221

KAUNO RAJONAS

BABTAI, BRAZIŪKAI, ČEKIŠKĖ, DIDIEJI IBĖNAI, DIGRIAI, DOMEIKAVA, EŽERĖLIS, GARLIAVA, JADAGONIAI, KAČERGINĖ, KARMĖLAVA, KRŪVANDAI,

KULAUTUVA, LAPĖS, MARGININKAI, MUNIŠKIAI, PALAZDUONIS, PANEVĖŽIUKAS, PAŠTUVA, PAŽĖRAI, RAUDONDVARIS, STABAUNYČIUS,

ŠLIENAVA, TABARIŠKIAI (RINGAUDAI), VANDŽIOGALA, VILKIJA, VIRŠUŽIGLIS, ZAPYŠKIS, KLUONIŠKIAI (ZAPYŠKIS)

222

Zapyškio bažnyčia Domeikavos bažnyčia

221 psl. – Margininkų bažnyčios varpinė

223

BABTAI 13 km į šiaurės vakarus nuo Kauno,

prie magistralės į Klaipėdą Šv. apaštalų Petro ir Povilo

bažnyčia ir varpinė, 1853 m. 1672 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia.

1830 m. per miestelio gaisrą sudegė. 1845-53 m. pastatyta dabartinė.

Projektavo inžinierius Mališevskis Antkapinis kryžius šventoriuje (apačioje)

BRAZIŪKAI 32 km į vakarus nuo Kauno, į pietus nuo Lekėčių

Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, 1932 m. (dešinėje) Fundatorius V.Naujokaitis (?)

224

ČEKIŠKĖ 39 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, 15 km į šiaurę nuo Vilkijos Švč. Trejybės bažnyčia, (1626) 1821 m. 1626 m. dvarininkas Jurgis Gedgaudas Mackevičius fundavo mūrinę bažnyčią. 1799 m. sudegė. 1821 m. atstatyta, pailginta, užstatytas bokštas. 1935 m. perstatyta Varpinė, 1821 (1890) m. 1887 m. sudegė per miestelio gaisrą (bažnyčia nenukentėjo). 1890 m. atstatyta Koplyčia-baublys šventoriuje (kairėje)

Memorialinė lenta

bažnyčios sienoje (su lietuvišku užrašu,

2012 m. nerasta) Paminklas Vasario 16-osios

akto signatarui, prof. Pranui Dovydaičiui

(1886-1942) šventoriuje, 1996 m.

1935-41 m. gyveno prie Čekiškės Meistras Albinas Fokas

225

DIDIEJI IBĖNAI 15 km į šiaurę nuo Kauno,

prie kelio į Vandžiogalą Sentikių cerkvė, 1864 m.

Po 1863 m. sukilimo į Lietuvą atkėlus rusų kolonistus,

1864 m. jiems buvo pastatyta cerkvė

DIGRIAI 6 km į vakarus nuo Garliavos

Penktadienio (Pėdnyčios) koplyčia, 1859 m.

Fundatorius Fredos dvarininkas grafas Juozapas Godlevskis (Garliauskas)

DOMEIKAVA 4 km į šiaurės rytus nuo Sargėnų (nuo magistralės į Klaipėda) Lietuvos Kankinių bažnyčia, varpinė ir koplyčia-krikštykla, 1993-97 m. Architektai Kęstutis Pempė, Gytis Ramunis, Arūnas Asauskas, Rimas Mulokas

226

DOMEIKAVA Bažnyčios altorius (kairėje) Paminklas negimusiems vaikams, 1998 m. (žemiau)

Kryžiai, koplytstulpiai priešais bažnyčią, 1996-97 m.

Autorius Ričardas Gaška. Kalvis Z.Sakalauskas Koplytstulpis Lietuvos vardo 1000-mečiui,

2009 m. ( kairėje, žemiau) Paminklas partizanų kovoms atminti

(dešinėje, apačioje)

227

EŽERĖLIS 20 km į vakarus nuo Kauno, 6 km į pietvakarius nuo Zapyškio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia 1992-95 m. įrengta kultūros centro pastate.

GARLIAVA

8 km į pietus nuo Kauno, prie kelio į Prienus

Švč. Trejybės bažnyčia, 1809 m. Fundatorius Fredos dvarininkas grafas

Juozapas Godlevskis (Garliauskas, 1773-1867), čia ir palaidotas. Nuo jo pavardės

kilo Godlevo (Garliavos) gyvenvietės pavadinimas. Per Pirmą karą labai

nukentėjo. Iki 1923 m. atstatyta (be bokštų). 1935 m. pagal architekto Stasio Kudoko

projektą buvo atstatyti bokštai Viena iš keturių koplytėlių

šventoriaus kampuose ir šventoriaus vartai

(žemiau)

228

GARLIAVA Paminklas Garliavos bažnyčios 200-mečiui, 2009 m.

Evangelikų liuteronų bažnyčia, 1860-70 m. 1814-16 m. Fredos dvarininkas grafas

Juozapas Godlevskis (Garliauskas) pastatė medinę bažnyčią. 1860-70 m. pastatyta

dabartinė. Per Pirmą karą labai nukentėjo. 1937 m. pagal inž. A.Gruodžio projektą

atstatyta, užkelta 24 m aukščio smailė. Po karo uždaryta, paversta dirbtuvėmis, vėliau sandėliu.

1991 m. gražinta evangelikams liuteronams, tačiau maldos namai nebuvo įrengti

JADAGONIAI

23 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, prie Nemuno, 10 km nuo Zapyškio,

prie kelio į Žemąją Panemunę, Kriūkus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų

koplyčia Pastatyta (atstatyta?) Atgimimo metais

Kryžius dailininkui Jonui Šileikai (1883-1960)

koplyčios šventoriuje (Jadagoniai yra dailininko tėviškė)

229

KAČERGINĖ 16 km į vakarus nuo Kauno,

prie kelio į Šakius Šv. Onos koplyčia su varpine,

1998 m. 1936 m. architekto

Vytauto Landsbergio-Žemkalnio parengtą bet neįgyvendintą

eskizinį projektą pritaikė architektai

Gediminas Jurevičius ir Feliksas Jackevičius

KARMĖLAVA 14 km į šiaurės rytus nuo Kauno, prie kelio į Jonavą Šv. Onos bažnyčia (viešoji koplyčia) 1945 m. ir varpinė Apie 1521 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. Fundavo dvarininkas Simonas Sirutis. 1655 m. Maskvos armija sunaikino. Įrengta laikina, 1674 m. perstatyta, o

1768 m. pastatyta nauja. 1909 m. buvo uždaryta (dėl peštynių tarp lietuviškai ir lenkiškai kalbančių parapijiečių). Per Pirmą karą (1915 m.) sudegė. 1919-21 m. pastatyta nauja pagal architekto Vladimiro Dubeneckio projektą. Per Antrą karą sudegė. 1945 m. įrengta klebonijos pastate. Senosios bažnyčios vartų fragmentas (žemiau)

230

KRŪVANDAI 33 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, 7 km į šiaurės vakarus nuo Vilkijos,

prie kelio į Čekiškę Kapinių koplyčia (dešinėje)

Mauzoliejus Krūvandų kapinėse (kairėje)

KULAUTUVA 19 km į vakarus nuo Kauno, 2 km į pietus nuo kelio į Vilkiją, Jurbarką

Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia ir varpinė, 1932 m. (žemiau) Pastatyta kaip vienuolių Darbo seserų Šv. Petro Išvadavimo koplyčia. 1940 m. pertvarkyta į bažnyčią. Architektas Henrikas Raugalas (?) 2012 m. sudeginta

231

LAPĖS 16 km į šiaurę nuo Kauno,

prie kelio į Šėtą Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, 1639 m.

Fundavo dvarininkas Jonas Alfonsas Lackis ir jo žmona Joana Tolvaišaitė-

Lackienė. 1899 m. atnaujinta ir padidinta Kunigo Jurgio Markevičiaus (1800-

1882) antkapinis paminklas šventoriuje

MARGININKAI 18 km į pietryčius nuo Kauno Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia, (XVII a.) 1871 m. (žemiau) Pastatyta kaip koplyčia. 1871 m. atnaujinta. 1924 m. pertvarkyta į bažnyčią Varpinė, 1924 m. (kairėje) Pastatyta pagal klebono P.Marcinkevičiaus projektą

232

MUNIŠKIAI 8 km į šiaurės vakarus nuo Kauno,

1 km į vakarus nuo magistralės į Klaipėdą Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

(koplyčia), 1848 m. Fundatoriai dvarininkai Zaleskiai.

1912 m. padidinta. 1962 m. Sovietų valdžia uždarė ir pavertė grūdų sandėliu. 1992-96 m. grąžinta ir atnaujinta

Vulkavičių šeimos antkapis šventoriuje

PALAZDUONIS Į šiaurės vakarus nuo Kauno,

5 km į šiaurės rytus nuo Seredžiaus, 300 m į rytus nuo kelio į Čekiškę

Palazduonio šaltinio (Prižginto) koplytėlė (Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vieta?)

ir stebuklingas šaltinis (šulinys) Pagal legendą pastatė senelis Prižgintas.

Sovietų valdžia buvo nugriovusi. Atgimimo laikais atstatyta

233

PANEVĖŽIUKAS 31 km į šiaurės vakarus

nuo Kauno, 6 km į šiaurę nuo Babtų,

4 km į šiaurę nuo magistralės į Klaipėdą Nukryžiuotojo Jėzaus

bažnyčia, 1747 m. ir varpinė

Fundatorius dvarininkas Simonas Sirutis. Vienintelė trikampė mūrinė bažnyčia

Lietuvoje

PAŠTUVA 23 km į šiaurės vakarus

nuo Kauno, 1 km į vakarus

nuo kelio į Vilkiją Basųjų karmeličių

ordino Šv. Juozapo ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus

Teresės vienuolynas ir koplyčia, 2000 m.

234

PAŠTUVA Šv. Barboros bažnyčia ir varpinė, 1923 m.

XVII a. pastatyta vienuolių benediktinių koplyčia. 1923 m. pastatyta dabartinė

bažnyčia. 2011 m. sudeginta Sudegusios bažnyčios išlikusi varpinė

Paštuvos kapinių koplyčia

PAŽĖRAI Į pietvakarius nuo Kauno, 10 km į vakarus nuo Garliavos

Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, 1910 m. 1795 m. pastatyta koplyčia. 1910 m. perstatyta ir padidinta. 1936 m. pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia pagal architekto Stasio Muloko

projektą. Liko nebaigta. Po karo paversta kolchozo sandėliu. 1997 m. iš naujo pašventinta ir vadinama „Vasarine bažnyčia“. Senoji vadinama „Žiemine bažnyčia“

235

RAUDONDVARIS 10 km į vakarus nuo Kauno, prie kelio į Vilkiją, Jurbarką

Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia, 1938 m.

1785 m. pastatyta koplyčia. Nuo 1795 m. tapo bažnyčia. 1852-56 m. pagal architekto

Lauryno Cezario Anikinio projektą pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. 1915 m.

sugriauta. 1930-38 m. atstatyta pagal architekto Vaclovo Michnevičiaus projektą

Priešais bažnyčią paminklas kompozitoriui Juozui Naujaliui (žemiau)

RAUDONDVARIO KAPINĖS Kapinių vartai (dešinėje, aukščiau)

Bieleckų šeimos mauzoliejus, XIX a. pab. Grafų Zabielų šeimos antkapis (dešinėje)

236

STABAUNYČIUS Į šiaurės vakarus nuo Kauno, 2 km į pietus nuo Babtų, prie kelio Babtai-Raudondvaris Buv. koplytėlė 1933 m. pertvarkyta į paminklą Dariaus ir Girėno skrydžiui atminti 1965 m. Sovietų valdžia nugriovė. 1989 m. atstatytas. Architektas Edmundas Kondratas

ŠLIENAVA Į rytus nuo Kauno,

3 km į rytus nuo Pažaislio (kitapus Kauno marių) Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, 1959 m.

XVIII a. Kampiškių kaime (dabar marių užlietas) pastatyta kapinių koplyčia. Nuo 1909 m. tapo bažnyčia. 1959 m.

perkelta į Šlienavą. 1999 m. pristatytas bokštas Varpinė, (rekonstruota ar pastatyta apie 1990 m.)

Buv. koplyčia, 2000 m. (dešinėje, apačioje) 1709-13 m. Šlienavoje buvo pastatyta koplyčia.

Dabar perstatyta (rekonstruota) Viską projektavo klebonas Vytautas Vaičiūnas

TABARIŠKIAI (RINGAUDAI) 9 km į vakarus nuo Kauno, 1km nuo Ringaudų, į pietus nuo kelio į Šakius Tabariškių Kristaus Karaliaus bažnyčia, 1928 m

237

VANDŽIOGALA 26 km į šiaurę nuo Kauno Švč. Trejybės bažnyčia, 1830 m. ir varpinė, 1880 m. 1664 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. 1817 m. sudegė. 1830 m. pastatyta dabartinė. 1880 m. pastatytas bokštas Dvi antkapinės koplytėlės šventoriuje (kapinėse) XIX a. (kairėje, žemiau)

Česlovo Milošo senelio (ir kitų Milošų) kapavietė (dešinėje, aukščiau) Vandžiogalos kapinėse prie bažnyčios

238

VILKIJA 24 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, prie kelio į Jurbarką, Šilutę Šv. Jurgio bažnyčia, 1908 m. Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1525 m. 1721 m. sudegė ir buvo atstatyta. 1731 m. vėl sudegė ir pastatyta laikina. 1751 m. pastatyta nauja. 1892 m. vėl sudegė. 1901-08 m. pastatyta dabartinė (kitoje vietoje, ant kalno). Architektas Karlas Eduardas Strandmanas (?)

Paminklas Vilkijos bažnyčios 100-mečiui šventoriuje, 2008 m. (aukščiau, viduryje) Šv. Juozapas priešais bažnyčią, 1992 m. (dešinėje, aukščiau) Autorius Algirdas Vaištaras Pastatytas Magdeburgo teisių Vilkijai suteikimo 200-mečiui Vaizdas į Nemuną

239

VILKIJOS SENOSIOS KAPINĖS Trys koplytėlės senosiose kapinėse, XIX a.

VIRŠUŽIGLIS 15 km į rytus nuo Kauno, prie Kauno marių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo koplyčia, 1995 m. Architektas Liucijus Albertas Dringelis Netoliese buvusi Kampiškių Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčia. 1958 m. nugriauta dėl Kauno HES statybos ir prieš gyventojų valią perkelta į Šlienavą. 1991-95 m. pastatyta dabartinė koplyčia, kuriai suteiktas buvusios Kampiškių bažnyčios titulas

ZAPYŠKIS 20 km į vakarus nuo Kauno, prie kelio į Šakius

Senųjų kapinių koplyčia (kunigų mauzoliejus), XIX a. vidurys (dešinėje) 1901 m. uždarius Zapyškio bažnyčią,

koplyčioje vyko pamaldos

240

ZAPYŠKIS Senoji Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, 1578 m.

Fundatorius Povilas Sapiega. Manoma, kad buvo pastatyta pagoniškos šventyklos vietoje. Nuo

1901 m. uždaryta. Kartais vyksta koncertai

KLUONIŠKIAI (ZAPYŠKIS) Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, 1942 m. Architektas Valerijus Rybarskis Pradėta statyti 1908-13 m. 1915 m. sugriovė Rusijos kariuomenė. 1938-42 m. pastatyta mažesnė

Paminklas „Už Lietuvą Tėvynę Motiną dėkojame Dieve Tau“ Zapyškio bažnyčios šventoriuje, 2004 m. Buvusi laikinoji bažnyčia (?)