Katalikiška

mokykla

Dr. Giedrė Rugevičiūtė

Klausimai

Kas yra katalikiška mokykla?

Kokia jos misija?

Kokia mokyklos kultūra?

Kas yra katalikiška mokykla?

Katalikiška dvasia – tai bendruomenės dvasia, kuri

grindžiama Kristaus asmeniu ir mokymu, siekianti

solidariai ir kartu įgyvendinti mokyklos misiją ir siekius.

Katalikiška mokykla atskleidžia „krikščionišką tikrovės

sampratą“ (KM, 34).

Katalikiška mokykla Bažnyčios

misijoje

Bažnyčia vykdo užduotį: „skelbti visiems žmonėms

išganymo slėpinį ir visa atnaujinti Kristuje“ (GE). Ši

misija įgyvendinama siekiant pilnatviško žemiškojo

žmogaus gyvenimo.

Katalikiškosios mokyklos dalyvavimas Bažnyčios

misijoje, tai „tarnauti Dievo karalystės plėtimui“,

mokant savo mokinius, „veiksmingai kelti žemiško-

sios valstybės gerovę“ (GE, 8) bei „statyti žmoniš-

kesnį pasaulį“ (GE, 3).

Žmogaus patirtis

Dvasinė patirtis

Kontekstas

Atliepti savo laikmečio poreikius ir kvietimus

Atvira, besimokanti, įsišaknijusi,

veržli mokyklos bendruomenė

Visi esame atsakingi už mokyklos dvasią

Kur mūsų įkvėpimo, kūrimo ir atsinaujinimo

šaltinis?

Kokia mokyklos misija?

Pagrindinė katalikiškosios mokyklos misija

– ugdymas(is) pagal krikščioniškosios

antropologijos ir krikščioniškosios ugdymo

filosofijos, kuri atitinka Katalikų Bažnyčios

mokymą, principus, atsižvelgiant į laik-

mečio ypatumus. (KMK. 3)

Krikščioniškosios antropologijos

aspektai Žmogaus slėpinio negalima suprasti atsietai nuo

Dievo slėpinio.

Biblijoje sakoma, kad kiekvienas žmogus sukurtas iš

meilės ir sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą

(Pr 1, 26).Tai liudija asmens kilnumą. „Jis nėra tik

kažkoks daiktas, bet pats yra kažkas. Jis gali save

pažinti, save valdyti, laisvai atsiduoti ir bendrauti su

kitais asmenimis...“ (KBK 357).

Krikščioniškosios antropologijos

aspektai

Žmogus laikomas visuma. „Asmuo kaip visuma yra dieviškojo paveikslo nešiotojas ir dvasiniu, ir kūniniu matmeniu“ (BT, 35)

Asmuo - santykiška būtybė, kurią konstituoja ne tik jo kaip konkrečios individualios būtybės vidujybė, bet ir pamatinis ryšys su kitais asmenimis, kuris yra žmonių bendruomenės pagrindas.

Krikščioniškojoje perspektyvoje tokia asmens tapatybė, kuri sykiu yra nukreiptumas į kitą, iš esmės remiasi dieviškųjų Asmenų Trejybe“ (BT,41)

Krikščioniškosios antropologijos

aspektai

Žmogus, kaip sukurtasis Dievo paveikslas, „turi

būti užbaigtas Kristaus paveikslu“, nes Kristaus

asmenyje glūdi „tiesos apie žmogų pilnatvė“.

Žmogaus kasdienė egzistencija apibrėžiama kaip

pastangos vis labiau tapti panašiam į Kristaus

paveikslą (bendrystėje, meilėje, tarnystėje). Tai

nuolatinis ėjimas tobulumo link.

Mokyklos misija

Katalikškas ugdymas neturi būti susitelkęs tik į

bendrųjų ir dalykinių kompetencijų įgyjimą, bet ir į

asmenybės ugdymą.

Visapusiškos asmenybės ugdymas: jo (jos) fizinių,

psichinių, intelektinių, dvasinių, socialinių poreikių ir

galių plėtojimas, auginimas.

Tai atvira glaudžios vienybės su Dievu ir tarpusavyje

veiklaus tikėjimo siekianti mokyklos bendruomenė,

kuri įsipareigojusi ugdymo procesu siekti bendro gėrio

(pagarba asmeniui ir jo teisėms, dvasinių ir bendrųjų

gėrybių puoselėjimas, taika ir saugumas).

KM ugdymo principai

Ugdymo filosofinių koncepcijų linkmę įtakoja požiūris į

žmogų ir jo prigimtį, ugdymą (mokymas ir mokymasis),

vertybes.

Mokymas laikomas žinių ieškojimu, prasmės svarstymu,

mokymasis – socialiniu vyksmu, aktyviu informacijos

kūrimu, tikslinimu, naujų modelių kūrimu.

Ugdymas - susitikimų, dialogo, tarpusavio praturtinimo

vieta žmogaus prigimtį išskleidžianti ir tobulinanti.

Venkime unifikuoto mokymo, nes tai naikina asmens

talentus ir dovanas.

Ugdymo procesas nukreiptas į tikėjimo, kultūros ir

gyvenimo sintezės kūrimą.

KM ugdymo principai

Katalikiškojo ugdymo centre yra Kristus, Dievas ir

Žmogus, kurio asmenyje glūdi tiesos apie žmogų

pilnatvė.

Religinis ugdymas grindžiamas Evangelijos

skelbimu ir kvietimu eiti tikėjimo ir gyvenimo keliu.

Krikščioniškas dvasingumas – tai visas asmens

gyvenimas grindžiamas bendryste su Dievu

Jėzuje Kristuje.

KM ugdymo principai

Vertybinis ugdymas turėtų būti kiekvienos mokymo

programos centre.

Jei žmogus yra save kurianti, sąmoninga, prasmės

ieškanti, reikšmę konstruojanti, suprantanti esybė,

vertybės pasirenkamos ieškant paties asmens, jas

pažįstant, emociškai išgyvenant, dėl jų apsispren-

džiant ir paverčiant nuostatomis, t.y. parengtumu

veikti ir elgtis remiantis vertybėmis.

Vertybių internalizavimas yra visybiško ugdymo

integralus matmuo.

KM ugdymo principai Evangelinės vertybės (tikėjimas, viltis, meilė, asmuo,

tiesa, teisingumas, drąsa, ištikimybė, pasitikėjimas,

gailestingumas, romumas, taikdarystė)

Bendražmogiškos vertybės: atsakomybė, atjauta,

pagarba, sąžiningumas, reiklumas, veiklumas.

Vertybių pažinimas grindžiamas ne aklu mokymusi, o

analitiniu mąstymu, kritiniu vertinimu, leidžiant praktiškai

gyventi ir jas taikyti pasirenkant elgesį, veiksmus,

gyvenimo kryptį.

KM turėtų padėti ugdytiniams „išsiugdyti vertybių

kriterijus, kylančius iš ypatingos pasaulio vizijos, o taip

pat pasiruošti aktyviai dalyvauti bendruomenės, o per

tai ir visuomenės statymo procese“ (KM, 13).

Mokyklos klimatas

Visuminiam asmenybės ugdymui yra svarbi vidinė

mokyklos kultūra. Ugdymas visada vyksta tam

tikroje erdvės ir laiko aplinkoje per asmenų grupės

vidinę ir išorinę veiklą.

Mokymasis organizuojamas taip, kad mokiniai

mokytųsi ieškoti ištvermingai tiesos ir patirtų

atradimų bei dalijimosi džiaugsmą.

Ugdymas tampa gyvu apaštaliniu liudijimu ir

tarnyste bendruomenei.

Kiekvienas kūrinys kažkiek atspindi Dievą ir turi

perteiktiną žinią...

Kristus prisiėmė šį materialųjį pasaulį ir prisikėlęs

dabar gyvena kiekvienos būtybės artybėje

apgaubdamas ją savo meile bei perskverbdamas

savo šviesa... Pop. Pranciškus (Laudato Si, 221)

Visapusiškai žmogiškais tampame tada, kai esame

daugiau negu žmonės, kai leidžiame Dievui išvesti

mus iš mūsų pačių, kad pasiektume savo tikrąją

būtį. Pop. Pranciškus (Evangelii gaudium,8)