2013 RUGPJŪTIS - GRUODIS Nr. 1

LIETUVOS LIBERALAUS JAUNIMO LEIDINYS

LLJ SKYRIUSVEIKLI JONAVA

BITCOIN’SAI

PRISTATOMEPIRMININKĘ

SPECIALI TEMALIJOT PREZIDENTO

RINKIMAI

NAUJAS KELIASNAUJI ATRADIMAI

ČIA GALI BŪTI TAVO REKLAMA!

LIBERALIOS MINTIES ŽURNALAS“KELYJE”

2

TURINYS

LLJ SKYRIUS: Veikli Jonava

PRISTATOME: M. Markauskaitė

4

8

13 STRAIPSNIS: Bitcoin’sai

KARTĄ EUROPOJE:A. Pranskevičius

18

31 SPECIALUS: Kandidatai į LiJOT Prezidento postą

KANDIDATAS: M. Zakarka

32

KANDIDATAS: V. Eidėnas

37

REDAKCIJA

kelyje.redakcija@gmail.comwww.facebook.com/lljkelyje

www.laisve.lt

Redaktorius - DizainerisŽygimantas Menčenkovas

ŽurnalistaiEdvinas LeonavičiusŽydrūnė RuikuižaitėMartynas Barkauskas

AutoriaiEglė MarkevičiūtėVygintas EidėnasMantas Zakarka

Naudoti žurnalo tekstus ir iliustracijas be redakcijos sutikimo draudžiama.

Straipsnius, pasiūlymus, pageidavimus siųsti el. paštu kelyje.redakcija@gmail.com!

3

Vikos Buklajevos nuot.

LLJ SKYRIUS - Veikli Jonava

RUBR

IKA

Edvinas LeonavičiusŽurnalistas

Rubrika „LLJ Skyrius“ skirtas apžvelgti kiekviename žurnalo “Kelyje” numeryje po vieną Lietuvos liberalaus jaunimo skyrių. Jos istoriją, veiklą, pasiekimus ir idėjas.

Lietuvoje šiuo metu yra 10 liberalaus

jaunimo skyrių, džiugu girdėti,

kad ši organizacija nenustoja aug-

ti. Tikėkimės, kad tai ne riba ir ateityje bus

įkurta dar daugiau skyrių visoje Lietuvoje.

Pirmajame numeryje pristatysime vieną

iš jauniausių skyrių, kuris gyvuoja dar tik

dvejus metus - Jonavos skyrių. Atidaryti

Jonavos skyrių pasiūlė Liberalų sąjūdžio

narė Reda Zakarauskaitė, po to kai jauni-

mas padėjo Liberalų sąjūdžiui organizuo-

jant kultūrnešio renginį Jonavoje. Padėka

jai už pasiūlytą idėją. Būsimieji nariai ir

įkūrėjai pasitarę nusprendė, kad tai neblo-

ga idėja ir susiekė su Liberalaus Jaunimo

vadovybe Vilniuje bei susitarė dėl steigia-

mojo susirinkimo datos, kuris įvyko birže-

lio 28 d. Pirmoji pirmininkė per steigiamąjį

susirinkimą buvo išrinkta Justė Noreikaitė.

Taip prasidėjo Jonavos skyriaus veikla.

Nuo įkūrimo, praėjus keliems metams,

skyrius jau gali pasigirti beveik keturis

kartus išaugusių narių skaičiumi. Veiklą

pradėjo su su 6 nariais, o dabar turi 22

narius. Žinoma, skaičiai palyginus su

Kauno ar Vilniaus skyriais nėra įspūdin-

gi, bet skirtingai nei ten, Jonavoje jaun-

imas dažniausiai gyvena tol kol baigia

4

mokyklą. Skyrius gali pasigirti tuo, jog iš

organizacijos pasitraukus didžiajai daliai

skyriaus įkūrėjų, veikla nesustos, kadangi

organizacija neblogai žinoma ir sugeba pr-

itraukti narių, kurie pakeičia išvykstančiu-

osius iš Jonavos. Planuojama mokslo metų

pradžioje po sėkmingų vasaros renginių ir

jų pristatymo mokyklose pavyks pritraukti

dar daugiau gabių bei motyvuotų žmonių.

Šiuos dvejus metus Jonavos skyrius tikrai

nesėdėjo rankų sudėjęs. Buvo įgyvendin-

ta nemažai projektų ir renginių. Beveik

visus pirmus metus buvo veikiama „pog-

rindyje“, nes niekaip nepavykdavo sutvar-

kyti dokumentų ir patvirtinti įstatų. Dėl

šios priežasties skyrius veiklos pradžioje

užsiimdavo kuklesne veikla: padėjo organ-

izuoti renginius Liberalų sąjūdžiui, daly-

vavo vaikų dienos šventės organizavime,

taip pat šventės metu lankėsi vaikų dienos

centre. Dalyvavo Lietuvos liberalaus jaun-

imo renginiuose: pavasario akademija ir

LLJ sueigose, kuriuose atstovavo Jonavos

liberalų jaunimą . Reikalams įsibėgėjus

buvo pradėta organizuoti savarankiški

renginiai: vasario 16 dienos šventė buvo

paminėta protmūšiu, įvyko karaokės va-

karai. Pastarasis renginys dalyviams labai

patiko ir netgi praėjus keliems mėnesi-

ams vis dar atsiranda klausiančių žmonių

- kada rengsite tokius vakarus?. JLJ visą

savo gyvavimo laiką glaudžiai bendra-

darbiavo su Jonavos Liberalų sąjūdžiu

ir yra dėkingi jo nariams, kurie neatsi-

sakė padėti įgyvendinant jaunimo idėjas.

Šį pavasarį skyrius parašė du projektus,

kuriems Jonavos rajono savivaldybė suteikė

finansavimą. Šie renginiai bus didžiausi, ly-

ginant iki šiol skyriaus nuveiktais darbais.

Pirmojo projekto „Be ryšio“ tikslas - skatin-

ti jaunimą aktyviai ir sveikai leisti laisvalai-

kį, nesinaudojant telefonais, kompiuteriais

ir kitomis moderniomis technologijomis,

kurios skatina susvetimėjimą bei nesveiką

5

gyvenimo būdą. Dalis šio projekto jau

yra įgyvendinta, žinoma, neišvengta

nesklandumų lietuviško lietaus dėka, bet

visos problemos buvo išspręstos. Antra-

sis projektas yra jaunimo organizacijų

mokymai, jų veiklai pagerinti ir sustiprin-

ti ryšius su Jonavos Socialdemokratinio

jaunimo skyriumi, kuris taip pat aktyviai

veikia Jonavos mieste. Šį projektą planuo-

jama įgyvendinti rudens pirmoje pusėje.

Kaip ir visose organizacijose, taip

ir šioje yra blogų bei gerų dalykų,

bet įgyta patirtis yra neįkainojama.

Buvusi Jonavos skyriaus pirmininkė Si-

mona Klevinskaitė ir keli JLJ nariai sutiko

pasidalinti savo mintimis. Jų nuomone,

organizacinė veikla labai vertinga patirtis

jaunam žmogui, įsitvirtinant gyvenime.

Nors organizacija kartais atima nemažai

laiko ir per susirinkimus savivaldybėje

tenka užsibūti iki vėlyvo vakaro, bet lai-

kas nepraeina veltui. Tokie dalykai kaip

pažintys, kitų žmonių pagarba ir nauji

draugai atperka visą įdėtą vargą ir tai tik

pagrindiniai pliusai, nevardinant kitų.

Deja, iškyla ir problemų: trūksta žmogaus,

kuris visada būtų laisvas ir sugebėtų tvar-

kyti visus reikiamus dokumentus, ko-

mandoje iškyla nesklandumų dėl trumpo

laiko dirbant kartu, skirtingų prioritetų

buvimas, kuriems komandos nariams

yra svarbesni negu organizacijos veik-

la. Kita vertus, šios problemos tikrai nėra

didelės ir esminės, jas galima išspręsti.

Komandos stiprinimui reikia organizuoti

kasmetinius neformalius susitikimus. Taip

pat vadovui reikėtų įvertinti kiekvieno skyr-

iaus nuveiktus darbus ir patikėti rimtesnius

uždavinius, neabejojant jų motyvacija ir

prioritetais. Visas iškilusias problemas bei

nesklandumus reikėtų spręsti neatidėlio-

jant ir nenumetant jų į šalį vėlesniam laikui,

nes gali paaiškėti, jog jau per vėlu kažką

pakeisti. Tačiau pats svarbiausias dalykas

yra nenuleisti rankų kažkam nepasisek-

us, juk nesėkmių bus visada, ypač tokioje

veikloje. Jonavos skyrius yra puikus įro-

dymas, kad tikrai norint, galima įgyvend-

inti viską, netgi susiduriant su kliūtimis

kiekviename žingsnyje. Tai galioja netik

dalyvaujant organizacijų veikloje, bet ir

mūsų gyvenime. Kiekvienas iš mūsų susi-

durs su dalykais, kurie pastos kelią ir ban-

dys iš visų jėgų parklupdyti, bet suklupus

reikia atsistoti bei suvokti, kad kiekvien-

as suklupimas daro žmogų stipresnį.

Linkėjimus siunčia buvusi Jonavos Lib-

eralaus jaunimo pirmininkė Simo-

na Klevinskaitė ir visi skyriaus nariai.

6

ĮDOMU:

Jonavos liberalaus jaunimo pristatymas

7

Iš asmeninio archyvo

PRISTATOME - Marija Markauskaitė

RUBR

IKA

Žydrūnė RuikuižaitėŽurnalistė

Rubrika “Pristatome” - tradicinis kampelis iš senojo laikraščio, ku-rioje pristatomas pasirinktas organizacijos narys. Tęsdami tradiciją, pirmą pašnekovą pasirinkome Lietuvos liberalaus jaunimo organ-

izacijos pirmininkę Mariją Markauskauskaitę – savo tikslų siekianti mergina, kuriai netrūko drąsos sėsti prie organizacijos vairo.

Papasakok kaip atsirado LLJ tavo

gyvenime? Nuo kada jam priklau-

sai?

Aš esu iš Alytaus ir Alytaus apskritasis

stalas suorganizavo per miesto dienas

organizacijų mugę. Tuo metu man buvo

toks laikotarpis, kai norėjosi priklausyti

visoms organizacijoms ir kaip tik prie

mokinių tarybos stendo stovėjo Alytaus

liberalus jaunimas, kuriame buvo mano

pažįstami, kurie ir pasiūlė ten užsirašyt.

Vėliau mano draugas Emilis pasiūlė kartu

važiuoti į vasaros stovyklą, tuo metu jis

buvo LLJ valdybos narys. Stovykloje buvo

labai smagu, įdomūs, protingi, linksmi

žmonės. Vėliau sekė LLJ vasaros mokykla,

tai ir ten pabandžiau užpildyt anketą. Iki

to laiko buvau ganėtinai kairiųjų pažiūrų:

apie ekonomiką nenutuokiau visiškai

nieko, man atrodė, kad viskas turi būti

teisingai, individo laisvė visada buvo

savaime suprantamas dalykas, žmogaus as-

meninis pasirinkimas turi būti gerbiamas.

Tačiau vasaros mokykloje iš daug vykusių

paskaitų man labiausiai įsiminė Guodos

Azguridienes, kurioje ji lygino socialistinę

ekonomiką su laisva rinka. Toje paskaitoje

8

man buvo svarbus tas teisingumo prin-

cipas - progresiniai mokesčiai ir iš esmės

bet koks centrinis reguliavimas, kai tai

atkeliauja ne iš individo, o iš valstybės,

yra visiškai neteisinga individo atžvilgiu, o

man individas buvo svarbiausias statybi-

nis vienetas. Po tos paskaitos aš supratau,

kad esu tikrai liberalė. Tada jau pildžiau

anketą į sekretoriatą, mane atrinko, vėliau

pakvietė į valdybą ir taip aktyviai pradėjau

veikti LLJ.

Kaip nusprendei tapti pirmininke? Tai juk labai atsakingas darbas.

Man visada viduje buvo tas noras tapti

pirmininke, bet tikrai negalvojau, kad

dabar, juk dar per anksti, reikia dar daug

ko išmokti. Tačiau buvo žmonių, kurie

man juoko formoje vis sakydavo, kad būsi

LLJ pirmininkė, bet vis tvirtinau, kad dar

man dar anksti, iki tol kol manęs tiesiai

paklausė ar noriu kandidatuoti. Pergal-

vojus viską dar kartą, nusprendžiau eiti

ir atėjau. Baimės tuo metu nebebuvo, nes

bijoti eiti kažkur, vien dėl to, kad nemoki

vieno ar kito dalyko, yra absurdiška, nes

tu niekada to neišmoksi jei nedarysi ir

nemėginsi.

Ar nebuvo baisu, tai kad vadovausi ki-tiems, dažnai ir vyresniems žmonėms?

Aš manau, kad turi būti nuolatinis ben-

dravimas, pavyzdžiui yra buvę pirmin-

inkai ir jei atsiranda problemų, aš nebijau

kreiptis. Žmonėms rūpi ši organizacija,

kuriai jie priklausė seniau, jie visada linkę

padėti, ir patys paskambina pasiteirau-

ti kaip man sekasi. Gal dėl to ir nebuvo

baisu, nes tas vadovavimas, tai nėra, kad

tu vienas sau kažką susigalvoji ir darai,

tai nuolatinė komunikacija su žmonėmis,

bendrų idėjų vystymas ir įgyvendinimas,

tai nėra vieno žmogaus darbas.

Kokias savybes turi turėti geras LLJ narys? Ar pati jas turi?

Man atrodo LLJ yra vienintelė Lietuvoje

organizacija, kurios idėja eina iš pačių

žmonių, žinoma yra ir daugiau politinių

organizacijų, bet jos yra priklausomos nuo

partijų - viskas vyksta iš viršaus į apačią.

LLJ veikia tuo principu, kad mes nesam

partiniai, mums niekas iš valdžios atstovų

nenuleis idėjų ir nelieps kažko daryti.

Mums patiems turi rūpėti ta idėja ir man

atrodo, kad tai yra pagrindinis dalykas,

kad LLJ ir toliau sėkmingai gyvuotų, kaip

tą darė iki šiol, ir kad žmonės vadovautųsi

ta pačia idėja. Idėjos nemiršta ir kol bus

jomis tikinčių, mes gyvuosim.Ar aš tai

turiu? Taip.

Ne paslaptis, kad draugauji su KLJ pirmininku. Ar tai netrukdo susikaupti ties tavo darbu? Ar kaip tik lengviau kai šalia yra žogus, kuris taip pat tuo užsii-ma?

9

,,Bijoti eiti kažkur, vien dėl to, kad nemoki vieno ar kito dalyko, yra absurdiška, nes tu niekada to neišmoksi jei nedarysi ir nemėginsi.

Žinoma lengviau. Mano draugams, kurie

nepriklauso LLJ, aš negaliu atsisėst ir

papasakot kaip čia man sekėsi tvarkytis su

kokiu nors registrų centru ar su ataskai-

tom, negaliu skųstis, nes to tiesiog nesu-

pras. O kai šalia yra žmogus, kuris irgi tai

supranta ir tave visapusiškai palaiko, tai

čia yra nuostabu. Na, dabar jis nebe KLJ

pirmininkas, tačiau tikrai visuomet pad-

eda kaip gali, tai yra džiugu (pašnekovė

nusišypso).

Ar turi dar kokios veiklos be LLJ?

Mokausi, tačiau man LLJ vis tiek išliks

prioritetu - numeris vienas. Kartais tai

trukdo mokslams, bet norint viską galima

suderinti.

O ką vasarą veikei?

Truputį dirbau su kavos paratais. Iš

pradžių aš galvojau ar man tai netrugdys

veikti LLJ, tačiau dabar pastebėjau, kad tai

tik padeda susikaupti, nes vasara, tai toks

metas, kai tu esi visiškai atsipalaidavęs,

nebesugebi koncentruoti dėmesio, neturi

konkrečios veiklos, nėra kažkokios disci-

plinos. Kai yra darbas, tai jis užima pirmą

dienos pusę, ir kiekvieną rytą tu žinai, kad

tu privalai keltis, eiti į darbą, dirbti, ir su

ta išlikusia darbine nuotaika gali grįžus

sėstis tvarkyti LLJ reikalus. Tai man labai

padėjo, nes jei būčiau nedirbusi, tai būtų

miegas iki pietų ir nedarbinga nuotaika.

Ar artimiesiems netrūksta tavo dėme-sio? Nesulauki priekaištų, kad neskiri jiems laiko?

Ne, visada norint galima rasti laiko. Man

pačiai kartais trūksta to pabuvimo kartu

su tėvais. Aš kartais grįžtu namo, dažnai

tėvai į Vilnių atvažiuoja, susitinkam papie-

tauti, pabendrauti.

O tėvai palaiko tavo visą dabartinę veikla?

Taip. Iš pradžių nepalaikė, tiksliau ne-

suprato, bet vėliau, kai mano mama

pasižiūrėjo prieš rinkimus per tarybos

posedį vykusius debatai, tada ji suprato

kaip man tai yra svarbu. Dabar yra viskas

ok. Jie supranta, džiaugiasi, palaiko.

Dabar esi veikli, visur dalyvauji. O kokia buvai mokykloje?

Man nuo kokios dešimtos klasės buvo tas

metas, kai aš norėjau priklausyti visur, kur

tik įmanoma, ir viską daryt. Veiklos tikrai

daug turėjau: buvau miesto mokinių tary-

boje, apskritojo stalo valdyboje.

Gal kadanors Mariją Markauskaitę pamatysim seime?

Nemanau. Nenoriu nieko sakyti, aš nežin-

au kaip bus, bet šiuo metu aš nenorėčiau.

Aš labiau norėčiau su verslu sieti savo 10

ateitį. Nors daug

galima pakeisti

per politinius

procesus, bet

man atrodo, kad

verslas duoda

daug didesnį ir

geresnį indėlį

į visuomenės

gerovę, negu politikas gali padaryti.

Tavo priklausymas LLJ lėmė, kad pasir-inkai politikos studijas?

Man tai lėmė liberalus jaunimas, nes

visi aplinkui kuriuos aš pažinojau iš LLJ,

studijavo VU TSPMI, tai ir aš užsidegiau,

labai norėjau. Tačiau tai nebuvo dalykas,

kur nuo 5 metų sakiau, kad noriu studi-

juoti.

Ar nesigaili, kad politiką studijuoji?

Čia geras klausimas. LLJ yra daug poli-

tikos, nes tai vis dėl to yra politinė organ-

izacija, aplinkui daug politikos, susitinki

su žmonėmis tu kalbi apie politiką ir dar

tu studijuoji politiką, tai man jau iš esmės

jos yra per daug ir tai jau truputi nepat-

inka. Man patinka politika iš liberalios

pusės ir apie tai diskutuot kaip liberaliai.

Universitete to nėra, tu turi mokytis vi-

sokius Keinsus ir skaityt keistus autorius,

kurie visai nėra liberalai. Žinoma yra gerai

žinoti kitokią nuomonę, bet man iš esmės

truputi per daug politikos. Dabar aš labiau

norėčiau ką nors su menu susijusio moky-

tis. Gal kokią nors režisūrą ar kažką su

teatru, kino studijas. Man tai įdomu. Man

menas svarbu, nors turbūt niekad nebūsiu

žmogus, kuris pats kuria ir yra įvertintas.

Tačiau su mielu noru neatsisakysiu nue-

iti į spektaklį ar į gerą koncertą, parodą,

man tai yra tas dalykas, kuris įkvepia. Jei

atvirai, tai norėčiau daugiau meno savo

gyvenime. Man to trūksta šiuo metu.

Koks Lietuvos ar pasaulio žmogus yra tau autoritetas, į ką norėtum lygiuotis?

Aš žinau, kad tai nuskambės banaliai, bet

vienintelis, absoliučiai vienintelis autorite-

tas mano gyvenime, kai aš žiūriu į žmo-

gu ir galiu pasakyt, kad aš norėčiau taip

gyvent tai yra mano mama ir niekas kitas.

Yra daug žmonių, kurie yra faini, kurie

tau patinka iš vienos ar kitos pusėsj, bet

vienintelis autoritetas ir vienintelis pavy-

zdys man tai ji, daugiau niekas.

Pafantazuokime. Marija Markauskaitė po 5 metų. Kokia ji?

Aš norėčiau daryti kažką su maistu, ar

tai būtų restoranėlis ar kokia parduotu-

vėlė, nesvarbu, norėčiau turėti savo mažą

versliuką. Aš dievinu gaminti. nenorėčiau

tokio verslo, kur man pačiai reikėtų gam-

11

int, aš norėčiau kurti receptus, sugalvoju

ir įdeda į restorano meniu, o prieš tai

mano vyras paragauja - tobula. Maistas

yra visiškas menas, tai turi skaniai kvepėti,

gražiai atrodyti, būti skanu, tai turi per

visus pojūčius pereiti. Tai neturi būti arba

gražu arba skanu, tai turi būti viskas ap-

jungta, tu turi žinoti kas su kuo dera, kad

tu galėtum improvizuoti ir kažką padaryti.

Man didžiausias menas, kurį aš pati galiu

padaryti yra maistas.

Jei laimėtum milijoną, ką darytum?

Įkurčiau restoraną, bet ne tik Lietuvoj.

Dar prieš įkuriant norėčiau nuvažiuot į

Italiją ir pasimokint pas kokį nors gerą

italų šefą, padirbti virtuvėje. O paskui

atidaryt savo restoraną. Pradžiai atidaryt

norėčiau Lietuvoj ir Indijoj.

Ar turi kokį nors gyvenimo moto, kuri-uo vadovaujies?

Mano turbūt viena mėgstamiausių knygų

yra Richardo Bacho „Iliuzijos“, kuris

parašė ir „Džonatanas Livingstonas Žu-

vėdra“ dėl kurios, pagal Azguridiene, LLJ

simbolis yra žuvėdra. Tai to paties auto-

riaus knyga „Iliuzijos“, ir ten yra vienas la-

bai geras dalykas pasakytas: dėl kiekvieno

įvykio, kuris įvyksta mūsų gyvenime, dėl

kiekvieno žmogaus, kuris ateina į mūsų

gyvenimą ir apskritai dėl visko kas vyksta

mūsų gyvenime, mes esame patys už tai

atsakingi, nes mes patys tai prisišaukiam

ir čia jau mūsų pasirinkimas ką su tuo

darysim. Tiesiog, reikia mėgautis gyven-

imu.

Pabaigoje palinkėk ką nors liberaliam jaunimui.

Yra labai geras filmas, kuriame

sako „ideas have bulletproof “

- tiesiog nesvarbu kokia idėja

būtų, linkiu kiekvienam turėti

viduje idėją, bet tokią idėją,

kurią būtų galima išgyventi visa

savo esybe.

Kad ta idėja būtų ne šiaip

kažkokie teoriniai dalykai, per-

skaitytos knygos ar tai ką kalba

filosofai.

12

Ž. Menčenkovo nuot.

Apie Bitcoin’sus

STRA

IPSN

IS

Eglė MarkevičiūtėAutorė

Nors paprastai pusę gyvenimo

praleidžiame vaikydamiesi

pinigus, bene kasdien darome

įvairias pinigines transakcijas, dauguma

su monopoliniais valstybės pinigais esame

tiek susigyvenę, kad alternatyvų nė ne-

bandome ieškoti arba apie jas galvoti. Šuo

kariamas irgi pripranta, ar ne?

„Išimtinę teisę leisti pinigus, kaip ir teisę į

kai kurių kitų sričių valstybinį monopolį,

valdžia pasisavino taip seniai, jog dabar

jis laikomas būtinu ir natūraliu valdžios

atributu, nors toks monopolis nebuvo kuria-

mas visuomeninio naudingumo sumeti-

mais, o buvo įvestas dėl to, kad valdžia

gautų daugiau galių.“ - F. A. Hayek

Net liberalai, šiaip jau esantys minimal-

ios valstybės, laisvos rinkos ekonomikos

šalininkai, apie pinigų politiką, pinigus

šneka itin retai, nuolankiai priimdami

sunkų status quo jungą ant pečių ir bi-

jodami pasirodyti iracionaliais išsišokėli-

ais, drįstančiais kalbėti apie tokį sunkiai

pakeičiamą dalyką.

Atrodo, kad visi klausimai apie pinigus

išseko Lietuvai priėmus valiutų valdybos

13

modelį, o paskutinė vinis į karstą šiai

temai buvo Stojimo į Europos Sąjun-

gą sutarties pasirašymas. Drąsiausias ir

įžūliausias klausimas politiškai aktyvių ir

apie idėjas gebančių kalbėti Lietuvos liber-

alų tarpe šiuo metu, rodos, yra ar reikia

mums euro, ar ne.

Na, o tie, kurie ban-

do šviesti aplinkinius

apie pinigų politiką

apskritai, kartais tai

daro taip beviltiškai

nuobodžiai ir kompli-

kuotai, kad perskaityti

akademinį ar publicis-

tinį straipsnį (dažniau-

siai skirtumo tarp jų nėra) ar išklausyti

paskaitą gali tik tie, kurie šiuo konkrečiu

dalyku domisi it pašėlę, arba tie, kurie

mėgsta ugdyti savo valią spartietiškais

metodais.

***

Žinantys Ayn Rand ir jos kūrinius lengvai

atpažįsta populiariojoje amerikietiškoje

kultūroje pasirodančią frazę „Who is John

Galt“(Wiki). Bitcoinų entuziastai įvairius

interneto forumus ir savo blog‘ų puslapius

puošia reklaminėmis juostomis su užrašu

„Who is Satoshi Nakamoto?“, taip bandy-

dami skleisti žinią apie bitcoinus tarp tų,

kurie pakankamai smalsūs, jog vėliau šį

vardą susiieškotų internete ir galbūt toliau

domėtųsi tuo, ką, vedami savo smalsumo,

užtiko.

Satoshi Nakamoto yra XXI amžiaus Šek-

spyras, japoniškas pseudonimas žmogaus

arba žmonių grupės, sukūrusios pradinę

bitcoinų programinę įrangą. Nors tari-

amas kūrėjo vardas skamba japoniškai,

bitcoinų entuziastai,

atidžiai stebintys jo skelbiamų žinučių

gramatiką ir kalbos stilių, abejoja, ar

Satoshi Nakamoto tikrai yra japonas ir

veikia iš Japonijos.

Tuose rašytiniuose šaltiniuose, kuriuos

paviešino tariamas Satoshi Nakamoto,

galima rasti daug užuominų apie tai, jog

jo politinės pažiūros labai artimos tam,

ką Europoje vadiname liberaliomis, o

JAV – libertariomis. Visi žino, jog Satoshi

Nakamoto skeptiškai nusiteikęs valdžios

atžvilgiu.

***

Bitcoinas – eksperimentinė, decentrali-

zuota elektroninė valiuta, kuri leidžia vyk-

dyti mokėjimus bet kam ir bet kur pasau-

Eglė Markevičiūtė

14

lyje. Bitcoinai yra vienas pirmų bandymų

įgyvendinti kriptovaliutos koncepciją,

apie kurią dar 1998 metais pirmą kartą

pradėjo šnekėti Wei Dai.

Pradinė bitcoinų programinė įranga buvo

sukurta jau minėto Satoshi Nakamoto ir

pradėjo veikti 2009-ųjų sausio mėnesį.

Pradžioje 1 JAV doleris buvo vertas 1

bitcoino (BTC), š.m. rugpjūtį užt 1 BTC

galima gauti virš 100 JAV dolerių.

Bitcoinai lengvai, be jokių tarpininkų,

siunčiami internetu. Bitcoinai žmogų,

kuriam yra siunčiami, pasiekia kur kas

greičiau nei bet kuris kitas mokėjimo

būdas – daugiausiai tai užtrunka keletą

valandų, o to kaina – labai maža, palygi-

nus su kitais mokėjimo būdais.

Svarbiausia - bitcoinai naudojasi P2P

(peer-to-peer) technologija, taigi valiuta

neturi centrinio valdymo organo: transak-

cijų priežiūra ir pinigų leidimas yra vyk-

domas kolektyviai tinkle. Kitaip tariant,

nėra jokio išskirtines galias turinčio sargo,

kurio nesaugotų kiti sargai (žr. Quis cus-

todiet ipsos custodes?), ar tai būtų bankas,

ar valstybė, ar individas.

***

Jei reiktų nupiešti statistinį bitcoinais

besinaudojančio žmogaus portretą, tai

būtų 30 metų ribą perkopęs vyras, save

identifikuojantis kaip libertarą ar anar-

chokapitalistą. Nors teigiama, kad net apie

37 procentai bitcoinais besinaudojančių

– libertarai ir anarchokapitalistai, toli

gražu ne visi jie palankiai žiūri į bitcoinus

kaip alternatyvią valiutą, galinčią pakeisti

valstybinių pinigų monopolį.

Pagrindinė jų skeptiškumo priežastis – tai,

kad bitcoinas neturi apčiuopiamos vertės

kaip, pavyzdžiui, auksas. Toks argumentas

kiek panašus į sakymą, jog, pavyzdži-

ui, kompiuterio programinė įranga yra

niekas, nes ji neturi apčiuopiamos vertės.

Juk aišku, jog programinei įrangai suku-

rti reikia daug laiko, energijos ir tai jau

savaime yra „kažkas“, tai nėra „niekas“,

be kita ko, programinė įranga gali turėti

funkcijas, kurios sukuria vertę savaime.

Bitcoinams vertę sukuria rinka, nes jie

turi savybes, kurie leidžia jiems tiek kaup-

ti turtą ir būti naudojamiems kaip mainų

priemonė..

***

Reklamos versle, be abejo, ir politikoje

dažnai naudojamas metodas FUD („fear,

uncertainty and doubt“ – angl. baimė, ne-

tikrumas ir abejonė). Jis - kaip skoniams

neišrankaus žmogaus racione – kečupas,

tinka prie visko ir visada. Net jei argu-

mentai silpni (arba jų išvis nėra), FUD

visuomet padės patraukti atsargius, tačiau

savarankiškai mąstyti laiko neturinčius

žmones paskui save.

„Jei neturi ko slėpti, kam slėptis?“ – bet

15

kokias kalbas apie anonomiškumą ir kri-

tiką valdžiai, kaišiojančiai nosį į privačius

žmonių gyvenimus, nukerta įtikėję Leviat-

anu. Pastaruoju dauguma įtikėję tiek, kad

noras būti anonimiškam jų akyse au-

tomatiškai sugretinamas su grėsmingomis

paslaptimis, nešvariu verslu, kriminalini-

ais dalykais.

Vienas dažniausiai girdimų kaltinimų bit-

coinų adresu yra tas, jog jais naudotis gali

ir blogų tikslų turintys žmonės, t.y., plauti

pinigus, užsiimti prekyba nelegaliomis

medžiagomis ir panašiai. Nors diskutuoti

apie tai, kas moralu ir nemoralu, arba tai,

kas leistina ir neleistina laisvoje rinkoje

liberalams ne tik neproduktyvu, bet net

jau nebeįdomu, valdžia tokių skundų pro

ausis ir akis nepraleidžia.

Šių metų rugpjūčio pradžioje Teksaso teis-

mas priėmė sprendimą, kuriuo žmogaus,

įtraukusio aplinkinius į bitcoinų ponzi

schemą, byloje bitcoinas formaliai pri-

pažintas valiuta. Nors kai kurie formalų

teismo sprendimą, tiesiog leisiantį toliau

tęsti baudžiamąją bylą, priima pozityviai,

kiti tuo visai nesidžiaugia. Alan Silbert,

prabangos prekių tinklalapio BitPre-

mier generalinio direktoriaus nuomone,

džiūgauti nėra ko, o toks formalus pri-

pažinimas tik iliustruoja valdžios bandy-

mus suprasti, išmokti, kaip galima reguli-

uoti virtualias valiutas.

Vos praėjus keletai dienų po sprendimo,

rugpjūčio 11 d. „The Wall Street Jour-

nal“ pranešė, jog New York‘o Finansinių

paslaugų departamentas dviems tuzinams

su bitcoinais susijusių kompanijų išdavė

teisiškai įpareigojantį prašymą suteikti

informacijos apie jų naudojamas progra-

mas kovai su pinigų plovimu, investavimo

strategijomis ir vartotojų apsauga.

Štai tau, Jurgi, ir devintinės.

***

Rinka yra pakankamai pajėgi, kad

išspręstų, rodos, nesuvokiamai kompli-

kuotas užduotis ir toliau veikti sklandžiai.

Kuomet panašiais problemas bando spręs-

ti mažos grupės politikų, biurokratų, jie

neišvengiamai supranta, kad to padaryti

jokiais būdais nesugebės. Tai matosi šian-

dien, Europos Komisijai susirenkant ir po

mėlyna vėliava harmonizuota europietiška

maniera kraipant galvas, kaip spręsti jaun-

imo nedarbo problemas, tai matėsi Sovi-

etų Sąjungos laikais, kuomet parduotuvėse

netrūko tik surūgusių pardavėjų veidų,

tai matėsi nekilnojamojo turto burbulus

nerūpestingai pūtusios ir vėliau kaltų

ieškojusios JAV valdžios istorijoje.

Rinka ir jos dalyviai yra pakankamai

pajėgūs pasirinkti, ką jie nori naudoti

kaip mainų, kaupimo, vertės matą. Dažnai

kalbantys apie alternatyvių valiutų minu-

sus ir egzistuojančių pliusus pamiršta, jog

16

pastarieji išpopuliarėjo, tapo dominuojan-

tys ne rinkos dalyvių sprendimu, o valsty-

binės kontrolės, prievartos dėka. Norint

juos lyginti reiktų užtikrinti sąlygas, idant

abi jos galėtų konkuruoti lygiavertiškai.

Kitu atveju tai panašu į maratoną tarp

dviejų bėgikų, vienam kurių peršaunamos

kojos, idant kitas galėtų laimėti. Tiesa,

bitcoinų situacijoje (bent jau kol kas)

smagiausia, kad bėgikas, kuris turėtų būti

peršautomis kojomis ir nelaimėti, randa

būdą, kaip kulkų išvengti ir nubėgti prie

finišo linijos dukart greičiau.

***

Bitcoinus lengva dalinti. Jų negalima

suklastoti. Jie – labai patvarūs. Juos

galima siųsti bet kur, iškart, ir net beveik

nemokamai.

Bitcoinai – riboti, su žinoma pasiūla ir

žinomu infliacijos tvarkaraščiu, čia nėra

siurprizų. Jais negalima manipuliuoti,

jų uždrausti ar sunaikinti, kad ir kokia

partija ar tironas užgimtų: kol prieinamas

internetas, prieinami ir bitcoinai.

Bitcoinai nėra tobuli, bet jie labai arti to.

Didžiausias įvertinimas – žmonės nau-

dojasi bitcoinais, nors ir nėra prievarta

verčiami tai daryti, kaip yra su nacional-

inėmis valiutomis.

***

Pradžių pradžioje plaukiojome jūrose.

Tada išlipome. Įlipome į medžius. Vėliau

- išlipome. Prisijaukinome ugnį, gyvūnus,

gamtą. Išmokome statyti namus, saugoti ir

kaupti gėrybes, išvengti nemalonių siur-

prizų ir užsitikrinti saugumą.

Progresas, inovacijų ir patogesnių,

geresnių gyvenimo formų ieškojimas yra

žmonių genuose ir jei galime susikon-

struoti kelias tonas sveriančius metalo

gabalus, raižančius dangų, išlipti ant

mėnulio, internetą, galime susikonstruoti

ir valiutą, kuri bus ideali mainų priemonė.

Pats džiugiausias dalykas šiuo atveju yra

tas, kad bitcoinas greičiausiasi žlugs tik

tuomet, jei bus sukonstruota už jį dar

geresnė valiuta. Jau dabar jis apsaugotas

taip, kad sunaikinti jo beveik neįmano-

ma ir jei mintyse peržvelgsime keletą

įmanomų scenarijų, kaip toliau galėtų

vystytis bitcoin likimas, suprasime, kad

nukonkuravimas panašia, tik dar tobule-

sne valiuta – realiausias variantas.

***

O dabar nueikit į bitcoinų keityklą – jų

pilna jau ir Lietuvoje. Artimiausią par-

davėją radau 2km nuo vietos, kur rašiau šį

straipsnį.

17

Martynos Žilionytės nuot.

Kartą Europoje

RUBR

IKA

Martynas BarkauskasŽurnalistas

Šioje rubrikoje, kuri bus kiekvieno „Kelyje“ numerio sudėtinė dalis, bandysiu skaitytojus supažindinti su Europos Sąjunga, joje vykstančiais politiniais, kultūriniais procesais.

Savaime suprantama, natūraliai

jums kyla klausimas, kodėl Lietu-

vos liberaliam jaunimui turėtų

būti aktualu kalbėti tokiomis, atrodytų,

gana nuo organizacijos pagrindinio tikslo

(užsiimti liberalių idėjų sklaida) nutolu-

siomis temomis. Atsakymų pateikti galiu

keletą: 1) visų pirma, šis laikotarpis yra

ypatingas, kadangi 2013 m. antrą pusmetį

pirmininkaujame ES Tarybai ir tai yra

vienas reikšmingiausių įvykių Lietuvos

politinėje arenoje po nepriklausomybės

atkūrimo; 2) ES mums patiems suteikia

plačias galimybes įgyvendinti savas ini-

ciatyvas, jas finansuoja, todėl ES aktual-

ijų suvokimas gali ateityje LLJ skyriams

padėti kurti naujas iniciatyvas, suteikti

žinių, į kokias su ES susijusias organizaci-

jas kreiptis ieškant partnerių ar tiesiog

finansavimo šaltinio; 3) liberalūs Lietu-

vos politikai dirba ES parlamente, kitose

institucijose, todėl svarbu suvokti kokio

lietuviško liberalizmo įvaizdį jie formuoja;

kartais patys nustembame, jog europar-

lamentarai Leonidas Donskis ir Viktor

Uspaskich (dabar jau atsisakęs mandato)

dirba vienoje ALDE frakcijoje, teoriškai

atstovauja tas pačia liberalias idėjas; tad,

18

Martynos Žilionytės nuot.

ko gero, vertinga apžvelgti šių žmonių

veiklą, tiesiai įvardinti kas yra kas; 4)

manau, jog kiekvienas save gerbiantis

liberalas turi būti šiek tiek kosmopolitas;

sakydamas kosmopolitas omenyje turiu ne

nusigręžimą nuo savos valstybės prob-

lemų ir ėmimąsi vien globalių klausimų;

kalbu ne apie savo kultūros menkinimą

iškeliant idėją, jog visa žmonija, iš esmės,

yra vienoda, o skirtumai ją tik skaldo ir

sukelia bereikalingus konfliktus; saky-

damas, jog kiekvienas save gerbiantis

liberalas bent šiek tiek turėtų būti kosmo-

politas, galvoju apie išprususį ir aplinkinį

pasaulį pažįstantį žmogų, gebantį spręsti

problemas tiek savo kieme, tiek suvokiantį

grėsmes, ateinančias iš už jo „tvoros“.

Kitas natūralus klausimas – kodėl būtent

Martynas Barkauskas rašo šiomis tem-

omis? Taip jau susiklostė, jog dar nuo

mokyklos laikų domiuosi ES, jos instituci-

jomis, aktualijomis, skirtingų valstybių

požiūriu į europinius klausimus, be to, ir

studijuoti Vilniaus universitete pradėjau

politikos mokslus. To pasekme tapo daly-

vavimas įvairiuose konkursuose: ne kartą

dalyvavau ir laimėjau Europos egzaminą,

tapau simboliniu Europos direktoriumi,

buvau nuolatinis svečias Briuselyje ir

Strasbūre. Vieno tokių vizitų metu kartu

su Iveta Paludnevičiūte susipažinome su

Arnoldu Pranckevičiumi, kurio interviu

rubrikos atidarymui mudu su Iveta ir

siūlome paskaityti. Apibendrindamas

šį įžanginį rubrikos žodį, noriu išreikšti

viltį, jog siūloma tematika jums pasiro-

dys aktuali ir neišgąsdins, o skaitymas

bus malonus bei atnešantis galybę naujų

įspūdžių, minčių. Iki greito!

A. Pranckevičius: „Rytų partnerystės

viršūnių susitikimas Vilniuje yra fan-

tastiška galimybė padaryti proveržį Rytų

regione“

Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai

įsibėgėjant visiems, o ypač žingeidiesiems

liberaliukams geras metas praplėsti savo

suvokimą apie šį Lietuvai teksiantį iššūkį.

Savaime suprantama, kiekvienas lietuvis

tikisi, jog mūsų valstybė nuvers kalnus ir

primins Europai apie Pabaltijo karžygius,

kurie šįkart ne ginklu, o savo sumanu-

mu bei civilizaciniais pasiekimais stebins

Europą. Todėl, be jokios abejonės, svar-

bu suvokti, kiek mūsų viltys pagrįstos ir

realios. Dėl to savo skaitytojams siūlome

pokalbį su iš Panevėžio kilusiu Arnoldu

Pranckevičiumi, kuris yra vienas daugiau-

siai ES institucijose pasiekusių lietuvių.

Nors jam viso labo 33 metai, jis jau ke-

turis metus dirba ES Parlamento pirmin-

inko patarėju. Kadangi A. Pranckevičius

patarėju dirba jau antrojo Parlamento

19

pirmininko komandoje, jo pareigos šiek

tiek kito, tačiau visuomet jis daugiausi-

ai fokusavosi į Rytų politikos (nuo Rytų

Europos, Rusijos iki Kinijos ir kitų Azijos

šalių), Vakarų Balkanų, ES plėtros, saugu-

mo bei gynybos klausimus. Šiame interviu

temos varijuos nuo ES kovos už energet-

inę nepriklausomybę iki pirmininkavimo

metu Vilniuje vyksiančio ES Rytų partn-

erystės programos šalių viršūnių susiti-

kimo. Dėl A. Pranckevičiaus ilgo darbo

centrinėse ES institucijose galima daryti

prielaidą, jog jo požiūris daugiau mažiau

atspindės tų organizacijų viltis ir lūkesčius

Lietuvos pirmininkavimo atžvilgiu. Be to,

A. Pranckevičius yra sakęs, kad laiko save

liberalu, kas reiškia, jog šiame interviu bus

galima rasti ir kiekvienam mūsų organ-

izacijos nariui pažįstamų prieskonių. Tad

linkime įdomaus skaitymo!

Visų pirma norime jus, Arnoldai,

pasveikinti sugrįžus į Lietuvą, kadangi

iš jos dirbti į ES Parlamentą išvykote

daugmaž prieš 8 metus. Koks jausmas

sugrįžti į gimtinę, esančią ES Tarybos

pirmininkavimo starte, kurią tuomet

palikote kaip ES naujokę, dedančią vos

pirmuosius pilnateisės narės žingsnius

bendrijoje?

- Labai įdomus jausmas. Ir tikrai teigia-

mas, nes kitąmet bus jau 10 metų, kai

Lietuva yra pilnateisė ES narė. Jau esame

nebe naujoji, bet galima sakyti naujo-

ji-senoji šalis, o po pusės metų būsime

patyrusi valstybė, jau stovėjusi prie ES

Tarybos vairo. Nepaisant to, kad Lietuvoje

dažnai žiūrime į viską kritiškai, ir tam yra

nemažai priežasčių, stebint Lietuvą iš tolo

įspūdis yra labiau teigiamas. Lietuva ir

visos trys Baltijos šalys yra dažnai įvar-

dinamos kaip sektinas pavyzdys kitoms

ekonominius vargus išgyvenančioms ES

šalims, pristatomos kaip regionas, kuris

gana greitai ir efektingai, nors ir skaudžiai

bei sunkiai, įveikė sunkiausią ekonominės

krizės laikotarpį ir vėl iškopė į augimo

kreivę. Visa tai Baltijos šalys padarė per

griežtą fiskalinę konsolidaciją ir sunkias

struktūrines reformas. Nors nemaža

visuomenės dalis vis dar išgyvena sunku-

mus ir jaučia nepriteklių, tačiau žmonės

nusprendė suteikti pasitikėjimo kreditą

vykdomai politikai, ypatingai Latvijoje ir

Estijoje, kur vyriausybės nepaisant krizės

ir taikytų sunkių priemonių, išliko ir buvo

perrinktos.

Kaip Europos Parlamento Pirmininkas

Martinas Schulzas įvardijo Karolio

Didžiojo prizo įteikimo ceremonijoje,

Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės nepai-

sant krizės išliko stipriais euro-optimistais

ir pasitiki Europos Sąjunga. Be to, jie linkę

20

pasitikėti ir Briuselio patirties įgavusiais

politikais. Senąją Baltijos lyderių kartą

- Valdą Adamkų, Vairą Vykę-Freibergą,

Lennartą Merį - buvo galima įvardin-

ti kaip transatlantinę politinę kartą, iš

anapus Atlanto atnešusią Vakarų pasau-

lio moralines normas ir aukštą politinę

kultūrą. Dabartinė naujoji lyderių kar-

ta – Dalia Grybauskaitė, Valdis Dom-

brovskis, Toomas Ilvesas - galima sakyti,

yra europietiškoji karta. Visi šie trys

žmonės, sugrįžę į savo šalis iš aukščiau-

sių ES struktūrų ir perėmę vadovavimą

sunkiausiu krizės laikotarpiu, parodė, jog

žmonės pasitiki politikais įgijusiais eu-

ropinį politinį išsilavinimą. Paradoksaliai,

Briuselio politinė kultūra iki šiol yra ver-

tinama aukščiau negu vietinė ir, tarkime,

Lietuvoje Europos Parlamento pasitikė-

jimas yra gerokai aukštesnis negu Seimo,

kas yra kardinaliai priešinga Prancūzijoje,

Vokietijoje ar Didžiojoje Britanijoje, kur

Nacionalinė asamblėja, Bundestagas ir

Vestminsteris tradiciškai išlaiko didesnį

pasitikėjimą.

Lietuvoje bene labiausiai viešinamas pa-

siruošimo ES Tarybos pirmininkavimui

darbas yra 4 prioritetų parengimas,

kurie bus kaip ir pirmininkavimo lai-

kotarpio strategija. Kaip manote, kuris

prioritetas yra pats svarbiausias ir prie

kurio prioriteto įgyvendinimo Lietuva

savo patirtimi gali prisidėti labiausiai?

- Iš tikrųjų pirmininkaujančiai šaliai

po Lisabonos sutarties tenka gerokai

mažesnis vaidmuo negu anksčiau. Ypač

įkūrus dvi permanentines institucijas

- ES Tarybos pirmininko ir vyriausios

įgaliotinės užsienio politikai pareigybes

- pirmininkaujančiai šaliai nebetenka

garbė vadovauti ES viršūnių susitikimams

ir tenka tik pavaduoti ponią Ashton

pirmininkaujant Užsienio reikalų tarybai.

Todėl didžiausias pirmininkavimo dar-

bas nusileidžia į šakines ministerijas ir į

sektorinius klausimus.Taigi, pirmininkau-

janti šalis šiandien Europos Sąjungoje yra

daugiau tarpininkė, moderatorė, kon-

sensuso ieškotoja negu šalis, kuri brėžia

gaires, daro įtaką darbotvarkei ar gali

įnešti svarbų pokytį ar reformą.Iš esmės,

netgi didžiosios šalys šiandien to padaryti

jau nebegali pirmininko kėdėje. Atvirkšči-

ai – iš pirmininko dažnai reikalaujama

neutralumo, savo nacionalinių interesų

palikimo namuose ir bandymo ieškoti

europinio konsensuso. Taigi, Lietuvai bus

sunku palikti didelį įnašą, nors, žinoma,

ji stengsis tai padaryti, ir tai yra gerai. Nes

Lietuva yra ambicinga šalis ir kaip sakė

Leonidas Donskis, Lietuva turi čempiono

sindromą. Lietuviai viską nori padaryti

21

geriausiai, nori visur laimėti, nesvarbu tai

būtų Eurolyga, Eurovizija, ar ES pirmin-

inkavimas.

Trys pirmieji prioritetai, iš esmės, yra

einamoji ES darbotvarkė - tai yra klausi-

mai, kuriuos reikia užbaigti iki 2014 metų

Europos rinkimų ir kurie yra įvairių

jau vykdomų reformų aspektai: ar tai

būtų bankų sąjunga, vidinės energetinės

rinkos užbaigimas, ar ilgamečio biudže-

to įgyvendinimas. Tai nepriklauso nuo

Lietuvos ir pagrindinės žaidimo taisyklės

bus brėžiamos ne Vilniuje. Vienintelė,

mano nuomone, sritis, kur Lietuva gali

įnešti savo indėlį, yra ketvirtasis priorite-

tas, susijęs su Europos kaimynystės poli-

tika, Rytų partneryste, plėtra, energetiniu

saugumu, nes tai yra tos sritys, kuriose

Lietuva yra vertinama kaip šalis ekspertė.

Rytų partnerystės viršūnių susitikimas

Vilniuje lapkričio pabaigoje todėl ir yra

ta fantastiška galimybė sudėlioti taškus ir

padaryti proveržį Rytų regione.

Kalbant apie Rytų partnerystę atrodo,

kad šiuo metu ES centrinės organizaci-

jos itin siekia, jog padidėtų bendradarb-

iavimas su Rytų valstybėmis ir kalbama,

kad tokiam suartėjimui būtinos refor-

mos. Tad kokios reformos iš Briuselio

perspektyvos turimos omenyje?Galbūt

egzistuoja šalis Rytų partnerystė re-

gione, kuri galėtų būti kaip pavyzdys

kitoms glaudesnių santykių su ES sieki-

ančioms valstybėms?

- Deja, šiandien gyvename be gero pavy-

zdžio, nes mūsų jau keletą metų aktyviai

palaikoma „pirmūnė“ Moldova, sparčiau-

siai vykdžiusi europines reformas, šį pa-

vasarį paslydo ir išgyveno rimtą politinę

krizę. Tačiau mūsų partneriai Kišiniove

visgi sugebėjo sudaryti naują vyriaus-

ybę, išlaikyti pro-europinį aljansą ir tęsti

būtinas reformas.Tad nors ir buvo praras-

ta brangaus laiko, blogiausio scenarijaus

pavyko išvengti.

Per visą Rytų partnerystės istoriją aiškus

lyderis buvo Ukraina. Ji vienintelė kol

kas yra pabaigusi derybas dėl asociacijos

ir gilios bei visapusiškos laisvos preky-

bos sutarčių. Bet ji, deja, iš baltos gulbės

per porą metų tapo bjauriuoju ančiuku

ir virto viena didžiausių problemų bei

frustracijų Europos Sąjungai, nuo kurios

didžiąja dalimi priklauso Rytų partn-

erystės ateitis ir Rusijos projektuojamų

muitų ir Eurazijos sąjungų perspektyvos.

Iš Kijevo iki Vilniaus viršūnių susitikimo

mes laukiame proveržio trijose srityse:

1) pakeisti rinkimų įstatymą, pakartoti

rinkimus penkiose vienmandatėse apy-

gardose ir surengti Kijevo miesto rinki-

mus, 2) išspręsti selektyvaus teisingumo

22

problemą, ypač susijusią su ekspremjerės

Julijos Tymošenko bylomis, ir įvykdy-

ti būtinas teisines reformas, kad tokios

politinės bylos nepasikartotų ateityje – t.y.

priimti prokuratūros įstatymą, pakeisti

kriminalinį kodeksą, įgyvendinti krimin-

alinį procedūrinį kodeksą ir advokatūros

įstatymą, ir 3) vykdyti Asociacijos dar-

botvarkės reformas, kaip antai kova su

korupcija, anti-diskriminacijos įstatymas,

verslo klimato gerinimas ir taip toliau.

Žinoma, jautrausias ir svarbiausias klausi-

mas yra Julijos Tymošenko byla, be kurios

išsprendimo sunku įsivaizduoti Asoci-

acijos sutarties pasirašymą su Ukraina

Vilniuje. Šioje srityje esminį vaidmenį

vaidina Pirmininko M.Schulzo prieš

metus įkurta speciali buvusių prezidentų

Pato Coxo ir Aleksanderio Kwasniewskio

misija, kurios darbą man tenka koordin-

uoti. Šios misijos dėka, po ilgų ir inten-

syvių derybų su aukščiausia Ukrainos

valdžia, per metus pavyko į laisvę paleisti

buvusius J.Tymošenko vyriausybės min-

istrus J.Lucenko, V.Ivaščenko ir H.Filipči-

uką, užtikrinti pačios J.Tymošenko nenu-

trūkstamą gydymą Charkovo lygoninėje ir

užkirsti kelią jos sugrąžinimui į kalėjimą

ar teismo salę. Šiuo metu intensyviai

dirbame ties svarbiausiu klausimu - pači-

os J.Tymošenko bylos išsprendimu ir

tikimės, kad pavyks pasiekti susitarimą iki

Vilniaus susitikimo. Dėl to darbas nenu-

trūksta ir vasarą - liepos pabaigoje jau

devynioliktą kartą su prezidentais Coxu ir

Kwasniewskiu vyksiu į Ukrainą tolesnėms

deryboms su prezidentu V.Janukovyčiumi

ir pačia J.Tymošenko. Tačiau svarbu ne tik

pašalinti šią svarbiausią kliūtį Ukrainos

asociacijos su ES kelyje, bet kartu refor-

muoti ir visą teisinę sistemą iš esmės –

pereiti prie tikrai europinius standartus

taikančios sistemos, kurioje būtų vienodos

gynybos ir prokuratūros teisės, kurioje

būtų kiek įmanoma sumažinta politinių

struktūrų įtaka teismams. Tai irgi yra

mūsų Coxo-Kwasniewsnio misijos uždu-

otis ir nuolatinė pokalbių su Ukrainos

valdžia, opozicijos lyderiais, prokuratūros

vadovais ir nevyriausybinėmis organ-

izacijomis tema.

Kitos trys Pietų Kaukazo šalys vėlgi yra

labai sudėtingos. Kiekviena jų įneša savo

spalvą ir komplikaciją, jas vis dar perse-

kioja neišspręsti regioniniai konfliktai

Pietų Osetijoje, Abchazijoje, Nagorno

Karabache. Buvusi demokratinių re-

formų lyderė Gruzija išlieka nestabili ir

pažeidžiama, vidinių kovų tarp premje-

ro Ivanašvilio ir prezidento Saakašvilio

įkaite.Kiekvieną dieną retorika yra įkai-

tusi, ir abi pusės bando kompromituoti

viena kitą.Ryškėja gąsdinančių galimo

selektyvaus teisingumo ženklų. Baudžia-

23

mojon atsakomybėn patraukta nemažai

buvusios vyriausybės žmonių, įskaitant

buvusį premjerą V.Merabišvilį, ir tai kelia

vis didesnį ES nerimą ir verčia ES lyderius

rimtai perspėti dabartinę Gruzijos valdžią

netęsti raganų medžioklės, ypač artėjančių

prezidento rinkimų spalio mėnesį kontek-

ste. Mes nenorime antros Ukrainos. Kita

vertus, Gruzija ką tik sėkmingai pabaigė

derybas dėl Asociacijos sutarties, tad tai

yra gera žinia ir leidžia tikėtis, kad bent

jau iki Vilniaus gruzinai šautuvus laikys

kišenėse.

Tuo tarpu Armėnija nors ir pasiekusi

panašų integracijos su ES lygį kaip ir Gru-

zija, yra vis dar stipriai varžoma didžiulės

Rusijos įtakos, spaudimo įstoti į muitų

sąjungą ir taip pat persekiojama gana

korumpuoto politinio elito, nemažo skur-

do, didžiulio pažeidžiamumo dėl Kalnų

Karabacho konflikto. Turbūt didžiausia

siekiamybė, kurią mes galime pasiekti

Vilniuje, tai yra su Armėnija, kaip ir su

Moldova bei Gruzija, parafuoti asociacijos

sutartį. Tačiau parafavimas yra tik pats

pirmas žingsnelis, po to seka sutarties

pasirašymas, ratifikacija, įgyvendinimas,

tad viskas dar priešakyje.

Be Baltarusijos, su kuria oficialūs santy-

kiai jau daugelį metų įšaldyti dėl žmogaus

teisių padėties ir politinių kalinių, Azer-

baidžanas yra pasiekęs mažiausią inte-

gracijos su ES lygį ir net nėra išreiškęs

noro derėtis dėl laisvosios prekybos

sutarties. Vienintelis klausimas, kuriuo

judama, tai yra vizų palengvinimo su-

tartis ir, žinoma, energetikos klausimai.

Toks mažas santykių intensyvumas paa-

iškinamas tuo, kad Azerbaidžanas neturi

ES narystės ambicijų. Baku turi labai

pragmatišką požiūrį į ES ir jų lūkesčiai

yra minimalūs. Be to, yra nemažai kliu-

vinių mūsų tarpusavio santykiuose – tai

žmogaus teisių klausimai, politiniai kalini-

ai, žodžio laisvė.

Kiekviena šalis yra labai skirtinga, vyks-

ta darbas ir daugiašaliuose projektuose,

įvairiose horizontaliose srityse, kaip pavy-

zdžiui energetinis saugumas, žmogaus

teisės, pasikeitimai kultūros, mokslo,

švietimo srityje. Tačiau iš tikrųjų kuo

toliau, tuo labiau mes matome, kad Rytų

partnerystėje mes turime diversifikuoti

savo požiūrį ir su kiekviena šalimi elgtis

skirtingai, tuo sukurdami konkurencinę

aplinką, tarkime tarp Moldovos ir

Ukrainos, tam, kad paskatintume vienus,

priverstume pasitempti kitus. Tas pats

devintame dešimtmetyje buvo daroma

su mumis pačiais – Baltijos šalimis – kai,

tarkime, estus pirmuosius ES pakvietė

derybų, o Lietuvą kaip geriausiai pa-

siruošiusią narystei išskyrė NATO. Tokia

taktika padėjo visoms trims valstybėms

24

vienu metu įstoti ir į ES, ir į NATO. Aišku,

tokio tobulo scenarijaus Rytų partner-

ystėje nebus, bet konkurencinė aplinka

gali būti naudinga. Todėl pagrindinis

Rytų partnerystės moto dabar yra „more

for more“ – „daugiau už daugiau“. Ir mes

čia sustojame, dedame tašką, nors skliau-

steliuose yra „less for less“ – „mažiau

už mažiau“: jeigu mažiau reformų, bus

mažiau pinigų, mažiau paramos. Jeigu

netgi bus regresas, ypač žmogaus teisių

srityje, ES pasiruošusi parodyti dantis

ir netgi imtis sankcijų, uždrausti vizas,

areštuoti bankų sąskaitas, kaip kad atsitiko

pustrečiam šimtui Baltarusijos pareigūnų.

Kadangi kalbėdamas apie Ukrainą

užsiminėte, jog jinai yra lemiamas veik-

snys regione, nuo kurio labai priklausys

Rytų partnerystės programos ateitis,

kaip vertinate jos galimybes pasirašyti

asociacijos sutartį artėjančio Vilniaus

viršūnių susitikimo metu, nes kalbama,

kad tai yra vienas iš pagrindinių susiti-

kimo tikslų?

- Taip, iš tikrųjų sutarties pasirašymas su

Ukraina nulems Vilniaus susitikimo sėk-

mę arba nesėkmę. Be jokios abejonės, tai

yra svarbiausias veiksnys. Sutarčių para-

favimo su Armėnija, Gruzija ir Moldova

neužteks atsverti tos neigiamos žinios, kad

nepavyko pasirašyti sutarties su Ukraina.

Kartu būtų pasiųstas ženklas Kremliui,

kad jie gali akseleruoti pastangas suvysty-

ti Ukrainą į muitų ir Eurazijos sąjungos

struktūras ir pinkles.Tai iš tikrųjų gana

juodas scenarijus, kurio visi stengiamės

išvengti - tiek Lietuva, tiek kitos valstybės

narės, tiek ES struktūros. Ypač dėl to, kad

nepavykus pasirašyti asociacijos sutarties

su Ukraina Vilniuje, jos turbūt nepavyktų

pasirašyti dar du metus. Kitais metais sus-

tos visa ES mašina, vyks Europos rinki-

mai, keisis Parlamentas, keisis Komisija ir

niekam nerūpės Ukraina, nes dominuos

vidinės ES problemos ir vyks vidiniai

struktūriniai pasikeitimai.O 2015 metais

Ukrainoje įvyks prezidento rinkimai, kur

V.Janukovičius bandys išlikti valdžioje ir

kandidatuoti antrai kadencijai.Akivaizdu,

kad tokiu jautriu periodu ES nepateiks

sutarties kaip dovanos vienai ar kitai

rinkimuose dalyvaujančiai pusei.Trečia –

po dviejų metų pati Ukraina gali būti jau

visai kitur, visai kitose struktūrose.Kije-

vui labai sudėtinga, man rodos, taip ilgai

išlaikyti Rusijos spaudimą ir neįstoti vienu

ar kitu formatu į muitų sąjungą.Maskva

vargu ar susitaikys su Kijevo išsiderėtų

stebėtojo statusu, kuris neturi jokių teisin-

ių pasekmių. Todėl tai yra kritiniai metai

Ukrainai, jos egzistencinis pasirinkimas.

Bus ar nebus pasirašytas susitarimas lap-

25

kritį Vilniuje, šiandien dar sunku vertinti.

Gegužės mėnesį Europos Komisija žengė

teigiamą žingsnį: kaip mes ir tikėjomės,

ji persiuntė asociacijos sutartį į Tarybą

pasirašymui. Tai buvo atsakas į Jurijaus

Lucenkos ir Grigorijaus Filipčiuko pa-

leidimą balandį ir pasitikėjimo kredito

Ukrainai suteikimas – nors ir gerokai jau

esate mūsų nervus bei kantrybę išbandę

ir esame daug kartų jumis nusivylę, mes

vis dar jumis pasitikime ir suteikiame

jums paskutinį šansą iki lapkričio parodyti

konkretų progresą ir užtikrintą veiksmą.

Kaip minėjau - J.Tymošenkos paleidimas

arba išsiuntimas gydytis į užsienį yra

viena svarbiausių sąlygų, šalia rinkimų ir

prokuratūros reformų. Be šių žingsnių,

savo veto neatsiims Vokietija, nepritars

sutarties pasirašymui ir kitos šalys kaip

Prancūzija, Didžioji Britanija, Nyderlan-

dai, Švedija ar Ispanija. Mano vertinimu,

yra viltis, kad didžiausius kliuvinius iki

lapkričio pašalinsime, tačiau Ukraina yra

sunkiai nuspėjama ir prognozuojama šalis,

todėl reikai išlikti budriais, kantriais ir

atsargiais.

Pakreipkime temą energetikos krypti-

mi: žiniasklaidoje dažnai tenka skaityti,

kad užsienyje Lietuva, kovodama su

Gazpromu dėl Trečiojo ES energetikos

paketo įgyvendinimo ir savo ener-

getinės rinkos liberalizavimo, atrodo

kaip narsi šalis, kurianti precedentą

kitoms panašių problemų turinčioms

valstybėms. Jūsų vertinimu, ar daug

pasiekėme šioje srityje?Kur dar reikėtų

pasistiebti ar pasimokyti iš kitų?

- Tikrai, Lietuva yra aktyvi ir ypatingai

Gazprom bylos kontekste Lietuva pa-

sirodė drąsiai bei atkreipė daugelio šalių ir

Europos Sąjungos vadovų dėmesį. Mano

požiūriu, tai buvo teisingas sprendimas,

nors ir rizikingas. Jis sukūrė precedentą

ES istorijoje, pirmą kartą buvo imtasi

rimtos konkurencijos bylos prieš tokį

milžiną kaip Gazpromas.Tai sukėlė ner-

imą ir pačioje Maskvoje, kurios nervinga

reakcija įrodė, kad Trečiasis energetikos

paketas yra rimtas dokumentas. Kitaip

Maskva nedėtų tiek pastangų jį diskred-

ituoti ir stengtis įtikinti kitas valstybes jo

neįgyvendinti. Tai irgi rodo, kad ES jau

spėjo toli pažengti energetikos saugu-

mo kontekste. Ir visa tai įvyko Lietuvos,

Lenkijos ir kitų šalių, kurios yra labiausiai

energetiškai pažeidžiamos, raginimų dėka.

Darbo dar yra labai daug tiek Europoje,

tiek Lietuvoje. Mano buvęs vadovas Jerzy

Buzekas dar prieš keletą metų su Jacques’u

Deloru, buvusiu Europos Komisijos

pirmininku ir didžiuoju europiečiu,

inicijavo Europos energetinės bendrijos

26

projektą. Šio dokumento tikslas – sukurti

vieningą, pilnai integruotą, veikiančią

konkurencinėm sąlygom vidinę energet-

inę rinką, kurioje būtų pilnai įgyvendinti

visi trečiojo energetinio paketo princi-

pai, verčiantys energetinę prekybą daug

skaidresne, atskaitinga ir bandančia

laužyti monopolius.Šitos vidinės rinkos

pagrindu būtų sukurta ir įgyvendin-

ta vieninga ir stipri išorės energetikos

politika. J. Buzeko ir J. Deloro manymu,

mes niekada neturėsime vieningos ir

stiprios energetinės užsienio politikos,

kol neturėsime vieningos rinkos Europos

Sąjungoje viduje. Manau, jog tai yra labai

teisinga tezė, nes viskas yra susiję – tol

kol ES šalys neįkurs bendrų dujų atsargų

saugyklų ir nesukurs bendro dujų krizių

sprendimo mechanizmo, ir kol mūsų

nacionalinės energetikos įmonės, ypač

didžiosios prancūzų ir vokiečių kompani-

jos, nepradės veikti bendrai europinėje

terpėje, kartu derėtis dėl tiekimo sutarčių

su trečiomis šalimis, tol mūsų didžioji

Rytų kaimynė toliau sėkmingai skaldys ir

valdys ne tik valstybes nares, bet ir konk-

rečias kompanijas, vienoms užkirsdama

kelią investicijoms, o kitas privilegijuoda-

ma palankiomis ilgalaikėmis sutartimis.

2014 metų ambicija yra pabaigti integruo-

ti vidinę ES energetikos rinką, pabaigti

visas trūkstamas jungtis, tame tarpe ir

Lietuvai svarbius elektros tiltus į Lenkiją

ir Švediją. Lietuvai svarbiausia nuspręsti

pačiai kaip ji nori garantuoti savo ener-

getinį saugumą ir pagaliau apsispręsti ne

tik dėl naujojo Visagino projekto, atgauti

mūsų kaimynų pasitikėjimą kaip patikima

partnerė, bet ir įvertinti skalūninių dujų

gavybos galimybę, užbaigti suskystintų

dujų terminalo statybas, taip pat prisidėti

prie svarbių regioninių projektų ir artim-

iau derinti savo planus su kitomis Baltijos

šalimis. Manau, kad Baltijos solidarumas

ypač svarbus norint panaikinti šią ener-

getinę salą ir sustipinti regiono energetinę

nepriklausomybę.

Pereikime prie prioritetinės ES Baltijos

jūros regiono strategijos įgyvendinimo

klausimo: kokius realius darbus matote,

kuriuos būtų galima įgyvendinti Lietu-

vos pirmininkavimo metu?

- Baltijos jūros regiono strategija yra

gera iniciatyva ir yra viena iš nedauge-

lio strategijų, kuri gimė būtent Europos

Parlamente. Tuo metu buvę europarlam-

entarai Toomas Ilvesas, dabartinis Esti-

jos prezidentas, ir Alexanderis Stubbas,

dabartinis Suomijos užsienio reikalų min-

istras, parašė patį pirmą raportą šia tema

ir išprovokavo valstybes-nares šį projektą

įgyvendinti. Taigi Europos Parlamen-

27

tas žiūri į šį projektą kaip į savo kūdikį.

Strategijoje yra daug techninių klausimų,

susijusių su aplinkosauga, Baltijos jūros

apsaugos standartais, prekyba, transportu,

laisvu judėjimu. Tai yra platus klausimų

ratas, daugelis darbų yra tęstiniai ir il-

galaikiai, tad per pusę metų sunku tikėtis

kažkokių didelių proveržių. Tačiau jei

Lietuvai pavyks suburti daugiau politinės

valios, politinio dėmesio valstybių vadovų

lygmenyje šiai strategijai, tai jau būtų

nemažas pasiekimas.

Ar nemanote, kad pasirinktos šalys, iš

kurių sudarytas Baltijos jūros region-

as, yra pakankamai skirtingos tiek

kultūriškai, tiek ekonomiškai? Ar nekils

problemų pritaikant vienodas priemo-

nes kovojant su įvardijamomis problem-

omis šiose šalyse?

- Taip, žinoma, tai labai skirtingos šalys.

Klausimas yra legitimus.Kai yra tokia

didžiulė diversifikacija valstybių ekono-

minio išsivystymo, socialinės atskirties

prasme, žinoma, kad sudėtinga ant vieno

kurpaliaus mauti visas valstybes. Tačiau

aš manau, kad glaudesnis bendradar-

biavimas tarp Baltijos ir Skandinavijos

šalių stipriai padėtų pačių Baltijos šalių

administraciniams gebėjimams, įvairių

agentūrų darbo kokybei, metodų bei gero-

sios patirties perėmimui iš Skandinavijos

šalių. Laimėtojai čia esame labiau mes nei

skandinavai, nes ne paslaptis, kad Skandi-

navijos šalyse aplinkosaugos, politinės

kultūros, kovos su korupcija, klimato ap-

saugos srityse, maisto saugumo, socialinės

rūpybos klausimuose yra pasiektas turbūt

aukščiausias lygis pasaulyje, taikomos

aukščiausios prabos taisyklės ir standar-

tai. Tad mums tikrai yra ko pasimokyti.

Tikėkimės, kad ir švedams, ir suomiams,

ir danams yra prasminga bei naudinga

paremti Baltijos draugus kitoje jūros pusė-

je, nes jie nori matyti saugius, patikimus,

stabilius, gerovę kuriančius kaimynus.

Kaip vertinate šios strategijos atsir-

adimą: ar tai tik parodomoji akcija, ar

tikras ES dėmesys Lietuvai ir kitoms

Baltijos regiono valstybėms, galintis

tapti pavyzdžiu kitiems Sąjungos re-

gionams?

- Tai priklauso nuo pačių šalių. Mes

esame matę daugybę formatų, kurie ES

mirė taip ir negimę arba tapo neveiksnūs

ir tiesiog išsisėmė, kito, buvo pakeisti

kitomis bendradarbiavimo formomis.

Tai natūralus procesas ir priklauso nuo

valstybių interesų, jų matymo, sugebėjimų

pasinaudoti tais įrankiais.

Plačiau žiūrint galima palyginti Vidurže-

28

mio jūros strategiją su Rytų partneryste,

apie kurią jau šnekėjome, kaip skirtingai

jos vystosi. Pavyzdžiui, Sąjunga Vidurže-

mio jūrai, kuri buvo Prezidento Sarkozy

iniciatyva, buvo traktuojama kaip ES

žestas Prancūzijai. Bet, iš esmės, projek-

tas stokojo gyvybės, keletą metų merdė-

jo, išsisėmė. Tačiau jis atsigavo, kuomet

netikėtai sprogo Arabų pavasaris, įvyko

revoliucijos Tunise, Egipte, karinė inter-

vencija Libijoje, konfliktas Sirijoje. Šie

įvykiai iš numirusiųjų prikėlė šią strategiją

ir per naktį pavertė ją vėl svarbia. Šian-

dien Pietų kaimynystėje ES vykdo daug

esminių, konkrečių projektų, teikia daug

finansinės ir administracinės pagalbos

tose šalyse vykstančioms reformoms. Tas

pats su Rytų partneryste – šiandien mes

šnekame, jog šie metai yra kritiniai: jeigu

neįvyks proveržis, o įvyks fiasko ir ne-

pavyks išlaikyti politinio stabilumo Gru-

zijoje, Moldovoje, Ukrainoje ir išsaugoti

jas europiniame kelyje, Rytų partnerystės

projektas liktų tik popieriumi, o ES gali

išvis persvarstyti savo strategiją ir pereiti

iš daugiašalio bendradarbiavimo į dviša-

lius santykius, koncentruojantis į Ukrainą

ir Moldovą, o Pietų Kaukazui sugalvojant

visiškai kitą formatą.

Nei vienas formatas nėra amžinas ir nėra

savitikslis, jis tarnauja tol, kol yra veik-

smingas tikslui pasiekti.Tas pats yra ir

su Baltijos jūros regionu: jeigu pačioms

valstybėms yra įdomu, ir jeigu jos inves-

tuoja pakankamai politinio kapitalo, tai

bus sėkmė ir bendradarbiavimo pavyzdys

kitiems ES regionams, jeigu ne – tai bus

tiesiog popierius, deklaracija, už kurios

galbūt kai kuriems politikams bus naudin-

ga pasislėpti.

Ir baigdami paprognozuokime: kokį

įvertinimą manote, kad bus galima

skirti Lietuvai po jos pirmininkavimo

pusmečio? Ko palinkėtumėte pats artė-

jant išbandymų metui atsakingiems pa-

reigūnams ir eiliniams piliečiams, nuo

kurių didele dalimi taip pat priklausys

pirmininkavimo sėkmė?

- Visų pirma, palinkėčiau pasitikėti

savimi. Mes nesame pirmi, kurie iš Rytų

regiono pirmininkauja.Prieš mus puikų

pavyzdį parodė Lenkija – mūsų kaimynė,

didžioji draugė.Kiek žinau iš Lenkijos

kolegų, lenkai bus pasiruošę nuoširdži-

ai padėti.Lietuva nestokos geranoriško

požiūrio ir iš kitų valstybių, niekas neturės

tikslo Lietuvos kompromituoti ar siekti,

kad ji pasirodytų blogai. Todėl nėra ko

baimintis – geros valios netrūks, bus daug

pagalbininkų. Didžiausi priešai galime

būti mes patys, jei be reikalo įžiebsime

vidaus politinius konfliktus ar pakišime

29

sau koją tautinių ar seksualinių mažumų,

žmogaus teisių klausimuose. Tuomet

galėsime kaltinti tiktai patys save. Bet

aš įsitikinęs, kad Lietuvos visuomenė ir

institucijos yra puikiai pasiruošusios, jos

puikiai žino grėsmes, raudonas linijas ir

tikrai stengsis jų išvengti.

Manau, kad Lietuvai tikrai pavyks išsilai-

kyti pirmininko kėdėje iš jos nenuvirtus,

kaip pavyzdžiui įvyko kai kurioms ki-

toms šalims – čekų Vyriausybė sugriuvo

pirmininkavimo viduryje, belgai pirmin-

inkavo išvis be Vyriausybės, Vengrijos

Vyriausybė startavo su didžiuliu skandalu

dėl Konstitucijos pataisų ir žiniasklaidos

įstatymo. Buvo ir tokių pirmininkaujančių

šalių kaip Kipras, kuris bandė tiesiog

išsėdėti, nes šalis buvo tuo metu bankru-

tavusi, su didžiule bankų krize, padalinta,

pažeidžiama, didžiulėje Rusijos įtakoje, ES

ir NATO nesutarimų širdyje, nepripažįsta-

ma Turkijos.

Lietuvai, man atrodo, ambicija yra daug

didesnė - ne tik išgyventi, bet ir įnešti

naujo vėjo, energijos, entuziazmo.Aš jau

girdžiu iš savo kolegų Europos Parla-

mente, Europos Komisijoje, kokie aktyvūs

ir iniciatyvūs yra lietuviai.Tai jaunos,

dinamiškos valstybės ženklas. Aš tikiuosi,

jog Vilniui pavyks ne tik spręsti tokius

klausimus kaip Rytų partnerystė, ener-

getinis saugumas ar įvairūs regioniniai

projektai, suteikti jiems daugiau politinio

dėmesio ir valios europiniame lygmenyje,

bet kartu ir pačioje Lietuvoje paskatinti ir

pagilinti diskusiją apie Europos reikalus

ir atnešti daugiau Europos į kiekvieno

lietuvio namus, sukurti tikrą europinę

bendruomenę čia, Lietuvos viduje. Tai yra

labai geras laikas, ypač artėjant kitų metų

Europos Parlamento rinkimams gegužės

mėnesį. Tai yra galimybė visai Lietuvos

visuomenei, ypatingai žiniasklaidai, poli-

tikos apžvalgininkams, žmonėms, kurie

formuoja visuomenės nuomonę, akadem-

inei bendruomenei, vietos lyderiams,

kultūros, švietimo mokslo žmonėms įgau-

ti daug įdomios patirties ir susipažinti su

Europoje vykstančiais procesais, dalyvauti

istorinių sprendimų sukūryje. Šiandien

viskas mums atrodo kaip vienadieniai

sprendimai, bet šis laikotarpis, manau,

bus įvertintas kaip vienas iš transformac-

inių periodų, kai ES įvyks fundamentalūs

pokyčiai. Tai yra labai įdomus periodas,

tad didžiausios sėkmės Lietuvai.

O mes, Lietuvos piliečiai dirbantis įvairi-

ose ES institucijose Briuselyje, savo ruožtu

stengsimės kiek galime padėti Lietuvai

žiniomis, patarimais, žinoma, neperženg-

dami savo kompetencijos ribų ir laiky-

damiesi institucinio nešališkumo.Tačiau

tikrai visi sirgsime už Lietuvą ir tikėsimės

sėkmingo pirmininkavimo.

30

LiJOT ir prezidento rinkimai

SPEC

IALI

TEM

A

Žygimantas MenčenkovasRedaktorius

LiJOT - magiškas ir nesuprantamas žodis jaunam žmogui, kuris nėra

susiduręs su jaunimo politika bei skėtinėmis jaunimo organizacijomis,

tuo labiau, kiti straipsniai po šio yra susiję su LiJOT’o prezidento rinki-

mais, kurie natūraliai reikalauja trumpo įvado.

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba

(kitaip LiJOT) vienija jaunimo naciona-

lines (kurios turi savo padalinius, skyrius

įvairiose Lietuvos vietelėse, kurių veikla

siekia visoje Lietuvoje., pvz. Lietuvos lib-

eralus jaunimas ar AISEC) ir regionines

organizacijas (kurios apima tam tikrą

regioninę teritoriją ir joje vykdo savo

veiklą, pvz. JonAS (Jonavos rajono jaun-

imo visuomeninių organizacijų sąjunga

„Apskritas stalas”, kuri vienija jonavos

rajono jaunimo organizacijas ir veikia

Jonavos rajone). Nacionalinė organizacija

bendradarbiauja su valdžios institucijomis

ir formuoja jaunimo politiką (tai šiek tiek

skiriasi nuo įprastos politikos. Jaunimo

politkoje sprendžiami tokie klausimai

kaip jaunimo nedarbas, užimtumas ir kiti

jaunam žmogui svarbus dalykui. Taip pat

aktyviai padeda organizacijoms narėms

spręsti iškilusias problemas, leidžia meto-

dinius leidinius, organizacuoja įvairius

renginius, kaip vasaros, žiemos forumai ar

“Misija Sibiras”. Taip pat organizuojamas

tradicinis ir svarbus organizacijos rengi-

nys - asamblėja, kurios metu priminėjimos

rezoliucijos arba išrenkamas naujas prezi-

dentas, tokį renginį greitu metu turėsim.

31

Iš asmeninio archyvo

ŠIEK TIEK ISTORIJOS

Mantas ZakarkaKandidatas

Mano vaikystė prabėgo

Rokiškyje. Jau mokykloje

negalėjau apsiriboti tik

pamokomis, tad greitai įsitraukiau į nefor-

malią veiklą. Pradėjau lankyti ir baigiau

muzikos mokyklą, klarneto specialybę, o

būdamas 13 m. pirmą kartą susipažinau

ir pamačiau, kas yra jaunimo organizacija

ir kas Lietuvoje vadinama jaunimo veikla.

Vėliau įsitraukiau į Rokiškyje veikiančios

jaunimo organizacijos „Jaunųjų lyderių

klubas“ (www.lyderiai.net) veiklą. Tai yra

vieta, kur kiekvienas jaunas žmogus gali

išbandyti save įvairiose srityse ir realizuo-

ti seniai puoselėtas svajones. Po 2 metų

narystės šioje organizacijoje kandidatavau

į pirmininko postą ir būdamas 15 m. tapau

organizacijos prezidentu. Būtent čia buvo

įgyti pirmieji žmogiškųjų išteklių valdy-

mo, projektų rašymo bei administravimo

įgūdžiai, pirmą kartą išgirsti ir sužinoti

tokie žodžiai, kaip LiJOT, JRD, JTBA ir t. t.

Tuo metu Rokiškyje aktyviai veikė jauni-

mo organizacijų sąjunga „Apvalus stalas“.

Po dviejų metų praleistų savo organizacijo-

je buvau išrinktas „Apvalaus stalo“ valdy-

bos nariu ir tapau valdybos pirmininku.

Čia ir buvo pirmasis mano susidūrimas su

32

jaunimo politika, jos formavimu, įgyvend-

inimu bei bendrų jaunimo organizacijų

interesų atstovavimu. Mano pirmininkavi-

mo laikotarpiu Rokiškio jaunimo organ-

izacijų sąjunga „Apvalus stalas“ aktyviai

įsijungė į Rokiškio miesto vietos veiklos

grupės veiklą, buvo suaktyvinta Jauni-

mo reikalų tarybos veikla, pritrauktas

didesnis finansavimas veikloms įgyvend-

inti, tapo LiJOT nare stebėtoja. Turėjau

aiškią viziją, išsikeltus tikslus, kokia turi

būti ir kur link turi judėti organizacija,

tad kryptingai to siekiau. Aktyviai įsi-

traukiau į LiJOT tuo metu įgyvendinama

projektą „Struktūrinio dialogo stiprinimas

regionuose“. Įvairių mokymų, seminarų

metu stengiausi įgytas žinias ne padėti „į

stalčiuką“, bet realiai pritaikyti tolesnė-

je savo veikloje. Visada augau ir dirbau

organizacijose, vadovaudamasis principu

„Negalvok, ką organizacija gali duoti tau,

o galvok, ką tu gali duoti organizacijai“.

Turėdamas pomėgį istorijai ir su ja sus-

ijusiems mokslams pasirinkau Istorijos

bakalauro studijas Lietuvos Edukologijos

universitete Vilniuje. Tai buvo pamatuotas

sprendimas, siekiant įgauti ne tik istorijos

žinių, tačiau daugiau sužinoti apie social-

inę ir pedagoginę psichologiją, grupių

valdymą, darbą su įvairaus amžiaus

jaunais žmonėmis, o, galiausiai, sujungti

ir gebėti taikyti neformalaus ir formalaus

ugdymo(si) metodus savo darbe. Savo

gyvenime ir darbe nuolat vadovavausi

atsakingumo, skaidrumo ir sąžiningumo

vertybėmis. Nuolat priimdavau didelius

iššūkius ir užtikrintai žengiau pirmyn.

Treji metai LiJOT‘e

Įstojęs studijuoti į Lietuvos Edukologijos

universitetą persikėliau gyventi į Vilnių.

Jau buvau susipažinęs su LiJOT veikla ir

mačiau, kad tai yra vieta, kurioje geriau-

siai galiu pagilinti jau turimas žinias bei

pritaikyti 5 m. darbo regioninėje jaunimo

organizacijų taryboje patirtį. 2010 m.

pradėjau savanoriauti Lietuvos jaunimo

organizacijų taryboje. Savanorystės sritis

buvo regioniniai LiJOT reikalai. Prisidė-

jau prie tuo metu įgyvendinto projekto

„Struktūrinio dialogo stiprinimas region-

uose 2010-2011” vystymo ir administravi-

mo. Organizavau bendras nacionalines

ir regionines projekto veiklas. Lankiau

ir konsultavau regionines jaunimo or-

ganizacijų tarybas, buvau atsakingas už

sėkmingą projekto veiklų regionuose

įgyvendinimą ir rezultatų pasiekimą. 2011

m. tapau regioninių reikalų koordinato-

riumi. Buvau atsakingas už visas LiJOT

veiklas, susijusias su regionine jaunimo

politika ir jos vystymu bei „Apskritųjų

stalų“ stiprinimu. Užbaigiau projektą

„Struktūrinio dialogo stiprinimas re-

33

gionuose 2010-2011” ir buvau atsakingas

už tęstinio projekto „Struktūrinio dia-

logo stiprinimas regionuose 2011-2012”

rengimą bei sėkmingą įgyvendinimą.

Rūpinausi, kad atgytų LiJOT regioninių

reikalų komitetas, būtų priimta rezoliuci-

ja dėl regioninių jaunimo organizacijų

finansavimo savivaldybėse, šiltėtų santy-

kiai tarp savivaldybėse veikiančių jauni-

mo reikalų koordinatorių ir „Apskritųjų

stalų“ atstovų. Rengiau ir pradėjau iki

šiol vykstančio projekto „Įsitrauk. Mok-

ykis. Keisk“ įgyvendinimą, nukreiptą į

regioninių jaunimo organizacijų tarybų

ir savivaldybių jaunimo reikalų tarybų

veiklos stiprinimą.

Savanoriaudamas ir dirbdamas Lietuvos

jaunimo organizacijų taryboje visuom-

et stengiausi tobulėti ir žengti pirmyn,

netapti tik vykdančiuoju darbuotoju

įgyvendinančiu paskirtas užduotis, bet

būti aktyviu, bendraujančiu su organ-

izacijomis ir kuriančiu pridėtinę vertę

ekspertu. 2012 m., kaip organizatorių at-

stovas, dalyvavau projekto „Misija Sibiras”

ekspedicijoje, kurioje buvau atsakingas

už projekto techninį ir finansinį įgyvend-

inimą bei grupės dinamiką ekspedicijos

metu. Nuo 2012 m. spalio mėn. iki šiol

esu LiJOT biuro vadovas. Pagrindinės

mano užduotys – rūpintis biuro darbuoto-

jų darbo sąlygomis, atliekamomis uždu-

otimis bei paskirtais klausimais padėti

LiJOT Prezidentui .

Pastarąjį pusmetį dirbau Socialinės ap-

saugos ir darbo ministerijos darbo grupėje

dėl Jaunimo politikos pagrindų įstatymo

naujo projekto rengimo. Galiu pasidžiaug-

ti, kad dirbant šioje darbo grupėje pavyko

pasiekti, kad naujajame įstatymo projekte

būtų atsižvelgta į visus dar prieš metus Li-

JOT organizacijų išsakytus siūlymus. Taip

pat aktyviai dalyvavau Socialinės apsaugos

ir darbo ministerijoje ruošiant 2014-2016

m. Nacionalinės jaunimo politikos plėtros

programos priemonių plano projek-

tą, kur, įgyvendinant LiJOT Valdybos

sprendimą, pavyko apginti pagrindinius

LiJOT siūlymus ir rekomendacijas. Esu ir

Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir

sporto reikalų komisijos ekspertas jauni-

mo klausimais. Palaikau aktyvius ryšius su

LiJOT organizacijų vadovais ir atsakingai-

siais sekretoriais įvairiais LiJOT aktualiais

klausimais. Šiuo metu priklausau Europos

jaunimo konferencijos ir Rytų partner-

ystės jaunimo forumo organizacinėms

grupėms bei koordinuoju šių renginių

savanorius.

Šie trys metai parodo nuolatinį mano

tobulėjimą ir augimą organizacijos vidu-

je, kuomet palaipsniui nuo lengvesnių

užduočių perėjau prie rimtesnių, didelės

atsakomybės reikalaujančių sprendimų

34

įgyvendinimo procesų koordinavimo ir

darbo juose. Drąsiai teigiu ir džiaugiuosi,

kad LiJOT pavyko suburti stiprią koman-

dą ir dalyvauti svarbiausiuose su jaunimo

politika susijusiuose procesuose.

Iššūkiai ir vizija

Greičiausiai daugeliui pirmasis kylantis

klausimas – kodėl nusprendžiau kandi-

datuoti į LiJOT Prezidento postą. Pri-

pažįstu ir matau, kad per pastaruosius

trejus metus LiJOT keitėsi: yra prasidėję

daug žadantys ir dideli procesai, įgyvendi-

nami nauji projektai, vystosi jaunimo

organizacijos ir jų veiklos. Nors LiJOT

skaičiuoja 21-uosius gyvavimo metus, yra

neišvengta ir tam tikrų nesklandumų. Nu-

olat augančiai organizacijai ateina metas,

kuomet yra reikalingi tam tikri pokyčiai,

tačiau to negalima dar-

yti vien dėl pokyčių, o

labai svarbu užtikrinti

organizacijos stabilumą ir

veiklos tęstinumą, kartu

diegiant inovacijas. Tre-

jus metus dirbus organ-

izacijos viduje turėjau

sau atsakyti į klausimą,

ar palikti organizaciją, ar

žengti pirmyn kartu su

ja. Turiu aiškią viziją, ką

ir kaip galima daryti, kad

LiJOT augtų ir išliktų sti-

pri jėga Lietuvos jaunimo

politikoje, tad būtent dėl

to ir priėmiau atsakingą

sprendimą kandidatuoti į

šią poziciją.

LiJOT nuolat susiduria su nemažais

iššūkiais. Jaunimo politikos formavimo

bei įgyvendinimo sampratos kaita tiek

valstybiniame, tiek nevyriausybiniame

sektoriuose skatina imtis aktyvių veiksmų,

kad LiJOT išliktų pajėgi tinkamai

įgyvendinti savo misiją: būti platforma

dialogams, Lietuvos jaunimo organizacijų

35

interesų atstovavimui bei iniciatyvoms,

siekiant jaunimui aktualių pokyčių. Didelį

dėmesį turime skirti organizacijų veiklos

kokybės stiprinimui. Nacionalinės or-

ganizacijos turi gebėti prisitraukti naujus

narius, gebėti analizuoti esamą situaciją

ir parengti tolesnius savo veiklos planus,

tapti paslaugų teikėjomis ir susikurti

skirtingus organizacijos finansavimo

šaltinius. Turėdamas ilgametę darbo

patirtį su regioninėmis jaunimo organ-

izacijų tarybomis sieksiu, kad jos būtų

įgalintos tinkamai atstovauti jaunimo or-

ganizacijų interesams regionuose per jau

sukurtus ir esamus įrankius, pvz., saviv-

aldybės jaunimo reikalų taryba. Region-

inės jaunimo organizacijų tarybos turi

tapti ir būti pripažįstamos lygiavertėmis

partnerėmis vietos savivaldybėms, formu-

ojant ir įgyvendinant jaunimo politiką, o

LiJOT privalo būti tarpininku ir padėti tai

užtikrinti konkrečiose savivaldybėse.

Didelis visų mūsų laukiantis iššūkis – tai

ateinantis naujas 2014-2020 m. finansav-

imo periodas ir su juo susiję jaunimo

organizacijų finansavimo klausimai, jaun-

imo nedarbo problemos efektyvus spren-

dimas. LiJOT ir toliau aktyviai dalyvaus

formuojant ir įgyvendinant valstybinę

jaunimo politiką. Visi kartu privalėsime

užtikrinti kad būtų priimtas atnaujintas

jaunimo politikos pagrindų įstatymas,

efektyviai įgyvendinamos Nacionalinės

jaunimo politikos plėtros programos

priemonės. Sieksiu, kad 2013-2015 m.

laikotarpiu LiJOT taptų labiau matomas ir

žinomas viešojoje erdvėje, taip užtikrinant

ekspertinės nuomonės apie jaunimo

organizacijas ir jaunus žmones pateikimą,

jaunimo organizacijų veiklos populiar-

inimą ir didesnį jų veiklos matomumą.

LiJOT atstovauja narėms organizacijoms,

tačiau privalo būti ekspertine organizaci-

ja, turėti daug informacijos apie visos

Lietuvos jaunimą ir siekti, kad jaunimo

politika būtų iš tikrųjų įgyvendinama

remiantis faktais ir žiniomis. Turime daug

iššūkių, kuriuos privalome sėkmingai

įveikti ir esu tikras, kad su komanda galiu

to pasiekti bei užtikrinti, kad LiJOT išliktų

stipri, jaunimo organizacijas vienijanti ir

atstovaujanti jėga.

36

Iš asmeninio archyvo

JAUNIMO POLITIKA - AKTYVUSORGANIZMAS

Vygintas EidėnasKandidatas

Pasaulyje yra keli dalykai, kurie

man teikia didelį malonumą.

Pasakojimo žmonėms apie save

tarp jų tikrai nėra, todėl visada tikėjau,

kad apie žmogų gali spręsti ne iš to ką jis

šneka, bet iš to, ką jis yra padaręs, kiek

prakaito išliejęs ir ar jis supranta, ką daro,

ar teisingu keliu eina.

Dar 2008 metais, kada pradėjau savo

veiklą Lietuvos moksleivių sąjungoje, su-

pratau, kad tiesiog buvimu nieko nepakeisi

- nei save patobulinsi, nei aplinką įkvėpsi.

Kadangi kaip ir visa Jaunimo politika, esu

„aktyvus organizmas“, mes greit radom

bendrą kalbą, 2011 - 2013 metais tapau

Lietuvos moksleivių sąjungos Prezidentu

ir priėmiau iššūkį vesti šią organizaciją į

priekį, kurti pokytį moksleivių sektoriuje.

Šie dveji metai kol kas buvo daugiausiai

patirčių ir daugiausiai kelių atvėręs laiko-

tarpis. Dirbdamas su moksleiviais, nuo

pat pradžių žinojau, kad vien „žaisdamas

savo smėliadėžėje“, didžiausio rezultato

nepasieksiu, todėl visada vadovavausi ben-

dradarbiavimo, dalinimosi informacija ir

tinklo kūrimo principais, kurie per dvejus

metus davė milžiniškų dividendų tiek

organizacijai, tiek man asmeniškai. Galiau-

37

siai atėjo laikotarpis, su kuriuo ankščiau

ar vėliau, susiduria kiekvienas. Kai jauti,

kad „išaugai kelnes“, tuomet svarbiausia

nebijoti ir priimti naujus iššūkius. Taip

tapau Vilniaus jaunimo reikalų tarybos

ir Nacionalinės jaunimo reikalų tarybos

nariu. Čia supratau, kad kiekvieno, ypat-

ingai jauno žmogaus, potencialas priklau-

so nuo jo liejamo prakaito, motyvacijos,

savęs pažinimo. Supratęs, kad didžiulį po-

tencialo ir motyvacijos bagažą dar turiu,

noriu ir toliau tobulinti Lietuvos jaunimo

politiką,todėl nusprendžiau kandidatuoti

į Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos

Prezidento vietą.

„Kol žmogus juda, jis žino, kad yra gyvas“.

Taip ir jaunimo politika - kol joje gimsta

naujos idėjos ir iškyla nauji lyderiai bei

iššūkiai, tol, tai - „gyvas organizmas“.

Platforma, interesai, ryšys, maksimu-

mas, ilgalaikiai tikslai, problemų identi-

fikavimas, bendradarbiavimas, pokytis,

judumas, principai, specifika, vertybės,

planai, proaktyvumas, branda ir daugelis

kitų veiksnių kuria dabartinę Lietuvos

jaunimo politiką, verčia ją būti gyva. Kyla

klausimas, ar einant link tikslo, statant

namą, pasirenkamos teisingos plytos ir

teisingi įrankiai.

Dabartinei Lietuvos jaunimo organizacijų

tarybai, kaip žuviai vandens, trūksta ben-

drumo ir diskusijų ne apie jų skirtumus,

o apie tai, kas tarp organizacijų bendro,

diskusijų apie identitetinius dalykus ir

aiškaus pripažinimo, kad yra problemų,

kurias reikia spręsti ir sričių, kuriose

dar galima tobulėti. Be aiškių, bendrų,

ilgalaikių tikslų ir krypčių - nėi iš vietos,

Be organizacijų „užsakymo“, LiJOT- nė iš

vietos. Mėgstu vadovautis principu, kad

dalykai turi būti daromi ne tam, kad būtų

daromi, o tam, kad būtų pasiektas geriau-

sias rezultatas. Taip pat ir resursai - nau-

dojami ne tam, kad būtų padaryta, o tam,

kad būtų pasiektas rezultatas.

Potencialą ir norą organizacijos turi, įdir-

bis yra, trūksta tik plataus požiūrio, strate-

ginio mąstymo ir sėkmingos patirties in-

teresų atstovavime. Visą šį meniu ir siūlau

kandidatuodamas į Prezidento poziciją.

Nepagalvokite, kad šio straipsnio tema

- kokie mes stiprūs ir kaip mes viską

išjudinsime. Ne, taip nėra. Per ilgą

patirtį dirbdamas su jaunimo, jaunimo

organizacijų atstovavimu supratau, ku-

riose vietose tai daryti verta, kur ne, kur

apsimoka, kur bergždžia, nes nieko nepa-

darysi. Interesų atstovavime veikia keletas

pagrindinių principų - ryšio kūrimas tarp

38

platformos ir jos narių bei platformos ir

valstybinių institucijų ar kitų organizacijų,

taip pat aiškus supratimas kas yra žmonės

priimantys sprendimus ir organizacijos

proaktyvumas. Dabartinėje jaunimo

politikoje, taip pat ir LiJOT, aukščiau

išvardinti dalykai nėra vertybės. Tai -

labiau retai atsitinkantys reiškiniai. Mano

nuomone, be jų, tobulėjimas ir pasitikėji-

mas platforma - neįmanomas.

Visada kyla klausimas – kaip ir ką

keisti, kaip tobulinti esamą situaciją?

Receptų galima pasiūlyti įvairių, bet

efektyviausias - žinojimas ko nori,

kur eini, kiek organizacijų kartu tiki

siekiamu tikslu ir kiek darbo bei pas-

tangų įdedi. Konkretumą mėgstantys

žmonės gali naudotis, mano labiau

mėgstamu, alternatyviu receptu...

Recepto pagrindiniai ingredientai:

• Organizacijų įsitraukimas ir „užsaky-

mo“ kūrimas Lietuvos jaunimo organ-

izacijų tarybai;

• Ilgalaikiai veiklos planai, tobulinimo

ir plėtros programos nukreiptos į Na-

cionalines organizacijas ir Regionines

jaunimo organizacijų tarybas;

• Aktyvus organizacijų dalyvavimas

pozicijų formavime;

• NVO ir Jaunimo politikos reglamen-

tavimo, pozicijų ir svorio stiprinimas;

• Proaktyvumas interesų atstovavimo ir

LiJOT platformos tobulinime;

• Lietuvos jaunimo organizacijų tary-

boje vykstančių procesų techninis

peržiūrėjimas;

• Organizacijų informavimo apie LiJOT

vykstančius procesus sistemos tobu-

linimas.

Šį trumpą straipsnį baigiu su išdidumu*,

viltimi*, meile* ir perspektyvos* nuojauta.

Jaunimo organizacijoms LiJOT narėms,

stebėtojoms ir man artėja išbandymų ir

tolimesnio kelio pasirinkimo metas. Tik-

iuosi toliau bendrauti ir bendradarbiauti

su visomis LiJOT platformos organizaci-

jomis, o detalų mano veiklos planą bus

galima išvysti jau netrukus. “Siekime

neįmanomo ir pasieksime maksimumą”

N. Bonapartas.

*Išdidumas- pasididžiavimas jaunimo or-

ganizacijomis, savo tikslais ir užsiėmimu,

tikėjimu Jaunimo politika;

*Viltis- ateities perspektyva, geresnės

rytdienos, naujų galimybių,platesnių hori-

zontų viltis;

*Meilė- vykdomos veiklos ir daromas

pokytis Jaunimo politikoje;

*Perspektyva- mintis, kuri veda į pokytį ir

atvirumą.

39

NORI SAUSAINIO?

PRISIJUNK PRIE LIETUVOS LIBERALAUS

JAUNIMO