Kenksmingi veiksniaiStatuto 40 straipsnis1.Pavojingas darbas – darbas, pasižymintis didesne profesine rizika, kuriai esant traumos ar kitokia darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio yra didesnė.

Statute įtvirtinta nuostata, 40 straipsnyje, kad tam tikrų pareigūnų darbas priskiriamas prie pavojingų, tačiau neatskleidžiama to pavojingo darbo turinio. Ar pavojingu darbu laikoma dėl to, kad tokiame darbe yra pavojingas veiksnys dėl ko galima patirti ūmių sveikatos sutrikimų ar mirti ? (2003 m. gegužės 23 d. Nr.V-298/158/A1-86, sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės), ar dėl to, kad vykdant tarnybą su nuteistaisiais atsiranda teisiniai santykiai drausminiais pagrindais, baudžiamosios atsakomybės pagrindais ? Tokie dviejų šalių teisiniai santykiai nuolat koreliuoja tarpusavyje, tai yra kasdienybė. Dėl asocialių ir amoralių nuteistųjų poelgių ir reikalavimų iš jų tinkamai elgtis atsiranda stresas, nuovargis. Taigi iš karto pavojingo darbo sąvokoje jau yra ir kenksmingas ir pavojingas veiksniai.

Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), privalomo sveikatos tikrinimo aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. . gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V – 1072, tiek periodiškai, tiek priimant į tarnybą, tikrinama Kalėjimų departamento pareigūnų sveikata, tačiau šiame apraše nėra įvardyto pavojingo darbo su nuteistaisiais. Nėra įvardytų nepalankių sveikatai veiksnių dirbant darbą su nuteistaisiais tik įvardyta 25 – me punkte, kad kiti darbai, atliekami pavojingų darbų atlikimo vietose (zonose), išskyrus nurodytus 22 punkte, sveikata tikrinama pagal konkrečius profesinės rizikos veiksnius.

Tačiau pagal dirbamo darbo pobūdį ir taikant analogijos principą yra tokie pat ar panašūs darbo pobūdžiu pavojingi darbai :1.(22) Inkasatorių, apsaugos darbuotojų ar budėtojų, saugančių pastatus, patalpas ar kitus objektus, darbas;2. (24) Savivaldybių seniūnijų, savivaldybių administracijos vaiko teisių apsaugos, socialinės paramos padalinių darbuotojų, socialinių paslaugų įstaigų socialinių darbuotojų, socialinių pedagogų, socialinių darbuotojų padėjėjų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, socialinės rizikos asmenimis ar asmenimis, turinčiais psichinių sutrikimų, darbas.

Tai reiškia, kad šie darbai kartu su savo pavojinga prigimtimi turi ir kenksmingų sveikatai veiksnių.

Taigi negalima apsiriboti vien kontaktu su nuteistaisiais ir dėl to galimos grėsmės sveikatai, galimo sveikatos ūmaus sutrikdymo. Dėl nuteistųjų psichinio smurto, suvokimo, kad tai nekartą teisti asmenys už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, kad tai pavojingi recidyvistai, kad tai įtakingi nusikalstamų susivienijimų grupuočių nariai, kad su tokiais asmenimis reikia turėti kartu teisinį ir psichinį santykį. Dėl to patiriamas stresas, dėl to galimas sveikatos sutrikdymas. Veikiant nuolatiniam stresui ir darbo įtampai darbuotojo organizmą tai taip pat yra kenksmingas veiksnys, tačiau ir neišvengiamas. Toks kenksmingas veiksnys gali sukelti ligą ar profesinę ligą ir kurios poveikis gali būti pavojingas gyvybei.

Taigi pagal darbo kodekso 159 str. 3 d. įtvirtintą nuostatą, jau iš karto Statuto 40 straipsniu nustatoma, kad Kalėjimų departamento pareigūnų sveikatą veikia nepalankūs veiksniai, kad privalo būti suteiktos specialiosios pertraukos.

2.Kenksmingas veiksnys – rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo organizmą gali sukelti ligą ar profesinę ligą ir kurio poveikis gali būti pavojingas gyvybei.

3. Pavojingas veiksnys – darbo aplinkoje esantis rizikos veiksnys, dėl kurio darbuotojas gali patirti ūmių ( staigių) sveikatos sutrikimų ar mirti.Pagal žodyna ūmus reiškia staigus.

4. Sveikatos sutrikdymas – tai žmogaus sužalojimas arba susargdinimas pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. (2003 m. gegužės 23 d. Nr.V-298/158/A1-86, sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės )

5.Psichosocialinis veiksnys – veiksnys, kuris dėl darbo sąlygų, darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio, darbuotojų tarpusavio ar darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykių sukelia darbuotojui psichinį stresą.

Šiuo momentu organizuoti tarnybų darbą Alytaus pataisos namuose taip, kad būtų pareigūnams suteikiamos specialiosios pertraukos, pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ypatingai priežiūros budinčiajai pamainai, yra neįmanoma dėl etatų trūkumo. Nuteistųjų priežiūra vykdoma vadovaujantis Priežiūros postų planu, kuriame yra numatyti stacionarūs ir mobilūs priežiūros postai, Priežiūros paros žiniaraščiu kuriame paskirstyti prižiūrėtojai į stacionarius ir mobilius postus. Paskirsčius prižiūrėtojus į stacionarius postus, kuriuose vykdomos kontrolinės ir praleidimų funkcijos, mobiliuose postuose lieka 3 arba 4 prižiūrėtojai, ypatingai ketvirčio pabaigoje kai yra atiduodami prižiūrėtojams viršvalandžiai, tuomet iš viso lieka vienas ar du prižiūrėtojai kurie gali patruliuoti gyvenamoje zonoje.

Tie 3 arba 4 prižiūrėtojai vykdo tarnybą patruliuodami tarp nuteistųjų gyvenamoje zonoje, iš jų 2 atskirame lokaliniame sektoriuje, kur laikomi pavojingesni nuteistieji pagal socialinės rizikos laipsnį, kur nuteistųjų skaičius svyruoja nuo 200 iki 250. Kiti du kitoje gyvenamosios zonos dalyje kuri suskirstyta į 6 lokalinius sektorius ( bendrai apie 800 nuteistųjų) ir dar 7-as lokalinis sektorius gamybinėje zonoje ( apie 200 nuteistųjų).

Apsaugos ir priežiūros instruktcijoje apibrėžta priežiūros sąvoka <...> 6. Tardymo izoliatorių, pataisos įstaigų, areštinių priežiūra – organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų visuma, skirta tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse laikomų asmenų nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. <...>Bausmių vykdymo kodekse taip pat akcentuojama nuolatinė nuteistųjų priežiūra<...> 112 straipsnis. Pataisos įstaigų režimas ir pagrindiniai jo reikalavimai. 1. Režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. 2. Pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra šie: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; <...> 113 straipsnis. Pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės. <...> teisės bei režimo pažeidimų prevencija ir atskleidimas, <...> kratos.

Taigi viena iš priežiūros funkcijų nuolatinė nuteistųjų elgesio kontrolė, vykdant nuteistųjų priežiūrą siekiama užtikrinti šią funkciją. Prižiūrėtojai kiek įmanoma fiziškai patruliuoja gyvenamoje ir gamybinėje zonose, tačiau nuolat kontroliuoti nuteistųjų elgesį jų buvimo vietose, neiškreipiant nuolatinės nuteistųjų priežiūros suvokimo funkcijos, be papildomų etatų neįmanoma. Taip pat siekiant nuolatinės nuteistųjų priežiūros ir elgesio kontrolės jų buvimo vietose dėl etatų trūkumo priežiūros tarnybai nesuteikiamos nei specialiosios, nei pailsėti ir pavalgyti pertraukos. Tiesa pavalgyti yra sudarytos galimybės darbo metu postuose.

Tarnyba su nuteistaisiais ir taip priskiriama prie pavojingų darbų, dėl etatų trūkumo nesuteikiamos specialios pertraukos, pertraukos pailsėti ir pavalgyti ne pilnavertės, nes valgoma postuose, o postuose poilsio nėra. Dėl to, kad nėra specialiųjų pertraukų ir pilnavertės pertraukos pailsėti ir pavalgyti, dirbama labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, už tai nėra mokama. Netaikant prevencinių priemonių sveikatai išsaugoti, žalojama pareigūnų sveikata. Nesprendžiant nuolatinės nuteistųjų elgesio kontrolės, nuolatinės nuteistųjų priežiūros efektyvumo, iškreipiama pačios priežiūros tarnybos praktinė priedermė, atsiranda nuteistųjų nuolatinės elgesio kontrolės įvairios interpretacijos, dėl ko sunku yra konkretizuoti prižiūrėtojams užduotis.

Šiuo atveju galima suvokti tik tokią praktinę priežiūra, tarkim kai 800 nuteistųjų prižiūri du prižiūrėtojai, tie 800 nuteistųjų apgyvendinti gyvenamosiose patalpose-bendrabučiuose kurie suskirstyti į 6 lokalinius sektorius:

- pasitelkiant vaizdo stebėjimo sistemų aparatūrą fiziškai stebėti, kad nuteistieji būtų savo lokaliniuose sektoriuose;

- patruliuojant apeinat tuos 6 lokalinius sektorius, gaunasi ne nuolatinė nuteistųjų elgesio kontrolė, o periodinė priežiūros intervencija į nuteistųjų gyvenamąsias patalpas, būrius;

- nuteistieji lengvai nuspėja prižiūrėtojų patruliavimo laiką, nes fiziškai nepajėgiant nuolat būti prižiūrėtojams visuose lokaliniuose sektoriuose vienu metu, sudaroma terpė teisės bei režimo pažeidimams;

- vieno nuteistojo priežiūrą galima numatyti tik laiko erdvėje ir tai nėra nuolatinė nuteistojo elgesio kontrolė ar priežiūra, o tik momentinis kontaktas su prižiūrėtoju.

Siektinos priežiūros tarnybos vertybės, kaip užtikrinto atoveiksmio priemonė padariusiems pažeidimą nuteistiesiems, kaip auklėjamoji nuteistųjų priemonė:

- idealizuojant nuolatinę nuteistųjų priežiūrą ir elgesio kontrolę turėtų būti mažesnis prižiūrėtojų ir nuteistųjų santykis, geriausiu atveju, kad bent lokaliai nuolat budėtų, patruliuotų prižiūrėtojai;

- siekiant užtikrinti režimo reikalavimus kai stebimi atvejai minimi Apsaugos ir priežiūros instrukcijoje, kuomet privalomai atliekama visa asmens krata, <...> 145.4. suimtajam arba nuteistajam padarius nusikalstamą veiką; 145.5. įtarus, kad suimtasis arba nuteistasis turi daiktų, kuriuos jam turėti draudžiama; ar dalinė asmens krata padarius drausmės pažeidimą, sunku ar neįmanoma tai operatyviai įgyvendinti dėl nuteistųjų priešinimosi ir prižiūrėtojų trūkumo;

- vadovaujantis ypatingų įvykių instruktcija kurioje minima, tyčinis 10 ir daugiau nuteistųjų nepaklusimas kai daromi šiurkštūs teisėtvarkos pažeidimai, 3 ir daugiau nuteistųjų neblaivūs vienoje vietoje vėlgi iškyla priežiūros pajėgų problema operatyviai sulaikant tuos pačius iki 10 nuteistųjų ar iki 3 neblaivių nuteistųjų;

- įgyvendinant teisės pažeidimų prevenciją, ar sulaikant pažeidėjus, turi nuteistieji suprasti, kad jiems padarius teisėtvarkos pažeidimą, drausmės pažeidimą neišvengiamai ir operatyviai turi būti atliekama krata, kad priežiūros tarnyba nėra apatiška teisės pažeidimų prevencijai, kad užtikrintai priežiūros tarnyba gali sulaikyti pažeidėjus ir atlikti jiems kratą.

Taigi Psichosocialinis veiksnys – nuolatinė nuteistųjų priežiūra ir jų elgesio kontrolė jų buvimo vietose – organizacinėm ir fizinėm galimybėm tam nėra sąlygų. (išskyrus tuos atvejus kai įvyksta ypatingi įvykiai ir yra pasitelkiamos viešojo saugumo pajėgos).

Tačiau siekiant užtikrinti viešąjį interesą tiek Įstatymais, tiek po įstatyminiais aktais tai numatyta, dėl ko mes kalėjimų departamento pareigūnai turime besąlygiškai vykdyti šių įstatymų nuostatas, tai mūsų pareiga. Tačiau kaip ? Tam nesukurtos galimybės. Dėl to, patiriamas stresas kaip tai įgyvendinti. Dėl to po kiekvieno padaryto šiurkštaus nuteistųjų teisėtvarkos pažeidimo iš karto krypsta dėmesys į priežiūros tarnybą. Kaip ji buvo organizuota, kodėl neužkardė tokio įvykio? Aš suprantu tik vienokias galimybes tam įgyvendinti – reikalingi etatai, daugiau pareigūnų, kad būtų pakankamai užtikrintos aukščiau paminėtos priemonės. Siekiant užtikrinti tokį viešąjį interesą, su dabar esančiomis priežiūros tarnybos pajėgomis, apie kokį nors poilsį ar net pavalgymą tarkim kaip numatyta darbo kodekse po pirmų 4 darbo valandų, kad turi būti sudarytos galimybės pavalgyti, yra neįmanoma.

Taigi nors ir dirbame pavojingą darbą, patiriame iš nuteistųjų psichinį smurtą, suprantame, kad bet kada gali iškilti grėsmė mūsų sveikatai ir galime būti sužaloti, vis tiek bet kokiomis sąlygomis turime vykdyti pareigą, tačiau organizacinės prielaidos, kaip numatyta įstatyme, tam įgyvendinti nesudarytos.

Dar vienas Psichosocialinis veiksnys – tai naktinis darbas . Nors už jį mokama, tačiau dirbant naktinį darbą, ( Moksliniai tyrimai parodė, kad žmogaus kūnas naktį jautriau reaguoja į aplinkos poveikį ir į tam tikras apsunkinančias darbo organizavimo formas ir kad ilgas naktinis darbas gali būti žalingas darbuotojų sveikatai ir gali kelti pavojų saugai darbo vietoje.) žmogaus sveikata jautriau reaguoja į kenksmingus veiksnius, todėl dirbant Kalėjimų departamento įstaigose, pavojingą darbą, kurį dirbant dar veikia ir kenksmingi sveikatai veiksniai ir tuo pačiu nesuteikiant specialiųjų pertraukų, tie kenksmingi veiksniai tik paaštrėja, tampa labai kenksmingi.

Prie psichosocialinių veiksnių priskiriamos kontraindikacijos, profesinės rizikos veiksniai :

1. Kvėpavimo organų ir širdies kraujagyslių ligos su nepakankamumu J44.9, J45, J80, J84, I05–I52;2. Miego sutrikimai F51.1, F51.4, F51.5;3. Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai F00–F06.4; F07 – nuolat; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas F10–F19 – aktyviai vartojant psichoaktyviąsias

medžiagas arba remisija, trumpesnė negu 2 m.; schizofrenija, schizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai F20–F23; F25; F28; F29 – jei remisija trumpesnė negu 5 m.; nuotaikos (afektiniai) sutrikimai F30.1–F33.9 ir neuroziniai sutrikimai F40.0; F41.0–F41.8– jei remisija trumpesnė negu 3m.; suaugusiųjų asmenybės sutrikimai F60.0–F60.3; F61.0; F63.1 – kai kompensacija trunka mažiau kaip 3 m; protinis atsilikimas F71–F79.

6.Ergonominis veiksnys – veiksnys, kurio pagrindą sudaro fizinio darbo krūvis ir įtampa bei darbo vietos pritaikymas darbuotojo galimybėms.

Iš čia iškyla kitas kenksmingas veiksnys tai ergonominis- darbo poza, darbo sąlygos ir įtampa.

Siekiant užtikrinti viešąjį interesą, nuolatinę nuteistųjų priežiūrą ir elgesio kontrolę jų buvimo vietose, tarnyba organizuojama taip, kad, kiek tai fiziškai įmanoma, priežiūros pajėgos, o tos pajėgos 2 prižiūrėtojai 800 nuteistųjų, nuolat periodiškai patruliuoja kiekvieno nuteistojo buvimo vietoje, be jokio poilsio, išskyrus tai, kad sudarytos galimybės postuose atsigerti arbatos, pavalgyti, bet ne kada norima, o kada išeina. Stacionariuose postuose kontroliuojamas nuteistųjų judėjimas, pareigūnai turi kontaktą su nuteistaisiais, jie stovi arba sėdi. Taip pat turi pareigą nuolat stebėti nuteistųjų elgesį, einant nuteistiesiems per postus, stebėti, kad į lokalinius sektorius nepatektų kiti nuteistieji kurie ten negyvena, tai galima padaryti tikrinant kiekvieno nuteistojo skiriamąjį ženklą. Tarkim KPP-4 per kurį 800 nuteistųjų 3 kartus eina į nuteistųjų valgyklą, kiekvieną savaitės dieną numatytas vis kitas lokalinis sektorius, eina į dušą, parduotuvę, tam tikras nuteistųjų skaičius ryte 9.00 eina į profesinę ir vidurinę mokyklas, 11. 00 kiekvieną savaitės dieną, kiekvieną savaitės dieną numatytas vis kitas lokalinis sektorius, eina į koplyčią, biblioteką. O dar vyksta ūkio aptarnavimo brigados judėjimas, dirbančių nuteistųjų į valgyklą. Nuteistieji taip pat iškviečiami į drausmines komisijas, kitų administracijos darbuotojų aiškintis įvairiems pažeidimams ar nuteistųjų tarpusavio santykiams. Privalomai atliekama dalinė asmens krata (Apsaugos ir priežiūros instruktcijos, 147.3. pagal laisvės atėmimo vietos direktoriaus budinčiojo padėjėjo, kitų apsaugos ir priežiūros bei vidaus tyrimų tarnybų pareigūnų nurodymą ar suimtajam arba nuteistajam padarius drausmės pažeidimą). Visa asmens krata ( 145.4. suimtajam arba nuteistajam padarius nusikalstamą veiką; 145.5. įtarus, kad suimtasis arba nuteistasis turi daiktų, kuriuos jam turėti draudžiama;). Ir visa tai be specialiųjų pertraukų pailsėti, pavojingų ir kenksmingų veiksnių kontekste. Čia minimas tik vienas KPP-4 postas, dar yra uždara zona kur darbas dar labiau įtemptas, patiriamas kenksmingas psichosocialinis veiksnys dėl darbo krūvio ir pareigybėse aprašytų pareigų laikymosi.

Darbo poza, kai darbo pobūdis periodiškai esant nepatogioje, fiksuotoje, priverstinėje padėtyje, profesinės rizikos veiksniai :

1. Jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligos M00–M25, M30–M362. Lėtinės periferinės nervų sistemos ir raumenų ligos G60–G64, G70–G733. Obliteruojantis endarteritas, Raynaud sindromas I70–I73.04. Žymus kojų venų varikozinis išsiplėtimas, I80–I84

Tikslo pagerinti darbuotojų saugą, higieną ir sveikatą darbe neturėtų būti siekiama vien dėl ekonominių priežasčių.

(1) Visi darbuotojai turi turėti pakankamai laiko poilsiui. „Poilsio“ sąvoką būtina išreikšti laiko vienetais, t. y. dienomis, valandomis ir (arba) jų dalimis. Bendrijos darbuotojams turi būti suteikiamas minimalus dienos, savaitės ir kasmetinio poilsio laikas ir atitinkamos pertraukos. Šiomis sąlygomis taip pat yra būtina nustatyti maksimalų savaitės darbo valandų skaičių.

(2) Turėtų būti atsižvelgta į Tarptautinės darbo organizacijos principus dėl darbo laiko organizavimo, įskaitant su naktiniu darbu susijusius principus.

(3) Moksliniai tyrimai parodė, kad žmogaus kūnas naktį jautriau reaguoja į aplinkos poveikį ir į tam tikras apsunkinančias darbo organizavimo formas ir kad ilgas naktinis darbas gali būti žalingas darbuotojų sveikatai ir gali kelti pavojų saugai darbo vietoje.

(4) Reikia riboti naktinio darbo, įskaitant viršvalandžius, trukmę ir nustatyti, kad darbdaviai, kurių darbuotojai reguliariai dirba naktinėje pamainoje, praneštų šią informaciją kompetentingosioms institucijoms, jei jos to reikalauja.

(5) Svarbu, kad prieš paskiriant į darbą ir vėliau naktį dirbantys darbuotojai turėtų teisę reguliariai nemokamai pasitikrinti sveikatą, o jei jie turi rūpesčių dėl sveikatos, atsiradus galimybei turėtų būti perkelti į jiems tinkamą dieninį darbą.

(6) Būtina, kad naktį ir pamainomis dirbančių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygis atitiktų jų darbo pobūdį ir kad apsaugos ir profilaktikos paslaugų organizavimas ir pati veikla bei išteklių naudojimas būtų veiksmingi.

(7) Tam tikros darbo sąlygos gali pakenkti darbuotojų saugai ir sveikatai. Organizuojant darbą pagal tam tikrą modelį, reikia atsižvelgti į bendrą darbo pritaikymo darbuotojui principą.

(8) Europos susitarimas dėl jūrininkų darbo laiko yra įgyvendintas 1999 m. birželio 21 d. Tarybos direktyva 1999/63/EC dėl Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos Sąjungos transporto darbuotojų sąjungų federacijos (FST) sudaryto Susitarimo dėl jūrininkų darbo laiko organizavimo (1) pagal Sutarties 139 straipsnio 2 dalį. Todėl šios direktyvos nuostatos neturi būti taikomos jūrininkams.

(9) Specifiniai standartai, nustatyti kituose Bendrijos dokumentuose, susijusiuose, pavyzdžiui, su tam tikrų kategorijų darbuotojų poilsio ir darbo laiku, kasmetinėmis atostogomis ir naktiniu darbu, turi būti laikomi viršesni už šios direktyvos nuostatas.

(10) Atsižvelgiant į klausimą, kuris gali būti keliamas dėl darbo laiko organizavimo įmonėje, pageidautina, kad tam tikros šios direktyvos nuostatos būtų taikomos lanksčiau, kartu užtikrinant principų dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos laikymąsi.

(11) Būtina numatyti, kad tam tikroms nuostatoms gali būti taikomos įgyvendintos nukrypti leidžiančios nuostatos, kurias pagal kiekvieną atvejį taiko valstybės narės arba darbdaviai ir darbuotojai. Paprastai pritaikius leidžiančią nukrypti nuostatą susijusiems darbuotojams turi būti suteiktas atitinkamas kompensuojamasis poilsio laikas.

(12) Ši direktyva neturi turėti įtakos valstybių narių įsipareigojimams dėl I priedo B dalyje išdėstytų direktyvų nuostatų perkėlimo galutinių terminų vykdymo,

13 straipsnis

Darbo modelis

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad pagal tam tikrą modelį ketinantis organizuoti darbą darbdavys atsižvelgtų į bendrąjį darbo pritaikymo darbuotojui principą, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, ypač siekiant palengvinti monotonišką darbą ir nustatyto tempo darbą, bei į saugos ir sveikatos reikalavimus, ypač dėl pertraukų darbo metu.

1 .