K A L B A I R V I S U O M E N Ė

L A I M A N E V I N S K A I T Ė Lietuvių kalbos institutas

K A L B O S P O L I T I K O S V E R T I N I M A S I N T E R N E T O K O M E N T A R U O S E

Pastaraisiais metais gana gyvai diskutuojama apie kalbos politiką ir kalbinin­kus. Si tema vis iškyla kalbos klausimams skirtose konferencijose, ji nagr inė­jama įvairiuose kalbos leidiniuose. Pavyzdžiui, kalbos politikos įgyvendinimo klausimus yra tyrinėję Laima Grumadienė (2003), Arnoldas Piročkinas (2004), Loreta Vaicekauskienė (2007), interneto komentarus apie kalbininkus ir apie visuomenės bei kalbininkų santykį nagrinėjo Rita Miliūnaitė (2006).

Visuomenės susidomėjimą kalbos politikos tema rodo didelis komentarų skaičius prie kalbos klausimams skirtų straipsnių interneto portaluose. Pa­vyzdžiui, dauguma 2 0 0 7 - 2 0 0 8 m. su kalba susijusių straipsnių delfi.lt por ­tale sulaukė apie 200 komentarų, kai kurių straipsnių komentarų skaičius siekė net 4 0 0 - 6 0 0 , o Jono Vaiškūno ir Vytauto V. Landsbergio straipsnis .,Ar apginsime lietuvių kalbą nuo Lietuvių kalbos komisijos" - net pusantro tūkstančio komentarų. Temos aktualumą rodo ir tai, kad per dvejus metus delfi.lt portale pasirodė du kalbos klausimams skirti skaitytojų straipsniai skyrelyje „Vox Populi".

Kol nėra galimybės atlikti reprezentatyvių v isuomenės nuomonės ap­klausų, diskusijos internete yra vienas iš lengviau pr ieinamų šaltinių tyrė­jams, nor int iems pažvelgti į v isuomenės nuostatas dėl kalbos politikos. Straipsnio tikslas - išanalizuoti kalbos politikos vertinimą interneto k o m e n ­taruose. Interneto komentator ių požiūris į kalbos politikos klausimus nagr i ­nėjamas remiantis kalbos politikos analizės schema, komentaruose išsako­mas mintis ir idėjas priskiriant vieno ar kito kalbos politikos e lemento ver­t inimams. Tokia analizė naudinga, nes gali atskleisti, kurie aspektai yra ver-

L. NEVINSKAITĖ. Kalbos politikos vertinimas interneto komentaruose 245

t inami teigiamai, o kurie - neigiamai, kurie iš jų yra problemiški ir kelia daugiausia diskusijų. Interpretuojant tyr imo rezultatus, remiamasi vienu iš diskurso analizės teorinių aspektų, kurį galima pavadinti klausimų pateikties schemų analize (angl. framing analysis).

Interneto komentarai apie kalbininkus buvo nagrinėt i R. Miliūnaitės straipsnyje „Internet inė v isuomenė ir kalbininkai" (2006). Jame gana išsa­miai atskleista komentator ių nuostatų įvairovė. Šiuo straipsniu tęsiama pra­dėtoji tema, bet nauja jame tai, kad išsakytos nuomonės sis teminamos pagal kalbos politikos modelį .

T Y R I M O M E T O D I K A

Straipsniu nesi imama aprėpti visos kalbos politikos ver t in imo įvairovės, o nor ima parodyti komentarų analizės principą ir atskleisti kalbos politikos ver t in imo problemiškumą. Kokybinė komentarų analizė atliekama siekiant nustatyti įvairius kalbos politikos e lementus vertinančias nuomones . Laiko­masi kokybinio duomenų pateikimo principo - pateikiami suformuluoti apibendrinamieji teiginiai su pavyzdžiais iš komentarų (panašiai kaip anali­zuojant kokybinius interviu).

Interneto komentarus renkantis kaip analizės šaltinį, būtina turėti galvo­je reprezentatyvumo klausimą - tai irgi lemia kokybinės tyr imo metodikos pasirinkimą. Tačiau komentarų analize bent iš dalies galima remtis, nes jų autoriai, nors ir neproporcingai, yra įvairių amžiaus grupių atstovai. 2008 m. kovo-balandžio mėnesiais projekto „Elektroninė demokrati ja" užsakymu atlikto reprezentatyvaus visuomenės nuomonės tyr imo duomenimis , tarp reguliariai komentarus apie v isuomenės gyvenimą ir politiką naujienų por­taluose rašančių žmonių (kartą per savaitę ar dažniau) buvo: 18 -29 metų amžiaus - 67,4 p r o c , 3 0 - 3 9 metų - 10,9 p r o c , 4 0 - 4 9 metų - 15,2 proc. Kartą per mėnesį rašančių komentarus šiose amžiaus grupėse atitinkamai buvo 52,4, 16,7 ir 9,5 proc. Tarp vyresnio amžiaus grupių žmonių, regulia­riai rašančių komentarus , buvo po keletą procentų. Tos pačios apklausos duomenimis , naujienų portalas, kur iame dažniausiai rašomi komentarai , yra delfi.lt - jame komentarus rašo beveik tris kartus daugiau žmonių negu bet kur iame kitame portale (Vilmorus, 2008).

Straipsnyje analizuojami populiariausio delfi.lt portalo straipsnių, skirtų kalbos politikos ar bendriesiems kalbos klausimams, komentarai. Šis portalas

246 K A L I i O S K U L T Ū R A | 81

pasirinktas dar ir dėl to, kad tai yra bendro pobūdžio portalas, tinkamesnis tyrinėti paprastų kalbos vartotojų nuostatoms. Gyvos diskusijos apie įvairius kalbos dalykus vyksta ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos diskusijų svetai­nėje, tačiau joje, manytina, komentarus daugiau rašo vertėjai ir redaktoriai.

Siekiant ištirti įvairius požiūrius, buvo parinkti skirtingas nuostatas dėl kalbos politikos atskleidžiantys straipsniai (žr. šaltinių sąrašą). Iš viso anali­zuoti 5 straipsnių komentarai - peržiūrėta daugiau negu 1000 komentarų. Buvo atrinkti tur inio atžvilgiu vertingiausi komentarai , kuriuose rašoma apie esminius dalykus, o praleidžiami tie, kur nukrypstama į kitas temas ar nepasakoma nieko nauja.

Komentaruose vert inami kalbos politikos aspektai skiriami remiantis R. L. Cooper io pasiūlytu kalbos politikos analizės model iu, kuris gerai ž ino­mas ir dažnai taikomas kalbos planavimo literatūroje (taip pat ir lietuvių kalba, plg. Vaicekauskienė 2007).

Išsamusis šio model io variantas yra toks: „Kokie veikėjai siekia paveikti kokią elgseną, kokių žmonių, kokiais tikslais, kokiomis sąlygomis, kokiomis priemonėmis, kaip pr i imdami sprendimus ir kokių pasiekdami rezultatų?" (Cooper 1989:98; vertimas iš: Vaicekauskienė 2007:109) . Išsamesnis m o d e ­lio e lementų paaiškinimas, kaip atpažinti kalbos politikos e lementus ko ­mentaruose, pateikiamas šioje lentelėje.

L E N T E L Ė . Kalbos politikos modelis (Cooper 1 9 8 9 : 8 7 - 9 8 )

Kalbos politikos

elementas

Aprašymas

Veikėjai (kas?)

Objektai (kokią elgseną?)

Tikslinė grupė (kokių žmonių?)

Pvz., formalusis elitas, visuomenėje įtakingi asmenys, priešiškos gru­

pės, kiti elitui nepriklausantys veikėjai.

(A) Struktūriniai (lingvistiniai) siekiamo paveikti elgesio požymiai

(pvz., homogeniškumas, panašumas).

(B) Tikslai / funkcijos, kam naudojamas siekiamas paveikti elgesys. (C) Siekiamas elgesio priėmimo lygmuo (žinojimas, vertinimas,

mokėjimas, naudojimas).

(A) Tikslinės grupės pobūdis (pvz., asmenys ar organizacijos, t iesio­

ginės ar tarpinės).

(B) Tikslinės grupės galimybės išmokti siekiamo elgesio.

(C) Tikslinės grupės paskatos (stimulai) išmokti siekiamo elgesio.

(D) Tikslinės grupės paskatos atmesti siekiamą elgesį.

L. NEVINSKAITĖ. Kalbos politikos vertinimas interneto komentaruose 247

Lentelės tęsinys

Kalbos politikos

elementas

Aprašymas

Tikslai (kokiais

tikslais?)

(A) Atviri (su kalba susijęs elgesys). (B) Paslėpti (ne su kalba susijęs elgesys, interesų patenkinimo tikslai).

Sqlygos (kokio­mis sąlygomis?)

(A) Situacija (įvykiai, trumpalaikės sąlygos).

(B) Struktūriniai veiksniai: politiniai, ekonominiai, socialiniai / d e ­

mografiniai / ekologiniai.

(C) Kultūriniai: v isuomeninė santvarka (politinė kultūra), kultūros

normos, kalbos politikos veikėjų patirtis.

(D) Aplinkos veiksniai (išorinė įtaka).

(E) Informaciniai veiksniai (duomenys, kurių reikia tinkamam

sprendimui).

Priemonės (ko­

kiomis pr iemo­

nėmis?)

Pvz., teisinėmis, prievarta, skatinimu, įtikinėjimu.

Sprendimų

priėmimas

(kaip priimami

sprendimai?)

(A) Problemos / tikslo formulavimas.

(B) Priemonių formulavimas.

Rezultatai (koks

rezultatas?)

Ar pasiekiama norimo rezultato.

Ne visi R. L. Cooper io išvardyti politikos e lementų veiksniai aktualūs analizuojant kalbos politiką Lietuvoje; kita vertus, tiriant in terneto k o m e n ­tarus, rasta papi ldomų idėjų, susijusių su šiais kalbos politikos elementais.

Kalbos politikos vertinimai in terneto komentaruose interpretuojami pa­sitelkiant pateikties schemų (angl. frames) idėją, kuri padeda paaiškinti t o ­kios analizės reikšmę. Kaip teigia pateikties schemų sąvoką pasiūlęs sociolo­gas E. Goffmanas, žmonės informaciją suvokia pagal tam tikras interpreta­cijos schemas. Šios schemos padeda supaprastinti mąstymo bei suvokimo procesą ir lemia, j kuriuos realybės e lementus ar aspektus atkreipiamas d ė ­mesys (Zhou et al. 2007). Pavyzdžiui, būrelį šalia kelio stovinčių žmonių praeivis gali suprasti pagal „autobuso stotelės" schemą. Ši konkreti schema struktūruoja suvokimą - dėmesys atkreipiamas į vienoje vietoje susibūrusį didesnį skaičių žmonių, kuris yra vienas iš „kažko laukiančių žmonių" sche-

248 K A L H O S K U L T Ū R A | 81

mos požymių. Schema taip pat atkreipia dėmesį į kitus situacijos e lementus , pvz., autobusų stotelės ženklą. Tuo pat metu ji nukreipia dėmesį nuo kitų detalių, pavyzdžiui, menamų autobuso keleivių apsirengimo, kūno sudėji­mo arba bendravimo tarp jų (Koenig 2004).

Komunikacijos tyrėjų teigimu, lygiai taip pateikiama ir suvokiama infor­macija žiniasklaidoje ar kiti tekstai - išryškinant tam tikrus nagrinėjamos problemos aspektus, suformuojamas požiūris į nagrinėjamą problemą ir api­brėžiama, kokia yra problema. Informacijos pateikimą pagal tokias schemas užsienio mokslininkai aiškina pasitelkdami paveikslo rėmų metaforą, kuri ir lėmė požiūrio įvardijimą anglų kalba (frame analysis). Paveikslo rėmai pa­teikia tam tikrą paveikslo (nuotraukos, tapybos) gabalėlį, o ne kitus, ir at­kreipia į tai dėmesį, o pagal parinktą fragmentą žiūrovas susidaro įspūdį apie visą vaizduojamą situaciją (Tankard 2001 : 99).

R. M . Entmanas (1993) skiria keturias pagrindines pateikties schemų žiniasklaidoje funkcijas. Pasak jo, šios schemos apibrėžia problemą ir išryš­kina svarbiausius jos aspektus; apibrėžia priežastis ir nurodo problemą suke­liančias jėgas; pateikia moralinį vertinimą; siūlo tolesnio elgesio ir veiksmų rekomendacijas.

Taigi pateikties schema yra reikšmingas pasirinkimas, kokiu atžvilgiu na ­grinėjama kokia nors tema - sprendžiamo klausimo pateikimas pagal vieną, o ne kitą schemą gali lemti, kokių pr iemonių bus imamasi sprendžiant šį klausimą. Dėl galios apibrėžti problemą ir nurodyti sprendimo būdus pa­teikties schemų sąvoka dažnai pasirenkama politikos ir politinio diskurso analizei (Tankard 2001).

Autoriai , analizuojantys pateikties schemų sąvokos taikymą žiniasklaidos tyrimams, skiria žiniasklaidos (teksto) pateikties schemas ir individualias (informacijos gavėjo) schemas. Tas schemas, pagal kurias pateikiami tekstai, išreiškia tam tikri reikšminiai žodžiai, frazės, stereotipiniai įvaizdžiai, infor­macijos šaltinių parinkimas ir sakiniai, perteikiantys faktų ir vert inimų r in­kinį. Informacijos gavėjas mąsto remdamasis individualiomis schemomis , kurios gali sutapti arba nesutapti su teksto pateikties schemomis (Scheufele 1999; En tman 1993).

Taigi komentaruose pabrėžiamus kalbos politikos aspektus galima laikyti individualių pateikties schemų, kuriomis remiasi komentarų autoriai, išraiška. Skaitytojų komentaruose paprastai atkreipiamas dėmesys į tam tikrus kalba­mojo klausimo aspektus ir būtent jie yra pabrėžiami ir laikomi svarbesniais,

L. N E V I N S K A I T Ė . Kalbos politikos vertinimas interneto komentaruose 249

nekreipiant dėmesio į kitus. Taip nagrinėjamas klausimas (šiuo atveju - kal­bos politika) suvokiamas ir pateikiamas kaip tam tikra problema, pavyzdžiui, net inkamas kalbos tvarkybos objekto pasirinkimas, kalbininkų kompetenc i ­jos t rūkumas ir t. t.

K O M E N T A R Ų A N A L I Z Ė S REZULTATAI

Toliau apžvelgiama komentarų analizė pagal anksčiau išvardytus kalbos p o ­litikos analizės model io e lementus . Svarbu pabrėžti, kad čia pateikiamos komentaruose išsakytos nuomonės , jų nevert inant pagal tai, ar jos atitinka tikrovę, pavyzdžiui, ar komentarų rašytojai teisingai supranta kalbos poli t i­kos sprendimus, ar jų reiškiamos nuomonės pagrįstos (komentarų kalba tai­syta minimaliai) .

Kalbos po l i t ikos ve ikėja i Nors tradiciškai kalbos planavimas būdavo laikomas objektyviu ir ideologiš­kai neutraliu procesu, šiuo me tu kalbos politiką nagrinėjantys autoriai at­kreipia dėmesį į tai, kad kalbos planavimą atliekantys veikėjai yra svarbus kalbos politikos veiksnys. Nemaža autorių abejoja dėl tradicinio kalbos pla­nuotojų vaidmens ir teigia, kad vykdant kalbos politiką turėtų būt i įtraukia­ma ir v isuomenė, t. y. žmonės , kur iems yra taikomi kalbos politikos spren­dimai (Kaplan 1997).

Analizuojant in terneto komentarus , kalbos politikos veikėjų kategorijai buvo priskiriami visi veikėjai, apie kurių sprendimus ir veiksmus rašoma komentaruose . Nagrinėta, ne tik kokie veikėjai minimi , bet ir kaip jie vert i­nami. Iš komentarų matyti , kad kalbos tvarkyba užsiimantys asmenys ž m o ­nėms atrodo kaip vientisa grupė - komentaruose dažniausiai rašoma abs­trakčiai apie kalbininkus (įvardijant įvairiais žodžiais - žr. toliau), rečiau nurodant konkrečias institucijas ar pavardes. Tarp institucijų labai dažnai min ima Valstybinė lietuvių kalbos komisija, taip pat komisijos p i rmininkė ir kiti darbuotojai; tik pora kartų paminėtas Lietuvių kalbos institutas.

Iš daugelio tirtų in terneto komentarų ryškėja gana kritiškas požiūris į tuos, kas atlieka kalbos tvarkybą. Komentator iams užkliūva, kad specialiųjų sričių terminija kuriama nepasitarus su ati t inkamų sričių specialistais (taigi kritikuojama, kad į kalbos politikos veikėjus neįtraukiamos reikalingos g ru ­pės) ir kad kalbininkai apskritai „savinasi" kalbą, kurdami žodžius, pr i imda­mi sprendimus savo nuožiūra:

250 K A L B O S K U L T O K A | 81

Tikrai būtų be galo m a l o n u , jei brangūs naujadarų sudarytojai bent kiek k o n s u l t u o -tųsi su at i t inkamų sričių specialistais. Skaitant pvz. IT sričiai s iū lomą žodyną norisi tik kvatotis.

Kalbą reikia saugot n u o kai kurių kalbininkų, kurie m a n o , kad kalba yra jų n u o ­savybė ir jie gali su ja daryt ką tik nori .

Komentarus rašantys kalbos vartotojai kritikuoja ne tik kalbos politiką vykdančias institucijas, bet ir jų bruožus , apskritai kalbininkų įvaizdį, kuris iš analizuotų komentarų ryškėja gana neigiamas. Tai laikytina svarbiu p o ­žymiu kalbant apie kalbos politikos įgyvendinimą, nes politikos veikėjų įvaizdis gali turėti įtakos požiūriui , nusi teikimui pr i imti ar atmesti jų te i ­kiamus siūlymus. Pavyzdžiui, komentaruose vert inamas kalbininkų profe­sinis pasirengimas:

Kaip ir m o k y t o j ų , gydytojų , taip ir v isų m o k s l i n i n k ų teoret ikų gretos silpsta. Ko m e s n o r i m , anksčiau b u v o garbė tapti kalbininku, turėjai didžiausius konkursus praeiti, o dabar? Nebėra asmenybių , vadovauti imasi amatininkai - tokie ir rezulta­tai. Kaip ir visur, reikia kūrybiško ir tol iaregiško pož iūr io , o n e aklo taisyklių taiky­m o . N e m a t a u išeities.

Neigiamą kalbininkų įvaizdį rodo ir tokia lakoniška citata:

Baisiausia — kai vaidinama patriotus (tos -aitės kalbos sergėtojos, nuolat grūmojan­č ios senmergišku piršteliu), o realiai t ing ima dirbt ir sukuriama visiška makalynė. . .

Požiūrį į kalbininkus apibendrina jiems apibūdinti vartojami žodžiai: „kal-binykai", „kalbišiai", „kalbos darkytojai". Panašūs įvardijimai ir R. Miliūnaitės atliktoje komentarų analizėje: „kalbainiai" „kalbiai", „kalbos sargai" ir kt. (Miliūnaitė 2006: 52).

Kalbos po l i t ikos objektai Kalbos politikos objektų kategorija rodo, kokį kalbinį elgesį siekiama pa­keisti kalbos planavimo pr iemonėmis , kokiam tikslui turėtų būti tai daroma, koks yra siekiamas to elgesio p r iėmimo ( išmokimo) lygis. Į šią kategoriją įtraukti apibendrinamieji pasakymai, atitinkantys tokį kalbos planavimo objektų apibrėžimą, nesigilinant į konkrečius kalbos politikos sprendimus (pvz., naujadarų vertinimą ir pan.) .

Komentarų autorių vert inimu, kalbos tvarkymo pastangos ne visada n u ­kreipiamos į t inkamus objektus. Skundžiamasi , kad kalbininkai pernelyg

I.. NEVINSKAITĖ. Kalbos politikos vertinimas interneto komentaruose 251

kišasi į tokias sritis, į kurias, komentator ių nuomone , kištis nederėtų. Bet nurodoma ir sričių, kur pasigendama kalbininkų darbo.

Ne vienam komentarų autoriui kliūva tai, kad, jų n u o m o n e , kalbininkai siekia reguliuoti šnekamąją kalbą. Komentare , pavyzdžiui, nurodomas ne tik skirtumas tarp šnekamosios ir rašomosios kalbos, bet ir, autoriaus žodžiais, paprastam žmogui nepasiekiamas aukščiausias kalbos išmokimo lygis:

Sakyčiau, jog išgryninta kalba yra n ieko verta, nes k iekvienas ž m o g u s ją puošia savo pertarais, posakiais, naujadarais (vaikystėje dūzgiančią didelę m u s ę vadindavau KIRMĖLSĖJA :). B e to , k i ekv ieno iš m ū s ų kalbą įtakoja ir tarminis aspektas. . . M a n o n u o m o n ė yra tokia - turi būti Š N E K A M O J I arba S L E N G I N Ė kalba ir R A ­Š O M O J I arba OFICIALIOJI. N e s Lietuvoje gal tik 5 ž m o n ė s (Smal inskas , Pupkis , Malakauskas) gali šnekėt i tobula kalba. Vis i kiti - kaip dauguma. . .

Komentatoriai laiko vertybe kalbos laisvumą ir skirtingą kiekvieno ž m o ­gaus kalbėseną, o pernelyg taisyklinga kalba, jų n u o m o n e , skamba nena tū ­raliai. Tiesa, ir tarp pačių komentator ių atsiranda prieštaraujančių tokiai nuomone i :

Ir n e d u o k D i e v e klausytis itin taisyklingai kalbančio kalbininko. N u o supertaisy-k l i n g u m o net n e m a l o n u , nes kalba praranda la isvumą ir skambumą, o skamba t i e ­siog manier ingai .

Taip, kai ausis įpranta prie Mikutavič iaus „ le ibelų" [ leiblų], prie Dviračio ž inių b londin ių pašnekes ių , dar Surskio ir Mauzer io skambios kalbos, t ies iog klaikiai sunku klausyt normal ios l ietuviškos šnekos . [...] A š irgi manau, kad Lietuvoj kažkas negerai , jei jau ir l i tuanistėms taisyklinga šneka rėžia ausį, skamba manieringai ir vos vos suprantamai.

Komentator iams keisti ir nereikalingi atrodo bandymai lietuvinti gerai pasaulyje ž inomų dalykų pavadinimus:

Beje, pris imenu atvejį, kuomet dirbau restorane ir kalbos komisija tikrino men iu . Gavome išvadas - aišku, prapuolė spageti ir carpaccio, bet topas buvo - degt inė „Fin­landia" turėtume rašyti „Suomiška" degt inė. Direktoriui pakriko nervai ir jis paskam­bino į kalbos komisiją - „jei jau verčiat tikrinį vardą, tai bent verskit tiksliai - degt inė „Suomija" :) Beje, tada dar ir baudą s u m o k ė j o m , nes visų nurodytų „klaidų" m e n i u netaisėm :)

Kita vertus, komentarų autoriai pasigenda griežtesnio viešųjų užrašų re­guliavimo (komentaruose nedaroma skir tumo tarp viešųjų užrašų ir pavadi-

252 K A L H O S K U L T Ū R A | 81

nimų), kritikuojama, kad nesugebėta išspręsti pavadinimų lenkų kalba rašy­mo (Vilniaus rajone) problemos.

O jau kokie visi l ietuviškos terminijos žinovai — n u o profesorių iki valytojų, nors kažkodėl įteisinti tokie „lietuviški" pavadinimai, kaip „Crowne plaza" ir kiti, k u ­riuos tikras l ietuvis tardamas gali l iežuvį nusilaužti .

Labai l iūdna, kad valstybinė kalbos komisija tesugeba konstatuoti faktus. O kur jos darbo vaisiai? [...] Tik „žeriasi" m o k e s č i ų m o k ė t o j ų p in igė l ius į savo kišenes -jos darbo nes imato absoliučiai jokio, net nesugeba Vi ln iaus rajone išreikalauti l i e ­tuviškų užrašų.

Kalbos po l i t ikos t iks l inė g r u p ė Anot R. L. Cooper io , kalbos politikos tikslai ir p r iemonės gali būti taikomi tam tikroms siauresnėms visuomenės grupėms. Tirtuose komentaruose n e ­daug buvo nuomonių , kurias būtų galima priskirti šiam kalbos politikos aspektui. Kaip tiesioginė kalbos politikos tikslinė grupė, kuriai būtų galima skirti daugiau dėmesio, paminėtos tautinės mažumos:

Labiau spausti rusiukus ir l enkiukus , kurie m o k o s i savo m o k y k l o s e l ie tuvių kalbos, nes l inksnių nesuder in imai j iems ir būd ing i ;) kaip ir vaikynas ar mergyna :)

Kaip v isuomenės grupė , kurios kalba yra prasčiausia, komentaruose dažnai buvo minimas jaunimas. Jauni žmonės kalt inami lietuvių kalbos ž lugdymu v iename iš analizuotų straipsnių, skaitytojos parašytoje n u o m o ­nėje delfi.lt skyrelyje „Vox Popul i" („Lietuvių kalba ž lunga") . Komenta ­ruose ir pri tariama, ir prieštaraujama tokiai nuomone i :

M a n o n u o m o n e l ie tuvių kalbą labiausiai darko slavizmai ir nusikalstamo pasaulio žargonas. Si b logybė itin gaji jaunimo tarpe.

Jei atvirai, tai suaugę labai dažnai kalba daug netaisyklingiau nei jaunimas. D i ­džioji dalis jaunų ž m o n i ų mokykloje mokos i kalbos kultūros, ir vis tiek kažkas ga lvo­je išlieka. Jauni išsilavinę kalba taisyklingiau už suaugusius, pvz. politikus, kurie nau­doja netaisyklingas iš rusų kalbos nusavintas konstrukcijas, posakius, priešdėlius.

Kitos grupės, į kurių kalbą atkreipia dėmesį komentatoriai , yra viešai matomų ir girdimų profesijų atstovai - žurnalistai ir politikai:

Bet nereikia kaltinti v i e n tik jaunimą. Pasižiūrėkim kaip žurnalistai rašo ar politikai kalba. Pilna ang l i c i zmų, barbarizmų ir v i sokių hibridinių žodž ių .

L. N E V I N S K A I T Ė . Kalbos politikos vertinimas interneto komentaruose 253

Beje žiūri žinias? Girdėjai kaip kalba m ū s ų valdžios vyrai? Kartais kai nusibosta klausytis v i e n kalbų apie grįžusį Uspaskichą, pradedu skaičiuoti kalbos klaidas, k u ­rias padaro v i e n spėję išsižioti m ū s ų po l i t ika i : )

Tačiau tokiuose komentaruose neužs imenama, kad turėtų būt i imamasi kokių nors konkrečiai šioms v isuomenės g rupėms skirtų pr iemonių , tai veikiau pateikiama kaip kalbos padėties vert inimas arba amžina kartų skir­t u m o problema, todėl priskirtina kitų kalbos politikos e lementų ver t in i ­m a m s (žr. skirsnius „Kalbos politikos aplinka" ir „Kiti kalbos klausimų ver t in imo aspektai").

Kalbos po l i t ikos t iks la i Tarp komentarų, kuriuose tiesiogiai ar netiesiogiai vert inami kalbos polit i­kos tikslai, buvo pritariančių kalbos priežiūrai - kalba reikia rūpintis, kad ji išliktų:

O darbuotis j iems [kalbininkams] reikia, kitaip m ū s ų kalba paskęs tarp „liftų, pr in -terių, šachtų, ofisų, skanerių ir 1 . 1 . "

Padėtis nėra tokia paprasta. Jei tikite tok iomis la isvėmis , tada gal reikėtų duoti visišką laisvę verslui? (T.y. jokių a n t i m o n o p o l i n i ų įs tatymų ir 1 . 1 . ) . Ir viskas susitvar­kys savaime? Reikia žvelgti gi l iau. . . Turėkite o m e n y j e , kad da ug um a ž m o n i ų yra „vidut inybės" ir j iems visiškai nerūpi kalbos ateitis. Jei tokie vadovautų paradui, tai dabar l ietuvių kalba būtų neatpažįstamai pasikeitusi . 70% ž o d y n o būtų s laviškas/ angliškas. Sakinio struktūra rusiška. Tokia kalba neverta pagarbos. Pasiklausykite r u s ų / l e n k ų kalbos . Kartais juokinga kaip paprasti jų kalbos žodžiai ke ič iami svet i ­m y b ė m i s . Taigi gerbkime savo kalbą ir ją m y l ė k i m e = rūpinkimės jos švarumu.

Vis tik politikos tikslus vert inančiuose komentaruose vyravo neigiamos nuomonės . Kaip nurodo R. L. Cooperis , kalbos politika gali būti siekiama ir paslėptų (su kalba nesusijusių) tikslų - tokių tikslų įžvelgiama ir anal izuo­tuose komentaruose . Juose kalbininkų darbas vert inamas kaip beprasmis, atliekamas „iš neturėj imo ką veikti", reikalingas tik tam, kad galėtų pasiro­dyti dirbantys:

[...] Kaip tokie darkymai atsiranda? Kas nors disertaciją apsigina?

[...] bet jau tie naujadarų formuotojai (vaizduoklis , d idžkukul is ir 1 . 1 . , ir pan.) neturi realiai ką veikti , o ataskaitas apie atliktą darbą pateikti būtina! Tai ir dirba išsijuosę. Galbūt prie kavos p u o d e l i o , torto gabalėl io. . .

254 K A L H O S K U L T Ū R A | 81

Neigiamai vert inami ir su kalba susiję tikslai. Kai kur iems nepatinka sie­kis saugoti kalbą kaip archajinę vertybę, laikytis nekintamų taisyklių. Vietoj to siūloma daugiau dėmesio skirti kalbos komunikacinei funkcijai, kurią gali atlikti tik gyva ir visiems suprantama kalba:

Kalba yra gyva, baikit ją saugoti kaip kokią archaišką vertybę. Jei pasaulyje g imsta naujas žodis , kaip kad pvz . blog'as, kodėl m u m s jo nepaimti j l ie tuvių kalbą? Pasau­lis globalėja, kultūros šliejasi. N u o to , kad tapsim labiau integruot i , tikrai n e b ū s i m labiau nel ietuviais .

Techninė l ietuvių kalba nuskurdinta kiek tik į m a n o m a - s i n o n i m ų daugel iui t erminų nė su žiburiu nerasi, patys terminai kaitaliojami „geresniais" kas keli m e ­tai, kad tik „l ietuviškiau" skambėtų . Nesvarbu, jog neatl ieka pagrindinės savo funk­cijos - būti informatyviais ir palengvint i ž m o n i ų bendravimą.

„ S m e t o n i e n ė akcentavo būt inybę stiprinti l ietuvių kalbos ir jos re ika l ingumo įvaizdį"... A š manau, kad kalbos reikal ingumas didėja kai ją patogu vartoti, kai ji yra suprantama daugumai , o n e kalbininkų pi l s tymu iš tuščio į kiaurą ir kuriant tokius absurdiškus žodž ius , kur iems jau reikia „ l ie tuvių- l ie tuvių" vert imo. Todėl ir nyksta l ietuvių kalbos re ikal ingumas ypač techninėje kalboje.

Kalbos po l i t ikos sąlygos Nors R. L. Cooper is išvardija daug galimų kalbos polit ikos sąlygų, t i r tuo ­se komenta ruose daugiausia kalbama apie aplinkos (išorinės įtakos) veiks­nius - l ietuvių kalbai kylančias grėsmes. Aktyviai d iskutuojama apie l ie tu­vių kalbos padėtį, rusų ir anglų kalbų įtaką, taip pat kitus kalbos aplinkos veiksnius: žiniasklaidos kalbą, informacijos ir komunikaci jos technologijas ir kt. Nors daugumoje šių komentarų nėra tiesiogiai m in ima kalbos po l i ­tika ar jos p r i emonės , tačiau tokie teiginiai leidžia manyt i , kad pr i tar iama kalbos tvarkybai.

Itin daug diskutuojama apie rusų ir anglų kalbų įtaką lietuvių kalbai (didelį komentarų skaičių pirmiausia lėmė pora straipsnių šia tema, kurie buvo atrinkti analizei; bet ir kitų straipsnių komentaruose apie tai d isku­tuojama). Apibendr inant , tarp komentarų buvo įvairių nuomonių , ypač nuogąstaujama dėl didelės rusų ir anglų kalbų grėsmės. Jas gali i l iustruoti tokie pasakymai:

Baisumas tas, kad rusų kalbos žargonas įsitvirtina tarp jaunų ž m o n i ų , kurie rusų kalbos n e m o k a ir todėl net nesuvokia , kad tai rusų k. Lievas, krūtas, tusovkė , atka-tas, jau nekalbant apie ke iksmažodž ių tokią gausą, įs itvirtino būtent nepr ik lauso-

L. N E V I N S K A I T Ė . Kalbos politikos vertinimas interneto komentaruose 255

m y b ė s metais . Prieš 20 m e t ų , kai buvau s tudentė , retas kuris iš draugų nus ike ikda­v o rusiškai, dabar - retas kuris nekalba sakiniais v i e n iš ke iksmažodž ių .

Rus inami b u v o m e š i m t m e č i u s ir iš laikėm kalbą. A n g l ė j a m e tik dv ideš imtmet į , o rezultatai liejasi per kraštus - paklausykit televizijos jaunimo laidas, pažiūrėkit užrašus mies tuose . Rusų kalba b u v o kišama per prievartą, o anglų kalbą m e s patys noriai graibstom. Tai kas gi kelia d idesnę grėsmę?!

Tegu pažiūri kaip mažvaikiai kalba, t en pilna v i sokių angliškų žodž ių , jie dabar baisiai mading i , taigi j iems užaugus m ū s ų kalba bus tikras kratinys rusų, anglų ir l ie tuvių kalbų.

Kita vertus, šių kalbų įtaka vert inama nevienodai , pirmiausia dėl skirt in­go statuso, kadangi anglų kalba laikoma reikalingesne ar kone privaloma (nes tai pasaulinė mokslo, verslo kalba):

Ties iog anglų kalbos įtaka nauja, tai ir pastebima, ir užkliūva, o rusiškos kalbos vertiniai (greta neverč iamų ke iksmų) l ie tuvių kalboje vaikšto po organizmą be pa­s ipr ieš in imo deš imtmečia i s ir iš dar seniau.

Reikia kuo daugiau užrašų, ske lb imų anglų kalba, sustiprint anglų m o k y m ą vald[žios] ir privač[iose] bendrovėse , per T V rodyt f i lmus or ig inalo kalba su lietfuviškais] subtitrais — tada būs im europiečiai , n e azijatai.

Tokiame kontekste dalis komentator ių neigiamai vertina perdėtą kalbi­ninkų baimę kitų kalbų atžvilgiu. Ypač kalt inama dėl rusų kalbos baimės, net verčiančios atsisakyti kai kurių žodžių vien dėl to, kad panašūs vartojami ir rusų kalboje:

Bet kuri tauta mėgs ta įterpti sve t imų žodž ių . Pikantiškiau išsireiškiamą ir tiek.

Visiškai pritariu [anksčiau išsakytai n u o m o n e i ] dėl sąvokos s e k a n t i s (next , s ledujuscij , f o l g e n d e ) pake i t imo į k i t a s . Kitas dalykas nebūt inai yra sekantis . Jeigu rusų kalboje sakoma sledujuscij , tai m e s sakys ime kitaip, nors ir nete is ingai .

Komentaruose įvardijama nemažai kitų grėsmių lietuvių kalbos g rynu­mui - tai ir ziniasklaida (joje kalbančios lietuvių ir ypač nelietuvių kilmės „žvaigždės", politikai, valdininkai ir kiti veikėjai, net žurnalistai); ne viena­me komentare krit ikuota sprendimas subtitruoti tik rusų kalba rodomus filmus, taip pat šiuolaikinės informacijos ir komunikacijos technologijos, prastesnė tautinių mažumų kalba. Daugumoje šių komentarų kalbai kylan­čios grėsmės nėra siejamos su kalbos politika, tačiau kai kuriuose retoriškai kreipiamasi į kalbos priežiūros institucijas ir pasigendama jų atsakomybės:

256 K A L B O S K U L T Ü K A | 81

Labiausiai kalbai kenkia žiniasklaida - purvasklaida, mėšlavabal inės T V žvaigždės , neel i t inis elitas ir iš pakrūmių išl indę politikai, mažaraščiai valdininkai, netg i m i n i s t ­rai, kurie taisyklingai nesugeba n e tik paprasto sakinio suregzti , bet tūkstančius kartų girdėto žodž io ar pavadinimo sukirčiuoti .

Ko čia stebėtis , jeigu m ū s ų televizi jose laidų vedėjais dirba v i sokie l ietuviškai neprašnekantys armianai Maratai bei negr iukės Bernyyn . . .

Vyksta totali rusifikacija per T V , D V D ir kitas p r i e m o n e s , n e g i to n e m a t o S m e t o n i e n ė .

O kaip l enkų kalbos pl i t imas ir lenkiškų pavardžių rašymas, o paskui ir antros valstybinės - l enkų kalbos į te is inimas?

Kai paklausai f i lmų vert imus , kur chroniškai-piktybiškai i šmetami asmeniniai įvardžiai, atseit, ir taip aišku, kas ir ką, darosi bloga. Sakiniai kapoti, kalba kaip koks žabų glėbys. Tuoj visai kalbės im kaip S M S žinutės .

Yra ir tokių komentarų, kur pripažįstama, kad iš tiesų kalba prastėja, t o ­dėl pateisinamas kalbos tvarkybos darbas:

Dauge l i s l ituanistų ir kalbininkų prieš ininkų savo argumentus grindžia kažkokiu „savo kalbos jausmu", bet kad to jausmo nebe l ikę .

Kalbos po l i t ikos p r i e m o n ė s Sis kalbos politikos elementas rodo, kokiais būdais yra siekiama kalbos p o ­litikos tikslų įgyvendinimo, pvz.: teisinėmis pr iemonėmis , prievarta, skati­nimu, įtikinėjimu. Tirtuose komentaruose šis aspektas vert inamas daugiau­sia neigiamai - pirmiausia kritikuojamas kalbininkų polinkis persistengti, reikalaujant taisyklingos kalbos ir reguliuojant pačią kalbą:

Kalbos m o k y m a s yra šventas reikalas, bet S V E I K O P R O T O ribose! N e s visi puikiai ž ino - K A S P E R D A U G , TAS N E S V E I K A ! O šita ps i chozė dėl l ietuvių kalbos puose l ė j imo , g r y n i n i m o ar dar kaip čia pavadint, jau tikrai pr imena patologiją.

Per lenkimas , jei pasirodo, kad 8 0 % populiaci jos „ n e m o k a " g i m t o s i o s kalbos, tai čia jau kažkas ne taip. Gal taisyklės per griežtos? Gal reikalavimai per didel i? Juk šiaip nekaip gyventojai ta kalba tarpusavyje susikalba ir susirašo ir supranta ir laik­raščius perskaito. Ir visa tai daro „ n e m o k ė d a m i " kalbos?

Kritikos taip pat sulaukė tokios, komentator ių n u o m o n e , nelabai veiks­mingos pr iemonės kaip kalbos diktantas ir apskritai nepatrauklios kalbos mokymo pr iemonės:

L. NEVINSKAITĖ. Kalbos politikos vertinimas interneto komentaruose 257

M e s greit visai n e b e m o k ė s i m nei rašyti nei kalbėti. Š iandien v i e n kalbininkai m o k a gražiai kalbėti. Ar n e per daug d ė m e s i o skiriame v i s o k i e m s diktantams ir 1.1. O e i ­liniai ž m o n ė s gyvena savo g y v e n i m ą ir kalba savo kalba.

Pirmiausia vaikus n u o l ietuvių kalbos atgraso labai senoviškos l ie tuvių kalbos ir literatūros programos . N u o p irmos klasės vaikams kišami v isokie archaizmai, kurie j iems n ieko nereiškia. Atseit , vaikas iš pagarbos gimtajai kalbai turi mokėt i . O vai­kui tai atrodo beprasmiškas galvos al inimas, jis praranda motyvaciją mokyt i s . [...] Tada natūralu, kad p a ė m ę s anglų kalbos spalvingus šiuolaikiškus vadovėl ius , jis palinksta prie tos kalbos ir literatūros.

Kalbos po l i t ikos s p r e n d i m ų p r i ė m i m a s Minimoje kalbos polit ikos pakopoje yra analizuojama, kaip p r i imami kal­bos polit ikos sprendimai , pavyzdžiui, ar juos pr i imant yra atsižvelgiama į n u o m o n ę tų, kur iuos paveiks pr i imti sprendimai (Kaplan 1997), ar sp ren­dimų pr iėmimas yra pagrįstas visa reikalinga informacija, ar atsižvelgiama į visas galimas al ternatyvas ir pan. (Cooper 1989). Panašūs aspektai m i n i ­mi ir komenta ruose apie lietuvių kalbininkų darbą - dažniausiai k r i t ikuo­jama tai, kad kalbos taisyklės ir žodžiai s iūlomi neatsižvelgiant į realiąją vartoseną:

Pritariu, kalbos specialistai kalbą kuria sau, o ne v i s i ems .

Lituanistai kuria kalbą, kuri g y v e n i m e nevartojama.

Tiek leksiniai , t iek gramatiniai dalykai paprastai nėra nule idž iami iš viršaus. Kalbos n o r m o s e jie pr i imami tada, kai atsiranda ir vartojami pačioje kalboje. Deja, Lietuvoje yra kitaip.

Komentarų autoriai taip pat skundžiasi, kad kalbininkai per dažnai kaita­lioja sprendimus, o atskirų specialistų pateikiami reikalavimai nesutampa:

O kad būtų mažiau netaisyklingai šnekančių - V I E N Ą kartą pagaliau apsispręskite kokios turi būti taisyklės ir nekeiskite jų 50 m e t ų . Pamatysit - rezultatas bus . Ir m o k e s č i ų m o k ė t o j a m s bus l engv iau , juk etatų sumažės .

Kalbininkai baigia nuprotėti su savo naujadarais.. . Ir šiaip - b a n d o i šmokyt i m u s kažkokios s intet inės kalbos. Absurdai tokio lyg io , kad spjaudytis norisi . . . Kartais tenka ką nors labai skubiai parašyti, o privalai vi lkinti laiką, kol kokia [lituanistė] sugalvos , taip ar anaip bus teisinga. Beje, po kokios d i enos kita [lituanistė] ims dras­kytis , kad darkai kalbą, nes taip negal i būti . . . Kalbininkai gal pirma tegu atranda bendrą kalbą savo tarpe, tada aiškina ki t iems. . . Pikta nors sprok.

258 K A L B O S K U L T Ū R A | 81

Kalbos po l i t ikos rezu l ta ta i Analizuojant kalbos politikos rezultatus, keliamas pagrindinis klausimas — ar vykdoma kalbos politika pasiekia nor imų rezultatų. Sis aspektas yra dažna komentarų tema, gausu ir teigiamų, ir neigiamų vert inimų.

Teigiamai kalbininkų darbo rezultatus vert inančiuose komentaruose jų autoriai pripažįsta, kad kalbos vartosena atkūrus nepriklausomybę pagerėjo. Džiaugiamasi, kad kalbininkai yra pasiūlę gerų, prigijusių naujadarų:

Kad ir kaip ten būtų , [...], v is dė l to reikia pripažinti, kad per pastaruosius a š t u o n i o ­lika m e t ų l ietuvių kalbos vartojimas pagerėjo. Pagerėjo visur - ir gatvėje, ir v i e š u o ­se užrašuose, ir spaudoje , ir iš te levizoriaus ekrano.

Yra gerų naujadarų pavyzdžių, m a n o n u o m o n e . Pvz . , degal inė - tikrai greitai, neskausmingai prigijo.

Kritiškuose komentaruose teigiama, kad kalbininkai savo pastangomis ne pagerino, bet nuskurdino kalbą ar net sukūrė nuo realybės atitolusią kalbą, kuria ne įmanoma šnekėti. Čia galima priskirti ir gausias pastabas dėl nelabai vykusių ir neprigyjančių kalbininkų sukurtų naujadarų:

Būtina suvokti , kad gyven imas daug sudėt ingesn i s už disertacijoms sugalvotas „ n o r m i n i m o " taisykles, o t ikrinė l ietuvių kalba daug turt ingesnė už m u m s p r i m e ­tamą puskalbę.

Naujadarai deja atrodo tik kaip e l ementarus išsidirbinėjimas, dėl kurio e i l in iam ž m o g u i taisyklingas l ie tuvių kalbos mokėj imas darosi n e b e į m a n o m a s .

Nereta n u o m o n ė - kad dėl perdėtos taisyklių gausos ir jų sudė t ingumo žmonės mano nebemoką gimtosios kalbos ir jaučiasi nejaukiai kalbėdami viešai:

[Kalbininkai] uo l iu „triūsu" įvaro ž m o n ė m s ba imę ir nepasit ikėjimą, kad tuoj tuoj kažką n e taip sukirčiuosi , po to dar išrašo kokią baudą laidos vedančiajam ir tada tikrai jau visi dega m e i l e gimtajai kalbai ir kalbos inspekcijai. N u gal ir nori jie gero, bet rezultatas - priešingas.

Tikriausiai e s a m e v i en in te l ė pasaulyje tauta, kuri turi tokią kalbą, kuria taisyk­lingai nepakalba ne tg i tos tautos atstovai. Tai kas čia kalti - ar m ū s ų kalbos taisyk­les vis tobul inantys kalbišiai, ar paskui tuos t o b u l i n i m u s nesuspėjantys visi n e ­m o k š o s tautiečiai?

„Kalba savo s u d ė t i n g u m u dar sunkesnis moks las nei matematika." - N u tai ir labai blogai! Kam iš kalbėj imo daryti mokslą!? Ką, jei nepadarysi , tai ž m o n e s n e b e -susikalbės? Čia yra baisu, jei kalba, kurią vaikas gauna su m o t i n o s p i enu yra s u d ė ­t ingesnė už R y m a n o integralus ir Furjė transformacijas.

L. N E V I N S K A I T Ė . Kalbos politikos vertinimas interneto komentaruose 259

Lietuvių kalbos tvarkytojai parūpino tokias rašybos taisykles, kad vos keli L I E T U ­VIAI sugeba parašyti nacional inį diktantą be klaidų, o programuotojai nesugeba sudaryti taisyklių a lgor i tmo ir pagaliau sukurti skyrybos t ikr inimo programą.

Dažnai teigiama, kad kalbininkų pastangos sukuria neigiamą nuostatą dėl kalbos taisymų ir taisytojų ar net skatina pereiti prie kurios nors kitos, paprastesnės, kalbos.

Lietuvių kalba yra labai į d o m i ir graži — i š n a u d o k i m e tai, o n e k i šk ime kalbą ten kur jos niekada n e b u v o . [...] o tai kas per prievartą brukama, visad susilaukia at-virkščio atsako.

Iš m a n o mokykl in ių laikų nieko baisesnio už l ietuvių kalbos pamokas nepr i s ime­nu. . . Lietuvių kalbos „puoselėj imas" įvarė tokią neapykantą v isam šitam reikalui, kad po šiai dienai negal iu pamiršti tų isterikių kalbos mokyto jų , kur iom su protu ir logika paprastai būdavo ne pakeliui. Bet už tai kabinėtis dėl k iekv ieno kablel io ar kokio kirčiavimo, kuris keičiasi dažniau n e g u m a d o s Prancūzijoj, tai jos būdavo savo darbo profesionalės. Tas pats ir su visais šitais kalbos „sergėtojais". Po jų „darbo" gimtajai kalbai jauti ne me i l ę , bet neapykantą. O gal toks ir yra jų tikslas?

Gimtąją kalbą reikia mylėt i , bet je igu n u o jos atbaido „kalbininkai" - tai kas kaltas?

M a n tai tiesą sakant dar patogiau, kad l ie tuvių kalba išliks tik šnekamoji kalba, žymiai patogiau specif inių t erminų neversti į l ie tuvių kalbą, o perimti iš anglų kal­bos [...] Tegu tie kalbininkai paskaito l ietuvišką m a k r o e k o n o m i k o s vadovėl į , o tada šneka, kokia kalba patogiau mokint i s . . .

Kita vertus, tarp komentarų yra nemaža neutralių, bandančių pateisinti abi priešingas puses ir apibendrint i padėtį:

Ties iog ž m o n ė s labai pyksta, kai kažkas kišasi į jų gyven imą , tai visai natūralu. Beje , kai Jablonskis sugalvojo žodį degtukas (ir dar daug kitų) , jie turbūt tuo m e t u taip pat skambėjo keistai. O š iandien? {prastas žodis . Taip bus ir su kitais, š iandien s u ­galvotais žodžiais . Vat, manau, kad taip.

Keblumas toks - kalbos s i s temiškumas V S natūrali kalbos raida. Vartotojams tenka palaikyti natūralumą, o teoret ikams - s i s temiškumą.

Į d o m u , kad visi stebisi kalbos k la idomis , tačiau pamiršta, jog kalbos ir rašto visi m e s i š m o k o m e mokyk lo je . Ten m u m s rašė pažymius . Kažkas gaudavo geresnius , kažkas b logesn ius , tačiau, baigus mokyklą , iš v isų jau reikalaujama nedaryti klaidų. N E Į M A N O M A ! ! ! Jei kažkieno l ietuvių kalbos ž inios m o k y k l o j e dėl klaidų b u v o ver t inamos vos patenkinamu pažymiu , tai naivu tikėtis, kad tas ž m o g u s , rašydamas n e į mokykl in į sąsiuvinį , ims ir stebuklingai nebedarys klaidų.

260 K A L B O S K U L T Ü K A | 81

Kiti v e r t i n i m o aspekta i Išnagrinėtuose interneto komentaruose buvo nuomonių , kurių negalima priskirti kur iam nors iš kalbos politikos elementų, nes juose kalba vert inama ne kaip kalbos politikos objektas. Iš jų galima susidaryti n u o m o n ę , kad kal­bos kokybė priklauso nuo kitų veiksnių, kurie nėra reguliuojami kalbos politikos pr iemonėmis . Remiantis anksčiau minėta pateikties schemų sąvo­ka, galima teigti, kad kalba apskritai suprantama ne kaip politikos objektas.

Pavyzdžiui, tokiuose komentaruose kalbos kokybė laikoma asmeninės žmogaus kultūros požymiu ir net visos v isuomenės būklės atspindžiu:

Taisyklinga kalba yra pirmiausia inte lektual inio potenc ia lo rodiklis. D ė l supranta­m ų priežasčių daugumai runkel ių tai yra t ies iog n e pagal jėgas. M ū s ų firmoj valdžia seniai šitą suprato. Užtat pr i imdami naują darbuotoją pradžiai duoda pusės puslapio diktantą iš tarybinio diktantų rinkinuko 7 klasei. Po to iškart paaiškėja, su kuo ver ­ta kalbėt tol iau. Kol kas prašaut nepasitaikė.

Situacija yra tokia, kad l ietuvių didelė dalis jau t em o ka tik gerti, vogti , mušt is ir dirbti sunkius darbus (kai nėra ką pavogti , o išgerti noris i ) . Lietuvių kalba čia jau nepadės ir tai beviltiška. S m e t o n i e n ė t ies iog vėjais leidžia p in igus .

Kalbos kokybė taip pat vert inama kaip kartų skir tumo požymis:

Dar s e n o s kartos žurnalistai, kaip p. Vait iekūnas, taisyklinga l ie tuvių kalba veda įdomias laidas. Jis aišku ir puikiai rašo ir dėsto mint i s - be klaidų!!! O jaunų tai s iaubinga klausyti, nei kirčiavimo, nei rašybos niekas nepaiso. Iš d ide l io rašto i š ė ­jom iš krašto.

Audra stiklinėje. Kol pats buvau niol ikinis , intensyviai naudojau angl ic izmus , nes tai atrodė sti l inga ir kieta, rodė tavo „lygį" (iš dalies taip ir b u v o - tais laikais anglų kalbą m o k ė j o nepalyg inamai mažiau) . Stukte lėjo dar keli metel ia i , įpusėjau trečią deš imtį — ir pasikeitė požiūris . Ir viskas susitvarkė. Ir draugams taip pat. N e t kompiuter inėje sferoje, kurioje dirbame, pradėjome paukščiukus ir nos ines n a u d o ­ti. M a n a u ki t iems, kurie turi nors kiek daugiau protel io , irgi taip atsitiks. Ž o d ž i u , viskas bus gerai, nereikia bangų dėl reklamos kelt.

Galiausiai, kalba suprantama kaip tapatybės išraiška ir tautinio pasididžia­vimo objektas, todėl pagarba jai iškeliama kaip vertybė pati savaime, nuo kurios, o ne nuo kitų veiksnių, labiausiai ir priklauso kalbos kokybė:

B l o g y b ė ne anglų ar rusų kalba, bet didžiausia b logybė negerbti savo kalbos ir pa­siklysti svet imybių dž iunglėse . Visais į m a n o m a i s būdais privalome branginti , sau­goti , ginti l ietuvių kalbą ir nepuldinėt i n u o v i e n o kraštut inumo prie kito.

I.. NEVINSKAITĖ. Kalbos politikos vertinimas interneto komentaruose 261

Paskaičiau komentarus ir pamačiau, kad jie visi švepli , darkantys kai kuriuos l i e tu­viškus žodž ius . Geriau jau n e k o m e n t u o k i t e . O savo kompiuter ių programas sutvar­kykite taip, kad rašytų lietuviškai. O jei to nesugebate padaryti, tai nekalbėkite apie l ie tuvių kalbą, kurios visai negerbiate . Gerbiantis kalbą ž m o g u s tos kalbos švep lu­m u rašyboje nedarkys.

IŠVADOS

Interneto komentarų analizė atskleidė požiūrių j Lietuvos kalbos politikos klausimus įvairovę pagal kalbos politikos elementus: veikėjus, objektą, p r iemo­nes ir t. t. Kaip matyti iš nagrinėjimo, kiekvienas iš kalbos politikos aspektų gali būti vertinamas ir teigiamai, ir neigiamai ar neutraliai, nors daugiau vy­rauja vienos krypties vertinimai, t. y. neigiami. Tačiau komentaruose matyti ir šiokia tokia diskusija, esama skirtingų nuomonių, todėl neigiamų nuomonių negalima aiškinti vien apskritai neigiamu interneto komentarų pobūdžiu.

Daugiausia teigiamų vert inimų buvo dėl kalbos politikos padėties. Šiam aspektui priskirtini teiginiai apie lietuvių kalbai kylančias grėsmes, kurios lemia prastėjančią kalbos būklę, o kartu kalbininkų darbo reikalingumą. Komentaruose įvardijamos tikslinės grupės, kurių kalba prasčiausia - tai jaunimas, žurnalistai, politikai. Teigiami aspektai sietini su kai kuriais kitais kalbos politikos elementais - tikslais (pritariama grynin imo poreikiui) ir rezultatais (atkūrus nepriklausomybę kalba pagerėjo).

Kiti kalbos politikos elementai vert inami daugiausia neigiamai: veikėjai (kalbininkai savinasi kalbą, nesitaria su specialistais), objektai (reguliuojama šnekamoji kalba, tačiau nesulietuvinama užsienietiški pavadinimai viešumoje ir svetimvardžių rašymas), tikslai (teikiami taisymai, nes reikia pateisinti savo darbą; kuriamos taisyklės dėl taisyklių, o ne dėl paprastesnės komunikacijos), pr iemonės (pasenusios), sprendimų pr iėmimo būdai (neatsižvelgiama į var­toseną, per dažnai kaitaliojamos taisyklės ir nesusitariama tarpusavyje), re ­zultatai (sukeliamas jausmas, kad žmogus nemoka gimtosios kalbos, bijoma kalbėti viešai, nebelieka noro taisyti savo kalbą). Rasta ir tokių teiginių, kurie neatitinka kalbos politikos pateikties schemos - kai kalba suprantama ne kaip politikos objektas, o kaip individualios žmogaus kultūros požymis, kartų skir tumo dalykas ar tautinio pasididžiavimo objektas.

Nuomon ių apie kalbos politiką pateikties schemos gali turėti tokią pačią reikšmę kaip ir kitose politikos srityse. Jei diskusijoje išryškinami vieni as­pektai, o a tmetami kiti, taip teikiama p i rmenybė tam tikriems politikos

262 K A L B O S K U L T Ū R A | 81

sprendimams ir mažėja dialogo galimybė. Pavyzdžiui, jei žmogus manys, kad kalbininkai dirba neprofesionaliai, jam bus sunku priimti jų siūlomus sprendimus. Jei iškeliamos grėsmės kalbai - bus linkstama ją saugoti bet kokiomis pr iemonėmis . Jei kas laikosi nuomonės , kad kalba yra kul tūr ingu­mo požymis, tas nemato prasmės diskutuoti apie kalbos politikos p r i e m o ­nes, tuo labiau patrauklesnes, skirtas kalbos vartotojams skatinti. Jei klausi­mas apibrėžiamas kaip kartų problema, dėmesys taip pat nukreipiamas nuo kalbos politikos pr iemonių ir t. t.

Svarbu tai, kad neigiamų kalbos politikos vert inimų negalima papras­čiausiai atmesti teigiant, kad žmonės nesupranta kalbos politikos. Siūloma laikytis nuostatos, kad nesupratimas rodo ir tam tikras susikalbėjimo spra­gas, kurias galima vertinti kaip tolesnio kalbininkų darbo objektą. Kaip tik tai rodo aiškesnę kryptį link visuomenės ir kalbininkų dialogo.

Panašių teiginių yra ir kitų kalbos tyrėjų straipsniuose: kalbininkams trūks­ta kalbos vartotojų psichologijos išmanymo (Piročkinas 2004:6); „iš v isuome­nės reikalaujama daugiau, nei jai pateikiama žinių" (Grumadienė 2002: 9); „visuomenė nemėgsta nuolatinių primygtinių pamokslų, todėl rezultatas ne visada būna toks, kokio tikimasi" (Grumadienė 2003: 11). Atlikta komentarų analizė rodo, kad viena iš nesusikalbėjimo priežasčių gali būti ir tai, jog kal­bama apie skirtingus dalykus, - pavyzdžiui, kai vieni nori diskutuoti apie kalbos politikos pr iemones ir sprendimų pr iėmimo būdus, kiti atsisako tai daryti teigdami, kad pirmieji paprasčiausiai nieko neišmano apie kalbą.

Siame straipsnyje pasirinktus analizės principus galima pritaikyti plates­nei diskurso analizei (ne tik komentarų) , įtraukiant taip pat pačioje žinia-sklaidoje vykstančią diskusiją. Tyrimo duomenys taip pat galėtų būt i nau ­dingi sudarant v isuomenės nuomonės tyr imo apie kalbos politiką klausimy-ną, nes atrinkti kalbos politikos e lementus atitinkantys teiginiai gali pra­versti apibūdinant tyr imo uždavinius ir formuluojant atsakymų variantus.

ŠALTINIAI

J a c k e v i č i u s M. 2008 05 07: /. Smetonienė: rusifikaciją keičia anglų kalba. Interneto prieiga: http://www.delfi.lt/'archive/'article.php?id= 16933192

J a c k e v i č i u s M. 2008 06 30: G. Subačius: rusų kalbos įtaka lietuvių kalbai di­desnė nei anglų. Interneto prieiga: http://www.delfi.lt/archive/article.php?id= 17570907

J a n k a u s k a i t ė D. 2008 05 07:Kalbos klaidos pakerta kojas (perspausdinta iš laikraščio Klaipėda). Interneto prieiga: http://www.delfi.lt/archive/article. php?id=16927453

L. NEVINSKAITĖ. Kalbos politikos vertinimas interneto komentaruose 263

Lituanistės teoretikės pamąstymai, arba requiem kalbos darkytojams ( V o x P o p u l i ) . 2 0 0 8 0 4 0 2 . I n t e r n e t o pr ie iga: http://www.delfi.lt/archive/article.php?id= 16539144

R o t a u t a i t ė I. 2 0 0 7 10 0 9 : Lietuvių kalba žlunga ( V o x P o p u l i ) . I n t e r n e t o prie iga: h Up:/1 www. delfi. It I'archive/article.php?id = 14653851

L I T E R A T Ū R A

C o o p e r R. L. 1 9 8 9 : Language planning and social change, N e w York: C a m b r i ­d g e U n i v e r s i t y Press .

E n t m a n R. M . 1 9 9 3 : F r a m i n g : t o w a r d s a c lar i f i ca t ion of a f rac tured para ­d i g m . — journal of Communication 4 3 , 51—58.

G r u m a d i e n ė L. 2 0 0 2 : Ka lbos n o r m o s ir ver tyb ių s i s tema: kartų skirtumai . -Gimtasis žodis 6 , 8 - 1 2 .

G r u m a d i e n ė L. 2 0 0 3 : Kaip į g y v e n d i n s i m e ka lbos pol i t iką . - Kalbos kultūra 7 6 , 6 - 1 7 .

K a p l a n R. В . , B a l d a u f R. B. Jr. 1997-.Language planning: from practice to theory, C l e v e d o n - P h i l a d e l p h i a et . al: M u l t i l i n g u a l M a t t e r s Ltd.

K o e n i g Т. 2 0 0 4 : Routinizing Frame Analysis through the Use of CAQDAS. Paper p r e s e n t e d at the B i a n n u a l R C - 3 3 M e e t i n g , A m s t e r d a m , A u g u s t 1 7 -2 0 , 2 0 0 4 . I n t e r n e t o pr ie iga: http://www.lboro.ac.uk/research/mmethods/ research/methods/routinizing_frame_analysis_RC33.pdf

M i l i ū n a i t ė R. 2 0 0 6 : I n t e r n e t i n ė v i s u o m e n ė ir ka lb in inka i : p o k a l b i s į m a n o ­m a s ? - R. M i l i ū n a i t ė . Apie kalbą ir mus, V i l n i u s : L i e t u v i ų k a l b o s inst i tutas , 3 6 - 5 9 .

P i r o č k i n a s A . 2 0 0 4 : D i d e l ė s ir m a ž o s k a l b i n i n k ų n u o d ė m ė s . - Gimtasis žodis 9 , 2 - 7 .

S c h e u f e l e D . 1 9 9 9 : F r a m i n g as a t h e o r y of m e d i a effects . - Journal of Com­munication 4 9 , 1 0 3 - 1 2 0 .

T a n k a r d J. W. Jr. 2 0 0 1 : T h e e m p i r i c a l approach t o the s t u d y of m e d i a fra­m i n g . - S. D . R e e s e , O. H . G a n d y , A . E . Grant ( e d s . ) . Framing public life: perspectives on media and our understanding of the social world, M a h w a h , NJ: L a w r e n c e E r l b a u m A s s o c i a t e s .

V a i c e k a u s k i e n ė L. 2007:Naujieji lietuvių kalbos svetimžodžiai. Kalbos poli­tika ir vartosena, V i l n i u s : L i e t u v i ų k a l b o s inst i tutas .

V i l m o r u s 2 0 0 8 : Informacijos šaltiniai. R e p r e z e n t a t y v i L i e t u v o s g y v e n t o j ų a p ­klausa 2 0 0 8 m . k o v o 2 7 - b a l a n d ž i o 3 d. Tyr imas atl iktas V i l n i a u s u n i v e r s i ­t e to u ž s a k y m u .

Z h o u Y , M o y P. 2 0 0 7 : Pars ing f raming proces se s : the in terp lay b e t w e e n o n l i n e p u b l i c o p i n i o n a n d m e d i a c o v e r a g e . - Journal of Communication 5 7 , 7 9 - 9 8 .

Gauta 2008 10 06

264 K A L B O S K U L T Ū R A | 81

EVALUATION OF LANGUAGE P O L I C Y IN I N T E R N E T C O M M E N T S

Summary

The paper aims at analysing the evaluation of the Lithuanian language policy in internet comments. The investigation is based on the methodology developed by R. L. Cooper and the elements of language policy identified in his analytical scheme. This investigation focuses on comments written for articles on language policy and related language issues in the news portal www.delfi.lt. The interpretation is based on the concept of frame and the principles of framing analysis. The research has shown that most positive comments were addressed to the situation in language policy. Utterances attributed to the frame focused on the threats for the Lithuanian language which leads to treating the linguist's work as extremely important. Some other items of positive evaluation refer to the aims of language policy (a need to purify the language is approved) and its results (after the restoration of independ­ence the quality of language has improved). Other language policy elements are given more negative evaluation: actors (e.g. linguists who claim they own the lan­guage and never discuss problematic issues with specialists in a professional field); objects (e.g. an attempt is made to regulate even spoken language; however, public foreign notices have no Lithuanian equivalents); goals (e.g. rules are written for the sake of writing rather than for the sake of simpler communication) etc. There are some claims which offer no direct evaluation of language policy. They are attributed to additional frames, e.g. the quality of language as a feature of individual human culture, the quality of language as a distinctive feature of a generation gap etc.

The foregrounding, or framing, some aspects in the comments is an important factor of an ongoing discussion and dialogue about language culture; if the discus­sion foregrounds one or another factor or evaluation, the others are rejected. Thus some political decisions are prioritised but the probability of a dialogue decreases. The analysis could be useful for further research in the discourse of language policy and quantitative research into public opinion on language policy.

L A I M A N E V I N S K A I T Ė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308 laima.nevinskaite@kf.vu.lt

L. NEVINSKAITĖ. Kalbos politikos vertinimas interneto komentaruose 265