................................58

5.10. Intelektinės nuosavybės apsauga.................................................................60

5.11. Sektoriaus plėtros finansavimo priemonės....................................................63

5.12. Subjektų veiklos administracinė priežiūra.....................................................65

6.Didžiausią potencialą turinčių Lietuvos KI sričių atstovų apklausa.........................67

6.1. Kompiuterinių žaidimų industrijos ekspertinis vertinimas...............................70

6.2. Kultūrinio turizmo industrijos ekspertinis vertinimas.......................................74

6.3. Dizaino industrijos ekspertinis vertinimas.......................................................78

6.4. Pramogų verslo industrijos ekspertinis vertinimas..........................................82

6.5. Reklamos industrijos ekspertinis vertinimas...................................................86

6.6. Architektūros industrijos ekspertinis vertinimas..............................................90

6.7. Kino industrijos ekspertinis vertinimas............................................................94

6.Bendras didžiausią potencialą turinčių kūrybinių industrijų šakų vertinimas.........98

7.KULTŪRINIŲ IR KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ POVEIKIS SOCIALINEI APLINKAI IR REGIONŲ TOLYGIAM VYSTYMUISI................................................................................................102

7.1.Lietuvos regionų plėtros planų analizė 2012 - 2020 Nacionalinės pažangos programos kontekste...............................................................................................103

7.2.Lietuvos regionų plėtros planų 2014 - 2020 m. analizė pagal UNCTAD ir EVRK klasifikatorius..........................................................................................................107

7.3.Bendra Lietuvos regionų plėtros planų 2014 - 2020 m. apžvalga ir KKI aspekto juose įvertinimas.....................................................................................................109

7.4.Lietuvos regionų plėtros planų 2014 - 2020 m. lėšų, skiriamų plėtrai, analizė KKI aspektu................................................................................................................... 114

7.5.Kitų su KKI plėtra susijusių dokumentų analizė.................................................114

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI..............................................................................................117

1 PRIEDAS. Kūrybinių industrijų veiklų klasifikavimas pagal UNCTAD ir EVRK klasifikatorius.............................................................................................................123

2 PRIEDAS Didžiausią potencialą turinčių Lietuvos KI sričių atstovų apklausos anketa................................................................................................................................... 124

3 PRIEDAS. Ekspertinio vertinimo vidutinės reikšmės.................................................127

4 PRIEDAS. Kompiuterinių žaidimų ekspertinis vertinimas.........................................128

5 PRIEDAS. Kultūrinio turizmo ekspertinis vertinimas.................................................129

6 PRIEDAS. Dizaino ekspertinis vertinimas.................................................................130

7 PRIEDAS. Pramogų verslo ekspertinis vertinimas....................................................131

9 PRIEDAS. Architektūros ekspertinis vertinimas........................................................133

10 PRIEDAS. Kino ekspertinis vertinimas....................................................................134

LITERATŪROS SĄRAŠAS..............................................................................................135

4

ĮVADAS

Vertinant pastarojo meto ekonominius ir socialinius pokyčius globaliu mastu, akivaizdu, kad

vienintelis pastovus bruožas – nuolatiniai pokyčiai. Akademiniame ir politiniame diskurse vis

daugiau dėmesio skiriama nebe serijinių prekių gamybai, bet aukštos kokybės prekių ir paslaugų

kūrimui. Tokiomis sąlygomis nuolat auga ir kūrybinių bei kultūrinių industrijų svarba.

Kūrybingumas kiekvienos šalies kultūriniame kontekste charakterizuojamas kur kas gilesnėmis

tradicijomis nei darbo jėgos ar kapitalo naudojimas, todėl kiekviena šalis, nepriklausomai nuo jos

ekonominio išsivystymo lygio, yra vienodai pajėgi atskleisti talentus, skatinti meninę raišką, naujų

idėjų atsiradimą ir eksperimentavimą. Tinkamai kultivuojami, šie kūrybingumo šaltiniai gali

ženkliai paveikti besivystančių valstybių įtaką pasaulinės prekybos mastu arba atverti naujas

galimybes kurti pridėtinę vertę (Creative Industries Development, 2004). Visgi terminas “kūrybinės

industrijos” gali būti analizuojamas tik informacinės visuomenės kontekste (Thomassen, 2007).

Ideologinė ir politinė šio termino galia kyla iš prestižo ir ekonominės įtakos, susijusios su inovacijų,

informacijos, informacijos darbuotojų bei informacinių ir komunikacijos technologijų,

akcentuojamų informacinės visuomenės teorijoje (Garnham, 2005).

Vakarų valstybėms dėmesį nukreipiant nuo prekių ir paslaugų gamybos link idėjų ir žinių

kūrimo, kūrybinės industrijos tampa vis svarbesniu praktinių ir teorinių tyrimų subjektu (Blair,

Grey, Randle, 2001; Jones, Comfort, Eastwood, Hillier, 2004; Matheson, 2006; Keane, Hartley,

2006; Thomassen, 2007; Malem, 2008; Sapsed, Mateos-Garcia, Adams, Neely, 2008; Huang, Chen,

Chang, 2009; Ashton, 2011; Hotho, Champion, 2011). Tuo pat metu vis stiprėja argumentai, kad

kūrybinės industrijos yra ypatingai svarbi modernios poindustrinės žinių visuomenės dedamoji.

Kūrybinės industrijos pasižymi ne tik greitesniu nei vidutinis augimu ir darbo vietų kūrimu (Blair,

Grey, Randle, 2001; Hotho, Champion, 2011; De Propris, 2012; Goede, Louisa, 2012), bet tampa ir

kultūrinės tapatybės išraiškos priemone, svarbia kultūrinės įvairovės skatinimui (Green Paper,

2010). Tai itin svarbu, nes kultūrinė įvairovė skatina visuomenės kultūrinį gyvybingumą ir

ekonominę sėkmę kur kas labiau nei kultūrinis homogeniškumas (Goede, Louisa, 2012; Florida,

2010 ir kiti autoriai).

5

1. KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ SAMPRATA

Kūrybinių industrijų (angl. creative industries) samprata yra plačiai naudojama užsienio

akademiniame diskurse bei publicistikoje, pastaruoju metu vis dažniau analizuojama ir Lietuvoje,

tačiau atlikta mokslinės literatūros analizė parodė, kad pati samprata yra ganėtinai siaurai

išnagrinėta. Nors ir šiuo metu vis dar nėra vieno bendro kūrybinių industrijų apibrėžimo, tačiau

dažniausiai vadovaujamasi D. Britanijoje sukurtu ir išpopuliarintu apibrėžimu – akcentuojama, kad

kūrybinės industrijos yra sudarytos iš ekonominių vienetų, kurie individualiam kūrybingumui,

gebėjimams ir talentui suteikia turto ir darbo vietų kūrimo potencialą.

Kūrybinių industrijų sąvokos užuomazgos atsirado Australijoje 9 deš. pabaigoje, tačiau

oficialiai svarbiu ekonomikos sektoriumi kūrybinės industrijos buvo įvardintos 1998 metais, kai

Didžiojoje Britanijoje valdančioji Leiboristų partija inicijavo pirmojo kūrybinių industrijų

žemėlapio sudarymą (Creative Industries Mapping Document, 1998). Šiame dokumente kūrybinės

industrijos buvo pristatomos kaip konkurencinio pranašumo, ekonominio augimo ir regionų

atgaivinimo šaltinis.

Kūrybinių industrijų idėjos šalininkai teigė, kad ekonominė veikla, kylanti iš žmonių

kūrybingumo bei kultūrinių ypatumų, įskaitant ir komercines formas, turėjo būti suvokiama kaip

atskiras veiksnys, darantis įtaką kiekvienos valstybės ekonominiam gyvenimui. Kūrybinės

industrijos buvo suvokiamos kaip daugiau nei tradicinės meno formos, tokios kaip teatras, muzikos

ir kino kūrimas, bet ir tam tikri paslaugų verslai, pvz., reklamos verslai, parduodantys kūrybingumą

kitiems verslams, gamybos procesai, paremti kultūriniais šalies ypatumais ar tradicijomis,

mažmeninė meno kūrinių prekyba. Remiantis šiuo platesniu apibrėžimu, buvo pastebėta, kad visi

verslai, kildinami iš kultūrinių šalies ypatumų ar asmeninio autoriaus kūrybingumo, yra svarbus ir

augantis darbo vietų bei gerovės kūrimo šaltinis (Gibbon, 2011).

Stengiantis apibrėžti kūrybines industrijas, daugelis autorių ypatingą dėmesį atkreipia į

asmenines individo savybes, visų pirma – kūrybingumą (Ashton, 2011; Hotho, Champion, 2011;

Lassur, Tafel – Viia, Viia, 2010; Malem, 2008; Thomassen, 2007 ir kiti autoriai). Tad yra akivaizdu,

jog kūrybinės industrijos yra neatskiriamos nuo intelektinės nuosavybės. Dėl šios priežasties kai

kurių autorių darbuose (Chen, Wang, Sun, 2012; De Propris, 2012; Potts, 2011; Oakley, 2004 ir kiti)

sutinkama nuomonė, kad kūrybinių industrijų pajėgumą galima matuoti išduodamų patentų ar kitų

intelektinės nuosavybės teisių dokumentų kiekiu.

Plačiausiai pripažintas yra D. Britanijoje sukurtas kūrybinių industrijų apibrėžimas:

industrijos, paremtos individualiu kūrybingumu, gebėjimais ir talentais bei turinčios potencialo

kurti pridėtinę vertę bei darbo vietas, kuriant ir eksplotuojant intelektinę nuosavybę (šiuo

apibrėžimu naudojasi Lassur, Tafel – Viia, Viia, 2010; Hotho, Champion, 2011; Thomassen, 2007;

6

Malem, 2008 ir kiti autoriai). Kartu su apibrėžimu buvo pateikti ir konkretūs kūrybinių industrijų

sektoriai1:

1. Reklama,

2. Architektūra,

3. Meno ir antikvarinių vertybių rinka,

4. Amatai,

5. Dizainas,

6. Drabužių modeliavimas (Levickaitė, Reimeris (2011) šį sektorių įvardina „mada“),

7. Kinas (Levickaitė, Reimeris (2011) šį sektorių įvardina „filmai, vaizdo produkcija ir

fotografija“),

8. Interaktyvios kompiuterinės programos,

9. Muzika,

10. Atlikėjų menai,

11. Leidyba,

12. Kompiuterinė įranga,

13. Televizija,

14. Radijas.

Remiantis LR Kultūros ministerijos pateikiamu kūrybinių industrijų apibrėžimu, specifinės

žinios bei išskirtinis pasiruošimas nėra akcentuojami. Lietuvos Respublikoje kūrybinės industrijos

suprantamos kaip individo kūrybiniais sugebėjimais ir talentu pagrįstos veiklos, kurių tikslas bei

rezultatas yra intelektinė nuosavybė ir kurios gali kurti materialią gerovę bei darbo vietas2.

Goede, Louisa (2012) kūrybines industrijas supranta kaip prekių ir paslaugų, pagamintų visų

pirma naudojant asmeninį kūrybingumą ir intelektinę nuosavybę, kūrimo, gaminimo ir paskirstymo

ciklus.

Huang, Chen, Chang (2009) nurodo, kad kūrybines industrijas visų pirma charakterizuoja

aukštos estetinės ir simbolinės vertės komercializuotos prekės. Šių autorių pateikiama samprata

išsiskiria dvipusės sąveikos akcentavimu: kūrybines industrijas apibūdina estetinio ir simbolinio

turinio produkcija, o patys estetiniai – simboliniai gaminiai įgauna komerciškumo savybę.

Matheson (2006) pabrėžia, kad skirtumas tarp populiariosios ir elitinės kultūros apibūdina

kūrybines industrijas: „tai yra kultūra, prieinama daugumai, o gal ir visiems žmonėms, dažnai

ypatingai komercializuota, susidedanti iš įvairių populiarios muzikos stilių, reklaminių skelbimų ir

plakatų, žurnalų, filmų, video žaidimų ir kt., sukurta tikslu gauti finansinį pelną“.

1 What are the Creative Industries and Creative Economy, British Council

2 Dėl kūrybinių industrijų veiklos skatinimo ir plėtros strategijos patvirtinimo, LR Kultūros ministerija, 20077

Jones, Comfort, Eastwood ir Hillier (2004) akcentuoja, kad visų kūrybinių industrijų sektorių

sugrupavimas ir priskyrimas „kūrybinėms industrijoms“ remiasi tuo, jog kiekviename sektoriuje

vykdoma veikla yra apskirtai įmanoma ir sėkminga tik dėl individualaus kūrybingumo.

Skirtingi apibrėžimai ir iš dalies skirtingos kūrybinių industrijų sampratos (Ashton, 2011;

Jones, Comfort, Eastwood, Hillier, 2004) apsunkina tikslų kūrybinių industrijų vaidmens šalies

ekonomikoje išmatavimą, o norint palyginti tarptautiniu lygmeniu, susiduriama su dar daugiau

problemų. Turint omenyje, kad kūrybinės industrijos yra sintetinė veikla, reikalaujanti meninių,

vadybinių, interpretacinių gebėjimų, kultūros bei informacinių technologijų išmanymo ir yra

neatsiejamos nuo naujosios žiniasklaidos (naujųjų medijų), globalizacijos ir žinių ekonomikos bei

remiantis UNCATD kūrybinių prekių ir paslaugų samprata, galima išgryninti esmines kūrybinių

industrijų kuriamų veiklos rezultatų savybes (Creative Economy Report, 2008):

- Prekei ar paslaugai pagaminti reikia kūrybinio žmogaus indėlio,

- Prekė ar paslauga yra simbolinės žinutės perdavimo priemonė tam, kas ją vartoja –

prekės ar paslaugos nėra vien utilitarinės,

- Prekę ar paslaugą sudaro bent tam tikra intelektinė nuosavybė, kuri priklauso individui

ar jų grupei.

Tai reiškia, kad kūrybinių industrijų veiklos rezultate sukuriamos prekės arba paslaugos turi ir

tam tikrą kultūrinę, ne vien komercinę vertę (galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų

žemėlapis).

Žvelgiant į kūrybinių industrijų sampratą per kūrybinių prekių ir paslaugų sampratą, atsiranda

poreikis identifikuoti konkrečius kūrybinių industrijų sektorius, kurie kuria ne vien komercinės

vertės prekes ar paslaugas. Pastebėtina, kad vieningos kūrybinių industrijų klasifikacijos nėra, o

skirtingos šalys dažnai naudojasi skirtingais ekonominės veiklos klasifikatoriais, kūrybinėms

industrijoms jos gali priskirti šiek tiek skirtingas veiklas, todėl ir tarptautinis kūrybinių industrijų

palyginimas yra sudėtinga užduotis.

Siekiant įvesti kuo aiškesnę ir vieningą kūrybinių industrijų sampratą, visos kūrybines

industrijas sudarančios veiklos yra klasifikuojamos. D. Britanijos atveju kūrybinių industrijų

klasifikacija yra pateikiama kaip dalis bendros kūrybinių industrijų sampratos.

Vienas plačiausiai pripažintų kūrybinių industrijų klasifikacijos modelių sukurtas UNCTAD

(1 pav.), remiasi visų kūrybinių industrijų veiklų skirstymu į keturias pagrindines sritis: paveldą,

menus, medijas ir funkcinius produktus.

8

Kultūrinės vietos

Muziejai, parodos, bibliotekos, archeologiniai objektai

Amatai

Tradiciniai menai, amatai, festivaliai, šventės Paveldas

Vaizduojamieji menai

Tapyba, skulptūra, fotografija, antikvarai

Kūrybinėsindustrijos

Scenos menai

Gyva muzika, teatras, šokis, cirkas, kt. Menai

Leidyba

Knygos, žurnalai, kiti spaudiniai

Audiovizualinės medijos

Televizija, kinas, radijas, kt. Medijos

Dizainas

Interjero, drabužių, grafinis dizainas, kt.

Naujosios medijos

Video žaidimai, programinė įranga, kt.Funkciniaiproduktai

Kūrybinėspaslaugos

Architektūra, reklama,kūrybiniai tyrimai, kt.

1 pav. UNCTAD kūrybinių industrijų klasifikacija

(šaltinis: Creative Economy Report, 2008)

Visi kūrybinių industrijų sektoriai yra susiję tarpusavyje ir daro įtaką vienas kitam. Kaip

matyti iš 1 pav., sektoriai gali priklausyti dviem skirtingoms sritims:

- Paveldui priskiriami kultūriniai objektai bei tradiciniai menai ir amatai, tačiau

paveldas taip pat daro įtaką atlikėjų ir vizualiesiems menams. Tai paaiškinama kaip

kultūros, kurioje subrendo konkretus kūrėjas, įtaka kūriniams ar pasirinktai kūrybos

išraiškos formai.

- Menams galima priskirti atlikėjų, vaizduojamuosius menus, taip pat – leidybą bei

televiziją, kiną, radiją. Nors leidyba ir televizija, kinas, radijas iš dalies yra medijos, jų

turinys – meninė išraiška, kaip ir vizualieji arba atlikėjų menai.

- Medijomis vadinama leidyba, televizija, kinas, radijas, dizainas bei naujoji medija –

visuose šiuose sektoriuose itin svarbią poziciją užima medijos, forma, kuria

perduodama kūrėjo idėja, kai kuriais atvejais yra esminė idėjos charakteristika.

- Funkciniai produktai atsiranda dizaino, naujųjų medijų ir kūrybinių paslaugų

sektoriuose kaip veiklos rezultatas, tai gali būti dizainerio kurtas interjeras, laikmena,

kurioje įrašyta kompiuterinė programa arba statinio brėžinys.

UNCTAD pateikiama kūrybinių industrijų sektorių klasifikacija apima ir detaliai apibūdina

skirtingus sektorius, juos sudarančias veiklas bei stambesnį sektorių skirstymą. Visgi, nors ir platus

9

ir apibendrinantis modelis, UNCTAD pateikiama klasifikacija nėra vienintelis kūrybinių industrijų

skirstymo į mažesnes dedamąsias variantas.

Kaip parodė literatūros analizė, egzistuoja skirtingi požiūriai į kūrybinių industrijų sandarą.

Nepaisant to, kad vieningos kūrybinių industrijų klasifikacijos nėra, didžioji dauguma šalių

kūrybinėms industrijoms priskiria panašias veiklas (Ashton, 2011), o savuosius apibrėžimus kuria

pagal D. Britanijos modelį.

Analizuojant Lietuvos atvejį, pastebėtina, kad jis turi daug bendrų bruožų su D. Britanijos

sukurtu klasifikavimu. LR Kultūros ministerijos įsakyme akcentuojama, kad „rengiant strategiją

atsižvelgta į Europos Sąjungos šalių, ypač – Jungtinės Karalystės, Austrijos bei Suomijos patirtį

rengiant ir įgyvendinant šios srities strateginius dokumentus“. Taigi Lietuvoje kūrybinių industrijų

sandara yra suprantama pagal LR Kultūros ministerijos pateiktą skirstymą3. Kūrybinėms

industrijoms Lietuvoje priskirtina:

1. Amatai,

2. Architektūra,

3. Dizainas,

4. Kinas ir videomenas,

5. Leidyba,

6. Vaizduojamasis, taikomasis menas,

7. Muzika,

8. Programinė įranga ir kompiuterinės paslaugos,

9. Radijo ir televizijos programų kūrimas ir transliacija,

10. Reklama,

11. Scenos menai ir kitos sritys, kuriose jungiasi kultūros bei ūkinės veiklos aspektai.

Kaip minėta, Lietuvoje galiojantis kūrybinių industrijų klasifikatorius turi daug bendrų bruožų

su D. Britanijos taikomu modeliu. Lyginant D. Britanijoje sukurtą kultūrinių industrijų klasifikaciją

su lietuvišku kūrybinių industrijų klasifikatoriumi, matyti, kad:

1. Abiejuose modeliuose išskiriamos tokios sudedamosios kūrybinių industrijų dalys:

architektūra, amatai, dizainas, muzika, kinas ir videomenas, leidyba, programinė

įranga ir kompiuterinės paslaugos, radijo ir televizijos programų kūrimas ir

transliacija, reklama.

2. D. Britanijoje išskiriami atlikėjų menai lietuviškajame modelyje atitinka

vaizduojamąjį, taikomąjį meną, drabužių modeliavimas (D. Britanijos modelis) telpa

po šiek tiek platesne dizaino sąvoka (Lietuvos modelis), o šiek tiek skiriasi

3 Dėl kūrybinių industrijų veiklos skatinimo ir plėtros strategijos patvirtinimo, LR Kultūros ministerija, 200710

kompiuterinių paslaugų klasifikavimas (Lietuvoje nėra išskiriamos interaktyvios

kompiuterinės programos kaip atskira kūrybinių industrijų sfera).

3. D. Britanijoje išskiriama meno ir antikvarinių vertybių rinka4 Lietuvos modelyje

neįvardijama kaip atskira kūrybinių industrijų dedamoji.

Skirtingose šalyse taikomas kūrybinių industrijų klasifikacijas galima palyginti pagal 1

lentelėje pateiktą skirstymą. Šioje lentelėje įvedama nauja sąvoka „kūrybiškas gyvenimo būdas“.

Tai yra Taivane populiari kūrybinių industrijų samprata (Huang, Chen, Chang, 2009), apimanti

tokias kūrybinių industrijų sritis kaip turizmas, sportas, laisvalaikio organizavimo paslaugos,

vestuvių paslaugos, teminiai ir pramogų parkai, kt.

1 lentelė. Kūrybinių industrijų klasifikavimo palyginimas

(sudaryta autorių remiantis Huang, Chen, Chang, 2009)

Sritys Lietuva UNESCOD.

BritanijaKanada Australija Danija Taivanas

Muzika X X X X X XAtlikėjų menai X X X X X XVaizduojamieji menai X X X X X XAmatai X X X X XDizainas X X X X X X XMados (drabužių) dizainas

X X

Leidyba X X X X X X XTV ir radijo programos X X X X X XKinas, video produkcija X X X X X X XReklama X X X X X XArchitektūra X X X X XKultūriniai objektai X X XPrograminė įranga X X X X XKompiuteriniai ir videožaidimai

X X

Kūrybiškas gyvenimo būdas

X

Kita X X X X X

Kaip matyti iš 1 lentelėje pateikiamo palyginimo, Lietuvoje galiojantis kūrybinių industrijų

skirstymas artimiausias UNESCO pateikiamam klasifikavimui – vienintelis skirtumas yra tas, kad

UNESCO klasifikacijoje nėra pateikiamas atskiras televizijos ir radijo laidų kūrimo ir transliavimo

sektorius.

Kaip rodo atlikti tyrimai, kūrybinėms industrijoms pagal visas klasifikacijas priskiriamos

sritys yra šios: dizainas, leidyba, kinas ir video produkcija. Galima teigti, kad tai yra pačios

plačiausios ir geriausiai išvystytos kūrybinių industrijų sritys viso pasaulio mastu, joms skiriama

4What are the Creative Industries and Creative Economy, British Council11

itin daug dėmesio. Reimer (2009) akcentuoja, kad dizainas įgauna vis didesnę svarbą kaip kūrybinių

industrijų komponentas, o De Propris (2012) pabrėžia, kad ekonomikos augimą daugiausiai skatina

reklamos, dizaino ir interaktyvių medijų sektoriai. Logiška, kad mažesnės sritys gali „tilpti“ po

išvardintųjų apibrėžimu, pavyzdžiui, mados (drabužių) dizainas gali būti laikomas dizaino

sektoriaus dalimi. Tuo tarpu „kūrybiško gyvenimo būdo“ sektorius yra matomas tik Taivane

taikomoje klasifikacijoje. Tai suponuoja, kad ši sritis nėra esminė, gali dengtis su kitais ekonomikos

sektoriais, pavyzdžiui, turizmo sektoriumi, ir todėl nėra laikoma grynąja kūrybine industrija

pasaulio mastu.

Nors sąsajos tarp kūrybinių ir kultūrinių industrijų yra akivaizdžios, kūrybinės industrijos yra

aiškiai orientuotos į ekonominio pelno gavimą per įvairias kūrybingumą ir kultūrinį paveldą

pasitelkiančias veiklas (Creative Industries and Development, 2004), tuo tarpu kultūrinių industrijų

veikla gali būti nukreipta į socialinės atskirties mažinimą, nacionalinės atminties formavimą,

tautinio identiteto skatinimą, kultūrinio paveldo išlaikymą (32 Creative Economies..., 2013) ar

kitus, nebūtinai ekonominę išraišką turinčius tikslus. Būtina tiksliai apibrėžti tiek kultūrines, tiek

kūrybines industrijas, nes šie terminai nėra pakeičiantys vienas kitą.

Terminu “kultūrinės industrijos” apibūdinamos industrijos, derinančios kūrybinio – kultūrinio

turinio kūrimą, gamybą ir pardavimą. Kuriamas turinys paprastai yra saugomas autorių teisių ir yra

prekės ar paslaugos pavidalo (Understanding Creative Industries, 2005).

Kūrybinės industrijos paprastai apima spaudos ir multimedijos kūrinius, audiovizualinę,

fonografinę ir kinematografinę produkciją, taip pat – amatus bei dizaino darbus. Pastaruoju terminu

apibūdinamas platesnis veiklų spektras, apimantis kultūrines industrijas ir kultūrinę ar meninę

kūrybą, tiek atliekamą esamuoju momentu (“gyvai”), tiek ir pateikiamą kaip produkcija vartojimui.

Kūrybinės industrijos yra tos, kuriose sukurta prekė ar paslauga turi esminį meninio ar kūrybinio

pobūdžio elementą (Understanding Creative Industries, 2005).

12

2. KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ SEKTORIAUS KONKURENCINGUMAS

Kūrybinės industrijos sudaro naują ir augantį bei stiprėjantį ekonomikos sektorių, kuris

ženkliai prisideda prie šalių bei regionų konkurencingumo stiprinimo. Mokslinės literatūros analizė

parodė, kad konkurencingumas apibrėžiamas ir vertinamas pagal skirtingus rodiklius – ekonomistai

pateikia apie 400 skirtingų konkurencingumo apibrėžimų (Minska – Struzik, 2014). Autorės

teigimu, tokia daugybė konkurencingumo sampratų kyla iš vertinimo skirtingais lygiais:

konkurencingumą galima vertinti mikro lygiu (įmonių lygyje), mezo lygiu (pramonės šakų lygyje),

makro lygiu (šalių lygyje), taip pat ir sistemiškai.

Daugelis konkurencingumo vertinimo makro lygiu modelių skiria daug dėmesio užsienio

prekybai. Esminiai užsienio prekybos konkurencingumo vertinimo kriterijai apima eksporto ir

importo balansą, dalį pasaulinėje prekybos rinkoje, prekybos specializaciją, kainos ir kaštų santykį.

Visgi remiantis šiais rodikliais, būtina įvertinti ir konkrečios šalies gyventojų gerbūvį, gyvenimo

lygį ir kokybę, t.y., pelninga užsienio prekyba neturi automatiškai būti laikoma konkurencingumo

indikatoriumi, o užsienio prekybos deficitas gali tapti efektyviu įrankiu gyvenimo lygio ir kokybės

didinimui.

Vertinant konkurencingumą makro lygiu, dažnai naudojamas ir produktyvumo rodiklis. M.

Porter teigimu, produktyvumas yra esminis ekonomikos konkurencingumo vertinimo kriterijus, nes

įmonių gebėjimas dirbti efektyviau yra lemiamas veiksnys, sąlygojantis visuomenės gerbūvį.

Pasaulio ekonomikos forumo (World Economic Forum) vertinimu, konkurencingumas yra

apibrėžtas šalies institucijų, vykdomos politikos ir kitų aspektų kokybės, nes jie daro įtaką

produktyvumo lygiui. Paprasčiau tariant, kuo ekonomika yra konkurencingesnė, tuo aukštesnės yra

visuomenės narių pajamos ir tuo didesnė yra investicijų grąža – vertinant tiek kapitalą, tiek

žmogiškuosius išteklius, tiek technologinius įdėjimus.

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama inovacijoms ir novatoriškumui, kaip

konkurencingumą makro lygiu sąlygojantiems veiksniams. Neperkeliamų tradicinių išteklių svarbai

nuolat menkstant, sparčiai auga novatoriškos infrastruktūros, naujausių technologijų ir žmogiškojo

kapitalo svarba. Tai sukuria naujus iššūkius šalims, kurios siekia didinti savo konkurencingumą: jos

privalo skatinti tyrimus, kurti inovacijas ir pritraukti užsienio kapitalą bei naujausias technologijas.

Šie veiksmai autorių yra laikomi tiek konkurencingumo sampratos dalimi, tiek ir jos vertinimo

kriterijumi (Minska – Struzik, 2014). Hautamaki (Creative Economy and Culture in the Innovation

Policy, 2010) teigimu, globali ekonomika dabar yra inovacijomis paremto vystymosi stadijoje, todėl

gebėjimas nuolat kurti novatoriškus produktus yra būtina sąlyga bet kurios šalies tarptautinio

konkurencingumo stiprinimui.

13

Pasaulinis konkurencingumo indeksas (Global Competitiveness Index, PKI), yra Pasaulio

ekonomikos forumo (PEF) išvestas konkurencingumo vertinimo rodiklis, apimantis skirtingus

ekonomikos parametrus – ne tik užsienio prekybos balansą ir produktyvumą, bet ir su inovacijomis

susijusius rodiklius. PKI apskaičiuojamas pagal 12 svarbiausių sričių, PEF nomenklatūroje

vadinamų „kolonomis“.

2 lentelė. Pasaulio ekonomikos forumo PKI sandara

(šaltinis: Minska – Struzik, 2014)

Pasaulinis konkurencingumo indeksasSubindeksas 1

Baziniai reikalavimai

Subindeksas 2

Produktyvumą didinantys

veiksniai

Subindeksas 3

Inovacijų ir kompleksiniai

veiksniai1 kolona – institucijos

2 k. – infrastruktūra

3 k. – makroekonominė

aplinka

4 k. – sveikatos apsauga ir

pradinis išsilavinimas

5 k. – aukštesnis išsilavinimas

ir profesinis mokymas

6 k. – prekių rinkos

efektyvumas

7 k. – darbo rinkos

efektyvumas

8 k. – finansų rinkos

vystymasis

9 k. – technologinis

pasirengimas

10 k. – rinkos dydis

11 k. – verslo išprusimas

12 k. – inovacijos

Gamybos veiksniais paremta

ekonomika

Produktyvumo didinimu

paremta ekonomika

Inovacijomis paremta

ekonomika

PKI apima 12 „kolonų“, kurių kiekvienos svarba ir įtaka PKI skiriasi priklausomai nuo

vertinamos šalies išsivystymo lygio. Tradicinės ekonomikos šalyse, kurios remiasi pigia darbo jėga

ir žaliavų gavyba bei apdirbimu, konkurencingumui didelę įtaką daro institucijų darbo kokybė,

infrastruktūros išvystymas, makroekonominės aplinkos stabilumas, visuomenės sveikatos lygis bei

pradinio išsilavinimo mastas bei kokybė.

Šalies ekonomikai vystantis, kyla darbo užmokesčio lygis, taigi naudojami vis efektyvesni

verslo procesai, o gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų kokybė auga, patys produktai darosi vis

kompleksiškesni. Todėl aukštesnis išsilavinimas įgyja vis daugiau svarbos, vis daugiau dėmesio

skiriama prekių rinkos dydžiui ir efektyvumui, darbo ir finansų rinkoms, gebėjimui pritaikyti ir

naudotis naujausiomis prieinamomis technologijomis.

14

Aukščiausio ekonominio išsivystymo šalyse, siekiant išlaikyti aukštą darbo užmokesčio lygį

ir gyvenimo standartą, būtina diversifikuoti produktus ir rinkai teikti naujus, nuolat tobulinamus

produktus.

Pasaulio ekonomikos forumas įvertina BVP dalį vienam gyventojui bei nustato esmines

„kolonas“, kuriomis remiasi konkrečios šalies tarptautinis konkurencingumas, taip suskirstydamas

visas šalis į tris grupes pagal išsivystymo lygį:

1. Paremtos gamybos veiksniais;

2. Paremtos produktyvumo didinimu;

3. Paremtos inovacijomis.

Šalys gali migruoti tarp grupių: jei sąlygos blogėja, šalis pereina iš aukštesnio lygio į žemesnį,

o jei sąlygos gerėja – iš žemesnio į aukštesnį. Remiantis PEF kasmetinio tyrimo duomenimis,

nustatomos pagrindinės kliūtys, trukdančios konkrečios šalies konkurencingumo ir ekonomikos

apskritai augimui. Ekspertai vertina šalis pagal pateiktus kriterijus, suteikdami balus pagal

kriterijaus svarbą. Vertinimo kriterijai:

1. Finansavimo prieinamumas,

2. Korupcijos lygis,

3. Infrastruktūra adekvatumas,

4. Darbo jėgos išsilavinimas adekvatumas,

5. Vyriausybės valdymo aparato efektyvumas,

6. Gebėjimas kurti inovacijas,

7. Politinės valdžios stabilumas,

8. Darbo etikos adekvatumas ir tinkamumas,

9. Darbo santykių reguliavimo lygis,

10. Mokesčių dydis,

11. Mokestinis reguliavimas.

Remiantis Skandinavijos šalių patirtimi (KreaNord ataskaita Šiaurės ministrų tarybai, 2012)

kultūrinių ir kūrybinių industrijų sektoriaus konkurencingumas gali būti matuojamas šiais

rodikliais:

- Sektoriaus įmonių darbuotojų skaičius,

- Sektoriaus įmonių skaičius,

- Sektoriaus įmonių apyvarta.

15

Be to, šiose šalyse laikomasi nuostatos, kad investicijos į kultūrinių ir kūrybinių industrijų

sektorių ne tik praturtina visuomenės gyvenimą, kelia jo kokybę, bet ir padeda pasiekti ne visada

lengvai ekonominiu požiūriu išmatuojamų tikslų, tokių kaip verslo vystymasis ir verslumo

didėjimas, miestų vystymasis, visuomenės integracija ir socialinės atskirties mažėjimas,

išsilavinimo ir kūrybingumo didėjimas.

Remiantis Vokietijoje atliktu kultūrinių ir kūrybinių industrijų sektoriaus tyrimu5, svarbiausi

šio sektoriaus konkurencingumo vertinimo kriterijai yra:

- Sektoriaus įmonių skaičius,

- Sektoriaus įmonių darbuotojų skaičius,

- Sektoriuje savarankiškai dirbančių darbuotojų skaičius,

- Sektoriaus įmonių apyvarta.

Vienas išsamiausių kultūrinių ir kūrybinių industrijų sektoriaus tyrimų Europos Sąjungoje6

nurodo, kad vertinimo rodikliai gali būti skirstomi į struktūrinius bei finansinius ir veiklos rodiklius:

- Struktūriniai rodikliai:

Sektoriaus įmonių skaičius,

Sektoriaus įmonių darbuotojų skaičius,

Sektoriaus įmonių apyvarta,

Sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė,

Sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės ir apyvartos procentinis santykis,

Sektoriaus įmonių apyvartos dalis, tenkanti vienam įmonių darbuotojui,

Sektoriaus įmonių darbo produktyvumas.

- Finansiniai ir veiklos rodikliai:

Sektoriaus įmonių investicijų grąža,

EBIT pelningumo rodiklis,

Sektoriaus įmonių pelno marža,

Bendrasis likvidumo koeficientas,

Mokumo koeficientas.

5 Culture and Creative Industries in Germany 2009. Monitoring of Selected Economic Key Data on Culture and Creative Industries

6 Survey on Access to Finance for Cultural and Creative Sectors. Evaluate the Financial Gap of Different Cultural and Creative Sectors to Support the Impact Assessment of the Creative Europe Programme

16

Apibendrinus išanalizuotą mokslinę literatūrą bei remiantis šio tyrimo metu atliktais interviu

su ekspertais, nustatyti esminiai kūrybinių industrijų sektoriaus konkurencingumą lemiantys

veiksniai. Taigi vertinant Lietuvos kūrybinių industrijų sektoriaus konkurencingumą, daugiausiai

dėmesio bus skiriama šiems rodikliams:

- KI sektoriaus įmonių skaičius ir dinamika,

- KI sektoriaus įmonių darbuotojų skaičius ir dinamika,

- KI sektoriaus įmonių apyvarta ir jos dinamika,

- KI sektoriaus įmonių pelnas ir jo dinamika,

- KI sektoriaus įmonių eksportas ir jo dinamika.

Tolesnėje tyrimo ataskaitos dalyje detaliau aptariamas kiekvienas iš pasirinktų rodiklių,

pabrėžiant esmines priežastis, kaip tai prisideda prie kūrybinių industrijų sektoriaus

konkurencingumo didinimo.

2.1. Sektoriaus įmonių skaičius

2010 metais KI sektoriuje visoje ES veikė 955 844 įmonės (4.4% visų veikusių įmonių). Šis

sektorius pasižymi neproporcingai dideliu itin mažų bei mažų ir vidutinių įmonių skaičiumi –

maždaug pusė sektoriaus įmonių turi nuo 1 iki 3 darbuotojų. Kita vertus, tik 1-4% visų KI

sektoriaus įmonių turi daugiau nei 50 darbuotojų, ir visgi būtent šios įmonės sukuria maždaug 50%

visos savo veiklos srities (KI subsektoriaus) apyvartos.

Beveik 2/3 visų KI sektoriaus įmonių užsiima kūryba, o 20% - gamyba arba leidyba, kitos

sritys (KI subsektoriai) dalinasi mažesnes rinkos dalis.

KI sektoriuje dirba daug savarankiškų ir laisvai samdomų darbuotojų – remiantis 2009 metų

duomenimis, ES tokių darbuotojų buvo apie 520,5 tūkst. Šį skaičių įvertinti kaip dalį tarp visų

laisvai samdomų darbuotojų ES yra sudėtinga dėl skirtingų nacionalinių ekonominės veiklos

klasifikatorių ir pateikiamų agreguotų duomenų7.

Analizuojant KI sektorių, nustatyta, kad 6 pagrindinėse veiklos srityse (subsektoriuose)

dirba 60% visų KI sektoriaus darbuotojų. Šios veiklos sritys yra vienodai svarbios ir apyvartos

generavimo, ir pridėtinės vertės kūrimo prasme:

- Reklamos agentūros,

- Laikraščių leidyba,

- Architektūros paslaugos,

7 Survey on Access to Finance for Cultural and Creative Sectors, 201317

- Žurnalų ir kitos periodinės spaudos leidyba,

- Kino filmų, video paslaugų ir televizijos laidų gamyba,

- Televizijos programų kūrimo ir transliavimo veikla. Ši veiklos sritis (KI subsektorius)

nėra itin svarbus darbo vietų kūrimo prasme, tačiau generuoja ženklias apyvartas bei

pridėtinę vertę.

2.2. Sektoriaus įmonių darbuotojų skaičius

Atsiradus ir išpopuliarėjus naujoms menu ir kultūra paremtoms ekonominės veiklos rūšims,

atsirado ir naujos specialybės. Esminės naujųjų darbo vietų charakteristikos yra susijusios su

glaudesniu bendradarbiavimu, funkcijų ir gebėjimų iš kultūros srities ir iš verslo srities persipynimu

(Creative Economy and Culture in the Innovation Policy, 2010).

Kaip jau minėta (White, Gunasekaran, Roy, 2014, Minska – Struzik, 2014), kūrybinių

industrijų sektoriaus konkurencingumui stiprinti reikalinga ne tik fizinė infrastruktūra

(komunikacijos, transportas, atitinkami pastatai), bet ir kultūrinė infrastruktūra, sudaranti

kokybiškas gyvenimo ir kūrybos sąlygas kūrybinių industrijų sektoriaus darbuotojams. Tinkama

kultūrinė infrastruktūra prisideda prie konkrečios vietos ar miesto patrauklumo „kūrybinei klasei“.

Florida (2010) atkreipia dėmesį į tam tikros vietos patrauklumą kūrybinei klasei ir investuotojams.

Šis autorius akcentuoja, kad kūrybiniai miestai lengviau pritraukia naujus kūrybingus žmones, kurie

aktyviai dalyvauja pridėtinės ekonominės ir kultūrinės vertės kūrime. Aukštos urbanizacijos

geografinės teritorijos, daugiausia dideli miestai, pranašumą sukuria stipriai išvystyta ir verslui

pritaikyta infrastruktūra, intensyvia marketingine aplinka, kritiškais vartotojais, stipriais

bendradarbiavimo tinklais, finansų ir verslo paslaugų ištekliais vienoje vietoje. Kūrybiniai ir

inovacijų centrai klesti dėl nuolatinio augimo, vystymosi, pastovaus poreikio rasti vis naujus

sprendimus ir siūlyti naujas idėjas, didelės konkurencijos ir ypatingos kultūrinės aplinkos, kurią

sukuria įvariatautė, kūrybinga populiacija (Creative Economy and Culture in the Innovation Policy,

2010).

Kaip pastebi Kainulainen (Creative Economy and Culture in the Innovation Policy, 2010),

ženkli kultūrinių ir meno sričių darbuotojų oficialiai dirba ne kultūriniame sektoriuje. Dažnu atveju

šie darbuotojai yra žiniomis pagrįstos veiklos (angl. knowledge–intensive business services)

atstovai: jie teikia reklamos, viešųjų ryšių, marketingo, verslo konsultavimo, architektūros ir

panašių veiklos sričių paslaugas. Tikėtina, kad kultūros ar meno srityje išsilavinimą turintys, be

netipišką darbinę veiklą pasirinkusių profesionalų skaičius išlaikys tą pačią augimo tendenciją.

18

Bet kuriuo atveju, žmogiškųjų išteklių kokybė ir jos pagrindu formuojamas regiono

konkurencingumas yra glaudžiai susijusi su regiono turimu intelektiniu kapitalu bei švietimo

sistemos efektyvumu.

2.3. Sektoriaus įmonių apyvarta ir pelnas

Vienas iš svarbiausių iššūkių, su kuriais susiduria kūrybinių industrijų sektorius – investicijų

pritraukimas. Šis sektorius investuotojų dažnai suprantamas kaip didelės sėkmės arba didelės

nesėkmės (angl. hit or miss) investicijų laukas, o jame dirbantys verslininkai – meniški, neturintys

griežtos darbo etikos ir struktūros, su kuriais sunku dirbti. Iš dalies tokia reputacija yra pelnyta, ir

vien tokio įvaizdžio gali pakakti potencialiems investuotojams „išgąsdinti“. Visgi esminis kūrybinių

industrijų sektoriaus skirtumas nuo kitų sektorių yra itin aukšto lygio heterogeniškumas – kiekviena

įmonė turi savitą verslo modelį, dažniausiai dirba nedidelėje nišinėje rinkoje ir itin tiksliai patenkina

nišos poreikius, taigi siekiant plėtoti ir vystyti verslą kūrybinių industrijų sektoriuje, susiduriama su

specifinėmis investicijų pritraukimo problemomis: dėl išvardintų priežasčių investuotojams

sudėtinga teigiamai vertinti investicijas šiame sektoriuje, o tai savo ruožtu trukdo įmonių apyvartos

auginimui ir pelno didinimui.

Remiantis Europos Komisijos užsakyto tyrimo8 rezultatais, 2010 metais maždaug1 milijonas

KI įmonių visoje Europoje sugeneravo 402.2 mlrd. EUR apyvartą, kurios 38%, 153.7 mln. EUR

sudarė pridėtinė vertė.

Nors didžioji dalis KI sektoriaus įmonių veiklą vykdo kūrybos veiklos srityje, apyvartos joje

sudaro ženkliai mažesnę dalį, o tai parodo, kad kūrybinės įmonės apyvartos prasme yra labai mažos

ir mažos: 65% KI sektoriaus įmonių sugeneruoja tik 29% KI sektoriaus apyvartos. Tuo tarpu

įmonės, užsiimančios gamyba arba leidyba, yra ženkliai didesnės: 20% KI sektoriaus įmonių,

veikiančių gamybos ar leidybos srityse sugeneruoja 41% KI sektoriaus apyvartos. Tokia pati

tendencija pastebima ir vertinant KI veiklos sričių kuriamą pridėtinę vertę.

Vertinant pagal KI veiklos subsektorius, nustatyta, kad 5 svarbiausi subsektoriai generuoja

56% visos KI sektoriaus apyvartos ir 60% visos KI sukuriamos pridėtinės vertės:

- Televizijos programų kūrimo ir transliavimo veikla,

- Reklamos agentūros,

- Laikraščių leidyba,

- Architektūros paslaugos,

- Žurnalų ir kitos periodinės spaudos leidyba.

8Survey on Access to Finance for Cultural and Creative Sectors, 201319

Apyvartos generavimo prasme svarbiausias subsektorius yra televizijos programų kūrimo ir

transliavimo veikla, tačiau vertinant šio subsektoriaus apyvartos ir pridėtinės vertės apimčių

santykį, jis siekia tik 40% ir yra mažiausias rodiklis tarp visų 5 išvardytų subsektorių.

2.4. Sektoriaus įmonių eksportas

Kultūrinių ir kūrybinių industrijų sektoriaus internacionalizacija ir eksporto apimčių

didinimas yra svarbus ne tik ekonominiu, bet ir kultūriniu bei socialiniu požiūriais. Įmonės veikla

tarptautiniu mastu suteikia jai prieigą prie didesnių rinkų, skatina kultūrinę įvairovę bei

bendradarbiavimą tarp skirtingų kultūrų atstovų, o eksporto apimčių didėjimas skatina kultūrinių ir

kūrybinių industrijų sektoriaus verslumo augimą.

Kultūrinių ir kūrybinių industrijų sektorius yra strategiškai reikalingas siekiant skatinti

išmanų, tvarų ir integraciją didinantį Europos Sąjungos augimą. Remiantis Europos Komisijos

komunikatu dėl kultūrinių ir kūrybinių industrijų plėtojimo, siekiant ES augimo ir naujų darbo vietų

kūrimo, „išmani internacionalizacija ir eksporto skatinimo priemonės yra būtinos, norint, kad

dauguma smulkių organizacijų ir įmonių galėtų veikti globalioje aplinkoje ir pasiekti naujas rinkas

visame pasaulyje. Būtina nustatyti ir naudoti efektyviausias paramos priemones, skatinti

dalyvavimą užsienio rinkose, aptarti naudojamas reguliavimo priemones ir būdus bei įvertinti

rizikos pasidalinimo galimybes. Fondų formavimas, bendradarbiavimo skatinimas ES viduje suteiks

galimybę Europai tapti stipriu ir svarbiu žaidėju pasaulio kultūros ir kūrybinių industrijų žaidėju.9

Europa yra vienas iš pirmaujančių kūrybinių industrijų produktų eksportuotojų pasaulyje. Vienos

stipriausių kūrybinių industrijų eksporto sričių – leidyba, muzika, kinas, ypatingas augimas

pastebėtas naujųjų medijų bei video žaidimų kūrybos srityse. Kūrybinėse industrijose sukurtų

produktų eksportas sudaro 4,3% viso išorinio ES-27 eksporto.

Visgi akcentuotina, kad statistinių duomenų apie KKI eksportą bei importą trūksta.

Skirtingose sistemose kaupiama informacija yra sunkiai palyginama tarpusavyje ir suskirstyta į

ribotas sektorių, geografinės apimties ar laiko grupes, taigi prieinami duomenys negali sukurti

išbaigto ir patikimo eksporto situacijos vaizdo. Remiantis prieinamais statistiniais duomenimis,

pastebimos tokios tendencijos:

- 2009 metais ES-27 iš kultūrinių prekių eksporto gavo 1,9 mlrd. EUR pelno,

- Pagrindinės eksporto prekės: knygos ir meno kūriniai,

- 2009 metais kultūrinių produktų eksportas sudarė tik 0,5% bendrojo ES eksporto.

9 Good Practice Report. Open Method of Coordination Working Group on Cultural and Creative Sectors’ Export and Internationalisation Support Strategies, 2014

20

Atlikta KI sektoriaus konkurencingumo rodiklių analizė parodė, kad kūrybinės industrijos

laikytinos vienu svarbiausių bet kurios šalies tarptautinio konkurencingumo šaltinių, tačiau siekiant

įvertinti kūrybinių industrijų indėlį, susiduriama su netolygiai renkama, indeksuojama, vertinama ir

pateikiama statistine informacija. Pabrėžtina, kad siekiant įvertinti ir nustatyti, kurios Lietuvos KI

sektoriaus sritys pasižymi didžiausiu plėtros potencialu, būtina specifinė metodika.

21

3. LIETUVOS KI SEKTORIAUS KONKURENCINGUMO VERTINIMO METODIKA

Lietuvos KI sektoriaus konkurencingumo tyrimas vykdomas dviem etapais (žr. 2 pav.):

1. Didžiausią potencialą turinčių Lietuvos KI sričių nustatymo etapas;

2. Didžiausio potencialo Lietuvos KI sričių konkurencingumo analizės etapas.

2 pav. Lietuvos KI konkurencingumo tyrimo schema

I. Didžiausią potencialą turinčių Lietuvos KI sričių nustatymo etapas.

Šio etapo tikslas yra nustatyti septynias didžiausią potencialą turinčias Lietuvos KI sritis.

Didžiausią potencialą turinčių Lietuvos KI sričių nustatymas atliekamas trimis žingsniais:

1. Lietuvos KI sričių plėtros statistinių duomenų analizė ir įvertinimas. Siekiant išlaikyti

tęstinumą su ankstesniais Lietuvoje vykdytais KI tyrimais, Lietuvos KI sričių plėtros

statistinių duomenų analizei naudojamas KI klasifikavimas pagal UNCTAD ir EVRK

22

klasifikatorius (žr. 1 priedą). Analizuojami šie Lietuvos Statistikos departamento surinkti

duomenys:

KI sektoriaus įmonių skaičius ir dinamika (2010, 2011, 2012);

KI sektoriaus įmonių darbuotojų skaičius ir dinamika (2010, 2011, 2012);

KI sektoriaus įmonių apyvarta ir jos dinamika (2010, 2011, 2012);

KI sektoriaus įmonių pelnas ir jo dinamika (2010, 2011, 2012);

KI sektoriaus įmonių eksportas ir jo dinamika (2010, 2011, 2012).

KI sričių potencialas yra vertinamas balais pagal 9 kriterijus, pateikiamus 3 lentelėje.

3 lentelė. KI sričių potencialo vertinimo lentelė pagal statistinius veiklos duomenis

Vertinimo balai

Kriterijaus pav.

Suteikiami balaiŽemas

lygis

Vidutinis

lygis

Aukštas

lygis1. KI srities įmonių skaičiaus vidurkis (2010-2012) 1 2 42. KI srities įmonių skaičiaus augimo tempai (2010-2012) 2 4 83. KI srities įmonių darbuotojų skaičiaus vidurkis (2010-2012) 1 2 44. KI srities įmonių darbuotojų skaičiaus augimo tempai (2010-2012) 2 4 85. KI srities įmonių apyvartos vidurkis (2010-2012) 1 2 46. KI srities įmonių apyvartos augimo tempai (2010-2012) 2 4 87. KI srities įmonių bendro pelno vidurkis (2010-2012) 1 2 48. KI srities įmonių bendro pelno augimo tempai (2010-2012) 2 4 89. KI srities įmonių eksporto vidurkis (2010-2012) 1 2 410. KI srities įmonių eksporto augimo tempai (2010-2012) 2 4 811. KI srities įmonių apyvartos tenkančios vienam darbuotojui

vidurkis (2010-2012) 2 4 8

12. KI srities įmonių apyvartos tenkančios vienam darbuotojui augimotempų vidurkis (2010-2012)

2 4 8

2. Lietuvos KI sričių plėtros potencialo ekspertinis vertinimas ir atranka. Ekspertiniam

vertinimui yra sudaroma 5-7 ekspertų, turinčių žinių ir patirtį KI industrijų plėtojimo srityje,

grupė. KI sričių potencialo vertinimui yra surengiama sesija, kurios metu yra pristatomi

surinkti KI statistiniai duomenys. Po pristatymo ekspertai, pateiktų statistinių duomenų

pagrindu, bendru sutarimu atrenka septynias didžiausią potencialą turinčias sritis. Ekspertų

vertinimu yra atliekamas KI sričių ribų nustatymas apjungiant susijusias EVRK veiklas.

KI sričių potencialo bendras įvertinimas gaunamas susumavus ekspertinio vertinimo ir

statistinių duomenų vertinimo balus. Septynios KI sritys, surinkusios daugiausiai vertinimo

balų, yra atrenkamos į detalesnio vertinimo etapą.

II. Didžiausio potencialo Lietuvos KI sričių konkurencingumo analizės etapas.

23

Šio etapo tikslas yra nustatyti didžiausią plėtros potencialą turinčių Lietuvos KI sričių

stipriąsias ir silpnąsias vietas. Analizės etapas vykdomas trimis žingsniais:

1. Didžiausią potencialą turinčių Lietuvos KI sričių plėtros teisinės aplinkos įvertinimas.

Šiame žingsnyje yra analizuojama teisinė KI sričių plėtros aplinka. Tam yra analizuojami

teisiniai aktai turintys įtakos KI sričių plėtrai.

2. Didžiausią potencialą turinčių Lietuvos KI sričių atstovų apklausa. Apklausa vykdoma

pagal parengtą klausimyną (žr. 2 priedą). Kiekvienos srities atstovai prašomi įvertinti savo

srities klausimyne pateiktus elementus skalėje nuo 1 balo (mažiausias vertinimas) iki 5 balų

(didžiausias vertinimas). Viso yra apklausiama po 10 atstovų iš kiekvienos srities.

3. Didžiausią potencialą turinčių Lietuvos KI sričių plėtros stiprių ir silpnų vietų

įvertinimas. Kiekvienos nagrinėjamos srities atstovų vertinimai yra susumuojami ir

apskaičiuojamas vertinimo vidurkis. Remiantis gautais vertinimais yra parengiamos

kiekvienos srities ir visų sričių bendras vertinimo diagramos, įgalinančios nustatyti

stipriąsias ir silpnąsias srities charakteristikas.

24

4. DIDŽIAUSIĄ POTENCIALĄ TURINČIŲ LIETUVOS KI SRIČIŲ NUSTATYMAS

Remiantis sudaryta tyrimo metodika, nustatomos didžiausią potencialą turinčių Lietuvos KI

sritys. Pirmasis sričių nustatymo etapas susideda iš (1) KI sričių plėtros statistinių duomenų analizės

ir vertinimo, (2) KI sričių plėtros potencialo ekspertinio vertinimo ir (3) KI sričių potencialo bendro

įvertinimo bei atrankos.

4.1. Lietuvos KI sričių plėtros statistinių duomenų analizė ir įvertinimas

4.1.1. KI sričių įmonių skaičiaus vertinimas

KI sričių įmonių skaičiaus vertinimas yra atliekamas pagal parengtą tyrimų metodiką (žr. 3

skyrių). Vertinamas įmonių skaičiaus 2010 – 2012 metais vidurkis ir įmonių skaičiaus augimo

tempai 2010 – 2012 metų laikotarpiu.

Pagal įmonių skaičių balai yra skiriami tokiais rėžiais:

daugiau kaip 100 įmonių – 4 balai;

nuo 100- 20 įmonių – 2 balai;

mažiau nei 20 įmonių – 1 balas.

Pagal įmonių skaičiaus augimo tempus balai skiriami tokiais rėžiais:

daugiau kaip 20 proc. augimas – 8 balai;

nuo 20-1 proc. augimas – 4 balai;

mažiau nei 1 proc. augimas – 1 balas.

Pagal įmonių skaičių ir įmonių skaičiaus augimo tempus daugiausiai balų surinko šios KI

vertinamos veiklos:

Kompiuterių programavimo veikla (12 balų);

Viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla (12 balų);

Kraštovaizdžio tvarkymas (12 balų);

Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla (12 balų).

Daugiau vertinimo rezultatų pateikiama 4 lentelėje.

25

4 lentelė. KI sričių įmonių skaičiaus vertinimas

KI veiklų pavadinimas pagal EVRK veiklųklasifikatorių

EVRK2

kodas

Įmonių skaičius Balaiuž įm.

sk.vidurkį(>100

(4)100-20(2) <20(1)

Augimotempai2010-2012(%)

Balai už įm.sk. augimotempus(>20(6) 20- 1(4)

< 1(2)

Visobalų2010 2011 2012

Vidurkis(2010-2012)

Kompiuterių programavimo veikla 6201 457 532 651 547 4 142 8 12Viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla 7021 131 140 204 158 4 156 8 12

Kraštovaizdžio tvarkymas 8130 91 109 120 107 4 132 8 12Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla 9329 143 155 209 169 4 146 8 12

Papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba 3212 27 32 37 32 2 137 8 10Specializuota projektavimo veikla 7410 83 86 106 92 2 128 8 10

Ekskursijų organizatorių veikla 7912 30 38 40 36 2 133 8 10Scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla 9002 78 92 112 94 2 144 8 10

Dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamyba 3213 7 10 13 10 1 186 8 9Žaidimų ir žaislų gamyba 3240 8 8 10 9 1 125 8 9

Kompiuterinių žaidimų leidyba 5821 2 3 4 3 1 200 8 9Pagamintų kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų

meninis apipavidalinimas5912 4 6 7 6 1 175 8 9

Naujienų agentūrų veikla 6391 5 5 8 6 1 160 8 9Švietimui būdingų paslaugų veikla 8560 17 22 22 20 1 129 8 9

Meninė kūryba 9003 15 16 19 17 1 127 8 9Meno įrenginių eksploatavimo veikla 9004 13 16 16 15 1 123 8 9

Bibliotekų ir archyvų veikla 9101 4 5 7 5 1 175 8 9Akmens pjaustymas, tašymas ir apdailinimas 2370 97 108 107 104 4 110 4 8

Knygų leidyba 5811 118 123 128 123 4 108 4 8Architektūros veikla 7111 467 495 512 491 4 110 4 8

Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos 7112 803 861 912 859 4 114 4 8Reklamos agentūrų veikla 7311 820 830 893 848 4 109 4 8

Kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė irtechninė veikla

7490 243 255 245 248 4 101 4 8

Laikraščių leidyba 5813 76 83 83 81 2 109 4 6Žurnalų ir periodinių leidinių leidyba 5814 143 129 126 133 4 88 2 6

Kita leidyba 5819 84 92 87 88 2 104 4 6Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba 5911 66 70 72 69 2 109 4 6

Radijo programų transliavimas 6010 29 29 30 29 2 103 4 6Interneto vartų paslaugų veikla 6312 55 56 64 58 2 116 4 6

Rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa 7320 89 90 91 90 2 102 4 6Kino filmų rodymas 5914 7 7 8 7 1 114 4 5

Istorinių vietų ir pastatų bei panašių turistų lankomų vietųeksploatavimas

9103 5 6 6 6 1 120 4 5

Atrakcionų ir teminių parkų veikla 9321 18 20 21 1 117 4 5Keraminių buities ir puošybos gaminių bei dirbinių gamyba 2341 22 23 22 22 2 100 2 4

Kita programinės įrangos leidyba 5829 34 34 34 34 2 100 2 4Garso įrašymas ir muzikos įrašų leidyba 5920 40 37 32 36 2 80 2 4

Televizijos programų rengimas ir transliavimas 6020 36 33 35 35 2 97 2 4Kiti gamtos mokslų ir inžinerijos moksliniai tyrimai ir

taikomoji veikla7219 73 66 51 63 2 70 2 4

Atstovavimas žiniasklaidai 7312 54 51 54 53 2 100 2 4Fotografavimo veikla 7420 80 71 76 76 2 95 2 4

Scenos pastatymų veikla 9001 57 47 55 53 2 96 2 4Žinynų, katalogų ir adresų sąrašų leidyba 5812 7 9 7 8 1 100 2 3

Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų platinimas 5913 11 10 9 10 1 82 2 3Socialinių ir humanitarinių mokslų moksliniai tyrimai ir

taikomoji veikla7220 18 24 18 20 1 100 2 3

Muziejų veikla 9102 3 5 3 4 1 100 2 3

4.1.2. KI sričių įmonių darbuotojų skaičiaus vertinimas

KI sričių įmonių darbuotojų skaičiaus vertinimas yra atliekamas pagal parengtą tyrimų

metodiką (žr. 3 skyrių). Vertinamas įmonių darbuotojų skaičiaus 2010 – 2012 metais vidurkis ir

darbuotojų skaičiaus augimo tempai 2010 – 2012 metų laikotarpiu.

Pagal įmonių darbuotojų skaičių balai yra skiriami tokiais rėžiais:

daugiau kaip 500 darbuotojų – 4 balai;

26

nuo 500 iki 200 darbuotojų – 2 balai;

mažiau nei 200 darbuotojų – 1 balas.

Pagal įmonių darbuotojų skaičiaus augimo tempus balai skiriami tokiais rėžiais:


nuo 20 proc. iki 1 proc. augimas – 4 balai;


Pagal įmonių darbuotojų skaičių ir įmonių darbuotojų skaičiaus augimo tempus daugiausia

balų surinko šios KI vertinamos veiklos:


Viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla (12 balų);

Kraštovaizdžio tvarkymas (12 balų);



5 lentelė. KI sričių įmonių darbuotojų skaičiaus vertinimas

KI veiklų pavadinimas pagalEVRK veiklų klasifikatorių

EVRK2

kodas

Darbuotojų skaičius Balai uždarb.sk.

vidurkį(>500(4) 500-200(2) < 200(1)

Augimotempai

(%)

Balai už darb.sk. augimotempus(>20

(6) 20- 1(4) <1(2)

Visobalų2010 2011 2012

Vidurkis(2010-2012)

Kompiuterių programavimo veikla 6201 4522 5293 5890 5235 4 130 8 12Viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla 7021 692 704 889 762 4 128 8 12

Kraštovaizdžio tvarkymas 8130 660 832 871 788 4 132 8 12Kita pramogų ir poilsio organizavimo

veikla9329

747 835 966 849 4 129 8 12Papuošalų, juvelyrinių ir panašių

dirbinių gamyba3212

283 326 394 334 2 139 8 10Kita programinės įrangos leidyba 5829 ● 192 232 212 2 121 8 10Interneto vartų paslaugų veikla 6312 341 350 425 372 2 125 8 10

Specializuota projektavimo veikla 7410 351 382 437 390 2 125 8 10Ekskursijų organizatorių veikla 7912 194 346 302 281 2 156 8 10

Scenos pastatymams būdingų paslaugųveikla

9002262 312 413 329 2 158 8 10

Pagamintų kino filmų, vaizdo filmų irtelevizijos programų meninis

apipavidalinimas

5914

13 16 37 22 1 285 8 9Bibliotekų ir archyvų veikla 9101 116 115 156 129 1 134 8 9

Muziejų veikla 9102 9 24 21 18 1 233 8 9Istorinių vietų ir pastatų bei panašių

turistų lankomų vietų eksploatavimas9103

50 68 66 61 1 132 8 9Akmens pjaustymas, tašymas ir

apdailinimas2370

780 944 859 861 4 110 4 8Architektūros veikla 7111 3365 3337 3422 3375 4 102 4 8

Inžinerijos veikla ir su ja susijusiostechninės konsultacijos

71126636 6708 7038 6794 4 106 4 8

Reklamos agentūrų veikla 7311 4705 4841 5346 4964 4 114 4 8Knygų leidyba 5811 1061 899 811 924 4 76 2 6

Laikraščių leidyba 5813 2055 1934 1790 1926 4 87 2 6Žurnalų ir periodinių leidinių leidyba 5814 1509 1247 1208 1321 4 80 2 6

Kita leidyba 5819 320 342 356 339 2 111 4 6Televizijos programų rengimas ir

transliavimas6020

458 532 520 503 2 114 4 6Kiti gamtos mokslų ir inžinerijos 7219 685 665 455 602 4 66 2 6

27

moksliniai tyrimai ir taikomoji veiklaRinkos tyrimas ir viešosios nuomonės

apklausa7320

1308 2202 2011 1840 4 0 2 6Kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė,

mokslinė ir techninė veikla7490

1463 1444 1247 1385 4 0 2 6Socialinių ir humanitarinių mokslų

moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla7220

59 83 71 71 1 120 4 5Meninė kūryba 9003 37 56 43 45 1 116 4 5

Meno įrenginių eksploatavimo veikla 9004 96 128 104 109 1 108 4 5Atrakcionų ir teminių parkų veikla 9321 83 94 99 92 1 119 4 5

Keraminių buities ir puošybos gaminiųbei dirbinių gamyba

2341254 252 246 251 2 97 2 4

Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijosprogramų gamyba

5913262 246 234 247 2 89 2 4

Kino filmų rodymas 5914 240 228 223 230 2 93 2 4Radijo programų transliavimas 6010 217 200 206 208 2 95 2 4

Atstovavimas žiniasklaidai 7312 385 396 337 373 2 88 2 4Fotografavimo veikla 7420 464 411 407 427 2 88 2 4

Scenos pastatymų veikla 9001 270 198 205 224 2 76 2 4Žinynų, katalogų ir adresų sąrašų

leidyba5812

13 15 13 14 1 100 2 3Kompiuterinių žaidimų leidyba 5821 n/d 9 7 8 1 78 2 3

Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijosprogramų platinimas

591379 82 80 80 1 101 2 3

Garso įrašymas ir muzikos įrašų leidyba 5920 134 123 74 110 1 55 2 3Naujienų agentūrų veikla 6391 96 93 89 93 1 93 2 3

Švietimui būdingų paslaugų veikla 8560 n/d 71 72 72 1 101 2 3Dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių

gamyba3213

n/d n/d n/d n/d n/d n/d n/d n/dŽaidimų ir žaislų gamyba 3240 n/d n/d n/d n/d n/d n/d n/d n/d

4.1.3. KI sričių įmonių apyvartos vertinimas

KI sričių įmonių apyvartos vertinimas yra atliekamas pagal parengtą tyrimų metodiką.

Vertinamas įmonių apyvartos 2010 – 2012 metais vidurkis ir apyvartos augimo tempai 2010 – 2012

metų laikotarpiu.

Pagal įmonių apyvartą balai yra skiriami tokiais rėžiais:

daugiau kaip 100 mln. litų – 4 balai;

nuo 100 mln. litų iki 20 mln. litų – 2 balai;

mažiau nei 20 mln. litų – 1 balas.

Pagal įmonių apyvartos augimo tempus balai skiriami tokiais rėžiais

daugiau kaip 20 proc. augimas - 8 balai;



Pagal įmonių apyvartos ir įmonių apyvartos augimo tempus daugiausia balų surinko šios KI

vertinamos veiklos:


Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos(12 balų);

Reklamos agentūrų veikla(12 balų);

28

Atstovavimas žiniasklaidai(12 balų);

Rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa(12 balų);

Ekskursijų organizatorių veikla(12 balų);


6 lentelė. KI sričių įmonių apyvartos vertinimas


EVRK 2

kodas

Apyvarta (Litais) Balai užapyvartosvidurkį

(>100 mln.(4) 100-20mln. (2) <20 mln.(1)

Augimotempai (%)

Balai užapyvartos augimotempus(>20 (6)20- 1(4)< 1(2)

Visobalu2010 2011 2012

Vidurkis(2010-2012)

Kompiuterių programavimo veikla 6201 539688962 675634099 744876142 653399734 4 138 8 12Inžinerijos veikla ir su ja susijusios

techninės konsultacijos7112

508687011 530601719 615975827 551754852 4 121 8 12Reklamos agentūrų veikla 7311 644002936 810086695 853294831 769128154 4 132 8 12Atstovavimas žiniasklaidai 7312 113062207 136477523 155318674 134952801 4 137 8 12

Rinkos tyrimas ir viešosios nuomonėsapklausa

7320158326237 227461931 210458249 198748806 4 133 8 12

Ekskursijų organizatorių veikla 7912 30431280 193080985 227011378 150174548 4 746 8 12Akmens pjaustymas, tašymas ir

apdailinimas2370

30754957 55978757 42496051 43076588 2 138 8 10Papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių

gamyba3212

23251248 29907571 42603746 31920855 2 183 8 10Kita leidyba 5819 21796496 24823112 28839644 25153084 2 132 8 10

Kita programinės įrangos leidyba 5829 n/d 19574225 31225619 25399922 2 160 8 10Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos

programų platinimas5913

19792173 25175451 25145722 23371115 2 127 8 10Kino filmų rodymas 5914 40331651 44625421 50510351 45155808 2 125 8 10

Interneto vartų paslaugų veikla 6312 37509114 43295687 47172835 42659212 2 126 8 10Kraštovaizdžio tvarkymas 8130 24524977 41872987 45341121 37246362 2 185 8 10

Scenos pastatymams būdingų paslaugųveikla

900226450546 37373127 41833110 35218928 2 158 8 10

Kita pramogų ir poilsio organizavimoveikla

932957126825 64862826 81402084 67797245 2 142 8 10

Keraminių buities ir puošybos gaminiųbei dirbinių gamyba

23417287556 9237429 9742290 8755758 1 134 8 9

Pagamintų kino filmų, vaizdo filmų irtelevizijos programų meninis

apipavidalinimas

5914

2045971 2608231 4492408 3048870 1 220 8 9Socialinių ir humanitarinių mokslų


3350714 5959845 5164678 4825079 1 154 8 9Meninė kūryba 9003 747309 3839453 5058653 3215138 1 677 8 9Muziejų veikla 9102 87918 341086 398573 275859 1 453 8 9

Istorinių vietų ir pastatų bei panašiųturistų lankomų vietų eksploatavimas

91033223806 4009381 3985625 3739604 1 124 8 9

Televizijos programų rengimas irtransliavimas

6020156776108 169416485 175540951 167244515 4 112 4 8

Knygų leidyba 5811 175510389 140643487 121935999 146029958 4 69 2 6Laikraščių leidyba 5813 184090563 182035478 161215488 175780510 4 88 2 6

Žurnalų ir periodinių leidinių leidyba 5814 161054711 111031735 111670213 127918886 4 69 2 6Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos

programų gamyba5913

60423744 69464063 61482271 63790026 2 102 4 6Viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla 7021 157268570 138809771 133724830 143267724 4 85 2 6

Architektūros veikla 7111 280243986 258227438 245917085 261462836 4 88 2 6Specializuota projektavimo veikla 7410 31637301 38103554 32840274 34193710 2 104 4 6

Kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė,mokslinė ir techninė veikla

7490222104664 230284610 206276434 219555236 4 93 2 6

Naujienų agentūrų veikla 6391 7223149 5527863 8333368 7028127 1 115 4 5Meno įrenginių eksploatavimo veikla 9004 13097726 18560592 14390338 15349552 1 110 4 5

Bibliotekų ir archyvų veikla 9101 8192731 8856896 9654763 8901463 1 118 4 5Atrakcionų ir teminių parkų veikla 9321 5068720 5810033 5743460 5540738 1 113 4 5

Radijo programų transliavimas 6010 22974903 22998401 23176571 23049958 2 101 2 4Kiti gamtos mokslų ir inžinerijos


103992600 92567565 60957806 85839324 2 59 2 4Žinynų, katalogų ir adresų sąrašų leidyba 5812 976939 1109811 638368 908373 1 65 2 3

Kompiuterinių žaidimų leidyba 5821 n/d 7344953 6233937 6789445 1 85 2 3Garso įrašymas ir muzikos įrašų leidyba 5920 14236501 18015662 7015333 13089165 1 49 2 3

Fotografavimo veikla 7420 21352658 15963480 15962831 17759656 1 75 2 3Švietimui būdingų paslaugų veikla 8560 n/d 12406454 8961176 10683815 1 72 2 3

Scenos pastatymų veikla 9001 18249177 19404679 17827527 18493794 1 98 2 3Dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių

gamyba3213 n/d n/d n/d n/d n/d n/d n/d n/d

Žaidimų ir žaislų gamyba 3240 n/d n/d n/d n/d n/d n/d n/d n/d

29

4.1.4. KI sričių įmonių bendrojo pelno vertinimas

KI sričių įmonių bendrojo pelno vertinimas yra atliekamas pagal parengtą tyrimų metodiką.

Vertinamas įmonių bendrojo pelno 2010 – 2012 metais vidurkis ir bendrojo pelno augimo tempai

2010 – 2012 metų laikotarpiu.

Pagal įmonių bendrąjį pelną balai yra skiriami tokiais rėžiais:




Pagal įmonių bendrojo pelno augimo tempus balai skiriami tokiais rėžiais




Pagal įmonių bendrąjį pelną ir įmonių bendrojo pelno augimo tempus daugiausia balų surinko

šios KI vertinamos veiklos:

Kita programinės įrangos leidyba (12 balų);

Kino filmų rodymas (12 balų);


Interneto vartų paslaugų veikla (12 balų);

Reklamos agentūrų veikla (12 balų);

Atstovavimas žiniasklaidai (12 balų);

Ekskursijų organizatorių veikla (12 balų);



7 lentelė. KI sričių įmonių bendrojo pelno vertinimas


EVRK 2

kodas

Bendrasis pelnas (Litais) Balai užbendr.pelno

vidurkį(>200 mln. (4)

200-50mln. (2) <50 mln.(1)

Augimotempai (%)

Balai užbendropelno

augimotempus(>20 (6)20- 1(4)< 1(2)

Visobalų2010 2011 2012

Vidurkis(2010-2012)

Kita programinės įrangos leidyba 5829 n/d 17359437 27305114 22332276 4 157 8 12

30

Kino filmų rodymas 5914 18508903 21437602 26491785 22146097 4 143 8 12Kompiuterių programavimo veikla 6201 285332723 335607347 384784319 335241463 4 135 8 12Interneto vartų paslaugų veikla 6312 24619577 27913379 35116978 29216645 4 143 8 12Reklamos agentūrų veikla 7311 231843274 334929155 331507209 299426546 4 143 8 12Atstovavimas žiniasklaidai 7312 30878922 35183337 44634085 36898781 4 145 8 12Ekskursijų organizatorių veikla 7912 8646094 29425677 35801414 24624395 4 414 8 12Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla

932919138367 21853805 26857173 22616448 4 140 8 12

Papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba

32129322622 11307197 16647059 12425626 2 179 8 10

Kita leidyba 5819 9626832 11022285 12078869 10909329 2 125 8 10Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų platinimas

59135510599 8372359 8852259 7578406 2 161 8 10

Kraštovaizdžio tvarkymas 8130 12098396 14155673 20369892 15541320 2 168 8 10Scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla

900211374476 15912813 21213864 16167051 2 187 8 10

Meno įrenginių eksploatavimo veikla 9004 6457480 9693948 8876893 8342774 2 137 8 10Keraminių buities ir puošybos gaminių bei dirbinių gamyba

23412934596 3955739 4484055 3791463 1 153 8 9

Žinynų, katalogų ir adresų sąrašų leidyba 5812 248324 666935 356948 424069 1 144 8 9Pagamintų kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų meninis apipavidalinimas

5914

622876 1978583 2871954 1824471 1 461 8 9Socialinių ir humanitarinių mokslų moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla

72202539271 4468978 4567815 3858688 1 180 8 9

Meninė kūryba 9003 362841 3253436 978511 1531596 1 270 8 9Muziejų veikla 9102 87918 341086 398573 275859 1 453 8 9Istorinių vietų ir pastatų bei panašių turistų lankomų vietų eksploatavimas

91031964333 2300253 3004963 2423183 1 153 8 9

Atrakcionų ir teminių parkų veikla 9321 611566 3140048 2896806 2216140 1 474 8 9Žurnalų ir periodinių leidinių leidyba 5814 49519669 51970121 52244234 51244675 4 106 4 8Viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla 7021 56120413 51408352 63978617 57169127 4 114 4 8Architektūros veikla 7111 102398432 104843196 108414702 105218777 4 106 4 8Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos

7112226778546 237693983 253705621 239392717 4 112 4 8

Rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa

732081867133 123498747 98037079 101134320 4 120 4 8

Kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla

749077419713 78629787 85895981 80648494 4 111 4 8

Akmens pjaustymas, tašymas ir apdailinimas

237011913985 23587681 14090241 16530636 2 118 4 6

Radijo programų transliavimas 6010 13651385 15122462 15313101 14695649 2 112 4 6Specializuota projektavimo veikla 7410 17191099 17605297 17873501 17556632 2 104 4 6Švietimui būdingų paslaugų veikla 8560 n/d 5736384 6463033 6099709 2 113 4 6Bibliotekų ir archyvų veikla 9101 5340814 5425282 5746940 5504345 2 108 4 6Knygų leidyba 5811 87097139 68310277 61921977 72443131 4 71 1 5Laikraščių leidyba 5813 54144333 51058921 44980683 50061312 4 83 1 5Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba

591325299370 22588902 16812482 21566918 4 66 1 5

Televizijos programų rengimas ir transliavimas

602050421308 43632163 49555707 47869726 4 98 1 5

Kiti gamtos mokslų ir inžinerijos moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla

721950582615 41930986 33603145 42038915 4 66 1 5

Garso įrašymas ir muzikos įrašų leidyba 5920 4824903 8508797 3783026 5705575 2 78 1 3Fotografavimo veikla 7420 10461145 9762509 10038346 10087333 2 96 1 3Kompiuterinių žaidimų leidyba 5821 n/d 2098356 497130 1297743 1 24 1 2Naujienų agentūrų veikla 6391 4247616 3990317 3506875 3914936 1 83 1 2Scenos pastatymų veikla 9001 5588041 4957714 4279201 4941652 1 77 1 2Dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamyba

3213 n/d n/d n/d n/d n/d n/d n/d n/d


4.1.5. KI sričių įmonių eksporto vertinimas

KI sričių įmonių eksporto vertinimas yra atliekamas pagal parengtą tyrimų metodiką.

Vertinamas įmonių eksporto 2010 – 2012 metais vidurkis ir eksporto augimo tempai 2010 – 2012

metų laikotarpiu.

Pagal įmonių eksportą balai yra skiriami tokiais rėžiais:



31


Pagal įmonių eksporto augimo tempus balai skiriami tokiais rėžiais




Pagal įmonių eksporto apimtis ir įmonių eksporto augimo tempus daugiausia balų surinko šios

KI vertinamos veiklos:

Papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba (12 balų);


Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos (12 balų).

Daugiau vertinimo rezultatų yra pateikta 8 lentelėje.

8 lentelė. KI sričių įmonių eksporto vertinimas


EVRK 2

kodas

Eksportas (Litais) Balai užeksporto

vidurkį(>10 mln.(4)10-1 mln.

(2) < 1mln.(1)

Augimotempai (%)

Balai užeksportoaugimotempus(>20 (6)20- 1(4)< 1(2)

Visobalų2010 2011 2012

Vidurkis(2010-2012)


321213120245 16109802 24052620 17760889 4 183 8 12

Kompiuterių programavimo veikla 6201 13036410 9654276 13834132 12174939 4 106 8 12Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos

711216510765 11977406 21918930 16802367 4 133 8 12

Keraminių buities ir puošybos gaminių bei dirbinių gamyba

23412947200 3116251 3000271 3021241 2 102 8 10


23702484054 5510534 3205914 3733501 2 129 8 10


72193500466 5754899 4974298 4743221 2 142 8 10

Atstovavimas žiniasklaidai 7312 82365 4230094 18941618 7751359 2 22997 8 10Rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa

7320933116 1421825 4788612 2381184 2 513 8 10

Laikraščių leidyba 5813 9000 9800 18755 12518.33 1 208 8 9Kino filmų rodymas 5914 829 0 7990 2939.667 1 964 8 9Scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla

9002102622 28182 432935 187913 1 422 8 9

Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla

932967999 18536 165510 84015 1 243 8 9

Žurnalų ir periodinių leidinių leidyba 5814 37853658 1750986 1809185 13804610 4 5 2 6Viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla 7021 34117315 637488 743529 11832777 4 2 2 6Reklamos agentūrų veikla 7311 22218294 15767836 18415725 18800618 4 83 2 6Kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla

749045535041 44420940 41334228 43763403 4 91 2 6

Knygų leidyba 5811 12636930 234827 364914 4412224 2 3 2 4Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų platinimas

59131960109 1316475 1352601 1543062 2 69 2 4

Garso įrašymas ir muzikos įrašų leidyba 5920 2203447 1766454 137080 1368994 2 6 2 4Architektūros veikla 7111 6475134 665156 1351918 2830736 2 21 2 4Specializuota projektavimo veikla 7410 2632515 1861574 603350 1699146 2 23 2 4Žinynų, katalogų ir adresų sąrašų leidyba 5812 0 13100 0 4366.667 1 0 2 3Kita leidyba 5819 1611951 386330 683924 894068.3 1 42 2 3Kompiuterinių žaidimų leidyba 5821 n/d 0 0 0 1 0 2 3Kita programinės įrangos leidyba 5829 n/d 0 5221 2610.5 1 0 2 3Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba

591326259 34262 0 20173.67 1 0 2 3

Pagamintų kino filmų, vaizdo filmų ir 5914 0 0 0 0 1 0 2 3

32

televizijos programų meninis apipavidalinimasRadijo programų transliavimas 6010 14800 0 0 4933.333 1 0 2 3Televizijos programų rengimas ir transliavimas

602012316 0 7458 6591.333 1 61 2 3

Interneto vartų paslaugų veikla 6312 0 0 46200 15400 1 0 2 3Naujienų agentūrų veikla 6391 0 0 0 0 1 0 2 3Socialinių ir humanitarinių mokslų moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla

72201000 0 0 333.3333 1 0 2 3

Fotografavimo veikla 7420 50500 0 17471 22657 1 35 2 3Ekskursijų organizatorių veikla 7912 0 42000 30800 24266.67 1 73 2 3Kraštovaizdžio tvarkymas 8130 138112 81074 4000 74395.33 1 3 2 3Švietimui būdingų paslaugų veikla 8560 n/d 0 0 0 1 0 2 3Scenos pastatymų veikla 9001 7159 0 0 2386.333 1 0 2 3Meninė kūryba 9003 17955 77280 11640 35625 1 65 2 3Meno įrenginių eksploatavimo veikla 9004 0 0 0 0 1 0 2 3Bibliotekų ir archyvų veikla 9101 0 0 0 0 1 0 2 3Muziejų veikla 9102 0 0 0 0 1 0 2 3Istorinių vietų ir pastatų bei panašių turistų lankomų vietų eksploatavimas

91030 0 7900 2633.333 1 0 2 3

Atrakcionų ir teminių parkų veikla 9321 2112 0 0 704 1 0 2 3Dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamyba



4.1.6. KI sričių įmonių apyvartos tenkančios vienam darbuotojui vertinimas

KI sričių įmonių apyvartos tenkančios vienam darbuotojui vertinimas yra atliekamas pagal

parengtą tyrimų metodiką. Vertinamas įmonių apyvartos tenkančios vienam darbuotojui 2010 –

2012 metais vidurkis ir apyvartos tenkančios vienam darbuotojui augimo tempai 2010 – 2012 metų

laikotarpiu.

Pagal įmonių apyvartą tenkančią vienam darbuotojui balai yra skiriami tokiais rėžiais:

daugiau kaip 150 tūkst. litų – 4 balai;

nuo 150 tūkst. litų iki 100 tūkst. litų – 2 balai;

mažiau nei 100 tūkst. litų – 1 balas.

Pagal įmonių apyvartos tenkančios vienam darbuotojui augimo tempus balai skiriami tokiais

rėžiais:




Pagal įmonių apyvartos, tenkančios vienam darbuotojui, apimtis ir įmonių apyvartos,

tenkančios vienam darbuotojui, augimo tempus, daugiausia balų surinko šios KI vertinamos

veiklos:

Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų platinimas (12 balų);

Kino filmų rodymas (12 balų);

33

Atstovavimas žiniasklaidai (12 balų);

Ekskursijų organizatorių veikla (12 balų);

Kompiuterinių žaidimų leidyba (12 balų);

Kita programinės įrangos leidyba (12 balų);

Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba (12 balų);

Reklamos agentūrų veikla (12 balų);

Kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla (12 balų);


9 lentelė. KI sričių įmonių apyvartos, tenkančios vienam darbuotojui, vertinimas


EVRK 2

kodas

Apyvarta tenkanti vienam darbuotojui (Litais) Balai užapyvartosvidurkįvienam

darbuotojui(>150 tūks.(4) 150-100tūkt. (2) <100 tūkst.

(1)

Augimotempai (%)

Balai užapyvartos vienamdarbuoto

juiaugimotempus(>20 (6)20- 1(4)< 1(2)

Visobalų2010 2011 2012

Vidurkis(2010-2012)

Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų platinimas

5913250534 307018 314322 290624 8 125 8 16

Kino filmų rodymas 5914 168049 195726 226504 196759 8 135 8 16Atstovavimas žiniasklaidai 7312 293668 344640 460886 366398 8 157 8 16Ekskursijų organizatorių veikla 7912 156862 558038 751693 488864 8 479 8 16Kompiuterinių žaidimų leidyba 5821 n/d 816106 890562 853334 8 109 4 12Kita programinės įrangos leidyba 5829 n/d! 101949 134593 118271 4 132 8 12Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba

5913230625 282374 262745 258581 8 114 4 12

Reklamos agentūrų veikla 7311 136876 167339 159614 154610 8 117 4 12Kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla

7490151815 159477 165418 158903 8 109 4 12

Keraminių buities ir puošybos gaminių bei dirbinių gamyba

234128691 36656 39603 34983 2 138 8 10


237039429 59300 49472 49400 2 125 8 10


321282160 91741 108131 94011 2 132 8 10

Knygų leidyba 5811 165420 156444 150353 157406 8 91 2 10Televizijos programų rengimas ir transliavimas

6020342306 318452 337579 332779 8 99 2 10

Naujienų agentūrų veikla 6391 75241 59439 93633 76105 2 124 8 10Viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla 7021 227267 197173 150422 191620 8 66 2 10Socialinių ir humanitarinių mokslų moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla

722056792 71805 72742 67113 2 128 8 10

Kraštovaizdžio tvarkymas 8130 37159 50328 52056 46515 2 140 8 10Meninė kūryba 9003 20198 68562 117643 68801 2 582 8 10Muziejų veikla 9102 9769 14212 18980 14320 2 194 8 10Radijo programų transliavimas 6010 105875 114992 112508 111125 4 106 4 8Kompiuterių programavimo veikla 6201 119347 127647 126465 124486 4 106 4 8Kita leidyba 5819 68114 72582 81010 73902 2 119 4 6Pagamintų kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų meninis apipavidalinimas

5914

157382 163014 121416 147271 4 77 2 6Garso įrašymas ir muzikos įrašų leidyba 5920 106243 146469 94802 115838 4 89 2 6Interneto vartų paslaugų veikla 6312 109997 123702 110995 114898 4 101 2 6Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos

711276656 79100 87521 81092 2 114 4 6


7219151814 139199 133973 141662 4 88 2 6

Rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa

7320121045 103298 104654 109665 4 86 2 6

Švietimui būdingų paslaugų veikla 8560 n/d 174739 124461 149600 4 71 2 6Scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla

9002100956 119786 101291 107344 4 100 2 6

Meno įrenginių eksploatavimo veikla 9004 136435 145005 138369 139936 4 101 2 6Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla

932976475 77680 84267 79474 2 110 4 6

34

Žinynų, katalogų ir adresų sąrašų leidyba 5812 75149 73987 49105 66081 2 65 2 4Laikraščių leidyba 5813 89582 94124 90065 91257 2 101 2 4Žurnalų ir periodinių leidinių leidyba 5814 106729 89039 92442 96070 2 87 2 4Architektūros veikla 7111 83282 77383 71864 77510 2 86 2 4Specializuota projektavimo veikla 7410 90135 99748 75149 88344 2 83 2 4Fotografavimo veikla 7420 46019 38841 39221 41360 2 85 2 4Scenos pastatymų veikla 9001 67590 98003 86964 84186 2 129 2 4Bibliotekų ir archyvų veikla 9101 70627 77016 61890 69844 2 88 2 4Istorinių vietų ir pastatų bei panašių turistų lankomų vietų eksploatavimas

910364476 58961 60388 61275 2 94 2 4

Atrakcionų ir teminių parkų veikla 9321 61069 61809 58015 60298 2 95 2 4Dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamyba



4.1.7. KI sričių įmonių veiklos pagal statistinius duomenis bendras vertinimas

Susumavus KI veiklų vertinimus, nustatyta, kad daugiausia balų surinko šios veiklos:

1.Kompiuterių programavimo veikla (68 balai);

2. Ekskursijų organizatorių veikla (63 balai);

3. Papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba (62 balai);

4. Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla (61 balai);

5. Atstovavimas žiniasklaidai (58 balai);

6. Reklamos agentūrų veikla (58 balai);

7. Kraštovaizdžio tvarkymas (57 balai);

8. Kino filmų rodymas (56 balai).


10 lentelė. Bendras KI sričių vertinimas

KI veiklų pavadinimaspagal EVRK veiklų

klasifikatorių

EVRK2

kodas

Bal

ai u

ž įm

. sk

. vid

urk

į

Bal

ai u

ž įm

. sk

. au

gim

o te

mpu

s

Bal

ai u

ž d

arb

.sk

. vid

urk

į

Bal

ai u

ž da

rb. s

k. a

ugi

mo

tem

pus

Bal

ai u

ž ap

yvar

tos

vidu

rkį

Bal

ai u

ž ap

yvar

tos

augi

mo

tem

pus

Bal

ai u

ž b

endr

. pel

no

vidu

rkį

Bal

ai u

ž b

endr

o p

eln

o au

gim

o te

mpu

s

Bal

ai u

ž ek

spor

to v

idur

kį

Bal

ai u

ž ek

spor

to a

ugi

mo

tem

pus

Bal

ai u

ž ap

yvar

tos

urk

į vie

nam

rbu

otoj

ui

Bal

ai u

ž ap

yvar

tos

vien

am d

arb

uot

oju

i au

gim

o te

mpu

s

Vis

o b

alų

1. Kompiuterių programavimo veikla

6201 4 8 4 8 4 8 4 8 4 8 4 4 68

2. Ekskursijų organizatorių veikla

7912 2 8 2 8 4 8 4 8 1 2 8 8 63

3. Papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba

3212 2 8 2 8 2 8 2 8 4 8 2 8 62

4. Kita pramogų ir poilsioorganizavimo veikla

9329 4 8 4 8 2 8 4 8 1 8 2 4 61

35

5. Atstovavimas žiniasklaidai

7312 2 2 2 2 4 8 4 8 2 8 8 8 58

6. Reklamos agentūrų veikla 7311 4 4 4 4 4 8 4 8 4 2 8 4 58

7. Kraštovaizdžio tvarkymas

8130 4 8 4 8 2 8 2 8 1 2 2 8 57

8. Kino filmų rodymas5914 1 4 2 2 2 8 4 8 1 8 8 8 56

9. Scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla

9002 2 8 2 8 2 8 2 8 1 8 4 2 55

10. Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos 7112 4 4 4 4 4 8 4 4 4 8 2 4 54

11. Viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla

7021 4 8 4 8 4 2 4 4 4 2 8 2 54

12. Akmens pjaustymas, tašymas ir apdailinimas

2370 4 4 4 4 2 8 2 4 2 8 2 8 52

13. Kita programinės įrangos leidyba

5829 2 2 2 8 2 8 4 8 1 2 4 8 51

14. Rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa

7320 2 4 4 2 4 8 4 4 2 8 4 2 48

15. Interneto vartų paslaugų veikla

6312 2 4 2 8 2 8 4 8 1 2 4 2 47

16. Kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla

7490 4 4 4 2 4 2 4 4 4 2 8 4 46

17. Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų platinimas

5913 1 2 1 2 2 8 2 8 2 2 8 8 46

18. Keraminių buities ir puošybos gaminių bei dirbinių gamyba

2341 2 2 2 2 1 8 1 8 2 8 2 8 46

19. Meninė kūryba9003 1 8 1 4 1 8 1 8 1 2 2 8 45

20. Pagamintų kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų meninis apipavidalinimas

5912 1 8 1 8 1 8 1 8 1 2 4 2 45

21. Muziejų veikla9102 1 2 1 8 1 8 1 8 1 2 2 8 43

22. Kita leidyba5819 2 4 2 4 2 8 2 8 1 2 2 4 41

23. Specializuota projektavimo veikla

7410 2 8 2 8 2 4 2 4 2 2 2 2 40

24. Istorinių vietų ir pastatų bei panašių turistų lankomų vietų eksploatavimas

9103 1 4 1 8 1 8 1 8 1 2 2 2 39

25. Socialinių ir humanitarinių mokslų moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla

7220 1 2 1 4 1 8 1 8 1 2 2 8 39

26. Knygų leidyba 5811 4 4 4 2 4 2 4 1 2 2 8 2 3927. Meno įrenginių

eksploatavimo veikla9004 1 8 1 4 1 4 2 8 1 2 4 2 38

28. Architektūros veikla 7111 4 4 4 4 4 2 4 4 2 2 2 2 3829. Bibliotekų ir archyvų

veikla9101 1 8 1 8 1 4 2 4 1 2 2 2 36

30. Televizijos programų rengimas ir transliavimas

6020 2 2 2 4 4 4 4 1 1 2 8 2 36

31. Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba 5911 2 4 2 2 2 4 4 1 1 2 8 4 36

32. Žurnalų ir periodinių leidinių leidyba

5814 4 2 4 2 4 2 4 4 4 2 2 2 36

33. Laikraščių leidyba5813 2 4 4 2 4 2 4 1 1 8 2 2 36

34. Kiti gamtos mokslų ir inžinerijos moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla

7219 2 2 4 2 2 2 4 1 2 8 4 2 35

36

35. Naujienų agentūrų veikla

6391 1 8 1 2 1 4 1 1 1 2 2 8 32

36. Kompiuterinių žaidimųleidyba

5821 1 8 1 2 1 2 1 1 1 2 8 4 32

37. Atrakcionų ir teminių parkų veikla

9321 1 4 1 4 1 4 1 8 1 2 2 2 31

38. Radijo programų transliavimas

6010 2 4 2 2 2 2 2 4 1 2 4 4 31

39. Švietimui būdingų paslaugų veikla

8560 1 8 1 2 1 2 2 4 1 2 4 2 30

40. Žinynų, katalogų ir adresų sąrašų leidyba

5812 1 2 1 2 1 2 1 8 1 2 2 2 25

41. Žaidimų ir žaislų gamyba

3240 1 8 1 2 1 2 1 1 1 2 2 2 24

42. Dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamyba

3213 1 8 1 2 1 2 1 1 1 2 2 2 24

43. Garso įrašymas ir muzikos įrašų leidyba

5920 2 2 1 2 1 2 2 1 2 2 4 2 23

44. Fotografavimo veikla7420 2 2 2 2 1 2 2 1 1 2 2 2 21

45. Scenos pastatymų veikla

9001 2 2 2 2 1 2 1 1 1 2 2 2 20

37

4.2. Lietuvos KI sričių plėtros potencialo ekspertinis vertinimas

Ekspertiniam vertinimui buvo sudaryta 5 ekspertų, turinčių žinių ir patirties kūrybinių

industrijų plėtojimo srityje, grupė ir surengta vertinimo sesija. Sesijos metu buvo pristatyti surinkti

KI statistiniai duomenys.

Po pristatymo ekspertai, pateiktų statistinių duomenų pagrindu, bendru sutarimu, atliko KI

sričių ribų nustatymą, apjungiant susijusias EVRK veiklas, ir atrinko 7 didžiausią potencialą

turinčias sritis:

1. Kompiuteriniai žaidimai.

2. Kultūrinis turizmas.

3. Dizainas.

4. Pramogų verslas.

5. Reklama.

6. Architektūra.

7. Kinas.

Akcentuotina, kad Lietuvoje šiuo metu galiojantis Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius

kūrybinių industrijų analizei tinka tik iš dalies, nes ne visas ekonominės veiklos rūšis įmanoma

priskirti tik vienai konkrečiai kūrybinių industrijų sričiai. Kaip jau minėta (žr. 1 dalį), kūrybinių

industrijų palyginimas skirtingose šalyse yra itin sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas, nes

įprastiniai klasifikatoriai nepilnai atskleidžia kūrybinių industrijų reikšmę šalies ekonomikai. Dėl

šios priežasties tyrimui buvo surinkta ekspertų grupė, kuri išskyrė 7 kūrybinių industrijų sritis.

Remiantis ekspertų vertinimu, toliau pateikiama trumpa kiekvienos iš didžiausią plėtros

potencialą turinčių Lietuvos kūrybinių industrijų sektoriaus sričių charakteristika.

4.2.1. Kompiuteriniai žaidimai

Kompiuterinių žaidimų sritis yra gimininga su trimis panašiomis veiklomis: kompiuterių

programavimu, kompiuterinių žaidimų leidyba ir interneto vartų paslaugų veikla.

Remiantis atlikta statistinių duomenų analize, matyti, kad šioje srityje įmonių skaičiumi

gausiausia yra kompiuterių programavimo veikla – šios veiklos įmonių skaičius augo visu

analizuojamu laikotarpiu (žr. 4 lentelė) ir 2012 metais pasiekė 651 įmones. Šiuo metu mažiausiai

įmonių vykdo kompiuterinių žaidimų leidybos veiklą, tačiau pastebėtina, kad analizuojamu

laikotarpiu įmonių skaičius stabiliai augo, o augimo tempas sudarė 200%.

38

Panašūs rezultatai pastebimi ir srities įmonių darbuotojų skaičiaus vertinime – analizuojamu

laikotarpiu labiausiai išaugo kompiuterių programavimo veiklos įmonių darbuotojų skaičius

(augimo tempas – 130%, žr. 5 lentelė), o lėčiausiai darbuotojų daugėjo kompiuterinių žaidimų

leidybos įmonėse (augimo tempas – 78%).

Vertinant srities įmonių apyvartos augimą, pastebima ta pati tendencija – kompiuterių

programavimo veiklos įmonių apyvarta analizuojamu laikotarpiu augo 138% tempu, o

kompiuterinių žaidimų leidybos įmonių apyvartos augimas sudarė 85%.

Visgi analizuojant įmonių apyvartos dalį, tenkančią vienam darbuotojui, išryškėja

kompiuterinių žaidimų leidybos įmonių pranašumas – rodiklis analizuojamu laikotarpiu išaugo

daugiausiai srityje (augimo tempas – 109%, žr. 9 lentelė).

Ekspertų vertinimu bei remiantis užsienio šalių patirtimi nustatyta, kad trys įvardintos veiklos

sudaro vieną iš didžiausių plėtros potencialą turinčių sričių. Šias veiklas jungiantis vardiklis –

būtinas informacinių technologijų ir kompiuterinio programavimo elementas.

4.2.2. Kultūrinis turizmas

Turint omenyje, kad kūrybiškumas kiekvienos šalies kultūriniame kontekste turi kur kas

gilesnes šaknis nei darbo jėgos ar kapitalo panaudojimas, akivaizdu, kad meninės raiškos, talentų

pasireiškimas, atvirumas naujoms idėjoms bei eksperimentavimui nėra turtingųjų valstybių

privilegija. Tinkamai kultivuojami, šie kūrybiškumo šaltiniai gali ženkliai paveikti besivystančių

valstybių įtaką pasaulinės prekybos mastu arba atverti naujas galimybes kurti pridėtinę vertę

(Creative Industries and Development, 2004). Taigi kultūrinis turizmas įgalina panaudoti šalies

kultūrinį paveldą pridėtinės vertės kūrimui. Šiai sričiai labai artimos ir įtaką darančios yra tokios

veiklos: ekskursijų organizavimas, istorinių vietų ir pastatų bei panašių turistų lankomų vietų

eksploatavimas bei muziejų veikla.

Įmonių skaičiumi gausiausia srityje yra ekskursijų organizatorių veikla (2012 m. šia veikla

užsiėmė 40 įmonių, žr. 4 lentelė), ji yra ir greičiausiai auganti veikla srityje, analizuojamu

laikotarpiu pasiekusi 133% augimo tempą. Istorinių vietų ir pastatų bei panašių turistų lankomų

vietų eksploatavimas bei muziejų veiklos turi panašius įmonių skaičius, atitinkamai 6 ir 3 įmonės

2012 metais.

Srityje daugiausiai darbuotojų dirba ekskursijų organizavimo veikloje, ir tai yra nulemta šios

veiklos specifikos. Akcentuotina, kad analizuojamu laikotarpiu didžiausias darbuotojų skaičiaus

augimas užfiksuotas muziejų veikloje – net 233%.

Vertinant srities įmonių apyvartos augimo tempus analizuojamu laikotarpiu, nustatyta, kad ši

sritis augo itin dideliu tempu: ekskursijų organizatorių veiklos įmonių apyvarta išaugo 746% (žr. 6

39

lentelė), muziejų veiklos – 453%, o istorinių vietų ir pastatų bei panašių turistų lankomų vietų

eksploatavimo įmonių apyvarta augo lėčiau – augimo tempas sudarė 124%.

Tokios pačios tendencijos fiksuojamos ir vertinant įmonės apyvartos dalį, tenkančią vienam

darbuotojui: ekskursijų organizatorių įmonėse apyvartos dalies vienam darbuotojui augimo tempas

sudarė 479% (žr. 9 lentelė), muziejų veiklos įmonėse augimo tempas buvo 194%, o istorinių vietų ir

pastatų bei panašių turistų lankomų vietų eksploatavimo įmonėse analizuojamu laikotarpiu šis

rodiklis sumažėjo ir sudarė 94%.

Ekspertų vertinimu suformuota kultūrinio turizmo sritis remiasi istoriniu, kultūriniu paveldu ir

jo pristatymo bei supažindinimo su juo veikla.

4.2.3. Dizainas

Dizaino sritis iš dalies siejasi su kultūriniu ir istoriniu paveldu, nes jo kontekste formuojasi

vyraujanti estetikos ir grožio samprata. Kita vertus, ši sritis remiasi aukšto lygio asmeniniu kūrėjo

meistriškumu ir gebėjimu ar noru pasitelkti tradicinių amatų elementus, o jai itin giminingomis

veiklomis laikytinos šios: papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba, specializuota

projektavimo veikla, dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių bei keraminių buities ir puošybos

gaminių, dirbinių gamyba.

Šioje srityje daugiausiai įmonių užsiima specializuota projektavimo veikla (2012 m. šią veiklą

vykdė 106 įmonės, žr. 4 lentelė), likusias srities veiklas vykdė panašus įmonių skaičius, visgi

vertinant augimo tempus, geriausią rezultatą analizuojamu laikotarpiu pasiekė dirbtinės bižuterijos

ir panašių dirbinių gamybos įmonės (augimo tempas – 186%), o keraminių buities ir puošybos

gaminių bei dirbinių gamybos įmonių skaičius analizuojamo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje buvo

lygus.

Duomenys apie dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamybos įmonių darbuotojų skaičių

analizuojamu laikotarpiu nepateikiami, bet statistikos analizė parodė, kad nors vidutiniškai

darbuotojų daugiausiai turi specializuotos projektavimo veiklos įmonės (vidurkis analizuojamu

laikotarpiu – 390 darb., žr. 5 lentelę), bet sparčiausiai darbuotojų skaičius augo papuošalų,

juvelyrinių ir panašių dirbinių gamybos įmonėse (augimo tempas – 139%).

Analizuojamo laikotarpio pabaigoje didžiausią apyvartą pasiekė papuošalų, juvelyrinių ir

panašių dirbinių gamybos įmonės – net 42,6 mln. Lt, ir tai sudarė didžiausią apyvartos augimą

srityje – augimo tempas analizuojamu laikotarpiu pasiekė 183% (žr. 6 lentelė). Pagal vidutinę

metinę apyvartą analizuojamu laikotarpiu šioje srityje pirmavo specializuota projektavimo veikla,

tačiau bendru augimo tempu šios srities apyvarta nusileido kitoms veikloms ir sudarė 104%,

duomenys apie dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamybos įmonių apyvartą nėra pateikiami).

40

Vertinant įmonių apyvartos, tenkančios vienam darbuotojui dinamiką, pastebima, kad

keraminių buities ir puošybos gaminių bei dirbinių gamybos įmonėse bei papuošalų, juvelyrinių ir

panašių dirbinių gamybos įmonėse šis rodiklis augo labai panašiu tempu: atitinkamai 138% ir

132%, bet vertinant absoliučius dydžius, matoma, kad apyvartos dalis, tenkanti vienam darbuotojui,

lyginant vidurkius analizuojamu laikotarpiu, yra 2,7 karto didesnė papuošalų, juvelyrinių ir panašių

dirbinių gamybos įmonėse (žr. 9 lentelė). Apyvartos dalis, tenkanti vienam darbuotojui,

specializuotos projektavimo veiklos įmonėse 2011 m. buvo išaugusi, tačiau vertinant 2010 m. ir

2012 m., matyti, kad šis rodiklis sumažėjo ir jo augimo tempas sudarė 83%. Duomenys apie

dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamybos įmonėse vienam pirkėjui tenkančią apyvartos dalį

nėra pateikiami.

Juvelyrikos ir dizaino sritį sudaro veiklos, kurios remiasi individualiu kūrėjo kūrybiškumu ir

meistriškumu, iš dalies formuojamu kultūrinio ir istorinio paveldo, iš dalies – socialinių reiškinių,

visuomenėje vyraujančių tendencijų bei mados.

4.2.4. Pramogų verslas

Pramogų verslo sritis skirtingų autorių gali būti klasifikuojama ir vadinama skirtingai, pvz.,

Huang, Chen, Chang (2009) analizuoja Taivano kūrybinių industrijų klasifikaciją ir panašią sritį

vadina „kūrybiško gyvenimo būdo“ sritimi. Jai priskiriamas turizmas, sportas, laisvalaikio

organizavimo paslaugos, vestuvių paslaugos, teminiai ir atrakcionų parkai. Skirtingų klasifikacijų

analizė parodė, kad ši sritis dar išskiriama ganėtinai retai, tačiau ji įgyja vis daugiau reikšmės, taigi

pasižymi dideliu plėtros potencialu. Šią sritį galima glaudžiai sieti su pramogų ir poilsio

organizavimo, atrakcionų ir teminių parkų bei meno įrenginių eksploatavimo veiklomis.

Vertinant srities įmonių skaičių, visų pirma pastebima, kad didžioji dalis įmonių vykdo kitą

pramogų ir poilsio organizavimo veiklą – šia veikla užsiima 85% visų srities įmonių (žr. 4 lentelė).

Taip pat pastebėtina, kad šia veikla užsiimančių įmonių skaičius augo didžiausiu tempu srityje ir

sudarė 146%.

Pastebėtina, kad tokia pati atotrūkio tendencija matoma ir vertinant darbuotojų skaičių (žr. 5

lentelė): kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla užsiimančiose įmonėse analizuojamu

laikotarpiu dirbo vidutiniškai 849 darbuotojai, kai tuo tarpu atrakcionų ir teminių parkų veiklos bei

meno įrenginių eksploatavimo veiklos įmonėse – atitinkamai 92 ir 109 darbuotojai.

Vertinant srities įmonių apyvartos dinamiką, matoma, kad kitos pramogų ir poilsio

organizavimo veiklos įmonių apyvarta analizuojamu laikotarpiu nuolat augo, o bendras augimo

tempas siekė 142% (žr. 6 lentelė). Analizuojamu laikotarpiu atrakcionų ir teminių parkų veiklos bei

41

meno įrenginių eksploatavimo veiklos įmonių apyvartos augo 2010 – 2011 m., bet nukrito 2011 –

2012 m., o bendras augimo tempas sudarė atitinkamai 113% ir 110%.

Analizuojant srities įmonių apyvartos dalį, tenkančią vienam darbuotojui, matyti, kad kita

pramogų ir poilsio organizavimo veikla užsiimančių įmonių apyvartos dalis, tenkanti vienam

darbuotojui, nuolat augo, o bendras augimo tempas analizuojamu laikotarpiu sudarė 110%, tačiau

atrakcionų ir teminių parkų veiklos bei meno įrenginių eksploatavimo veiklos įmonėse šis rodiklis

paaugo 2010 – 2011 m., tačiau nukrito 2011 – 2012 m., ir bendras pokyčio tempas sudarė

atitinkamai 95% ir 101%.

Pramogų verslo sritį sudaro ekonominės veiklos, skirtos pilnavertiškam ir įdomiam

laisvalaikio praleidimui užtikrinti: tai ir pramoginiai renginiai bei vietos (parkai), ir kultūriniai

renginiai ar vietos.

4.2.5. Reklama

Reklamos augimo tempai skirtingose valstybėse priklauso nuo ekonomikos sąlygų, nes išlaidų

pokytis menui ir kitoms industrijoms paklūsta ekonomikos svyravimams, o pokyčiai reklamos

išlaidoms jas aplenkia. Kūrybinių industrijų sritis „reklama“ yra artimai susijusi su reklamos

agentūrų, atstovavimo žiniasklaidai, viešųjų ryšių ir komunikacijos, rinkos tyrimų ir viešosios

nuomonės apklausos bei naujienų agentūrų veikla.

Daugiausiai įmonių, veikiančių šioje srityje, priskiriamos reklamos agentūroms – jų šioje

srityje analizuojamu laikotarpiu vidutiniškai buvo 848 (žr. 4 lentelė), o mažiausiai šios srities

įmonių vykdė naujienų agentūrų veiklą, vidutiniškai 6 įmonės. Nors pastarosios veiklos įmonių ir

mažiausiai, tačiau analizuojamu laikotarpiu jų skaičiaus augimas buvo didžiausias ir siekė 160%

tempą. Mažai nuo šios veiklos įmonių augimo skaičiaus tempu atsiliko viešųjų ryšių ir

komunikacijos veiklą vykdančios įmonės, jų skaičiaus augimo tempas sudarė 156%.

Analizuojant darbuotojų skaičiaus dinamiką, itin dideliu prieaugio tempu išsiskiria rinkos

tyrimų ir viešosios nuomonės apklausų veiklą vykdančios įmonės – jose analizuojamu laikotarpiu

darbuotojų prieaugio tempas siekė 154% (žr. 5 lentelė). Pastebėtina, kad darbuotojų skaičius

sumažėjo atstovavimo žiniasklaidai įmonėse bei naujienų agentūrose – čia darbuotojų prieaugio

tempas sudarė atitinkamai 88% ir 93%, kitose šios srities veiklose darbuotojų prieaugis buvo

teigiamas.

Apyvartos augimo tempas šioje srityje analizuojamu laikotarpiu buvo labai panašus reklamos

agentūrose bei atstovavimo žiniasklaidai įmonėse ir sudarė atitinkamai 132% ir 137%. Naujienų

agentūrų apyvartos buvo ženkliai nukritusios 2010 – 2011 m., tačiau 2012 m. net aplenkė 2010 m.

lygį ir, vertinant visą laikotarpį, augimo tempas siekė 115%. Akcentuotina, kad viešųjų ryšių ir

42

komunikacijos veikla užsiimančių įmonių apyvartos analizuojamu laikotarpiu nuolat krito, o

bendras pokyčio tempas sudarė 85%.

Išskirtinio akcentavimo reikia įmonių eksporto vertinimui – atstovavimo žiniasklaidai įmonių

paslaugų eksportas, lyginant 2012 ir 2010 m., išaugo 23 kartus (žr. 8 lentelė), o rinkos tyrimų ir

viešosios nuomonės apklausų įmonių eksportas tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 5 kartus.

Lyginant įmonių apyvartą, tenkančią vienam darbuotojui, matyti, kad labiausiai analizuojamu

laikotarpiu šis rodiklis išaugo atstovavimo žiniasklaidai įmonėse, jo augimo tempas sudarė 157%

(žr. 9 lentelė). Naujienų ir reklamos agentūrų apyvartos dalies, tenkančios vienam darbuotojui

prieaugio tempas sudarė atitinkamai 124% ir 117%, o viešųjų ryšių ir komunikacijos bei rinkos

tyrimų ir viešosios nuomonės apklausų įmonėse šis rodiklis sumažėjo ir siekė tik atitinkamai 66% ir

86%.

Šiai sričiai priskiriamos ekonominės veiklos siejasi dėl to, kad jos teikia viešosios

komunikacijos paslaugas įmonėms ar viešiems asmenims įvairiomis formomis: nuo reklaminių

maketų kūrimo ir transliavimo iki atstovavimo viešojoje erdvėje.

4.2.6. Architektūra

Architektūra yra autoriaus teisių verslas, ji išskirtinė savita simbolių, ženklų ir žymėjimo

sistema, lengvai suprantama visame pasaulyje, taigi turi itin didelį tarptautinės sėkmės potencialą.

Šiame tyrime kūrybinių industrijų sritis „architektūra“ yra giminiška architektūros ir kraštovaizdžio

veikloms.

Analizuojamu laikotarpiu abejose šios srities veiklose kūrėsi naujos įmonės – visu laikotarpiu

skaičius nuolat didėjo, tačiau didesnis prieaugio tempas pastebimas kraštovaizdžio tvarkymo

veikloje – jis sudarė 132%, o architektūros veiklą pradėjusių įmonių skaičius išaugo 110% (žr. 4

lentelė). Akcentuotina, kad architektūros veikla užsiima vidutiniškai 4,6 karto daugiau įmonių nei

kraštovaizdžio tvarkymo veikla.

Logiška, kad analizuojamu laikotarpiu daugiau darbuotojų dirbo architektūros veikla

užsiimančiose įmonėse (žr. 5 lentelė), tačiau dėl spartesnės plėtros kraštovaizdžio tvarkymo

veikloje, ir darbuotojų skaičiaus augimas joje buvo didesnis, siekė 132%, tuo tarpu architektūros

veiklą vykdančiose įmonėse darbuotojų prieaugio tempas buvo 102%.

Vertinant įmonių apyvartos dinamiką, matyti, kad architektūros veiklą vykdančių įmonių

apyvartos analizuojamu laikotarpiu stabiliai mažėjo, bendras prieaugio tempas sudarė tik 88% (žr. 6

lentelė), bet vidutiniškai 7 kartus viršijo kraštovaizdžio tvarkymo įmonių apyvartą. Akcentuotina,

kad pastarųjų įmonių apyvartos prieaugis analizuojamu laikotarpiu sudarė 185%. Turint omenyje,

43

kad analizuojamas laikotarpis po ekonominės krizės, skaudžiai palietusios statybų rinką, tokie

rezultatai yra lengvai paaiškinami.

Statistinių duomenų analizė parodė, kad ir įmonės apyvartos dalis, tenkanti vienam

darbuotojui, turi tokią pat tendenciją – kraštovaizdžio tvarkymo veikla užsiimančiose įmonėse šis

rodiklis nuolat augo absoliutiniu dydžiu (žr. 9 lentelė) ir vertinant visą laikotarpį, pasiekė 140%

augimo tempą. Tuo pačiu laikotarpiu architektūros veiklą vykdančiose įmonėse šis rodiklis nuolat

mažėjo, o bendras augimo tempas siekė tik 86%.

Ši kūrybinių industrijų sritis apima veiklas, kurios skirtos gyvenamosios ar viešosios erdvės

projektavimui ir kūrimui – tiek pastatų, tiek ir juos supančios aplinkos.

4.2.7. Kinas

Kinas yra viena iš seniausiai egzistuojančių kūrybinių industrijų sričių, kurioje pasauliniu

mastu vyrauja kelios itin didelės įmonės bei labai didelis skaičius mažesnių, nacionalinės ar vietinės

reikšmės įmonių. Kino sričiai yra giminingos šios veiklos: kino filmų rodymas, kino filmų, vaizdo

filmų ir televizijos programų platinimas, pagamintų kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų

meninis apipavidalinimas, kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba bei garso

įrašymas ir muzikos įrašų leidyba.

Vertinant Lietuvoje veikiančių kino srities įmonių skaičiaus pokyčius, analizuojamu

laikotarpiu ryškėja tokios tendencijos: didžiausias įmonių skaičius, net 72 analizuojamo laikotarpio

pabaigoje (žr. 4 lentelė), užsiima kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba, pagal

įmonių skaičių antroje vietoje atsiduria garso įrašymo ir muzikos įrašų leidybinės įmonės (2012 –

32 įmonės), tačiau visoje srityje didžiausią augimo tempą pasiekė pagamintų kino filmų, vaizdo

filmų ir televizijos programų meninio apipavidalinimo paslaugas teikiančios įmonės – 175%.

Analizuojant kino srities darbuotojų skaičių, akivaizdu, kad analizuojamu laikotarpiu

vidutinis darbuotojų skaičius pagal veiklos sritis buvo itin netolygus – pagamintų kino filmų, vaizdo

filmų ir televizijos programų meninio apipavidalinimo įmonėse dirbo vidutiniškai tik 22 darbuotojai

(žr. 5 lentelė), o kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamybos veikla užsiimančiose

įmonėse – vidutiniškai 247 darbuotojai. Visgi akcentuotina, kad pirmojoje veikloje darbuotojų per

analizuojamą laikotarpį padaugėjo beveik 3 kartus – 285%, o kitose veiklose darbuotojų skaičius

kito neženkliai.

Nagrinėjant srities įmonių apyvartos dinamiką, akcentuotina, kad apyvarta augo visų veiklų

įmonėse, bet intensyviausias augimas – net 220% (žr. 6 lentelė), fiksuotas tarp pagamintų kino

filmų, vaizdo filmų, televizijos programų meninio apipavidalinimo veiklą vykdančių įmonių. Srityje

44

išsiskiria garso įrašymo ir muzikos įrašų leidybos įmonės, kurių apyvarta analizuojamu laikotarpiu

sumažėjo perpus: 2010 – 2012 m. kitimo tempas buvo 49%.

Analizuojamu laikotarpiu kino srities įmonių eksportas kito labai nevienodai: kino filmų

rodymo eksportas išaugo 964% (žr. 8 lentelė), kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų

platinimo eksportas sumažėjo (pokytis 2010 – 2012 m. sudarė 69%), dar labiau sumažėjo garso

įrašymo ir muzikos įrašų leidybos eksportas (6% tuo pačiu laikotarpiu), tuo tarpu kino filmų, vaizdo

filmų ir televizijos gamybos bei meninio apipavidalinimo eksportas 2012 m. buvo nulinės apimties.

Meninio apipavidalinimo eksportas visu analizuojamu laikotarpiu buvo nulinis, tačiau kino filmų,

vaizdo filmų ir televizijos gamybos eksportas, išaugęs 2010 – 2011 m., 2012 m. nebuvo vykdomas.

45

DIDŽIAUSIO POTENCIALO LIETUVOS KI SRIČIŲKONKURENCINGUMO ANALIZĖ

Šioje tyrimo dalyje, remiantis tyrimo metodika (žr. 3 skyrių), pateikiama didžiausią potencialą

turinčių Lietuvos KI sričių konkurencingumo analizė.

Analizė atliekama trimis etapais:

1. Didžiausią potencialą turinčių Lietuvos KI sričių plėtros teisinės aplinkos įvertinimas.

2. Didžiausią potencialą turinčių Lietuvos KI sričių atstovų apklausa.

3. Didžiausią potencialą turinčių Lietuvos KI sričių plėtros stiprių ir silpnų vietų įvertinimas.

5. Didžiausią potencialą turinčių Lietuvos KI sričių plėtros teisinė aplinka

5.1. Kultūrinių ir kūrybinių industrijų Europos Sąjungos teisinis reguliavimas

Kultūrinių ir kūrybinių industrijų (toliau – KKI) reguliavimas Europos Sąjungos lygiu

darantis tiesioginį poveikį valstybių narių teisinėms sistemoms vis dar fragmentuotas. Europos

Sąjungos sutartyse atskiras straipsnis dėl kultūros buvo įtrauktas tik Mastrichto sutartimi ir tapo

teisiniu pagrindu kultūros veikloms reglamentuoti. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau –

SESV) 167 str. 1 d. nustato, kad „Sąjunga prisideda prie valstybių narių kultūrų klestėjimo,

gerbdama jų nacionalinę ir regioninę įvairovę“ bei veikia siekdama skatinti valstybes nares

bendradarbiauti, o prireikus – paremti ir papildyti jų veiklą Europos tautų kultūros ir istorijos

geresnio pažinimo ir populiarinimo, europinės reikšmės kultūros paveldo išsaugojimo ir apsaugos,

nekomercinių kultūrinių mainų, meninės ir literatūrinės kūrybos, įskaitant audiovizualinę sritis.

Šiame kontekste paminėtina Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostata (11 str. 2 d.),

garantuojanti Europos Sąjungos įsipareigojimą gerbti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą ir kurios

turi būti laikomasi, įgyvendinant Europos Sąjungai priskirtas kompetencijas. SESV nuostatos

neišskiria atskirų KKI sričių ir jų veikla Europos Sąjungos vidaus rinkos kontekste reguliuojami

skirtingomis Sutarties nuostatomis dėl laisvo prekių judėjimo (SESV 28, 30, 34 ir 35 str.), laisvo

asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimo (SESV 45 – 62 str.), konkurencijos (SESV 101 – 109 str.),

teisės aktų suderinimo technologijos srityje (SESV 114 str.), švietimo ir profesinio mokymo (SESV

165 ir 166 str.), kultūros (SESV 167 str.), pramonės (173 str.). Kiek tai nėra susiję su išimtinėmis

Europos Sąjungos kompetencijomis KKI liečiantys klausimai reguliuojami pagal Europos Sąjungos

sutarties (toliau – ESS) 5 str. įtvirtintus subsidiarumo ir proporcingumo principus. Jie įtvirtina

46

Europos Sąjungos veiklos ribojimus: Europos Sąjunga veikia tik tada ir tik tokiu mastu, kai

„valstybės narės numatomo veiksmo tikslų negali deramai pasiekti centriniu, regioniniu ir vietiniu

lygiu, o Sąjungos lygiu dėl numatomo veiksmo masto arba poveikio juos pasiekti būtų geriau“.

Sprendimų turinys ir forma tokiu atveju turi neviršyti to, kas būtina siekiant Sutarčių tikslų. Nors

valstybės narės turi plačius įgaliojimus nustatant ir reguliuojant KKI veiklos ir plėtros prioritetus,

Europos Sąjungos teisinės priemonės sistemingai daro įtaką jų nacionaliniams sprendimams, ypač

kiek tai susiję su tinkamu vidaus rinkos funkcionavimu, parama KKI plėtrai, inovacijoms,

intelektinės nuosavybės apsauga ir pasauliniu šių sričių konkurencingumo užtikrinimu.

5.2. Strateginės KKI plėtros gairės

Svarų impulsą diskusijoms Europos Sąjungoje dėl bendrijos vaidmens remiant atskiras KKI

sritis davė 2006 m. Europos Komijos užsakymu atliktas tyrimas „Kultūros ekonomika Europoje“10,

kuriame buvo atskleistas KKI vaidmuo siekiant Lisabonos strategijoje numatytų tikslų

įgyvendinimo. Jo rezultatai buvo plačiai aptariami Europos Komisijos komunikate apie Europos

kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkę11, pažymint ES vaidmenį skatinant kultūros

įvairovės ir kultūrų dialogą, kultūros kaip kūrybiškumo katalizatoriaus vaidmenį, įgyvendinant

Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją bei kultūros kaip labai svarbios ES

tarptautinių santykių dalį. KKI tapo ir kitų Europos Sąjungos institucijų politinių diskusijų objektu.

2007 m. Europos Sąjungos Taryba patvirtino rezoliuciją dėl Europos kultūros darbotvarkės ir KKI

sektoriaus vaidmens, siekiant Lisabonos tikslų, kuriai vėliau pritarė ir Europos Vadovų Taryba.

2010 metais Europos Komisija paskelbė komunikatą „2020 m. Europa – Pažangaus, tvaraus ir

integracinio augimo strategija“12 (toliau – „Europa 2020“ strategija), kuriame pateikiamas

strateginis planas, siekiant pažangios, tvarios ir integruotos Europos Sąjungos ekonomikos, didelio

užimtumo, produktyvumo ir socialinės sanglaudos. Komunikate Komisija išskiria poreikį sukurti

palankią aplinką ir sąlygas inovacijoms ir kūrybiškumui skatinti. Šioje strategijoje KKI numatytas

svarbus vaidmuo remiant pažangų, tvarų ir subalansuotą augimą visuose Europos Sąjungos

regionuose bei prisidedant prie Europos 2020 strategijos įgyvendinimo. KKI vaidmuo šiame

procese išskiriamas dėl KKI kylančių naujų idėjų, taikytinų naujiems produktams ir paslaugoms

kurti, jų vaidmens skatinant ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir sprendžiant su visuomenėje

vykstančiais pokyčiais susijusias problemas. 2010 m. Komisija paskelbė žaliąją knygą „Kultūros ir

10 Interaktyvus šaltinis, prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/culture/library/studies/cultural-economy_en.pdf.

11 KOM(2007) 242 galutinis.

12 KOM(2010) 2020 galutinis.47

http://ec.europa.eu/culture/library/studies/cultural-economy_en.pdf

http://ec.europa.eu/culture/library/studies/cultural-economy_en.pdf

kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimas“13 , kuri pirmą kartą Europos Sąjungos lygiu sistemiškai

apžvelgė KKI svarbą bei teisinių, politinių ir ekonominių priemonių nulemtus jų plėtros iššūkius.

Žaliąja knyga buvo siekiama atskleisti KKI potencialą Europos Sąjungoje bei nustatyti pagrindines

priemones, kurių būtina imtis šių sektorių plėtrai užtikrinti.

Siekdama „Europa 2020“ strategijos tikslų įgyvendinimo 2012 m. Komisija parengė

komunikatą „Kultūrinių ir kūrybinių sektorių skatinimas augimui ir darbo vietoms kurti ES“14,

kuriame išskiriamas poreikis skatinti įvairių sektorių bendradarbiavimą, išnaudoti galimas sinergijas

kuriant naujas prekes ir paslaugas, diegiant naujas technologijas skirtingose srityse - gamybos,

transporto, žemės ūkio, energetikos ir kt. Šiame dokumente pagrindinis dėmesys skiriamas KKI

sektorių inovacijų diegimo potencialui įvertinti ir identifikuoti pagrindines priemones jam išnaudoti.

KKI nauda ekonomikos augimui, stimuliuojant kitas verslo sritis, kuriant naujas ir tvarias darbo

vietas taip pat išskiriamas ir Europos Sąjungos 2014 – 2020 m. regioninėje politikoje. 2013 m.

priimtame reglamente 1301/2013/ES dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su

investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų15 taip pat

pabrėžiamas poreikis skatinti mažo ir vidutinio verslo inovacijas ir plėtrą su Europos lygmens ir

regioniniais uždaviniais susijusiose besiformuojančiose srityse kaip kūrybos ir kultūros pramonė bei

naujoviškų paslaugų teikimas.

Europos Sąjungos KKI plėtros strateginės gairės, kurios nustato Komisijos planuojamo

reguliavimo kryptis, remiasi siekiu sukurti bendra rinką KKI prekėms ir paslaugoms. Teisės aktų

derinimas siekiant atskirų KKI sričių sėkmingo funkcionavimo Europos Sąjungos vidaus rinkos

sąlygomis vykdomas antrinių Europos Sąjungos teisės aktų – direktyvų pagalba, taikant abipusio

pripažinimo principą. Šis kertinis vidaus rinkos principas nustato sąlygas, pagal kurias valstybės

institucijos negali reikalauti iš teikėjo pakartotinai įvykdyti tokius pat ar iš esmės panašius

reikalavimus ir kontrolės priemones, kurias teikėjas jau yra įvykdęs kitoje valstybėje narėje. Taip

sumažinamos kliūtys prekių ir paslaugų judėjimui tarp valstybių narių.

ES teisinė aplinka, įtakojanti KKI plėtrą šalyse narėse, buvo ne kartą analizuojama EK

atvirojo koordinavimo principu organizuotų tarptautinių ekspertų darbo grupėse. Nors ekspertų

išvados ir pasiūlymai yra tik rekomendacinio pobūdžio, jie gana tiksliai atspindi ekspertinius

teisinės aplinkos vertinimus, jos raidos tendencijas bei trūkumus ir gali būti naudingi formuluojant

pasiūlymus dėl efektyvesnio KKI srities reglamentavimo ES ir nacionalinių vyriausybių lygiu.

EK inicijuota apžvalga “Rekomendacijos dėl kultūrinių ir kūrybinių industrijų plėtros”16

apibrėžia 8 pagrindines sritis, kuriose rekomenduojama taikyti KKI politikos priemones: 1) KKI



15 OL 2013 L 347, p. 289.48

verslų specifiškumo pripažinimas; 2) intelektinės nuosavybės apsauga; 3) KKI verslų prieinamumo

prie rinkų didinimas; 4) KKI prieinamumo prie finansinės paramos didinimas; 5) darbo sąlygų

gerinimas; 6) menininkų ir darbų judumo didinimas; 7) tarptautinių ryšių ir mainų plėtra; 8)

švietimo ir lavinimo skatinimas. Šios apžvalgos rekomendacijos siūlo, viena vertus, užtikrinti, kad

egzistuojančios ES teisinė bazės privalumai būtų aktualūs ir KKI verslams (pvz. Europos smulkaus

verslo aktas17), tačiau, kita vertus, kad būtų išsaugota su kultūriniu turiniu siejama KKI specifika –

pvz. pripažįstama būtinybė užtikrinti UNESCO Konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos

ir skatinimo18 nuostatas. Rekomendacijos pabrėžia, kad ypač svarbu sudaryti palankias sąlygas

smulkioms KKI įmonėms dalyvauti intelektinės nuosavybės apsaugos sistemoje kuriant ir plėtojant

skaitmeninį turinį ir paslaugas. Rekomendacijos pažymi, jog visi KKI subjektai, nepriklausomai

nuo jų dydžio, turi turėti galimybes pasiekti jai aktualią rinką – tai yra būtina KKI produkcijos ir

paslaugų įvairovės sąlyga. Siekiant šio tikslo būtina vengti KKI centralizacijos ir monopolizacijos,

didinti visų KKI subjektų galimybes naudotis distribucijos kanalais ypač pasinaudojant elektroninės

prekybos ir elektroninių paslaugų teikiamomis galimybėmis. Prieinamumas prie finansinės paramos

turi užtikrinti KKI verslų savarankiškumą. Rekomendacijose siūloma taikyti PVM lengvatas KKI

produkcijai ir paslaugomis, sukurti palankią aplinką PVP (privataus ir viešojo sektoriaus

partnerystės) iniciatyvoms, numatant galimybes jas finansuoti bankų paskolomis, plėtoti valstybės

pagalbos schemas KKI sritims, ypač audiovizualiniam sektoriui. Rekomendacijos dėl darbo sąlygų

gerinimo apima KKI darbuotojų ir ypač menininkų galimybes dirbti lanksčiai, pagal trumpalaikes

darbo sutartis, būtinybę užtikrinti jų socialines garantijas. Skatinant menininkų judumą siūloma

atkreipti dėmesį į sąlygų tarptautinei koprodukcijai gerinimą audiovizualiniame sektoriuje ir scenos

menų srityse, skatinti literatūros vertimus iš vienų ES kalbų į kitas, skatinti tarptautinių menininkų

rezidencijų tinklų plėtrą. Rekomendacijos siūlo plėsti tarptautinius ryšius organizuojant studentų

praktikas KKI įmonėse, sudaryti geresnes sąlygas siekti karjeros KKI srityje kitose šalyse.

EK sudarytos tarptautinės ekspertų darbo grupės, parengusios rekomendacijas dėl Kultūrinių

ir kūrybinių industrijų, ypač smulkių ir vidutinių įmonių, potencialo atskleidimo19, išvados apima

šias susijusias sritis: 1) politinis žinomumas ir jautrumas, 2) prielaidos KKI plėtrai (kultūra,

švietimas, komunikacija), 3) aplinkos sąlygos, 4) verslo gebėjimai, finansavimas ir infrastruktūra,

5) nauji verslo modeliai, tinklai ir klasteriai, 6) ryšiai tarp kūrybingumo ir inovacijų, 7) ryšiai su

16 Recommendations for Cultural and Creative Industries, Brussels, June 2008 - September 2009. Platform on Potential of Cultural and Creative Industries.

17 Žr. http://ec.europa.eu/small-business.

18 Valstybės žinios, 2007-01-04, Nr. 1-4.

19 Final report, 3rd June, 2010, OMC - Expert Working Group on maximising the potential of Cultural and Creative Industries, in particular that of SMEs.

49

kitais sektoriais ir socialinės plėtros tikslais, 8) Europinė ir tarptautinė dimensija. Ekspertai atkreipė

dėmesį į tai, jog plėtojant naujus verslo modelius geros praktikos pavyzdys yra Creative Commons

licencijų sistema. Pasak ekspertų, ES inovacijų politika turėtų būti atviresnė ne-technologinėms,

paslaugų ir vartotojų kuriamoms inovacijoms bei pasinaudoti KKI būdingu tinkliniu

bedradarbiavimo modeliu. Rekomendacijos siūlo atsižvelgti į KKI sąsajas su kitomis ūkio ir

socialinės plėtros sritimis: urbanistine plėtra ir post-industrijų teritorijų regeneracija, kultūriniu

turizmu, mokymusi visą gyvenimą, vietos ir regioninės plėtros projektais.

Atskira EK inicijuota tarptautinė ekspertų grupė parengė KKI tarptautiškumo apžvalgą bei

rekomendacijas dėl šios srities politikos20. Šalia kitų ES KKI sektoriaus silpnybių ekspertai pabrėžė,

jog tarptautiškumą apsunkina tai, jog dauguma KKI įmonių yra smulkios, tarpinių institucijų

gebėjimai yra nepakankami, kyla daug problemų išsaugant ir panaudojant intelektinę nuosavybę.

Šalia šių silpnybių ekspertai taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog KKI įmonėms sunku eksportuoti savo

produkciją dėl to, jog ji dažnai neturi medžiagiško pavidalo (todėl sunku pritraukti investicijų ir

gauti finansinę paramą), stinga informacijos apie galimas tikslines rinkas bei jose galiojančią teisinę

aplinką, trūksta tarptautinių finansinės paramos mechanizmų (dauguma eksporto paramos

priemonių yra nacionalinės), nepakankamai efektyvūs tarptautinio bendradarbiavimo tinklai,

galintys padėti susirasti partnerius ir KKI produkcijos distributorius, KKI sektorius yra

nepakankamai organizuotas, todėl tarptautinė rinkodara vykdoma individualių įmonių, tarptautinės

rinkodaros tematika nėra įtraukta į nacionalines KKI plėtros programas, kiti sektoriai nežino apie

naudą, kurią KKI galėtų jiems suteikti plėtojant eksportą ir tarptautiškumą, tarptautinė rinka yra

labai fragmentuota taip pat ir kalbiniu atžvilgiu. Tarp kitų rekomendacijų, kurias pateikė ekspertai,

siūloma skirti didesnį dėmesį intelektinės nuosavybės apsaugai, siekti susitarimų su trečiosiomis

šalimis dėl intelektinės nuosavybės apsaugos, bendradarbiauti kuriant metodiką, kuri padėtų

įvertinti intelektinės nuosavybės ekonominę vertę, kuri tokiu būdu taptų argumentu kreipiantis

finansinės paramos, banko paskolos ir pan. Ekspertai taip skyrė dėmesio edukacinėms priemonėmis

ir pažymėjo, jog patartina skatinti tarptautinį mokslo ir švietimo institucijų bendradarbiavimą

įtraukiant tarptautiškumo ir taprtautinės rinkodaros tematiką į studijų programas.

5.3. Sektoriaus plėtros finansavimo priemonės

Europos Komisija nuolat pabrėžia, kad finansinių išteklių prieinamumas yra viena iš

svarbiausių KKI sektorių plėtros sąlygų. Atskiros programos skirtos remti kultūrinį

bendradarbiavimą tarp valstybių narių, institucijų ir organizacijų - tokios kaip „Kaleidoskopas“,

20 Directorate-General for Education and Culture, Open Method of Coordination Working Group on Cultural and Creative Sectors’ Export and Internationalisation Support Strategies, January, 2014, http://ec.europa.eu/culture/our-policy-development/policy-documents/omc-working-groups_en.htm

50

„Kultūra“ Europos Sąjungoje vykdomos nuo 1996 m. Finansinė parama KKI sektoriams 2014 –

2020 m. finansiniu laikotarpiu bus įgyvendinama ankstesnio programavimo laikotarpiu sukaupta

patirtimi ypač pagal Sąjungos programas, patvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos sprendime

1718/2006/EB21. Daugiau negu 20 metų gyvavusi programa „MEDIA“, Europos Sąjungoje rėmusi

audiovizualinio sektoriaus plėtrą 2013 m. gruodžio 11 d., priėmus Europos Parlamento ir Tarybos

reglamentą 1295/2013/ES22, kartu su paprograme „Kultūra“ ir tarpsektorine paprograme tapo

skėtinės programos „Kūrybiška Europa“ dalimi. Šia programa ne tik siekiama saugoti, plėsti,

puoselėti Europos kultūrų ir kalbų įvairovę, tačiau taip pat stiprinti Europos KKI sektorius, sudarant

sąlygas vykdyti veiklą tarpvalstybiniu ir tarptautiniu mastu, didinti finansinius KKI sektoriuose

veikiančių organizacijų pajėgumus. Paprogramė „MEDIA“ pagrindiniais prioritetais įvardina ir

finansinių išteklių paskirstymą numato audiovizualinio sektoriaus specialistų gebėjimams ir

kompetencijoms ugdyti, plėtoti tinklus, prisitaikyti prie rinkos vystymosi, išbandant naujus

auditorijos formavimo metodus ir naujus verslo modelius. Joje taip pat numatoma ir atskira KKI

sektorių garantijų priemonė, pagal kurią atrinkti finansiniai tarpininkai teiktų finansines garantijas,

sudarančias palankesnes sąlygas šiuose sektoriuose veikiančioms labai mažoms, mažoms ir

vidutinėms organizacijoms gauti finansavimą, būtiną jų plėtrai. Kadangi finansinių garantijų sitema

jau taikomos įgyvendinant tokias programas kaip „Konkurencingumo ir inovacijų programa“, todėl

Komisija yra įsitikinusi, kad valstybės narės galės pasinaudoti jau turima patirtimi. Nuo 2014 m.

sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu programos „Kūrybiška Europa“ finansinis paketas

yra 1 462 724 000 EUR, iš kurių ne mažiau negu 56% lėšų numatyta paprogramei „MEDIA“.

Paminėtinos ir kitos Europos Sąjungos finansinės priemonės, kuriomis siekiama inovacijų ir

verslumo bendrijoje plėtros, turinčios tiek tiesioginį, tiek netiesioginį poveikį KKI: Erasmus+

programa skirta studijų, profesinių gebėjimų ugdymui, COSME, kuria siekiama remti naujus ir jau

veikiančius verslo subjektus ypač SVV, sudarant sąlygas finansavimo priemonių prieinamumui

užtikrinti, skatinti verslumą ir remti SVV internacionalizaciją. Atskirai paminėtina tyrimų ir

inovacijų programa „Horizontas 2020“, kuri yra strategijos „Europa 2020“ pavyzdinės iniciatyvos

„Inovacijų sąjunga“, skirtos Europos pasauliniam konkurencingumui didinti, vienas iš pagrindinių

ramsčių. Pagal programą „Horizontas 2020“ finansavimas bus paskirstytas Europos Sąjungos kaip

pasaulinės lyderės mokslo srityje pozicijoms stiprinti, užtikrinti pirmavimą diegiant inovacijas

pramonės srityje, investuojant į pagrindines technologijas, SVV rėmimą, papildomai numatant

finansavimą aktualioms svarbiausioms problemoms spręsti sveikatos, demografinių pokyčių ir

gerovės, maisto tiekimo užtikrinimo, saugios, švarios ir efektyviai naudojamos energijos, įtraukios,

novatoriškos bei saugios visuomenės srityse.

21 OL 2006 L327, p. 12.

22 OL 2013 L 347, p. 221.51

Nors Europos Sąjungos finansinės priemonės yra svarbus veiksnys KKI veiklos plėtrai ir

inovacijoms diegti, tačiau daugelis Europos Sąjungos programų yra sudėtingos, reikalaujančios

didelio savarankiško indėlio ir sunkiai prieinamos naujiems rinkos dalyviams - ypač labai mažoms

ir mažoms įmonėms. Dėl šios priežasties ir ateityje, siekiant pasinaudoti Europos Sąjungos paramos

schemomis, didelį poveikį turės nacionalinės paramos priemonės, skirtos atverti galimybes

dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose bei kompetentingų institucijų pagalba

rengiant finansavimo paraiškas.

5.4. KKI teisinė aplinka Lietuvoje

Nors Europos Sąjungos reguliavimas, integrali Lietuvos teisinės sistemos dalis, ir

finansavimo priemonės daro poveikį KKI sektorių plėtrai Lietuvoje, vis tik svarbiausi sprendimai,

lemiantys tolimesnes jų konkurencines ir augimo galimybes, priimami nacionaliniu lygiu. Lietuvos

Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti principai dėl kultūros, mokslo, tyrinėjimų laisvės, valstybės

vaidmens remiant kultūrą ir mokslą, užtikrinant autorių teisių apsaugą (42 str.), privačios

nuosavybės neliečiamybės, asmens ūkinės veiklos laisvės bei valstybės paramos visuomenei

naudingoms veikloms (46 str.) sudarantys KKI ūkinės-komercinės veiklos pagrindą detalizuojami

atskiruose teisės aktuose ir strateginėse plėtros gairėse.

5.5. KKI sektoriaus plėtros strateginės gairės

KKI reikšmė strateginiuose Lietuvos dokumentuose pirmą kartą sistemiškai įtvirtinta

įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programą kultūros ministro

patvirtintoje „Kūrybinių industrijų skatinimo ir plėtros strategijoje“23. Ja buvo siekiama „numatyti

sąlygas, būtinas efektyviai šalies gyventojų kūrybinį potencialą panaudojančiai kūrybinių industrijų

sektoriaus plėtrai, šio sektoriaus indėlio į ūkį, žinių ekonomiką didinimui, kūrybinių industrijų

produkcijos konkurencingumo šalyje bei užsienyje didinimui“. Strategijoje identifikuoti viešojo

administravimo institucijoms priskirtini uždaviniai: kaupti, analizuoti ir skleisti informaciją apie

sektoriaus raidą, kelti dirbančiųjų KKI sektoriuose kvalifikaciją bei kurti KKI plėtrai palankią

aplinką. 2009 m. tobulinant strategiją buvo pakeistas vienas iš uždavinių, numatant „užtikrinti

sistemišką kūrybiškumo skatinimą kultūros, švietimo ir mokslo bei ūkio srityse siekiant didinti

kūrybinių industrijų dalį Lietuvos BVP bei Lietuvos gyventojų užimtumą vykdant kūrybines

veiklas“. Iki 2012 m. dar buvo patvirtintos Lietuvos kultūros politikos kaitos gairės24 bei KKI

23 Žin., 2007, Nr. 39-1460; Žin., 2009, Nr 93 -3999.

24 Žin., 2010, Nr. 80-4152.52

aktuali Regionų kultūros plėtros 2012 – 2020 metų programa. 2012 m. Seimas patvirtino Lietuvos

pažangos strategiją „Lietuva 2030“25, kuri formuluoja valstybės raidos iki 2030 m. viziją bei jos

įgyvendinimo prioritetus ir kryptis. Pažangos strategijoje išskiriami strateginiai tikslai kurti sumanią

visuomenę ir sumanią ekonomiką, kūrybiškumo ugdymas numatytas kaip vienas iš strateginių

prioritetų. Siekiant įgyvendinti Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ Vyriausybė patvirtino

2014–2020 metų nacionalinės pažangos programą, kurios vienas iš uždavinių - skatinti KKI plėtrą,

su menu ir kultūra susijusias inovacijas, šių inovacijų tarpsektorinę plėtrą bei kultūros eksportą.

Siekiant šio uždavinio įgyvendinimo išskiriamas poreikis skatinti kūrybiškumo infrastruktūros

plėtrą, skatinti naujų produktų įsiliejimą į gamybą, gerinti prieinamumą prie kultūros ir meno

produktų bei paslaugų, taip pat kurti finansines paskatas verslumui KKI srityse ugdyti, produkcijos

sklaidai užsienyje užtikrinti, remiant naujų produktų bei paslaugų kūrimą, panaudojimą ir skatinant

tarpsektorinį bendradarbiavimą. Pažymėtina, kad iki 2020 m. planuojama didesnį dėmesį skirti

kultūros plėtrai ir kūrybiškumo ugdymui regionuose. Tai numato ir Regionų kultūros plėtros 2012–

2020 metų programa26, kuria siekiama „sudaryti sąlygas regionuose žmogaus kūrybinei raiškai ir

visapusiškai asmenybės raidai, kultūros įvairovei, sklaidai ir prieinamumui, kaip regiono socialinės

ir ekonominės pažangos pagrindui, ugdyti pilietinę savimonę, puoselėjant regionų išskirtinumą ir

patrauklumą“. Neabejotinai tai atitinkamai atsispindės ir perskirstant valstybės paramą, kurios

didesnė dalis bus nukreipta į KKI plėtrą regionuose.

KKI plėtra neatskiriama nuo nacionalinės strategijos inovacijų ir mokslo srityje. Lietuvos

inovacijų plėtros 2014–2020 metų programoje27 pabrėžiant KKI vaidmenį skirtingų sektorių plėtrai

ir pažangai, numatoma „skatinti įvairių sektorių bendradarbiavimą, išnaudoti galimas sinergijas

kuriant naujas prekes ir paslaugas, diegiant naujas technologijas įvairiose srityse – gamybos,

transporto, žemės ūkio, energetikos ir kt.“. Įtrauki ir kūrybinga visuomenė bei informacinės bei

ryšių technologijos yra taip pat ir tarp prioritetinių Vyriausybė patvirtintų MTEP ir inovacijų raidos

(sumanios specializacijos) krypčių28.

Nepaisant strateginiuose dokumentuose KKI skiriamo dėmesio ir jų reikšmės siekiant

pažangios ir subalansuotos ekonominės plėtros, išlieka daug neaiškumų, kokiomis konkrečiomis

KKI pritaikytomis priemonėmis bus siekiama strateginiuose dokumentuose įvardintų tikslų.

5.6. KKI verslo kūrimo ir plėtros sąlygos

25 Žin., 2012, Nr. 61-3050.

26 Žin., 2011, Nr. 130-6189.

27 Žin., 2013, Nr.140-7110.

28 Žin., 2013 Nr.112-5582.53

Didžioji dalis KKI veikiančių įmonių yra labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės, daugumoje

jų dirba vos vienas ar du darbuotojai, kuriuos galima vadinti tiesiog versliais asmenimis ar versliais

kultūros darbuotojais, dažnai jie dirba kaip laisvai samdomi darbuotojai, nebepriklausantys

tradicinių visą darbo dieną dirbančių darbuotojų grupei29, todėl KKI sektorių konkurencingumui ir

augimui užtikrinti ypač svarbūs: teisinės verslo formos pasirinkimo reguliavimas, darbo teisinė,

mokestinė aplinkos ir finansavimo išteklių prieinamumas. Pasaulio Banko 2014 m. atliktas „Doing

Business 2015“ tyrimas Lietuvos verslo pradžios sąlygas įvertino 11 vieta. Tokį gerą rodiklį lėmė

trumpa įmonės steigimo trukmė bei maži steigimo kaštai30. Vis tik darbo teisinių santykių ir

mokestinės teisinės aplinkos reguliavimas išlieka prie problematiškiausių ir daugiausia problemų

verslo subjektams keliančių sričių.

5.7. Verslo teisinės formos pasirinkimo ir steigimo sąlygos

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. įtvirtinti privačios nuosavybės neliečiamumo ir

asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principai įgyvendinami sudarant sąlygas asmenims

vykdyti ūkinę-komercinę veiklą steigiant ir vykdant šią veiklą per verslo subjektą - įmonę, tiek ir

jos nesteigiant ir vykdant veiklą kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Populiariausios šiuo metu

Lietuvos Respublikoje leidžiamos KKI srityje veikiančių subjektų įmonės yra: uždarosios akcinės

bendrovės, mažosios bendrijos, individualios įmonės31. Fiziniai asmenys taip pat turi teisę verstis

ūkine-komercine veikla neįsteigę juridinio asmens, užsiimdami individualia veikla, nebent teisės

aktai nenustato, kad tam tikros rūšies veiklą gali vykdyti tik juridiniai asmenys. Lietuvos

Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme32 individuali veikla apibrėžiama, kaip

„savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės

naudos per tęstinį laikotarpį“ (2 str. 7 d.). Gyventojai individualią veiklą gali vykdyti arba nustatyta

tvarka įregistravęs individualią veiklą, arba pagal verslo liudijimą, kuris išduodamas tik veikloms

numatytoms Vyriausybės patvirtintame sąraše33.

29 Žr. preliminarius Kultūros ir kūrybinės pramonės verslininkystės aspekto studijos, kurią Europos Komisijos užsakymu 2010 m. atliko Utrechto meno mokykla, dokumentus: http://cci.hku.nl/. Europos Komisija, Žalioji knyga, Kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimas. Briuselis, 2010.4.27, KOM(2010) 183 galutinis, p. 7.

30 Interaktyvus šaltinis, prieiga per internetą: http://www.doingbusiness.org/data/exploreeconomies/lithuania/starting-a-business.

31 Įstatymai laiduoja ir kitų įmonių formų pasirinkimą pvz. kooperatinę bendrovę, Europos bendrovę, Europos kooperatinę bendrovę, Europos ekonominių interesų grupę, tačiau jų populiarumas nėra didelis, todėl toliau detaliau nebus nagrinėjamos.

32 Žin., 2002, Nr. 73-3085

33 Žin., Nr. 112-4992, 2013, Nr. 136-6920.54

http://cci.hku.nl/

Analizuojant KKI veiklos teisines formas pirmiausia paminėtinas 2012 m. priimtas Lietuvos

Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas, kuris sudaro sąlygas pasirinkti naują įmonių teisinę formą

– mažąją bendriją. Mažoji bendrija - tai yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio

nariais gali būti tik fiziniai asmenys ir kurių negali būti daugiau kaip 10. Juridinio asmens teisinė

forma, grindžiama asmeninėmis savybėmis pagrįsto bendradarbiavimo principu. Vienas iš

svarbiausių šios įmonės formos pasirinkimo motyvų yra tai, kad netaikomas minimalaus kapitalo

reikalavimas bei nustatyta supaprastinta valdymo tvarka: su mažosios bendrijos vadovu sudaroma

civilinė (paslaugų) sutartis, taip pat mažosios bendrijos nariui sudaromos galimybės kaip avansu

išmokamą pelną gauti mažosios bendrijos lėšų savo asmeniniams poreikiams ir mažosios bendrijos

pelno dalį už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį. Ši įmonės forma patraukli KKI srityse

plėtojant labai mažą verslą – tokį, kuriame dirba iki 10 darbuotojų ir kuriam įstatinio kapitalo

reikalavimas gali būti kliūtis verslui steigti. Vis tik ši teisinė forma turi ir tam tikrų trūkumų, kurie

susiję su neaiškumais dėl mokestinės šių įmonių reguliavimo teisinės aplinkos. Nuo 2014 m. sausio

1 d. turėjusios įsigalioti 2011 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio

draudimo įstatymo 4, 7, 8, 16, 19 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos34,

kurios numato, kad mažųjų bendrijų nariams bus privaloma mokėti VSD įmokas nuo minimalios

mėnesinės algos buvo nukeltos iki 2015 m. sausio 1 d. Jeigu įstatymo pakeitimu minėtų nuostatų

įsigaliojimas nebus atidėtas arba jos nebus panaikintos, tokiu atveju tikėtina, kad tai ne tik sumažins

šios teisinės formos pasirinkimo patrauklumą, bet ir dalis tokių įmonių gali pakeisti teisinę formą

arba paprasčiausiai nutraukti veiklą.

2003 m. priimtas Individualių įmonių įstatymas35 sudaro sąlygas steigti individualią įmonę.

Nors ši teisinė verslo forma vis dar yra viena populiariausių Lietuvoje, jos populiarumas nuolat

mažėja dėl vienos paprastos priežasties - tai neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis

asmuo, kurio savininkas už įmonės prievoles atsako visu savo turtu. Individualios įmonės steigėju ir

savininku gali būti tik vienas fizinis asmuo, kuris negali būti kitos individualios įmonės savininku.

Nors individualios įmonės vadovu gali būti ir kiti asmenys, dažniausiai įmonės savininkas yra ir

įmonės vadovas. Kai individualios įmonės vadovu paskiriamas kitas asmuo, su juo sudaroma darbo

arba paslaugų sutartis. Individuali įmonė patraukli dėl valdymo paprastumo, nėra įstatinio kapitalo

reikalavimo, tačiau dėl neribotos civilinės atsakomybės - rekomenduotina tik nerizikinga veikla

užsiimantiems subjektams.

Civilinis kodeksas ir Akcinių bendrovių įstatymas nustato uždarųjų akcinių bendrovių ir

akcinių bendrovių steigimo ir valdymo sąlygas. Šiems ribotos civilinės atsakomybės juridiniams

asmenims įstatymas nustato minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimus: akcinėms bendrovėms jis

34 Žin., 2011, Nr. 160-7561, susiję pakeitimai Žin., 2012, Nr. 83-4349.

35 Žin., Nr. 112-4991.55

turi būti ne mažesnis kaip 150 tūkstančių litų, o uždarosioms akcinėms bendrovėms – ne mažiau

kaip 10 tūkstančių litų. Akcinės bendrovės akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama

viešai, vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais, akcininkų skaičius

neribojamas. Uždarosios akcinės bendrovės taip pat gali turėti daugiau savininkų, tačiau jų skaičius

negali viršyti 250. Akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovių turto savininkai turi tiek

įtakos, kiek jiems priklauso balsavimo teisę suteikiančių bendrovės akcijų, jos skirtingai negu

mažosios bendrijos, suteikia galimybę pritraukti investuotojus parduodant dalį įmonės akcijų. Nors

įstatinio kapitalo reikalavimas ir riboja šių įmonių pasirinkimą, tačiau šių teisinių formų specifika

lemia didesnes galimybes pritraukti investicijų bei derėtis dėl palankesnių verslo finansavimo

sąlygų.36

Viešoji įstaiga vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu37 yra pelno

nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas − tenkinti

viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros,

aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią

visuomenei naudingą veiklą (2 str. 1 d.). Šiems subjektams įstatymai leidžia vykdyti ūkinę-

komercinę veiklą, tačiau ji turi neprieštarauti įstatymams ir atitinkamos įstaigos tikslams. Viešosios

įstaigos formos pasirinkimą KKI veikloms vykdyti lemia ne tik šiose srityse veikiančių subjektų

veiklos specifika, tačiau ir galimybė pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis, gauti paramą iš fizinių

ir juridinių asmenų. Viešųjų įstaigų įstatymas dėl šių juridinių asmenų specifinės visuomeninės

paskirties numato tam tikrus ribojimus dėl įstaigos pelno paskirstymo, kuris gali būti naudojamas

tik įstatuose nustatytiems veiklos tikslams siekti, negali būti skiriamas dalininkams, organų nariams

ir darbuotojų premijoms išmokėti ir veiklos ribojimus, kurie susiaurina ne tik tokių subjektų galimų

veiklų sąrašą, tačiau ir jų plėtros galimybes.

5.8. Darbo teisiniai santykiai Lietuvoje

Kultūrinėse ir kūrybinėse industrijose labiau negu kitose industrijose būdingos netradicinės

darbo santykių formos38. Darbas šiose srityse dažnai vyksta individualios veiklos pagrindais su

verslo liudijimu arba be jo, teikiant paslaugas pagal autorines, atlygintinų paslaugų sutartis, dirbant

pagal terminuotas darbo sutartis. KKI taip pat didelė dalis dirbančių ne pilną darbo dieną bei

36 Žr. Interaktyvus šaltinis, prieiga per internetą: http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=ce181345-5f41-48d4-930d-58d39e6ed740

37 Žin., 1996, Nr. 68-1633, 2004, Nr. 25-752, TAR 2014-10454.

38 Dervojeda K., Nagtegaal F., Lengton M., Creative industries. Analysis of industry – specific framework conditions relevant for the development of world - class clusters, 2013, p. 54. http://www.emergingindustries.eu/Upload/CMS/Docs/Creative_industries_FCs.pdf

56

dirbančių keliose skirtingose organizacijose. Dėl šios priežasties darbo santykių lankstumas yra

viena iš svarbiausių KKI plėtros ir konkurencingo augimo sąlygų. Darbo teisiniai santykiai

Lietuvoje dėl griežto reglamentavimo yra viena iš sričių, kuri investuotojams kelia didelį

susirūpinimą39. Darbo kodeksas numato ribotą darbo sutarčių rūšių sąrašą: neterminuotas,

terminuotas, trumpalaikes, sezonines, dėl antraeilių pareigų, nuotolinio darbo sutartis. Nors

įstatymas ir leidžia sudaryti kitas darbo sutartis, tokio pasirinkimo ir taikymo galimybės

vadovaujantis DK 117 str. yra labai ribotos. Platesnis terminuotų darbo sutarčių taikymas taip pat

ribotas: Darbo kodekse įtvirtintas imperatyvas neleidžiantis sudaryti terminuotos darbo sutarties,

jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus įstatymų ar kolektyvinės sutarties nustatytus atvejus

(109 str. 2 d.). Nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. nustos galioti lengvata nustatanti galimybę sudaryti

terminuotą darbo sutartį, kai darbuotojas priimamas į naujai steigiamą darbo vietą. Ribotos šios

sutarčių rūšies taikymo sąlygos ne tik neskatina organizacijų kurti naujų darbo vietų ypač tokiose

srityse, kaip KKI, kuriose dėl veiklos dinamiškumo ir mišraus specialistų poreikio gali būti

sudėtinga formuoti ilgalaikę personalo politiką, tačiau ir riboja galimybes išsaugoti esamas darbo

vietas, pasikeitus rinkos sąlygoms. Todėl tikslinga svarstyti siūlymus ne tik numatyti galimybę

sudaryti naujų rūšių, įvairesnes darbo sutartis, kaip pvz., pagal iškvietimą, „job-sharing“, „zero-

hour“ ir pan.40, tačiau taip pat keisti terminuotų sutarčių reglamentavimą bei lengvinti jų sudarymo

ir pratęsimo galimybes.

Siekiant patenkinti laikinų darbuotojų poreikį, įmonės gali pasinaudoti 2011 m. priimto

Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo41 pagrindu vykdoma laikino įdarbinimo

paslauga. Šiuo įstatymu, kuriuo buvo perkeltos į nacionalinę teisę direktyvos 2008/104/EB dėl

darbo per laikinojo įdarbinimo įmones susiklosto dvipusiai santykiai: laikinojo įdarbinimo įmonei

sudarius darbo sutartį su darbuotoju tarp šalių atsiranda darbo santykiai, tuo tarpu laikinojo

įdarbinimo įmonei ir darbdaviui sudarius laikinojo įdarbinimo sutartį atsiranda civiliniai teisiniai

santykiai. Įstatymas nustato, kad laikinojo darbo sutartis gali būti tiek terminuota, tiek

neterminuota, tačiau be įprastinėse barbo sutartyse numatomų sąlygų papildomai turi būti

numatoma: laikinojo darbuotojo iškvietimo ir siuntimo dirbti darbo naudotojui ir atšaukimo iš

39 Investors‘ Forum, Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas, IV ketvirtis, 2014. Interaktyvus šaltinis, prieiga per internetą: http://www.investorsforum.lt/files/LIPI%20ICIL/LIPI_2014_IVketvirtis.pdf. Tą taip pat patvirtina ir Pasaulio ekonomikos forumo atlikto tyrimo duomenys, pagal kuriuos tarp 144 šalių pasaulio šalių Lietuva pagal įdarbinimo ir atleidimo iš darbo tvarką užima - 125, mokesčių poveikį skatinimui dirbti - 124, atleidimo iš darbo išlaidas – 112 vietą. Interkatyvus šaltinis, prieigas per internetą: http://www3.weforum.org/docs/WEF_GlobalCompetitivenessReport_2014-15.pdf.

40 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinis-administracinis modelis.Uždavinys Nr. 1-1 „Užimtumo didinimo priemonių tyrimas“, Galutinė ataskaita, 2014, p. 13. Interaktyvus šaltinis, prieiga per internetą: http://www.socmodelis.lt/wp-content/uploads/1-1-dalis-GALUTINE.pdf.

41 Žin., 2011, Nr. 69-3287.57

http://www.socmodelis.lt/wp-content/uploads/1-1-dalis-GALUTINE.pdf

http://www.socmodelis.lt/wp-content/uploads/1-1-dalis-GALUTINE.pdf

http://www.investorsforum.lt/files/LIPI%20ICIL/LIPI_2014_IVketvirtis.pdf

darbo, dirbto darbo naudotojui, tvarka, darbo užmokesčio dydis ir mokėjimo tvarka, darbo

užmokesčio, mokamo už laikotarpius tarp siuntimų dirbti darbo naudotojui, dydis ir mokėjimo

tvarka.

Darbo kodekse įtvirtintos sąlygos dėl darbuotojų atleidimo iš darbuotojų pusės vertintinos

kaip suteikiančios minimalią jų teisių apsaugą, tačiau iš darbdavio pusės - tai ilgas ir brangus

procesas, kuris mažina darbo santykių lankstumą. DK 129 str. 1 d. yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad

darbdavys darbuotoją gali atleisti tik dėl svarbių priežasčių ir įspėjęs jį ne vėliau kaip prieš du

mėnesius42. Papildomos rizikos susijusios su įdarbinimo kaštais ir sudėtingos sąlygos jį atleisti

riboja darbdavio sprendimus priimti į darbą naujus darbuotojus. O tai riboja ir įmonių plėtrą.

Darbo kodekseįtvirtintas viršvalandinio darbo reguliavimas taip pat mažina darbo santykių

lankstumą. Nors po 2010 m. Darbo kodekso pakeitimų viršvalandinis darbas Lietuvoje nėra

draudžiamas, tačiau jų taikymas ypač ribotas: reikalingas ne tik rašytinis darbuotojo sutikimas, jeigu

viršvalandinis darbas skiriamas DK 151 str. nenumatytais atvejais, tačiau taip pat neviršyti Darbo

kodekso įtvirtintos apimties - šimto dvidešimties valandų arba šimto aštuoniasdešimt valandų per

metus, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje. Toks ribojimas dažnai neturi tinkamo paaiškinimo

ir tam tikrose kūrybinės veiklos srityse vertintinas kaip rimtas veiklos ribojimas.

5.9. Mokestinė aplinka

Palanki mokestinė aplinka yra viena iš svarbiausių KKI subjektų – ypač labai mažų ir mažų

sėkmingos veiklos prielaidų. Standartinis juridiniams asmenims taikomas pelno mokesčio tarifas

Lietuvoje yra 15%. Ne pelno siekiančios įmonės, kurių bendrosios pajamos neviršija 1 mln. litų per

mokestinius metus ir kurios vidutinis darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10 žmonių, turi teisę

taikyti 5% pelno mokesčio tarifą. Pelno nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos

iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25

tūkst. litų sumą, apmokestinama taikant 0% mokesčio tarifą, o likusi apmokestinamojo pelno dalis -

taikant 15% mokesčio tarifą. 0% mokesčio tarifas taikomas ir socialinių įmonių pelno

apmokestinimui. Pelno mokesčių įstatymas leidžia įmonėms sumažinti apmokestinamąjį pelną dėl

vykdomo investicinio projekto (Pelno mokesčio įstatymo 461 str.). Jis gali būti sumažintas iki 50%

faktiškai patirtų išlaidų skirtų investicijoms į tam tikrų grupių ilgalaikį turtą, įskaitant kompiuterines

ir programines įrangas, ryšių priemones ir įgytas teises. Ši mokestinė lengvata, kuri taikoma 2009-

42 Tais atvejais, kai darbo sutartis nutraukiama su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensijąliko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, ji gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus bei įspėjus tokius darbuotojus apie atleidimą prieš keturis mėnesius.

58

2018 metų mokestiniams laikotarpiams nustato ir tam tikrus apribojimus: įsigytas turtas turi būti

nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus bei, kaip taisyklė, naudojamas veikloje, ne

trumpiau kaip 3 metus. Šia mokestine lengvata siekiama sudaryti palankesnes sąlygas plėsti įmonių

veiklą, didinti jų produktyvumą, efektyvumą, konkurencingumą investuojant pelną į įmonės

materialinės bazės atnaujinimą.

2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Kino gamybą skatinanti pelno mokesčio lengvata43. Lietuvos

vienetas ar užsienio vienetas, per nuolatinę buveinę Lietuvoje neatlygintinai suteikęs lėšų filmo arba

jo dalies gamybai Lietuvos Respublikoje turi teisę šių lėšų suma iki 75 procentų sumažinti pelno

mokestį, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, kurį buvo gauta investicijos. Norint pasinaudoti šia

lengvata filmas turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus

kultūrinio turinio ir gamybos vertinimo kriterijus, ne mažiau kaip 80 procentų visų filmo ar jo dalies

gamybos išlaidų, kurios turi būti ne mažesnės kaip 150 000 litų turi būti patiriamos Lietuvos

Respublikoje ir bendra visų Lietuvos vienetų ar užsienio vienetų per jų nuolatines buveines

Lietuvos Respublikoje neatlygintinai suteiktų lėšų suma turi neviršyti 20 procentų visų filmo ar jo

dalies gamybos išlaidų (Pelno mokesčio 172 str.). Pelno mokesčio įstatymas numato ribojimus,

kokios panaudotos lėšos negali būti atimamos iš apmokestinamųjų pajamų – tai lėšos panaudotos

konsultacijų dėl paraiškos rengimo išlaidoms, paraiškos parengimo išlaidoms, parengiamųjų filmo

darbų išlaidoms, filmo reklamos, rinkodaros išlaidoms, filmo platinimo išlaidoms, vaidmenų

atlikėjams mokamam atlygiui – suma, viršijanti 4 procentus visų filmo ar jo dalies gamybos išlaidų

ir kt. Ši mokestinė lengvata, sudaranti sąlygas kino pramonės plėtrai ir konkurencingumui, bei

leidžianti pritrautki užsienio kino gamintojus, turėtų galioti iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Pridėtinės vertės mokestis paskutinį kartą Lietuvoje buvo keistas 2009 metų rugsėjo 1 d. ir

pagal galiojantį Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą44 standartinis tarifas yra 21%. Vertinant

bendrame Europos Sąjungos kontekste – jis yra šiek tiek mažesnis negu standartinio PVM tarifo

vidurkis valstybėse narėse45. Fiziniai ir juridiniai asmenys privalo užsiregistruoti PVM mokėtojais,

jei jų pajamos iš ekonominės veiklos per 12 mėn. laikotarpį viršija 155 tūkst. litų (44 891 eurus).

Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatomos ir lengvatinio 9% PVM tarifo taikymo sąlygos.

Toks tarifas gali būti taikomas: knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams,

43 Žin., 2013, Nr. 68-3407.

44 Žin., 2002, Nr. 35-1271, 2013, Nr. 101-4978.

45 2014 m. liepos 1 d. duomenimis standartinio PVM tarifų vidurkis sudarė 21,5%. Mažesnį už Lietuvos standartinį PVM tarifą turėjo Bulgarija (20%), Vokietija (19%), Estija (20%), Prancūzija (20%), Kipras (19%), Liuksemburgas (15%), Malta (18%), Austrija (20%), Slovakija (20%), Jungtinė Karalystė (20%). Žr. European Commission, VAT Rates Applied in the Member States of the European Union. Interaktyvus šaltinis Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/taxation_customs/resources/documents/taxation/vat/how_vat_works/rates/vat_rates_en.pdf.

59

http://ec.europa.eu/taxation_customs/resources/documents/taxation/vat/how_vat_works/rates/vat_rates_en.pdf

http://ec.europa.eu/taxation_customs/resources/documents/taxation/vat/how_vat_works/rates/vat_rates_en.pdf

laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir/ar smurtinio

pobūdžio arba profesinės etikos nesilaikančius leidinius arba spausdintą produkciją, kurioje

mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto. Nuo 2015 m. sausio 1 d. lengvatinis

9% PVM tarifas bus taikomas už suteiktas apgyvendinimo paslaugas pagal turizmo veiklą

reglamentuojančius teisės aktus (PVM įstatymo 19 str. 3 d.) ir sudaryti palankesnes sąlygas turizmo

sektoriaus plėtrai.

Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas46 numato galimybes

sukurti tam tikras ūkinei-komercinei ir finansinei veiklai skirtas teritorijas, kuriose gali būti

plėtojama prekybos, gamybos, importo ir eksporto, verslo ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų

nedraudžiama veikla ir kurioje veikiantiems ūkio subjektams sudaromos išskirtinės veiklos sąlygos:

pelno mokesčio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nėra apmokestinami laisvojoje ekonominėje

zonoje gauti dividendai, taip pat zonos įmonės, į kurias kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę

kaip vieno milijono eurų sumą, 6 mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu,

kurį ši investicijų suma buvo pasiekta yra atleidžiama nuo pelno mokesčio prievolės, o kitais 10

mokestinių laikotarpių jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas. Pastaroji

lengvata taikoma, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės

pajamų sudaro įstatyme įvardintos veiklos. Į šį veiklų sąrašą taip pat patenka kompiuterių

programavimo veiklos, kompiuterių konsultacinės veiklos, kompiuterinės įrangos tvarkybos, kitos

informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veiklos, duomenų apdorojimo, interneto serverių

paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos, užsakomųjų informacinių paslaugų centrų veiklos.

Tokiose zonose veikiančioms įmonėms gali būti taikomos ir kitos mokesčių lengvatos tokios kaip

atleidimas nuo nekilnojamojo turto mokesčio.

5.10. Intelektinės nuosavybės apsauga

Intelektinės nuosavybės apsauga yra viena iš inovacijų plėtros sąlygų ir Europos Sąjungos

prioritetų47. Informacijos skaitmeninimas ir augantis jos viešas prieinamumas internetu daro svarų

poveikį visoms KKI sritims, tačiau įstatymai garantuodami efektyvią intelektinės nuosavybės

apsaugą ir tinkamą atlygio sistemą už autorių kūrinių panaudojimą turi neužkirsti kelio inovacijų

plėtrai. KKI sektoriams svarbi tiek autorių ir gretutinių teisių, tiek pramoninės nuosavybės apsauga,

tačiau ne vienoda apimtimi, nes dažnai dėl atvirų inovacijų praranda savo paskirtį ir reikšmę. 2003

m. priimtas Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą (toliau – ATGTĮ) iki 2014 m. lapkričio mėn.

46 Žin., 1995, Nr. 59-1462, 2011, Nr. 164-7803.

47 European Patent Office, Office for Harmonization in the Internal Market, Intellectual property rights intensive industries: contribution to economic performance and employment in the European Union. Industry-Level Analysis Report, September 2013.

60

buvo keistas jau šešis kartus. 2006 m. ATGTĮ pakeitimai48 nustatė aiškesnes meno kūrinio ir

rankraščio originalo perpardavimo teises ir autorinio atlyginimo apskaičiavimo sąlygas, buvo

patikslintos autorinių sutarčių sąlygos, techninės apsaugos priemonės ir teisių gynimo būdai. 2010

m. priimti ATGTĮ pakeitimai49 nustatė aiškesnius autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio

administravimo asociacijų veiklos ir priežiūros prinicipus, o 2011 m.50 – patikslinta kompensacinio

atlyginimo autoriams už kūrinių atgaminimą asmeniniams tikslams administravimo tvarka. 2014 m.

priimti ATGTĮ pakeitimai51 skirti nustatyti ilgesnius gretutinių teisių apsaugos terminus bei

papildomas atlikėjų teisių apsaugos garantijas.

ATGTĮ 4 str. 2 d. pateiktas nebaigtinis autorių teisių objektų, kuriems taikoma teisės aktuose

įtvirtinta apsauga sąrašas, tarp kurių patenka audiovizualiniai, architektūros, muzikos, fotografijos

kūriniai, išvestiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatūros, mokslo ir meno kūriniais.

Autorių ir gretutinių teisių objektai Lietuvoje nėra registruojami, jų teisių apsauga yra taikoma

sukūrus (atlikus) atitinkamą kūrinį. ATGTĮ atskirai nustato subjektų ratą, kuriems priklauso autorių

teisės į audiovizualinį kūrinį – tai režisierius, scenarijaus autorius, dialogo autorius, dailininkas,

operatorius ir muzikos (su tekstu arba be teksto), sukurtos specialiai šiam audiovizualiniam

kūriniui, autorius. Anksčiau sukurtų kūrinių, kurie yra perdirbti arba įtraukti į audiovizualinį kūrinį,

autoriai turi autorių teises į savo kūrinius. Nors bendroji ATGTĮ 15 str. 2 d. įvirtinta taisyklė

draudžia bet kokį kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimą be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo

tinkamai įgalioto asmens leidimo, įstatyme numatytos išimtyss dėl kūrinių atgaminimo ir

kopijavimo asmeniniais nekomerciniais tikslais. Įstatymas leidžia fiziniams asmenims išimtinai

savo asmeniniam naudojimui nekomerciniais tikslais atgaminti vieną viešai paskelbtą kūrinį arba jo

dalį. Tačiau šiai teisei įstatymas nustato tam tikrus ribojimus, nustatant kūrinių rūšis, kurioms šios

nuostatos netaikomos - draudžiama atgaminti architektūros kūrinius pastatų ar kitokių statinių

pavidalu, ribojamas kompiuterių programų ir elektroninės duomenų bazių atgaminimas, nuostatos

taip pat netaikomos reprografijos būdu viso knygos teksto ar didesnės jo dalies arba muzikos

kūrinio natų atgaminimui. Įgyvendinant šią fiziniams asmenims laiduojamą teisę autoriai patiria

žalą, todėl ATGTĮ nustato kompensacinio atlyginimo mechanizmą, pagal kurį įstatyme patvirtinti

specialūs tarifai mokėtini už įvežtus ir Lietuvoje prekiaujamus atgaminti asmeniniam naudojimui

skirtus įrenginius, tuščias analogines ir skaitmenines garso ir audiovizualines laikmenas ir

reprografinius įrenginius. Kompensacinį atlyginimą įstatyme nustatytiems autoriams Vyriausybės

48 Žin., 2006, Nr. 116-4400.

49 Žin., 2010, Nr. 13-621.

50 Žin., 2012, Nr. 6-177.

51 TAR Nr. 2014-05732.61

nustatyta tvarka surenka, paskirsto ir moka Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos

kolektyvinio administravimo asociacijos.

Didžioji dalis teisės nuostatų dėl autorių teisių apsaugos jau yra suvienodintos Europos

Sąjungos mastu, naujos iniciatyvos šioje srityje taip pat ateina iš Europos Sąjungos. Vienas iš

paskutiniųjų pavyzdžių 2014 m. vasario 26 d. priimta Direktyva 2014/26/ES dėl kolektyvinio

autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos

kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje, kurią Lietuva turės perkelti į nacionalinę teisę iki 2016 m.

balandžio 10 d.

Ne mažiau KKI sektoriuose veikiantiems subjektams aktuali pramoninės nuosavybės apsauga

– ypač prekių ženklų ir dizaino apsauga. Prekių ženklų apsaugą garantuoja 2000 m. įsigaliojęs

Prekių ženklų įstatymas52. Lietuva taip pat yra 1987 m. Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų

registracijos protokolo dalyvė. Ši sutartis atveria galimybes Lietuvoje turėti tarptautinę ženklo

registraciją, suteikiant prekės ženklui tokią pačią kaip ir Prekių ženklų įstatymo laiduojama

nacionalinė ženklo apsauga. Harmonizuojant prekių ženklų apsaugą Europos Sąjungoje buvo

priimta – 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmoji Tarybos direktyva Nr. 89/104/EEB valstybių narių

įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir

Tarybos direktyva 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais,

suderinti (kodifikuota redakcija))53 ir 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94

dėl Bendrijos prekių ženklo (2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl

Bendrijos prekių ženklo (kodifikuota redakcija)54. Pastarasis suteikia galimybę registruoti Bendrijos

prekių ženklą, galiojantį ir atitinkamą apsaugą garantuojantis visose Europos Sąjungos valstybėse

narėse. Lietuvoje prekių ženklai yra registruojami LR prekių ženklų registre, kurį tvarko Valstybinis

patentų biuras, tačiau paraišką dėl Bendrijos prekių ženklo įregistravimo galima pateikti tiek tiek

per Valstybinį patentų biurą, tiek tiesiogiai Vidaus rinkos derinimo tarnybai.

Dizaino teisinės apsaugos principai įtvirtinti 2002 m. priimtame Dizaino įstatyme55. Šis

įstatymas suteikia teisinę apsaugą tik tokiam dizainui, kuris yra naujas, turi individualių savybių bei

yra registruotas Lietuvos Respublikos dizaino registre. Dizaino įstatymo 12 str. numato, kad

dizaineris, sukūręs dizainą, turi asmenines neturtines teises ir teisę registruoti dizainą savo vardu.

Įstatymas leidžia perleisti teisę registruoti dizainą tretiesiems asmenims. Asmuo, kurio vardu yra

įregistruotas dizainas, turi išimtines teises „dizainą naudoti, leisti arba drausti kitiems asmenims be

jo leidimo gaminti, siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir

52 Žin., 2000, Nr. 92-2844

53 OL 2008 L 299, p. 25

54 OL 2009 L 78, p. 1.

55 Žin., 2002, Nr. 112-4980, 2012, Nr. 135-6871.62

naudoti bet kokius gaminius ar jų dalis“ (36 str. 1 d). 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentas

Nr. 6/2002/EB dėl Bendrijos dizainų56 sudaro sąlygas garantuoti dizaino apsaugą Europos Sąjungos

mastus. Įstatymas numato ir tarptautinės dizaino apsaugos galimybę pagal Pasaulinės intelektinės

nuosavybės organizacijos Tarptautinio biuro tarptautiniame registre pagal Hagos susitarimo dėl

pramoninio dizaino tarptautinės registracijos Ženevos aktą, priimtą 1999 m. liepos 2 d.

5.11. Sektoriaus plėtros finansavimo priemonės

Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas57 (toliau – SVVPĮ) nustato, kad numatant

priemones verslo paramai teikti prioritetas turi būti teikiamas labai mažoms įmonėms, mažoms

įmonėms ir verslininkams, atitinkantiems šio įstatymo 3 straipsnio 2 ar 3 dalyje nustatytas sąlygas,

kurias atitinka ir didelė dalis KKI veikiančių verslo subjektų. Valstybės parama smulkiojo ir

vidutinio verslo subjektams teikiama Lietuvoje pagal Vyriausybės smulkiojo ir vidutinio verslo

plėtros programas ir pagal priemones, numatytas savivaldybės strateginiame plėtros ir (arba)

savivaldybės strateginiame veiklos planuose. Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams gali būti

taikomos šios valstybės paramos formos (SVVPĮ 6 str.):

1. Mokesčių lengvatos (jei jos nustatytos įstatymų), rinkliavų lengvatos; 2. teisės aktų nustatyta tvarka finansinė parama: lengvatinių paskolų teikimas, labai mažų

paskolų teikimas, dalinis ar visiškas palūkanų dengimas, garantijų teikimas, kreditų

draudimas, rizikos kapitalo investavimas, tam tikrų išlaidų (steigimo, tyrimų, garantijų

mokesčių, kreditų draudimo įmokų, sertifikavimo (registravimo), atitikties įvertinimo ir

kitų) kompensavimas, subsidijos darbo vietoms kurti;3. viešųjų paslaugų verslui teikimas verslo inkubatoriuose, verslo informacijos centruose,

mokslo ir technologijų parkuose ir kituose juridiniuose asmenyse, kurių steigimo

dokumentuose nustatytas šių paslaugų teikimas;4. Vyriausybės ar savivaldybių nustatytos kitos paramos formos.

Pažymėtina, kad valstybės parama verslo subjektams turi būti teikiama vadovaujantis

Komisijos 2013 m. gruodžio 18 d. reglamento Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos

veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai58 sąlygomis. Šis reglamentas nustato,

kad „nereikšminga“ valstybės pagalba laikoma suma, kuri kaip taisyklė per trejus metus vienai

įmonei neviršija 200 tūkstančių eurų. Ši riba taikoma nepriklausomai nuo pagalbos formos ar

siekiamų tikslų. Ji taikoma dotacijoms, palūkanų subsidijoms, kapitalo injekcijoms, rizikos finansų

56 OL 2002 L 3, p. 1.

57 Žin., 1998, Nr. 109-2993, 2007, Nr. 132-5354, 2013, Nr. 79-3991.

58 OL 2013 L 352, p.1.63

priemonėms, garantijoms. Pagal šį reglamentą valstybė gali garantuoti penkeriems metams paskolos

sumą iki 1 500 000 eurų ir tai bus laikoma subsidijos ekvivalentu neviršijančiu de minimis

viršutinės ribos. Jei pagalba teikiama kitokia nei subsidijos forma, būtina nustatyti subsidijos

ekvivalentą - pagalbos dydį, išreikštą pinigais. Šis reglamentas atveria galimybes plačiai taikyti de

minimis pagalbos sumos neviršijančias dotacijas ir garantijas naujų verslų steigimui, verslo

konkurencingumui ir augimui skatinti.

Šiuo metu paskolų garantijos ir palūkanų dalinis kompensavimas vykdomas per UAB

„Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), kuri teikia garantijas Lietuvos Respublikos ir užsienio

valstybių kredito įstaigoms ir finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms. Savivaldybės,

įgyvendindamos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme59 numatytas funkcijas dėl sąlygų

verslo ir turizmo plėtrai sudarymo taip pat aktyviai dalyvauja prioritinių verslo sričių finansavime

per skatinimo fondus ir programas, kurių tikslai gali skirtins priklausomai nuo konkrečios

savivaldybės numatomų verslo plėtros prioritetų.

Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas60 atveria kelią viešojo ir privataus sektoriaus

partnerystei. Vadovaujantis koncesijos sutartimi ir joje nustatytomis sąlygomis suteikiančiosios

institucijos koncesininkui pagal įstatymą suteikiamas leidimas vykdyti ūkinę komercinę veiklą,

susijusią su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu,

valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, teikti viešąsias paslaugas, valdyti ir (ar) naudoti valstybės,

savivaldybės turtą (tarp jų eksploatuoti gamtos išteklius), kai koncesininkas pagal koncesijos sutartį

prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas, o

koncesininko atlyginimą už tokią veiklą sudaro tik teisės užsiimti atitinkama veikla suteikimas ir

pajamos iš tokios veiklos ar tokios teisės suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos kartu su

atlyginimu, mokamu koncesininkui suteikiančiosios institucijos, atsižvelgiant į jos prisiimtą riziką.

Europos Komisija yra parengusi reglamento projektą, kuriame nustatomos tam tikros

valstybės pagalbos rūšys suderinamos su vidaus rinka taikant SESV 107 ir 108 str. Šiame projekte

pabrėždama garso ir vaizdo sektoriaus svarbą ir konkurenciją jo kuriamos produkcijos

konkurencines sąlygas, produkcijai sukurti didelių investicijų poreikį, ribotas galimybes pritraukti

papildomą kapitalą iš privačių investuotojų ir dideles veiklos rizikas, Komisija nustato specialius

kriterijus, siekiant įvertinti valstybės pagalbos, teikiamos skirtingiems audiovizualinės produkcijos

kūrimo ir sklaidos etapams būtinybę, proporcingumą ir tinkamumą. Didesnis pagalbos

intensyvumas leidžiamas keliose valstybėse gaminamai produkcijai arba tai, kuri tikėtina bus

platinama keliose valstybėse narėse. Šis dokumentas turėtų sumažinti formalias procedūras,

59 Žin., 1994, Nr. 55-1049, Žin., 2008, Nr. 113-4290.

60 Žin., 1996, Nr. 92-2141, 2003, Nr. 70-3163.64

atsisakant pareigos informuoti Komisiją teikiant pagalbą kultūros ir paveldo išsaugojimo bei

audiovizualiniam sektoriams.

5.12. Subjektų veiklos administracinė priežiūra

Ūkio subjektų veiklos priežiūra Lietuvoje įgyvendinama pagal Viešojo administravimo

įstatyme61 įtvirtintus principus. Šis įstatymas nustato, kad ūkio subjektų veiklos priežiūra – tai

veikla “skirta teikti metodinę pagalbą ūkio subjektams, prižiūrėti, kaip ūkio subjektai laikosi

įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos

reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų

laikymąsi ir mažinančias galimų pažeidimų skaičių”. Todėl ūkio subjektų veiklos priežiūra apima ne

tik jų veiklos patikrinimus ir poveikio priemonių taikymą, tačiau ir ūkio subjektų konsultavimą bei

kitų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, atlikimą. Ūkio

subjektų veiklos priežiūra turi būti vykdoma vadovaujantis minimalios ir proporcingos priežiūros

naštos, nediskriminavimo, planavimo, viešumo, metodinės pagalbos teikimo, funkcijų atskyrimo

principais, vis didesnį dėmesį skiriant verslo subjektų konsultavimui, o ne baudimui. 2011 m.

rugsėjo 14 d. Vyriausybėje pasirašytoje Deklaracijoje dėl pirmųjų verslo metų62 devynios

pagrindinės verslo priežiūrą atliekančios institucijos įsipareigojo verslo naujokus pirmaisiais jų

veiklos metais ne bausti, o konsultuoti. Toks įsipareigojimas turėtų sumažinti neigiamą spaudimą

asmenims Lietuvoje planuojanties steigti verslą bei sudaryti palankesnes sąlygas priežiūros

institucijų ir verslo subjektų bendradarbiavimui.

2010 m. Vyriausybės patvirtintas nutarimas dėl institucijų atliekamų priežiūros veiksmų

optimizavimo63 numato prižiūros funkcijas įgyvendinančių įstaigų pertvarką, kuri turi (Institucijų

atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašo 5 p.):

- sumažinti ūkio subjektams, institucijoms naštą, tenkančią atliekant priežiūros funkcijas;- priežiūros veiklą ir turimus ribotus išteklius skirti didžiausiems rizikos atvejams šalinti;- mažinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų skačių;- mažinti korupcijos sąlygas;- užtikrinti, kad priežiūros reikalavimai būtų suprantami, lengvai ir patogiai prieinami

prižiūrimiems ūkio subjektams;- užtikrinti, kad priežiūros reguliavimo keitimas ar naujo reguliavimo įvedimas būtų

prognozuojamas, viešas, koordinuojamas horizontaliai, reguliavimas įsigaliotų laikantis

dviejų datų taisyklės (teisės aktai įsigaliotų ne dažniau nei 2 kartus per metus;

61 Žin., 1999, Nr. 60-1945, 2006, Nr. 77-2975.

62 Interaktyvus šaltinis, prieiga per internetą: http://www.ukmin.lt/lt/dokumentai/Deklaracija.pdf.

63 Žin., 2010, Nr. 53-2613.65

- keisti priežiūros institucijų misijos sampratą – akcentuoti metodinės pagalbos ūkio

subjektams teikimo, kitų prevencinių priemonių, užkertančių kelią teisės aktų pažeidimams,

įgyvendinimo svarbą;- plėtoti veiksmingą priežiūros institucijų tarnybinį bendradarbiavimą;- užtikrinti, kad ūkio subjektams nebūtų taikomas perteklinis ir nepagrįstas veiklos ir (ar) jos

vykdymo priežiūros teisinis reguliavimas.

Įgyvendinus šias optimizavimo gaires būtų atsisakyta nereikalingos administracinė naštos, kuri

reikalauja didelių finansinių ir žmogiškųjų išteklių bei yra svarbi kliūtis labai mažų, mažų ir

vidutinių įmonių plėtrai.

Apibendrinant kūrybinių industrijų teisinę aplinką Lietuvoje, daromos tokios esminės išvados:

1. KKI sektoriaus reguliavimas Europos Sąjungoje siekia užtikrinti ne tik sklandų vidaus

rinkos funkcionavimą, bet ir sudaryti sąlygas gauti būtiną jų plėtrai finansavimą, dėl KKI

sektorių svarbos Europos Sąjungos ekonomikos konkurencingumui, tvariam augimui ir

naujų darbo vietų kūrimui, jų teigiamo poveikio kuriant naujas prekes ir paslaugas. 2014 –

2020 m. finansiniu laikotarpiu paprogramė „MEDIA“ pagrindiniais prioritetais įvardina ir

finansinių išteklių paskirstymą numato audiovizualinio sektoriaus specialistų gebėjimams ir

kompetencijoms ugdyti, plėtoti tinklus, prisitaikyti prie rinkos plėtros, išbandant naujus

auditorijos formavimo metodus ir naujus verslo modelius. Joje taip pat numatoma ir atskira

KKI sektorių garantijų priemonė, pagal kurią atrinkti finansiniai tarpininkai teiktų finansines

garantijas, sudarančias palankesnes sąlygas šiuose sektoriuose veikiančioms labai mažoms,

mažoms ir vidutinėms organizacijoms gauti jų plėtrai būtiną finansavimą. KKI sektoriams

ne mažiau svarbios ir kitos Europos Sąjungos finansavimo priemonės, tačiau siekiant, kad

Lietuvos verslo subjektai tinkamai pasinaudotų šių programų teikiamomis galimybėmis turi

būti parengta aiški nacionalinė strategija, užtikrinanti būtiną papildomą finansavimą ir

techninę pagalbą parengiant kokybiškas paraiškas paramai gauti.

2. KKI vyrauja labai mažos, mažos įmonės ir individualia veikla besiverčiantys asmenys, todėl

šiems sektoriams ypač svarbus teisinės aplinkos stabilumas. Lietuvoje steigiant juridinį

asmenį galima rinktis iš dvylikos skirtingų įmonių rūšių. 2012 m. priimtas Mažųjų bendrijų

įstatymas sudaro sąlygas steigti naują ribotos civilinės atsakomybės įmonių rūšį – mažąją

bendriją. Dėl paprastesnio šių įmonių valdymo bei netaikomo įstatinio kapitalo reikalavimo,

ši forma patraukli planuojant labai mažą verslą. Vis tik neaiškumai dėl šių juridinių asmenų

mokestinės teisinės aplinkos bei ribotos galimybės pritraukti papildomą finansavimą stabdė

didesnę jų plėtrą. Naujausi Socialinio draudimo įstatymo pakeitimai įneša daugiau aiškumo

66

dėl mažosioms bendrijoms taikytinų mokesčių, tačiau šio įmonių formos nepadaro

patrauklesne negu buvo iki šiol. Todėl tikėtina, kad ateityje KKI Lietuvoje ir toliau

dominuos uždarosios akcinės bendrovės.

3. Darbo teisinių santykių reguliavimas Lietuvoje vis dar sudėtingas ir nelankstus. Darbo

kodeksas numato ribotą sutarčių rūšių sąrašą, ribotas terminuotų sutarčių taikymo sąlygas,

darbdaviui nepalankias darbuotojų atleidimo sąlygas, griežtus viršvalandinio darbo

ribojimus. Kadangi KKI vyrauja netradicinės darbo santykių formos ir planavimo metodai,

toks reglamentavimas yra kliūtis KKI sektorių plėtrai. Siūlytina ir toliau liberalizuoti darbo

teisinius santykius, nustatant paprastesnes viršvalandinio darbo sąlygas, tačiau taip pat

numatyti galimybę sudaryti naujų rūšių, įvairesnes darbo sutartis, keisti terminuotų sutarčių

reglamentavimą bei lengvinti jų sudarymo ir pratęsimo galimybes.

4. Lietuvoje KKI sektorių plėtrai nėra numatytas atskiras mokestinis teisinis režimas išskyrus

tam tikras atskiras išimtis. Viena iš jų - Pelno mokesčio lengvata, taikoma kino pramonėje

investuojantiems subjektams. Ji yra puikus pavyzdys, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes

sąlygas šio sektoriaus plėtrai. Tikslinga svarstyti šios ir kitų mokestinių lengvatų taikymą ir

kitoms didžiausią potencialą turinčioms KKI sritims (pvz. kompiuterinių žaidimų

industrijai). Tai turėtų padėti pritraukti finansavimą, skatintų gamybą ir atitinkamų paslaugų

plėtrą.

5. Nors Lietuvos strateginiuose dokumentuose nuolat pabrėžiamas poreikis dėl verslo priežiūrą

atliekančių institucijų veiklos optimizavimo, tačiau tokie pokyčiai sunkiai skinasi kelią.

Teigiamai vertintinas 2011 m. Vyriausybėje tarp devynių pagrindinių verslo priežiūrą

atliekančių institucijų pasirašyta susitarimas dėl pirmųjų verslo metų, tačiau tikslinga ir

toliau mažinti verslą kontroliuojančių institucijų, atsisakant funkcijų dubliavimo bei daugiau

dėmesio skiriant ne verslo subjektų baudimui, bet jų konsultavimui ir švietimui.

6. Didžiausią potencialą turinčių Lietuvos KI sričių atstovų apklausa

Didžiausio plėtros potencialo Lietuvos kūrybinių industrijų sričių konkurencingumo analizės

etape taip pat atliktas kiekvienos srities ekspertinis vertinimas. Remiantis parengtu pusiau

struktūruotu klausimynu (žr. 2 priedą), apklausta mažiausiai po 10 kiekvienos analizuojamos

kūrybinių industrijų srities specialistų. Siekta apklausti kuo skirtingesnių profesijų kiekvienoje

industrijoje atstovus pagal jų priklausymą kūrimo ir gamybos arba platinimo sferai (maksimaliai

įvairių atvejų atranka, žr. Rupšienė, 2007). Pagrindinis specialistų apklausos tikslas – išsiaiškinti

vidinių požiūrių į „savo“ industriją, jos procesus, produktus ir kūrėjus įvairovę. Minimali

67

apklausiamų specialistų kiekvienoje industrijoje kvota (10) pasirinkta atsižvelgiant į imties dydžio

kokybiniuose tyrimuose nustatymo rekomendacijas (Bonde, 2007; Baker, Edwards, 2012).

Apskritai, kokybinio pobūdžio tyrimuose nėra nusistovėjusio dydžio, kiek respondentų turėtų

būti apklausiama atliekant interviu. Kartais gali užtekti ir vieno respondento, o kartais gali tekti

apklausti ir virš 100. Kita vertus, atliekant ekspertinį tyrimą, kai apklausiami ne atsitiktinai atrinkti

respondentai, o tam tikros srities specialistai, turintys specifinių žinių ir nuostatų apie tiriamą

objektą, labai didelė imtis nėra būtina, norint pakankamai atspindėti požiūrių ir vertinimų įvairovę

(Romney, Weller, Batchelder, 1986; Guest, Bunce, Johnson, 2006). Šiuo atveju svarbiau yra srities

išmanymo ir pozicijų įvairovės principai. Kita vertus, kadangi realiai apklausti buvo 84 pagrindinių

Lietuvos kūrybinių industrijų specialistai, imtis viso tyrimo objekto atžvilgiu buvo pakankamai

didelė. Be to, atsakymų įvairovė ir skirtingumas atskirų industrijų viduje nebuvo didelis (žr. 3-10

priedus), kas leidžia postuluoti teorinio prisotinimo situaciją (Morse, 2004).

Atliekant kiekvienos srities veiksnių analizę, industrija skaidoma į tris sudėtines dalis: kūrimą

ir gamybą, produkciją ir platinimą. Šių dalių vertinimo rodikliai:

Produkto kūrimo ir gamybos dalies vertinimo rodikliai:

Kūrėjų vertinimas.

Turimų išteklių vertinimas:

o Infrastruktūra;

o Įstatyminė bazė;

o Valstybės skiriamos lėšos;

o Privačių lėšų pritraukimas.

Kūrybinio proceso valdymo vertinimas:

o Planavimas ir organizavimas;

o Motyvavimo sistemos;

o Komandinis darbas.

Kūrybos proceso vertinimas:

o Kūrybos novatoriškumas;

o Produktų novatoriškumas;

o Produkcijos konkurencingumas.

Produkcijos vertinimo rodikliai:

o Produkcijos vertinimas;

o Produkcijos kitimo tendencijų vertinimas.

68

Platinimo dalies vertinimo rodikliai:

o Platinimas Lietuvos rinkoje;

o Platinimas užsienio rinkose;

o Gebėjimas gauti pajamas iš platinimo;

o Vadybininkų gebėjimai pritraukti lėšas;

o Platinimo lygis lyginant su užsienio rinkomis;

o Vyriausybės tikslinė parama platinimui.

Kiekvienos industrijos kūrimo ir gamybos dalis skaidoma į keturis sudedamuosius elementus:

kūrėjus, išteklius, kūrybinio proceso valdymą ir kūrybinį procesą. Kūrėjai formuoja sektoriaus

turinį, taigi jų analizė yra viena pagrindinių kūrybos dalies vertinimo sričių. Dėl besiskiriančių

produkcijos bei kūrybos proceso ypatybių, atskirus sektorius atspindinčios profesijos atrinktos

remiantis ekspertų vertinimais. Analizuojant išteklių duomenis galima apžvelgti kūrybos aplinką.

Kūrybos proceso bei kūrybinio proceso valdymo rodiklių grupės leidžia skirtingais aspektais

analizuoti sektoriaus kūrybinį procesą. Produkcijos vertinimas apima produkto bei produkcijos

kitimo tendencijos rodiklius. Tiriant trečiąją industrijos dalį, analizuojamos produkto patekimo į

rinką galimybės – produkcijos platinimas.

Kiekvienos iš šių dalių rodikliai analizuojami atskirai, vėliau apjungiant juos į bendrą indeksą.

Rodikliai vertinami tarpusavyje kiekvienoje industrijoje, išskiriant stipriausias ir silpniausias grupes

bei akcentuojant jų stiprias bei silpnas dedamąsias. Analizuojant ekspertų atsakymus, skaičiuojami

atsakymų standartiniai nuokrypiai, tyrime aprašomi didesniais nuokrypiais pasižymintys atvejai.

Siekiant nustatyti kūrybos ir gamybos bei platinimo dalių vertinimui parinktų veiksnių

tinkamumą, ekspertams pateikti kontroliniai klausimai, kuriais prašoma įvertinti vien tik kūrybos

bei platinimo dalį. Išvados dėl tyrimo veiksnių patikinimo daromos lyginant šiuos atsakymus bei

parinktų rodiklių vidurkius. Visapusiškam srities konkurencingumą galinčių paskatinti veiksnių

įvertinimui, respondentams buvo pateikti atviri klausimai, kurių atsakymai leidžia praplėsti

kūrybinių industrijų šakoms įtaką turinčių veiksnių sąrašą ir analizuoti kiekvienos srities unikalias

ypatybes.

Norint įvertinti sričių stipriausias ir silpniausias vietas, kiekvienas veiksnys yra lyginamas su

atitinkamos srities vertinimų vidurkiu. Jeigu veiksnio nuokrypis nuo vidurkio yra didesnis negu 0,5

balo, jis yra laikomas stipriu, jeigu -0,5, silpnu.

69

6.1. Kompiuterinių žaidimų industrijos ekspertinis vertinimas

Kompiuterinių žaidimų industrijos ekspertiniame vertinime dalyvavo 18 įvairių profesijų

kompiuterinių žaidimų srities ekspertų: 5 projektų vadovai, 5 programuotojai, 5 dizaineriai, 2 3D

modeliuotojai ir 1 dailininkas.

Kompiuterinių žaidimų kūrimo ir gamybos dalies vertinimas.

Vidutinis respondentų skirtas balas kompiuterinių žaidimų kūrėjams yra 3,19, geriausiai

įvertinta WEB dizainerių (4,5 balo), prasčiausiai – projektų vadovų (2,45 balo) kvalifikacija.

Ekspertų nuomonės sutapo dėl WEB dizainerių kvalifikacijos (standartinis nuokrypis 0,76 balo),

didžiausias atsakymų pasiskirstymas buvo vertinant žaidimų bendruomenės valdymo specialistus ir

projekto vadovus (standartinis nuokrypis atitinkamai 1,23 ir 1,14 balo). Analizuojant apklausos

duomenis, matoma, kad silpniausius kūrėjus – projektų vadovus prasčiausiai vertina dizaineriai ir

programuotojai, kituose rodikliuose vertinimo tendencijų pagal profesijas nepastebima.

Vidutinis išteklių vertinimas – 2,25 balo. Aukščiausius balus tyrimo respondentai skyrė

infrastruktūrai bei privačių lėšų pritraukimui, atitinkamai 2,8 ir 2,5 balo, žemiausius – įstatyminei

bazei, vidutiniškai surinkusiai 2,25 balo.

Respondentų atsakymai reikšmingai nesiskyrė atsakant į klausimus apie kūrybinio proceso

valdymą, vidutinis vertinimas – 2,83 balo. Tiek motyvavimo sistemų, tiek planavimo ir

organizavimo valdymo vertinimas yra žemesnis nei vidutinis, atitinkamai 2,9 ir 2,75 balo.

Kūrybos proceso vertinimas apima kūrybos novatoriškumą ir produktų novatoriškumą, kurių

vertinimai yra šiek tiek aukštesni už vidutinius ir atitinkamai sudaro 3,3 ir 3,35 balo. Vidutinis

kūrybos proceso vertinimas 3,32 balo.

Apjungus visas keturias dedamąsias (kūrėjus, išteklius, kūrybinio proceso valdymą, kūrybinį

procesą), vidutinis kūrimo ir gamybos balo indeksas yra 2,9 balo. Anketinėje apklausoje ekspertų

paprašius įvertinti vien tik kūrybos ir gamybos procesą, vidutinis vertinimas buvo 3 balai, o tai

rodo, kad anketai parinkti veiksniai tinkamai atspindi kūrybos procesą.

Apibendrinant visų atsakymų duomenis, matoma, kad kompiuterinių žaidimų industrijoje

silpniausia grandis yra turimi ištekliai (2,25), stipriausia – kūrybos procesas (3,33).

70

3 pav. Kompiuterinių žaidimų kūrimo ir gamybos vertinimas

(skalė nuo 1 – labai žemas iki 5 – labai aukštas)

Atvirais klausimais gauta ekspertų nuomone kompiuterinių žaidimų konkurencingumą galėtų

padidinti šie kūrimo ir gamybos veiksniai: paprastesnės finansavimo sąlygos, kūrėjų kvalifikacija

bei sektoriaus įtraukimas į Kultūros bei Ūkio ministerijų strategijas.

Kompiuterinių žaidimų produkto dalies vertinimas. Kompiuterinių žaidimų produkcija

analizuojama atsižvelgiant į produkto kokybę bei kitimo tendencijų prognozę. Produkcijos

vertinimas yra aukštesnis už vidutinį ir sudaro 3,7 balo. Produkcijos dalis yra stipriausia

kompiuterinių žaidimų industrijos dalis.

4 pav. Kompiuterinių žaidimų produkcijos vertinimas


Atviru klausimu ekspertų klausiant kokie veiksniai padidintų produktų konkurencingumą,

dauguma nurodė novatoriškumo bei kokybės veiksnius.

71

Kompiuterinių žaidimų platinimo dalies vertinimas. Vidutinis kompiuterinių žaidimų

platinimo įvertis, įtraukus visas jo sudedamąsias dalis – 2,43 balo. Tai yra žemiausiu balu įvertinta

kompiuterinių žaidimų sektoriaus dalis.

Ekspertų paklausus nuomonės apie vien platinimą, jų atsakymų vidurkis yra 2,45 balo, tai

rodo, kad tyrimo rodikliai yra tinkamai parinkti platinimo procesui.

5 pav. Kompiuterinių žaidimų platinimo dalies vertinimas


Atviru ekspertų vertinimu, platinimo veiksniai, turintys didžiausią įtaką konkurencingumui,

yra: Lietuvos kaip kompiuterinių žaidimų kūrėjos pripažinimas užsienyje bei lietuviškų žaidimų

įtraukimas į tarptautines platinimo platformas, platinimo specialistų kompetencijos, savų platformų

kūrimas, aukšto lygio partnerių suradimas.

Stipriausi ir silpniausi kompiuterinių žaidimų industrijos veiksniai. Stipriausių ir

silpniausių kompiuterinių žaidimų industrijos veiksnių identifikavimui analizuojamas kiekvieno iš

veiksnių balo nuokrypis nuo bendro industrijos vidurkio.

Nuokrypių reikšmės grafiškai pateikiamos 6 pav.

72

6 pav. Rodiklių vertinimų nuokrypiai nuo vidurkio

Stipriausi kompiuterinių žaidimų industrijos veiksniai yra tie, kurių nuokrypis nuo vidurkio

yra didesnis negu 0,5 balo, ir tai yra WEB dizaineriai (nuokrypis 1,63 balo) ir platinimas užsienio

rinkose (nuokrypis 0,82 balo).

Silpniausi veiksniai yra tie, kurių neigiamas nuokrypis nuo vidurkio yra 0,5 balo ir daugiau.

Kompiuterinių žaidimų industrijoje tai yra veiksniai, susiję su turima infrastruktūra: įstatyminė

bazė, LR Vyriausybės tikslinė parama platinimui ir valstybės skiriamos lėšos, nuokrypiai

atitinkamai -0,62, - 0,83 ir -1,42 balo.

73

6.2. Kultūrinio turizmo industrijos ekspertinis vertinimas

Tyrime dalyvavo 10 kultūrinio turizmo ekspertų: 2 muziejaus vadovai, 2 gidai, 2 vietinio

turizmo atstovai, 2 dvarų ir pilių atstovai,, informacinių technologijų turizmo sektoriuje atstovas

bei kultūrinio turizmo projektų koordinatorius. Vienas respondentas savo pozicijos kultūrinio

turizmo srityje nenurodė.

Kultūrinio turizmo kūrimo ir gamybos dalies vertinimas. Analizuojant kultūrinio turizmo

kūrėjus išskirtos gidų, muziejininkų ir administratorių profesijos. Vidutinis kūrėjų vertinimas yra

3,07 balo, tai yra aukščiausius balus surinkusi kūrimo ir gamybos dalies sritis. Ekspertai geriausiai

vertino gidus, prasčiausiai – administratorius, atitinkamai 4,22 ir 2,2 balo.

Kultūrinio turizmo išteklių vidutinis balas yra 2,45. Geriausiai šioje srityje įvertinta

infrastruktūra (3 balai), prasčiausiai – valstybės skiriamos lėšos ir privačių lėšų pritraukimas (po 2

balus). Analizuojant pastaruosius, su finansavimu susijusius veiksnius, matoma, kad ekspertų

nuomonė šiuo klausimu yra vieninga, standartinis nuokrypis yra 0.

Tyrime dalyvavusių ekspertų vertinimu, kūrybos procesas yra silpniausia kultūrinio turizmo

kūrimo ir gamybos dalies sritis. Geriausiai įvertintas komandinis darbas, prasčiausiai –

motyvavimo sistemos, atitinkamai 2,4 ir 1,8 balo. Bendra kūrybos procesui skirtas balas – 2,07.

Kūrybos proceso valdymo vertinimas – 2,9, atskiri proceso komponentai nedaug nukrypsta

nuo bendro vidurkio.

Apjungus kūrėjų, išteklių, kūrybos proceso ir kūrybos proceso valdymo dėmenis, vidutinis

kultūrinio turizmo sektoriaus vertinimas yra 2,63 balo. Ekspertai, vertindami vien kūrybos procesą,

skyrė 2,8 balo, kas rodo tinkamai parinktą rodiklių sudėtį proceso vertinimui.

74

7 pav. Kultūrinio turizmo kūrimo ir gamybos vertinimas


Išskirdami kūrimo ir gamybos veiksnius, turinčius įtaką sektoriaus konkurencingumui,

kultūrinio turizmo sektoriaus ekspertai nurodė valstybės bei savivaldybių strateginį planavimą,

išsamesnę rinkos analizę, orientaciją į vartotoją, tinkamą specialistų ruošimą bei kuriamo produkto

tobulinimą.

Kultūrinio turizmo produkto dalies vertinimas. Tyrimo ekspertų nuomone, produkcija yra

stipriausia kultūrinio turizmo sektoriaus dalis, kuriai skirta 3,1 balo. Sudėtinėms dalims: produkcijai

ir produkcijos tendencijoms, skirta atitinkamai 2,6 ir 3,6 balo.

8 pav. Kultūrinio turizmo produkcijos vertinimas


75

Išskirdami produkcijos konkurencingumą skatinančius veiksnius, ekspertai minėjo inovacijas,

originalumą, technologijų panaudojimą, išskirtinumą bei autentiškumo išsaugojimą ir

bendradarbiavimo su festivaliais ar plenerais galimybes.

Kultūrinio turizmo platinimo dalies vertinimas. Sektoriaus atstovų nuomone, silpniausia

kultūrinio turizmo dalis yra platinimas (2,03 balo). Šioje dalyje geriausiai įvertinti vadybininkų

gebėjimai pritraukti lėšas (2,22 balo), prasčiausiai – platinimas, lyginant su užsienio rinkomis (1,8

balo). Kontrolinio klausimo rezultatai (vien platinimo dalies įvertinimas – 2,8 balo), patvirtina

analizei parinktų veiksnių tinkamumą.

9 pav. Kultūrinio turizmo platinimo vertinimas


Įvardindami platinimo dalies veiksnius, galinčius padidinti sektoriaus konkurencingumą, visi

ekspertai nurodė įvairius rinkodaros veiksnius: rinkos tyrimus, reklamą, bei tarptautinius veiksnius:

tarptautinį bendradarbiavimą bei užsienio turistų sudominimą.

Stipriausi ir silpniausi kultūrinio turizmo industrijos veiksniai. Stipriausių ir silpniausių

kultūrinio turizmo industrijos veiksnių identifikavimui analizuojamas kiekvieno iš veiksnių balo

nuokrypis nuo bendro industrijos vidurkio (10 pav.).

76


Stipriausi kultūrinio turizmo veiksniai yra iš kūrimo ir gamybos dalies: gidai (nuokrypis nuo

vidurkio – 1,71 balo), motyvavimo sistemos (0,79), planavimas ir organizavimas (0,67), produktų

novatoriškumas (0,51), kūrybos novatoriškumas (0,51) bei infrastruktūra (0,51), bei vienas

produkcijos veiksnys – produkto kitimo tendencijos (1,11). Silpniausi veiksniai susiję su platinimu:

LR Vyriausybės tikslinė parama platinimui (-0,69) bei platinimo lygis, lyginant su užsienio

rinkomis (-0,69).

77

6.3. Dizaino industrijos ekspertinis vertinimas

Tyrime dalyvavo 10 dizaino sektoriaus atstovų: 3 dizaino projektų vadybininkai, 2 dizaino

dėstytojai, du dizaineriai, juvelyras, dizaino studijos vadovas bei Lietuvos dizaino sektorių tirianti

konsultantė.

Dizaino kūrimo ir gamybos dalies vertinimas. Tyrime dizaino kūrėjams priskirtos šios

profesijos: dizaineriai, produkto dizaineriai, vadybininkai. Geriausiai įvertinti dizaineriai,

prasčiausiai – vadybininkai, atitinkamai 3,1 ir 1,6 balo. Respondentai kūrėjams vidutiniškai skyrė

2,15 balo.

Dizaino industrijos išteklių vidutinis balas yra 2,12. Ekspertų nuomone, sektoriuje

palankiausia infrastruktūra ir įstatyminė bazė (po 2,4 balo), silpniausia išteklių dalis – valstybės

skiriamos lėšos (1,7 balo).

Prasčiausiai įvertinta kūrybos ir gamybos dalis dizaino industrijoje – kūrybinio proceso

valdymas, kurio vidutinis vertinimas – 2 balai. Visų sudėtinių dalių: planavimo ir organizavimo,

motyvavimo sistemų ir komandinio darbo balai nedaug skiriasi nuo grupės vidurkio.

Tyrime dalyvavusių ekspertų nuomone, kūrybos procesas yra stipriausia kūrybos ir gamybos

dalis, vidutiniškai kūrybos procesui skirta 3 balai. Geriausiai vertinamas kūrybos novatoriškumas,

prasčiausiai – produkcijos konkurencingumas, atitinkamai 3,3 ir 2,8 balo.

Apjungus kūrėjų, išteklių, kūrybos proceso valdymo ir kūrybos proceso dedamąsias, vidutinis

dizaino kūrimo ir gamybos dalies balas yra 2,33 balo. Ekspertai, atsakydami į kontrolinį klausimą

apie šią dalį, jai teikė 2,29 balo, tai parodo tinkamai parinktas sudėtines indekso dalis.

11 pav. Dizaino kūrimo ir gamybos vertinimas


78

Apsvarstydami veiksnius, galinčius padaryti didžiausią įtaką dizaino srities

konkurencingumui, dauguma ekspertų minėjo pokyčius valstybinėje politikoje, paramą autorių

prisistatymui Lietuvoje ir užsienyje, dizaino panaudojimą viešajame sektoriuje bei visuomeninių

poreikių tenkinimui.

Dizaino produkto dalies vertinimas. Bendras dizaino produkcijai skirtas balas – 2,86. Tai

yra geriausiai įvertinta dizaino dalis. Vidutinis produkcijos balas – 2,71, produkcijos kitimo

tendencijų – 3,00.

12 pav. Dizaino produkcijos vertinimas


Ekspertams atsakinėjant į atvirą klausimą, kokie produkcijos veiksniai galėtų padidinti

sektoriaus konkurencingumą, buvo nurodyti unikalumo, savitumo, tarptautiškumo bei kultūrinio

aktualumo kitose rinkose veiksniai.

Dizaino platinimo dalies vertinimas. Šioje grupėje prasčiausiai vertinama LR Vyriausybės

tikslinė parama platinimui, geriausiai – platinimas Lietuvos rinkoje, atitinkamai 1,8 ir 2,6 balo.

Apjungus dizaino platinimo sudėtines dalis, vidutinis balas yra 2,18, tai silpniausia dizaino

industrijos dalis.

Kontroliniame klausime ekspertų paprašius nurodyti vien platinimo balą, atsakymų vidurkis

buvo 2,2, kas nedaug skiriasi nuo indekso būdu gauto vertinimo, ir tai rodo tinkamą platinimą

veikiančių veiksnių parinkimą.

79

13 pav. Dizaino platinimo dalies vertinimas


Apklausos respondentų nuomone dizaino industrijos konkurencingumui įtaką galėtų turėti šie

platinimo veiksniai: strateginis planavimas, aukštos kvalifikacijos specialistų ruošimas, produktų

pristatymo ir sklaidos finansavimas, orientacija į tarptautinę rinką, informacijos apie produktus

sklaida.

Stipriausi ir silpniausi dizaino industrijos veiksniai. Stipriausių ir silpniausių industrijos

veiksnių identifikavimui analizuojamas kiekvieno iš veiksnių balo nuokrypis nuo bendro industrijos

vidurkio (14 pav.).

80


Dizaino industrijoje dauguma stipriausių veiksnių yra kūrybos ir gamybos dalyje: kūrybos

novatoriškumas (nuokrypis 0,98 balo), dizaineriai (0,78), motyvavimo sistemos (0,67), privačių

lėšų pritraukimas (0,67), produktų novatoriškumas (0,58), planavimas ir organizavimas (0,57),

vienas stipriųjų grupei priskirtinas veiksnys yra produkcijos dalyje – produkcijos kitimo tendencijos

(0,58).

Silpniausi veiksniai siejami su valstybiniu finansavimu: valstybės skiriamos lėšos (-0,62) bei

LR Vyriausybės tikslinė parama platinimui (-0,52), bei kūrėjais: produkto dizaineriais (-0,57) ir

vadybininkais (-0,72).

81

6.4. Pramogų verslo industrijos ekspertinis vertinimas

Pramogų verslo industrijos ekspertiniame vertinime dalyvavo 10 industrijos atstovų: 3

prodiuseriai, 2 festivalių organizatoriai, 3 muzikos verslo atstovai ir vienas televizijos projektų

atstovas. Vienas respondentas savo pozicijos pramogų industrijoje nenurodė.

Pramogų verslo kūrimo ir gamybos dalies vertinimas. Pramogų verslo industrijos kūrėjų

analizei parinktos šios profesijos: prodiuseriai, vadybininkai, atlikėjai, režisieriai, scenaristai,

komunikacijos vadybininkai. Respondentai geriausiai įvertino atlikėjus, prasčiausiai – scenaristus

(atitinkamai 4 ir 2 balo). Vidutinis kūrėjams skirtas balas – 2,97.

Pramogų verslo industrijoje prasčiausiai įvertinti turimi ištekliai (2,21 balo). Industrijos

ekspertų nuomone, stipriausia išteklių dalis yra infrastruktūra, silpniausia – įstatyminė bazė

(atitinkamai 2,6 ir 1,8 balo).

Tyrime dalyvavusių industrijos atstovų nuomone, stipriausia kūrimo ir gamybos veiksnių

grupė yra kūrybinio proceso valdymas, kuriam vidutiniškai skirta 3,07 balo, aukščiausi balai

grupėje skirti komandiniam darbui ir motyvavimo sistemoms (po 3,2 balo).

Silpniausia pramogų verslo kūrimo ir gamybos dalis yra kūrybos procesas (2,3 balo). Tyrimo

dalyviai aukščiausią balą skyrė produktų novatoriškumui, žemiausią – produkcijos

konkurencingumui (atitinkamai 2,7 ir 1,6 balo).

Apjungus visas sudedamąsias dalis, vidutinis pramogų verslo kūrimo ir gamybos proceso

vertinimas yra 2,64 balo. Ekspertai, atsakydami į kontrolinį klausimą, šiai daliai skyrė 2,9 balo,

taigi kūrimo ir gamybos proceso sudedamosios dalys tinkamai parinktos šio proceso analizei

pramogų versle.

15 pav. Pramogų verslo kūrimo ir gamybos vertinimas


82

Atviru klausimu atsakydami, kokie veiksniai galėtų padaryti didžiausią įtaką pramogų verslo

produkcijos kūrimui ir gamybai, ekspertai akcentavo naujų idėjų, tinkamo švietimo, pasaulinių

tendencijų sekimo bei tarptautinio bendradarbiavimo svarbą.

Pramogų verslo produkto dalies vertinimas. Ekspertų vertinimu, produkto dalis yra

stipriausia pramogų verslo dalis, produkcijos vertinimas sudarė 2,83 balo. Vidutinis produkcijos

balas – 2,67, produkcijos kitimo tendencijų – 3.

16 pav. Pramogų verslo produkcijos vertinimas


Iš ekspertų atsakymų į atvirą klausimą gautų veiksnių analizė atskleidė, kad pramogų

industrijos produkcijos konkurencingumą galėtų padidinti kokybės, novatoriškumo, edukacijos bei

prieinamumo visoms socialinėms grupėms veiksniai.

Pramogų verslo platinimo dalies vertinimas. Tyrimo respondentų nuomone, silpniausia

pramogų industrijos dalis – platinimas, kuriam vidutiniškai skirta 2,34 balo.. Šioje grupėje

prasčiausiai vertinamas platinimo lygis, palyginus su užsienio rinkomis, geriausiai – vadybininkų

gebėjimai pritraukti lėšas, atitinkamai 2,11 ir 2,65 balo.

Kontroliniame klausime ekspertų paprašius įvertinti platinimo procesą, vidutinis vertinimas

buvo 3,2 balo, kas rodo tendenciją bendrą platinimo procesą vertinti geriau negu jo sudedamąsias

dalis.

83

17 pav. Pramogų verslo platinimo dalies vertinimas

(skalė nuo 1 – labai žemas iki 5 – labai aukštas

Tyrimo dalyviai pasiūlė šiuos konkurencingumo skatinimo platinimo dalies veiksnius:

kokybę, užsienio partnerių paiešką, internetinę sklaidą bei tarptautinį produkto pripažinimą.

Stipriausi ir silpniausi pramogų verslo industrijos veiksniai. Stipriausių ir silpniausių

pramogų verslo veiksnių identifikavimui analizuojami kiekvieno veiksnio nuokrypiai nuo

industrijos vidurkio (18 pav.).

84

18 pav. Rodiklių nuokrypiai nuo vidurkio

Pramogų verslo industrijoje dauguma stiprių veiksnių yra produkcijos kūrimo ir gamybos

dalyje: atlikėjai (nuokrypis 1,41 balo), privačių lešų pritraukimas (0,83), motyvavimo sistemos

(0,79), režisieriai (0,74), komandinis darbas (0,61), stiprus veiksnys iš platinimo dalies – platinimas

Lietuvos rinkoje (0,51).

Silpniausi veiksniai taip pat yra kūrybos ir platinimo dalyse, tai yra: scenaristai (-0,59), LR

Vyriausybės tikslinė parama platinimui (-0,79), įstatyminė bazė (-0,79), platinimas užsienio rinkose

(-0,89) bei produkcijos konkurencingumas (-0,99).

85

6.5. Reklamos industrijos ekspertinis vertinimas

Tyrime dalyvavo 10 reklamos industrijos atstovų: 3 reklamos agentūrų vadovai, inovacinių

sistemų specialistas, strateginio planavimo specialistas, skaitmeninių komunikacijos priemonių

specialistas, aukštosios mokyklos atstovas bei ryšių su visuomene specialistas. Du respondentai

savo pozicijos reklamos sektoriuje nenurodė.

Reklamos kūrimo ir gamybos dalies vertinimas. Tyrime į reklamos industrijos kūrėjus

įtrauktos šios profesijos: teksto redaktoriai, meno vadovai, kūrybos vadovai, dizaineriai,

iliustratoriai ir skaitmeniniai dizaineriai. Visoms profesijoms priskiriami balai aukštesni negu

vidutiniai, geriausiai vertinti dizaineriai (3,67 balo), prasčiausiai – skaitmeniniai dizaineriai (2,89

balo). Respondentų nuomonės labiausiai išsiskyrė dėl kūrybos vadovų, vertinant kitas profesijas

ekspertų nuomonės sutapo. Vidutinis kūrėjų vertinimas – 3,15 balo, tai yra stipriausia reklamos

kūrimo ir gamybos dalies sritis.

Reklamos industrijos ištekliai vertinami prasčiau negu vidutiniai – bendras išteklių balas yra

2,43, ekspertų atsakymai rodo, kad tai yra silpniausia reklamos kūrimo ir gamybos proceso dalis.

Didžiausias vidutinis balas (2,9) skirtas infrastruktūrai, žemiausias – valstybės skiriamoms lėšoms

(1,7).

Reklamos kūrybinio proceso valdymo vidutinis balas yra 3. Visos valdymo sudėtinės dalys:

planavimas ir organizavimas, motyvavimo sistemos bei komandinis darbas, įvertintos vienodai – po

3 balus.

Tyrimo dalyvių nuomone, kūrybos proceso vidutinis balas yra 2,73 balo, geriausiai

vertinamas kūrybos novatoriškumas, prasčiausiai – produkcijos konkurencingumas (atitinkamai 3 ir

2,4 balo).

Apjungus visas keturias dedamąsias, vidutinis kūrimo ir gamybos dalies balas yra šiek tiek

aukštesnis už vidutinį – 2,83 balo. Reklamos specialistų paprašius atsakyti į kontrolinį klausimą

apie reklamos industrijos kūrimo ir gamybos dalį, jų atsakymų vidurkis yra 4 balai. Tai rodo, kad

ekspertai bendrą procesą vertina daug geriau, negu išskaidę jį į atskiras dalis.

86

19 pav. Reklamos kūrimo ir gamybos vertinimas


Atviru klausimu respondentų paklausus, kokie kūrimo ir gamybos etapo veiksniai padarytų

didžiausią įtaką srities konkurencingumui buvo paminėta: studijų programų tobulinimas, kitų šalių

patirtis, eksporto skatinimas, įvairios lengvatos.

Reklamos produkto dalies vertinimas. Reklamos industrijos produkcija yra geriausia

įvertinta dalis, bendras reklamos produkcijos vertinimas yra gana aukštas ir sudaro 3,67 balo.

Vidutinis produkcijos balas – 3,44, produkcijos kitimo tendencijų – 3,89.

20 pav. Reklamos produkcijos vertinimas


Ekspertams atsakinėjant į atvirą klausimą, kokie produkcijos veiksniai galėtų padidinti

reklamos konkurencingumą, buvo nurodyti pokyčiai komunikacijoje tarp agentūros ir klientų, rinkų

išmanymas, mokslo ir praktikos sinergija, idėjų generavimas bei kūrybingumas.

87

Reklamos platinimo dalies vertinimas. Šioje grupėje prasčiausiai vertinama LR Vyriausybės

tikslinė parama platinimui, geriausiai – platinimas Lietuvos rinkoje, atitinkamai 1,3 ir 3,6 balo.

Išanalizavus reklamos platinimo sudėtines dalis, vidutinis balas yra 2,29 , tai silpniausia reklamos

industrijos dalis.

Kontroliniame klausime ekspertų paprašius nurodyti vien platinimo balą, atsakymų vidurkis

buvo 3,6 balo, kas rodo, kad reklamos industrijos ekspertai bendram procesui yra linkę skirti

didesnius balus negu atskiroms šio proceso dalims.

21 pav. Reklamos platinimo dalies vertinimas


Apklausos respondentų nuomone reklamos industrijos konkurencingumui įtaką galėtų turėti

šie platinimo veiksniai: kryptinga parama, mokymai, su rezultatais susieta kainodara bei vakarų

šalių praktikos pavyzdžių pritaikymas.

Stipriausi ir silpniausi reklamos industrijos veiksniai. Stipriausių ir silpniausių reklamos

industrijos veiksnių identifikavimui analizuojamas kiekvieno iš veiksnių balo nuokrypis nuo bendro

industrijos vidurkio (22 pav.).

88


Reklamos industrijoje stiprių veiksnių yra visose industrijos dalyse, tai yra produkcijos kitimų

tendencijų vertinimas (nuokrypis 1,11 balo), dizaineriai (0,88), platinimas Lietuvos rinkoje (0,82)

bei produkcijos vertinimas (0,66).

Silpniausi reklamos industrijos veiksniai siejami su infrastruktūra: valstybės skiriamos lėšos (-

1,08), ir platinimu: vadybininkų gebėjimai pritraukti lėšas (-0,68), platinimas užsienio rinkose (-

0,98), platinimo lygis, lyginant su užsienio rinkomis (-0,89), LR Vyriausybės tikslinė parama

platinimui (-1,48).

89

6.6. Architektūros industrijos ekspertinis vertinimas

Architektūros industrijos ekspertiniame vertinime dalyvavo 10 architektūros specialistų: 5

architektai, 1 projektų vadovas, 1 projektuotojas, 3 respondentai savo pozicijos architektūros

sektoriuje nenurodė.

Architektūros kūrimo ir gamybos dalies vertinimas. Analizuojant architektūros industrijos

kūrėjus išskirtos šios profesijos: architektai, kraštovaizdžio architektai, miesto planavimo

specialistai bei projektuotojai. Geriausiai vertinami projektuotojai, panašiai įvertinta architektų

kvalifikacija (atitinkamai 4 ir 3,8 balo), respondentai žemiausią balą (2,8) skyrė kraštovaizdžio

architektams. Architektūros ekspertų nuomone, kūrėjai yra stipriausia kūrybos ir gamybos proceso

dalis, vidutinis kūrėjų vertinimas – 3,43 balo. Analizuojant apklausos duomenis, pastebima, kad

didžiausias atsakymų pasiskirstymas buvo vertinant miesto planavimo specialistus.

Architektūros išteklių grupėje architektūros specialistai aukščiausius balus suteikė

infrastruktūrai (3,3 balo), žemiausius – valstybės skiriamoms lėšoms (2,3 balo), vidutinis išteklių

vertinimas – 2,87 balo. Šioje grupėje ekspertų nuomonės labiausiai išsiskyrė dėl privačių lėšų

pritraukimo.

Respondentai architektūros kūrybinio proceso valdymo dedamąsias vertina prasčiausiai

kūrybos ir gamybos procese, vidutinis grupės vertinimas – 2,37 balo. Geriausiai įvertintas

komandinis darbas – 2,78 balo, prasčiausiai – planavimas ir organizavimas, kuriam skirta 2,11 balo.

Ekspertų atsakymų apie kūrybos procesą vidurkis – 2,71 balo. Geriausiai vertintas produktų

novatoriškumas (3,11 balo), prasčiausiai – produkcijos konkurencingumas (2,11 balo).

Apjungus visas keturias dedamąsias (kūrėjus, išteklius, kūrybinio proceso valdymą, kūrybinį

procesą), vidutinis kūrimo ir gamybos balo indeksas yra 2,84 balo. Tai yra stipriausia architektūros

industrijos dalis. Anketinėje apklausoje ekspertų paprašius įvertinti vien tik kūrybos ir gamybos

procesą, vidutinis vertinimas buvo 2,71 balo, o tai rodo, kad anketai parinkti veiksniai tinkamai

atspindi kūrybos procesą.

90

23 pav. Architektūros kūrimo ir gamybos vertinimas


Atvirais klausimais gauta ekspertų nuomone architektūros konkurencingumą galėtų padidinti

šie kūrimo ir gamybos veiksniai: naujos mokymų kryptys, sukurta stipri architektus ginanti

organizacija, užsakovo ugdymas, pakeistos viešųjų pirkimų konkursų taisyklės, daugiau dėmesio

skiriant projekto kokybei.

Architektūros produkto dalies vertinimas. Architektūros produkcija analizuojama

atsižvelgiant į produkto kokybę bei kitimo tendencijų prognozę. Produkcijos vertinimas yra šiek

tiek aukštesnis vidutinį ir sudaro 2,73 balo.

24 pav. Architektūros produkcijos vertinimas


Atviru klausimu ekspertų klausiant kokie veiksniai padidintų produktų konkurencingumą,

dauguma nurodė inovatyvumo, savitumo ir aukštesnės meninės kokybės veiksnius.

91

Architektūros platinimo dalies vertinimas. Vidutinis architektūros platinimo įvertis,

įvertinus visas jo sudedamąsias dalis – 2,14 balo. Šioje grupėje geriausiai vertinami vadybininkų

gebėjimai pritraukti lėšas – vidutiniškai 2,38 balo. Tai yra silpniausia architektūros srities dalis.

Ekspertų paklausus nuomonės apie vien platinimą, jų atsakymų vidurkis yra 2 balai, tai rodo,

kad tyrimo rodikliai yra tinkamai parinkti platinimo procesui įvertinti.

25 pav. Architektūros platinimo dalies vertinimas


Atviru apklausos respondentų vertinimu, platinimo veiksniai, turintys didžiausią įtaką

konkurencingumui, yra edukaciniai procesai: išprususio užsakovo ugdymas bei architektų verslumo

skatinimas, viešas architektūrinės kokybės propagavimas. Dalis ekspertų paminėjo viešųjų pirkimų

elementus: mažiausios kainos kriterijaus atsisakymas bei didesnis dėmesys projektų architektūrinei

kokybei.

Stipriausi ir silpniausi architektūros industrijos veiksniai. Stipriausių ir silpniausių

architektūros industrijos veiksnių identifikavimui analizuojamas kiekvieno iš veiksnių balo

nuokrypis nuo bendro industrijos vidurkio.

Nuokrypių reikšmės grafiškai pateikiamos 26 pav.

92


Stipriausi architektūros industrijos veiksniai yra tie, kurių nuokrypis nuo vidurkio yra didesnis

negu 0,5 balo, ir tai yra kūrėjai: projektuotojai (nuokrypis 1,35 balo) ir architektai (1,15), ištekliai:

privačių lėšų pritraukimas (1,22) bei infrastruktūra (0,65), kūrybinio proceso valdymas:

motyvavimo sistemos (0,83) ir planavimas ir organizavimas (0,60). Visi stipriausi architektūros

sektoriaus veiksniai yra kūrimo ir gamybos dalyje.

Pagal architektūros ekspertų vertinimą didžioji silpniausių veiksnių yra iš platinimo grupės:

vadybininkų gebėjimai pritraukti lėšas (-0,53), platinimas užsienio rinkose (-0,87), platinimo lygis ,

lyginant su užsienio rinkomis (-1,03) bei LR Vyriausybės tikslinė parama (-1,28). Silpniausias

veiksnys iš kūrimo ir gamybos dalies – produkcijos konkurencingumas (-0,54).

93

6.7. Kino industrijos ekspertinis vertinimas

Kino industrijos ekspertiniame vertinime dalyvavo 16 respondentų: 8 kino režisieriai, 3

prodiuseriai, 2 kino platintojai ir po vieną kompozitorių, kino kritiką ir kino paramos atstovą.

Kino kūrimo ir gamybos dalies vertinimas. Į kino sektoriaus kūrėjus įtrauktos scenaristų,

režisierių, aktorių, operatorių ir kompozitorių profesijos. Vidutinis kūrėjų vertinimas yra 3,10 balo,

aukščiausi balai skirti operatoriams (4,19 balo) ir kompozitoriams (3,54 balo), prasčiausiai

vertinama kino scenaristų (1,81 balo) kvalifikacija. Atsakant į klausimus apie kino kūrėjų

gebėjimus, ekspertų atsakymai labiausiai išsiskyrė įvardinant aktorius, mažiausiai – operatorius

(standartinis nuokrypis atitinkamai 1,09 ir 0,75 balo).

Ekspertų nuomone, kino sektoriaus turimi ištekliai yra menkesni už vidutinius, vidutinis

išteklių vertinimas yra 2,34 balo. Geriausiai vertinama įstatyminė bazė, prasčiausiai – privačių lėšų

pritraukimas (atitinkamai 2,56 ir 2,06 balo).

Stipriausia kūrimo ir gamybos sritis – kūrybinio proceso valdymas (3,30 balo). Tiek

planavimas ir organizavimas, tiek motyvavimo sistemos vertinami geriau negu vidutiniškai,

atitinkamai 3,13 ir 3,08 balo. Geriausiai įvertintas komandinis darbas – 3,7 balo.

Vidutinis kūrybos proceso vertinimas sudaro 2,27 balo.

Apjungus visas keturias tiriamas sritis (kūrėjus, išteklius, kūrybos proceso valdymą ir

kūrybinį procesą), vidutinis kino kūrimo ir gamybos indeksas yra 2,75 balo. Kontroliniame

klausime ekspertai kino industrijos kūrybos ir gamybos procesui skyrė 2,8 balo, ir tai patvirtina

tinkamų veiksnių parinkimą kino sektoriaus analizei.

27 pav. Kino kūrimo ir gamybos vertinimas


94

Atvirais klausimais gauta ekspertų nuomone kino sektoriaus konkurencingumą galėtų

padidinti su valstybiniu kino finansavimu susiję kūrimo ir gamybos veiksniai: paprastesnis

finansavimo mechanizmas bei į filmų žiūrimumą bei eksportą orientuotą finansavimo politika.

Kino produkto dalies vertinimas. Kino produkcija yra stipriausia industrijos dalis, vidutinis

produkcijos balas – 2,83. Produkcijos bei produkcijos kitimo tendencijų vertinimai atitinkamai

sudaro 2,75 ir 2,9 balo.

28 pav. Kino produkcijos vertinimas


Ekspertams atsakinėjant į atvirą klausimą, kokie produkcijos veiksniai galėtų padidinti kino

sektoriaus konkurencingumą, buvo nurodyta idėjų generavimas, kūrybingumas bei orientacija į

Europos ar pasaulio, o ne į vietinę auditoriją.

Kino platinimo dalies vertinimas. Apjungus sudedamąsias dalis, vidutinis platinimo įvertis –

2,53 balo. Šioje grupėje prasčiausiai vertinamas platinimas užsienio rinkose (1,66 balo), geriausiai

– vadybininkų gebėjimai pritraukti lėšas (2,88 balo).

Ekspertų paprašius įvertinti vien platinimą, jų atsakymų vidurkis buvo 2,4 balo, tai rodo

tinkamai parinktus rodiklius kino platinimo proceso vertinimui.

95

29 pav. Kino platinimo dalies vertinimas


Atviru ekspertų vertinimu, platinimo veiksniai, turintys didžiausią įtaką konkurencingumui,

yra: strateginė valstybės parama platinimui, valstybės palaikoma marketingo veiksmų visuma

platinimui užsienio rinkose.

Stipriausiai ir silpniausi kino industrijos veiksniai. Kino industrijos veiksnių nuokrypiai

nuo industrijos vidurkio pateikti 30 pav.

96

30 pav. Rodiklių vertinimų nuokrypiai nuo vidurkių

Stipriausi kino industrijos veiksniai yra kūrėjai: operatoriai ir scenaristai, nuokrypiai nuo

vidurkio atitinkamai 1,53 ir 0,88 balo bei komandinis darbas (1,02 balo).

Silpniausi veiksniai: privačių lėšų pritraukimas, LR Vyriausybės tikslinė parama platinimui,

scenaristai ir platinimas užsienio rinkose. Tai – kūrimo ir gamybos bei platinimo dalių veiksniai.

97

6. Bendras didžiausią potencialą turinčių kūrybinių industrijų šakų vertinimas

Susisteminus visų analizuotų sričių duomenis, apžvelgiamos visų dalių: kūrimo ir gamybos,

produkto bei platinimo, vertinimo tendencijos.

Bendras kūrimo ir gamybos dalies vertinimas atskirose srityse skiriasi nedaug, geriausiai

veiklos sektorių vertina kompiuterinių žaidimų, architektūros bei reklamos (atitinkamai 2,9, 2,84 ir

2,83 balo), prasčiausiai – dizaino (2,33 balo) specialistai. Visose srityse, išskyrus architektūrą tai yra

vidutinė (nei stipriausia, nei silpniausia) industrijos grandis. Architektūros ekspertai, kūrimo ir

gamybos daliai priskyrė stipriausios dalies įvertinimą.

Apibendrinant visų sričių ekspertų paminėtus sektoriaus plėtrą galinčius paskatinti kūrimo ir

gamybos dalies veiksnius, dauguma nurodė veiksnius susijusius su valstybiniu ar regioniniu

strateginiu planavimu, švietimą bei kvalifikacijos tobulinimą bei orientaciją į vartotoją.

31 pav. Vidutinis kūrimo ir gamybos vertinimas

Visų sričių (išskyrus architektūrą) ekspertų vertinimu, produktas yra stipriausia nagrinėjamų

industrijų dalis. Geriausiai įvertinta produkcija yra kompiuterinių žaidimų bei reklamos (atitinkamai

3,7 ir 3,67 balo), prasčiausiai – kultūrinio turizmo (3,1 balo) srityse.

Vertindami produkto dalies veiksnius, galinčius paskatinti konkurencingumą, skirtingų sričių

ekspertai minėjo novatoriškumo, kokybės, originalumo, unikalumo bei tapatumo veiksnius.

98

32 pav. Produkto dalies vidutinis vertinimas

Tyrimo ekspertai, vertindami industrijas, sutinka, kad silpniausia industrijų dalis yra platinimo

procesas. Geriausiai įvertintas kompiuterinių žaidimų bei kino (atitinkamai 2,53 ir 2,47 balo),

prasčiausiai kultūrinio turizmo (2,03 balo) sričių produkcijos platinimas.

Ekspertų nuomone, pagrindiniai platinimo proceso veiksniai, kurie galėtų padidinti sektoriaus

konkurencingumą, yra susiję su tarptautine rinka: įsiliejimas į tarptautinę rinką bei tarptautinių

partnerių paieška.

33 pav. Platinimo dalies vertinimas

Bendras visų nagrinėtų kūrybinių industrijų šakų vertinimas pateikiamas 34 pav., o atskirų

šakų vertinimo grafikai pateikiami prieduose.

99

Susisteminus visų šakų duomenis, matoma, kad visų sektorių vertinimas yra vidutinis ar šiek

aukštesnis už vidutinį, optimistiškiausi yra kompiuterinių žaidimų bei reklamos, pesimistiškiausi –

dizaino sričių ekspertai.

34 pav. Bendras kūrybinių industrijų šakų vertinimas

Įvertinus visų industrijų duomenis, prie silpniausių veiksnių galima priskirti veiksnius,

susijusius su finansavimu: LR Vyriausybės parama platinimui, valstybės skiriamos lėšos bei

vadybininkų gebėjimai pritraukti lėšas, taip pat prastai įvertinti veiksniai, susiję su platinimu

užsienio rinkose.

Analizuojant stipriausius veiksnius, išskiriami produkto bei kūrimo veiksniai: kūrybos

novatoriškumas, kūrėjai bei produktų novatoriškumas.

100

Lyginant kūrimo ir gamybos, produkto bei platinimo dalis, išryškėja stiprios produkcijos bei

silpnos platinimo dalies tendencijos, rodančios, kad aukštų vertinimų produkcijos potencialas nėra

pilnai išnaudojimas galimam sektoriaus efektyvumui pasiekti.

101

7. KULTŪRINIŲ IR KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ POVEIKIS SOCIALINEI APLINKAI IR REGIONŲ TOLYGIAM VYSTYMUISI

Šiuo metu kūrybinių industrijų sektorius užima vis didesnį vaidmenį Lietuvos ūkyje: šis

sektorius Lietuvoje sukuria beveik 5 proc. pridėtinės vertės (kas yra daugiau, nei sukuriama žemės

ūkyje, ir gali būti palyginama su statybos sektoriumi), taip pat apie 5 proc. šalies eksporto sudaro

kūrybinių industrijų produktai bei paslaugos. Kūrybinės industrijos yra vertinamos kaip sektorius,

kuris gali tapti vienu iš ilgalaikės sėkmės veiksnių bei atsparumo ekonominiams sukrėtimams

garantija, taip prisidedantis prie bendros ekonomikos ir finansų sistemos tvarumo.64 Todėl labai

svarbu analizuoti šio sektoriaus situaciją šalyje ir įvertinti planuojamą plėtrą atskiruose regionuose.

Lyginant su kitais sektoriais, kultūrinių ir kūrybinių industrijų sektorius yra santykinai naujas,

neturintis vieningo, aiškaus apibrėžimo. Šiandien skirtinguose šaltiniuose galima rasti įvairių

kūrybinių industrijų apibrėžimų, tačiau šioje analizėje bus remiamasi Lietuvos rinkoje dažnai

sutinkamu apibrėžimu, kai kūrybinės industrijos yra suvokiamos kaip veiklos, kurių pagrindas yra

individo kūrybiškumas, gebėjimai bei talentas ir kurios gali kurti materialią gerovę bei darbo vietas,

kurdamos intelektinę nuosavybę65. Šis apibūdinimas gana aiškiai apibrėžia kūrybinių industrijų

veiklas ir yra dažnai naudojamas kituose strateginiuose dokumentuose bei analizėse.

Šiame skyriuje pateikiama dešimties Lietuvos regionų (Alytaus, Kauno, Klaipėdos,

Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus regionų) 2014 - 2020 metų

plėtros planų66 analizė. Pirmiausia įvertinami regionų plėtros planai pagal 2012 - 2020 Nacionalinės

pažangos programą, toliau pristatoma regionų plėtros planų analizė remiantis kūrybinių industrijų

veiklų klasifikavimu pagal Jungtinių Tautų UNCTAD ir EVRK klasifikatorius, taip pat pateikiama

bendra Lietuvos regionų plėtros planų apžvalga ir detali jų analizė bei KKI aspekto juose

įvertinimas. Galiausiai regionai palyginami pagal skiriamas lėšas su KKI susijusiems tikslams

pasiekti.

64Martinaitytė, E., Kregždaitė, R. „Kūrybinių industrijų įtaka ekonomikos plėtrai“, Socialinių mokslų studijos, 2013, 5(4), p. 1094–1108

65„Creative Industries Mapping Document“, Department for Culture, Media and Sport, UK, 2001.

66Regioninės plėtros departamentas prie vidaus reikalų ministerijos, prieiga per internetą: http://www.lietuvosregionai.lt/lietuvos-regionai/

102

7.1. Lietuvos regionų plėtros planų analizė 2012 - 2020 Nacionalinės pažangos programos

kontekste

Visų pirma, Lietuvos regionų plėtros planų analizės kontekste vertėtų apžvelgti 2012 - 2020

Nacionalinės pažangos programą (patvirtinta 2012 m. lapkričio 28 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr.

1482), kurioje nustatomos ilgalaikių valstybės prioritetų įgyvendinimo kryptys, numatomas

Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimas ilgalaikiams valstybės prioritetams

įgyvendinti.67 Nacionalinė pažangos programa (toliau – NPP) yra skirta Lietuvos pažangos

strategijai „Lietuva 2030" įgyvendinti ir apjungia pagrindines Lietuvos pažangos strategijos

„Lietuva 2030" ir Europos Sąjungos strategijos „Europa 2020" nuostatas.68 NPP rengiama siekiant

sukurti pažangią, modernią ir stiprią valstybę, pasižyminčią sumanios visuomenės, sumanios

ekonomikos ir sumanaus valdymo derme.69 Analizuojant Lietuvos regionų plėtros planus, yra būtina

įvertinti ir 2012 - 2020 Nacionalinės pažangos programą bei jos įtaką problematikai, nagrinėjamai

regionų plėtros planuose.

Nacionalinės pažangos programoje išskiriami trys horizontalieji prioritetai – „Kultūra“,

„Regioninė plėtra“ ir „Sveikata visiems“, apimantys sritis, kurioms būdingos kompleksinės

problemos ir kurių negalima išspręsti pasitelkus vienos ar kelių sektorinių politikų priemones.

Numatytuose prioritetuose tikimasi pasiekti esminį proveržį derinant tematiniuose prioritetuose

numatytas kryptis.70 Toliau šioje ataskaitos dalyje detaliau analizuojamas horizontalusis prioritetas

„Kultūra“, taip pat atsižvelgiant ir į numatomą kūrybinių industrijų vaidmenį.

Kaip pabrėžiama „Lietuva 2030“ strategijoje, būtent Lietuvos piliečių kultūros, mąstymo,

elgsenos pokyčiai ir visuomenės vertybės turės įtaką sėkmingai šalies raidai.71 Šių procesų

katalizatoriumi turėtų tapti kultūros sektorius, įtvirtinant vieną iš trijų pagrindinių vertybinių

nuostatų – kūrybingumą. Kultūra grindžiamas kūrybingumas turi įtakos tiek naujų inovatyvių

produktų ir paslaugų kūrimuisi, suteikia žmogui įkvėpimą mokytis, tiek stiprina bendruomenes,

didina socialinių grupių sąsajas bei gerina vietos įvaizdį, kuria privačiojo ir viešojo sektoriaus

partnerystę ir teigiamai veikia miestų ir regionų plėtrą. „Kultūros“ prioriteto įgyvendinimui labai

svarbu yra kryptingas visų kultūros sektorių gyvybingumo ir prieinamumo didinimas bei

67Lietuvos regioninė politika, Vidaus reikalų ministerija, prieiga per internetą: http://www.nrp.vrm.lt/index.php?id=2614

68Nacionalinė pažangos programa, prieiga per internetą: http://www.esparama.lt/nacionaline-pazangos-programa1

69LR Vyriausybės nutarimas dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo, prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=439028&p_query=&p_tr2=2

70http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=439028&p_query=&p_tr2=2

71Lietuvos Respublikos Vyriausybė, prieiga per internetą: http://www.lrv.lt/bylos/veikla/2030.pdf103

kokybiškų kultūros paslaugų plėtra visoms gyventojų grupėms. Todėl būtina mažinti atotrūkį

kultūros paslaugų ir kūrybiškumo subalansavime tarp centro ir periferijos visoje Lietuvoje,

investuojant į Lietuvos kultūros įstaigų tinklo infrastruktūrą, suteikiant impulsų naujų paslaugų,

produktų ir iniciatyvų kūrimuisi, skatinant kūrybinių ir kultūrinių industrijų plėtrą ir pan.72 Taigi,

galima matyti, kad kultūra yra identifikuojamas kaip ilgalaikis valstybės prioritetas, kurio

subalansavimas labai svarbus ir Lietuvos regionų atžvilgiu.

Prioriteto „Kultūra“ iškeltas bendrasis tikslas – stiprinti visuomenės tapatybę, kūrybingumą,

plėtojant konkurencingas kultūros paslaugas visoje Lietuvoje. Bendrojo tikslo įgyvendinimui

keliami tokie tikslai:

1) Stiprinti visuomenės kultūrinę tapatybę ir kūrybingumą;

2) Plėtoti aukštos kokybės kultūros paslaugas ir jų infrastruktūrą.

Šių tikslų įgyvendinimui yra suformuluoti 6 uždaviniai, apimantys skirtingas kultūros sritis,

tokias kaip: kultūros paveldo išsaugojimas, kūrybingumo ir dalyvavimo kultūrinėje veikloje

skatinimas, fizinės ir informacinės kultūros infrastuktūros modernizavimas, gyventojų nacionalinės

tapatybės stiprinimas, kultūrinių ir kūrybinių industrijų plėtros skatinimas, kultūros srities tyrimų ir

analizės vykdymas. Nacionalinės pažangos programoje KKI yra identifikuojama kaip viena iš

dėmesio sulauksiančių sričių ir tai įvairiapusiškai atsispindi programos uždavinių lygmenyje.

Tolimesnėje analizėje pateikiamas Kultūros prioriteto atspindėjimas skirtinguose regionuose pagal

uždavinius (apibendrinimas pateikiamas 11 lentelėje).

11 lentelė. NPP prioriteto “Kultūra” uždavinių įgyvendinimas Lietuvos regionų plėtros planuose

Nr. Uždaviniai

Aly

taus

Kau

no

Kla

ipėd

os

Mar

ijam

polė

s

Pan

evėž

io

Šia

ulių

Tau

ragė

s

Tel

šių

Ute

nos

Viln

iaus

1.

6.1.1 Išsaugoti ir aktualizuoti kultūros paveldą,pritaikyti jį visuomenės ugdymo, jos kultūrinėstapatybės stiprinimo, kultūrinio ir pažintinio turizmoporeikiams

2.6.1.2 Skatinti kūrybingumą ir lyderystę, dalyvavimąkultūrinėje veikloje, bendruomenių kultūrinįaktyvumą ir integraciją

3.

6.1.3 Stiprinti ir vystyti Lietuvos piliečių ir lietuviųkilmės užsienio gyventojų nacionalinę tapatybęglobalizacijos kontekste, formuoti pozityvią viešąjąerdvę

72Nacionalinė pažangos programa, prieiga per internetą: http://www.esparama.lt/nacionaline-pazangos-programa1

104

4.

6.2.1 Modernizuoti kultūros fizinę ir informacinęinfrastruktūrą, plėtoti viešąsias erdves pritaikantvisuomenės kultūrinių kompetencijų ugdymoporeikiams, plėtoti kultūros darbuotojųkompetencijas

5.6.2.2 Skatinti kūrybinių ir kultūrinių industrijų plėtrą,su menu ir kultūra susijusias inovacijas bei šiųinovacijų tarpsektorinę plėtrą, kultūros eksportą

6.6.2.3 Vykdyti kultūros srities tyrimus, kultūrospaslaugų poreikių analizę, su kultūra susijusiusMTEP

Remiantis šiais iškeltais uždaviniais, vertinant atskirus Lietuvos regionus, matome, kad

Nacionalinės pažangos programos nuostatas savo plėtros planuose regionai įgyvendina skirtingai ir

skiria nevienodą dėmesį NPP atspindėjimui regioniniuose planuose. Beveik visuose regionuose yra

atsižvelgiama į NPP iškeltus kultūros prioriteto uždavinius, susijusius su: kultūros paveldo

išsaugojimu ir aktualizavimu (NPP uždavinys nr. 6.1.1 Išsaugoti ir aktualizuoti kultūros paveldą,

pritaikyti jį visuomenės ugdymo, jos kultūrinės tapatybės stiprinimo, kultūrinio ir pažintinio

turizmo poreikiams.) bei kultūros infrastruktūros modernizavimu (NPP uždavinys nr. 6.2.1

Modernizuoti kultūros fizinę ir informacinę infrastruktūrą, plėtoti viešąsias erdves pritaikant

visuomenės kultūrinių kompetencijų ugdymo poreikiams, plėtoti kultūros darbuotojų

kompetencijas).

Regionų planuose mažiausiai akcentuojama tema yra gyventojų nacionalinės tapatybės

stiprinimas (NPP uždavinys nr. 6.1.3 Stiprinti ir vystyti Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės užsienio

gyventojų nacionalinę tapatybę globalizacijos kontekste, formuoti pozityvią viešąją erdvę).

Vertinant Nacionalinės pažangos programos nuostatų atsispindėjimą regionuose, nesimato ryškių

tendencijų, kurios galėtų pagrįsti vienos ar kitos tematikos akcentavimą regionų plėtros planuose,

t.y. kad tematikos būtų pasiskirsčiusios geografiškai, pagal sukuriamą BVP dalį ar pan.

Vienas iš NPP uždavinių, kūrybinių ir kultūrinių industrijų plėtros skatinimas (Nr. 6.2.2

Skatinti kūrybinių ir kultūrinių industrijų plėtrą, su menu ir kultūra susijusias inovacijas bei šių

inovacijų tarpsektorinę plėtrą, kultūros eksportą) yra labiausiai tiesiogiai susijęs su KKI plėtra

regionuose, todėl toliau analizėje gilinamasi į numatomas priemones šiam uždaviniui įgyvendinti.

Uždavinio įgyvendinimą į regionų plėtros planus 2014 - 2020 m. yra įtraukę šie regionai: Kauno,

Marijampolės, Tauragės, Utenos regionai.

Šio uždavinio įgyvendinimo priemonės, pateikiamos Nacionalinėje pažangos programoje (12

lentelė), skirtingais būdais skatina KKI plėtrą, pasitelkiami skirtingi finansavimo mechanizmai.

Uždavinio įgyvendinimas priklauso ne tik nuo regionų administracijų, bet ir nuo kitų institucijų.

Apskritai, šis uždavinys yra įgyvendinamas priemonėmis, orientuotomis į:

- Kūrybingumo infrastuktūros plėtrą (priemonė nr. 6.2.2.1)105

- Paskatų verslumui KKI kūrimą (priemonė nr. 6.2.2.2)

- KKI įmonių tarptautiškumo skatinimą (priemonė nr. 6.2.2.3)

- Naujų produktų kūrimą ir tarpsektorinį bendradarbiavimą (priemonė nr. 6.2.2.4)

Detalizuojant kiekvienos iš priemonių galimus finansavimo šaltinius, pastebima, kad yra

įvairūs finansavimo mechanizmai, prieinami KKI skatinimo iniciatyvoms. Kūrybingumo

infrastruktūros plėtra yra skatinama regiono savivaldybių bei valstybės biudžeto lėšomis, Europos

Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis ir kitais finansavimo šaltiniais. Didžiausias indėlis į šios

priemonės įgyvendinimą yra iš savivaldybių, kurios ir skatina menų inkubatorių kūrimąsi bei didina

prieinamumą prie kultūros ir meno produktų. Paskatos verslumui KKI srityje kuriamos per

finansinės inžinerijos priemones, kurios dažniausiai yra aktualios jaunoms ir galimai aukštą

pridėtinę vertę kuriančioms įmonę. 2007 - 2013 m. Finansinės inžinerijos priemonės buvo taikomos

per INVEGĄ ir tuo pačiu Lietuvoje veiklą vykdančiais komerciniais bankais, dalinai finansuojant

palūkanas. Vertinant 2014 - 2020 laikotarpį, tikėtina, kad panašūs finansavimo mechanizmai bus

išlaikyti ir 2012 - 2014 m.73 KKI įmonių tarptautiškumo skatinimas, labiausiai tikėtina, bus

realizuojamas per Ūkio ministerijai pavaldžias įstaigas, skatinančias eksporto vystymąsi – ES

struktūrinių fondų paramą privataus sektoriaus investicijų į eksporto plėtrą skatinimui ir kitas

asocijuotas verslo struktūras. Tarpsektorinis bendradarbiavimas ir investicijos į MTEP veiklas bei

inovatyvių produktų kūrimas dažniausiai įgyvendinamas privataus sektoriaus lėšomis, padedant ES

struktūrinių fondų finansavimui.

12 lentelė. KKI plėtros finansavimo šaltiniai

KKI plėtros skatinimas KKI plėtros finansavimo šaltiniai6.2.2.1. skatinti kūrybingumo infrastruktūros plėtrą (pavyzdžiui, menų inkubatorių tinklo plėtrą), siekiant didinti šalies kultūros produktų konkurencingumą, žinomumą ir sklaidą, skatinant tam tikrų produktų (pavyzdžiui, architektūros, interjero, mados dizaino, grafinio ir komunikacijų dizaino ir panašiai) įsiliejimą į gamybą, gerinant prieinamumą prie kultūros ir meno produktų bei paslaugų (prioriteto „Į aukštą pridėtinę vertę orientuota, integrali ekonomika“ 4.1.2 uždavinys);

- Regiono savivaldybių biudžetų lėšos,

- Valstybės biudžeto lėšos,- Europos Sąjungos struktūriniai

fondai, - Kiti finansavimo šaltiniai

6.2.2.2. kurti finansinės inžinerijos ir kitas paskatas verslumui kūrybinių ir kultūrinių industrijų srityje (prioriteto „Ekonominiam augimui palanki aplinka“ 3.1.2 uždavinys, 3.1.2.4 kryptis);

- Ūkio ministerijos ir pavaldžių įstaigų kvietimai privataus verslo finansavimui

- Lengvatinės INVEGA paskolos- Kiti finansavimo šaltiniai

73Patvirtintos finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklės, prieiga per internetą: http://www.esinvesticijos.lt/lt/naujienos/patvirtintos-finansiniu-priemoniu-igyvendinimo-taisykles

106

6.2.2.3. kurti paskatas kūrybinių ir kultūrinių industrijų įmoniųir jų produkcijos pristatymui užsienyje vykstančiose tarptautinėse parodose, kontaktų mugėse, verslo misijose, ekspozicijose, festivaliuose ir kita, įskaitant pristatymui reikalingosrinkodaros medžiagos parengimą (prioriteto „Į aukštą pridėtinę vertę orientuota, integrali ekonomika“ 4.1.3 uždavinys);

Eksporto skatinimo iniciatyvos: - Versli Lietuva- LVPA „Naujos Galimybės“- Kitos asocijuotos verslo struktūros

ir kt.

6.2.2.4. remti naujų produktų bei paslaugų kūrimą ir panaudojimą, skatinant tarpsektorinį bendradarbiavimą (prioriteto „Į aukštą pridėtinę vertę orientuota, integrali ekonomika“ 4.1.2 uždavinio 4.1.2.6 kryptis).

- MITA- LVPA “Intelektas LT/LT+“ ir kt.- Kiti finansavimo šaltiniai

Įvertinus Nacionalinės pažangos programos įgyvendinimą regionų plėtros planuose, galima

pastebėti, kad regionuose yra daugiausiai atsižvelgiama į uždavinius, susijusius su kultūros paveldo

išsaugojimu ir aktualizavimu bei kultūros infrastruktūros modernizavimu. Tuo tarpu mažiausiai

dėmesio skiriama gyventojų nacionalinės tapatybės stiprinimui. Apžvelgus galimus KKI plėtros

finansavimo šaltinius, matoma, kad tinkamai ir efektyviai KKI plėtrai yra būtina išnaudoti visas

finansavimo galimybes, skatinant bendradarbiavimą tarp privataus ir viešojo sektoriaus, regionų

plėtros iniciatyvas bei eksporto skatinimą.

7.2. Lietuvos regionų plėtros planų 2014 - 2020 m. analizė pagal UNCTAD ir EVRK

klasifikatorius

Atliekant Lietuvos regionų plėtos planų analizę, buvo naudojamasi kūrybinių industrijų veiklų

klasifikavimu pagal Jungtinių Tautų UNCTAD ir EVRK klasifikatorius (1 priedas). Vadovaujantis

šiuo klasifikatoriumi, kūrybinių industrijų veiklos skirstomos į dvi pagrindines grupes:

1) Tradicinės kultūrinės veiklos (paveldas, menai)

2) Naujosios kūrybinių industrijų veiklos (medijos, taikomoji kūryba).

Šios dvi veiklos kryptys iš esmės skiriasi pagal savo pobūdį. Pirmoji veiklų grupė apima

tokias kultūrines vietas kaip muziejai, bibliotekos ir archyvai, istorinės vietos, taip pat įvairius

amatus, kitas tradicinės kultūros išraiškas bei vaizduojamuosius ir scenos menus. Vertinant bendrai,

tai dažniausiai yra kultūros sklaidos priemonės, finansuojamos iš LR valstybės arba savivaldybių

lėšų. Įvertinus organizacijų finansavimo infrastruktūrą, galima matyti, kad dauguma jų veikia kaip

viešosios įstaigos arba kitaip kūrybą bei meną skatinančios iniciatyvos, kurios dažniausiai yra

komerciškai nepatrauklios, todėl prie jų išlaikymo prisidedama viešomis lėšomis arba mecenatų

finansavimu. Dėl šios priežasties dažniausiai šios sritys yra finansuojamos veiklos palaikymui.

Tuo tarpu antroji veiklų grupė dažniausiai yra privataus sektoriaus organizacijos arba

individai, kurie veikia komercinėmis paskatomis, todėl jų veiklos finansavimas būtų neracionalus,

nes jos pačios gali save išlaikyti. Taigi, dėl to šių ekonominės veiklos rūšies bendrovių finansavimas

107

jų išlaikymui yra nebūtinas. Šių KKI plėtra dažniausiai yra vykdoma pasitelkiant privataus

sektoriaus konkurencingumo didinimo finansavimui įprastus mechanizmus, tokius kaip investicijos

į aukštos pridėtinės vertės kūrimo infrastruktūrą ar kitus finansiškai įvertinamus rodiklius.

Taigi nenuostabu, kad įvertinus regionų plėtros planų uždavinius ir priemones, matoma gana

aiški tendencija, kokios veiklos rūšys pagal UNCTAD bei EVRK klasifikatorius yra finansuojamos

arba numatomos finansuoti regionų administracijose (13 lentelė). Dažniausiai regionų plėtros

planuose yra numatoma finansuoti būtent kultūrines vietas – tai apima bibliotekų ir archyvų, veiklą,

muziejų veiklą, istorinių vietų ir pastatų bei panašių turistų lankomų vietų eksploatavimą. Alytaus,

Kauno bei Utenos regionų plėtros planuose taip pat skiriama dėmesio ir amatams. Pagal

klasifikatorių, amatai apima tokias veiklų grupes kaip suvenyrų, meno dirbinių ir religinių reikmenų

specializuota mažmeninė prekyba, keraminių dirbinių gamyba, akmens pjaustymas ir apdailinimas,

dirbtinės bižuterijos gamyba, žaidimų ir žaislų gamyba bei papuošalų ir panašių dirbinių gamyba,

tačiau regionų plėtros planų priemonėse amatai nėra detalizuojami iki konkrečių amatų rūšių.

Taip pat galima paminėti, kad vaizduojamieji menai ir scenos menai nėra tiesiogiai įtraukiami

į regionų plėtros planų priemones, nors jie dažniausiai finansuojami iš valstybės biudžeto lėšų.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tik viename iš dešimties (Alytaus regiono) regionų planų

yra pateikiamos priemonių detalizacijos, kuriose galima rasti daugiau informacijos apie planuojamų

priemonių pobūdį, pavyzdžiui, Alytaus regiono plėtros plano priemonių detalizacijoje minimas kino

teatrų steigimas kaimo vietovėse, kas priklauso jau Naujosioms kūrybinių industrijų veikloms.

Todėl gali būti, kad ir kiti regionai priemonių detalizacijose numatys daugiau veiklų, kurios

priklausytų Naujosioms kūrybinių industrijų veikloms, tačiau šiandien šiuo aspektu palyginti

regionų plėtros planų kol kas dar negalima, todėl analizėje pateikiamas tik bendras planų vertinimas

pagal esamą situaciją.

13 lentelė. KI UNCTAD klasifikacija

KI UNCTADklasifikacija A

lyta

us

Kau

no

Kla

ipėd

os

Mar

ijam

polė

s

Pan

evėž

io

Šia

ulių

Tau

ragė

s

Tel

šių

Ute

nos

Viln

iaus

1.T

radi

cinė

s ku

ltūr

inės

veik

los

1.1.

Pav

elda

s

1.1.1. Kultūrinės vietos

1.1.2. Amatai

1.1.3. Tradicinės kultūrinės išraiškos

108

1.2.

Men

ai 1.2.1. Vaizduojamieji menai 1.2.2. Scenos menai

Šaltinis: Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriaus konkurencingumo tyrimas, Vilnius,

2014

Analizuojant pagrindines kūrybinių industrijų veiklos grupes, išryškėjo tai, kad regionų

plėtros planuose daugiausia dėmesio skiriama tradicinės kultūrinės veiklos finansavimui. Tuo tarpu

naujosios kūrybinių industrijų veiklos, kurios apima įvairią kūrybinę veiklą, tokią kaip naujoji

žiniasklaida (spauda, radijas, televizija, kinas), reklama, dizainas, kūrybinė veikla, susijusi su

informacinėmis technologijomis, tiesiogiai į regionų plėtros planus nėra įtraukiamos (arba negali

būti identifikuojamos dėl kol kas nepateiktų regionų plėtros planų priemonių detalizacijų) –

dažniausiai jų kultūros politika „nesaugo“ ir jos nėra viešojo administravimo sektoriaus planuose

prižiūrimas objektas. Tačiau šios veiklos netiesiogiai gali būti finansuojamos per kultūros

infrastruktūros plėtrą.

7.3. Bendra Lietuvos regionų plėtros planų 2014 - 2020 m. apžvalga ir KKI aspekto juose

įvertinimas

Toliau analizėje apžvelgiami ir palyginami visų Lietuvos regionų plėtros planai 2014 - 2020

metams, apibendrinant juose keliamus prioritetus, tikslus bei uždavinius. Svarbu paminėti, kad

strateginiai planai įvairiuose Lietuvos regionuose skiriasi – skirtinguose regionuose tikslai

interpretuojami skirtingai ir skiriasi jų mastas, apimtis, poveikis, objektas ir t.t. Taip pat, vienuose

planuose tam tikras veiksmas yra priskiriamas prie tikslų, kituose – prie uždavinių ir tai apsunkina

tiesioginį šių planų palyginimą.

Visuose regionų plėtros planuose yra išskirti regiono plėtros prioritetai, kurie numato regiono

dėmesio skyrimą tam tikroms sritims. Regionų plėtros planai yra kompleksiniai ir apima įvairias

regionų problematikos sritis, tačiau koncentruojantis į KKI, jų motyvai yra padengiami skirtinguose

regionų prioritetuose. Apibendrinant, galima teigti, kad visuose regionų plėtros planuose vyrauja

trys pagrindinės svarbiausių prioritetų grupės, susijusios su:

- Konkurencinga ekonomika;

- Darnia bendruomene;

109

- Gyvenimo kokybės gerinimu.

Išanalizavus Lietuvos regionų plėtros planus, galime matyti, kad visų regionų planuose

formuluojant tikslus bei uždavinius, yra atsižvelgiama ir į KKI (sudėtinga įvertinti Vilniaus ir

Klaipėdos regionų plėtros planus, nes jie yra nebaigtiniai, nėra pateikiamas priemonių planas bei

lėšų poreikis). Visų regionų plėtros planų tikslai ir uždaviniai, susiję su KKI, buvo sugrupuoti į

pagrindines septynias išryškėjusias tikslų grupes:

1) Turizmo plėtojimas (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių,

Tauragės, Telšių, Utenos regionai);

2) Švietimo ir ugdymo paslaugų kokybės gerinimas (Alytaus, Kauno, Marijampolės,

Panevėžio, Tauragės, Telšių, Utenos regionai);

3) Kultūros infrastruktūros plėtojimas (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės,

Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus regionai);

4) Mokslo ir verslo partnerystės, inovacijų ir mokslinių tyrimų skatinimas (Kauno,

Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio regionai);

5) Kūrybiškumo ir dalyvavimo kūrybinėje veikloje skatinimas (Alytaus, Marijampolės,

Šiaulių, Tauragės, Utenos, Vilniaus regionai);

6) Bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų vaidmens didinimas (Marijampolės,

Panevėžio, Telšių, Utenos regionai);

7) Tapatybės ir pilietiškumo stiprinimas (Marijampolės, Šiaulių, Vilniaus regionai).

Vertinant regionų tikslų grupes, susijusias su KKI, galima pastebėti, kad kultūros

infrastruktūros plėtojimas kaip tikslas yra iškeltas visų dešimties regionų plėtros planuose. Kitos

labiausiai vyraujančios ir įtrauktos į beveik visus plėtros planus sritys – tai turizmo plėtojimas bei

švietimo ir ugdymo paslaugų kokybės gerinimas. Tuo tarpu mažiausiai dėmesio skiriama tapatybės

ir pilietiškumo skatinimui bei mokslo ir verslo partnerystės, inovacijų ir mokslinių tyrimų

skatinimui.

Vertinant tikslų grupes atskirai pagal regionus, daugiausia skirtingo pobūdžio tikslų, susijusių

su KKI, yra iškėlę Marijampolės, Alytaus bei Utenos regionai. Reikėtų pastebėti, kad Marijampolės

regionas išsiskiria kaip bandantis savo plėtros plane padengti visas sritis ir skirtingas tikslų grupes,

tačiau dėl to iškyla gana didelė rizika, kad regiono plėtros planas neskiria pakankamai dėmesio ir

finansavimo kiekvienai iš sričių ir nesprendžia svarbiausių probleminių klausimų, o paviršutiniškai

stengiasi apimti visas sferas. Tuo tarpu didieji regionai, tokie kaip Vilniaus, Kauno, Klaipėdos

regionai, turintys ženkliai daugiau patirties skatinant KKI plėtrą, aiškiai nusimato kelias

prioritetines sritis ir orientuojasi į 3-4 pagrindinius tikslus, padėsiančius skatinti KKI plėtrą.

110

14 lentelė. Pagrindinės Lietuvos regionų plėtros planų 2014 - 2020 m. tikslų grupės

Nr.

Tikslų grupė

Aly

taus

Kau

no

Kla

ipėd

os

Mar

ijam

polė

s

Pan

evėž

io

Šia

ulių

Tau

ragė

s

Tel

šių

Ute

nos

Viln

iaus

1Turizmo plėtojimas, kultūrinio paveldoatnaujinimas

2Švietimo ir ugdymo paslaugų kokybėsgerinimas

3 Kultūros infrastruktūros plėtojimas

4Mokslo ir verslo partnerystės, inovacijų irmokslinių tyrimų skatinimas

5Kūrybiškumo ir dalyvavimo kūrybinėjeveikloje skatinimas

6Bendruomenių ir nevyriausybiniųorganizacijų vaidmens didinimas

7Gyventojų tapatybės ir pilietiškumoskatinimas

Šaltinis: regionų plėtros planai 2014-2020 metams.

Apibendrinant išskirtas regionų plėtros planų tikslų grupes, galima pastebėti, kad dvi

labiausiai vyraujančios tikslų grupės yra susijusios su kultūros infrastruktūros plėtojimu ir turizmo

plėtojimu bei kultūrinio pavaldo atnaujinimu.

Taip pat vertėtų giliau paanalizuoti regionų plėtros planuose numatytas priemones tikslų

grupėms pasiekti. Pirmiausia, galima pastebėti, kad skirtinguose regionuose tikslai ir jų

įgyvendinimas yra vykdoma skirtingai – vienuose planuose pasitelkiamos įvairios priemonės,

kituose – iš viso nėra detalizuojama iki priemonių, todėl uždaviniai lieka abstraktūs. Daugelio

regionų plėtros planuose pateikiamos priemonės nėra pakankamai detalizuotos, jose trūksta

konkretumo ir aiškumo, todėl tai apsunkina priemonių vertinimą ir palyginimą tarp skirtingų

regionų (kaip minėta anksčiau, vienintelio Alytaus regiono plėtros plane yra pateikiami išsamesni

priemonių aprašymai).

Analizuojant priemones, taikomas pirmai tikslų grupei – turizmo plėtojimui pasiekti, buvo

išskirtos tokios pagrindinės priemonių grupės:

a) Turizmo infrastruktūros plėtra, maršrutų vystymas (Alytaus, Kauno, Klaipėdos,

Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Utenos regionai);

b) Turizmo rinkodaros vykdymas (Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių regionai);

111

c) Kultūros paveldo ir aplinkos objektų pritaikymas turizmui (Kauno, Klaipėdos,

Marijampolės, Tauragės, Telšių, Utenos regionai).

Švietimo ir ugdymo paslaugų kokybės gerinimo įgyvendinimui išskirtos tokios pagrindinės

priemonių grupės:

a) Stiprinti kultūros ir švietimo įstaigų (muziejų, bibliotekų, meno veiklas vykdančių centrų

ir kt.) galimybes teikti formalaus ir neformalaus ugdymo paslaugas (Alytaus,

Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Utenos regionai);

b) Rekonstruoti menų, sporto mokyklų, jaunimo centrų ir kitų neformaliojo švietimo

mokyklų pastatus, patalpas, atnaujinti įrangą, sutvarkyti teritorijas, pritaikant vaikų ir

jaunimo neformaliam ugdymui (Telšių regionas).

Kultūros infrastruktūros plėtojimui regionų plėtros planuose išskirtos tokios pagrindinės

priemonių grupės:

a) Optimizuoti ir modernizuoti kultūros įstaigų (kultūros centrų, muziejų, viešųjų bibliotekų

ir kt.) ar kitos paskirties apleistų pastatų fizinę ir informacinę infrastruktūrą, plėtoti

kultūros darbuotojų kvalifikaciją ir valdymo efektyvumą, skatinant paslaugų

prieinamumą (Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos,

Vilniaus regionai);

b) Netradicinių erdvių pritaikymas kultūros paslaugoms regionuose ir alternatyvių miestų

mikrorajonų kultūrinių erdvių formavimas (Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Šiaulių

regionai);

c) Kultūros paveldo išsaugojimas ir aktualizavimas (Alytaus, Utenos regionai);

d) Kūrybingumo infrastruktūros ir kūrybinių industrijų plėtros skatinimas (Alytaus, Utenos

regionai).

Mokslo ir verslo partnerystės, inovacijų ir mokslinių tyrimų skatinimui regionų plėtros

planuose išskirtos tokios pagrindinės priemonių grupės:

a) Kūrybinių industrijų plėtra (Kauno, Tauragės regionai);

b) Skatinti kūrybingumo infrastruktūros plėtrą (Klaipėdos, Marijampolės regionai);

c) Ugdyti verslumo, inovacijų, kūrybiškumo ir kitas kompetencijas (Marijampolės

regionas).

Kūrybiškumo ir dalyvavimo kūrybinėje veikloje skatinimui regionų plėtros planuose išskirtos

tokios pagrindinės priemonių grupės:

112

a) Plėtoti kūryba paremtas partnerystes ir iniciatyvas, įskaitant kalias vaiku ir jaunimo

kūrybines iniciatyvas, iniciatyvas, skatinančias profesionaliu menininku įtraukimą i

vietinius kultūrinius projektus bei atskirti patiriančių gyventoju grupių įtraukimu į

kultūros kūrimą ir sklaida (Alytaus, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos

regionai);

b) Remti kultūros vartojimo ir kultūros poreikio ugdymo iniciatyvas (Alytaus,

Marijampolės, Tauragės regionai);

c) Netradicinių erdvių ar nenaudojamų pastatų pritaikymas kultūros paslaugoms regione ir

alternatyvių miestų mikrorajonų kultūrinių erdvių formavimas (Alytaus, Utenos

regionai);

d) Kūrybingumo infrastruktūros plėtra (Utenos, Vilniaus regionai).

Bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų vaidmens didinimui regionų plėtros planuose

išskirtos tokios pagrindinės priemonių grupės:

a) Vietos bendruomenių ir privačių kultūros paveldo objektų savininkų įtraukimas į kultūros

paveldo objektų priežiūrą, tvarkymą ir jų efektyvų pritaikymą kultūrinėms ir socialinėms

reikmėms (Marijampolės, Tauragės, Utenos, Panevėžio regionai)

b) Kultūrinių projektų, įtraukiant vaikus, jaunimą, kaimo bendruomenes, profesionalius

menininkus ar atskirtį patiriančias grupes, įgyvendinimo rėmimas (Telšių, Utenos

regionai)

c) Meno, verslų plitimo skatinimas, šia veikla užsiimančių gyventojų įtraukimas į

bendruomenės veiklą, bendruomenių ir NVO kultūros vartojimo ir kultūros poreikio

ugdymo iniciatyvų rėmimas (Utenos regionas)

Gyventojų tapatybės ir pilietiškumo skatinimui regionų plėtros planuose išskirtos tokios

pagrindinės priemonių grupės:

a) Teikti paramą iniciatyvoms, siekiančioms prižiūrėti, aktualizuoti ir propaguoti lokalinius

(kaimo, regiono) kultūrinės atminties objektus (Marijampolės, Šiaulių regionai)

b) Skatinti socialines ir kultūrines iniciatyvas (Vilniaus regionas)

Taigi galima teigti, kad regionai savo plėtros planuose taiko skirtingas priemonių grupes

iškeltiems tikslams pasiekti. Tos pačios priemonės vienuose regionuose taikomos vieniems tikslams

pasiekti, kituose regionuose – kitiems tikslams pasiekti. Kūrybingumo ir kūrybinių industrijų plėtra

labiausiai tiesiogiai atsispindi dviejose tikslų grupėse – kultūros infrastruktūros plėtojime ir

kūrybiškumo bei dalyvavimo kūrybinėje veikloje skatinime.

113

7.4. Lietuvos regionų plėtros planų 2014 - 2020 m. lėšų, skiriamų plėtrai, analizė KKIaspektu

Toliau analizėje trumpai apžvelgiama regionų plėtros planų finansinė situacija. Analizuojami

8 iš 10 regionų plėtros planai (išskyrus Vilniaus ir Klaipėdos regionų plėtros planus, kuriuose nėra

pateikiamos lėšos, skirtos regiono plėtrai). Pirmiausia, galima pastebėti, kad bendras regiono plėtros

biudžetas tarp kai kurių regionų skiriasi net kelis kartus. Nenuostabu, kad didžiausius biudžetus

plėtrai numatę didžiausi regionai – Kauno, Šiaulių, Utenos regionai, tuo tarpu mažiausius – Alytaus,

Panevėžio regionai.

15 lentelė. Regionų plėtros planų biudžeto pasiskirstymas

Nr. RegionasIš viso lėšų regiono plėtrai, Lt

Lėšų dalis, skiriama su KKI susijusiems tikslams, proc.

1. Alytaus regionas 973.111,00 16,952. Kauno regionas 3.665.087,6 11,543. Klaipėdos regionas - -4. Marijampolės regionas 1.702.512,07 9,005. Panevėžio regionas 588.771,48 5,176. Šiaulių regionas 2.686.457,00 12,457. Tauragės regionas 1.459.419,00 7,728. Telšių regionas 1.388.589,47 9,409. Utenos regionas 1.616.231,10 9,36

10. Vilniaus regionas - -Šaltinis: Lietuvos regionų plėtros planai 2014 - 2020 metams

Vertinant pagal su KKI susijusiems tikslams skiriamų lėšų dalį (15 lentelė), didžiausia

piniginių lėšų dalis yra numatoma Alytaus regione (16,9 proc.), mažiausia – Panevėžio apskrityje

(5,2 proc.). Apskritai, regionų plėtros planuose vidutiniškai iš viso biudžeto skiriama apie 10 proc.

lėšų tikslams, susijusiems su KKI, įgyvendinti. Apie 10 proc. tikslams, susijusiems su KKI,

pasiekti, numato Marijampolės, Telšių, Utenos regionai.

7.5. Kitų su KKI plėtra susijusių dokumentų analizė

Atliekant analizę, taip pat buvo atsižvelgta į du su KKI plėtra susijusius 2011 metais

parengtus dokumentus: 2011 m. Kauno regiono kūrybinių industrijų plėtros veiksmų planas ir 2011

m. Kultūrinių ir kūrybinių industrijų Klaipėdoje SSGG analizė.

2011 m. Kauno regiono kūrybinių industrijų plėtros veiksmų plane (projekto vykdytojas –

Kauno regiono plėtros agentūra) siūloma kūrybinių industrijų sektorių pripažinti kaip turintį

114

strateginę reikšmę Kauno regiono ekonomikos plėtrai ir įtraukti KI į svarbiausius Kauno regiono

strateginio planavimo dokumentus. Taip pat pateikta įvairių rekomendacijų sektoriaus plėtrai:

sukurti KI plėtrai palankią infrastruktūrą, kurti KI inkubatorius Kauno regione, įkurti KI

koordinavimo ir konsultavimo įstaiga bei KI informacini centrą, vykdyti nuolatinius ir ilgalaikius

KI tyrimus bei monitoringą.

Kauno regiono plėtros plane 2014 - 2020 metams yra numatyta viešosios kultūros

infrastruktūros modernizavimas ir plėtra bei kūrybinių industrijų plėtra (menų inkubatorių kūrimas,

kultūros įstaigų tinklo optimizavimas ir kt.). Taigi, galima matyti, kad bent iš dalies į 2011 m.

rekomendacijas buvo atsižvelgta rengiant 2014-2020 m. Kauno regiono plėtros planą. Taip pat

reikėtų įvertinti ekspertų dalyvavimą rengiant šiuos planus. Svarbu pastebėti, kad rengiant 2014-

2020 m. Kauno regiono plėtros planą, dalyvavo ir ekspertai iš Kauno regiono plėtros agentūros,

rengusios 2011 m. Kauno regiono kūrybinių industrijų plėtros veiksmų planą.

2011 m. parengtoje Kultūrinių ir kūrybinių industrijų Klaipėdoje SSGG analizėje (rengėjas -

Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra) yra numatyta įkurti kūrybinės srities verslo informacijos ir

konsultavimo centrus, remti tam tikrus KKI iniciatyvos centrus, siekiant skatinti bendradarbiavimą

ir padidinti veikiančių verslų pridėtinę vertę Klaipėdoje. Taip pat dėmesio turėtų būti skiriama

verslumo veiklos paramai, kūrybinio verslo besikuriančių įmonių inkubavimui ir skatinimui,

rekomenduotinos rinkodaros veiklos ir interneto platformų jungtinės paskatos, plėtojant Klaipėdos

KKI įvaizdį kaip uostamiesčio įvaizdį, siekiant gauti naudos iš tarptautinio požiūrio į Klaipėdos

uostamiestį ir atvykstančių turistų.

2011 m. Kultūrinių ir kūrybinių industrijų Klaipėdoje SSGG analizė iš dalies atsispindi ir

Klaipėdos regiono plėtros plane 2014 - 2020 metams, kuriame numatoma kurti ir plėsti mokslinių

tyrimų ir eksperimentinės plėtros, inovacijų ir kūrybingumo infrastruktūrą ir paslaugas. Taip pat

Klaipėdos regiono plėtros plane tarp priemonių minima ir kultūros bei turizmo rinkodaros

intensyvinimas, kultūros ir paveldo objektų būklės gerinimas ir jos pritaikymas kultūrinėms,

turizmo ir socialinėms reikmėms. Kadangi Klaipėdos regiono plėtros plane nėra nurodytas jo

rengėjų sąrašas, šiuo atveju sunku įvertinti ekspertų dalyvavimą plano rengime.

Apibendrinant, tiek Kauno, tiek Klaipėdos regionų plėtros planuose 2014 - 2020 m. dalinai

atsispindi ir ankstesnių dokumentų, susijusių su KKI plėtros skatinimu šiuose regionuose, siūlymai

bei rekomendacijos skatinant šio sektoriaus plėtrą. Svarbu paminėti, kad regionų plėtros planuose

nėra aiškiai atskiriamos investicijoms skirtos lėšos nuo veiklos finansavimui skirtų lėšų. Taip pat,

vienas didžiausių iššūkių planuojant viešų lėšų investicijas į KKI yra tai, kad planuose dažniausiai

nėra nurodomos konkrečios iniciatyvos, kurioms būtų skiriamas finansavimas.

Apibendrinant kūrybinių industrijų Lietuvoje socialinės aplinkos analizę, daromos tokios

išvados:

115

1. KKI sektoriaus plėtra yra ypatingai svarbi Lietuvai, todėl būtina analizuoti ir suvokti šio

sektoriaus vaidmenį šalyje. Nors KKI sektorius yra labai nevienalypis, susijęs su daugeliu

kitų sričių (tokių kaip švietimo sistema, informacinės technologijos ir t.t.) ir jį sunku

vertinti bei analizuoti, turi būti dedama daugiau pastangų siekiant tai padaryti.

2. Iš atliktos analizės matyti, kad KKI sektorius yra susijęs su daugeliu svarbių socialinių

aspektų – tai apima ir vietos bendruomenių integraciją, naujų darbo vietų kūrimą,

gyventojų tapatybės ir pilietiškumo stiprinimą, tarptautiškumo skatinimą, atskirų

socialinių grupių sąsajų stiprinimą ir pan. KKI sektorius įvairiais aspektais turi didelę

įtaką tiek pačios šalies vidiniu mastu, tiek tarptautiniu mastu – prisideda tiek prie

visuomenės narių tapatybės ir kultūros formavimosi, tiek prie šalies įvaizdžio gerinimo

gyventojų ir užsieniečių akyse, kas didintų ne tik iš turizmo gaunamas pajamas, bet ir

apskritai padėtų formuoti teigiamą aplinką naujų investicijų pritraukimui.

3. Apibendrinant atliktą analizę, galima pastebėti, kad vertinant parengtus Lietuvos regionų

plėtros planus KKI aspektu, šiandien juose daugiausiai atsižvelgiama į kultūros

infrastruktūros plėtojimą ir modernizavimą, kultūros paveldo išsaugojimą, turizmo

plėtojimą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad tinkamai ir efektyviai KKI plėtrai yra

būtina išnaudoti visas finansavimo galimybes, skatinant bendradarbiavimą tarp privataus

ir viešojo sektoriaus, regionų plėtros iniciatyvas bei eksporto skatinimą. Visa tai yra

būtina siekiant nuolatinės KKI plėtros skirtinguose Lietuvos regionuose, pasitelkiant

įvairias plėtros skatinimo priemones.

116

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Teisinės aplinkos analizės išvados ir pasiūlymai. Lietuvos kūrybinių industrijų sektoriaus

konkurencingumo tyrimu nustatyta, kad siekiant didinti Lietuvos kūrybinių industrijų sektoriaus

konkurencingumą, turi būti parengta aiški KKI konkurencingumo didinimo strategija, užtikrinanti

būtiną papildomą finansavimą ir techninę pagalbą parengiant kokybiškas paraiškas Europos

Sąjungos teikiamai paramai gauti.

KKI vyrauja labai mažos, mažos įmonės ir individualia veikla besiverčiantys asmenys, todėl

šiems sektoriams ypač svarbus teisinės aplinkos stabilumas. 2012 m. priimtas Mažųjų bendrijų

įstatymas sudaro sąlygas steigti naują ribotos civilinės atsakomybės įmonių rūšį – mažąją bendriją.

Dėl paprastesnio šių įmonių valdymo bei netaikomo įstatinio kapitalo reikalavimo, ši forma

patraukli planuojant labai mažą verslą. Vis tik neaiškumai dėl šių juridinių asmenų mokestinės

teisinės aplinkos bei ribotos galimybės pritraukti papildomą finansavimą stabdė didesnę jų plėtrą.

Naujausi Socialinio draudimo įstatymo pakeitimai įneša daugiau aiškumo dėl mažosioms

bendrijoms taikytinų mokesčių, tačiau šios įmonių formos nepadaro patrauklesne negu buvo iki

šiol. Todėl tikėtina, kad ateityje KKI Lietuvoje ir toliau dominuos uždarosios akcinės bendrovės.

Darbo teisinių santykių reguliavimas Lietuvoje vis dar sudėtingas ir nelankstus. Darbo

kodeksas numato ribotą sutarčių rūšių sąrašą, ribotas terminuotų sutarčių taikymo sąlygas,

darbdaviui nepalankias darbuotojų atleidimo sąlygas, griežtus viršvalandinio darbo ribojimus.

Kadangi KKI vyrauja netradicinės darbo santykių formos ir planavimo metodai, toks

reglamentavimas yra kliūtis KKI sektorių plėtrai. Siūlytina ir toliau liberalizuoti darbo teisinius

santykius, nustatant paprastesnes viršvalandinio darbo sąlygas, tačiau taip pat numatyti galimybę

sudaryti naujų rūšių, įvairesnes darbo sutartis, keisti terminuotų sutarčių reglamentavimą bei

lengvinti jų sudarymo ir pratęsimo galimybes.

Lietuvoje KKI sektorių plėtrai nėra numatytas atskiras mokestinis teisinis režimas išskyrus

tam tikras atskiras išimtis. Viena iš jų - Pelno mokesčio lengvata, taikoma kino pramonėje

investuojantiems subjektams. Tikslinga svarstyti šios ir kitų mokestinių lengvatų taikymą ir kitoms

didžiausią potencialą turinčioms KKI sritims.

Nors Lietuvos strateginiuose dokumentuose nuolat pabrėžiamas poreikis dėl verslo priežiūrą

atliekančių institucijų veiklos optimizavimo, tačiau tokie pokyčiai sunkiai skinasi kelią. Tikslinga ir

toliau mažinti verslą kontroliuojančių institucijų, atsisakant funkcijų dubliavimo bei daugiau

dėmesio skiriant ne verslo subjektų baudimui, bet jų konsultavimui ir švietimui.

Socialinės aplinkos analizės išvados ir rezultatai. Iš atliktos analizės matyti, kad KKI

sektorius yra susijęs su daugeliu svarbių socialinių aspektų – tai apima ir vietos bendruomenių

117

integraciją, naujų darbo vietų kūrimą, gyventojų tapatybės ir pilietiškumo stiprinimą,

tarptautiškumo skatinimą, atskirų socialinių grupių sąsajų stiprinimą ir pan. KKI sektorius įvairiais

aspektais turi didelę įtaką tiek pačios šalies vidiniu mastu, tiek tarptautiniu mastu – prisideda tiek

prie visuomenės narių tapatybės ir kultūros formavimosi, tiek prie šalies įvaizdžio gerinimo

gyventojų ir užsieniečių akyse, kas didintų ne tik iš turizmo gaunamas pajamas, bet ir apskritai

padėtų formuoti teigiamą aplinką naujų investicijų pritraukimui.

Apibendrinant atliktą analizę, galima pastebėti, kad Lietuvos regionų plėtros planuose

šiandien daugiausiai atsižvelgiama į kultūros infrastruktūros plėtojimą ir modernizavimą, kultūros

paveldo išsaugojimą, turizmo plėtojimą. Tinkamai ir efektyviai KKI plėtrai būtina išnaudoti visas

finansavimo galimybes, skatinant bendradarbiavimą tarp privataus ir viešojo sektoriaus, regionų

plėtros iniciatyvas bei eksporto skatinimą. Visa tai yra būtina siekiant nuolatinės KKI plėtros

skirtinguose Lietuvos regionuose, pasitelkiant įvairias plėtros skatinimo priemones.

Pasiūlymai kompiuterinių žaidimų srities konkurencingumo didinimui. Atlikta analizė

parodė, kad šios srities ekspertai silpniausiomis charakteristikomis laiko vadybininkų gebėjimą

pritraukti lėšas bei platinimą Lietuvos rinkoje. Ekspertai siūlo sukurti nacionalinę platformą, kuri

padėtų skatinti ir finansuoti investicijų paiešką, pritraukti investuotojų į rizikos kapitalą, taigi

funkcionuotų kaip paramos skatinimo mechanizmas.

Akcentuotina, kad būtinos investicijos ir į žmogiškąjį kapitalą. Vienas iš efektyviausių būdų –

konsultantų su didele praktine patirtimi pritraukimas į Lietuvos kompiuterinių žaidimų srities

įmones. Konsultanto – specialisto darbas įmonėje gali būti ribotas laike ir skirtas supažindinti

Lietuvos specialistus su naujausiomis tendencijomis, darbo specifika. Tuo pačiu tikėtina, kad

dalyvavimas specializuotuose renginiuose užsienyje, tokių renginių organizavimas Lietuvoje padėtų

kelti specialistų kvalifikaciją, suteiktų jiems galimybę stažuotėms, taigi ir akseleruotų gerosios

patirties iš užsienio šalių pritaikymą Lietuvoje.

Tuo tarpu srities charakteristikoms, surinkusioms aukštus ekspertų vertinimus, reikia sudaryti

sąlygas augti ir plėtotis. Labai gerai vertinamos žaidimų dizainerių kompetencijos – galimybė

tobulėti, norą pranokti kitus ir augti galėtų paskatinti nacionalinio konkurso pasirinkta aktualia tema

organizavimas, laimėtojus įvertinant galimybe atstovauti visą sritį Lietuvai tarptautiniuose

konkursuose. Be akivaizdžios motyvacinės naudos, konkursai ir panašaus pobūdžio renginiai

įgalina laimėtojus komunikuoti išskirtinumą, akcentuojant tai naudojamomis marketingo

priemonėmis.

Pasiūlymai kultūrinio turizmo srities konkurencingumo didinimui. Kaip matyti iš

analizės, šioje kūrybinių industrijų srityje susiduriama su nepakankamu pasiruošimu platinimui,

marketingo veiksmams, lėšų pritraukimui – komunikacijai su tikslinėmis rinkomis.

118

Pastebėtina, kad šios problemos gali būti sprendžiamos pasitelkiant gerai funkcionuojančią

darbuotojų motyvavimo sistemą, kuri skatintų darbuotojus imtis atsakomybės ir rodyti iniciatyvą,

siekiant geresnių rezultatų, o jiems už tai būtų atlyginama, atsižvelgiant į pasiektus rezultatus.

Viena iš sričių, kur kultūrinio turizmo darbuotojai galėtų pasiekti ženklių rezultatų –

partnerystė su privačiu sektoriumi. Rekomenduojama skatinti viešojo ir privataus sektoriaus

bendradarbiavimą. Mokantis iš užsienio pavyzdžių, dalyvaujant mokymuose, įsitraukiant į

tinklaveiką, pasiekiama sinergija, daranti teigiamą poveikį visam regionui. Kaip ir kompiuterinių

žaidimų atveju, rekomenduojama investuoti į patyrusio konsultanto – specialisto samdymą

konkrečios organizacijos strategijai sudaryti ir įgyvendinimui prižiūrėti.

Rekomenduojama atkreipti dėmesį į kultūrinio turizmo organizacijų patrauklumo didinimą

skirtingiems segmentams, pvz., vaikams, studentams, pensininkams ir kitoms tikslinėms grupėms.

Tai galima pasiekti pasitelkiant kūrybiškumą ir kasdienėje veikloje naudojant inovacijas. Šios srities

organizacijų darbuotojams galima organizuoti mokymus, kursus, kūrybines dirbtuves, kurių metu

sukuriamos idėjos išsikeltiems tikslams pasiekti, o geriausios idėjos autorių komandai skiriamas

finansavimas idėjos įgyvendinimui, užtikrinant atgalinį ryšį – rezultatų sklaidą, mokymus ir

patirties dalinimąsi su kolegomis iš tos pačios kūrybinių industrijų srities organizacijų. Tokios

priemonės įgalina efektyviausiai išnaudoti srities stiprybes: kūrėjus, infrastruktūrą, kūrybos ir

produkto novatoriškumą.

Pasiūlymai dizaino srities konkurencingumo didinimui. Analizė parodė, kad ekspertai

mažiausius balus skyrė kūrimo ir gamybos bei platinimo dalims.

Rekomenduojama didinti komandinio darbo efektyvumą, jau universitete skatinant darbą

komandomis. Viena iš siūlomų priemonių – tinklaveikos skatinimas, dizaino srities darbuotojus ir

organizacijas jungiančių organizacijų steigimas. Tikėtina, kad susiduriant su panašiomis

specifinėmis problemomis, išspręsti jas pavieniui (kūrybinių industrijų sektoriuje dominuoja itin

mažos įmonės) yra sudėtinga, kai didesnį svorį turinti organizacija galėtų puikiai atstovauti visų

savo narių interesus.

Pastebėtina, kad šiai sričiai būtina parama, susijusi su platinimu. Tai galima pasiekti

finansuojant išvykas į parodas, muges, kontaktų užmezgimo renginius, taip pat – kviečiant užsienio

specialistus į Lietuvą.

Kaip ir daugumoje analizuotų sričių, ekspertai atkreipė dėmesį į stipresnį, geriau praktikoje

pritaikomą dizaino vadybininkų pasirengimą. Tai gali būti pasiekiama aukštosiose mokyklose

didinant praktinių užduočių apimtis, o taip pat ir skatinant darbuotojų stažuotes sėkmingose

užsienio įmonėse, nuolatinį mokymąsi, bendradarbiavimą su tos pačios srities įmonėmis, kartu

įgyvendinant įvairius projektus. Tokios priemonės ne tik padėtų spręsti vienas svarbiausių srities

119

problemų, bet ir padėtų augti, plėtoti stipriosioms srities charakteristikoms, susijusioms su produkto

dalimi: kūrybos, produktų novatoriškumui, produkcijos konkurencingumui.

Pasiūlymai pramogų verslo srities konkurencingumo didinimui. Šioje srityje matomi

specifiniai iššūkiai, ekspertų vertinimu srities silpnybės apima produkcijos konkurencingumą,

platinimą užsienio rinkose ir įstatyminę bazę.

Platinimas užsienio rinkose iš dalies yra ribojamas kalbos barjero, tačiau pramogų verslas

kartu su kultūriniu turizmu turi potencialo tapti itin stipriu ir perspektyviu kūrybinių industrijų

sektoriumi. Rekomenduojama stiprinti pramogų verslo sukuriamą asortimentą, susifokusuojant ties

tikslinių rinkų poreikiais ir preferencijomis. Vyriausybės parama būtų tikslinga suteikiant lengvatas

pramogų, traukos objektams kurti. Tam reiktų mažiau ribojančios įstatyminės bazės, itin daug

dėmesio skiriant laisvesnių aplinkosaugos reikalavimų taikymui.

Akcentuotina, kad pramogų verslo sričiai yra ganėtinai paprasta sudaryti partnerystes tarp

privataus ir viešojo sektoriaus. Valstybinė parama turėtų būti taikoma investuotojų pritraukimui.

Tikėtina, kad papildomos investicijos bus pelningos, nes gebėjimas platinti produktą Lietuvoje bei

gauti pajamas iš platinimo vertinamas labai gerai. Tuo pačiu didesnės investicijos įgalintų

įgyvendinti naujas, originalias idėjas, kam šios srities specialistai yra pasiruošę – kūrėjų vertinimas,

kūrybos ir produktų novatoriškumas vertinami kaip vienos stipriausių charakteristikų.

Kaip ir kalbant apie kultūrinio turizmo sritį, pramogų verslas turėtų skirti daugiau dėmesio

konkretiems segmentams, naudoti jiems tinkamiausias marketingo priemones ir specifines,

pritaikytas komunikacijos žinutes.

Pasiūlymai reklamos srities konkurencingumo didinimui. Kaip matyti iš analizės,

silpniausia šios srities charakteristika – gebėjimas platinti produktą užsienyje, su tuo susijusi ir kita

silpnoji vieta, produkcijos konkurencingumas.

Pastebėtina, kad Lietuvos rinkoje, reklamos ekspertų vertinimu, šios srities įmonės dirba

efektyviai: platina produktą Lietuvoje, sugeba gauti pajamų iš platinimo, turi gerai vertinamus

kūrėjus, kūryba yra novatoriška, atitinka kitimo tendencijas, tad galima teigti, jog dabar turimus

verslo modelius ir sukauptą patirtį būtų galima sėkmingai pritaikyti ir užsienio rinkose.

Tuo tikslu reklamos srities įmonėms reikalinga tikslinė parama eksportuojant, dalyvaujant

parodose, tarptautiniuose konkursuose. Paramos schemos platinimui užsienio rinkose gali apimti

bendradarbiavimą per ambasadas, specifines organizacijas, atstovybes.

Rekomenduojama akcentuojant stipriąsias srities charakteristikas, pritraukti įmones ir

specialistus iš užsienio, skatinti užsienio įmonių atstovybių steigimą ir darbuotojų samdymą

Lietuvoje.

120

Taip pat valstybės parama būtina skatinant dalyvavimą tarptautiniuose projektuose, tapimą

įtakingų srities įmonių subkontraktoriais. Tokia patirtis įmonėms suteikia neįkainojamas mokymosi

ir tobulėjimo galimybes, o taip skatinamas gerosios praktikos perkėlimas į Lietuvą.

Bendrai vertinant, reklamos srities rezultatai yra geri, todėl reikalingas palaikymas ir pagalba,

siekiant tai išnaudoti tarptautinio konkurencingumo didinimui.

Pasiūlymai architektūros srities konkurencingumo didinimui. Pastebėtina, kad vidutinis

kūrėjų bei produktų novatoriškumo vertinimas yra aukštas, tačiau susiduriama su platinimo užsienio

rinkose problema, dėl tos pačios priežasties ir produkcijos konkurencingumo vertinimas yra žemas.

Tokia situacija rodo nepakankamus išteklius tarptautiškumo įnešimui.

Kaip ir reklamos sritis, architektūra yra stipri, gerai išvystyta sritis, sugebanti labai gerai

platinti produkciją Lietuvoje ir gauti pajamas, taip pat – pritraukti privačias lėšas, rinkai teikianti

novatoriškus produktus.

Akcentuotina, kad ekspertai nurodė silpnus planavimo ir organizavimo gebėjimus. Šiai

problemai spręsti būtina pasitelkti efektyvumo didinimo priemones: stažuotės užsienio šalyse,

sėkmingai veikiančiose įmonėse, paslaugų teikimo užsienio rinkose skatinimas. Šioje srityje labai

svarbu atsižvelgti į susipažinimą su tikslinėmis rinkomis, jų kultūrinėmis normomis, estetikos ir

funkcionalumo sampratomis.

Tikslinga skirti valstybinę paramą marketingo veiksmams, pasirengimui dalyvauti

tarptautinėse parodose, mugėse, konkursuose. Tikslinės investicijos, padedančios pritaikyti dabar

turimą patirtį, infrastruktūrą, produkto kūrimo galimybes per subkontraktines sutartis, skatina srities

specialistų tobulėjimą, suteikia patirties stambių projektų įgyvendinimui.

Būtina inicijuoti klasterio susikūrimą, ypatingai skatinti architektūros srities ir statybos

įmonių bendradarbiavimą, nes tai padėtų pateikti išskirtinį pasiūlymą, tiek kokybės, tiek ir kaštų

prasme.

Pasiūlymai kino srities konkurencingumo didinimui. Analizė parodė, kad silpniausios kino

srities charakteristikos yra platinimas užsienio rinkose bei vyriausybės tikslinė parama platinimui.

Siekiant auginti kino produkcijos eksportą, būtina tikslinė parama platinimui užsienio šalyse.

Akcentuotina, kad šioje kūrybinių industrijų srityje eksporto didinimui itin aktualios papildomos

paslaugos, tokios kaip subtitravimas, versijų pritaikymas skirtingoms rinkoms ir kt.

Silpnos kino srities grandys yra scenaristai ir prodiuseriai. Šiai problemai spręsti

rekomenduojama pasitelkti stažuotes, dalyvavimą mokymuose užsienyje, subkontraktoriaus

didžiosioms srities įmonėms darbą. Būtina skirti daug dėmesio scenaristų, prodiuserių pritraukimui

iš užsienio. Sukurta paramos schema, padedanti finansuoti tam tikras projekto dalis, pvz.,

scenarijaus įsigijimą, subtitravimo paslaugas, leistų padidinti eksporto galimybes, efektyviai

investuojant tik į tikslines sritis.

121

Ekspertų vertinimu, kino sritis turi vystymosi ir augimo potencialo, ypatingai dėl savo

žmogiškųjų išteklių – kūrėjų, komandinio darbo, vadybininkų gebėjimų pritraukti lėšas vertinimai

yra geri ir todėl manytina, kad su darbo, projektų patirtimi bei tiksline valstybine parama, kino sritis

išaugs, įgis konkurencingumo tarptautiniu mastu ir suteiks galimybę ne tik kurti pridėtinę vertę

Lietuvoje, bet ir pristatyti šalies kultūrinį ir istorinį paveldą, mąstyseną ir išskirtinumus visame

pasaulyje.

122

1 PRIEDAS. Kūrybinių industrijų veiklų klasifikavimas pagal UNCTAD ir EVRK klasifikatorius

Kūrybinių industrijų UNCTADklasifikacija

KI veiklos pagal EVRK veiklų klasifikatoriųEVRK 2Kodas

1.T

rad

icin

ės k

ult

ūri

nės

vei

klo

s

o

1.1.Paveldas

1.1.1. Kultūrinės

vietos

Bibliotekų ir archyvų veikla 91.01Muziejų veikla 91.02Istorinių vietų ir pastatų bei panašių turistų lankomų vietų eksploatavimas

91.03

1.1.2. Amatai

Suvenyrų, meno dirbinių ir religinių reikmenų specializuota mažmeninė prekyba

47.78.10

Keraminių buities ir puošybos gaminių bei dirbinių gamyba 23.41Akmens pjaustymas, tašymas ir apdailinimas 23.70Dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamyba 32.13Žaidimų ir žaislų gamyba 32.40Papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba 32.12

1.1.3. Tradicinėskultūrinėsišraiškos

Atrakcionų ir teminių parkų veikla 93.21Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla 93.29

Ekskursijų organizatorių veikla 79.12

1.2. Menai

1.2.1. Vaizduojamieji

menai

Fotografavimo veikla 74.20

Meninė kūryba 90.03

1.2.2. Scenos menai

Scenos pastatymų veikla 90.01Scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla 90.02

2. N

aujo

sios

kū

ryb

inių

ind

ustr

ijų

vei

klo

s

2.1.Medijos

2.1.1. Knygos ir

spauda

Knygų leidyba 58.11Laikraščių leidyba 58.13Žinynų, katalogų ir adresų sąrašų leidyba 58.12Žurnalų ir periodinių leidinių leidyba 58.14Kita leidyba 58.19

2.1.2. Audiovizualinės

Garso įrašymas ir muzikos įrašų leidyba 59.20Kino filmų rodymas 59.14Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba 59.11Naujienų agentūrų veikla 63.91Radijo programų transliavimas 60.10Televizijos programų rengimas ir transliavimas 60.20Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų platinimas 59.13Viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla 70.21

2.1.3. Naujosios

medijos

Kompiuterinių žaidimų leidyba 58.21Kompiuterių programavimo veikla 62.01Kita programinės įrangos leidyba 58.29Interneto vartų paslaugų veikla 63.12

2.1.4. Dizainas

Pagamintų kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų meninis apipavidalinimas

59.12

Kraštovaizdžio tvarkymas 81.30

2.2.Taikomoji

kūryba

2.2.1. Kūrybinėspaslaugos

Antikvarinių daiktų mažmeninė prekyba 47.79.10Architektūros veikla 71.11Atstovavimas žiniasklaidai 73.12Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos 71.12Kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla

74.90

Kiti gamtos mokslų ir inžinerijos moksliniai tyrimai ir taikomojiveikla

72.19

Meno įrenginių eksploatavimo veikla 90.04Reklamos agentūrų veikla 73.11Rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa 73.20Socialinių ir humanitarinių mokslų moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla

72.20

Specializuota projektavimo veikla 74.10Švietimui būdingų paslaugų veikla 85.60

123

2 PRIEDAS Didžiausią potencialą turinčių Lietuvos KI sričių atstovų apklausos anketa

APKLAUSOS ANKETA ([X pramonė])Gerbiamas Eksperte,Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija, vykdydama Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą „Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų konkurencingumas vidaus ir užsienio rinkoje“, atlieka tyrimą, siekdama nustatyti didžiausią augimo potencialą turinčių kultūros ir kūrybinių industrijų sričių produktų, jų kūrimo ir komercializavimo stipriąsias ir silpnąsias puses. Jūsų kaip atitinkamos srities eksperto išsakyta nuomonė padės atskleisti praktinius srities veiklos aspektus, tendencijas bei plėtos ir augimo perspektyvas.Atsakydami į klausimus vadovaukitės schema, vaizduojančia produkto kūrimo ir platinimo procesus bei jų dalyvius:

1. Kaip vertintumėte [X pramonės] bendrai KŪRIMO/GAMYBOS ir PLATINIMO/KOMERCIALIZAVIMO dalių dabartinę būseną (žr. schemą)?Skalė nuo 1 (prasta – labai menkai išplėtota) iki 5 (puiki – labai gerai išplėtota)

1 2 3 4 5

1.1. [X pramonės paslaugų ir produktų] KŪRIMO/GAMYBOS dalies vertinimas:

1.2. [X pramonės paslaugų ir produktų] PLATINIMO dalies vertinimas:

2. Įrašykite svarbiausias [X pramonės] DARBUOTOJŲ specialybes ir įvertinkite jų turimą kvalifikaciją.Skalė nuo 1 (prastas – menkas, jo nėra) iki 5 (puikus – jų daug ir jie labai kvalifikuoti)

1 2 3 4 5

2.1. Lietuvos ................. profesinių gebėjimų vertinimas: (įrašykite specialybę)

2.2. Lietuvos ................. profesinių gebėjimų vertinimas: (įrašykite specialybę)

2.3. Lietuvos ......................... profesinių gebėjimų vertinimas: (įrašykite specialybę)

2.4. Lietuvos ....................... profesinių gebėjimų vertinimas: (įrašykite specialybę)

2.5. Lietuvos ......................... profesinių gebėjimų vertinimas: (įrašykite specialybę)

124

2.6. Lietuvos ....................... profesinių gebėjimų vertinimas: (įrašykite specialybę)

3. Kaip vertintumėte [X pramonės] TURIMUS IŠTEKLIUS (infrastruktūra, įranga, lėšos, įstatyminė bazė) naujų produktų kūrimui? Skalė nuo 1 (visai nėra) iki 5 (pilnai užtenka)

1 2 3 4 5

3.1 Bendras [X pramonės] turimos INFRASTRUKTŪROS pakankamumo naujų paslaugų ir produktų kūrimui vertinimas:

3.2 Lietuvos ĮSTATYMINĖS BAZĖS naujų [X pramonės paslaugų ir produktų] kūrimui vertinimas:

3.3 VALSTYBĖS SKIRIAMŲ LĖŠŲ naujų [X pramonės paslaugų ir produktų] kūrimuivertinimas:

3.4 PRIVAČIŲ LĖŠŲ PRITRAUKIMO (uždarbio už pardavimus, verslo, bankų paskolų ir pan.) naujų [X pramonės paslaugų ir produktų] kūrimui vertinimas:

4. Kaip vertintumėte [X pramonės PASLAUGŲ IR PRODUKTŲ] KŪRIMO PROCESO VALDYMĄ? Skalė nuo 1 (labai blogai valdoma) iki 5 (labai gerai valdoma)

1 2 3 4 5

4.1 [X pramonės paslaugų ir produktų] kūrimo proceso PLANAVIMO IR ORGANIZAVIMO (parengiamieji darbai) vertinimas:

4.2 [X pramonės paslaugų ir produktų] kūrimo proceso dalyvių MOTYVAVIMO SISTEMŲ vertinimas:

4.3 [X pramonės paslaugų ir produktų] kūrimo proceso dalyvių KOMANDINIO DARBO įgūdžių vertinimas:

5. Kaip vertintumėte dabartinį [X pramonės PASLAUGŲ IR PRODUKTŲ] bei jų KŪRIMO NOVATORIŠKUMĄ? Skalė nuo 1 (labai menkas) iki 5 (labai aukštas)

1 2 3 4 5

5.1 [X pramonės paslaugų ir produktų] kūrimo NOVATORIŠKUMO (naujų idėjų, naujų technologijų panaudojimas) vertinimas:

5.2 [X pramonės paslaugų ir produktų] PRODUKTŲ NOVATORIŠKUMO (naujų idėjų, naujų technologijų panaudojimas) vertinimas:

5.3 [X pramonės paslaugų ir produktų] KONKURENCINGUMO tarptautinėse rinkose lygio vertinimas:

6. Kaip vertintumėte esamą [X pramonės PASLAUGŲ IR PRODUKCIJOS] LYGĮ IR TENDENCIJAS?

1 2 3 4 5

6.1 [X pramonės paslaugų ir produkcijos] LYGIO vertinimas:

Skalė nuo 1 (labai menkas) iki 5 (labai aukštas):

6.2 [X pramonės paslaugų ir produkcijos] LYGIO KITIMO TENDENCIJŲ vertinimas:

Skalė nuo 1 (lygis labai krenta) iki 5 (lygis labai kyla)

125

7. Kaip vertintumėte esamą [X pramonės paslaugų ir produkcijos] PLATINIMO/ PARDAVIMŲ lygį?Skalė nuo 1 (labai menkas) iki 5 (labai aukštas)

1 2 3 4 5

7.1 [X pramonės paslaugų ir produktų] PLATINIMO/PARDAVIMŲ lygis LIETUVOS rinkai:

7.2 [X pramonės paslaugų ir produktų] PLATINIMO/PARDAVIMŲ lygis UŽSIENIO rinkai:

7.3 [X pramonės paslaugų ir produktų] VADYBININKŲ gebėjimai GAUTI PAJAMAS iš platinamų produktų:

7.4 [X pramonės paslaugų ir produktų] VADYBININKŲ gebėjimai PRITRAUKTI LĖŠAS naujų paslaugų ir produktų kūrimui:

7.5 [X pramonės paslaugų ir produktų PLATINIMO/PARDAVIMŲ lygis lyginat su UŽSIENIO RINKOMIS:

7.6 LR VYRIAUSYBĖS TIKSLINĖ PARAMA [X pramonės paslaugų ir produktų] PLATINIMUI/PARDAVIMAMS:

8. Kokie veiksniai [X pramonės paslaugų ir produktų] KŪRIMO PROCESO etape, Jūsų nuomone, padarytų didžiausią įtaką šios srities konkurencingumo didinimui?

9. Kokios [X pramonės paslaugų ir produktų] YPATYBĖS, Jūsų manymu, paskatintų šios srities konkurencingumą?

10. Kokie veiksniai [X pramonės paslaugų ir naujų produktų] PLATINIMO PROCESO etape, Jūsų nuomone, padarytų didžiausią įtaką šios srities konkurencingumo didinimui?

11. Prašome nurodyti savo veiklos/darbo pobūdį [X pramonėje]:

(įrašykite)

Dėkojame už Jūsų atsakymus.

126

3 PRIEDAS. Ekspertinio vertinimo vidutinės reikšmės K

ompi

uter

inia

i žai

dim

ai

Kul

tūri

nis

turi

zmas

Diz

aina

s

Pra

mog

ų ve

rsla

s

Rek

lam

a

Arc

hite

ktūr

a

Kin

as

2. Vidutinis kūrėjų vertinimas *3,19 3,05 2,15 2,97 3,15 3,43 3,12

3.1 Infrastruktūra2,80 3,00 2,40 2,60 2,90 3,30 2,31

3.2 Įstatyminė bazė2,25 2,80 2,40 1,80 2,60 2,80 2,56

3.3 Valstybės skiriamos lėšos1,45 2,00 1,70 2,20 1,70 2,33 2,44

3.4 Privačių lėšų pritraukimas2,50 2,00 2,00 2,22 2,50 3,00 2,06

4.1 Planavimas ir organizavimas2,90 2,00 1,90 2,80 3,00 2,11 3,13

4.2 Motyvavimo sistemos2,75 1,80 2,00 3,20 3,00 2,22 3,08

4.3 Komandinis darbasN/A 2,40 2,10 3,20 3,00 2,78 3,70

5.1 Kūrybos novatoriškumas3,30 3,00 3,30 2,60 3,00 2,89 2,27

5.2 Produktų novatoriškumas3,35 3,00 2,90 2,70 2,80 3,11 N/A

5.3 Produkcijos konkurencingumasN/A 2,80 2,80 1,60 2,40 2,11 N/A

6.1 Produkcijos vertinimas3,45 2,60 2,80 2,67 3,44 2,67 2,75

6.2 Produkcijos kitimo tendencijų vertinimas

3,90 3,60 2,90 3,00 3,89 2,80 2,90

7.1 Platinimas Lietuvos rinkoje1,95 2,20 2,60 3,10 3,60 3,10 2,63

7.2 Platinimas užsienio rinkose3,20 2,00 2,10 1,70 1,80 1,78 1,66

7.3 Gebėjimai gauti pajamas iš platinimo2,85 2,20 2,20 2,70 3,00 2,63 2,44

7.4 Vadybininkų gebėjimai pritraukti lėšas2,30 2,20 2,10 2,60 2,10 2,13 2,88

7.5 Platinimo lygis lyginant su užsienio rinkomis

2,45 1,80 2,30 2,11 1,89 1,63 2,67

7.6 LR Vyriausybės tikslinė parama platinimui

1,55 1,80 1,80 1,80 1,30 1,38 1,87

Vidutinis industrijos vertinimas2,71 2,43 2,34 2,50 2,69 2,54 2,61

*dėl kiekvienos industrijų vertinamų profesijų ypatybių jos tarpusavyje nelyginamos, o pateikiami kūrėjų įverčių vidurkiai.

127

4 PRIEDAS. Kompiuterinių žaidimų ekspertinis vertinimas

128

5 PRIEDAS. Kultūrinio turizmo ekspertinis vertinimas

129

6 PRIEDAS. Dizaino ekspertinis vertinimas

130

7 PRIEDAS. Pramogų verslo ekspertinis vertinimas

131

8 PRIEDAS. Reklamos ekspertinis vertinimas

132

9 PRIEDAS. Architektūros ekspertinis vertinimas

133

10 PRIEDAS. Kino ekspertinis vertinimas

134

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. 32 Creative Economies in Action. The report of the UN on the Creative Economy (2013).

Prieiga internetu: http://www.creativeeconomyreport2013.com/.

2. Ashton, D. (2011). Media Work and the Creative Industries. Identity work, professionalism

and employability. Education + Training, Vol. 53 (6): 546 – 560.

3. Baker, S. E., Edwards, R. 2012. How many qualitative interviews is enough? Discussion

Paper. National Centre for Research Methods. http://eprints.ncrm.ac.uk/2273/

4. Big Changes – Big Oppurtunities. Analysis of Development in Policy to Promote Cultural

and Creative Industries in the Nordic Region, 2007 – 2012 (2012). KreaNord studijos „Big

Changes – Big Oppurtunities. Analysis of Development in Policy to Promote Cultural and

Creative Industries in the Nordic Region, 2007 – 2012“ ataskaita Šiaurės ministrų tarybai

Norden.

5. Blair, H.; Grey, S.; Randle, K. (2001). Working in Film. Employment in a Project Based

Industry. Personnel Review. Vol. 30 (2): 170 – 185.

6. Bonde, D. 2007. Qualitative Market Research: When Enough is Enough. Sydney: Research

by Design

7. Chen, M. Y. C., Wang, Y. S., Sun, V. (2012) Intellectual Capital and Organizational

Commitment: Evidence from Cultural Creative Industries in Taiwan. Personnel Review, 3

(41), 321 – 339.

8. Commission of the European Communities. Green Paper. Promoting a European framework

for Corporate Social Responsibility, 2001.

9. Creative Economy and Culture in the Innovation Policy (2010). Suomijos Švietimo

ministerijos ataskaita 2010:13.

10. Creative Economy Report (2008). The Challenge of Assessing the Creative Economy:

towards Informed Policy – making. United Nations Conference on Trade and Development,

UNCTAD/DITC/2008/2. Prieiga internetu: http://unctad.org/en/docs/ditc20082cer_en.pdf.

11. Creative Industries and Development (2004). United Nations Conference on Trade and

Development, TD (XI)/BP/13. Prieiga internetu:

http://www.unctad.org/en/docs/tdxibpd13_en.pdf.

12. Creative Industries Mapping Document, Department for Culture, Media and Sport, UK,

2001.

135

http://www.creativeeconomyreport2013.com/

13. De Propris, L. (2013) How are the Creative Industries Weathering the Crisis? Cambridge

Journal of Regions, Economy and Society, 6, 23 – 35.

14. Dervojeda K., Nagtegaal F., Lengton M. (2013). Creative Industries. Analysis of Industry –

Specific Framework Conditions Relevant for the Development of World – Class Clusters.

Prieiga internetu:

http://www.emergingindustries.eu/Upload/CMS/Docs/Creative_industries_FCs.pdf

15. Florida, R. (2010). The Great Reset. How New Ways of Living and Working Drive Post-

Crash Prosperity. Harper Collins e-books.

16. Galimybių studija “Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis”. (2010). Vilniaus Gedimino

technikos universitetas, Atvirojo kodo institutas, Vilnius.

17. Garnham, N. (2005). From Cultural to Creative Industries. An Analysis of the Implications

of the “Creative Industries” Approach to Arts and Media Policy Making in the United

Kingdom. International Journal of Cultural Policy. Vol. 11 (1): 15 – 29.

18. Gibbon, Ch. (2011). How much can the Creative Industries Contribute to Regional

Development in Britain? Prieiga internetu: http://www.regional-studies-

assoc.ac.uk/events/2011/april-newcastle/papers/Gibbon.pdf.

19. Goede M., Louisa, G. (2012). A Case Study of the Creative Zone Scharloo and Pietermaai in

Curacao. International Journal of Social Economics, 39 (11), 844 – 858.

20. Good Practice Report on the Cultural and Creative Sectors’ Export and Internationalisation

Support Strategies (2014).

21. Guest, G., Bunce, A., Johnson, L. 2006. How Many Interviews Are Enough? An Experiment

with Data Saturation and Variability. Field Methods, Vol. 18, No. 1, p. 59-82.

22. Hotho, S., Champion, K. (2011). Small Businesses in the New Creative Industries:

Innovation as a People Management Challenge. Management Decision, 49 (1), 29 – 54.

23. Huang, Y. F.; Chen, Ch. J.; Chang, H. H. (2009). A Multiple Criteria Evaluation of Creative

Industries for the Cultural Diversity Centre in Taiwan. International Journal of

Entrepreneurial Behaviour and Research. Vol. 15 (5): 473 – 496.

24. Jones, P.; Comfort, D.; Eastwood, I.; Hillier, D. (2004). Creative Industries: Economic

Contributions, Management Challenges and Support Initiatives. Management Research

News. Vol. 27 (11/12): 134 – 145.

25. Keane, M.; Hartley, J. (2006). Creative Industries and Innovation in China. International

Journal of Cultural Studies. Vol. 9 (3): 259 – 264.

136

26. Lassur, S., Tafel – Viia, K., Viia, A. (2010). Creative industries in Estonia, Latvia,

Lithuania. Prieiga internetu: http://www.esa.ee/cms-

data/upload/files/CreativeIndustries_EstLatLit.pdf.

27. Levickaite, R.; Reimeris, R. (2011). Kūrybos ekonomikos penkiakampis. Santalka:

Filosofija, Komunikacija. Vol. 19 (1): 83 – 91.

28. Lietuvos regioninė politika, Vidaus reikalų ministerija, prieiga per internetą:

http://www.nrp.vrm.lt/index.php?id=2614

29. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, 2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835, Žin.,

2000, Nr. 64-1914; 2003, Nr. 123-5574, TAR 2014-12714.

30. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, 1999 m. gegužės 18 d. Nr.

VIII-1185, Žin., 1999, Nr. 50-1598; 2003, Nr. 28-1125; TAR 2014-05732.

31. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864, Žin., 2000, Nr.

74-2262; TAR 2014-13599.

32. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, 2002 m. birželio 4 d. Nr. IX-926, Žin., 2002, Nr. 64-

2569; TAR 2014-10428.

33. Lietuvos Respublikos dizaino įstatymas, 2002 m. lapkričio 7 d. Nr. IX-1181, Žin., 2002, Nr.

112-4980; 2012, Nr. 135-6871.

34. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, 2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-

1007, Žin., 2002, Nr. 73-3085; 2013, Nr. 140-7047.

35. Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas, 2011 m.

gegužės 19 d. Nr. XI-1379, Žin., 2011, Nr. 69-3287; 2013, Nr. 42-2044.

36. Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas, 1996 m. rugsėjo 10 d. Nr. I-1510, Žin., 1996, Nr.

92-2141; 2003, Nr. 70-3163, 2013, Nr. 76-3940.

37. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. ĮV-217 Dėl

kūrybinių industrijų skatinimo ir plėtros strategijos patvirtinimo. Žin., 2007 Nr. 39-1460;

2009 Nr.93-3999.

38. Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas, 1995 m. birželio 28 d.

Nr. I-976, Žin., 1995, Nr. 59-1462; 2011, Nr. 164-7803.

39. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas, 2012 m. birželio 29 d. Nr. XI-2159, Žin.,

2012, Nr. 83-4333; TAR 2014-10456.

40. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas, 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675, Žin.,

2001, Nr. 110-3992; TAR 2014-13610.

41. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas, 2000 m. spalio 10 d. Nr. VIII-1981, Žin.,

2000, Nr. 92-2844; 2012, Nr. 135-6870.

137

42. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751,

Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2013, Nr. 101-4978.

43. Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas, 1998 m. lapkričio 24

d. Nr. VIII-935, Žin., 1998, Nr. 109-2993; 2007, Nr. 132-5354; 2013, Nr. 79-3991.

44. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymas, 1991 m. gegužės 21 d. Nr. I-1336,

Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295; TAR 2014-10433.

45. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, 1999 m. birželio 17 d. Nr. VIII-

1234, Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975; TAR 2014-09160.

46. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas, 1996 m. liepos 3 d. Nr. I-1428, Žin., 1996,

Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752; TAR 2014-10454.

47. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, 1994 m. liepos 7 d. Nr. I-533, Žin., 1994,

Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290; TAR 2014-10138.

48. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, prieiga per internetą:

http://www.lrv.lt/bylos/veikla/2030.pdf

49. LR Vyriausybės nutarimas dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos

patvirtinimo, prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?

p_id=439028&p_query=&p_tr2=2

50. Malem, W. (2008). Fashion Designers as Business: London. Journal of Fashion

Management and Marketing. Vol. 12 (3): 398 – 414.

51. Martinaitytė, E., Kregždaitė, R. „Kūrybinių industrijų įtaka ekonomikos plėtrai“, Socialinių

mokslų studijos, 2013, 5(4), p. 1094–1108

52. Matheson, B. (2006). A Culture of Creativity: Design Education and the Creative Industries.

Journal of Management Development. Vol. 25 (1): 55 – 64.

53. Minska – Struzik, E. (2014). Bulletin of Central and Eastern Europe, No. 10. CEED: Central

and Eastern Europe Development Institute.

54. Morse, J. M. 2004. Theoretical Saturation. In Michael S. Lewis-Beck, Alan Bryman, Tim

Futing Liao (Eds.), Encyclopedia of Social Science Research Methods, p. 1123-1124.

Thousand Oaks: SAGE Publications.

55. Nacionalinė pažangos programa, prieiga per internetą: http://www.esparama.lt/nacionaline-

pazangos-programa1

56. Nacionalinė pažangos programa, prieiga per internetą: http://www.esparama.lt/nacionaline-

pazangos-programa1

57. Oakley K. (2004) Not so Cool Britannia: the Role of the Creative Industries in Economic

Development. International Journal of Cultural Studies, 7 (1), 67 – 77.

138

http://www.esparama.lt/nacionaline-pazangos-programa1

http://www.esparama.lt/nacionaline-pazangos-programa1

58. Patvirtintos finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklės, prieiga per internetą:

http://www.esinvesticijos.lt/lt/naujienos/patvirtintos-finansiniu-priemoniu-igyvendinimo-

taisykles

59. Potts, J. (2011). Creative Industries and Economic Evolution. Cheltenham, UK: Edward

Elgar Publishing Limited. Prieiga internetu per GoogleBooks.com: http://bit.ly/1908m2g.

60. Regioninės plėtros departamentas prie vidaus reikalų ministerijos, prieiga per internetą:

http://www.lietuvosregionai.lt/lietuvos-regionai/

61. Reimer, S. (2009). Geographies of Production II: Fashion, Creativity and Fragmented

Labour. Progress in Human Geography. Vol. 33 (1): 65 – 73.

62. Romney, A. K., Weller, S. C., Batchelder, W. H. 1986. Culture as Consensus: A Theory of

Culture and Informant Accuracy. American Anthropologist, New Series, Vol. 88, No. 2, p.

313-38.

63. Rupšienė, L. 2007. Kokybinio tyrimo duomenų rinkimo metodologija. Klaipėda: Klaipėdos

universiteto leidykla.

64. Sapsed, J.; Mateos-Garcia, J.; Adams, R.; Neely, A. (2008). Management Research Priorities

in the Creative Industries: a Consultative Review. Paper for the DIME Conference: The

Creative Industries and Intellectual Property, May 22 – 23, 2008.

65. Survey on Access to Finance for Cultural and Creative Sectors (2013). Studijos „Survey on

Access to Finance for Cultural and Creative Sectors“ ataskaita Europos Komisijos

Generaliniam švietimo ir kultūros direktoratui.

66. Thomassen, A. (2007). Design of the Netgeneration. Streaming the Flow of Design and

Science in the Educational Practice of the Creative Industry. Kybernetes. Vol. 36 (9/10):

1529 – 1542.

67. Understanding Creative Industries. Cultural Statistics for Public-policy Making (2005).

United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization. Prieiga internetu:

http://portal.unesco.org/culture/en/files/30297/11942616973cultural_stat_EN.pdf/cultural_st

at_EN.pdf.

68. What are Creative Industries and Creative Economy. British Council. Prieiga internetu:

http://creativecities.britishcouncil.org/creative-

industries/what_are_creative_industries_and_creative_economy

139

http://creativecities.britishcouncil.org/creative-industries/what_are_creative_industries_and_creative_economy

http://creativecities.britishcouncil.org/creative-industries/what_are_creative_industries_and_creative_economy

http://www.lietuvosregionai.lt/lietuvos-regionai/

Documents

Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų ...«rybini… · 1.KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ SAMPRATA Kūrybinių industrijų (angl. creative industries) samprata yra plačiai naudojama