Upload
others
View
3
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
SLAUGOS FAKULTETAS
SPORTO INSTITUTAS
TADAS MIKELIONIS
SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ
EFEKTYVUMAS KOREGUOJANT ATSIKIŠUSĮ MENTĖS KAMPĄ
Magistrantūros studijų programos (621B30002) „Fizinė medicina ir reabilitacija“ baigiamasis
darbas
Darbo vadovas
Doc. Dr.Vytautas Poškaitis
KAUNAS, 2016
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
SLAUGOS FAKULTETAS
SPORTO INSTITUTAS
TVIRTINU:
Slaugos fakulteto dekanė
prof. dr. Jūratė Macijauskienė
Data:.......................................
SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ EFEKTYVUMAS
KOREGUOJANT ATSIKIŠUSĮ MENTĖS KAMPĄ
Magistrantūros studijų programos (621B30002) „Fizinė medicina ir reabilitacija“ baigiamasis
darbas
Konsultantas Darbo vadovas
Lekt. Vidmantas Zaveckas Doc. Dr. Vytautas Poškaitis
Data................................... Data.....................................
Recenzentas Darbą atliko
Doc. Dr. Laimonas Šiupšinskas Magistrantas Tadas Mikelionis
Data.......................................... Data..........................................
KAUNAS, 2016
TURINYS
SANTRAUKA...................................................................................................................................5
SUMMARY.......................................................................................................................................6
SANTRUMPOS.................................................................................................................................7
ŽODYNĖLIS.....................................................................................................................................8
ĮVADAS............................................................................................................................................9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI.............................................................................................11
1. LITERATŪROS APŽVALGA....................................................................................................12
1.1. Morfologiniai mentės srities ypatumai................................................................................12
1.1.1. Mentė, jos morfologija.............................................................................................12
1.1.2. Mentės formuojami sąnariai ir artrokinematika.......................................................13
1.1.3. Prie mentės prisitvirtinę raumenys...........................................................................17
1.1.4. Mentės raumenų inervacija......................................................................................19
1.2. Mentės padėties bei judėjimo sutrikimai............................................................................19
1.2.1.Mentės kampo atsikišimo tipai ir klinikinės išraiškos..............................................19
1.2.2 Mentės kampo atsikišimo sąvoka ir etiologija..........................................................21
1.2.3. Skirtingos etiologijos MKA ypatybės......................................................................24
1.3. Kinetinės grandinės.............................................................................................................26
2. TYRIMO METODIKA................................................................................................................28
2.1.Tyrimo organizavimas..........................................................................................................28
2.2. Tiriamųjų kontingentas........................................................................................................28
2.3. Tyrimo metodai...................................................................................................................30
2.3.1. Anketinė apklausa....................................................................................................30
2.3.2. Menčių padėties ramybėje nustatymas...................................................................31
2.3.3. Aktyvių žasto judesių amplitudžių matavimas.......................................................32
2.3.4. Mentę stabilizuojančių raumenų jėgos vertinimas.................................................33
2.3.5. Viršutinės galūnės dinaminio stabilumo vertinimas...............................................33
2.3.6. Matematinė statistinė analizė..................................................................................34
3.REZULTATAI.............................................................................................................................36
3.1. Grupių palyginimas pagal asmenų skaičių, turinčių mentės kampo atsikišimo požymių.36
3.2. Menčių ramybės padėties simetriškumo vertinimas.........................................................36
3.2.1. Menčių viršutinių kampų aukščio skirtumo vertinimas..........................................36
3.2.2. Menčių dyglių medialinių taškų aukščio skirtumo vertinimas...............................37
3.2.3. Mentės apatinių kampų aukščio skirtumo vertinimas............................................38
3.3. Žasto judesių amplitudžių vertinimas.................................................................................39
3.3.1. Žasto lenkimo judesio amplitudės vertinimas.........................................................39
3.3.2. Žasto tiesimo judesio amplitudės vertinimas...........................................................40
3.3.3. Žasto atitraukimo judesio amplitudės vertinimas....................................................41
3.4. Mentę stabilizuojančių raumenų jėgos vertinimas...............................................................42
3.4.1. Priekinio dantytojo raumens jėgos vertinimas.........................................................42
3.4.2. Mentės keliamojo raumens jėgos vertinimas...........................................................43
3.4.3. Trapecinio raumens viršutinės dalies jėgos vertinimas............................................44
3.4.4. Trapecinio raumens vidurinės dalies jėgos vertinimas.............................................44
3.4.5. Trapecinio raumens apatinės dalies jėgos vertinimas..............................................45
3.4.6. Rombinių raumenų jėgos vertinimas.......................................................................46
3.5. Viršutinės galūnės dinaminio stabilumo vertinimas............................................................47
3.5.1. Atsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo vertinimas.....47
3.5.2. Atsikišusios mentės pusės siekimo vidurine kryptimi vertinimas..........................48
3.5.3. Atsikišusios mentės pusės siekimo viršutine šonine kryptimi vertinimas..............49
3.5.4. Atsikišusios mentės pusės siekimo apatine šonine kryptimi vertinimas................50
3.5.5. Neatsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo vertinimas.51
4. REZULTATŲ APTARIMAS.....................................................................................................53
4.1.Menčių ramybės padėties vertinimo „Lennie“ testu rezultatų aptarimas........................53
4.2 Žasto judesių amplitudžių vertinimo rezultatų aptarimas................................................53
4.3 Mentę stabilizuojančių raumenų jėgos vertinimo „Lovett“ skale rezultatų aptarimas....54
4.4 Viršutinės galūnės dinaminio stabilumo testo rezultatų aptarimas...................................54
5. IŠVADOS...................................................................................................................................55
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS.........................................................................................56
7. MAGISTRANTO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS....................................................57
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS......................................................................................................58
9. PRIEDAI.....................................................................................................................................62
SANTRAUKA
Mikelionis T., Skirtingų kineziterapijos programų efektyvumas koreguojant atsikišusį mentės
kampą, magistranto baigiamasis darbas. Mokslinis vadovas Doc. Dr. Vytautas Poškaitis, Lietuvos
Sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Sporto institutas. – Kaunas, 2016.
Tyrimo tikslas: Įvertinti ir palyginti atsikišusio mentės kampo korekcijos efektyvumą fiziniais
pratimais uždaroje ir atviroje kinetinėse grandinėse, pratimų poveikį mentės ramybės padėčiai ir
viršutinės galūnės judesių parametrams.
Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti ir palyginti fizinių pratimų uždaroje ir atviroje kinetinėse
grandinėse poveikį mentės padėties rodikliams ramybės metu, esant atsikišusiam mentės kampui. 2.
Įvertinti ir palyginti fizinių pratimų uždaroje ir atviroje kinetinėse grandinėse poveikį peties sąnario
mobilumui, esant atsikišusiam mentės kampui. 3. Įvertinti ir palyginti fizinių pratimų uždaroje ir atviroje
kinetinėse grandinėse poveikį mentę stabilizuojančių raumenų jėgai, esant atsikišusiam mentės kampui.
4. Įvertinti ir palyginti fizinių pratimų uždaroje ir atviroje kinetinėse grandinėse poveikį viršutinės
galūnės dinaminiam stabilumui, esant atsikišusiam mentės kampui.
Tyrimo metodai: 1. Literatūros šaltinių analizė. 2. Anketinė apklausa. 3. „Lennie“ testas su
fotografine kompiuterine analize. 4. Goniometrija. 5. Mentę stabilizuojančių raumenų jėgos testavimas.
6. „Y“ viršutinės galūnės stabilumo vertinimo testas. 7. Matematinė statistinė analizė.
Tyrimo dalyviai: Atrinkti 19 tiriamųjų, kurie buvo supažindinti su tyrimo tikslu, eiga ir galimu
poveikiu. Tyrimas pradėtas tiriamiesiems pasirašius tiriamojo asmens sutikimo formą ir leidus gautą
informaciją naudoti moksliniais tikslais.
Tyrimo rezultatai bei išvados: 1. Atlikus abiejų programų pratimus, grupėse nustatytas tik
mentės apatinių kampų ramybės padėties pokytis, reikšmingai sumažinęs jų asimetriją, šiuo požiūriu
programos buvo vienodai efektyvios. 2. Atlikus abiejų programų pratimus, abiejose grupėse vienodu
mastu reikšmingai pagerėjo peties sąnario mobilumas, tik žasto lenkimo judesyje. 3. Po abiejų pratimų
programų, abiejose grupėse nustatytas vienodai reikšmingas tik priekinio dantytojo raumens jėgos
padidėjimas. 4. Po abiejų pratimų programų, grupėse nustatytas statistiškai vienodas viršutinės galūnės
dinaminio stabilumo pagerėjimas. 5. Uždaros kinetinės grandinės ir atviros kinetinės grandinės pratimai
yra vienodai efektyvūs koreguojant atsikišusį mentės kampą.
Tyrimo rekomendacijos: 1. Uždaros ir atviros kinetinės grandinės pratimai yra vienodai
rekomenduotini sprendžiant mentės kampo atsikišimo problemą. 2.Siekiant didesnio objektyvumo, kitų
tyrimų metu įvertinti kombinuotą abiejų fizinių pratimų tipų poveikį tiriamiesiems, esant atsikišusiam
mentės kampui.
SUMMARY
Mikelionis T., Effectiveness of different kinesitherapeutic programs in treatment of winging scapula,
master‘s thesis / supervisor Doc. Dr. Vytautas Poškaitis, Lithuanian University of Health Sciences;
Faculty of Nursing, Department of Kinesiology and Sports medicine. – Kaunas, 2016
The aim of this research was to evaluate and compare the effectiveness of physical exercises in closed
and open kinetic chains on scapular winging, the effect of exercises on scapular resting position and
upper limb motion parameters.
Objectives of the research: 1. To evaluate and compare the effectiveness of physical exercises in closed
and open kinetic chains on winging scapula parameters of resting position. 2. To evaluate and compare
the effectiveness of physical exercises in closed and open kinetic chains on the mobility of the shoulder
joint with winging scapula. 3. To evaluate and compare the effectiveness of physical exercises in closed
and open kinetic chains on scapula stabilizing muscle force, with winging scapula. 4. To evaluate and
compare the effectiveness of physical exercises in closed and open kinetic chains on stability of upper
limb with winging scapula
Research methods: 1. Analysis of literary sources. 2. A questionnaire-based survey. 3. „Lennie” test
with photographic computer analysis. 4. Goniometry. 5. Scapula stabilizing muscle strength testing. 6.
Upper quarter „Y” stability test. 7. Mathematical statistical analysis.
Organisation of the research: Selected 19 people, who were informed about the purpose of the
investigation, workflow and the potential impact. The investigation started after signing the consent form
for research subjects and the information obtained with the permission of use for scientific purposes.
Research results and conclusions: 1. After the exercises of both programs, only scapula’s lower corner
location change was detected, which reduced their asymmetry at resting state, from this view both
programs were equally effective. 2. Both exercise programs, in both groups strongly increased shoulder
joint mobility, but only in flexion motion. 3. After exercises of both programs, in both groups increased
strength of m. serratus anterior was found. 4. After exercise programs, in groups equal statistical
improvement of the upper limb dynamic stability was found.5. Both open and closed kinetic chain
exercises are same effective in adjusting winging scapula.
Research recommendations: 1. Both closed and open kinetic chain exercises are equally recommended
as scapular winging problem solution. 2. To achieve greater objectivity during other researches, evaluate
impact of combined both types of physical exercises on people with winging scapula.
7
SANTRUMPOS
AKG – atvira kinetinė grandinė;
AMK – apatinis mentės kampas;
MKA – mentės kampo atsikišimas;
MKLS – mentės-krūtinės ląstos sąnarys;
SAS – skaičių analogijos skalė;
SRS – skeleto raumenų sistema;
UKG – uždara kinetinė grandinė;
ŽAS - žodinė analogijos skalė.
8
ŽODYNĖLIS
Mentės – žastikaulio ritmas – tai kinematinė sąveika tarp mentės ir žąstikaulio judėjimo [10].
Rotatorių manžetė – tai vienas raumenų ir sausgyslių funkcinis vienetas. Peties sąnario sukamąją
manžetę sudaro: viršdyglinis, podyglinis, mažasis apvalusis ir pometinis raumenys [60].
Peties sąnario ankštumo sindromas (angl.: shoulder impingement syndrome) – tai rotatorių manžetės,
popetinio tepalinio maišelio ir dvigalvio žasto raumens sausgyslės prisispaudimas prie petinės mentės
ataugos ir snapinio – žasto raiščio rankos kėlimo metu [41].
9
ĮVADAS
Mentės kampo atsikišimas (santr.: MKA) yra funkcinį peties sąnario pajėgumą ir stabilumą
mažinanti būklė, galinti susilpninti kūno pusės, kurioje yra mentės atsikišimas, rankos gebėjimą kelti,
stumti, traukti sunkius objektus; labiau pažengusiais atvejais trikdoma, tampa skausminga net ir kasdienė
veikla, tokia kaip šukavimasis, dantų valymasis ar bet kokia namų ruoša [6]. Dažnai mentės atsikišimas
pastebimas ir išoriškai, kai kurie pacientai vien dėl matomo kosmetinio defekto gali justi diskomfortą.
Pagrindinės šio reiškinio priežastys: trauminiai, jatrogeniniai ar spontaniniai procesai,
nulemiantys mentės stabilumą palaikančių raumenų (m. serratus anterior, m.trapezius, mm.rhomboidei)
silpnumą, paralyžių ar šiuos raumenis inervuojančių nervų pažeidimą [49].
Mentės kampo atsikišimo išsivystymą palaipsniui taip pat gali lemti ir du labai svarbūs žmonių
gyvenimo būdo kraštutinumai: tiek nepakankamas fizinis aktyvumas [23], tiek kryptingas, intensyvus
profesionalus sportas [20,51,61,21]. Pasak Gray Cook, mažai judant silpnėja atskirų raumenų grupių ar
viso kūno raumenų jėga, sutrinka pusiausvyra tarp agonistinių ir antagonistinių raumenų veiklos,
susidaro palankios sąlygos sportinėms, spontaninėms traumoms, deformacijoms [23]. Tuo tarpu pasak
Wang HK, Cochrane T. (2011m.), tos sporto šakos, kuriose judesiai daugiausia vyksta dominuojančia
ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros
sutrikimus, netolygų krūvio paskirstymą, kai kurių raumenų grupių silpnumą, taip didėjant peties traumų
rizikai [61].
Mentės stabilizatorių silpnumas bei dėl to pakitusi artrokinematika gali lemti: 1) neįprastai
didelius krūvius peties sąnario priekinės kapsulės struktūroms, 2) padidėjusią traumos riziką dėl rotatorių
komplekso kompresijos ir 3) sumažėjusį peties komplekso neuromuskulinį aktyvumą [37].
Todėl reabilitacijoje ir sporte turėtų būti naudojama daug įvairių skirtingo sunkumo ir pobūdžio
fizinių pratimų, norint sumažinti raumenų disbalansą, reikia gerinti dinaminį ir statinį segmento
stabilumą, laikyseną. Pratimuose galima atrasti ir šį tą bendro. Pavyzdžiui, kinetinės grandinės, kurios
skirstomos į uždarą (santr.: UKG) ir atvirą (santr.: AKG)[57].
Kinetinė grandinė – tai nuoseklus fiziologinis raumenų aktyvavimas viršutinėje ar apatinėje
galūnėse, kuris suteikia galimybę efektyviai sukoncentruoti ir kryptingai perduoti jėgą judėjimo metu
[2]. Sutrikus grandies funkcionavimui, sumažėja judesio tikslumas, našumas, sudaromos sąlygos
traumoms bei skausmui atsirasti [9].
Kineziterapijoje atviros ir uždaros kinetinės grandinės pratimai taikomi kasdien, tačiau iki šiol
nėra įrodyta, kurie iš jų yra naudingesni [24]. Bandant nuspręsti, kurios kinetinės grandinės pratimai yra
efektyvesni pacientų reabilitacijoje, atsižvelgta į žmogaus kasdieninėje veikloje atliekamus funkcinius
judesius, t.y. ar pratimas atkartoja žmogui įprastą veiklą. Viršutinės galūnės judesiai, kitaip nei apatinės
galūnės, dažniau vyksta atviroje kinetinėje grandinėje, t.y. rankos distalinis segmentas juda laisvai
10
erdvėje [58]. Daikto perkėlimas, jo nešimas, pasisveikinimas paspaudžiant kitam asmeniui ranką, namų
ruošos darbai (siurbimas dulkių siurbliu, indų plovimas rankomis ir t.t.) yra judesių kompleksas,
atliekamas atviroje kinetinėje grandinėje. O judesiai, pvz., durų stūmimas, traukimas, atsikėlimas iš
gulimos padėties pasiremiant ranka, vyksta uždaroje kinetinėje grandinėje [24].
Peties sąnarių pažeidimų atveju reabilitacija turėtų įtraukti (įvertinti ir, prireikus, koreguoti)
pratimus, kurie galėtų turėti įtakos šio sąnario artrokinematikai [2]. Šiuo tiriamuoju darbu siekiame
išsiaiškinti, kurios kinetinės grandinės judesiai koreguojant MKA yra veiksmingesni ir turėtų dominuoti
sudarant reabilitacijos programą.
Darbo naujumas: Nepavyko rasti straipsnių lietuvių ir anglų kalbomis, nagrinėjančių fizinių
pratimų skirtingose kinetinėse grandinėse poveikį atsikišusiam mentės kampui. Taip pat straipsnių,
nagrinėjančių atsikišusio mentės kampo korekcijos fiziniais pratimais efektyvumą, pavyko rasti tik
keletą.
11
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Įvertinti ir palyginti atsikišusio mentės kampo korekcijos efektyvumą fiziniais
pratimais uždaroje ir atviroje kinetinėse grandinėse, pratimų poveikį mentės ramybės padėčiai ir
viršutinės galūnės judesių parametrams.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti ir palyginti fizinių pratimų uždaroje ir atviroje kinetinėse grandinėse poveikį mentės
padėties rodikliams ramybės metu, esant atsikišusiam mentės kampui.
2. Įvertinti ir palyginti fizinių pratimų uždaroje ir atviroje kinetinėse grandinėse poveikį peties
sąnario mobilumui, esant atsikišusiam mentės kampui.
3. Įvertinti ir palyginti fizinių pratimų uždaroje ir atviroje kinetinėse grandinėse poveikį mentę
stabilizuojančių raumenų jėgai, esant atsikišusiam mentės kampui.
4. Įvertinti ir palyginti fizinių pratimų uždaroje ir atviroje kinetinėse grandinėse poveikį viršutinės
galūnės dinaminiam stabilumui, esant atsikišusiam mentės kampui.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Morfologiniai mentės srities ypatumai
1.1.1. Mentė, jos morfologija
Mentė (lot.: scapula) yra pagrindinė stangrioji struktūra, jungianti ranką su krūtinės ląsta. Tai
yra porinis, plokščias trikampis kaulas, esantis nugarinėje krūtinės ląstos dalyje bei teikiantis
prisijungimo vietą trijų skirtingų grupių raumenims [11].
Mentė atlieka kelis svarbius vaidmenis peties komplekse [3, 50]: pirmiausia, ji yra dalis peties
sąnario (lot.: articulatio humeri, angl.: glenohumeral joint), kuris yra rutulinis su plokščia sąnarine
duobe. Kad išlaikytų tinkamą konfigūraciją, mentė turi judėti koordinuotai kartu su žastikauliu. Antra,
ji sudaro galimybę judesiui (protrakcijai, retrakcijai – išstūmimui pirmyn ar atitraukimui) vykti krūtinės
ląstos sienos atžvilgiu. Mentės retrakcija užtikrina stabilų pagrindą tam, kad atitraukta (angl.: abducted)
ar pakelta ranka galėtų atlikti sudėtingus judesius, tokius kaip siekimas, stūmimas ar traukimas. Trečiasis
vaidmuo – dalyvavimas peties kėlime, pavyzdžiui, metimo ar rankos kėlimo metu. Galiausiai, mentė
veikia kaip jungtis tarp kūno proksimalinių bei distalinių dalių, perduodant jėgą iš apatinės kūno dalies
(kojų, nugaros, liemens) viršutiniai kūno daliai – galvai ir rankoms [3].
Mentės formą lemia tai, kad prie jos tvirtinasi laisvosios galūnės kaulai ir 17 raumenų:
M. Pectoralisminor, m.coracobrachialis, m. Serratusanterior, m. Tricepsbrachii, m. Bicepsbrachii, m.
Subscapularis, mm. Rhomboidei, m. Levatorscapulae, m. Trapezius, m. Deltoideus, m. Supraspinatus,
m. Infraspinatus, mm. Teres, m. Latissimusdorsi, m. Omohyoideus. Žemyn nukrypusia viršūne,
trikampio pavidalo kaulas yra prigludęs prie šonkaulių ir apčiuopiamas, jo kontūrai matomi nugaroje
[11].
Išskiriami mentės kraštai, kampai bei paviršiai [3].
Kraštai:
Vidinis (medialinis) kraštas (lot. margo medialis) ramybės metu nukreiptas beveik lygiagrečiai
stuburo linijai;
Išorinis (lateralinis) (lot. margo lateralis) kraštas tęsiasi nuo apatinio iki šoninio mentės kampų;
Viršutinis kraštas (lot. margo superior) tęsiasi nuo viršutiniojo kampo iki snapinės ataugos [13].
Kampai: apatinis, viršutinis ir šoninis. Apatinio mentės kampo palpacija suteikia galimybę sekti
mentės padėties kitimą rankos judėjimo metu. Viršutinis ir apatinis kampai suapvalėję, jų kontūrai
matomi nugarinėje pusėje. Šoninio kampo viduryje matyti sąnarinė duobė (lot.: cavitas glenoidalis). Ją
už gumburėlių juosia mentės kaklas (lot.: collum scapulae), nuo kurio aukštyn ir pirmyn nutįsta snapinė
atauga (lot.: processus coracoideus;) prie jos tvirtinasi kai kurie žasto ir krūtinės raumenys [11].
13
Mentės paviršiai [6]:
1. Priekinis (šonkaulinis), (lot.: faciescostalis, s.anterior). Įdubęs šonkaulinis paviršius sudaro
seklią pomentinę duobę (lot.: fossa subscapularis), prie kurios tvirtinasi pomentinis raumuo. Viršutinės
pomentinės duobės dalies kaulas užlinksta pirmyn, formuodamas pomentinį kampą (lot.: angulus
subscapularis).
2. Užpakalinis (dorsalinis) pavišius (lot.: facies posterior) yra išlenktas; mentės dyglio (lot.:
spina scapulae), dar vadinamo ketera, dalijamas į dvi nelygias dalis:
Viršdyglinė duobė (lot.: fossa supraspinata); mažesnioji dalis. Įlenkta, lygi ir platėjanti nuo
žastikaulio stuburo link. Nuo šios dalies dviejų vidinių trečdalių prasideda m. supraspinatus
skaidulos.
Podyglinė duobė (lot.: fossa infraspinata); ženkliai didesnė dalis, nuo kurios prasideda m.
infraspinatus skaidulos.
Mentės dyglio pradžia - pati medialiausia mentės dyglio dalis. Tai – nuo vidinio mentės krašto,
ties trečiuoju krūtininiu slanksteliu prasidedanti trikampė struktūra. Lateralinis dyglio galas sustorėja ir
virsta petine atauga (lot.:acromion). Jos apatinės ir šoninės briaunos sandūra lengvai apčiuopiama po
oda kaip peties kampas, (lot.: angulus acromii). Pirmyn pakrypęs peties raktikaulinis sąnarinis paviršius,
(lot.: facies articularis clavicularis) [6].
1.1.2. Mentės formuojami sąnariai ir artrokinematika
Mentė sudaro tris fiziologinius sąnarius (petinį raktikaulio, peties bei subakromialinį),
jungiantis su raktikauliu, žastikauliu ir netikrą mentės-krūtinės ląstos sąnarį, sąveikaudama su krūtinės
ląsta savo vidiniu paviršiumi [48].
Petinis raktikaulio sąnarys, (lot.: articulatio acromioclavicularis)
Sąnariniai paviršiai: raktikaulio petinis galas, (lot.: extremita sacromialis claviculae) ir petinė
mentės atauga, (lot.: processus coracoideus). Sąnarys yra plokščias, jo paviršiai siauri ir pailgi.
Judėjimas vyksta apie visas ašis, tačiau nedidelėmis amplitudėmis. Be šio sąnario, mentę imobilizuoja
raumeninės jungtys, kurias sudaro iš priekio, vidinės pusės ir viršaus prie mentės prisitvirtinę raumenys
[11].
Peties sąnarys, (lot.: articulatio humeri)
Tai – jungtis tarp žastikaulio bei peties lanko. Sąnariniai paviršiai: cavitas glenoidalis (sąnarinė
duobė) ir caput humeri (sąnarinė galva). Sąnario duobę pagilina ir paviršių kongruentiškumą didina
žiedo formos sąnario lūpa (lot.: labrum glenoidale).
14
Žastikaliui išnirti aukštyn trukdo platus ir stiprus snapinis peties raištis (lot.: ligamentum
coracoacromiale). Visgi peties sąnarį tvirtinantys raiščiai nėra labai stiprūs; daugiau stabilumo suteikia
apie sąnarį esantys raumenys. Ranka per peties sąnarį gali judėti įvariomis kryptimis, gana didelėmis
amplitudėmis [11, 3, 50].
Subakromialinis sąnarys, (lot.: articulatio subacromiale)
Sudaro žastikaulio galva (lot.: caput humeri) ir snapinės ataugos–petinis raištis
(lot.:ligamentum coracoacromiale). Tai tarpas tarp žastikaulio galvos ir mentės snapinės ataugos, kuris
užpildytas tepaliniu maišeliu (lot.: bursa subacromiale) ir m. supraspinatus sausgysle. Per šį sąnarį
atliekami kompleksiški judesiai, esant pilnai sulenktai rankai per peties sąnarį, pavyzdžiui, keičiant
elektros lemputę ar dažant lubas [13].
Mentės – krūtinės ląstos sąnarys(santr.:MKLS), (lot.:articulatio scapulothoracica)
MKLS – tai mažiausiai kongruentiškas kūno sąnarys [37]. Tarp mentės ir krūtinės ląstos nėra
tiesioginio tikro kaulinio sąnario, dėl to sąnarinių paviršių judėjimas vienas kito atžvilgiu yra labai mažai
ribojamas, ir galimi labai įvairūs judesiai, tokie kaip protrakcija - retrakcija, kėlimas - nuleidimas,
pakilimas ir pasvirimas pirmyn ar į nugarinę pusę (angl.: anterior – posterior tilt), išorinė – vidinė rotacija
ar rotacija viršun-žemyn [37].
MKLS viršutinės galūnės judėjime turi labai didelę reikšmę. Yra aprašoma daug įvairių
sutrikimų, pažeidžiančių šią jungtį bei sukeliančių patologinius mentės padėties pokyčius [48]. Labai
dažnai sportininkams pasireiškia mentės kampų ramybės padėties simetriškumo sumažėjimas, ypač jei
specifiniai judesiai atliekami viena ranką [22].
Pagrindiniai mentės judesių tipai pateikti 1 pav.
1 pav. Mentės judesių tipai (Bindi Delaney et al. (2011))
15
Artrokinematikos ekspertas Justin Price pagrindinius septynis mentės judesių tipus apibūdina
taip [59]:
1. Kėlimas – mentės judėjimas viršun krūtinės ląstos atžvilgiu;
2. Nuleidimas – mentės judėjimas žemyn krūtinės ląstos atžvilgiu;
3. Addukcija ar retrakcija – mentės vidinio krašto judėjimas link stuburo;
4. Abdukcija ar protrakcija – mentės vidinio krašto atitolimas nuo stuburo;
5. Rotacija viršun - apatinio mentės kampo (AMK) pasisukimas viršun bei atitolimas nuo
stuburo linijos;
6. Rotacija žemyn – AMK pasisukimas žemyn bei priartėjimas prie stuburo linijos;
7. Priekinis pakilimas (angl.: anterior tilt) (paveikslėlyje nepavaizduota) – viršutinis mentės
kraštas linksta žemyn ir pirmyn, o AMK kyla viršun ir tolsta nuo krūtinės ląstos.
Mentės padėties pokyčiai skirtingo judėjimo metu pateikti 2 pav. [44]
2 pav. Mentės rotacija judėjimo metu (Jonathan F.Reynolds et al. (2009m.))
Mentės judėjimas krūtinės ląstos atžvilgiu (angl.: scapulothoracic motion) apima judėjimą
trijose ašyse, kartu dalyvaujant krūtinkaulio-raktikaulio bei peties-raktikaulio sąnariams [44]:
- Pakilimas atgal ar pirmyn vyksta apie ašį, lygiagrečią mentės plokštumai.
- Vidinė ar išorinė mentės rotacija vykdoma atliekant vidinę ar išorinę raktikaulio rotaciją, o šis
judesys atliekamas per krūtinkaulio – raktikaulio sąnarį.
- Mentės kėlimas ar nuleidimas taip pat atliekamas keliant ar nuleidžiant raktikaulį, judesiui
vykstant per krūtinkaulio – raktikaulio sąnarį.
- Rotacija viršun ar žemyn vyksta per ašį, statmeną mentės plokštumai [4].
16
Mentės plokštumos atžvilgiu, galimų judesių amplitudės [50]:
1) rotacija viršun galima iki ~50ᵒ;
2) pasvirimas atgal ~30ᵒ;
3) išorinė rotacija apie vertikalią ašį galima apie ~24ᵒ.
Pastebėta, jog judesių amplitudės, testuojant profesionalius sportininkus, priklausomai nuo
sporto šakos, gali būti didesnės ar mažesnės. Pavyzdžiui, tiriant metimo padavimo judesius nuolat
atliekančius atletus, nustatytas adaptyvus pokytis padidinant rotacijos viršun amplitudę, pokyčiui
siekiant net ir 30ᵒ [38]. Kita vertus, lyginant mentės judesių amplitudę tarp mokyklinio amžiaus
jaunuolių bei koledžo beisbolo žaidėjų, pastebėta ženklus judrumo sumažėjimas vyresniųjų asmenų
tarpe tiek ties 90ᵒ, tiek ties 120ᵒ atitraukimu. Be to, koledžo beisbolo žaidėjams nustatyta didesnė mentės
protrakcija [56].
Mentės mobilumas yra be galo svarbus judesiams, kuriuos sklandžiai atlieka rankos ir plaštakos
kasdienėje veikloje. Raktikaulio mobilumas yra ribotas ir daugiausiai atsakingas už rankos laikymą
toliau nuo šonkaulių priekyje, raktikaulis kaip jungtis yra ganėtinai stabilus. Žastas su savo apvalia galva
turi didžiausią amplitudžių pasirinkimą. Būtent mentė turi judėti taip, kad išlaikytų pusiausvyrą tarp šių
peties komplekso dalių, keistų judėjimo kryptis ir tuo pat metu išlaikytų stabilumą ir sukurtų atramą.
Koordinuoti poriniai judesiai tarp mentės bei žastikaulio, dar vadinami mentės-žastikaulio
ritmu, yra būtini efektyviems rankos judesiams, bei suteikia peties sąnariui stabilumo [28].
Už pirminį mentės stabilumą bei mobilumą yra atsakingos trapecinio raumens viršutinės ir
apatinės skaidulos, dantytasis bei rombiniai raumenys [3]. Tačiau, apatinės m. trapezius skaidulos kartu
su m. serratus anterior atlieka pagrindinį vaidmenį, stabilizuojant mentę rankos judėjimo metu. Priekinis
dantytasis raumuo dalyvauja mentės judesiuose visose trijose plokštumose rankos kėlimo metu,
padedant atlikti rotaciją viršun, apatinio kampo kėlimą bei išorinę mentės rotaciją, tuo pačiu metu
stabilizuojant vidinį mentės kraštą ir apatinį kampą, saugant nuo MKA pasireiškimo [3].
Kuomet įvardijama mentės padėtis, atskaitos taškas visada yra peties sąnarys, labai
priklausomas nuo mentę stabilizuojančių raumenų. Tai, kad tarp MKLS sandaroje nėra tikrosios
sąnarinės struktūros, sudaro sąlygas patologiniams mentės judesiams; galimas peties sąnario
pažeidžiamumas [59].
Mentės padėtis, sudaranti galimybes optimaliam peties sąnario raumenų aktyvumui, pasižymi
retrakcija ir išorine rotacija [59]. Ramybės metu abiejų menčių vidiniai kraštai nukreipti lygiagrečiai
stuburo linijai.
17
1.1.3. Prie mentės prisitvirtinę raumenys
Mentės raumenys skirstomi į grupes: vidiniai, išoriniai, kiti:
Vidiniams mentės raumenims priklauso sukamosios manžetės (angl.: rotator cuff) raumenys –
m.subscapularis, m.teres minor, mm. supraspinatus et infraspinatus. [34]. Pomentinis raumuo
tvirtinasi prie priekinio (ventralinio) mentės paviršiaus, o viršdyglinis bei podyglinis raumenys
dengia nugarinį (dorsalinį) paviršių tvirtindamiesi ties viršdygline bei podygline duobėmis
atitinkamai [48]. Vidiniai mentės raumenys tvirtinasi prie mentės kūno plokščiosios dalies ir yra
atsakingi už vidinę ir išorinę peties sąnario rotaciją kartu su žastikaulio atitraukimu.
Išoriniams raumenims priklauso m. biceps brachii, m. triceps brachii et m. deltoideus; šie
raumenys tvirtinasi prie mentės snapinės ataugos bei Tuberculi supraglenoidale et
infraglenoidale ir mentės dyglio (lot.: spina scapulae). Minėti raumenys atsakingi už keleriopus
rankos judesius per peties sąnarį.
Trečiajai raumenų grupei, daugiausia atsakingai už mentės stabilizavimą bei rotaciją, priklauso
m. trapezius, m. serratus anterior, m. levator scapulae ir mm. rhomboidei; jie tvirtinasi prie
vidinio, viršutinio ir apatinio mentės kraštų [48].
Išskiriami penki svarbiausi mentę stabilizuojantys raumenys:
Priekinis dantytasis raumuo (lot.: musculus serratus anterior)
Tai – vienas iš svarbiausių mentę stabilizuojančių raumenų. Pradžia – pirmieji aštuoni
šonkauliai ir tarpšonkaulinių raumenų sausplėvės. Raumens skaidulos tęsiasi pagal krūtinės ląstą ir
tvirtinasi prie medialinio mentės krašto [37]. Viršutinioji raumens skaidulų dalis yra pasklidusi ties
margo medialis, o apatiniosios skaidulos tvirtinasi prie apatiniojo mentės kampo. Pats raumuo yra platus,
apimantis didelę lateralinės krūtinės ląstos pusės dalį [3].
Raumens funkcija: stabilizuoja mentę kėlimo metu, traukia ją pirmyn, stumia petį pirmyn.
Judesys apibūdinamas kaip protrakcija (angl.: protraction); šis judesys daugiausia susijęs su stūmimu /
smūgiavimu („boksininko raumuo“) [11, 37].
Paprastai priekinis dantytasis raumuo dirba kompleksiškai su trapeciniu raumeniu bei sudaro
labai stiprų, mobilų pagrindą, palaikantį bei optimizuojantį mentės sąnarinės duobės padėtį rankos
judėjimo metu [3].
Rombiniai raumenys, (lot.: mm. Rhomboidei)
o M. rhomboideus minor
Pradžia – septintojo kaklinio bei pirmojo krūtininio slankstelių keterinės ataugos. Pabaiga –
vidinis mentės kraštas, šalia mentės dyglio pamatinės dalies [37].
18
o M. rhomboideus major
Pradžia – antrojo - penktojo krūtinės slankstelių keterinės ataugos. Pabaiga – vidinis mentės
kraštas žemiau mažojo rombinio raumens [37].
Abu raumenys traukia mentę prie stuburo, suka ją, nukreipdami sąnarinę duobę žemyn.
Pagrindinė jų funkcija – stabilizuoja vidinį mentės kraštą; šie raumenys labai aktyvūs mentės addukcijoje
ir retrakcijoje (žr.1pav) (judesys gali būti apibūdinamas kaip atgalinė mentės rotacija link stuburo linijos)
[11, 3].
Esant silpniems rombiniams raumenims, mentė nesugebės atlikti pilnos retrakcijos (šis judesys
labai svarbus, pavyzdžiui, sviedžiant objektą virš galvos ar profesionaliame plaukime – kraulio stiliumi)
[29].
Trapecinis raumuo, (lot.: m.Trapezius)
Tai yra didžiausias su mente bei krūtinės ląstos siena susijęs raumuo nugarinėje krūtinės ląstos
dalyje [3].
Skiriamos trys dalys, pasižyminčios būdinga raumens skaidulų pradžios vieta ir tolesne
kryptimi:
- Nusileidžiančioji (viršutinė) dalis, (lot.: pars descendens), atsakinga už mentės kėlimą bei
viršutinę rotaciją;
- Skersinė (vidurinė) dalis, (lot.: pars transversa), atsakinga už retrakciją;
- Kylančioji (apatinė) dalis, (lot.: pars ascendens), atsakinga už mentės nuleidimą ir apatinę
rotaciją [37].
Pradžia – pakauškaulio viršutinė sprando linija, sprando raištis, paskutinio kaklo slankstelio ir
visų krūtinės slankstelių keterinės ataugos. Pabaiga – mentės dyglys ir petys, (lot.: acromion et spina
scapulae).
Judėjimas: stuburui nejudant, viršutinė raumens dalis kelia mentę ir petį, fiksavus mentę –
atlošia galvą; vidurinė dalis traukia mentę prie stuburo, apatinė mentę nuleidžia, suka apie sagitalinę ašį
– sąnarinė duobė kyla aukštyn, apatinis kampas – į šoną. Susitraukus visoms trapecinio raumens
skaiduloms, mentė pritraukiama prie stuburo [11, 3].
Keliamasis mentės raumuo, (lot.: m. levator scapulae)
Pradžia – keturių viršutinių kaklo slankstelių skersinių ataugų nugariniai gumburėliai. Pabaiga
– mentės viršutinis kampas ir vidinis kraštas, (lot.:angulus superior et margo medialis scapulae), mentės
dyglio aukštyje [37].
Judėjimas: Raumuo kelia mentę ir traukia ją prie stuburo, o mentę fiksavus, lenkia kaklą į savo
pusę [11, 3].
19
Fiziniai pratimai atliekami, siekiant sustiprinti rotatorių manžetės ir mentės – krūtinės ląstos
raumenyną, taip pat efektyviai treniruoja keliamojo mentės raumens skaidulas, todėl papildomų pratimų
atlikti nereikia [47].
1.1.4. Mentės raumenų inervacija
Ilgasis krūtinės nervas, (lot.: nervus thoracicus longus)
Tįsta priekinio dantytojo raumens, paviršiumi ir šį raumenį inervuoja. [51, 38]. N. Thoracicus
longus yra 27cm ilgio, plonas ir trapus, taip pat turi mažiau supančio jungiamojo audinio palyginti su
gretimais petinio rezginio nervais. Dėl šių savybių, bei išsidėstymo driekiantis išilgai išoriniu krūtinės
ląstos paviršiumi, pasižymi ženkliai didesne pažeidimo tikimybė [46].
Pažeidus šį nervą, tos pusės ranka žmogus negali smūgiuoti ir boksuotis, nes sutrinka mentės
slinkimas pagal krūtinės ląstos šoną pirmyn [11, 55].
Nugarinis mentės nervas, (lot.: nervus dorsalis scapulae)
Savo eigoje perveria vidurinį laiptinį raumenį bei eina gilyn į mentės keliamąjį raumenį,
toliau į didįjį ir mažąjį rombinius raumenis ir juos inervuoja. Pažeidus nervą, mentė pasislenka į išorę
ir žemyn [55].
Priedinis nervas, (lot.: nervus accessorius)
Šis motorinis nervas susidaro iš nugarinių ir galvinių šaknelių, kurioms susijungus nervas
pasidalija į vidinę ir išorinę šakas. Vidinė šaka prisijungia prie klajoklio nervo. Išorinė šaka nueina į
trapecinį raumenį. Inervuoja m. sternocleidomastoideus ir m. trapezius [55].
1.2.Mentės padėties bei judėjimo sutrikimai
1.2.1. Mentės kampo atsikišimo tipai ir klinikinės išraiškos
Pirminis MKA nustatomas tais atvejais, kai vienas iš mentę stabilizuojančių raumenų
susilpnėja, ir dėl to išsibalansuoja priešingos raumenų jėgos, sutelktos mentės-krūtininiame komplekse
[35].
Antrinis MKA siejamas su normalaus mentės judėjimo sutrikimu, dėl peties sąnario patologijos
[35].
20
Skeleto raumenų sistemos kilmės MKA
Išskiriami trys mentės padėties sutrikimo tipai [5]:
o 1 tipas: matomas apatiniojo kampo pakilimas aukštyn ir mentės nuokrypis pirmyn.
Priežastys: m. pectoralis minor sutrumpėjimas, užpakalinės sąnario kapsulės sutrumpėjimas ir sutrikusi
raumenų jėgos pusiausvyra tarp m. trapezius (pars ascendens) bei m. serratus anterior.
o 2 tipas: matoma vidinė mentės rotacija ir išryškėjęs vidinis kraštas. Priežastys: užpakalinės
sąnario kapsulės sutrumpėjimas, m.latissimus dorsi sutrumpėjimas ir raumenų funkcijos pusiausvyros
sutrikimas tarp m.trapezius ir m.serratus anterior. Antrojo tipo SRS MKA iliustracija matoma 3 pav.
[3].
3 pav. MKA. A – pečiai ramybės metu, B – MKA matomas ranka stumiant pirmyn,
C- MKA matomas atitraukiant ranką (Alberto C. et al. (2008m.))
o 3 tipas: išryškėjęs apatinis kampas ir mentės rotacija į apačią. Priežastys: m. levator
scapulae sutrumpėjimas, pusiausvyros sutrikimas tarp m. trapezius kylančiosios ir nusileidžiančiosios
dalių.
Neurogeninės kilmės MKA
Išskiriami du mentės pozicijos sutrikimų tipai:
o 1 tipas: būdingi bruožai yra mentės atsitraukimas nuo krūtinės ląstos, mentės pakilimas ir
vidinio krašto priartėjimas prie stuburo linijos [32]. Priežastys susijusios su n.thoracicus longus
pažeidimu bei m.serratus anterior funkcijos susilpnėjimu.
o 2 tipas: būdingi bruožai yra mentės atsitraukimas nuo krūtinės ląstos, mentės nusileidimas
ir vidinio krašto nutolimas nuo stuburo linijos. Priežastys susijusios su n. accessorius pažaida bei
išsivysčiusio m. trapezius apatinės dalies funkcijos susilpnėjimu [14].
Susilpnėjus vieno raumens veiklai, kiti raumenys adaptuojasi, hipertrofuoja – bent iš dalies
kompensuojamas sumažėjęs raumenų tonusas toje pusėje; tačiau dėl raumenų jėgos tarpusavio sąveikos
sutrikimų bei tendinito apie peties sąnarį, neretai šalia kosmetinio ar funkcinio MKA defekto prisideda
ir antrinis skausminis komponentas [46].
21
1.2.2. Mentės kampo atsikišimo sąvoka ir etiologija
Mentės kampo atsikišimas (lot. scapula alata) yra medicininė būklė, kuriai būdinga, jog mentės
kaulas išryškėja nugaros srityje ir tampa matomas dėl nenormalios padėties [55, 18]. Terminas
naudojamas, kai nustatoma, kad mentės raumenys yra per silpni arba paralyžuoti ir tai pasireiškia ribota
mentės stabilizavimo galimybe. Dėl to mentės vidurinis kraštas atsikiša ir tampa panašus į sparną (angl.:
wing) [1].
MKA priežastys
Pagrindinės mentės kampo atsikišimo priežastys yra susijusios su neurologiniais ar skeleto
raumenų sistemos pažeidimais [1, 25]. Ryan M. Martin ir David E. Fish (2007m.) straipsnyje „Scapular
winging: anatomical review, diagnosis, and treatments“ susistemino neurogenines mentės kampo
atsikišimo priežastis ir išraiškas (1 lentelė) [55].
1 lentelė. Neurogeninės mentės kampo atsikišimo priežastys ir klinikinės išraiškos (Ryan M.
Martin ir David E. Fish (2007m.))
Medialinio krašto
atsikišimas
Lateralinio krašto
atsikišimas
Pažeistas nervas n. thoracicus
longus
n. accessorius n. dorsalis scapulae
Paveiktas raumuo m. serratus anterior m. trapezius mm. rhomboidei
Fizinis ištyrimas Rankos lenkimas,
prisispaudimas prie
sienos
Rankų atitraukimas į
šonus, išorinė rotacija
Rankų tiesimas esant
pilnam sulenkimui
Mentės padėties
pakitimas
Mentės dispozicija
aukštyn ir vidun
Viršutinio kampo
nuokrypis į išorę
Apatinis kampas
nukrypęs į išorę.
Struktūros, susijusios su skeleto raumenų sistemos (SRS) pažeidimo etiologijos MKA [5]:
1) Trapecinis raumuo (lot.: m.trapezius);
2) Priekinis dantytasis raumuo (lot.: m.serratus anterior) ;
3) Rombiniai raumenys (lot.: mm. rhomboidei);
4) Mentės keliamasis raumuo (lot.: m. levator scapulae);
5) Mažasis krūtininis raumuo (lot.: m. pectoralis minor);
22
6) Platusis nugaros raumuo (lot.: m. latissimus dorsi).
Struktūros, susijusios su neurologinės etiologijos MKA [14]:
1) Trapecinio raumens nusileidžiančioji dalis (lot.: pars descendens m. trapezii);
2) Priekinis dantytasis raumuo (lot.: m. serratus anterior);
3) Rombiniai raumenys (lot.: mm. rhomboidei);
4) Pridėtinis nervas (lot.: n. accessorius);
5) Ilgasis krūtinės nervas (lot.: n. Thoracicus longus);
6) Petinis rezginys (lot.: plexus brachialis).
Bet koks petinio rezginio, pridėtinio nervo ar ilgojo krūtininio nervo pažeidimas labai padidina
MKA išsivystymo tikimybę. To priežastys yra labai įvairios ir nuolat nustatomos naujos [5]. Ilgasis
krūtinės nervas ypatingas ilga ir sudėtinga anatomine projekcija iki priekinio dantytojo raumens, dėl to
šis nervas itin imlus pažeidimams, palyginus su kitais petinio rezginio nervais [18].
Neretai tokio pobūdžio pacientai skundžiasi įvairaus stiprumo skausmu, dažnai neleidžiančiu
užmigti. Dažniausia skausmingų MKA atvejų etiologija yra neurologinė trauma. Tuo tarpu SRS MKA
atvejais skausmas jaučiamas kur kas rečiau; skausminės simptomatikos gali ir visai nepasireikšti [14].
Abiejų tipų MKA priežastys[14]:
Ūmios traumos, pavyzdžiui, tiesioginis šokas peties sričiai autoavarijos atveju su staigia rankos
trakcija;
Mikrotraumos, pavyzdžiui, dėl kartotinų kaklo srities patempimų (n .thoracicus longus),
nešiojant sunkią kuprinę (n. accessorius) ir kt.;
Poinfekcinės būklės komplikacija, pavyzdžiui, po gripo infekcijos kylantis neuritas;
Injekcijos;
Įgimtos traumos;
Pochirurginių komplikacijų padarinys;
Idiopatinės, pavyzdžiui kaip Parsonage ir Turnerio sindromo atveju.
Atvejais, kuomet traumos ar kompresinės jėgos požymių nematyti, etiologija gali būti
nenustatoma, tačiau susijusi su kompresija tiek paties raumens, tiek paviršinės fascijos [53].
Kitos dažnos trauminės nervų pažaidos priežastys apima: invazines procedūras, pavyzdžiui,
mastektomija su limfmazgių pašalinimu, torakostomija. Netrauminės etiologijos, lemiančios raumenų
silpnumą: virusinės ligos, apsinuodijimas, raumenų distrofija ar mechaninis poveikis, pavyzdžiui,
užsitęsęs rankos atitraukimas gulint ar tam tikra kūno pozicija nulemta nejautros [43].
23
Ieškant informacijos apie mentės kampo atsikišimą bei kitas mentės dispozicijos ar diskinezijos
priežastis, galima rasti nemažai informacijos apie šių defektų formavimąsi profesionaliems
sportininkams. Teigiama, jog sportinis lavinimas, kaip specifinė kryptingo fizinio aktyvumo forma, gali
turėti didelės įtakos jauno asmens laikysenos formavimuisi dėl didelių treniravimosi apkrovų ir kartotinų
vienos pusės pratimų [20, 51]. Tos sporto šakos, kuriose judesiai daugiausia vyksta dominuojančia
ranka, gali lemti peties, mentės aplinkos ar šias struktūras stabilizuojančių raumenų jėgos pusiausvyros
sutrikimus, netolygų krūvio pasiskirstymą, kai kurių raumenų grupių silpnumą, taip didėjant peties
traumų rizikai [61]. Taip pat viršutinių galūnių asimetrija gali indukuoti skoliozės bei dubens asimetrijos
vystymąsi, dėl ko tikėtinas ir vieno peties nusvirimas [21].
Sakiko Oyama et al. (2008m.) taip pat apžvelgia mentės padėties ir jos pokyčių svarbą
profesionaliame sporte. Anot jų, mentės padėties įvertinimas yra vienas pagrindinių komponentų,
atliekant fizinį vertinimą profesionaliam sportininkui [42]. Klinikinio ištyrimo metu susitelkiama ties
peties ir mentės padėčių asimetrija, pavyzdžiui, esant ryškesniam kauliniam kontūrui, raumenų atrofijai,
ženkliam mentės kampo atsikišimui, apatiniojo kampo išsišokimui pirmyn ar randinei deformacijai [7].
Morfologinė asimetrija gali turėti įtakos sportiniams rezultatams ir lemti nenaudingus funkcinius kūno
pakitimus [30]. Taikydami 3D vaizdinio tyrimą, mokslininkai vertino mentės ramybės padėtį trejose
vyrų užsiimančių sportu, kuriuose gausu metimų, grupėse: beisbolo, tinklinio bei teniso žaidėjų.
Dominuojančios pusės mentė visais atvejais buvo labiau rotuota į vidinę pusę ir pasvirusi pirmyn. Teniso
žaidėjams stebima ženklesnė mentės protrakcija. Tokie laikysenos skirtumai, stebimi klinikinio
vertinimo metu, gali būti siejami su patologija, tačiau nemažai specialistų sutinka, jog net ir nesant
atsikišimui asimetrijos požymiai yra gana dažni [33]. Visgi atvejais, kuomet metikai dėl pažeidimų
nebegali atlikti pagrindinių judesių, itin dažnai nustatomas žymus paveiktos pusės mentės padėties
netaisyklingumas bei asimetrija. Toks sutrikimas įvardijamas akronimu „SICK Scapula“ ( S – scapula,
I – infera, C- coracoid, K- dysKinesis) [40]. Pagrindiniai požymiai: 1) mentės nusileidimas, žemesnė
padėtis lyginant su sveikąja puse; 2) Mentė pritraukta (angl.: protracted) ar nusvirusi labiau lateraliai
nuo stuburo.
Šio sindromo metu sportininkų skundai susiję su:
- skausmu, lokalizuotu ties medialine snapinės ataugos dalimi (peties priekiniu paviršiumi);
- skausmu, lokalizuotu viršutinėje – medialinėje mentės srityje;
- skausminga subakromialine ertme;
- skausmingu peties – raktikaulio sąnariu.
Šių simptomų pradžia paprastai būna užslėpta bei išryškėja atletui peržengus patologijos
slenkstį, todėl gydytojo specialisto darbas yra laiku atpažinti bei koreguoti ydingus mentės padėties
pokyčius.
24
Kalbant apie MKA etiologiją, būtų galima išskirti ir dar vieną, neklasikinę, MKA priežastį, -
susijusią ir su kaulų struktūros pokyčiais. Yra aprašyta atvejų, kuomet medialinis mentės kampo
atsikišimas pasireiškia dėl deformacijų, apimančių peties lanką sudarančius kaulus [27]:
1) akromialinių lūžių netinkamų susijungimų ar nesusijungimų;
2) raktikaulio lūžių netinkamų susijungimų ar nesusijungimų;
3) raktikaulio lūžių kartu su kitais asocijuotais lūžiais;
4) mentės sąnarinės duobės lūžių;
5) mentės kūno lūžių netinkamo susijungimo.
Kendra E. Keenan (2012m.) aprašė MKA atvejį, susijusį su raktikaulio viduriniosios dalies
uždaru lūžiu, kurį pacientė patyrė krisdama iš didelio aukščio. Po lūžio atsiradęs ipsilateralus mentės
kampo atsikišimas, matomas pacientei iš nugaros pusės ties juosmeniu, delnais atsistumiant nuo sienos.
Jis pradėtas koreguoti fizioterapijos metu, išryškino kitą pažeidimą – pacientei ėmė stiprėti skausmas
ties viduriniąja raktikaulio dalimi (buvusio lūžio vieta), dėl to vėliau nuspręsta atstatyti raktikaulio
pažeidimą chirurgiškai. Pilnai koreguotas fizioterapijos metu, MKA vėl pasikartojo po atliktos
operacijos, siekiant atstatyti netinkamą raktikaulio lūžio sugijimą. Kiti neįprasti aspektai, susiję su šiuo
atveju: 1) elektrodiagnostiniai tyrimai parodė nežymius petinio rezginio, kartu ir ilgojo krūtininio nervo
pažeidimus; 2) nebuvo jokio lūžio ar ženklesnio pažeidimo, paveikusio šonkaulius ar mentės kūną; 3)
nebuvo pažeisti peties-raktikaulio, krūtinkaulio - raktikaulio bei peties sąnariai.
Taigi, mentės kampo atsikišimo etiologija ne visada būna aiški iš pirmo žvilgsnio. Kai kuriais
atvejais pažeidimas apima ne vieną mentės judėjime ir stabilume dalyvaujančią struktūrą, ir prireikia
išsamesnių radiologinių, elektromiografinių tyrimų pilnavertei diagnostikai bei gydymo planui sudaryti
[27].
1.2.3. Skirtingos etiologijos MKA ypatybės
Ilgojo krūtininio nervo, inervuojančio m.serratus anterior, pažeidimo atveju mentė „atšoka“ -
pakyla ir juda medialiai, apatiniam mentės kampui judant link stuburo linijos [45, 16]; defektas ypač
išryškėja žastą lenkiant pirmyn. Dėl tos pačios priežasties mentės atitraukimas tampa įmanomas tik ties
90ᵒ žasto atitraukimo ar šiek tiek mažiau [11].
Paprastai pacientai su n.thoracicus longus pažeidimu skundžiasi skausmu ar diskomforto
jausmu peties, kaklo ar mentės srityse, sustiprėjančiu judėjimo metu ir/ar lenkiant galvą į priešingą nei
pažeistoji pusę, keliant tos pusės ranką [51]. Jei priekinis dantytasis raumuo silpnas ar paralyžiuotas,
MKA stebimas atitraukimo bei lenkimo pirmyn (ypač smūgiuojamojo tipo judesių) metu [12].
25
Testas, padedantis identifikuoti n.thoracicus longus pažeidimą,- vadinamasis priekinio
dantytojo raumens sienos testas (angl. serratus wall test). Paciento paprašoma atsisukti į sieną (nuo
sienos apytiksliai dvejų pėdų, t.y. 70cm atstumu) ir atsistumti nuo sienos delnais juos atrėmus pečių
lygyje. Sutrikus priekinio dantytojo raumens veiklai, šio testo metu stebimas išryškėjęs bei pakilęs
vidinis mentės kraštas [18] (4 pav.). Elektromiografinis tyrimas, kaip papildymas klinikiniam
įvertinimui, gali būti naudingas siekiant apibrėžti n.thoracicus longus funkcijos pažeidimą [11].
4. pav. Priekinio dantytojo raumens testas.
Atsikišusi ir sveika pusės. (Rob Lucier et al. (2008m.))
Jeigu priekinis dantytasis raumuo yra stipresnis už rombinius, tada mentės bus per daug
prisispaudusios prie nugaros ir matysime padidėjusią kifozę. Tai gali sukelti nugaros skausmus,
silpnumą nugaros apačioje ir kojose [39].
Esant rombinių raumenų dominavimui, matysime patiesintą stuburą, mentė ilsėsis per arti
slankstelių keterinių ataugų ir viso komplekso funkcija nebus optimali [39].
N. accessorius (priedinio nervo, inervuojančio m.trapezius) paralyžius lemia mentės
nusileidimą bei judėjimą išorėn, apatiniojo kampo lateralinę rotaciją ir gali būti pertemptas peties
nervinis rezginys [45].
Trapecinio raumens funkcijos izoliuotas pažeidimas yra gana retas reiškinys ir atsirandantis po
radikalių kaklo operacijų (pvz., naviko šalinimo), kuomet galimas šio raumens inervacijos (n. spinalis
accessorius) pažeidimas. Nurodomas trapecinio raumens silpnumo požymis – paciento negebėjimas
pakelti rankų.
Sąveika tarp trapecinio raumens apatiniosios dalies skaidulų ir mažojo krūtinės raumens
(veikiant sinergijoje su mentės keliamuoju raumeniu) pasireiškia skirtingais mentės ramybės padėties
aukščiais. Apatinė trapecinio raumens dalis traukia mentę žemyn, ir tais atvejais, kuomet šios skaidulos
dominuoja ir būna stebima per žema mentės pozicija. Visgi pacientų, kurių mentė yra per žemai,
26
pasitaiko itin retai. Kita vertus, pacientų, kurių mentės padėtis yra aukštesnė nei normali (tikėtina, dėl
dominuojančių mentės keliamųjų raumenų) yra kur kas daugiau [39].
1.3. Kinetinės grandinės
Dinamiški viršutinės galūnės judesiai, tokie kaip metimas, smūgiavimas ar padavimas, yra,
integruoto, daugiasegmentinio ir suplanuoto sąnarių judėjimo bei raumenų aktyvavimo sistemos
rezultatas ir gali būti nusakomi kaip atviros kinetinės grandinės ir uždaros kinetinės grandinės pobūdžio
judesiai [2].
Atviros ir uždaros kinetinės grandinės pratimai skiriasi raumens aktyvavimo ir jėgų
generavimo modeliais [24]. Atviros kinetinės grandinės pratimai tinkami stiprinti ir testuoti izoliuotas
raumenų grupes [52]. Dilbio lenkimas su pasipriešinimu, kurio metu stiprinami dilbį lenkiantys
raumenys, ir dilbio tiesimas su pasipriešinimu, kurio metu stiprinami dilbį tiesiantys raumenys, yra
atviros kinetinės grandinės pratimų pavyzdžiai, jie leidžia distaliniam galūnės segmentui nevaržomai
judėti erdvėje [8].
Uždaros kinetinės grandinės tipui pratimas priskiriamas tuomet, kai distalinis galūnės
segmentas yra fiksuotas prie nejudančio objekto. Kadangi distalinis galas yra fiksuotas, judesys yra
įmanomas tik per keletą grandinės sąnarių, todėl tiek proksimalinės tiek distalinės dalies raumenys yra
treniruojami [31]. Uždaros kinetinės grandinės pratimų metu (pvz., atliekant prisitraukimus ar
atsispaudimus) aktyvuojami ir raumenys antagonistai, todėl šie pratimai nenaudojami norint izoliuotai
aktyvuoti vieną raumenų grupę ar vieno raumens testavimui [63]. Didelė dalis kineziterapeutų ankstyvu
peties reabilitacijos periodu dažniau renkasi uždaros kinetinės grandinės pratimus, nes UKG pratimų
metu susidaranti ašinė sąnario apkrova gerina propriocepsiją [62].
2 lentelėje išskiriami aspektai, pagal kuriuos galima atskirti UKG nuo AKG pratimus (2 lentelė)
[17].
2 lentelė. Bruožai, apibūdinantys uždaros bei atviros kinetinių grandinių judesius
(Ellenbecker T., Davies G. (2001m.))
Uždara kinetinė grandinė Atvira kinetinė grandinė
Distalinis judančiojo segmento galas
yra fiksuotas.
Distalinis judančiojo segmento galas yra
laisvas.
Judėjime vienu metu dalyvauja daug
sąnarių .
Judesys galimas ir viename sąnaryje.
27
Įtraukiama daug raumenų grupių. Dirba tik tam tikri izoliuoti raumenys.
Segmentai esantys abipus sąnario juda
vienu metu.
Judančio segmento proksimalinis galas yra
fiksuotas, o distalinis judrus.
Judesio atlikimas ir vertinimas yra
funkcinis.
Judesio atlikimas ir vertinimas nėra
funkcinis.
Judesio atlikimas keliose plokštumose. Judesio atlikimas vienoje plokštumoje.
Funkcinis judesys – judesys, kurio atlikimas grįstas realiose kasdienėse situacijose
pasitaikančia biomechanika. Paprastai tokie judesiai vyksta keliose plokštumose dalyvaujant keliems
sąnariams [15]. Funkcinės užduotys priklauso nuo pilnavertiško kinetinių grandinių funkcionavimo,
atskirų segmentų optimizavimo (pakankamas lankstumas bei jėga) bei individualių segmentų tarpusavio
koordinavimo [2]. Tais atvejais, kuomet vienas ar keli komponentai nebepajėgia tinkamai generuoti
energijos bei ją perduoti kitiems kinetinės grandinės komponentams, apkrovos paskirstymas nukenčia,
dėl to užduoties efektyvumas ir našumas gali ženkliai sumažėti. Laikui bėgant, šis sumažėjęs
darbingumas gali lemti sveiko audinio sudirginimą bei stresą, dėl to įmanomi sužeidimai ir traumos [2].
Dabartinis kineziterapeutų požiūris į pratimų taikymą reabilitacijoje siūlo neišskirti vienos
kinetinės grandinės pratimų, o į reabilitacijos programą įtraukti abiejų kinetinių grandinių pratimus [36].
28
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas
Tyrimas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto Sporto
institute. Tyrimas atliktas 2015 lapkričio – 2016 vasario mėnesiais. Tyrimui atlikti buvo gautas bioetikos
centro vadovo leidimas NR. BEC-FMR(M)-02 (1 priedas). Tyrimas publikuotas dviejose mokslinėse
konferencijose (2 priedas).
2.2. Tiriamųjų kontingentas
Po pirminės apžiūros, aptikus išorinius mentės kampo atsikišimą, detalesniam ištyrimui, buvo
pakviesti 25 darbingo amžiaus vyrai. Įvertinus anketomis gautus duomenis, dėl aktyvaus traumos
periodo, skausmo ar kitų priežasčių, tyrime negalėjo dalyvauti 6 asmenys. Atrinkti 19 tiriamųjų, kurie
buvo supažindinti su tyrimo tikslu, eiga ir galimu poveikiu. Tyrimas pradėtas tiriamiesiems pasirašius
tiriamojo asmens sutikimo formą ir leidus gautą informaciją naudoti moksliniais tikslais. Visų tiriamųjų
anonimiškumas buvo užtikrintas.
Tyrimas atliktas pagal schemą (5 pav.). Tyrimo anketa pateikiama 3 priede.
Tiriamųjų atranka:
18 – 30 metų vyrai;
Nepatyrę peties traumų 2 metų laikotarpyje;
Nejaučiantys viršutinės galūnės skausmo;
Nenustatyta bendra raumenų distrofija;
Metų laikotarpyje nenustatyta neurologinių pažeidimų;
Prieš tyrimą apšilę, bet nesportavę.
29
5. pav. Tyrimo organizavimo schema.
Visi tiriamieji buvo suskirstyti į dvi skirtingo poveikio grupes. Pirma – uždaros kinetinės
grandinės pratimų atlikimo poveikio grupė (n=10), antra - atviros kinetinės grandinės pratimų poveikio
grupė (n=9) (3 lentelė). Sudarytos grupės buvo homogeniškos pagal lentelėje (3 lent.) pateikiamus
kriterijus.
30
3 lentelė. Tiriamųjų charakteristikos. Duomenys pateikti mediana.
Uždaros kinetinės
grandinės pratimų
grupė (n=10)
Atviros kinetinės
grandinės pratimų
grupė (n=9)
p REIKŠMĖ
Amžius (m) 22,5 (19;27) 23 (20;27) 0,71
Svoris (kg) 85,5 (73;98) 80 (65;100) 0,81
Ūgis (cm) 190 (171;205) 186 (169;203) 0,57
KMI (kg/m²) 23 (22;24) 24 (22;25) 0,06
Duomenys statistiškai reikšmingai nesiskyrė, kai (p>0,05).
Abiejų grupių tiriamiems skirta 10 kineziterapijos užsiėmimų, 3-4 kartus per savaitę. Kiekvieną
pratimų programą sudaro 5 fiziniai pratimai. Programos buvo sudarytos iš pratimų, kuo panašesnių
artrokinematika, tačiau pirmu atveju atitinkančių UKG pratimų charakteristikas, antru atveju AKG
pratimų charakteristikas. Pirmosios poveikio grupės tiriamieji atliko pratimų uždaroje kinetinėje
grandinėje programą (žr. 4 priedą). Antrosios poveikio grupės tiriamieji atliko pratimų atviroje
kinetinėje grandinėje programą (žr. 5 priedą).
Po visų numatytų kineziterapijos užsiėmimų, buvo atliktas pakartotinis ištyrimas. Gauti
duomenys susisteminti „Exel“ kompiuterinė programa ir išanalizuoti naudojantis SPSS 22.0.
2.3. Tyrimo metodai.
1. Literatūros šaltinių analizė.
2. Anketinė apklausa.
3. „Lennie“ testas su fotografine kompiuterine analize.
4. Goniometrija
5. Mentę stabilizuojančių raumenų jėgos testavimas.
6. „Y“ viršutinės galūnės stabilumo vertinimo testas.
7. Matematinė statistinė analizė.
2.3.1. Anketinė apklausa
Tyrimui buvo sudaryta anketa, siekiant išskirti tiriamuosius, kurių duomenys dėl skausmo,
traumų ar ūmaus periodo nervinių pažeidimų galėtų iškreipti tyrimo duomenis. Anketoje tiriamųjų
klausiama apie jaučiamą skausmą, patirtas peties komplekso traumas, nustatytas medicinines būkles.
31
Skausmui įvertinti naudotos žodinė analogijos skalė (ŽAS) ir skaičių analogijos skalė (SAS), siekiant
didesnio tikslumo viena skale neapsiribota. Pasirinktos skalės yra subjektyvus metodas, skirtas įvertinti
tiriamųjų skausmo stiprumą prieš tyrimą, tyrimo metu ir po jo. ŽAS skalėje penkių rangų tvarka išdėstyti
galimi tiriamojo pasirinkimai: nėra skausmo, silpnas skausmas, vidutinis skausmas, stiprus skausmas,
nepakeliamas skausmas. SAS skalėje horizontalia linija sudėlioti skaičiai, kuriuos atitinka ŽAS rangai:
0 (nėra skausmo), 1, 2, 3 (silpnas skausmas), 4, 5 (vidutinis skausmas), 6, 7, 8 (stiprus skausmas) ir 9,
10 (nepakeliamas skausmas).
2.3.2. Menčių padėties ramybėje nustatymas
„Lennie“ testas yra skirtas nustatyti menčių padėtį ramybės metu. Testas vertina mentės
horizontalią ir vertikalią padėtį frontalinėje plokštumoje. Dominuojančios rankos mentė dažniausiai yra
šiek tiek žemiau negu nedominuojančios [54]. Testo metu tiriamiesiems buvo nurodyta įprastine
stovėsena „X“ ženklu pažymėtoje vietoje, nesisukioti į šalis, leisti rankoms laisvai kabėti prie šonų,
žiūrėti priešais save. Naudojant klijuojamas spalvines žymes, palpacijos būdu buvo rasta ir pažymėta C7
slankstelio keterinė atauga, menčių viršutiniai kampai, mentės dyglių pradžia, menčių apatiniai kampai.
Taip pat ant nugaros užklijuojama 10,0 cm ilgio spalvinė juostelė, kuri naudojama, kaip mastelis.
Sužymėjus visus reikiamus orientyrus tiriamas regionas yra nufotografuojamas (6 pav.). Tuomet gauta
nuotrauka analizuojama kompiuterine programa „Kinovea“. Dydžiai sukalibruojami pagal anksčiau
pasirinktą mastelį, iš žymės ties C7 slanksteliu išvedama linija einanti per krūtinių ir juosmeninių
slankstelių keterines ataugas iki juosmeninės dalies pabaigos. Apskaičiuojami skirtumai tarp mentės
viršutinių kampų, mentės dyglių pradžios taškų, apatinių kampų aukščių.
32
6. pav. „Lennie“ testo atlikimas.
Testo metu naudojami orientyrai:
1. Žymė ant C7 slankstelio keterinės ataugos;
2. Žymės ant menčių viršutinių kampų;
3. Žymės ant menčių dyglių pradžios;
4. Žymės ant menčių apatinių kampų;
5. Klijuojamas 10,0 cm ilgio mastelis.
2.3.3. Aktyvių žasto judesių amplitudžių matavimas
Goniometrija – sąnario judesio amplitudės vertinimo metodas, juo matuojami kampai,
kuriuos sudaro kaulų sukamasis judėjimas [26]. Tyrimo metu buvo vertinami peties komplekso judesiai,
kurių metu juda mentės kaulas. Tai žasto lenkimas, tiesimas, atitraukimas. Pasirinktoms judesių
33
amplitudėms išmatuoti laipsniais, naudotas mechaninis goniometras. Judesių amplitudžių matavimo
metodika naudota iš Julius G. knygos „Biomechanikos praktikumas“ 2012 [26].
2.3.4. Mentę stabilizuojančių raumenų jėgos vertinimas
Michael L. Voight. straipsnyje „The role of the scapula (2013m.)“ įvardijo svarbiausius mentę
stabilizuojančius raumenis, tai:
priekinis dantytasis r. atsakingas už mentės stabilizavimą pakėlimo metu, taip pat traukti mentę
žemyn ir pirmyn, protrakcija.
rombiniai r. stabilizuoja mentės vidinį kraštą, aktyviai dalyvauja mentės pritraukime.
trapecinio raumens virštutinė, vidurinioji ir apatinė dalys (m. trapezius). Viršutinė dalis atlieka
mentės viršutinę rotaciją ir pakėlimą, vidurinioji dalis – mentės pritraukimą, apatinė dalis –
mentės nuleidimą, išorinę rotaciją.
mentės keliamasis r. - mentės pakėlimas, apatinė rotacija.
Tiriant mentės atsikišimą yra būtina įvertinti šių raumenų būklę. Raumenų jėgos testavimo
technikos naudotos iš Hans Garten knygos „The muscle test handbook“ 2013. Raumenų jėga vertinima
5 balų sistema pagal R. Lovett. (4 lentelė).
4. lentėlė. Raumenų jėgos vertinimas Lovett skale.
Balai Aprašymas
5 – norma Pilna judesio amplitudė nugalint gravitacijos jėgas ir stiprų pasipriešinimą.
4 – gerai Pilna judesio amplitudė nugalint jėgas ir nedidelį pasipriešinimą.
3 - patenkinamai Pilna judesio amplitudė nugalint gravitacijos jėgas be pasipriešinimo.
2 – blogai Pilna judesio amplitudė pašalinus gravitacijos jėgų veikimą.
1 - Nėra judesio, tik raumens susitraukimas.
0 - Nėra judesio, nėra raumens susitraukimo.
2.3.5. Viršutinės galūnės dinaminio stabilumo vertinimas
„Y“ viršutinės galūnės stabilumo vertinimo testas yra patikimas būdas įvertinti viršutinės
galūnės dinaminį stabilumą uždaroje kinetinėje grandinėje [19].
Atlikimas:
Tiriamasis stovi įprastinėje padėtyje, kol tyrėjas palpacijos būdu suranda C7 slanktelio keterinę
ataugą. Tuomet tiriamąjam yra nurodoma atitraukti dešinę ranką iki peties aukščio (90 º
addukcijos). Tokioje padėtyje išmatuojamas atstumas nuo C7 slankstelio keterinės ataugos iki
34
rankos viduriniojo piršto galiuko. Gauti duomenys yra naudoji skaičiuojant proporcijas tarp
rankos ilgio ir testo atlikimo metu pasiektų atstumų.
Testo pradinė padėtis: tiriamasis atsiremia tiriamąja ranka ties linija ant atraminės įrenginio
dalies, nykštys - atitraukime. Ranka kuria bus siekiama remiamasi pečių plotyje, ties medialinės
krypties judančia įrenginio dalimi. Kojos pilnai ištiestos per kelius, pėdos pečių plotyje, kūnas
kaip atsispaudimo padėtyje.
Išlaikant pradinę padėtį, tiriamasis privalo tiriamosios pusės ranka pastumti, paslankias prietaiso
dalis trimis kryptimis: vidurine (medialine), apatine šonine kryptimi (inferolateraline), viršutine
šonine kryptimi (superolateraline) (7 pav).
Testas nevertinamas, jeigu tiriamasis siekiančia ranka atsiremia į grindis arba atramine ranka
nuslysta nuo atraminės įrenginio dalies, pasinaudodamas inercija nustumia judančią dalį,
siekiančia ranka atsiremia ir perkelia dalį svorio į judančią dalį, grąžindamas siekiančią ranka
prie kūno paliečia grindis, pakelia koją nuo grindų.
Testas pakartojamas kiekviena ranka 3 kartus.
Sudėtinio vertinimo rezultatas gaunamas sudėjus vienos pusės kiekvienos iš 3 krypčių po
geriausią atlikimo atstumą, šią sumą padauginus iš 100 ir padalijus iš galūnės ilgio padauginto 3
kartus.
7. Pav. „Y“ viršutinės galūnės dinaminio stabilumo testas. A kryptis – medialinė. B –
superolateralinė. C – inferolateralinė. (Richard B. Westrick et al. 2012)
2.3.6. Matematinė statistinė analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM Statistics SPSS 22.0 bei Microsoft Office
Excel 2007 statistinius paketus. Tiriamiems požymiams įvertinti buvo skaičiuojama mediana,
minimumas (min) – maksimumas (max) ir kaip papildomas rodiklis aritmetinis vidurkis (𝑋).
35
Priklausomoms imtims palyginti taikytas neparametrinis Wilcoxon testas. Nepriklausomoms imtis
palyginti taikytas Mann – Whitney testas. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
36
3. REZULTATAI
3.1. Grupių palyginimas pagal asmenų skaičių, turinčių mentės kampo
atsikišimo požymių
Atlikus UKG pratimų programą, antrojo įvertinimo metu pirmojoje grupėje asmenų, turinčių
mentės kampo atsikišimo požymių, buvo 50 proc. (n=5), neturinčių 50 proc. (n=5).
Atlikus AKG pratimų programą, antrojo įvertinimo metu antrojoje grupėje asmenų, turinčių
mentės kampo atsikišimo požymių, buvo 56 proc (n=4), neturinčių 44 proc. (n=5).
Pagal asmenų, turinčių mentės kampo atsikišimo požymių, kiekį grupės tarpusavyje nesiskyrė
(p>0,05) (8 pav.).
8 pav. UKG ir AKG pratimų efektyvumo palyginimas pagal asmenų, turinčių mentės
kampo atsikišimo požymių, skaičių grupėse.
3.2. Menčių ramybės padėties simetriškumo vertinimas
3.2.1. Menčių viršutinių kampų aukščio skirtumo vertinimas
Pirmojoje grupėje pirminio ištyrimo metu gauta mentės viršutinių kampų aukščio skirtumo
(cm) mediana 0,3 (0,15-0,71;0,34). Atlikus kineziterapijos programą, susidedančią iš pratimų uždaroje
kinetinėje grandinėje, mediana siekė 0,29 (0,15-0,69;0,33). Palyginus gautus duomenis, galima teigti,
kad mentės viršutinių kampų aukščių skirtumai nepakito (p>0,05).
50% 56%
50% 44%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
UKG pratimų atlikimo
grupė
AKG pratimų atlikimo
grupė
Yra požymių Nėra požymių
37
Įvertinus antrosios grupės mentės viršutinių kampų aukščių skirtumus (cm) prieš kineziterapiją,
mediana siekė 0,27 (0,1-0,57;0,28). Po kineziterapijos programos, susidedančios iš mentę
stabilizuojančių pratimų uždaroje kinetinėje grandinėje, mediana siekė 0,25 (0,1-0,51;0,27). Palyginus
gautus duomenis, galima teigti, kad mentės viršutinių kampų aukščių skirtumai nepakito (p>0,05).
Palyginus pirmosios ir antrosios grupių pirminio ir pakartotinio tyrimo rezultatus, skirtumo tarp
grupių prieš kineziterapiją ir po jos nenustatyta (p>0,05) (9 pav).
9 pav. Tiriamųjų grupių menčių viršutinių kampų aukščio skirtumo palyginimas prieš ir
po kineziterapijos.
3.2.2. Menčių dyglių pradžios taškų aukščio skirtumo vertinimas
Pirmojoje grupėje pradinio ištyrimo metu menčių dyglių pradžios taškų aukščio skirtumo (cm)
mediana siekė 0,44 (0,27-0,99;0,56). Atlikus kineziterapijos programą mediana siekė 0,45 (0,28-
0,88;0,53). Palyginus gautus duomenis, galima teigti, kad menčių dyglių pradžios taškų aukščių
skirtumas nepakito (p>0,05).
38
Antrojoje grupėje pradinio ištyrimo metu menčių dyglių pradžios taškų aukščio skirtumo (cm)
mediana siekė 0,41 (0,1-1,1;0,49). Po kineziterapijos užsiėmimų ciklo mediana siekė 0,37 (0,1-
1,23;0,47). Palyginus gautus duomenis, galima teigti, kad menčių dyglių pradžios taškų aukščių
skirtumas nepakito (p>0,05).
Palyginus pirmosios ir antrosios grupių pirminio ir pakartotinio tyrimo rezultatus, skirtumo tarp
grupių prieš kineziterapiją ir po jos nenustatyta (p>0,05) (10 pav.).
10 pav. Tiriamųjų grupių menčių dyglių pradžios taškų aukščio skirtumo palyginimas
prieš ir po kineziterapijos.
3.2.3. Mentės apatinių kampų aukščio skirtumo vertinimas
Pirmosios grupės pradinio ištyrimo metu menčių apatinių kampų aukščių skirtumo (cm)
mediana buvo 1,3 (0,66-2,65;1,47). Po kineziterapijos užsiėmimų ciklo mediana buvo 1,11 (0,63-
2,55;1,33). Palyginus gautus duomenis, galima teigti, kad menčių apatinių kampų aukščių skirtumas
statistiškai reikšmingai sumažėjo (p<0,05).
39
Antrosios grupės pradinio ištyrimo metu menčių apatinių kampų aukščio skirtumo (cm)
mediana buvo 1,17 (0,26-2,8;1,29). Atlikus kineziterapijos užsiėmimus mediana siekė 0,97 (0,24-
2,75;1,17). Palyginus gautus duomenis, galima teigti, kad menčių apatinių kampų aukščių skirtumas
statistiškai reikšmingai sumažėjo (p<0,05).
Palyginus pirmosios ir antrosios grupių pirminio ir pakartotinio tyrimo rezultatus, skirtumo tarp
grupių prieš kineziterapiją ir po jos nenustatyta (p>0,05) (11 pav.).
11 pav. Tiriamųjų grupių menčių apatinių kampų aukščio skirtumo palyginimas prieš ir
po kineziterapijos.
3.3. Žasto judesių amplitudžių vertinimas
3.3.1. Žasto lenkimo judesio amplitudės vertinimas
Pirmojoje grupėje prieš kineziterapiją žasto lenkimo judesio amplitudės (˚) mediana siekė
175,0 (159-183;172,6). Atlikus UKG pratimų programą mediana siekė 176,0 (161-183;174,2).
Palyginus gautus duomenis, galima teigti, kad žasto lenkimo judesio amplitudė statistiškai reikšmingai
padidėjo (p<0,05).
40
Antrojoje grupėje prieš kineziterapiją žasto lenkimo judesio amplitudės (˚) mediana siekė 175,0
(168-179;173,56). Atlikus AKG pratimų programą mediana siekė 176,0 (170-180;174,56). Palyginus
gautus duomenis, galima teigti, kad žasto lenkimo judesio amplitudė statistiškai reikšmingai padidėjo
(p<0,05).
Palyginus pirmosios ir antrosios grupių pirminio ir pakartotinio tyrimo rezultatus, skirtumo tarp
grupių prieš kineziterapiją ir po jos nenustatyta (p>0,05) (12 pav.).
12 pav. Tiriamųjų grupių žasto lenkimo judesio amplitudės prieš ir po kineziterapijos
palyginimas.
3.3.2. Žasto tiesimo judesio amplitudės vertinimas
Pirmojoje grupėje prieš kineziterapiją žasto tiesimo amplitudės (˚) mediana siekė 63,5 (55-80;
64,3). Atlikus UKG pratimų programą mediana siekė 64,0 (56-80; 64,6). Palyginus gautus duomenis,
galima teigti, kad UKG pratimai žasto tiesimo judesio amplitudei įtakos neturėjo (p>0,05).
41
Antrojoje grupėje prieš kineziterapiją žasto tiesimo judesio amplitudės (˚) mediana siekė 60,0
(50-65; 59,3). Atlikus AKG pratimų programą mediana siekė 60 (52-65; 59,67). Palyginus gautus
duomenis, galima teigti, kad AKG pratimai žasto tiesimo judesio amplitudei įtakos neturėjo (p>0,05).
Palyginus pirmosios ir antrosios grupių pirminio ir pakartotinio tyrimo rezultatus, abi grupės
prieš tyrimą skyrėsi (p<0,05), todėl negalime vertinti, kuris poveikio tipas buvo efektyvesnis (13 pav.).
13 pav. Tiriamųjų grupių žasto tiesimo judesio amplitudės palyginimas prieš ir po
kineziterapijos.
3.3.3. Žasto atitraukimo judesio amplitudės vertinimas
Pirmojoje grupėje prieš kineziterapiją žasto atitraukimo judesio amplitudės (˚) mediana siekė
176,5 (165-182;175,4). Atlikus UKG pratimų programą mediana siekė 177,0 (167-182;175,9).
Palyginus gautus duomenis, galima teigti, kad žasto atitraukimo judesio amplitudė nepakito (p>0,05).
Antrojoje grupėje prieš kineziterapiją žasto atitraukimo judesio amplitudės (˚) mediana siekė
179,0 (176-183;179,2). Atlikus AKG pratimų programą mediana siekė 180,0 (177-183; 179,4).
Palyginus gautus duomenis, galima teigti, kad žasto atitraukimo judesio amplitudė nepakito (p>0,05).
42
Palyginus pirmosios ir antrosios grupių pirminio ir pakartotinio tyrimo rezultatus, skirtumo tarp
grupių prieš kineziterapiją ir po jos nenustatyta (p>0,05) (14 pav.).
14 pav. Tiriamųjų grupių žasto atitraukimo judesio amplitudės palyginimas prieš ir po
kineziterapijos.
3.4. Mentę stabilizuojančių raumenų jėgos vertinimas
3.4.1. Priekinio dantytojo raumens jėgos vertinimas
Pirmojoje grupėje prieš kineziterapiją visi tiriamieji pasižymėjo sumažėjusia priekinio
dantytojo raumens jėga (4 balai pagal Lovett skalę). Po kineziterapijos programos atlikimo 70 proc.
tiriamųjų jėga pagerėjo (5 balai), 30 proc. atvejų priekinio dantytojo raumens jėga nepakito (4 balai).
Palyginus gautus duomenis prieš ir po kineziterapijos, grupėje rastas statistiškai reikšmingas priekinio
dantytojo raumens jėgos padidėjimas (p<0,05).
Antrojoje grupėje prieš kineziterapiją tiriamieji pasižymėjo sumažėjusia priekinio dantytojo
raumens jėga (4 balai). Po kineziterapijos programos atlikimo 66,7 proc. tiriamųjų pagerėjo priekinio
dantytojo raumens jėga (5 balai), 33,3 proc. atvejų jėga nepakito (4 balai). Palyginus gautus duomenis
43
prieš ir po kineziterapijos, tiriamųjų grupėje rastas statistiškai reikšmingas priekinio dantytojo raumens
jėgos padidėjimas (p<0,05).
Prieš tyrimą ir jo pabaigoje, pagal priekinio dantytojo raumens jėgą, grupės tarpusavyje
nesiskyrė (p>0,05) (15 pav.).
15 pav. UKG ir AKG pratimų atlikimo grupių priekinio dantytojo raumens jėgos
įvertinimo pagal palyginimas Lovett prieš ir po kineziterapijos.
3.4.2. Mentės keliamojo raumens jėgos vertinimas
Pirmojoje grupėje prieš kineziterapiją visais atvejais (100 proc.) mentės keliamojo raumens
jėgos įvertinimas pagal Lovett balais buvo 5. Po kineziterapijos jis išliko nepakitęs. Palyginus gautus
duomenis prieš ir po kineziterapijos, UKG pratimai neturėjo įtakos mentės keliamojo raumens jėgai
(p>0,05).
Antrojoje grupėje prieš kineziterapiją visais atvejais (100 proc.) mentės keliamojo raumens
jėgos įvertinimas balais buvo 5. Po kineziterapijos jis išliko nepakitęs. Palyginus gautus duomenis prieš
ir po kineziterapijos, UKG pratimai neturėjo įtakos mentės keliamojo raumens jėgai (p>0,05).
Prieš tyrimą ir jo pabaigoje, pagal mentės keliamojo raumens jėgą, grupės tarpusavyje nesiskyrė
(p>0,05).
44
3.4.3. Trapecinio raumens viršutinės dalies jėgos vertinimas
Pirmojoje grupėje prieš kineziterapiją trapecinio raumens viršutinės dalies jėgos įvertinimo
balais buvo 90 proc. – 5 balai, 10 proc. – 4 balai. Įvertinimas po kineziterapijos: 90 proc. – 5 balai, 10
proc. – 4 balai.. Palyginus gautus duomenis prieš ir po kineziterapijos, UKG pratimai neturėjo įtakos
trapecinio raumens viršutinės dalies jėgai (p>0,05).
Antrojoje grupėje prieš kineziterapiją trapecinio raumens viršutinės dalies jėgos įvertinimas
balais buvo 100 proc. 5 balai. Po kineziterapijos grupės vertinimas nepakito: 100 proc. – 5 balai.
Palyginus gautus duomenis prieš ir po kineziterapijos, UKG pratimai neturėjo įtakos trapecinio raumens
viršutinės dalies raumens jėgai (p>0,05).
Prieš tyrimą ir jo pabaigoje, pagal trapecinio raumens viršutinės dalies raumens jėgą, grupės
tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05) (16 pav.).
16 pav. UKG ir AKG pratimų atlikimo grupių trapecinio raumens viršutinės dalies
jėgos įvertinimo pagal Lovett palyginimas prieš ir po kineziterapijos.
3.4.4. Trapecinio raumens vidurinės dalies jėgos vertinimas
Pirmojoje grupėje prieš kineziterapiją trapecinio raumens vidurinės dalies jėgos įvertinimas
balais buvo: 5 – 40 proc., 4 – 60 proc. Po kineziterapijos programos atlikimo: 5 – 70 proc. 4 – 30 proc.
Palyginus gautus duomenis prieš ir po kineziterapijos, UKG pratimai neturėjo įtakos trapecinio raumens
vidurinės dalies jėgai (p>0,05).
4 4
5 5 5 5
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
UKG pratimų
atlikimo grupė
prieš tyrimą
UKG pratimų
atlikimo grupė po
tyrimo
AKG pratimų
atlikimo grupė
prieš tyrimą
AKG pratimų
atlikimo grupė po
tyrimo
45
Antrojoje grupėje prieš kineziterapiją trapecinio raumens vidurinės dalies jėgos įvertinimas
balais buvo: 5 – 56 proc., 4 – 44 proc. Po kineziterapijos programos atlikimo: 5 – 78 proc., 4 – 22 proc.
Palyginus gautus duomenis prieš ir po kineziterapijos, UKG pratimai neturėjo įtakos trapecinio raumens
vidurinės dalies raumens jėgai (p>0,05).
Prieš tyrimą ir jo pabaigoje, pagal trapecinio raumens vidurinės dalies raumens jėgą, grupės
tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05) (17 pav.).
17 pav. UKG ir AKG pratimų atlikimo grupių trapecinio raumens vidurinės dalies jėgos
įvertinimo pagal Lovett palyginimas prieš ir po kineziterapijos.
3.4.5. Trapecinio raumens apatinės dalies jėgos vertinimas
Pirmojoje grupėje prieš kineziterapiją trapecinio raumens apatinės dalies jėgos įvertinimas
balais buvo: 5 – 50 proc., 4 – 50 proc. Po kineziterapijos: 5 – 80 proc., 4 – 20 proc. Palyginus gautus
duomenis prieš ir po kineziterapijos, UKG pratimai neturėjo įtakos trapecinio raumens apatinės dalies
jėgai (p>0,05).
Antrojoje grupėje prieš kineziterapiją trapecinio raumens apatinės dalies jėgos įvertinimas
balais buvo: 5 – 33 proc., 4 – 67 proc. Po kineziterapijos: 5 – 67 proc. 4 – 33 proc. Palyginus gautus
duomenis prieš ir po kineziterapijos, UKG pratimai neturėjo įtakos trapecinio raumens apatinės dalies
raumens jėgai (p>0,05).
Prieš tyrimą ir jo pabaigoje, pagal trapecinio raumens apatinės dalies raumens jėgą, grupės
tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05) (18 pav.).
4
44
4
5
55
5
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
UKG pratimų
atlikimo grupė
prieš tyrimą
UKG pratimų
atlikimo grupė po
tyrimo
AKG pratimų
atlikimo grupė
prieš tyrimą
AKG pratimų
atlikimo grupė po
tyrimo
46
18 pav. UKG ir AKG pratimų atlikimo grupių trapecinio raumens apatinės dalies jėgos
įvertinimo pagal Lovett palyginimas prieš ir po kineziterapijos.
3.4.6. Rombinių raumenų jėgos vertinimas
Pirmojoje grupėje prieš kineziterapiją rombinių raumenų jėgos įvertinimo balais buvo: 5 – 70
proc., 4 – 30 proc. Po kineziterapijos: 5 – 80 proc., 4 – 20 proc. Palyginus gautus duomenis prieš ir po
kineziterapijos, UKG pratimai neturėjo įtakos trapecinio raumens apatinės dalies jėgai (p>0,05).
Antrojoje grupėje prieš kineziterapiją trapecinio raumens apatinės dalies jėgos įvertinimo balais
buvo: 5 – 77 proc., 4 – 33 proc. Po kineziterapijos: 5 – 89 proc., 4 – 11 proc. Palyginus gautus duomenis
prieš ir po kineziterapijos, UKG pratimai neturėjo įtakos trapecinio raumens viršutinės dalies raumens
jėgai (p>0,05).
Prieš tyrimą ir jo pabaigoje, pagal trapecinio raumens vidurinės dalies raumens jėgą, grupės
tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05) (19 pav.).
4
4
4
4
5
5
5
5
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
UKG pratimų
atlikimo grupė
prieš tyrimą
UKG pratimų
atlikimo grupė po
tyrimo
AKG pratimų
atlikimo grupė
prieš tyrimą
AKG pratimų
atlikimo grupė po
tyrimo
47
19 pav. UKG ir AKG pratimų atlikimo grupių rombinių raumenų jėgos įvertinimo
pagal Lovett palyginimas prieš ir po kineziterapijos.
3.5. Viršutinės galūnės dinaminio stabilumo vertinimas
3.5.1. Atsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo
vertinimas
UKG pratimų poveikio grupėje prieš kineziterapiją atsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės
dinaminio stabilumo sudėtinio vertinimo mediana buvo 84,4 (78,5-90,5;84,6). Atlikus kineziterapijos
programą mediana siekė 87,4 (81,45-94,3;87,6). Pagal gautus duomenis galima teigti, kad UKG pratimai
statistiškai reikšmingai pagerino viršutinės galūnės dinaminį stabilumą (p<0,05).
AKG pratimų poveikio grupėje prieš kineziterapiją atsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės
dinaminio stabilumo sudėtinio vertinimo mediana buvo 85,0 (73,49-89,6;84,2). Atlikus kineziterapijos
programą mediana siekė 85,81 (76,71-90,74;85,6). Pagal gautus duomenis galima teigti, kad AKG
pratimai statistiškai reikšmingai pagerino viršutinės galūnės dinaminį stabilumą (p<0,05).
Prieš tyrimą ir jo pabaigoje, pagal viršutinės galūnės dinaminio stabilumo sudėtinį vertinimą ,
grupės tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05) (20 pav).
44
44
5 5 55
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
UKG pratimų
atlikimo grupė
prieš tyrimą
UKG pratimų
atlikimo grupė po
tyrimo
AKG pratimų
atlikimo grupė
prieš tyrimą
AKG pratimų
atlikimo grupė po
tyrimo
48
20 pav. UKG ir AKG pratimų poveikio grupių viršutinės galūnės dinaminio stabilumo
sudėtinio vertinimo rezultatų palyginimas prieš ir po kineziterapijos.
3.5.2. Atsikišusios mentės pusės siekimo vidurine kryptimi vertinimas
Pirmosios grupės atsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo testo
siekimo (cm) vidurine kryptimi mediana prieš kineziterapiją siekė 86,0 (80-97;87,4). Po UKG pratimų
programos atlikimo mediana siekė 89,5 (81-102;90,7). Pagal gautus duomenis galima teigti, kad UKG
pratimai pagerino siekimą vidurine kryptimi (p<0,05).
Antrosios grupės atsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo testo
siekimo (cm) vidurine kryptimi mediana prieš kineziterapiją siekė 90 (68-95;85,5). Po AKG pratimų
programos atlikimo mediana siekė 90 (71-95;86,4). Pagal gautus duomenis galima teigti, kad AKG
pratimai pagerino siekimo vidurine kryptimi rezultatą (p<0,05).
Prieš tyrimą ir jo pabaigoje, pagal viršutinės galūnės dinaminio stabilumo testo siekimo
vidurine kryptimi vertinimą , grupės tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05) (21 pav).
49
21 pav. UKG ir AKG pratimų poveikio grupių viršutinės galūnės dinaminio stabilumo
testo siekimo vidurine kryptimi rezultatų palyginimas prieš ir po kineziterapijos.
3.5.3. Atsikišusios mentės pusės siekimo viršutine šonine kryptimi vertinimas
Pirmosios grupės atsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo testo
siekimo (cm) viršutine šonine kryptimi mediana prieš kineziterapiją siekė 69,5 (55-76;67,5). Po UKG
pratimų programos atlikimo mediana siekė 72,5 (59-77;70,3). Pagal gautus duomenis galima teigti, kad
UKG pratimai pagerino siekimą viršutine šonine kryptimi (p<0,05).
Antrosios grupės atsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo vertinimo
testo siekimo (cm) viršutine šonine kryptimi mediana prieš kineziterapiją siekė 70 (56-73;67,2). Po AKG
pratimų programos atlikimo mediana siekė 70 (59-73;69,1). Pagal gautus duomenis galima teigti, kad
AKG pratimai pagerino siekimą viršutine šonine kryptimi (p<0,05).
Prieš tyrimą ir jo pabaigoje, pagal viršutinės galūnės dinaminio stabilumo testo siekimo
viršutine šonine kryptimi vertinimą , grupės tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05) (22 pav).
50
22 pav. UKG ir AKG pratimų poveikio grupių viršutinės galūnės dinaminio stabilumo
testo siekimo viršutine šonine kryptimi rezultatų palyginimas prieš ir po kineziterapijos.
3.5.4. Atsikišusios mentės pusės siekimo apatine šonine kryptimi vertinimas
Pirmosios grupės atsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo vertinimo
testo siekimo (cm) viršutine šonine kryptimi mediana prieš kineziterapiją siekė 80,0 70-95;81,5). Po
UKG pratimų programos atlikimo mediana siekė 84,5 (73-97;83,7). Pagal gautus duomenis galima
teigti, kad UKG pratimai pagerino siekimo apatine šonine kryptimi rezultatą (p<0,05).
Antrosios grupės atsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo vertinimo
testo siekimo (cm) apatine šonine kryptimi mediana prieš kineziterapiją siekė 82 (59-86;). Po AKG
pratimų programos atlikimo mediana siekė 82 (61-88;). Pagal gautus duomenis galima teigti, kad AKG
pratimai pagerino siekimo apatine šonine kryptimi rezultatą (p<0,05).
Prieš tyrimą ir jo pabaigoje, pagal viršutinės galūnės dinaminio stabilumo testo siekimo apatine
šonine kryptimi vertinimą , grupės tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05) (23 pav).
51
23 pav. UKG ir AKG pratimų poveikio grupių viršutinės galūnės dinaminio stabilumo
testo siekimo apatine šonine kryptimi rezultatų palyginimas prieš ir po kineziterapijos.
3.5.5. Neatsikišusios mentės pusės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo
vertinimas
UKG pratimų poveikio grupėje prieš kineziterapiją sveikosios pusės viršutinės galūnės
dinaminio stabilumo sudėtinio vertinimo mediana buvo 87,2 (79,8-92,5;86,3). Atlikus kineziterapijos
programą mediana siekė 89,6 (82,45-92,1;88,6). Pagal gautus duomenis galima teigti, kad UKG pratimai
statistiškai reikšmingai pagerino viršutinės galūnės dinaminį stabilumą (p<0,05).
AKG pratimų poveikio grupėje prieš kineziterapiją sveikosios pusės viršutinės galūnės
dinaminio stabilumo sudėtinio vertinimo mediana buvo 86,4 (83,1-91,1;87,3). Atlikus kineziterapijos
programą mediana siekė 87,5 (84,3-92,5;88,1). Pagal gautus duomenis galima teigti, kad AKG pratimai
statistiškai reikšmingai pagerino viršutinės galūnės dinaminį stabilumą (p<0,05).
Prieš tyrimą ir jo pabaigoje, pagal viršutinės galūnės dinaminio stabilumo sudėtinį vertinimą ,
grupės tarpusavyje nesiskyrė (p>0,05) (24 pav).
52
24 pav. UKG ir AKG pratimų poveikio grupių viršutinės galūnės dinaminio stabilumo
sudėtinio vertinimo rezultatų palyginimas prieš ir po kineziterapijos.
53
4. REZULTATŲ APTARIMAS
4.1 Menčių ramybės padėties vertinimo „Lennie“ testu rezultatų aptarimas
Išanalizavus gautus duomenis matematine statistine analize paaiškėjo, kad UKG ir AKG
pratimai turėjo teigiamą poveikį ne visų tirtų mentės anatominių struktūrų padėties ramybės metu
simetriškumui. Reikšmingai sumažėjo apatinių kampų aukščio skirtumas, pirmoje grupėje prieš tyrimą
- 1,3 (0,66-2,65;1,47) cm., tyrimo pabaigoje - 1,11 (0,63-2,55;1,33) cm, antrojoje grupėje prieš - 1,17
(0,26-2,8;1,29) cm., po - 0,97 (0,24-2,75;1,17) cm., tarpusavyje grupės tyrimo pradžioje ir pabaigoje
nesiskyrė. Viršutinių mentės kampų ir mentės dyglio pradžios taškų aukščių ramybės metu
simetriškumui įtakos nebuvo.
Dennis C. et al (1996). tiriant sveiką populiaciją (n=15) gavo, kad apatinių kampų aukščio
skirtumas vidutiniškai yra 0,49 ± 0,74 cm. Ir tik vienu iš penkiolikos atveju abi mentės buvo tame
pačiame aukštyje. Tyrimo metu jis taip pat nustatė, kad daugumoje atvejų (n=11) dominuojančios rankos
mentė yra žemiau, lyginant su nedominuojančia puse.
Priežastis, kodėl gauti rezultatai nesutampa, gali būti sporto šakai būdingi specifiniai rankos
judesiai, anksčiau patirtos traumos, taip pat mentę stabilizuojančių raumenų jėgos disbalansas.
Tikslesnių duomenų palyginimui, kaip fiziniai pratimai veikia mentės padėtį ramybės metu, rasti
nepavyko.
4.2 Žasto judesių amplitudžių vertinimo rezultatų aptarimas
Atlikus gautų duomenų statistinę analizę paaiškėjo, kad mūsų kineziterapinės programos UKG
ir AKG grandinės pratimai turi teigiamą poveikį žasto lenkimo judesio amplitudei, tačiau tiesimo ir
atitraukimo judesio amplitudės liko nepakitę.
Antunes A. et al. (2016) tyrė į mentės padėtį orientuotų korekcinių fizinių pratimų efektyvumą
peties dinaminio stabilumo gerinimui. Vertinta mentės stabilizavimo pratimų programų įtaka žasto
judesių kontrolei ir judesių amplitudėms. Gauti rezultatai parodė, kad mentės stabilizavimo pratimai
reikšmingai pagerino žasto lenkimo judesio amplitudę ir judesyje dalyvaujančių raumenų jėgą. Panašius
rezultatus gavome ir šio tyrimo metu.
54
4.3 Mentę stabilizuojančių raumenų jėgos vertinimo „Lovett“ skale rezultatų
aptarimas
Birgit C. (2016) tyrė mentę stabilizuojančių raumenų aktyvumą atliekant žasto judesius
mentės plokštumoje. Nustatyta, kad priekinis dantytasis raumuo pasižymi didžiausiu aktyvumu uždaroje
kinetinėje grandinėje. Vidurinis, apatinis trapeciniai ir rombiniai raumenys geriau aktyvuojami atviroje
kinetinėje grandinėje.
Vertinant mentę stabilizuojančių raumenų jėgą, reikšmingas pagerėjimas abiejose grupėse
nustatytas tik priekinio dantytojo raumens jėgai. Trapecinio, mentės keliamojo ir rombinių raumenų
jėgai pratimų programos poveikio neturėjo. Antrinio vertinimo metu grupės tarpusavyje nesiskyrė, nes
abi pratimų programos buvo kiek įmanoma panašesnės artrokinematika, todėl kinetinės grandinės
buvimas atvira ar uždara skirtumo nesudarė.
4.4 Viršutinės galūnės dinaminio stabilumo testo rezultatų aptarimas
Erika M. Heinbaugh et al. (2015) ištyrusi sveiką mėgėjų sportininkų populiaciją (n=34) gavo,
kad mentės viršutinės galūnės dinaminio stabilumo vertinimas vidutiniškai yra 91 ± 0.09. Robert Butler
et al. (2014) tyrė viršutinės galūnės dinaminio stabilumo skirtumą tarp vyrų ir moterų sportininkų. Vyrų
viršutinės galūnės dinaminio stabilumo vidutinis įvertinimas buvo 88.3 ± 8.9. Richard B. Westrick et
al. (2012) ištyręs studentus gavo, kad viršutinės galūnės dinaminio stabilumo vertinimas vidutiniškai yra
88.1. Taylor et al. (2015) ištyrės vyrus sportininkus gavo 101,4 sudėtinį vertinimą.
Mūsų tyrime pirmojoje grupėje pradžioje mentės dinaminio stabilumo sudėtinio vertinimo
rezultatas siekė 84,4 (78,5-90,5;84,6), atlikus UKG pratimų programą, rezultatas statistiškai reikšmingai
pagerėjo ir siekė 87,4 (81,45-94,3;87,6). Antrojoje grupėje tyrimo pradžioje mentės dinaminio stabilumo
sudėtinio vertinimo rezultatas siekė 85,0 (73,49-89,6;84,2), atlikus AKG pratimų programą rezultatas
statistiškai reikšmingai pagerėjo ir siekė 85,81 (76,71-90,74;85,6).
Lyginant gautus rezultatus su kitų autorių pateikiamais, rezultatai nesutampa, galima to
priežastis – ydinga mentės stabilizacija dėl šią funkciją atliekančių raumenų silpnumo, todėl tiriamųjų
grupių rezultatai buvo mažesni negu kitų autorių. Palyginti mūsų programų efektyvumo su kitais
autoriais negalime, nes straipsnių, kuriuose būtų įvertintas fizinių pratimų poveikis viršutinės galūnės
dinaminiam stabilumui rasti nepavyko.
55
5. IŠVADOS
1. Atlikus abiejų programų pratimus, grupėse nustatytas tik mentės apatinių kampų ramybės
padėties pokytis, reikšmingai sumažinęs jų asimetriją, šiuo požiūriu programos buvo vienodai
efektyvios.
2. Atlikus abiejų programų pratimus, abiejose grupėse vienodu mastu reikšmingai pagerėjo
peties sąnario mobilumas, tik žasto lenkimo judesyje.
3. Po abiejų pratimų programų, abiejose grupėse nustatytas vienodai reikšmingas tik priekinio
dantytojo raumens jėgos padidėjimas.
4. Po abiejų pratimų programų, grupėse nustatytas statistiškai vienodas viršutinės galūnės
dinaminio stabilumo pagerėjimas.
5. Uždaros kinetinės grandinės ir atviros kinetinės grandinės pratimai yra vienodai efektyvūs
koreguojant atsikišusį mentės kampą.
56
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Uždaros ir atviros kinetinės grandinės pratimai yra vienodai rekomenduotini sprendžiant
mentės kampo atsikišimo problemą.
2.Siekiant didesnio objektyvumo, kitų tyrimų metu įvertinti kombinuotą abiejų fizinių pratimų
tipų poveikį tiriamiesiems, esant atsikišusiam mentės kampui.
57
7. MAGISTRANTO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS
1. Mikelionis T. ir Poškaitis V. SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ
EFEKTYVUMAS KOREGUOJANT ATSIKIŠUSĮ MENTĖS KAMPĄ. Pranešimas skaitytas
konferencijoje: „Slaugos ir reabilitacijos teorija bei praktika 2016“. [Kaunas, 2016 balandžio 29].
2. Mikelionis T. ir Poškaitis V. MENTĖS KAMPO ATSIKIŠIMO (lot. SCAPULA ALATA)
PRIEŽASTYS IR TIPAI. LITERATŪROS ŠALTINIŲ APŽVALGA. Pranešimas skaitytas: „Jaunųjų
mokslininkų ir tyrėjų konferencija 2016”. [Kaunas, 2016 m. gegužės 25 – 27 d.].
58
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. A. GretheAalkjӕr, Lisbeth Rejsenhus. „Scapula alata or winging scapula“. 2006.
2. Aaron Sciascia and Robin Cromwell. „Kinetic Chain Rehabilitation: A Theoretical
Framework: Review Article“. 2012.
3. Alberto Costantini,Giovanni Di Giacomo, Nicole Pouliart, Andrea De Vita; „Atlas of
Functional Shoulder Anatomy“. New York; 2008.
4. Alon Rabin, James J. Irrgang, G. Kelley Fitzgerald, Adam Eubanks „The Intertester
Reliability of the Scapular Assistance Test“ J Orthop Sports Phys Ther 2006.
5. Ann Cools, Marc Walravens. „Oefentherapie bij schouderaandoening“. 2005; vertimas anglų
kalba pateiktas http://www.physio-pedia.com/Winged_scapula#cite_note-4.
6. Benjamin W. T. Gooding, John M. Geoghegan, W. Angus Wallace & Paul A. Manning
„Scapular winging“; UK. Shoulder & Elbow. ISSN 1758-5732; 2014.
7. Burkhart SS, Morgan CD, Kibler WB. „The disabled throwing shoulder: spectrum of
pathology. Part II: evaluation and treatment of SLAP lesions in throwers. Arthroscopy.“ 2003.
8. Butler PB, Major RE. „The missing link of? Therapy issues of open and closed chains
„Physiotherapy 2003;89(8): 465-470.
9. Butler PB, Major RE. „The missing link: Therapy issues of open and closed chains,
Physiotherapy“; 2003.
10. Codman E. Chapter II: „Normal motions of the shoulder“. Boston: MA; 1934.
11. Česnys G., Tutkuvienė J., Barkus A. žmogaus anatomija (pirmasis tomas): vadovėlis.
Kaunas, KMU leidykla; 2008m; ISBN 978-9955-33-361-6 psl 179-180.
12. David J. Magee, „ORTHOPEDIC PHYSICAL ASSESSMENT“, ED 6 Copyright © 2014
by Saunders, an imprint of Elsevier Inc. psl 266.
13. Donald A. Neumann, PT, PhD, FAPTA; „Kinesiology of the musculoskeletal system:
Foundations for rehabilitation“. Second edition. 2010m. Psl 122-135.
14. Dr Jacques Vanderstraeten, médecingénéralisteet du sport. „Scapula alata“. La revue de la
Médecine Générale. 2010.
15. Dr. Rob Orr; The Functional Continuum; 1999.
16. Duralde X: „Surgical management of neurologic and vascular lesions in the athlete’s
shoulder“. Sports Med Arthro Rev 8:289–304, 2000.
17. Ellenbecker TS, Davies GJ. „Closed kinetic chain exercise. A comprehensive guide to
multiple – joint exercises“. Human kinetics, 2001.
18. Ghosh PS, Hsich GE. „Scapular winging“. J Pediatr. 2012;160(1):169–70.
59
19. Gorman PP, Butler RJ. Upper Quarter Y Balance Test: reliability and performance
comparison between genders in active adults. J Strength Cond Res. 2012 Nov;26(11):3043-8. doi:
10.1519/JSC.0b013e3182472fdb.
20. Grabara M, „Comparison of posture among adolescent male volleyball players and non-
athletes“, Biol. Sport 2015;32:79-85.
21. Grabara M, Hadzik A. „Postural variables in girls practicing volleyball“. Biomed Hum
Kinet. 2009;1:67-71.
22. Grabara M, Hadzik A. „The body posture in young athletes compared to their peers“. Polish
J Sport Med. 2009;25(2):115-124.
23. Gray Cook “Why we Move Poorly...and What to do About it”. Published on 10/26/2011 by
Gray Cook in FMS Philosophy.
24. J. Kusak. „Nugaros giliųjų ir paviršinių raumenų aktyvumas atliekant pratimus atviroje
kinetinėje grandinėje“ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – Kaunas, 2011.
25. Jefferson Braga Silvaa,b, SamantaGerhardtc,Ivan Pachecob; „Syndrome of fascial
incarceration of the long thoracic nerve: winged scapula“ ;2015;5 0(5):573–577.
26. Julius Griškevičius, Kristina Daunoravičienė. BIOMECHANIKOS PRAKTIKUMAS.
Vilnius „Technika“ 2012. 48psl.
27. Kendra E. Keenan1 andJohn G. Skedros;„A Patient with Clavicle Fracture and Recurrent
Scapular Winging with Spontaneous Resolutions“; Case report; August 2012.
28. Kibler WB, Ludewig PM, McClure PW, et al. „Clinical implications of scapular dyskinesis
in shoulder injury: the 2013 consensus statement from the ‘scapular summit’“. Br J Sports Med.
Published online first: 11 April 2013. doi:10.1136/bjsports-2013-092425.
29. Kibler WB, Sciascia A, Wilkes „T: Scapular dyskinesia and its relation to shoulder injury“.
J Am Acad Orthop Surg 20:364–372, 2012.
30. Krzykała M. „Dual energy X-ray absorptiometry in morphological asymmetry assessment
among field hockey players“. 2012;25(1):77-84.
31. Kwon YJ, Park SJ, Jefferson J, Kim K. The Effect of Open and Closed Kinetic Chain
Exercises on Dynamic Balance Ability of Normal Healthy Adults. J Phys Ther Sci. 2013 Jun;25(6):671–
4.
32. Laulan J, Lascar T, Saint-Cast Y, Chammas M, Le NenD.“Isolated paralysis of the serratus
anterior muscle successfullytreated by surgical release of the distal portion of the longthoracic nerve“.
Chir Main. 2011;30(2):90–6.
33. Magee DJ. „Orthopedic Physical Assessment. 3rd ed.“ Philadelphia, PA: WB Saunders;
1997.
60
34. Marieb, E. „Anatomy & Physiology (2nd ed.)“ San Francisco, CA: Pearson Benjamin
Cummings(2005).
35. Meininger AK, Figuerres BF, Goldberg BA: „Scapular winging: an update“. J Am Acad
Orthop Surg 19: 453–462, 2011.
36. Mesfar W, Shirazi-Adl A. „Knee joint biomechanics in open-kinetic-chain flexion
exercises“. Clinical Biomechanics 2008;23:477-482.
37. Michael L. Voight, PT,; THE ROLE OF THE SCAPULA; Russ Paine, PT1; The
International Journal of Sports Physical Therapy | Volume 8, Number 5 | October 2013.
38. Myers JB, Laudner KG, Pasquale MR, et al: „Scapular position and orientation in throwing
athletes“, Am J Sports Med 33:263, 2005.
39. Myers T. W. „Anatomy Trains: Myofascial meridians for manual and movement
therapists“; Second edition. Elsevier.(2009).
40. Morgan CD: „The S.I.C.K. scapula syndrome in overhead/ throwing athletes“. In Shoulder
and elbow injuries in baseball, Little League to Major Leagues: southern orthopedics lecture symposium,
Cooperstown, NY, 2002.
41. Neer CS II. „Anterior acromioplasty for the chronic impingement syndrome in the
shoulder“. J Bone JointSurg Am.1972;54:41–50.
42. Oyama S, Myers JB, Wassinger CA, et al: „Asymmetric resting scapular posture in healthy
overhead athletes“, J Athl Train 43:565, 2008.
43. Paluzzi A, Woon K, Bodkin P, Robertson IJ. „Scapula alata’ as aconsequence of park bench
position for a retro-mastoidcraniectomy“. Br J Neurosurg. 2007;21(5):522–4.
44. PAULA M. LUDEWIG, Jonathan F. Reynolds „The Association of Scapular Kinematics
and Glenohumeral Joint Pathologies“ 2009.
45. Ph. Sambrook, L. Schrieber, Th. Taylor, A.M. Ellis „Raumenų ir skeleto sistema: pagrindai
ir klinikinės būklės“ . Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2012m. -184p. ISBN 978-9955-884-57-6;
46. Rahul K. Nath, Andrew B. Lyons and Gabriel Bietz „Microneurolysis and decompression
of long thoracic nerve injury are effective in reversing scapular winging: Long-term results in 50 cases“;
BMC Musculoskeletal Disorders 2007.
47. Reinold MM, Escamilla R, Wilk KE. „Current concepts in the scientific and clinical
rationale behind exercises for glenohumeral and scapulothoracic musculature“. J Orthop Sports Phys
Ther. 2009;39:105-117.
48. Richard L. Angelo, James Esch, Richard K. N. Ryu; „The Shoulder. The AANA advanced
arthroscopy series“; Elsevier Health Sciences, 2010; psl285-290.
49. Ryan M. Martin ir David E. Fish; “Scapular winging: anatomical review, diagnosis, and
treatments” © Humana Press 2007.
61
50. Robert A. Donatelli „Physical Therapy of the Shoulder. FIFTH EDITION“., National
Director of Sports Rehabilitation, Physiotherapy Associates. ISBN: 978-1-4377-0740-3. 2012m.
51. Safran M. „Nerve Injury About the Shoulder in Athletes, Part 2: Long Thoracic Nerve,
Spinal Accessory Nerve, Burners/Stingers, Thoracic Outlet Syndrome“. American Journal Of Sports
Medicine [serial online]. June 2004; Accessed June 25, 2014.
52. Salem GJ, Salinas R, Harding FV. „Bilateral kinematic and kinetic analysis of the squat
exercise after anterior cruciate ligament reconstruction“. Archives of Physical Medicine and
Rehabilitation 2003.
53. Segonds JM, Alnot JY, Asfazadourian H. „Isolated traumatic serratus anterior muscle
palsy“. Rev ChirOrthopReparatriceAppar Mot. 2002;88(8):751–9.
54. Sobush DC, Simoneau GG, „The lennie test for measuring scapular position in healthy
young adult females: a reliability and validity study“. J Orthop Sports Phys Ther. 1996 Jan;23(1):39-50.
55. Stropus G., Vaičekauskas V., Tutkuvienė J ir kt.; žmogaus anatomija (antrasis tomas):
vadovėlis; Kaunas, KMU leidykla; 2008m. psl 239, 277-278.
56. Thomas SJ, Swanik KA, Swanik CB, et al: „Internal rotation and scapular differences: a
comparison of collegiate and high school baseball players“, J Athl Train 45:44, 2010.
57. Thorstensson C. „Pagrindinis osteoartrito gydymas: Informacija, fiziniai pratimai ir kūno
svorio mažinimas“. The Swedish Rheumatism Association, 2007.
58. Voight ML, Hoogenboom BJ, Prentice WE. „Musculosceletal interventions: techniques for
therapeutic exercise“. McGraw-Hill, 2007.
59. Voight ML, Thomson BC. „The role of the scapula in the rehabilitation of shoulder
injuries“. J Athl Training. 2000;35(3):364-372.
60. Waldman SD. „Klinikinė skausmų diagnostika: požymių ir simptomų atlasas“. Vilnius:
Vaistų žinios; 2008.
61. Wang HK, Cochrane T. „Mobility impairment, muscle imbalance, muscle weakness,
scapular asymmetry and shoulder injury in elite volleyball athletes“. J Sport Med Phys Fit. 2001.
62. Wilk KE, Obma P, Simpson CD, et al.: Shoulder injuries in the overhead athlete. J Orthop
Sports Phys Ther, 2009, 39: 38–54.
63. Žilys V. „Pilvo giliųjų ir paviršinių raumenų elektrinis aktyvumas atliekant uždaros ir
atviros kinetinės grandinės pratimus“. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – Kaunas 2011.
62
9. PRIEDAI
1 Priedas
63
2 Priedas
64
3 priedas
Tyrimo anketa
Tiriamojo kodas_________________________Lytis___________Amžius____________________
Tyrimo atlikimo data______________________Ūgis___________Svoris_____________________
Dominuojanti ranka □Kairė □Dešinė
1. Ar šiuo metu jaučiate peties skausmą? □Taip □Ne
Jei atsakymas „taip“, pažymėkite skausmo intensyvumą skalėje.
Žodinė skalė □Nėra
skausmo
□Silpnas
skausmas
□Vidutinis
skausmas
□Stiprus
skausmas
□Nepakeliamas
skausmas
Skaitmeninė
skalė □0 □1 ,□2 ,□3 □4 ,□5 □6, □7, □8 □9, □10
2. Ar įskausta pečių sritis:
2.1 Sėdint? □Taip □Ne
2.2 Gulint? □Taip □Ne
2.3 Stovint? □Taip □Ne
2.4 Einant? □Taip □Ne
2.5 Vairuojant? □Taip □Ne
3. Ar buvote jautę peties skausmą kartu su peties raumenų silpnumu? □Taip □Ne
3.1 Prieš kiek laiko?____________________
3.2 Kiek tai truko?_____________________
4. Ar buvote jautę deginantį mentės ir peties nugarinės srities skausmą? □Taip □Ne
3.1 Prieš kiek laiko?____________________
3.2 Kiek tai truko?_____________________
5. Ar galite ranką pakelti virš galvos pirmyn aukštyn? □Taip □Ne
6. Ar jums buvo konstatuota bendra raumenų distrofija? □Taip □Ne
7. Ar buvote patyręs peties traumą? □Taip □Ne
7.1. Kada tai įvyko? ___________________
7.2. Ar jūsų petis buvo išniręs? □Taip □Ne
65
7.3. Ar vienas ar daugiau peties komplekso kaulų buvo lūžęs? □Taip □Ne
(mentė, raktikaulis, žastikaulis).
7.3 Ar vienas ar daugiau peties komplekso raumenų buvo plyšęs? □Taip □Ne
Jei galite nurodykite, nurodykite, kuris. ______________
Testų vertinimas
Sienos testas
Kairė ranka □Teigiamas □Neigiamas
Dešinė ranka □Teigiamas □Neigiamas
Laikysenos vertinimas
Apatinių mentės kampų aukščio skirtumas
Mentės šaknų aukščio skirtumas
Viršutinių mentės kampų aukščio skirtumas
Apatinių mentės kampų atstumo iki vidurio linijos skirtumas
Mentės šaknų atstumo iki vidurio linijos skirtumas
Viršutinių mentės kampų atstumo iki vidurio linijos skirtumas
Peties sąnario judesių amplitudžių vertinimas
Judesys Kairė ranka° Dešinė ranka°
Žasto lenkimas
Žasto tiesimas
Žasto atitraukimas
Žasto vidinė rotacija
Žasto išorinė rotacija
Mentę stabilizuojančių raumenų jėgos vertinimas
Raumuo Kairė pusė Dešinė pusė
Priekinis dantytasis raumuo
Mentės keliamasis raumuo
Trapecinis raumuo viršutinė dalis
Trapecinis raumuo vidurinė dalis
Trapecinis raumuo apatinė dalis
Rombinis raumuo
66
Viršutinės galūnės stabilumo „Y“ testas
Kryptis Kairė
ranka 1
bandymas
Kairė
ranka 2
bandymas
Kairė
ranka 3
bandymas
Dešinė
ranka 1
bandymas
Dešinė
ranka 2
bandymas
Dešinė
ranka 3
bandymas
Vidurinė
Apatinė
šoninė
Viršutinė
šoninė
Viršutinės galūnės ilgis_________cm
67
Uždaros kinetinės grandinės pratimų programa mentės stabilumui gerinti 4 priedas
Nr. Pratimas Aprašymas
1.
Pradinė padėtis: remiamasi į kilimėlį delnais, pečių
plotyje, pečių linijoje, rankos pilnai ištiestos per
alkūnes, mentės maksimalioje protrakcijoje, pėdomis
remiamasi klubų plotyje. Išlaikomi taisyklingi stuburo
linkiai.
Atlikimas: išlaikome pradinį susirikiavimą viso
pratimo metu, nėra jokių papildomų judesių.
Kartojimų skaičius: išlaikyti tokią padėtį iki 30
sekundžių. Atlikti 3 pakartojimus.
2.
Pradinė padėtis: remiamasi į kilimėlį delnais, kiek
plačiau pečių pločio, pečių linijoje, rankos pilnai
ištiestos per alkūnes, pėdomis remiamasi klubų
plotyje. Išlaikomi taisyklingi stuburo linkiai.
Atlikimas: nelenkiant rankų per alkūnes, įkvėpdami
nuleidžiame krūtinės ląstą kartu su menčių retrakcija,
ir iškvėpdami ją pakeliame aukštyn su menčių
protrakcija.
Kartojimų skaičius: iki pirmo sunkaus atlikimo, ne
daugiau 10 kartų. Atlikti 3 serijas.
3.
Pradinė padėtis: stovint, delnais prispaudžiame
kamuoliuką prie sienos ištiestų rankų atstumu, pečių
aukštyje, priešais save; pėdos klubų plotyje.
Atlikimas: išlaikant mentes stabilias ir kamuoliuką
prispaustą abiem delnais, atliekame judesius aukštyn ir
žemyn, iki menčių įsijungimo į judesį.
Kartojimų skaičius: iki pirmo sunkaus atlikimo, ne
daugiau 10 kartų. Atlikti 3 serijas.
4.
Pradinė padėtis: : remiamasi į kilimėlį alkūnėmis ir
kumščiais, kiek siauriau pečių plotyje, pečių linijoje,
rankos sulenktos per alkūnes 90 laipsnių kampu,
pėdomis remiamasi klubų plotyje. Išlaikomi taisyklingi
stuburo linkiai.
Atlikimas: išlaikant mentes stabilias pasvirti visu
kūnu į priekį ir atgal, į šalis.
Kartojimų skaičius: iki pirmo sunkaus atlikimo, ne
daugiau 10 kartų. Atlikti 3 serijas.
5.
Pradinė padėtis: Stovima atsirėmus į sieną nugara,
pėdos viena po kitos pastatomos į priekį per savo ilgį
klubų plotyje. Nuo sienos atsistumiama alkūnėmis.
Atlikimas: Lėtai vienos pusės delną tiesiame į priekį,
visą svorį perduodami priešingos pusės alkūnei. Ranką
pilnai ištiesiame per alkūnę, grąžiname į pradinę
padėtį. Pakartojame su kita ranka.
Kartojimų skaičius: iki pirmo sunkaus atlikimo, ne
daugiau 10 kartų kiekviena ranką. Atlikti 3 serijas.
68
Atviros kinetinės grandinės pratimų programa mentės stabilumui gerinti 5 priedas
Nr. Pratimas Aprašymas
1.
Pradinė padėtis: Gulint ant nugaros, kojos sulenktos 90
laipsnių kampu per kelius, pėdos atremtos į kilimėlį. Rankos
ištiestos priešais save, kartu su nedideliu svoriu. Svoris
pakeltas priešais save su maksimalia menčių protrakcija.
Atlikimas: išlaikome pradinį susirikiavimą viso pratimo
metu, nėra jokių papildomų judesių.
Kartojimų skaičius: išlaikyti tokią padėtį iki 30 sekundžių.
Atlikti 3 pakartojimus.
2.
Pradinė padėtis: Gulint ant nugaros, kojos sulenktos 90
laipsnių kampu per kelius, pėdos atremtos į kilimėlį. Rankos
ištiestos priešais save, kartu su nedideliu svoriu.
Atlikimas: kartu abiejomis rankomis stumti svorį priešais
save, įsitikinti, kad abu pečiai atkilo nuo kilimėlio. Tada lėtai
nuleisti pečius ant kilimėlio.
Kartojimų skaičius: iki pirmo sunkaus atlikimo, ne daugiau
10 kartų. Atlikti 3 serijas.
3.
Pradinė padėtis: gulint ant nugaros, keliai sulenkti 90
laipsnių kampu. Abiejomis ištiestomis rankomis priešais save
laikomas kamuoliukas, mentės stabilizuotos.
Atlikimas: Nelenkiant rankų per alkūnes leisti kamuoliuką
galvos kryptimi kryptimi iki menčių įsijungimo į judesį.
tada krūtinės, tokia pat tvarka.
Kartojimų skaičius: iki pirmo sunkaus atlikimo, ne daugiau
10 kartų. Atlikti 3 serijas.
4.
Pradinė padėtis: gulint ant nugaros, keliai sulenkti 90
laipsnių kampu. Abi rankos rankos sulenktos per alkūnes
priešais save, ir alkūnėmis spaudžiamas medicininis
kamuolys arba kitas didesnis svoris, mentės stabilizuotos.
Atlikimas: Nelenkiant rankų per alkūnes leisti svorį link
pilvo tol kol išlaikoma stabili menčių padėtis, tada atlikti tą
patį judesį galvos kryptimi ir toliau, tol kol išlaikoma stabili
menčių padėtis.
Kartojimų skaičius: iki pirmo sunkaus atlikimo, ne daugiau
10 kartų. Atlikti 3 serijas.
5. Pradinė padėtis: Stovima tiesiai, kojos klubų plotyje, rankos
sulenktos per alkūnes, kumščiuose laikome „theraband“
juostos galus, žastas submaksimaliame tiesime.
Atlikimas: kumščiu siekiame į priekį, kol ranka pilnai
išsitiesia per alkūnę, tada grąžiname į pradinę padėtį. Tą patį
atliekame kita ranka.
Kartojimų skaičius: iki pirmo sunkaus atlikimo, ne daugiau
10 kartų kiekviena ranką. Atlikti 3 serijas.