Nukelta į 2 psl.

D A I N AVAI N f o r m a c I N I s r e k l a m I N I s l e I d I N y s k a u N o m I e s t o d a I N av o s Ž m o N Ė m s . N r . 1

M u m s p a ke l i u i !Interviu su Jūsų kandidatu Dainavos rinkimų apygardoje MINDAUGU ŠIMKŪNU

- Nors esate prisiekęs naujovių ir permainų šalininkas, interviu norėtųsi pradėti tradiciškai – nuo šaknų. Tauti-ninkų sąjungos pavadinimas pirmiausia asocijuojasi su tauta, su Lietuva. Kada atėjo tautinio tapatumo suvoki-mas – jau brandžiame amžiuje, su sąjūdžiu, ar tai tiesiog visada buvo natūralu, atsinešta dar iš gimtųjų namų?

- Nuo vaikystės buvau apsuptas tautines idėjas sklei-džiančių tėvų ir tetos. tėvas, buvęs Plechavičiaus ar-mijos savanoris, buvo tikras tautininkas, pasakodavęs apie Nepriklausomybės laikus. sovietmečiu švęsdavom ir religines, ir tautines šventes. Gal todėl ir pirmą politinį krikštą bananais gavau per kalantines.

... tad su pasididžiavimu, o ne todėl, kad dabar taip reikia, keliame vėliavas ir didžiuojamės savo valstybe. džiaugiuosi, kad tai mato mano vaikai ir du sparčiai au-gantys anūkai, ir tikiuosi, kad tas pasididžiavimas savo tauta ir jos ženklais lydės ir jų gyvenimus.

- Kauniečiai tėvai buvo užsiėmę žmonės, vien kiek reiškia, jog mama buvo medikė, tad ar ne vasaros atostogos, kai „iškomandiruodavo“ pas tėvo seserį į Utenos rajoną, lėmė, kad miesto vaikas po mokyklos baigimo įstojo į Žemės ūkio akademiją?

- tas laikotarpis buvo labai gražus. mokslo metus praleidus mieste, gera būdavo atsidurti visai kitame pa-saulyje, kur žmonių darbai ir laisvalaikis paklūsta gam-tos padiktuotam ritmui. kaime išmokau tarmės, dar ir dabar to krašto žmonių šnekta man labai graži. kadangi kaimą pažinojau gerai, stojant į tuometinę Žemės ūkio akademiją nebaidė perspektyva po baigimo jame atsi-durti. kurį laiką kaip jaunas specialistas dirbau kolūkyje

K a u n o

Dainavos seniūnijos plotas – 5,28 km, joje gyvena apie 70 tūkst. gyventojų. Seniūnijoje pagal užimamą teritorijos plotą dominuoja gyvenamieji mikrorajonai, kuriuose didžiąją dalį užima daugiaaukščiai gyvenamieji pastatai ~ 1,95 km seniūnijos ploto.

Daugiabučiuose namuose gyvena apie 94 % seniūnijos gyventojų. Jiems buvo numatyta apie 4 750 automobilių stovėjimo vietų, nors pa-gal dabartinį automobilizacijos lygį automobilių stovėjimo vietų šiose teritorijose turėtų būti apie 31 000, taigi lengvųjų automobilių saugoji-mo vietų stygius Dainavos seniūnijoje daugiabučių gyvenamųjų namų statybos teritorijose yra apie 26 000 (SĮ „Kauno planas“ duomenys).

Gražiausią Kauno gėlyną puoselėja Dainavos rajono gyventoja Angelė, savo darželyje praleidžianti didžiąją laisvalaikio dalį.

“Ober-Haus“ duomenimis, vidutinė dviejų kambarių įsigijimo kaina Dainavoje šiuo metu yra maždaug 100 000 Lt. Daugiausiai rajone gy-vena vidutines pajamas gaunantys gyventojai. Vidutinė nuomos kaina šiame rajone yra nuo 300 iki 600 Lt/mėn. Parduodamo buto kaina pra-sideda nuo 1800 iki 2300 Lt/kv. m.

Nuo metų pradžios Dainavos mikrorajone užregistruoti beveik 8,7 tūkst. pranešimų apie nusikalstamas veikas, pradėta beveik 1,4 tūkst. ikiteisminių tyrimų. 35 proc. visų Dainavos mikrorajone įvykdytų nusikaltimų sudaro vagystės, susijusios su automobiliais.

Šiuo metu Dainavoje gyvena 11 senolių, pergyvenusių 100 metų.

(Tautininkų sąjunga ir Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ sąrašas Nr. 10).

inžinieriumi, tas laikotarpis pažymėtas vertinga patirti-mi. Paskui grįžo miestas – atsirado planų, sumanymų, kuriuos galėjau įgyvendinti tik gyvendamas mieste.

- Buvote vienas pirmųjų Kaišiadorių rajono Sąjū-džio dalyvių. Kokie ryškiausi prisiminimai?

- kaip dabar galvoju, buvome gana drąsūs. ta drąsa atėjo natūraliai – tiesiog pratrūko tai, apie ką ilgą laiką kalbėjome pusiau lūpų, apie ką svajojome. Pamenu, su kokiu džiaugsmu ir pasididžiavimu pirmą kartą kaip lais-vas žmogus prie savo namų kėliau trispalvę. Gaila, kad kai kurie dalykai, tapę kasdienybe, ilgainiui tarsi tampa mažiau reikšmingi. todėl manau, kad apie patriotizmą, apie tai, kaip ir kiek ėjome iki Nepriklausomybės, reikia kalbėti dažniau, kad nepamirštume, ką turime saugoti.

lietuvybės puoselėjimas man, asmeniškai, labai rūpi. Nenoriu, kad būtų taip, kaip dabar yra. Neseniai buvau vienos mokyklos renginyje, tai vaikai iš šešių dai-nų penkias padainavo angliškai. Jei taip bus ir toliau, ir šnekėti lietuviškai užmiršime.

- Ar tik tais laikais leistas Sąjūdžio laikraštis nebus pažadinęs minties po kelerių metų pradėti leisti alternatyvų laikraštį krašte, kuriame dirbate ir kur gimė Jūsų vaikai?

- taip, sąjūdžio laikraštis leido pajusti tą laisvės skonį, kai gali kalbėti ir rašyti, ką galvoji, kaip yra.

kažkas juk turėjo pasakyti, kad „karalius nuogas“. tam laisvam kalbėjimui ir atsirado „atspindžiai“. Gerai pa-žindamas kauno, ypač dainavos problemas, kasdienybę, norėčiau tokį leisti čia.

Dainava pagal gyventojų skaičių galėtų prilygti vienam iš didesnių Lietuvos miestų, o štai savo laikraščio - neturi.

Jei būsiu išrinktas, įsipareigoju leisti periodinį leidinį, skirtą Dainavos gyventojams, jų džiaugsmams ir problemoms.

Patirties turiu – jau 17 metų Kaišiadorių rajone, kur dirbu, leidžiu rajoninį laikraštį „Atspindžiai“, pasižymintį nuomonių įvairove bei negailestinga kritika valdžiai.

Tikiu, kad tokio Dainavai ir reikia.O pažinčiai – pirmasis leidinio „Kauno Dainava“ numeris.

Nuoširdžiai Jūsų Kandidatas į LR Seimo narius Mindaugas Šimkūnas

atkelta iš 1 psl.

- Šiandien esate sėkmingai dir-bančios bendros Lietuvos Danijos įmonės „Scan Technika“ direkto-rius. Turbūt geras jausmas, kai nuo pat pradžių savo rankomis ir protu sukurta įmonė vienais metais pri-pažįstama pelningiausia, kitais – daugiausiai eksportuojančia, kai įteikiamas „Geriausios smulkaus ir vidutinio verslo įmonės“ vardas? Gal savo sėkme jau teko pasida-linti su kitais – padėti, paremti?

- Be abejo, remiame įvairius renginius, steigiame prizus ir pan. Jau 6. metai esu pagrindinis Žiežmarių miestelio krepšinio klubo rėmėjas. Jame žaidžia ne tik vietos moksleiviai, jaunimas, bet ir kaune, elektrėnuose, vil-niuje dirbantys ar besimokantys studentai. kam man to reikia? Noriu, kad vietovėje, kur įsikū-rusi mano vadovaujama įmonė, žmonės turėtų kuo užsiimti lais-valaikiu. klubo rėmimas – vienas būdų tai įgyvendinti. malonu, kai jautiesi reikalingas, kai gali padėti. Jei tapsiu seimo nariu, sieksiu tokios politikos, kad vi-siems žmonėms būtų užtikrintas normalus pragyvenimas ir kad kuo daugiau jų pajustą tą puikų jausmą – duoti. Nėra normalu, kai gyvenimas verčia prašyti, tai žmogų žemina. o lietuvis turi būti išdidus.

- Verslo reikalais tenka daž-nai lankytis įvairiose užsienio šalyse. Ar niekada nekilo noras susikrauti lagaminus ir pasilikti visam laikui, ar bent jau patarti taip padaryti savo vaikams?

- keliauti, pabūti svečioje šaly-je, susipažinti su jos ekonomika, paveldu, gamta – tai viena iš mano aistrų. tačiau minties išvažiuoti visam laikui nebuvo. atvirkščiai – visą laiką skatinau abu savo sū-

M u m s p a ke l i u i !nus gyvenimą kurti lietuvoje, nes be mūsų jokie svetimšaliai nėra ir nebus suinteresuoti krašto sukles-tėjimu. ta prasme esu laimingas tėvas ir jau daugiau kaip dešimt metų – laimingas senelis. abu sū-nus gyvena ir dirba lietuvoje, turi su ja susijusių ateities planų. vyres-nysis audrius čia jau giliai suleidęs šaknis, pats augina du vaikus (beje, irgi berniukus). Jaunesnysis vytau-tas kol kas „augina“ tik savo įmonę, tačiau sparnų svetur irgi nekelia. mums, šešiems Šimkūnų šeimos vyrams, lietuva yra tas kraštas, ku-riame gyvename ir norime gyventi. Nežiūrint visko. susikrauti lagami-ną, išlėkti – tai lengva, o pamėginti padaryti, kad į lietuvą norėtų at-važiuoti kiti – tokia turėtų būti kie-kvieno tikro lietuvio misija.

-Legenda byloja, jog Napoleo-nas, būdamas Lietuvoje, svajojo į Prancūziją ant delno parsineš-ti Onos bažnyčią. Ką iš matyto, patirto užsienio šalyse norėtųsi perkelti į Lietuvą?

- Iš tiesų, užčiuopęs kokį nors šaunų dalyką, visuomet pagalvo-ju, kaip tai būtų galima įgyven-dinti pas mus. daug gerų dalykų galėtume pritaikyti. esu buvęs Švedijos ir danijos parlamentuo-se ir mačiau, kaip parlamentarai į darbą atvažiuoja autobusais, trau-kiniais, o ne prabangiomis maši-nomis. o mūsiškiams – valdiškas transportas, kompensacijos už degalus, nuomą... Neblogai pažįs-tu daniją, kurios piliečiai, sociolo-gų duomenimis, pripažinti laimin-giausias žmonėmis pasaulyje. taip yra dėl labai paprastos priežasties – danas moka gana didelius (vidu-tiniškai 52 proc.) mokesčius, bet yra tikras, kad už juos gaus visas paslaugas, jam nereikės papildo-mai mokėti ir sukti galvos – duoti valdininkui kyšį ar ne. Įstaigos kai-mo vietovėse įrengtos taip, kaip kopenhagoje. visi maži mieste-

liai ir net kaimai turi aplinkkelius, sunkusis transportas pro juos nevažiuoja, užtat žmonės ramiai gyvena kvėpuodami švariu oru. danai nesijaudina dėl pensijų, vaikų mokslų, nes mokslas ten yra nemokamas. kiekvienas danas, mokėdamas mokesčius žino, kad jis gaus paramą mokslui, socialinei apsaugai, medicinai. mes, deja, savo mokesčiais pirmiausia išlai-kome armiją valdininkų, o dėl kit-ko... užtenka vien pažiūrėti, kokios eilės dainavos poliklinikoje, kokia gatvių, kiemų danga ir kitkas.

- Šiandien žmonės labai nu-sivylę politine sistema, daugelis prisipažįsta, jog jau nebetiki, kad kas nors pasikeis. Pačiam šio tikėjimo, kaip atrodo, netrūksta. Taigi – kokias permainas sieksite įgyvendinti, jei būsite išrinktas?

- sakoma, kad labiausiai žmogų gadina šlovė, valdžia ir pinigai. to-dėl vienas iš pirmųjų žingsnių bus sustabdyti ir sumažinti valdžios iš-laidavimą, priversti atsisakyti įvairių valdžios privilegijų. antras žingsnis, kurį ketiname žengti – stabdyti kai-nų kilimą, kelti žmonėms atlygini-

mus, priversti dirbti kontroliuojan-čias tarnybas.

- Kokia, Jūsų manymu, svar-biausia priežastis, jog pastoviai ištenkame „ne tuos“?

- manau, pirmiausia – baimė, inertiškumas. Žmonės bijo rinkti naujas partijas, naujus kandidatus, nors yra nusivylę senaisiais. visuo-menės apklausos rodo nepasitikė-jimą seimu. ką tai reiškia? tik viena – katastrofišką nusivylimą seimu. Žmones piktina, kad dabartiniai seimo nariai kalba jų vardu net ne-atsiklausę – manipuliuoja žmonė-mis. Bet – ateina rinkimai, ir po jų vėl matome tuos pačius veidus. Bi-jodami netekti to menkučio, ką turi dabar, rinkėjai ir vėl atiduoda balsus už pažįstamus kandidatus, naiviai ti-kėdami, jog kada nors jiems prabils sąžinė. Nieko panašaus! atvirkščiai – tokia padėtis tik stiprina valdžios įsitikinimą savo nebaudžiamumu, tad kuo toliau, tuo bus blogiau. Ir niekas nepasikeis, kol kardinaliai nepasisuksime link naujus kelius tie-siančių politikų. kuo daugiau tokios drąsos – tuo mažiau nusivylimo, tuo mažiau nuosmukio. antra vertus,

kitaip mąstyti dauguma ir negali, nes priklauso nuo valdžios, bijo ne-balsuoti už valdančiąją partiją, nes neteks kompensacijos už šildymą ir pan. tai vergo psichologija. Žmogui reikia sudaryti tokias sąlygas, kad jam kompensacijų nereikėtų, kad jis būtų laisvas ir nekreiptų dėmesio į valdžią. tautininkai nebijo, kad nuo to taps mažiau reikšmingi. mūsų tikslas – laisvas, orus, mąstantis lie-tuvos pilietis.

- Bet Jūsų oponentai jau da-bar, bent prieš rinkimus, žada duoti žuvį. O Jūs?

- taip, nežadu žuvies, bet meš-kerę – tikrai. Nes kai baigsis žuvys, žmonės numirs iš bado. o kai iš-dalinsime meškeres, žmogus žuvį pasigaus pats. dabartinė valdanti nomenklatūra dalina žuvis – len-gvatas, pašalpas... kuo jų daugiau, tuo daugiau prašytojų. kuo dau-giau prašytojų, tuo daugiau ga-vėjų – nelaisvų žmonių, kuriuos lengviau valdyti. mes – ne už val-dymą, bet protingą, orų, lygiavertį bendradarbiavimą. Jei jūs norite to paties, mums – pakeliui!

Kalbėjosi Stasys Vilkaitis

lietuvoje už minimalų at-lyginimą dirba apie 20% dar-buotojų, kai tuo tarpu kitose es valstybėse – 0,5 – 1%. Pagal minimalaus atlyginimo dydį lenkiame tik rumuniją ir Bulga-riją. Negana to, iš minimalaus atlyginimo lietuvoje skaičiuoja-mi mokesčiai ir lieka mažiau, nei skurdo riba. Paradoksas – turin-tys darbą ir dirbantys pilną dar-bo dieną žmonės priversti gy-venti skurde. mma padidinimas penkiasdešimčia litų problemos neišsprendžia ir atrodo kaip pa-sityčiojimas.

tai kodėl nenorima ženkliau padidinti minimalios mėnesinės algos? esminiai argumentai du – mma padidinimas sužlugdys dalį smulkių ir vidutinių įmonių (ir padidins nedarbą bei atlyginimus vokeliuose) ir biudžetinių įstaigų darbuotojų mma padidinimas skaudžiai smogs biudžetui. tei-giama, kad minimalios mėnesinės algos padidinimas šimtu litų biu-

Kiek kainuoja skurdasdžetui kainuotų apie 200 milijonų litų per metus.

Bet ar kas nors pagalvoja, kiek kainuoja taupymas žmonių sąs-kaita? Jau daug metų emigracija iš lietuvos „muša“ visus rekordus. artimiausius „konkurentus“ latvius lenkiame daugiau nei dvigubai, o kitas es (ir ne tik) šalis – dešimtis kartų. Ir pagrindinė priežastis, „ve-janti“ žmones iš tėvynės, yra skur-das – jie lietuvoje negali išgyventi ir išlaikyti savo šeimų.

o dabar pabandykime įver-tinti, kiek lietuvai „kainuoja“ emigracija. Per Nepriklausomy-bės laikotarpį iš lietuvos emi-gravo (įvairiais vertinimais) nuo 700 tūkstančių iki milijono žmo-nių, iš kurių didžioji dalis - dar-bingo amžiaus. Jie dirba ir moka mokesčius ne lietuvai, o kitoms valstybėms. Išvyko ir dalis gabių, iniciatyvių žmonių, kurie steigia įmones ir kuria darbo vietas ne

tik sau, bet ir kitiems. Įvertinus tai, kad lietuvoje maždaug mi-lijonas dirbančiųjų sukuriamo BvP dydis daug metų yra nuo 80 iki 100 milijardų litų, galime teig-ti, jog jei nebūtų emigracijos, tai BvP kiekvienais metais būtų di-desnis maždaug 40 – 50 milijardų litų. vadinasi, kiekvienais metais Nacionalinis biudžetas netenka maždaug 10 – 12 milijardų litų pajamų, sodra – 5,5 – 7 milijardų litų, Privalomojo sveikatos drau-dimo fondas – 2- 2,5 milijardo litų. Palyginkime su 200 milijonų litų, kuriuos vyriausybė nori su-taupyti nedidindama minimalios mėnesinės algos ... Ir nepamirš-kime, kad emigracija nesibaigė, kad kiekvienais metais išvažiuo-ja dar po 50 tūkstančių žmonių, vadinasi, nuostoliai auga kie-kvienais metais.

logiškas klausimas – ką dary-ti? atsakymas iš pirmo žvilgsnio

atrodo akivaizdus – reikia paša-linti priežastis, trukdančias žmo-nėms lietuvoje gyventi, dirbti ir užsidirbti. deja, ne viskas taip pa-prasta. Norint pašalinti priežastis, visų pirma reikia jas identifikuoti. dabar lietuvoje suformuota nuo-monė, kad dėl mažų atlyginimų kaltas darbdavių godumas. Netgi pateikiami skaičiai, kad suku-riamos pridėtinės vertės darbda-viams tenka 55%, o darbuotojams tik 45%. sukurtą pridėtinę vertę dalijasi trys subjektai – darbuo-tojai (atlyginimai), darbdaviai (pelnas) ir valstybė (mokesčiai ir įmokos į nebiudžetinius fondus). kadangi oficialioje statistikoje šie duomenys užslaptinti, tai įvertin-kim remiantis viešai prieinama informacija. taigi apie 30 – 35 pro-centai BvP tenka darbuotojams, darbdaviams tenka beveik 10 pro-centų, o likusią dalį (virš 55 pro-centų) pasiima valstybė mokesčių ir įmokų pavidalu.

Padarykim fantastinę prielaidą – visus darbdavius įtikinom dirb-ti be pelno ir savo dalį atiduoti

darbuotojams. tai iš principo ne-įmanoma, nes verslo tikslas ir yra pelno gavimas, bet tegul ... Ir ką turime? vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“ padidėja apie 30 pro-centų. esant dabartinei mokesčių sistemai, maždaug pusę tos su-mos „pasiima“ valstybė, ir darbuo-tojai „į rankas“ gauna maždaug 15 procentų didesnius atlyginimus. ar tai iš esmės pakeis situaciją ?...

deja, esminė problema yra valstybės godumas. Ir jis pasiekia absurdo aukštumas – pilną dieną dirbantis žmogus, atskaičiavus mokesčius, gauną atlyginimą, mažesnį nei skurdo riba, yra pri-verstas prašyti socialinių pašalpų, kompensacijų už šildymą ir pana-šiai. kokia prasmė iš mažai uždir-bančių mokesčių ir įmokų pavida-lu atimti pusę jų uždirbtų pinigų, o paskui dalį grąžinti pašalpų pa-vidalu? kad pažeminti savo pilie-čius, padaryti juos prašytojais ir išlaikytiniais? ar kad biurokratai skirstytų didesnes sumas ir jaustų-si svarbesni?

Nukelta į 3 psl.

K a u n o D A I N AVA2 psl.

Gražu visur, bet visuomet traukia sugrįžti namo.

dar mahatma Gandi sakė: „Pats tapk ta permaina, kurią labiausiai nori matyti gyvenime“.

tai, kad esame permainoms pasirengę, rodo ir mano iniciatyva vyk-dyta apklausa. Gyventojai atsakė į klausimus, susijusius su rinkimais, valdžia, gyvenimo aktualijomis. Beveik trys ketvirtadaliai apklaustųjų pasisakė už radikalius pokyčius seime.

vos ne kiekvienas apklaustasis pagrindine problema įvardino valdžios išlaidavimą. daugumoje anketų buvo skundžiamasi ma-

metas naujiems sprendimams

Kiekkainuoja skurdasapie tai, kad reikėtų didinti

neapmokestinamą minimumą, kaskart užsimena tai profsąjungos, tai nepriklausomi ekonomistai. Bet diskusijos šia tema nevyksta. Iš valdžios pusės yra „geležinis“ argu-mentas – padidinus neapmokesti-namą minimumą reikėtų mažinti pensijas ir biudžetinių įstaigų dar-buotojų atlyginimus, nes kitų šal-tinių kompensuoti negautas paja-mas nėra. argumentas „geležinis“, bet ar teisingas?

Pabandykim įsivaizduoti, kaip atrodytų minimalių pajamų apmo-kestinimo sumažinimas. esant da-bartinei mokesčių sistemai, minima-lų atlyginimą gaunantis darbuotojas darbdaviui „kainuoja“ apie 1200 litų per mėnesį. sakykim, kad šiai sumai gyventojų pajamų mokesčio tari-fas nustatomas nulinis, „sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo įmokoms – po 8 procentus. tokiu atveju darbuotojams atlyginimas „į rankas“ padidėja apie 330 litų. Gaunantiems maždaug vidutinį atlyginimą šis padidėjimas būtų apie 25% , o minimalų atlygini-mą – apie pusantro karto ir siektų apie tūkstantį litų. viešųjų fi nansų (Nacionalinio biudžeto, „sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo) negautos pajamos būtų apie 3,5 milijardo litų. Bet šitie pinigai iš lietuvos niekur neding-tų, jie liktų piliečių rankose, kurie tuos pinigus lietuvoje ir išleistų. vadinasi, dalis pinigų valstybei grįžtų vartojimo mokesčių (Pvm, akcizų) pavidalu. taip pat smarkiai sumažėtų socialinių pašalpų bei kompensacijų poreikis. vadinasi, realiai valstybės negautos paja-mos būtų apie 2 milijardai litų.

dabar klausimas, ar tuos pi-nigus reikia taupyti pensininkų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų sąskaita? finansų ministerijos sve-tainėje pateikiamais duomenimis, 2011 metų Nacionalinio biudžeto, „sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos (įskai-čiuojant es paramos lėšas) yra virš 43 milijardų litų. dar vieną kitą mi-lijardą sudarys kiti fondai (vIaP, Ga-rantinis, stabilizavimo ir kiti). Pen-sijoms iš šios sumos skirta nepilnai 8 milijardai litų. Biudžetinių orga-nizacijų darbuotojų atlyginimams išleidžiama apie 7 – 8 milijardai litų. vadinasi, kitoms reikmėms ir „reikmėms“ per metus išleidžiama beveik 30 milijardų litų. Ir mažiau nei 10 procentų sutaupymas nuo šios sumos tikrai neatrodo neįvei-kiamas uždavinys. ar galim mažiau vykdyti tokių projektų, kaip valdo-vų rūmų statyba? ar tikrai reikia tiek ministerijų, departamentų, viešųjų įstaigų? ar būtinos visos valdininkų komandiruotės į Naują-sias Zelandijas, maltas ir kitus šiltus kraštus? ar tikrai reikia tokių sumų konsultantams, kurie kuria strate-gijas, galimybių studijas, o po to jos padedamos į stalčių ir užmirš-tamos?

taigi, galimybių yra, reikia noro ...

atkelta iš 2 psl.

Ar yra Kaune valdžia?

K a u n o D A I N AVA 3 psl.

„lietuva be permainų, lietuva be ateities!“ toks ir panašūs šūkiai ypač buvo populiarūs prieš dvidešimt metų. lietuva kėlėsi iš sovietinio patalo, žmonės su viltimi žvelgė į ateitį. Ir nebijojo permainų.

deja, entuziazmui išblėsus ir valdžią perėmus buvusiems, ėmė ryškėti praraja tarp žodžių ir darbų. „Planai įvykdyti“, „gyvenimas sparčiai gerėja“, „suvaldėme krizę“ - tokiomis skanduotėmis į naujus rinkimus eina valdžios vyrai ir moterys.

tačiau realybė šiek tiek liūdnesnė. Pirmaujame savižudybių, avarijų keliuose, alkoholio vartojimo, emigracijos ir tautos nykimo tempais.

Ne tik jaunimas geresnio gyvenimo ieško ne lietuvoje, bet anglijoje, Ispanijoje, Norvegijoje. sveikatos apsaugos, aukštojo mokslo, teismų reformos vyksta tik popieriuje. Giriamės asfaltuotais žvyrkeliais, tačiau ar pagalvojame, kad greit tais keliais nebus kam važinėti? Giriamės augančia ekonomika, tačiau be parduotuvių nieko naujo nebestatome. Investicijos katastrofi škai mažėja.

ar galime sustabdyti tautos ir valstybės eroziją? ar galime sugrąžinti valdžią tautai, piliečiams?

vienareikšmiai atsakau – GalIme!

Būtinos permainos!žais atlyginimais, brangstančia šiluma, elektra, valdžios nesiskaitymu.

Šie apklausos rezultatai tik dar labiau sutvirtino mano sprendimą kandidatuoti rinkimuose į seimą.

Ne iš nuogirdų ar pasakojimų, bet kasdien bendraujant ir esant tarp žmonių, galiu žymiai geriau atstovauti rinkėjams. atstovauti ne verslo interesų ar valdžios grupuotėms, o rinkėjams, kuriuos pažįstu, su kuriais nuolat bendrauju ir galiu pasitarti.

Apsispręskime pokyčiams!

Jei spręstume pagal duobėmis nusagstytus daugiabučių kiemus ar automobilių stovėjimo aikšteles prie prekybos įstaigų, tai vargu...

- Iš dirbančio žmogaus mokesčių ir „įmokų“ pavidalu atimama didžioji dalis jo uždarbio, ir norėdamas išlaikyti šeimą jis privers-tas prašyti pašalpų arba emigruoti;

- esant tokiam nedarbui, valdžia nesirūpina darbo vietų kūri-mu, o milijardus švaisto abejotiniems projektams;

- visą amžių lietuvai dirbę žmonės dabar gauna ne pensiją, o senatvės pašalpą;

- teisingumas lietuvoje tapęs parodija, teismai dirba ne žmo-nėms, o valdžiai ir patys sau.

Mindaugas Šimkūnasketurios partijos: tautininkų sąjunga,

lietuvos centro partija, lietuvos social-demokratų sąjunga ir tautos vienybės są-junga įkūrė nacionalinį susivienijimą „už lietuvą lietuvoje“, kurio uždavinys – su-stabdyti lietuvos politinę, teisinę bei soci-

Už Lietuvą Lietuvoje!

Balsuokite už sąrašą

Nr.10 w w w. š i m k ū n a s. l t

Lietuva nuostabi šalis, bet man nepriimtina kai:

Jei būčiau premjeras (Seimo narys)

alinę griūtį ir atkurti dabartinių politi-kų ignoruotą nacionalinę politiką.

Politiką keisti įstatymiškai reikalin-

keturios partijos: tautininkų sąjunga, lietuvos centro partija, lietuvos social-demokratų sąjunga ir tautos vienybės są-junga įkūrė nacionalinį susivienijimą „už lietuvą lietuvoje“, kurio uždavinys – su-stabdyti lietuvos politinę, teisinę bei soci-

gas susitelkimas ir parlamentinė galia, siekiant pasipriešinti liberaliems kosmopolitams, kapitalo ir išorinių jėgų įtakoja-moms partijoms, jų remiamiems antilietuviškiems bei anti-valstybiniams dariniams.

susivienijimas „už lietuvą lietuvoje“ yra organizuotas ban-dymas atverti vartus į seimą tiems tautos ir valstybės patrio-tams, kurie mano, jog nuo sąjūdžio projektuotos valstybės kūri-mo kurso lietuva nukrypo neleistinai, tačiau ne taip beviltiškai, kad nieko nebegalima būtų pataisyti.

ryžkimės kartu veikti taip, kad lietuvoje kiekvienas žmogus, šeima, tautos gerovė būtų puoselėjamos vertybės, o lietuvių kalba, mūsų kultūra ir istorija būtų atrama ateities darbams ir lietuva taptų patikima mūsų bei mūsų vaikų gyvenimo vieta ir išliktų amžinąja tėvyne!

m.Šimkūno nuotr.

- sumažinčiau ministerijų, departamentų, valdininkų skaičių mažiausiai trečdaliu;

- Pasiekčiau, kad atlyginimo dalis iki 15000 litų per metus būtų be jokių mokesčių ir „įmokų“;

Tai įgyvendinus atlyginimas „į rankas“ vidutinę algą gaunantiems padi-dėtų trečdaliu, o minimalią algą – pusantro karto. Tam resursų yra.

- Prioritetu laikyčiau – šilumos ūkio reformą. Pvz. dainavos seniūnijoje (buvusios duonos gamyklos teritorijoje) galima būtų statyti biokuro katilinę ir biokuro gamyklą;

- sujungčiau sodrą su mokesčių inspekcija, o sodros biudžetą – su nacionaliniu;

Sodra nenumaldomai ritasi į bankrotą, todėl pensijų mokėjimas turi būti garantuojamas VISAIS valstybės resursais.

- siūlyčiau konstitucines pataisas, kad teisėjai būtų renkami tautos, o konstitucinis teismas panaikintas, jo įgaliojimus perduo-dant aukščiausiajam teismui;

Taip pasieksime, kad teismai tarnautų Tautai, o ne valdžiai. Tarėjai ar pri-siekusieji, kuriuos parinks tas pats klanas, nieko nepakeis.

rinkimų agitacija bus apmokėta iš tautininkų sąjungos kandidato mindaugo Šimkūno politinės kampanijos sąskaitos.laikraštį spausdino uaB “vakarų spaustuvė”. tiražas 3000 vnt. užs. Nr. 1874 - Gu.

IŠ daINavos IstorIJos1. Apie knygas Nuo seno esu prisiekęs knygų „graužikas“. Iš mėgstamiausių mano

lentynoje – e.m.remarko „vakarų frote nieko naujo“, „trys draugai“ . Gera ir smalsu atsiversti naują knygą, o kartais – sugrįžti prie seniai perskaitytų, bet širdžiai artimų eilučių, kaip antai mano pamėgtos v.truchanovskio „vinstonas Čerčilis“ knygos žodžiai: „Sėkmė susideda iš žingsniavimo nuo vienos nesėkmės prie kitos, neprarandant entuziazmo“.

2. Apie fotografiją. kuo toliau, tuo labiau įprantu į aplinką dairytis pro fotoobjektyvą.

labiausiai mėgstu fotografuoti gamtą. 3. Apie šokių kolektyvąBūdamas studentu, šokau viename geriausių lietuvoje tautinių

šokių ansamblių „rasa“. Paskui kažkaip vis trūko laiko, kol prieš keletą metų vėl įsijungiau dabar jau į vidutinio amžiaus tautinių šokių kolek-tyvą „vijūnas“. daug koncertuojame – ir lietuvoje, ir už jos ribų. man tai – malonus laisvalaikis, dar viena saviraiškos forma, bendravimas su žmonėmis, su kuriais sieja širdžiai mielas pomėgis.

Kitas kampas:ne vien tik darbas ir politika

K a u n o D A I N AVA4 psl.

NUO KAIMO PAVADINIMOdidžiausio kauno miesto gyve-

namojo rajono – dainavos pava-dinimas kilo iš šioje vietovėje bu-vusio kaimo, kuris nuo senų laikų vadinosi dainava. Jo ribos buvo nuo Girstupio kaimo rytuose iki savanorių prospekto vakaruose, nuo Biruliškių šiaurėje iki Gričiupio pietuose.

Šiuo metu ribas galima pažy-mėti taip, kaip dabar nutiestos rajono gatvės. rytų pusėje riba taikos prospektu iki kovo 11-osios gatvės, dabartinio draugystės par-ko, pietinėje – kovo 11-osios gatve iki Partizanų gatvės, vakarinėje – nuo Partizanų gatvės iki Pramo-nės prospekto ir savanorių pros-pekto (priešais degalinę), šiaurinė-je siekia kauno-vilniaus autostradą nuo viaduko iki buvusio Biruliškių plento pro davalgonių mišką ir pamiške vėl priartėja prie v.krėvės prospekto.

KAIP VARDĄRINKO

1926 m. dauguma naujakurių jau gyveno “po savo stogu”. kaimo gyventojams atėjo svarbus apsis-prendimo metas – suteikti vardą vietovei ir išrinkti seniūną. Šiuos klausimus spręsti susirinko pas Jur-gį stankevičių. Buvo siūlomi įvairūs vardai – driskių, kirtimėlių, ir t.t. tro-bos šeimininko dukra aštuonmetė marytė, beklausydama suaugusiųjų kalbų, neiškentė ir pasiūlė daina-vos vardą. mergaitė skaityti mokėjo nuo penkerių metų. Jos mėgsta-miausia knyga, kurią skaitydavo ir beužeinantiems kaimynams, buvo v.krėvės ”dainavos šalies padavi-mai”. todėl susirinkusiems šis var-das nebuvo negirdėtas ir taip pa-tiko, kad vienbalsiai buvo nutarta kaimą pavadinti dainava. seniūnu išrinko Jurgį stankevičių, ne tik kaip darbštų ūkininką, bet ir kaip turintį tokio darbo patirties. mat jis, prieš atsikeliant į naujus namus, gyveno varnių kaime (prie Pažaislio) ir ten ėjo seniūno pareigas.

oficialiai dainavos kaimo įkūri-mas ir jo pavadinimas buvo patvirtinti 1927 m. lapkričio mėnesio „valstybės žiniose“. 1935 m. kaime jau buvo 25 sodybos ir gyveno 102 žmonės.

dainavos kaime gyveno valstie-čiai, turėję nedidelius ūkelius. Juos

įsikūrė prie caro laikais ėjusios kauno tvirtovės ribos, kur tuo metu gubernatoriaus įsakymu nebuvo leista statytis pastatų. Žemę gavo savanoriai, kovoję nepriklausomy-bės kovose už lietuvą 1918–1921 m. Žemė čia nebuvo ypač derlinga – I, II, III, Iv kategorijos su moliu, priemoliu, drėgna, nemelioruota. todėl į ketvirtojo dešimtmečio pa-baigą gyventojai ėmė ją pardavi-nėti. Žmonės vylėsi, jog plečiantis kaunui, galima bus už ją atsiimti ne-mažus pinigus. o kol buvo įmano-ma, visi ūkininkavo.kadangi žemė molinga, gerai derėjo vaismedžiai, todėl visi dainaviškiai turėjo gražius sodus, o olandas Štofelis užveisė ti-krą botanikos sodą.

ČIA GYVENO SAVANORIAIPriešais degalinę prie savano-

rių pr. taip pat buvo keli už lietu-vos nepriklausomybę kovojusių savanorių ūkeliai. Paplentėje su-siformavo rusų tautybės gyven-tojų sala, jie lankė savo sentikių cerkvę Širvintų gatvėje, o vaikai mokėsi 19-oje rusų vidurinėje mokykloje. dauguma muraviškių ypač aktyviai veikė 1940 m. vasa-rą, atėjus raudonajai armijai.trau-kiantis vokiečiams ir kaune įsi-tvirtinus sovietiniams kariniams daliniams, mieste trūko duonos, kareiviai gyveno pusbadžiu. to-dėl vietinių muraviškių padeda-mi ėmė plėšikauti ir atiminėti iš pasiturinčių dainavos gyventojų viską, kas tik buvo valgoma ar įmanoma iškeisti į maistą. Nak-timis ginkluotos jų gaujos nuo muravos traukdavo iš vienkiemio į vienkiemį per dainavą. laužy-davo duris, daužydavo langus ir, grasindami ginklu, vogdavo vis-ką, kas tik papuldavo po ranka. tai vyko 1944–1945 m. Juos su-tabdė tik dainaviškių sugalvotas „skambalų triukšmas“:kiekvienas dainavos gyventojas savo namų aukštuose pasidarė skambalus. Pakabindavo kokį metalinį sunkų daiktą, dažniausiai ketinį, ir kirviu ar dideliu plaktuku pradėdavo daužyti. Šis skambesys prikel-davo kitą kaimyną, tas taip pat prisijungdavo. Garsas plisdavo iš vienkiemio į vienkiemį. Banditai, išgąsdinti triukšmo, bijodami mi-licijos ar ko kito, bėgdavo.

MOKYKLAten, kur prie kovo 11-osios ga-

tvės dabar yra turgavietė, po karo buvo tuščia sodyba, priklausiusi pasitraukusiam į užsienį, vaisti-ninkui. tarybinė valdžia 1945 m. šį namą paskyrė mokyklai. visi aplin-kinių kaimų vaikai pradėjo ją lanky-ti. Čia mokėsi ne tik dainavos, bet ir muravos, Gričiupio, dalis Girstupio kaimų vaikų. mokytojauti buvo pa-skirta mokytoja aldona markevičie-nė. su savo vyru vitaliumi, 49-osios pradinės mokyklos vedėju, moky-klos patalpose ji ir gyveno. 1954 m. Švietimo ministro s.Pupeikio įsakymu mokykla pavadinta dai-navos pradine mokykla. vedėja ir vienintele mokytoja dirbo aldona markevičienė. mokykloje mokėsi apie 20 visų klasių mokinių. 1973 m. mokyklos pastatas nugriautas, toje vietoje įrengta turgavietė.

NUO 1963-ŲJŲdabartinis dainavos rajonas pra-

dėtas statyti 1963 metais. Projekto autoriai – architektai alvydas Pranas steponavičius ir Gražina miškinienė. Pirmasis dainavos daugiabučių mi-krorajonas pradėtas statyti 1963 m. į šiaurę nuo vI forto, tuomet ši terito-rija vadinta ramybės kvartalu (nuo ramybės g. pavadinimo, dab. kovo 11-osios g. pradžia), vėliau buvo sta-tomi kvartalai prie taikos pr. 1971 m. pradėtas statyti šiaurinis dainavos rajonas, apribotas dabartinių Parti-zanų, Pramonės pr. ir v. krėvės pr.

septintajame dešimtmetyje dainavos rytiniame pakraštyje bene pirmasis tuometinėje lietu-voje pradėtas sutelktai plėtoti pra-monės rajonas. Ši vieta pasirodė tinkama susisiekimo atžvilgiu, be to, čia telkiant pramonę iš kauno centrinės dalies buvo iškelta nema-žai pramonės įmonių. tad čia iškilo dirbtinio pluošto gamykla, kauno gelžbetonio konstrukcijų gamykla, radijo gamykla „Banga“ ir kt. 1971-1979 m. šiaurrytiniame dainavos pakraštyje pastatyta kauno termo-fikacinė elektrinė – šilumos tiekė-jas didžiumai kauno.

Šiandien mikrorajone rasite 11 darželių, 10 iš jų lopšeliai-darže-liai, 1 – menų darželis. mokyklose besimokantys ir įvairiose įmonėse, įstaigose dirbantys žmonės toliau kuria dainavos istoriją. kokia ji bus – priklausys nuo mūsų visų.

4. Apie kelionesNors dažnai tenka važinėti į darbines keliones po įvairias pasaulio

šalis, kasmet būtinai surandu laiko kur nors išvykti savo malonumui. Gera keliauti, kai žinai, kad grįši namo...

5. Ir... ne visai pomėgisNesu iš tų žmonių, kurie save realizuotų virtuvėje, bet kai yra

atitinkama nuotaika ir proga, šį tą pagaminti sugebu. dalinuosi su Jumis savo išmėgintu receptu. ragavę sako, jog skanu.

velykoms ir kalėdoms kepu įvairius mielinius pyragus. Pvz.:600 g miltų, 250 g sviesto, 2 kiaušiniai, 100 g cukraus, 50 g mielių,

200 ml pieno, sauja aguonų, sauja razinų, didelis šaukštas kakavos, vanduo.(Kiekiai gali skirtis ir priklauso nuo pyrago dydžio).

Pašildęs vandenį su mielėmis, užmaišai skystą tešlą ir palieki pu-sei valandos. Po to vėl užmaišai su cukrumi ir šiltu pienu, ir vėl palie-ki pusei valandos. vėl užmaišai su išplaktais kiaušiniais ir pašildytu sviestu ir palieki porai valandų iš-kilti.

Iškilus padalini į tris dalis. vie-na dalis minkoma su kakava, kita su aguonomis, trečia - razinomis. Iškočiojus supini kasą ir kepi, kol ima rausvėti. tik dažnai neatidari-nėkite orkaitės. skanaus!

kad tu ištintum, kaip avilys!eik (tu) į peklą autų skalbti!eik (tu) kiaulėms uodegas mazgoti!Po šimts gegučių!tu paršo koja užpakalinė!tu šuns kumpi!eik šunų šukuot! suk tave devynios!kad tau kiaurai išeitų!kad tau liežuvis kuolu atsistotų!

kad tave dryži paraliai!kad tave per krūmus!kad tave pypkės galas!kad tave vilkai užpjautų!kad tave zuikis subadytų!kad tavo kakta nupliktų –ant pakaušio kuodas liktų!kad tavo kojos išklištų irpakaušis atsikištų!kad tu balomis nueitum!

K e i k i s l i e t u v i š k a i !Kai gyvenimas užspaudžia į kampą, kartais ištrūksta koks nors „vaizdingesnis“ žodelis.

Bet ir čia – būkim patriotai, keikimės lietuviškai! Kaip? Ogi taip, kaip protėviai sakė:

kad tu kiaurai žemę prasmegtumkad tu negautum nė pekloj vietos!kad tu staugdamas nueitum!kad tu suruktum!kad tu susitrauktum kaip naginė!lįsk tu vabalo blauzdon!o tu paršakoji!tu gyvate raudonoji!Žalčio koja pastaroji!

kad tave klozetas įtrauktų!Šliaužk vamzdžiais!kad tau ežys kelnėse išdygtų!kapok varškę!

Lietuviškus keiksmažodžius liaudis kuria ir dabar. Keletas naujesnių, šiuolaikinių:kad tavo vaikai grindissu pieštukais dažytų!klok ant Nemuno parketą!kasyk sliekui pažastis!

kad tau skėtis pilve išsiskleistų!Nebūk erelis, apkakos drugelis.

BALSUOK TEISINGAI!

REITINGUOK ATSAKINGAI!

NACIONALINIS SUSIVIENIJIMAS „UŽ LIETUVĄ LIETUVOJE“

EMIGRANTŲ PARTIJA

SIGITAS ŽALIAAKIS deBesŲ kelIo PartIJa

daINavos rinkimų apygarda Nr. 16

daugiamandatė rinkimų apygarda

PIRMUMO BALSAIĮ šiuos langelius aiškiai įrašykite penkių kandidatų numeriusiš to sąrašo, už kurį balsavote.kandidatų pavardžių nerašykite.

93

MINDAUGAS ŠIMKŪNAS KOALICIJA „UŽ LIETUVĄ LIETUVOJE“

10

17

2 RESPUBLIKONŲ PARTIJA

EDVARDAS TAMOŠIUS laIsvo oro PartIJa