Turinys

Leidėjo žodis

Amžinos Tiesos knygos

1. Ieškant laimės ne ten, kur reikia

2. Laimė yra pasirinkimas

3. Vengiant laimės vagių

4. Išmokite elgtis

5. Paprastumas yra raktas

6. Dalijimasis savo laime su kitais

7. Tikroji sekmė ir klestėjimas

8. Vidinė laisvė ir džiaugsmas

9. Rasti dievą yra didžiausia laimė

3

5

7

22

36

55

69

79

88

119

129

3

Leidėjo žodis

Šioje knygoje atskleidžiamos paprastos, bet gilios

paslaptys kaip patirti laimę bet kokiomis aplinkybėmis. Mintys patrauklios, praktiškos ir uždegančios.

Knygos autorius Paramhansa Joganda į Jungtines Valstijas iš Indijos atvyko 1920 metais, amerikiečiams atnešdamas jogos, senovinio sielos nubudimo mokymą ir technikas. Tai buvo pirmasis jogos mokytojas įsikūręs Vakaruose, o jo „Jogo autobiografija“ greitai tapo pasaulyje skaitomiausia knyga, žadindama susižavėjimą Rytų mokymais Vakaruose.

Joga yra senovinis mokslas, mokantis nukreipti savo energiją į dvasinį nubudimą. Jogananda šias praktiškas ir efektyvias meditacijos technikas pritaikė visose gyvenimo srityse. Jis parodė žmonėms, kaip gyventi iš vidinės ramybės ir laimės centro. Jogananda buvo produktyvus rašytojas,

4

lektorius ir kūrėjas visus 32 metus, kuriuos praleido Amerijkoje.

Šios knygos citatos paimtos iš daugybės pamokų, kurias jis parašė trečiąjį ir ketvirtąjį XX amžiaus dešimtmetį: iš „Vidinės kultūros“ („Inner Culture“) ir „Rytų Vakarų“ („East West“) žurnalų, išleistų iki 1943 metų, Omaro Chajamo knygos „Rubajatai“ interpretacijos, redaguotos Svamio Krijanandos, ir Svamio Krijanandos užrašų, kuriuos jis vedė gyvendamas su Jogananda kaip artimas jo mokinys.

Šia knyga mes siekiame aiškiai, kuo mažiau redaguodami išreikšti Mokytojo dvasią. Kad būtų lengviau suprasti tekstą, kartais išbraukėme sakinius, pakeitėme žodžius ar skyrybos ženklus. Dauguma užrašų, įtrauktų į šią knygą, yra neskelbti.

Nuoširdžiai tikimės, kad Joganandos žodžiai pripildys jūsų gyvenimą ramybės, pasitenkinimo ir kitos laimės.

„Crystal Clarity“ leidėjai

5

Amžinos Tiesos knygos

Ieškodami knygos apie dvasinio gyvenimo praktiką norite būti tikri, kad ji paremta autentiška nesenstančių, harmoningų mokymų tradicija.

Toks yra „Crystal Clarity“ leidėjų tikslas – pateikti jums praktinės išminties knygų, kuriose apstu tikrų dvasinių principų, kurie yra ne tik patikrinti amžių, bet ir individualios patirties.

Anandos „Crystal Clarity“ leidykla, įkurta 1968 metais, yra dvasinė bendruomenė, atsidėjusi meditacijai ir gyveni-mui pagal tikras Paramhansos Joganandos ir jo mokinio Svamio Krijanandos, šios leidyklos įkūrėjo, vertybes. Mūsų komandos nariai ir visi autoriai gyvena vadovaudamiesi šiais principais. Mūsų darbas turi įtakos tūkstančiams žmonių visame pasaulyje, kurių gyvenimą praturtino šie universalūs mokymai.

Mes leidžiame tik tokias knygas, kuriose rašoma apie kūrybinį mastymą, visuotinius principus ir amžiną tiesą.

6

„Crystal Clarity“ leidyklos knygos atvers jums duris į pasaulį, kuriame gyvendami ir veikdami iš savo vidinės ramybės centro atrasite išsipildymo džiaugsmą.

7

1 SKYRIUS

Ieškant leimės ne ten, kur reikia

8

Ieškoti laimės išorėje tas pats, kaip mėginti pagauti debesį. Laimė yra ne daiktas – tai proto būsena. Ją reikia išgyventi. Laimės nesugaus nei žemiška galia, nei pinigų kalimo schemos. Mentalinis nerimas kyla dėl to, kad sąminingumas yra nukreiptas išorėn. Nerimas savaime garantuoja, kad jūsų laimė išliks netikra. Laikina galia ir pinigai nėra proto būsenos. Jie atima iš žmogaus laimę. Kitaip negali būti.

Kuo labiau išbarstome savo energiją, tuo mažiau jos lieka bet kokiam uždaviniui. Įprotis nerimauti ir nervintis kaip aštuonkojis kyla iš pasamonės gelmių vandenyno ir apraizgo protą čiuptuvais beu mirtinai sutraiško bet kokias žinias apie vidinę ramybę.

Tikros laimės niekada nerasime anapus Esaties. Jos ieškantys išorėje vaikosi vaivorykštės debesyse!

9

Begalės žmonių kasdien pasirodo žemės sode kaip trumpalaikės rožės. Jaunystėje jie išskleidžia šviežius, pilnus lūkesčių pumpurus, pasitikdami gyvenimo pažadus ir nekantriai krypdami juslinių džiaugsmų brizo link. Paskui žiedlapiai nublanksta, lūkesčiai virsta nusivylimu, o senatvės saulėlydyje jie nubyra iš pilkos nevilties.

Įsidėmėkite rožės pavyzdį: toks likimas yra žmonių, gyvenančių juslėmis.

Stebėdami save, tyrinėkite tikrą jutiminių malonumų prigimtį. Net jei malonumai jus džiugina, ar širdyje nejaučiate degančios abejonės? Įsikabinate į juos, širdimi žinodami, kad vieną dieną galite būti jų išduoti.

Labiau įsigilinus paaiškėja, kad pataikaudami savo juslėms apsigaunate. Pataikavimas siūlo ne laisvę, o sielos vergovę. Išsivadavimas slypi ne dar karštesnio pataikavimo samanose, kaip įsitikinę dauguma žmonių, bet sunkiuose, akmenuotose savikontrolės keliuose.

10

Žmonės pamiršta, kad prabanga reikalauja vis dau-

giau nervų ir protinės energijos, o tai sutrumpina natūralią gyvenimo trukmę.

Materialistai yra apsėsti pinigų kalimo, kad net negali atsipalaiduoti ir pasidžiaugti įgyta prabanga.

Koks nepatenkinamas šiuolaikinis gyvenimas! Tik apsidairykite ir pažiūrėkite į aplinkinius žmones. Paklauskite savęs, ar jie laimingi? Pamatykite, kiek daug liūdnų veidų. Įžvelkite tuštumą jų akyse.

Materialus gyvenimas vilioja žmoniją šypsenomis ir garantijomis, bet jame pastovu tik viena: galiausiai jis niekada neištesi savo pažadų!

11

Kai žmogus fizinio, mentalinio ir dvasinio peno vis įnirtingiau ieško išorėje, neatsigręždamas į vidinį šaltinį, jis palaipsniui iššvaisto savo energijos atsargas.

Materialūs turtai be vidinės ramybės – tai lyg mirtis

nuo troškulio maudantis ežere. Jeigu materialaus skurdo reikia vengti, tai dvasiniu reikia bjaurėtis! Visų žmogaus kančių šerdis yra dvasinis, o ne materialinis skurdas.

Materialus mokslininkas naudoja gamtos jėgas tam,

kad pagerintų ir palengvintų žmogaus aplinką. Dvasinis mokslininkas pasitelkia proto galią sielai nušviesti.

Proto galia nukreipia į vidinę laimę, kuri apsaugo nuo išorinių problemų.

12

Kuris mokslininkas, jūsų nuomone, atlieka svarbesnį darbą? Aišku, kad dvasinis.

Tyra meilė, šventas džiaugsmas, poetiška vaizduotė,

švelnumas, išmintis, ramybė ir laimė pirmiausia jaučiami protu arba širdimi, o tada per nervinę sistemą perduodami į fizinį kūną. Suvokite ir pajauskite aukštesniuosius dvasinio gyvenimo džiaugsmus. Jie patiks jums daug labiau už trum-palaikius išorinio pasaulio malonumus.

Visi fiziniai malonumai kyla kūno paviršiuje ir per nervinę sistemą patiriami protu. Jusliniai malonumai jus žavi todel, kad tapote jų belaisviu. Kaip kai kurie žmonės pripranta prie kalėjimo, taip ir mes, mirtingieji, mėgstame išorinius malonumus, užveriančius kelią vidiniams džiaugs-mams.

13

Dažniausiai pojūčiai žada šiokią tokią laikiną laimę, bet galiausiai atneša sielvartą. Dora ir vidinė laimė daug nežada, tačiau galiausiai suteikia žmogui amžiną laimę. Štai kodėl ilgalaikę vidinę sielos laimę aš vadinu „Džiaugsmu“, o nepastovius jaudulius – „Malonumais“.

Didžiausią reikšmę turi išorinė aplinka ir draugija. Tam tikra išorinė aplinka atlieka ypač svarbų vaidmenį skatindama arba slopindama instinktyvią vaiko aplinką. Vaikas paprastai gimsta turėdamas įgimtą mentalinę aplinką. Ji skatinama tuo atveju, jeigu išorinė aplinka atitinka vidinę, bet jei išorinė neatitinka pastarosios, vidinė aplinka greičiausiai bus nuslopinta. Gera draugija instinktyviai blogą vaiką gali paveikti ir transformuoti, ir atvirkščiai, instinktyviai geras vaikas geroje draugijoje be abejonių taps dar geresnis.

Ar jūs kada rimtai susimątėte, kodėl žavitės trumpalaikiais, apgaulingais malonumais, o ne ilgalaike ramybe ir Sielos džiaugsmu, taip lengvai randamais meditacijoje? Taip yra todėl, kad pradėjote puoselėti

14

atsidavimo jutiminiams malonumams įprotį, bet nepuoselė-jote vidinio aukštesniojo džiaugsmo, randamo meditacijoje. Supraskite ir pajuskite aukštesniuosius vidinio gyvenimo džiaugsmus, ir jie jums patiks daug labiau, nei išorinio pasaulio malonumai.

Vienas žmogus, gyvenęs Alaiskoje, kartą paragavo

sultingų „Vitis Vinifera“ rūšies vynuogių, kurių jam laivu atplukdė draugas iš Fresno, Kalifornijos. Vyriškį vynuogės taip pakerėjo, kad jis susirado darbą Fresne, kur buvo apstu vynuogynų, ir paliko Aliaską visiems laikams.

Atvykęs i Fresną, žmogus buvo pakviestas į draugo namus, kur jauna moteris atnešė jam kekę, taip mėgiamų vynuogių. Jis vos besitvėrė iš džiaugsmo ir skubiai čiaumo-damas vynuoges pasakė:

15

– O, ačiū iš visos širdies. Aš palikau Aliaską dėl šių vynuogių.

– Na, pone, visos vynuogės, kurių panorėsite, bus jūsų. Aš turiu vynuogių plantaciją ir jus vaišinsiu kasdien, – atsakė ji.

Kitą rytą moteris atvyko su glėbiu uogų į vynuogių mėgėjo namus. Vyriškis, kuris dar buvo nesuvirškinęs visų vynuogių, suvalgytų praeitą vakarą, žiovaudamas išėjo jos pasitikti ir net pašoko iš džiaugsmo įsivaizduodamas, keik prisivalgys.

– O, kaip nuostabu turėti tiek vynuogių! Man labai pasisekė. Ačiū, ačiū, – kartojo žmogelis.

Jis iš mandagumo paragavo kelias uogas prie moteriškės akių, nors burnoje dar jautė vakarykščio apsi-rijimo skonį. Poniai išėjus, vyriškis godžiai gėrėjosi vynuogių vaizdu ir vos po valandos vėl pradėjo valgyti. Visą dieną vis rijo ir rijo vynuoges.

16

Kitą rytą tik išaušus, moteris atnešė dar daugiau puikiausių vynuogių iš savo sodo. Vyriškis pasirodė apsimiegojęs, be entuziazmo, matėsi, kad pabudo iš gilaus miego, bet pasveikino vaišingąją moterį su šypsena ir tarė:

– Laba diena, geroji moterie, ačiū už nuostabias vynuoges.

Trečią rytą ji kaip paprastai atnešė didžiulę kekę uogų. Žmogelis dar apsimiegojęs, per prievartą šypsodamasis, pasveikino ją ir tarė:

– Ponia, labai gražu iš jūsų pusės, kad mane vaišinate, bet man dar liko vynuogių nuo vakar.

Ketvirtą rytą ji vėl aplankė vyriškį su gausiomis lauktuvėmis. Jis nenoriai pabudo, be šypsenos pasveikino moterį ir pasakė:

– O, ir vėl vynuogės. Labai gražu iš jūsų pusės, kad jas atnešėte, bet aš dar turiu.

Tačiau moteris, netikėdama vyriškio istorija ir manydama, kad jis tik nenori piknaudžiautijos dosnumu,

17

penktą rytą atnešė didžiausią kekę vynuogių ir pasibeldė duris. Jis pašoko iš lovos lyg pamatęs vaiduoklį ir suriko:

– Siaubas, vynuogės, vynuogės, vynuogės! Dėl Dievo meilės, ir vėl vynuogės! Moteris nusišypsojo ir pasakė:

– Džiaugiuosi, kad pradėjote nekęsti vynuogių. Tikiuosi niekada daugiau prie jų neprisiliesite.

Ši istorija iliustruoja, kad bet koks saiko praradimas yra blogai. Kad ir koks malonus būtų dalykas, jeigu kada juo persisotinsite, vietoj malonumo pajausite skausmą.

Taigi prisiminkite – niekada nepersivalgykite, nepersimiegokite, nepersidirbkite ir nepraraskite saiko jokioje veikloje, kad ir kokia maloni ji bebūtų, nes persisotinimas atneš tik liūdesį.

Svarbu atskirti poreikius nuo norų. Poreikių turite

mažai, o norų – begales. Kad rastumėte laisvę ir palaimą,

18

rūpinkitės tik savo poreikiais. Liaukitės kurti nesuskai-čiuojamus norus ir siekti apgaulingos laimės. Kuo labiau jūsų laimė priklauso nuo išorinių salygų, tuo mažiau jos patiriate.

Prabangos troškimų puoselėjimas yra greičiausias

kelias į liūdesį. Nebūkite daiktų vergas. Nuslopinkite net savo poreikius. Laiką skirkite ilgalaikės laimės ir palaimos paieškoms. Anapus jūsų samoningumo slypi nemirtinga, pastovi siela, kurioje piešiami ligų, nesėkmių, mirties ir kitokių dalykų paveikslai. Pakelkite iliuzinės permainos šydą ir įsitvirtinkite nemirtingoje prigimtyje. Permainingą sąmoningumą karūnuokite vidine ramybe ir pastovumu, nes tai yra Dievo sostas. Tegu jūsų siela švenčia naktį ir dieną.

Laimę galima išlaikyti savikontrolės pratybomis, ugdant paprasto gyvenimo ir aukštesnių minčių įpročius, išleidžiant mažiau pinigų, nepaisant to, kad uždirbate

19

daugiau. Stenkitės uždirbti daugiau tam, kad galėtumėte padėti kitiems. Vienas iš nerašytų Gyvenimo dėsnių yra: kas prisideda prie kitų gausos ir laimės, visada bus dar gausiau padovanotas. Šio laimės dėsnio negalima pažeisti. Ar ne geriau gyventi paprastai ir kukliai ir turėti ką nors tikra?

Siela negali rasti laimės materialiuose dalykuose

paprasčiausiai dėl to, kad jų siūloma prabanga yra netikra. Praradęs ryšį su vidine dieviška palaima, žmogus tikisi patenkinti šį poreikį jutiminiais pseudo malonumais. Tačiau giliai savo esybėje suvokia savo pirminę dievišką būseną Dievybėje. Jį apleidžia tikras pasitenkinimas, nes tai, ko ieško, skubėdamas nuo vieno jutiminio malonumo prie kito, yra prarasta laimė Viešpatyje.

20

O, aklume! Kiek jūs dar kankinsitės dėl persisotinimo, nuobodulio ir pasibjaurėjimo, kol atsigręšite į vidinį džiaugsmą?“ Nes jį galima rasti tik savyje.

Trumpam pagalvokite, ka Jėzus norėjo pasakyti: – Palik mirusiems laidoti savo numirėlius. (Mato 8:22)

– Tai reiškia, kad dauguma žmonių yra mirę, bet to nežino. Jie neturi jokio tikslo, iniciatyvos, dvasinio entuziazmo – jokio gyvenimo džiaugsmo.

Koks tikslas taip gyventi? Gyvenimas turėtų būti nuolatinis įkvėpimas. Gyventi mechaniškai reiškia būti mirusiu, nors kūnas ir kvėpuoja!

Priežastis, dėl kurios žmonių gyvenimas toks neįdomus, yra ta, kad jie nuolatos ieško laimės ištakų paviršiuje, užuot leidęsi į neišsenkantį savo vidinio džiaugsmo šaltinį.

21

Kokia prasmė visą laiką skirti trumpalaikiams

dalykams? Gyvenimo dramos moralas yra tik vienas: drama ir iliuzija.

Kvailiai, įsivaizduodami, kad spektaklis yra tikras ir amžinas, verkia per liūdnas scenas ir apgailestauja, kad linksmosios scenos nesitęsia amžinai ir sielojasi, kad spektaklis galiausiai pasibaigs. Kančia yra bausmė už jų dvasinį aklumą.

Tačiau išmintingieji, matydami, kad drama tėra iliuzija, siekia amžinos laimės vidinėje Esatyje.

22

2 SKYRIUS

Laimė yra pasirinkimas

23

Jeigu norite būti liūdnas, niekas pasaulyje jūsų

nepralinksmins. Bet jeigu nuspręsite būti laimingas, niekas iš

jūsų šios laimės neatims.

Jeigu jau praradote viltį kada nors būti laimingas, pralinksmėkite. Niekada nepraraskite vilties. Jūsų siela, būdama amžinai džiaugsmingos Dvasios atspindys, ir yra laimė. Jeigu užmerksite savo dėmesingumo akis, nepama-tysite širdyje degančios laimės saulės. Tačiau kad ir kaip stipriai užsimerksite, laimės spinduliai vis tiek prasiskverbs pro užvertas proto duris. Atverkite ramybės vartus ir savyje atrasite skaisčią džiaugsmo saulę.

Sutelkę visą dėmesį pastebėsite džiaugsmingus saulės spindulius. Neieškokite laimės vien gražiuose drabužiuose, skaniame valgyje ir kituose malonumuose, nes jie įkalins jūsų laimę paviršutiniškumo kalėjime.

24

Jeigu nusprendėte rasti džiaugsmą savyje, anksčiau ar vėliau jį rasite. Ieškokite jo kasdien gilioje vidinėje meditacijoje ir tikrai rasite amžiną laimę. Nuolat stenkitės eiti į save, kur jūsų laukia didžiausia laimė.

Laimė ateina ne beviltiškai jos trokštant, bet svajojant, galvojant ir gyvenant ja visomis aplinkybėmis. Lad ir ką darytumėte, palaikykite vidinę laimės srovę, slaptą džiaugsmo upę, tekančią per minčių ir sunkių išbandymų smėlynus.

Kai kurie žmonės dažniausiai šypsosi, slėpdami sielvarto išėstą širdį. Jie lėtai nunyksta po bereikšmėmis savo šypsenomis. Yra ir kitokių žmonių, kurie šypsosi retai, bet jų viduje trykšta milijonai besijuokiančių ramybės fontanų.

Nepaisydami jokių aplinkybių, išmokite slapčia džiaugtis širdyje ir tarkite sau:

25

– Laimė yra kiekvieno dieviška prigimtinė teisė – paslėptas sielos lobis. Aš supratau, kad esu turtingesnis, nei galėjau kada nors įsivaizduoti.

Savo vidumi stiprūs žmonės paprastai būna

laimingiausi. Jie nekaltina kitų dėl savo bėdų, nes jie geba juose atsekti savo pačių veiksmus ir supratimo stoką. Tokie žmonės žino, kad niekas negalės prisidėti prie jų laimės ar jos atimti, jeigu tik jie patys nepasiduos neigiamoms kitų mintims ar veiksmams.

Jums padės stiprus užzibrėžimas būti laimingu. Nelaukite, kol pasikeis jūsų situacija, manydami, kad problema spypi joje. Pasistenkite būti laimingi bet kokiomis aplinkybėmis. Jeigu kartais atrodo, kad jūsų laimė priklauso nuo tam tikrų sąlygų, tuomet pakeiskite tas aplinkybes, kad būtumėte laimingas visą laiką.

26

Neprisiriškite prie taisyklių, nes kiekviena taisyklė turi išimtį.

Galbūt sakote: – Jeigu nutiks tas ar tas, būsiu labai patenkintas. –

Nelaukite. Čiupkite patį aukščiausą laimės prizą, kuris jums yra dabar pasiekiamas, nes apgaulingas laimės laukimas, t.y. atidėliojimas, nugramzdins į nevilties pelkę.

Laimė auga tuo, kuo maitinama. Išmokite būti laimingas būdamas laimingas visą laiką. Džonas sakė:

– Jei gausiu pinigų, būsiu laimingas. Kai praturtėjo, sakė: – Būsiu laimingas, jei manęs nebevargins virškinimo

sutrikimai. Jis pagaliau pagijo, bet toliau galvojo: – Jei susirasiu žmoną, būsiu laimingas. Santuoka atnešė tik liūdesį. Antroji santuoka buvo

blogesnė už pirmąją. Jis manė, kad bus laimingesnis

27

išsiskyręs ir su antrąja žmona, taigi taip ir padarė. Sulaukęs septyniasdešimties, jis galvojo:

– Niekada nebūsiu laimingas, nebent vėl atgaučiau jaunystę.

Tokiu būdu žmonės mėgina rasti laimę, bet niekada jos nepasiekia.

Apsispręskite, kad būsite laimingas, nepaisant turtingas jūs ar vargšas, sveikas ar ligotas, leimingai ar nesėkmingai susituokęs, jaunas ar senas, besišypsantis ar verkiantis. Nelaukite, kol pasikeisite jūs pats, jūsų šeima ar jus supanti aplinka idant būtumėte laimingas viduje. Pasiryžkite būti laimingas savyje tuojau pat, kad ir kas esate, kad ir kur esate.

Šiuolaikinis žmogus didžiuojasi savo moksliniu

realybės suvokimu. Leiskite man pasiūlyti analizuoti gyvenimą tarsi laboratorijoje. Amerikiečiams patinka

28

eksperimentuoti, tad kodėl nepaeksperimentavus su pačiu savimi: savo požiūriu į gyvenimą, mintimis ir elgesiu?

Išsiaiškinkite, kas yra gyvenimas ir kaip jį patobulinti. Atraskite, ko žmonės labiausiai trokšta gyvenime ir koks yra geriausias būdas jiems to pasiekti. Sužinokite, ko labiausiai jie nenori ir kaip ateityje jie galėtų to išvengti.

Žmogus norėdamas fizikoje ar chemijoje sužinoti teisingus atsakymus, turi užduoti teisingus klausimus. Tas pats galioja ir gyvenime. Pabandykite išsiaiškinti, kodėl yra tiek daug nelaimingų žmonių. Supratę tai, stenkitės rasti geriausią būdą ilgalaikei laimei pasiekti.

Ar galite savo leisgyvę žolę priversti vėl sužaliuoti? Mes paprastai gimstame turtingi šypsena, jaunyste,

stiprybe, grožiu, sveikata, mistiniu įkvėpimu ir didžiomis viltimis. Augdami po truputį šiuos turtus prarandame, ir

29

mūsų vidinė rožė pradeda vysti. Kodėl taip yra? Rožė žydi tik tam, kad numirtų. Ar jūsų laimė ateina tik tam, kad išnyktų?

Norime spindėti gerais veiksmais, kvepėti laime ir amžinai ilsėtis atsiminimuose tų, kurie mus myli. Mes neturime mirti iškankinti skurdo, ligų ar sielvarto.

Kad išsaugotume savo rožę, turime tinkamai ją prižiūrėti: pakankamai laistyti, maitinti ir ginti nuo kenkėjų. Mūsų laimės rožė gali stiebtis tik derlingoje ramybės dirvoje. Mes turime nuolatos purenti ramybės dirvą gerais veiksmais, laistyti savo laimės rožę meilės dvasia ir tarnyste. Laimingi galime būti tik tada, kai suteiksime laimės kitiems.

Tikrasis laimės medžio penas kyla tik iš meditacijos ir tiesioginio ryšio su Dievu mūsų kasdienybėje. Negalėsime augti, neturėdami ryšio su Begaliniu šaltiniu, iš kurio kyla mūsų žmogiški sugebėjimai ir įkvėpimas.

Baisiausi mūsų laimės medžio kelnkėjai yra polėkio tobulėti stoka, pasitenkinimas savimi ir skeptiškumas. Inertiškumas arba aiškių, nuolatinių pastangų pažinti Tiesą

30

stoka yra baisiausia liga, kuria tik gali sirgti mūsų laimės medis.

Būkite laimingas dabar! Jeigu jums pavyks rasti laimę

savo sieloje, net jei mirtumėte rytoj ir prisijungtumėte prie ilgos iškeliavusių sielų procesijos, slenkančios amžių kori-doriais, visada nešitės su savimi neįkainojamą lobį. Kai atrasite sielos laimę, niekas negalės jos atimti, kad ir kokia ilga būtų jūsų kelionė per amžinybę.

Daugelio žmonių gyvenimas paženklintas sielvarto ir

kančios. Jie nevengia veiksmų, atnešančių kančią ir neseka keliais, vedančiais į laimę. Kai kurie žmonės pernelyg jautriai reaguoja tiek į skausmą, tiek į džiaugsmą. Juos gali

31

sugniuždyti liūdesys ar užvaldyti džiaugsmas taip priversdamas prarasti vidinę pusiausvyrą. Yra nedaug žmonių, kurie kartą nusivilinti nežinojimo liepsnos išmoksta vengti kančią nešančių veiksmų.

Daugelis žmonių trokšta būti laimingi, tačiau nesistengia suvokti laimę nešančių veiksmų. Dauguma tik mentaliniame lygmenyje svajoja įkopti į gyvenimo viršūnę, o iš tikrųjų rieda gyvenimo kalva žemyn. Jeigu užsidegimas pasiekti laimę atlaiko smūgį į liūdesio dugną, jie pabunda. Dauguma žmonių stokoja vaizduotės ir nepabunda tol, kol nenutinka kažkas baisaus ir nepažadina jų iš kveilystės košmaro.

Laimės siekiantys žmonės turi vengti blogus veiksmus lemiančių įpročių. Tokie veiksmai galiausiai sukuria kančią, kuri lyg rūgštis lėtai graužia kūną, sielą ir protą. Ši kančia ilgainiui tampa nepakeliama ir jos reikia griežtai vengti.

Išgydykite blogus savo įpročius, pakeisdami juos gerais. Jeigu turite įprotį meluoti, pradėkite praktikuoti

32

tiesos įprotį. Tiek geram, tiek blogam įpročiui susiformuoti reikia laiko. Blogam žmogui sunku būti geru, o geram – blogu. Tapus geru, tokiu būti jums atrodys naturalu ir lengva; panašiai ir būnant blogu – būsite linkęs į blogį nepaisant noro būti geru.

Atminkite: kad ir kaip jūs įpratęs būti nelaimingas, privalote išsiugdyti nelaimingumo priešnuodį. Kiekvieną kartą būdamas laimingas padėsi pamatus būti laimingu visada. Nekreipkite dėmesio, jei jūsų protas sako, kad niekada nebūsite laimingas. Tiesiog prisiminkite, kad pradėjote būti laimingas ir kiekvieną akimirką kartokite:

– Aš esu laimingas! Jeigu jums pavyks nuolat taip daryti, tuomet

žvelgdamas atgal galėsite sakyti: – Aš visada buvau laimingas. Žiūrėdamas į save dabar, pasakykite: – Aš esu laimingas, – o kai žvelgsite į ateitį, sakysite –

Žinau, kad būsiu laimingas.

33

Jūsų ateities laimė priklauso nuo to, kiek laimingas esate dabar, taigi pradėkite būti laimingas DABAR.

Išsimaudęs sapnų karalystės ramybėje, prabuskite

laimingas ir sakykite: – Miegodamas suvokiau, jog esu laisvas nuo žemiškų

rūpesčių. Aš buvau ramybės karalius. Dieną, tęsdamas savo pareigų kovą, nebesileisiu apgaunamas įkyrių budrumo karalystės rūpesčių. Savo sapnų karalystės ramybę aš pas-kleisiu dienos sapnuose.

Laimė priklauso ne tiek nuo išorinių sąlygų, keik nuo

vidinės būsenos. Laimei būtina sveikata, aštrus protas, sėkmingas gyvenimas, tinkamas darbas ir, svarbiausia, visa

34

apimanti išmintis. Žmogus negali būti laimingas tiesiog laikydamasis vidinės ramybės, tačiau visiškai nepaisydamas išorinės egzistencijos kovos ir sėkmės siekimo.

Tačiau be vidinės laimės žmogus gali virsti turtingos rūpečiais pilies kaliniu. Laimė priklauso ne vien nuo sėkmės ir turto, bet ir nuo kovos su gyvenimo sunkumais bei išsiugdyto nepajudinamo požiūrio į vidinę laimę.

Jei siekiate laimės būdamas nelaimingas, jums nepasiseks. Pirmiausia laimė ateina iš vidinio džiaugsmo, kartu išraunant liūdesio šaknis.

Vidinės laimės požiūrį reikėjo pradėti ugdyti vaikystėje, bet dar ne per vėlu pradėti ir dabar. Nuo šios akimirkos nuspręskite, kad pasitikdami nemalonų giminaitį, bendraudami su nepakenčiamu vadovu ar susidurdami su gyvenimo išbandymais, stenksitės išlaikyti vidinę ramybę ir laimę.

Jeigu atkakliai laikysitės šio sprendimo nepaisydami visų iššūkių, pamatysite, kad laimė priklauso nuo teisingo

35

mentalinio įpročio ir nuo pasiryžimo būti laimingu bet kokiomis aplinkybėmis.

Išmokę būti laimingi nepriklausomai nuo aplinkybių, neleiskite sau aptingti. Neignoruokite materialių kliūčių, užtveriančių jūsų laimei kelią. Stenkitės jas pašalinti ir veikite su ramia ir džiaugsminga proto nuostata.

Privalote būti džiaugsmingas ir laimingas, nes tokia

Dievo svajonė. Mažasis ir didysis žmogus yra tik svajotojo sąmonės projekcija. Priimkite viską kaip yra, ir pasakykite sau, kad viską siunčia Dievas. Kaip bus, taip. Net kai jausite, jog turite pamėginti pakoreguoti blogį, pirmiausia pasistenkite pajusti vidinę Dievo pagalbą. Tada veikite Jo vardu, niekada nesivadovaudami ego-sąmone.

36

3 SKYRIUS

Vengiant laimės vagių

37

Blogis yra tikro džiaugsmo nebuvimas. Supraskite, būtent tai sukelia blogį. Nes jeigu ne, kaip galite sakyti, kad tigras žudydamas auką elgiasi blogai? Žudyti – tigro prigimtis, duota jam Dievo. Gamtos dėsniai beasmeniai.

Kai kas nors pradeda siekti vidinio džiaugsmo, į paviršių iškyla blogis. Viskas, kas atskiria mus nuo dieviškos būsenos, mums yra blogis. Jis atitolina mūsų suvokimą nuo to, kas mes esame ir ko iš tikro norime.

Šventraščių įsakai pasisako prieš aistrą ir išdidumą. Šie įsakai skirti žmogaus gerovei, o ne Viešpačiui pamaloninti! Tai įspėjimai neapdairiesiems, jog nors tam tikros pažiūros ir veiksmai iš pradžių gali atrodyti teikiantys pasitenkinimą, bet, einantys šiuo keliu, galiausiai pasieks ne laimę, o skausmą.

38

Žmonės siekiantys laimės, turi vengti blogų įpročių, vedančių prie blogų veiksmų. Blogi veiksmai anksčiau ar vėliau sukelia kančią.

Nuolat pasiduodami silpnybėms, suformuojame silpnumo įprotį. Dauguma žmonių leidžiasi pavergiami savo pačių susikurtų silpnybių ar nesėkmių. Išsigelbėti galite nuspręsdamas gyventi kitaip, bet jūsų pasiryžimas kovoti su blogais įpročiais turi būti nepalaužiamas, kol jums galiausiai pasiseks.

Jūsų elgesys praeityje sukūrė jus tokį, koks esate dabar. Jūs pats savo nesuvokiamais, slaptais praeities veiksmais įtakojate dabartinius įvykius.

Tai jūs esate tas, kuris pagal priežasties ir pasekmės dėsnį valdo savo veiksmus, kurie save baudžia arba apdovanoja. Galbūt jau pakankamai prisikentėjote. Laikas išsilaisvinti iš beprasmių įpročių kalėjimo. Kadangi pats esate teisėjas, joks kančios, skurdo ar neišmanymo kalėjimas negali jūsų sulaikyti, jeigu esate pasiruošęs laisvei.

39

Venkite šnekėti apie negatyvius dalykus. Kam žiūrėti į

šiukšles, kai aplink tiek daug grožio? Galite nuvesti mane į gražiausią kambarį pasaulyje, tačiau, jei norėsiu, galėsiu rasti jame trūkumų. Bet kam man to reikia? Kodėl nepasi-mėgavus grožiu?

Jeigu koncentruojamės į blogąją pusę, nebematome gerosios. Gydytojai sako, kad mūsų kūne apstu baisiausių mikrobų. Kadangi jų nematome, tikimybė, kad jie gali mums pakenkti, daug mažesnė nei tuo atveju, jei jaustume, kad jie yra ir dėl to nerimautume. Kai pakankamai ilgai žiūrime į negatyviąją pusę, patys perimame negatyvias savybes. Kai koncentruojamės į gėrį, perimame gėrį.

40

Sunku atsikratyti rūpesčių. Kelių atsikratote, o staiga lyg perkūnas iš giedro dangaus užpuola nauji. Jie kone ėda jūsų gyvenimą. Kaip dezinfekavimo priemonėmis išvalote namus nuo parazitų, taip ir ramybe turite išnaikinti neramias mintis. Kai tik jus užpuola rūpesčių spiečius, nesileiskite nukamuojamas ir ramiai laukite siekdamas ramybės. Rūpesčius išpurkškite veiksmingais ramybės chemikalais.

Šiuo ramybės chemikalu neprekiaujama jokioje parduotuvėje. Turite jį pasigaminti kasdien praktikuodami koncentraciją. Šio ramybės chemikalo komponentas yra nuolatinės ramybės rūgštys. Ramybės rūgštis paruošiama savidrausmės ir nuolatinių išbandymų laboratorijoje.

Laikina laimė ir ramybė rūpečius apmulkina, bet tik nuolatinė ramybės kultūra gali juos pašalinti. Rūpesčių neįveiksite pastoviu nerimu, tačiau juos galima sunaikinti galingos ramybės įpročiu.

41

Atsargiai! Saugokitės keturių permainingų psicho-loginių būsenų – liūdesio, netikros laimės, abejingumo ir apgaulingos, pasyvios ramybės, kuri kartais vis apima ego, kai tik sugeba atsikratyti trijų pirmųjų. Pažvelgę į žmogaus veidą iš karto pasakysite, ar jo savininkas išgyvena kažkurią iš jų. Retai žmonių veidas išlieka ramus išgyvenant kažkurią iš šių keturių būsenų.

Kiekvieną kartą, kai žmogaus sveikatos ar malonumo troškimas lieka nepatenkintas, jo veidą paženklina liūdesys. Princesę Šypseną pakeičia karalius Liūdesys, deformuojantis raumenis ir visą veido išraišką.

Kai žmogaus troškimas išsipildo, jis tampa trumpam laimingas. Liūdesys gimsta iš nepatenkinto troškimo, o netikra laimė – iš patenkinto. Liūdesys ir apgaulinga laimė gyvena ir keliauja drauge kaip siamo dvyniai. Jie yra troškimo vaikai ir niekada neatitolsta vienas nuo kito; jeigu kviečiate netikrą laimę, po jos būtinai seks liūdesys.

42

Kai ego nekamuoja liūdesys ar apgaulinga laimė, žmonės pereina į trečią būseną – abejingumą arba nuobo-dulį.

Abejingume pasinėrusio žmogaus paklausiate: – Ar tau liūdna? – O ne, - atsako šis. Tada paklausiate: – Ar tu laimingas? – O ne. – Na kas tada tau nutiko? – teiraujatės. – O, man tiesiog nuobodu. – sušunka jis. Taip jaučiasi daugybė žmonių. Anapus šių permainingų liūdesio, netikros laimės ir

abejingumo būsenų slypi neutrali pasyvios mentalinės ramybės būsena. Jos prigimtis yra negatyvi ir trumpalaikė, o ji pati – pirmų trijų išvardintų būsenų rezultatas.

43

Anapus šių keturių sąmoningumo būsenų slypi besąlyginė, amžina Palaimos būsena, patiriama tik meditacijoje.

Juokaukite saikingai. Man pačiam patinka juoktis, bet

savo humoro jausmą kontroliuoju. Kai esu rimtas, niekas neprivers manęs nusijuokti. Būkite linksmas ir laimingas viduje – rimtas, bet visada laimingas. Kam švaistyti savo dvasinę įžvalgą beprasmiams žodžiams? Kai pripildysite savo samonės dubenį ramybės pieno, išlaikykite jį pilną, nepradurkite jame skylių juokais ir tuščiomis šnekomis.

Juokaukite saikingai. Juokas yra netikras

stimuliatorius. Jis nekyla iš tikros laimės ir tikros laimės

44

nesuteikia. Kai daug juokaujate, protas negali nurimti ir negali medituoti.

Neleiskite, kad liūdesys taptų chronišku įpročiu, nes

liūdėti visai nemalonu, o jaustis laimingam yra palaima tiek jums, tiek ir aplinkiniams. Juk akinančiai šypsotis ar šnekėti iš laimės taip lengva. Kam tada būti surūgusiam ir aplink save skleisti liūdesį? Mokytis niekada nevėlu. Jūs toks senas kaip jūsų chroniškos mintys ir toks jaunas, koks jaučiatės dabar – amžius visai nesvarbu.

Pasirodžius Ponui Liūdesiui, nesuteikite jam galios

pripažindami jo buvimą. Jeigu maitinsite jį savo ašarų nektaru, jis pasiliks ir pasklis po visą jūsų gyvenimą.

45

Pasijuokite iš jo – tai atims iš jo visą džiaugsmą. Tada spirkite jam į pilvą, įdarbinkite valios kumščius, kojas, rankas ir alkūnes ir išmeskite jį iš savo gyvenimo. Taip laimėsite ir fizinę, ir metafizinę pergalę prieš liūdesį.

Žmogus, gimęs su kažkokiu trūkumu, turi saugotis

pagundos gailėtis savęs. Nes tai reiškia sumenkinti savo vidinę galią.

Jūsų asmeninė laimė labai priklauso nuo to, ar

apsaugosite save ir savo šeimą nuo apkalbų sukeltų pasekmių. Nematykite blogio, nešnekėkite blogai, nesiklausykite apie blogį, negalvokite blogai, nejauskite blogio. Dauguma žmonių gali valandų valandas šnekėti apie

46

kitus žmones ir mėgautis apkalbų poveikiu, panašiu į kasdienį išgėrinėjimą. Ar nekeista, kad žmonės gali kuo lengviausiai, pavydžiai ir kritiškai aptarinėti kitų trūkumus, bet visiškai nepakenčia tokių užuominų apie save pačius?

Kai kitą kartą jausite pagundą prabilti apie kitų žmonių moralinį ir mentalinį nedorumą, kokias penkias minutes garsiai pakalbėkite apie savo pačių trūkumus ir pažiūrėkite, kaip jums tai patiks. Jeigu jums nepatinka aptarinėti savo trūkumus, jeigu jus tai žeidžia, tai dar labiau tu-rėtų skaudėti, kai taip šnekate apie kitus. Pratinkite save ir kiekvieną šeimos narį susilaikyti nuo šnekų apie kitus.

Viešai šnekėdami apie žmogaus silpnybes jam nepadedate. Greičiau jį užsiutinate arba prislegiate ir sugėdinate amžiams taip, kad jis liaujasi stengęsis būti geru. Nusitaikęs į kito žmogaus orumą atvira ataka, įstumiate jį į neviltį.

Nusiminęs žmogus ir pats puikiai mato savo silpnybes. Destruktyvia kritika įstumiate jį dar giliau į liūdesio

47

pelkę, kurioje jis jau ir taip skęsta. Užuot apšnekėję, turėtumėte jį ištraukti pilnais meilės, padrasinančiais žodžiais. Dvasinę ir moralinę pagalbą galima suteikti tik tada, kai jūsų to paprašo. Vaikams ar mylimiesiems galite bet kada duoti draugiškų kuklių patarimų ir suteikti jiems stiprybės.

„Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami. Kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami, ir kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta.“ (Mato 7:1-2). Ir jūsų mentaliniuose namuose apstu šlamšto. Neįklimpkite dar giliau į blogį šnekėdami apie blogį kitų žmonių gyvenime, verčiau padirbėkite ir išsilaisvinkite nuo silpnybių. Tyliai gydykite norą kritikuoti, o kai pats išsilaisvinsite iš smerkimo bei apkalbų, mokykite kitus savo užjaučiančia širdimi ir geru pavyzdžiu.

48

Nemalonūs žodžiai emocijų protrūkio metu yra tarsi didžiulis gaisras, išdeginantis draugystės mišką ir visą

mandagumo bei užuojautos žalumą. Žmonės, pasigėrę nuo jaudulio ir pripratę prie pykčio

vergovės, yra emociniai padegėjai, kuriuos menkiausia provokacija priverčia įžiebti piktų žodžių degtuką ir pasėti ugnį vidinėje sielos ramybėje.

Kaip miškų gaisrai atneša milijonus dolerių nuostolių, taip ir emociniai padegėjai, sudegindami milijonų protingų žmonių laimę, sukelia milijardinius kūrybinio mąstymo nuostolius ir švaisto žmonių protinę energiją.

Norint būti geram, nereikia dėl visko sutikti. Jeigu nesutinkate, visada išlikite ramus ir mandagus. Supykti ir pratrūkti rėkti – žmogiška, o išlaikyti nuotaikos ir kalbos vadeles reikia dieviškos stiprybės. Kad ir kas jus provokuotų, elkitės savaip: ramia tyla arba išradinagais švelniais žodžiais parodykite, kad jūsų švelnumas galingesnis už kito bjaurumą. Visa priešų neapykanta ištirps jūsų atlaidumo šviesoje.

49

Jeigu sunku suvirškinti šiurkštumą ar irzlumą, išgerkite meilės vaistų. Jeigu nusprendžiate keistis, pradėkite nuo nuoširdžių, švelnių žodžių tiems, kuriems buvote nesąžiningai šiurkštūs. Pirmiausia mandagiai elkitės su giminaičiais. Kai sugebėsite tai padaryti, įprasite švelniai elgtis su visais žmonėmis. Laimės pagrindas yra supratingumo ir švelnių žodžių altorius.

Nemalonūs žodžiai yra negailestingi ilgaamžių draugysčių ir namų harmonijos žudikai. Amžiams ištrinkite šiukščius žodžius nuo savo lūpų ir apsaugokite savo namus nuo rūpesčių. Nuoširdūs, švelni žodžiai yra nektaras ištroš-kusioms sieloms. Jie reikalingi visur. Geri žodžiai sukuria laimę darugų ir net priešų rate, bažnyčioje, darbo įstaigoje ir visur kitur. Žmonės nudžiunga, kai irzlus žmogus pasišalina iš kambario, ir džiūgauja, kai pasirodo nuoširdus draugas.

50

Žmonės bijo mirtinų kūno ligų. Bet retas kuris ieško vaisto, kai suserga pavydo liga. Šekspyras vadino ją vėžiu, suėdančiu meilės šaknis.

Pavydo epidemija, rodos, plinta visų tautybių atstovų protuose. Pavydas yra santuokinė tuberkuliozė. Jis įsiėda į laimingą, sveiką santuokinį gyvenimą ir visiškai sunaikina jį savo įtarumu. Nuolatinis abipusis maudulys veikia lyg bronchito protrūkis, ardantis laimės plaučius.

Yra ir verslo tuberkuliozė. Šnekant apie verslą, bendradarbiavimas ir vienybė, kurie yra organizacijos gyvybė, pradeda palaipsniui irti. Visos sveikos politinės ir religinės organizacijos turėtų pasisaugoti šios ligos. Saugokite savo laimę nuo išnykimo.

Jeigu esate savo jausmų vergas, negalite būti

laimingas. Keigu esate savo troškimų šeimininkas, galite būti

51

laimingas žmogus. Jeigu prieš savo valią persivalgote, jeigu trokštate kažko, kas prieštarauja jūsų savimonei, jeigu vedamas jausmų elgiatės blogai ir nepaisote Vidinės Esaties troškimo – negalite būti laimingas. Žmonės, kurie yra jausmų vergai, mato, kad blogi įpročiai patraukia juos ten, kur laukia skausmas. Atkaklūs blogi įpročiai terorizuoja jūsų valios jėgą kiekvieną kartą, kai tik ši mėgina jums nurodyti teisingo veiksmo karalystę. Vaistą galima rasti išlaisvinant valios jėgą iš jausmų galios.

Nusileisdami blogiems įpročiams juos susitipriname, o valią – susilpniname. Kovokite su blogais pykčio, kaltinimų, pavydo, baimės, inercijos, persivalgymo ir bet kokių kitų silpnybių įpročiais atsispirdami pagundai, prieštaraujančiai jūsų valiai. Kai nusprendžiate padaryti kažką, kas jūsų manymu yra visiškai teisinga, siekite to bet kokia kaina. Taip suteiksite savo išmintingai valios jėgai daugiau įtakos blogų įpročių atžvilgiu. Naudodamasis valia, praktikuodamas savikontrolę ir giliau medituodamas, kol galiausiai pasieksite

52

Dievą, prisiminkite preitų metų materialią nesėkmę, dvasinį abejingumą, mentalines ir moralines silpnybes, nenuoširdžias meditacijas ir tapsite turingesnis.

Beveik kiekviena siela yra jausmų vergė, o jausmai karaliauja kūno paviršiuje. Sielos dėmesys nuo vidinės karalystės centro, dvasinės akies ir čakrų nukreipiamas į išorinį kūną, kur tvirtai užėmę pozicijas godulys, pagundos ir prisirišimas. Medituotojas, siekiantis išlaisvinti Karalienę sielą iš kankinančios jausmų lindynės, mato, kad negali apsieiti be rimtos kovos tarp jausmų ir dieviškų Sielos kareivių.

Jeigu stokojate valios jėgos, pamėginkite išlaisvinti

atsisakymo galią. Kai pietaujate su ponu Goduliu, kuris jus gundo suvalgyti daugiau maisto nei turėtumėte, ir bando surakinti jūsų savikontrolę bei įmesti į nevirškinimo duobę,

53

pasisaugokite. Suvalgę pakankamą maisto dalį, pasakykite sau:

– Daugiau nevalgysiu – ir pakilkite nuo stalo. Jei kažkas pakvies: – Džonai, sugrįšk ir suvalgyk dar. Nepamiršk skanaus

obuolių pyrago, – tiesiog sušukite: – Ne! Nesąžiningos, įtemptos, kerštingos mintys yra

kankinančių jausmų kareiviai. Jie nori užkariauti jūsų laimės karalystę ir įkalinti liūdesio bei kančios požemyje. Kai tik blogų minčių kareiviai atakuoja jūsų vidinę ramybę, pažadinkite šviesos, sąžiningumo ir savikontrolės kareivius ir pradėkite mūšį.

Prisiminkite – tik nuo jūsų priklauso, ar gyvenimą valdys godumas, jausmų vergystė, pyktis, kerštas ir rūpesčiai, ar perleisite jį dieviškų savikontrolės, ramybės, meilės, atlai-dumo ir harmonijos kareivių globai. Tada laimė karaliaus jumyse per amžius.

54

Tiek gerus, tiek blogus poelgius skirkite Dievui. Aišku,

tai visiškai nereiškia, kad turėtumėte tyčia blogai elgtis, bet kai patys nepajėgiate susitvarkyti dėl pernelyg įsisenėjusių įpročių, pasakykite savo protui, kad Dievas atlieka šiuos veiksmus per jus. Perleiskite atsakomybę jam. Dievui tai patinka! Nes Jis nori, kad suprastumėte – tai Jis sapnuoja jūsų egzistavimą.

Tol, kol stengiatės, Dievas niekada jūsų nenuvils!

55

4 SKYRIUS

Išmokite elgtis

56

Visada liksiu dėkingas savo mokytojui už nuolatinį kartojimą: „Išmok elgtis“.

Supratau, kad galiu save daug geriau pamatyti per kitų žmonių, ypač per objektyvią Mokytojo prizmę, negu per miglotą savo suvokimą.

Pradėjau daugiau bendrauti su ramiais žmonėmis ir klausinėti, kaip jie į mane žiūri, nes pamačiau, kad yra skirtumas tarp to, ką aš maniau juos galvojant apie mane ir to, ką jie iš tikro apie mane galvojo.

Veltis į žodžių mūšį reikia daug drąsos vien todėl, kad išsakote žmonėms jų trūkumus. Štai kodėl dauguma žmonių bijo jus kritikuoti akis į akį. Jie tyko už nugaros ir tyliai kritikuoja jus mintyse.

Jūsų artimi draugai nekritikuoja jūsų norėdami įžeisti, tačiau jie kritikuoja jus mintyse, kaip ir jūs kritikuojate juos. Jeigu norite sužinoti, ką apie jus mano draugai, elkitės nepriekaištingai ir nuolat tobulėkite būdami nesavanaudiški, išmintingi, ramūs, medituojantys, bebaimiai, mieli,

57

nuoširdūs, mandagūs, metodiški, besilaikantys savo žodžio ir nebijantys būti griežti. Draugus jūsų gerumas sukrės taip, kad jie kalbės apie jus gražiai.

Išmokite elgtis ir būkite laimingi, ir teigiamai veiksite kitus žmones.

Savikontrolė iš pradžių atneša liūdesį, nes ji atskiria

nuo malonumams pasiduodančių jausmų. Tačiau savikontrolei subrendus siela pradeda patirti aukštesnius, džiaugsmingesnius pojūčius ir mėgaujasi jais daug intensyviau, nei gyvendama susitapatinusi su jutiminiais malonumais. Medituotojas, išgyvenantis tuštumos baimę, turi suprasti, kad išsižadėjimas nėra pabaiga. Greičiau tai yra priemonė pabaigai, kuri ir moko perkelti dėmesį nuo menkesnių jutiminių malonumų į gilesnius sielos džiaugsmus.

58

Niekada nesigraužkite dėl savo trūkumų. Geriau

prisiminkite, ką gero esate padaręs ir gėrį, kuris yra pasaulyje. Įtikinkite save, kad esate iš prigimties tobulas. Taip prisiminsite savo amžiną Dievo vaiko prigimtį.

Vieninteliai vertingi pasiekimai yra ne išoriniai

laimėjimai, o pergalė prieš save patį. Pasistatykime nuostabius rūmus savyje, kuklumo slėnyje, kur renkasi Dievo gailestingumo ir geri kitų žmonių linkėjimų lietūs.

Dievo malonė gali suminkštinti kiečiausią širdį, išdegintą dykumą paversdama žaliuojančiu vidinės laimės ir ramybės sodu.

59

Jei norite būti mylimas, pradėkite mylėti tuos, kuriems reikia jūsų meilės. Jeigu norite, kad su jumis sąžiningai elgtųsi, būkite sąžiningas. Jeigu norite, kad kiti jus užjaustų, pradėkite jausti užuojautą aplinkiniams. Jei norite sulaukti pagarbos, turite išmokti gerbti kitus – tiek jaunus, tiek senus. Jei norite, kad jus suptų ramūs žmonės, pats būkite ramus. Jei norite, kad kiti būtų religingi, patys būkite dvasingi. Ko benorėtumėte iš kitų, pirmiausia darykite tai pats. Tuomet pamatysite, kad kiti reaguoja visai kitaip.

Lengva norėti, kad kiti su jumis elgtųsi nepriekaištingai ir lengva matyti jų trūkumus, bet labai sunku patiems elgtis nepriekaištingai ir pastebėti savo trūkumus. Jeigu prisiminsite elgtis teisingai, kiti bandys sekti jūsų pavyzdžiu. Jeigu galite nekolmpleksuodamas pripažinti savo trūkumus ir sugebate juos nuolat koreguoti, savo laiką išnaudojate daug naudingiau, nei svajojęs, kad kiti pasitaisytų. Geras pavyzdys bus daug veiksmingesnis negu jūsų norai, rūstybė ar žodžiai.

60

Kuo labiau tobulėsite, tuo labiau įkvėpsite kitus ir tuo laimingesni būsite. Kuo laimingesi būsite, tuo laimingesni bus jus supantys žmonės.

Inertiški žmonės yra laimingi. Neišmanėliai vargiai žino, ką reiškia būti laimingam ar nelaimingam. Geriau liūdėti dėl savo neišmanymo, negu mirti laimingu neišmanėliu. Kad ir kur bebūtumėte, išlaikykite budrias mintis, suvokimą ir intuiciją, visada būkite pasiruošęs įvertinti pavyzdinį elgesį ir nekreipti dėmesio į blogą. Didžiausia laimė yra nuolat būti pasiruo-šusiam mokytis ir gerai elgtis.

Dauguma pavargusių žmonių, manančių, kad išbandė

visus gyvenimo džiaugsmus, nežino, kad paguodą galima rasti gerose knygose. Dykas protas yra puiki vieta veistis rūpesčiams ir nevilčiai. Renkantis knygas, pirmenybę vertėtų teikti dvasinėms knygoms, kurioms svetimos dogmos.

61

Studijuodami susitelkite į vieną ar kelis dalykus, Tačiau taip pat reikia šiek tiek išmanyti ir visus kitus dalykus, įskaitant botaniką, logiką, astronomiją, muziką, kalbas ir politiką. Svarbu pažinti ir fiziologiją. Kas mėnesį perskaitykite po gerą mokslinį žurnalą.

Skaitymas yra geriausias intelektualinis uždarų patalpų sportas. Jis užima jūsų protą ir treniruoja intelektą. Viena dvi valandos intelektualaus skaitymo kasdien suteiks savarankišką išsilavinimą bet kuriam žmogui, jeigu tik jis rinksis vertingas knygas. Nešvaistykite laiko ir nežalokite protinių sugebėjimų skaitydamas betiksles knygas. Nepuoselėti nuoširdaus susidomėjimo knygomis, reiškia netekti amžiaus paveldo.

Jeigu negalite sutarti su draugais ir pasauliu, skaitykite knygas ir draugaukite su šiais tyliais draugais, kurie turi galią jus įkvėpti. Sunkiai bendraujantys žmonės knygose atras naują galią padėti žmonijai per kilnių ir talentingų žmonių pamokas.

62

Skaitykite, žymėkitės ir „virškinkite“ knygų ištraukas. Aptarinėkite svarbias temas su protingais žmonėmis. Logiškai apmąstydamas idėjas, lengviausiai ištobulinsite savo idėjų originalumą. Galvodamas užsimerkite ir visiškai susikoncen-truokite į studijų objektą. Nieko nedarykite su pusėtinu dėmesiu arba pusiau nuoširdžiai.

Geros knygos yra tylūs ištikimi draugai. Kai esate susirūpinęs ar liūdnas, paimkite į rankas knygą ir pasinerkite į ją. Įsiklausykite į įkvepiančius amžiaus išminties žodžius.

Jeigu skaitote dvasinio turinio knygas, rinkitės tas,

kurios susijusios su Savirealizacija. Tokių knygų kaip „Biblija“ ir „Bhagavad Gita“ nepaskaitysi kaip romano. Perskaitykite pastraipą, apmąstykite jos prasmę ir medituokite šią tiesą. Tada pamėginkite taikyti ją gyvenime.

63

Aš įkvėpimo semiuosi iš trijų knygų: krikščionių „Biblijos“, induistų „Bhagavad Gitos: ir iš savo „Amžinybės šnabždesių“, kuriuos man padiktavo Dievas. Per meditaciją ir intuiciją gaunu daugiau intelektualių tiesų, negu skaity-damas knygas.

Knygas skaitykite po meditacijos. Įvertinkite jas intuityviu požiūriu. Tuo metu, kai nemedituojate, protą kuo daugiau užimkite knygų skaitymu. Laisvalaikiu irgi skaitykite įdomias knygas, kurios apsaugo jūsų protą nuo tuščių minčių, kuriančių nuobodulį ir nepasitenkinimą.

Vyro ir žmonos meilę sustiprina savikontrolė ir tų pačių knygų skaitymas bei aptarimas – nešvaistykite laiko bevaisiams šeimos vaidams.

Jeigu norite būti laimingas, išmokite gyventi vienas ir

analizuoti kiekvieną potyrį – geras knygas, religiją, filosofiją ir

64

vidinę laimę. Tikros laimės kaina – sąmoningas atsiskyrimas. Atsidūrę plepių minioje, atsitraukite į gilių minčių celę ir mėgaukitės vidinės tylos fontanu.

Juokaukite saikingai. Kaip žinote, man pačiam patinka

pasijuokti, bet jeigu nusprendžiu būti rimtas, niekas neprivers nė šyptelti. Svar-biausia, būkite laimingas ir linksmas viduje. Išorėje būkite rimtas, o viduje – linksmas. Neiššvaistykite Dievo pajautos, įgytos meditacijoje, beprasmiu plepėjimu. Tušti žodžiai lyg kulkos – priverčia ramybės pieną raibuliuoti. Skirdami laiką nereikalingam pokalbiui ar džiugiam juokui, nieko neberasite savyje. Pripildykite jį pilną. Juokavimas yra netikra laimė. Per daug juokiantis susijaukia protas ir iššvaistoma ramybė.

Reguliariai medituokite ir savyje rasite tikrą džiaugsmą. Tada turėsite ką palyginti su jutiminiais

65

malonumais. Tas palyginimas automatiškai atneš troškimą apsisaugoti nuo liūdesį nešančių blogų įpročių. Geriausias būdas įveikti pagundą yra atrasti kažką pilnavertiškesnio, su kuo galėtume palyginti dabartinę būseną.

Niekada neleiskite protui susijaukti nesaikingu

juokavimu, pramogomis ir panašiais dalykais. Išlaikykite rimtį. Kai išsiblaškote, protą vėl atakuoja visos bėdos: seksas, vynas, pinigai.

Žinoma, šiek tiek pasijuokti yra gerai. Bet nepasiduokite lengvabūdiškumui. Man irgi kartais patinka juoktis. Bet kai nusprendžiu būti rimtas, niekas neištrauks manęs iš vidinės Esaties.

Išlaikykite rimtį visame, ką darote. Net besijuokdami nepraraskite ramybės. Būkite džiaugsmingi viduje, bet išlikite šiek tiek atsitraukę. Susikoncentruokite į vidinį džiaugsmą.

66

Visada gyvenkite Esatyje. Tai reiškia, šiek tiek nusileisti – pavalgyti, pašnekėti ar padirbėti, o tada vėl gryžti į vidinę Esatį.

Būkite ramiai aktyvūs ir aktyviai ramūs. Toks yra medituotojo kelias.

Kai išaušta apsiniaukusi diena, prisiminkite saulėtas dienas. Kai apima ir suvaržo liūdesys, pagalvokite apie nesuskaičiuojamas laimingas dienas, kuriomis mėgavotės praeityje. Būtumėte visiškai nedėkingi Dovanotojui, jei pa-mirštume visas sveikas šypsenas, matytas penkiasdešimt metų vien todėl, kad susirgote šešiems mėnesiams. Nėra prasmės išsibalansuoti ir pamiršti patirtą laimę pernelyg rimta reakcija į kelių savaičių ar mėnesių liūdesį.

Neišsigąskite šio laikino mirtingo neišmanymo, nes jūsų sieloje glūdi neatverti Dievo išminties klodai. Kadangi esate sukurti pagal Jo atvaizdą, Jo laimė ir išmintis yra

67

paslėpta kažkur jūsų pasamonės gelmėse. Kai viskas einasi kaip sviestu patepta, lengvai šypsotės, o kai viskas pradeda kristi iš rankų, išspausti šypseną sunku, bet tokios pastangos sukelia pasigerėjimą ir įtvirtina amžiną laimę. Tapkite šypsenos specialistu ir liūdesio gydytoju, savo šypsenų rentgenu gydydamas visas liūdnas širdis, kurios pasitaiko jūsų kelyje.

Kai sergate, nesikoncentruokite į savo kančios tęstinumą, o svajokite apie patirtus sveikus jaunystės metus. Pakankamai pasistengę galite vėl išgyventi tai, ką jau išgyvenote. Pasiduodami pasukate sunkiu, nesėkmingu keliu. Stengtis, kol pasiseks, yra lengviausia išeitis.

Džiaugsmu pakeiskite liūdesį, sėkmės toniku sunaikinkite ligotas mintis apie nesėkmę. Harmonijos dilde nušlifuokite disharmoniją. Ramybe apsisaugokite nuo rūpesčių. Į laimės liepsną sumeskite skausmus. Gerumu sugėdinkite negerumą. Nukarūnuokite ligotas mintis ir įsodinkite į teisingo gyvenimo sostą karalienę Gyvybę.

68

Išlaisvinkite savo protą nuo kartų nerimo ir neišmanymo. Įkurkite vidinę tylos karalystę ir laimės Dievas į ją įžengs.

69

5 SKYRIUS

Paprastumas yra raktas

70

Paprastumas nereiškia skurdo. Jis nėra turto priešingybė. Gyventi paprastai reiškia eiti saikingu ramybės keliu. Vidinė laimė slypi vienybėje.

Mylintys, esantys taikoje su savimi ir pasauliu, priimantys viską, kas pasitaiko jų kelyje, karūnuojami.

Laimė yra tikra, įgimta žmogaus būsena. Mažai žmonių ją randa, nes dauguma jų gyvena periferijoje: išsiplečia tiek, kiek tik gali ir nutolsta nuo savo visinio centro. Kuo turtingesni ir galingesni jie tampa, tuo didesnę tuštumą jie jaučia.

Karaliams tenka dažniau nusivilti, negu mėgautis pasitenkinimu. Jų natūralų draugystės troškimą sutrypia kasdienės favoritų varžybos. Viltį, kad bus suprasti, nubloškia konkurencijos banga. Kuo didesnė minia supa karalių, tuo jis vienišesnis.

Ieškodami laimės išorėje, žmonės galiausiai pamato, kad siekė tuščio gausybės rago ir karštligiškai siurbė krištolo taurės, kurioje niekada nebuvo džiaugsmo vyno, kraštelį.

71

Laimingu tampama sumažinus savo troškimus ir poreikius bei puoselėjant sugebėjimą suderinti poreikius su valia, nuolat šypsantis tiek vidumi, tiek išorėje nepaisant nemalonumų.

Kiekvieną vakarą prieš miegą bent dešimt minučių patylėkite (jeigu įmanoma – daugiau), ir vėl pakartokite tai ryte prieš atsikeldami. Taip susiformuos neįveikiamas vidinis laimės įprotis, kuris leis jums susidurti su sunkiomis kasdienio gyvenimiško mūšio situacijomis. Nekintančia vidine laime stenkitės išpildyti savo kasdienius poreikius.

Labiau ieškokite laimės savo mintyse, o ne daiktų įsigyjime. Būkite laimingas, kad jokie išoriniai įvykiai negalėtų jūsų nuliūdinti. Tuomet apsieisite be dalykų, prie kurių esate pripratęs. Būkite laimingas, kad įgijote galią būti pozityvus. Taip pat žinokite, kad jau niekada nebetapsite tokiu

72

materialistu, kad pamirštumėte savo vidinę laimę, net jeigu taptumėte milijonieriumi.

Amerikoje yra tiek daug dalykų, kurių linkėjau savo skurdžiai šaliai. Tačiau laikui bėgant supratau, kad žmonės čia nėra tokie laimingi kaip Indijos valstiečiai, kurių daugelis net neišgali pavalgyti kartą per dieną. Nepaisant mate-rialaus klestėjimo, amerikiečiai nėra visiškai laimingi. Jie pasinėrę į juslinių malonumų perteklių. Laimė juos apleidžia dėl paprastos priežasties – jie ieško jos visur, išskyrus savyje.

Dažniausiai taip vadinama „laimė“ yra ne kas kitas kaip pasislėpusi kančia. Galitė mėgautis valgydamas didžiulį patiekalą, bet paskui tikriausiai pajusite nemalonių

73

pasekmių, tokių kaip sutrikęs virškinimas ar skrandžio skausmai. Geriausias būdas sukurti laimę – nesileisti kontroliuojamam juslinių pagundų ar blogų įpročių ir būti griežtu savo troškimų valdovu. Kaip alkano žmogaus nepavalgydinsite už jį pavalgęs, taip ir nerasite laimės be saiko tenkindamas juslinius poreikius.

Nesaikinga prabanga, užuot sukūrusi laimę, jus nuo jos atitolina. Neleiskite laiko veltui ieškodami dalykų, kurie jus pradžiugintų. Būkite nuolat patenkintas tiek siekdamas turto, tiek jo įgijęs. Galite būti Laimės karaliumi aptriušusioje trobelėje arba auka rūmuose. Laimė yra išimtinis protinis reiškinys. Pirmiausia turite ją savyje įtvirtinti, o tada atkakliu pasiryžimu būti laimingas. Gyvenkite siekdamas sveikatos, gausos ir išminties.

Didesnę laimę rasite, jeigu sieksite sėkmės pozityviu požiūriu, o ne mėginsite pasiekti širdies troškimus nepatenkintu protu, nesvarbu, koks troškimas bebūtų.

74

Lengviau išleisti, nei uždirbti. Sunkiau taupyti, nei uždirbti. Dauguma žmonių išleidžia daugiau, nei uždirba. Papildomų pinigų jie gauna skolindamiesi ar iš kredito. Nesijauskite taip, lyg turėtumėte neatsilikti nuo kaimynų. Mėginti uždirbti daugiau, negu leidžia piniginė, reiškia gyventi nuolatinėje protinėje įtampoje. Išleisti daugiau, negu uždirbate reiškia gyventi amžinoje vergovėje.

Drauge su pinigų uždirbimo menu verta išmokti pinigų taupymo meno. Didelės pajamos neatneš jums ilgalaikės laimės, jeigu jos paskatins atsirasti naujų prabangos įpročių ir neleis sutaupyti. Minutėlę pagalvokite: jeigu stiga su-sirgtumėte, kaip gyventumėte be pastovių pajamų, jeigu neturėtumėte atsidėjęs santaupų. Puoselėti prabangos įpročius turint mažas pajamas yra blogas įprotis. Ar ne geriau gyventi paprastai ir turėti realiai? Turėtumėte ramiai gyventi, užsitikrinę saugią ateitį, vieną ketvirtąją

75

pajamų skirdami paprastam gyvenimui, o tris ketvirtąsias taupymui. Turėkite tai, ką uždirbate dorai, neloškite ar nepraraskite to, ka turite, mėgindami greitai praturtėti.

Laimę galima pasiekti praktikuojant savikontrolę, puoselėjant paprasto gyvenimo įpročius ir pakilias mintis, mažiau išleidžiant, idant galėtume padėti kitiems.

Džiaugsmas yra pernelyg trapi gėlė, kad žydėtų materialių minčių užterštoje atmosferoje, kai laimės siekiama pinigais ir turtais. Džiaugsmas taip pat nugleibsta, kai žmonės netinkamai jį laisto sąlygotumais sau kartodami:

– Nebūsiu laimingas, kol neturėsiu automobilio ar suknelės, ar nepakeliausiu kruiziniu laivu!

Kad ir kaip materialistai siekia pagauti laimės drugelį, niekada nepagauna. Net jei turėtų viską, ko trokšta širdis, vis tiek neturės laimės.

76

Ir atvirkščiai, laimė natūraliai žydi širdyse tų, kurie išlaiko vidinę laisvę. Ji teka spontaniškai kaip kalnų upelis po balandžio liūčių protuose tų, kurie patenkinti paprastu gyvenimu ir kurie noriai atmeta bereikalingą naštą, taip vadinamus poreikius – nerimstančio proto svajonių pilis.

Kai žmogus siekia taikos su savimi išorinėmis priemonėmis, gali pajausti tam tikrą senųjų savo įpročių ilgesį. Kadangi buvo pripratęs prie išorinio užimtumo, paprastas gyvenimo būdas iš pradžių gali pasirodyti nepatrauklus.

Tačiau žmogui atkakliai stengiantis, priprantama prie vidinio pasaulio ir pasiekiama laimės pilnatvė sieloje. Jis vis giliau ir giliau įvertins tikros laimės reikšmę.

Gali pasijausti ir laikinas žemiškų pastangų ilgesys. Iš pradžių gyvenimas gali pasirodyti beviltiškas. Tačiau, jei paklajojęs po šią dykumą žmogus pasiryš drąsiai pažvelgti į susidariusias aplinkybes, supras, kad gyvenimas iš esmės nepasikeitė, kad viską, kas nutiko, kaip nesėkmę įvardino

77

vaizduotė. Galima prisiminti laimingesnes akimirkas, pavyzdžiui, paprastus vaikystės džiaugsmus. Staiga suprantama, kad vidinis pasitenkinimas yra vienintelis tikras sėkmės apibrėžimas ir kad pasitenkinimas yra tai, ko niekada negalima prarasti!

Įsivaizduojamas netekties, nesėkmės ir nusivylimo tyrlaukis gali vėl pražysti kaip po lietaus sužaliuioja dykuma. Naujai žydinčios ramybės pievos sužaliuoja protuose tų, kurie ieško ramybės savyje. Tada siela žino, kad laimė daug brangesnė už didžiausią žemišką sėkmę.

Jeigu jūs, brangus skaitytojau, kada paslysite ar net nukrisite nuo sėkmės kopėčių, jus apleis turtai ir šlovė ir būsite priverstas gyventi paprastai – neliūdėkite. Veikiau pasitikite naująjį nuotykį, kurį jums siūlo gyvenimas.

Jeigu jūsų svajonės sugriuvo, drąsiai prisitaikykite prie aplinkybių. Paprastume rasite laimę, kurios visada ilgėjosi jūsų širdis, net jeigu jame niekada to neieškojote!

78

Gyvenimas jums duos net daugiau, negu tikėjotės, jeigu tik naujai apibrėšite gausą: ne kaip žemišką turtą, bet kaip vidinį, dievišką pasitenkinimą.

79

6 SKYRIUS

Dalijantis savo laime su kitais

80

Trokšdami laimės sau negalite pamiršti apie kitų laimę.

Kai tarnaujame kitiems, tarnaujame sau. Negalvokite: – Padėsiu kitiems, – geriau galvokite – padėsiu sau

pačiam, savo pasauliui, nes kitaip negaliu būti laimingas.

Gyvenimo dėsnis sukurtas mus pamokyti gyventi

harmonijoje su Gamta ir savo tikrąja, vidine prigimtimi. Prisilietę prie karštos viryklės, nudegsite pirštus.

Skausmas bus įspėjimas, įdiegtas Gamtos tam, kad apsugotu jus nuo kūno sužalojimų.

O jeigu piktai elgsitės su kitais, mainais susilauksite pykčio tiek iš kitų žmonių, tiek iš gyvenimo. Dar daugiau, jūsų

81

širdis sunyks ir išdžius. Taip Gamta perspėja žmones, kad pyktis tolina jus nuo vidinės Esaties.

Kai žinome, kas yra dėsnis ir atitinkamai elgiamės, gyvename pastovioje laimėje, sveikatoje ir tobuloje santarvėje su savimi ir gyvenimu.

Prieš keletą metų turėjau nuostabų muzikos

instrumentą iš Indijos – esradžą. Mėgau ja groti religinę muziką. Bet kartą esradža susižavėjo vienas svečias. Nedvejodamas jam atidaviau tą instrumentą. Po kelių metų kažkas paklausė:

– Ar tau nebuvo bent šiek tiek gaila? Nė akimirkos! - Atsakiau aš. Kai dalinamės savo laime su kitais, ji tik auga.

82

Mylimieji gali atrasti laimę vienas kitame, jeigu

gyvena paprastą gyvenimą, neapsikraudami prabanga ir dirbtinumo siekiu.

Kai santuoką sudaro du savanaudiški žmonės,

mentaliniame lygyje atstumas tarp jų egzistuos tol, kol jie gyvens meile tik sau. Įkalinti egoizmo celėse, jie niekada nepasieks laimės ir harmonijos. Mylėti kitą, o ne būti mylimam yra raktas, atveriantis jūsų širdies duris ir atnešantis santuokinę laimę.

Savanaudiška meilė apriboja. Kai poros ištobulina užuojautos jausmą ir neapsiriboja vien savimi – nesvarbu, ar individo, ar pora šeimos atžvilgiu – gali transformuoti santykius ir emocinę nesantaiką, kuri radosi iš egoizmo į nesavanaudiškos meilės santykius.

83

Nesavanaudiška meilė yra raktas. Pora, iš pradžių apibūdina savo santykius kaip „mano“ ir „tavo“, o vėliau augant supratimui išmoksta matyti visumą. Taip žmogiška meilė gali peraugti į dievišką meilę.

Be Dievo žmogiška meilė niekada nebus tobula. Jokia santuoka nebus vaisinga be slaptojo dieviškos meilės ingrediento. Žemiška meilė, negalinti peržengti mylimojo ir pasinerti į dieviškumą, yra visai netikra meilė. Tai egoistiškas garbinimas, nes jo šaknys glūdi geisme.

Tikra meilė kyla iš Dievo. Šią meilę gali patirti tik ta širdis, kuri sugebėjo apimti visumą. Tokios širdies jausmai tampa kanalais, per kuriuos Dievo meilė teka visam pasauliui.

Žmonės, besidžiaugiantys laiminga santuoka, savo

laimę gauna ne vienas iš kito. Ji visada sklinda iš vidaus. Kaip

84

liūdna matyti, kai žmonėms nesiseka vien dėl to, kad jie deda visas viltis į kitus!

Svamis Krijananda aprašo nutikimą: – Vienos iš Savirealizacijos Draugijos bažnyčių tarybos

narė, prislėgta abejonių atėjo pas Paramhansą Joganandą. Mokytojau, – tarė ji, – kai kurie žmonės teigia, kad

niekas neturi teisės džiaugtis, kai pasaulyje tiek daug kančios. Argi asmeninis džiaugsmas nereiškia, kad trūksta užuojautos kitų kančiai? Jėzus, – pridėjo ji, – dažnai vadinamas gailestingu. Man niekada neteko girdėti, kad jį vadintų džiaugsmingu.

Paramhansa Jogananda atsakė: – Tas Jėzus, kurį aš pažįstu, yra kupinas palaimos, o

ne apgailestaujantis! Taip, jis liūdi dėl žmonijos negandų, bet liūdesys neverčia jo sielvartauti. Jeigu jis iš tikrųjų priimtų

85

kitų širdgėlą, ką galėtų duoti žmonėms, jei ne dar didesnes negandas? Dievo palaima įkvepia užjaučiančius milijonus tų, kurie nebemato gyvenimo prasmės. Bet užuojauta tik prisideda prie jų vidinės palaimos, ji jos nepanaikina. Nes palaima yra vaistas, kurio sąmoningai arba nesamoningai ieško visi žmonės. Tai nėra ankščiau minėtas dalykas, nesusijęs su kančia. Kuo palaimingesnis žmogus jaučiasi, tuo labiau jis trokšta pasidalinti savo palaima su kitais. Die-viškasis džiaugsmas ateina beaugant. Ir atvirkščiai, kančia yra savanaudiškumo, mažėjančio ego vaisius. Džiaugsmas pažadina širdyje užuojautą. Jis priverčia žmogų įkvėpti dieviškos palaimos tiems, kurie rauda sielvarte.

Pačios laimės primesti kitiems negalima; iš tikro tai

neįmanoma. Pokyčiai, nesuderinti su Viešpaties valia, atneša disharmoniją.

86

Gėrį turime siūlyti su meile ir pagarba laisvai kitų valiai. Pirmiausia turime gerbti jų dieviškumą. Labdara neturi atimti iš gaunančiojo orumo. Duodami skatinkite mainus. Suteikime gaunančiajam galimybę jaustis pamalonintam mūsų dėkingumo už tai, kad gavome jo pagalbą. Žmogus nepraturtės, jeigu bus priverstas pasyviai priimti mūsų gerumą.

Deimanto šlifuotojas, norėdamas suteikti akmeniui

gražią formą, žino, kad turi pjauti pagal natūralų jo pjūvį. Jis negali pjauti atsitiktinai, tiesiog savo fantazijai patenkinti. Tas pats galioja ir žmogaus prigimties grožio atskleidimui: turime atkreipti dėmsį į kitų suvokimą ir niekada nesistengti jiems primesti savojo.

87

Žmogui tobulėjant dvasiškai ir atrandant džiaugsmą ir dieviškumą savyje, natūraliai kyla noras rasti būdų pasidalinti savo laime ir gerove su visa žmonija. Tačiau pakankamai greitai žmogus supranta, kad turi priimti gyvenimą tokį, koks jis yra. Bet kokį protinį nestabilumą, pavyzdžiui liūdesį, reikia gydyti atsargiai, dažnai palaipsniui, kad staigus sukrėtimas, netgi jei tai būtų džiaugsmas, nepablogintų esamos padėties.

Normalu, kad kiekvienas norime padaryti viską, kas įmanoma, kad paverstume pasaulį geresne vieta gyventi. Savanaudiškumas Dievui nepatinka. Jeigu medituotojas savanaudiškai kaupia palaimą, kurią pasiekia meditacijoje, jis maitina savo ego, bet ne sielą. Nevisada įmanoma greitai ar lengvai įgivendinti savo altruistinius tikslus. Tai neturėtų mūsų sustabdyti. Mes visi esame sukurti pagal Dievo atvaizdą ir todėl savyje turime Jo galios potencialą. Taigi gyvenkime ir dirbkime jausdami jo pagalbą ir stiprybę, o ne iš ego sąmonės.

88

7 SKYRIUS

Tikra sėkmė ir klestėjimas

89

Kuo giliau įsisamoninsime Jo buvimą kasdiene meditacija ir koncentracija, tuo labiau išvystysime savo slaptąsias galias. Šias galias, gimusias iš mūsų susiderinimo, galima panaudoti susidorojimui su bet kokiais sunkumais.

Pratinkitės svaidyti degančias šypsenas į liūdnų

širdžių taikinius. Kiekvieną kartą, kai jūsų šypsenos kulka perveria liūdesio širdį, pataikote į dešimtuką. Liūdesį žudykite išminties ašmenimis. Kai tik pamatote skausmo kamuojamą širdį, šaukite į ją užjaučiančią šypseną ir švelnius žodžius. Tą akimirką, kai pamatysite kažką pasislėpusį už liūdesio debesų, išsklaidykite debesis ištisa drąsių šypsenų artilerija.

Kai pamatote beviltiškumo miglą, iš karto nusitaikykite į ją viltį žadinančią šypseną. Nesusikurtkite įpročio liūdėti, susikurkite įprotį šypsotis. Tapkite

90

neprieinamu įžeidimams, lengvai atleiskite ir pamirškite tuos, kurie jus įžeidė. Niekada nesupykite. Niekada neleiskite sau tapti kito žmogaus pykčio auka. Iš visų jėgų stenkitės įveikti sunkumus, bet visą laiką šypsokitės. Nėra geresnės panacėjos, gaivesnio toniko liūdesiui kaip šypsena. Kovojant su nesėkme niekas neprilygs nuoširdžiai šypsenai. Nėra geresnio papuošalo už tikrą šypseną. Nėra didesnio grožio už ramią ir išmintingą šypseną, nušviečiančią jūsų veidą.

O Tylūs Juoke, šypsokis mano sielos lūpomis. Te

mano siela šypsosi širdimi ir te mano širdis šypsosi mano akimis. O Šypsenų princese, sėskis į sostą po mano veido baldakimu, ir aš apsaugosiu Tavo Švelnią Esatį nuoširdumo pilyje, kad joks veidmainystės maištininkas negalėtų Tavęs sunaikinti. Paversk mane Šypsenų milijonieriumi, kad galėčiau laisvai barstyti Tavo šypseną po visas liūdnas širdis.

91

Nuo pat aušros spinduliuosiu linksmumą kiekvienam,

kurį sutiksiu. Būsiu saule visiems, kurie šiandien praeis mano keliu.

Deginsiu šypsenų žvakes liūdnųjų širdyse. Tamsa

išnyks iš mano brolių širdžių, neatsilaikiusi prieš neblėstančią mano šypseną.

Dieviškoji motina, išmokyk mane mylėti kitus ir

tarnauti kitiems. Išmokyk mane laikytis savo žodžio lygiai taip pat, kaip aš trokštu, kad kiti būtų su manimi sąžiningi.

92

Išmokyk mane, o Motina, pradžiuginti kitus, priversti kitus šypsotis. Išmokyk mane, o Motina, rasti laimę kitų džiaugsme.

Milijonai vaikų į gyvenimo kelią išeina be jokio tikslo.

Jie gyvena kaip prisukami žaisliukai – be galios, be kelio, tik tam, kad atsitrenktų į viską, kas tik pasitaiko jų trajektorijoje, tarsi į sieną. Taip beprasmiškai gyvena daugybė žmonių, nes ankstyvoje vaikystėje jų niekas nemokė siekti tikslo ir neaprūpino sisteminiais įgūdžiais, kurie padėtų judėti nusibrėžtu keliu.

Šioje gyvenimo scenoje dauguma žmonių atlieka marionečių, kuriomis manipuliuoja aplinka, įgimti instinktai ir likimas, vaidmenį. Jie niekada nežino, kurie vaidmenys baigsis sėkmingai ir negali suderinti savo pareigų su bendru

93

Kosminiu spektakliu. Iš tikrųjų milijonai atlieka savo vaidmenis lyg lunatikai.

Ištyrinėję vaiskystę ir esamą situaciją turėtumėte atrasti savo gyvenimo kelią. Kai jį atrasite, pasistenkite sukurti tokį pinigų uždirbimo būdą, kuris jums būtų arčiausiai širdies. Tačiau jis turi atlikti jūsų idealus, nes kitaip turėsite pinigų, bet neturėsite laimės. Laimė įmanoma tik tada, kai troškimas užsidirbti nenuveda blogu keliu.

Pabuskite! Niekada ne per vėlu peržiūrėti savo gyvenimą. Išsiaiškinkite, kas esate ir koks jūsų tikrasis darbas, kad galėtumėte tapti tuo, kuo iš tikrūjų turėtumėte būti. Turite nepanaudotų gabumų ir galių. Viskas jūsų rankose. Nėra didesnės jėgos už proto jėgą. Atpratinkite protą nuo menkų įpročių, kurie jus įkalina materialume. Šypsokitės amžina šypsena – Dievo šypsena. Šypsokitės harmoningos ramybės šypsena, milijardo vertės šypsena, kurios niekas iš jūsų neatims.

94

Svamis Krijananda rašė apie žemiškų pareigų prislėgtą žmogų, kuris paklausė:

– Kokią vietą užima pareiga vidinio džiaugsmo kelyje? Šri Jogananda atsakė: – Gyventi neatsakingai reiškia gyventi dėl ego, o ne

dėl Dievo. Kuo labiau žmogus akcentuoja ego pasitenkinimą, tuo mažiau jis pažįsta tikrą džiaugsmą.

Atlikti savo pareigas gyvenime gali būti nelengva ir tai gali iš karto nesuteikti džiaugsmo. Siekti dieviško džiaugsmo yra ilgalaikis uždavinys. Žmogui, siekiant laisvės begalybėje, reikia vykdyti savo gyvenimo pareigas, o ne jų vengti.

Sėkmingiems žmonėms pakanka jėgos mintyse

susiplanuoti tai, ką trokšta sukurti žemėje. Kūrybinis stabilumas jiems tarnauja kaip finansininkai, valios jėga –

95

kaip statybininkai, dėmesys – kaip dailidės, o kantrybė – kaip darbininkai; taip jų svajonė virsta realybe.

Jūs esate nelaimingi, nes nepakankamai stipriai vizualizuojate dalykus, kurių stipriai norite ir nepanaudojate nei valios jėgos, nei kūrybinių sugebėjimų, nei kantrybės. Laimė ateina su sugebėjimu pirmiausia realizuoti smulkius norus, o paskui – didžiausias svajones.

Saugokitės, kad neapsistotumėte ties nepraktiškomis svajonėmis ir nepralaistumėte daugybės metų veltui vaikydamiesi vaivorykštės ir kapstydamiesi skurdo ir šeimos pajuokos klampynėje.

Džiaukitės dėl mažų pasiekimų ir mokėsite būti laimės milijonieriumi, materializavusiu didžiąsias gyvenimo svajones. Neleimė kyla iš nesėkmės. Amžiną laimę galite susikurti neleisdami niekam trikdyti jūsų kelionės sėkmę.

96

Kliūčių nėra, yra tik galimybės!

Jogananda parašė šią esė norėdamas paremti Henrio

Fordo idėją šešių dienų darbo savaitę pakeisti į penkių dienų: Žmogus yra tiek dvasiškas, tiek ir žemiškas kūrinys. Jis

turėtų vystytis dvasiškai laikydamasis vidinės disciplinos, bet turi būti ir materialiai efektyvus savo veiklos srityje. Pirmykštis žmogus visus savo protinius išteklius išnaudodavo materialaus gyvenimo reikmėms patenkinti. Jo gyvenimą sudarė medžioklė, valgymas ir miegas. Šiuolaikinis žmogus gyvenimo sąlygas bando patenkinti sistemingai. Tai, ką pirmykštis žmogus darė nemetodiškai, šiuolaikis žmogus atlieka metodiškai. Šis materialinės sėkmės metodas irgi netiesiogiai prisidėjo prie jo vidinių sugebėjimų.

97

Indijos mokytojai tiki, kad galima išsiugdyti tiesioginę valios jėgą ir tarnystės jausmą, kurie kovoja su pagundomis ir skatina tarnauti žmonėms.

Kadangi Dievas davė mums alkį ir fizinį kūną, kuriuo privalome pasirūpinti, turime sąžiningai ir sistemingai užsidirbti pinigų, tenkindami kitų žmonių poreikius. Verslas neturi būti grindžiamas vien materija. Verslo ambicijos gali būti įdvasintos. Verslas yra ne kas kita kaip kuo uolesnė materiali tarnystė kitiems. Toms parduotuvėms, kurios teturi vieną idėją – užsidirbti pinigų, greitai prigyja „pinigų kalikų irštvos“ vardas. Tačiau parduotuvės, sutelkusios dėmesį į klientų aptarnavimą kuo geriausia produkcija už mažiausią kainą, yra sėkmingos ir kelia pasaulio moralę.

Niekada nepamiršiu puikaus pardavėjo, padėjusio išsirinkti man paltą.

– Pone, aš nemėginu jums kažko įkišti. Bandau išsiaiškinti, ko būtent jums reikia.

98

Pardavėjas žinojo, kad galiu įpirkti dviejų šimtų dolerių vertės paltą, bet pardavė man kainuojantį šešiasdešimt dolerių, nes jis man labai tiko. Buvau patenkintas gavęs ko norėjau už patrauklią kainą. Taip aš tapau nuolatiniu tos parduotuvės klientu. Jeigu jis būtų pardavęs man brangų paltą, niekada nebūčiau ten grįžęs.

Reikia sudvasinti savo verslo tikslus noru patenkinti žmonių poreikius. Žmogus taip pat turi uždirbti tam, kad įkurtų filantropines organizacijas, kurios patenkintų visuomenės poreikius. Kai žmogus daug uždirba praturtindamas kitus ir vėl naudoja tą patį turtą padėti kitiems, tai yra dvasinis tikslas. Turtingi tėvai, duodantys savo vaikams per daug pinigų, atima iš jų savarankiško išsivystymo, sėkmės ir laimės galimybę.

Palaikau Henrio Fordo idėją, kad kitiems žmonėms turime padėti suteikdami galimybę padėti sau, o ne žemindami juos vergiška labdaros idėja.

99

Metrialių siekių turintys žmonės ras dvasinę priežastį užsidirbti pinigų tik tada, kai šį norą karūnuos tarnystės idealas. Neturint siekių, nesivysto mūsų ištekliai ir taip sustabdome žmonijos tobulėjimą.

Viena iš priežasčių, lemiančių rytiečių polinkį į dvasinius dalykus, yra lengvesnis požiūris į gyvenimą: jie neleidžia sau pavirsti verslo robotais ir turi daug daugiau laiko apmąstymams. Aišku, yra tokių, kurie laisvalaikį leidžia tinginiaudami, o ne tobulėdami dvasiškai, bet apskritai Rytų tautose dvasinis požiūris labai gajus.

Mūsų broliai vakariečiai skyrė laiko tik materialių ir intelektualių gyvenimo faktorių tobulinimui. Jie yra net perdaug užsiėmę, kad mėgautųsi savo darbo vaisiais ir ramybe, relaksacija ir palaima. Daugybė vakariečių brolių suvaržyti menkų įsipareigojimų ir pamiršta patį didžiausią ir palaimingiausią įsipareigojimą Dievui.

Broliai vakariečiai privalo rasti laiko. Nors dėl šaltesnio klimato jiems tenka įdėti daugiau pastangų

100

pragyvenimui, laiko sutaupo mechaninių įrenginių naudojimu, o tai jiems suteikia pranašumo prieš brolius rytiečius. Laiko galima sutaupyti mažiau pramogaujant ir daugiau dėmesio skiriant gilesniam gyvenimo potyriui. Verslas ir pinigai suteikia komfortą, bet negalima leisti, kad laimę atimtų aklas godumas.

Šešios paros robotiškos egzistencijos ir tik viena dvasinei kultūrai – neharmoningas santykis. Savaitę reiktų paskirstyti darbui, pramogoms ir davsinei kultūrai – penkios dienos pinigams uždirbti, viena diena poilsiui ir pramogoms, o viena – žvilgsniui į save ir vidinei savirealizacijai. Žmogui reikia turėti kažkiek laiko sau. Viena diena per savaitę – sekmadienis – tikrai per mažai, nes tai tik atostogos; jis nori poilsio dienos ir yra pernelyg pavargęs medituoti.

Jei, kaip siūlė Henris Fordas, darbo savaitė truktų penkias dienas, žmonės galėtų penktadienio vakarą, šeštadienį ir sekmadienį ištrūkti iš triukšmingos miesto aplinkos ir taip pratęsti savo gyvenimo trukmę. Čikagos

101

policijos viršininko teigimu, panaikinus miesto triukšmą, žmogaus gyvenimo trukmė galėtų pailgėti vienuolika metų, susinormalizuotų jo nervinė sistema. Šiandien beveik kiekviena amerikiečių šeima išgali nusipirkti automobilį ir savaitgaliais gali išvažiuoti už miesto atsigaivinti ramiose gamtos vietovėse, gyvendami dvigubą gyvenimą – atsiskyrėlio miške ir kario žemiškoje veikloje.

Labai svarbu, kad šią Henrio Fordo idėją pritaikytų visos verslo įmonės. Tiesos ir tikro pasaulio patriotai turėtų susivienyti ir paskirti šeštadienį pramogoms ir relaksacijai, o sekmadienį, papildomą dieną, išsiugdyti meditacijos įpročiams ir patirti aukščiausią gėrį – Dievo Palaimą savyje.

Penkios darbo dienos ypač reikalingos tam, kad žmonės turėtų daugiau laiko pasidžiaugti gamta, gyventi paprastesnį gyvenimą, geriau pažinti savo vaikus ir draugus, o visų svarbiausia – pažinti save pačius.

102

Kodėl neišmokus teisingo gyvenimo meno? Pradėkime ne vien nuo vaikų, bet ir nuo suaugusių.

Lankstų vaiko protą suformuoja suaugusieji. Trokštamus įpročius lengviausia įdiegti vaikams, nes jų labai imli valia, nors yra ir keletas įgimtų polinkių. Suaugę žmonės, norėdami atsikratyti senų įpročių, turi kovoti su savimi. Bet visus įpročius – tiek vaikams, tiek suaugusiems, reikia ugdyti pasitelkus spontanišką užsidegimą. Pratinant vaikus harmoningo gyvenimo arba įpročio derinti darbą su dvasiniu tobulejimu, reikia pasirinkti tinkamą laiką ir metodus.

Žmonės praranda pusiausvyrą ir kenčia nuo pinigų ir verslo manijos tik todėl, kad neturėjo galimybės išsiugdyti harmoningo gyvenimo įpročių. Mūsų gyvenimą valdo ne atsitiktinės mintys ar nuostabios idėjos, o kasdieniai įpročiai. Yra tokių užimtų verslininkų, kurie uždirba milijonus neturėdami pusiausvyros ir išeikvodami daugybę nervų. Ir yra versilininkų, kurie taip apsėsti pinigų kalimo, kad negali

103

pagalvoti apie nieką kitą ir nepabunda tol, kol nenutinka kas nors baisaus.

Psichologai teigia, kad suaugusio žmogaus elgesys yra ne kas kita kaip kartojimas to, ką išmoko nuo dviejų iki dešimties ar penkiolikos metų amžiaus.

Norint išvalyti sąmonę ir pasamonę nuo įgimtų įpročių, būtina save stebėti. Reikia peršviesti įpročio smegenų ląsteles vidinės koncentracijos šviesa. Vaikams reikia išugdyti dvasingą siekį uždirbti pinigus vardan tarnystės.

Ar vaikai pakils į aukštesnį lygį ir gyvens har-moningiau, priklauso nuo suaugusiųjų. Kol pastarieji gyvens nuodydamiesi vienpusišku materialumu, aukščiausias vaikų potencialas liks neišvystytas.

Taigi tėvai turi pabusti ir išsiugdyti harmoningus materialaus ir dvasinio gyvenimo įpročius, jei nori išsaugoti ateinančią kartą ir pasaulį.

104

Suaugusieji siekdami gyvenimo harmonijos, turi

lavintis ir suprasti, kad vienintelė verslo siekių misija – laimės misija. Be šios realizacijos įtempta verslo veikla teatneša nervingumą, godumą, socialumo stoką, liūdesį ir gerų principų pamynimą. Tik realizavęs šį tarnystės principą gyvensite laimingai.

Pažįstu daug klestinčių, protingų verslininkų, kurie giliai širdyje yra viskuo nepatenkinti ir trokšta Dievo bei išminties, bet beviltiškai pasiduoda savo įpročiams ir įsipareigojimams. Jie aukoja savo aukščiausią įsipareigojimą Dievui ir Tiesai, aukštesnius tyrinėjimus ir šeimos gyvenimą vardan pinigų ar beprasmių įsipareigojimų.

Kaip karo menas reikalauja tam tikrų treniruočių, taip ir kova su aktyviu gyvenimu reikalauja tam tikrų įgūdžių. Neapmokyti kariai karo lauke greitai miršta, taip ir ramybės

105

meno neįvaldę žmonės sukniumba pakirsti rūpesčių ir nerimo kulkų.

Nedaugelis žmonių susimąsto: ar daro pažangą, ar ne.

Kadangi esame apdovanoti protu, išmintimi ir supratimu, didžiausia mūsų pareiga yra teisingai panaudoti protą ir išmintį, kad išsiaiškintume, ar einame pirmyn, ar atgal.

Jeigu jus vis kamuoja nesėkmės, nenuleiskite rankų. Jos turėtų jus ne slopinti, o skatinti dvasiniam ar materialiam augimui. Nesėkmės metas yra geriausias sezonas sėkmės sėkloms sėti. Išravėkite nesėkmės piktžoles ir dar ryžtingiau imkitės savo tikslų.

Aplinkybių kuoka gali jus sužeisti, bet nenuleiskite galvos. Mirti siekiant sėkmės yra sėkmė; nesišvartuokite prie pralaimėjimo uosto. Kad ir kiek sukluptumėte, bandykite dar kartą. Padarę viską, ką galėjote, pasistenkite dar vieną kartą.

106

Kovokite, kai atrodo, jog nebegalite kovoti daugiau ar kai manote, kad padarėte viską, ką galėjote, geriausia.

Kiekvieną žingsnį po nesėkmės reikia kruopščiai suplanuoti. Jau nuo šiandien pradėkite daryti kažką, ko manėte nesugebėsiąs atlikti.

Permainą dažnai sutinkame su baime. Ko nors

atsisakydami galvojame: „ar nenutiks taip, kad liksiu be nieko?“

Atsižadėti įprastų dalykų vardan nežinomybės reikia drąsos. Taip pat nelengva pažįstamą skausmą iškeisti į nežinomą, neaiškią laimę. Protas yra lyg arklys, metų metus traukęs prikrautą vežimą. Arklys pripratęs prie savo kasdienio kelio negali patikėti, kad naujas kelias bus lengvas. Ir protas nelengvai atsisako savo senų įpročių net žinodamas, kad jie atneša vien liūdesį.

107

Teigiamas permainas pasitikite drąsiai. Kol tikėsimės geresnių permainų bijodami, protas nenurims. Todėl priimkite permainą kaip vienintelį pastovų dalyką. Mūsų gyvenimas yra nesibaigianti įgijimo ir praradimo, džiaugsmo ir liūdesio, vilties ir nusyvilimo kelionė. Vieną akimirką bijome išbandymų audrų, o po kelių akimirkų niūriame danguje pasirodo vaivorykštė ir tuomet staiga išsigiedrija.

Gyvenimas yra permaina. Išlaikykite nuolatinę vidinę ramybę. Dirbdami būkite

ramiai aktyvūs. Kada nors pamatysite, kad nebesate supančioti likimo pančių. Stipri valia kyla iš vidaus; jūs nepri-klausysite nuo jokių stimulų.

Būdami ieškotojai dvasiniame kelyje, nesureikšmin-kite išbandymų. Išlikite ramūs. Eikite drąsiai. Diena iš dienos ženkite pirmyn vedami ramaus vidinio tikėjimo. Galiausiai peržengsite visus blogos karmos šešėlius, visus išbandymus ir sunkumus, ir išvysite dieviško išsipildymo aušrą. Toje

108

aukščiausioje sąmonės būsenoje kiekviena nelaimė atneš laisvę.

Būtina maitinti savo šeimą, bet dar svarbiau padėti jai

intelektualiai tobulėti. Padėti tobulėti dvasiškai per meditaciją susijungti su Dievu ir yra visų svarbiausia.

Kiekvieną dieną turite kažką atlikti pagal Kosminį

Planą, dėl kurio buvote čia atsiųstas. Dauguma žmonių liūdni todėl, kad pamiršta savo žemiškas, išmoktas pareigas suderinti su Kosminio Plano reikalavimais. Pagal Kosminį Planą jūsų sielos pasitenkinimas turi aprėpti kitų žmonių laimę.

109

Kasdien mėginkite padėti fiziniams, proto ar dvasios ligoniams taip, kaip padėtumėte sau ar savo šeimai. Jeigu nuo šiandien, užuot gyvenęs liūdname egoizme, laikytumėtės Dievo dėsnių, tada nepaisant gyvenimo vaidmens svarbos žinotumėte, kad savo rolę atliekate gerai. Pagal mūsų likimo režisieriaus reikalavimus. Ir prisiminkite – jūsų vaidmuo, kad ir koks nedidelis, tiek pat svarbus, kiek didžiausi vaidmenys, prisidedantys prie Sielų Dramos sėkmės Gyvenimo scenoje. Verčiau uždirbkite mažai ir tenkinkitės tuo ką turite, gyvendami paprastai ir pagal savo idealus, o ne pinigų pertekliuje ir nesibaigiančiuose rūpesčiuose.

Išbandymai ateina ne sugniuždyti, o priversti dar

labiau įvertinti Dievą. Ne Dievas siunčia šiuos išbandymus, juos sukuriate patys. Viskas, ką turite padaryti, tai prikelti savo sąmonę iš nežinojimo būties. Išorinės bėdos atsiranda iš

110

sąmoningų ar nesąmoningų praeities veiksmų. Už jas kaltinti galime tik save. Tačiau neįsikalbėkite nepilnavertiškumo komplekso. Sakykite:

– Žinau, kad Tu ateini! Pamatysiu Tavo vaivorykštę. Šioje chaotiškoje išbandymų jūroje Tu esi mano blaškomų minčių kelrodė žvaigždė.

Ko jūs bijote? Prisiminkite, nesate vyras, nei moteris. Nesate tas, kas manote esąs. Esate nemirtinga būtybė.

Įpročiai – jūsų baisiausi priešai. Net per žiaurų išbandymą Jėzus parodė savo meilę sakydamas:

– Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino ką daro. Taigi turite atleisti savo išbandymams ir sakyti: – Mano siela atgimė. Mano galia didesnė už visus

išbandymus, nes esu Dievo vaikas. Taip sukaupsite protinės galios ir nuleisite didelę

ralizacijos taurę, kurion tilptų Žinių vandenynas. Nesibaigiančius norus irgi reikia prižiūrėti ir puoselėti

111

tinkama aplinka bei veikla. Tuomet būsite laimingas ir klestėsite.

Dauguma žmonių mano, kad pirmiausia turi sukaupti

turto, o tada gali galvoti apie Dievą, bet pirmiausia jums reikia Dievo. Jeigu tai suvoksite, pasieksite tikrą laimę. Dievas turi nuolat būti su jumis. Jeigu užmegsite kontaktą su Dievu, visatos gausa bus po jūsų kojomis. Taigi nepamirškite, kad tai Dievas jus aprūpina. Tikra gausa yra ne tai, ką turite, o ką galite gauti valios pastangomis.

Gyvendamas prieštaringą gyvenimą, gyvenate nedvasingai. Kai visą sąmoningumą nukreipiate į Dievą, į tylą, kad ir kaip nusidėtumėte, susiliesite su Dievu. Kai linksmai atliekate visas gyvenimo pareigas ir neleidžiate sau dėl jų liūdėti, patiriate taip vadinamą dvasinę laimę. Tada visas jūsų protas ir sąmoningumas grįžta atgal į savo šaltinį – į

112

Dievą, laisvę, gryną norą, laimę ir paprastą gyvenimą. Šių svarbiausių dalykų ir moko Indijos Mokytojai. Jie visada moko paprasto gyvenimo ir aukštesnio mąstymo.

Jūs gyvenate tiesiogiai per Dievo valią. Pagalvokite, kas būtų, jeigu Dievas staiga pakeistų šalies klimatą. Kas tada? Ar būtų maisto? Kaip jūs gyventumėte? Kodėl neprisiminus, kad Dievas aprūpina mus viskuo, ką turime? Net jeigu Jis sukūrė jus priklausomus nuo maisto, visgi Jis išlieka tiesiogine parama. Jis yra visa ko Priežastis, taigi praradęs su juo ryšį tikrai kankinsitės.

Pamiršti Dievą ir gyventi prabangoje yra barbariška. „Nors ir mažai turiu, turiu viską, nes turiu Dievą“. Medituotojai supranta, kad Dievo neįmanoma rasti išorėje, bet kai eini gilyn į sielą, Dievo šventykla, gali pasakyti:

– Niekas šiame pasaulyje taip nesirūpina mano sveikata, klestėjimu ir laime kaip mano Tėvas. Jis visada su manimi.

113

Kasdien kartokite: – Viešpatie, mane aprūpini. Išreikški Savo gausą per

mane. Tėve, Tu esi mano turtas, aš esu turtingas. Tau priklauso visi daiktai. Aš esu tavo vaikas. Kas Tavo, tas mano.

Kartokite tai iš ryto eidamas į darbą. Prisiminkite, kad gyvenate pagal Dievo įstatymus ir kad Jis parodys jums kelią. Žmogus parodė jums kelią ir jus paliko. Dievo kelyje rasite laimę ir gausą.

Jeigu galime pasiekti tokią būseną ir tarti: „Kas Tavo, tas mano“, bus daug geriau. Šiame egoizmo amžiuje labai sunku klestėti. Egoizmo reikia atsikratyti. Jis išnyks, jeigu visi bus nesavanaudiški. Turite toks būti pats. Ir kitus geriausia mokyti savo paties pavyzdžiu.

114

Nors uždirbti pinigų svarbu, bet dar svarbiau pasiekti laimę. Pinigai yra sukurti laimei, o ne laimė pinigams. Tie, kurie koncentruojasi į pinigų kalimą kaip vienintelę laimę, neranda tikro pasitenkinimo, nes jokie pinigai nenupirks laimės, jeigu ji švaistoma sistemingais blogais veiksmais.

Piniguose skęstantys žmonės, nesugeba jų panaudoti teisingai, kad suteiktų laimės sau ir kitiems, ir miršta iš laimės troškulio. Daugybė žmonių pamiršta, kad pinigai tėra priemonė laimės tikslui pasiekti. Juokinga įsikabinti į priemones ir pamiršti tikslą, taip kaip būtų juokinga ištisai eiti keliu pamiršus tikslą. Nėra jokios prasmės išsiugdyti įprotį kaupti pinigus ir jų nepanaudoti savo bei kitų laimei.

Daugybė žmonių klysta pirmiausia vaikydamiesi pinigų, o ne laimės. Nepatenkinto žmogaus pastangos uždirbti atneša ne tik nesėkmę, bet ir susierzinimą bei liūdesį. Geriausia pinigų siekti tada, kai esate laimingas. Kai uždirbate pinigus ramiu ir pozytiviu požiūriu, tai jums atneša

115

ne tik sėkmę, bet ir laimę. Laimingi žmonės džiugina kitus savo pavyzdžiu, nes darbai kalba garsiau už žodžius.

Kai kurie žmonės sako, kad laimę galima rasti tik

proto pasitenkinime, tuo metu kiti teigia, kad ji neatsiejama nuo geros materialinės padėties, daugybės baldų, jachtų, namų ir automobilių. Abu šie požiūriai vienpusiški ir neišbaigti.

Oloje sėdintis asketas gali jausti tam tikrą proto pasitenkinimą, bet jam taip pat reikalingas maistas, kurį užaugina ūkininkas. Jam reikalingi drabužiai, kuriuos pasiuva siuvėjas. Joks pasaulio asketas negalėtų rasti laimės vien tik prote, nes ir jam reikia tam tikrų materialių dalykų.

Kita vertus, netiesa ir tai, kad tikra laimė priklauso nuo nuolatinio įvairiausių daiktų pirkimo. Tiesą sakant, jeigu laimės ieškosite tik daiktuose, jos tikrai nerasite, nes laimė iš

116

esmės yra požiūris ir tik iš dalies priklauso nuo išorinių veiksnių.

Yra žmonių, kurie aukoja savo gyvenimą vardan vidinio proto komforto. Tokie žmonės randa laimę proto būsenoje be jokių materialių dalykų. Žinoma, mažai ir tokių žmonių, kurie laimės ieško vien tik daiktuose.

Žmogus kurio laimė visiškai priklausoma nuo norų, niekada nebus laimingas, nes jo laimės sąlyga yra ateitis. Jis vaikosi laimės ir niekada jos nepagauna kaip šuo, kuris vis vejasi dešrelę, mosuojančią prieš nosį, tačiau pririštą ant šakelės, pritvirtintos prie jo uodegos.

Žmogus niekada nepatenkins savo norų, jeigu pamirš, kad laimė yra proto būsena ir tik iš dalies priklauso nuo žemiškų poreikių.

117

Atminkite, kad besivaikantys materialių malonumų praras už jų slypinčius dieviškus džiaugsmus. Atradę kosminį meditacijos džiaugsmą tapsite nepriklausomas nuo mate-rialių malonumų. Šių malonumų troškimą iškeitęs į vidinį Kristaus Sąmoningumo ieškojimą, atrasite anapus materialaus gyvenimo paslėptus amžinus džiaugsmus.

Medituotojas, iškeitęs kūno malonumus į nuolat atsinaujinančią meditacijos ekstazę, pamatys, kad turtai ir žemiško gyvenimo malonumai atsiranda savaime. Jei ieškote Dieviškos laimės žemiškoje laimėje, rasite ir žemišką laimę, bet jei sieksite tik materialios laimės, ją prarasite, nes jos prigimtis trumpalaikė.

Palaiminki mane, kad pajausčiau Tave per įvairios

džiaugsmingos veiklos langus. Stebėk mane dirbantį ir mane

118

džiugink. Tegu kiekvienas mano veiksmas – pabudimas, miegojimas, sapnavimas – persisunkia Tavo buvimo.

Tėve, išmokyk mane kiekvieną darbą atlikti tam, kad patenkinčiau Tave. Tegu aš jausiu, kad Tu esi mano gyvenimo elektra, verčianti mano kaulus, nervus ir raumenis dirbti. Kiekvienu širdies pulsu, keikvienu įkvėpimu, kiekviena gyvybiška veikla mokyki mane pajausti Tavo Galią.

119

8 SKYRIUS

Vidinė laisvė ir džiaugsmas

120

Svamis Krijananda pasakoja: – Jeigu nieko nenorėčiau, ar neprarasčiau

motyvacijos ir netapčiau kažkokiu robotu? – paklausė parapijos narys.

– Taip mano daugelis žmonių, - atsakė Jogananda. – Jie mano, kad niekuo nesidomėtų. Bet būna visiškai priešingai. Veikiau jūs pamatytumėtem kad gyvenimas yra kur kas įdomesnis. Apsvarstykime neigiamą aspektą. Jis nuolat jus verčia bijoti. Jūs nuolatos galvojate: o kas, jeigu bus taip arba kas, jeigu taip nebus. Jūs nuolat susirūpinęs dėl ateities ar praeities. Kita vertus, neprisirišimas padeda jums gyventi nuolatinėje vidinės laisvės ir laimės būsenoje. Kai galite būti laimingas šią akimirką, jaučiate Dievą. Jeigu nieko nenorite, tai dar nereiškia, kad prarandate motyvaciją. Toli gražu! Kuo giliau į Dievą pasineriate, tuo gilesnis tarnystės jam džiaugsmas.

121

Jei gu siekiate išminties ir tyros laimės, tegu jūsų

širdis būna laisva. Nepervertinkite gyvenimo pakilimų ir nuosmukių. Kitaip sakant, kai jus aplanko laimė, nepulkite kaip padūkęs į žėrinčius jaudulio vandenis. Atsispirkite pagundai nugrimzti į nevilties pelkę, kai rodosi, kad nėra išeities iš keblios padėties.

Neapdairiesiems materialus pasaulis – neištyrinėta, pavojinga dykuma. Atsitiktinė sėkmė, ar ji būtų nusišypsojusi jums, ar kažkam kitam – nepatyrusį keliautoją vilioja nesuskaičiuojamais apgaulingos vilties keliais. Deja, pernelyg dažnai takas pranyksta sudaužytų svajonių dykumoje. Sėkmė keičia nesėkmę kaip kalnuose viršūnės keičia slėnius.

Vaisingo, laimingo gyvenimo taisyklių nėra daug ir jas išmokti nesunku. Tačiau jas reikia kasdien atidžiai studijuoti.

Sunkus darbas ir kova yra žemiško gyvenimo norma. Tai ne nelaimė, o palaima, nes taip galime tobulėti dvasiškai. Meditacijoje išgalandę sielos ramybę – gryną metalą – į

122

šiurkštų išorinių sunkumų paviršių, įgyjame aiškų supratimą, kuriuo perskrodžiame iliuzijos šerdį. Galiausiai pasiekiame tą palaimingą būseną, kurioje kasdienę mūsų veiklą saugo ramybės šviesa.

Labai svarbi pastovios laimės sąlyga yra ramus būdas. Išlikite susikoncentravęs Esatyje, savyje. Nerimstantis protas, stokojantis valios stiprybės ir atkaklumo, leidžiasi sutriuškinamas besikeičiančių aplinkybių bangų kaip smėlio pilis, kurią suardo bangos.

Tačiau deimantas išlieka stiprus ir skaidrus, kad ir kiek bangų jį beskalautų. Panašiai vidine ramybe pasižymintis žmogus, iškristalizavęs sąmoningumą vidine ramybe, išlaiko dvasinę pusiausvyrą net užėjus didžiulių išbandymų audroms.

123

Yra viena gera gyvenimo taisyklė – tiesiog sau sakykite:

– Kas ateis savaime, te ateina. Gyvenime patirsite daugybę pakilimų ir nuosmukių.

Jeigu leisite jausmams banguoti priklausomai nuo aplinkybių bangų, niekada nepasieksite vidinės ramybės, kuri yra dvasinio tobulėjimo pagrindas. Todėl saugokitės emo-cionalių reakcijų. Pakilkite virš simpatijų ir antipatijų.

Gera taisyklė, padėsianti gyvenime ir nešanti per gyvenimo išbandymus, yra išlikti ramiam ir linksmam bet kokiomis aplinkybėmis.

Neleiskite, kad koks nors išorinis dalykas jus pakylėtų,

nuliūdintų ar kaip nors kitaip paveiktų. Gyvenimo spektaklį stebėkite ramiai. Nes gyvenimo pakilimai ir nuosmukiai yra ne kas kita kaip nuolat besimainančios vandenyno bangos.

124

Venkite įsitraukti į jas emocionaliai, išlaikydami amžiną vidinę ramybę ir laimę savo stubure.

Aukščiausias emocijų taškas yra aukščiausias

emocinis nepasitenkinimas. Tobula laimė slypi ne išorinių patyrimų kraštutinumuose, o ramybės vidurio taške tarp jų visų.

Neleiskite nuosavybei jus pasisavinti ar menkiems žemiškiems rūpečiams užkariauti širdies ramybę.

125

Banga, kylanti iš vandenyno sielos, yra vandenyno dalis. Tai Dievo kūnas. Jei Jis nori, kad viskas sektūsi, puiku. Jeigu Jis nori, kad nesisektų, puiku. Geriausia išlikti nešališkam. Jeigu būdamas sveikas įsikimbate sveikatos ir nuolat bijote ją prarasti, tai ir susirgęs vis gailėsitės to, ką praradote.

Didžiausia žmogaus bėda yra egoizmas – individo sąmonė. Viską, kas jam nutinka, jis priima asmeniškai, lyg tai jį liestų. Kam leistis paveikiamam? Jūs nesate šis kūnas. Jūs esate Jis! Viskas yra Dvasia.

Objektyvios gyvenimo sąlygos visada neutralios. Tai

nuo jūsų reakcijos priklauso, ar jos liūdnos, ar džiaugsmingos.

Dirbkite su savimi – su savo reakcijomis į išorines aplinkybes. Tai yra jogos esmė: širdyje neutralizuoti reakcijos

126

bangas. Būkite amžinai laimingas viduje. Niekada negalėsite pakeisti išorinių dalykų taip, kad jie jus tenkintų.

Keiskitės pats.

Mažai išminties reikia, kad gyvenime būtume mulkinami. Gyvenimo iškankinti metafizikai didžiuojasi „visišku atsitibojimu nuo šitų nesąmonių“ ir 180 laipsnių kampu riečia nosį tik paminėjus ką nors gražaus. Iš tiesų gyvenimas išvarpytas permainų. Žemiški pasiekimai iš tikro yra trumpalaikiai. Pats šių faktų pripažinimas nėra išminties įrodymas. Vien negatyvumu kažko vertingo nepasieksi.

Išminties siekti reikia pozityviu požiūriu. Kam piktintis pasauliu? Verčiau įsileiskite į sielą tyrą džiaugsmą, kurį sukelia išorinės aplinkybės, ir ją pamaitinkite. Išorine laime pasinaudokite kaip priminimu apie vidinį dangų. Taip

127

sugeriant juslinius stimulus auga išorinis džiaugsmas, nes sustiprinimas pats džiaugsmo šaltinis.

Tai, kas anapus jūsų, negali jūsų nei pakelti, nei prislėgti. Gyvenimo spektaklį stebėkite ramiai. Nes gyvenimo pakilimai ir nuosmukiai yra ne kas kita kaip nuolat besimainančios vandenyno bangos. Venkite įsitraukti į jas emocionaliai, išlikdamas amžinai ramus ir laimingas vidiniame centre.

Žemiškas nuobodulys – griežta metafiziko emocinio pasitenkinimo alternatyva – nėra tinkamas vaistas nuo gyvenimo kančių, nes puoselėja abejingumą, dvasinio tingumo pirmtaką.

Taigi, nei pasinerkite į nusivylimą, nei mėgaukitės pergalėmis. Nepasitikėkite turtais, tačiau, neatmeskite dosnių gyvenimo dovanų. Puoselėkite savo dvasinį potencialą, nešvaistydamas jo beverčiams siekiams.

Pokyčių širdyje ir geruose dalykuose įžvelkite nekintamą Dievo grožį. Pirmiausia siekite to, ką turi

128

išminčiai: Dievo sąmonę, nemirtingumą ir JĮ. Paleiskite visus, net menkiausius savo prisirišimus į Begalybę. Tegu pasaulis rėkia iš įsiūčio ar šokinėja aukštyn žemyn apgaulingo džiaugsmo isterijoje. Kam tai rūpi? Viskas yra tik paradas – linksminantis, spalvingas, tačiau tik niekada nesibaigiantis paradas.

129

9 SKYRIUS

Rasti Dievą yra didžiausia laimė

130

Žmogaus gyvenimo tikslas – rasti Dievą. Tai vienintelė mūsų egzistencijos priežastis. Darbas, draugai, žemiški interesai – šie dalykai patys savaime nieko nereiškia. Jie niekada nesuteiks jums tikros laimės dėl papraščiausios priežasties – nė vienas iš jų nėra išbaigtas. Tik Dievas yra visa apimantis.

Štai kodėl Jėzus sakė: – Jūs pirmiausia ieškote Dievo karalystės, o visa kita

bus jums pridėta. (Mato 6:33). Pirmiausia siekite Duodančiojo, ir iš Jo gausite visas menkesnes dovanas.

Džiaugsmas yra Dievo aspektas. Dieviškas džiaugsmas

yra lyg milijonai žemiškų džiaugsmų kartu paėmus. Ieškoti žmogiškos laimės – tai lyg ieškoti žvakės saulės nušviestamą lauke. Dieviškas džiaugsmas supa mus per amžius, bet žmonės laimės ieško vien tik daiktuose. Dažniausiai viskas, ką

131

jie randa, yra emocinio ar fizinio skausmo palengvėjimas. Bet dieviškas džiaugsmas yra liepsnojanti Realybė. Prieš jį že-miški džiaugsmai tėra šešėliai.

Melskitės Deivui taip: – Amžinas Mano Mylimasai, žinau, kad Tu esi arčiau

už šiuos žodžius, net arčiau už bet kokias mintis. Tegu aš jausiu Tavo rūpestį ir Tavo meilę anapus kiekvieno savo jausmo. Tejausiu Tavo paramą ir teves mane Tavo sąmonė. Anapus mano meilės Tau tepažinsiu tavo meilę dar giliau.

Jeigu Jam nuolat taip melsitės iš širdies, iš didžiulio džiaugsmo širdyje, pajausite, kad Jis yra. Šiame trykštančiame džiaugsme žinosite, kad Jis su jumis ir kad priklauso jums.

132

Tikrasis gyvenimo tikslas – pažinti Dievą. Pasaulio

pagundos jums duodamos tam, kad išsiugdytumėte sugebėjimą atsirinkti: jusliniai malonumai ar Dievas? Malonumai iš pradžių atrodo viliojančiai, bet juos pasirinkęs anksčiau ar vėliau įsivelsite į nesibaigiančias bėdas ir sunkumus.

Kiekvienas, pasiduodantis jusliniams malonumams, praranda sveikatą, sielos ramybę ir laimę. Kita vertus, begalinis džiaugsmas priklauso jums vos pažinsite Dievą.

Kiekvienas žmogus galiausiai turės išmokti šią svarbią gyvenimo pamoką.

Kančia primena, kad šis pasaulis nėra mūsų namai.

Jeigu čia viskas būtų idealu, keik iš mūsų siektų kažko geresnio? Net kai pasaulis toks netobulas, pažvelkite, kiek

133

mažai žmonių ieško Dievo. Kaip sakė Krišna, iš tūkstančio galbūt tik vienas.

Gyvenimo dėsnis toks: kuo mažiau žmogus susiderinęs su vidine tiesa, tuo daugiau jis kenčia, tačiau kuo labiau ja seka, tuo daugiau nesibaigiančios laimės patiria. Tada niekas negali jo paveikti – net liga ar žmonių pajuoka. Visuose gyvenimo išbandymuose jis išlieka palaimingai susikoncentravęs vidinėje Esatyje.

– Eikit šalin, – sakė Krišna, – nuo Mano kančių

vandenyno! Su Dievu gyvenimas yra laimės šventė, o be jo – bėdų, skausmų ir nusyvilimų lizdas.

134

Gili meditacija sutelkia sąmonę į Dievą, o jeigu nemedituojate, sąmonė koncentruojasi į jausmus. Jeigu net ir nemedituodamas jaučiate Dievo artumą, vadinasi, vis dar esate meditacijos būsenoje. Jeigu galite išlaikyti meditacijos metu paliestą džiaugsmą ir malonumą, jūsų meditacija tęsiasi. Tada jūs laisvas nuo pojūčių. Kai galite jausti Dievą realybėje tiek pat kiek ir meditacijoje, toks patyrimas yra visuminis. Tą patį patiria medituotojai. Jie tampa nešališki, viską atlieka kaip savo pareigą, tačiau prie to neprisiriša.

Siela kartais suvokia meditacijos džiaugsmą ir ištisai ieško Dievo, net kai Dievas neatsako, ji vis tęsia paieškas, kol netikėtai suranda Dievą. Jei norime pasiekti Begalybę, turime dirbti teisingai. Niekas nepaduos jums Savirealizacijos ant lėkštutės. Jūs turite tai užsidirbti. Visi dvasiniai pasaulio mokytojai kartu sudėjus neatneš jums išsilaisvinimo, jeigu jūs nedėsite pastangų.

Džiaugsmas ir Dievas yra viena. Džiaugsmas yra išgijimas, kurio jūs trokštate – išgijimas nuo sielos

135

neišmanymo. Galiausiai jūsų kūnas pavirs į dulkes, taigi pradėkite galvoti apie Dvasią dabar. Teiginių kartojimas prasmingesnis už paprastą maldą. Nemaldauke Dievo paslaugų. Jis nelaužys Savo visatos dėsnių tik dėl to, kad jūs to prašote, bet kai pareikalausite savo kaip Jo vaiko teisių, būsite išgirstas. Iga malda, monotoniškas žodžių kartojimas visiškai nieko nereiškia, nes tada protas klajoja. Sakydami teiginį, turėtumėte giliai jausti ir išreikšti už žodžių slypinčią minties reikšmę, tada mintis įsitvirtins giliai sąmonėje, tada pasamonėje, o galiausiai – aukštesniojoje sąmonėje. Pasireiškusi aukštesniojoje sąmonėje, ji realizuojasi.

Visada kartokite teiginius budriai ir atidžiai, kol mintis sąmoningai perskros pasąmonę ir pasieks aukštesniąją sąmonę. Karščiausiai melskite išgijimo nuo neišmanymo, kad niekada netektų grįžti prie senojo gyvenimo. Geriausias ir didžiausias prizas gyvenime yra amžinos laimės realizacija, kurią mes vadiname ramybe arba palaima.

136

Jei žmogus pametęs deimantą bando pasitenkinti

blizgančiomis stiklo šukėmis, jis pasmerktas nusyvilimui. Neįmanoma rasti deimanto stiklo šukių krūvoje. Jis ieško ne ten ir niekada nebus laimingas tol, kol nepradės ieškoti ten, kur reikia, ir jį ras. Taip ir siela bando rasti laimę trumpalaikiuose masinančiuose kūno malonumuose, bet suvokusi tikrąją laimę pasišlykšti ir bando ieškoti ramybės džiaugsmo savyje.

Kvaila tikėtis laimės iš materialių dalykų, nes jie negali jos duoti, o vis tik milijonai žmonių miršta nusivylę dėl tuščių pastangų rasti laimę materialiuose dalykuose, kai tuo metu ją suteikti gali tik Dievas.

137

Kadangi siela yra Dvasios dalis, gavusi galimybę atsiskleisti gali visiškai patenkinti Dvasią. Žemiški troškimai išsivysto per ilgalaikį kontaktą su kintančia materija.

Apsaugokite sielą nuo chaoso, kurį sukuria protas savo beprotišku goduliu, atnešančių liūdesį. Išmokite įveikti laukinį, piktą godulį. Supraskite, kad jums nereikia to, kas neša liūdesį, nes sieloje rasite tikrą laimę ir amžiną ramybę arba palaimą. Taip tapsite palaimos milijardieriumi.

Sielos prigimtis yra palaima – ilgalaikė vidinė per amžius atsinaujinančio džiaugsmo būsena, išliekanti net per fizinių kančių ar mirties išbandymus. Troškimų nebuvimas nėra neigimas, greičiau tai savikontrolės įgijimas, kuris jums reikalinga tam, kad atgautume visa išpildantį palikimą, esantį jūsų sieloje.

Pirmiausia duokite sielai galimybę realizuoti šią būseną per meditaciją. Tada nuolat gyvendamas toje būsenoje atlikite savo pareigą kūnui, protui ir pasauliui. Nereikia atsisakyti savo siekių ir tapti negatyviu, priešingai,

138

leiskite amžinam džiaugsmui, kuris yra tikroji jūsų prigimtis, padėti jums realizuoti visus kilnius ketinimus. Mėgaukitės kilniais patyrimais, Dievo džiaugsmu. Tikras pareigas atlikite su dievišku džiaugsmu.

Jūs esate nemirtingi, apdovanoti amžinu džiaugsmu. Niekada to nepamirškite šiame permainingo mirtingo pasaulio spektaklyje. Šis pasaulis yra tik scena, kurioje jūs atliekate vaidmenis pagal Dieviško režisieriaus scenarijų. Atli-kite juos gerai – tiek komiškus, tiek tragiškus, visada prisimindamas, kad tikroji jūsų prigimtis yra amžina palaima. Vienintelis dalykas, kuris niekada jūsų neapleis, yra sielos džiaugsmas.

Todėl prieš pasinerdamas į materialaus gyvenimo sūkurį, kuris yra liūdesio, malonumų, abejingumo ir apgaulingos, laikinos ramybės karalystė, mokykitės plaukioti ramioje nesikeičiančios palaimos jūroje. Nuoširdi meditacijos praktika atneša gilią palaimą. Ši atsinaujinanti palaima gimsta ne iš troškimo, ji pasireiškia paliepus jūsų vidinei, iš

139

intuicijos kylančiai ramybei. Šią ramybę realizuokite nuolat. Palaimą pažinsite kaip sąmoningą, išmintingą, universalią Būtį, į kurią galite kreiptis, ne tokią abstrakčią kaip proto būsena. Tai tikriausiai įrodymas, kad Dievas yra amžinas, sąmoningas ir nuolat palaimingas.

Tegu jūsų gyvenimo lūkečiai būna pozityvūs. Siekite

gyventi nenutrūkstama laime. Neleiskite nuosavybei jus pasisavinti ar menkiems žemiškiems rūpesčiams užkariauti širdies ramybę. Sukaupkite stiprybę ir pakilkite virš chaoso, atsigaivindamas vidinės ramybės nektaru, kuriuos jus su meile maitina angelai, kai tyliai einate Savirealizacijos link.

140

Išmintingieji, net ir palaiminti materialia gausa, niekda nepamiršta, kad viskas kažkada baigiasi.

Kvailiai, kurie pasitenkinimo ieško šiame netobulame pasaulyje, niekda iš jo negauna daugiau nei trumpalaikį pasitenkinimą. Nes net pati šviesiausia ir saldžiausia žemiškos laimės svajonė yra galiausiai pasmerkta prisijungti prie iškilmingos procesijos į nusyvilimo krematoriumą.

Išmintingieji suvokia laikiną gyvenimo prigimtį. Jie nešvaisto laiko statydami tuščių lūkesčių pilių. Jie mokosi neįsikibti žemiškų potyrių. Mirdami randa tobulą realizaciją Dieve.

Kodėl jūs vis dar miegate?! Nesiteisinkite, kad esate

pernelyg užimtas galvoti apie Dievą! Kai ateis mirtis, turėsite tuoj pat nutraukti visus įsipareigojimus. Tai kodėl nemetus

141

kai kurių beprasmių siekių ir tuščių minčių, kad atsirastų laiko Dievui?

Pasaulis paima iš jūsų viską, kas įmanoma ir įpareigoja jus beverčiais įpročiais ir neproduktyvia veikla. Galbūt norite keistis, tačiau esate kalinys, įpročių grandinėmis sukaustytomis rankomis ir kojomis. Jūs esate atsakingas už save, ir pasaulis jūsų neapdovanos už jūsų darbus. Tad kodėl kasdien neprisiminus: svarbiausias mano įsipareigojimas yra įsipareigojimas Dievui?

Vien valgyti, dirbti ir mirti nepakanka; taip gyvena gyvūnai. Išnaudokite brangią proto dovaną ir pabandykite Jį surasti. Jums nereikia eiti į mišką, kur jūsų tykos kitokios pagundos. Turite dirbti pasulyje, kur atsidūrėte atidirbti savo karmą tarnaudami žmonėms.

Dievą galite rasti savo kambaryje, kai ankstyvo ryto valandomis ir prieš miegą ruošiatės meditacijai. Sunertomis rankomis mintyse ištarkite:

142

– Tėve, Tu visaapimantis. Tu žinai kiekvieną mano mintį. Kalbėk man. Noriu išgirsti Tavo balsą.

Kartokite tai mintyse vėl ir vėl, kol pajausite tai pildantis. Turite išsiugdyti šį jausmą, dirbti, kad jį pasiektumėte. Kartokite maldą vėl ir vėl, kol pajusite, kad širdį užlieja meilė ir Dievo ilgesys, ir gausite sąmoningą atsaką.

Poilsio valandėlėmis nuoširdžiai pasimelskite: „Tėve, apsireikšk man“. Apie savo maldas niekam nepasakokite. Ir prisiminkite, negalite pažinti Dievo, jei tuo pačiu metu prote egzistuoja kitų troškimų. Įsakymas „Neturėti kitų dievų, tik Mane vieną“ reiškia, kad pažinsite Dievą tik tada, kai jūsų mintys apie Jį pergalės visas kitas mintis.

Norėdami išreikšti savo meilę, necituojame eilėraščių. Meilė pati randa žodžius, kurie spontaniškai teka iš nubudusios širdies. Taigi Dievui melskitės savo paties meilės ir ilgesio žodžiais, o ne pasiskolinta kitų kalba. Nesiliaukite melstis, kol Jis jums atsakys.

143

Nuo šiandien gyvenkite troškimu pažinti Dievą. Stenkitės puoselėti jūsų draugystę, neignoruodami kasdienių pareigų, suvokdami, kad realizuojate Jį per tas pareigas ir taip Jį pamaloninate dabar.